LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

VALSTYBĖS VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO Nr. XIVP-2066(3)

 

2023-04-28    Nr. 113-P-11    

Vilnius

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Valentinas Bukauskas, Domas Griškevičius, Andrius Kupčinskas, pavaduojantis Jurgitą Šiugždinienę, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.

Seimo komitetų biurų atstovai: Kultūros komiteto biuro patarėjai Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė, Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė;

Seimo nariai: Vytautas Juozapaitis, Gintautas Paluckas, Rasa Petrauskienė, Jurgis Razma, Kęstutis Vilkauskas;

Seimo narių padėjėjai/patarėjai: Jurgitos Šiugždinienės padėjėjai Antanas Jankūnas ir Vytautas Vaitiekūnas, Vytauto Juozapaičio patarėjas Kęstutis Kaminskas;

Kviestieji asmenys: Etninės kultūros globos tarybos Strateginių veiklos krypčių administravimo skyriaus patarėjas Valdas Voveris; Finansų ministerijos atstovai: viceministras Gediminas Norkūnas, Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Personalo valdymo skyriaus patarėja Arūnė Šerepkaitė; Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Karo tarnybos ir personalo departamento Personalo valdymo skyriaus vedėja Liana Naujalytė ir patarėja Erika Batisienė, Teisėkūros skyriaus vedėjas Tomas Vainius; Lietuvos administracinių ginčų komisijos atstovai: Administravimo ir teisinės pagalbos skyriaus vedėja Edita Galiauskaitė ir patarėja Rūta Mockevičienė; Lietuvos generalinė prokurorė Nida Grunskienė; Lietuvos kultūros tarybos vyresnioji patarėja Gerda Leonavičienė; Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai:  pirmininko pavaduotoja Lina Urbonovičienė ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė; Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovai: pirmininkas Rimantas Bagdzevičius ir Teisės skyriaus vedėjas Vadim Gasperskij; Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovai: Respublikos Prezidento patarėjai Paulius Baltokas ir Simonas Mikšys; Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai: direktorė Roma Žakaitienė ir patarėja savivaldybių administravimo klausimais Linda Kreimerytė; Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė; Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos atstovai: pirmininkė Irena Petraitienė ir pirmininko pavaduotojas Vidmantas Punelis; Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė; Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos atstovai: Dokumentų ir archyvų valdymo ir naudojimo skyriaus vedėja Daiva Lukšaitė, Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Miškelevičiūtė; Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai: lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė, Teisės grupės vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės patarėjas Gintautas Vilkelis; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktorė Natalija Kaminskienė, direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Administravimo skyriaus vedėja Jovita Ramanauskienė, Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė; Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Saulius Džiautas; Savivaldybių kontrolierių asociacijos atstovai: prezidentas Gintaras Radavičius ir valdybos pirmininkė Daiva Čeporiūtė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: viceministras Vytautas Šilinskas ir Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, vyresnioji patarėja Agnė Nakčerienė, patarėja Indrė Vaicekauskaitė; Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Teisės skyriaus vyriausioji specialistė Goda Kuznecovaitė; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorė Laima Taparauskienė; Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; Teisingumo ministerijos atstovai: kancleris Augustas Ručinskas ir Teisinio atstovavimo grupės vyresnioji patarėja Lina Urbaitė; Regionų plėtros tarybų atstovai: Šiaulių regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Valerijus Simulik ir Utenos regiono plėtros tarybos administracijos direktorius Nerijus Čepauskas; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovai: Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus vyriausioji patarėja Eivilė Žemaitytė; Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius; Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Teisės departamento Tiesioginių mokesčių skyriaus vedėjas Rolandas Ragėnas; Vidaus reikalų ministerijos atstovai: viceministrė Sigita Ščajevienė, ministro patarėjas Edvardas Žukauskas, Strateginių sprendimų paramos grupės vyriausiasis patarėjas Sigitas Mitalauskas, Valstybės tarnybos politikos grupės vyriausioji patarėja, atliekanti grupės vadovės funkcijas Jūra Ivonaitytė, vyresnysis patarėjas Adrianas Mečkovskis, patarėja Giedrė Sušinskaitė; Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai: direktorius Darius Vedrickas ir Teisės skyriaus vedėja Sonata Vaitukaitytė; Vyriausybės atstovų įstaigos atstovai: vadovė Daiva Kerekeš, Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius, Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse Egidijus Lapinskas; Vyriausybės kanceliarijos atstovai: Ministro Pirmininko patarėjas strateginio planavimo, viešojo administravimo, reformų ir pokyčių valdymo klausimais Darius Žeruolis ir Viešojo valdymo grupės vadovė Jurgita Žilinskienė; Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

7

19

20

1 priedas

2

3

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma Valstybės tarnybos įstatymą (toliau – ir keičiamas įstatymas) išdėstyti nauja redakcija, pakeičiant daugelį valstybės tarnybos santykių teisinio reguliavimo aspektų, be kita ko, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą.

1.1. Dėl konstitucinės valstybės tarnybos sampratos.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnybos organizavimo modelį, tačiau reguliuodamas valstybės tarnybos santykius įstatymų leidėjas yra saistomas konstitucinės valstybės tarnybos sampratos, jis turi paisyti Konstitucijos normų ir principų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai). Konstitucinio Teismo aktuose atskleidžiant konstitucinę valstybės tarnybos sampratą yra suformuota plati oficialioji konstitucinė valstybės tarnybos doktrina; vertinant projektu teikiamus siūlymus aktualios šios esminės doktrininės nuostatos:

– valstybės tarnyba yra valstybės tarnautojų korpusą sudarančių asmenų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu; profesionalūs valstybės tarnautojai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);

– tai, kad valstybės tarnybos paskirtis – garantuoti viešąjį interesą valstybės ir savivaldybių institucijoms vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas, o ne privačius šia veikla užsiimančių darbuotojų interesus, lemia valstybės tarnautojų, kaip korpuso, ypatingą formavimo tvarką, jų teisinio statuso specifiką, taip pat jų ypatingą atsakomybę visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);

– valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d., 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimai);

– valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai);

– valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį; šie santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai);

– tuo mastu, kuriuo valstybės tarnybos santykiai yra susiję su žmogaus teisėmis ar laisvėmis, jie turi būti reguliuojami įstatymais, o valstybės tarnybos (ir su ja susiję) procesiniai (procedūriniai) santykiai gali būti reguliuojami poįstatyminiais aktais, tačiau taip, kad nebūtų konkurencijos su įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai);

– vienas iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius, yra valstybės tarnybos sistemos vientisumas (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai); įstatymais, kitais teisės aktais turi būti nustatytas toks valstybės tarnautojų teisinis statusas, kuris atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą, suponuojančią inter alia valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą, taip pat veiklos vykdant valstybės funkcijas ir garantuojant viešąjį interesą tęstinumą (2007 m. rugpjūčio 13 d., 2012 m. liepos 3 d. nutarimai);

– valstybės tarnyba, kaip sistema, yra organizuojama remiantis, be kita ko, hierarchijos ir pavaldumo principais; valstybės tarnautojų pareigybių hierarchijos nustatymas ar kitoks klasifikavimas, suskirstymas į kategorijas ar pan. privalo būti vieningas, grindžiamas tais pačiais kriterijais (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

1.2. Dėl projekto nuostatų prieštaravimo Konstitucijai.

Formuodamas oficialiąją konstitucinę valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo doktriną, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs:

valstybės tarnautojų darbo užmokestis, kuris yra viena pagrindinių prielaidų įgyvendinti kitus teisėtus jų interesus, turi būti nustatomas įstatymu; aiškūs kriterijai, kuriais remiantis valstybės tarnautojams nustatomas apmokėjimo už darbą dydis (darbo užmokestis), yra esminis teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą elementas ir jie turi būti nustatomi įstatymu (2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. rugsėjo 29 d. ir kiti nutarimai);

– pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją pasirinkti ir įstatymuose įtvirtinti tam tikrą valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą; nėra negalima nei tokia sistema, kai nustatoma fiksuoto dydžio alga, nei tokia sistema, kai nustatomos minimali ir maksimali algos atitinkamoms pareigoms, nei tokia sistema, kai darbo užmokestis yra reguliuojamas taikant koeficientus, kurių pagrindu imamas tam tikras nustatytas dydis (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai);

– kadangi už valstybės tarnautojų profesinę veiklą atlyginama iš valstybės (savivaldybės) biudžeto, jame turi būti numatytos lėšos valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui; pagal Konstituciją, be kita ko, jos 128 straipsnio 1 dalį, sprendimus, turinčius esminę įtaką valstybės biudžete numatomų valstybės išlaidų dydžiui, turi priimti ir įstatymuose įtvirtinti Seimas; iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatyme nustatyti esmines asmenų, gaunančių atlyginimą iš valstybės (savivaldybės) biudžeto lėšų, darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį (kaip antai darbo apmokėjimo sistemą, darbo užmokesčio sudedamąsias dalis, kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti darbo užmokestis, jų įtaką darbo užmokesčiui) (2015 m. rugsėjo 29 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);

konstitucinis valstybės tarnybos institutas implikuoja tam tikrą hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą ir diferencijuotus valstybės tarnautojams mokamų atlyginimų dydžius; valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių skirtumai priklauso nuo daugelio objektyvių valstybės tarnybos ypatumų, kaip antai: valstybės institucijai priskirtų atitinkamų funkcijų pobūdžio, valstybės tarnautojui pavestų funkcijų sudėtingumo ir apimties, tenkančios atsakomybės už tų funkcijų vykdymą, užimamos pareigybės ypatumų, valstybės tarnautojo profesinio lygio, kvalifikacijos ir pan. (2009 m. gruodžio 11 d., 2016 m. spalio 27 d. nutarimai);

– netoleruotinas toks teisinis reguliavimas, kuriuo skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos asmenims, gaunantiems atlyginimą iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, būtų nustatytas vienodas ar iš esmės nesiskiriantis atlyginimo dydis (2013 m. liepos 1 d., 2016 m. spalio 27 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimai);

įstatymų leidėjas, nustatydamas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo teisinį reguliavimą, turi paisyti iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisingumo ir protingumo reikalavimų ir valstybės tarnybos, kaip hierarchinės sistemos, konstitucinės sampratos, nesudaryti prielaidų iškreipti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantį jų atlyginimų dydžių diferencijavimą (2016 m. spalio 27 d. nutarimas).

Projektu siūloma keičiamo įstatymo 19 straipsnio „Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema“ 3 dalyje nustatyti, kad darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas; darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis; atsižvelgiant į įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijus (profesinio darbo patirtį, veiklos sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir pan.), darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šio įstatymo 1 priede pateikiami minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai; šiame priede siūloma nustatyti tik minimalius valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientus. Šio įstatymo 20 straipsnio „Pareiginė alga“ 1 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negalėtų viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose.

Pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą įstatyme nenustačius valstybės tarnautojų pareigybių konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų, taikytinų apskaičiuojant pagrindinę jų darbo užmokesčio sudedamąją dalį, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio dydis būtų iš esmės įstatyme neapibrėžtas. Bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento dydžio, neatstoja konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo. Nors projekte minimi tam tikri kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgiama nustatant konkrečių pareigybių pareiginės algos koeficientus arba jų intervalus, šių kriterijų įtaka valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dydžiui niekaip neapibrėžiama. Kaip minėta, pagal projektu keičiamo įstatymo nuostatas darbo apmokėjimo sistema, apimanti konkrečius valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientus arba galimus jų intervalus, būtų nustatoma kolektyvinėje sutartyje arba ją nustatytų įstaigos vadovas.

Toks siūlomas teisinis reguliavimas akivaizdžiai neatitinka konstitucinio reikalavimo valstybės tarnautojų darbo užmokestį nustatyti įstatymu – juo nepaisoma iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kylančios pareigos įstatyme nustatyti valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, aiškius kriterijus, nuo kurių turėtų priklausyti šio apmokėjimo dydis (darbo užmokestis), ir šių kriterijų įtaką darbo užmokesčiui, kitas esmines valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sąlygas, lemiančias jų darbo užmokestį. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, jeigu sprendimai, lemiantys reikšmingą valstybės biudžeto išlaidų dalį, būtų įtvirtinti ne Seimo priimamais įstatymais, o kitų valstybės institucijų teisės aktais, Seimas, negalėdamas jų pakeisti, turėtų tvirtinti valstybės biudžetą, kurio turinio atitinkama reikšminga apimtimi jis pats negalėtų paveikti; tai reikštų, kad Seimo galimybės veiksmingai vykdyti savo konstitucinę biudžetinę funkciją yra suvaržytos (2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas).

Pažymėtina ir tai, kad, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams suteikus diskreciją nustatyti valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalus ir iš jų – konkrečius valstybės tarnautojams taikytinus pareiginės algos koeficientus, kurie negalėtų viršyti tik paties įstaigos vadovo maksimalaus pareiginės algos koeficiento, skirtingose institucijose ir įstaigose galėtų susiklostyti labai nevienoda, nenuosekli valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo praktika, kuriai galėtų turėti įtakos ir tų institucijų bei įstaigų finansavimas. Pavyzdžiui, galėtų ženkliai skirtis tai pačiai grupei priskiriamų valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientai, nepriklausomai nuo to, kuriai grupei priskiriama tam tikra institucija ar įstaiga (galėtų būti paneigta ir pačių institucijų bei įstaigų skirstymo į grupes prasmė, nes III grupei priskiriamos institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui galėtų būti nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas nei tos pačios pareigybės I ar II grupės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojui, ir pan.), arba skirtingas pagal atliekamų funkcijų sudėtingumą, apimtį ir tenkančią atsakomybę pareigas einantiems ir skirtingo profesinio lygio, kvalifikacijos valstybės tarnautojams galėtų būti nustatytas iš esmės nesiskiriantis darbo užmokestis. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu nepaisoma valstybės tarnybos, kaip hierarchinės sistemos, konstitucinės sampratos, juo nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą. Kaip minėta, bendro pobūdžio apribojimas, pagal kurį maksimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas negalėtų būti didesnis už maksimalų įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, neatstotų konkrečių maksimalių pareiginės algos koeficientų atitinkamoms valstybės tarnautojų pareigybėms nustatymo; juo būtų suformuoti pernelyg platūs galimi valstybės tarnautojų pareigybių pareiginių algų koeficientų intervalai ir palikta daug erdvės valstybės tarnautojų atlyginimų dydžių diferencijavimo, kuris turėtų atitikti hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą, iškraipymams.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas.

Nepritarti

Argumentai:

Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2022 m. lapkričio 16 d. preliminariai įvertino, kad projekte nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 3 dalis, 20 straipsnio 1 dalis ir 1 priedas tiek, kiek pagal juos šiame įstatyme būtų nustatyti tik minimalūs valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai, o maksimalūs pareiginių algų koeficientai, kurie negalėtų būti didesni tik už maksimalų atitinkamos įstaigos vadovo pareiginės algos koeficientą, būtų nustatomi kolektyvinėje sutartyje arba juos nustatytų įstaigų vadovai, neprieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria įtvirtinta piliečių teisė lygiomis sąlygomis stoti į valstybės tarnybą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kuria užtikrinta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

1

 

 

2. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 1 straipsnio nuostatos, kuriomis reglamentuojamas įstatymo taikymas, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo neturėtų būti išdėstytos atskirame straipsnyje (1 straipsnyje nustatant tik įstatymo paskirtį).

Pritarti

 

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

1

1

 

3. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „priėmimą ir atleidimą, karjerą“ įrašytina tikslesnė formuluotė „valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą“. Be to, šioje dalyje, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 36 straipsnio nuostatas, vietoj žodžių ,,formuojančią ir įgyvendinančią“ įrašytini žodžiai ,,formuojančias ir įgyvendinančias“.

Pritarti

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

2

32

1

1

 

4. Įvertinus keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta šio įstatymo paskirtis ir reguliuojami santykiai, nuostatų turinį, taip pat kitas keičiamo įstatymo nuostatas, darytina išvada, kad valstybės tarnybos santykius jame siūloma reguliuoti kaip savarankiškus tarnybos valstybei santykius, kurie nėra grindžiami darbo santykiams taikomais principais (pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, su valstybės tarnautojais darbo sutartys nesudaromos). Tai atitinka konstitucinę valstybės tarnybos, kaip profesinės veiklos sistemos, sampratą, pagal kurią šios tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas lemia valstybės tarnautojų teisinio statuso specifiką, jų teisių ir laisvių įgyvendinimo ypatumus, o valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „valstybės tarnautojų darbo santykius“ ir 32 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie valstybės tarnautoją, vartojama formuluotė „negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos“ nedera su konstitucine valstybės tarnybos samprata ir pačiame projekte siūlomu nustatyti valstybės tarnybos teisiniu institutu.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

2

5

 

5. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje išvardijamos tam tikros subjektų kategorijos ir nurodomi joms mutatis mutandis taikomi keičiamo įstatymo straipsniai, o paskui skliaustuose nustatoma, kad vienas iš šių straipsnių vis dėlto taikomas tik tam tikrai vienai subjektų kategorijai, suformuluota ydingai. Siūlome, siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 36 straipsnį (turėtų būti nukreipiama ne į 36 straipsnį, o į 37 straipsnį, kuriame reguliuojamas aukštesniųjų vadovų kompetencijų ugdymas) iš šio bendro sąrašo išbraukti ir šios dalies atskiru (priešpaskutiniu) sakiniu nustatyti, kad Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams taikomas ir šio įstatymo 37 straipsnis.

Pritarti

 

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

3

 

 

6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžiant sąvoką „statutinis valstybės tarnautojas“ siūloma nustatyti, kad tai – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pažymėtina, kad teisės akto, kuriuo reguliuojama statutinių valstybės tarnautojų tarnyba, forma (pavadinimas) – „statutas“ – nėra jų teisinį statusą lemiantis veiksnys ir neatskleidžia esminių statutinio valstybės tarnautojo požymių. Statutinių valstybės tarnautojų tarnyba gali būti reguliuojama ir įstatymu. Be to, pavyzdžiui, universitetų steigimas ir veikla taip pat reguliuojama statutais, bet universitetų darbuotojai nėra statutiniai tarnautojai ar darbuotojai. Pažymėtina ir tai, kad diplomatų priskyrimas statutiniams valstybės tarnautojams taip pat yra teisiškai nepagrįstas, nes vienas iš esminių statutinio valstybės tarnautojo teisinio statuso bruožų yra įgaliojimai duoti privalomus nurodymus jam nepavaldiems asmenims, taip pat teisė panaudoti ginklą, specialiąsias priemones, o diplomatai tokių įgaliojimų neturi. Taigi projekte siūloma statutinio valstybės tarnautojo apibrėžtis neatskleidžia esminių tokį tarnautoją identifikuojančių požymių.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Sąvoka „statutinis valstybės tarnautojas“ apibendrina dviejų kategorijų valstybės tarnautojus: vidaus tarnybos sistemos pareigūnus ir diplomatus.

Statutinio valstybės tarnautojo sąvoka įstatymo projekte minima tik 2 kartus – apibrėžiant, kam šio įstatymo nuostatos netaikomos ir kokie duomenys kaupiami Valstybės tarnautojų registre.

Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekte vartotinos konkrečios sąvokos – vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir diplomatai -, kurių turinys atskleidžiamas kituose įstatymuose.

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

3

10

 

7. Pagal teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35 punktą, keičiamo įstatymo 2 straipsnio, kuriame nustatytos pagrindinės šio įstatymo sąvokos, 11 dalyje pateikiamoje termino „valstybės politikas“ apibrėžtyje neturėtų būti įvedamas trumpinys „meras“; tai turėtų būti padaryta tolesnėse keičiamo įstatymo nuostatose.

Pritarti

 

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

3

11

 

8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje formuluotė „valstybės, vietos ar teisminę valdžią“ keistina formuluote „valstybės ar vietos valdžią“, nes teisminė valdžia yra viena iš valstybės valdžių (Konstitucijos 5 straipsnio 1 dalis, Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2015 m. gruodžio 30 d. ir kiti nutarimai).

Pritarti

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

4

2

1

9. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos formuluotės „įstaigos ar institucijos vadovo“ ir „įstaigoje ar institucijoje“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 2 ir 10 dalyse yra apibrėžtos sąvokos „įstaigos vadovas“ ir „valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“. Šios sąvokos nuosekliai vartotinos visame projekto tekste.

Pritarti

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

5

2

1

10. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „labai sunkaus nusikaltimo“ įrašytinas žodis „padarymo“.

Pritarti

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

6

 

 

11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio pavadinimas tikslintinas, atsižvelgiant į tai, kad šiame straipsnyje reguliuojama valstybės tarnautojo teisė ne tik dirbti kitą darbą, bet ir eiti daugiau nei vienas valstybės tarnautojo pareigas.

Pritarti

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

6

1

 

12. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojas turi teisę eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas. Pažymėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip valstybės tarnautojas, eidamas savo pareigas, tuo pat metu galėtų eiti dar ir kitas valstybės tarnautojo pareigas. Vien dėl darbo laiko trukmės sunku įsivaizduoti, kaip būtų galima tinkamai atlikti valstybės tarnautojo funkcijas keliose pareigose. Jeigu valstybės tarnautojo darbo krūvis būtų toks, kad jis turėtų galimybę tuo pat metu eiti dar vienas pareigas, pirmiausia turbūt turėtų būti peržiūrimas tos įstaigos pareigybių skaičius ir jų aprašymas (tarnautojų funkcijos), optimizuojant institucijos ar įstaigos darbą, žmogiškuosius ir finansinius išteklius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos, kuria numatoma galimybė eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, praktinis įgyvendinimas diskutuotinas.

Nepritarti

 

Argumentai:

Galimybė eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas nesuponuoja, kad tos pareigos bus einamos tuo pačiu metu.

Valstybės tarnautojui nustatomas individualus darbo grafikas (darbo laiko pradžia ir pabaiga). Valstybės tarnautojas savo pareigas gali eiti ne visu etatu, o likusį darbo laiką panaudoti kitoms valstybės tarnautojo pareigoms ar kitam darbui.

Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, valstybės tarnautojai turi galimybę dirbti kitą darbą pagal darbo sutartį ir tai nesukelia kliūčių jiems tinkamai vykdyti valstybės tarnautojo funkcijas.

Įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu valstybės tarnybai suteikiama daugiau lankstumo, patrauklumo ir sudaromos galimybės efektyviau panaudoti turimus žmogiškuosius resursus.

Darbo kodekse yra nustatyta maksimali darbo laiko trukmė. Įstatymo projekte numatyta, kad klausimams, kurių nereglamentuoja šis įstatymas, taikomos Darbo kodekso nuostatos.

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

6

1,

3

 

13. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 3 dalyse siūlome išbraukti žodžius „rūšies bei“, nes nėra aišku, į kokias rūšis galėtų būti skirstomos įmonės, įstaigos ar organizacijos.

Pritarti

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

8

4

 

14. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiai pareigybių grupei turėtų būti priskiriama pareigybė, nenurodyta keičiamo įstatymo 1 priede, bet nustatyta pagal kitus įstatymus, ir koks minimalus pareiginės algos koeficientas turėtų būti jai nustatytas.

Pritarti

 

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

9

1,

2

4

15. Derinant keičiamo įstatymo terminiją su Mokslo ir studijų įstatymu ir atsižvelgiant į tai, kad asmens išsilavinimas paprastai siejamas su atitinkamų studijų programų tam tikro tipo aukštojoje mokykloje baigimu (o ne su jas baigus savaime įgyjama aukštojo mokslo kvalifikacija), keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas dėstytinas taip: „turėti ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį išsilavinimą arba aukštąjį koleginį išsilavinimą“. Kartu pažymime, kad šio straipsnio 2 dalyje po žodžio „lygiavertę“ įrašytini žodžiai „aukštojo mokslo“.

Pritarti

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

10

12

3

1, 2, 3

 

7

16. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, kad į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas savivaldybės institucijoje priima savivaldybės meras. Ši nuostata atitinka 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame naujos redakcijos Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, bet nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1 dalies nuostata, pagal kurią į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasirinkimu. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalies ir 11 straipsnio 1–3 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, atsižvelgiant į 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliojančiame Vietos savivaldos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą.

Pritarti

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

11

6

 

17. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui taikyti išbandymo laikotarpį; išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis būtų taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 20 punkte numatomas atleidimo iš tarnybos pagrindas – pripažinus, kad išbandymo rezultatai yra nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos apie atleidimą raštu įspėjus prieš tris darbo dienas. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 36 straipsnyje reguliuojamas susitarimas dėl išbandymo, pagal šio straipsnio 1 dalį darbo sutarties šalys sudarydamos darbo sutartį gali sulygti dėl išbandymo, o keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens teisę vienašališkai nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui nustatyti išbandymo laikotarpį. Be to, įvertinus keičiamo įstatymo ir Darbo kodekso 36 straipsnio nuostatų turinį ir tarpusavio santykį, neaišku, kaip praktikoje Darbo kodekso 36 straipsnio normas mutatis mutandis reikėtų taikyti, pavyzdžiui, rezultatams. Pabrėžtina, jog konkurso paskirtis ir yra ta, kad įvertinus pretendentų kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti numatytas funkcijas būtų atrinktas toms pareigoms tinkamiausias asmuo. Taigi asmeniui, laimėjusiam konkursą, t. y. įgyvendinusiam privalomą sąlygą pareigoms užimti, nustačius papildomą būtiną sąlygą – išbandymo laikotarpį, būtų paneigta pati konkurso paskirtis ir esmė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išbandymo teisinis institutas buvo numatytas Seimui teiktame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte Nr. XIVP-1216, tačiau šis teisinis reguliavimas nenustatytas. Jeigu siūlomam teisiniam reguliavimui būtų pritarta, nuostata „išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis“ tikslintina kalbos požiūriu, nes teisės norma turėtų būti taikoma ne laikotarpiui ar rezultatams, o valstybės tarnautojui.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Konkurso metu vertinamos asmens kompetencijos, įgūdžiai, patirtis. Nei į pareigas priimantis, nei į jas pretenduojantis asmuo neturi praktinių galimybių įsitikinti, ar pareigos tiks į jas pretenduojančiam asmeniui, ir, ar asmuo tiks eiti pareigas.

Siekiant užtikrinti asmens teisėtus lūkesčius, informacija apie taikytiną išbandymo terminą turi būti pateikiama iš anksto. Asmuo, prieš apsispręsdamas pretenduoti į valstybės tarnautojo pareigas, turi būti tinkamai informuotas apie tai, kas gali turėti įtakos jo apsisprendimui.

Įstatymo projekto nuostatos tikslintos tuo aspektu, kad išbandymo termino metu tiek į pareigas priėmęs asmuo, tiek valstybės tarnautojas turėtų galimybę nutraukti tarnybos santykius, jei jų netenkina išbandymo rezultatai.

Išbandymo terminas viešajame sektoriuje jau yra taikomas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Vadovybės apsaugos tarnyboje ir kt.

Išbandymo termino įteisinimas valstybės tarnyboje padėtų užtikrinti valstybės tarnybos efektyvumą, kuomet mažiausiomis sąnaudomis būtų galima formuoti valstybės tarnautojų korpusą.

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

12

3

 

18. Manytina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalis yra perteklinė, nes keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta pareiga užtikrinti, kad į valstybės tarnautojo pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys, be išlygų taikytina visiems valstybės tarnautojus į pareigas priimantiems asmenims.

Pritarti

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

13

3

 

19. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje turėtų būti numatyta išimtis dėl konkurso skelbimo, sąlygota šio straipsnio 5 dalies nuostatų (t. y. turėtų būti nustatyta, kad konkursas neskelbiamas, kai įstaigos vadovas skiriamas antrajai kadencijai be konkurso).

Pritarti

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

13

18

2

9

 

20. Reikėtų aiškiau atskleisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatoje iki dvitaškio nurodytą įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą sąlygą – „gali būti įrašomi“, nes nėra aišku, ar turima omenyje tai, kad Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga turėtų prerogatyvą nuspręsti neįrašyti asmens į šį rezervą, nors asmuo atitiktų įstatyme nustatytus kriterijus, ar tai, kad kriterijus atitinkantis asmuo galėtų būti įrašomas į rezervą tik su jo sutikimu. Pastaruoju atveju žodžius „gali būti“, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume išbraukti, nes asmens sutikimas kaip būtina sąlyga numatytas šio straipsnio 3 dalyje. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 9 dalies nuostatai.

Pritarti

 

 

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

13

2

4

21. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys. Pažymėtina, kad įstatyme turėtų būti nustatyti aiškūs ir išsamūs įrašymo į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą kriterijai, o ne subjektyvi atskirų asmenų nuomonė apie pretendento „labai gerą pasirodymą“ konkurse.

Pritarti

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

14

12

 

22. Siekiant teisės akto glaustumo, keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „Vyriausybės tvirtinamuose“, nes Vyriausybė kaip subjektas, įgaliotas tvirtinti šiuos nuostatus, nurodyta keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje.

Pritarti

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

14

 

 

23. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 4 ir 9 dalių nuostatos derintinos tarpusavyje, nes 4 dalyje numatoma, kad valstybės tarnautojas jo sutikimu gali būti perkeltas į kitas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o 9 dalyje taip pat reglamentuojamas valstybės tarnautojo perkėlimas, tačiau nustatoma, kad valstybės tarnautojo sutikimo nereikia karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais.

Pritarti

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

14

16

 

24. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 17 dalis tikslintina, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo neaišku, kokios organizacijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“, todėl būtent ši sąvoka turėtų būti nuosekliai vartojama.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo projekto nuostatos ištakos siekia COVID-19 pandemiją, kuomet jos metu išaugo žmogiškųjų ir kitų išteklių poreikis pvz., reguliuoti ligonių srautus, teikti socialines paslaugas.

Sąvoka „organizacija“ apima bet kurią kitą organizaciją (pvz., gydymo, ugdymo įstaigas ra nevyriausybines organizacijas).

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

18

20

10

4

1

1, 2, 4

25. Atsižvelgdami į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį valstybės tarnautojams nustatomi minimalūs pareiginių algų koeficientai, siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, 20 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktus ir vietoj sąvokos ,,mažiausias pareiginės algos koeficientas“ vartoti sąvoką ,,minimalus pareiginės algos koeficientas“.

Pritarti

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

18

10

1

26. Pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punktą, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių, jam galėtų būti nustatoma mažesnė pareiginė alga; šiame punkte numatytas vienintelis leidžiamo pareiginės algos sumažinimo masto kriterijus – ji negalėtų būti nustatoma mažesnė, negu taikant tai pareigybei nustatytą mažiausią pareiginės algos koeficientą. Manome, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, pareiginę algą sumažinti pernelyg dideliu, neadekvačiu mastu, pavyzdžiui, dvigubai ar pan. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal tos pačios dalies 2 punktą, aiškinamą kartu su keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 4 punktu (kuriame numatyta, kaip būtų apskaičiuojama į žemesnes pareigas perkeliamam valstybės tarnautojui nustatoma pareiginė alga), karjeros valstybės tarnautoją, kurio tarnybinė veikla būtų įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių, perkeliant į žemesnes pareigas, jo pareiginė alga galėtų būti nustatyta taikant ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas (ir kartu taip pat ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas). Mūsų nuomone, siekiant apsaugoti valstybės tarnautojų interesus, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalies 1 punkte taip pat reikėtų nustatyti atitinkamą valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, galimo pareiginės algos sumažinimo masto apribojimą.

Pritarti

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

18

10

4

27. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 18 straipsnio 12 dalį reikėtų sujungti su šio straipsnio 11 dalies 4 punktu, t. y. šiame punkte, derinant jį su 11 dalies nuostata iki dvitaškio, iš pradžių reikėtų nustatyti, kad tuo atveju, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendimu gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių jo tarnybinės veiklos gerinimo planas, ir tik po to nurodyti, kad, jeigu pasibaigus šiam laikotarpiui valstybės tarnautojo tarnybinė veikla neeilinio vertinimo metu (pagal šio straipsnio 13 dalies 4 punktą) vėl įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų.

Pritarti

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

19

1

 

28. Projekto 19 straipsnio 1 dalyje siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto 2 straipsnio 9 dalis) arba jį perkėlus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kai kuriuose kartu su šiuo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086(3), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2081(3) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Pritarti

Argumentai:

Komitetas pritarė Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui dėl priedo už stažą.

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

19

2

 

29. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad darbo apmokėjimo sistemoje nustatomi „mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai“, santykis su šio straipsnio 2 dalies nuostata, kad už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka, – atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse yra nustatytos imperatyvios mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą taisyklės, neaišku, kas turėtų būti nustatoma darbo apmokėjimo sistemoje. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog vadovaujančias pareigas einančių darbuotojų darbo poilsio dieną, švenčių dieną, darbo naktį ir viršvalandinio darbo apskaita yra tvarkoma ir už jį mokama kaip už darbą įprastiniu darbo laiko režimu, nebent šalys darbo sutartyje susitaria kitaip. Su valstybės tarnautojais darbo sutartys nėra sudaromos, taigi vadovaujančias pareigas einantys valstybės tarnautojai neturėtų galimybės susitarti ir gauti teisingą apmokėjimą už darbą naktį, poilsio, švenčių dienomis ar viršvalandinį darbą. Atsižvelgdami į tai, kad Darbo kodekso 144 straipsnio 6 dalies nuostata dėl susitarimo darbo sutartyje valstybės tarnautojams negali būti taikoma, siūlytume keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą valstybės tarnautojams mokama Darbo kodekso 144 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka (t. y. palikti šiuo metu galiojančią Valstybės tarnybos įstatymo nuostatą).

Pritarti

 

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

19

3, 4

 

30. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies formuluotės „įstaigos valstybės tarnautojams“, „įstaigos pareigybių sąraše“, taip pat 4 dalies formuluotės „įstaigos įgyvendinamuose projektuose“, „įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis“, „įstaigos misija“ tikslintinos, atsižvelgiant į tai, kad šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos“.

Pritarti

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

20

3

 

31. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „koeficiento“ ir šios dalies antrajame sakinyje prieš žodį „intervalas“ įrašytinas žodis „koeficientų“.

Pritarti

 

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

20

4

8

32. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, 20 straipsnio 4 dalies 8 punkte vietoj žodžių „nustatomas ne mažesnis, negu jam iki perkėlimo nustatytas pareiginės algos koeficientas“ įrašytini žodžiai „nustatoma ne mažesnė negu jam iki perkėlimo nustatyta pareiginė alga“ (plg. su šios dalies 6, 7 punktais).

Pritarti

 

33.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

22

2

3

33. Siūlytume patikslinti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kad valstybės tarnautojai gali būti skatinami „suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką“, nes neaišku, koks yra formuluotės „iki 5 mokamų poilsio dienų“ santykis su skliaustuose dėstoma tikslinančia formuluote „ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus“.

Pritarti

 

34.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

22

3

 

34. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūlytume aiškiai nustatyti, kad valstybės tarnautojai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejį, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Įstatymo projekto 22 straipsnio 3 dalies nuostata turi būti suderinta su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 2-4 dalių nuostatomis.

35.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

23

2

 

35. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant, be kita ko, į „tarnybinį nusižengimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes“, derintina su keičiamo įstatymo 26 straipsnyje vartojama formuluote „tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės“.

Pritarti

 

36.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

23

5

3

36. Pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktą, šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu būtų laikomos „korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką valstybės tarnautojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn“. Ši nuostata turėtų būti patikslinta, nes situacija, kai asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, yra neįmanoma. Administracinės atsakomybės pagrindas yra administracinio nusižengimo, o ne nusikalstamos veikos padarymas.

Svarstytina ir tai, ar pagrįstai šiame punkte korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos išskiriamos kaip viena iš šiurkščių tarnybinių nusižengimų rūšių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam paskirta bausmė už korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, turėtų būti atleidžiamas iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, todėl neaišku, ar yra kokia nors prasmė korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką dar papildomai įvardyti kaip šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Kartu pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį šiurkštaus tarnybinio nusižengimo padarymas nebūtinai turėtų lemti valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų, tad šiuo atžvilgiu projektu siūlomas dviprasmiškas reguliavimas: viena vertus, asmens pripažinimas kaltu padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką suteiktų pagrindą šį asmenį atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 17 punktą, kita vertus, pagal keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalį būtų leidžiama korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui neskirti griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų.

Be to, keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas nekoreliuoja ir su keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalimi, kurioje apskritai nenumatoma, kad nusikalstamos veikos padarymo atveju sustabdytas tarnybinio nusižengimo tyrimas dar galėtų būti tęsiamas po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (t. y. pasibaigus baudžiamajam procesui dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos net teoriškai nebūtų galimybės užbaigti pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir padarytą veiką kvalifikuoti kaip tarnybinį nusižengimą). Jeigu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 3 punktas skirtas tik toms situacijoms, kai kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas kvalifikuojamos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, už kurias asmuo „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, tokiu atveju pabrėžtina, kad net jeigu asmuo už korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką „nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“, jis būtų laikomas neatitinkančiu nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, nes vertinamo punkto formuluotė „nebuvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn“ reiškia, kad korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padaręs asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės asmenys pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikomi nesančiais nepriekaištingos reputacijos, t. y. tokie asmenys vis tiek turėtų būti atleisti iš pareigų pagal keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punktą.

Pritarti

 

37.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

25

1

 

37. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalies formuluotė „iškėlus baudžiamąją bylą“ išbrauktina (nes BPK nėra numatyta tokio procesinio veiksmo kaip „baudžiamosios bylos iškėlimas“; šis procesinis veiksmas buvo atliekamas pagal iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusį BPK) ir vietoj jos įrašytina formuluotė „vykstant baudžiamajam procesui“, apimanti tiek ikiteisminį tyrimą, tiek bylos nagrinėjimo teisme stadiją (kartu šioje dalyje reikėtų išbraukti perteklinius žodžius „ikiteisminį tyrimą“).

Pritarti

 

38.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

25

1

 

38. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluotė „piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją)“ tikslintina, atsižvelgiant į Finansinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje apibrėžtą sąvoką ,,inventorizacija“.

Pritarti

 

39.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

25

4

 

39. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti: „Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinio nusižengimo teiseną arba asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais.“ Pacituotas teisinis reguliavimas tobulintinas.

Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 4 dalis nesudaro prielaidų tęsti tarnybinio nusižengimo tyrimo ir paskirti tarnybinės nuobaudos, jeigu baudžiamasis procesas baigiasi kitais pagrindais, pvz., jeigu nutraukiamas ikiteisminis tyrimas arba priimamas išteisinamasis nuosprendis dėl to, kad padaryta veika neturi nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 212 straipsnio 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Mūsų nuomone, tai yra akivaizdi spraga, nes baudžiamojo proceso užbaigimas nenustačius nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių nereiškia, kad nėra kitos rūšies teisės pažeidimo, įskaitant tarnybinio nusižengimo, požymių. Praktikoje neretai pasitaiko atvejų, kai asmens veika atitinka piktnaudžiavimo kaip tarnybinio nusižengimo požymius, tačiau ikiteisminis tyrimas nutraukiamas arba asmuo išteisinamas, nenustačius BK 228 straipsnyje numatyto būtinojo nusikalstamo piktnaudžiavimo elemento – didelės žalos valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagrindinis kriterijus, pagal kurį piktnaudžiavimas, kaip nusikalstama veika, atribojamas nuo tarnybinio (arba drausminio) nusižengimo, yra didelės žalos požymis; žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-200-495/2020).

Pritarti

 

40.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

27

2

 

40. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią valstybės tarnautojas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė ,,atlikdamas viešojo administravimo veiklą ir (arba) padėdamas valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas“ yra nesuderinta su šio įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžta valstybės tarnautojo sąvoka. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojo sąvoka apima visą jo atliekamą veiklą (funkcijas), vietoj pacituotos 27 straipsnio 2 dalies formuluotės galėtų būti įrašyti žodžiai „atlikdamas savo funkcijas“.

Pritarti

 

41.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

27

2

 

41. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies paskutinį sakinį reikėtų patikslinti tuo atžvilgiu, kad nėra aišku, ar jame minimi „kiti atvejai“ reiškia atvejus, kai žala padaryta tyčia, ar kažkokius kitus atvejus.

Pritarti

 

42.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

27

4, 6

 

42. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 27 straipsnio 4 ir 6 dalyse vietoj žodžių „Seimo valdybos“ įrašytini žodžiai „Seimo Pirmininko“.

Pritarti

 

43.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

29

7

 

43. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Darbo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje numatytas vienintelis atvejis, kai nuo darbo nušalintam darbuotojui mokamas vidutinis jo darbo užmokestis – kai darbdavys, tirdamas darbuotojo galimo padaryto darbo pareigų pažeidimo aplinkybes, nušalina darbuotoją nuo darbo iki trisdešimt kalendorinių dienų. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punktą valstybės tarnautojas, įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, galėtų būti nušalintas nuo pareigų iki 3 mėnesių laikotarpiui, prireikus šios priemonės taikymas galėtų būti pratęstas 1 mėnesiui, o pratesimų skaičius būtų neribojamas ir nušalinimas galėtų trukti iki baudžiamojo proceso pabaigos. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimą, kuriuo Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies nuostata, iš esmės analogiška tai, kurią siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje, pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai. Konstitucinis Teismas šiame nutarime konstatavo, be kita ko, kad nuo pareigų nušalintas valstybės tarnautojas išlaiko valstybės tarnautojo statusą, taigi negali pasinaudoti įstatymų nustatyta tvarka valstybės suteikiama socialine apsauga nedarbo atveju, ir pažymėjo, jog pagal Konstituciją, inter alia jos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, konstitucinius teisingumo, proporcingumo principus, įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį ilgam laikui nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, praėjus tam tikram įstatymų leidėjo nustatytam protingam laikui nuo nušalinimo pradžios, atlyginimas (ar jo dalis) ir toliau nebūtų mokamas, taip neužtikrinant jam net jo minimalių socialiai priimtinų poreikių patenkinimo. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad iš Konstitucijos 107 straipsnio 1, 2 dalių kyla draudimas vėliau priimtais įstatymais vėl nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris nesiderina su Konstitucinio Teismo aktuose išdėstyta Konstitucijos nuostatų samprata. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą reikėtų pakoreguoti, užtikrinant reikiamą ilgam laikui nuo pareigų nušalinto valstybės tarnautojo interesų apsaugą, t. y. bent tam tikros atlyginimo dalies mokėjimą praėjus tam tikram laikui.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo projekto 29 straipsnio 2 dalis numato atvejus, kada valstybės tarnautojas gali būti nušalinamas nuo pareigų, t. y. valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo neprivalo nušalinti valstybės tarnautojo, bet, įvertinęs valstybės tarnautojo einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, gali priimti sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų.

Be to, valstybės tarnautojas nėra nušalinimas iki baudžiamojo proceso pabaigos. Valstybės tarnautojas gali būti nušalinamas nuo pareigų iki 3 mėnesių. Prireikus, terminas gali būti pratęstas vienam mėnesiui. Pratesimų skaičius neribojamas, bet visais atvejais nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos

Įstatymo nuostato pareigą periodiškai vertinti nušalinimo pagrįstumą ir spręsti dėl termino pratęsimo.

Be to, projektu numatoma galimybė nušalintą asmenį laikinai perkelti į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, jeigu toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo tikslui. Laikinai perkeltam į kitas pareigas valstybės tarnautojui būtų mokamas darbo užmokestis už pareigų, į kurias perkelta, funkcijų vykdymą. Tokiu būdu būtų sudarytos prielaidos  nušalintam asmeniui dirbti ir gauti darbo užmokestį, tuo pačiu išvengiant nepagrįsto apmokėjimo už nušalinimo laikotarpį, kai nušalintas valstybės tarnautojas nedirba ir jokių funkcijų nevykdo. Priešingu atveju, jeigu nušalinimo metu valstybės tarnautojui atlyginimas ar jo dalis būtų mokamas, tai apsunkintų galimybes susigrąžinti išmokėtą darbo užmokestį, jeigu paaiškėtų, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų nušalintas pagrįstai.

Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai asmuo nušalinamas teismo sprendimu, atlyginimas jam nemokamas už visą nušalinimo laiką.

44.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

30

1

 

44. Keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos. Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai, jiems taip pat taikomi tokie įpareigojimai, kurie netaikomi arba tik iš dalies taikomi darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis. Valstybės tarnautojams, be kita ko, keliami lojalumo valstybei, nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, jie įpareigoti vengti interesų konfliktų, deklaruoti turtą ir pajamas, ir kt. Didesnių, palyginti su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Kaip minėta, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų; valstybės tarnautojams keliami dideli (didesni, palyginti su reikalavimais kitiems darbuotojams) kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai; su konstituciniais reikalavimais yra susijusios konstituciškai pagrįstos ir būtinos garantijos valstybės tarnautojams; valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, jie nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (2004 m. gruodžio 13 d. ir kiti nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas.

Pritarti.

 

45.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

32

1

 

45. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „Atsistatydinusiam“ įrašytini žodžiai „Valstybės tarnautojui, atsistatydinusiam“.

Pritarti

 

46.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

32

5

 

46. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 5 dalis tikslintina kalbos požiūriu, suderinant linksnius – išmokamos pinigų sumos ir ,,išmokos“, o ne ,,išmoką“.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo projekto 32 straipsnio 5 dalis reglamentuoja išeitinių išmokų mokėjimo tvarką tam tikrais specifiniais atvejais ir numato išimtis, kuomet ta tvarka gali būti netaikoma. Sakinio dalis Nuo žodžių „šio straipsnio“ būtent ir apibrėžia tas išimtis, todėl prieš šiuos žodžius turi būti įrašytas žodelis „išskyrus“.

47.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

33

1

1, 2

47. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai, kuriuose vartojama formuluotė „nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais“, tikslintini, nes keičiamo įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad valstybės tarnautojo veikla vertinama atsižvelgiant ne į veiklos rezultatus, o į tai, ar veikla atitinka lūkesčius.

Pritarti

 

48.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

33

5

 

48. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje siūlytume vietoj nuorodos į šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis, siekiant teisės akto glaustumo, pateikti nuorodą į visą šį straipsnį, nes jame nėra daugiau dalių.

Pritarti

 

49.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

34

1

 

49. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią valstybės tarnautojas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, jeigu jis žūtų arba mirtų darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, pagrįstumas svarstytinas. Pažymėtina, kad pagal šią dalį valstybės tarnautojas, žuvęs arba miręs darydamas neatsargią nusikalstamą veiką, būtų laidojamas valstybės lėšomis. Nors neatsargios nusikalstamos veikos vertinamos kaip santykinai mažiau pavojingos nei tyčinės nusikalstamos veikos dėl skirtingo nusikalstamą veiką padariusio asmens psichinio santykio su padaryta veika ir tos veikos padariniais (neatsargią nusikalstamą veiką darančio asmens valia nėra nukreipta į nusikalstamų padarinių atsiradimą), pažymėtina, kad ir neatsargi nusikalstama veika yra pavojinga bei priešinga teisei. BK 11 ir 12 straipsniuose aiškiai reglamentuota, kad visoms, taigi ir neatsargioms, nusikalstamoms veikoms būdingi du kriterijai – veikos pavojingumas (materialusis kriterijus) ir priešingumas teisei (formalusis kriterijus). Taigi pagal projektu teikiamą siūlymą būtų įtvirtinta nuostata, kuria būtų leidžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautoją, padariusį pavojingus ir neteisėtus veiksmus. Toks teisinis reguliavimas kelia abejonių dėl jo atitikties bendrajam teisės principui ex injuria jus non oritur (ne teisės pagrindu teisė neatsiranda). Pažymėtina ir tai, kad pagal keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 dalį būtų draudžiama valstybės lėšomis laidoti valstybės tarnautojus, jeigu jie žūtų arba mirtų darydami „kitą teisės pažeidimą“. Ši sąvoka apima tiek tyčinius, tiek neatsargius teisės pažeidimus. Būtų neteisinga ir nepagrįsta, jeigu neatsargų „kitą teisės pažeidimą“ (pvz., neatsargų administracinį nusižengimą) padaręs valstybės tarnautojas nebūtų laidojamas valstybės lėšomis, o neatsargią nusikalstamą veiką, t. y. gerokai pavojingesnį teisės pažeidimą, padaręs valstybės tarnautojas – būtų.

Pritarti

 

 

 

50.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

34

4

 

50. Atsižvelgdami į tai, kad keičiamo įstatymo 18 straipsnyje 6 dalyje nustatomi nauji tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai (viršija lūkesčius, atitinka lūkesčius, iš dalies atitinka lūkesčius, neatitinka lūkesčių), siūlytume šio įstatymo 34 straipsnio 4 dalies nuostatą ,,valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai ir (ar) labai gerai (atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius)“ patikslinti, pirmiau nurodant keičiamame įstatyme nustatomus kriterijus, o tik po to skliaustuose paminint atitinkamus iki jo įsigaliojimo taikytus kriterijus: „<...> vertinta tik kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki šio įstatymo įsigaliojimo – gerai ir (ar) labai gerai)“.

Pritarti

 

 

 

51.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

34

 

 

51. Keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nurodoma, kad šis įstatymas nustato socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, tačiau šio įstatymo 34 straipsnyje siūloma panaikinti su tarnybos ypatumais susijusias garantijas, nustatytas galiojančio Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1, 3 ir 5 dalyse. Darbo kodekse tokios garantijos nenustatytos arba nustatytos ne visa apimtimi, taigi valstybės tarnautojų sąlygos būtų pablogintos. Atsižvelgdami į tai, siūlytume išlaikyti garantijų valstybės tarnautojams tęstinumą ir šių garantijų nenaikinti.

Pritarti

 

52.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

34

5

 

52. Keičiamo įstatymo 34 straipsnio 5 dalies nuostata, kad Darbo kodeksas ir kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų garantijų, yra teisiškai netiksli ir neaiški, gali kilti jos taikymo problemų, nes keičiamame įstatyme ir Darbo kodekse bei kituose įstatymuose gali būti nustatytos iš esmės analogiškos, bet nevisiškai tapačios garantijos.

Pritarti

 

53.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

35

2(P)

1

5

18

53. Nėra visiškai aišku, kokią teisinę reikšmę turi keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatoje, pagal kurią valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai „paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“, įrašyta sąlyga „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“. Atsižvelgiant į imperatyvią šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad „valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos“, manytina, jog nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojas visais atvejais turėtų būti atleidžiamas iš pareigų be jokių papildomų sąlygų, todėl siūlytume formuluotę „ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų“ išbraukti kaip perteklinę ir klaidinančią. Atitinkamai taisytina projekto 2 straipsnio 5 dalyje išdėstyta 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosianti Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto redakcija.

Pritarti

 

54.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

35

2

 

54. Keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad atleidimo iš pareigų apribojimams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 61 straipsnis. Pažymėtina, kad keičiamame įstatyme nustatomi atleidimo iš valstybės tarnybos pagrindai ir atleidimo tvarka nėra tapatūs nustatytiesiems Darbo kodekse, todėl galėtų kilti teisės taikymo neaiškumų (pavyzdžiui, neaišku, kaip Darbo kodekso 61 straipsnio normos turėtų būti taikomos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojams). Neaišku, kodėl keičiamame įstatyme siūloma atsisakyti galiojančių šiuos santykius reguliuojančių normų ir taikyti Darbo kodekso normas. Siūlomas teisinis reguliavimas yra nenuoseklus, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 2 dalį reikėtų derinti su šio straipsnio 5 dalies nuostata, kuria taip pat ribojamas atleidimas iš pareigų (numatoma, kad valstybės tarnautojas negali būti atleistas iš pareigų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ir atostogų metu, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 13, 14, 16, 18, 19 ir 20 punktuose nurodytus atvejus). Šiame kontekste primintina, kad, kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, valstybės tarnybos teisiniai santykiai nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose) (2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. kovo 20 d. nutarimai).

Pritarti

 

55.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

37

3

 

55. Keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad įvadinis mokymas vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su darbo valstybės tarnyboje ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti. Atsižvelgiant į aukštesniųjų vadovų grupei priskiriamas pareigybes, į tai, kokie asmenys pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnį galėtų būti įrašomi į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, ir į reikalavimus vadovų pareigoms užimti, nurodytas įvadinio mokymo tikslas diskutuotinas.

Nepritarti

Argumerntai:

Aukštesniojo vadovo sąvoka yra apibrėžta įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje. Aukštesnysis vadovas nebūtinai turi turėti vadovaujamo darbo patirties.

Įvadinis mokymas, vykdomas pirmą kartą į pareigas paskirtiems aukštesniesiems vadovams siekiant juos supažindinti su valstybės tarnybos ypatumais ir vadovavimo įgūdžiams formuoti.

56.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

39

1

 

56. Keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies nuostatos iki dvitaškio formuluotė tikslintina, atsižvelgiant į tai, kad Valstybės tarnautojų registro, kuris jau veikia, steigimas yra vienkartinis jau įvykęs juridinis faktas.

Pritarti

 

57.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

1 priedas

 

 

57. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šioje išvadoje pateiktą pastabą dėl valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (be kita ko, maksimalių pareiginės algos koeficientų) nustatymo įstatymu, siūlytume keičiamo įstatymo 1 priedo pavadinime prieš žodžius „pareiginių algų koeficientai“ siekiant teisinio aiškumo įrašyti žodį „minimalūs“, o šio priedo pastaboje prieš žodžius „pareiginės algos koeficientas“ – žodį „minimalus“ (plg. su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsnio 3 dalimi).

Pritarti

 

58.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

2(P)

8

 

58. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje tikslintinas įstatymo, į kurį daroma nuoroda, pavadinimas, įrašant praleistą numerį, – nuoroda turėtų būti į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. XIII-1234 pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2987.

Pritarti

 

59.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

2(P)

10

 

59. Projekto 2 straipsnio 9 dalies pirmajame sakinyje po žodžio „padalinus“ įrašytinas žodis „iš“, o po žodžių „įstatyme einamiesiems metams“ vietoj žodžio „taikomo“ reikėtų įrašyti žodį „nustatyto“.

Pritarti

 

60.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

2(P)

10

 

60. Projekto 2 straipsnio 9 dalies nuostatoje „valstybės tarnautojams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta pareiginė alga, įskaitant gautą priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, negali būti sumažinama“ prieš žodį „įskaitant“ įrašytinas žodis „perskaičiuota“, atsižvelgiant į tai, kad pagal dabar galiojantį reguliavimą pareiginė alga neapima priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, ir negalėtų būti sumažinama būtent perskaičiuota pareiginė alga.

Nepritarti

Argumentai:

Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte numatyti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsižvelgiant į tai, pareiginė alga bus perskaičiuojama neįskaitant gauto priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

61.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2022-11-15

2(P)

22

 

61. Projekto 2 straipsnio 22 dalyje vietoj žodžių „priimtiems valstybės tarnautojams“ įrašytina „priimti valstybės tarnautojai“.

Pritarti

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija, 2022-09-15, 2022-10-19

 

 

 

<...> VSVAA pateikia argumentus:

1. Administracinė teisė yra viešojo administravimo teisinis pagrindas. Tai valdymo teisė, nes reguliuoja valdymo santykius, tokius kaip Valstybinis valdymas. Valstybinis valdymas yra valstybinių institucijų vykdoma tam tikra viešoji tvarka, viešasis administravimas, kurį įgyvendina valstybės tarnautojai. Vietos savivaldos lygmeniu Valstybės vardu valstybės valdžią vykdo savivaldybių tarybos ir savivaldybių tarybų sudaromų ir joms atskaitingų vykdomųjų organų valstybės tarnautojai. Akivaizdu kad, visi valdžios organai veikia tik Valstybės vardu. Valstybės tarnybos santykiai yra teisiniai santykiai, griežtai reglamentuoti teisės aktuose, turintys savų ypatumų, kurie iš esmės skiriasi nuo darbo teisinių santykių, valstybės tarnybos santykiams keliami dideli reglamentacijos reikalavimai. Valstybės tarnybos santykių negalima tapatinti su darbo santykiais. Valstybės tarnyba skirta viešajam interesui įgyvendinti ir užtikrinti.

2. Pagal Konstitucinio Teismo (KT) ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) jurisprudenciją valstybės tarnautoją nuo darbuotojo skiria pagrindiniai požymiai, tai: 1) valstybės tarnautojas priimamas pagal įstatymą ir visos tarnybos sąlygos yra nustatytos įstatymu, t. y. dėl tarnybos sąlygų nesiderama. Asmenims, siekiantiems eiti valstybės tarnautojo pareigas ir jau einantiems valstybės tarnautojo pareigas, keliami aukšti kvalifikaciniai, etikos, elgesio, atsakomybės ir pan. reikalavimai ir šie reikalavimai turi būti nustatyti įstatymu (tuo tarpu darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, su darbdaviu sudaro darbo sutartį, kurioje yra nustatomos šalių sulygtos darbo sąlygos: darbuotojo darbovietė ir darbo funkcijos, darbo užmokesčio mokėjimo sąlygos, kitos sutarties sąlygos); 2) valstybės tarnautoju laikomas asmuo, jei jis vykdo viešojo administravimo veiklą. Europos Komisija ir Europos Sąjungos teisingumo teismas savo praktikoje įtvirtino funkcinį valstybės tarnybos aiškinimo metodą, valstybės tarnybos vykdomų funkcijų svarbą valstybės interesams bei nurodė, kurios funkcijos nepriskiriamos valstybės tarnybai. Pagal Europos Komisijos ir Europos Sąjungos teisingumo teismo praktiką valstybės tarnybos funkcijos yra šios: teisės aktų rengimas ir priėmimas, teisės aktų įgyvendinimas, teisės aktų vykdymo kontrolė.

3. Įstatymine ir jurisprudencine prasme valstybės tarnyba yra Valstybės pavedimu asmenų, einančių pareigas valstybinėje tarnyboje, atliekama visuomenei naudinga veikla. Valstybės tarnyba glaudžiai susijusi su viešuoju administravimu kaip sėkmingo ir veiksmingo jo vykdymo, įgyvendinimo ir užtikrinimo prielaida, o valstybės tarnautojai tarnauja valstybės ir savivaldybės įstaigose ir institucijose, vadinasi, tarnautojai turi būti lojalūs ne tik savo darbdaviui - Valstybei, atstovaujamai konkrečios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, bet ir tuo pat metu tarnauti visuomenei. Todėl iš esmės valstybės tarnautoją galima apibūdinti kaip asmenį, einantį pareigas valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir tarnaujantį visuomenei. Tarnavimo visuomenei principas įtvirtintas LR Konstitucijos 5 straipsnyje, yra ne kartą pabrėžtas KT ir LVAT jurisprudencijoje.

4. Valstybės tarnybos santykiai yra teisiniai santykiai. Akivaizdu, kad valstybės tarnautojų, veikiančių išimtinai tik Valstybės vardu ir vykdančių išimtinai tik Valstybės pavedimus, darbdavys yra tik Valstybė, kuri būtent Valstybės tarnybos įstatyme privalo nustatyti visas valstybės tarnautojų tarnybos sąlygas, privalo užtikrinti jų įgyvendinimo ir vykdymo kontrolę. Pažymėtina, kad Lietuva į valstybinės tarnybos santykių reguliavimą Valstybės tarnybos įstatyme yra įdiegusi ES teisę atitinkantį valstybinės tarnybos teisinį reguliavimą, kurio neleistina griauti, naikinti, iškraipyti, kuriame neleistina bloginti valstybės tarnautojų padėtį ir tarnybos sąlygas.

5. Lietuva, siekdama narystės ES, į valstybinės tarnybos santykių sistemą įdiegė ES teisę atitinkantį valstybinės tarnybos teisinį reguliavimą, kad Lietuvai prisijungus prie ES, Lietuvos viešojo administravimo subjektai ir jų valstybės tarnautojai gebėtų užtikrinti Bendrijos tikslų siekimą, įgyvendinant viešosios valdžios reguliacines pareigas pagal nustatytas Bendrijos veiklos sritis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo suvestinėje redakcijoje (1 straipsnyje (ex 1 straipsnis), 2 straipsnyje (ex 2 straipsnis), 3 straipsnyje (ex 3 straipsnis), 4 straipsnyje (ex 3a straipsnyje) ir kituose straipsniuose). Todėl šiuo metu galiojantis Valstybės tarnybos įstatymo reguliavimas tinkamai įtvirtina Valstybės, kaip valstybės tarnautojo darbdavio, pareigas ir atsakomybę ir minėtą reguliavimą galima tik plėtoti, bet negalima jo naikinti, menkinti, iškraipyti ar išderinti.

6. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarimuose išaiškino konstitucinę valstybės tarnybos prasmę. Aiškindamas konstitucinę valstybės tarnybos prasmę, Konstitucinis Teismas, išimtinai atsižvelgdamas į konstitucines nuostatas, jų turinį ir sąsajas, pabrėžė, kad Konstitucijoje įtvirtintos valstybės tarnybos esminis bruožas tas, kad ji suvokiama kaip tarnyba Lietuvos Valstybei ir pilietinei Tautai, kad būtų garantuotas visos valstybinės bendruomenės - pilietinės Tautos viešasis interesas, santykių sistema. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluota nuostata, kad Valstybės tarnybos teisiniai santykiai susiklosto tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri atlieka darbdavio vaidmenį, ir yra netapatūs teisiniams santykiams, susiklostantiems sutartiniuose darbo santykiuose. Iš minėtos jurisprudencijos visiškai aiški išvada, kad su valstybės tarnautojais sutartys nėra sudaromos, o valstybės tarnautojų statusas, darbo užmokestis, priedai, atsakomybė, socialinės ir kitos garantijos bei reikalavimai turi būti nustatomi tik įstatymu, ir jie turi būti aiškūs ir bendri visiems siekiantiems atitinkamų pareigų valstybės tarnyboje, ir stojantiems į valstybės tarnybą, ir turi būti žinomi iš anksto. Todėl akivaizdu, kad būtent Valstybė yra valstybės tarnautojo darbdavys. Akivaizdu ir tai, kad viešojo administravimo subjekto vadovas nėra valstybės tarnautojo darbdavys, ir jis neturi kompetencijos įstatymu nustatyti valstybės tarnautojų statusą, darbo užmokestį, priedus, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas bei reikalavimus, todėl akivaizdžiai yra neįgalus perimti ir įgyvendinti išimtines Valstybės darbdavio funkcijas. Todėl būtent Valstybė Valstybės tarnybos įstatyme ir jo lydimuosiuose teisės aktuose privalo išsamiai numatyti ir užtikrinti valstybės tarnautojų statusą, pareigas, funkcijas, darbo apmokėjimą, priedus, socialines garantijas ir pan., ir Valstybė negali minėtų pareigų perleisti viešojo administravimo subjekto vadovams. Neteisėtai, pažeidžiant daugybę teisinių reikalavimų, išimtinai tik Valstybei priklausančias pareigas perleidus viešojo administravimo subjekto vadovams, būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojų teisių pažeidimams, diskriminacijai, moralinei ir materialinei žalai, kas reiškia, kad būtų sudarytos sąlygos ir pačios valstybės interesų pažeidimams (pavyzdžiui, neveikiant Valstybės tarnybos įstatymo saugikliams: 1) institucijos vadovas to paties sudėtingumo funkcijas vykdantiems asmenims galėtų nustatyti skirtingas socialines garantijas, skirtingas kitas darbo sąlygas ir pan. ne pagal lojalumą Valstybei, bet pagal lojalumą sau ir taip piktnaudžiauti institucijos vadovo valdiniais įgalinimais ir priversti valstybės tarnautoją atsisakyti įstatymų vykdymo ar juos interpretuoti institucijos vadovui palankiai, atsisakyti principingumo, teisingumo ir t.t; 2) institucijos vadovas įgytų jam konstituciškai nepriklausančią diskreciją vienodo sudėtingumo funkcijas vykdantiems asmenims nustatyti skirtingo dydžio apmokėjimą ir kitas tarnybos sąlygas, įtvirtinti valstybės tarnautojų diskriminaciją, o kadangi darbo apmokėjimas ir socialinės garantijos yra vieni iš svarbiausių valstybės tarnautoją motyvuojančių instrumentų, tai tokiu būdu institucijos vadovas įgytų galimybes apmokėjimo už tarnybą, socialinių garantijų ir pan. sąlygas taikyti partiniu principu, daryti poveikį valstybės tarnautojui, paveikti jo atsparumą korupcijai ir neįstatyminiams reikalavimams, būtų sudarytos prielaidos valstybės tarnautojų principingumo, nepriklausomumo pažeidimams ir pan. Visa tai reiškia, kad institucijos vadovui turint konstituciškai jam nepriklausančią išimtinai tik Valstybei priklausančią valstybės tarnautojo darbdavio diskreciją, būtų iš esmės sunaikinta Valstybės, kaip valstybės tarnautojo darbdavio, esmė, sudarytos sąlygos valstybės tarnybos aukštos reglamentacijos kriterijaus pažeidimams bei iš esmės būtų išderinti visi valstybės tarnybos, kaip viešo intereso Įgyvendinimo mechanizmo, saugikliai, ir būtų pažeisti pačios Valstybės suverenumas ir interesai.

7. Pabrėžtina taip pat, kad ES sutartyje yra aiškiai atskirtas viešosios valdžios / viešojo administravimo valstybinės tarnybos sektorius nuo privataus kapitalo sektoriaus. Akcentuotina, kad ES sutartis numato aiškias išimtis veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, t. y., dėl visuomeninių interesų numato aiškias išimtis veiklai, kuriomis grindžiamas laisvas darbuotojų, asmenų, prekių, paslaugų, kapitalo judėjimo ribojimas (ES sutarties 45 straipsnis (ex 55 straipsnis): „Veiklai, kuri bet kurioje valstybėje yra susijusi, nors ir laikinai, su viešosios valdžios funkcijų vykdymu, šio skyriaus (ES sutarties dalies „Laisvas asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas“ skyriaus „Įsisteigimo teisėdėl savarankiškai dirbančių asmenų, dėl privataus kapitalo verslo įmonių, bendrovių, dukterinių bendrovių ir t.t. - VSVAA pastaba.) nuostatos netaikomos“. Akcentuotina, kad Europos Sąjungoje iš laisvo darbuotojų ir laisvo kapitalo judėjimo yra išimta viešojo administravimo sritis, kuri turi imunitetą rinkai ir konkurencijai, ir nėra rinkos ir konkurencijos objektas ir negali juo tapti, todėl viešojo administravimo sritis yra nepavaldi privačiam verslo sektoriui, o priešingai - Valstybė, vykdydama valdymą, turi valinę ir kontrolės galią ir reguliuoja privataus verslo sektoriaus santykius, nepažeisdama ES sutarties, ES direktyvų ir reglamentų. Todėl akivaizdu, kad viešojo administravimo - valstybinės tarnybos sektorius nėra ir negali būti tapatinamas su privačiu verslo sektoriumi, ir valstybės valdymo veikla ir rinkos santykiais susaistytas privatus sektorius negali būti sujungti į vieną bendrą sektorių, nes tai pažeistų valstybės suverenitetą, valstybės saugumą ir valstybės interesus.

8. Konstitucijos 48 straipsnyje nustatyta teisė į tinkamą apmokėjimą už darbą yra daugelio kitų konstitucinių teisių įgyvendinimo prielaida, tai ji turi būti garantuojama valstybės tarnautojui ne mažesne apimtimi nei kitiems dirbantiesiems asmenims. Valstybės tarnautojui turi būti mokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis, jį sumažinti galima tik esant aplinkybėms, nesusijusioms su valstybės tarnautojo dalykinėmis savybėmis, bei atsižvelgiant į konstitucinius proporcingumo, teisėtų lūkesčių principus. Minėta jurisprudencija dėl valstybės tarnautojo veikimo konstitucinio proporcingumo, teisėtų lūkesčių principų ir atsižvelgiant, kad valstybės tarnautojas priimamas į tarnybą tik įstatymu, suponuoja išvadą, kad Valstybės tarnybos įstatyme negalima naikinti valstybės tarnautojo socialinių garantijų, įskaitant valstybės tarnautojo atostogas, negalima naikinti valstybės tarnautojų atlyginimų priedų (pvz., už stažą valstybės tarnyboje) ir pan., kadangi kito valstybės tarnautojo statuso, pareigų, funkcijų, darbo apmokėjimo, socialinių garantijų užtikrinimo, įgyvendinimo ir priežiūros instrumento negu Valstybės tarnybos įstatymas, Valstybė tiesiog negali turėti ir jo neturi.

9. Visi išdėstyti argumentai patvirtina akivaizdžius teisinius pagrindus, pagal kuriuos: Lietuvos teisėkūros subjektai, reguliuodami Valstybės tarnybos institutą, privalo laikytis ES, Lietuvos nacionalinių, konstitucinių teisės normų, privalo atsižvelgti į nacionalinių ir ES teismų jurisprudenciją ir jos nekvestionuoti, privalo vykdyti Lietuvos pareigas narystėje ES pagal ES sutartį, ir teisėkūros subjektai Valstybės tarnybos ir valstybės tarnautojo statuso, įskaitant viešosios finansų kontrolės subjektų - Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių, reguliavimą privalo vykdyti, tik atsižvelgdami į ES sutarties ir kitų teisės aktų imperatyviomis nuostatomis saistomą teisinių santykių sistemą, į Lietuvos Konstitucinio teismo jurisprudenciją, į Europos Komisijos išreikštas pozicijas, į Europos Sąjungos teisingumo teismo jurisprudenciją ir t.t., kas akivaizdžiai neleidžia menkinti, naikinti ar kitaip pažeisti valstybės tarnautojo teisinio statuso, bloginti arba daryti rizikingais valstybės tarnautojo darbo apmokėjimo, socialinių garantijų ir pan. užtikrinimą, nes kartu su valstybės tarnautojo teisinio statuso pažeidimais yra daromi ir Valstybės interesų, suverenumo ir saugumo pažeidimai. Todėl Lietuvos teisėkūros subjektai negali tapatinti viešosios valdžios ir valstybės valdymo administracinės veiklos sektoriaus su privačiu verslo sektoriumi, valstybės valdymo ir administracinės veiklos sektorių negali sujungti į vieną bendrą sektorių, negali griauti valstybės tarnybos santykių, negali jų pažeisti, negali naikinti „ribos tarp privataus kapitalo ir viešojo sektoriaus subjektų“. Teisėkūros subjektai negali valstybės tarnautojų darbdavio funkcijų perleisti viešojo administravimo subjekto vadovams, kadangi valstybės tarnautojų darbdavys yra išimtinai tik Valstybė, valstybės tarnautojai išimtinai veikia tik Valstybės vardu ir išimtinai vykdo tik Valstybės pavedimus. Būtent Valstybės tarnybos įstatyme Valstybė privalo nustatyti aiškias visas valstybės tarnautojų, įskaitant viešosios finansų kontrolės subjektų - Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių, statuso, veiklos, funkcijų, atsakomybės, darbo apmokėjimo, priedų, atostogų, socialinių garantijų ir kitas sąlygas, ir privalo kontroliuoti minėtų sąlygų laikymąsi, nes tik stiprus valstybinės tarnybos institutas yra Valstybės interesų ir jos suverenumo garantas, konstitucinis valdymo pamatas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, ir atsižvelgiant į visus VSVAA pateiktus raštus Lietuvos teisėkūros subjektams, VSVAA dar kartą prašo Lietuvos teisėkūros subjektus:

1. plėtoti valstybės tarnybos ir susijusių teisinių santykių, įskaitant viešosios finansų kontrolės subjektų - Vidaus audito tarnybų vadovų ir vidaus auditorių valstybės tarnybos santykių reguliavimą, stiprinant valstybės tarnautojų teisių, pareigų, darbo apmokėjimo, priedų, atostogų, socialinių garantijų, atsparumo poveikiui bei priklausomumui nuo viešojo administravimo subjekto vadovo ir kitiems galimiems poveikiams ir t.t. reguliavimą Valstybės tarnybos įstatyme (ir susijusiuose teisės aktuose), kuris yra Valstybės interesų ir suverenumo pamatinis konstitucinis garantas, taip pat pakartotinai prašo neperleisti išimtinės Valstybės kompetencijos - valstybės tarnautojo Darbdavio kompetencijos, institucijų vadovams, kurie nėra valstybės tarnautojų darbdaviai, - ir taip užtikrinti Valstybės interesus, Valstybės tarnybą Tautai ir Valstybės suverenumą; <...>.

Įvertinta

 

 

 

2.

Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija, 2022-09-30, 2022-10-10, 2022-10-19

 

 

 

7. Užtikrinti, kad teisingi teisiniai reikalavimai, kriterijai, VSVAA argumentai būtų taikomi ne fragmentuotai, bet teisingai ir sistemiškai visame teisyne, susijusiame su Vidaus audito tarnybų, jų vadovų ir vidaus auditorių statuso ir valstybinės tarnybos reguliavimu, jų nepažeisti, nepažeisti Lietuvos įsipareigojimų narystėje ES, nepažeisti ES sutarties ir iš jos išplaukiančių Reglamentų ir direktyvų.

Įvertinta

 

 

 

3.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,

2022-10-06, 2022-11-23, 2022-11-24

 

 

 

Pagal egzistuojantį teisinį reglamentavimą su valstybės tarnautojais sutartys nėra sudaromos, o valstybės tarnautojų karjerą, priėmimo ir atleidimo sąlygas, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, iš esmės reglamentuoja tik Valstybės tarnybos įstatymas. Kitaip tariant, Valstybės tarnybos įstatymas ir yra de facto valstybės tarnautojų „sutartis“ su valstybe. Ši Vyriausybė, vykdydama savo programą, parengė naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą ir daugybę kitų su tuo siejamų įstatymų projektų, kuriais siekiama įgyvendinti vadinamąją Viešojo sektoriaus reformą. Šios reformos tikslui sunku būtų nepritarti – siūloma valstybės tarnybą padaryti lankstesnę ir patrauklesnę. Tačiau Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga nepritaria priemonėms, kuriomis yra siūloma pasiekti minėtą tikslą ir mano, kad tokios priemonės atvirkščiai sumažins valstybės tarnybos patrauklumą ir konkurencingumą, įneš daugiau neaiškumo nustatant darbo užmokestį, negana to, siūloma bent jau dvejiems ateinantiems metams „įšaldyti“ valstybės tarnautojų darbo užmokestį dėl naujai siūlomo taikyti bazinio dydžio, panaikinti ir taip menkas egzistuojančias socialines garantijas.

Atkreipiame dėmesį, kad kitoms valstybinėje tarnyboje dirbančioms asmenų grupėms, kurioms artimiausiu metu neketinama apčiuopiamai didinti darbo užmokesčio (Vadovybės apsaugos tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, žvalgybos pareigūnams, diplomatams, prokurorams, statutiniams valstybės tarnautojams) nuo kitų metų egzistuojančios socialinės garantijos ir darbo užmokesčio apskaičiavimo sistemos paliekamos. Tiesa, reformos rengėjai teigia, kad šiai grupei asmenų darbo užmokesčio sistema pakeista, o esamos garantijos turėtų/galėtų būtų panaikintos kitame etape, t. y. po metų. Viena vertus, sąlygų bloginimo šios grupėms mes tikrai nepalaikome. Kita vertus, sunku būtų patikėti, kad dėl turimos įtakos sprendimų priėmėjams šioms asmenų grupėms sąlygos bus pablogintos, t. y. sąlygos jiems būtų prilygintos toms, kokios yra siūlomos valstybės tarnautojams. Kitas pavyzdys, iliustruojantis siūlomos reformos nenuoseklumą, yra tas, kad teisėjams yra siūloma nuo 2023 m. gerokai padidinti darbo užmokestį, tačiau reformos iniciatoriai nesiūlo teisėjams panaikinti šiuo metu Teismų įstatyme įtvirtintos atostogų skaičiavimo tvarkos, pagal kurią teisėjui už ilgą teisėjo darbo stažą gali būti suteikta 40 darbo dienų kasmetinių atostogų.

Šiuo metu valstybės tarnautojams taikomi įvairūs specialūs reikalavimai, kurių nereikia laikytis dirbantiems pagal darbo sutartis (turto ir pajamų deklaravimas, pareiga vengti interesų konflikto, puoselėti nepriekaištingą reputaciją, lojalumas), ir atitinkamai numatytos tam tikros garantijos (ilgesnės atostogos ir kt.). Šia reforma naikinamos garantijos, tačiau paliekami papildomi reikalavimai, o tai yra nelogiška, neteisinga ir galimai prieštarauja konstitucinei doktrinai.

Valstybės tarnybos reformos rengėjai nuolat kartoja, kad viešasis sektorius, įskaitant valstybės tarnybą, atsilieka nuo privataus sektoriaus visais aspektais: savo veiklos efektyvumu, kokybe, lankstumu ir pan. Manome, kad toks tiesmukas viešojo ir privataus sektoriaus lyginimas ir supriešinimas yra nekorektiškas. Visų pirma dėl to, kad skiriasi viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus tikslai. Viešasis sektorius siekia viešojo intereso ir kokybiškų viešųjų paslaugų teikimo, o privatus – pelno. Sunku būtų lyginti netgi valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklą su valstybės įmonėmis, kurios paprastai veikia monopolijos sąlygomis ir siekia pelno. Taip pat pasigedome valstybės tarnybos reformos rengėjų atlikto padidinto teisinio reguliavimo vertinimo, kaip tai yra numatyta Teisėkūros pagrindų įstatyme. Mūsų įsitikinimu, nesant išsamaus vertinimo, padarytos klaidos valstybei gali grėsti sunkiai ištaisomomis pasekmėmis. Be to, būtų buvę naudinga ir palyginti panašias funkcijas atliekančias valstybės ir savivaldybių institucijas tarpusavyje, išryškinant veiklos efektyvumo problemas. Pavyzdžiui, pateikti „pavyzdines“ institucijas, kurios veikia efektyviai tam, kad kitos institucijos galėtų į jas lygiuotis. Tarkime, ar reformos rengėjai galėtų objektyviai įvardyti, kurios ministerijos kanceliarija veikia efektyviai, o kurios ne?

Toliau pateikiame savo argumentus, kodėl parengtas naujos redakcijos Valstybės tarnybos projektas iš esmės nesudaro jokių prielaidų pasiekti deklaruotą tikslą, t. y. valstybės tarnybą padaryti patrauklesnę ir efektyvesnę, o atvirkščiai – įneš sumaišties, padidins riziką pažeisti tiek šiuo metu pareigas einančių, tiek naujai priimamų tarnautojų teisėtus lūkesčius, pablogins karjeros galimybes, diskriminuos kitą statusą turinčių valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų atžvilgiu.

Neargumentuotas siūlymas didelei daliai dabartinių tarnautojų panaikinti valstybės tarnybos statusą. Valstybės tarnybos įstatymo projektu siūloma per artimiausius dvejus metus panaikinti valstybės tarnautojų statusą nemažai daliai, gal netgi keliems tūkstančiams iš šiuo metu maždaug 27 tūkst. pareigas einančių valstybės tarnautojų. Siūloma valstybės tarnautojais nelaikyti asmenų, kurių funkcijos susijusios su personalo administravimu, buhalterine apskaita, dokumentų tvarkymu, apskaita ir saugojimu, viešųjų pirkimų vykdymu, vidaus auditu, projektų valdymu, viešųjų ryšių palaikymu, teisiniu atstovavimu, korupcijos prevencija ir vidaus tyrimais, informacinių ir ryšių technologijų administravimu, turto administravimu.

Aukščiau nurodytas funkcijas vykdantys valstybės tarnautojai, tikėtina, taptų darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, o nesant atitinkamų įstatyme numatytų saugiklių, galbūt apskritai netektų einamų pareigų. Mažų mažiausiai, buvusiems tarnautojams tapus darbuotojams, dirbančiais pagal darbo sutartis, ateityje tai žymiai apribotų jų galimybes gauti didesnį darbo užmokestį.

Primename, kad dar 2019 m. buvo peržiūrėtos visų valstybės tarnautojų pareigybės tam, kad būtų panaikintos pareigybės, kurių funkcijos yra ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio, tad nesuprantama, kodėl vėl reikėtų grįžti atgal ir tokiu būdu įnešti papildomos sumaišties.

Nepagrįstas ir neargumentuotas siūlymas panaikinti priedą už stažą ir atostogų skaičiavimo tvarką valstybės tarnautojams. <...> Be to, priedas už stažą istoriškai buvo taikomas ir dėl to, kad tokiu būdu, bent nežymiai, siekiama padidinti valstybės tarnautojų darbo užmokestį negaunant pakankamo finansavimo iš biudžeto. O taip pat ši priemonė veikia ir kaip šiokia tokia atsvara įstaigų vadovų subjektyvumui vykdant kasmetinius veiklos vertinimus.

Socialinių garantijų panaikinimas valstybės tarnautojams prieštarauja tarptautinei praktikai. Reformos iniciatoriai viešojoje erdvėje nuolat kartoja, kad pažangiose valstybėse valstybės tarnautojai esą neturi kažkokių išskirtinių socialinių garantijų, o priedą už stažą jie vadina XIX a. atgyvena ir darbo užmokesčio augimu vien už buvimą valstybės tarnautoju. Visų pirma, virtinėje Vakarų valstybių (Austrijoje, Belgijoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Vokietijoje, Šveicarijoje ir kt.) yra taikomos sistemos, kai darbo užmokestis tiesiogiai priklauso ir nuo stažo valstybės tarnyboje dydžio.

Absoliučioje daugumoje Europos valstybių į valstybės tarnybą naujai priimtiems valstybės tarnautojams yra suteikiamos ilgesnės atostogos lyginant su privačiu sektoriumi, o jau einantiems pareigas tarnautojams papildomos atostogų dienos dažniausiai yra suteikiamos už ilgesnį stažą valstybės tarnyboje.

 Estijos Valstybės tarnybos įstatymas nors ir nenumato priemokos už stažą mokėjimo, tačiau įtvirtina dar patrauklesnes garantijas nei Lietuvoje. Už stažą valstybės tarnyboje Estijoje yra gerokai didinama valstybinė senatvės pensija. Jeigu valstybės tarnautojo stažas siekia 10–15 metų, tuomet senatvės pensija didinama 10 proc., o jeigu tarnautojo stažas yra ilgesnis nei 30 metų, senatvės pensija didinama netgi 50 proc.

Šiais metais Kanados parlamento administracija buvo pripažinta vienu patraukliausiu darbdaviu šalyje, o Kanados parlamento biblioteka buvo išrinkta vienu iš geidžiamiausių darbdavių Kanados sostinės regione. Tokio titulo Kanados parlamento administracija nusipelnė ne dėl darbo užmokesčio dydžio, kadangi į Kanados parlamentą priimtiems aukštųjų mokyklų absolventams iš pradžių siūlomas nedaug didesnis nei šalies vidutinis darbo užmokestis, o būtent dėl įvairių taikomų socialinių garantijų.

Socialinių garantijų panaikinimas diskriminuos tiek naujai į valstybės tarnybą priimamus tarnautojus, tiek šiuo metu pareigas einančius tarnautojus. Reformos rengėjai pastaruoju metu viešojoje erdvėje naudoja įvairius argumentus, kodėl yra būtina panaikinti šiuo metu egzistuojančias socialines garantijas valstybės tarnautojams. Vienas iš neseniai nuskambėjusių argumentų, kad 1 proc. dydžio priedas mokamas už vienerius stažo už tarnybą Lietuvos valstybei metus yra ydingas, nes esą „atlyginimas būtų teisingas, pagrįstas rezultatais, už atliktus darbus, o ne už egzistavimą ir buvimą tam tikrose pareigose“.

Visų pirma, ir dabartinis teisinis reguliavimas leidžia tarnautoją atleisti ar sumažinti jam darbo užmokestį, jeigu jis nepasiekia jokių rezultatų.

Antra, siūlymas „įšaldyti“ priemoką už tarnybos stažą jau einantiems pareigas valstybės tarnautojams taip pat suformuotų ydingą praktiką. Tokiu būdu pažeistų tarnautojų teisėtus lūkesčius dėl nuoseklaus tęstinio priedo augimo, atsirastų nepagrįsti darbo apmokėjimo tvarkos skirtumai tarp jau turinčių tarnybos stažą ir naujai į valstybės tarnybą ateinančių asmenų. 

Pažymėtina, kad pagal dabartinį Valstybės tarnybos įstatymą leidžiama naujai priimtiems valstybės tarnautojams nustatyti didesnius pareiginės algos koeficientus nei keliolika metų valstybės tarnyboje dirbantiems tarnautojams. O neretai būna ir taip, kad ką tik priimtas valstybės tarnautojas gauna faktiškai didesnį darbo užmokestį nei tarnautojas, turintis 30 metų darbo valstybės tarnyboje stažą.

Nepagrįsti siūlymai iki 2025 m. „įšaldyti“ valstybės tarnautojams taikomą bazinį dydį ir nustatyti naują darbo užmokesčio sistemą. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga visuomet sveikina darbo užmokesčio didinimą viešojo sektoriaus darbuotojams. Šia reforma Vyriausybė siūlo žymiai didinti darbo užmokestį pakankamai siaurai viešajame sektoriuje dirbančiai asmenų grupei (politikams, teisėjams, valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų vadovams, valstybės pareigūnams), iš viso mažiau nei 2 tūkst. asmenų.

Tačiau valstybės tarnautojams, kurių yra maždaug 27 tūkst., siūloma artimiausiems dvejiems metams naująjį bazinį dydį įšaldyti. Kitaip tariant, nuo kitų metų didelė dalis valstybės tarnautojų tiesiog gaus kone identišką darbo užmokestį, kurį gauna šiandien. Taip bus dėl to, kad ketinama panaikinti priedą už stažą valstybės tarnybai (t. y. 1 proc. darbo užmokesčio padidėjimą kas metus) ir neketinama didinti įstaigų darbo užmokesčio fondų arba padidinti minimaliai. Taigi valstybės tarnautojai šiuo aspektu yra akivaizdžiai diskriminuojami.

Apskritai sunkiai suprantama, kodėl naujai taikomą bazinį dydį ketinama peržiūrėti kas trejus metus, kadangi tokiu būdu valstybės tarnautojų darbo užmokestis atsiliks nuo faktinio vidutinio darbo užmokesčio šalyje augimo.

Naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma, kad įstaigos vadovas nustatytų įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai. Įstaigos vadovas nustatys darbo apmokėjimo sistemą vadovaudamasis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis. Iniciatorių teigimu, tokiu būdu įstaigų vadovai esą galėtų lanksčiau nustatyti didesnį darbo užmokestį (t. y. konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalus).

Šiai siūlomai naujovei nepritariame dėl kelių priežasčių. Visų pirma, manome, kad maksimalūs pareiginės algos koeficientai įstaigose ir institucijose naujojoje darbo apmokėjimo sistemoje bus nustatomi pagal faktinį darbo užmokesčio fonde turimų asignavimų dydį. Kitaip tariant, didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai iš esmės nesiskirs nuo šio metu galiojančio įstatymo, o jeigu ir bus didesni, tai de facto jie negalės būti suteikiami tarnautojams dėl riboto darbo užmokesčio asignavimų dydžio. Antra, manome, kad siūloma nauja darbo užmokesčio sistema sudarys prielaidas, kad panašias funkcijas vykdančiose institucijose bus nustatyti skirtingo dydžio didžiausi pareiginės algos koeficientai.

Taip pat kelia abejonių, ar Vyriausybės parengtomis rekomendacijomis dėl darbo užmokesčio sistemos vadovausis visų įstaigų vadovai. Esame įsitikinę, kad esminiai darbo apmokėjimo sistemos principai turėtų būti įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatyme, o ne rekomendacijų forma.

Valstybės tarnybos įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „dėl lėšų trūkumo (darbo užmokesčio fonde) įstaigų galimybės finansiškai motyvuoti valstybės tarnautojus yra ribotos“. Su tuo sunku ginčytis, tačiau ši amžina problema valstybės tarnybos reformos iniciatorių nėra niekaip sprendžiama. Šiuo metu turbūt tik labai menka dalis valstybės tarnautojų (atmetus politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojus ir įstaigų vadovus) turi galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytas pareiginės algos koeficientų „lubas“, o jas pasiekti daugeliui tarnautojų reikėtų dar bent keleto metų. Taigi padidinus teorines koeficientų „lubas“ pagal naująją siūlomą darbo užmokesčio sistemą faktinis darbo užmokestis niekaip nepasikeis.

Galiausiai, suteikiant vadovams diskreciją nustatyti didesnį darbo užmokestį ir tuo pat metu valstybei neskiriant pakankamo finansavimo darbo užmokesčiui, gali susiklostyti tokia situacija, kad kai kuriose institucijose ir įstaigose darbo užmokestis kai kuriems tarnautojams didės vien dėl įstaigų vadovų subjektyvumo ar nepotizmo, o kiti tarnautojai gali būti atleisti.

Nepritariame siūlymui eliminuoti profesines sąjungas iš derybų sudarant kolektyvinę sutartį dėl bazinio dydžio. Šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme numatyta, kad ateinančių finansinių metų bazinis dydis nustatomas nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje. Nauju reglamentavimu atsisakius šios nuostatos, būtų eliminuotas profesinių sąjungų vaidmuo nustatant valstybes tarnautojų darbo užmokestį ir susiaurintos profesinių sąjungų galimybės ginti jų atstovaujamų darbuotojų socialines ir ekonomines teises.

Apibendrinant konstatuojame, kad šia reforma yra siūloma iš esmės pabloginti valstybės tarnautojų darbo sąlygas, tuo pat metu tikintis, kad darbuotojai iš privataus sektoriaus pradės veržtis dirbti į valstybės tarnybą. O galbūt yra atvirkščiai, t. y. nemaža dalis viešojo sektoriaus nėra linkę ieškoti darbo privačiame sektoriuje dėl to, kad pastarajame ir dabar yra siūlomos prastesnės sąlygos nei viešajame sektoriuje? Be to, nemaža dalis viešojo sektoriaus ir taip šiuo metu dirba pagal Darbo kodekso nuostatas. Ar tai reiškia, kad vien dėl to valstybės tarnautojai dirba efektyviau?

Galiausiai, ar neatrodo keista, kad patys valstybės tarnautojai, išskyrus galbūt įstaigų vadovus, švelniai tariant, nėra sužavėti siūlomais pokyčiais ir jiems priešinasi?

Atidžiai išanalizavę naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektą, susipažinę su kitų valstybės ir savivaldybių institucijų derinimo metu pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais (kuriuose, beje, net keletas naujai siūlomų nuostatų vertinamos kaip prieštaraujančios konstitucinei doktrinai) bei išmanydami įvairius praktikoje veikiančius aspektus, raginame Seime, svarstant šios reformos įstatymų projektų paketą atsižvelgti į profesinių sąjungų ir valstybės bei savivaldybių institucijų pastabas.

Įvertinta

 

 

 

4.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,

2022-10-10

 

 

 

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau - Susivienijimas) atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Seime yra numatytas nenumatytasis posėdis, kurio metu bus sprendžiamas Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių teisės aktų projektų (toliau - Projektas) priėmimo klausimas, teikia šį raštą, kuriame nurodo Projekto trūkumus ir išreiškia pagrįstas abejones dėl nauju teisiniu reglamentavimu siekiamo vieno iš Projekto rengėjų nurodomų tikslų - valstybės tarnybos efektyvumo didinimo, praktinio įgyvendinimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad Susivienijimas pritaria teikiamo svarstyti Projekto idėjai, jog reforma valstybės tarnyboje yra reikalinga dėl vadovų gebėjimų stiprinimo, jų kompetencijų kėlimo, tačiau prieštarauja siūlomiems valstybės tarnautojų darbo teisinio reglamentavimo pakeitimams ir nepritaria galutinio Projekto redakcijai. Susivienijimas žemiau pateikia nesutikimo argumentus, kurių visuma sudaro pagrįstą pagrindą grąžinti Projektą jo rengėjams tolimesniam tobulinimui.

Susivienijimas nepritaria socialinių garantijų mažinimui valstybės tarnautojams. Akcentuotina, kad Projekto rengėjai nenurodo jokių svarbių motyvų, kodėl yra siūloma mažinti kasmetinių valstybės tarnautojų atostogų trukmę, naikinti priedus už stažą valstybės tarnyboje. Visuotinai pripažįstama ir nereikalaujanti papildomo įrodinėjimo aplinkybė yra šalyje didėjanti infliacija, kas tiesiogiai sąlygoja bendro kainų lygio didėjimą, dėl kurio mažėja pinigų perkamoji galia. Todėl naujuoju reglamentavimu pašalinus iš valstybės tarnautojų gaunamus priedus už stažą, tai labai jautriai atsilieps didžiajai daliai valstybės tarnautojų, kurių vidutinis darbo užmokestis dažnu atveju neviršija net 800 EUR (atskaičius mokesčius).

Teikiamas Projektas dar labiau padidins socialinę atskirtį. Visų pirma, analizuojant senąjį ir naująjį reglamentavimus yra akivaizdu, kad didesnis dėmesys yra sutelktas tam tikrai grupei valstybės tarnautojų (politikams, teisėjams, įstaigų vadovams), kuriems numatomi ženkliai padidinti atlyginimai. Tuo tarpu didžiajai daliai valstybės tarnautojų atlyginimas bus įšaldomas 3 (trijų) metų laikotarpiui, kadangi Projekte numatoma bazinį dydį peržiūrėti kas 3 (tris) metus. Pažymėtina, kad šalies vidutinis darbo užmokestis per 3 (tris) metus gali reikšmingai padidėti. Todėl Susivienijimo įsitikinimu, tokie reglamentavimo pakeitimai tik dar labiau skatins valstybės tarnautojus žvalgytis į privatų sektorių ir neišspręs egzistuojančios valstybės tarnyboje problemos - etatų neužpildymo.

Taip pat šiame Projekte visiškai nesprendžiamas motyvacinės sistemos valstybės tarnautojams klausimas. Nagrinėjamu atveju valstybė, kaip darbdavys, iš vienos pusės reikalauja aukštos kompetencijos bei nepriekaištingos reputacijos, o iš kitos pusės yra naikinamos socialinės garantijos, nepriklausančios nuo tiesioginio vadovo valios, o įgyjamos už lojalumą valstybei (priedai už stažą, ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos). Svarbu pažymėti, kad Projekte nenumatytos jokios priemonės, kurios atsvertų socialinių garantijų mažinimu kilsiančius padarinius valstybės tarnautojams. Paminėtina, kad Estijoje nėra taikomi priedai už stažą, tačiau jiems yra didinama pensija pagal ištarnautą laikotarpį. Taigi, siūlomi Projekto teisinio reglamentavimo pakeitimai yra ydingi siekiant didinti valstybės tarnybos, kaip viešojo sektoriaus, patrauklumą prieš privatų sektorių. Akivaizdu, kad įsigaliojus naujajam reglamentavimui valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal darbo sutartį privačiame sektoriuje. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, siūlytina palikti esamą teisinį reglamentavimą dėl socialinių garantijų, nes tai yra viena iš priemonių skatinanti asmenis pasirinkti darbą valstybės tarnyboje.

Susivienijimas nepritaria profesinių sąjungų vaidmens valstybės tarnyboje sumažinimui. Pirmiausia Projekte nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje ir pan. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės tarnybos santykiuose yra tam tikrų ypatumų, kuomet Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas reglamentavimas jo neapima, pavyzdžiui valstybės tarnybos santykių ypatumai sudarant šakos ar nacionalines kolektyvines sutartis, profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas valstybės tarnautojų atrankose, veiklos vertinime ir pan. Taigi, naujuoju reguliavimu siekiama kardinaliai sumažinti profesinių sąjungų įsitraukimą į valstybės tarnybą. Susivienijimo įsitikinimu Projekte privalo būti įtrauktas skyrius „Profesinių sąjungų garantijos valstybės tarnyboje“ (pagal analogiją su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto).

Susivienijimas atkreipia dėmesį, kad dvišalė valstybės tarnautojų komisija prie Trišalės Tarybos nepritarė Projektui. Todėl atsižvelgiant į tai siūlytina įsiklausyti į valstybės tarnautojų bendruomenę, atsižvelgti į profesinių sąjungų teikiamus siūlymus, kadangi priešingu atveju gali susiklostyti tokia situacija, jog įgyvendinus šiuo metu teikiamą valstybės tarnybos reformą sumažės valstybės tarnybos efektyvumas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, Susivienijimas gerb. Seimo prašo:

- Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo projektą grąžinti jo rengėjams tolimesniam tobulinimui, įtraukiant suinteresuotas profesines sąjungas ir pakeitimus derinti su socialiniais partneriais.

Įvertinta

 

5.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,

2022-10-27

 

 

 

 

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (toliau – NPPSS) susipažinę su 2022-10-18 pateiktu atnaujintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektu (toliau – Projektas) pažymi, kad į profesinių sąjungų anksčiau teiktas pastabas dėl Projekto nebuvo atsižvelgta. Taip pat akcentuotina, kad 2022-10-10 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Departamentas) pateikė išvadą dėl VRM 2022-10-03 teikto projekto neatitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei norminiams teisės aktams, į kurią tik dalinai buvo atsižvelgta rengiant atnaujintą Projekto redakciją. Atsižvelgiant į tai NPPSS teikia šį raštą ir žemiau išdėsto esminius Projekto trūkumus. <...>

Socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams turės neigiamų pasekmių valstybės tarnybai. <...> Taip pat Projekto rengėjai visiškai neatsižvelgė į Departamento išvadoje nurodomas pastabas dėl naujuoju teisiniu reguliavimu siekiamų įtvirtinti pakeitimų valstybės tarnyboje atitikties Konstitucijai. Departamento išvadoje nurodoma, kad tam tikrai valstybės tarnautojų grupei nėra siūloma atsisakyti skirti priedus už darbo stažą, o tai yra valstybės tarnybos sistemos vientisumo pažeidimas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

<...>. Tokie pokyčiai neabejotinai turės neigiamą efektą valstybės tarnybai, kadangi aukštos kvalifikacijos specialistams toks pakeitimas parodys, kad ištikimybė valstybės tarnybai buvo beprasmis ir paskatins konkurencingesnio atlyginimo už sukauptą darbo patirtį ieškotis privačiame sektoriuje.

Pažymėtina, kad dėl socialinių garantijų valstybės tarnautojams mažinimo taip pat pasisakė Departamentas. Svarbu pažymėti, kad Departamento pateiktos išvados įžanginėje dalyje pateiktas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kuriame nurodoma, kad „valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį; šie santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose)“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. ir 2007 m. kovo 20 d. nutarimai). <...>

Projektu siekiami įgyvendinti teisinio reguliavimo pokyčiai tik dar labiau padidins socialinę atskirtį. <...> Pažymėtina, kad šalies vidutinis darbo užmokestis per 3 (tris) metus gali reikšmingai padidėti ir tokiu atveju valstybės institucijos taptų nekonkurencingos. Bazinis dydis privalo būti peržiūrimas kiekvienais metais, nes tik tokiu būdu galima išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos.

Teikiamu Projektu nėra sprendžiama motyvacinės sistemos valstybės tarnautojams problema. Šiuo atveju valstybė, kaip darbdavys, iš vienos pusės reikalauja aukštos kompetencijos bei nepriekaištingos reputacijos, o iš kitos pusės yra naikinamos socialinės garantijos, nepriklausančios nuo tiesioginio vadovo valios, o įgyjamos už lojalumą valstybei (priedai už stažą, ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos). Svarbu pažymėti, kad Projekte nėra numatytų priemonių, kurios atsvertų socialinių garantijų mažinimu kilsiančius padarinius valstybės tarnautojams. Projekto teisinio reglamentavimo pakeitimai yra ydingi siekiant didinti valstybės tarnybos, kaip viešojo sektoriaus, patrauklumą prieš privatų sektorių. Todėl Projekto rengėjų siekiai didinti valstybės tarnybos konkurencingumą yra deklaratyvaus pobūdžio, kadangi analizuojant valstybės tarnautojų teisinio reglamentavimo siūlomus įgyvendinti pakeitimus tampa akivaizdu, kad įsigaliojus naujajam reglamentavimui valstybės tarnautojas neturėtų daugiau garantijų nei asmuo dirbantis pagal darbo sutartį privačiame sektoriuje. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, siūlytina palikti esamą teisinį reglamentavimą dėl socialinių garantijų, nes tai yra viena iš priemonių skatinanti asmenis pasirinkti darbą valstybės tarnyboje.

Galiausiai, profesinėms sąjungoms kelia nerimą VRM retorika. VRM atstovų viešai pasisakoma, kad nors šiuo metu valstybės tarnautojų yra 27 tūkstančiai, bet kiek šių liks po reformos priklausys nuo sprendimų įstaigose. Naujuoju reglamentavimu siekiama įtvirtinti, kad institucijų ir įstaigų vadovams būtų suteikta daugiau diskrecijos patiems spręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir tikslams pasiekti, vadovas taip pat turėtų daugiau teisių sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo. NPPSS įsitikinimu tai yra didžiulis pavojaus signalas ne tik dėl tarnautojų masinių atleidimų ir šių darbo krūvio permetimo liksiantiems tarnyboje, o taip pat dėl prastėjančių viešųjų paslaugų. Svarbu suprasti, kad valstybės tarnybos silpninimas, viešųjų paslaugų kokybės suprastėjimas turės išorinį poveikį, t. y. tą pajaus tiek piliečiai, tiek verslo subjektai. Iš esmės valdymas perduodamas į vadovui, kuriam suteikiami įrankiai iš pagrindų keisti visą sistemą, tačiau nėra numatomi jokie tarnautojų apsaugos mechanizmai ir kyla reali grėsmė, kad reforma baigsis tuo, jog reikės iš naujo kurti efektyvią ir veikiančią valstybės tarnybą. Į šią problemą taip pat buvo atkreiptas dėmesys Departamento išvadoje, kadangi siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų užtikrintas hierarchinę valstybės tarnautojų sistemą atitinkantis jų atlyginimų dydžių diferencijavimas, būtų sudarytos prielaidos pažeisti valstybės tarnybos sistemos vientisumą, taip pat teisingumo ir protingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai matome aiškų, galimai net korupcinį pavojų, kai vadovas galės pats sumažinti tarnautojų skaičių, perskirstyti darbo krūvį, o decentralizuotą konkursą laimėjusiam tarnautojui (draugui, kaimynui, senam kolegai) skirti ne tik pareigų neatitinkančią algą, o taip pat dar skirti ir dosnų priedą.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą bei atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas išvadas, NPPSS ir kitų profesinių sąjungų reikštas pastabas, siūlome atmesti Projektą, kaip žalingą valstybei, ir pradėti naujas derybas (naujo projekto sukūrimą) Dvišalėje komisijoje prie Trišalės Tarybos ar naujai sukurtoje darbo grupėje, įtraukiant suinteresuotas profesines sąjungas.

Įvertinta

 

6.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas,

2022-11-23

 

 

 

Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui (toliau – NPPSS), vienijančiam profesines sąjungas, ginančias ir atstovaujančias valstybės tarnautojų interesus, didelį susirūpinimą kelia siekiama įgyvendinti valstybės tarnybos reforma. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose yra numatyta svarstyti 2022-11-15 pateikto Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektą Nr. XIVP-2066(3) (toliau – Projektas), NPPSS teikia šį raštą ir žemiau išdėsto esminius šio Projekto trūkumus bei pateikia siūlymus.

Pirmiausia pažymėtina, kad teikiamas Projektas yra prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija). Projekto atitiktį Konstitucijai yra išsamiai išanalizavęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (toliau – Teisės departamentas), kuris argumentuotai 2022-11-15 pateiktoje išvadoje pateikė objektyvias išvadas dėl Projekto nesuderinamumo su pagrindiniu valstybės įstatymu, todėl išvadoje pateiktos išvados ir jas pagrindžiantys argumentai šiame rašte pakartotinai nedėstomi. Tačiau svarbu paminėti, kad dėl ankstesnės Projekto redakcijos Teisės departamentas taip pat buvo pateikęs išvadą, kurioje taip pat buvo konstatuota Projekto neatitiktis Konstitucijai. Po Teisės departamento pateiktos išvados Projekto rengėjai atliko nedideles Projekto korekcijas, kurias dar kartą įvertino Teisės departamentas ir pateikė beveik analogiškas išvadas dėl naujausios Projekto redakcijos nesuderinamumo su Konstitucija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Projekto rengėjai akivaizdžiai nepaiso Konstitucinio Teismo nuosekliai išplėtotos oficialios konstitucinės doktrinos ir siekia įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, kuris dėl akivaizdaus nesuderinamumo su Konstitucija lems šio teisės akto ar jo atskirų dalių vykdymo sustabdymą ateityje.

Siekiama sumažinti profesinių sąjungų vaidmenį valstybės tarnyboje. Projekte nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje ir pan. Atkreipiame dėmesį, kad valstybės tarnybos santykiuose yra tam tikrų ypatumų, kuomet Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatytas reglamentavimas neapima, pavyzdžiui, valstybės tarnybos santykių ypatumai sudarant šakos ar nacionalines kolektyvines sutartis, profesinių sąjungų atstovų dalyvavimas valstybės tarnautojų atrankose, veiklos vertinime ir pan. Todėl manome, kad naujuoju reglamentavimu nepagrįstai siekiama drastiškai sumažinti profesinių sąjungų įsitraukimą į valstybės tarnybą ir tokiu būdu sumažinti socialinio dialogo svarbą valstybės tarnyboje.

Socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams turės neigiamų pasekmių valstybės tarnybai. <...> Pažymėtina, kad dėl socialinių garantijų valstybės tarnautojams mažinimo taip pat pasisakė Teisės departamentas. Teisės departamento nuomone, atsižvelgiant į tai, kad valstybės tarnautojams keliami didesni profesiniai ir kvalifikaciniai reikalavimai, tai implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Atsižvelgiant į tai, anot Teisės departamento, kyla abejonės ar valstybės tarnautojų atostogų reguliavimas Lietuvos Respublikos darbo kodeksu, valstybės tarnautojams taikant ypatingus reikalavimus ir įpareigojimus, atitiktų konstitucinę valstybės tarnybos, kaip ypatingos profesinės veiklos sistemos, sampratą ir būtų konstituciškai pagrįstas. Taigi, apibendrinant išdėstytą konstatuotina, kad socialinių garantijų mažinimas valstybės tarnautojams, siekiant priartinti ar net suvienodinti valstybės tarnautojų darbo santykius su darbo santykiais pagal darbo sutartį, yra galimai prieštaraujantis aukščiausios juridinės galios teisės aktui – Konstitucijai.

Projektu siekiami įgyvendinti esamo teisinio reguliavimo pokyčiai tik dar labiau padidins socialinę atskirtį. <...> Taigi, būsimas pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio peržiūrėjimas ne rečiau kaip kas 3 (treji) metai pagal darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas ir šalies ekonominę situaciją, suponuoja, kad jos būsimo dydžio nustatymas niekaip nebebūtų susijęs su vidutinio darbo užmokesčio (kuris keičiasi ir yra nustatomas ne kas treji metai, o kas kiekvienų metų ketvirtį) pokyčiu šalyje.

Pažymėtina, kad pagal nusistovėjusią praktiką darbo užmokesčio fondo dydis dažniausiai yra nedidinamas. Šiuo atveju pateiktame projekte siūloma tvarka šią tendenciją dar labiau sustiprins. Todėl kyla grėsmė, kad vadovai norėdami didinti darbo užmokestį paprasčiausiai atleis dalį darbuotojų, o likusiems darbuotojams darbo krūviai bus didinami neproporcingai jų darbo užmokesčiams. Nagrinėjamu atveju dėl per didelių darbo krūvių valstybės tarnautojai palieka valstybinę tarnybą, todėl yra visiškai nesuprantamas Projekto rengėjų siekis diferencijuoti valstybės tarnautojus ir išskirti tik mažą grupę valstybės tarnautojų, kuriems po reformos įgyvendinimo bus užtikrintas darbo užmokesčio kilimas. Atsižvelgiant į tai, NPPSS vertinimu, šiuo atveju Projekte tikslinga būtų nustatyti, kad bazinis dydis būtų peržiūrimas kiekvienais metais, nes tik tokiu būdu būtų galima išvengti valstybės institucijose ir įstaigose mokamo darbo užmokesčio atotrūkio nuo darbo rinkos.

<...>

Numatomi teisinio reguliavimo pokyčiai yra nesuderinami su Projekto aiškinamajame rašte įvardintais pasiekti reformos tikslais. Nagrinėjamu atveju Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad reforma siekiama įtvirtinti teisines valstybės tarnybos tobulinimą, kurios tikslas – sustiprinti vadovavimo ir lyderystės gebėjimus, padidinti valstybės tarnybos profesionalumą, lankstumą ir efektyvumą. <...> NPPSS įsitikinimu, dėl Projekto rengėjų nenoro įsiklausyti į valstybės tarnautojų bendruomenę, atsižvelgti į profesinių sąjungų, įstaigų, institucijų teiktas pastabas, kyla reali grėsmė, kad valstybės tarnybos reforma baigsis tuo, jog reikės iš naujo kurti efektyvią ir veikiančią valstybės tarnybą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, siūlome:

1. Remiantis LR Seimo statuto 54 straipsniu surengti komiteto klausymus dėl Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projekto Nr. XIVP-2066(3), įtraukiant NPPSS kaip vieną iš dalyvaujančių šalių;

2. Nepritarti Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektui Nr. XIVP2066(3).

Įvertinta

 

 

7.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“,

2022-11-25

 

 

 

 

Seimui pateikti Valstybės tarnybos reformą įgyvendinantys įstatymų projektai kelia didelį susirūpinimą profesinėms sąjungoms. <...>

Įvertindami tai, siūlome, Vadovaujantis LR Seimo statuto 54 straipsniu surengti komiteto klausymus dėl pateiktų įstatymų projektų, dalyvaujant profesinių sąjungų atstovams, taip pat suteikti galimybę dalyvauti komitetų posėdžiuose svarstant šiuos projektus.

Pritarti

 

 

 

8.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,

2022-11-30

2

3(N)

 

Argumentai:

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija susipažino su Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(3), kuriuo siūloma Valstybės tarnybos įstatymą išdėstyti nauja redakcija, ir teikia šiuos siūlymus naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektui (toliau - Projektas):

Pasiūlymas:

1. Siūlome papildyti Projekto 1 straipsnį nauja trečia dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas straipsnio dalis):

„3. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Darbdavio lygmens ar įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. “

Pritarti iš dalies

 

 

Argumentai:

Įstatymo projektas papildytas nuostata, kad Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Ši nuostata reiškia, kad minėtiems kolektyviniams santykiams Darbo kodekso nuostatos taikomos be jokių išimčių, todėl perrašyti Darbo kodekso nuostatų į įstatymo projektą netikslinga. Be to, Darbo kodekso 194 straipsnis apibrėžia ir kolektyvinių derybų viešajame sektoriuje ypatumus.

9.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,

2022-12-19

2

2

 

Argumentai:

7. Kolektyvinės sutartys ir profesinių sąjungų veikla

VTĮ projekte skiriama nedaug dėmesio tarnautojų atstovavimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo, profesinių sąjungų veiklos klausimams. Galbūt manoma, kad tam pakanka kituose įstatymuose įtvirtinto reglamentavimo, tačiau konkrečių nuostatų stoka VTĮ gali paskatinti bent kai kurių įstaigų administracijas bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis vengimui.

 

Pasiūlymas:

Siūlome papildyti VTĮ projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose, ilgesnės nei įstatymų nustatyta mokamo tarnybos laiko, kurį valstybės tarnautojai-profesinių sąjungų atstovai gali skirti su atstovavimu susijusių pareigų vykdymui, trukmės.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymai neturi diferencijuoti profesinių sąjungų atstovų garantijų priklausomai nuo to, kokio sektoriaus – viešojo ar privataus – dirbančiuosius vienija profesinė sąjunga. Papildomos garantijos turi būti kolektyvinių derybų objektas ir  nustatomos kolektyvinėse sutartyse.

10.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,

2022-12-19

13

 

 

Argumentai:

6. Pretendentų rezervas

VTĮ projekto 13 straipsnyje numatyta sukurti pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, tačiau projekte nelieka galiojančiame VTĮ (17 str. 7 d.) įtvirtinto pretendentų (į valstybės tarnautojų pareigas) rezervo. Manome, kad tikslinga tausoti ne tik vadovų, bet ir visų tarnautojų sukauptą patirtį bei dirbant valstybės tarnyboje įgytas kompetencijas, kurių ugdymui, be kita ko, buvo naudojamos valstybės lėšos.

 

Pasiūlymas:

Siūlome VTĮ projekte šalia pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervo numatyti ir pretendentų į kitas valstybės tarnautojų pareigas rezervą, į kurį įtraukti buvę tarnautojai galėtų grįžti į valstybės tarnybą supaprastinta tvarka.

Nepritarti

Argumentai:

Komitetas pritarė pasiūlymui atsisakyti aukštesniųjų vadovų rezervo.

Manytina, kad rezervų formavimas valstybės tarnyboje mažina valstybės tarnybos atvirumą, galimybes į valstybės tarnybą pritraukti naujų žmonių, įgijusių patirtį kituose sektoriuose. Be to, tai kuria papildomą administracinę naštą, kuri mažina valstybės tarnybos efektyvumą.

11.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,

2022-11-30

18

13

 

Argumentai:

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, įstaigose privalo išlikti kolegialus subjektas, kuris atliktų nešališką tiesioginio vadovo įvertinimo peržiūrėjimą dviem atvejais: 1) kai abejonių kyla valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui, kuris priima galutinį sprendimą dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo, arba 2) kai su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu nesutinka valstybės tarnautojas. Taip būtų sudaromos prielaidos objektyvesniam „apeliaciniam“ institutui, sudarytos sąlygos valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą peržiūrėti specialistų praktikų lygmenyje, o ne tik tiesioginio pavaldumo santykiais susijusių vadovų lygmenyje. Toks institutas yra nustatytas ir šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme.

 

Pasiūlymas:

2. Siūlome pakeisti Projekto 18 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:

„15. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos vertinimo komisijos, kurios į pareigas priimančio asmens prašymu arba valstybės tarnautojo, nesutinkančio su tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimu, kreipimusi, teikia į pareigas priimančiam asmeniui išvadą dėl valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo. Ši išvada valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui nėra privaloma. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, vienas vertinimo komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas. Kitais atvejais vertinimo komisijoje stebėtoją teisėmis dalyvauja darbo tarybos atstovas. “

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Argumentai:

Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas nėra kolektyviniai darbo santykiai.

Valstybės tarnautojas turi turėti galimybę pats apsispręsti, ar nori profesinės sąjungos dalyvavimo, t. y. įstatymas negali numatyti, kad vertinimo peržiūroje visais atvejais dalyvauja profesinės sąjungos atstovas.

Steigiant komisijas didinama administracinė našta, komisijų nariai – valstybės tarnautojai – turi atsitraukti nuo tiesioginių pareigų.

Manytina, kad įstatymo projektu nustatytas sprendimo dėl vertinimo rezultatų apskundimo mechanizmas yra pakankamas.

Be to, įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vertinami valstybės tarnautojai turi teisę kviesti biudžetinės įstaigos darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių subjektų atstovą dalyvauti tiesioginiam vadovui vertinant jų tarnybinę veiklą.

12.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,

2022-11-30

18

15(N)

 

Pasiūlymas:

2.1 Siūlome papildyti Projekto 18 straipsnį nauja 17 dalimi:

„17. Priimančio į pareigas ar jo įgalioto asmens sprendimas dėl tarnybinės veiklos vertinimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Argumentai:

Siūloma įstatymo nuostata jau yra įtvirtinta įstatymo projekto 18 straipsnio 15 dalyje (antras sakinys).

13.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,

2022-12-19

18

8

1

Argumentai:

5. Tarnybinės veiklos vertinimas

VTĮ projekte nenumatytos pareiginės algos didinimo, kai valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, ribos. Žemutinės tokio didinimo ribos nenustatymas įstatymu kai kuriais atvejais gali atvesti iki beveik nulinio pareiginės algos padidėjimo, kas faktiškai  paneigtų pačią tarnybinės veiklos aukščiausio įvertinimo prasmę. Pareiginės algos didinimo „grindys“ taikomos pagal šiuo metu galiojantį VTĮ (27 str. 8 d.), o pats principas taikomas tiek Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme, tiek įvairių valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose.

 

Pasiūlymas:

Siūlome suformuluoti  VTĮ projekto 18 straipsnio 8 dalies 1 punktą taip:

1) valstybės tarnautojui gali būti nustatoma didesnė pareiginė alga atsižvelgiant į įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos (toliau – Darbo apmokėjimo sistema) nuostatas, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas.

Pritarti

 

14.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,

2022-11-30

19

1

 

Argumentai:

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija siūlo neatsisakyti šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtinto priedo už tarnybos Lietuvos valstybei metus. Pastebėtina, kad tai yra motyvacinė priemonė, skatinanti nenutraukti, skatinanti tęsti darbą valstybės tarnyboje (keisti įstaigą, bet nepereiti į privatų sektorių). Kartu tai yra prielaida minimaliai, bet sistemingai didinti valstybės tarnautojo darbo užmokestį, priemonė, leidžianti diferencijuoti į pareigas valstybės tarnyboje priimamo tarnautojo ir ne vienerių metų tarnybos praktiką turinčio tarnautojo darbo apmokėjimą. Reikia sutikti, kad priimtą tarnautoją tenka apmokyti darbo konkrečioje įstaigoje, ne retu atveju ir kuruoti jo darbą.

 

Pasiūlymas:

3. Siūlome papildyti Projekto 19 straipsnio 1 dalį nauju trečiu punktu (atitinkamai pernumeruojant kitus punktus):

„3) priedas už lojalumą Lietuvos valstybei;“.

Pritarti

 

 

15.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,

2022-12-19

19

1

3(N)

Argumentai:

2. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (tarnybos stažą). Pagal VTĮ projektą valstybės tarnautojams nebebūtų mokamas priedas už tarnybos stažą, įtvirtintas galiojančiame VTĮ. Manome, kad tarnybos stažo Lietuvos valstybei nuvertinimas karjeros valstybės tarnyboje yra nepagrįstas ir nelogiškas, ypač tuomet, kai VTĮ projekte dar labiau akcentuojamas tarnautojų lojalumo reikalavimas. Valstybės tarnautojas, būdamas lojalus ir dirbdamas tam tikrą laiką valstybės tarnyboje, kaupia darbo patirtį, dalyvauja formuojant institucinę atmintį, kelia savo (ir kolegų) veiklos kokybę. Todėl stažas tiesiogiai daro įtaką geresniems valstybės tarnautojų veiklos rezultatams, o priedas už stažą turi būti išsaugotas kaip viena iš nedaugelio valstybės tarnybai būdingų motyvacijos priemonių. Negalime sutikti su teiginiais, kad priedas už stažą kliudo teisingai apmokėti tarnautojams pagal jų kompetenciją, kadangi įstaigų vadovai turi (ir pagal VTĮ projektą turės) pakankamai mechanizmų, leidžiančių lanksčiai spręsti tarnautojų darbo apmokėjimo klausimus (vertinimai, priemokos ir kt.). Kita vertus, priedas už stažą veikia kaip tam tikra atsvara įstaigų vadovų subjektyvumui, kuriam pasireikšti pagal VTĮ projektą bus tik daugiau galimybių.

Pastebime, kad tarnybos stažą taip pat siūloma panaikinti Lietuvos Respublikos teisėjų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymo projektu, Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektu. Tačiau asmenims, kurių darbo apmokėjimas reglamentuojamas šiais įstatymais, kartu numatoma drastiškai, tai yra 90 proc. ar daugiau padidinti darbo užmokestį.

Taigi, karjeros valstybės tarnautojai, kuriems numatoma naikinti priedą už tarnybos stažą, lemiantį nedidelį automatinį darbo užmokesčio didėjimą, ir nenumatoma kitais būdais ženkliau didinti darbo užmokesčio, atsidurtų išskirtinai nepalankioje padėtyje.

 

Pasiūlymas:

Siūlome VTĮ projekto 19 straipsnio 1 dalį papildyti 4 punktu:

4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas).

 

Jeigu  tarnybos stažas vis dėlto būtų naikinamas, turi būti numatytas ženklus valstybės tarnautojų darbo užmokesčio didinimas, kaip numatoma kitų valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų, netenkančių priedo už tarnybos stažą, atveju.

Pritarti

 

 

16.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,

2022-11-30

19

3

 

Pasiūlymas:

Alternatyvus pasiūlymas:

Siūlome pakeisti Projekto 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato įstaigos vadovas ir padaro ją prieinamą visiems įstaigos valstybės tarnautojams susipažinti. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje, atsižvelgiant į šio įstatymo ir Darbo kodekso nuostatas, detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 1 priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis (tarnybos Lietuvos valstybei stažas), veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo, mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą tvarka ir dydžiai. Prieš įstaigos vadovui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą turi būti įvykdytos darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūros Darbo kodekso nustatyta tvarka“

Nepritarti

Argumentai:

Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte įtvirtinti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Atsižvelgiant į tai, tarnybos Lietuvos valstybei stažas negali būti kriterijus minimaliam pareiginės algos dydžiui nustatyti.

17.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,

2022-11-30

21

 

 

Pasiūlymas:

3.1 Siūlome pakeisti Projekto 21 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

21 straipsnis. Priemokos ir priedas už lojalumą“.

 

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Komitetas pritarė pasiūlymui įstatymo projekte įtvirtinti priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

18.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,

2022-12-19

21

3(N)

 

Pasiūlymas:

Siūlome papildyti VTĮ projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti 21 straipsnį 3 dalimi išdėstant taip:

21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą

3. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Komitetas pritarė Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

19.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,

2022-11-30

21

3(N)

 

Pasiūlymas:

3.2 Siūlome papildyti Projekto 21 straipsnį trečia dalimi ir ją išdėstyti taip:

3. Valstybės tarnautojams priedą už lojalumą Lietuvos valstybei sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Pritarti iš dalies.

Argumentai:

Komitetas pritarė Seimo nario Algirdo Syso pasiūlymui dėl priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

20.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,

2022-11-30

30

1

 

Argumentai:

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, valstybės tarnautojui už tarnybos valstybei ypatumus turi būti kompensuojama papildomu kasmetinio poilsio laiku. Pastebėtina, kad valstybės tarnautojų profesinė veikla yra susijusi su viešojo intereso garantavimu - tarnautojai priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą, teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant, kontroliuojant jų vykdymą). Valstybės tarnautojų teisinis statusas, atsakomybė visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų. Be to, valstybės tarnautojams keliami dideli kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai. Valstybės tarnautojai, pagal savo funkcijų specifiškumą, aktyviai dalyvauja teisėkūroje (rengia įstatymų projektus, teikia siūlymus dėl poreikio keisti įstatyminį reglamentavimą ir pan.) Todėl valstybės tarnautojams turi būti nustatytos ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos, kaip jiems keliamų aukštesnių reikalavimų ir didesnės atsakomybės kompensavimo priemonė.

 

Pasiūlymas:

4. Siūlome pakeisti Projekto 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

1. Valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų. taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.

Pritarti

 

 

21.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,

2022-12-19

30

1

 

Argumentai:

3. Atostogos. Šiuo metu galiojančiame VTĮ nustatytas specialus valstybės tarnautojų atostogų reglamentavimas, garantuojantis, inter alia, kiek ilgesnės trukmės atostogas nei numatyta Darbo kodekse (DK). VTĮ projekto 30 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos.

Galiojančio atostogų reglamentavimo panaikinimas būtų ženklus valstybės tarnybos sąlygų pabloginimas. Pažymėtina, kad jis (kaip ir kitos svarbios VTĮ projekto nuostatos) nėra pagrįstas išsamiu siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimu.

Lietuvos Respublikos teisės aktai valstybės tarnautojams kelia specialius reikalavimus bei taiko įpareigojimus, netaikomus ar tik iš dalies taikomus kito statuso darbuotojams. Šie reikalavimai ir įpareigojimai yra susiję su lojalumu valstybei, nepriekaištingos reputacijos turėjimu ir saugojimu, interesų konflikto vengimu, turto bei pajamų deklaravimu ir kt. Specialių reikalavimų taikymas, mūsų nuomone, aiškiai pagrindžia ir tam tikrų specialių garantijų taikymą valstybės tarnautojams. Teisinio reguliavimo keitimas, nustatant reikšmingai trumpesnės trukmės valstybės tarnautojų kasmetines atostogas, pažeistų ir teisėtų lūkesčių principą.

Pažymėtina, kad valstybės tarnybos statuso specifiškumo klausimu ne kartą savo doktrinoje yra pasisakęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (KT). Pavyzdžiui, 2007 m. kovo 20 d. nutarime KT, be kita ko, pažymėjo, kad valstybės tarnautojai – ypatinga socialinė grupė, kurios specifiką lemia valstybės tarnybos paskirtis ir visuomeninis reikšmingumas, todėl valstybės tarnautojų teisinis statusas, teisių ir laisvių, kurias jie turi pagal Konstituciją ir įstatymus, įgyvendinimas negali neturėti reikšmingų ypatumų. Pasak KT, valstybės tarnybos teisiniai santykiai – tai teisiniai santykiai tarp valstybės tarnautojo ir valstybės, kuri šio asmens atžvilgiu atlieka darbdavio vaidmenį; šie santykiai, nepaisant panašumų, nėra tapatūs darbo santykiams, susiklostantiems tarp darbuotojo, kuris nėra valstybės tarnautojas, ir darbdavio (nesvarbu, ar susiklostantiems valstybės ar savivaldybių institucijose, ar kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose).

Šiame kontekste manome, kad valstybės tarnautojų atostogų reglamentavimas pagal DK, valstybės tarnautojams toliau taikant specialius reikalavimus, kurių neturi laikytis kiti darbuotojai, būtų nepagrįsto valstybės tarnybos specifikos neigimo apraiška, galimai prieštaraujanti Konstitucinio Teismo suformuluotai doktrinai.

Šiuo metu nustatytų valstybės tarnautojų atostogų trumpinimas neigiamai atsilieptų valstybės tarnybos, kaip profesinio pasirinkimo, patrauklumui. Šiuo požiūriu menkai padėtų VTĮ projekto rengėjų siūlymas dėl ilgesnių atostogų ir kitų papildomų socialinių garantijų susitarti kolektyvinėse sutartyse. Daugelyje įstaigų tokių sutarčių pasirašymas yra itin komplikuotas dėl vadovų nusistatymo, jos gali būti taikomos ne visiems tarnautojams, o tik profesinių sąjungų nariams, be to, tokių sutarčių galiojimas yra terminuotas, kas sąlygoja jose numatytų garantijų nestabilumą.

Pažymėtina, kad siūlant DK kodekse numatytas atostogas įtvirtinti naujos redakcijos VTĮ, susijusių įstatymų projektuose nesiūloma atsisakyti specialaus atostogų reglamentavimo kitoms valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų kategorijoms (pvz., teisėjams, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, STT pareigūnams). Taigi, šiuo požiūriu turime konstatuoti tam tikrą valstybės tarnautojų, kurių statusas apibrėžiamas VTĮ, diskriminavimą. Kartu tai – nesistemiškas reguliavimas. Manome, kad garantijos valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims turėtų būti nustatomos remiantis analogiškais ar bent jau panašiais principais.

 

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į valstybės tarnautojui keliamus specialius reikalavimus bei jo teisinio statuso specifiškumą, pripažįstamą konstitucinėje jurisprudencijoje, siekiant sistemingo valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų garantijų reglamentavimo ir prielaidų valstybės tarnybos patrauklumui išsaugojimo, siūlome pakeisti VTĮ projekto 30 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip:

1. Valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos. 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojams, kurie yra pripažinti neįgaliaisiais, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.

Pritarti

 

 

22.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,

2022-12-19

30

4

 

Pasiūlymas:

VTĮ projekto 30 straipsnio 2 dalies pirmą pastraipą siūlome pakeisti taip:

2. Be Darbo kodekse šio straipsnio 1 dalyje numatytų atostogų, valstybės tarnautojams suteikiamos šios atostogos:

 

Pritarti

 

23.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,

2022-12-19

30

4

4(N)

Pasiūlymas:

VTĮ projekto 30 straipsnio 2 dalį siūlome papildyti 4 punktu:

4) Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių per vienus darbo metus dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.

Nepritarti

Argumentai:

Nemokamų atostogų suteikimo atvejai išsamiai aptarti Darbo kodekse.

24.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija,

2022-11-30

34

4(N)

 

Argumentai:

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos nuomone, profesinių sąjungų atstovai valstybės tarnyboje turi daug daugiau pareigų nei profesinės sąjungos atstovas, pavyzdžiui, gamykloje. Valstybės tarnybos teisinių santykių ypatumai lemia platesnį spektrą profesinės sąjungos funkcijų, didesnį kvalifikacijos poreikį, didesnį įsitraukimą į darbdavio (valstybės) sprendimų priėmimą. Siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojų teises ir teisėtus interesus atstovautų ne valstybės tarnybą palikę tarnautojai, o faktiškai dirbantys valstybės tarnautojai, jiems privalo būti sudarytos platesnės galimybės derinti profesinės sąjungos atstovo ir tarnautojo pareigas.

 

Pasiūlymas:

5. Siūlome papildyti Projekto 34 straipsnį nauja ketvirta dalimi (atitinkamai pernumeruoti kitas straipsnio dalis):

4. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su valstybės tarnautojų darbo, socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis ir garantijomis, taip pat dalyvauti profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 16 valandų tarnybos (darbo) laiko per mėnesį ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis, tačiau bendras tarnybos (darbo) laiko valandų skaičius per metus negali viršyti 100 valandų. Kolektyvinėse sutartyse gali būti sulygta dėl didesnio tarnybos (darbo) laiko valandų skaičiaus.“

Nepritarti

Argumentai:

Profesinių sąjungų atstovai turi visas teises ir garantijas, numatytas Darbo kodekse. Darbuotojų atstovų garantijos neturėtų skirtis priklausomai nuo to, kokiame sektoriuje veikia profesinės sąjungos.

25.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,

2022-12-19

34

 

 

Argumentai:

4. Galiojančio VTĮ 49 straipsnyje numatytos garantijos. Galiojančio VTĮ 49 straipsnyje įtvirtintos įvairios garantijos, taikomos valstybės tarnautojams: teisė būti paskirtam į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas, kai naikinama tarnautojo pareigybė,  einamų pareigų ir nustatyto darbo užmokesčio garantija artimųjų giminaičių laidojimo atveju (iki 3 darbo dienų), išvykus į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, gavus tiesioginio vadovo rašytinį sutikimą (iki 2 darbo dienų per mėnesį) ir kt. Dauguma VTĮ 49 straipsnyje įtvirtintų garantijų VTĮ projekte nebenumatomos (34 straipsnis). Taigi, valstybės tarnautojas artimųjų mirties atveju pagal DK privalės prašyti nemokamų atostogų; išvykimui į sveikatos priežiūros įstaigą galės būti suteiktas nebent nemokamas laikas.

Dėl nurodytų garantijų panaikinimo toliau mažės darbo valstybės tarnyboje patrauklumas.

Taip pat manome, kad šios garantijos, besiskiriančios nuo DK įtvirtintų garantijų, yra pagrįstos (kaip ir specialaus atostogų reglamentavimo atveju) dėl valstybės tarnautojų statuso ypatybių, susijusių su jiems taikomais specialiais reikalavimais. Minėtų garantijų panaikinimas būtų diskriminacinis, kadangi statutiniams valstybės tarnautojams panašios garantijos ir toliau būtų taikomos.

 

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į nediskriminavimo, lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus, siūlome į VTĮ projektą įtraukti galiojančio VTĮ 49 straipsnyje įtvirtintas garantijas.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Dalis galiojančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio nuostatų yra perkelta į įstatymo projekto 34 straipsnį. Kita dalis, pvz., apie pareigų išsaugojimą perkėlimo atveju ir kt. išdėstytos kituose įstatymo projekto straipsniuose.

Likusi dalis galiojančios redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnyje numatytų garantijų ne nustatė išskirtines garantijas valstybės tarnautojams, bet išvardijo garantijas, numatytas kituose teisės aktuose, pvz., donorų, karo prievolininkų garantijos, komandiruojamų tarnautojų garantijos ir kt.

Įstatymo projekto 34 straipsnyje vardijamos tos garantijos, kurios yra specifinės valstybės tarnautojo statusą turintiems asmenims. Atsižvelgiant į tai, straipsnis papildytinas garantija, taikytina prekybos atstovui.

26

Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija, 2022-07-18, 2022-09-15, 2022-10-10, 2022-10-19

1 priedas

 

 

Argumentai:

Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės yra specialios ir jos nustatytos specialiuose teisės institutuose - kituose įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose (Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme, jo lydimuosiuose teisės aktuose, Vietos savivaldos įstatyme). Projekto 1 priede nėra išskirtos minėtos pareigybės, minėtoms pareigybėms nėra nustatyti ir pareiginių algų koeficientai (baziniais dydžiais). Kai tuo tarpu Projekto 1 priede yra išskirtos pareigybės ir nustatyti pareiginių algų koeficientai pareigybėms, kurios nustatytos kituose įstatymuose, pavyzdžiui: 1) prokuroro padėjėjas (1 priedo 7 eilutė), teisėjo padėjėjas (1 priedo 7 eilutė), teismo konsultantas (1 priedo 7 eilutė), savivaldybės administracijos direktorius (2 priedo 2 eilutė); 2) savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas (2 priedo 4 eilutė); 3) savivaldybės kontrolierius (1 priedo 3  eilutė); 4) savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas (1 priedo 4 eilutė); 5) seniūnas (1 priedo 5 eilutė). Tokiu būdu Projekte įtvirtinamas nevienodas teisės taikymas ir valstybės tarnautojų diskriminacija.

Vidaus reikalų ministerija į VSVAA paklausimą, dėl kokių priežasčių yra išskirtos savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigybės paaiškino, kad savivaldybės kontrolieriaus, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojo pareigybės yra juridinio asmens teisinę formą turinčios biudžetinės įstaigos, o Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės nėra išskirtos, kadangi jos nėra juridinio asmens teisinę formą turinčios biudžetinės įstaigos. Toks paaiškinimas yra neteisingas, teisiškai niekinis, kadangi Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės būtent yra juridinio asmens teisinę formą turinčioje savivaldybės vykdomojoje institucijoje ir dėl savivaldybės vykdomosios institucijos vykdomų funkcijų gausos, Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės yra struktūrizuotos į vykdomosios institucijos skyrius. Pažymėtina, kad ir kitos pareigybės, kaip: prokuroro padėjėjas, teisėjo padėjėjas, teismo konsultantas ir t.t. nėra biudžetinės įstaigos ir „neturi juridinio asmens teisinės formos, tačiau yra juridinio asmens teisinę formą turinčioje institucijoje ir dėl institucijos vykdomų funkcijų gausos, jos, kaip ir Vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus pareigybės yra struktūrizuotos į viešojo juridinio asmens skyrius. Minėtas paaiškinimas tik sustiprina įtarimą dėl galimai daromo poveikio Projektui ir patvirtina Projekte vykdomą nevienodą teisės taikymą vidaus audito subjektų atžvilgiu, vidaus audito tarnybos vadovo, vyriausiojo vidaus auditoriaus, vyresniojo vidaus auditoriaus ir vidaus auditoriaus teisių pažeidimus ir diskriminaciją kitų valstybės tarnautojų atžvilgiu, nevienodą teisės taikymą vidaus audito valstybės tarnautojų atžvilgiu, sudaromas sąlygas valstybės tarnybos santykių teisiniam neaiškumui, klaidoms ir pažeidimams, sudaromas sąlygas Vidaus audito teisės instituto normų pažeidimams ir / ar prieštaravimams valstybės tarnybos santykių reguliavime, įvairiems vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų santykių interpretavimams ir teisiniams neaiškumams ir nėra užtikrinamas vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų teisėtų teisių ir lygybės įtvirtinimas valstybės tarnyboje. <...>

Pažymėtina, kad teisiškai nesuprantama kokiu pagrindu Projekto 1 priede nėra išskirti Lietuvos integruotoje viešosios finansų kontrolės sistemoje teisėtai vidaus auditą vykdantys subjektai: vidaus audito tarnybos vadovas, vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojas ir vidaus auditoriai, tačiau yra išskirti minėtoje finansų kontrolės sistemoje savivaldybėse neteisėtai vykdantys išorės auditą - savivaldybės kontrolierius, savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas.

Toks reguliavimas dar kartą patvirtina vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojo ir vidaus auditorių pareigybių diskriminavimą, minėtų pareigybių statuso ignoravimą, nevienodą teisės taikymą reguliavime.<...>

19. Įstatymų projektų pakete teisėkūros subjektai pažeidė Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintus Vidaus audito tarnybų karjeros valstybės tarnautojų statusą, teises, teisėtus interesus ir taip pažeidė LR teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 3 p. reikalavimus dėl teisėkūros principo, tokio kaip „pagarbos asmens teisėms ir laisvėms“, reiškiančio, kad teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti Konstitucijoje, Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, ir įtvirtino Vidaus audito tarnybos vadovo, vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojo ir vidaus auditorių pareigybių diskriminavimą, minėtų pareigybių statuso ignoravimą, nevienodą teisės taikymą reguliavime. <...>

Atsižvelgiant į šiame rašte išdėstytą, Valstybės ir savivaldybių vidaus auditorių asociacija prašo Lietuvos Respublikos Seimą:

6. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo 1 priede „Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai“ reglamentuoti Vidaus audito pareigybes ir atitinkamai pareiginių algų koeficientus (baziniais dydžiais) atitinkamose eilutėse: Vidaus audito tarnybos vadovas (1 priedo 3 eilutė); Vidaus audito tarnybos vadovo pavaduotojas (1 priedo 4 eilutė); vyriausiasis vidaus auditorius (1 priedo 5 eilutė), vyresnysis vidaus auditorius (1 priedo 6 eilutė) ir vidaus auditorius (1 priedo 7 eilutė), ir tuo panaikinti specialiųjų pareigybių - Vidaus audito tarnybų valstybės tarnautojų - diskriminaciją kitų pareigybių atžvilgiu.

Nepritarti

 

Argumentai:

Kartu su įstatymo projektu svarstomu Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu vidaus auditorių veikla priskiriama vidaus administravimui. Atsižvelgiant į tai nelieka poreikio įstatymo projekto 1 priede vardyti vidaus auditorių pareigybes.

27.

Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga,

2022-12-19

1 priedas

 

 

Argumentai:

1. Darbo apmokėjimo sistema <...> Naujos redakcijos VTĮ projekto (toliau – VTĮ projektas) 19 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad (nesant kolektyvinės sutarties) įstaigos vadovas nustato įstaigos valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, kurioje nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai ir kt.

Manome, kad toks reglamentavimas sudarys prielaidas maksimalių tos pačios tarnautojų pareigybės koeficientų diferenciacijai tarp įstaigų, o tokiu būdu netektų prasmės ir pačių įstaigų skirstymas į grupes. Pavyzdžiui, III įstaigų grupėje esančio tarnautojo maksimalus pareiginės algos koeficientas galės būti didesnis už I įstaigų grupėje esančio tos pačios pareigybės tarnautojo pareiginės algos koeficientą. Be to, pagal VTĮ projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra aišku, ar įstaigos darbo apmokėjimo sistemoje bus galima diferencijuoti tos pačios pareigybės valstybės tarnautojų koeficientų dydžius. Jeigu taip, tuomet būtų atvertas kelias visiškai subjektyviam tų pačių  pareigybių finansiniam vertinimui skirtinguose vienos įstaigos struktūriniuose padaliniuose.

Pritariame Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, kad valstybės tarnautojų darbo užmokestis ir aiškūs jo nustatymo kriterijai turi būti įtvirtinti įstatymu. Kartu manome, kad tam tikrose įstatymu nustatytose ribose galima užtikrinti įstaigų savarankiškumą.

 

Pasiūlymas:

Siūlome VTĮ projekto 1 priede valstybės tarnautojų pareigybėms nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalus, o, sudarant sąlygas įstaigoms pačioms nustatyti atlygio politiką, leisti nukrypti nuo minėtų intervalų viršutinės ribos, vadovaujantis nustatytais kriterijais, ne daugiau kaip 10-20 proc.

Nepritarti.

Argumentai:

Komitetas pritarė siūlymui naikinti įstaigų grupes – valstybės tarnautojų atlyginimas turi priklausyti ne nuo to, kokioje valstybės institucijoje dirba, o kokią vertę Lietuvai kuria.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovams nustatoma pareiga susitarti su valstybės tarnautojais, juos atstovaujančiomis profesinėmis sąjungomis dėl darbo apmokėjimo sistemos.

Darbo apmokėjimo sistemos turės būti skelbiamos viešai.

Socialinių partnerių dalyvavimas ir viešumas padės užtikrinti, kad darbo apmokėjimo sistemos būtų skaidrios ir labiausiai atitiktų valstybės tarnautojų poreikius.

28.

Ramutė Kaulinienė, Regina Mockevičienė, Edita Vazgienė,

2022-12-29

2 (P)

17

 

Argumentai:

Dėl Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto (naujos redakcijos) Nr. XIVP-2066(3). 2018 m. birželio 29 d. priimto Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo, kuris įsigaliojo nuo 2019 m. sausio 1 d., 9 straipsnio 1 dalyje yra nustatyti priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai:

„Asmuo, priimamas į valstybės tarnautojo pareigas, turi atitikti šiuos bendruosius reikalavimus:

1) turėti Lietuvos Respublikos pilietybę;

2) mokėti valstybinę lietuvių kalbą;

3) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų. Reikalavimas būti ne vyresniam kaip 65 metų netaikomas politinio (asmeninio) pasitikėjimo ir pakaitiniams valstybės tarnautojams;

4) turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.“

Taigi, vienas iš bendrųjų reikalavimų, keliamų į valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui yra turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą. Nuostata dėl reikalavimo valstybės tarnautojui turėti aukštąjį išsilavinimą yra ir šiuo metu parengtame valstybės tarnybos pertvarkos koncepciją įgyvendinančiame Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) naujojoje redakcijoje.

Valstybės tarnybos 2 priedo Skyriaus „Šiame skyriuje vartojamos sąvokos“ 17 punkte nurodoma, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos.

Valstybės tarnybos departamentas, dar 2018 m. rugsėjo 18 d. savo interneto tinklapyje komentuodamas tuomet dar tik įsigaliosiančias Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, nustatančias bendrąjį aukštojo išsilavinimo valstybės tarnautojams reikalavimą, nurodė: Šiuo metu Lietuvoje yra apie 2200 valstybės tarnautojų, kurių išsilavinimas neatitiks naujojo Valstybės tarnybos įstatymų reikalavimų“.

Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą, skiriamas aukštasis universitetinis ir aukštasis koleginis išsilavinimas. Aukštuoju koleginiu išsilavinimu Lietuvoje laikomas išsilavinimas, įgytas baigus koleginių studijų programas aukštosiose mokyklose – kolegijose. Nors nuo 2000 m. aukštasis neuniversitetinis sektorius buvo pradėtas formuoti ir kolegijos imtos steigti reorganizuojant aukštesniąsias mokyklas, laikomasi nuostatos, kad švietimo įstaigos pavadinimo ir statuso (buvo aukštesnioji – tapo aukštąja mokykla (kolegija)) kaita nepakeičia įgyto išsilavinimo lygmens, t. y. nepaverčia jo koleginiu aukštuoju. Dalis šiuo metu valstybės tarnautojų pareigas einančių asmenų yra asmenys, kurie iki pradedant formuoti aukštojo neuniversitetinio (koleginio) išsilavinimo sektorių, buvo įgiję aukštesnįjį išsilavinimą. Pozicija, anuomet įgytas aukštesnysis išsilavinimas negali būti prilyginamas aukštajam koleginiam išsilavinimui, kurį šiandieną teikia tos pačios mokymo įstaigos, kurios anksčiau teikė aukštesnįjį išsilavinimą, yra vien formalaus pobūdžio, sudaro prielaidas savo turiniu iš esmės vienodas situacijas vertinti skirtingai ir diskriminuoti tam tikrą asmenų grupę. Savo turiniu anksčiau įgytas aukštesnysis išsilavinimas iš esmės nieko nesiskiria nuo šiuo metu teikiamo aukštojo koleginio išsilavinimo. Be to, nustatant pareigybių reikalavimus būtina atsižvelgti ne tik į asmens įgytą išsilavinimą, tačiau ir į kvalifikaciją bei darbinę patirtį. Didžioji dalis šiuo metu valstybės tarnybos sistemoje dirbančių ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčių asmenų yra asmenys, turintys ilgametį karjeros valstybės tarnautojo darbo stažą, jų tarnybinė veikla periodinio ir/ar neeilinio valstybės tarnautojų veiklos vertinimo metu buvo vertinama „gerai“ arba „labai gerai“, nereti atvejai, kai tokių asmenų atžvilgiu buvo taikomos Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojų skatinimo priemonės. Šios aplinkybės liudija tai, kad einant valstybės tarnautojo pareigas įgytos profesinės žinios ir įgūdžiai eilę metų buvo pakankamos tinkamai, efektyviai ir kokybiškai atlikti valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme išvardintas tarnybines funkcijas. Tuo tarpu Valstybės tarnybos įstatyme ir jo pakeitimo projekte įtvirtinta nuostata sukuria situaciją, kai iš esmės vienodais požymiais pasižymintys asmenys ir situacijos yra traktuojamos visiškai skirtingai.

Diskriminuoti (lot. discriminare – atskirti) reiškia elgtis su vienais blogiau negu su kitais. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne diskriminacija apibrėžiama kaip teisių apribojimas ar atėmimas. Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas, veikiantis pagal Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą, aiškindamas diskriminaciją draudžiančią šio Pakto nuostatą, teigia, kad Paktas draudžia diskriminaciją bet kokiu pagrindu teisėje ar praktikoje. Toks diskriminacijos draudimas taikomas visoms valstybės reguliuojamoms ir ginamoms sritims. Taigi Tarptautinis pilietinių ir politinių teisių paktas numato absoliutų diskriminacijos draudimą. Aptariamos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos savo turiniu būtent ir yra ne tik nepagrįstai teises ribojantis, bet ir apskritai jas atimantis teisinis reguliavimas. Pažymėtina, kad laikotarpiu, kai išsilavinimo siekė ir jį įgijo asmenys, kuriuos palies įstatymo nuostata, įtvirtinanti bendrąjį į valstybės tarnautojo pareigas priimama asmeniui keliamą reikalavimą turėti aukštąjį išsilavinimą, švietimo sistemoje buvo skiriamas aukštesnysis ir aukštasis išsilavinimas, o pastarasis neskaidytas į universitetinį ir koleginį. Taigi, įgiję vidurinį išsilavinimą, tokie asmenys savo laiku turėjo galimybę rinktis tik tarp aukštojo ir aukštesniojo išsilavinimo. Lygiai taip pat, kaip šiuo metu asmenys turi galimybę pasirinkti tarp aukštojo universitetinio ir koleginio išsilavinimo. Vadinasi, iš esmės savo turiniu vienodose situacijose asmenys yra traktuojami skirtingai, vyresniojo amžiaus valstybės tarnautojų, savo laiku siekusių išsilavinimo ir jį įgijusio, atžvilgiu taikant esminius teisių apribojimus, o, tikriau tariant – apskritai paneigiant teisę užimti valstybės tarnautojo pareigas.

Įstatymų leidėjas numatė galimybę išsaugoti valstybės tarnautojo teisinį statusą iki 2024 m. sausio 1 d. įgyjant aukštąjį (universitetinį arba koleginį) išsilavinimą, tačiau ši nuostata taip pat vertintina kritiškai. Šiuo metu Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kartu su partneriais (Lygių galimybių plėtros centru, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir kt.) įgyvendina iš dalies Europos Sąjungos Teisių, lygybės ir pilietiškumo programos (2014-2020) lėšomis finansuojamą projektą „Daugiau balanso“, kurio pamatinis tikslas yra skatinti įmanomai optimalesnį profesinės veiklos ir asmeninių, šeimos interesų derinimą. Pirmiau minėta nuostata, jog valstybės tarnautojo teisinį statusą asmuo gali išsaugoti iki 2024 m. sausio 1 d. įgydamas aukštąjį išsilavinimą, minėto balanso kontekste turėtų būti vertinamas labai kritiškai. Akivaizdu, kad skirtinguose asmens gyvenimo tarpsniuose prioritetas teikiamas tam tikriems interesams. Pavyzdžiui, išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos įgijimui, ko pasiekiama įgyjant tam tikros rūšies išsilavinimą. Vėliau pirmumas teikiamas įsitvirtinimui darbo rinkai, šeimos, motinystės ir tėvystės teisinių santykių sukūrimui ir jų palaikymui bei puoselėjimui. Atitinkamai ir valstybės tarnautojai, kurie dėl turimo išsilavinimo nuo 2024 m. sausio 1 d. nebegalės eiti valstybės tarnautojo pareigų, savo laiku prioritetą teikė išsilavinimo įgijimui ir naudojosi to meto švietimo sistemos siūlomomis studijų programomis, išsilavinimo įgijimo variantais, turėdami teisėtus ir pagrįstus lūkesčius, jog įgytas išsilavinimas atvers galimybes profesinei karjerai. Šie teisėti lūkesčiai iš esmės ir buvo pateisinti iki įsigaliojant aptariamoms Valstybės tarnybos įstatymo pataisoms. Atitinkamai vėlesniame asmens gyvenimo tarpsnyje greta profesinės veiklos atsiranda šeiminiai interesai, asmuo save realizuoja ne tik darbinėje veikloje, bet ir kaip šeimos narys. Net ir pirmiau minėtas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įgyvendinamas projektas liudija, kad užtikrinti tinkamą šių interesų pusiausvyrą (balansą) yra pakankamai sudėtingas uždavinys ir darbdavys (šiuo atveju – valstybė) taip pat turėtų aktyviai prisidėti jį įgyvendinant. Tuo tarpu, akivaizdu, kad asmeniui, kuris yra vyresnio amžiaus ir praeityje jau įgijęs išsilavinimą, keliamas reikalavimas įgyti išsilavinimą „iš naujo“ yra itin sunkiai derinamas tiek su darbine veikla, tiek su įsipareigojimais šeimos atžvilgiu. Europos Sąjungos Užimtumo pagrindų direktyvos 4 straipsnyje nurodytos diskriminacijos draudimo išlygos aspektas yra teisėtas tikslas ir proporcingas reikalavimas. Minėta išlyga gali būti pateisinama, jeigu įrodoma, kad ja siekiama būtent teisėto tikslo. Reikalavimo proporcingumas turėtų būti vertinamas remiantis tik objektyviais kriterijais. Kitaip tariant, negali būti reikalaujama daugiau, negu objektyviai būtina. Tokios aplinkybės kaip valstybės tarnybos stažas, geras arba labai geras tarnybinės veiklos vertinimas per visą tarnybos laikotarpį turėtų būti vertinami kaip akivaizdūs įrodymai, jog turimas išsilavinimas sudaro visiškai pakankamas prielaidas atlikti tarnybines funkcijas bei pasiekti reikalaujamų rezultatų, o naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje nustatytas bendrasis aukštojo išsilavinimo reikalavimas yra perteklinis, neproporcingas ir negali būti pateisinamas Užimtumo direktyvos 4 straipsnyje nurodytos išlygos kontekste.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad reikalavimai, įtvirtinti Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, yra įvardinami kaip priėmimo į valstybės tarnautojų pareigas reikalavimai. Tokia įstatymo formuluotė suponuoja tai, jog visi šie reikalavimai taikytini į valstybės tarnybą stojančiam, t. y. tapti valstybės tarnautoju siekiančiam asmeniui. Siekiant teisinių santykių stabilumo, teisėje taikomas principas lex retro non agit (įstatymas negalioja į praeitį), pagal kurį teisės aktai pagal bendrą taisyklę netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal teisėje galiojantį bendrąjį principą teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu (žr., pavyzdžiui, civilinę bylą Nr. 3K-3-192/2008). Šis principas reiškia, kad įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. įstatymas negalioja atgal (lex retro non agit). Taigi, naujai įtvirtintas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą neturėtų būti taikomas asmenims, kurių valstybės tarnybos teisiniai santykiai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.

 

Pasiūlymas:

Atsižvelgiant į tai, siūlytina nustatyti tarnautojams, kurie turi tik aukštesnįjį profesinį išsilavinimą, tarnybos pratęsimą, panašiai kaip su tarnautojais, kuriems sukako 65 metai (Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 8 dalis).

Tokiu būdu būtų užtikrintas gerai vertinamų, kompetentingų ir ilgametę patirtį turinčių tarnautojų išsaugojimas. Atkreiptinas dėmesys, kad į žemesnes pareigas, kurias daugeliu atveju užima minėti tarnautojai su aukštesniuoju profesiniu išsilavinimu, šiuo metu sumažėjęs pretendentų skaičius, neretai iš vis tokių neatsiranda.

Kaip minėta, Valstybės tarnybos 2 priedo Skyriaus „Šiame skyriuje vartojamos sąvokos“ 17 punkte nurodoma, jog iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d. Kitaip tariant, įstatymų leidėjas numatė terminą, per kurį asmuo, siekiantis išsaugoti valstybės tarnautojo teisinį statusą, privalo įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau šis terminas yra neproporcingai trumpas. Kaip žinia, trumpiausias laikotarpis, kurį trunka studijos ir per kurį galima įgyti aukštąjį išsilavinimą, priklausomai nuo aukštojo išsilavinimo rūšies (universitetinis ar koleginis), studijų programos mažiausiai trunka 4-5 metus. Naujoji valstybės tarnybos įstatymo redakcijai įsigaliojus 2019 m. sausio 1 d., nuo šios dienos valstybės tarnautojams, neturintiems aukštojo išsilavinimo, buvo pradėtas skaičiuoti terminas, skirtas šiam išsilavinimui įgyti. Kaip žinia, priėmimas į aukštojo mokslo įstaigas yra organizuojamas nustatytu metu ir laikantis nustatytos tvarkos, todėl valstybės tarnautojams, neturintiems aukštojo išsilavinimo, galimybė pradėti studijas ir siekti aukštojo išsilavinimo anksčiausiai atsirado 2019-2020 akademiniais (mokslo metais), t. y. nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio arba, kitaip tariant, praėjus 9 mėnesiams nuo reikalavimo turėti aukštąjį išsilavinimą įtvirtinimo įstatyminiu lygmeniu. Atsižvelgiant į tai, nustatytas terminas aukštajam išsilavinimui įgyti iki 2024 m. sausio 1 d. laikytinas nepakankamu ir neproporcingu (pvz. akademinių atostogų dėl sveikatos, ligos ar kt. priežasčių atveju).

Siūlytina įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad studijas iki 2024 m. sausio 1 d. pradėjusiems ir aukštojo išsilavinimo siekiantiems valstybės tarnautojams leidžiama ir toliau eiti valstybės tarnautojo pareigas.

Siekiant apibrėžtumo, būtų galima svarstyti galimybę suteikti teisę įstaigos, kurioje dirba valstybės tarnautojas vadovui, suderinus su valstybės tarnautoju ir objektyviai įvertinus situaciją, nustatyti terminą, iki kurio pabaigos valstybės tarnautojas privalo įgyti aukštąjį išsilavinimą ir pateikti darbdaviui jį patvirtinantį dokumentą.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Susikūrus nepriklausomos Lietuvos valstybės tarnybai į ją stojantiems asmenims nebuvo keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą. Didžioji dalis aukštojo išsilavinimo neįgijusių valstybės tarnautojų yra turintys didelį tarnybos Lietuvos valstybei stažą, t. y. įgiję patirties ir kompetencijų, buvo skatinami už tarnybinės veiklos rezultatus ir pan. Per ilgus tarnybos metus šių valstybės tarnautojų įgytos žinios neturi būti nuvertintos vien dėl to, kad savo laiku jie neįgijo aukštojo išsilavinimo.

Aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai privalėjo jį įgyti iki 2024 m. sausio 1 d. Galėjo susiklostyti įvairių svarbių priežasčių, kurios sukliudė laiku įgyti išsilavinimą (sveikatos būklės pablogėjimas, materialinė padėtis ir pan.).

Atsižvelgiant į tai, tikslinga atsisakyti reikalavimo tokiems valstybės tarnautojams įgyti aukštąjį išsilavinimą, tačiau apriboti jų galimybes daryti karjerą. Aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai negalės būti perkeliami į  kitas valstybės tarnautojo pareigas, jiems negalės būti pratęstas valstybės tarnybos laikas.

29.

Kazimiera Klabienė, 2022-08-19

2 (P)

22

 

Esu Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus mentorė, buvusi karjeros valstybės tarnautoja. Vadovaujantis LR valstybės tarnybos įstatymo (toliau - Įstatymas) (nauja redakcija nuo 2019-01-01) 51 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuris nurodo, kad „Valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai pasibaigia pakaitinio valstybės tarnautojo priėmimo laikas arba valstybės tarnautojui sukanka 65 metai, arba baigiasi politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją į pareigas pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos įgaliojimai“ ir, Įstatymo 49 straipsnio 7 dalimi, kuri nurodo, kad „Su įstaigos vadovu ar karjeros valstybės tarnautoju, kuriems sukako 65 metai ir kurie pagal šio įstatymo 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą atleidžiami iš pareigų, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti sudaroma terminuota darbo sutartis dėl mentorystės (įgytos patirties perdavimo) ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui“, nuo 2021 m. liepos 7 d. esu atleista iš karjeros valstybės tarnybos, su manimi sudaryta terminuota darbo sutartis dvejiems metams.

Iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusiame Įstatyme (43 straipsnis 10 dalis) buvo numatyta galimybė pratęsti karjeros valstybės tarnybą „Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo, kuriems suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti valstybės tarnybos tvarkymo funkciją atliekančiai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos pratęsimo dienos. Įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas iki vienerių metų ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.“

2021 m. gruodžio 23 d. papildytas Įstatymo 49 straipsnis 8 dalimi, kuri nurodo, kad Karjeros valstybės tarnautojo, kuriam suėjo 65 metai, valstybės tarnyba gali būti pratęsta, jeigu jo tarnybinė veikla per paskutinius trejus metus buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Šio amžiaus sukakusio valstybės tarnautojo tarnybą jo sutikimu gali pratęsti jį į pareigas priėmęs asmuo. Apie būsimą tarnybos pratęsimą jis privalo pranešti Vyriausybės įgaliotai įstaigai ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki tarnybos pratęsimo dienos. Karjeros valstybės tarnautojo tarnybos laikas pratęsiamas dar vieneriems metams ir bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti penkerių metų.“

Iki 2019 m. sausio 1 d. Įstatyme buvo numatyta galimybė pratęsti karjeros valstybės tarnybą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 14 d. Įstatyme numatyta galimybė sudaryti terminuotą sutartį dėl mentorystės tik dvejiems metams. Nuo 2022 m. sausio 14 d. vėl numatyta galimybė pratęsti karjeros valstybės tarnybą. Kuo kalti buvę karjeros valstybės tarnautojai, kurie gimė 1954-1956 m. ir pateko į tą 3-jų metų laikotarpį, kai buvo keičiami įstatymai? Kodėl atimta galimybė dirbti ir būti naudingais Lietuvai tik būtent tuo laikotarpiu? Galbūt gerbiami Seimo nariai, priimdami Įstatymą, įsigaliojusį 2022 m. sausio 14 d., nepagalvojo, bent jau apie tuos, kurie dirba pagal terminuotą darbo sutartį kaip mentoriai. Šių trejų metų karjeros valstybės tarnautojai yra „išmesti už borto“, nors esame sukaupę daug patirties, pakankami energingi ir galime būti naudingi Lietuvai.

Taigi, kreipiuosi į Jus su prašymu, inicijuoti Įstatymo pakeitimą, kuriame būtų apspręstas mentorių likimas ar bent jau numatyta galimybė pratęsti mentorystę iki penkerių, o ne dvejų metų, kaip ir karjeros valstybės tarnautojų.

Nepritarti

Argumentai:

Tiek galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje, tiek įstatymo projekte yra įtvirtinta galimybė, o ne garantija, kad 65 m. sulaukusiam valstybės tarnautojui bus pratęstas tarnybos laikas.

Mentorystės (patirties perdavimo sutarties) sudarymo galimybė numatyta galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje. Įstatymo projekte mentorystės instituto atsisakoma, sudarytos mentorystės sutartys galioja iki jų termino pabaigos.

Pagal esamą teisinį reguliavimą, terminuota darbo sutartis dėl patirties perdavimo sutarties sudaroma vadovaujantis Darbo kodekso nuostatomis.

Valstybės tarnybos įstatyme nelikus mentorystės instituto, nebeliks ir mentorystės sutarties termino apribojimo.

Įstaigos vadovas, įvertinęs, kad 65 m. sulaukusio valstybės tarnautojo patirtis gali padėti kitiems institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojams įgyti arba patobulinti turimas ar reikiamas pareigoms eiti žinias, kompetencijas, gebėjimus, kurti ir plėtoti ryšių tinklą, prisidėti tęsiant pradėtus ilgalaikius darbus, padėti suplanuoti asmeninę karjerą, supažindinti su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos organizacine kultūra, tradicijomis arba motyvuoti siekti geresnių veiklos rezultatų, gali su juo sudaryti darbo sutartį (tiek terminuotą, tiek neterminuotą) šiems tikslams pasiekti.

30.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2023-03-27

12

13

18

23

25

 

 

6

3

1

 

Savivaldybių kontrolierių asociacija (toliau - SKA), siekdama sukurti prielaidas valstybės tarnautojų socialinių garantijų tobulinimui, efektyvesnei ir patrauklesnei valstybės tarnybai, teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui (toliau – Įstatymo projektas).

1. Atsisakyti mero atliekamo kasmetinio savivaldybės kontrolieriaus veiklos vertinimo

Savivaldybės kontrolieriaus (Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) veiklos nepriklausomumo, teisėtumo, viešumo, objektyvumo ir profesionalumo reikalavimas yra numatytas Vietos savivaldos įstatymo 27 str. (nuo 2023-04-01 – 67 str.) 4 d. Nepriklausomumas, atliekant auditus, būtinas ir pagal INTOSAI principus parengtus Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (1-asis INTOSAI-P, anksčiau žinomas kaip Limos deklaracija) nuostatas, tarptautinių aukščiausiųjų audito institucijų standartų reikalavimus.

Pagal 1-ąjį INTOSAI principą, audito institucija jai patikėtus uždavinius gali atlikti objektyviai ir veiksmingai tik tuo atveju, jei ji yra nepriklausoma nuo audituojamų subjektų ir yra apsaugota nuo pašalinės įtakos. Minėtu INTOSAI principu pripažįstama, kad valdžios institucijos negali būti visiškai nepriklausomos, nes jos yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) kaip visumos dalis, tačiau privalo turėti funkcinį ir organizacinį savarankiškumą, būtiną jai patikėtiems uždaviniams vykdyti. Ir šis savarankiškumas turi būti tinkamai reglamentuotas teisės aktais.

Valstybės tarnybos įstatymo projekto 18 str. 6 d. nustatyta, kad įstaigos vadovo tarnybinę veiklą vertina šį valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, o kai įstaigos vadovą į pareigas priima kolegiali institucija, - šios institucijos vadovas. Atsižvelgiant į tai, kad Vietos savivaldos įstatyme (redakcija nuo 2023-04-01) ir kituose teisės aktuose nėra numatyta, kas yra savivaldybės tarybos, kaip institucijos, vadovas, o mero institutas tampa vykdomąja valdžia – tai yra savivaldybės kontrolieriaus pagrindiniu audituojamu subjektu, siūlome atsisakyti įgaliojimo merui, kaip iki šiol, vertinti kasmet savivaldybės kontrolieriaus veiklą, kadangi toks vertinimas neatitiktų gero valdymo principų ir nesudarytų prielaidų objektyviai vertinti savivaldybės kontrolieriaus veiklą. Taigi, Savivaldybės kontrolieriaus, kaip įstaigos vadovo, kurio veiklos nepriklausomumas turi būti užtikrintas, laikantis tarptautinių audito standartų, Europos Sąjungos teisės aktų ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatų, veikla negali būti vertinama audituojamo subjekto - mero.

Savivaldoje yra tik viena valstybės tarnautojų - įstaigų vadovų, t. y., Savivaldybių kontrolierių grupė, kurie dirba pagal valstybės tarnybos įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės tarnybos įstatymo projekto 29 str. 3 dalis numato, kad meras gali nušalinti Savivaldybės kontrolierių nuo pareigų tarnybinio tyrimo metu. O 25 str. 1 dalyje nurodyta, kad meras savo potvarkiu sudaro tarnybinio tyrimo komisiją. Taigi, vėlgi, susidaro teisiškai ydinga situacija, kuomet Savivaldybių kontrolieriai kontroliuos vykdomąją instituciją - merą, o meras jiems sudarinės tarnybinių tyrimų komisijas.

Be to, Valstybės tarnybos įstatymo projekte siūloma su į įstaigos vadovo pareigas priimamu asmeniu sudaryti susitarimą dėl jo veiklos tikslų bei rezultatų ir atitinkamai siūloma nustatyti, kad įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – įvertinti pagal susitarimą jo pasiektus rezultatus. Susitarimu dėl vadovo veiklos tikslų ir rezultatų bus įforminami priimančios į pareigas institucijos ar asmens lūkesčiai dėl įstaigos veiklos krypčių, keliamų tikslų ir veiklos principų. Lūkesčiai formuojami vadovo kadencijos laikotarpiui, pagal poreikį galės būti atnaujinami. Taip pat projekte siūloma sudaryti galimybę įstaigos vadovą pasibaigus pirmai kadencijai paskirti antrajai kadencijai be konkurso, atsižvelgiant į tai, ar įstaigos vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu įstaigos vadovas pasiekė susitarime dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų nustatytus veiklos tikslus ir rezultatus.

Valstybės tarnybos įstatymo projekto 11, 12, 18 str. kalbama apie kolegialios institucijos vadovą, bet meras nebebus Tarybos vadovas. Neaišku, kas bus tas kolegialios institucijos vadovas, kuris vertins veiklą, pasirašys susitarimą dėl veiklos rezultatų. Todėl siūlome dėl savivaldybių kontrolierių vertinimo numatyti, kad savivaldybių tarybos sudaro vertinimo komisijas, į kurių sudėtį deleguojami asmenys, turintys patirties išorės audito srityje. Duomenys apie lūkesčių dėl įstaigos veiklos krypčių, keliamų tikslų ir veiklos principų pasiekimą, išlaikant savivaldybės kontrolieriaus (savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos) atskaitingumo Tarybai principą, galėtų būti nurodomi Savivaldybės kontrolieriaus rengiamoje ir tarybai teikiamoje veiklos ataskaitoje.

Pritarti

 

31.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2023-03-27

 

2 priedas

 

 

2. Dėl savivaldybės kontrolieriaus darbo užmokesčio

Siūlome patikslinti Įstatymo projekto 2 priedą „Lietuvos Respublikos įstaigų vadovų (valstybės tarnautojų) pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai“:

Eil. Nr.

Įstaigų vadovų pareigybių grupė arba pareigybė arba pareigybių grupė

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigų vadovų pareigybė arba pareigybių grupė

Pareiginės algos koeficientas

(baziniais dydžiais)

I įstaigų grupė

II įstaigų grupė

III įstaigų grupė

2.

Vyriausybės įstaigos vadovas,

Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius, viršininkas (įstaigos vadovas)

 

 

 

 

3.

 

 

4.

Savivaldybės kontrolierius

 

3,6-4,0

3,2-3,4

 

savivaldybės administracijos direktorius

3,8–4,5

2,8–4,3

1,8–3

Argumentacija. Viena iš auditoriaus nepriklausomumo užtikrinimo sąlygų pagal 1-ąjį INTOSAI principą yra finansinė nepriklausomybė. Todėl būtina užtikrinti savivaldybės kontrolieriaus konkurencingą darbo užmokestį, numatant ne mažesnį nei Įstatymo projekto 2 priede 2 eilutėje numatytas savivaldybės administracijos direktoriaus pareiginės algos koeficientas. Atkreipiame dėmesį, kad Įstatymo projekte numatytas savivaldybės administracijos direktoriui pareiginės algos koeficientų vidurkis 50 proc. (II įstaigų grupė) ir 10 proc. (III įstaigų grupė) didesnis nei planuojamas koeficientų vidurkis savivaldybės kontrolieriui (žr. lentelę).

Pareigybės pavadinimas

Pareiginės algos koeficientai

II įstaigų grupė

koeficientų vidurkis

III įstaigų grupė

koeficientų vidurkis

Savivaldybės kontrolierius

1,9-2,82

2,36

1,7-2,66

2,18

Savivaldybės administracijos direktorius

2,8-4,3

3,55

1,8-3

2,4

Koeficientų vidurkių skirtumas

x

+50 proc.

x

+10 proc.

Pagal Valstybės pareigūnų įstatymo projektą, Savivaldybių merams numatyti tokie koeficientai:

5

Savivaldybių merai, kai savivaldybės teritorijoje gyvena

per 500 tūkst. gyventojų

nuo 100 tūkst. gyventojų iki 500 tūkst. gyventojų

nuo 50 tūkst. gyventojų iki 100 tūkst. gyventojų

nuo 15 tūkst. gyventojų iki 50 tūkst. gyventojų

iki 15 tūkst. gyventojų

 

4,0

3,8

3,6

3,4

3,2

 

Svarbu paminėti, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą (redakcija nuo 2023-04-01), savivaldybės administracijos direktorius nebėra savivaldybės vykdomosios institucijos vadovas (lieka tik įstaigos vadovu), jo funkcijos ir atsakomybės mažėja ir jo įgaliojimai apims tiek, kiek jų jam suteiks savivaldybės meras. Tuo tarpu savivaldybės kontrolieriaus įgaliojimai bei veiklos mastas nesikeičia ir apima visos savivaldybės veiklos, finansų ir turto, taip pat savivaldybei pavaldžių biudžetinių, viešųjų įstaigų bei kontroliuojamų įmonių finansinių ataskaitų, lėšų ir turto naudojimo teisėtumo ir veiklos efektyvumo, ekonomiškumo ir rezultatyvumo vertinimą.

Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme savivaldybės administracijos direktorius ir savivaldybės kontrolierius yra toje pačioje pareigybių grupėje su vienodais koeficientais. Esant aukščiau išvardintiems vietos savivaldos įstatymo pasikeitimams, siūlome naujoje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje tinkamai nustatyti pareigybių grupes, nustatant savivaldybės kontrolieriui aukštesnę pareigybių grupę, ir atitinkamai aukštesnį nustatyti koeficientą.

Be to, pagal galiojančius ir planuojamus teisės aktų pakeitimus, numatomi savivaldybės kontrolieriaus atlyginimo koeficientai – vieni mažiausių tarp savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovų, nors savivaldybės kontrolierių kontrolės ir audito sritys aprėpia visą savivaldybės biudžetą, kitus piniginius išteklius, visas savivaldybės veiklos sritis, o atliekamų auditų pobūdis, audituojamos problemos ir vertinami klausimai kaskart būna skirtingi, todėl išsamiam ir giliam audituojamos srities išmanymui, būtina ypač didelė savivaldybės kontrolieriaus kompetencija ir profesionalumas, finansinis nepriklausomumas. Todėl užtikrinant Savivaldybės kontrolieriaus nepriklausomumą (t. sk. ir finansinį pagal INTOSAI standartus) bei atsižvelgiant į jo funkcijų sudėtingumą bei jų vykdymui reikalingas kompetencijas, darbo užmokestis įstatymu savivaldybės kontrolieriui negali būti mažesnis už savivaldybės administracijos direktoriui nustatytą darbo užmokestį.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Siekiant didinti savivaldybės kontrolieriaus finansinį nepriklausomumą, didinama viršutinė pareiginės algos koeficientų intervalo riba.

Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 11.

 

32.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2023-03-27

13

1

 

3. Netaikyti kadencijų savivaldybės kontrolieriui arba reikšmingai pailginti kadencijos trukmę

Valstybės tarnybos įstatymo projekto 12 str. 1. d. numatyta, kad į įstaigų vadovų pareigas priimama 5 metų kadencijai konkurso būdu arba šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais be konkurso. Tačiau pastebėtina, kad savivaldybės kontrolierius yra ne tik įstaigos vadovas, kuris privalo turėti specifinių žinių (išmanyti tarptautinius aukščiausiųjų audito institucijų standartus ir kt. teisės aktus), susijusių su audito atlikimu, bet dėl įstaigos veiklos pobūdžio ir dydžio (daugelyje savivaldybėse kontrolės ir audito tarnybų iš viso dirba 2 ar 3 darbuotojai), savivaldybės kontrolierius yra ir auditą atliekantis/audito kokybę užtikrinantis asmuo. Pvz., Valstybės kontrolėje, keičiantis įstaigos vadovui – Valstybės kontrolieriui, audito procesas yra nenutrūkstantis, nes tą užtikrina žemiau esanti Įstaigos valdymo grandis – departamentai ir jų vadovai (kuriems kadencija nenustatyta). Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos skelbiamą valstybės tarnybos konkursų statistiką, kai „2022 m. duomenimis, 50 proc. konkursų į Valstybės tarnybą neįvyksta, iš jų 30 proc. – į įstaigų vadovų vietą. Stebimas didelis atlygio atotrūkis nuo privataus sektoriaus, ypač kalbant apie aukščiausios grandies vadovus – čia jis siekia net 40 proc.“, savivaldybėse gali susidaryti situacija, kai atleidus įstaigos vadovą – savivaldybės kontrolierių, nebebus kam vadovauti audito grupei ir užtikrinti Vietos savivaldos įstatyme numatytų funkcijų įgyvendinimą, t. y. iškyla grėsmė įstaigos strateginių veiklos tikslų pasiekimui, kokybiško audito proceso veiklos užtikrinimui ir tuo pačiu savivaldos lėšų ir turto naudojimo kontrolės funkcijų atlikimui. Manytume, kad (5 metų) kadencijų nustatymas savivaldybės kontrolieriams silpnina savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų veiklos efektyvumą, profesionalumą bei nepriklausomumą.

Nepritarti

Argumentai:

Savivaldybės kontrolieriaus kadencijų skaičius ir kadencijų trukmė turi būti vienoda kaip ir visų kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovų, nes nėra objektyvių priežasčių, kodėl kadencijų skaičius ir trukmė turėtų skirtis.

33.

Savivaldybių kontrolierių asociacija,

2023-03-27

34

4

 

4. Dėl Įstatymo projekto 34 straipsnio „Kitos garantijos“ papildymo

Siūlome papildyti 34 straipsnio 4 dalį: Į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali savo noru būti atleidžiamas iš pareigų suėjus 65 metams arba gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų.

Argumentacija. Šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje, 51 str. 8 d. numatyta, kad į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai priimtas įstaigos vadovas arba karjeros valstybės tarnautojas, kuriam kadencijos laikotarpiu sukanka 65 metai, gali savo noru būti atleidžiamas iš pareigų suėjus 65 metams arba gali eiti pareigas iki kadencijos, kuriai jis buvo priimtas, pabaigos, jeigu šios kadencijos metu jo tarnybinė veikla buvo vertinta tik gerai arba labai gerai ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Galiojančiame įstatyme garantija dėl amžiaus cenzo pratęsimo veikia ir karjeros valstybės tarnautojui (49 str. 8 d.), ir įstaigos vadovui (51 str. 8 d.).

Pritarti

 

 

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 2022-07-18

 

 

 

Ginčų komisija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Komisija) susipažino su LR Vidaus reikalų ministerijos (toliau - Ministerijos) teikiamais įstatymų projektais. <...>

II. Pastabos dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. 22-9948.

1. Įstatymo projekte nėra jokio reglamentavimo dėl kolektyvinių sutarčių ir profesinių sąjungų veiklos. Nėra ir jokių nuorodų į Darbo kodeksą. Galima būtų pagal teisinę logiką suprasti, kad pakanka Darbo kodekse numatyto reglamentavimo, tačiau viešajame sektoriuje yra tam tikrų niuansų, kurie suponuoja numatyti atskirą teisinį reguliavimą. Taip pat neaišku, ar valstybės tarnautojų veiklos vertinime galės dalyvauti profesinės sąjungos atstovai, toks pats klausimas kyla ir dėl atrankų, ir pan. Todėl siūlytina numatyti teisinį reguliavimą, apibrėžiantį profesinių sąjungų veiklą valstybės tarnyboje, kolektyvinių sutarčių sudarymą ir pan.

Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo įgyvendinimo įstatyme yra numatyta, kad iki šiol pasirašytos kolektyvinės sutartys galios iki jų pabaigos, tai suponuoja išvadą, kad vėliau jokių kolektyvinių sutarčių nebus galima sudaryti.

2. Projekte numatyta, kad atostogos bus suteikiamos pagal Darbo kodekso nuostatas, o tai reiškia, kad jos trumpės, nes valstybės tarnautojai turėjo ilgesnes atostogas (pavyzdžiui po 5 metų tarnybos prisidėdavo 2 darbo dienos ir pan.).

3. Projekte numatyta, kad keičiamas kasmetinis valstybės tarnautojų veiklos vertinimas, kuris siejamas su pasiektais tikslais (rezultatais). Tačiau anaiptol ne visi valstybės tarnautojai gali turėti konkrečius veiklos tikslus arba jie nebus tokie reikšmingi pagal diegiamą vertinimo sistemą.

4. Vertinant Projektą sunku prognozuoti, kaip keisis darbo užmokesčio dydis, nes nėra aiškių nustatytų taisyklių. Pagal naują reglamentavimą, pavyzdžiui, specialistų algos galės skirtis keliais kartais, pati įstaiga susikurs darbo apmokėjimo sistemą ir taisykles, tačiau vėl kyla klausimas dėl profesinių sąjungų dalyvavimo šiame procese, o pažangių demokratinių valstybių praktika byloja, kad profesinės sąjungos šiame procese privalo dalyvauti. Darbo kodekse tai numatyta, tačiau Valstybės tarnybos įstatymo projekte apie tai nieko nepasisakyta. Projekte numatyta, kad atsisakoma priedo už stažą valstybės tarnyboje, tačiau esamiems valstybės tarnautojams, jis išsaugomas. Tai taip pat mažins Valstybės tarnybos patrauklumą, jaunų specialistų pritraukimą ir motyvaciją dirbti joje, skatins „kadrų nutekėjimą“ į privačias struktūras. Darbo užmokesčio dydis priklausys nuo įstaigos vadovo, griežto reglamentavimo atsisakoma. Darbo užmokestis turi tik minimalų koeficientą, neturės „lubų“. Atsižvelgiant į tai, kyla reali grėsmė, kad atsiras subjektyvumas, nes darbo užmokesčio didinimas priklausys nuo vadovo. Nepaisant diegiamų naujovių išlieka opi mobingo problema (taip pat ir institucinio lygmens), kuri liko neaptarta ir neįvardyta Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje, tačiau problemos nutylėjimas ją tik dar labiau gilina. Todėl minėti klausimai turi būti tiksliau ir aiškiau reglamentuojami.

5. Projekte numatoma daug naujovių, taip pat numatomas bandomasis laikotarpis, tarnautojų galimybė laisviau migruoti tarp įstaigų, atsisakoma valstybės tarnautojų maksimalaus skaičiaus įstaigoje, nebelieka amžiaus ribojimo, tik vadovų amžius ribojamas iki 65 m. ir pan. Tačiau pastebėtina, kad nuosekliai vėlinant pensijos amžių visiškai nelogiškai atrodo paliekamas vadovų amžiaus ribojimas ties 65 metų riba, todėl manome, kad vėlinant pensinį amžių būtina vadovų amžiaus ribą nustatyti ties 70 metų, juolab turint omeny Koncepcijoje įvardytą problemą - patyrusių ir kompetentingų vadovų ir darbuotojų trūkumą.

6. Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje daug kalbama apie valstybės tarnybos patrauklumo ir efektyvumo, darbo užmokesčio konkurencingumo (lyginant su privačiu sektoriumi) didinimą, tačiau turint omeny pirmiau įvardytus teisinio reglamentavimo pokyčius, šie klausimai nesprendžiami sistemiškai, o tik fragmentiškai, labiau apsiribojant lozungais, kuriems nesuteikiamas praktinis turinys. Bendros praktinės tendencijos yra kaip tik atvirkštinės, kuomet blogėja valstybės tarnautojų socialinė apsauga, išlieka iš esmės tie patys veiklų ribojimai (5 straipsnis), aukšti reikalavimai (3, 4 str.) ir čia pat atsisakoma, pavyzdžiui, stažo vertinimo valstybės tarnyboje, o tai reiškia ne ką kitą, kaip asmens, tarnaujančio valstybei lojalumo ignoravimą, arba nieko nepasisakoma apie profesinių sąjungų dalyvavimą. Tokio teisinio reguliavimo pagrindu sunku tikėtis, kad į valstybės tarnybą bus pritraukta pakankamai asmenų - kompetentingų, išsilavinusių, kritiškai mąstančių, savo šalies patriotų.

7. Atkreiptinas dėmesys į Vidaus reikalų ministerijos pateikto lydraščio III skirsnį „Priemonių kaštai“. Visų pirma pastebėtina tai, kad „Valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, karių pareiginėms algoms (atlyginimams) apskaičiuoti taikant naują pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį bus perskaičiuojami pareiginės algos koeficientai, Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.“ Tuo tarpu konkretūs biudžeto asignavimai pareiginių algų didinimui siejami išimtinai su Lietuvos Respublikos Prezidento, Seimo ir Vyriausybės narių pareiginių algų didinimu. Tokios lydraščio nuostatos tik darsyk byloja apie tai, apie ką jau buvo pirmiau pasisakyta – apie kuriamą darbo užmokesčio valstybės tarnyboje „kastų“ sistemą, kuri niekaip nedera su demokratinės teisinės valstybės principais. Įvertinant visu įstatymų projektų paketu siūlomus pakeitimus, galima daryti išvadą, kad įstatymų pakeitimai niekaip neatsispindi įstaigų biudžetuose, nes įstaigos, spręsdamos Koncepcijoje keliamus darbo užmokesčio didinimo (ir Valstybės tarnybos patrauklumo) klausimus, turės pačios „laviruoti“ su turimais biudžeto asignavimais.

Apibendrinant pirmiau išdėstytą, manome, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo pakeitimo projekto Nr. 22-9948 ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo projektas nesudaro teisinių prielaidų išspręsti Valstybės tarnybos pertvarkos koncepcijoje aptartas (ir neaptartas) problemas ir pasiekti numatytus esminius tikslus ir siekius.

Įvertinta

 

2.

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija,

2022-10-03

29

 

 

Argumentai:

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) nutarimo paskelbimo) nustatė, kad valstybės tarnautojas nuo pareigų privalo būti nušalintas, jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys gauna informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams. VTĮ 41 straipsnio 2 dalis (2018 m. birželio 29 d. redakcija, galiojusi iki 2021 m. gruodžio 22 d. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo) nustatė, kad už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas.

<...> Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos direktorius, vykdydamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 ir 4 dalių imperatyvius reikalavimus, <...> nušalino <...> valstybės tarnautoją nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos.

Primintina, kad Konstitucinio Teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu buvo pripažinta, kad VTĮ (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018 m. liepos 16 d., Nr. 12037) 40 straipsnio 1 dalies 3 punktas tiek, kiek pagal jį asmenys, priimantys sprendimą dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų, gavę informacijos, kad valstybės tarnautojas įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinį sunkų arba labai sunkų nusikaltimą arba įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams, visais atvejais privalo nušalinti tokį valstybės tarnautoją nuo pareigų, taip pat visais atvejais privalo nušalinti jį nuo pareigų iki baudžiamojo proceso pabaigos, prieštarauja Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui, bei VTĮ (2018 m. birželio 29 d. redakcija, TAR, 2018 m. liepos 16 d., Nr. 12037) 41 straipsnio 2 dalis tiek, kiek pagal ją sudarytos prielaidos neapibrėžtą, taigi ir ilgą, laiką nemokėti darbo užmokesčio pagal šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuo pareigų nušalintam valstybės tarnautojui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-3400-1047/2022 įpareigojo atsakovą Vilkaviškio rajono savivaldybės administraciją: grąžinti nušalintą valstybės tarnautoją į <...> pareigas; išmokėti pareiškėjui darbo užmokestį už laikotarpį, kurį pareiškėjas buvo nušalintas nuo pareigų, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. balandžio 27 d. (nušalinimo nuo pareigų pradžia) iki grąžinimo į pareigas dienos bei priteisė  pareiškėjui <...> bylinėjimosi išlaidų.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas aukščiau paminėtą nutartį, vadovavosi Konstitucinio Teismo nutarimu ir aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1932-552/2022), nes Konstitucinio Teismo nutarime aiškiai nurodyta, kad minėtos teisės akto nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimui pateiktas svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektas (Reg. Nr. 22-9948(4)), tačiau minėtame projekte teisės normų redakcijos, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, liko nepakitusios, išskyrus tai, kad imperatyvi sąvoka „privalo“ pakeista į sąvoką „gali būti“ (įstatymo projekto 29 straipsnis) bei papildoma aplinkybe „įvertinus valstybės tarnautojo einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų vykdymas būtų nesuderinamas su pareikštais įtarimais ar kaltinimais“. Laikinu nušalinimu nuo pareigų siekiama, kad būtų greičiau ir nešališkiau ištirta nusikalstama veika ar užkirsta įtariamajam galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad perdavus bylą teismui – teismas privalo panaikinti laikiną nušalinimą nuo pareigų, kai ši priemonė pasidaro nebereikalinga, iš to darytina išvada, kad minėtoji priemonė, kai ja siekiama  užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, pasidaro nebereikalinga, kai asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu išteisinamas arba pripažįstamas kaltu. Manytina, kad tikslingiau būtų, jeigu nušalinimo nuo pareigų klausimą tuo atveju, kai taikoma priemone siekiama greičiau ir nešališkiau ištirti nusikalstamą veiką, išspręstų teismas, o tuo atveju, kai taikoma priemone siekiama užkirsti įtariamajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, išspręstų teismas kartu su asmenį į pareigas priimančia institucija (darbdaviu) ir šis klausimo sprendimas būtų sureguliuotas viename teisės akte – Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse.

 

Pasiūlymas:

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta aukščiau, prašome svarstant ir priimant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo projektą šias normas sureguliuoti taip, kad jų taikymas praktikoje būtų aiškus, nekonkuruotų su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 157 straipsnio nuostatomis bei neprieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Įvertinta

 

3.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija,

2022-11-29

33

1

1

Argumentai:

Šiuo pakeitimu būtų sudaryta galimybė atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą ne tik Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės bet ir Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės pareigūnams. Tokie valstybės pareigūnai yra VATESI viršininko pavaduotojai, kurie yra skiriami Ministro Pirmininko Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymo 23 str. 2 d. nustatyta tvarka.

 

Pasiūlymas:

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (toliau – VATESI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimui pateiktą Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia siūlymą papildyti Įstatymo projekto 33 str. 1 d. 1 p. ir jį išdėstyti taip:

„1) paskyrimo ar išrinkimo į valstybės politiko, Europos Parlamento nario, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo - valstybės pareigūno, kito Seimo, Respublikos Prezidento, ar Vyriausybės ar Ministro Pirmininko skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, jo pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialų įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, – per 3 mėnesius po paskyrimo (išrinkimo) į šias pareigas laikotarpio pabaigos ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams; tokios teisės neturi asmenys, kurių įgaliojimai eiti šiame punkte nurodytas pareigas nutrūko dėl priežasčių, susijusių su nepatenkinamais tarnybinės veiklos rezultatais, ar už tarnybinius nusižengimus;“.

Pritarti

 

 

4.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-03-07

 

 

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 5 dalimi (gautas Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto prašymas) atliko Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą.

Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatomis, teisės aktų ar jų projektų antikorupcinis vertinimas yra esamo ir (ar) numatomo teisinio reguliavimo vertinimas antikorupciniu požiūriu ir teisinio reguliavimo trūkumų, galinčių sudaryti prielaidas korupcijai, nustatymas. Atsižvelgdama į tai, Specialiųjų tyrimų tarnyba (kaip neturėdama tam teisės aktais suteiktų įgaliojimų) nevertino Projektu siūlomomis nuostatomis siekiamos įgyvendinti valstybės politikos, susijusios su valstybės tarnybos reforma, tikslingumo ir / ar kitų susijusių aspektų.

Taip pat pastebėtina, kad pagal Projektu siūlomą įstatymą, dalies Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas bus konkretizuojamas įstatymą lydinčiuosiuose teisės aktuose, kurių projektai šiuo metu nėra parengti. Dėl minėtos priežasties visapusiškai ir objektyviai įvertinti (visa apimtimi) Projektu siūlomą teisinį reglamentavimą (kol neparengti lydinčiųjų teisės aktų projektai) Specialiųjų tyrimų tarnyba negali.

Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame žemiau išdėstytas pastabas ir pasiūlymus.

1. Kritinių antikorupcinių pastabų ir pasiūlymų neturime.

Įvertinta

 

5.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-03-07

19

 

3

 

2. Kitos antikorupcinės pastabos ir pasiūlymai:

Rizikos veiksniai: darbo užmokesčio sistemos/dydžio nustatymo skaidrumas, sprendimų pagrįstumas, duomenų viešumas.

2.1. Įstaigos vadovams suteikiamos diskrecinės teisės priimti sprendimus, susijusius su darbo užmokesčio sistemos / dydžio nustatymu. Galimai neužtikrinamas su tokių sprendimų priėmimu susijusių procesų skaidrumas ir viešumas.

Pagal Projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatas, darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje, o jeigu tokios nėra, darbo apmokėjimo sistemą vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis nustato įstaigos vadovas. Šioje sistemoje detalizuojami įstaigos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijai (profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytuosius kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai. Pagal Projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, valstybės tarnautojo pareiginė alga nustatoma iš darbo apmokėjimo sistemoje pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo, o pareiginės algos koeficientą nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo. Valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos nuostatos yra svarstytinos keliais aspektais:

2.1.1. Projekto nuostatomis įstaigų vadovams suteikiamos diskrecinės sąlygos spręsti su valstybės tarnautojų darbo užmokesčio nustatymu susijusius klausimus: nors Projektas ir numato konkrečių sprendimų priėmimo principus (pavyzdžiui: kad pareiginės algos dydžio koeficientas nustatomas atsižvelgiant į darbo patirtį, veiklos sudėtingumą ir kt.) bei pagrindus (pavyzdžiui: kad darbo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės nustatytomis rekomendacijomis), tačiau minėti Projekto sprendiniai nėra konkretūs (pavyzdžiui: pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nebaigtinis, todėl gali būti pasirenkami ir kiti algos dydžiui reikšmingi kriterijai) ir galimai nėra privalomi (Vyriausybės priimto teisės akto taikymas galimai yra tik rekomendacinio pobūdžio). Dėl minėtos priežasties, Projekto nuostatos jas taikant / įgyvendinant atskirais atvejais gali būti įvairiai interpretuojamos (ar net sudaryti sąlygas nesąžiningam elgesiui).

Sprendžiant iš Projekto Aiškinamojo rašto (o taip pat ir viešų pasisakymų dėl Projekto), minėtomis Projekto nuostatomis siekiama didinti valstybės tarnybos patrauklumą ir konkurencingumą, išspręsti su valstybės tarnautojų trūkumu susijusią problemą ir pan. Sutiktina, kad įstaigų vadovams suteikiant galimybę individualizuotai spręsti dėl minėtų tikslų įgyvendinimą užtikrinančių priemonių taikymo (pavyzdžiui: atsižvelgiant į konkrečias personalo valstybės įstaigoje trūkumo problemas parinkti individualias problemos sprendimo priemones - užtikrinti didesnį atlyginimą specifines funkcijas vykdantiems valstybės tarnautojams; kitaip skatinti jų motyvaciją ir pan.), tai gali turėti teigiamą efektą, tačiau tuo pačiu tai gali sukelti nepagrįstas abejones (arba regimybę) dėl įstaigos vadovo sprendimų ar įstaigos veiklos skaidrumo. Šių neigiamų veiksnių pasireiškimui reikšmės gali turėti ir tai, kad pagal Projekto 19 straipsnio 3 dalies nuostatas įstaigoje nustatyta darbo apmokėjimo sistema prieinama tik įstaigos valstybės tarnautojams / jų atstovams, tačiau neaišku, ar tokie duomenys būtų prieinami visuomenei ar kitoms institucijoms (nors, manytume, kad būtent tokios sistemos viešinimas gali turėti reikšmės didinant įstaigos konkurencingumą ir patrauklumą).

Atsižvelgdama į išdėstytą, antikorupciniu požiūriu Specialiųjų tyrimų tarnyba siūlytų:

- apsvarstyti projekto tobulinimo tikslingumą, kad duomenys apie nustatytą darbo apmokėjimo sistemą būtų viešinami;

- nustatyti, kad su darbo apmokėjimo sistema susiję sprendimai turėtų būti argumentuojami vadovaujantis principu „taikyk, tačiau paaiškink“ (pavyzdžiui: atvejais, kai darbo užmokestis nustatomas specifinių profesijų atstovams).

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Komitetas pritarė pasiūlymui papildyti įstatymo projekto 19 straipsnio 3 dalį, kad darbo apmokėjimo sistemos būtų skelbiamos viešai interneto svetainėje.

Su darbo apmokėjimo sistema susiję sprendimai turėtų būti grindžiami ir kitais principais, užtikrinančiais jos skaidrumą. Visų principų taikymą tikslinga aptarti viename dokumente ir užtikrinti jo nuolatinę peržiūrą. Tokiu dokumentu turėtų tapti Vyriausybės nustatytos rekomendacijos, kurias įstatymo projektu Vyriausybė įpareigojama parengti. 

 

6.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-03-07

19

 

 

Rizikos veiksnys: su darbo užmokesčio sistema susijusių duomenų valdymas

2.1.2. Projektu valstybės ir savivaldybių institucijų vadovams suteikiamos priemonės spręsti su valstybės tarnyba susijusias problemas, tačiau, mūsų nuomone, lieka neaišku, kaip (Projekto priėmimo atveju) būtų užkertamas kelias galimam nesąžiningam elgesiui; kokiomis priemonėmis / būdais bus užtikrinamas galimų rizikų (pavyzdžiui: kad atskirose institucijose nebus taikomi nepagrįsti darbo užmokesčio dydžiai) valdymas.

Atsižvelgdami į išdėstytą, manytume, kad siekiant užtikrinti minimų tikslų (užtikrinti su darbo užmokesčio sistema susijusių sprendimų objektyvumą) įgyvendinimą, Projektas galėtų būti tobulinamas įteisinant centralizuotą duomenų kaupimo ir valdymo sistemą (kurioje būtų kaupiami duomenys apie institucijose nustatytas darbo užmokesčio sistemas; su darbo užmokesčiu susiję duomenys, argumentuojantys sprendimai ir pan.). Tokia sistema, mūsų nuomone, ne tik leistų užtikrinti įstatymo įgyvendinimo stebėseną, bet taip būtų reikšminga prevenciniu požiūriu.

Nepritarti

Argumentai:

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vadovai negalės vienašališkai nustatyti darbo apmokėjimo sistemos. Pirma jų pareiga nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą - įvykdyti darbuotojų informavimo ir konsultavimo procedūras Darbo kodekso nustatyta tvarka. Antra pareiga - darbo apmokėjimo sistemą paskelbti viešai interneto svetainėje.

Šios dvi priemonės užtikrins, kad darbo apmokėjimo sistemos būtų skaidrios, pagrįstos ir labiausiai atitiktų viešąjį interesą.

7.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-03-07

2

2

 

Rizikos veiksnys: galimybės susitarti dėl geresnių darbo sąlygų ir / ar garantijų.

2.1.3. Nors Projekto nuostatos ir nustato tam tikras su valstybės tarnautojų darbo užmokesčiu ir kitomis garantijomis susijusias ribas (pavyzdžiui: pagal Projekto 20 straipsnio 1 dalies nuostatas Valstybės tarnautojo pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti įstaigos vadovo pareiginės algos maksimalaus koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede arba nustatyto kituose įstatymuose; pagal Projekto 21 straipsnio 2 dalies nuostatas, valstybės tarnautojui skiriamų priemokų suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos ir kt.), Projekto 1 straipsnio 2 dalis nustato, kad kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, šiuo atveju kildintinas klausimas, kokia apimtimi vadovaujantis Projekto 1 straipsnio 2 dalies nuostata galima (ir ar taip galima) nustatyti palankesnes (neatitinkančias Projektu nustatytų maksimalių ribų) darbo užmokesčio, skatinimo, atostogų, socialines ar kitas garantijas, todėl siekiant teisinio aiškumo siūlytume šį santykį atskleisti.

Pritarti

 

8.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-03-07

6

4

 

Rizikos veiksniai: padariniai atvejais, kuomet nustatomos aplinkybės, dėl kurių neleidžiama dirbti kito darbo.

2.2. Neaiški valstybės tarnautojo teisinė atsakomybė atvejais, kuomet nustatomos aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų pareigų / dirbti kito darbo.

Projekto 5 straipsnio 4 dalis nustato, kad „Jeigu nustatomos šio straipsnio 3 dalyje aplinkybės, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų ir įpareigoti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nurodytų aplinkybių nustatymo pašalinti nurodytas aplinkybes. Nepašalinus šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį per 30 kalendorinių dienų, sprendžiama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos Projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

2.2.1. Paskutinio sakinio nuostatos suponuoja nuomonę, kad paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, valstybės tarnautojo teisinės atsakomybės klausimas sprendžiamas tik tuo atveju, jeigu per 30 kalendorinių dienų valstybės tarnautojas šių aplinkybių nepašalino.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad Projekto 5 straipsnio 3 dalyje nustatytos aplinkybės (dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį) siejamos su valstybės tarnautojo interesų konflikto ir kitų, valstybės tarnybai neigiamos reikšmės galinčių turėti situacijų rizikomis. Pastebėtina, kad šių rizikų vengimas taip pat reikšmingas ir antikorupciniu požiūriu, kadangi nustatytos aplinkybės gali sukelti pagrįstų abejonių dėl valstybės tarnautojo objektyvumo, veiklos skaidrumo ir kt. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, tikėtina situacija, kuomet tokios aplinkybės gali būti nustatomos po tam tikro laikotarpio, kurio metu valstybės tarnautojas jau dirbo papildomą darbą esant realiai antikorupciniu požiūriu neigiamų situacijų pasireiškimo galimybei. Taigi, manytume, paaiškėjus tokioms aplinkybėms valstybės tarnautojo teisinės atsakomybės procedūros turėtų būti inicijuojamos nedelsiant (galimai inicijuojant ir valstybės tarnautojo veiklos konkrečiu laikotarpiu vertinimą), o ne tik atvejais, kada jis per Projektu nustatytą terminą nepašalina su valstybės tarnautojo veikla nesuderinamų aplinkybių.

2.2.2. Mūsų nuomone, iš Projekto siūlomo teisinio reglamentavimo nėra aišku, kokios pasekmės kyla, jeigu po numatomo 30 kalendorinių dienų termino, valstybės tarnautojas nepašalina aplinkybių, dėl kurių negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį, pavyzdžiui:

a) Projekto 23 straipsnio 5 dalies 1 – 9 punktuose nurodyti šiurkštaus tarnybinių nusižengimų (už kurį pagal minėto straipsnio 4 dalį gali būti taikoma nuobauda – atleidimas iš pareigų) kriterijai savo turiniu pilna apimtimi neapima Projekto 5 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių (arba Projekto 23 straipsnio 5 dalies 1 – 9 punktuose nustatyti kriterijai gali būti interpretuojamos kitokiame kontekste);

b) Projekto 35 straipsnio 1 dalies 1 – 20 punktuose nurodyti valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų atvejai nenumato, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, jeigu pagal Projekto 5 straipsnio nuostatas per 30 kalendorinių dienų nepašalina minėto (5) straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį.

Atsižvelgdami į išdėstytą ir siekdami teisinio aiškumo, siūlytume minėtas Projekto nuostatas tikslinti.

Pritarti

 

9.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-03-07

35

1

18

Rizikos veiksnys: neužtikrinama atitiktis nepriekaištingos reputacijos reikalavimams

2.3. Galimai sudaromos sąlygos valstybės tarnyboje dirbti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkantiems asmenims.

Pagal Projekto 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatas valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paaiškėja, kad valstybės tarnautojas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ir dėl to negali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigų.

Atkreipiame dėmesį, kad Projekto 4 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvų reikalavimą, kad valstybės tarnautojas privalo būti nepriekaištingos reputacijos. Tuo tarpu Projekto 35 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatos suponuoja nuomonę, kad atskirais atvejais (šių atvejų Projektas neatskleidžia) valstybės tarnautojas, net ir neatitinkantis nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, gali toliau eiti valstybės tarnautojo pareigas.

Atsižvelgdami į išdėstytą ir siekiant išvengti sąlygų dviprasmiškumams ir nepagrįstoms Projekto nuostatų interpretacijoms, siūlytume minėtas Projekto nuostatas tikslinti.

Pritarti

 

10.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-03-07

 

 

 

Rizikos veiksniai: diskrecija Projektu siūlomo įstatymo taikymą konkretizuojančių lydinčiųjų teisės aktų rengėjams.

2.4. Dalies Projekto nuostatų taikymo tvarka bus detalizuojami lydinčiuosiuose teisės aktuose, tačiau Projektu neatskleidžiama tokio teisinio reglamentavimo koncepcija.

Projektu siūlomo teisinio reglamentavimo įgyvendinimas didžiąja dalimi bus konkretizuojamas lydinčiuosiuose teisės aktuose (pavyzdžiui: pagal Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatas už valstybės tarnautojo veiklą einant valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus organo nario pareigas atlyginama valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka; pagal Projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatas valstybės tarnautojų pareigybės aprašomos ir vertinamos Vyriausybės nustatyta tvarka; pagal Projekto 10 straipsnį, konkursai į karjeros valstybės tarnautojų pareigas organizuojami Vyriausybės nustatyta tvarka ir kt. Dėl minėtos aplinkybės objektyviai įvertinti (ar dėl jų pasisakyti) dalies Projektu siūlomų nuostatų (kol neparengti lydinčiųjų teisės aktų projektai) Specialiųjų tyrimų tarnyba negali. Tačiau, Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, dalis Projekto nuostatų (kurios bus konkretinamos lydinčiaisiais teisės aktais) siekiant teisinio aiškumo (o taip pat mažinant lydinčiuosius teisės aktus priimti turinčių subjektų diskreciją savo nuožiūra interpretuoti įstatymines nuostatas ir kt.) galėtų atskleisti jų įgyvendinimo principus (t. y., kokia tvarka, kokių principų laikantis jos turėtų būti įgyvendinamos ir pan.).

Įvertinta

 

11.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-03-07

 

11

2

 

Rizikos veiksnys: diskrecija dėl konkurso organizavimo būdo pasirinkimo

2.5. Neaišku kuriais atvejais konkursus į valstybės tarnautojo pareigas turėtų organizuoti pati įstaiga, o kuriais Vyriausybės įgaliota institucija.

Projekto 10 straipsnio 2 dalis nustato, kad priėmimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas konkursus Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, arba valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, kadangi minėtomis nuostatomis sukuriama diskrecija valstybės ar savivaldybių institucijoms, ar įstaigoms pačioms nuspręsti, kokiu būdu vykdyti atrankas į valstybės tarnautojo pareigas, atskirais priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas atvejais gali kilti abejonių (arba susidaryti tokia regimybė) dėl konkurso organizavimo skaidrumo / su priėmimu į valstybės tarnautojo pareigas susijusių procesų objektyvumo ar pan. Atsižvelgiant į tai, gali būti svarstytina, ar Projektu neturėtų būti rekomenduojama, kuris atrankos būdas (ir kokiais atvejais) galėtų būti taikomas prioritetiškai, pavyzdžiui: kadangi kiekvienai valstybės ar savivaldybių institucijai ar įstaigai yra deleguojamos ne tik specifinio pobūdžio funkcijos / uždaviniai, bet ir bendrosios (paprastai organizacinio / administracinio pobūdžio, būdingos visoms institucijoms ar įstaigoms), Projektas galėtų rekomenduoti, kad atranką į su bendrojo pobūdžio funkcijų vykdymu susijusias pareigas galėtų organizuotu Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Tuo tarpu atvejais, kada vykdoma atranka į su specifinių funkcijų įgyvendinimą susijusias pareigas, priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas konkursus galėtų būti rekomenduojama organizuoti pačioms valstybės ar savivaldybių institucijoms ar įstaigoms.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Siekiant užtikrinti konkursų į valstybės tarnautojo pareigas skaidrumą, papildytos Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos ir numatyta, kad ji prižiūri, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguoja atstovus į konkursų komisijas ir teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl konkursų organizavimo, taip pat nagrinėja asmenų skundus ir prašymus dėl konkursų organizavimo ar vykdymo.

 

12.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-03-07

33

 

 

Rizikos veiksnys: galimybės skirti į pareigas neįvertinus valstybės tarnautojo gebėjimų

2.6. Į pareigas priimantiems asmenims nesuteikiama teisė patikrinti valstybės tarnautojo statusą atkuriančių asmenų gebėjimus eiti pareigas atvejais, kuomet statusas atkuriamas kitoje įstaigoje (nei buvo dirbama).

Pagal Projekto 10 straipsnio 5 dalies nuostatas be konkurso į karjeros valstybės tarnautojo pareigas gali būti priimama atkūrus valstybės tarnautojo statusą šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytais atvejais ir tvarka.

Atkreipiame dėmesį, kad pagal minėtas Projekto nuostatas priimamam asmeniui negali būti taikomos Projekto 10 straipsnio 4 ir 6 dalyse nustatytos gebėjimų atlikti pareigybės apraše nustatytas funkcijas patikrinimo ir išbandymo laikotarpio (ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas) procedūros. Šiuo atveju reikšminga gali būti tai, kad Projektu siūlomo įstatymo 33 straipsnio nuostatos reglamentuoja karjeros valstybės tarnautojo ir įstaigos vadovo statuso atkūrimo klausimus, tačiau pagal minėtas nuostatas sukuriamos sąlygos pareigas atkurti ne tik toje pačioje, bet ir kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje. Atsižvelgdami į tai manytume, kad svarstytina, ar į pareigas priimančiam asmeniu neturėtų būti suteikiama teisė karjeros valstybės tarnautojo ar įstaigos vadovo statusą atkuriančio asmens atžvilgiu  taikyti gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų patikrinimą / nustatyti išbandymo laikotarpį, jeigu statusas atkuriamas suteikiant pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje (negu jis dirbo).

Nepritarti

Argumentai:

Valstybės tarnautojo pareigos ir gebėjimai patikrinami priimant valstybės tarnautoją į pareigas. Preziumuojama, kad įstatymo projekto 33 straipsnyje minimi asmenys nepraranda gebėjimų eidami šiame straipsnyje išvardytas pareigas ar dirbdami darbą nurodytose organizacijose. Dėl šios priežasties netikslinga pakartotinai tikrinti jų gebėjimų. Atkreiptinas dėmesys, kad statusas atkuriamas į turėtas pareigas, o jei nėra galimybės - į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas. Valstybės tarnautojui negalės būti atkuriamas valstybės tarnautojo statusas, jei jis neatitiks pareigybės aprašyme nustatytų reikalavimų ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.

13.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-03-07

23

25

1

8

 

 

Rizikos veiksniai: diskrecija diferencijuojant ir taikant tarnybines nuobaudas

2.7. Projektu neatskleidžiamas tarnybinių nuobaudų diferencijavimo ir taikymo taisyklės / principai.

Projekto 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Valstybės tarnautojui už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, skiriamos šio įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui“. Pagal minėto straipsnio 3 dalies nuostatas už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų – pastaba, papeikimas ar griežtas papeikimas.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, minėtos projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais:

2.7.1. Projektu apibrėžiama „mažareikšmio tarnybinio nusižengimo“ sąvoka, kuri suponuoja nuomonę, kad tokiu pripažįstamas nusižengimas, iš esmės turintis valstybės tarnautojo kaltės ir veiklos, priešingos valstybės tarnybai, požymių (valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas).

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, įgyvendinant minėtas nuostatas tose pačiose / skirtingose institucijose gali būti formuojama ir taikoma itin skirtinga praktika, o taip palankios sąlygos nesąžiningam elgesiui (pavyzdžiui: kuomet sprendimus priimantys asmenys apeliuodami į Projektu siūlomą (savo turiniu abstrakčią) nuostatą, kad tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas, savo pareigų arba jas netinkamai atlikusio valstybės tarnautojo atžvilgiu nuobaudos nuspręstų neskirti).

Siekiant teisinio aiškumo ir (atskirais atvejais) išvengiant sąlygų nesąžiningam elgesiui (pavyzdžiui: kuomet valstybės tarnautojų atžvilgiu sąmoningai būtų skiriama / neskiriama padaryto nusižengimo požiūriu neadekvati nuobauda) siūlytume apsvarstyti minėtų Projekto nuostatų tobulinimo tikslingumą.

2.8. Galimai sudaromos sąlygos nepagrįstai sutrumpinti tarnybinės nuobaudos galiojimo terminą.

Pagal projekto 25 straipsnio 8 punkto nuostatas, tarnybinė nuobauda ją paskyrusio asmens motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 7 dalyje nustatytas nuobaudos galiojimo terminas, tačiau ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo dienos.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš minėtų nuostatų neaišku, kokiais pagrindais nuobauda / jos galiojimo terminas gali būti sutrumpinamas, todėl siekiant teisinio aiškumo, o taip pat apribojant sprendimus dėl nuobaudų priimančių asmenų diskreciją bei sąlygas pasielgti nepagrįstai, siūlytume minėtas Projekto nuostatas konkretinti.

Nepritarti

Argumentai:

Valstybės tarnautojas, nesutikdamas su jam paskirta tarnybine nuobauda, turi teisę ją skųsti įstatymų nustatyta tvarka.

Tarnybinė nuobauda gali būti panaikinta tik motyvuotu ją paskyrusio asmens sprendimu. Nuobaudos panaikinimo pagrindai gali būti labai įvairūs, todėl juos vardyti įstatyme nėra tikslinga. Svarbu, kad sprendimas būtų motyvuotas.

14.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2023-03-07

 

 

 

3. Kitų pastabų ir pasiūlymų neturime.

Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą darytina išvada, kad dalis Projekto nuostatų yra svarstytinos antikorupciniu požiūriu, kadangi:

- Sudaro sąlygas diskrecinių sprendimų priėmimui, tačiau neužtikrina tokių sprendimų skaidrumo ir viešumo, centralizuoto galimų rizikų valdymo;

- teisinę atsakomybę reglamentuojančių nuostatų dalis yra tikslintinos užtikrinant teisinį aiškumą;

- galimai sudaro sąlygas valstybės tarnyboje dirbti nepriekaištingos reputacijos reikalavimų neatitinkančius asmenis;

- neaišku, kaip nuostatos turėtų būti įgyvendinamos ir / ar reglamentuojamos žemesnio lygmens teisės aktuose.

Įvertinta

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas, Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas

2023-01-31

2

2

 

 

Argumentai:

Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomame VTĮ valstybės tarnautojų atstovavimo, kolektyvinių sutarčių sudarymo, profesinių sąjungų veiklos klausimams reglamentuoti skiriama palyginti nedaug dėmesio. Konkrečių nuostatų stoka gali paskatinti dalies įstaigų administracijų bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis vengimu.

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose; ilgesnės nei įstatymų nustatyta mokamo tarnybos laiko, kurį valstybės tarnautojai – profesinių sąjungų atstovai gali skirti su atstovavimu susijusių pareigų vykdymui, trukmės.“

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymai neturi diferencijuoti profesinių sąjungų atstovų garantijų priklausomai nuo to, kokio sektoriaus – viešojo ar privataus – dirbančiuosius vienija profesinė sąjunga. Papildomos garantijos turi būti kolektyvinių derybų objektas ir nustatomos kolektyvinėse sutartyse.

2.

Seimo narys Algirdas Sysas,

2022-12-14

2

3

 

N

Argumentai:

atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje yra straipsnis, aiškiai apibrėžiantis kolektyvines sutartis valstybės tarnyboje, siūlome į Įstatymo projektą grąžinti šiuo metu galiojančias nuostatas.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 1 straipsnį papildyti nauja 3 dalimi, atitinkamai patikslinant kitų dalių numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip:

„3. Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Nacionalinė kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo), poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų, atstovaujančių valstybės tarnautojams, dirbantiems vienoje viešojo administravimo veiklos srityje, ir Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos vienos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, tarnybos (darbo) ir poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos. Įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kuris sudaromas tarp valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios valstybės tarnautojų profesinės sąjungos ir kuriame nustatomi valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų tarnybos (darbo) ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.“

Nepritarti

 

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projektas papildytas nuostata, kad Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Ši nuostata reiškia, kad minėtiems kolektyviniams santykiams Darbo kodekso nuostatos taikomos be jokių išimčių, todėl perrašyti Darbo kodekso nuostatų į įstatymo projektą netikslinga. Be to, Darbo kodekso 194 straipsnis apibrėžia ir kolektyvinių derybų viešajame sektoriuje ypatumus.

 

3.

Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas, Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas

2023-01-31

2

 

11

 

 

Argumentai:

Siekiant suderinti Vietos savivaldos įstatymo, įsigaliosiančio 2023 m. balandžio 1 d. ir šio Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, reglamentuojančias seniūno (seniūnijos - savivaldybės administracijos filialo, ir seniūnijos - savivaldybės biudžetinės įstaigos vadovo) statusą ir priėmimo į pareigas sąlygas ir tvarką (tam tikrų išlygų ir specifinių sąlygų taikymą), būtina pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 6 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 1 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Priimant į seniūno pareigas, Seniūnui šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jo priėmimo į seniūno pareigas ir tarnybos sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.

Pritarti

 

4.

Seimo narys Jurgis Razma,

2023-02-01

11

2

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 1 straipsniu išdėstomo 10 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konkursus į karjeros ir laikinojo valstybės tarnautojo pareigas organizuoja pačios institucijos, kuriose dirbs valstybės tarnautojas, ir tik tais atvejais, jei jos nori, gali prašyti, kad asmenis į karjeros valstybės tarnautojus atrinktų Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Pastaroji įgaliota institucija ar įstaiga konkursus privalomai organizuoja centralizuotai tik priimant asmenis į įstaigos vadovus.

Manytina, kad toks teisinis reguliavimas gali sudaryti prielaidas neskaidriam karjeros valstybės tarnautojų priėmimui į pareigas, toks reguliavimas sumažina galimybes pritraukti didesnį kandidatų, pretenduojančių į karjeros valstybės tarnautojus, skaičių. Todėl siūlau nustatyti, kad konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija; nurodyti, kad valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos į pareigas priimantis asmuo yra kviečiamas dalyvauti konkurso procedūrose, kurių metu centralizuota institucija atrenka 2 geriausiai konkurse įvertintus pretendentus, o tais atvejais, jei dalyvavo tik vienas kandidatas – konkursą laimėjusį asmenį, taip pat nustatyti, kad konkurse stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios darbo tarybos, profesinės sąjungos atstovai. Siūlome konkursui paskelbti nustatyti ne ilgesnį kaip vieno mėnesio terminą nuo pareigų atsilaisvinimo, naujos pareigybės įsteigimo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2.Konkursus Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos. Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos prašymu į karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės tarnautojus atrenka Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga. Pagal valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų poreikį konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintus ir viešai paskelbtus vertinimo metodus ir kriterijus centralizuotai organizuoja Vyriausybės įgaliota įstaiga, kuri atrenka 2 geriausiai centralizuotame konkurse įvertintus pretendentus, o tais atvejais, jei dalyvavo tik vienas kandidatas – konkursą laimėjusį asmenį. Į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą, kurį iš atrinktų pretendentų priimti į valstybės tarnautojo pareigas. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos į pareigas priimantis asmuo ir (ar) jo įgalioti asmenys yra kviečiami dalyvauti centralizuoto konkurso procedūrose. Stebėtojo teisėmis gali dalyvauti valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios darbo tarybos, o kai jos nėra, profesinės sąjungos atstovas. Konkursas skelbiamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo pareigų atsilaisvinimo ar naujos pareigybės įsteigimo.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Siekiant užtikrinti konkursų į valstybės tarnautojo pareigas skaidrumą, papildytos Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos ir numatyta, kad ji prižiūri, kaip valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja konkursus į karjeros valstybės tarnautojų pareigas, prireikus deleguoja atstovus į konkursų komisijas ir teikia rekomendacijas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl konkursų organizavimo, taip pat nagrinėja asmenų skundus ir prašymus dėl konkursų organizavimo ar vykdymo.

 

5.

Seimo narys Jurgis Razma,

2023-02-01

11

3

1

 

Argumentai:

Siekiant nesudaryti prielaidų aiškinti Projektu siūlomą teisinį reguliavimą (10 straipsnio 3 dalį ir 14 straipsnio 4 dalį) kaip leidžiantį laikinai 3 metų laikotarpiui priimtam į pareigas valstybės tarnautojui tuo metu užimti be konkurso ir kitas pareigas, būtina papildyti Projekto 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą nuostata, kad laikinai be konkurso į pareigas priimtas valstybės tarnautojas negali būti perkeltas į kitas lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir šį punktą išdėstyti taip:

1) kai priimama pakeisti laikinai negalintį pareigų eiti karjeros valstybės tarnautoją ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautoją, iki kol grįžta pareigų negalintis eiti tarnautojas, bet ne ilgiau kaip 3 metų laikotarpiui. Laikinai be konkurso 3 metų laikotarpiu į pareigas priimtas valstybės tarnautojas negali būti perkeltas į kitas lygiavertes, žemesnes ar aukštesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 3 dalies 2 punkte.“

Nepritarti

Argumentai:

Pasiūlyme minimoje įstatymo projekto 14 straipsnio 4 dalyje kalbama apie galimybę perkelti karjeros valstybės tarnautoją.

Laikinasis valstybės tarnautojas tik vienu atveju gali būti perkeltas nuolat į karjeros valstybės tarnautojo pareigas – jei laimi konkursą valstybės tarnautojo pareigoms užimti.

Laikinasis tarnautojas gali būti priimamas tik tada, jei karjeros valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas negali eiti pareigų ir, bet kuriuo atveju, ne ilgiau kaip 3 metams.

Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje susiklosto tokia situacija, kad kitas karjeros valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas laikinai negali eiti savo pareigų, įstaigos vadovas, užtikrindamas įstaigos veiklos tęstinumą, svarbių funkcijų vykdymą, turi turėti galimybę perkelti laikinąjį tarnautoją į tokias pareigas.

6.

Seimo narys Algirdas Sysas,

2022-12-14

11

6

 

 

Argumentai:

Siekiant didesnio apibrėžtumo dėl ateities asmeniui, ketinančiam dalyvauti konkurse karjeros valstybės tarnautojo pareigoms užimti ar be konkurso būti priimtam į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas, būtų tikslinga asmenį apie numatomą išbandymą informuoti iš anksto.

 

Pasiūlymas:

įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalį siūloma išdėstyti taip:

,,6. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui sprendime dėl priėmimo į pareigas nustatyti išbandymo laikotarpį, jeigu apie numatomą išbandymą buvo iš anksto informuota, siekiant patikrinti, ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas. Išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis.“

Pritarti

 

 

7.

Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas, Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas

2023-01-31

14

 

 

N

Argumentai:

Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo VTĮ 13 straipsnį numatyta sukurti pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą, tačiau projekte nebelieka galiojančiame VTĮ įtvirtinto pretendentų į kitų valstybės tarnautojų pareigas rezervo. Manytina, kad tikslinga tausoti ne tik vadovų, bet ir kitų valstybės tarnautojų sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, kurių ugdymui buvo naudojamos ir valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšos.

 

Pasiūlymas:

Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą VTĮ papildyti nauju 131 straipsniu ir šalia pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervo numatyti ir pretendentų į kitas valstybės tarnautojų pareigas rezervą, į kurį įtraukti asmenys / valstybės tarnautojai galėtų grįžti į valstybės tarnybą supaprastinta tvarka.

Nepritarti

Argumentai:

Komitetas pritarė pasiūlymui atsisakyti aukštesniųjų vadovų rezervo.

Manytina, kad rezervų formavimas valstybės tarnyboje mažina valstybės tarnybos atvirumą, galimybes į valstybės tarnybą pritraukti naujų žmonių, įgijusių patirtį kituose sektoriuose. Be to, tai kuria papildomą administracinę naštą, kuri mažina valstybės tarnybos efektyvumą.

8.

Seimo nariai Rita Tamašunienė, Jonas Pinskus, Agnė Širinskienė, Česlav Olševski; Remigijus Žemaitaitis, Beata Pietkiewicz, Andrius Palionis,

2022-12-08

19

1

3

N

Argumentai:

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2066(3) siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Remiantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-15 pateiktoje išvadoje išdėstytais argumentais, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto 2 straipsnio 9 dalis) arba jį perkėlus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą.

Taip pat ir į tai, kad kai kuriuose kartu su šiuo projektu teikiamuose įstatymų projektuose (Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 5, 7, 10, 43, 69, 71, 72 ir 79 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2086(3), Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 20, 24, 25, 27, 40, 49 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2081(3) ir kt.) nesiūloma atsisakyti galiojančio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnautojams ar pareigūnams yra mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą. Pažymėtina, kad, atsižvelgiant į valstybės tarnybos sistemos vientisumą (Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje aiškinamą kaip vieną iš valstybės tarnybos konstitucinės sampratos elementų, kartu ir reikalavimų, kurių privalu paisyti organizuojant valstybės tarnybą ir reguliuojant valstybės tarnybos santykius), valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemos pertvarka turėtų būti atliekama sistemiškai, neišskiriant tam tikrų valstybės institucijų ar valstybės tarnautojų grupių. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, diferencijuotas valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo santykių teisinis reguliavimas iš principo nėra negalimas, tačiau būtina paisyti konstitucinių asmenų lygiateisiškumo, teisingumo, proporcingumo principų (2007 m. kovo 20 d. nutarimas); pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybės tarnyba tam tikrose valstybės (savivaldybių) institucijose (kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis) būtų eliminuota iš bendros valstybės tarnybos sistemos arba kuris įtvirtintų privilegijuotą tam tikrų institucijų valstybės tarnautojų padėtį kitų analogiškų institucijų valstybės tarnautojų atžvilgiu arba, priešingai, jų diskriminavimą (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, siūlome palikti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 19 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir ją išdėstyti taip:

19 straipsnis. Darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema

<...>

4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);

Pritarti

 

 

9.

Seimo narys Algirdas Sysas,

2022-12-14

19

1

3

N

Argumentai:

Įstatymo projekte siūloma, pertvarkant valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo sistemą, atsisakyti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamosios dalies – priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą.

Remiantis Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2022-11-15 pateiktoje išvadoje išdėstytais argumentais, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas – pagal kurį, panaikinus valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pagal šio projekto 2 straipsnio 9 dalį perskaičiavus valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, iki keičiamo įstatymo įsigaliojimo valstybės tarnautojui nustatyta pareiginė alga, perskaičiuota įskaitant minėtą priedą, negalėtų būti sumažinta, kol jis eitų tas pačias pareigas (projekto 2 straipsnio 9 dalis) arba jį perkėlus į lygiavertes ar aukštesnes pareigas (keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalis), – nemotyvuotų valstybės tarnautojų, turinčių nemažą tarnybos Lietuvos valstybei stažą, dalyvauti konkursuose į aukštesnes pareigas, nes priimant į pareigas konkurso būdu jiems galėtų būti nustatytas ženkliai mažesnis pareiginės algos koeficientas. Todėl svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas šiuo atžvilgiu derėtų su konstituciniu reikalavimu įstatymais nustatyti tokį valstybės tarnautojų teisinį statusą, kuris suponuotų valstybės tarnybos, kaip sistemos, vidinį mobilumą, joje dirbančių asmenų žinių, įgūdžių ir patirties perimamumą.

Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, siūlome palikti galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme nustatytą valstybės tarnautojo darbo užmokesčio sudedamąją dalį – priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, tačiau atsižvelgiant į naują darbo užmokesčio skaičiavimo tvarką – sumažinti maksimalų šio priedo procentą iki 20 proc.

 

Pasiūlymas:

Papildyti projekto 19 straipsnio 1 dalį 4 punktu ir jį išdėstyti taip:

„4) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą (toliau – tarnybos stažas);“

Pritarti

 

 

10.

Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas, Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas

2023-01-31

19

1

2

 

Argumentai:

Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą VTĮ valstybės tarnautojams nebebūtų mokamas priedas už tarnybos stažą. Manytina, kad Tarnybos stažo Lietuvos valstybei nuvertinimas karjeros valstybės tarnyboje yra nepagrįstas, ypač tuomet kai nauja redakcija dėstomame VTĮ dar labiau akcentuojamas valstybės tarnautojų lojalumas. Tarnybos stažas tiesiogiai daro įtaką geresniems valstybės tarnautojų veiklos rezultatams, o priedas už stažą turi būti išsaugotas kaip viena iš valstybės tarnybai būdingų motyvacijos priemonių.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priemokos ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;

3) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.“

Pritarti

 

 

11.

Seimo nariai Rita Tamašunienė, Jonas Pinskus, Agnė Širinskienė, Česlav Olševski; Remigijus Žemaitaitis, Beata Pietkiewicz, Andrius Palionis,

2022-12-08

 

Stažas

21

3

 

N

Argumentai:

Žr. prie 8 pasiūlymo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti šį straipsnį 3 dalimi:

21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą

<...>

3. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Komitetas pritarė Seimo nario A. Syso pasiūlymui.

 

12.

Seimo narys Algirdas Sysas,

2022-12-14

21

3

 

N

Argumentai:

Žr. argumentus prie 9 pasiūlymo.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 21 straipsnio pavadinimą ir papildyti šį straipsnį 3 dalimi:

„21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos stažą

„3. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“

Pritarti

 

13.

Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas, Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas

2023-01-31

21

 

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„21 straipsnis. Priemokos ir priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą

1. Valstybės tarnautojui  skiriamos šios priemokos:

1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas, ar profesinės karo tarnybos kario pareigybei nustatytas funkcijas, išskyrus funkcijas, kurių valstybės tarnautojas negali atlikti dėl profesinės karo tarnybos specifikos. Priemokos už pavadavimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;

2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos. Priemokos už papildomų užduočių atlikimą dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos;

3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės. Priemokos dydį nustato valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo, tačiau ši priemoka negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos.

2. Valstybės tarnautojui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos.

3. Valstybės tarnautojams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 30 procentų pareiginės algos.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Komitetas pritarė Seimo nario A. Syso pasiūlymui..

14.

Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas, Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas

2023-01-31

22

1

5

 

N

Argumentai:

Teigtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(3) yra nepagrįstai pamiršta valstybės tarnautojų kokybiškos veiklos ir kompetencijos didinimo skatinimo priemonė, susijusi su jų kvalifikacijos tobulinimo finansavimu. Ši spraga gali būti užpildyta Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį papildant nauju 5 punktu.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 1 dalį nauju 5 punktu:

„5) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip valstybės tarnautojo vienos pareiginės algos dydžio suma per metus.“

Pritarti

 

15.

Seimo narys Algirdas Sysas,

2022-12-14

30

1,

4

 

 

Argumentai:

Valstybės tarnautojams keliami ypatingi bendrieji ir specialieji reikalavimai bei tam tikri ribojimai, kurie netaikomi ar tik iš dalies taikomi asmenims, dirbantiems pagal darbo sutartis. Didesnių, palyginus su reikalavimais darbuotojams, reikalavimų taikymas implikuoja ir tam tikrų papildomų garantijų taikymą valstybės tarnautojams.

Siūlome grąžinti šiuo metu Valstybės tarnybos įstatyme galiojančią kasmetinių atostogų tvarką.

 

Pasiūlymas:

Papildyti Įstatymo projekto 30 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:

„30 straipsnis. Atostogos

1. Valstybės tarnautojui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojui, kuris pripažintas neįgaliuoju, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojui už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.

2. Be šio straipsnio 1 dalyje ir Darbo kodekse numatytų atostogų, valstybės tarnautojams suteikiamos šios atostogos:“

Pritarti

 

 

16.

Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas, Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas

2023-01-31

30

 

 

 

 

Argumentai:

Pagal Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomame VTĮ 30 straipsnyje nurodyta, kad valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos. Galiojančio dabar valstybės tarnautojų atostogų reglamentavimo panaikinimas būtų ženklus valstybės tarnybos sąlygų pabloginimas. Toks tarnybos sąlygų pabloginimas nėra pagrįstas išsamiu siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimu. Toks galiojančio valstybės tarnautojų atostogų teisinio reguliavimo keitimas, nustatant trumpesnės trukmės valstybės tarnautojų kasmetines atostogas, galimai pažeidžia teisėtų lūkesčių principą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„30 straipsnis. Atostogos

1. Valstybės tarnautojams suteikiamos Darbo kodekse numatytos atostogos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams, vieniems auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat valstybės tarnautojams, kurie pripažinti neįgaliaisiais, suteikiamos27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Valstybės tarnautojams už kiekvienų 5 metų tarnybos stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.

2. Be Darbo kodekse šio straipsnio 1 dalyje numatytų atostogų, valstybės tarnautojams suteikiamos šios atostogos:

1) iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos karjeros valstybės tarnautojui dėl šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje ir dėl šio įstatymo 16 straipsnyje nustatyto perkėlimo į kitas pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, dėl perkėlimo dirbti į specialiąsias misijas, taip pat dėl karjeros valstybės tarnautojo laikino perkėlimo dirbti į tarptautinę ar Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją skiriama iki 5 darbo dienų persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį valstybės tarnautojui mokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) valstybės tarnautojui jį į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas;

3) valstybės tarnautojui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos stažą toje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jo ir į pareigas jį priimančio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju valstybės tarnautojui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas. Pasinaudoti šiomis atostogomis valstybės tarnautojas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus;

4) nemokamos atostogos iki 3 mėnesių per vienus darbo metus dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens ir valstybės tarnautojo susitarimu.“

Pritarti iš dalies

 

Argumentai:

Komitetas pritaria pasiūlymui dėl kasmetinių atostogų, tačiau nepritaria pasiūlymui dėl nemokamų atostogų. Nemokamų atostogų suteikimo atvejai išsamiai aptarti Darbo kodekse, kurio nuostatos valstybės tarnautojams taikomos subsidiariai (kai klausimai nėra sureglamentuoti Valstybės tarnybos įstatyme).

17.

Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas, Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas

2023-01-31

31

 

 

N

Argumentai:

Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(3) yra galimai pažeidžiamas balansas tarp nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų veiklos ir etikos principus (savo esme – valstybės tarnautojų pareigas) ir nuostatų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų teises. Ši spraga gali būti užpildyta Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą Valstybės tarnybos įstatymą papildant nauju 31 straipsniu, kuriuo būtų nustatomos svarbiausios (beje – įtvirtintos ir šiuo metu galiojančiame Valstybės tarnybos įstatyme) valstybės tarnautojų teisės.

 

Pasiūlymas:

Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomą Valstybės tarnybos įstatymą papildyti nauju 31 straipsniu:

„31 straipsnis. Valstybės tarnautojų teisės

1. Valstybės tarnautojai turi teisę:

1) gauti įstatymų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:

a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);

b) už darbą atliekant savivaldybės tarybos nario pareigas ne tarnybos (darbo) metu arba tarnybos (darbo) laiku;

c) kitą šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;

2) į Darbo kodekse nustatytas atostogas, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka suteikiamas kasmetines papildomas atostogas;

3) į socialinio draudimo pensiją, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;

4) streikuoti, išskyrus valstybės tarnautojus, einančius valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos padalinio vadovo ar aukštesnes pareigas;

5) būti profesinių sąjungų, organizacijų ar susivienijimų nariais, taip pat politinių partijų ar organizacijų nariais ne tarnybos (darbo) laiku, išskyrus valstybės tarnautojus, atliekančius savivaldybės tarybos nario pareigas, dalyvauti politinėje veikloje (taikant įstatymu nustatytus apribojimus);

6) būti atleisti nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Seimo, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento ar savivaldybių tarybų rinkimuose įstatymų nustatyta tvarka paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudami darbo užmokesčio;

7) būti paskirti (išrinkti) eiti pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose;

8) tobulinti kvalifikaciją valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ar kitomis teisėtomis lėšomis;

9) į karjerą valstybės tarnyboje pagal turimą kvalifikaciją;

10) į saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas ir būti aprūpinti kokybiška darbo įranga ir priemonėmis, o naudodami asmeninę įrangą ir priemones, – į kompensaciją už jų naudojimą;

11) į ne trumpesnę negu vieno mėnesio nuo priėmimo, perkėlimo ar grįžimo į pareigas dienos adaptaciją (su mentoriumi arba be mentoriaus) Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Nepritarti

Argumentai:

Siūlomas įstatymo projekto papildymas yra perteklinis.

Dalis siūlomų įtvirtinti valstybės tarnautojų teisių yra nustatytos kituose įstatymuose ar teisės aktuose, pvz., gauti apmokėjimą už darbą, gauti socialinio draudimo pensiją, streikuoti, būti profesinių sąjungų nariais ir kt.

Kitos teisės – teisė į kvalifikacijos tobulinimą, teisė į atostogas ir kt. įtvirtinta kituose įstatymo projekto straipsniuose.

18.

Seimo narys Jurgis Razma,

2023-02-01

 

33

4

 

 

Argumentai:

Projekto 33 straipsnio 4 dalyje numatyta garantija įstaigų vadovams ar valstybės karjeros valstybės tarnautojams (kai jie atleidžiami 35 straipsnio1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu – kai pasibaigia įstaigos vadovo kadencija ar karjeros valstybės tarnautojo kadencija) per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos būti priimtiems į lygiavertes arba žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas valstybės institucijoje be konkurso. Panaši garantija numatyta ir Konstitucinio Teismo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią „pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui, išskyrus kai Konstitucinio Teismo teisėjas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka, teisėjui turi būti suteiktas iki tol turėtas darbas arba pareigos valstybinėse įstaigose, o jei galimybių nėra, – kitas tolygus darbas arba pareigos“. Atsižvelgiant į tai, kad šios garantijos vykdymas vyksta per tą pačią Vyriausybės įgaliotą instituciją, kuriai pavesta spręsti su valstybės tarnyba susijusius klausimus, tokios garantijos įgyvendinimas turėtų būti reglamentuotas būtent šiame įstatyme.

Atsižvelgiant į tai siūlau papildyti Projekto 33 straipsnio 4 dalį, nustatant garantijos teisėjams, kurie prieš tapdami teisėjais ėjo karjeros valstybės tarnautojo ar vadovo (išskyrus įstaigos vadovo, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), pareigas, įgyvendinimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 33 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Įstatymuose nustatytai kadencijai į pareigas priimti įstaigų vadovai, išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, ar kadencijai priimti karjeros valstybės tarnautojai Vyriausybės nustatyta tvarka per 6 mėnesius nuo atleidimo iš pareigų dienos (kai iš pareigų atleidžiama šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu) gali būti priimti į lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje pačioje valstybės įstaigoje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje be konkurso. Ši garantija taikoma ir kadencijai priimtam teisėjui, pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejį, kai Konstitucinio Teismo teisėjas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

Nepritarti

Argumentai:

Baigęs kadenciją įstaigos vadovas, gali būti paskirtas be konkurso, nes jis, laimėjęs konkursą, užėmė valstybės tarnautojo – įstaigos vadovo pareigas ir vykdė valstybės tarnautojo funkcijas. Numatant galimybę paskirti į kitas pareigas be konkurso, didinamas valstybės tarnautojų korpuso formavimo efektyvumas, išvengiama perteklinių procedūrų.

Skyrimo į teisėjus procedūra yra kitokia – laikomas egzaminas arba teisėjas skiriamas politiniu sprendimu. Teismai ir teisėjai vykdo teisingumą, jie nevykdo valstybės tarnautojų funkcijų.

Be to, be konkurso skiriant į valstybės tarnautojo pareigas būtų sudėtinga  nustatyti, kokios pareigos yra lygiavertės buvusioms teisėjo pareigoms, manytina, kad tokių pareigų valstybės tarnyboje nėra. Tad siūlomas pakeitimas taptų neįgyvendinamas.

 

19.

Seimo narys Algirdas Sysas,

2022-12-13

36

 

 

N

Argumentai:

Įvertinus tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(3) nėra numatyta aiškaus teisinio reglamentavimo, susijusio su profesinių sąjungų veikla, garantijomis, kolektyvinių sutarčių sudarymo galimybėmis valstybės tarnyboje, siūloma pagal analogija su Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutu įtvirtinti atskirą skyrių „Profesinių sąjungų veiklos ypatumai“.

Taip pat siekiant užtikrinti, kad valstybės tarnautojų, kurie yra profesinių sąjungų nariai, veiklos vertinimas būtų atliekant objektyviai, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, siūlytina įstatyme įtvirtinti, kad atliekant valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą vertinime galėtų dalyvauti profesinės sąjungos atstovas:

 

Pasiūlymas:

Siūlau įtraukti atskirą skyrių „Profesinių sąjungų veiklos ypatumai“. Šį atskirą skyrių įtraukti VIII numeriu pakeičiant tolimesnių straipsnių eiliškumo tvarką, ir jį išdėstyti taip:

 

„VIII SKYRIUS

PROFESINIŲ SĄJUNGŲ VEIKLOS YPATUMAI

 

36 straipsnis Profesinių sąjungų veiklos ypatumai.

1. Valstybės tarnautojai specialių įstatymų ir šio įstatymo nustatyta tvarka gali steigti profesines sąjungas ar stoti į jas savo interesams ginti.

2. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas ir vadovo pavaduotojai negali būti statutinėje įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos nariai.

3. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos kolektyvinė sutartis yra rašytinis susitarimas, kurį sudaro įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo ir valstybės tarnautojams atstovaujančios valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos ir kuriame nustatomos šių institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojų darbo ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos kolektyvinėje sutartyje negali būti nustatyta papildomų sąlygų, susijusių su papildomomis valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų lėšomis. Šakos kolektyvinė sutartis yra profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių vienoje viešojo administravimo veiklos srityje tarnaujantiems valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos rašytinis susitarimas, kuriame nustatomos visų tos viešojo administravimo veiklos srities valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, darbo ir poilsio laiko ir kitos socialinės bei ekonominės sąlygos. Valstybės tarnautojams taikoma profesinių sąjungų organizacijų (susivienijimo, federacijos, centro ir kitų), atstovaujančių valstybės tarnautojams, ir Vyriausybės sudaryta nacionalinė kolektyvinė sutartis, kurioje nustatomos Lietuvos valstybės tarnautojų darbo užmokesčio, darbo, poilsio laiko ir kitos socialinės ir ekonominės sąlygos.

4. Profesinių sąjungų veikla valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti sustabdyta ar nutraukta, jeigu ji prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams ar trukdo įgyvendinti valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos funkcijas siekiant užtikrinti žmogaus teises ir viešąjį saugumą.

5. Valstybės tarnautojų profesinių sąjungų nariams negali būti taikomos tarnybinės nuobaudos dėl jų narystės profesinėse sąjungose, dėl atstovavimo valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų profesinių sąjungų nariams ar dėl veiklos profesinėse sąjungose. Skiriant tarnybines nuobaudas pareigūnams profesinių sąjungų nariams, išskyrus tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

6. Profesinių sąjungų nariai, atleisti iš pareigų jų pačių prašymu dėl išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus įgaliojimams einant renkamąsias pareigas, jų prašymu grąžinami į iki išrinkimo eitas pareigas, o kai jų nėra, – į kitas lygiavertes pareigas toje pačioje arba šio asmens rašytiniu sutikimu kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, o kai ir šių pareigų nėra, – šio asmens rašytiniu sutikimu į žemesnes pareigas toje pačioje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje.

7. Profesinės sąjungos veiklai valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje sudaromos sąlygos, nustatytos profesinės sąjungos susitarime su valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovu.

8. Valstybės tarnautojai, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, turi teisę dalyvauti sprendžiant valstybės tarnautojų profesinius, ekonominius ir socialinius klausimus, taip pat profesinių sąjungų organizacinėje veikloje. Tam skiriama iki 120 valandų darbo laiko per metus ir už šį laiką mokamas darbo užmokestis. Valstybės tarnautojams, kurie yra profesinių sąjungų atstovai, šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatytas kitas profesinių sąjungų veiklai vykdyti skiriamų darbo valandų skaičius per metus.

9. Šakos kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta galimybė darbo laiku organizuoti profesinių sąjungų narių susirinkimus (jiems vadovauti), naudoti profesinių sąjungų veiklai tarnybines patalpas, ryšio ir transporto priemones.

10. Jeigu valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir vertinamas valstybės tarnautojas yra profesinės sąjungos narys, valstybės tarnautojo prašymu gali būti kviečiamas profesinės sąjungos atstovas dalyvauti šio valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinime.“

Nepritarti

Argumentai:

Visų dirbančiųjų teisė stoti į profesines sąjungas yra įtvirtinta Darbo kodekse.

Įstatymo projektas papildytas nuostata, kad Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. Ši nuostata reiškia, kad minėtiems kolektyviniams santykiams Darbo kodekso nuostatos taikomos be jokių išimčių, todėl perrašyti Darbo kodekso nuostatų į įstatymo projektą netikslinga. Be to, Darbo kodekso 194 straipsnis apibrėžia ir kolektyvinių derybų viešajame sektoriuje ypatumus.

Įstatymai neturi diferencijuoti profesinių sąjungų atstovų garantijų priklausomai nuo to, kokio sektoriaus – viešojo ar privataus – dirbančiuosius vienija profesinė sąjunga. Papildomos garantijos turi būti kolektyvinių derybų objektas ir  nustatomos kolektyvinėse sutartyse.

20.

Seimo nariai: Kęstutis Vilkauskas, Gintautas Paluckas, Eugenijus Sabutis, Algirdas Sysas

2023-01-31

36

1

 

 

Argumentai:

Manytina, kad Vidaus reikalų ministerijos kompetencija (įgaliojimai) valstybės tarnybos klausimais yra apibrėžta nepakankamai išsamiai. Ši spraga gali būti užpildyta pakeičiant Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį ir detaliau apibrėžiant Vidaus reikalų ministerijos kompetenciją valstybės tarnybos klausimais.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Vidaus reikalų ministerija:

1) formuoja valstybės politiką ministrui pavestoje valstybės tarnybos valdymo srityje organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;

2) teikia Vyriausybei su valstybės tarnyba susijusių teisės aktų projektus;

3) prižiūri, kaip įgyvendinami šis įstatymas ir su juo susiję teisės aktai, teisės aktuose nustatytais atvejais ir tvarka atlieka patikrinimus įstaigose, taip pat tiria asmenų pranešimus, skundus ir prašymus dėl šio įstatymo ir kitų su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimo, teikia metodinę pagalbą ir konsultuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų taikymo klausimais arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai;

4) analizuoja patirtį valstybės tarnybos valdymo klausimais, dalyvauja kuriant žmogiškųjų išteklių valdymo standartus valstybės tarnyboje, teikia pasiūlymus įstaigoms žmogiškųjų išteklių valdymo valstybės tarnyboje tobulinimo klausimais arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai;

5) vykdo pokyčių valstybės tarnyboje stebėseną ir jos rezultatus skelbia Valstybės tarnybos departamento interneto svetainėje arba šią funkciją paveda vykdyti Vyriausybės įgaliotai institucijai ar įstaigai;

3 6) atlieka kitas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas valstybės tarnybos valdymo srityje.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Atsižvelgiant į įstatymo projekte jau išdėstytų Vidaus reikalų ministerijos ir Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijų turinį, siūlomos funkcijos priskirtinos Vyriausybės įgaliotai įstaigai.

21.

Seimo narys Jurgis Razma,

2022-11-28

2(P)

8

 

 

Argumentai:

Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(2) (toliau tekste – ir Projektas) 1 straipsniu, naujai išdėstoma Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 redakcija, o 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 8 dalyje, be kita ko, nustatoma: „Įsigaliojus šiam įstatymui vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos parengtas rekomendacijas, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes.“

Atsižvelgiant į tai, kad kriterijai, pagal kuriuos valstybės tarnautojui paliekamas valstybės tarnautojo statusas arba jis jo netenka, bus nustatyti tik vidaus reikalų ministerijos parengtose rekomendacijose, todėl sprendimas priskirti ar nepriskirti valstybės tarnautojo pareigybei pavestas funkcijas vidaus administravimui, nebus vienodas valstybės tarnyboje ir tais atvejais, kai funkcijų turinys bus tapatus. Toks priskyrimas nebuvo tinkamai įvykdytas ankstesniu laikotarpiu, po įvykdyto priskyrimo nemaža dalis technines funkcijas vykdančių darbuotojų tapo valstybės tarnautojais. Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo galia tenka laikinai suburtai Komisijai, kuri sudaryta iš valstybės tarnautojų ir priima galutinį sprendimą (komisijos sprendimo niekas netikrina). Tai neatitinka konstitucinio atsakingo valdymo ir skaidrumo principų. Atsižvelgiant į tai, siūlau nustatyti aiškius kriterijus, pagal kuriuos konkrečios funkcijos, apibūdinant jų turinį, yra arba nėra priskirtinos vidaus administravimui. Kartu sudaryti galimybę dėl atskirų valstybės tarnybos institucijų specifikos, kilus ginčui, perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgiant į vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.

Pagal Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalį ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad ministras vadovauja ministerijai, todėl būtent ministras gali išleisti (priimti) teisės aktus, o ne ministerija, kuri gali tik rengti teisės aktų projektus (ne priimti, išleisti teisės aktus), todėl šis straipsnis taip pat koreguotinas, nustatant, kad ministras, o ne ministerija nustato kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, siūlome minėtą 2 straipsnio 8 dalies nuostatą išdėstyti taip:

„8. Įsigaliojus šiam įstatymui valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro parengtas rekomendacijas nustatytais kriterijais, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti įstaigos vadovui. Kilus ginčui tarp Komisijos narių daugumos sprendimo ir įstaigos vadovo, pastarasis gali perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro įsakymu nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui.

 

Pasiūlymas:

Vadovaujantis pirmiau išdėstytais argumentais pakeisti projekto 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas.

<...>

8. Įsigaliojus šiam įstatymui valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2987 2 straipsnio 11 dalimi valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudarytos komisijos, atsižvelgdamos ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro įsakymu parengtas rekomendacijas nustatytais kriterijais, peržiūri įstaigos pareigybių sąraše esančias valstybės tarnautojų pareigybes ir jų sąrašą teikia tvirtinti įstaigos vadovui. Kilus ginčui tarp Komisijos narių daugumos ir įstaigos vadovo priimtų sprendimų, pastarasis gali perduoti jį spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui, atsižvelgdamas į vidaus reikalų ministro nustatytus kriterijus, pagal kuriuos valstybės tarnautojo pareigybei pavestos funkcijas priskirtinos vidaus administravimui. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančios valstybės tarnautojų pareigybės iki 2025 m. sausio 1 d. turi būti panaikintos arba vietoje vietoj jų įsteigtos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybės. Naikinant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, su jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Komitetas pritaria dėl kriterijų nustatymo.

Pareigybių vertinimo komisijos nėra savarankiški subjektai, kurie priima galutinius sprendimus – galutinį sprendimą priima valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovas, tvirtindamas pareigybių, kurių pavestos funkcijos yra priskirtinos vidaus administravimui, sąrašą ir atitinkamai – sprendimus dėl valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančių valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo. Todėl nėra pagrindo kilti ginčui tarp Komisijos narių daugumos ir įstaigos vadovo priimtų sprendimų, ir atitinkamai, nėra tikslinga nustatyti, kad šie ginčai būtų perduodami spręsti Vyriausybės įgaliotos institucijos vadovui.

 

22.

Seimo narys Algirdas Sysas

2023-03-23

2

17

 

 

Argumentai:

Įsigaliojus šitai nuostatai gali stipriai nukentėti darbo rinka ir atsirasti dvejopa problema. Atleidus kvalifikuotus darbuotojus, kurie valstybės tarnyboje išdirbo dešimtmečius, kai jiems iki pensinio amžiaus lieka 5 metai, susirasti kitą darbą praktiškai neįmanoma ir jie papildys bedarbių gretas.

Įvertinus esamą situaciją siūlau valstybės tarnautojams, kurie neįgijo aukštojo išsilavinimo, nebūtų atleidžiami iš darbo, kai jiems iki senatvės pensijos lieka ne daugiau kaip 5 metai, o jų darbo funkcija nėra perteklinė ir darbas buvo atliekamas kvalifikuotai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas

14. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas priimti valstybės tarnautojai, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, toliau eina pareigas, bet ne ilgiau kaip iki 2024 m. sausio 1 d., išskyrus tuos, kuriems iki senatvės pensijos lieka ne daugiau kaip 5 metai. Per šį laikotarpį aukštojo išsilavinimo neįgiję valstybės tarnautojai atleidžiami iš einamų pareigų, nemokant jiems išeitinės išmokos.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Komitetas pritarė pasiūlymui atsisakyti reikalavimo išsilavinimo neįgijusiems valstybės tarnautojams jį įgyti. Tačiau numatė, kad tokie valstybės tarnautojai negali būti perkeliami į kitas valstybės tarnautojo pareigas ir jiems negali būti pratęsiamas valstybės tarnybos laikas.

 

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Socialinių reikalų ir darbo komitetas,

2022-12-16

 

 

 

*

Pasiūlymas:

Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2066(3) ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems papildomas Komitetas pritarė.

Pritarti

 

2.

Ateities komitetas,

2022-12-19

 

 

 

*

Pasiūlymas:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo NR. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui NR. XIVP-2066(3) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė;

Pritarti

 

3.

Ateities komitetas,

2022-12-19

 

 

 

*

Pasiūlymas:

Atkreipti Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėmesį, kad vykdant valstybės tarnybos tobulinimą būtina turėti valstybės tarnybos ilgalaikės raidos koncepciją platesniame viešojo valdymo raidos kontekste, susietą su globaliomis viešojo valdymo raidos tendencijomis, valstybės ilgalaikės pažangos vizija ir strateginėmis ambicijomis. Ši koncepcija turėtų apimti valstybės tarnybos išskirtinumo viešojo administravimo sistemoje apibrėžtį ir pagrindimą (plg. angl. civil service vs public service), į ateities visuomenės poreikius orientuotą valdysenos modelį, institucinę sąrangą, kompetencijų raidos sampratą ir skaitmeninę transformaciją;

Pritarti

 

4.

Ateities komitetas,

2022-12-19

 

 

 

*

Pasiūlymas:

Siūlyti Vyriausybei, kad tokia koncepcija būtų parengta ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikta kartu su valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2050“ demokratinės kultūros ir valdysenos strateginės ambicijos įgyvendinimo kelrodžiu.

Pritarti

 

5.

Ateities komitetas,

2022-12-19

 

 

 

I

Argumentai:

Teikiamas naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projektas Nr. XIVP-2066(3) reguliuoja tik valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, priėmimą ir atleidimą, karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją (1 str. 1 d.), todėl jo pavadinimas neatitinka turinio. Atsižvelgiant į teisės akto projekto turinį, siūlytina tikslinti įstatymo projekto pavadinimą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBĖS TARNYBOS TARNAUTOJŲ

ĮSTATYMAS“

Nepritarti

Argumentai:

Keičiamo įstatymo pavadinimas atitinka jo turinį. Keičiamas įstatymas nustato ne tik pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, bet ir valstybės tarnybos politiką  formuojančias ir įgyvendinančias institucijas ir jų kompetenciją.

Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalis sako, kad piliečiai turi teisę <...> lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą. Ne tapti tarnautoju, o stoti į valstybinę tarnybą.

6.

Ateities komitetas,

2022-12-19

3

11,

12

 

 

 

Argumentai:

Teikiamame naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) 2 straipsnis reglamentuoja šio įstatymo sąvokas. Tačiau siūlomoje redakcijoje nėra reglamentuojama pagrindinė – valstybės tarnybos sąvoka.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad Valstybės tarnautojais laikytini tie valstybės ar savivaldybių institucijose dirbantys asmenys, kurie priima sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvauja tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.). Konstitucinis Teismas taip pat pažymi, kad pagal Konstituciją valstybės tarnyba taip pat nelaikytina tokia veikla, kai asmenys, nors ir dalyvauja vykdant valstybės (ar savivaldybių) funkcijas, tai daro ne dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose.

Pažymėtina, kad valstybės tarnyba apima siauresnį darbuotojų ratą, negu visi viešojo sektoriaus darbuotojai. Jų išskirtinumas – darbas įgyvendinant valstybės valdžios ir savivaldos institucijoms priskirtas viešojo administravimo funkcijas.

Konstitucinis Teismas taip pat yra nustatęs, kad pagal Konstituciją valstybės tarnyba taip pat nelaikytina tokia veikla, kai asmenys, nors ir dalyvauja vykdant valstybės (ar savivaldybių) funkcijas, tai daro ne dirbdami valstybės ar savivaldybių institucijose.

Atsižvelgiant į išsakytus argumentus, siūlytina tikslinti Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) 2 straipsnio 12 dalį, reglamentuojančią valstybės tarnautojo sąvoką, ir papildyti šį straipsnį nauja 13 dalimi, reglamentuojančia valstybės tarnybos sąvoką.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Valstybės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-2066(3) 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėtyti taip:

„12. Valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje ir atliekantis viešojo administravimo funkcijas arba užtikrinantis diplomatinės tarnybos institucijų ar prekybos atstovybių užsienyje funkcionavimą, arba padedantis valstybės, vietos ar teisminę valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, ir priimantis sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvaujantis tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą), išskyrus vidaus administravimo funkcijas, kaip jos apibrėžtos Viešojo administravimo įstatyme.“

 

Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį nauja 13 dalimi:

Valstybės tarnybavalstybės ir savivaldybių institucijose dirbantys asmenys, priimantys sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir (arba) teikiant viešąsias paslaugas (arba dalyvaujantys tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą) ir (arba) padedantys valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus vidaus administravimo funkcijas.“.

Nepritarti

Argumentai:

Įstatymo projekte valstybės tarnybos sąvokos turinys integruotas į valstybės tarnautojo sąvoką. Šių dviejų sąvokų suliejimas atitinka teisėkūros ekonomiškumo principą ir sumažina teisinių kolizijų riziką keičiantis teisės aktų nuostatoms.

 

7.

Ateities komitetas,

2022-12-19

9

2

 

 

Argumentai:

Pažymėtina, kad kai kuriose pažangiose šalyse gabiems asmenims leidžiama stoti į doktorantūrą arba meno aspirantūrą ir neįgijus magistro laipsnio, todėl privalomas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį tokių asmenų atžvilgiu būtų diskriminacinis. Valstybės tarnybos reforma siekiama į vadovų pareigas pritraukti aukščiausios kvalifikacijos, inovatyvius ir kūrybiškus asmenis. Vyriausybės politika taip pat siekiama padidinti mokslininkų ir kitų tyrėjų judumą darbo rinkoje, didinti jų skaičių verslo įmonėse ir viešajame sektoriuje. Trečiosios pakopos aukštąjį išsilavinimą turinčių vadovų skaičiaus didėjimas padidins viešojo sektoriaus imlumą naujovėms, dėmesį viešosios politikos sprendimus pagrindžiantiems įrodymams ir paskatins talentus, įgijusius mokslines kvalifikacijas, rinktis ne tik privataus verslo kelią, bet ir tarnybą valstybei.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas, turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus bendruosius reikalavimus ir turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba mokslo (meno) daktaro laipsnį, arba jiems lygiavertę kvalifikaciją.“.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Žodžiai „arba mokslo (meno) daktaro laipsnį” yra pertekliniai, nes iš asmens, priimamo į įstaigos vadovo pareigas reikalaujama ne žemesnio kaip magistro kvalifikacinio laipsnio, o tai apima lygiaverčius ir aukštesnius kvalifikacinius laipsnius.

8.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2023-03-15

 

 

 

*

Pasiūlymas:

Siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-2066(3) tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, kitų institucijų pastabas, Seimo narių pasiūlymus, kuriems pritarė Teisės ir teisėtvarkos komitetas, ir projekto nuostatas  sukonkretinti atsižvelgiant į antikorupcinio vertinimo išvadą.

Pritarti

 

9.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2023-03-15

2(P)

1

 

 

Pasiūlymas:

Komitetas siūlo nustatyti vienodą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų  įstatymų įsigaliojimą visoms valstybės tarnautojų grupėms – nuo 2024 m. sausio 1 d.

Pritarti

 

10.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas,

2023-03-15

 

 

 

*

Pasiūlymas:

Komitetas  taip pat siūlo pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui apsvarstyti galimybę nustatyti, kad teisėjų ir prokurorų atlyginimų modelis įsigaliotų ankščiau už Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlomą Valstybės tarnybos įstatymo ir jo lydimųjų įstatymų projektų įsigaliojimo datą.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Komitetas pritarė, kad teisėjų atlyginimo modelis įsigaliotų 2023-07-01, o dėl prokurorų atlyginimo modelio bus sprendžiama Seimo 2023 m. rudens sesijoje.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektui XIVP-2066(4) ir Komiteto išvadai.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

1

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Seimo Kanceliarijos Teisės departamento (toliau – TD) 2 pastabą ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir sistemiškumo, 1 straipsnyje nustatoma įstatymo paskirtis, o įstatymo taikymo nuostatos dėstomos 2 straipsnyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

Šis įstatymas nustato pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, bendruosius priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas reikalavimus, valstybės tarnautojų priėmimą į pareigas ir atleidimą iš jų, valstybės tarnautojų karjerą, atsakomybę, socialines ir kitas garantijas, susijusias su tarnybos ypatumais, valstybės tarnybos politiką formuojančiąas ir įgyvendinančiąas institucijas ir jų kompetenciją.“

Pritarti

 

2.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

2

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į Komiteto 1 pasiūlymą, įstatymo taikymo nuostatos dėstytinos atskirame straipsnyje.

Valstybės tarnybos santykiai nėra darbo santykiai, todėl iš įstatymo projekto turi būti eliminuojamos visos nuostatos, kurios valstybės tarnybą įvardija kaip darbo santykius.

Kolektyvinėmis sutartimis negalima pakeisti įstatymo projekto nuostatų, tačiau galima susitarti dėl kitų papildomų garantijų.

Valstybės pareigūnus gali skirti ir Ministras pirmininkas, pvz., Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (toliau – VATESI) viršininko pavaduotojus. Galimybė atkurti karjeros valstybės tarnautojo statusą turi būti sudaryta ir Ministro Pirmininko skiriamiems valstybės pareigūnams.

Atostogų garantija ne nuolat dirbantiems, o tik periodiškai komisijų, tarybų, fondų valdybų veikloje dalyvaujantiems valstybės pareigūnams neturėtų būti taikoma.

Įstatymo projekto nuostatos derinamos tarpusavyje, atsižvelgiant į tai, kad yra numatytas amžiaus reikalavimas valstybės tarnautojams.

Šis įstatymas neturi būti taikomas ne tik valstybės ir savivaldybių įmonių darbuotojams, bet ir valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbuotojams. Sąvoka „valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės“ apima ir valstybės ir savivaldybių įmones.

Komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui dėl seniūnų.

Pagal Vietos savivaldos įstatymą, administracijos direktorius yra mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas (tai nurodyta ir įstatymo projekto 2 priede), tad jis patenka į mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo tarnautojų kategoriją ir atskirai jo vardyti nereikia.

 

Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Tiek, kiek nereglamentuoja šis įstatymas, valstybės tarnautojų darbo santykius, socialines ir kitas garantijas nustato Lietuvos Respublikos darbo kodeksas ir kiti darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys teisės aktai. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.

2. Kolektyvinėse sutartyse galima susitarti dėl geresnių darbo užmokesčio, skatinimo sąlygų, atostogų, socialinių ar kitų garantijų, negu nustatyta šiame įstatyme ar kitose darbo teisės normose Kolektyvinėms deryboms ir kolektyvinių sutarčių sudarymui valstybės tarnyboje taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodeksas.

3. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleriui šis įstatymas taikomas be išlygų. Lietuvos Respublikos Seimo kancleriui šis įstatymas taikomas tiek, kiek jo statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo statutas.

4. Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams, kitiems Seimo, Respublikos Prezidento ar, Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko paskirtiems valstybės pareigūnams, valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams ir nariams, taip pat pagal specialiuosius įstatymus įsteigtų komisijų, tarybų, fondų valdybų pirmininkams ir nariams mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 45 straipsnis (tiek, kiek jų nepriekaištingos reputacijos nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialių įstatymų nuostatos), 27, 28 straipsniai, 34 straipsnio 2 dalis (tiek, kiek materialinių pašalpų skyrimo nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialių įstatymų nuostatos) ir 36 straipsniai (taikomas tik.

5. Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams taikomas šio įstatymo 37 straipsnis).

6. Šioje straipsnio 4 dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams, išskyrus tuos, kurie tik periodiškai dalyvauja komisijų, tarybų, fondų valdybų posėdžiuose, ir tuos, kurių kasmetines atostogas reglamentuoja specialūsieji įstatymai, taip pat taikomos šio įstatymo 30 straipsnio 1, 2 ir 3 daliys ir 31 straipsnio 2 dalis.

7. Kai šio straipsnio 4 dalyje nurodytiems valstybės pareigūnams sukanka 65 metai, jie gali savo noru atsistatydinti iš pareigų. Išeitinė išmoka jiems apskaičiuojama ir mokama kaip valstybės tarnautojams, atleidžiamiems iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, jeigu specialiuosiuose įstatymuose nenustatyta kitaip.

48. Šis įstatymas netaikomas:

1) valstybės politikams;

2) Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir kitų teismų teisėjams, prokurorams;

3) prokurorams;

34) Lietuvos banko valdybos pirmininkui, jo pirmininko pavaduotojams, valdybos nariams ir kitiems Lietuvos banko tarnautojams;

45) profesinės karo tarnybos kariams;

56) valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių darbuotojams;

67) viešųjų įstaigų darbuotojams;

78) darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis ir gaunantiems darbo užmokestį iš valstybės ir savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų (toliau – darbuotojai);

89) žvalgybos pareigūnams;

910) Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;

1011) statutiniams valstybės tarnautojams vidaus tarnybos sistemos pareigūnams;

12) diplomatams;

1113) Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams;

1214) valstybės kontrolieriui, jo valstybės kontrolieriaus pavaduotojams ir kitiems Lietuvos Respublikos Vvalstybės kontrolės darbuotojams.

59. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui netaikomi šio įstatymo 5 6 straipsnis, 8 9 straipsnio 1 ir 2 dalys, 12 13 straipsnio 4 dalis ir 5 dalis (ta apimtimi, kurioje tiek, kiek nustatyta galimybė būti paskirtam antrai kadencijai numatoma tik po pirmosios kadencijos veiklos tikslų ir pasiektų rezultatų įvertinimo), 18 straipsnis, 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 21 straipsnis, 22 straipsnio 1 ir 2 dalys, 35 straipsnis, išskyrus 5 dalį. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovui tarnybinę atsakomybę reglamentuojantys šio įstatymo straipsniai taikomi tik tais atvejais, kai jis įtariamas padaręs šiurkštausų tarnybinioį nusižengimoą padarymu. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos vadovas atleidžiamas iš pareigų specialiajame įstatyme arba tiesiogiai taikomame Europos Sąjungos teisės akte nustatytais pagrindais.

10. Savivaldybės kontrolieriui netaikomi šio įstatymo 6 straipsnis, 13 straipsnio 4 dalis ir 5 dalis (tiek, kiek nustatyta galimybė būti paskirtam antrai kadencijai tik po pirmosios kadencijos veiklos tikslų ir pasiektų rezultatų įvertinimo) ir 18 straipsnis.

611. Priimant į sSeniūnoui pareigas, šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jo priėmimo į seniūno pareigas ir tarnybos sąlygų nenustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas.

712. Lietuvos Respublikos Seimo nuolatiniam atstovui, Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojui šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Lietuvos Respublikos Seimo nuolatinio atstovo įstatymas.

813. Kai savivaldybės teritorijoje įvedamas tiesioginis valdymas, šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savivaldybės administracijos direktoriaus statusą ir mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų atleidimą iš pareigų, taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos tiesioginio valdymo savivaldybės teritorijoje įstatymas.“

 

Įstatymo projekto 2-12 straipsnius laikyti atitinkamai 3‑13 straipsniais.

Pritarti

 

3.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

3

1

 

 

Argumentai:

Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė neskiria savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovų.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Aukštesnysis vadovas įstaigos vadovas (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu) ar valstybės pareigūnas, Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirtas vadovauti valstybės ar savivaldybės institucijaios ar įstaigaios vadovas – valstybės pareigūnaskitų įstatymų nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

4.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

3

7

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, pagal kurias politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų turės tik savivaldybės metras. Valstybės politiko sąvoka apibrėžta įstatymo projekte. Ji apima ir savivaldybės merą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, priimtas į pareigas jį pasirinkusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos įgaliojimų laikui arba kituose įstatymuose nustatytam laikui.“

Pritarti

 

5.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

3

9

 

 

Argumentai:

Sąvoka „statutinis valstybės tarnautojas“ skirta apibendrintai pavadinti dviejų kategorijų valstybės tarnautojus: vidaus tarnybos sistemos pareigūnus ir diplomatus. Vidaus tarnybos sistemos pareigūno ir diplomato sąvokos yra apibrėžtos specialiuosiuose įstatymuose.

Įstatymo projekte vartojamas sąvoka turinio prasme neapibrėžia naujos kategorijos valstybės tarnautojų, o tik pateikia nuorodą į kitus įstatymus.

Atsižvelgiant į TD pastabą, ši sąvoka nėra tinkama, nes statutai reglamentuoja ne tik vidaus tarnybos sistemos pareigūnų veiklą, bet ir pvz., universitetų darbuotojų, Seimo narių, tačiau šie asmenys nėra statutiniai valstybės tarnautojai.

Teisinio aiškumo dėlei, įstatymo projekte įvardintos konkrečios kategorijos – vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir diplomatai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir išbraukti jo 9 dalį:

9. Statutinis valstybės tarnautojas – valstybės tarnautojas, kurio tarnybą reglamentuoja įstatymu patvirtintas statutas arba Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymas.

 

2 straipsnio 10-12 dalis laikyti atitinkamai 9‑11 dalimis.

Pritarti

 

6.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

5

2

4

 

Argumentai:

Įstatymo projekto nuostatos derinamos tarpusavyje: įstatymo projekto 23 straipsnyje vardijami ne „šiurkštūs pažeidimai“, o „šiukštūs tarnybiniai nusižengimai“.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

4) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už šio įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3, 4, 5, 87, 98, 109 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus  tarnybinius nusižengimus arba šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padaręiusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos arba nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

Pritarti

 

7.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

6

4

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą,  atsisakoma 30 dienų aplinkybių pašalinimo termino. Šio straipsnio 3 dalyje yra išvardytos tokios aplinkybės kaip interesų konfliktas, prielaidos tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, valstybės tarnybos autoriteto diskreditavimas ir kt. Šios aplinkybės yra reikšmingos ir jos turi būti vertinamos nedelsiant, t. y. turi būti pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas ir sprendžiamas klausimas dėl valstybės tarnautojo nušalinimo nuo pareigų nelaukiant 30 dienų. Priešingu atvejų dar kurį  laiką būtų daroma žala valstybės tarnybai.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu nustatomos Paaiškėjus šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį arba užsiimti kita veikla, pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą nušalinti valstybės tarnautoją nuo pareigų ir įpareigoti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo nurodytų aplinkybių nustatymo pašalinti nurodytas aplinkybes. Nepašalinus šio straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali eiti kitų valstybės tarnautojo pareigų ir (ar) dirbti pagal darbo sutartį per 30 kalendorinių dienų, sprendžiama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės atsakomybės.“

Pritarti

 

8.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

7

 

 

 

Argumentai:

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupavimas sukuria papildomą administracinę naštą, t. y. turi būti atliekamas vertinimas ir priimami teisės aktai, kuriais institucijos ar įstaigos suskirstomo į grupes.

Tokio institucijų ir įstaigų grupavimo pasekmė – neteisingas darbo užmokestis valstybės tarnyboje už tokių pačių funkcijų vykdymą. Dirbtinai sumažintas žemesnėje grupėje esančių institucijų ir įstaigų konkurencingumas.

Valstybės tarnautojui turi būti teisingai atlyginama už tai, kokio pobūdžio ir kokios apimties funkcijas jis atlieka, nepriklausomai nuo to, kokiai grupei priskirtoje institucijoje ar įstaigoje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

7 straipsnis. Valstybės tarnautojų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai

„1. Valstybės tarnautojų (išskyrus įstaigų vadovus) pareigybės skirstomos į 9 grupes, nurodytas šio įstatymo 1 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 9 grupė. Įstaigų vadovų pareigybės skirstomos į 3 grupes, nurodytas šio įstatymo 2 priede. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 3 grupė.

2. Minimalūs Vvalstybės tarnautojų ir įstaigų vadovų  pareigybių grupių pareiginių algų minimalūs koeficientai ar koeficientų intervalai, priskirti valstybės tarnautojų pareigybių grupėms, pateikiami šio įstatymo 1 ir 2 prieduose. Valstybės tarnautojų pareiginių algų koeficientai nustatomi, atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirta valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga.

3. Kriterijai, kuriais vadovaujantis valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skirstomos į grupes, nustatyti šio įstatymo 3 priede. Seimas, atsižvelgdamas į šio įstatymo 3 priede nustatytus kriterijus, tvirtina Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros bei savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašą pagal  grupes. Vyriausybė, atsižvelgdama į šio įstatymo 3 priede nustatytus kriterijus, tvirtina šioje dalyje nenurodytų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal  grupes.

Pritarti

 

9.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

3 priedas

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad siūloma atsisakyti įstatymo projekto nuostatų, susijusių su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų skirstymu į grupes, turi būti atsisakoma ir įstatymo projekto 3 priedo (kriterijų, pagal kuriuos jos skirstomos į grupes).

 

Pasiūlymas:

Išbraukti 3 priedą:

 

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ SKIRSTYMO Į GRUPES KRITERIJAI

 

Eil. Nr.

Seimą, Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, teismų savivaldos institucijas aptarnaujančios įstaigos

Seimui ir (ar) Respublikos Prezidentui atskaitingos institucijos

Teismai ir prokuratūra

Kitos valstybės institucijos ir įstaigos

Savivaldybių institucijos ir įstaigos

Balai

1.

Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos pobūdis:

1.1.

padėjimas vykdyti Seimo funkcijas

 

arba

 

padėjimas vykdyti Respublikos Prezidento funkcijas

 

arba

 

padėjimas vykdyti Vyriausybės ir Ministro Pirmininko funkcijas

 

arba

 

teismų savivaldos institucijų aptarnavimas

 

dalyvavimas formuojant valstybės politiką nacionalinio saugumo srityje ir jos įgyvendinimas

valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas keliose valdymo srityse

100

1.2.

skundų nagrinėjimas dėl pareigūnų ir kitų asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių gali būti pažeistos asmens teisės, laisvės ar teisėti interesai

 

arba

 

dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

dalyvavimas formuojant daugiau kaip vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

 

arba

 

 

valstybės politikos formavimas ir įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

 

arba

 

Europos Sąjungos struktūrinių ir investicinių fondų administravimo ir kontrolės funkcijų vykdymas

80

1.3.

dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

 

arba

 

valstybės politikos įslaptintos informacijos apsaugos srityje įgyvendinimas

dalyvavimas formuojant vienos valdymo srities valstybės politiką ir jos įgyvendinimas

 

 

arba

 

valstybės politikos įgyvendinimas daugiau kaip vienoje valdymo srityje

 

arba

 

neteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos funkcijų vykdymas

 

arba

 

savivaldybių administracinės priežiūros funkcijų vykdymas

60

1.4.

valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

valstybės politikos įgyvendinimas vienoje valdymo srityje

40

1.5.

valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas

valstybės politikos formavimo arba įgyvendinimo aptarnavimas

20

2.

Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos veiklos ir sprendimų galiojimo ribos:

2.1.

visa Lietuvos Respublikos teritorija

visa Lietuvos Respublikos teritorija

visa Lietuvos Respublikos teritorija

100

2.2.

teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

apygarda

teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

teritorija, kurioje yra daugiau kaip 500 000 gyventojų

80

2.3.

teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki

500 000 gyventojų

apylinkė

teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų

teritorija, kurioje yra nuo 100 000 iki 500 000 gyventojų

60

2.4.

teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų

teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų

teritorija, kurioje yra nuo 50 000 iki 100 000 gyventojų

40

2.5.

teritorija, kurioje yra mažiau kaip

50 000 gyventojų

 

arba

 

viena įstaigų sistema

teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų

 

arba

 

viena įstaigų sistema

teritorija, kurioje yra mažiau kaip 50 000 gyventojų

20

3.

Valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos santykis su pavaldžiais ir nepavaldžiais subjektais:

3.1.

vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja ne mažiau kaip 3 pakopų pavaldžių subjektų sistemai

 

arba

 

funkcinis vadovavimas keliose valdymo srityse

100

3.2.

vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 2 pakopų pavaldžių subjektų sistemai

80

3.3.

vertikalusis vadovavimas, kai valstybės institucija ar įstaiga vadovauja 1 pakopos pavaldžių subjektų sistemai

 

arba

 

funkcinis vadovavimas vienoje valdymo srityje

60

3.4.

dalinis funkcinis vadovavimas

40

3.5.

valstybės institucija ar įstaiga neturi pavaldžių subjektų

20

4.

Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų surinktų balų santykis su valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų grupe:

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 200 balų

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 180 balų

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 160 arba mažiau balų

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 100 balų

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta 80 balų

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta 60 balų

I grupė, jeigu įstaiga įvertinta 260 arba daugiau balų (x ≥ 260)

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 200 iki 260 balų (260 > x ≥ 200)

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta mažiau negu 200 balų (200 > x)

 

 

 

 

 

II grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 60 iki 80 balų

 

III grupė, jeigu įstaiga įvertinta nuo 20 iki 40 balų

Pastaba. Gyventojų skaičius savivaldybės teritorijoje nustatomas pagal kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais turi vykti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų ir neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitos duomenis, paskelbtus Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytojo interneto svetainėje šio tvarkytojo nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais. Nustatytu konkrečios savivaldybės gyventojų skaičiumi vadovaujamasi iki kalendorinių metų, kuriais turi vykti kiti eiliniai savivaldybių tarybų rinkimai, sausio 1 dienos.

 

Šiame priede vartojamų formuluočių reikšmės

1. Valstybės politikos formavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, apimanti tiesioginį Seimo ir Vyriausybės sprendimų projektų (įstatymų projektų, Seimo nutarimų projektų, Vyriausybės nutarimų projektų), nustatančių valstybinio administravimo subjektus ir jų struktūras, viešojo administravimo procesus, reglamentuojančių visuomeninius santykius atskirose valdymo srityse, rengimą ir teikimą Seimui ar Vyriausybei.

2. Valstybės politikos įgyvendinimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų vykdomoji veikla (planavimas, organizavimas, koordinavimas, reguliavimas, vertinimas ir kontrolė (priežiūra), vykdoma įgyvendinant teisės aktais nustatytą valstybės politiką atskirose valdymo srityse.

3. Dalyvavimas formuojant valstybės politiką suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma darant poveikį rengiamų sprendimų projektų kokybei, vykdant vieną ar kelias aiškiai apibrėžtas funkcijas, susijusias su sprendimų projektų rengimu:

1) siūlymų dėl sprendimų projektų rengimo (ar atskirų procesų reglamentavimo) teikimas;

2) sprendimų projektų derinimas (koregavimas ir (ar) papildymas);

3) kompleksinis ar dalinis parengtų sprendimų projektų nagrinėjimas;

4) išvadų dėl parengtų sprendimų projektų formulavimas.

4. Valstybės politikos formavimo ar įgyvendinimo aptarnavimas suprantamas kaip specializuota valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma pagal konkretų linijinį, funkcinį, programinį pavedimą arba pagal konkrečią instrukciją su aiškiu siekiamu materialiu rezultatu, kurį identifikuoja ir vertina pavedimą davęs subjektas (medžiagos kaupimo, registravimo, sisteminimo, informacinio aprūpinimo ar kiti techninio pobūdžio darbai, seminarų, diskusijų organizavimas, ekspertizių organizavimas ir įforminimas, taip pat kitų aptarnavimo funkcijų atlikimas).

5. Vertikalusis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, kurią vykdant daromas poveikis pavaldiems subjektams (valstybės institucijoms, įstaigoms ar teritoriniams struktūriniams padaliniams).

6. Funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti nepavaldžių valstybės institucijų ar įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ir kontrolę (priežiūrą).

7. Dalinis funkcinis vadovavimas suprantamas kaip valstybės institucijų ir įstaigų veikla, vykdoma nepavaldžių subjektų (valstybės institucijų ar įstaigų) atžvilgiu tam tikroje valdymo srityje, apimanti bent vieną iš šių funkcijų – nepavaldžių valstybės institucijų ir įstaigų veiklos planavimą, metodinę pagalbą, koordinavimą ar kontrolę (priežiūrą).

8. Viena įstaigų sistema suprantama kaip ministerijos arba kitos valstybės institucijos ar įstaigos valdymo srityje esančių įstaigų visuma.

Pritarti

 

10.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

1 priedas

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad atsisakoma institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes, įstatymo projekto nuostatos turi būti suderintos tarpusavyje.

Valstybės duomenų agentūra paskelbė 2022 m. vidutinį darbo užmokesčio dydį, kuris lygus 1785,4 euro. Įstatymo projekte pareiginės algos bazinis dydis buvo skaičiuojamas pagal 2021 m. vidutinį darbo užmokestį, t. y. 1579,4 euro. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte minimalūs pareiginės algos koeficientai turi būti perskaičiuoti įvertinant 2022 m. vidutinį darbo užmokestį.

Įstatymo projekto 1 priedas turi būti papildytas atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimas, kuriuo 2 pareigybių grupei buvo priskirta nauja pareigybė – Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas.

Įstatymo projekto nuostatas derinant su Viešojo administravimo įstatymu, 2 priedas papildomas karjeros valstybės tarnautojo – savivaldybės administracijos direktoriaus – pareigybe. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo – vicemero – pareigybę siūloma perkelti į 3 grupę.

Komiteto biuras Seimo kanceliarijoje yra savarankiškas padalinys, nesantis departamento (valdybos) struktūroje. Atsižvelgiant į tai, komiteto biuro vedėjo Seimo kanceliarijoje pareigybė priskirtina 5 grupei, kaip skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo.

Įstatymo projekto 1 priede numatomi tik minimalūs pareiginės algos koeficientai. Atsižvelgiant į tai, koreguotinas 1 priedo pavadinimas ir pastaba, numatanti, kad atitinkamu procentu didinami minimalūs pareiginės algos koeficientai.

 

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ PAREIGYBIŲ GRUPĖS IR MINIMALŪS PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI 

 

Eil. Nr.

Karjeros valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybės

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigybių grupė arba pareigybės 

Minimalus Ppareiginės algos koeficientas, nuo 

(baziniais dydžiais)

I įstaigų grupė

II įstaigų grupė

III įstaigų grupė

1. 

teismo kancleris

viceministras, Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas, Seimo Pirmininko sekretoriato vadovas, Ministro Pirmininko biuro vadovas, ministerijos kancleris, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas

2,28

2,17 

1,99

1,76

2. 

Vyriausybės kanclerio pavaduotojas, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas

Respublikos Prezidento patarėjas, Seimo Pirmininko patarėjas, Ministro Pirmininko patarėjas

2,19

2,10

1,90

1,68

3.

Ddirektoriaus, viršininko pavaduotojas (taikoma įstaigos vadovo pavaduotojui), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas,

prokuratūros kancleris

Vyriausybės įgaliotinis,

vicemeras

2,08 

1,90 

1,70 

1,50

4. 

departamento direktorius, valdybos viršininkas,

grupės vadovas, 

komisijos administracijos direktorius, 

tarybos administracijos direktorius, 

įstaigos prie ministerijos kancleris,

savivaldybės kontrolieriaus pavaduotojas,

ministerijos gynybos politikos direktorius, generalinis inspektorius, 

vyriausiasis patarėjas, teismo pirmininko patarėjas, 

gynybos patarėjas

vicemeras, Vyriausybės įgaliotinio pavaduotojas,

Seimo Pirmininko pavaduotojo patarėjas, 

opozicijos lyderio patarėjas

1,35

1,23

1,11

0,98

 

5. 

skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, 

komiteto biuro vedėjas (Seimo kanceliarijoje),

komisijos sekretoriato vadovas, 

tarybos sekretoriato vadovas,  

seniūnas, 

vyresnysis patarėjas, Seimo nuolatinis atstovas 

teismo skyriaus pirmininko patarėjas,

ministro patarėjas 

1,29

1,05 

0,95

0,84

6. 

skyriaus, kuris yra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjas, 

biuro vedėjas, 

poskyrio vedėjas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), 

skyriaus, kuris nėra kitame struktūriniame padalinyje, vedėjo pavaduotojas (savivaldybių viešojo administravimo įstaigose), 

seniūno pavaduotojas,

patarėjas, 

vyriausiojo prokuroro padėjėjas, 

teismo pirmininko padėjėjas, 

teisėjo vyresnysis padėjėjas, 

gynybos patarėjo pavaduotojas, 

Seimo nuolatinio atstovo pavaduotojas, 

specialusis atašė, prekybos atstovas 

Respublikos Prezidento atstovas spaudai, 

Seimo Pirmininko atstovas spaudai, 

Ministro Pirmininko atstovas spaudai, 

ministro atstovas spaudai 

1,08

0,97

0,87

0,77

7. 

vyriausiasis specialistas, 

specialiojo atašė pavaduotojas, 

prokuroro padėjėjas, 

teisėjo padėjėjas, 

teismo konsultantas, 

padėjėjas (Seimo 

kanceliarijoje)

savivaldybės tarybos posėdžių 

sekretorius, 

mero patarėjas, 

Respublikos Prezidento referentas, 

Seimo Pirmininko 

padėjėjas, 

Ministro Pirmininko 

padėjėjas, 

Seimo frakcijos referentas

0,9 

0,83

0,75

0,66

8. 

vyresnysis specialistas

Seimo nario patarėjas, Seimo nario padėjėjas, 

ministro padėjėjas, 

mero padėjėjas 

0,78

0,74 

0,68 

0,60

9. 

specialistas, 

teismo administracijos sekretorius, 

teismo posėdžių sekretorius

 

0,71

0,68

0,64

0,57

Pastaba. Jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortinė teritorija, vicemerui šio įstatymo 1 priedo 4 punkte nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas didinamas 4 procentais, o jeigu savivaldybės teritorijoje yra kurortas – 5 procentais.

Pritarti

 

11.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

2 priedas

 

 

 

Argumentai:

Atsisakoma institucijų ir įstaigų skirstymo į grupes. Atsižvelgiant į tai, turi būti keičiamas įstatymo projekto 2 priedas.

Valstybės duomenų agentūra paskelbė 2022 m. vidutinį darbo užmokesčio dydį, kuris lygus 1785,4 euro. Įstatymo projekte pareiginės algos bazinis dydis buvo skaičiuojamas pagal 2021 m. vidutinį darbo užmokestį, t. y. 1579,4 euro. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekte minimalūs pareiginės algos koeficientai turi būti perskaičiuoti įvertinant 2022 m. vidutinį darbo užmokestį.

 Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymo nuostatas, nustatančias savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas ir atsakomybę, jo pareigybė turėtų būti priskirta 3 grupei. Siekiant didinti savivaldybės kontrolieriaus finansinį nepriklausomumą, tikslinga padidinti viršutinę pareiginės algos koeficiento ribą.

Pasiūlymas:

Pakeisti 1 priedą ir jį išdėstyti taip:

LIETUVOS RESPUBLIKOS Įstaigų vadovų (VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ) PAREIGYBIŲ GRUPĖS IR PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI 

 

Eil. Nr. 

Įstaigų vadovų pareigybių grupė arba pareigybės arba pareigybių grupė

Politinio (asmeninio) pasitikėjimo įstaigų vadovų pareigybių grupė arba pareigybės arba pareigybių grupė

Pareiginės algos koeficientas

(baziniais dydžiais)

I įstaigų grupė

II įstaigų grupė

III įstaigų grupė

1.

Seimo kancleris

Vyriausybės kancleris, Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris

4,53,98

2.

Vyriausybės įstaigos vadovas,

Nacionalinės teismų administracijos vadovas, direktorius, viršininkas (įstaigos vadovas)

savivaldybės administracijos direktorius 

3,8–4,5

2,8–4,3

1,8–3

1,59 – 3,98

3.

Ssavivaldybės kontrolierius

savivaldybės administracijos direktorius 

1,9–2,82

1,7–2,66

1,50 – 3

Pritarti

 

12.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

8

3

3

 

Argumentai:

Prokuratūros įstatyme vartojama sąvoka, prokuratūra, kurią sudaro generalinė ir teritorinės-apygardų prokuratūros. Žodis „sistema“ yra perteklinis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

3) prokuratūrosje sistemos – generalinis prokuroras;“

Pritarti

 

13.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

8

3

5

 

Argumentai:

Įstatymo projekto nuostato derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) savivaldybės administracijos direktoriaus, vicemero, savivaldybės tarybos sekretoriaus, kitų savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų savivaldybės meras, savivaldybės kontrolieriaus – savivaldybės taryba;“

Pritarti

 

14.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

8

4

 

 

Argumentai:

Pagal Konstitucinio Teismo doktriną, valstybės tarnautojų teisės ir pareigos  turi būti nustatytos įstatymu ir tik procedūriniai klausimai gali būti nustatomi žemesnės galios teisės aktu. Pareigybės priskyrimas grupei lemia, kokie minimalūs pareiginės algos koeficientai ar koeficientų intervalai bus taikomi apskaičiuojant valstybės tarnautojo pareiginę algą. Tokiu būdu įstatymu įtvirtinama valstybės tarnautojo teisė gauti nustatyto dydžio pareiginę algą. Jei valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, tuose įstatymuose turi būti nustatytas ir minimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas arba koeficientų intervalas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Valstybės iar savivaldybės institucijųos iar įstaigųos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše gali būti tik tos valstybės tarnautojų pareigybės, kurios nurodytos šio įstatymo 1 ir 2 priedeuose arba nustatytos pagal kitus įstatymus. Tuo atveju, kai valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas nustatomas pagal kitus įstatymus, valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše ir valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme tos valstybės tarnautojo pareigybės pavadinimas ir minimalus valstybės tarnautojo pareiginės algos koeficientas arba koeficientų intervalas nurodomas pagal kitą įstatymą.“

Pritarti

 

15.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

9

2

 

 

Argumentai:

Kai kuriose pažangiose šalyse gabiems asmenims leidžiama stoti į doktorantūrą arba meno aspirantūrą neįgijus magistro kvalifikacinio laipsnio. Privalomas reikalavimas turėti magistro kvalifikacinį laipsnį diskriminuotų asmenis, kurie įgijo daktaro laipsnį neturėdami magistro kvalifikacinio laipsnio. Įstatymo projekto nuostata tobulintina numatant, kad asmuo, priimamas į įstaigos vadovo pareigas, turėtų ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Asmuoenys, priimamasi į įstaigosų vadovoų pareigas, turi atitikti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus bendruosius reikalavimus ir turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“

Pritarti

 

16.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

10

3

7

 

Argumentai:

Įstatymo projekto nuostatos derinamo su Vietos savivaldos įstatymu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

„7) savivaldybės institucijoje savivaldybės administracijos direktorių, vicemerą, savivaldybės tarybos sekretorių ir kitus  mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus – savivaldybės meras.“

Pritarti

 

17.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

10

8

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto nuostatos derinamo su Vietos savivaldos įstatymu.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

8. Kai valstybės tarnautoją į pareigas priima kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija, kitas šiame įstatyme nustatytas į pareigas priimančio asmens teises ir pareigas (išskyrus perkėlimą į kitas valstybės tarnautojo pareigas, atleidimą iš valstybės tarnautojo pareigų ir tarnybinės nuobaudos skyrimą) įgyvendina šios kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas ar savivaldybės meras, jeigu šiame įstatyme ar kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

Pritarti

 

18.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

11

3

2

 

Argumentai:

Įstatymo nuostatos derinamos tarpusavyje: žodžiai „darbų mastas“ pakeičiami į žodžius „veiklos apimtys“, nuosekliai išdėstoma įstatymo projekto nuostata.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2) karo padėties, nepaprastosios padėties, ekstremaliųjų įvykių ar ekstremaliųjų situacijų atvejais ar kai dėl kitų įvykių, kurių nebuvo negalima buvo iš anksto numatyti, ir dėl to padidėjuso darbų mastui veiklos apimtys ir (ar) valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai skubiai reikia atlikti iš anksto nenumatytas užduotis ar funkcijas, bet-  ne ilgiau neigu 2 metamsų laikotarpiui.“

Pritarti

 

19.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

11

6

 

 

Argumentai:

Konkurso metu vertinamos asmens kompetencijos, įgūdžiai, patirtis. Nei į pareigas priimantis, nei į jas pretenduojantis asmuo neturi praktinių galimybių įsitikinti, ar pareigos tiks į jas pretenduojančiam asmeniui, ir, ar asmuo tiks eiti pareigas.

Siekiant užtikrinti asmens teisėtus lūkesčius, informacija apie taikytiną išbandymo terminą turi būti pateikiama iš anksto. Asmuo, prieš apsispręsdamas pretenduoti į valstybės tarnautojo pareigas, turi būti informuotas apie tai, kas gali turėti įtakos jo apsisprendimui.

Įstatymo projekto nuostatos tikslintos tuo aspektu, kad išbandymo termino metu tiek į pareigas priėmantis asmuo, tiek valstybės tarnautojas turėtų galimybę nutraukti tarnybos santykius, jei jų netenkina išbandymo rezultatai.

Išbandymo terminas viešajame sektoriuje jau yra taikomas Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Vadovybės apsaugos tarnyboje ir kt.

Išbandymo termino įteisinimas valstybės tarnyboje padėtų užtikrinti valstybės tarnybos efektyvumą, kuomet mažiausiomis sąnaudomis būtų galima formuoti valstybės tarnautojų korpusą.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo gali nuspręsti konkursą į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laimėjusiam asmeniui, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju į laikinojo valstybės tarnautojo pareigas priimamam asmeniui sprendime dėl priėmimo į pareigas nustatyti išbandymo laikotarpį siekiant patikrinti, ar asmuo tinkamas eiti šias pareigas. Išbandymo laikotarpiui ir rezultatams mutatis mutandis taikomas Darbo kodekso 36 straipsnis. Siekiant patikrinti, ar asmuo yra tinkamas eiti valstybės tarnautojo pareigas ir, ar valstybės tarnautojo pareigos tinka asmeniui, gali būti nustatomas išbandymo terminas. Valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo išbandymo terminą gali taikyti tik tuo atveju, jei apie tai buvo nurodyta skelbime apie konkursą (kai valstybės tarnautojas priimamas be konkurso – iki asmeniui priimant sprendimą stoti į valstybės tarnybą). Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 mėnesiai. Konkretus išbandymo terminas nurodomas valstybės tarnautoją į pareigas priimančio asmens sprendime dėl priėmimo į pareigas. Į išbandymo terminą neįskaitomas laikas, kurį valstybės tarnautojas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių. Pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 20 punkte nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojas per išbandymo terminą gali atsistatydinti savo noru apie tai raštu įspėjęs valstybės tarnautoją į pareigas priimantį asmenį prieš 3 darbo dienas

Pritarti

 

20.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

12

 

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto nuostatos derinamos su Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis. Pagal Vietos savivaldos įstatyme nustatomą teisinį reguliavimą, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus turės ir į pareigas priims tik savivaldybės meras.

Seimo frakcijos politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų priėmimo į pareigas, atleidimas iš pareigų ir kiti klausimai įstatymo projekte nebuvo reglamentuoti. Atsižvelgiant į šių valstybės tarnautojų specifinį statusą, būtina papildyti įstatymo projektą. 

Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą, 11 straipsnio 3 dalis naikintina kaip perteklinė.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

12 straipsnis. Priėmimas į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas

1. Į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas priimama be konkurso valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, Seimo frakcijoje - Seimo frakcijos seniūno pasirinkimu.

2. Asmenų, pasirinktų į politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas, atitiktį šio įstatymo 45 ir 89 straipsniuose nustatytiems reikalavimams privalo užtikrinti valstybės politikas, kurio pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, arba kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos, kurios pasitikėjimo pagrindu priimamas valstybės tarnautojas, vadovas, Seimo frakcijoje - Seimo frakcijos seniūnas.

3. Vykdydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, valstybės politikas ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos vadovas naudojasi šio įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje numatyta teise.

Pritarti

 

21.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

13

5

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekte turi būti įtvirtintas terminas, kada vėliausiai priimamas sprendimas skirti įstaigos vadovą kitai kadencijai be konkurso. Toks reguliavimas suteiktų teisinio aiškumo tiek pačiam įstaigos vadovui dėl jo tolesnės karjeros, tiek priimant sprendimą skelbti konkursą į įstaigos vadovo pareigas.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

5. Asmuo gali eiti tos pačios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Įstaigos vadovas jį į pareigas priimančio asmens ar kolegialios institucijos sprendimu gali būti be konkurso skiriamas antrajai kadencijai be konkurso, atsižvelgiant į tai, ar įstaigos vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu metu įstaigos vadovas jis pasiekė susitarime dėl pagrindinių kadencijos laikotarpio ir (ar) tam tikrų jo etapų veiklos tikslų ir rezultatų nustatytus veiklos tikslus ir rezultatus. Sprendimas skirti įstaigos vadovą antrai kadencijai be konkurso priimamas likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki jo pirmosios kadencijos pabaigos.

Pritarti

 

22.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

13

 

 

 

Argumentai:

Pretendentų į aukštesniuosius vadovus rezervo formavimas valstybės tarnyboje mažina valstybės tarnybos atvirumą, galimybes į valstybės tarnybą pritraukti naujų žmonių, įgijusių patirtį kituose sektoriuose. Be to, tai kuria papildomą administracinę naštą, kuri mažina valstybės tarnybos efektyvumą. Tiek Teisės departamentas, tiek Ateities ir Teisės ir teisėtvarkos komitetai pastebėjo, kad neaišku, kaip rezervas bus naudojamas, kokia jo paskirtis ir kuriama vertė.

Siekiant pritraukti kompetentingus vadovus į valstybės tarnybą Vyriausybės įgaliotai įstaigai prieinamos visos priemonės kaip ir privataus ar nevyriausybinio sektorių subjektams. Manytina, kad tos priemonės yra pakankamos ir poreikio kurti pretendentų rezervą nėra.

Atsižvelgiant į tai, pretendentų į aukštesniuosius vadovus rezervo siūloma atsisakyti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektą ir išbraukti 13 straipsnį:

13 straipsnis. Pretendentų į aukštesniųjų  vadovų pareigas rezervas

1. Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka sudaro ir tvarko pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą. 

2. Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą gali būti įrašomi: 

1) bent vieną kadenciją pabaigę buvę įstaigų vadovai (išskyrus priimamus politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), kurių tarnybinė veikla pareigų eitos kadencijos metu visuose atliktuose tarnybinės veiklos vertinimuose buvo įvertinta gerai ir (arba) labai gerai (atitinkanti ir (arba) viršijanti lūkesčius) ir įstaigų vadovai, kurių veikla, laikantis Europos Sąjungos teisės aktų, siekiant užtikrinti jų nepriklausomumą, nėra vertinama

2) bent vieną kadenciją pabaigę buvę Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės paskirti valstybės pareigūnai – valstybės institucijų ir įstaigų vadovai;

3) asmenys, šio įstatymo 33 straipsnyje nustatyta tvarka turintys teisę atkurti įstaigos vadovo (išskyrus įstaigos vadovą, priimamą į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu ar įstatymuose nustatytai kadencijai) statusą;

4) konkursuose į įstaigų vadovų pareigas labai gerai pasirodę, tačiau nelaimėję konkursų asmenys;

5) karjeros valstybės tarnautojai, einantys valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos struktūrinio padalinio vadovo pareigas, kurių tarnybinė veikla bent 3 vertinimus iš eilės buvo įvertinta labai gerai arba kaip viršijanti lūkesčius

3. Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys įrašomi su jų sutikimu vienų metų laikotarpiui. 

4. Į pretendentų į aukštesniųjų vadovų pareigas rezervą įrašytų asmenų duomenis Vyriausybės įgaliota institucija ar įstaiga, organizuodama konkursus į įstaigų vadovų pareigas, tvarko kandidatų paieškos į įstaigos vadovus ir pasiūlymų užimti įstaigos vadovo pareigas teikimo tikslais.“

Pritarti

 

23.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2023-04-28

14