LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 186
STENOGRAMA
2014 m. spalio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas V. GEDVILAS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKAS (V. GEDVILAS, DPF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos! Pradedame 2014 m. spalio 14 d. (antradienio) posėdį. (Gongas)
Kviečiu užimti savo vietas. Registruojamės.
Užsiregistravo 68 Seimo nariai.
10.04 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, aš noriu pristatyti balsų skaičiavimo grupę, kuri veiks nuo 2014 m. spalio 14 d. iki lapkričio 14 d., t. y. lygiai mėnesį, remdamasis Statuto 119 straipsniu. L. Balsys – Mišri Seimo narių grupė, K. Bartkevičius – frakcija „Tvarka ir teisingumas“, A. Dudėnas – Lietuvos socialdemokratų frakcija, K. Glaveckas – Liberalų sąjūdžio frakcija, V. Kravčionok – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija, R. Markauskas – Darbo partijos frakcija ir A. Matulas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
10.06 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. spalio 14 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Gerbiamieji kolegos, mūsų darbotvarkės 1-1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. J. Razma, matau, turi pasiūlymą. Prašom, kolega.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, darbotvarkėje įrašytas 2-9 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl OAO „GAZPROM“ sumokėtos permokos“ projektas, jis liečia vis dėlto labai daug žmonių, turbūt daugiau negu milijoną. Aš manau, kad įrašymas tokiu vėlyvu laiku yra nepagarba tiems žmonėms, kurie turbūt nori žinoti, kaip čia yra su galimybe jiems pajusti pinigų atgavimą. Todėl aš siūlyčiau įrašyti šitą klausimą į rytinį posėdį, į bet kurią vietą, paliekant tai pirmininko nuožiūrai. Bet, aišku, fiksuotu laiku, kad žinotume, nes tai pakankamai svarbus klausimas.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Aš supratau jūsų pasiūlymą. Daugiau pasiūlymų, pastabų nėra. Nematau prie šoninių mikrofonų stovinčių žmonių.
Dėl J. Razmos pasiūlymo. Darbotvarkės 2-9 klausimą, įstatymo projektą Nr. XIIP-2333, yra prašymas įtraukti į rytinį posėdį. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne!“) Ne. Balsuojame. Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad įtrauktume į rytinį posėdį ir pritartume J. Razmos pasiūlymui svarstyti pateikti įstatymo projektą Nr. XIIP-2333, balsuojate už, kas manote kitaip, susilaikote arba balsuojate prieš.
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 36, prieš – 13, susilaikė 40. Taigi klausimas lieka toje pačioje darbotvarkės vietoje, kur ir buvo projekte.
Daugiau pasiūlymų, pastabų nėra. Ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Ne!“) Ne. Balsuojame. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad patvirtintume spalio 14 d. posėdžio darbotvarkę, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 66, prieš – 3, susilaikė 20. Taigi spalio 14 d. darbotvarkė yra patvirtinta. (Gongas)
10.08 val.
Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2226(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių įstatinio kapitalo ir vertybinių popierių nominalios vertės išraiškos eurais ir šių bendrovių įstatų keitimo įstatymo projektas. Priėmimas.
Gerbiamieji kolegos, gerbiamąjį kolegą A. Nesteckį kviečiu į tribūną, jis atstovaus Biudžeto ir finansų komitetui. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Tiesa, pastabų, pasiūlymų yra. (Balsai salėje) Taip, taip, yra, aš pasitaisiau. Lietuvos Respublikos Seimo narys K. Daukšys. Ar yra K. Daukšys? Nėra. Gal, gerbiamasis kolega, jūs pristatykite ir išsakykite komiteto nuomonę dėl šio straipsnio.
A. NESTECKIS (LSDPF). Seimo nario K. Daukšio pateiktas pasiūlymas ir komiteto bendra nuomonė – nepritarti K. Daukšio siūlymui. Jis siūlo, kad akcijos, kurių nominali vertė po keitimo į išraišką eurais sudaro 51 ir daugiau euro centų, suapvalinamos į 1 euro nominalią akcijos vertę, o akcijos, kurių nominali vertė po keitimo išraiškos eurais sudaro 50 ir mažiau euro centų, yra anuliuojamos, o buvusią jų visą vertę savininkams atlygina bendrovė. Komitetas nepritarė, nes Akcinių bendrovių įstatyme yra labai aiškiai pasakyta, kaip yra keičiamos akcijų nominalios vertės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, reikia, kad šį K. Daukšio pasiūlymą palaikytų 29 Seimo nariai. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad palaikytume ir toliau svarstytume K. Daukšio pasiūlymą, balsuojate už, kas kitaip manote, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje)
Gerbiamieji kolegos, labai didelis triukšmas. Gerbiamieji kolegos, gal šiek tiek ramiau? Taigi palaikančių yra, 32 Seimo nariai palaiko K. Daukšio pasiūlymą. Komitetas išsakė savo nuomonę. Vienas – už, vienas – prieš dėl K. Daukšio pasiūlymo. Nėra už, prieš. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad palaikote K. Daukšio pasiūlymą, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
A. NESTECKIS (LSDPF). Prieš.
PIRMININKAS. Komitetas nepritarė nuomonei. Kolega iš Biudžeto ir finansų komiteto aiškiai pristatė ir pasakė komiteto nuomonę, tiesiog jūs per šurmulį neišgirdote.
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 30, prieš – 9, susilaikė 50. K. Daukšio pasiūlymui nepritarta ir liekame prie komiteto nuomonės.
Dėl 3 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2226, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2226) yra priimtas. (Gongas)
10.13 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2227(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2b klausimas, įstatymo projektas Nr. XIIP-2227, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 40 ir 78 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pasiūlymų, pastabų nėra. Pranešėjo nekviesime į tribūną šiuo atveju.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2227, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2227) yra priimtas. (Gongas)
10.15 val.
Civilinio kodekso 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106 ir 2.108 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1064 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2228(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-2c klausimas – Civilinio kodekso 2.46, 2.66, 2.70, 2.75, 2.106 ir 2.108 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1064 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2228. Kviečiu pranešėjus. Pirmasis – V. Gailius, Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Pristatykite komiteto nuomonę.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas spalio 8 d. svarstė įstatymo projektą ir bendru sutarimu pritarė įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir dėl juridinės technikos. Tačiau spalio 13 d. gauta grynai juridinės technikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl 3 straipsnio 6 punkto formuluotės: vietoj „įstatinį kapitalo dydį“ taisytina į formuluotę „įstatinio kapitalo dydį“. Ačiū.
PIRMININKAS. Šiaip pritariate, taip? Bendru sutarimu. Taip? Pritaria Teisės departamento išvadai. Labai ačiū.
Kviečiu gerbiamąjį A. Nesteckį pasakyti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Gal tik trumpai, tik išvadą pasakykite, jeigu ten…
A. NESTECKIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas pritarė šiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Bendru sutarimu, taip?
A. NESTECKIS (LSDPF). Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiamieji kolegos, buvo pristatytos ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto, ir Biudžeto ir finansų komiteto nuomonės po svarstymo. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui su Teisės departamento išvada, kur ten toks redakcinio pobūdžio pasiūlymas? Pritariame? Ačiū. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Vienas punktas. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2228, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2228) yra priimtas. (Gongas)
10.18 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų Baltijos jūroje nustatymo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-2041(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Švedijos Karalystės Vyriausybės susitarimo dėl išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo ribų Baltijos jūroje nustatymo ratifikavimo“ įstatymo projektas Nr. XIIP-2401. Pranešėjas – B. Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas. Prašom.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas spalio 8 d. svarstė jums pacituoto įstatymo projektą dėl tam tikro akto ratifikavimo ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Pritarta bendru sutarimu. Ar galime po svarstymo taikyti ypatingos skubos tvarką priimant įstatymo projektą? Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame. Taigi po svarstymo pritarta bendru sutarimu šiam įstatymo projektui.
Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Yra? Prašom, kolega.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš, pritardamas siūlomam projektui – susitarimui su Švedijos Karalyste, norėčiau dar kartą atkreipti dėmesį, kad iki šiol nėra pasirašyta analogiška sutartis su mūsų broliais latviais dėl ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo Baltijos jūroje. Aš pasiryžęs šitą dalyką kartoti tiek, kol mūsų Seimas, Seimo Užsienio reikalų komitetas, Europos reikalų komitetas pagaliau pabandys išjudinti šitą situaciją iš mirties taško, nes tikrai yra nenormalu toleruoti šitokią padėtį ir nieko nesiimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2041, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2041) yra priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Įstatymo „Dėl 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-2091(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl 1974 m. Atėnų konvencijos dėl keleivių ir jų bagažo vežimo jūra 2002 m. protokolo ratifikavimo“ įstatymo projektas Nr. XIIP-2091. Pranešėjas – gerbiamasis B. Juodka, Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.
B. JUODKA (LSDPF). Labai ačiū pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, pirmiausia norėčiau pakomentuoti kolegai V. Matulevičiui dėl to iškelto klausimo. Šį sekmadienį mes turime Šiaurės Baltijos šalių užsienio reikalų komitetų metinį posėdį. Aš iš tikrųjų Latvijos užsienio reikalų komiteto pirmininkui priminsiu tą problemą, Latvijai dėl ratifikavimo dėl jūros.
Dabar dėl šio klausimo. Užsienio reikalų komitetas spalio 8 d. svarstė minėto įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke, už komiteto nuomonės pristatymą.
Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Ar galime taikyti ypatingą skubą priimant? Galime taikyti. Taip? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2091, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2091) yra priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų, esančių Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijoje ir Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijoje, išplėtimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektas Nr. XIIP-2246(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas, projektas Nr. XIIP-2246 – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų, esančių Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijoje ir Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijoje, išplėtimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektas. Pranešėjas – A. Paulauskas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. Svarstymas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų, esančių Jonavos rajono savivaldybės Ruklos seniūnijoje ir Švenčionių rajono savivaldybės Pabradės seniūnijoje, išplėtimo projekto pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ projektą. Šio nutarimo tikslas, kaip ir skamba pavadinime, – teritorijų išplėtimas. Priėmus nutarimą bus rengiami teritorijų planavimo dokumentai, kuriais būtų nustatomos minėtų dviejų poligonų ir aplink juos esančių karinio mokymo teritorijų ribos. Šiuo metu esančioje teritorijoje mes galime treniruotis tik ne aukštesnio negu kuopa lygmens karinių pajėgų vienetų pratybose, o jeigu teritorija būtų išplėsta, galėtume dalyvauti bataliono lygio grupėse, naudodami sunkiąją ginkluotę. Komitetas apsvarstė šitą projektą ir nutarimui pritarė 7, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Gerbiamieji kolegos, ar po svarstymo galėtume pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Mes turime galimybę priimti šį nutarimo projektą ypatingos skubos tvarka, jeigu pritartų Seimas. Sumažintume kitų plenarinių posėdžių apimtis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl viso nutarimo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume nutarimą (projektas Nr. XIIP-2246), balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 98, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projekto Nr. XIIP-2246(2) yra priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2240(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2240(2). Pranešėjas – A. Nesteckis, Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Buvo gauta Savivaldybių asociacijos, Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados, kurioms komitetas pritarė, ir kitų Seimo narių, išskyrus… Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadoms nebuvo pritarta bendru sutarimu. Šiandien svarstant papildomai gautiems Seimo narių V. Bukausko, M. Petrauskienės, A. Mitrulevičiaus, A. Bilotaitės, A. Strelčiūno, V. V. Margevičienės, P. Urbšio, R. Baškienės pasiūlymams komitetas taip pat nepritarė. 5 balsavo už nepritarimą, susilaikė 4.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną V. Bukauską pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė…
PIRMININKAS. Valentinai, arčiau prie mikrofono!
V. BUKAUSKAS (DPF). …projektą ir siūlo: pirma, pritarti iš esmės iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-2240 ir komiteto išvadoms; antra, siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-2240, atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus; trečia, siūlyti pagrindiniam komitetui kreiptis į Seimo valdybą prašant sudaryti darbo grupę Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo naujai redakcijai parengti.
PIRMININKAS. Dėkoju, pirmininke. Dėkoju. Kviečiu R. Tamašunienę. Ar frakcijos, ar savo vardu kalbėsite? Frakcijos vardu.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, reikėtų plačiau pakalbėti apie labai svarbų pirmiausia mūsų savivaldybėms įstatymo projektą, kuris iš tikrųjų turėtų tapti tokiu gražiu pliusiuku mūsų Vyriausybei įgyvendinant Vyriausybės programos 421 punktą, kuriame sakoma, kad Vyriausybė didins savivaldybių ekonominį ir finansinį savarankiškumą, tobulins savivaldybių biudžetų pajamų metodiką, kad būtų skatinamas verslumas, investicijos, darbo vietų kūrimas ir mokestinių pajamų augimas savivaldybės teritorijoje.
Ir ką gi matome, koks iš tikrųjų yra realus pasiūlymas? Tas skambus tikslas tampa tik tokiu kosmetiniu metodikos papudravimu. Pradėkime nuo to, kad jau ir buvusi Vyriausybė, ir ši garsiai pareiškė, kad ekonominė krizė Lietuvoje pasibaigė ir kad visi ekonominiai rodikliai auga, ir kad mes viską grąžiname į prieškrizinį lygį, tačiau jokiu būdu tai nepalietė savivaldybių biudžetų. Kodėl taip yra? Būtent dėl šios metodikos, kurią mes šiandien svarstome. Kaip ji veikia realiai, aš pateiksiu porą pavyzdžių.
Daugelis savivaldybių patvirtino 2014 m. visai nekrizinius biudžetus šiems metams, numatydamos lėšų darbo užmokesčiui, kurių trūksta išmokėti net už du mėnesius valstybės tarnautojų ir savivaldybių įstaigų darbuotojams. Mes žinome, kokie yra tarnautojų ir darbuotojų atlyginimai. Sausio, vasario mėnesiais savivaldybių biudžetai gauna tik 4–6 % visiems metams planuotų savarankiškųjų funkcijų pajamų vietoj turimų 8,4 %, o poreikis mokėti už šildymą, karštą vandenį ir kompensacijas būtent I ketvirtį yra pats didžiausias. Vėl eilinės skolos. Jeigu savivaldybės sugeba dirbti ir surinkti daugiau pajamų, ima ir netyčia viršija prognozuojamų savarankiškų pajamų augimą virš 21 %, tos pajamos tiesiog atimamos į valstybės biudžetą, o šiam tokie apribojimai kažkodėl jau netaikomi.
Sakysite, kad metodikoje yra mechanizmas savivaldybės negautas pajamas kompensuoti – tai bendrosios dotacijos kompensavimas. Taip, iš tikrųjų toks yra. Bet kaip jis veikia? Jis veikia taip pat jo-jo principu. Jeigu sugebi gauti daugiau pajamų, tai tau tą sumą nurėžia iš bendrosios dotacijos kompensacijos. Čia belieka pasakyti – tegyvuoja subalansuotas savivaldybių biudžetas! Nors ir stengiesi, iš to subalansuoto balanso niekaip neištrūksi. Todėl ir negali savivaldybės ištrūkti iš skolų ir paskolų.
Artėja naujas Europos Sąjungos paramos laikotarpis. Visos savivaldybės turi gražių planų ir ketinimų pagerinti gyvenimo kokybę, pritraukti investicijų ir sukurti darbo vietų, tačiau be šios metodikos patobulinimo iš tikrųjų joms tai, manau, nepavyks. Vienas dalykas yra teigiamas: tas pakeitimas, dėl kurio šiandien reikia balsuoti, kad priimtume, palies vos 14 savivaldybių, nes jos sulauks teisingesnio paskirstymo kaip prognozuojamas GPM padidėjimas ar mažėjimas dėl bendrų ekonominių rodiklių, draugiškai bus pasidalinama tarp valstybės ir savivaldybių biudžetų, bet taip juk ir turėtų būti. Tai norma, kuri, man atrodo, visiems aiški ir suprantama.
Neatsižvelgdami į Lietuvos savivaldybių asociacijos pasiūlymą, į mūsų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą, į grupės Seimo narių pasiūlymus, mes negrąžinsime savivaldybių į prieškrizinį lygį. Neduodami jiems meškerės, mes vėliau stebėsimės, kodėl toks menkas laimikis ir savivaldybės nesusitvarko savo teritorijoje. Iš tikrųjų manau, kad šita priimta metodika ir šitas dokumentas taip pat taps tiesioginiu Nacionalinės pažangos programos horizontaliojo prioriteto „Regioninė plėtra“ įrodymu ir iliustracija. Man šiandien ši iliustracija mažiausiai atrodo draugiškas šaržas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju kolegei. Gerbiamieji kolegos, po svarstymo… Dar turime dėl pataisų. Gerbiamasis Antanai Nestecki, kviečiame jus į tribūną. Dabar dėl pasiūlymų. Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių V. Bukausko ir A. Bilotaitės siūlymas, bet čia tame pačiame… Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto autentiški pasiūlymai, tai čia mes tik vieną svarstome, kito nėra prasmės svarstyti. Tas pats pasiūlymas. Mes dabar svarstome Seimo narių V. Bukausko ir A. Bilotaitės pasiūlymą. Gerbiamajam V. Bukauskui suteikiame žodį pristatyti savo pasiūlymą, o jūs paskui pasakysite komiteto nuomonę, gerbiamasis Antanai.
V. BUKAUSKAS (DPF). Pirmininke, ar čia 1 straipsnio 2 dalis? Apie tai?
PIRMININKAS. 1 straipsnis, 10 straipsnio pakeitimas, 1 dalis.
V. BUKAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, šio pasiūlymo esmė yra sudaryti prielaidas kiekvienais metais, tvirtinant savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, dvejopai atspindėti savivaldybių biudžetų pajamų pokyčius dėl valstybės valdžios priimtų sprendimų, keisti gyventojų pajamų mokesčio, tenkančio visoms savivaldybėms, procentą, apskaičiuoti ir nustatyti kiekvienai savivaldybei tenkančią bendrąją dotaciją. Šis būdas būtų taikomas laikinai, tik įstatymo nustatytam laikui ir būtų taikomas kaip valstybės deleguotos funkcijos, transformuotos į savarankiškąsias funkcijas. Pavyzdžiui, savivaldybėms būtų pavedama mokėti ir administruoti kompensacijas už šildymą. Papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. Prašau, kad būtų tokiam Seimo narių siūlymui pritarta.
PIRMININKAS. Man atrodo, kad jis ne tą pasiūlymą pristatė. Čia dėl…
V. BUKAUSKAS (DPF). 10 straipsnio 5 dalies.
A. NESTECKIS (LSDPF). Jeigu galima. Yra gautas jūsų pasiūlymas dėl 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Tai turėtumėte iš tikrųjų sakyti tai: įvertinti praėjusių metų vidutinę infliaciją, skaičiuojant nacionalinio vartojimo kainų indeksą. Toks buvo jūsų pasiūlymas.
PIRMININKAS. Taip.
A. NESTECKIS (LSDPF). Jam komitetas nepritarė, nes papildomai iš biudžeto savivaldybėms reikės skirti maždaug apie 80–100 mln.
PIRMININKAS. Aš manau, kad gerbiamasis Antanas pristatė jūsų pirmą pasiūlymą. Jeigu jūs norite dėl to pasiūlymo… Jūs kitą pasiūlymą pristatėte. Čia yra jūsų dėl 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto.
V. BUKAUSKAS (DPF). Tai aš šitą dabar pristačiau – 10 straipsnio 1 dalies.
PIRMININKAS. Dėl infliacijos.
A. NESTECKIS (LSDPF). Jūs dabar pristatėte 10 straipsnio, 1 straipsnio 2 dalies, tai yra 10 straipsnio 5 dalį, kur jūs kalbat apie bendrosios dotacijos palikimą.
V. BUKAUSKAS (DPF). Kolega, mes kažko…
PIRMININKAS. Tuoj atnešime mes jums… Nuneškite projektą V. Bukauskui.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ką jūs kalbate, tai būtent dėl procentinės dalies 21–30, tai yra 12 straipsnio 2 dalies.
PIRMININKAS. Aš irgi supratau taip pat, kaip ponas A. Nesteckis, čia buvo pristatyta projekto 1 straipsnio 2 dalis: pakeisti 10 straipsnio 5 dalį ir išdėstyti taip, gerbiamasis V. Bukauskas šitą pristatė. O jūs pakomentavote pirmąjį jų pristatymą dėl 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Gal pakartokime, pristatykime iš eilės. Dėl 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto. 1 puslapis.
A. NESTECKIS (LSDPF). Yra gautas Seimo narių V. Bukausko ir A. Bilotaitės pasiūlymas dėl 10 straipsnio 1 dalies 1 punkto.
PIRMININKAS. Taip.
V. BUKAUSKAS (DPF). Tai apie infliaciją.
A. NESTECKIS (LSDPF). Taip, infliaciją.
V. BUKAUSKAS (DPF). Tai mes ir siūlome, kad būtų skaičiuojama, pridedamas Statistikos departamento infliacijos lygis, nes šiuo metu metodika iš tiesų niekur neatspindi, ir tai, manau, kad iškreipia tikrovę, kada Finansų ministerija nesivadovauja infliacijos lygiu, rodikliu, kitaip kalbant. Tai mes siūlome, kad būtų metodikoje numatoma infliacija.
PIRMININKAS. Pakomentuokite.
A. NESTECKIS (LSDPF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir Vyriausybės yra išvada dėl šito jūsų siūlymo, kadangi iš principo gyventojų pajamų augimas yra susijęs, įvertinant bendrą infliacijos augimą. Žiūrime 2015 m. ir mes matome, kad biudžetas augo 6,6 %. Tai dėl to papildomai biudžetui reikėtų dar skirti apie 100 mln. Todėl Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė jūsų siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Mes dabar dėl 1 straipsnio 1 dalies išsiaiškinome. Dvi nuomonės už gerbiamojo V. Bukausko pasiūlymą. Pirmasis kalba S. Bucevičius.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, išties labai įdomiai tas mūsų svarstymas vyksta, reikia truputėlį visiems dar kartą (…), tiek kolegai iš Biudžeto ir finansų komiteto, tiek kitiems, kad galėtume visi žinoti, apie kokį straipsnį kalbame. Tai dar kartą visiems žiūrėti atidžiai. O kada kalbame apie 100 mln. Lt, kad reikės, jeigu dabar pažiūrėtume, kokia yra infliacija, aš nežinau, iš kur tokius skaičius gavote… Nes infliacija pagal tuos skaičius niekaip negalėtų reikalauti 100 mln. Lt. Tai reikėtų dar kartą paprašyti, aš nežinau… Iš tikrųjų prašyčiau pertraukos ir skubos tvarka, gink Dieve, nepriimti to įstatymo, nes aš manau, kad neatitinka tie skaičiai, kurie šiandien yra pateikti Finansų ministerijos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų kitiems metams savivaldybėms yra grąžintas GPM procentinis nustatymas. Tai savivaldybėms leis turėti viršplanines pajamas. Tam Vyriausybė skyrė apie 92 mln. Lt papildomai. Savivaldybės, aš manau, labai patenkintos šiuo žingsniu, bet dar jos pateikė ir tai, ką siūlo gerbiamasis Valentinas.
Iš tikrųjų, Sauliau, reikės 106 mln. Lt papildomai. Tokių pinigų mes tikrai dabar niekur surasti negalime. Biudžetas yra Vyriausybės patvirtintas, ir jeigu 106 mln. Lt, tai iš karto siūlykite ir šaltinį, iš ko paimti. Vyriausybė šiandien sakė, kalbėjome su premjeru, kad būtų paimti 106 mln. iš investicinių projektų. Tada tie investiciniai projektai, kurie yra aptarti, irgi bus niekiniai. Štai aš siūlyčiau labai rimtai galvoti ir labai rimtai balsuoti už šitą dalyką. Ir tikrai nepritarkime, jau vieną žingsnį žengėme – savivaldybėms tikrai smarkiai padidinome pajamas, tai pažiūrėsime, kaip tas mechanizmas veiks, ir 2016 m. bus galima planuoti tai, ką jūs siūlote, iš karto numatant jų biudžetuose tas lėšas.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolegos. Buvo išsakytos nuomonė už, nuomonės prieš. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad pritartume Seimo narių V. Bukausko ir A. Bilotaitės pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Dabar balsuojame už V. Bukausko pasiūlymą.
Komitetas nepritarė tai nuomonei, bet mes dabar balsuojame už gerbiamojo V. Bukausko pasiūlymą. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Gerbiamieji kolegos, balsavimo rezultatai: už – 56, prieš – 7, susilaikė 30. Pasiūlymui yra pritarta.
Kitas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto… Dėl balsavimo.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, kadangi tai griauna biudžetą iš esmės, todėl komiteto vardu prašau pertraukos dėl tolesnio šio įstatymo svarstymo.
PIRMININKAS. Pranešėjau, jei prašo pertraukos, tai…
A. NESTECKIS (LSDPF). Kadangi iš tikrųjų Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas prašo pertraukos, aš manau, reikia pritarti.
PIRMININKAS. Darome pertrauką dėl šio įstatymo projekto svarstymo. (Balsai salėje) Prašau? Sekundę. Tuoj. Remsimės Seimo statuto 154 straipsniu „Papildomos pertraukos įstatymo projekto svarstymo metu“. Šio straipsnio 3 punkto 3 dalis sako: „Jeigu įstatymo projekto svarstymo Seime metu buvo priimtos pataisos, kurios panaikino įstatymo principus ir sandarą lemiančius straipsnius, taip pat atskirus skirsnius ir skyrius, pranešėjas iki svarstymo Seimo posėdyje pabaigos gali pasiūlyti atidėti projektą taisyti.“ Ir 4 dalis: „Jeigu Seimas šį pasiūlymą priima, procedūra kartojama nuo įstatymo projekto svarstymo pagrindiniame komitete. Šia galimybe įstatymo projekto svarstymo metu galima pasinaudoti tik vieną kartą.“
Dabar balsuojame dėl pertraukos. Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad padarytume pertrauką svarstant šį įstatymo projektą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavimo rezultatai: už – 62, prieš – 29, susilaikė 6. Taigi yra daroma įstatymo projekto Nr. XIIP-2240 svarstymo pertrauka.
10.47 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais įstatymo projektas Nr. XIIP-1428(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 1-7 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais įstatymo projektas Nr. XIIP-1428(2). Pranešėjas – A. Palionis, Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymas.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū posėdžio pirmininkui. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį projektą. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 6, prieš – nė vienas, susilaikė 5.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į tribūną kviečiu A. Salamakiną pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Tik aš, kaip komiteto pirmininkas, noriu paprašyti priėmimo datą paskirti vėlesniam laikui, nes šiuo metu yra rengiamas pagrindinis Atliekų tvarkymo įstatymas, kuris yra susietas su šituo, ir šį įstatymą priiminėti kažkur lapkričio mėnesį.
PIRMININKAS. Gerai, supratom. Į tribūną kviečiu A. Mitrulevičių pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais įstatymo projektą Nr. XIIP-1428. Komiteto sprendimas yra siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-1428 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas. Balsavimas – bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Kviečiu į tribūną A. Nesteckį. Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7, 8 priedėliais įstatymo projekto Nr. XIIP-1428. Tai yra svarstymas ir jūs turite pasakyti komisijos nuomonę. Antikorupcijos komisija. Mūsų Seime yra dar ir komisijos.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Antikorupcijos komisija svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Dėkoju, kolega. Taigi buvo pristatytos komitetų ir komisijų nuomonės po svarstymo. Diskusijoje norinčių kalbėti už, prieš nėra. Pataisų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū. Įstatymo projektui Nr. XIIP-1428 po svarstymo yra pritarta bendru sutarimu.
10.51 val.
Įmonių bankroto įstatymo 4, 10, 11, 114, 115, 116, 117, 13, 131, 21, 22, 23, 26, 29, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-208 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2280(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-8 klausimas – Įmonių bankroto įstatymo 4, 10, 11, 114, 115, 116, 117, 13, 131, 21, 22, 23, 26, 29, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-208 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2280(2). Pranešėjas – R. Šimašius, Ekonomikos komitetas. Svarstymas.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu informuoti, kad Ekonomikos komitetas bendru sutarimu pritaria patobulintam įstatymo projektui. Projekto esmė yra suderinti nuo sausio 1 d. įsigaliosiančio įstatymo nuostatas su tais pakeitimais, kurie buvo priimti tarp nuo sausio 1 d. įsigaliosiančio įstatymo priėmimo ir šios dienos, kai buvo priimti dar kiti Įmonių bankroto įstatymo pakeitimai. Iš esmės šiuos pakeitimus vertinčiau kaip techninio pobūdžio suderinimus. Priminsiu tik, kad kalbama apie Prezidentės inicijuotą įstatymo projektą, kuriuo numatoma automatinė įmonių bankroto administratorių atrankos procedūra. Jeigu būtų klausimų, mielai atsakyčiau. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Nepabėkite. Ar galime taikyti ypatingą skubą? Dar yra, paskui paklausime.
Dabar Seimo nario A. Nesteckio pasiūlymas. Gerbiamasis Antanai, pristatykite savo siūlymą dėl 3 straipsnio. Tuoj jums įjungs mikrofoną.
A. NESTECKIS (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Kadangi Biudžeto ir finansų komitete buvo svarstomas Vyriausybės pateiktas projektas, susijęs su euro įvedimu, todėl siūlau šiame įstatymo projekte iš karto 3 straipsnio 11 straipsnio 11, 18, 22 punktuose pakeisti „litus“ į „eurus“, kad tai atitiktų numatomą įsigalioti nuo 2015 m. sausio 1 d. įstatymą pagal Euro įvedimo įstatymą.
PIRMININKAS. Komitetas?
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Komitetas šiandien bendru sutarimu pritarė šiam projektui. Galiu pasakyti, kad jis išsprendžia elementarią problemą, kad vėl yra du to paties įstatymo pakeitimo projektai, kurie turėtų įsigalioti tą pačią dieną. Labai natūralu, kad abi nuostatos turėtų atsidurti viename projekte. Todėl ano projekto poreikis atkristų priėmus šį pasiūlymą dėl šio projekto. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komitetas bendru sutarimu pritarė gerbiamojo A. Nesteckio pasiūlymui. Ar mes galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Pritarta bendru sutarimu.
Dėl kitų straipsnių daugiau pasiūlymų lyg ir nėra, jokių pastabų nėra. Ar galime šiam įstatymo projektui po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Galime taikyti ypatingą skubą. Ar komitetas pritartų ypatingai skubai? Gerbiamasis pranešėjau Remigijau, galime pritarti? Man atrodo, daugiau nėra ką koreguoti, šiandien mes puikiausiai galime priimti. Pritarta ypatingai skubai.
Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 6 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 8 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 9 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 10 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 11 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 13 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 14 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 15 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 16 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. 17 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 18 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. 19 straipsnis. Priimtas bendru sutarimu. Ir 20 straipsnis priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Kviečiu balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-2280, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 78, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-2280) priimtas. (Gongas)
10.56 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1919(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1919. Pranešėja – K. Miškinienė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė, pristatys komiteto nuomonę.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas spalio 8 d. svarstė minėtą projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Toks komiteto sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Šiam įstatymo projektui pritarta bendru sutarimu. Kviečiu į tribūną A. Paulauską – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kaip papildomas svarstė Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektą ir siūlė pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Komitetas bendru sutarimu po svarstymo pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Buvo pristatytos dviejų komitetų nuomonės. Taigi įstatymo projektui pritarta. Norinčių kalbėti už, prieš po svarstymo nėra. Ar galime šiam įstatymo projektui po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Ar pritartumėte, kad taikytume ypatingą skubą? Bendru sutarimu pritarta. Labai ačiū. Taikoma ypatinga skuba.
Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pastabų, pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti už, prieš nėra. Balsuojame. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-1919(2), balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1919(2) priimtas. (Gongas)
11.00 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1674(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1674(2). Pranešėjas – R. Paliukas pristatys Aplinkos apsaugos komiteto nuomonę. Svarstymas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiam įstatymo pakeitimui pritarė. Taip pat pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms. Vyriausybės išvadose iš esmės buvo pritarta. Buvo pateiktos Vyriausybės pastabos ir pasiūlymai, jiems komitetas pritarė. Komitetas teikia patobulintą įstatymo projekto variantą ir prašo pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju komiteto pirmininkui. Kviečiu į tribūną A. Mockų pristatyti Ekonomikos komiteto nuomonę.
A. MOCKUS (LSDPF). Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė minėtą įstatymo projektą. Priėmė sprendimą pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitas pastabas, kurioms Ekonomikos komitetas pritarė. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu R. Paliuką dar kartą į tribūną. Yra pasiūlymų, jums reikės pristatyti komiteto nuomonę, o teikėjai pristatys savo pasiūlymus. Taigi Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Kokia komiteto nuomonė? 39 straipsnis – „Biodegalų maišymas į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų“. 1 punktas, kad degalų pardavimo vietose turi būti prekiaujama Lietuvos arba Europos standartų reikalavimus atitinkančiu benzinu ir t. t.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKAS. Ar mes bendru sutarimu galime pritarti komiteto nuomonei pritarti iš dalies? Pritarta. Seimo narių A. Matulo, V. Saulio, R. Žemaitaičio pasiūlymas. Kuris iš kolegų galėtų? A. Matulas pristatys savo pasiūlymą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, mes pritarėme komiteto nuomonei ir balsuoti nereikalaujame.
PIRMININKAS. Ačiū. Teikėjai atsiima ir pritaria komiteto nuomonei. Nėra prasmės svarstyti. Teikia Aplinkos apsaugos komitetas. Pritarti iš dalies. Čia jau nebereikia.
R. PALIUKAS (DPF). Komitetas pritarė Europos…
PIRMININKAS. Mes jau apsvarstėme, priėmėme sprendimą ir daugiau nereikia. Dėkoju pranešėjui. Jūs savo misiją baigėte. Po svarstymo norinčių kalbėti už ir prieš nėra. (Balsai salėje) Gerbiamasis P. Narkevičius nori kalbėti už.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Noriu pasisakyti už, kadangi Vyriausybės išvados dėl šių pataisų yra teigiamos. Buvo atsižvelgta į visas 39 straipsnio pataisas. Taip pat priėmus šias pataisas dėl biodegalų žymėjimas atitiktų Europos Sąjungos teisės aktuose numatytus reikalavimus. Be abejonės, tas taip pat yra labai svarbu, tai paskatintų didesnį biodegalų suvartojimą. Todėl siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš gerbiamojo R. Paliuko… Dar prieš yra S. Brundza. Prašom.
S. BRUNDZA (TTF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mano nuomone, reikėtų tokius dalykus derinti ir su automobilių gamintojais, nes vis dėlto gali būti kenksminga varikliams, bent vairuotojas, prieš įsipildamas kurą, turėtų žinoti, ką jis pila. Iki 5 % ar 7 % yra nekenksminga, o toliau gali būti tam tikros rizikos.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norinčių daugiau kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti. Kas po svarstymo pritariate įstatymo projektui Nr. XIIP-1674, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 76, prieš – 1, susilaikė 5. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIP-1674 pritarta po svarstymo.
Ar galime priimti šį įstatymo projektą ypatinga skuba? Klausiu pranešėjo R. Paliuko: ar dar turime kokių nors kitų bėdų? Nieko neturime? Galime priimti. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Kviečiu visus balsuoti. Tiesa, pastraipsniui, atsiprašau.
Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų… vienas pasiūlymas buvo, bet mes jam vieningai pritarėme ir komitetas pritarė. Galime priimti bendru sutarimu su komiteto, su Vyriausybės pasiūlymu? Tiesa, mes padarėme klaidą ir labai atsiprašome. Yra užregistruotas J. Razmos pasiūlymas. (Balsai salėje) Bet mes priimame. Ar jūs protestuojate? (Balsai salėje) Gerai. Tada priėmimo nevykdysime. Gerbiamoji, čia truputėlį suklydome. Mes tiesiog neatkreipėme dėmesio. Jūs pats nereagavote ir mes nereagavome. Taigi priėmimas kitą kartą, gerai? Aš manau, kad čia mes spėsime labai greitai padaryti paprastą procedūrą. Po svarstymo pritarta šiam įstatymo projektui Nr. XIIP-1674.
11.07 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1482(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-11a klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 12 ir 64 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1482. Svarstymas. Pranešėjas A. Matulas pristatys Sveikatos reikalų komiteto nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, Sveikatos reikalų komitetas kaip pagrindinis svarstė Sveikatos sistemos įstatymo projektą, kurio registracijos Nr. XIIP-1482. Ir jį lydintįjį įstatymo projektą Nr. XIIP-1483, jeigu jūs leidžiate, pristatysiu. Pritarė pirmojo patobulintam variantui: 5 balsavo už, 2 – prieš, o dėl antrojo įstatymo projekto – pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju A. Matului už komiteto nuomonės pristatymą. Kviečiu į tribūną M. Petrauskienę kalbėti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį klausimą ir nutarė siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą. Pasiūlymas būtų toks: savivaldybės vykdomos institucijos įgyvendina antrinę asmens sveikatos priežiūrą. Yra siūlymas: antrinės ir tretinės asmens sveikatos priežiūros mastą ir profilius, sveikatos priežiūros paslaugų struktūros, jų išdėstymo bei teikimo Lietuvos teritorijoje tvarką nustato Vyriausybė, šios tvarkos įgyvendinimą kontroliuoja Sveikatos apsaugos ministerija. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai. Gerbiamieji kolegos, buvo pristatytos komiteto nuomonės. Yra gana daug pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto. Pradėsime. Kviečiu į tribūną gerbiamąjį A. Matulą. Yra kaip tik jūsų pasiūlymas. Prašom pakomentuoti tiek savo pasiūlymą, tiek komiteto nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, aš drįsčiau pasakyti, kadangi visus apklausiau dėl visų pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, tai kolegos J. Poželos, mano ir kolegos D. Mikutienės, arba mūsų abiejų, tai mes pritarėme komiteto nuomonei ir išvadai. Dėl visų pasiūlymų balsuoti nereikalaujame. Gal tai sutrumpinčiau.
PIRMININKAS. Dar yra Seimo nario J. Poželos pasiūlymas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jis irgi pritarė komiteto nuomonei ir nereikalauja balsuoti.
PIRMININKAS. Bet jam pritarė komitetas, taip. Tai viskas čia gerai. Gerbiamasis Antanai, aš tik pasitikslinsiu. Visiems jūsų pasiūlymams, tiek D. Mikutienės, tiek jūsų, yra pritarta komiteto ir J. Poželos taip pat pritarta iš dalies. Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, taip?
A. MATULAS (TS-LKDF). Dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atskirai.
PIRMININKAS. Atskirai. Gerai. Tada apsisprendžiame dėl to, ar mes galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei dėl visų pasiūlymų, kurie čia yra. O dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto ten irgi pritarta iš dalies, tai jūs pakomentuokite, Antanai. Gal gerbiamoji M. Petrauskienė? Čia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Kaip jūsų komitetas, ar džiaugiasi, kad pritarta iš dalies, ar jūs nepatenkinti? Čia 1 straipsnio 12 straipsnio pakeitimas. (Balsai salėje)
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Tai čia pritarėme.
PIRMININKAS. Jūs sutinkate su komiteto nuomone?
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Viskas aišku. Vadinasi, komitetas sutinka su visais pasiūlymais ir pritaria bendru sutarimu. Daugiau pasiūlymų ir pastabų nėra. Ar po svarstymo su visomis pastabomis ir pasiūlymais, kurie yra, galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Norinčių kalbėti už gana daug, gal nekalbėkime, gerbiamieji kolegos? Sutinkate? Gerai. Po svarstymo pritarta bendru sutarimu.
Dabar siūlau… Siūlote balsuoti? Gerai, balsuojame. Kas už tai, kad po svarstymo pritartume įstatymo projektui Nr. XIIP-1482, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 4. Gana vieningai mes priėmėme sprendimą po svarstymo. Ar galime taikyti ypatingą skubą, priimant šį įstatymo projektą, nes mes jau dėl visko lyg ir sutarėme? Bendru sutarimu taikoma ypatinga skuba dėl šio įstatymo projekto.
Kviečiu priimti įstatymo projektą pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Ir dėl 2 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pastabų ir pasiūlymų nėra. Priimtas bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Šio įstatymo priėmimas
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-1482, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavimo rezultatai: už – 75, prieš nėra, susilaikė 5. Taigi įstatymas (projekto Nr. XIIP-1482) yra priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1483(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-11b klausimas – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia yra lydintysis projektas įstatymo, kurį mes prieš tai priėmėme. Kviečiu į tribūną pranešėją gerbiamąjį A. Matulą pristatyti Sveikatos reikalų komiteto nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Yra gerbiamojo J. Poželos pataisa, jis siūlo, kad įstatymas įsigaliotų iš karto. Komitetas nepritaria, mano, kad reikia numatyti tam tikrą terminą nuo 2015 m. sausio 1 d., jis neprieštarauja. Aš su juo kalbėjau, balsuoti nereikalauja.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu į tribūną gerbiamąją M. Petrauskienę pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonę.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, jūs išgirdote komitetų pristatytą nuomonę. Norinčių kalbėti dėl šio klausimo nėra.
Dabar yra dėl 2 straipsnio Seimo nario J. Poželos pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Ar galime mes pritarti komiteto nuomonei nepritarti J. Poželos pasiūlymui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu nepritarti ir pritarti komiteto nuomonei. Taigi po svarstymo ar galime pritarti šiam įstatymo projektui bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Aš teikiu ypatingą skubą, jeigu jūs pritarsite, nes lydintysis įstatymo projektas, o mes prieš tai jau priėmėme ypatinga skuba. (Balsai salėje) Pritariate bendru sutarimu. Dėkoju.
Kviečiu visus balsuoti. Kas už tai, kad priimtume įstatymo projektą Nr. XIIP-1483, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavimo rezultatai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-1483) yra priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Civilinio kodekso 3.252 ir 3.253 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2328 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės numeris 1-12, Civilinio kodekso 3.252 ir 3.253 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2328. Pranešėja G. Kaminskaitė-Salters, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja. Pateikimas.
G. KAMINSKAITĖ-SALTERS. Laba diena, gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Pirmiausia norėčiau padėkoti už man suteiktą galimybę šiandien pristatyti Lietuvos Respublikos Prezidentės D. Grybauskaitės inicijuotas Civilinio kodekso pataisas.
Pagrindinis šių pataisų tikslas – sumažinti vaikų, patenkančių į globos namus, skaičių, paskatinti darbą su biologine šeima, kad vaikas būtų laiku sugrąžinamas į šeimą arba įvaikinamas. Lietuva turi atsisakyti sovietmečio palikimo ir realiai mažinti įstaigose globojamų vaikų skaičių. Būtina pasirūpinti, kad mūsų mažiausiųjų interesai būtų apginti ir jie turėtų kuo daugiau galimybių gyventi šeimos aplinkoje. Lietuvoje vaiko globos reformas bandyta įgyvendinti jau ne kartą, tačiau ir šiandien mūsų šalyje vis dar veikia beveik 100 vaikų globos namų institucijų. Esame viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur vis dar yra didelių visai šeimos aplinkos neprimenančių vaikų globos namų. Ne šeimose, o įstaigose vis dar auga arti 4 tūkstančių Lietuvos vaikų. Labiausiai reikia susirūpinti dėl to, kad net iki 500 mažiausių iki 3 metų amžiaus vaikų kiekvienais metais vis dar patenka į institucijas ir pasilieka ten iki pilnametystės.
Gerbiamieji, Lietuvos Respublikos Seimas dar 1995 m. liepos 3 d. ratifikavo Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją. Taigi Lietuva jau beveik prieš 20 metų įsipareigojo užtikrinti šioje konvencijoje numatytas vaiko teises, tačiau esama situacija neatitinka tarptautinės praktikos ir Lietuvos vaikų geriausių interesų. 2013 m. spalio 4 d. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas paskelbė baigiamąsias išvadas dėl šios konvencijos įgyvendinimo mūsų šalyje. Komiteto susirūpinimą sukėlė didelis iš tėvų paimamų ir institucijose auginamų vaikų skaičius, ypač vaikų iki 3 metų amžiaus grupėje. Komitetas paragino Lietuvą (cituoju): „Užtikrinti, kad vaikų apgyvendinimas institucijose taptų tik paskutine priemone. Sprendimas dėl vaiko globos turi būti priimamas vadovaujantis aiškiais kriterijais atsižvelgiant į vaiko poreikius ir užtikrinant geriausius vaiko interesus.“ Būtent šias vaiko teisių apsaugos problemas Lietuvos Respublikos Prezidentės teikiamomis pataisomis ir siūloma spręsti.
Siūlomi trys pagrindiniai įstatymo pakeitimai. Pirma. Siūloma aiškiai apibrėžti principą, kad vaiko globa arba rūpyba, jeigu vaikui sukako 15 metų, vaikų globos institucijose galėtų būti nustatoma tik išimtiniais atvejais ir jei tai atitiktų geriausius vaiko interesus.
Antra. Siūloma aiškiau apibrėžti procedūrą, kaip priimami sprendimai dėl mažiausių vaikų globos. Lietuvos Prezidentės pataisomis siūloma, kad vaiko, kuris neturi 3 metų, globa institucijose galėtų būti nustatyta tik išimtiniais atvejais ir galėtų trukti ne ilgiau nei 3 mėnesius. Vyriausybės įgaliota institucija galėtų leisti šių mažiausių vaikų globą institucijose tęsti ir ilgiau, jeigu tam būtų atitinkamos objektyvios priežastys, t. y. jeigu būtina specializuota sveikatos priežiūra ar slauga, taip pat jeigu vaiko šeima negali užtikrinti atitinkamos globos, o bendruomenės paslaugos savivaldybėje nėra išplėtotos.
Trečia. Pataisomis numatoma taip pat griežčiau riboti laikinosios globos trukmę, kad įvaikinimas vyktų sparčiau. Šiuo metu laikinoji globa vaikų namuose dažnai trunka iki penkerių metų ir daugiau, nevyksta realus darbas su šeima, toks ilgas buvimas institucijoje tampa viena pagrindinių kliūčių vaikams patekti į naujas šeimas.
Lietuvos Respublikos Prezidentės siūlomomis pataisomis siūloma, kad Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija būtų įpareigota pateikti informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai apie atvejus, kai vaiko laikinoji globa trunka ilgiau kaip 12 mėnesių. Ši institucija tuomet spręstų, ar ir toliau teikti paslaugas šeimai, ar kreiptis į teismą dėl vaiko nuolatinės globos. Lietuvos Respublikos Prezidentės siūlymu šios Civilinio kodekso pataisos įsigaliotų 2016 m. liepos 1 d.
Norėčiau paaiškinti kai kuriuos teikiamus įstatymo pataisų aspektus. Visų pirma, reikia atkreipti dėmesį į šių pataisų svarbą 3 metų amžiaus ir jaunesniems vaikams. Siūloma užtikrinti šių vaikų galimybę sugrįžti į šeimą ar būti įvaikintiems. Vaikų psichologai, tarptautiniai ekspertai vieningai sutaria, kad ypač tokio amžiaus vaikui yra būtinas tinkamas emocinis ryšys, nuo kurio priklauso vaiko raida, viso tolesnio jo gyvenimo sėkmė. Kuo mažesnis vaikas, tuo didesnę žalą jo raidai sukelia gyvenimas įstaigose, vaikui, kuriam nėra 3 metų, užtenka tris mėnesius pagyventi įstaigoje ir jo raida sutrinka negrįžtamai. Kai vaikas priimamas iš šeimos, jis turi būti apgyvendinamas pas artimus žmones, su kuriais turi emocinį ryšį, jeigu tokių nėra, kitoje šeimoje, jei tokios nėra – šeimynoje ir tik, jeigu jos nėra, institucinėje globos įstaigoje. Vaikų globos institucijose, kūdikių namuose dirba išties puikūs specialistai, tačiau visavertis emocinis ryšys įstaigoje yra sunkiai įmanomas, pasibaigus pamainai vienus darbuotojus pakeičia kiti, o vaikas lieka už įstaigos sienų. 2004–2013 m. periodu į vaikų namų pastatus investuota 10 mln. Lt, tačiau ir geriausiai veikianti institucija niekada neatstos namų, net ir gražiausiai rekonstruotoje įstaigoje niekada nenorėsime palikti savo pačių vaikų. Vaikams reikia šeimos, o suremontavęs stogą ar perdažęs sienas to nepasieksi. Tai puikiai supranta ir vaikų globos namų darbuotojai, būtent todėl jie patys ne kartą ėmėsi likimo nuskriaustus vaikus globoti savo šeimose. Antra, dėl siūlomų pataisų teks aktyviau perorganizuoti globą institucijose į globą šeimose, šeimynose, teks aktyviau dirbti su šeimomis, kurios dėl socialinių įgūdžių stokos palieka savo vaikus, jais nesirūpina. Globos namų darbuotojų patirtis ir žinios tikrai pravers naujojoje sistemoje, darbas su socialinės rizikos vaikais yra labai sudėtingas, reikalaujantis didelio profesionalumo, todėl privalome gerbti tuos, kurie supranta šio darbo svarbą vaikų, visos Lietuvos ateičiai ir jo imasi. Ir ne tik gerbti. Naujoji sistema jiems turėtų užtikrinti reikiamas socialines garantijas, turės būti atlyginama už jų sunkų ir svarbų darbą. Mažėjant vaikų skaičiui globos įstaigose, atsilaisvins tam tikros lėšos, kurias būtina nukreipti būtent alternatyvių paslaugų plėtrai.
Trečia. Jungtinių Tautų Vaiko teisių komitetas rekomendavo Lietuvai atsižvelgti į bendrąsias europines gaires dėl perėjimo nuo institucinės prie bendruomeninės globos ir pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis joms įgyvendinti. Kaip tik šiuo metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia globos įstaigų pertvarkos planą, kurį įgyvendinant numatoma panaudoti ESF struktūrines lėšas. Svarbu, kad šios lėšos būtų panaudojamos tinkamai. Respublikos Prezidentės teikiamas įstatymo projektas tiesiogiai lėšų panaudojimo klausimo nesprendžia, tačiau nukreipia aktyvesniam darbui su vaikais, ypač mažiausiais, ir jų šeimomis.
Kartu pažymėtina, kad tik struktūrinėmis lėšomis paremtos priemonės yra laikinos, todėl būtina jau šiandien pradėti kurti naują sistemą, kurioje paslaugos vaikams ir jų šeimoms būtų palaipsniui perorientuojamos į paslaugas bendruomenėse. Pagaliau įgyvendinant reformas būtina prisiminti, kad pagalba reikalinga ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms, socialinės rizikos šeimoms, globėjams ir asmenims, kurie įsivaikino vaikus. Šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentės teikiami įstatymų pakeitimai atitinka šiuos principus. Rengiant įstatymo pakeitimus tartasi su nevyriausybinėmis organizacijomis, vaiko teisių specialistais, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kūdikių ir kitų globos įstaigų vadovais ir darbuotojais, vaiko teisių apsaugos tarnybų atstovais, Lietuvos savivaldybių asociacija. Sulaukėme jų nuoširdaus palaikymo.
Apibendrindama norėčiau pažymėti, kad šis įstatymas – tai svarbi pradžia, kad realios ir vaiko interesus geriausiai atitinkančios reformos pagaliau būtų pradėtos įgyvendinti ir Lietuvoje. Esame pasiryžę glaudžiai bendradarbiauti aptariant ir prireikus tobulinant šiuos vaiko teisių užtikrinimui ypač svarbius pasiūlymus. Tikimės jūsų palaikymo. Nuoširdžiai dėkoju už dėmesį ir laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjai už įstatymo projekto pristatymą. Tiesiog noriu paklausti savo kolegų, kiek skiriame?.. 10 min. skiriame. Ne, gal trumpiau norės kolegos? 10 min., taip? Išnaudosite viską, ar ne? Gerai. Klausti ir atsakyti – 10 min. Viena minutė klausti ir dvi minutės atsakyti. Susitariame? Gerai. Klausiame. Pirmoji – D. Kuodytė. Prašom.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų jūsų iniciatyva vienareikšmiškai yra sveikintina. Seniai reikėjo žengti žingsnius naikinant tuos globos namus, institucinę globą pakeičiant šeima, tačiau nerimą kelia tam tikri jūsų pasiūlymų aspektai, kuriuos būtų galima laikyti diskriminaciniais. Pavyzdžiui, jūs daug kalbėjote apie Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, bet yra ir Neįgaliųjų konvencija, kurioje sakoma, kad negali būti žmogus, tuo labiau vaikas, diskriminuojamas dėl negalios. Taip pat turi būti sukurtos tam tikros paslaugos, sudarytos visos sąlygos, kad tokie vaikai galėtų būti globojami taip pat šeimose.
Kita vertus, jei savivaldybėse neteikiamos kokios nors paslaugos, kurios trukdo užtikrinti vaiko buvimą šeimoje, galbūt galima kitoje savivaldybėje išspręsti tą klausimą arba įpareigoti savivaldybes užtikrinti tokių paslaugų teikimą, o ne sudaryti sąlygas toliau tęsti institucinę globą. Ar jūs nemanote, kad šitos išlygos gali tiesiog paneigti visą jūsų pasiūlymų teigiamą prasmę?
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą prašau jūsų gerbti vieniems kitus, nes kiti nespėsite paklausti, jeigu taip užduosite klausimus. Ačiū.
G. KAMINSKAITĖ-SALTERS. Ačiū už klausimą. Jūs palietėte tikrai labai svarbų šio įstatymo pakeitimo aspektą. Mes bandėme subalansuoti sistemos pakeitimą, kas numatoma šiomis pataisomis, ir suteikti realią galimybę savivaldybėms ir dabar šį darbą dirbančioms institucijoms sureaguoti ir persiorientuoti į naująją sistemą. Todėl yra numatytos šitos išimtys, jeigu, tarkim, savivaldybėje nebūtų sudarytos sąlygos tokio vaiko globai šeimoje. Tačiau mes tikimės, kad vienas iš šio įstatymo aspektų yra, kad būtų centralizuotas to vaiko pervedimo iš institucijų į globą procesas. Jeigu bus atsakinga centralizuota institucija, ta institucija nuolat turės tikrinti ir atsiskaityti visuomenei, kodėl toje ir toje savivaldybėje vis dar nėra paslaugų, kodėl vaikai vis dar laikomi institucijose. Tokiais būdais viešinant šitą dalyką ir įgyvendinant pagrindinį principą, kad vaikas turi augti šeimoje, tikimės, ledai pajudės ir tie vaikai pamažu bus perkeliami į šeimas.
Šie įstatymo pakeitimai taip pat yra taikomi ir neįgaliems vaikams. Mūsų numatytos išimtys tikrai yra tik ekstremaliais atvejais, kai neįmanoma tam vaikui kur nors kitur prisiglausti, bet tikimės, kad po kurio laiko mes atsidursime tokioje padėtyje, kaip ir, tarkim, Švedija, kurioje visi vaikai, net ir patys neįgaliausi, suranda šeimas. Toks turi būti Lietuvos, kaip Vakarų valstybės, tikslas ir principas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, paskutinis pavyzdys su Švedija turbūt būtų ne pats geriausias, nes ten yra vaikų atėmimo iš šeimos problemų. Bet grįžkime prie jūsų įstatymo projekto. Man, kaip pradėjusiam tą pertvarką, kad vaikai kuo greičiau papultų į šeimas, buvo aišku, kad tas procesas nebus toks paprastas. Deja, nuo to laiko irgi daug praėjo laiko, bet pasirengimo auginti vaikus šeimoje, teikti psichologinę ir kitokią pagalbą iš esmės valstybė nesirengia. 400 tūkst. skiriamų pinigų pagalbai šeimoms konsultuoti – turbūt ne tas skaičius, kuris galėtų tai pakeisti. Ar tie jūsų numatyti terminai iš esmės negali patį procesą padaryti tokį… diskredituoti jį, nes institucijos tikrai nepasirengusios tokiais tempais dirbti, nes tarpinių institucijų iš esmės nėra?
G. KAMINSKAITĖ-SALTERS. Labai ačiū už klausimą. Klausimas tikrai yra aktualus ir šį klausimą mums kėlė ir vaikų globos institucijos, pavyzdžiui, kūdikių namų direktorė, kai mes su jais buvome susitikę. Iš tiesų viena baimė, kurią mes dažnai susitikdami su žmonėm pajutom, kad tie vaikai atsidurs ant ledo. Yra baimė, kad uždarysime vaikų, kūdikių namus, kitų paslaugų nebus, kur tie vaikai dėsis?
Tikrai ne tai numatoma Civilinio kodekso pataisomis. Įgyvendinamas pats principas, o sistemą reikia perorientuoti. Dabar mes taip suskaičiavome, kad maždaug tris kartus daugiau skiriame lėšų vaikų išlaikymui vaikų ir kūdikių įstaigose negu šeimose ir šeimynose. Perorientuojant tą finansavimą pamažu (pastatus, darbuotojus) į paslaugų teikimą toms šeimoms, kurios įsivaikina, kurios globoja, kurios, tarkim, susiduria su psichologinėm problemom, kurių tikrai bus, galima pajudinti visą sistemą, priimti tuos vaikus ir nelaikyti jų institucijose. Tris mėnesius pabuvus jau jų raida sutrinka dėl emocinio ryšio trūkumo. Tą principą turime visada prisiminti ir jo laikytis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia K. Miškinienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji pranešėja, Prezidentė iškėlė iš tiesų labai svarbų klausimą, bet vis dėlto aš norėčiau pratęsti klausimus, susijusius su tuo, kad specializuotų paslaugų plėtra savivaldybėse kol kas nėra labai išvystyta. Iki šiol mes laikėmės tokios pozicijos: mažą vaiką paėmus iš šeimos dirbti su ta šeima, stiprinti bendruomenines paslaugas šeimai, kad jis vėl sugrįžtų į tą šeimą. Man abejonių taip pat kelia numatyti terminai, nes jeigu tas vaikas iškeliaus į kitą savivaldybę, kaip aš suprantu, pagrindinis tikslas vis dėlto, kad vaikas grįžtų į šeimą. O mes nesame tam dar labai pasirengę. Kaip jūs vertinate šį aspektą? Ačiū.
G. KAMINSKAITĖ-SALTERS. Ačiū. Tikrai aš pritariu, kad tų paslaugų dabar nėra, nes sistema neorientuota. Yra pastatai, yra darbuotojai, yra savivaldybių ir valstybiniai biudžetai – labai patogu vaiką atiduoti ir laikyti tose institucijose. Nesant sureguliuotam vaiko laikinos globos visam procesui, nenustatytiems terminams ir taip toliau, tiesiog yra patogu tokiems vaikams užsilikti institucijose. Šis įstatymas tik įgyvendina pagrindinius principus ir jisai buvo… Civilinio kodekso pataisos buvo labai atsakingai rašomos ir rengiamos todėl, kad yra numatomos išimtys. Dabar vaikas, jeigu jį reikia laikyti institucijoje ilgiau nei 3 mėnesius, nes nėra tų paslaugų, tikrai nebus išmetamas į gatvę, jisai liks institucijoje, tačiau bus atsakinga už tai centralizuota institucija, kuri turės aiškintis, kodėl taip yra, kuri turės skatinti savivaldybes tas paslaugas kurti, taip pat turės būti visi įstatymų lydimieji aktai, turės būti visi procesai ir veiklos suderinti. Žodžiu, čia yra įgyvendinami pagrindiniai principai, kurių iki šiol trūko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Dumčius.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Į daug ką jau atsakėte, aš, žinoma, pritariu pačiai idėjai, kad vietoj institucionalizavimo būtų perkelti į šeimą ir panašiai. Bet, sakykim, iš praeitos savaitės Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdžio, kada mes nagrinėjome ikimokyklinių vaikų švietimą, mokymą, pasirodo, kad 3,5 tūkst., beveik 4 tūkst., tų vaikų yra arba neįgalūs, turi neįgalumo požymių, arba yra iš asocialių šeimų, įsivaizduojate? Ar ne per greitai jūs norite šitą idėją įgyvendinti, kada anoji dalis yra visiškai neparuošta? Šeimos nori juos atstumti nuo savęs, o mes norime juos grąžinti, kur tikrai jiems nesuteiks pagalbos. Aš pritariu tam, ką jūs sakote, bet ar nereikėtų pertvarkant lygiagrečiai kitų įstatymų šalia šio įstatymo?
G. KAMINSKAITĖ-SALTERS. Aš jums pritariu, kad iš tikrųjų mes matome tik ledkalnio viršūnę. Tie vaikai, kurie yra atiduodami į vaikus namus, yra jau peržengę tą kritinę ribą, o tokių šeimų, kur dar ta kritinė riba neperžengta, tas vaikas neatiduotas, bet jis auga sunkiomis sąlygomis, taip, tikrai yra. Bet dėl to neturėtume skriausti tų vaikų, kurie dabar yra atiduoti į vaikų namus. Reikia dirbti su tomis šeimomis, reikia apsaugoti dabar dar ten esančius vaikus, kad jie nebūtų atiduodami į institucijas, o institucinius vaikus reikia grąžinti atgal į šeimas.
Žinoma, pats šitas fenomenas – vaiko vaikų namuose – yra visos visuomenės apraiška. Mūsų visuomenė yra perėjusi per labai sunkų istorinį periodą. Yra daug šeimų, kuriose yra žmonių, priklausomų nuo alkoholio, yra labai daug šeimų, kurios yra asocialios, ir taip toliau. Vien šitomis kodekso pataisomis mes tų problemų neišspręsim, bet pradėti reikia ir paskui į viską reikia žiūrėti kompleksiškai. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui G. Kaminskaitei-Salters už įstatymo projekto pristatymą, už atsakytus klausimus. Mūsų laikas baigėsi.
G. KAMINSKAITĖ-SALTERS. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra labai daug norinčių kalbėti už. Gerbiamieji kolegos, gal nekalbame? (Balsai salėje) Vienas už, turite tokią galimybę. D. Kuodytė – nuomonė už. Prašom, kolege.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų pasisakydama už ir sveikindama prezidentūrą už šią iniciatyvą, aš tiktai norėčiau retoriškai paklausti, kodėl prezidentūra turi daryti Vyriausybės darbą? Mes niekaip negalime sulaukti iš Vyriausybės ateinančio naujo Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo, kuriame šie klausimai turi būti sprendžiami kompleksiškai. Visi terminai, apie kuriuos buvo kalbėta, jau seniai praėję. Aš vis dėlto tikiu, kad tas projektas pagaliau ateis ir nereikės svarstyti tokių dalykų kaip paslaugų nebuvimas ar panašiai.
Aš noriu priminti, kad mes kalbame apie kūdikius, vaikus iki trejų metų, tai yra svarbiausias dalykas. Tie vaikai auga, o mes vis atidėliojame, nes kažkas kažkur kažkokių paslaugų nesukuria ar iškyla dar kažkokių problemų. Man atrodo, įsisąmoninkime problematiką, balsuokime už šiuos pasiūlymus, tačiau nepamirškime, kad problema yra kompleksinė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kolegos, nuomonės prieš nėra. Po pateikimo ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas bei Žmogaus teisių komitetas. Ar dėl komitetų dar yra norinčių? Prašom, D. Kuodytė, po to M. Zasčiurinskas.
D. KUODYTĖ (LSF). Aš vis dėlto siūlyčiau, kad pagrindinis būtų Žmogaus teisių komitetas, nes teisinės technikos požiūriu Teisės ir teisėtvarkos komitetas gali pasisakyti, tačiau tai yra žmogaus teisių, vaikų teisių klausimas.
PIRMININKAS. Bet čia yra Civilinis kodeksas, gerbiamoji kolege. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos, vaikai ir vaikų globa yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto veiklos sritis ir visais laikais taip buvo, todėl pagrindiniu komitetu čia gali būti tik Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o teisinis šio sprendimo įforminimas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Mes tada pastatysime vežimą prieš arklį. Siūlau Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamasis G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Yra nusistovėjusi tradicija, kad tokius klausimus, kurie yra susiję su kodeksais, svarsto Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš nemanau, kad dėl to reikėtų mums laužyti ietis. Mano siūlymas, kad šitas klausimas greičiau būtų svarstomas plenariniame posėdyje, aš siūlau mėnesiu paankstinti.
PIRMININKAS. R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš principo turbūt neturėtų svarstyti Žmogaus teisių komitetas, nes čia vis dėlto statutinės nuostatos ir pasidalijimo sritys yra gana aiškios. Kita vertus, nemanyčiau, kad mes turėtume išdegę akis tuos dalykus daryti, nes mes kalbame apie gyvus vaikus, apie jų likimą, mūsų pačių sąmonės keitimą ir visa kita, kas greitai, direktyvomis nesidaro. Juo labiau kad mes faktiškai beveik jokio įdirbio šioje srityje ir neturime. Reikia priimti, viskas gerai, bet reikia labai jautriai tuos dalykus daryti. Socialinių reikalų ir darbo komitetas tikrai nuosekliai apsvarstys. Dėl kodekso – ar Socialinių reikalų ir darbo komitetas, ar Teisės ir teisėtvarkos komitetas – tegul apsisprendžia Seimas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, mes galbūt čia įsivėlėme į visiškai nereikalingus ginčus. Dėl Civilinio kodekso, Baudžiamojo kodekso, kad ir koks būtų, vis tiek Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis. O Socialinių reikalų ir darbo komitetui niekas nedraudžia svarstyti, dalyvauti svarstyme ir taip toliau. Nelaužykime stereotipų, kurie yra Seime. Nesiūlyčiau balsuoti, o pritarti bendru sutarimu tiems komitetams, kurie yra siūlomi, ir baigti šitą klausimą. Sutinkate? (Balsai salėje) Sutinkate. (Balsai salėje)
Gerai, kas už tai, kad pagrindinis komitetas būtų Teisės ir teisėtvarkos komitetas, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja prieš arba susilaiko. Laiko gaišimas.
Balsavimo rezultatai: už – 54, prieš – 15, susilaikė 11. Diskusijos dėl pagrindinio komiteto baigtos. Siūlome svarstyti šių metų gruodžio 16 d. Dėl svarstymo datos? Buvo siūlymas mėnesiu anksčiau, kiek girdėjau, gerbiamojo G. Steponavičiaus. (Balsai salėje) Mėnesiu anksčiau, kaip… (Balsai salėje) Gerbiamasis Gintarai, mes balsuosime dėl jūsų pasiūlymo. Jeigu nepritarsime, liks buvęs. Alternatyvus balsavimas. Už, t. y. už gerbiamojo G. Steponavičiaus pasiūlymą lapkričio 18 d., o prieš – gruodžio 16 d. Lapkričio 18 d. – už, gruodžio 16 d. – prieš.
Gerbiamieji kolegos, lieka ta pati data, kuri buvo numatyta projekte, gruodžio 16 d. Skelbiu pertrauką iki 12.00 val. 12.00 val. tęsime rytinį posėdį.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Registruojamės, kad visiems būtų linksmiau.
Užsiregistravo 32 Seimo nariai. Mažoka. Kviečiame į salę daugiau.
12.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2359 (pateikimas)
Svarstome Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Pranešėjas turėtų būti ministras, bet matau viceministrą. Kviečiu viceministrą į tribūną.
A. VITKAUSKAS. Laba diena. Gerbiamasis Seimo posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė šių metų 9 d. pateikė Seimui 2013 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, kurį sudaro valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys ir valstybės finansinių ataskaitų rinkinys. Taip pat 2013 metų nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį ir Rezervinio (stabilizavimo) fondo bei privatizavimo fondo ataskaitų rinkinius.
Šiuos ataskaitų rinkinius auditavo Valstybės kontrolė ir pateikė savo išvadas. Pažymėtina, kad šie metai yra pirmieji metai, kai minėti ataskaitų rinkiniai yra teikiami tvirtinti Seimui. Anksčiau Seimui buvo teikiamas tvirtinti tik Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys.
Šiuos pakeitimus lėmė viešojo sektoriaus apskaitos reformos įgyvendinimas, kurio metu kiekvienais metais pradėti rengti atskirų viešojo sektoriaus subjektų finansiniai ataskaitų rinkiniai. Juos svarsto komitetuose ir pritaria preliminariame posėdyje atskirais Seimo nutarimais.
Pirmiausia leiskite pristatyti Valstybės 2013 metų konsoliduotąjį ataskaitų rinkinį ir pirmiausia pateiksiu informaciją apie valstybės biudžeto vykdymą. Į valstybės biudžetą 2013 m. bus surinkta 18 mlrd. 432 mln. Lt pajamų, neįskaitant Europos Sąjungos paramos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Tai yra 282 mln. daugiau nei prognozuota. Europos Sąjungos ir kitos finansinės paramos lėšų gauta 6,1 mlrd. Lt, arba 1,486 Lt mažiau, negu buvo planuota gauti.
Didžiausią valstybės biudžeto surinktų pajamų dalį sudarė prekių ir paslaugų mokesčiai (69,6 %), pajamų ir pelno mokesčiai (19 %). 2013 m. mokėtojai sumokėjo virš 8,8 mlrd. Lt pridėtinės vertės mokesčio, tačiau negauta 402,5 mln. Lt iš jų planuotų pajamų. Palyginti su 2012 m., gauta 170,9 mln. Lt daugiau. 2013 m. (…) priemoka sumažėjo 174 mln. Lt, tačiau mokesčių mokėtojų įsiskolinimas valstybės biudžetui metų pabaigoje sudarė 981,7 mln. Lt. Valstybės įsipareigojimas PVM mokėtojams grąžinti permoką buvo 967,9 mln. Lt.
2013 m. sėkmingiausiai vykdytas pelno mokesčio planas, gauta 365 mln. Lt viršplaninių pajamų. Gyventojų pajamų mokesčio, tenkančio valstybės biudžetui, planas viršytas 25,1 mln. Lt, savivaldybių biudžetai taip pat gavo virš 28 mln. Lt daugiau šių pajamų, negu buvo prognozuota. Dėl mokesčių lengvatų taikymo nacionalinis biudžetas neteko daugiau kaip 2,5 mlrd. Lt pajamų.
Kaip šitie 2,5 mlrd. Lt pajamų atrodo juos išskaidžius? Dėl vykdomo gyventojų pajamų mokesčio grąžinimo ir lengvatų nacionalinis biudžetas neteko apie 934 mln. Lt, dėl taikytų akcizų lengvatų žemės ūkiui skirtiems degalams negauta apie 531 mln. Lt, dėl galiojusių PVM lengvatų negauta apie 480 mln. Lt, dėl pelno mokesčio lengvatų valstybės biudžetas neteko apie 643 mln. Lt.
Trumpai pateiksiu informaciją apie asignavimų vykdymą. Per 2013 m. išleista virš 25 mlrd. Lt valstybės biudžeto lėšų išlaidoms ir turtui įsigyti. Iš jų 6,5 mlrd. Lt apmokėta Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis. Didžioji dalis valstybės biudžeto lėšų teko ekonomikai – virš 6,7 mlrd. Lt, arba 26,8 % visų išlaidų. didžiausią bendrųjų valstybės paslaugų išlaidų dalį sudaro skolos, valstybės (…) valdymas – virš 2 mlrd. Lt, valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimui savivaldybėse skirta virš 3,1 mlrd. Lt valstybės biudžeto specialiųjų tikslinių dotacijų.
Pažymėtina, kad Finansų ministerija apmokėjo visas asignavimų valdytojų pateiktas paraiškas, tačiau nebuvo atliktos visos planuotos išlaidos ir nepanaudota 1 mlrd. 288 mln. Lt. Čia susiję su Europos Sąjungos parama. Atskiri asignavimų valdytojai iš tikrųjų buvo užsibrėžę per daug ambicingus savo tikslus, nors mes esame vieni iš Europos Sąjungos paramos panaudojimo lyderių Europoje.
Trumpai dėl deficito. Valstybės biudžeto rezultatas, kai patirtos išlaidos viršija pajamas, 213 m. atmetus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis finansuojamas programas, kurios nesukuria fiskalinio deficito, tai yra nulinis efektas, sudarė 173,8 mln. Lt, ir tai 566,5 mln. Lt mažiau nei prognozuota. Tai būtų tiek dėl valstybės biudžeto vykdymo.
Toliau. Valstybės konsoliduotų ataskaitų rinkinį, be mano minėto biudžeto ataskaitų rinkinio, sudaro ir valstybės finansinių konsoliduotų ataskaitų rinkinys arba duomenys. Šiame rinkinyje yra įtraukta informacija apie valstybės 2013 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, jai poveikį turėjusių finansinių ataskaitų straipsnių pasikeitimus, 2013 m. veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus. Rinkinys buvo parengtas konsolidavus centrinei valdžiai priklausančias 619 biudžetinių ir 69 viešąsias įstaigas, taip pat 4 valstybės mokesčių ir išteklių fondus. Tai valstybės iždo, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Muitinės mokesčių fondo ir licencijuotų sandėlių kompensavimo fondo finansinių ataskaitų rinkinių duomenis. Visas valstybės konsoliduotas turtas, parodytas finansinės būklės ataskaitoje, sudarė 156 mlrd. 177 mln. Lt ir buvo 10 mlrd. 119 mln. Lt mažesnis nei 2012 m. Tai lėmė žemės vertės pokyčiai. Dėl laisvos valstybės žemės fondo įvertinimo ir įtraukimo į finansines ataskaitas valstybės turtas išaugo 46 mln. 665 tūkst. Lt. Dėl mineralinių išteklių vertės ir dėl metodikos pasikeitimo valstybės turtas sumažėjo daugiau negu 57 mlrd. Lt.
2013 m. valstybės konsoliduoti įsipareigojimai sudarė 50 mlrd. 547 mln. ir buvo tik 470 mln., apie 1 %, didesni nei 2012 m. Didžiausią įtaką ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimui turėjo išaugusi centrinės valdžios skola.
Taigi valstybės grynojo turto vertė 2013 m. sudarė 94 mlrd…
PIRMININKAS. Gerbiamasis viceministre, jūs 7 min. Ar dar ilgai reikės?
A. VITKAUSKAS. Aš jau baigiu, pirmininke. Ačiū.
PIRMININKAS. Nereikia visko skaityti. Aiškinamuosius raštus ir Seimo nariai turi skaityti.
A. VITKAUSKAS. Aš tiesiog pagrindinius momentus. Grynojo turto vertė faktiškai ir parodo tikrąją finansinę būklę, koks yra turtas ir įsipareigojimai. Aišku, grynojo turto mes turėjome 94 mlrd. 565 mln. Taigi valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje pateiktos valstybės pagrindinės veiklos pajamos ir sąnaudos, pinigų srautai. Tai nėra tiesiogiai susiję su išlaidomis valstybės biudžeto vykdymo rinkinyje. Šiose ataskaitose pajamos ir sąnaudos, noriu pabrėžti, parodytos taikant kaupimo principą. Vienas yra, tarkime, biudžeto vykdymo ataskaita, pinigų srautų principu, o čia pirmą kartą yra pritaikytas kaupimo principas.
Dėl valstybės 2013 m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio būtų tiek. Prašyčiau pritarti po svarstymo komitetuose šiems konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniams.
PIRMININKAS. Kol kas dėkoju viceministrui A. Vitkauskui.
Gerbiamieji kolegos, klausime iškart abiejų pranešėjų. Kviečiu kitą šio klausimo pranešėją – valstybės kontrolierę G. Švedienę. Gerbiamoji kontroliere, jums irgi maximum 7 minutės. Net 10, sako, jums. Bet gal galite trumpinti?
G. ŠVEDIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, vykdydama Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Valstybės kontrolės ir kitų įstatymų nuostatas, teikiu Seimui išvadą dėl valstybės finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir valstybės biudžeto vykdymo.
Įvertinę valstybės biudžeto dviejų ataskaitų: biudžeto ir finansinių rinkinių, atitiktį teisės aktų reikalavimams ir valstybės biudžeto vykdymo teisėtumą, visais atvejais pareiškėme sąlygines nuomones, t. y. visais atvejais turėjome pastabų. Išvadoje konstatavome, kad duomenys apie valstybės biudžeto pajamas pagal rūšis nėra tikslūs. Šiuos netikslumus lėmė nustatytas teisinis reglamentavimas, kuris numato pareigą mokesčių administratoriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, duomenis apie pajamų vykdymą pateikti Finansų ministerijai labai skubiai, pasibaigus ataskaitiniams metams. Tačiau nenumato prievolės pateiktus duomenis patikslinti.
Finansų ministerija, kuri atsakinga už valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio parengimą ir jo pateikimą Vyriausybei, turėtų užtikrinti tikslų valstybės biudžeto pajamų pagal rūšis atskleidimą valstybės ataskaitose. Todėl turėtų keisti ir papildyti teisės aktus, reglamentuojančius ataskaitų apie pajamų surinkimą rengimą ir pateikimą.
Dėl valstybės biudžeto vykdymo teisėtumo pažymime, kad vis dar nustatome atvejų, kai išlaidos daromos tiesiogiai iš skolintų lėšų, t. y. neperskirsčius jų per valstybės biudžetą. 2013 m. tokių išlaidų buvo 45,6 mln. Lt. Jos neįskaitytos į 2013 m. panaudotus asignavimus. Valstybės kapitalo investicijoms, kurios nebuvo įtrauktos į Valstybės investicijų 2013–2015 m. programą, panaudota 26,7 mln. Lt. Valstybės biudžeto dotacijų dydžiai savivaldybėms tvirtinami atitinkamų metų biudžete. Todėl, nusprendus skirti papildomai lėšų, turi būti keičiamas biudžetas, tačiau to nebuvo padaryta.
Nepakeitus 2013 m. biudžeto, Vyriausybė perskirstė asignavimus tarp asignavimų valdytojų vykdomų programų ir 20,8 mln. Lt papildomai skyrė savivaldybėms socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti. Įvertinę valstybės biudžeto asignavimų naudojimo teisėtumą valstybės institucijose ir įstaigose, nustatėme, kad 84,7 mln. Lt buvo panaudota, pažeidžiant lėšų skyrimą ir naudojimą, viešuosius pirkimus, darbo užmokesčio ir kitų išmokų mokėjimą reglamentuojančius teisės aktus.
Kai kurios įstaigos nesilaikė nustatyto lėšų naudojimo eiliškumo ir programų išlaidas dengė pirmiausia ne biudžetinių įstaigų pajamų įmokomis, o valstybės biudžeto asignavimais. Tai lėmė 2,8 mln. Lt didesnius į 2014 m. keliamus lėšų likučius. Nustatėme, kad išlaidos, susijusios su valstybės įmonei Turto bankui mokėtu atlygiu už mokestinės nepriemokos išieškojimą, buvo dengiamos mokesčių pajamomis, todėl 2013 m. valstybės biudžete išlaidos sumažintos 1,1 mln. Lt, atitinkamai sumažintos ir biudžeto pajamos.
Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ nurodo, jog valdžios institucijos turi gebėti veikti strategiškai ir kryptingai, pagrindinį dėmesį sutelkdamos į svarbiausius prioritetus. Tuo tikslu visuose audituotuose subjektuose sisteminiu požiūriu įvertinome ilgalaikio materialiojo turto kūrimo ir jo vertės padidinimo investicinių projektų, kurių naudos gavėjai yra viešojo sektoriaus subjektai, įgyvendinimą. Vertinome, ar priimti sprendimai investuoti švietimo, socialinės apsaugos, kultūros ir kitose srityse įgyvendinami kuo mažesnėmis sąnaudomis ir visais atvejais atitinka visuomenės poreikius.
Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai ir vykdoma politika planuojant ir skirstant lėšas Investicijų programai vykdyti dažnai remiasi atskiromis iniciatyvomis ir apsiriboja poreikiais, kurie tenkina atskiro ūkio sektoriaus poreikius. Todėl siekdami, kad valstybės investicijų projektai būtų įgyvendinami kuo mažesnėmis sąnaudomis ir atitiktų visuomenės poreikius, Finansų ministerijai rekomendavome patobulinti teisės aktus, reglamentuojančius valstybės investicijų planavimą ir tikslinimą taip, kad būtų galimybė reaguoti į pasikeitusius poreikius ir išspręsti užsitęsusių ir sustabdytų projektų vykdymo problemas.
Ačiū Seimo nariams už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar penki Seimo nariai užsirašė klausti. Aš labai paprašysiu, kad įvardytumėte, kam skiriate klausimą, ar viceministrui, ar kontrolierei. Pirmasis klausia M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Mano klausimas gerbiamajam viceministrui. Viceministre, yra trys rodikliai: pelno mokestis procentais nuo biudžeto, gyventojų įsiskolinimas procentais nuo biudžeto ir mokesčių lengvatos procentais nuo biudžeto. Jūs minėjote, kad, pavyzdžiui, mokesčių lengvatos sudaro sąlyginai nuostolį 2,5 mlrd. Lt. Mano klausimas yra vienas. Jeigu galite, jeigu turite tokią informaciją, pasakykite, ar šie rodikliai, pelno mokestis biudžete procentais, palyginti su kitomis valstybėmis, mes esame… mažiausi ar didžiausi? Tas pats yra dėl gyventojų įsiskolinimo. Ar kitose valstybėse jo yra panaši procentinė išraiška, ar jis didėja, ar mažėja? Tas pats ir dėl mokesčių lengvatų kitose valstybėse?..
PIRMININKAS. Gerbiamasis Mečislovai, aš suprantu…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Tai vienas klausimas.
PIRMININKAS. …kad jūs turite šimtą klausimų, bet baigiame klausti. Ministras gavo tris klausimus. Kiekvienas užduodate vieną, o ne dešimt. Prašom, viceministre.
A. VITKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikro, kaip aš ir minėjau, dėl mokesčių lengvatų taikymo nacionalinis biudžetas neteko daugiau kaip 2,5 mlrd. Lt pajamų. Tarp jų dėl GPM grąžinimo, taikytų akcizų žemės ūkiui skirtiems degalams, PVM ir pelno mokesčio lengvatų.
Dėl kitų valstybių aš negaliu jums pasakyti, bet, kiek man tenka dalyvauti įvairaus formato tiek formaliuose, tiek neformaliuose susitikimuose, Europos Sąjungoje dabar yra lengvatų mažinimo kryptis, tą reglamentuoja Europos Sąjungos dokumentai. Tos nuostatos atitinkamai perkeliamos į mūsų nacionalinę teisę. Tokios analizės neturiu, bet gal darbo tvarka pažiūrėsiu, jeigu tokią informaciją turi mūsų Fiskalinės politikos departamentas, aš jums pateiksiu. Suskaičiuosiu, dabar neturiu kalkuliatoriaus, kiek tai sudaro procentų, preliminariai galima nustatyti ir tokią patirtį. Paprašysiu ir jus asmeniškai informuosiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia S. Brundza.
S. BRUNDZA (TTF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis viceministre, valstybė turi transporto priemonių už tikrai įspūdingą sumą – 666 mln. Lt, bet aš niekur neradau apie transporto sąnaudas nei pinigine išraiška, nei procentais nuo bendrųjų sąnaudų. Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Taip pat įspūdingai atrodo statiniai, pastatai – per 12 mlrd. Lt. Labai džiugu, kad už 48 mln. yra išnuomota, čia, matyt, patalpos. Kalbant apie nuomos sąnaudas, žinant, kad valstybė nuomojasi, neužtenka tų pastatų už 12 mlrd. Lt, irgi niekur nėra skaičiaus. Kur galėčiau tai gauti?
A. VITKAUSKAS. Ačiū už labai gerą klausimą. Iš tikro jūs palietėte esminį klausimą – tiek dėl turto panaudojimo efektyvumo, tiek dėl jūsų minėtų transporto priemonių, tiek dėl nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo. Noriu jums padėkoti už nuveiktą didelį darbą, nes buvo priimtas įstatymų paketas tiek dėl centralizuoto valstybės turto valdymo, tiek dėl paties valdytojo. Manau, kad efektyvumas tikrai padidės įvykdžius Turto fondo prijungimą prie Turto banko ir bus efektyviau naudojamas tas turtas, kuris dabar yra nepanaudotas, tokio turto yra ir nepanaudoto, ir neįregistruoto. Mes tam tikslui turime informacinę sistemą, aš manau, kad tą klausimą tikrai išspręsime ir kitos ataskaitos pateikimo metu bus galima tiksliai atsakyti, kokie mūsų rezultatai.
Dėl transporto pasakysiu. Atskiros institucijos ir ministerijos iš esmės transporto priemonių įsigijo minimaliai. Jos yra, jeigu taip galima pasakyti, gana senos. Jų panaudojimas, sakyčiau, Vyriausybei priėmus teisės aktus, kurie reglamentuoja transporto priemonių panaudojimą, panaudojimo efektyvumas tikrai išaugo ir išlaidos tam sumažėjo. Toks būtų mano atsakymas į jūsų klausimą. Dar kartą ačiū už klausimus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis viceministre, dar ne visi klausimai. V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis viceministre, paminėjote Turto fondą. Prašom pasakyti, kokia tai organizacija? Klausykite, ji valstybei duoda gryną nuostolį. Kol turtas visai nesunyksta, tol valstybė nieko negauna. Kaip čia yra, duoda gryną nuostolį?
Norėčiau jūsų paklausti, kiek surinkta į biudžetą ir išieškota baudų už neteisėtą veiklą, taip pat ir už kontrabandą? Kokį procentą tai sudaro? Ačiū.
A. VITKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš jau minėjau, kad nuo spalio 1 d. visa Turto banko veikla, turtas, įsipareigojimai atitinkamai yra integruoti į centralizuoto valstybės valdomo turto valdytojo, kurio funkcijas vykdo Turto bankas, veiklą. Iš tikro dabar yra gera situacija, nes šiuo metu vyksta perdavimas, visas turtas, kuris yra, bus įregistruotas, patikrintas, inventorizuotas ir Turto bankas perims tą turtą, kuris yra tokios būklės, kokios yra.
Dėl kito klausimo negaliu tiksliai atsakyti, nes neturiu tos informacijos, bet tikrai pasidomėsiu ir bus galima jums atsakyti darbo tvarka. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia K. Kuzminskas.
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia aš užjaučiu viceministrą, kad jis turi atsakinėti į klausimus, į kuriuos net negali atsakyti. Manau, Seimas neteisingai organizavo šį svarstymą. Turėtų sėdėti visi ministrai, Vyriausybė ir konkrečiai atsakyti į savo klausimus.
Aš dabar išnagrinėjau informaciją apie asignavimų nepanaudojimo priežastis. Viena iš jų – Vidaus reikalų ministerija panaudojo tik 74,6 % visų lėšų, o Europos kaimynystės ir partnerystės priemonių programai panaudojo tik 57,2 %. Nepanaudojimo priežastys: yra užsitęsusi viešųjų pirkimų tarnyba… personalo kaita, projektų partnerių nesutarimai ir t. t. Ką gali viceministras dabar atsakyti?
PIRMININKAS. Gerbiamasis pirmininke, laikas!
K. KUZMINSKAS (TS-LKDF). Todėl klausiu, kaip mes galėtume įgyvendinti tai, kad svarstymo metu būtų atsakyta į klausimus?
A. VITKAUSKAS. Jeigu galima, pirmininke, trumpai. Neatsakysiu, bet reaguosiu. Jūsų iškeltas klausimas tikrai yra svarbus ir siejasi su tomis nuostatomis, ką pasakė valstybės kontrolierė, kad mes turime problemą su investicijų planavimu. Jeigu žiūrėtume į 2014–2020 m. naują finansinę perspektyvą, tai investicijų planavimas bus labai griežtas procesas, bus reikalaujama alternatyvų vertinimo, ko iki šiol nebuvo, kad visos investicijos koleriuotų su strateginiais to sektoriaus dokumentais. Tas tikrai yra daroma ir drausmės tikrai bus daugiau, ypač valstybės investicijų planavimo proceso metu. Tokia reakcija būtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Aš atsiprašau R. Kupčinsko, bet laikas išseko, galės paklausti dėl kitų pateikimų, nes jų dar labai daug. Gerbiamieji kolegos, ar bus norinčių kalbėti už, prieš? Nėra. Ar galime bendru sutarimu, ar balsuojame? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritaria Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 m. valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui, balsuoja už. Gerbiamieji kolegos, mes balsuojame po pateikimo. Visos stadijos dar prieš akis.
Už – 61, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo Seimo nutarimo projektui pritarta.
Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – visi kiti komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 20 d.
12.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2360 (pateikimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Pranešėjai – viceministras A. Vitkauskas ir valstybės kontrolierė G. Švedienė. Prašom į tribūną.
A. VITKAUSKAS. Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, toliau leiskite trumpai pristatyti pagrindinius 2013 m. nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio rodiklius.
Pažymėtina, kad į šį rinkinį yra įtraukta informacija apie valstybės, visų savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2013 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, jai poveikį turėjusių finansinių ataskaitų straipsnių pasikeitimus, taip pat 2013 m. veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus. Šis rinkinys buvo parengtas konsolidavus 3 tūkst. 452 biudžetines įstaigas, 349 viešąsias įstaigas ir 146 valstybės ir savivaldybių išteklių ir mokesčių fondus.
Visas konsoliduotas turtas, parodytas finansinės būklės ataskaitoje, 2013 m. sudarė 172 mlrd. 12 mln. Lt ir buvo 9 mlrd. 666 mln., arba 5 %, mažesnis nei 2012 m. viso viešojo sektoriaus… nei iki 2012 m., o 2013 m. viso viešojo sektoriaus finansiniai įsipareigojimai sudarė 55 mlrd. 838 mln. Lt, ir buvo 942 mln., arba 2 %, didesni nei 2012 m. Didžiausią įsipareigojimų dalį sudarė ilgalaikiai įsipareigojimai, tai 41 mlrd. 532 mln., tai 74 % viso viešojo sektoriaus prisiimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai vidaus ir užsienio kreditoriams. Viso viešojo sektoriaus grynasis turtas, atėmus finansinius įsipareigojimus, yra 99 mlrd. 144 mln., tai sudarė 58 % bendrojo viso viešojo sektoriaus turto vertės.
Tai tiek trumpai būtų apie 2013 m. nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio rodiklius. Ačiū už dėmesį. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Kviečiu G. Švedienę. Vėl kartosime tą patį. Čia, ko gero, reikėtų dvi tribūnas pastatyti, būtų paprasčiau.
G. ŠVEDIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu išvadą dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio ir skolos ataskaitų. Dėl nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo ir skolinimosi teisėtumo pareiškėme sąlyginę nuomonę, o dėl skolos ataskaitų teisingumo – besąlyginę nuomonę.
Skolos ataskaitas reikšmingais atžvilgiais Finansų ministerija parengė teisingai. Vyriausybė, 2013 m. prisiimdama naujus skolinius įsipareigojimus, laikėsi 2013 m. rodiklių įstatyme ir Vyriausybės 2011–2014 m. skolinimosi ir skolos valdymo gairių apraše nustatytų limitų. Dalis savivaldybių ar jų biudžetinių įstaigų nesilaikė 2013 m. rodiklių įstatyme nustatytų savivaldybių skolinimosi limitų ir Biudžeto sandaros įstatyme reglamentuoto savivaldybių skolinimosi.
Nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys parengtas dar tik antrą kartą. Antrus metus pagrindine priežastimi, dėl kurios modifikavome nuomonę, išlieka neištaisyti duomenų iškraipymai žemesniojo lygio viešojo sektoriaus subjektų ataskaitose. Tai rodo, kad subjektai, tvarkydami apskaitą pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus ir teikdami duomenis į viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą, dar daro daug klaidų. Todėl Finansų ministerijai rekomendavome reglamentuoti papildomus žemesniojo konsolidavimo lygio subjektų veiksmus, užtikrinančius teisingos ir išsamios finansinių ataskaitų ir eliminavimo informacijos pateikimą į viešojo sektoriaus apskaitos ir ataskaitų konsolidavimo informacinę sistemą.
Vertindami nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio duomenis konstatavome, kad šis rinkinys dar neparodo teisingos mūsų valstybei nuosavybės teise priklausančio turto vertės, nes apskaitoje neregistruojama ir finansinėse ataskaitose nerodoma miško žemės ir miško vertė, didelė dalis kilnojamųjų kultūros vertybių apskaitoje užregistruota ne tikrąja, o simboline 1 Lt verte, laisva valstybinė žemė neužregistruota Nekilnojamojo turto registre ir neįvertinta pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus.
Šioje ataskaitoje taip pat apžvelgėme, kaip įgyvendintas 2013 m. rodiklių įstatyme reglamentuotas valdžios sektoriaus deficito valdymas. Pažymėtina, kad 2013 m. valdžios sektoriaus deficitą sudarė 2,1 % BVP ir yra 0… procentinio punkto mažesnis už planuotą rodiklį. Ačiū Seimo nariams už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. S. Jovaiša nori klausti. Prašyčiau adresuoti klausimą konkrečiam pranešėjui.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėjau paklausti gerbiamosios kontrolierės. Jūs ir pirmu klausimu, ir dabar minėjote šiokius tokius, na, gal nelabai didelius, bet vis tiek reikšmingus trūkumus. Tai jūs, dirbdama šį darbą, su tokia konstatacija susiduriate gana dažnai, kaip į ją reaguojama? Ar čia kiekvienais metais vis ką nors randate, ar kažkas būna taisoma? Pavyzdžiui, Biudžeto sandaros įstatymas (čia pirmuoju klausimu buvo) buvo pažeistas, kas už tai turi atsakyti, kaip čia reikia reaguoti? Ačiū.
G. ŠVEDIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš galiu pasakyti, kad šiais metais situacija tikrai nėra blogesnė negu ankstesniais metais, netgi galėčiau pasakyti, kad mes matome tam tikrą gerėjimo tendenciją. Finansų ministerija viso audito metu per visus metus, taip pat sudarydama konsoliduotą finansinę ataskaitą atsižvelgė į mūsų rekomendacijas, į mūsų pastabas, todėl dalis klaidų buvo ištaisyta. Tai sudarė sąlygas tiek audituojamiesiems subjektams, tiek Finansų ministerijai parengti teisingesnes ataskaitas ir ataskaitų rinkinį.
Kalbant apie klaidas, apie tam tikrus teisės aktų pažeidimus, tai, kaip minėjau ankstesnio pristatymo metu, mes tokių klaidų nustatėme. Jų bendra suma siekė apie 84 mln. Lt per metus. Tai nėra ženkli suma, tai sudaro tik 0,3 % viso valstybės biudžeto. Tačiau palyginti su ankstesniais metais šitas skaičius nėra kažkuo ypatingas ir išsiskiriantis. Dėl kiekvieno lito, dėl kiekvienos klaidos yra pateikta kokia nors Valstybės kontrolės reakcija su pasiūlymu, su reikalavimu tas klaidas ištaisyti. Dalis klaidų yra ištaisoma jau audito metu, o dėl tų, kurios dar nėra ištaisytos, tai Valstybės kontrolė atlieka stebėseną, nuolatinę stebėseną tol, kol visos problemos bus išspręstos.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritariame.
Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – visi Seimo komitetai. Siūloma svarstyti gruodžio 9 d.
12.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2361 (pateikimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Vėl kviečiu viceministrą A. Vitkauską.
A. VITKAUSKAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite vėl trumpai pristatyti pagrindinius 2013 m. Privatizavimo fondo ataskaitų rinkinio rodiklius. Rodikliai būtų tokie: 2013 m. gruodžio 31 d. Privatizavimo fondo lėšų likutį sudarė tik 4,5 mln. Lt, 2013 m. sausio 1 d. jis buvo 3,3 mln. Lt. Kaip matote, tai yra seklus Privatizavimo fondas, nes procesas visiškai jau prie pabaigos. Į Privatizavimo fondą buvo gauta 12 mln. Lt iš privatizavimo sandorių ir pardavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus ir 300 tūkst. Lt kitų įplaukų, tai yra grąžintos lėšos, delspinigiai, palūkanos, privatizavimo objektams padarytos žalos atlyginimas.
Pervesta 8,1 mln. Lt Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti, 3 mln. Lt Privatizavimo komisijos ir valstybės įmonės Valstybės turto fondo funkcijoms atlikti ir 27 tūkst. Lt grąžinti pagal teismų sprendimus. Tai trumpai tiek. Ačiū už dėmesį ir prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu valstybės kontrolierę G. Švedienę pristatyti Privatizavimo fondo…
G. ŠVEDIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu išvadą Dėl Privatizavimo fondo. Privatizavimo fondui už 2013 m. buvo teiktos dvi neigiamos nuomonės: už finansinių ataskaitų rinkinio teisingumą ir už fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą.
Valstybės turto fondas nesiekė, nekontroliavo ir neužtikrino, kad jam patikėjimo teise perduotas turtas būtų valdomas laikantis teisės aktų, kad iš valstybės turto valstybė gautų kiek galima daugiau naudos. Savo neveikimu privačioms bendrovėms sudarė sąlygas gauti naudos neatlygintinai naudojantis valstybės turtu. Fondas nekontroliavo, ar pagal panaudą perduotas techninio sporto šakoms plėtoti turtas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, nenutraukė neteisėtų ir netinkamai vykdomų sutarčių, nesiekė iš valstybės turto gauti pajamų. Valstybės turto fondas neužtikrino, kad būtų įgyvendintas įstatų reikalavimas kontroliuoti privatizavimo sandorių vykdymą, kol įvykdomos visos sandorio sąlygos, nes kai kuriais atvejais nesiėmė reikiamų veiksmų, kad būtų laiku surenkamos lėšos už parduotą valstybės turtą.
Nustatyta atvejų, kai Valstybės turto fondas, pasibaigus nuomos sutartims, neorganizavo naujų patalpų nuomos viešų konkursų, kaip nurodyta teisės aktuose, bet leido nuomininkams ir toliau naudotis valstybės turtu. Kaip ir ankstesniais metais, valstybiniai auditoriai konstatavo, kad inventorizacija, kaip viena iš svarbiausių kontrolės priemonių apskaitos duomenų teisingumui ir turto valdymo teisėtumui užtikrinti, kai kuriais atvejais buvo atliekama formaliai. Todėl buvo rekomenduota prieš perduodant turtą centralizuotai valdomo turto valdytojui inventorizuoti visą patikėjimo teise valdomą valstybės turtą, nustatyti šio turto faktines naudojimo aplinkybes. Nustačius, ar turtas naudojamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, nedelsiant spręsti klausimus dėl turto naudotojų iškeldinimo arba naujų nuomos ir panaudos sutarčių sudarymo ar pratęsimo teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, Valstybės turto fondas įpareigotas išieškoti žalą valstybei dėl valstybės turto neteisėto naudojimo ne pagal tikslinę paskirtį ir jo perdavimo naudotis kitiems ūkio subjektams. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmoji klausia B. Vėsaitė. Minutėlę! Tuoj įjungsime. Prašom.
B. VĖSAITĖ (LSDPF). Mano klausimas yra gerbiamajam viceministrui. Dabar yra vykdomas, kiek suprantu, Privatizavimo fondo ir Turto valdymo fondo jungimas pagal kontrolierės rekomendacijas. Gal jūs pasakytumėte, ar, tarkime, naudosite tas efektyvias priemones, apie kurias kalbėjo valstybės kontrolierė, ir kaip ten su valdymo organizacija? Gal galėtumėte paaiškinti Seimo nariams, kokios ten dabar pertvarkos vyks?
A. VITKAUSKAS. Labai ačiū už labai gerą klausimą. Iš tikrųjų tai yra aktualus klausimas. Pirmosios rekomendacijos dar pasiekė paskutinės Turto fondo valdybos dėmesį, tam buvo organizuotas posėdis ir buvo tos rekomendacijos įvertintos, buvo surinkta informacija, buvo numatyti tam tikri veiksmai. Šiuo metu, kaip jūs teisingai labai gerai pastebėjote, vyksta Turto fondo ir Turto banko veiklų jungimas, nes nuo spalio 1 d. atsirado naujas centralizuoto turto valdytojas.
Šitas procesas užtruks tam tikrą laiką, nes dabar yra sudaryta inventorizavimo komisija, kuri pasižiūri turtą, ar iš tikrųjų jis yra, ar jis yra registruotas, inventorizuotas, atitinkamai kokie yra dėl to turto sudaryti sandoriai, absoliučiai įsitikins perdavimo metu, kas tikrai yra labai gerai, kokia yra reali padėtis. Perdavimo pabaigoje, kas buvo perduota, kokios kokybės, kokie sandoriai. Turime ant stalo ir Valstybės kontrolės rekomendacijas. Šie visi darbai jau daromi ir artimiausiu metu bus padaryti. Matysime, kokia yra reali situacija. Ačiū už klausimą, reakcija būtų tokia.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena. Mano klausimas bus abiem pranešėjams. Iš tikrųjų blogai, kad pradedame kalbėti, kaip pranešėjas ir sakė, kai turto yra nedaug likę, viskas yra išsekę, apie jo pardavimo efektyvumą, naudojimo efektyvumą. Kodėl nebuvo anksčiau taikyta tokia praktika? Aš turiu omeny visą privatizavimo etapą, kai dar eksploatuoja tą statinį valstybinė įstaiga, numato jį parduoti, kad dar iki aukciono ji toliau eksploatuotų ir tik po to vyktų pardavimas, tada nereiktų jo saugoti ir nebūtų nuniokojimo. Dabar mes padarysime, kai tas šulinys jau išsekęs, kodėl mes to anksčiau nepadarėme?
A. VITKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Jeigu atkreipėte dėmesį, tai čia yra finansinių ataskaitų rinkinio pristatymas. Skaičiai rodo įplaukas į Privatizavimo fondą ir išlaidas iš jo formuojant Stabilizavimo (rezervinį) fondą. Turto yra daug, bet jis nėra sutvarkytas, nėra inventorizuotas, registruotas kai kuris, nėra suformuoti žemės sklypai, tai dėl to ir atsiranda centralizuoto turto valdytojas, kad jis galėtų pasižiūrėti, koks turtas yra, kokio turto reikia.
Jūs labai teisingai pasakėte, jeigu turtas būtų naudojamas, eksploatuojamas, be abejo, jis nebūtų nugyventas. Labai daug turto yra po apskričių likvidavimo, labai daug turto ne itin geros kokybės buvo perduota Turto fondui, o gerasis turtas pasiliko savivaldybėse arba savivaldybės išreiškė norą jį pasiimti. Aš manau, kad šitas valdytojas tikrai… Tikiu, kad tinkamai bus suformuotos kompetencijos ir padėtis tikrai pasitaisys, ką rodo dabartinio Turto banko veikla, nes yra tikrai, sakyčiau, neblogi rezultatai.
Tai yra jų pirmas įdirbis, turto atnaujinimas ir buvo pirmoji atitinkamai centralizuoto turto valdymo kregždė. Aš manau, kad ta praktika ir toliau bus tęsiama ir atitinkamai veiklų (…) išsiplečia, nes dabar turtas bus parduodamas, o ne privatizuojamas, nereikės programų rengti ir taip toliau. Privatizuojamos bus tiktai akcijos ir tam yra sukurta privatizavimo komisija. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis viceministre, jūs pats teigiate, kad valstybės žinioje yra nemažai turto, virš 102 mlrd. Aš suprantu, kad jis turi būti valstybės tinkamai eksploatuojamas ir prižiūrimas, tačiau tam reikia finansinių sąnaudų. Man kyla klausimas. Čia buvo padaryta daug pastabų Audito komitete dėl to eksploatavimo. Sakykite, gal valstybė negali tiek daug turto eksploatuoti? Kaip jums atrodo?
A. VITKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Tas klausimas susijęs, vėlgi aš taip vertinu, su turto panaudojimo efektyvumu. Iš tikrųjų mes turime turėti tiek turto, kiek mums jo atitinkamai reikia funkcijoms vykdyti ir ne daugiau, nes ne paslaptis, kad kai kurios institucijos turi daugiau turto negu joms reikia. Į šitą klausimą, kiek jo yra, kaip jis naudojamas, kaip efektyviai, ar iš tikrųjų… nes jį išlaikyti irgi naudojamos biudžeto lėšos. Jeigu mes iš tikro neefektyviai eksploatuojame turtą, neefektyviai naudojame, be abejo, tai susiję su biudžeto lėšų išlaidų padidėjimu. Taigi labai laiku, labai vietoj vis dėlto atsiranda centralizuoto turto valdytojas. Jis turės valstybės turto informacinę paieškos sistemą, kurią Finansų ministerija kaip įrankį sukūrė, ir gausime tik tikrą ir teisingą informaciją, ir ji bus operatyvi. Prie tos informacijos galės, be abejo, prieiti ir kitos institucijos, kaip ir Valstybės kontrolė.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano (…) pasitenkinimu jūs kalbate apie būsimą institucijų susijungimą, tuo lyg ir norėdami išvengti nepatogių klausimų. Klausydamas kontrolierės ataskaitos, supratau, kad šitas turtas išvis nebuvo valdomas, nes nieko teigiamo neišgirdau. Jis nugyvenamas, nesilaikoma jokios tvarkos ir nieko. Klausimas abiem pranešėjams: kokia atsakomybė už tokį turto valdymą? Prašau tiktai nekalbėti apie susijungimą, nes yra kalbama apie atsakomybę, nes taip valdyti patikėtą turtą turbūt tikrai negalima.
A. VITKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Aš jau ir minėjau reaguodamas į prieš tai buvusį klausimą, kad Valstybės kontrolės gautas rekomendacijas Turto fondo senoji valdyba savo paskutiniame posėdyje svarstė iš esmės ir priėmė sprendimus dėl rekomendacijų įgyvendinimo pagal rekomendacijų įgyvendinimo planą tam tikru laiku ir dėl papildomų priemonių, kurių turi imtis arba ėmėsi Turto fondo vadovybė, kad iš tikro tuos pažeidimus arba tuos trūkumus, kurie buvo nurodyti, operatyviai ištaisytų.
Dar noriu pasakyti, kad jokiu būdu nesigiriame, kad, tarkim, tai yra kaip ir pagrindinis pasiekimas – atsiradimas centralizuoto turto valdytojo, bet perdavimo proceso metu mes iš tikro pamatysime kiekvieno turto vienetą, kiekvieną sandorį, ir tada bus sudėliotos rizikos ir nustatytos priemonės arba veiksmai, ką toliau daryti, įskaitant ir galbūt nelabai populiarias priemones.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vėl turiu atsiprašyti R. Kupčinsko. Jums nesiseka. Kolegos labai ilgai klausia ir atsakinėja.
Gerbiamieji kolegos, vienas – už, vienas – prieš. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame, ar pritariame Seimo nutarimui „Dėl Privatizavimo fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Po pateikimo, po pateikimo.
Po pateikimo pritaria 59, prieš nėra, susilaikė 9. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Svarstoma lapkričio 20 d.
12.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2362 (pateikimas)
Svarstome Seimo nutarimą „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2013 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Kviečiu vėl viceministrą A. Vitkauską į tribūną.
A. VITKAUSKAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite dar kartą patrukdyti jūsų dėmesį ir pristatyti labai trumpai paskutinį ataskaitų rinkinį – tai 2013 m. Rezervinio (stabilizavimo) fondo ataskaitų rinkinio duomenis. 2013 m. gruodžio 31 d. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų likutis sudarė 204,3 mln. Lt, o 2013 m. sausio 1 d. buvo 665,7 mln. Lt. 2013 m. į Rezervinio (stabilizavimo) fondo sąskaitą gauta 8,1 mln. Lt iš Privatizavimo fondo, kaip minėjau ir anksčiau, ir 12 tūkst. Lt terminuotųjų indėlių palūkanų. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktas paraiškas pervesta 469,5 mln. Lt pensijų sistemos reformai finansuoti. Štai trumpai tokie yra 2013 m. Rezervinio (stabilizavimo) fondo ataskaitų rinkinio duomenys. Ačiū už dėmesį ir prašau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu G. Švedienę į tribūną.
G. ŠVEDIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu išvadą dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo. Rezerviniame (stabilizavimo) fonde atlikto finansinio teisėtumo audito rezultatai parodė, kad fondo finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai visais reikšmingais atžvilgiais parengti ir pateikti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šių rinkinių sudarymą. Pagal 2013 m. Rezervinio (stabilizavimo) fondo Seimo patvirtintą lėšų sąmatą fondo lėšos buvo naudojamos tik pensijų sistemos reformai finansuoti. Atlikę audito procedūras, Rezervinio (stabilizavimo) fondo valstybės lėšų valdymo, naudojimo, disponavimo jomis teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams pažeidimų nenustatėme.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės patvirtintoje Lietuvos Respublikos valstybės iždo atsargų sunkmečiui įstatymo koncepcijoje konstatavus, kad Rezervinio (stabilizavimo) fondo neišsamus teisinis reglamentavimas yra netinkamas Vyriausybės programoje iškeltiems tikslams įgyvendinti, Vyriausybė nutarimu buvo priėmusi sprendimą Rezervinį (stabilizavimo) fondą 2014 m. sausio 1 d. likviduoti. Vyriausybei panaikinus minėtą nutarimą, Rezervinio (stabilizavimo) fondo veikla vykdoma toliau. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis nori klausti K. Glaveckas. Nėra. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš norėčiau pateikti klausimą gerbiamajam viceministrui. Rezervinis (stabilizavimo) fondas yra naudojamas grynai praktiškai sureguliuoti „Sodros“ finansinius srautus, nes, kaip matau iš pateiktos ataskaitos ir tam tikrų finansinių srautų, jo funkcija arba uždaviniai iš esmės yra labai susiaurinti. Aš sutinku su kontrolierės pastabom. Ar, norint sureguliuoti visus tuos „Sodros“ finansinius dalykus, srautus, vien tiktai Rezervinis (stabilizavimo) fondas?.. Turbūt reikės ir tam tikrų teisės aktų ir kitų priemonių? Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu? Ačiū.
A. VITKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikro, matyt, čia yra klausimas, susijęs su teisine reglamentine aplinka ir Rezervinio (stabilizavimo) fondo reikalingumu ir jo panaudojimo galimybėmis. Be abejo, jūsų paminėtas momentas ir tai, kad buvo pervesta 469,5 mln. Lt pensijų sistemos reformai finansuoti, ko gero, ir pasako tai. Yra Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatai. Reikėtų atsižvelgti į jūsų iškeltas mintis ir žiūrėti, kaip būtų galima padaryti tam tikrus pakeitimus šito fondo nuostatuose. Bet čia yra mano asmeninė nuomonė.
Rezervinio (stabilizavimo) fondo, kaip tokio, turiu prisipažinti, aš nekuruoju, kuruoja mano kolega. Aš tiesiog galiu reaguoti į tai, kiek jūs pateikėte informacijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Mano klausimas irgi panašaus pobūdžio. Per ataskaitinį laikotarpį pensijų sistemos reforma yra finansuota beveik 470 mln. Lt, įplaukos – šiek tiek daugiau nei 8 mln. Lt ir, kaip atkreipė dėmesį ir valstybės kontrolierė, buvo numatyta, kad nuo šių metų sausio 1 d. fondo veikla bus nutraukta, bet fondo veikla toliau vykdoma. Jūsų asmenine nuomone, jeigu jūs ją galite pateikti, kiek…
A. VITKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų, kaip ir minėjau, jeigu žiūrėtume, kad buvo gauta tik 8,1 mln. Lt, išlaidų padaryta beveik 470 mln. Lt, bet, tarkim, 2013 m. sausio 1 d. Stabilizavimo fonde buvo 665,7 mln. Lt, taigi pabaigoje Rezervinis (stabilizavimo) fondas nebuvo tuščias, likutis jame buvo 204,3 mln. Lt. Jis nėra tuščias. Kaip jis toliau bus pildomas, vėlgi priklausys nuo to, kaip toliau vyks įplaukos į tą fondą, ar iš Privatizavimo fondo pervedama, ar iš kitų pajamų. Čia turėtų būti sudėliota strategija, ar apskritai tas fondas reikalingas, ir jeigu reikalingas, tai turi būti aiškūs tikslai ir kam jis bus naudojamas. Tai, kaip jūs ir klausėte, mano asmeninė nuomonė.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Kitaip sakant, strategijos, kaip toliau būtų naudojamos lėšos, jeigu jo veikla vyktų, šiuo metu nėra?
A. VITKAUSKAS. Negalėčiau atsakyti, dabar nežinau, bet grįžęs tikrai pasidomėsiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Pritarta. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Svarstome lapkričio 20 d.
13.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2364 (pateikimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIIP-2364. Pranešėjas – ūkio ministras E. Gustas.
E. GUSTAS. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums Vyriausybės teikiamą Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2013 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Seimo nutarimo projektas parengtas įgyvendinant Garantinio fondo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuria vadovaujantis Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinį tvirtina Seimas Vyriausybės teikimu. Rinkinį parengia Garantinio fondo administratorius – Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos. Ataskaitų rinkinį svarstė Garantinio fondo taryba ir jam pritarė. Taip pat yra atliktas Garantinio fondo metinių ataskaitų rinkinio auditas. Reikia pasakyti, kad didžiausią praeitų metų Garantinio fondo įplaukų dalį sudarė darbdavių įmokos, jos sudarė beveik 43 mln. Lt. Bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojams 2013 m. buvo išmokėta virš 32 mln. Lt, todėl prašau pritarti šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Kviečiu G. Švedienę pareikšti savo nuomonę dėl Garantinio fondo ataskaitos.
G. ŠVEDIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu išvadą dėl Garantinio fondo. Garantinio fondo finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai visais reikšmingais atžvilgiais parengti ir pateikti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šių rinkinių sudarymą, dėl jų pareiškėme besąlygines nuomones. Vertindami Garantinio fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą tikrinome, ar išmokos darbuotojams apskaičiuotos, skirtos ir išmokėtos pagal Garantinio fondo įstatyme nustatytą tvarką, ar lėšos apmokėjimams už paraiškų parengimą panaudotos pagal nustatytą tvarką, ar fondo administravimui skirtos lėšos panaudotos pagal patvirtintą sąmatą. Konstatavome, kad Garantinio fondo lėšos ir turtas buvo valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai, todėl auditorių nuomonė nebuvo modifikuota. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pirmasis klausia D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš norėjau paklausti ministro. Pirmiausia ačiū už aiškų ir trumpą pristatymą. Kaip minėjote, įplaukos apie 43 mln., išlaidos – per 32 mln. Kitaip sakant, fondo finansinė situacija yra kaip ir pagerėjusi, nors ir buvo labai daug ginčų prieš perduodant Garantinio fondo administravimą Ūkio ministerijai, atskiriant jį nuo Vaikų išlaikymo fondo, tai įvyko keletą metų atgal. Šiandien aišku, kad tos abejonės, dėl kurių buvo daug diskutuojama čia, Seime, nepasitvirtino. O paklausti, ministre, jūsų norėjau štai ko. Gal galėtumėte trumpai pasakyti apie laukiančių išmokų dinamiką, kitaip sakant, kaip pasikeitė pateikusių paraiškas bankrutavusių įmonių darbuotojų eilės per metus – padidėjo, sutrumpėjo? Ačiū.
E. GUSTAS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų pirmiausia reikia pasakyti apie paties Garantinio fondo įmokas. Kaip žinote, 0,2 % nuo priskaičiuoto darbuotojo darbo užmokesčio yra, ir, kaip minėjau, įplaukos už darbdavių įmokas praeitais metais buvo 42,7 mln. Lt į fondą ir fondo likutis padidėjo. Bet reikia atkreipti dėmesį, kad kai 2008 m. fondo įmokos buvo sumažintos iki 0,1 %, tai 2011 m. vėl reikėjo grąžinti į tą patį lygį, t. y. 0,2 %, nes buvo prognozuojama, kad būtent fondo įmokos bus per mažos ir trūks apie 39 % įmokų, todėl 2011 m. ir buvo padidintos įmokos į Garantinį fondą.
Jeigu kalbame apie šių metų išmokas iš Garantinio fondo, per pusę metų galiu pasakyti, kad įplaukos iš darbdavių iki rugsėjo mėnesio sudarė 33 mln., tuo tarpu išmokos buvo beveik 18 mln. Lt, dinamika maždaug tokia pati, kaip ir praėjusiais metais.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti, kiek diagnozuota… kiek nustatyta tyčinių bankrotų ir kaip yra su išmokėjimo lėšomis, kiek procentų išmokėta? Jeigu teismas nustato, kad tai buvo tyčinis bankrotas, o jų pastaruoju metu vis daugėja?
E. GUSTAS. Atleiskite, aš tokios statistikos dėl tyčinių bankrotų šiuo metu neturiu, tikrai pasidomėsiu ir jums atsakysiu raštu. Įmonių bankroto įstatymas buvo pakeistas ir pakeitimai įsigaliojo nuo praeitų metų vidurio. Iš tikrųjų šitos procedūros yra gerokai sugriežtintos, o tyčinių bankrotų administravimas ir kontroliavimas yra sustiprintas. Statistiką aš jums tikrai pateiksiu atskirai.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, norėčiau paklausti, kaip su tuo laikotarpiu, kada išmokos bankrutuojančių įmonių darbuotojams išmokamos pagal visus tuos numatytus teisės aktus?
Ir dar vienas dalykas. Aš matau, kad vis dėlto fonde nuolat kaupiasi lėšos, jūs, aišku, jas investuojate, konservatyviai, be abejo, į vertybinius popierius ir panašiai. Bet gal tada reikėtų pažiūrėti ir išmokų dydžius, jeigu tie bankrotai vyksta, yra tam tikra infliacija ir šiaip kyla kainos. Apie tai gal reikėtų pagalvoti, išmokant išmokas bankrutuojančių įmonių darbuotojams. Ačiū.
E. GUSTAS. Dėkui už klausimą. Pirmiausia dėl išmokų. Jos išmokamos nustatytais terminais. Jeigu jos neišmokamos, yra grąžinamos į Garantinį fondą. Praeitais metais, jeigu aš neapsirinku, 188 tūkst. Lt per nustatytą laiką neišmokėtų išmokų buvo grąžinta į Garantinį fondą.
Dėl investavimo. Garantinio fondo investavimo pajamos už praeitus metus sudarė 350 tūkst. Lt, tai yra būtent pajamos. Papildomos pajamos – tai, be abejo, Turto banko išieškotos lėšos iš kreditorių. Yra kreditorinių reikalavimų tenkinimas 1,3 mln. Lt, tai yra papildomos Garantinio fondo lėšos.
Kalbant apie įmokų sumažinimą. Apie įmokų sumažinimą aš jau jums minėjau, kad kai buvo sumažinta iki 0,1 %, tai 2011 m. buvo prognozuojamas įmokų trūkumas. Jeigu kalbėtume apie kokį sumažinimą, tai būtų galima kalbėti tik apie trumpalaikį tarifo sumažinimą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar galime pritarti Garantinio fondo 2013 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo projektui po pateikimo? Pritariame. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomas – Audito komitetas. Svarstysime lapkričio 20 d.
13.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2013 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-1702 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2013 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Kviečiu A. Spruogį, viceministrą.
A. SPRUOGIS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, pristatau jums Seimo nutarimo „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2013 m. metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Vykdydama fondo įstatymo 2 straipsnio, 7 straipsnio nuostatas, Energetikos ministerija parengė ir pateikė fondo 2013 m. ataskaitų rinkinį Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri šį rinkinį teikia tvirtinti Seimui. Fondo 2013 m. ataskaitų rinkinį sudaro fondo lėšų sąmatos įvykdymo 2013 m. ataskaita, aiškinamasis raštas, fondo finansinių ataskaitų rinkinys.
Detaliau. 2012 m. gruodžio 31 d. fondo lėšų likutį sudarė 79 mln. 398 tūkst. Lt. 2013 m. fondo pajamas sudarė 13 mln. 939 tūkst. Lt, fondo išlaidas sudarė 46 mln. 474 tūkst. Lt. 2013 m. gruodžio 31 d. fondo lėšų likutis buvo 46 mln. 862 tūkst. Lt.
Prašau pritarti nutarimo projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu G. Švedienę.
G. ŠVEDIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu išvadą dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo. Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai visais reikšmingais atžvilgiais parengti ir pateikti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šių rinkinių sudarymą. Dėl jų pareiškėme besąlygines nuomones.
Vertindami Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumą, tikrinome, ar fondo lėšos panaudotos Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatyme nurodytiems poreikiams ir Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo 2010–2014 m. programoje nustatytų priemonių įgyvendinimui finansuoti, ar priemonių vykdytojų patirtos išlaidos teisingai priskirtos tinkamomis finansuoti fondo lėšomis, ar fondo administratoriai tinkamai ir laiku atliko jiems pavestas fondo lėšų administravimo funkcijas, ar fondo administratorių patirtos išlaidos teisingai priskirtos tinkamomis finansuoti fondo lėšomis.
Konstatavome, kad Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos ir turtas buvo valdomi, naudojami ir disponuojama jais teisėtai, todėl ir šiuo aspektu auditorių nuomonė nebuvo modifikuota. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime pritarti po pateikimo? Yra klausiančių. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Tikrai malonu, kad kontrolierė pristatė ir jokių pažeidimų nerado. Bet aš norėčiau paklausti viceministro.
Gerbiamasis viceministre, šios fondo sąmatos 3.3 punkte „Neigiamos socialinės ekonominės pasekmės“ daug metų, nuo 2010 m., buvo numatytos lėšos padidėjusioms šilumos kainoms kompensuoti, po 1 mln. kiekvienais metais. Praeitais 2013 m. buvo skirta 300 tūkst. Lt, šiais metais nieko nėra skirta. Mes parašėme laišką ministerijai ir laukiame jūsų atsakymo. Vis dėlto ar bus skirtos tos lėšos, kokios buvo skirtos ir praeitais metais, ir nuo 2010 m., kad būtų kompensuotos išaugusios išlaidos šildymui nuo Ignalinos atominės elektrinės uždarymo? Juolab kad ankstesnėse eilutėse susidaro elektros energijos kompensavimo likučiai. Labai ačiū. Mes norėtume, kad būtų priimtas Vyriausybės sprendimas. Ačiū.
A. SPRUOGIS. Ačiū už klausimą. Norėčiau atkreipti jūsų dėmesį. Kaip žinote, nuo Ignalinos II bloko sustabdymo iki 2014 m. sausio 1 d. fondas nebuvo papildomas jokiomis lėšomis. Iš pristatytos ataskaitos matyti, kad fondo lėšos yra besibaigiančios. Aš pasakiau, kad likutis 2013 m. sausio 31 d. buvo 46 mln. 862 tūkst. Lt, o 2014 m. gruodžio 31 d. numatomas likutis – nulis. Tai yra fondas yra besibaigiantis.
Ta problema, kurią jūs įvardinote, be abejo, yra žinoma. Vyriausybė pavedė Vidaus reikalų ministerijai kartu su kitomis suinteresuotomis ministerijomis išnagrinėti ir parengti Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros programą. Remiantis ta programa būtų galima kalbėti apie jūsų paminėtas problemas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dabar galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame po pateikimo. Pagrindinis – Audito komitetas. Svarstysime lapkričio 20 d.
13.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2013 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2340 (pateikimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2013 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Pristato viceministras L. Bartkevičius.
L. BARTKEVIČIUS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2013 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Nutarimo projektu, kuriam šių metų spalio 6 d. pritarė Vyriausybė, siūloma patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo fondo 2013 m. konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. Jį sudaro Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2013 m. biudžeto įvykdymo ataskaitų rinkinys ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2013 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys.
Aktualiausi 2013 m. „Sodros“ biudžeto vykdymo aspektai yra šie.
„Sodros“ biudžeto priskaičiuotos pajamos buvo 9,99 mlrd. Lt, tai yra beveik 10 mlrd. Lt. Palyginti su 2012 m., padidėjimas – 11 %. Padidėjimą lėmė apdraustųjų skaičiaus didėjimas ir išaugusios pajamos, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
„Sodros“ biudžeto išlaidos, priskaičiuotos 2013 m., sudarė 11 mlrd. 230 mln. Lt, nevertinant lėšų, pervedamų į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Išlaidos pagal draudimo rūšis pasiskirstė taip: pensijų socialiniam draudimui teko 8,1 mlrd. Lt, ligos, motinystės socialiniam draudimui panaudota daugiau kaip 1,1 mlrd. Lt, nedarbo socialiniam draudimui priskaičiuota beveik 400 mln. Lt ir nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui priskaičiuota 58 mln. Lt išlaidų.
„Sodros“ biudžeto 2013 m. rezultatas yra neigiamas, nes išlaidos viršijo pajamas 1 mlrd. 235 mln. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad „Sodros“ biudžeto išlaidos viršijo biudžeto pajamas, fondo įsipareigojimams vykdyti paimtos trumpalaikės ir ilgalaikės paskolos ir 2013 m. gruodžio 31 d. paskolų suma buvo 11 mlrd. 50 mln. Lt. „Sodros“ ataskaitų rinkinio auditą atliko Valstybės kontrolė, numatytos priemonės audito metu nustatytiems pažeidimams šalinti, jos dabar yra vykdomos. „Sodros“ taryba yra pritarusi teikiamiems ataskaitų rinkiniams, Seimo kanceliarijos Teisės departamentas pastabų neturi. Prašome pritarti Seimo nutarimo projektui ir patvirtinti „Sodros“ 2013 m. konsoliduotų ataskaitų rinkinius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu G. Švedienę.
G. ŠVEDIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Teikiu išvadą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo. Įvertinę Valstybinio socialinio draudimo fondo 2013 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų bei konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių atitiktį teisės aktų reikalavimams, taip pat fondo lėšų ir turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumą, turėjome pastabų, todėl pareiškėme sąlygines nuomones. Išvadoje konstatavome, kad prieš skiriant lėšas užimtumui didinti ir su tuo susijusioms įstaigoms išlaikyti nebuvo atliekama analizė ir išsamūs skaičiavimai ir į užimtumo fondą pervesta 3,7 mln. Lt daugiau, nei buvo patvirtinta „Sodros“ biudžete. Taip pat fondo biudžeto lėšos buvo naudojamos užimtumo fondo administravimo išlaidoms padengti, nors teisės aktuose toks lėšų naudojimas nėra numatytas.
Tarpusavyje nesuderinus teisės aktų nuostatų dėl kompensacijos už sveikatos draudimo įmokų administravimą, „Sodra“ 2013 m. negavo 15,2 mln. Lt pajamų už šių įmokų surinkimą ir pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą. Apie šiuos neatitikimus buvo žinoma, tačiau atitinkamų įstatymų pakeitimai nebuvo laiku inicijuoti. Fondo valdyba taip pat neišnaudojo galimybių iš dviejų komercinių bankų išreikalauti įstatymu įteisintų nemokamų fondų lėšų apyvartos operacijų ir už socialinio draudimo išmokų įskaitymą į gavėjų sąskaitas 2013 m. bankams sumokėjo 15,2 mln. Lt. Fondo valdybos teritoriniai skyriai, neišsireikalavę iš asmenų, prašančių motinystės, tėvystės pašalpų, visų reikiamų dokumentų, pašalpas mokėjo ir tokiems asmenims, kurie nebuvo vaiko priežiūros atostogose, be to, šias pašalpas skaičiavo taikydami nevienodus principus.
Šio audito metu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rekomendavome didesnį dėmesį skirti Vyriausybei ir Seimui teikiamiems teisės aktų projektams rengti, kad juose neliktų tarpusavyje nesuderintų nuostatų. Taip pat siūlėme ministerijai užimtumo fondo administravimo išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis, o užimtumo rėmimo priemonėms finansuoti reikalingų lėšų poreikį pagrįsti analize ir detaliais skaičiavimais. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Negaliu dėkoti. Yra norinčių klausti. K. Miškinienė.
Tuoj, minutėlę. O gal įdėkite kortelę? Matote, aš matau iš čia, kad kortelės nėra. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamoji valstybės kontroliere, labai ačiū už jūsų pristatytą medžiagą. Man, kaip komiteto pirmininkei, malonu, kad daug rekomendacijų sutapo ir su Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymais, sprendžiant kai kuriuos klausimus.
Norėčiau jūsų paklausti tiesiog dėl išvardintų rekomendacijų. Į ką jūs siūlytumėte atkreipti ypatingą dėmesį, kas sukelia tokį nesocialinį teisingumo jausmą iš to patikrinimo, kuris buvo atliktas? Labai ačiū.
G. ŠVEDIENĖ. Ačiū už klausimą. Aš manau, kad visos Valstybės kontrolės rekomendacijos, tiek pateiktos šioje ataskaitoje, tiek ankstesnėse ataskaitose, yra svarbios ir turi būti įgyvendintos, labai tikimės, kad tai ir bus padaryta. Kai ataskaita bus svarstoma jūsų komitete, manau, bus galima detaliau padiskutuoti, bet tikrai labai tikimės, kad visas rekomendacijas tiek ministerija, tiek „Sodros“ valdyba įgyvendins, o parlamentinė kontrolė mums be galo svarbi ir reikalinga.
PIRMININKAS. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis viceministre, pastaruoju metu yra kilęs ažiotažas dėl V. Putino išmokų Antrojo pasaulinio karo dalyviams. Fondas, administruodamas, vykdydamas pavestas funkcijas, kas mėnesį iš valstybės biudžeto išmoka 75 tūkst. nukentėjusiųjų asmenų pensijų, tarp kurių yra ir Antrojo pasaulinio karo veteranai, kurie turi teisę gauti tą pensiją. Gal pasakytumėte, kiek dabar iš tų 75 tūkst., tarp kurių politiniai kaliniai, tremtiniai, geto kaliniai, jų dabar yra ir kokios lėšos jiems yra naudojamos?
PIRMININKAS. Kažkas atsitiko, mikrofonai… Kas ten yra, pasižiūrėkite.
A. SPRUOGIS. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų šią situaciją mes nagrinėjame, analizuojame. Šiuo momentu aš tikrai negalėčiau atsakyti, kiek konkrečiai tokių žmonių yra. Mes tvarkome su „Sodra“, žiūrime su „Sodra“, niuansas yra tas, kad jeigu žmogus priima kitos šalies išmoką, jis gali netekti savo išmokos. Čia klausimas tikrai aktualus, mes rinksime tą informaciją.
PIRMININKAS. Klausia D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš taip pat norėjau paklausti viceministro, kadangi ir valstybės kontrolierė sąlyginėje išvadoje pabrėžė, kad užimtumo fondui buvo daugiau lėšų pervesta, nei planuota, ir apskritai teisės aktų korekcijos buvo paminėtos rekomendacijose. Kadangi Audito komitetas paskirtas kaip papildomas, komitete mes galėsime ir detaliau pasiaiškinti, kokia yra situacija, juolab kad bus teikiamas ir kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto projektas, galimybes diskutuoti dėl užimtumo fondo, finansavimo iš valstybės biudžeto pamatysime.
O mano klausimas yra. Jūs nepaminėjote, kiek tiksliai buvo prognozuotos apskritai „Sodros“ pajamos ir išlaidos? Tai yra kiek skiriasi planas nuo fakto? Dėkoju.
A. SPRUOGIS. Ačiū už klausimą. Patikslinu, kiek buvo planuota. Jeigu aš minėjau, kad priskaičiuotos pajamos sudarė 9,9 mlrd. Lt, tai buvo planuota 9,7, išlaidų buvo patirta 11,230 mln., o planuota buvo 11 mlrd. 363 mln.
PIRMININKAS. Iškart visiems aiškiau pasidarė? R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis viceministre, suprantama, kad palaipsniui mažėja tas deficitas tarp „Sodros“ sumokėtų įmokų ir išlaidų. Kita vertus, norisi dar… čia kaip tik tas skirtumas 1,2 mlrd., jūs tai minėjote savo pranešime, bet mane domintų, aišku, jūsų medžiaga labai išsami ir plati, vis dėlto kiek kartų buvo skolinta? Gal priminkite Seimo nariams, kokiomis palūkanomis, nes skolinimasis tam, kad būtų padengtos visos „Sodros“ išlaidos, na, jau yra būtinas, be jo negalime apsieiti. Ačiū.
A. SPRUOGIS. Dėkoju už klausimą. Iš tikrųjų kiek kartų buvo skolinamasi tiksliai nepasakyčiau, tačiau palūkanų norma… šiuo metu, kai nuo 2014 m. yra skolinamasi iš Finansų ministerijos, be palūkanų. Mes tiesiog turime senas paskolas, už kurias dar mokame, kurios buvo imtos dar prieš 5–6 metus. Ten palūkanos buvo tikrai didesnės, siekdavo ir 9 % metinių palūkanų. Mes dabar mažiname tą brangiųjų paskolų portfelį imdami beprocentes paskolas iš Finansų ministerijos. Tuo būdu mažėja palūkanų mokėjimo iš „Sodros“ biudžeto našta.
PIRMININKAS. Dėkojame už atsakymus. Gerbiamieji kolegos, ar galime po pateikimo pritarti? Pritarta.
Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Audito komitetas. Svarstome lapkričio 20 d.
13.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-2363 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Pranešėja – ministrė R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektu teikiamas tvirtinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos 2013 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys. Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu, yra sudarytas iš dviejų dalių – konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio ir metinių biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio.
2013 m. PSDF konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys yra parengtas kaupimo būdu konsoliduojant Valstybinės ligonių kasos ir penkių teritorinių ligonių kasų finansines ataskaitas vadovaujantis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais. Metinių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinį sudaro 2013 m. PSDF biudžeto vykdymo duomenys. Pažymėtina, kad Privalomojo sveikatos draudimo taryba 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. DT9/1 pritarė Lietuvos Respublikos 2013 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektas suderintas su Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Svarbu pasakyti, kad 2014 m. rugsėjo 15 d. valstybinio audito išvadoje Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė pareiškė besąlyginę nuomonę, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2013 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys parodo tikrą ir teisingą Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų 2013 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, o PSDF 2013 m. konsoliduotųjų biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais parengtas ir pateiktas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, reglamentuojančius šio rinkinio sudarymą.
PSDF biudžeto vykdymo ir apskaitos užtikrinimas yra sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo pagrindas, nes visos PSDF biudžeto lėšos yra skirtos apmokėti gydymo įstaigose pacientams suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidas, taip pat kompensuoti atliktų tyrimų, suteiktų konsultacijų, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas. PSDF lėšų likutis 2013 m. pradžioje buvo 286 mln. Lt, iš jų 20 mln. Lt praėjusių metų apyvartos lėšos, 85 mln. Lt – praėjusių metų rezervo lėšų likutis, 181 mln. Lt – praėjusių metų PSDF biudžeto lėšų likutis su 2012 m. viršplaninėmis pajamomis ir išlaidų ekonomija. Šios lėšos be 20 mln. Lt apyvartos lėšų sudarė 2012 m. PSDF biudžeto rezervą – 266 mln. Lt.
2013 m. PSDF biudžeto pajamos sudarė 4,3 mlrd. Lt. Per 2013 m. buvo gauta 165,3 mln. Lt, arba 4 %, viršplaninių pajamų. Didžiausią pajamų dalį, tai yra 2,8 mlrd. Lt, arba 65 % visų pajamų, sudarė „Sodros“ administruojamos darbdavių ir dirbančių, individualių įmonių savininkų, autorių, sportininkų ir kitų asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokos. „Sodra“ surinko ir pervedė į PSDF biudžetą 132 mln. Lt, arba 5 % daugiau, įmokų nei planuota.
Kitus 2 mlrd. Lt pajamų sudarė šios pajamos: 1,4 mlrd. Lt valstybės biudžeto asignavimų ir įmokų už valstybės draudžiamus asmenis, 64,8 mln. Lt iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, kuri administruoja smulkiųjų verslininkų ir kitų savarankiškai įmokas mokančių asmenų, sveikatos…
PIRMININKAS. Gerbiamoji ministre, aš paprašyčiau trumpinti, nes mes turėsime progą komitetuose.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš tik pajamas, o gal tada apie išlaidas, tik apie lėšas pasakysiu.
PIRMININKAS. Paskutinę eilutę paskaitykite, kiek ten liko.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Taigi lėšų likutis jau 2014 m. pradžioje sudarė 297,2 mln. Lt, o 2014 m. rezervą sudarė 277,2 mln. Lt be 20 mln. Lt planinių kasos apyvartos lėšų.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu G. Švedienę.
G. ŠVEDIENĖ. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiu išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2013 m. konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių pareiškėme besąlygines nuomones, o dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų ir valstybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams pareiškėme sąlyginę nuomonę. Nustatyta, kad už penkių centralizuotų greitosios medicinos pagalbos dispečerinių tarnybų paslaugas sumokėta taikant didesnį bazinį įkainį, tinkamai neįvertinus, ar jos įvykdė teisės aktuose tokiam apmokėjimui keliamus reikalavimus. Sveikatos apsaugos ministerija, neturėdama teisės aktuose įtvirtintų įgaliojimų vykdyti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą ir disponuoti jo lėšomis, savo įsakymu nurodė Valstybinei ligonių kasai skirti papildomų tikslinių fondo lėšų Vilniaus priklausomybės ligų centrui, o pati Valstybinė ligonių kasa papildomas lėšas skyrė minėtam centrui vykdyti priklausomybės ligų programą, nepagrindusi lėšų poreikio ir nesant paskirstymo kriterijų, nenurodžiusi jokių papildomų programos vykdymo užduočių, jų rezultatų ar įvertinimo kriterijų, kuriuos būtų turėjęs pasiekti centras.
Vilniaus universiteto onkologijos institutas, Kauno klinikos, Valstybinė ligonių kasa, darydami kai kuriuos pirkimus, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Valstybinei ligonių kasai atsisakius pateikti visą auditui atlikti reikalingą informaciją apie ŽIV/AIDS užsikrėtusiems pacientams atliktus laboratorinius kraujo tyrimus, negavome patikimų įrodymų, kad šio fondo biudžeto lėšos buvo panaudotos teisėtai.
Norėčiau atkreipti dėmesį ir dėl apmokėjimo už valstybės biudžeto lėšomis draudžiamus asmenis modelio, pagal kurį įmokos iš valstybės biudžeto pervedamos pagal planuotą, ne faktinį šių asmenų skaičių.
2013 m. PSDF iš valstybės biudžeto gavo 37,5 mln. Lt daugiau pajamų, nei būtų gavęs už faktiškai valstybės lėšomis apdraustus asmenis. Atlikę auditą Sveikatos apsaugos ministerijai rekomendavome iš naujo įvertinti bei tinkamai reglamentuoti šiuo metu taikomą Greitosios medicinos pagalbos centralizuotų dispečerinių tarnybų apmokėjimo tvarką, taip pat užtikrinti, kad fondo biudžeto lėšos Priklausomybės ligų gydymo programai būtų naudojamos tikslingai ir teiktų pridėtinę vertę privalomuoju sveikatos draudimu draustiems asmenims.
Valstybinei ligonių kasai pateikėme rekomendacijas, kaip tobulinti medicininių prekių pirkimo procedūras, taip pat pasiūlėme išsiaiškinti, kodėl Ligonių kasos vykdytą akių lęšiukų pirkimą laimėjo pirkimo sąlygų neatitinkantis tiekėjas.
Kadangi tai yra paskutinė Valstybės kontrolės išvada, todėl baigdama noriu padėkoti visoms ministerijoms, ypač Finansų ministerijai, už konstruktyvų bendradarbiavimą ir teiktą informaciją. Seimo nariams dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū kontrolierei G. Švedienei, kuri pateikė aštuonis ataskaitų rinkinius. Ir paskutiniai du klausimai. A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti ir ministrės, ir kontrolierės. Kaip jūs vertinate, kad prieš dvejus metus buvęs ministras V. P. Andriukaitis kreipėsi į Konstitucinį Teismą dėl Sveikatos draudimo ir kitų įstatymų, ir Konstitucinis Teismas aiškiai pasakė, kad už būtinąją pagalbą, kuri reikalinga gyvybei išsaugoti ir palaikyti, turi būti apmokama iš valstybės biudžeto, turi būti nustatytos paslaugų apimtys ir t. t. Bet nė vienas Konstitucinio Teismo nutarimo punktas antri metai nėra įgyvendintas. Kaip jūs vertinate tokį teisinį kazusą?
PIRMININKAS. Minutėlę, tuoj ministrei mikrofoną įjungsime. Prašom, ministre. Atsiprašau, tuoj… Oi, įjungė ir išsijungė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Klausimas yra teisingas. Turėčiau pasakyti, kad įstatymų projektai yra parengti. Pirmiausia ką mes turime padaryti, tai įvertinti, kokios paslaugos apimtų gyvybės gelbėjimą ir išsaugojimą. Tam reikėtų, yra apskaičiuota, 400 mln. Lt. Kaip žinote, šitie pinigėliai turi ateiti iš valstybės biudžeto. Toje situacijoje, kadangi šita pozicija apimtų greitosios pagalbos darbą ir reanimaciją, vadinasi, iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo šiuo metu skiriami 400 mln. Lt liktų fonde, tada mūsų pacientai gautų daug daugiau nemokamų, tinkamų ir gerų paslaugų. Šiems metams biudžete yra numatyta tik 10 mln., o be pinigų priimti teisės aktai neduoda tinkamo rezultato.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar kontrolierė norėtų papildyti?
G. ŠVEDIENĖ. Norėčiau papildyti tai, kad audito metu mes visuomet vadovaujamės tiek Konstitucinio Teismo sprendimais, tiek kitų teismų sprendimais ir visada vertiname, kaip į juos yra atsižvelgiama. Tai, kas yra planuojama padaryti, ministrė pristatė. Mes savo ruožtu, aš galiu patikinti, audito metu vertinsime tai.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji ministre, turiu klausimą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Antanai, kolegos!
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Išlaidų srityje 2013 m. radikaliai mažėjo (ketvirtadaliu) išlaidų suma retų ligų ir būklių gydymui bei nenumatytiems atvejams. Kadangi mes žinome, į mus taip pat kreipėsi žmonės, kurie sakė, kad kreipėsi į Ligonių kasas, o lėšos jau išskirstytos, daugiau pinigų nėra. Tai šiuo atveju kas atsitiko? Ar procedūros sudėtingesnės pasidarė gauti kompensacijas? Kodėl toks radikalus mažėjimas? Ar ligų atvejų sumažėjo?
PIRMININKAS. Minutėlę, tuoj įjungsiu. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Ligų atvejų tikrai nesumažėjo. Pavyzdžiui, 2012 m. buvo prašyta retų ligų ir būklių gydymui bei nenumatytiems atvejams… 820 prašymų buvo. Tos ligos ir buvo diagnozuotos. Tačiau, kaip žinote, 10 mln., kai mes turime Gargžduose tris mergaites, kurioms kiekvienai gydymui reikia skirti milijonus, turime ir kitų sunkių situacijų, todėl atsižvelgiant į diskusijas… Visuomenė šiuo klausimu yra susiskaidžiusi į dvi dalis. Vieni teigia, kad visas tas lėšas reikia nukreipti visų gydymui, kiti, kad reikėtų ir sudėtingiems, sunkiems atvejams.
Mūsų (vadovų) nuomone, mes tikrai turime skirti daugiau lėšų ir kai yra retos ligos, kurių gydymas kainuoja labai brangiai, mes turime ieškoti būdų kompensuoti. Šiuo metu yra svarstoma net galimybė kompensuoti iš dalies ir sisteminės raudonosios vilkligės (turime 30 pacientų)… ir vieno gydymas kainuoja, vienas kursas tik 44 tūkst. Lt. Taigi problema yra sprendžiama. Aš žinau, kiek sergančių ir neturinčių lėšų gydyti savo vaikų ar šeimos narių, sergančių retomis ligomis, reikia padėti. Mes mėginsime ieškoti būdų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Balsuojame. Balsuojame dėl Seimo nutarimo.
Už balsavo 47, prieš nėra, susilaikė 11. Po pateikimo pritarta Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui.
Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 20 d.
Dar kartą dėkoju kontrolierei už atliktą darbą.
13.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-2332 (pateikimas)
Kviečiu viceministrą A. Vitkauską pateikti paskutinį rytinio posėdžio klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą.
A. VITKAUSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė šių metų spalio 6 d. pateikė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Šis nutarimo projektas parengtas vadovaujantis 2014 m. kovo 20 d. priimtu Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymu.
Šiame įstatyme numatyta, kad valstybės įmonė Valstybės turto fondas yra reorganizuojamas ir prijungiamas prie valstybės įmonės Turto bankas, kuris nuo 2014 m. spalio 1 d. pradeda veikti kaip nauja valstybės įmonė Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.
Atsižvelgiant į tai siūlomas redakcinio pobūdžio Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ 25 punkto 5 papunkčio pakeitimas, kuriuo pakeičiamas Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdybos narys. Tai yra vietoj valstybės įmonės Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus įrašomas Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vadovas. Prašau pritarti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti. Balsuojame, ar pritariame Seimo nutarimui po pateikimo. Aišku? Ačiū, Vaidevute.
Už pateikimą balsavo 52, prieš nėra, susilaikė 2. Pritarta.
Pagrindinis komitetas – Audito komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 20 d.
Gerbiamieji kolegos, rytinis posėdis baigtas. Pertrauka iki 15.00 valandos. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.