Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 421
STENOGRAMA
2024 m. spalio 3 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Kviečiu pradėti vakarinį, spalio 3 dienos, Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Martino Žaltausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIVP-4140(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, balsų skaičiavimo protokolas „Dėl Martino Žaltausko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projekto priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 53, rasta biuletenių – 53, galiojančių – 52, negaliojančių – 1.
Už – 39, prieš – 7, susilaikė 6. Šis nutarimas yra priimtas. (Gongas)
14.01 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Irano karinės paramos Rusijai jai vykdant agresiją prieš Ukrainą ir Irano Islamo Respublikos revoliucinės gvardijos korpuso pripažinimo teroristine organizacija“ projektas Nr. XIVP-4048(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar pradedame vakarinio Seimo posėdžio klausimus. Darbotvarkės 2-1 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl Irano karinės paramos Rusijai jai vykdant agresiją prieš Ukrainą ir Irano Islamo Respublikos revoliucinės gvardijos korpuso pripažinimo teroristine organizacija“ projektas. Kviečiu E. Zingerį į tribūną pristatyti rezoliuciją ir atsakyti į klausimus, jeigu tokių bus. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Mieli bičiuliai, aš dėkingas visoms frakcijoms, kurios dalyvavo daugiau nei 2 mėnesius svarstant šį klausimą, ir, kaip matote, po visų pataisų ir visų jūsų patarimų ši rezoliucija yra prieš jus.
Užsienio reikalų komitete nubalsuota vieningai, gerbiamas pirmininke, visi jai pritarė.
Situacija… Aš galiu jums cituoti begalę pareiškimų dėl Irano veiklos, ypač paskutiniu metu, ir ypač organizacijos, kuri vadinasi Islamo revoliucijos gvardija. Mes kviečiame konstatuoti, kad šis Islamo revoliucijos gvardijos korpusas yra teroristinė organizacija, o jos veikla kelia grėsmę tarptautiniam saugumui ir stabilumui.
Gerbiami bičiuliai, kviečiu įtraukti Islamo revoliucinės gvardijos korpusą į Europos Sąjungos teroristų sąrašą ir atsižvelgti į tai, ką Jungtinės Amerikos Valstijos ir kiti mūsų sąjungininkai yra paskelbę dėl Islamo revoliucinės gvardijos korpuso veiklos. Ypač paskutiniu metu, prieš porą dienų, bandyta sunaikinti visą Izraelio valstybę, – spalio 1 dieną virš 180 balistinių, didelių balistinių raketų buvo pasiųsta tam, kad nustotų egzistuoti Izraelio miestai ir visa Izraelio visuomenė. Izraelio kariuomenė ir sąjungininkai atmušė šią ataką, bet tai nereiškia, kad tiek „Hamas“, tiek „Hezbollah“, tiek husiai sustojo. Su jų, kaip teroristinių organizacijų, veikla, toliau teks susidurti visam pasauliui.
Ir kaip matėte, kas vyksta Raudonojoje jūroje, kai yra bombarduojamas konvojus, kuris veža paprasčiausiai ekonomines prekes arba naftą (ar dujas) per sąsiaurius, jis yra puolamas husių judėjimo.
Taigi, mes visi, stovėdami prieš jus, reikšdami visų jūsų frakcijų nuomonę, prašome jūsų paremti šią rezoliuciją. Darsyk kartoju, kad ši rezoliucija buvo labai ilgai ir skrupulingai svarstyta Užsienio reikalų komitete. Noriu dar sykį padėkoti visiems prisidėjusiems prie jos kūrimo. Mes, turėdami demokratinį pasaulį, turime ginti jo ribas ir neleisti jam mažėti.
Gerbiamas pirmininke, ačiū jums už suteiktą progą.
PIRMININKAS. Dėkui.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ir prašau, jeigu turėtumėte klausimų, labai mielai į juos atsakyčiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui už pristatymą. Ž. Pavilionis turi klausimą. Prašom.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas pirmininke, aš norėčiau, kad jūs šiek tiek paaiškintumėte tą ryšį. Iranas ir Rusija. Ir man teko nemažai aiškinti. Kuo dėta čia ta Rusija? Ar mums tikrai apsimoka remti Izraelį ir smerkti Iraną, kai visą dėmesį nukreipiame į kokį nors kitą regioną? Tai nesusiję dalykai. Čia kaip tik gal net prieštarauja mūsų interesams. Matau, rezoliucijoje yra porą paragrafų apie tai, bet populiariai žmonėms paaiškinkite, koks vis dėlto tas ryšys.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Iranas su Šiaurės Korėja tapo pagrindiniu amunicijos, ginklų, „Shachedų“ tiekėju, galabijant, žudant ukrainiečius. Reikšminga dalis šios rezoliucijos, kaip ką tik sakė Europos reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis, skirta Rusijos ir Irano ašiai. Ši ašis yra neįtikėtinai solidari, efektyvi. Iraniečiai be atodairos tiekia Rusijai ir dalį balistinių raketų, ir kitus ginklus. Žinote, skaičiai yra milžiniški. Faktiškai abi kariuomenės veikia kartu. Irano Islamo revoliucinė gvardija yra pagrindinė Irano kariuomenės aktyvioji dalis. Tai yra smaigalys. Štai tą smaigalį mes ir bandome apibūdinti. Tas smaigalys iš esmės dalyvauja terore prieš ukrainiečius ir terore prieš demokratinę Izraelio visuomenę. Todėl čia, žinote, eilutė po eilutės eina palyginimai: Iranas su Rusija prieš Ukrainą (viena, dvi, trys pastraipos) ir Iranas prieš Izraelį. Visa tai persidengia, neįmanoma atskirti. Jie susivienija. Tarp kitko, daugiau yra šalių, gerbiamas pirmininke. Kuba dalyvauja Lotynų Amerikoje, propaguodama Rusijos naratyvą prieš Ukrainą. Kubos saugumiečiai dalyvauja, žlugdant demokratiją Lotynų Amerikoje. Šiaurės Korėja tiekia be galo daug ginklų Rusijai, daug daugiau ginklų, negu turi visa Europa. Aš labai džiaugiuosi, kad A. Kubilius gal galų gale surinks reikiamą biudžetą, kad mes galėtume atsverti daug labiau į mus susitelkusį diktatūrų pasaulį nei mes į juos. Jų kariniai sluoksniai ir jų saugumiečiai daug labiau į mus susitelkę, negu mes patys galvojame apie juos. Deja, yra toks disbalansas. Taigi mes turime grąžinti šį balansą, kad mūsų pajėgos galėtų atmušti juos. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Dėkui už paaiškinimą. Nėra daugiau norinčių paklausti.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Svarstymas. Diskutuoti taip pat nėra norinčių. Priėmimas. Dėl motyvų. Daug norinčių pasisakyti už. Kviečiu A. Anušauską.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, klausiama, kaip tai susiję su Lietuva. Vis dėlto geopolitinė padėtis dabar kaip niekada sudėtinga. Valstybinio terorizmo organizatoriai vienijasi, būtent Iranas ir Rusija viena kitą maitina ginkluote ir kitais resursais. Minėta organizacija yra viena iš pagrindinių tos ginkluotės resursų tiekėjų. Taip, ji finansuoja, remia ir apmoko ir kitas teroristines organizacijas, ir „Hamas“, ir „Hezbollah“. Aš manau, kad šiuo atveju Lietuvos pozicija turi būti labai aiški. Niekam jau nėra iliuzijų, kad Irano ir Rusijos režimai ne tik remia minėtas organizacijas, bet per jas mėgina paveikti Vakarų valstybes, jų ekonomiką, visuomenę. Kai reikia, šita minima organizacija finansuoja, paremia resursais ir ginkluote, pavyzdžiui, husius, kurie rengia akcijas prieš krovininius laivus Raudonojoje jūroje. Tai yra organizacija, kuri atsakinga už daugelį tokių teroristinių aktų. Aš siūlau pritarti rezoliucijai, nes įvardinti valstybinio terorizmo metodų naudotojus ir vykdytojus mes, kaip politikai, turime nuolatos.
PIRMININKAS. Taip pat už kalbės G. Surplys. Prašau.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš, kolegos, irgi kviečiu pritarti šiai rezoliucijai, kurią Užsienio reikalų komitete priėmėme vieningai. Gaila, kad mūsų šiandien galbūt ne tiek daug salėje, bet manau, kad mūsų sprendimas tikrai bus ryžtingas ir tikrai nuskambės pasaulyje. Tą patį yra padariusios Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada. Mes rezoliucijoje raginame tą padaryti Europos Sąjungoje. Europos Parlamentas jau yra svarstęs šį klausimą. Kol kas sprendimas nėra priimtas, bet tą padaryti, manau, yra tik laiko klausimas, ypač atsižvelgiant į tai, kad Iranas ne tik finansuoja Rusijos agresiją Ukrainoje, padėdamas savo „Shahed“ dronais, kurie krenta kiekvieną naktį ant taikių Ukrainos gyventojų, bet drauge ir balistinėmis raketomis drįsta atakuoti suverenią Izraelio valstybę.
Pridėsiu prie to, ką jau sakė kolegos, kad mūsų žmonės turi suprasti Artimųjų Rytų problematiką, suprasti, kad tokios valstybės kaip Libanas, Jemenas, Sirija nėra karo su Izraeliu dalis. Izraelis kovoja su teroristinėmis organizacijomis, kurios, naudodamosi tų valstybių teritorija, pasislėpdamos ten ir prisidengdamos civiliais kartais objektais ir nekaltais žmonėmis, atakuoja Izraelį, nes tikslas yra sunaikinti Izraelio valstybę. Taigi turėkime tą omenyje, kad tai ir yra teroristinio veikimo principai.
Galiausiai atkreipsiu jūsų dėmesį, kad jau ne kartą daugelis Seimo narių esame susidūrę su Irano opozicijos veikėjais, kurie veikia visame laisvame pasaulyje ir atkreipia dėmesį į masinius žmogaus teisių pažeidimus Irane, kur dingsta žmonės, žudomi žmonės. Taigi atsižvelgiant į tai, kas paminėta, tikrai ši rezoliucija yra laiku ir reikalinga. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš pratęsiu Giedriaus mintį, dėkodamas tikrai už tą solidarumą ir vienybę. Tam, ką pasakė Giedrius, aš, kaip Europos reikalų komiteto pirmininkas, norėčiau tik pritarti ir paraginti mūsų visų atstovus Europoje, kiekvieną mūsų partiją, na, bent nemažai jų turi savo atstovus Europos Parlamente, paraginti grupes Europos Parlamente pripažinti šią, galima sakyti, Irano KGB, tą Revoliucinę gvardiją, kuri yra pagrindinė kūrėja visų šitų teroristinių įvykių, teroristine organizacija. Jeigu tai padarys Europa, mes galime tai paversti dar rimtesnėmis sankcijomis ir tai nebus tiktai mūsų politiniai pareiškimai. Pabandykime tuos mūsų europiečius įtraukti į šį procesą. Labai ačiū ir, aišku, balsuokime.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir E. Gentvilas – taip pat už. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Prieš 20 metų, būdamas Europos Parlamento narys, įsirašiau tada į Irano opozicijos draugų grupę, matydamas, kokią grėsmę Irano ajatolų režimas kelia pasaulio tvarkai, pasaulio taikai. Šita rezoliucija atskleidžia, na, iki galo niekada nepavyks atskleisti, bet tą Irano režimo pavojų, kurį jis kelia demokratiniam pasauliui, konkrečiai padėdamas Rusijai kariauti prieš civilizuotą pasaulį ir to pasaulio vertybes. V. Putinas net neslepia, kad Irano ginklus jis naudoja. Kam? Pasaulio tvarkai sugriauti, demokratijai griauti ir taip toliau. Mes turime tikrai pasisakyti už tai.
Dėl Revoliucinės gvardijos pripažinimo teroristine organizacija visiškai sutinku. Norėtųsi, man atrodo, kad mes, kaip Seimas, niekada nesame priėmę rezoliucijų dėl žmogaus teisių Irane. (Balsai salėje) Dar mažai. Aš net norėčiau atskirą, nes, pavyzdžiui, pavadinime… Emanueli, aš suprantu, rezoliucijos pavadinimas nekalba apie žmogaus teises, deja. Visa tai… Kažkada teko perskaityti Nobelio premijos laureatės advokatės Š. Ebadi knygą „Iran Awakening“ („Bundantis Iranas“), tai čia verta būtų priimti atskirą rezoliuciją dėl žmogaus teisių Irane. Tai ačiū Emanueliui ir kitiems kolegoms, pasisakau už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime pačiu artimiausiu metu, kai prasidės balsavimo intervalas, jis numatytas 14 val. 30 min.
Dabar Seimo nutarimo „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ priėmimo projektas. Kviečiu… Taip, dėl vedimo tvarkos? Replikos bus po balsavimo, mielas Emanueli.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ne, ne, ne. Aš turiu paprasčiausiai pranešimą, kad mes ką tik baigėme posėdį kartu su įvairiais komitetais. Mes turime labai brangių svečių delegaciją, tai yra iškiliausių Amerikos Kongreso atstovų patarėjų. Mes turime Amerikos Kongreso kolegas, kurie dirba su pagrindiniais komitetais, ir jie atvažiavo apsikeisti su mumis patyrimu. Welcome, welcome! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū, labai ačiū. Welcome, colleagues.
14.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XI-938 „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4027(2) (priėmimas)
Tęsiame mūsų posėdį. Seimo nutarimo „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ projekto priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti? Pritarta. Dėl 2 straipsnio yra, kaip matau, vien Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas pritarė ir suredagavo visą statutą. Galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Kaip suprantu, iš dviejų straipsnių, taip? Taip, du straipsniai, abiem pritariame. Dabar dėl viso projekto norinčių kalbėti nėra. Ai… Yra norinčių kalbėti. A. Petrošius – už. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Tai aš, matyt, labai trumpai. Kolegoms tikrai noriu padėkoti tiek iš ministerijos, tiek iš komiteto, kad procesas nebuvo užlaikytas. Iš principo pats statuto priėmimas nuo visiškai pradinio taško užtruko gana ilgai, kelią skynėsi sudėtingai. Tikrai matyti vis dar tam tikrų įtampų ir baimių iš Kauno ir Vilniaus, matyt, kitų įstaigų švietimiečių, tai tas truputėlį stebina. Klaipėdos universitetas nusipelno būti ten, kur yra. Tikrai džiugina tai, kad, nepaisant to, kad praeityje būta norų šitą įstaigą prijungti prie kitų universitetų, tai yra viena iš nedaugelio augančių įstaigų: antrus metus iš eilės stojimai auga, šiemet beveik 40 %. Tai rodo, kad aukštoji mokykla yra reikalinga Klaipėdai, jai yra reikalingas pokytis.
Tai šiuo statuto pakeitimu pirmiausia atsiranda nuostatos, kad universitetas yra vienas iš Klaipėdos universiteto ligoninės dalininkų, kas atveria dar papildomų galimybių šitai įstaigai. Yra truputėlį patvarkomi kiti universiteto valdymui svarbūs niuansai. Tai tikrai, kolegos, nieko ten ypatingo nerasime, išskyrus tuos kelis simbolinius dalykus. Nepaisant to, ta simbolika vis dėlto sukelia priešpriešą. Tai šiandien kviečiu palaikyti ir dėkoju už visą procesą dar kartą visiems.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami šiek tiek vėliau.
14.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2916 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4105(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso priėmimas. Iš vieno straipsnio, dėl jo pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Tvarka. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, balsuosime vėliau.
14.18 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 113 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3672(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo priėmimas. Iš dviejų straipsnių. Dėl jų abiejų pastabų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti, balsuosime vėliau.
Darbotvarkės 2-9.1 klausimas. Pradžioje Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektas. Yra, taip, yra pasiūlymų ir dėl jų turbūt reikės balsuoti, aš matau, nes yra ir nepritarti. Seimo narė J. Sejonienė turbūt prašys balsuoti, jos salėje nematau. Tai gal mes tada šį klausimą svarstysime šiek tiek vėliau, balsavimo intervale nuo 14 val. 30 min.
14.19 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3524(2) (priėmimas)
O dėl lydimojo… Supratau, dėl lydimojo nėra pasiūlymų, dėl kurių išsiskyrė nuomonės. Darbotvarkės 2-9.2 klausimas – Farmacijos įstatymo priėmimas. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir tada dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Komitetas jai pritarė. Galime pritarti 2 straipsniui? Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsavimo laiku, o dėl pasiūlymų dėl 2-9.1 klausimo apsispręsime šiek tiek vėliau.
14.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-4187(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimų“ projekto svarstymas. D. Griškevičius arba VVSK atstovas yra kviečiamas pristatyti komiteto išvadą. Niekas nenori ateiti. Komitetas spalio 2 dieną svarstė ir bendru sutarimu pritarė nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Dėl jo diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuosime balsuoti numatytu laiku.
14.21 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3792(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas. Pranešėjas – V. Kernagis. Jo salėje nematau. Tik dėl svarstymo. Komitetas pritarė, aš suprantu? Reikėtų Kultūros komiteto išvadą pristatyti. Arba pirmininkas pristatys, V. Kernagio salėje nėra, arba aš pristatysiu išvadą, arba… Gerai, aš turiu leidimą. Tik kad mes patys išvados dabar nerandame. S. Tumėnas turi išvadą. Stasy, išgelbėkite mus ir pristatykite Kultūros komiteto išvadą. Tada apsispręsime, ar balsuosime dėl siūlymų.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Mūsų komiteto išvada: už – 7, kitokių nebuvo.
PIRMININKAS. Tvarka. Tai pritarta. Liuks. Dabar, gerbiamieji kolegos, aš jau klausiu (diskutuoti nėra norinčių) paties S. Tumėno. Dėl 1 straipsnio yra jūsų siūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar jūs prašysite balsuoti šiuo ar kitais klausimais? Tada mes nukelsime į vėlesnį laiką. O jeigu neprašysite, apsvarstysime dabar. Prašau, gerbiamas Stasy.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ne, nes čia buvo pritarta iš dalies. Tie visi mano siūlymai paskui vienas su kitu susiję ir mes priėmėme tokį bendrą konsensusą.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai. Tada fiksuojame, kad pirmajam siūlymui pritarta iš dalies komitete ir Seimas gali tam pritarti, neprašo balsuoti gerbiamas Stasys. Tvarka. Kitiems siūlymams komitetas nepritarė, bet analogiškai, kaip paaiškino, tai jį tenkina. Galime pritarti komiteto redakcijai. Taip? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl viso projekto dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.23 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektas Nr. XIIIP-2422(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektas. Svarstymas. Keli pranešėjai. Kultūros komiteto atstovę A. Jakavonytę kviečiu į tribūną pristatyti Kultūros komiteto išvadą dėl šio įstatymo.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Kultūros komitetas rugsėjo 25 dieną svarstė šį projektą ir sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektui Nr. XIIIP-2422 ir komiteto išvadoms. Įvyko alternatyvus balsavimas.
Siūlymui, iš esmės pritariant įstatymo projekto tikslui, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektą Nr. XIIIP-2422 grąžinti iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Europos Sąjungos teisės grupės, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pastabas ir pasiūlymus, pritarė 4 komiteto nariai. Už siūlymą pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos vertinimo“ projektui Nr. XIIIP-2422 ir komiteto išvadoms balsavo 4 komiteto nariai ir lėmė komiteto pirmininko balsas, todėl pritarta patobulintam variantui. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pristatys V. Semeška. Kviečiu į tribūną.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė, kaip papildomas išvadą teikė. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3, susilaikė 1. Lėmė komiteto pirmininkės balsas už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat svarstė Žmogaus teisių komitetas. A. Navicko nematau salėje. Gal aš perskaitysiu išvadą. Buvo svarstyti pasiūlymai ir nuspręsta siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į Žmogaus teisių komiteto išvadą ir pasiūlymus, kuriuos apsvarstė ŽTK. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat nebuvo.
Dabar, gerbiami kolegos, mes turime diskutuoti. Pirmasis kalbėti kviečiamas J. Sabatauskas. Jo salėje nematau. (Balsai salėje) Balsavimo laikas bus tuoj pat. V. Rakutis. Prašom, Valdai.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, norėjau pasisakyti šiuo svarbiu klausimu, nes verda diskusijos, kaip čia su ta Komunistų partija, kaip jinai turėtų būti vertinama. Žinote, istorikui yra ir lengviau, ir sunkiau tą padaryti.
Kai mes kalbame apie labai ilgą laikotarpį, žinoma, kad negalima jo vientisai matyti kaip vientiso, nekintamo daikto. Istorinis reiškinys, toks kaip Lietuvos komunistų partija, kito savo gyvavimo laikotarpiais, bet aš norėčiau pasakyti argumentus, kodėl vis dėlto reikėtų šią organizaciją įvardinti taip, kaip jinai šiame įstatymo projekte yra įrašyta.
1918–1919 metais ši organizacija, būdama VKPB iš esmės dalimi (beje, sukurti atskirą partiją ir kurti atskirą Lietuvą čia buvo Stalino idėja), buvo ta jėga, kuriai jeigu būtų pavykę, nebūtų mūsų Lietuvos Respublikos, būtume tokio statuso, kaip yra Baltarusija. Vėlesniais laikais buvo uždrausta partija, vienintelė iš tikrųjų iki galo uždrausta partija buvo Komunistų partija, jos nariai buvo kalinami įvairiose kalinimo vietose, VI, IX fortuose. Ir ne be priežasties, nes 1924 metais Estijos komunistų partija organizavo perversmą, jis nepavyko, jį pavyko estams tik sulaikyti. Tai buvo iš tikrųjų labai pavojinga jėga, kuri 1940 metais dalyvavo organizuojant įvairias veiklas.
Reikia suprasti, kad mes esame pasmerkę represines struktūras, bet nesame pasmerkę tos organizacijos, kuri vadovavo toms represinėms struktūroms. Jos pavadinimas keitėsi, savarankiškumo lygis taip pat skyrėsi, bet kaip istorinio reiškinio visumą mes privalome įvardinti tikraisiais pavadinimais. Priešingu atveju būsime nenuoseklūs, nes mes paskelbėme, kad KGB yra nusikalstama organizacija, o Komunistų partija nėra. Atsiminkime užrašus, kurie buvo sovietmečiu, kas gi ten viskam vadovavo.
Dabar, kolegos, žinoma, tie, kas dalyvavo atsiskiriant Komunistų partijai jau Sąjūdžio laikais, iš karto priima labai asmeniškai, vadinasi, jie tada irgi buvo tos organizacijos. Gerbiamieji, tai buvo jau permainų laikas. Permainų metu iš tikrųjų būna visokių įdomių dalykų. Kaip gerbiamas E. Gentvilas šiandien pasakojo, kad Klaipėdos miesto Komunistų partijos vykdomojo komiteto pirmininkas iš esmės tampa ta jėga, kuri padeda pasiekti mūsų nepriklausomybę. Ir tai savaime suprantama.
Vyksta transformacija. Ilgalaikės okupacijos metu kartais keičiasi daugelis dalykų ir mes negalime to nutylėti, bet negalima pasakyti, kad tai verčia mus ir ankstesnę partijos istoriją laikyti pagarbos verta, bent jau ne kaip nors neigiamai įvardinama organizacija. Todėl morališkai mes turime tą padaryti. O jau kitas išlygas, iki kada, iki kurio laiko, čia jau iš tikrųjų galima sutvarkyti pataisų metu ir kitais būdais. Bet mes turime tai įvardinti, kitaip jaunoji karta nesupras, kaip čia iš tikrųjų buvo su mumis. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Matau yra J. Sabatauskas, tai kviečiame jį į tribūną diskutuoti dėl Komunistų partijos veiklos vertinimo įstatymo.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, galbūt kai kam pasirodys ir keista, kad aš stoviu čia, tribūnoje. Ir kalbėsiu galbūt šiek tiek kitaip, negu kolega V. Rakutis, nes pats niekada nebuvęs komunistu, netgi buvęs tam tikru laiku aršiu antikomunistu. Bet, kolegos, istorija yra istorija ir jeigu norime atlikti istorijos makiažą, tai nedarykime to šiurkščiai. Tai vienas dalykas.
Pats buvau Sąjūdyje ir pasakysiu, pradėsiu nuo tokių dalykų, kaip šiandien ryte kalbėjo apie signatarą A. Žalį, kad štai, jeigu ne jo pagalba Sąjūdžiui Klaipėdoje, Eugenijus kalbėjo, būtų buvę visai kitaip. Pasakysiu, kaip Alytaus sąjūdininkas. Alytuje, kaip tik per Sąjūdžio, galima sakyti, pradžią atsitiko taip, kad reikėjo rinkti Komunistų partijos sekretorių. Ir Sąjūdis darė įtaką, kad partijos sekretoriumi išrinktų F. Džiautą. Tai yra tą žmogų, kuris buvo visai kitos pakraipos, jeigu sakysime, kuris irgi sirgo už Lietuvą ir Lietuvos nepriklausomybę. Ir visus tapyti viena spalva, tikrai, manau, netinkama.
Kitas pavyzdys, šiandien ryte, vėl per minėjimą, iš šitos pačios tribūnos buvo kalbama apie V. Beriozovą, kuris buvo komunistų funkcionierius, sekretorius. Tačiau irgi jo įtaka, jo veikla ir, galima sakyti, ta pati mūsų Nepriklausomybės deklaracija, Kovo 11-osios – jos istorija galbūt būtų buvusi visai kitokia. Norisi pasakyti, kad jeigu priimsime tokį įstatymą, kurį net sunku man įstatymu vadinti, – teisingai rašė Teisės departamento specialistai, kad čia yra kratinys deklaracijų, bet ne įstatyminės normos, – tai bus iškraipyta istorija.
Visų pirma, jūs pamiršote ar nenorite atsiminti, kad 1989 metais tie progresyviai nusiteikę komunistai, susirinkę į suvažiavimą, priėmė sprendimą atsiskirti nuo TSKP ir sukūrė savarankišką LKP. Po metų buvo jau visai kita partija. Vadinasi, jau 1990 metais jinai veikė kaip kita partija. Tai visus tuos žmones, kurie buvo joje, išvadinti nusikaltėliais. Man, kaip teisininkui, išvertus į teisinę kalbą tą, ką čia jūs rašote šitame kratinyje, pavadinsiu taip, organizuota nusikalstama grupė, išvadinus. Tai čia tikrai reikia taisyti. Todėl mes ryte ir prašėme išimti iš darbotvarkės, kad būtų galimybė komitetui apsvarstyti siūlymą, kurį pateikia grupė Seimo narių, ir būtų galima ištaisyti bent tas šiurkščias klaidas, kurios yra 2 straipsnyje dėl Komunistų partijos sampratos. Po 1989 metų atsiskyrimo savarankiškos LKP, kuri ėjo progresyviuoju Lietuvos nepriklausomybės keliu, vadinamoji naktinė arba ta, kuri buvo ant LKP, liko su Sovietų Sąjungos komunistais kartu, kuri veikė prieš Lietuvos nepriklausomybę ir prieš atkurtą Lietuvos valstybę, tą reikia aiškiai parašyti.
Todėl toks kai kurių kolegų iš dešinės įprotis nuolat perrašinėti istoriją, užmerkti akis prieš tai… Tai kiek Sąjūdyje buvo komunistų? Man pačiam galbūt nelabai buvo malonu, kad štai tam tikru metu ir buvęs funkcionierius – jisai sąjūdininkas. Bet jie padarė savo darbą, jie padarė savo darbą ir prisidėjo prie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Tai dabar juos visus vadinti nusikaltėliais arba organizuotos nusikalstamos grupės nariais, kaip jūs čia norite pasakyti, būtų ne tik kad neteisinga, tai būtų, nežinau, pasityčiojimas.
PIRMININKAS. Kviečiu A. Ažubalį į tribūną.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pone posėdžio pirmininke, kolegos, kai kas dažnai manęs klausia: kodėl taip vėlai teikiate šį projektą? Atsakau: jei šią kadenciją, praėjus 34 metams nuo valstybės atkūrimo, kai jau pasikeitė kelios politikų kartos, sunkiai, ne iš karto, tačiau pavyko pasiekti šio projekto svarstymo stadiją, tai prašau įsivaizduoti, kaip man sekėsi apie tai kalbėti prieš 15, 20 ar 25 metus.
Taip pat girdėjau priekaištų, kad šis įstatymo projektas mus supriešins. Atsakau: ar tiesa gali supriešinti? Kad ir kokia ji būtų, tačiau tiesa gydo. Ir čia ne kerštas ar revanšas, bet teisinis, istorinis ir moralinis okupacinio laikotarpio ir jo metu veikusios LKP įvertinimas.
Oponentai sako: o kaip tada bus su iškiliomis asmenybėmis, kurios priklausė Lietuvos komunistų partijai, – politikais, prezidentais, kultūros atstovais? Atsakau: šiuo įstatymu yra sprendžiamas Lietuvos komunistų partijos kaip juridinio asmens nusikalstamų veikų įvertinimo klausimas, kartu įvertinant ir jos vadovus, kolaboravusius su okupantais. Partijos eiliniai, tegu ir pasiekę aukštą profesinį pripažinimą, tačiau nebuvę jos aukščiausioje nomenklatūroje ir, žinoma, nepadarę nusikalstamų veikų, nėra kažkaip specialiai išskiriami, nes tai ne šio teisės akto uždavinys.
Kai kas sąmoningai ar ne prieštarauja įstatymui, neva pirmiausia reikia viešinti valstybės įslaptintus prisipažinusius KGB agentus. Atsakau: tai absoliučiai skirtingi dalykai. Esu įsitikinęs, kad svarbiausias uždavinys – įvardinti okupacinio režimo pamatus, šerdį, tai yra LKP.
Kolegos, istorijos faktų ignoravimas ar tiesiog jų nesupratimas gali atvesti mus į netikėtą akligatvį. Jei su LKP viskas gerai ir jos veiklos įvertinimo mums nereikia, tada ir komunistų vaidmuo nuo 1940 metų Lietuvos okupacijos ir aneksijos tampa teisingas, mažų mažiausiai nesmerktinas. Nedrįsdami įvertinti LKP mes bandome apsimesti, kad nežinome, kas buvo tas fantomas.
Ir pabaigai. Noriu padėkoti kolegoms, komitetuose palaikiusiems šį projektą, ypač Kultūros komitetui, kuriame po svarstymų gimė preciziška, mūsų teisės Baudžiamąjį kodeksą atitinkanti formuluotė – organizacija, vykdžiusi nusikalstamas veikas, o ne nusikalstama organizacija, kaip buvo projekte. Žinoma, jau tikrai nėra įstatymo projekte, kaip tvirtina kolega Julius, apie kažkokią organizuotą nusikalstamą grupę.
Kartu noriu pasakyti, kad susipažinau su šiandien registruota kolegų J. Sabatausko, K. Vilkausko, M. Skamarako ir E. Sabučio įstatymo projekto pataisa, siekiančia ištaisyti įstatymo projekte atsiradusį esminį netikslumą, apibrėžiantį 1989–1991 metų LKP juridinį statusą. Čia, prisipažįstu, padarėme klaidą, nes nebuvome išskyrę LKP atsiskyrimo nuo TSKP 1989 metais fakto ir tais pačiais metais susiformavusios LKP atšakos, LKP ant TSKP platformos, ir tos organizacijos antivalstybinės veiklos fakto. Kaip vienas iš šio įstatymo rengėjų manau, kad pataisa svarbi. Kviesčiau jai pritarti, jei po šio svarstymo bus pritarta įstatymo projektui, ir svarstyti šią pataisą artimiausiu įmanomu laiku. Kolegos, kviečiu jus palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, visų pirma noriu pasidžiaugti, kad prieštaravau ir balsavau prieš ankstesnę redakciją. Joje nebuvo ištaisytas faktas, kurį dabar paminėjo A. Ažubalis. Apie tai kalbėjau. Grynai tokia lietuviška LKP atsirado tik 1989 metų gruodį. Išimtas komjaunimas 2 straipsnyje, nes komjaunimas buvo juridiškai kitas juridinis asmuo, o įstatymo pavadinimas kalbėjo apie Lietuvos komunistų partiją, apie komjaunimą. Žodžiu, juridiniai dalykai patvarkyti, tikiuosi, kad jie bus galutinai sutvarkyti.
Ryte kalbėdamas apie A. Žalį sakiau, kad tai buvo didysis sovietmečio paradoksas. Turėjau omenyje, kad konformistiškai įstoję į Komunistų partiją asmenys vis dėlto padarė daug ir gerų dalykų Lietuvai. Mes tokių paradoksų turime ir daug daugiau. Pavyzdžiui, pirmasis atkurtos valstybės vadovas V. Landsbergis buvo Komunistų partijos narys? Buvo. Pirmasis Prezidentas A. M. Brazauskas buvo? Buvo. Tautos renkami valstybės vadovai, R. Paksas, D. Grybauskaitė, G. Nausėda, visi išvardinti asmenys yra buvę Komunistų partijos nariai.
Šiek tiek su šypsena dabar prisimenu. Aš visada atkreipdavau kolegos A. Ažubalio ir kitų dėmesį. Kai minime kokio nors signataro atminimą, pavyzdžiui, šįryt minėjome dviejų tokių signatarų atminimą, abudu, ir V. Beriozovas, ir A. Žalys, papultų, taip sakant, į šitą sankcijų sąrašą. Bet šįryt mes garbinome, adoravome, šlovinome, atsistoję plojome, tylos minute pagerbėme šiuos du asmenis. Popiet, vakariniame posėdyje, mes sakome: tokiems asmenims kaip A. Žalys ir V. Beriozovas pagal 3 straipsnį būtų taikomos štai tokios sankcijos. Bet aš suprantu, šios sankcijos yra labai simbolinės. Simbolinis ir visas įstatymo tekstas, nes tokių asmenų, kurie galėtų dalyvauti vienuose ar kituose rinkimuose, likę labai nedaug. Šia prasme A. Ažubalis teisus. Pavėluota. Vadinu įstatymą simboliniu, bet aš suprantu, kad politikoje, istorijoje, dar daugiau, tautos raidoje simboliai yra labai svarbūs. Jeigu šiandien šį juridiškai sutvarkytą įstatymą raginčiau atmesti, aš pats savęs nesuprasčiau.
Noriu pasakyti repliką D. Kepeniui. Ryte darydamas pranešimą jis sakė: mes garbiname du signatarus, o tie du, kurie juos garbina, taip pat buvo komunistai. Aš nežinau dėl A. Kumžos praeities. Aš noriu D. Kepeniui ir kitiems pasakyti. Aš nesu buvęs Komunistų partijos nariu ar kandidatu į Komunistų partiją. Tai čia daug nesiginčysiu su D. Kepeniu, kuris kažkaip lengvabūdiškai pareiškė.
Štai mano siūlymas. Kolegos, jeigu juridiškai reikia ką nors sutvarkyti, įsiklausykime į J. Sabatausko pasakymus – tai reikia padaryti, kad neliktų juridinių klaidų. Įstatymas tampa simboliniu, nes jis yra pavėluotas. Aš siūlau jam pritarti.
Tik dar vienas dalykas. Kodėl įsigalioja tik liepos 1 dieną? Pavyzdžiui, Jonavos mero rinkimai vyks kovo 16 dieną, o tas įstatymas įsigalios liepos 1 dieną. Gal pataisykime: kovo 1 dieną ar sausio 1 dieną (per Naujuosius Metus)? Žiūrėkite, labai tikėtina, kad kandidatu į Jonavos merus gali tapti asmuo ar asmenys, kuriems taikytume šias įstatymo nuostatas. Taigi pritariu įstatymo projektui po svarstymo. Raginu Seimo valdybą ar Sekretoriatą suorganizuoti kaip galima greitesnį šio įstatymo priėmimą, taip pat ir įsigaliojimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu A. Jakavonytę į tribūną.
A. JAKAVONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, noriu padėkoti prieš tai kalbėjusiam E. Gentvilui, kad tikrai įsiklausė į Kultūros komiteto išsamiai išanalizuotą ir patobulintą įstatymo projektą. Jis atliepia visas pastabas. Manau, tikrai pritarsime ir gerbiamo J. Sabatausko pasiūlymams, kad neliktų abejonių. Šį įstatymo projektą tikrai reikia priimti. Tada mūsų sąžinė bus rami, mūsų vaikai ir anūkai neminės, kad mes nepasmerkėme tos organizacijos veiklos. Čia nekalbame apie pavienius asmenis, bet kalbame apie tas nusikalstamas veikas, kurias vykdė tie vadovai, ypač A. Sniečkus. Jis net savo gimines ištrėmė. Mama jo išsižadėjo, su trim broliais ir trim seserimis išvažiavo į Vokietiją ir niekada negrįžo. Jinai parašė: tol, kol šitas pabaisa bus valdžioje, aš negrįšiu į tėvynę. Jeigu pati motina išsižadėjo savo sūnaus, mes turime suprasti ir atliepti mūsų siūlymą, kad ta organizacija, kuri vykdė trėmimus… kiek partizanų aukų yra paaukota ant laisvės aukuro. Manau, mes liksime nesuprasti, jeigu dabar, po tiek metų, kai esame laisvi, nepriimsime šio įstatymo.
Tikrai atliepsime ir tas pastabas, kurias siūlo Seimo narių grupė. Labai siūlau pritarti, kad pagaliau galėtume ramiai pažiūrėti politiniams kaliniams, tremtiniams ir partizanams į akis, kad mes tai padarėme, nors galbūt ir pavėluotai. Tikrai labai siūlau, mieli kolegos, pritarti. Aš esu partizano dukra. Mano mamos šeima buvo du kartus tremta, vienąkart – maži vaikai. Tikrai man tai labai rūpi ir skauda. Labai kviečiu visus pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto už kalbės A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, net ir pavėluotai priimamas įstatymas yra vis tiek įstatymas. Jeigu kalbame apie Komunistų partiją, tai ne tik 1919 metais ji buvo uždrausta, ir 1991 metais uždrausta, tačiau 1919–1940 metais, tiesą sakant, ir vėliau, ji neigė Lietuvos valstybingumą kaip tokį. 1919–1940 metais tai buvo tikra antivalstybinė organizacija. Vėliau, jau okupacijos metais, atliko pagrindinio kolaboranto funkcijas, vykdė čia įvardintus nusikaltimus.
Atkreipiu dėmesį. Mažai kas žino, savo laiku, tai yra ketvirtajame dešimtmetyje, kai Lietuva keitėsi politiniais kaliniais su Sovietų Sąjunga, A. Sniečkus ir kiti Komunistų partijos nariai, kurie buvo atiduodami Maskvai mainais į suimtus kunigus, netekdavo Lietuvos pilietybės. Tai yra tiems žmonėms buvo atimama Lietuvos pilietybė. Čia tik toks istorinis faktas.
Be abejonės, šio įstatymo pavadinimas galėtų būti papildytas, kad ne tik „vertinimo“, bet ir „narystės deklaravimo įstatymas“. Jis iš esmės, taip, galbūt kalnų nenuverčia, nes kandidatuojančių į nurodytas pareigas situacija per trečdalį amžiaus yra ženkliai pasikeitusi, bet vis dėlto aš manau, kad tam tikra prasme deklaruoja istorinį teisingumą kitoms kartoms.
PIRMININKAS. Prieš kalbės J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmas mano argumentas, kad ką nors panašaus reikėjo priimti pačioje pradžioje, 1991–1992 metais, jeigu net 1990 metais nepavyko. Tai vienas momentas.
Antras, taip, ta komunistinė nomenklatūra, kuri trėmė, represavo mano tėvus ir senelius, ir kitus Lietuvos žmones pagal Kremliaus nurodymus, darė nusikaltimą. Tačiau tie, kurie dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybę, tikrai ne. Noriu pasiremti V. Landsbergio citata, kurią jis pasakė savo pirmoje kalboje Kovo 11 dieną, kai buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininku: „Lietuvos gyvenimą, jo raidą ir visus įvykius, kurie atvedė mus į šią dieną, lėmė dvi pagrindinės politinės jėgos: Sąjūdis, gimęs iš Lietuvos žmonių pasipriešinimo ir vilties, ir pradėjusi persitvarkyti Lietuvos komunistų partija.“
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar, nes jau balsavimo langas, galime apsispręsti dėl šio įstatymo projekto nuotaikų po svarstymo. Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 60: už – 42, prieš – 6, susilaikė 12. Po svarstymo yra pritarta. Aš siūlau gal ir dėl kitų įstatymų projektų, kuriuos taip pat apsvarstėme, balsuoti, o tada tęsime pateikimus ir kitus gerus dalykus.
14.52 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Irano karinės paramos Rusijai jai vykdant agresiją prieš Ukrainą ir Irano Islamo Respublikos revoliucinės gvardijos korpuso pripažinimo teroristine organizacija" projektas Nr. XIVP-4048(3) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl Irano karinės paramos Rusijai jai vykdant agresiją prieš Ukrainą ir Irano Islamo Respublikos revoliucinės gvardijos korpuso pripažinimo teroristine organizacija“ priėmimas.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 60: visi 60 balsavo už. Nutarimas priimtas. (Gongas) Rezoliucija priimta. Taip, rezoliucija, rezoliucija.
14.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XI-938 „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-4027(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Klaipėdos universiteto statuto patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Kviečiu balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 67: už – 62, prieš nebuvo, susilaikė 5. Nutarimas yra patvirtintas. (Gongas)
14.54 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2916 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4105(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 72 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4105(2). Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Balsavo 70: už – 70. Trūksta vieno žmogaus, kad įstatymo projektą priimtume. Pabandome dar kartą, iš naujo, kaip vienoje dainoje sakė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto priėmimo.
Trūksta. Šiek tiek trūksta. Atėjo… Jeigu A. Skardžius tikrai balsuos, tai, manau, mes tuoj pat pabandysime ir trečią kartą ir vis tiktai Administracinių nusižengimų kodekso projektą priimsime. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavos 72. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-4105) priimtas. (Gongas) Kviečiu išlaikyti koncentraciją ir nežiopsoti, nes yra dar keletas kitų priėmimų.
14.55 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 113 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3672(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3672(2). Kviečiu balsuoti dėl priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72: už – 68, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dabar dėl darbotvarkės 2-9.1 klausimo aš kviečiu tada Sveikatos reikalų komiteto pirmininką. Priėmimo stadijoje yra pasiūlymų. Tuoj apsispręsime. Gerai. Atsiprašau. Gerai, balsuojame dėl tų, kur be pasiūlymų. Tuojau, mielas Antanai Matulai, apsvarstysime ir jūsų klausimą.
14.56 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3524(2) (priėmimo tęsinys)
Dėl lydimojo Farmacijos įstatymo projekto priėmimo. Mes apsvarstėme. Pastabų, pasiūlymų negauta. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72: už – 66, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl pirmalaikių Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimų paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-4187(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – dėl Jonavos rajono savivaldybės mero rinkimų, dėl pritarimo po svarstymo. Kviečiu balsuoti, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 69: už – 67, prieš nebuvo, susilaikė 2. Po svarstymo yra pritarta.
14.57 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3792(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo projektas. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 70: už – 65, prieš nebuvo, susilaikė 5. Pritarta po svarstymo.
14.58 val.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4153, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4154 (pateikimo tęsinys)
Taip pat buvo pristatytas darbotvarkės 2-14 klausimas – Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo projektas, padarytas pateikimas. Ir darbotvarkės 2-15 klausimas. Balsuojame, bet tai iš pradžių… Čia sujungti jau? Gerai. Tai dėl šių dviejų projektų paketo, dėl darbotvarkės 2-14 ir 2-15 klausimų – Valstybinės kultūros paveldo komisijos ir Visuomenės informavimo įstatymo po pateikimo.
Balsavo 71, visi balsavo už. Po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu abiem atvejais siūlomas Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
14.59 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 3, 4, 5, 6, 111, 12, 14, 15, 17, 18, 22, 24, 26, 27, 271, 28, 34, 37, 39, 47, 49, 51, 521, 53, 55, 56, 57, 59 straipsnių, šeštojo skirsnio pavadinimo, 1 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 112, 272, 68 straipsniais įstatymo Nr. XIV-2413 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3923(2) (pateikimo tęsinys)
Taip pat 2-18 klausimas, buvo pateiktas Statybos įstatymas. Darbotvarkės 2-18 klausimas – projektas Nr. XIVP-3923. Kviečiu apsispręsti, ar palaikome po pateikimo.
Balsavo 68: už – 56, prieš – 4, susilaikė 8. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 12 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dar J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Atsiprašau, pirmininke, nespėjau davesti piršto iki „Susilaikau“.
PIRMININKAS. Supratau, įskaitome susilaikymą.
15.00 val.
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 12 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4190, Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4191, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4192 (pateikimo tęsinys)
Dabar darbotvarkės 2-19, 2-20.1, 2-20.2 klausimai, jie sujungti. Tai yra Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės, Kelių įstatymo ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo projektų pateikimas. Kviečiu apsispręsti dėl pritarimo.
Balsavo 66: už – 62, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas dėl pirmojo, dėl antrojo – Ekonomikos, dėl trečiojo – TTK. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Na, turbūt visus galime lapkričio 7 dieną fiksuoti. Suvienodinti. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.01 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3523(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, dar tikrai kviečiu, turime vieną priėmimą, todėl reikia jūsų maksimalaus dalyvavimo. Pasiūlymai dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo. Dabar jau tikrai kviečiu A. Matulą. Yra J. Sejonienės pasiūlymas dėl 1 straipsnio. Kviečiu gerbiamą Jurgitą pristatyti siūlymą.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Mano pasiūlymas yra dėl to, apie ką šiuo metu visi kalba kaip apie didžiausią sveikatos sistemos opą, tai yra apie eiles. Tai būtų iš esmės priemonė, kuri leistų maksimaliai išvengti, kiek yra išvengiama, eilių, o jeigu neleistų išvengti, tai bent jau būtų aišku, dėl ko jos susidaro. Tai yra įpareigojimas sveikatos priežiūros įstaigoms teikti duomenis ne tik apie tai, ką kalbu pagrindiniame projekte, apie darbuotojų darbo krūvius, bet ir apie visus vizitus, galimus, na, laisvus laikus, galimus toje įstaigoje.
Man atrodo, tai yra svarbu, nes, kaip dabar matome iš švieslentės, tikrai daugelis įstaigų arba visai neteikia tų laisvų laikų, arba juos teikia ne visus. Man atrodo, tai yra labai svarbu. Kai komitetas svarstė šį klausimą, aš buvau pati nustebusi, kad komiteto išvadoje atsirado, ji buvo neigiama dėl to, kad neva įstaigoms reikėtų mokėti. Bet noriu iš karto paneigti, kad tai yra netiesa. Įstaigos gali jungtis prie internetinės pacientų registravimo sistemos keliais būdais: jeigu jos jungiasi per savo vidines informacines sistemas, vadinamuosius HIS’us, taip, tai gali kainuoti priklausomai nuo to, kiek HIS’o administratorius užsiprašo, bet jeigu jos siunčia duomenis tiesiogiai Registrų centro portalui, tai tas yra visiškai nemokama.
Sakau, apeliuodama į tai, kad tai iš esmės yra priemonė valdyti, kontroliuoti eiles, dėl kurių skundžiasi dauguma pacientų, labai kviečiu palaikyti šitą projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar turime 29 palaikančius? Gal galime laikyti, kad turime?
A. MATULAS (TS-LKDF). Ne, ne, reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Taip, komiteto pirmininkas siūlo balsuoti. Galime apsispręsti balsuodami, ar turime 29 palaikančius, kad svarstytume J. Sejonienės pasiūlymą. Tikrai yra.
Dabar komiteto poziciją prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, komitetas nepritarė šitam siūlymui. Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių asmens sveikatos priežiūros įstaigos nesijungia prie IPR sistemos ir neteikia duomenų į ją, yra ta, kad IPR nėra pritaikyta skirtingų asmens sveikatos priežiūros įstaigų vidinės elektroninės registracijos sistemos sujungimui į vieną bendrą sistemą, o dideli tokio prisijungimo kaštai tenka pačioms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Pavyzdžiui, kalbėta ne su viena rajono poliklinika, papildomai norint prisijungti prie sistemos kainuotų virš 40 tūkst. Tokių pinigų įstaigos neturi.
Atsižvelgiant į tai šiuo metu nustatyti įpareigojimą asmens sveikatos priežiūros įstaigoms jungtis per IPR ir joms nevykdant šios pareigos netekti, netgi taikyti griežčiausią sankciją – įstaigos licencijos asmens sveikatos priežiūros veiklai sustabdymą būtų nesąžininga. Noriu pacituoti siūlomą įstatymo pataisą. Vadinasi, jeigu bus nevykdomi nustatyti reikalavimai, tai asmens sveikatos priežiūros įstaiga netenka licencijos visoms paslaugoms. Tai kur yra logika? Jeigu nesijungi prie sistemos dėl tam tikrų priežasčių. Jeigu sutartis su ligonių kasomis būtų sustabdyta, tai logiška, bet šiuo atveju atimti licenciją? Kokį ryšį čia turi licencija su prisiregistravimo prie paslaugos būdu, kokį ryšį turi? Komiteto nuomonė yra nepritarti.
PIRMININKAS. Nepritarti. Už – 4, prieš – 2, susilaikė 2. Lėmė komiteto pirmininko balsas.
Gerbiamieji kolegos, aš tik dar noriu paklausti teikėjos: ar galima laikyti, kad šie siūlymai susiję?
A. MATULAS (TS-LKDF). Jie susiję yra, susiję.
PIRMININKAS. Taip, patvirtinate. Gerai. Tai mes apsispręsime bendrai dėl J. Sejonienės siūlymų. Dėl jų už kalbės O. Leiputė. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Aš tikrai siūlyčiau pritarti J. Sejonienės pasiūlymui, nes kam tada yra ta švieslentė ir kodėl mes kalbame apie tai, kad tik 37 % pirminės sveikatos priežiūros įstaigų teikia duomenis? Dar buvusio ministro A. Dulkio buvo sakoma, kad pagal tai bus galima matyti, reguliuoti ir sistema bus skaidresnė, ir pacientai galės pasirinkti bet kokioje sveikatos įstaigoje gauti paslaugas, nes matys, kur nėra eilių. Yra numatytas laikotarpis, per kurį galima pagalvoti ir skirti finansavimą, suvienodinti tas sistemas. O dabar, na, kaltinti, kad eilės didelės, kalbėti apie tai, bet nedaryti sprendimų, manyčiau, yra neteisinga. Aš siūlau palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Aš prieš komiteto sprendimą.
PIRMININKAS. Tai jūs turite pasiūlymą?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Mes kalbame apie e. sveikatą ir kodėl reikia stabdyti, na, sakykime, e. sveikatos plėtrą ir prieinamumą visiems, aš nelabai suprantu.
PIRMININKAS. Tai, gerbiamas kolega, jūs esate už pasiūlymą, taip, tiesiog ne ten užsirašėte?
A. SKARDŽIUS (MSNG). Tiesiog esu prieš tai, kad naikinama ir nevystoma e. sveikata jau du dešimtmečius, ir nesuprantu komiteto.
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū už nuomones. Balsuojame dėl J. Sejonienės siūlymo.
Balsavo 55: už – 49, prieš – 1, susilaikė 5. Siūlymui pritarta.
Tai 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento, taip pat ir J. Sejonienės pasiūlymas, dėl jo mes apsisprendėme teigiamai, galime laikyti tada, kad apsispręsta teigiamai, nes šie pasiūlymai susiję, taip? Ačiū. 2 straipsniui galime pritarti? Pritarta. Dėl 3 straipsnio yra analogiškai Teisės departamento ir ta pati J. Sejonienės pataisa, dėl kurios apsisprendėme teigiamai. Galime pritarti 3 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl viso projekto yra dėl motyvų. Tai jūs galite. Prašau, pirmininke.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kadangi balsuodami dėl pirmo pasiūlymo, o jie visi susiję, pritarėme iš esmės visiems J. Sejonienės pasiūlymams ir kadangi pasiūlyme yra klaida, nes liko data 2024 m. rugsėjo 30 d., o šiandien, kaip žinote, jau yra spalio mėnuo, vadovaudamasis Statuto 158 straipsnio 1 dalimi, prašau pertraukos priėmimo stadijoje. Reikia sutvarkyti projektą, suredaguoti.
PIRMININKAS. Supratau, taip. Pagrindinio komiteto pirmininko ar pranešėjo reikalavimu, jeigu jis mano, kad priimtiems pasiūlymams suderinti reikia dar vieno pagrindinio komiteto posėdžio, po balsavimo dėl visų straipsnių gali būti padaryta pertrauka priėmimo stadijoje, bet ne ilgesnė kaip iki artimiausios Seimo posėdžio datos. Jeigu jūs, gerbiamas Antanai, čia mums visiems stebint, galite pažadėti, kad grįšime į priėmimą artimiausiame Seimo posėdyje, tai jūs tokią, be abejo, Statuto teisę turite. Tai aš tą fiksavau.
Dar per šoninį mikrofoną – J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Aš tik norėjau pastebėti, labai apmaudu, kad joks komitetas praeitą trečiadienį nesvarstė šio mano pasiūlymo. Matyt, šios problemos šiandien neturėtume. Na, aišku, statutinis reikalavimas, reikia jo laikytis.
PIRMININKAS. Ar dar norėtų A. Matulas? Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš po balsavimo repliką galiu?
PIRMININKAS. Žiūrėkite, mes net nebalsavome, bet jūs, be abejo, turite teisę replikuoti. Pasakykite dar, ką galvojate.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarstome įstatymo projektą visai kita tema. Dabar registruotas įstatymo projektas, kuriuo siūloma…
PIRMININKAS. Gerai, žiūrėkite, čia jau nebe replika. Čia dėl motyvų.
A. MATULAS (TS-LKDF). Palaukite! Jeigu nebus prisijungiama, o tai kainuoja, o valstybei nei siūloma spręsti tos problemos…
PIRMININKAS. Gerai.
A. MATULAS (TS-LKDF). …bus atimama licencija. Licencija išduodama dėl paslaugų kokybės ir ar registracijos būdas gali atimti licenciją. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiamasis Matulai, labai ačiū jums už jūsų nuomonę…
A. MATULAS (TS-LKDF). …bet ne licenciją.
PIRMININKAS. Neverskite manęs to padaryti, bet jūsų mikrofonas bus išjungtas. Ačiū. Lauksime grįžtant kitą Seimo posėdį. Pagal Statutą turėsime priimti šitą įstatymą. Niekur nedingsime.
15.11 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4160, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4161 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, dar buvo pateikimas susijusių Diplomatinės tarnybos įstatymo. Darbotvarkės 2-12.2 klausimas. Primenu, kad esame balsavimo lange. Šiuo atveju kviečiu A. Jakavonytę arba skliausteliuose parašyta – A. Ažubalį. A. Ažubalis pristatys 2-12.2 turbūt ir 2-12.3 – Diplomatinės tarnybos ir Valstybės tarnybos įstatymus. Jie yra susiję su tuo, ką prieš tai svarstėme.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolegos, iš tikrųjų šie abu įstatymų projektai yra lydimieji teisės aktai, lydimieji įstatymo „Dėl Lietuvos komunistų partijos veiklos įvertinimo“ ir jie atitinkamuose straipsniuose tiesiog reaguoja į tą įstatymo projektą, kuriam mes pritarėme po svarstymo. Tai yra kad asmenys, stojantys į diplomatinę tarnybą arba į valstybės tarnybą, turi atitinkamai informuoti tas tarnybas ir būti atitinkamai įvertinti. Jeigu tokie asmenys nuslepia savo buvimą nomenklatūrinėse LKP pareigose, numatytos atitinkamos sankcijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų klausiančių nebuvo. Nebuvo. Dėl šių įstatymų projektų dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti balsuojant, ar pritariame šiems projektams po pateikimo.
Balsavo 43: už – 39, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po pateikimo yra pritarta. Dėl pirmojo Diplomatinės tarnybos įstatymo siūlomas Užsienio reikalų komitetas, dėl antrojo Valstybės tarnybos – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 5 dieną. Galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
15.12 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 22 ir 482 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 733 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-4169 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-16 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektas. Kviečiu viceministrę I. Žilienę pristatyti šį projektą.
I. ŽILIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Šiuo įstatymo projektu mes siekiame sumažinti rizikas ir grėsmes, kurios yra susijusios su patikimu elektros energetikos sistemos veikimu ir darbo stabilumu. Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai auga elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos pajėgumai. Prognozuojama, kad 2030 metais saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia pasieks 13,3 gigavato. Tai yra daugiau kaip keturis kartus viršys šiuo metu instaliuotą tokių elektrinių galią. Atsižvelgiant į tai, kad saugus elektros energetikos sistemos veikimas pradeda priklausyti, o ateityje visiškai priklausys nuo patikimo minėto elektros energijos gamybos ir kaupimo įrenginių veikimo ir jų valdymo, šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 1 tūkst. 500 didesnių negu 100 kilovatų saulės ir vėjo elektrinių ir kelios didelės galios elektros energijos kaupimo baterijos. Dalyje jų naudojamos Kinijoje pagamintos valdymo sistemos, programinė įranga ir Kinijos tiekėjų teikiamos debesijos paslaugos.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad egzistuoja galimybė, pasinaudojus priešiškų šalių gamintojų įranga, nesankcionuotai paveikti ar valdyti tokių įrenginių elektros gamybą ir kaupimą. Pavyzdžiui, prisijungus nuotoliniu būdu juos įjungti, išjungti, keisti parametrus ar kitaip paveikti, o vienu metu atjungus grupę gamintojų galima sutrikdyti visos elektros energetikos sistemos stabilumą. Mūsų perdavimo sistemos operatorius yra įvardinęs, kad šiuo metu didžiausias trikdis yra 700 megavatų. Mes suprantame, jeigu bus atjungta 5 gigavatai tokių saulės ir vėjo gamybos įrenginių, taip pat kaupimo įrenginių, gali būti didžiulės pasekmės sistemai.
Taigi, naujoje geopolitinėje realybėje informacinės technologijos yra vienas iš pagrindinių įrankių, naudojamas priešiškų valstybių ir organizacijų, todėl elektros gamybos įrenginių valdymo sistemų ir kibernetinio saugumo stiprinimas – neatsiejama elektros energetikos sistemos saugumo dalis. Siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti, kad nacionaliniam saugumui grėsmę keliančių valstybių subjektai negalėtų turėti prieigos prie didesnių nei 100 kilovatų saulės ir vėjo elektrinių ar baterijų parkų informacijos ir gamybos valdymo sistemų ir negalėtų nuotoliniu būdu jų valdyti – išjungti, sumažinti galią ar kitaip paveikti.
Įstatymo projektas buvo inicijuotas atsižvelgus į rinkos dalyvių teiktus pasiūlymus, taip pat į perdavimo sistemos ir energijos skirstymo sistemos operatoriaus vertinimą. Įstatymo projektas buvo išsamiai aptartas su visomis suinteresuotomis institucijomis, taip pat su visais rinkos dalyviais, saulės, vėjo elektrinių gamybos įrenginių asociacijomis, taip pat ir pramonininkų asociacijomis ir tikrai yra rasti techniniai sprendiniai, kaip būtų galima įgyvendinti tokį įstatymo projektą. Ačiū už dėmesį. Labai tikiuosi, kad pritarsite po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra vienas klausimas. E. Pupinis, prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama viceministre, norėčiau paklausti, vis dėlto rinkoje panašių komplektuojančių dalių, tarkime, ar tikrai gausu ir, aišku, kokia kaina rinkoje kitų tiekėjų? Ar čia tikrai siaubas? Nes visi kalba, kad Kinijoje labai pigu ir labai gerai, tai iš tikrųjų yra tokių, kurie orientuoti daugiau į Kiniją, o jūs šiuo atveju atvirkščiai sakote – nusisukime galutinai. Ačiū.
I. ŽILIENĖ. Tik atkreipiu dėmesį, kad tai nėra pačios įrangos ribojimas, tai yra programinės įrangos ribojimas, tai yra kad nebūtų galimybės prieiti prie energetikos sistemos ir nebūtų galimybės nuotoliniu būdu valdyti tokių įrenginių. Taip, rinkoje tokios įrangos yra, ir mes kalbėjomės taip pat su vėjo asociacijos atstovais. Tokia įranga jau dabar yra diegiama vėjų parkuose tam, kad nebūtų prieigos, taip pat tą gali padaryti ir saulės elektrinių vystytojai. Taigi, sutarimas yra, techniniai sprendiniai yra, įrangos tiekėjų taip pat yra – tiek Europos Sąjungos gamintojų, tiek ir Amerikos gamintojų.
Dabar kokia kaina? Jeigu žiūrėsime į kaštus pačios tokios valdymo sistemos papildomos įrangos, kuri turėtų būti įdiegta, tai visiems visiems gamintojams kainuotų apie 3 mln., maždaug toks būtų skirtumas. Bet yra numatytas pereinamasis laikotarpis ir tikrai tie sprendiniai bus įgyvendinti. Tikrai nesulaukėme prieštaravimų, tikrai buvo bendras sutarimas ir saulės, ir vėjo elektrinių vystytojų, kad turime turėti saugią energetikos sistemą ir žiūrėti toliaregiškai. Taigi, bus įgyvendintas įstatymo projektas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Gal galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime.
I. ŽILIENĖ. Labai ačiū visiems.
PIRMININKAS. Gerai, ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas. Ir svarstymo data – lapkričio 7 diena. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta.
15.18 val.
Seimo savaitės (2024-10-14 – 2024-10-18) – 2024 m. spalio 15 d. (antradienio) ir 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Rezervinis 1 klausimas, paskutinysis darbotvarkės klausimas – savaitės, prasidedančios spalio 14 diena, posėdžių darbotvarkės projektas. Prašau, gerbiamas Jurgi, pristatyti, ką darysime tą savaitę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip šiuo rinkimų laikotarpiu darniai, dalykiškai dirbame, tikiuosi, kad taip dirbsime ir po pirmojo rinkimų turo, nors gal kas nors jau bandys formuoti koalicijas. Darbotvarkės parengtos neatsižvelgiant į tokias galimybes. Vyraus darbotvarkėse priėmimai, nes racionalu užbaigti projektus, kurie jau šiuo metu yra svarstomi, priėmimais, kad nepakibtų jie naujos kadencijos pradžioje nežinomybėje.
Ką nors ypatingai išskirti aš gal ir nenorėčiau, tiesiog paminėsiu, kad ketvirtadienį rytiniame posėdyje jau bus biudžeto projekto ir visų kitų biudžetų pateikimas. Po to, kaip žinote, yra numatyta pertrauka pagal Seimo statuto reikalavimus, bet prireikus galimi neeiliniai posėdžiai valdybos sprendimu.
Antradienį – įvairiausi priėmimai, vienas kitas dar svarstymo stadijoje esantis projektas. Ir labai nedaug pateikimų, tik pora projektų, tai Seimo narių projektai pagal jų registracijos eilę.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pavaduotojau, noriu paklausti, ar galima įtraukti į tos savaitės darbotvarkę naujai registruotą projektą Nr. XIVP-4178 ir lydimąjį įstatymo projektą? Sveikatos sistemos įstatymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nuorodas atsiųskite elektroniniu paštu. Darbotvarkės nėra perpildytos, tikrai dar galime įtraukti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Paprašysime, atsiųsime.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ir kur šiandien paimta jūsų pertrauka dėl to projekto, tai, be abejo, į antradienio darbotvarkę mes turime jį įrašyti, į rytinį posėdį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Labai ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu savaitės darbotvarkei? Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, kviečiu registruotis. Linkiu visiems gerų Seimo rinkimų. Kaip sakė vienas BFK pirmininkas, laimėti galime visi. (Balsai salėje: „Bravo!“) (Plojimai)
Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.