Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 8, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 112
STENOGRAMA
2021 m. lapkričio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė
V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos. Pradedame lapkričio 16 dienos rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 104 Seimo nariai.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Turiu perskaityti balsų skaičiavimo grupės naująją sudėtį. Nuo lapkričio 16 dienos iki gruodžio 16 dienos balsus skaičiuos K. Adomaitis – Laisvės frakcija, A. Bagdonas – Liberalų sąjūdžio frakcija, T. Bičiūnas – Socialdemokratų frakcija, V. Jukna – Darbo partijos frakcija, G. Kindurys – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, L. Kukuraitis – Demokratų frakcija, A. Kupčinskas – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ir A. Palionis – Lietuvos regionų frakcija. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2021 m. lapkričio 16 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF*). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, kaip jūs žinote, mūsų vadams puikybė neleidžia susitikti su A. Lukašenka. A. Lukašenką jie įvardijo teroristu. Tačiau A. Merkel susitiko su A. Lukašenka ir pradėjo derybas dėl pabėgėlių. Yra užregistruota mano rezoliucija, kad vis dėlto Lietuva pradėtų, baigtų šį karą ir ieškotų diplomatinių priemonių spręsti pabėgėlių klausimą su Baltarusija. Aš prašau įtraukti šį klausimą į darbotvarkę. Užtenka čia mums karo, neapykantos. Tikrai A. Merkel nėra jokia teroristė. Jei ji gali kalbėtis su A. Lukašenka, tai mes privalome, nes ši pabėgėlių krizė labiausiai mus spaudžia.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Petrai, nedezinformuokite Seimo ir žiūrovų. A. Merkel nesusitiko su A. Lukašenka. Jeigu jūs norite ką nors įtraukti, tai prašom pasakyti, ką norite įtraukti ir ar traukiate savo, ar frakcijos vardu.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš galvoju… Taip yra, gal dar truputėlį patobulinsiu, ketvirtadienį prašysiu, kad būtų įtraukta. (Juokas salėje)
PIRMININKĖ. Labai gerai, ačiū. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nėra.
Gerbiami kolegos, šiandien turime keturis klausimus, kurie nėra įtraukti į rudens sesijos darbotvarkę. Ar galime sutarti bendru sutarimu įrašyti į darbų programą projektus Nr. XIVP-892, Nr. XIVP-839, Nr. XIVP-838 ir Nr. XIVP-412. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Apsispręskime dėl darbotvarkės. Ar galime šios dienos darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu šios dienos darbotvarkei.
10.03 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-868(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-868(2). Priėmimo stadija. Šį įstatymo projektą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų ir pataisų nėra gauta. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso yra užsirašęs kalbėti dėl motyvų A. Palionis. Motyvai už.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seime tikrai girdėti daug kalbų, kad LRT čia gali piktnaudžiauti ir nori didesnio finansavimo. Visų pirma turėtume prisiminti šito įstatymo ir pakeitimų, ir visų procedūrų eigą, kai 2019 metais buvo užregistruoti pasiūlymai ir iki 2019 metų ir galiojo tokia redakcija, kokią siūlome. Siūlau pritarti, nes pagrindinis sunkumas yra toks, jeigu būtų praeitų metų, tai, pavyzdžiui, kai šiais metais LRT skaičiuotų biudžetą kitiems metams, ji negalėtų skaičiuoti, kol nesibaigs šie metai. Todėl ir yra užpraeiti metai. Tada ji žino tikslų finansavimą ir gali prognozuoti, kokias išlaidas galės padaryti kitais metais jau planuodama savo išlaidas šiais metais. Siūlau Seimo nariams pritarti šitam įstatymo projektui, kad LRT galėtų stabiliai dirbti ir savo tinklelį iš anksto nusistatyti. Dėl didėjimo tai atvirkščiai, pagal dabar galiojantį projektą LRT finansavimas didėtų, negu kad dabar mes siūlome. Ačiū ir siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už kalba M. Majauskas. Gerbiamas Mykolai, motyvai už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, atidžiai išnagrinėjęs susidariusią situaciją, konstatavo, kad iš tiesų buvo padaryta redakcinė klaida tikslinant įstatymą ir ta kuriozinė situacija nulėmė tai, kad tvarkant įstatymą vienas žodis „užpraeitų“ tapo dviem žodžiais „už praeitų“, ir tokia situacija, jog sausio 1 dieną mes neturime faktinių pajamų įplaukų, tai yra negalime apskaičiuoti ir pritaikyti pakoreguotos įstatymo nuostatos. Jeigu nepriimtume, tai reikštų, kad LRT finansavimas pagal įstatymą tais atvejais, kai negalime apskaičiuoti faktinių praeitų metų pajamų, grįžtų į 2019 metus, o tai reiškia maždaug minus 13 mln. eurų.
Buvo priimtas sprendimas, kad iš tiesų reikia tikslinti įstatymo projektą labai aiškiai nustatant, kad kai yra skaičiuojamos įplaukos, skaičiuojama ne už ką tik praėjusius, nes ką tik praėjusių, pavyzdžiui, 2022 m. sausio 1 d. mes dar neturime 2021 metų duomenų, todėl turi būti skaičiuojamos 2020 metų pajamos, skaičiuojant 2022 m. sausio 1 d. Atitinkamai įstatymas yra patikslinamas ir sutvarkomas taip, kad nacionaliniam transliuotojui finansavimas išliktų stabilus ir nepriklausomas.
Diskusijos metu iškilo ir daugiau klausimų dėl nacionalinio transliuotojo finansavimo iš esmės ir dėl to, kad tas finansavimas galimai sudaro išskirtines sąlygas vienam transliuotojui augti ir būti išskirtinai dideliam, užimti dominuojančią padėtį rinkoje. Tačiau komitete buvo sutarta, kad tai ne šituo įstatymu turi būti sprendžiama ir prie šito klausimo gali būti sugrįžta kitais formatais. Todėl siūlome pritarti šiam įstatymo projektui ir užtikrinti, kad finansavimas ir toliau išliktų stabilus ir nepriklausomas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius – motyvai už.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Na, pagaliau paaiškėjo to tarpuko vertė – tai yra 13 mln. eurų. Aš manau, kad valstybei tai tikrai nėra didelė suma padidinti finansavimą 13 mln. eurų nacionaliniam transliuotojui, tačiau parlamento pozicija yra labai svarbi kitu aspektu, tai yra parlamentinės kontrolės aspektu, kaip efektyviai šios lėšos yra panaudojamos.
Atsižvelgiant į tai, kad tai yra nepriklausomas transliuotojas, vis dėlto nerimą kelia pinigų išleidimo efektyvumas, kai nemaža dalis lėšų išleidžiama programoms, kurios akivaizdžiai skatina priešpriešą, skatina patyčias, na, ir, aišku, yra angažuotos vienos politinės jėgos aspektu. Todėl manau, kad negali šioje labai svarbioje valstybės nuomonę formuojančioje institucijoje, objektyvioje institucijoje dirbti asmenys, susikompromitavę turbūt dėl alkoholio vartojimo, na, ir visais kitais aspektais. Todėl siūlau pritarti ir tikiuosi, kad nacionalinis transliuotojas šias lėšas išleis efektyviai ir prasmingai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Už kalba D. Šakalienė. Salėje nėra. Taigi motyvai išsakyti, balsuosime numatytu laiku.
10.09 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-564(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-564(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių nėra gauta pasiūlymų ir pastabų. Ar galime kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 7 straipsnio yra gautos dvi Seimo nario pataisos, todėl mes dėl jų turėsime apsispręsti balsuoti numatytu laiku. Dėl 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime jiems pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl viso projekto ir balsavimus, ir motyvus turėsime balsuoti numatytu laiku.
10.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-918(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-918(2). Pranešėjai yra komitetų atstovai. Pirmąjį kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską. Prašom, Mykolai!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį ir patvirtino išvadą bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs pristatėte komiteto išvadą. Kviečiu Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę A. Gedvilienę.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas nutarimo projektą svarstė lapkričio 3 dieną ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui. Pasiūlymų negauta. Už balsavo 5, prieš nebuvo, susilaikė irgi 5. Pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Audito komiteto atstovę R. Budbergytę.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas lapkričio 3 dieną apsvarstė ir vienbalsiai pritarė su pasiūlymu, pateiktu Biudžeto ir finansų komitetui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Starkevičių, kad pristatytų Ekonomikos komiteto išvadą. Kolegos nematau. Ekonomikos komiteto išvadą galbūt galėtų pristatyti A. Bagdonas? Prašom, Andriau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, Pirmininke, už suteiktą žodį. Ekonomikos komitetas apsvarstė klausimą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ateities komiteto išvadą norėčiau pakviesti pristatyti K. Adomaitį. Gerbiamas Kasparai, ar galėtumėte pristatyti Ateities komiteto išvadą dėl 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo?
K. ADOMAITIS (LF). Ateities komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Europos reikalų komiteto išvadą pristatys gerbiamas M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Europos reikalų komitetas svarstė minėtą klausimą spalio 27 dieną ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas V. Pranckietis. Nematau šiuo metu salėje. Taigi norėčiau pakviesti R. Šarknicką pristatyti Kultūros komiteto išvadą. (Balsai salėje)
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-918(2). Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymų turinyje yra parašyta: „Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.“ Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norėčiau pakviesti gerbiamą V. Pranckietį pristatyti Kaimo reikalų komiteto išvadą.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo klausimą. Bendru sutarimu pritarė Seimo nutarimui dėl ataskaitų patvirtinimo. Taip pat svarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Taip pat bendru sutarimu pritarė ataskaitų rinkiniui. Tiek. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu pristatyti Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą gerbiamą A. Pocių.
A. POCIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas gavo kelis Seimo Teisės departamento pasiūlymus. Komitetas apsvarstė. Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal galėtų gerbiamas A. Veryga pristatyti Sveikatos reikalų komiteto išvadą?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą pristatys pirmininkas M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Spalio 27 dieną komitetas apsvarstė minėtą ataskaitą. Priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadai. Pateikė pasiūlymą Biudžeto ir finansų komitetui. Tiek pasiūlymui, tiek išvadai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Švietimo ir mokslo komiteto išvadą kviečiu pristatyti komiteto pirmininką gerbiamą A. Žukauską. Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė, pritarė iniciatorių pateiktam projektui ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Kviečiu gerbiamą I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas spalio 27 dieną apsvarstė nutarimo projektą. Siūlo pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamą Ž. Pavilionį pristatyti Užsienio reikalų komiteto išvadą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Užsienio reikalų komitetas spalio 25 dieną bendru sutarimu pritarė pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-918 ir Užsienio reikalų komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamą V. Bukauską pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtą konsoliduotą teisės aktą. Pirma. Iš esmės pritarė Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-918 ir komiteto išvadoms.
Antra. Atsižvelgęs į Valstybės audito ataskaitą Nr. FAE-13, įvertinęs, kad dalis audito metu nustatytų trūkumų kartojasi kiekvienais metais, siūlo Vyriausybei stiprinti apskaitos kontrolę, ištaisyti audito metu nustatytus trūkumus ir įgyvendinti auditorių pateiktas rekomendacijas. Kadangi išvadų rengėjų nuomonės išsiskyrė, buvo alternatyvus balsavimas ir buvo pritarta minėtai išvadai: už – 5.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką T. V. Raskevičių.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Laba diena. Seimo Žmogaus teisių komitetas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-918 svarstė šių metų spalio 20 dieną. Komitete nutarimo projektui pritarta, penki nariai balsavo už ir vienas susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto išvados pristatytos. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Iš karto einame prie priėmimo. Priėmime dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Dėl šio klausimo apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas numatytas 11 val. 15 min.
10.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-917(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-917(2). Svarstymo stadija. Vėlgi kviečiu komitetų atstovus. Pirmiausia Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų dar vienas paketas klausimų, į kuriuos mes čia taip gana formaliai, aš sakyčiau, žiūrime. Visi komitetai pritarė. Iš esmės jokių esminių pastabų nebuvo. Nežinau, jeigu Posėdžių sekretoriatas ir Seimo Pirmininkė sutiktų, galbūt būtų paprasčiau, jeigu vienas komitetas pristatytų visas išvadas. Jeigu ne, tai gal pakartosiu visą procedūrą. Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu gerbiamą A. Gedvilienę pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas nutarimo projektą svarstė lapkričio 3 dieną ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui be pastabų. Už balsavo 5, susilaikė 5. Lemiantis pirmininko balsas – pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Budbergytę pristatyti Audito komiteto išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas vienbalsiai pritarė Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-917.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu K. Adomaitį pristatyti Ateities komiteto išvadą.
K. ADOMAITIS (LF). Ateities komitete pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Bagdoną pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Ekonomikos komitetas apsvarstė klausimą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Europos reikalų komiteto išvadą pristatys M. Matijošaitis.
M. MATIJOŠAITIS (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Europos reikalų komitetas spalio 27 dieną apsvarstė nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-917 ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Pranckietį, kad pristatytų Kaimo reikalų komiteto išvadą. Gerbiamas Viktorai, prašau ateiti į tribūną.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimą ir bendru sutarimu pritarė tokiam patvirtinimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kultūros komiteto išvadą pristatyti kviečiu R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Bendru sutarimu kaip papildomo Kultūros komiteto sprendimas pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektui Nr. XIVP-917. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Sveikatos reikalų komiteto išvadą pristatys gerbiamas A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Sveikatos reikalų komitetas apsvarstė 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Norėčiau pakviesti gerbiamą V. Alekną, kad pristatytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą. Prašom.
V. ALEKNA (LSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė išvadai. Balsavimas: 9 – už, niekas nebuvo nei prieš, nei susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Kviečiu M. Lingę pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Spalio 27 dieną komitetas apsvarstė Valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. Bendru sutarimu pritarė komiteto išvadai ir komiteto pasiūlymui pagrindiniam komitetui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Žukauską pristatyti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas spalio 27 dieną apsvarstė projektą, pritarė jam bendru sutarimu ir pasiūlė pagrindiniam komitetui jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu I. Haase, kad pristatytų Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas spalio 27 dieną apsvarstė nutarimo projektą ir siūlo pagrindiniam komitetui pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Už balsavo 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Ž. Pavilionį pristatyti Užsienio reikalų komiteto išvadą.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Mūsų komitetas spalio 25 dieną taip pat svarstė Seimo nutarimo projektą Nr. XIVP-917 ir pritarė bendru sutarimu tiek šiam projektui, tiek Užsienio reikalų komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu V. Bukauską pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip papildomas apsvarstė ir iš esmės pritarė Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-917 ir komiteto išvadoms taip pat su pasiūlymu. Atsižvelgiant į Valstybės audito ataskaitą Nr. FAE-12, įvertinant, kad dalis audito metu nustatytų trūkumų kartojasi kiekvienais metais, siūlyti Vyriausybei stiprinti apskaitos kontrolę, ištaisyti audito metu nustatytus trūkumus ir įgyvendinti auditorių pateiktas rekomendacijas. Už – 5, lėmė pirmininko balsas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką T. V. Raskevičių pristatyti komiteto išvadą.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Žmogaus teisių komitetas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą Nr. XIVP-917 svarstė spalio 20 dienos posėdyje. Nutarimo projektui, penkiems komiteto nariams balsavus už ir vienam susilaikius, buvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visų komitetų išvados pristatytos. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Einame prie priėmimo. Priėmimo stadijoje dėl motyvų užsirašiusių nėra. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų, pataisų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų, kaip jau minėjau, užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku. Balsavimas planuojamas nuo 11 val. 15 min.
10.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2020 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-919(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2020 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-919(2). Kviečiu pranešėją gerbiamą M. Majauską.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Komitetas apsvarstė ir pritarė projektui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Taip pat norėčiau pakviesti R. Budbergytę, kad pristatytų Audito komiteto išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas vienbalsiai pritarė Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-919.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Svarstymo stadijoje diskutuoti užsirašiusių nėra. Priėmimas pastraipsniui.
Įstatymo projektą sudaro tik vienas straipsnis. Ar galime pritarti tam straipsniui bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2020 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-913(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2020 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-913(2). Kviečiu pranešėją Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas lapkričio 8 dieną apsvarstė Valstybinio socialinio draudimo fondo 2020 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį ir bendru sutarimu pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Budbergytę, kad pristatytų Audito komiteto išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas vienbalsiai pritarė Seimo nutarimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Maldeikį, kad pristatytų Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė minėtam teisės akto projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Priėmimas pastraipsniui.
Nutarimą sudaro vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-914(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-914(2). Kviečiu pranešėją M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas minėtą ataskaitą apsvarstė lapkričio 8 dieną ir pritarė bendru sutarimu nutarimo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Audito komiteto išvadą pristatyti gerbiamą R. Budbergytę.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas vienbalsiai pritarė Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-914.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Bagdoną, kad pristatytų Ekonomikos komiteto išvadą.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė klausimą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių nėra.
Priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis sudaro šį nutarimą. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-915(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-915(2). Kviečiu pranešėją gerbiamą M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Fondo ataskaitą komitetas apsvarstė taip pat lapkričio 8 dieną ir bendru sutarimu pritarė nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu R. Budbergytę, kad pristatytų Audito komiteto išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas vienbalsiai pritarė Seimo nutarimo projektui Nr. XIVP-915.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetų išvados yra pristatytos. Svarstymo stadijoje mes užsirašiusių diskusijoje neturime. Šį nutarimo projektą sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų užsirašiusių taip pat nėra. Balsavimas yra numatytu laiku. Apsvarstėme pirmuosius devynis klausimus.
1-10 klausimas. Dėl jo yra daug pasiūlymų. Taigi mes jį pradėsime svarstyti jau balsuoti numatytu laiku.
10.38 val.
Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1041 (pateikimas)
Dabar norėčiau pakviesti gerbiamą V. Giraitytę-Juškevičienę, kad pristatytų 1-12 klausimą – Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1041. Pateikimo stadija. Prašau.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Laba diena. Šiandien yra teikiamas Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir šiuo pakeitimu mes siūlome papildyti darbuotojų, gaunančių papildomas kasmetines atostogas, sąrašą. Kadangi šiandien yra numatyta, kad darbuotojams iki 18 metų, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems darbuotojams yra suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos, mes siūlome papildyti šį sąrašą ir įtraukti darbuotojus, kurie augina tris ir daugiau vaikų. Mes tikimės, kad toks pakeitimas prisidės prie darbuotojo darbo ir šeiminių santykių derinimo, taip pat leis daugiau laiko praleisti su savo vaikais. Tai ypač aktualu turint gausesnę šeimą vasaros metu, kai yra sunku išleisti galbūt vaiką į būrelius. Žinoma, tėvams tada reikia pasiskirstyti tą vasaros užimtumą ir visą paskirti vaikams. Tikrai toks trumpas pristatymas. Lauksiu klausimų ir tikiuosi, kad kolegos palaikys pateikimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti keli Seimo nariai. Pirmasis užsirašęs klausti J. Pinskus. Jo salėje šiuo metu nematau. Klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiama kolege, norėjau jūsų pasiteirauti. Tiesiog jau ir dabar neretai pasitaiko, kad vaikų turinčios šeimos, darbuotojai, kurie dirba, yra savotiškai diskriminuojami arba, kitaip sakant, stigmatizuojami ir susiduria su tuo, kad darbdaviai gali vengti įdarbinti tokius žmones, kad jie rečiau bus darbe, vaikai daugiau sirgs. Ar papildomai jiems numatomos socialinės garantijos neprisidės prie tos pačios stigmatizacijos, kad darbdaviai dar labiau pradės vengti tokių žmonių įdarbinimo, kai tas socialinių garantijų ratas vis labiau bus išplečiamas? Ar nebus padaryta meškos paslauga?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Mes galvojame, kad tai nebus meškos paslauga. Be to, prieš keletą metų teiktas naujasis Darbo kodeksas ir buvo grindžiamas šeimyninių darbo įsipareigojimų gerbimu, tokiu principu. Kadangi visa nacionalinė valstybės politika nukreipta būtent į šio principo grindimą, aš tikiuosi, kad tai bus tik papildoma paskata darbuotojams, turintiems gausią šeimą, dėl prailgintų atostogų.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Panašus klausimas kaip pono M. Lingės. Mano klausimas būtų toks. Vakar lankiausi keliose gamyklose Alytaus miesto pramonės parke. Ir dabar, pasirodo, yra problemų dėl įdarbinimo, nes žmonės neina dirbti, trūksta darbuotojų. Ar čia nesuveiks toks dalykas, atsiradus šitam projektui, įsiteisėjus, ar nepadaugės bedarbių ir ar tikrai darbdaviai norės įdarbinti daugiavaikių šeimų tėvus, kurie ateitų dirbti, nes problema iš tikrųjų dabar yra didžiulė. Jūsų geri norai tikrai yra, iš esmės pritarsiu, bet ar įvertinote dabartinę situaciją, kokia yra Lietuvoje? Ačiū.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Labai ačiū. Mes įvertinome ir galvojame, kad tai neturėtų sudaryti problemų įdarbinant darbuotojus, turinčius gausesnes šeimas. Kitas dalykas, Darbo kodeksas šiandien numato labai platų darbo sutarčių spektrą. Tai kodėl nesinaudojama kitomis siūlomomis priemonėmis, tarkime, sudaryti įvairias darbo sutarčių formas? Ten yra ir derinant ir pamaininį darbo grafiką, ir nuotolinio darbo sutartis. Tikrai šiandien mes turime daug įrankių, kuriais galime išspręsti darbuotojo buvimą, darbo atlikimą. Manau, kad ši priemonė tikrai niekuo nepakenks pačiam darbuotojui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi J. Pinskus.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Dabartinė valdžia dar prieš du dešimtmečius, berods, pono A. Kubiliaus vadovaujama, buvo paskelbusi projektą 3V, garsųjį. Per tą laiką užauginau tris vaikus, per tuos du dešimtmečius, ir išleidau į gyvenimą, tačiau niekas, jokios lengvatos čia nepasikeitė. Kodėl vis dėlto valdžia taip elgiasi su savo piliečiais? Juk tai ir valstybės gynėjai, ir mokesčių mokėtojai, kuriantys valstybės ateitį, BVP, bet jai išvis į tą blogėjančią demografinę situaciją, na, tiesiog, šiurkščiai tariant, nusispjauti. Ačiū.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Ačiū už klausimą. Galbūt taip pajuokaudama, apie 3V politiką mažai žinau, gal tuo metu, kai buvo A. Kubilius, daugiau buvo žinoma 2K politika. Aš tiktai norėčiau pasakyti, kad šios įstatymo projekto pataisos tikrai sudarys galimybę tris ir daugiau vaikų turinčioms šeimoms daugiau laiko praleisti su savo šeimomis, paderinti vasaros užimtumą, būrelių prieinamumą. Bet kitas dalykas, šioje kadencijoje mes tikrai turėjome ne vieną pasiūlytą pataisą, perėjusią pateikimo stadiją. Buvo teikiamos ir Seimo Pirmininkės pataisos, susijusios su šeimos ir darbo santykių derinimu. Manau, kad tai bus tik papildanti priemonė ir puikiai įsipaišys į visą Darbo kodekso įgyvendinimą.
PIRMININKĖ. Klausia J. Pinskus.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, Pirmininke. Šiuo metu galiojančios Darbo kodekso normos nenumato nei papildomų atostogų, nei periodinio papildomo darbdavio apmokamo poilsio laiko suteikimo darbuotojams, auginantiems vieną vaiką. Todėl, įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą, tam tikroms darbuotojų grupėms būtų nustatytos dar palankesnės teisės, palyginti su darbuotojų, auginančių vieną vaiką, teisėmis. Kyla klausimas, ar siūlomas teisinis reguliavimas dera su konstituciniu asmenų lygiateisiškumo principu? Ar nebūtų pažeidžiama socialinė darna?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju už klausimą. Visada atviri pasiūlymams ir būtent dėl šio įstatymo galima teikti pasiūlymus. Kitas dalykas, vienam darbuotojui, auginančiam vieną vaiką iki 14 metų, yra lengvata ir jam taip pat prailginamos atostogos iki 25 darbo dienų. Taip, tai neapima visų darbuotojų, kurie augina būtent vieną vaiką savo šeimoje. Tačiau, kaip sakiau, visada galima teikti pasiūlymus ir nematau jokio diskreditavimo, tuo labiau kad auginantiems tris ir daugiau vaikų taip pat nebuvo jokių lengvatų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Dėl šio projekto apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.46 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1025 (pateikimas)
Norėčiau pakviesti V. Fiodorovą, kad pristatytų 1-13 klausimą – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1025. Pateikimo stadija.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėkoju, Pirmininke. Teikiu įstatymo projektą, kurio tikslas yra numatyti, kad valstybės informacinė sistema negalėtų būti atiduota eksploatuoti, jeigu neatitinka išvardintų principų: informacijos išsamumo principo, keitimosi informacija (nors lyg ir teoriškai turėtų tai atitikti, bet mes vis dar vaikštome su pažymomis iš institucijos į instituciją, nepaisant to, kad jos turi informacines sistemas, bet vis dar reikia popierinės pažymos, tad šitą dalyką reikia spręsti), informacijos teisingumo, planavimo, informacijos saugumo (teoriškai irgi atitinka, bet Registrų centras buvo paskendęs, tad su saugumu ir informacija irgi pakankamai sudėtinga situacija), technologinio neutralumo. Čia aš kaip tik įjungiau skaidrę, kad pažiūrėtumėte, kaip atrodo mūsų technologinis neutralumas, nekalbu apie Seimą. Kai kurioms informacinėms sistemoms reikia turėti tam tikrą kompiuterį, kuriuo naudojantis būtų galima atidaryti tam tikrą programą, o tai priverčia kiekvieną vartotoją turėti kiekvienai sistemai atskirą įrenginį, kad juo būtų galima naudotis.
Ir čia pavyzdys yra Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema – norint atlikti tam tikrus veiksmus, reikia turėti tam tikrą naršyklę. Tik ją turėdamas gali prisijungti ir deklaruoti. Viešuosius pirkimus atlieka gausybė įstaigų ir įmonių, o naudotis reikia tam tikros įrangos. Juokingiausias dalykas buvo, žmonės, kurie kreipėsi, sakė, kad buvo parašę šiai įstaigai paklausimą, kaip elgtis, jeigu jie neturi „Internet Explorer“ naršyklės? Atsakymas buvo paprastas: atvažiuokite pas mus į įstaigą, mes jums padėsime susitvarkyti. Pandemijos metu turėti sistemas, kurios iš esmės neatitinka to technologinio neutralumo, yra ne tik kad pavojingas, bet ir labai sudėtingas dalykas.
Dar vienas pavyzdys – notarų sistema, prie jos irgi tik su puse naršyklių galima prisijungti. Tad kiekvienu atveju reikia turėti realiai vos ne skirtingą kompiuterį, skirtingą operacinę sistemą, kad būtų galima naudotis.
Taip pat tarp tų principų yra valstybės informacinių išteklių prieinamumas, valstybės informacinių išteklių atvirumas, valstybės išteklių funkcinis suderinamumas, tai irgi yra abejotinas dalykas, ir patogus naudojimas, jis valstybiniuose ištekliuose, informaciniuose ištekliuose yra utopinis dalykas dėl patogumo. Su tais, kas rašė tas taisykles, mes jau esame diskutavę ilgą laiką, bet į tą dalyką nėra kreipiamas dėmesys.
Galvoju, kad teikiamas pasiūlymas šiek tiek spręstų klausimą, nes tik kriterijus atitinkančias sistemas būtų galima pradėti eksploatuoti. Šiandien toks kaip ir deklaratyvus, o priėmus šitą pasiūlymą būtų privalomas dalykas. Tad tie, kurie surašinėja tuos visus reikalavimus, kaip turėtų atrodyti informacinių išteklių sistemos, turėtų paplušėti ir pasistengti, kad būtų patogu, prieinama ir funkcionalu. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, kaip jūs manote, kodėl valstybėje tiek mažai dėmesio skiriama informaciniams ištekliams ir kiek praranda valstybė, vertinant BVP… sukuriamo vidaus produkto, būtent dėl šio dėmesio stokos? Ačiū.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėmesio skiriama labai daug, tik bėda ta, kad nėra kokios nors vienos strategijos, kuri įprasmintų informacinių išteklių kūrimą, konsolidavimą į vieną krūvą, dalinimąsi informacija. Nes šiandien, bent jau iki šiol, kai buvo šimtai milijonų eurų, buvo kalbama apie tai, kad kiekviena įstaiga turi savo informacines sistemas, kurios dažnu atveju nesąveikauja su kitomis informacinėmis sistemomis. Taigi yra populiaru kurti tai, kas yra pritaikyta kompiuteriui, bet ar tai yra patogu, ar tai yra reikalinga, ar ateityje bus galima, pavyzdžiui, renovuoti, toliau dirbti su jomis, tam irgi reikia papildomų pinigų, apie tai nėra galvojama.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kolega, teisinga linkme eina šis projektas, nes informacijos visuomenei teikimas, operatyvesnis pasiekimas ir grįžtamasis ryšys tarp valstybės ir žmogaus yra labai svarbu.
Tik klausimas. Jūs čia aiškinamajame rašte rašote, kad savivaldoje, ji yra arčiausiai žmogaus, iki šiol norint gauti viešąją paslaugą asmenims reikia papildomai teikti dokumentus. Tai ir pažymėjote. Ar nemanote, kad paskui po šio pasiūlymo savivaldybėms dar gali būti užmesta tokia papildoma prievolė. Savivaldybių savarankiškoms funkcijoms pinigų nelabai skiriama, gali savivaldybėms padidėti išlaidos. Ačiū.
V. FIODOROVAS (DPF). Informacinių išteklių sistemos yra pagalba. Tai yra kaip tik galimybė sumažinti tuos naudojamus išteklius. Jūs kalbate apie savivaldybes, kiti kalba apie įstaigas, bet čia esminis dalykas, kad galutinis vartotojas yra Lietuvos Respublikos gyventojas. Jis neturi ateiti į savivaldybę, savivaldybėje gauti pasakymą, žinote, atneškite pažymą, pavyzdžiui, iš „Sodros“. Nukeliauja į „Sodrą“, „Sodra“ paprašo kokios nors pažymos dėl gyvenamosios vietos iš seniūnijos, tas žmogus visą dieną vaikšto tik per įstaigas, prašo priėmimo, kad jam duotų pažymas, kurias reikia vėl atgal sugrąžinti. O iš esmės turėtų būti paprastas dalykas: atėjau į vieną įstaigą, pasirašiau, sutinku, kad tais duomenimis gali naudotis, lygiai taip pat kaip banke. Kadangi turėtų būti bendra informacinė sistema arba bendros sąveikaujančios informacinės sistemos, visos įstaigos tą informaciją surenka. Ir gyventojui paprasčiau, jeigu tos sistemos turi bendrą strategiją, tai ir išteklių klausimais yra kur kas paprasčiau, nes nereikia patiems ko nors papildomai kurti, o tiesiog reikia naudoti, kas yra sukurta. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Ir dabartinė valdžia, ir ankstesnės valdžios daug kalbėjo apie duomenų atvėrimą visuomenei, tačiau pačios valstybės institucijos iki šiol nesugeba tais duomenimis dalintis. Kaip kolega, iš tribūnos pristatydamas šį įstatymo projektą, minėjo, užsižaidžia savo kieme, taško biudžeto pinigus kurdamos savo, sakykime, sistemas. Bet kad tos sistemos ir komunikuotų tarpusavyje, ir užtikrintų prieinamumą piliečiams, galų gale ir taupytų pačių institucijų darbuotojų brangų laiką, nes jis vis dėlto yra apmokamas mokesčių mokėtojų pinigais, aš manau, tas projektas seniai turėjo būti įgyvendintas. Paminėsiu tą liūdnai pagarsėjusį e. sveikatos pavyzdį, kai ne tik pinigai, bet ir žmonių gyvybės priklauso nuo to, kad mes jau dešimtmečius vėluojame įdiegti šį labai svarbų e. sveikatos projektą, kad jis būtų prieinamas kiekvienam gydytojui, kiekvienam pacientui. Todėl siūlau pritarti šiam projektui ir kuo greičiau valstybei persitvarkyti šiame informacinių išteklių valdymo sektoriuje. Ačiū.
10.53 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-892 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu I. Kačinskaitę-Urbonienę pristatyti 1-14 klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-892. Pateikimo stadija.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Norėčiau jums, kolegos, pristatyti Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą. Juo siūloma šilumos energijai, karšto vandens paruošimui, šildymui sumažinti PVM iki 5 % nuo dabar skirtingai galiojančių esamų mokesčio tarifų. Nors praėjusią savaitę mes Seime labai vieningai, gana vieningai priėmėme įstatymų projektus, kurie leistų išdėstyti padidintus kaštus gyventojams dėl kylančių gamtinių dujų kainų per penkerius metus, tačiau manome, kad tas įstatymo projektas neduos tokio reikiamo staigaus efekto, kokį būtų galima sukurti lengvinant vartotojų naštą mūsų projektu. Jie vienas kitam neprieštarauja ir galbūt juos būtų galima laikyti netgi paketu.
Mes siūlome 5 % PVM tarifą taikyti šilumos energijai, centralizuotam šildymui, taip pat individualių namų šildymui ir karšto vandens paruošimui. Šiuo metu centralizuotam šildymui taikomas 9 % PVM, o individualių namų gyventojai lengvatų iš viso neturi, kai kalbame apie gamtines dujas.
Siūlomas įstatymas iš principo yra laikinas įstatymas. Siūlome, kad ta 5 % lengvata galiotų tik iki kitų metų, tai yra 2022 metų, gegužės 1 dienos. Kaip prognozuoja energetikai, taip pat ir ekonomistai, staigus gamtinių dujų kainų šuolis turėtų stabilizuotis ateinantį pavasarį. Manome, kad toks įstatymo projektas, tai yra iki gegužės 1 dienos, duotų reikiamą efektą ir laikinai, nors ir nedaug, sumažintų galutines sąskaitas vartotojams, tai yra Lietuvos Respublikos gyventojams.
Kitose šalyse taip pat yra taikomas lengvatinis PVM tarifas šildymui, karštam vandeniui. Iš tokių šalių galėčiau paminėti Prancūziją, joje taikomas 5,5 % PVM tarifas, Graikijoje – 6 % PVM tarifas, Liuksemburge – 8 %. Iš tikrųjų, lyginant mus su tomis šalimis, na, mes neturime tokio aukšto gyvenimo lygio, pavyzdžiui, kaip Prancūzijoje, o štai jie turi lengvatinį PVM tarifą. Šildymui taip pat galioja lengvata ir dar kitose šalyse. Kaip pavyzdžius galėčiau paminėti Čekiją – 10 %, Airiją – 13,3 %, Vengriją – 5 % PVM tarifas.
Mūsų projektą galima įgyvendinti, nes neprieštarauja europinėms direktyvoms. Lietuva yra nustačiusi lengvatinius PVM tarifus 5 % ir 9 %, tai štai mes dar nesame išnaudoję visų savo galimybių, neabejotinai, turėtume atsižvelgti ir į biudžeto kaštus, suplanuoti biudžetą taip, kad nenukentėtų kitos paslaugos. Bet kartu, kadangi centralizuotas šildymas vis dėlto, kad ir kaip paimsime, ir sąskaitos už jį nerenovuotuose namuose kartais siekia kelis šimtus eurų, manome, kad šis projektas padėtų bent šiek tiek laikinai sumažinti vartotojų sąskaitas.
Atsižvelgdami į tuos visus argumentus, kuriuos išdėsčiau, taip pat įvertindami, kad mes praeito biudžeto tikslinimo metu esame priėmę panašų laikiną PVM lengvatinį įstatymą dėl kavinių, atlikėjų, apskritai pramogines, vadinkime taip, sportines paslaugas teikiančių juridinių asmenų, esame priėmę projektą, kur 9 % PVM lengvata, atsižvelgdami į tai, kad tikrai kyla darbo užmokestis, bet kartu auga ir infliacija ir ji tikrai pasiekė, na, jau rekordines aukštumas, iki 8,5 %, manytume, kad toks laikinas įstatymas pusei metų, nuo sausio 1 dienos iki gegužės 1 dienos, padėtų Lietuvos Respublikos gyventojams. Taip, kaip mes anksčiau atsižvelgėme į verslo prašymus ir reikalavimus padėti jiems tvarkytis su pandemijos padariniais. Labai kviečiu užduoti klausimų ir palaikyti projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti šeši Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, na, valstybė nemoka tvarkytis su renovacija, bet nemoka tvarkytis ir su energetiniu skurdu. Ar tai sąžininga, kai, tarkime, dujos kainavo 20 eurų už megavatvalandę ir PVM sudarė 4 % ir kai dujų kaina pakilo iki 60 eurų už megavatvalandę, o PVM jau 12 eurų. Ar tos kompensacijos yra pakankama priemonė, ją siūlo Vyriausybė, kad štai tie, kurie deklaruos, patiria energetinį skurdą, kad jų pajamos yra nepakankamos sumokėti už energetinius išteklius, gaus tam tikrą kompensaciją? Ar dėl to, kad nesugebėjo įgyvendinti Vilniaus kogeneracinės elektrinės, kūrenamos biokuru, projekto, šiandieną turime mokėti už brangias dujas Vilniuje? Ar šios priemonės yra…
PIRMININKĖ. Laikas!
A. SKARDŽIUS (DPF). …pakankamos kovoti su energetiniu skurdu? Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Šios priemonės, kurias praeitą savaitę Seimas priėmė ir pritarė joms, yra kaip papudravimas esamų problemų, nes iš principo tai nesumažina energetinio skurdo, tai nesumažina energijos šaltinių kainos. Tai padeda tik išdėlioti, o tas išdėliojimas taip pat kainuoja. Tačiau kartu tai yra geriau negu nieko. Jeigu žiūrėtume į tuos dalykus, ką pasiūlė Vyriausybė, tai geriau bent toks projektas negu jokio projekto.
Manau, didesnė nauda būtų, jeigu mes tuos du projektus, įskaitant ir mūsų projektą dėl lengvatinio PVM šilumos energijai ir karštam vandeniui paruošti iki 5 %, priimtume kaip paketą. Tada efektas būtų geresnis ir teisingesnis mūsų gyventojų atžvilgiu, todėl aš tikrai labai kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Toliau klausia A. Palionis. Jo salėje nematau. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų (aš taip jaučiu) mes sprendžiame Vilniaus problemas, nes rajonuose ir regionuose nėra taip ženkliai pakilusios kainos, nes dujomis labai mažai kas šildosi. Jeigu jūsų siūlomas projektas būtų toks, kad ir visiems, kurie naudoja biokurą, būtų lygiai taip pat 5 % tarifas, galbūt aš susimąstyčiau, gal būtų teisinga, nes dabar išeina tokia atskirtis. Jūs rašote apie socialiai remtinus, bet man kyla klausimas – mes teikiame lengvatą visiems, ne tik socialiai remtiniems, taikydami 5 % tarifą. Kaip jums atrodo, ar tai teisinga?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). „Socialiai remtiniems“ – tokio žodžių junginio tikrai nėra ir tikrai atskirties mažinimo tikslas šiame projekte taip pat yra, tačiau išskirti tuos žmones ir centralizuotą šildymą padalinti, kam iš tikrųjų jo labiausiai reikia, o kam mažiau reikia, būtų neįmanoma. Todėl ši priemonė yra daugiau apimanti, bet jinai yra taikli mažinant energetinį skurdą.
Taip, pripažįstu, kad Vilniaus mieste mes turime didžiausią problemą su centriniu šildymu, nes jis vis dar daugiausia paremtas gamtinių dujų deginimu. Ta problema ateityje bus sprendžiama. Tikimės, iki 2025 metų bus visiškai išspręsta. Bet taip pat ir kituose miestuose mes vis dar turime gamtines dujas. Jeigu pasižiūrėsime energetinio skurdo žemėlapį, pamatysime, kad jį patiria tikrai ne vien Vilniaus miesto gyventojai. Ar reikėtų dar labiau plėsti grupę ir lengvinti, taikyti taiklias priemones energetiniam skurdui mažinti, atsakymas būtų taip. Tikrai lauksime ir kitų iniciatyvų.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, iš tiesų panašus klausimas. Čia Teisės departamentas rašo, kodėl jūs taip mylite tas dujas. Yra besišildančių elektra, iš tikrųjų nemažai privačių namų perėjo, prisitaikė sistemas, šilumos siurblius, kur taip pat elektros nemažai naudoja, elektrą, kaip papildomą energetikos šaltinį. Kodėl būtinai dujos, nes pastaruoju metu girdėti, kad ir malkų kaina kyla? Kodėl toks žmonių diferencijavimas?
Antras klausimas, antra dalis. Jūs daug teikiate pasiūlymų kam nors papildomai skirti finansavimą. Ko iš tikrųjų atsisakytumėte, nes, kaip žinome, tos lėšos dėl lengvatos automatiškai nepateks į biudžetą? Kaip jūs siūlote subalansuoti? Ką iš savo siūlymų pasiūlytumėte išbraukti, kad vis dėlto biudžetas būtų subalansuotas?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas Edmundai. Pirmiausia dėl pirmo klausimo. Taip, dalis namų ūkių sugebėjo persiorientuoti, tačiau toli gražu ne visi. Kaip mes žinome, siurbliai oras-vanduo ar dar kokie nors kainuoja labai brangiai ir kai kuriems namų ūkiams tiesiog neįperkami, todėl tikrai pas daugelį vis dar stovi senieji gamtinių dujų katilai. Šiuo atveju niekas iš mūsų, kaip teikėjų, atskirai nemyli gamtinių dujų, kaip jūs teigiate, mes kalbame apie… atsižvelgiame į pasaulinės rinkos tendencijas. Kadangi gamtinių dujų kaina šoktelėjo kelis kartus, atsižvelgdami į tai, mes siūlome laikinąjį įstatymą, tai yra pusmečiui tą kainų šuolį amortizuoti.
Atsakant į antrą klausimą, mes manome, kad kaip tik mūsų frakcija siūlo dažniausiai projektus, kurie būtų socialiai jautresni ir atsižvelgtų į silpniausių visuomenės grupių poreikius. Ką galime dėl to padaryti? Sumažinti apetitą ir alkį didžiųjų įvairių lengvatų ir taip pat galvoti apie tai, kaip valstybė galėtų sutaupyti. Atsisakyti perteklinių paslaugų. Manome, kad tikslingai šiam projektui savo pelno galėtų skirti energetinės valstybės įmonės ir padėti gyventojams amortizuoti tuos kaštus.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Ką tik išgirdau, kad energetinės įmonės galėtų prisidėti prie to, bet žvelgiant į kitų metų biudžetą ir pamačius tokias eilutes, kad yra grėsmė 3 mlrd. skylės… Ar jūs šią situaciją esate įvardiję, nes lengvatos, kaip jau minėjo kolega, į biudžetą nebepateks. Ar būtent ši situacija yra įvertinta? Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Taip, yra įvertinta. Jeigu jūs pasižiūrėsite aiškinamajame rašte, remiantis praėjusių metų energetinių įmonių pelnais, būtent jų dalimi galėtų būti dengiami būtent šie kaštai. Jeigu mes panaudosime pinigus tikslingai ir planuodamas biudžetą Seimas priims atsakingus sprendimus ir nepaliks tokių skylių, siekiančių 2,5 ar 3 mlrd. eurų, tai mes, atsižvelgę į pačių jautriausių visuomenės grupių poreikius, galėsime subalansuoti biudžetą ir kartu, kaip ir minėjau, ne kieno nors kito sąskaita, o, taip sakant, atsižvelgdami į tas grupes, kurios patiria didžiausius sunkumus, skurdą, subalansuoti finansus.
PIRMININKĖ. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiama kolege, džiaugiuosi visuomet, kai kas nors stengiasi palengvinti gyventojų naštą, bet klausimas mano toks. Mūsų frakcija irgi buvo pateikusi pasiūlymą dėl PVM sumažinimo elektros ir gamtinių dujų visiems buitiniams vartotojams. Ar nemanote, kad čia reikėtų suremti… Aišku, tas pasiūlymas nebuvo išgirstas. Reikėtų suremti pasiūlymus ir būtų daug platesnis požiūris, galėtume tikrai apimti daug didesnį skaičių žmonių, laukiančių pagalbos.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Visiškai taikli pastaba ar pastebėjimas, ar įžvalga. Mes esame diskutavę su ponu E. Sabučiu apie jo parengtą iniciatyvą, taip pat jūsų frakcijos narių. Tikrai suremti pečius yra būtina, ieškoti geriausių sprendimų yra būtina ir mes tai darome ir darysime ateityje.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai už. Už kalba A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, kalbant apie šeimų biudžeto išlaidų naštą pažeidžiamiausioms gyventojų grupėms, vargu ar yra šiandien aktualesnė problema kaip reikšmingai kylančios gamtinių dujų bei energetinių išteklių, skirtų šilumos energijai, teikiamai gyvenamosioms patalpoms šildyti, karštam ir šaltam vandeniui paruošti, kainos. Pastaruosiuose plenariniuose posėdžiuose mes susipažinome su informacija, kad šiuo metu ties skurdo riba gyvena apie 20 % gyventojų, tai yra labai didelis gyventojų sluoksnis. Šiems žmonėms šilumos kainų augimas yra stiprus smūgis šeimos biudžetui subalansuoti. Todėl siūlymas apsaugoti ekonomiškai silpniausias visuomenės grupes, siekiant valstybei prisidėti prie socialinės atskirties ir skurdo mažinimo įvesti lengvatinį 5 % pridėtinės vertės mokesčio tarifą, padėtų amortizuoti augančius šildymo kaštus bei ženkliai sumažintų finansinę naštą visuomenei. Manau, kad pasiūlymas taikyti šią PVM lengvatą sezonui iki 2022 m. gegužės 1 d. taip pat yra priimtinas, nes paaiškėjus kitų sezonų susiformavusiai padėčiai problemas bus galima spręsti tokiu pat būdu. Palaikau idėją ir balsuosiu už šį projektą po pateikimo. Ačiū.
11.09 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti, apsispręsime balsuoti numatytu laiku. Ką tik gautas pareiškimas iš Laisvės frakcijos. Jį ir perskaitysiu: „Pranešame, kad 2021 m. lapkričio 15 d. vykusio Laisvės frakcijos posėdžio metu seniūnu buvo išrinktas V. Mitalas, jo pavaduotoju paskirtas T. V. Raskevičius. Į Seniūnų sueigą vietoj I. Pakarklytės nuspręsta deleguoti T. V. Raskevičių. Sveikiname naująjį seniūną. (Plojimai)
11.10 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-967(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas. Grįžtame prie dar neapsvarstyto 1-10 klausimo – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-967(2). Kviečiu M. Majauską, kad pristatytų komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų šio įstatymo priešistorė tęsiasi jau kurį laiką ir šio projekto iniciatorius yra Ekscelencija G. Nausėda. Jis pateikė siūlymą didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs šį Ekscelencijos pasiūlymą, nusprendė padaryti pertrauką ir pasiūlė šį įstatymo projektą svarstyti kartu su 2022 metų biudžeto projektu. Kartu su 2022 metų biudžeto projektu buvo pateiktas ir Vyriausybės siūlymas didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį. Biudžeto ir finansų komitetas, išklausęs prezidentūros atstovų, išklausęs Vyriausybės atstovų, pasitaręs, nusprendė sujungti abu įstatymų projektus. Taigi, mes turime tokią situaciją, kai Vyriausybė remia Prezidento iškeltą iniciatyvą didinti mažiausias pajamas gaunančių žmonių pajamas į rankas, o prezidentūra remia Vyriausybės pateiktą projektą. Tai priemonė, kaip mes turėtume pasiekti šį tikslą. Biudžeto ir finansų komitetas, apsvarstęs abu projektus, juos sujungė ir pritarė Vyriausybės pateiktam projektui, ir toks sprendimas buvo priimtas bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje kalbėti užsirašė trys Seimo nariai. Pirmasis frakcijos vardu kalbės V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Aš buvau prašęs paleisti kelias skaidres, pažiūrėkite. Bet pradžioje galiu pasakyti, kad iš tikrųjų, kaip ir komiteto pirmininkas pristatė, komitete yra bendras sutarimas. Aš manau, kad ir mūsų frakcijoje bus bendras palaikymas to, kad siūlomas variantas yra geresnis negu dabar galiojantis. Tai yra mažesnes pajamas uždirbantys asmenys gaus iš tikrųjų šiek tiek daugiau, nes neapmokestinamasis pajamų dydis jiems pakils. Tačiau mūsų frakcija kelia abejones dėl to, kad tas pajamų didėjimas sustoja ties vienu vidutiniu darbo užmokesčiu, ir mes matome, kad įvyksta tam tikras lūžis tiems žmonėms, kurie iki šiol gaudavo mažas pajamas. Bus pagerinimas, tačiau to pagerinimo nepajus vidurinioji klasė. Jeigu jūs dabar matote skaidres, tai matote kelis grafikus. Pirmoji linija tai yra dabar galiojantis, tokia oranžinė. Matote pakilimą pilkosios linijos, kur yra atvaizduojamas dabartinis Vyriausybės siūlymas, ir galiausiai geltonoji linija, tai yra tai, ką siūlo Darbo partijos frakcija. Šiuo metu, kaip jūs pastebite, tą pakilimą pajustų jau ir tie, kurie gauna šiek tiek didesnes nei minimalias pajamas. Didžiausias laimėjimas, palyginti su Vyriausybės pasiūlymu, būtų ties vidutiniu atlyginimu, tiems žmonėms būtų geriau apie 50 eurų.
Negalima sakyti, kad pritaikyta šita formulė labai reikšmingai paveiktų pajamas tų žmonių, kurie gauna didesnius atlyginimus, tai yra atlyginimus daugiau negu 2 tūkst. eurų. Kaip matote, ji žemėja labai panašiai, kaip ir Vyriausybės siūlomas variantas, ir dabar galiojantis variantas. Didesnes pajamas uždirbantiems žmonėms padidėjimas būtų nežymus.
Kodėl mes tai siūlome? Jeigu galima, kitą skaidrę paprašysiu. Jeigu matote kitą skaidrę, čia yra grafikas, kuris atspindi, kokias pajamas uždirbantys asmenys Lietuvoje gali būti laikomi pačiais turtingiausiais, arba patektų į 10 % turtingiausių asmenų sąrašą. Mūsų padidinimas neliestų nei 1 % turtingiausių asmenų, daugiausiai gaunančių pajamų, nei 10 % pačių didžiausių pajamų gavėjų. Tai paliestų faktiškai tik viduriniąją klasę. Jei nori patekti į 40 % daugiausia pajamų gaunančių asmenų ratą, tai tu turi gauti ne mažiau negu 21 tūkst. eurų priešmokestinių pajamų. Tokie yra skaičiavimai. Todėl palaikydami Vyriausybės siūlymą mes sakome, kad mes jį galime dar labiau pagerinti, tai yra ne tik suteikti mažiausiai uždirbantiems šansą gauti didesnes pajamas, bet ir viduriniajai klasei.
Mes turime neužmiršti, kad šita ekonominė krizė smogė visiems. Mažiausias pajamas gaunantieji turi priėjimą prie didesnių socialinių išmokų, įvairiausių socialinių programų, o vidurinioji klasė dažniausiai būna tie, kurie tyli ir kenčia dėl gaunamų atlyginimų. Mes manome, kad tai yra neteisinga, nes jie į biudžetą suneša nemažą pajamų dalį, dažniausiai uždirba pinigus iš atlyginimo, ne iš kapitalo, todėl juos išskirti, kaip išskiria Vyriausybė šiuo atveju, mūsų manymu, yra neteisinga. Todėl po diskusijų balsuojant mes siūlome palaikyti Darbo partijos frakcijos pasiūlymą, kuris apima Vyriausybės pasiūlymą ir jį dar pagerina. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Majauską, jis kalbės frakcijos vardu. Toliau posėdžiui pirmininkaus J. Razma.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, aš norėčiau pratęsti ten, kur savo audringą kalbą baigė kolega V. Gapšys, kalbėdamas apie viduriniąją klasę ir tai, kad šis biudžetas neva nesirūpina viduriniąja klase. Aš atkreipsiu dėmesį, kad šiame biudžete yra keletas siūlymų, kuriuos aš norėčiau pagarsinti ir kurie didina pajamas į rankas. Tai yra minimalios mėnesinės algos didinimas, tam yra skiriama 30 mln.; neapmokestinamasis pajamų dydis, tam yra skiriama 74 mln.; baziniam dydžiui didinti – 86 mln.; atlyginimų koeficientams didinti tiems, kurių atlyginimas artėja prie minimalios mėnesinė algos, – papildomai dar 28 mln.; gydytojų atlyginimams didinti – 132 mln.; statutinių pareigūnų atlyginimams didinti – 43 mln.; mokytojų atlyginimams didinti – 130 mln. ir taip toliau.
Niekas manęs neįtikins šiandien, kad mokytojas, gydytojas, statutinis pareigūnas ar valstybės tarnautojas nėra vidurinioji klasė. Atvirkščiai, aš manau, kad yra vidurinioji klasė, ant kurios stovi Lietuva. Šiuo atveju tai yra viešasis sektorius, ir didžioji dalis, absoliuti dauguma ir privataus sektoriaus naudojasi viešojo sektoriaus paslaugomis, todėl, didindami viešojo sektoriaus darbuotojų pajamas, mes užtikriname ir tai, kad viešųjų paslaugų kokybė gerėtų, tokiu būdu rūpindamiesi ir asmenimis, dirbančiais privačiame sektoriuje, bet besinaudojančiais viešosiomis paslaugomis. Priėmus tokius sprendimus dėl viduriniosios klasės, gydytojams atlyginimas per mėnesį vidutiniškai didėtų 90 eurų į rankas, statutiniams – 105 eurais, mokytojams vidutiniškai – 100 eurų ir valstybės tarnautojams – apie 36 eurais. Tai čia atsakau į gerbiamo kolegos V. Gapšio susirūpinimą viduriniąja klase – viduriniąja klase šis biudžetas ir rūpinasi.
Dabar apie neapmokestinamąjį pajamų dydį. Kaip ir minėjau, ši iniciatyva buvo iškelta Ekscelencijos Prezidento. Jei ne jo iniciatyva, matyt, Biudžeto ir finansų komitete bei čia, Seimo salėje, šio klausimo ir nesvarstytume. Reikia padėkoti gerbiamam Prezidentui, kad iškėlė klausimą. Ir aš atkreipsiu dėmesį, kodėl jis šiuo atveju yra svarbus.
Neapmokestinamasis pajamų dydis ir formulė tokia, kokia yra pateikta Vyriausybės, suteikia didžiausią naudą mažiausias pajamas gaunantiems. Pagal šį pasiūlymą tai apimtų maždaug vieną milijoną gyventojų, arba apie 73 % dirbančiųjų. Tų, kurie gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, kitais metais jis bus 730, į rankas dėl šio pasiūlymo pajamos padidės 15 eurų. Tų, kurie gauna pusę vidutinio atlyginimo, tai yra 839 eurai, pajamos į rankas dėl pasiūlymo padidės 13 eurų. Ši formulė ir jos nauda sumažės taip po truputį iki nulio iki tų, kurie gauna vidutinį atlyginimą. Kitais metais jis prognozuojamas 1 tūkst. 678 eurai.
Taigi šis siūlymas yra orientuotas į mažiausias pajamas gaunančių asmenų gerovę užtikrinant, kad jų pajamos į rankas gerėtų. Kodėl reikia gerinti būtent mažiausias pajamas gaunančių asmenų padėtį? Mes puikiai suprantame, kad atlyginimai kitais metais didės, sparčiai didės, apskritai vidutiniškai darbo užmokestis turėtų didėti apie 8 %, o infliacija sieks apie 2,6 ar 2,5 pagal Lietuvos banką ir Finansų ministeriją. Tačiau tie asmenys, kurie gauna mažiausią atlyginimą, turi silpniausią derybinę galią išsiderėti didesnį atlyginimą ir didesnes pajamas. Todėl šiuo atveju yra valstybės pareiga įstoti į tą derybinę poziciją, apginti mažiausias pajamas gaunančių asmenų poziciją ir užtikrinti, kad pajamos jiems į rankas didėtų.
Taigi šioje situacijoje šiuo sprendimu mes siūlome sumažinti valstybės biudžeto pajamas 74 mln. eurų ir taip didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kad 73 % dirbančiųjų jį pajaustų. Aš suprantu, kad galbūt 15 ar 13 eurų nėra dideli pinigai, bet tai yra žingsnis teisinga linkme ir todėl kviečiu tam pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Šiuo pasisakymu diskusiją baigiame. Dabar pagal laiką mes jau kaip tik turime balsuoti. Turbūt natūralu, kad racionaliausia būtų tęsti šio projekto svarstymą ir apsispręsti dėl pasiūlymų.
1 straipsnis. Čia yra Seimo narių V. Gapšio ir kitų kolegų pasiūlymas. Diskusijoje jis buvo paminėtas, bet dabar formaliai pasiūlymą turbūt pristatys V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Kaip ir minėjau, pagal mūsų pakeistą formulę neapmokestinamojo pajamų dydžio augimas nesustotų prie vidutinio darbo užmokesčio – būtų tolygiai paskirstytas pagal dabartinę galiojančią formulę. Todėl siūlome palaikyti, nes tas pasiūlymas yra geresnis tiek mažesnes pajamas gaunantiems, tiek vidutines pajamas gaunantiems asmenims, negu siūlo Vyriausybė.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Darbo partijos pasiūlymą ir atkreipė dėmesį, kad tai yra Prezidento iniciatyva, jai pritarė Vyriausybė, ir Vyriausybės projektas, jam pritarė Prezidentas. Taigi mes turime aiškų sutarimą dėl projekto, koks jis turėtų būti priimtas. Biudžeto ir finansų komitetas laikosi nuomonės, kad toks projektas ir turėtų būti priimtas Seimo salėje. Jeigu vis dėlto būtų nukrypta nuo bendro Vyriausybės ir Prezidento projekto, jeigu drįsčiau jį taip pavadinti, balsuojant už Darbo partijos frakcijos pasiūlymą, papildomos biudžeto išlaidos būtų lygios 63 mln. eurų. Taigi tokiam siūlymui Biudžeto ir finansų komitetas nepritaria.
PIRMININKAS. Dėl motyvų matau tik užsirašiusius kalbėti už, niekas neužsirašė prieš. A. Skardžius kalba už.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Man šiek tiek nerimą sukėlė gerbiamo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko argumentai. Būtent gerbiamo kolegos V. Gapšio siūlymas ir yra labai artimas Prezidento siūlymui, ir tai turbūt nėra kokių nors motyvų pagrindas nesvarstyti arba nepritarti šiam siūlymui vadovaujantis sveiku protu ir, sakykime, finansine logika. Vien tai, kad papildomai reikėtų sugaišti minutę ar organizuoti papildomą Biudžeto ir finansų komiteto posėdį, nėra pagrindas nepritarti šiam racionaliam siūlymui. Tai tikrai nepareikalautų, kaip jūs sakote, didžiulių finansinių netekčių biudžete. Priešingai – tai duotų tikrai didelį efektą žvelgiant į visą visumą.
PIRMININKAS. Taip, atsirado ir kalbančių prieš. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, turbūt reikėtų pritarti Prezidento subalansuotam siūlymui. Mes matėme skaidres, nors ir gerbiamas V. Gapšys pasakojo, kad tikrai nežymiai padidės daugiau gaunančių asmenų pajamų dalis, išeis didesnė pajamų dalis, tai grafikas rodo ką kita. Aš suprantu, galbūt ir Seimo nariai norėtų čia šiek tiek pasididinti sau pajamas, bet šiuo momentu, kai turbūt sunkiausiai gyvena mažas pajamas gaunantys asmenys, kai kyla ir energetiniai resursai, ir kiti, padėkime tiems mažiausias pajamas gaunantiems asmenims. Priešingu atveju tikrai būsime nesuprasti. Siūlau nepritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Prieš balsavimą aš norėčiau atsiklausti V. Gapšio. Turbūt jūs sutiksite, kad jūsų pasiūlymai ir dėl kitų punktų yra tarpusavy susiję, tai mes šiuo balsavimu kompleksiškai išspręsime dėl visų jūsų grupės Seimo narių pasiūlymų dėl šio įstatymo. Taip ir sutariame – balsuojame už V. Gapšio ir kolegų ką tik pristatytą pasiūlymą.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 56, prieš – 42, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta.
Yra kitos grupės Seimo narių pasiūlymas. Tai K. Mažeikos, G. Burokienės ir kitų. M. Majauskas nori komentuoti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš supratau, kad kolegos atsiėmė šį pasiūlymą ir dėl jo neprašo balsuoti. Galbūt galėtų įgarsinti.
PIRMININKAS. Aš prašyčiau, kad būtų patvirtinta.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tikrai taip. Mus BFK pirmininkas įtikino ir mes atsiimame savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerai. Tokiu atveju dėl jūsų pasiūlymo balsuoti nereikia.
Yra pasiūlymas dėl šio straipsnio 3 dalies. Tai T. Tomilino, L. Kukuraičio ir M. Ošmianskienės. Vėlgi aš pirmiausia kreipiuosi į autorius. Turbūt T. Tomilinas pristatys pasiūlymą?
T. TOMILINAS (DFVL). Nesekiau pasiūlymų. Jeigu neklystu, čia yra pasiūlymas dėl neįgaliųjų?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Taip. Komitetas pritarė iš dalies, dar pagerino situaciją.
PIRMININKAS. Komiteto atstovo prašyčiau neužbėgti įvykiams už akių. Tiesiog tegul autoriai pasako.
T. TOMILINAS (DFVL). Labai dėkoju, komiteto pirmininke, kad atsižvelgėte į mūsų pasiūlymą. Mes tiesiog norėjome išlaikyti nuoseklumą. Praeitoje kadencijoje priėmėme labai aiškų sprendimą dėl to, kad neįgalių žmonių NPD būtų gerokai aukštesnis negu visos kitos darbo rinkos, tai yra tam tikras rimtas paskatinimas įdarbinti neįgaliuosius darbo rinkoje. Mes turime didžiulį rezervą žmonių, kurie gali dirbti, bet nėra pakankamai paskatų. Pamatę, kad neišlaikomas tas principas, mes pateikėme pasiūlymus. Džiaugiuosi, kad Biudžeto ir finansų komitetas į juos atsižvelgė savo korekcijomis. Tikiuosi, kad ateityje mes tą logiką išlaikysime.
Vienintelis dalykas, ko iš tiesų trūksta, mes turime nuolat informuoti darbo rinką, nuolat informuoti žmones, kad tokia paskata yra. Mano galva, kol kas ja nesinaudojama būtent dėl nežinojimo. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ar jūs prašote balsuoti, ar tenkina komiteto pritarimas? Tenkina komiteto pritarimas iš dalies. Ir mes fiksuojame, kad Seime taip pat pritariama tam pritarimui iš dalies. Galime fiksuoti, kad pritariame bendru sutarimu, manau. Taip, nematau prieštaraujančių. Baigėme svarstyti pasiūlymus.
Dabar motyvai dėl viso šio projekto. Vienas – už, vienas – prieš. E. Pupinis kalba už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikrai džiugu, kad ir mažiausias pajamas gaunantys pajus atlyginimų didėjimą dar daugiau. Čia jau buvo paminėta, kad nėra taip, kad kitiems nedidės. Mes žinome, kad didės bazinis dydis, bus didinami mokytojų atlyginimai, medikų atlyginimai. Nėra taip, kad vidutines pajamas gaunantys asmenys nepajus didėjimo. Šiuo atveju siūlau tikrai, ypač šiuo laikotarpiu, padidinti atlyginimus tiems, kurie gauna mažiausias pajamas, padidinant neapmokestinamąjį pajamų dydį. Siūlau balsuoti už įstatymą.
PIRMININKAS. Prieš pasisakančių nėra. Balsuojame dėl šio projekto.
Balsavo 126: už visi 126, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Po svarstymo projektui pritarta.
11.32 val.
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-868(2) (priėmimo tęsinys)
Dabar eilės tvarka. Taip, kaip projektai buvo surašyti rytinėje darbotvarkėje. Pirmiausia darbotvarkės 1-2 klausimas – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. I-1571 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-868(2). Vienas straipsnis. Dėl straipsnio atskirai nebalsuosime, nes tik vienas straipsnis. Iš karto balsuosime dėl viso projekto.
Kas pritaria, balsuoja už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126: už – 99, prieš – 1, susilaikė 26. Įstatymas priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-564(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-564(2). Čia straipsnių daugiau. (Balsai salėje) Mane informavo, kad pirmiems straipsniams jau yra pritarta, dėl jų nebuvo pasiūlymų.
Dabar stabtelėsime prie 7 straipsnio. Dėl jo yra Seimo nario K. Adomaičio pasiūlymas. Suteikiame žodį autoriui. Komiteto atstovę kviečiu į tribūną, visada reikia išgirsti komiteto poziciją.
K. ADOMAITIS (LF). Sveiki. Pirmasis pasiūlymas yra dėl preliminarių sumų įteisinimo. Viena vertus, komitetas tam yra pritaręs ir esu dėkingas, kad komiteto nariai išgirdo.
Kita vertus, mes po to jau turėjome labai išsamią diskusiją (todėl šio įstatymo priėmimas buvo nukeltas į šiandien), labai išsamią diskusiją su ministerija. Džiaugiuosi, kad pagaliau ir ministerija pradėjo klausytis, ir mes atradome, išklausėme vieni kitų detalius argumentus, atradome alternatyvią formuluotę, ji atlieps įvairius nuogąstavimus, todėl šį savo pasiūlymą atsiimu, bet teiksime naują formuluotę kaip atskirą įstatymą.
PIRMININKAS. Kadangi autorius pasiūlymą atsiima, dėl jo balsuoti nereikės. Dėl šio straipsnio yra ir kitas jūsų pasiūlymas. Pristatykite jį arba, jeigu atsiimate, taip pat informuokite.
K. ADOMAITIS (LF). Dėl šio pasiūlymo prašau balsuoti. Jo esmė yra susijusi su reguliavimu, kaip savivaldybės turi naudoti savo lėšas arba turimą sukauptą infrastruktūros plėtros įmokų fondą. Šiuo metu reguliavimas yra perteklinis, jis tikrai sukelia painiavą, sudarant savivaldybių biudžetą. Jis taip pat riboja savivaldybių savarankiškumą. Nors komitete buvo išsakyti ministerijos argumentai dėl to, kad tai atspindi tam tikrą įstatymo dvasią, bet taip pat pripažįstama, kad bet kuriuo atveju labai lengva dabartinį reguliavimą apeiti. Pabrėžiu, kad Savivaldybių asociacija šitą pasiūlymą palaiko. Kviečiu visus šitą siūlymą palaikyti.
PIRMININKAS. Kad mes nesusipainiotume, kadangi abu pasiūlymai buvo dėl to paties straipsnio, tai dabar jūs pristatėte pasiūlymą, kuriuo yra išbraukiamas sakinys „programos lėšos, sukauptos“ ir taip toliau. Visi Seimo nariai mato. Komiteto nuomonė dėl šio pasiūlymo.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Pasisakantys dėl motyvų? Nėra, niekas neužsirašė. Ar yra 29 Seimo nariai, aš netikrinu. Balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Balsavo 122 Seimo nariai: už – 97, prieš – 6, susilaikė 19. Pasiūlymui yra pritarta.
Dėl viso 7 straipsnio. Kadangi dalis balsavo prieš pasiūlymą, tai prašom balsuoti dėl viso 7 straipsnio. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Kas pritaria 7 straipsniui, balsuoja už, kas nepritaria, – prieš arba susilaiko.
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 121, prieš – 1, susilaikė 3. 7 straipsniui pritarta.
Tolimesniems straipsniams buvo pritarta posėdyje ankstesniu laiku, tai dabar lieka apsisprendimas dėl viso šio projekto. Dėl motyvų užsirašiusių nematau. Iš karto skelbiu balsavimą dėl Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-564(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125 Seimo nariai: už visi 125, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-564) priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-918(2) (priėmimo tęsinys)
Nepaprastai darniai šiandien dirbame. Toliau darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-918(2). Priėmimas, nes visi kiti dalykai jau pereiti iki priėmimo. Balsuojame, ar priimti šį nutarimo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 124, už – 123, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-917(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas nutarimo projektas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-917(2). Balsuojame, ar priimame šį nutarimo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 124: už – 123, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.41 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2020 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-919(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2020 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-919(2). Balsuojame, ar priimame šį nutarimo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 123: už – 122, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2020 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-913(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas nutarimo projektas, teikiamas priimti, – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2020 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-913(2).
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 118: už – 117, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-914(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-914(2). Balsuojame, ar priimame šį nutarimo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 124: už – 123, prieš nėra, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
11.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-915(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis iš šios serijos – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2020 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-915(2). Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 124: už – 124, prieš ir susilaikiusių nėra. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Dabar dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisų mes apsisprendėme. Taigi apsispręsime dabar dėl Darbo partijos frakcijos opozicinės darbotvarkės projektų.
11.45 val.
Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1041 (pateikimo tęsinys)
Pirmasis projektas. Darbotvarkės 1-12 klausimas – Darbo kodekso 138 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1041. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 125: už – 59, prieš – 6, susilaikė 60. Projektui nepritarta.
Dabar apsispręsime, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Už bus už grąžinimą tobulinti, prieš – už atmetimą. Balsuojame alternatyviai.
Už – 95, prieš – 29. Projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
11.47 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1025 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1025. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 122: už – 58, prieš – 2, susilaikė 62. Deja, projektui nepritarta.
Vėl alternatyvus balsavimas. Už reiškia grąžinimą tobulinti, prieš reiškia atmetimą.
Už – 97, prieš – 23. Projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
11.49 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-892 (pateikimo tęsinys)
Ir paskutinis projektas, kuris buvo pateiktas, – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-892. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 125: už – 56, prieš – 19, susilaikė 50. Projektui po pateikimo nepritarta. Vėl balsuosime, ką toliau daryti. Už – tai grąžinimas tobulinti, prieš – atmetimas.
Balsavo 121: už – 81, prieš – 40. Grąžiname projektą tobulinti.
Taigi baigėme balsavimo procesą šiame balsuoti numatytame intervale. Tęsime rytinės darbotvarkės klausimų svarstymą.
11.51 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-412(2) (pateikimas)
Dabar būtų 1-15 darbotvarkės klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-412(2). Pranešėjas – V. Fiodorovas. Pateikimas. Kviečiame į tribūną. Kaip suprantu, ne V. Fiodorovas, o V. Jukna pateiks projektą.
V. JUKNA (DPF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, leiskite pateikti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Brangstant energetikai, taip pat esant dideliam nedarbui, nemažai daliai žmonių gaunant mažas pajamas, taip pat didelei daliai žmonių gyvenant žemiau skurdo ribos, siekiant užtikrinti galimybę įsigyti bent būtiniausius maisto produktus, siūlomas šitas pakeitimas, kad būtiniausiems maisto produktams būtų taikomas lengvatinis 5 % PVM tarifas. Siūloma, kad lengvatinis 5 % PVM tarifas būtų taikomas būtiniausiems maisto produktams, tai yra aliejui, daržovėms, duonai, kruopoms, makaronams, miltams, pienui, sviestui, šviežiai mėsai, šviežiai žuviai, taip pat vaisiams. Tai leistų gyventojams įsigyti daugiau kokybiškų produktų ir svarbiausia – stabilizuotų būtiniausių maisto produktų kainų augimą, jis šiuo metu siekia netgi nuo 2 % iki 40 %. Kviečiu visus palaikyti ir prisidėti prie mūsų Lietuvos gyventojų gerovės. Mielai atsakysiu į klausimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš projekto autorių norėčiau paklausti, nes aiškinamajame rašte neradau, ar vertinote, kiek tai kainuotų valstybės biudžetui? Ar buhalteriškai vertinote, ar vertinote ir pagal tai, kiek padidėtų vartojimas ir kompensuotų tą sumažintą PVM dalį? Ačiū.
V. JUKNA (DPF). Dėkui už klausimą. Iš tiesų visiškai teisingai jūs pastebėjote – vertinome tikrai per tai, kiek galėtų padidėti suvartojimas, kiek žmonės galėtų daugiau įsigyti. Niekada nesutiksiu, kad būtent tokiomis pataisomis arba tokiais dalykais turėtume vertinti vien buhalteriškai, nes iš tiesų tie mokesčiai ir tos pajamos iš biudžeto ateis per kitas eilutes ir jos bus žymiai nedidesnės negu buhalteriškai braukiant ir tiesiog žiūrint, kas čia išeina aritmetiškai. Iš tiesų vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad padidėtų tų produktų suvartojimas.
Antras dalykas. Mūsų gamintojams irgi būtų geresnės konkurencinės sąlygos, ką ir šiandien labai aiškiai kalba kiaulininkai, paukštininkai, jiems šiandien yra labai sunku konkuruoti su produkcija, atvežama iš užsienio valstybių, iš Lenkijos, Belgijos, kur yra nustatyti mažesni PVM tarifai. Jie vieną iš išeičių šiandien mato, ir būtent tai yra labai svarbu, kad būtų taikomas lengvatinis PVM tarifas šviežiai mėsai šiuo atveju. Dėkui.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš jūsų atsakymų kyla dar daugiau klausimų, neva PVM netaikomas įvežamai lenkiškai produkcijai. Taikomas taip pat. Galbūt reikėtų siūlyti kaip nors užkardyti arba kokių nors kitų priemonių, tarkim, galbūt dar patenka nelegalios produkcijos į Lietuvą, bet PVM ir tai, ir tai mėsai yra taikomas.
O klausimą norėčiau vis dėlto užduoti. Jūsų tas pasakymas, kad čia didžiausią naudą pajus tie, kurie gauna mažiausias pajamas. Ar tikrai jūs tuo ir tikite? Ar vis dėlto geresnę produkciją, geresnės kokybės, geresnę šviežią mėsą ir brangesnę perka tie, kurie turi didesnes pajamas? Iš tikrųjų kurioje vietoje čia balansas? Vis dėlto čia tikrai nemaža pagalba ir tiems, kurie gauna labai labai dideles pajamas ir kurių vartojimas yra didelis. Ar nereikėtų vis dėlto atvirkščiai galvoti, kad galbūt surenkame pinigus ir padedame tiems, kurie gauna mažas pajamas? Ačiū.
V. JUKNA (DPF). Dėkoju už klausimą. Dėl PVM turbūt jūs puikiai žinote, kad Lenkijoje yra mažesnis PVM maisto produktams, netgi galėčiau pasakyti, 5–8 % yra kai kurioms produktų grupėms. Iš tiesų tai būtų pagalba. O kalbant apie tos pagalbos tikslą, kaip jūs sakote, arba tikslinę grupę, tai PVM lengvata yra siūloma ne visiems maisto produktams, bet būtiniausiems maisto produktams tam, kad tenkintume žmogaus gyvybinius poreikius ir kad žmogus galėtų įsigyti tų būtiniausių produktų.
Taip, labai norėčiau šiandien pratęsti šitą siūlymą ir dar pasakyti, kad ir ekologiškiems produktams reikėtų lengvatinio PVM tarifo, bet žinodamas tai, kad biudžetui pradžioje yra tam tikra našta, tai siūlau, kad būtų bent jau būtiniausiems maisto produktams. Tikrai, jeigu išnagrinėtumėte užsienio šalių pavyzdžius, tai atrastumėte, kad daugelyje Europos Sąjungos valstybių yra taikomas lengvatinis PVM tarifas būtiniausiems maisto produktams arba atskiroms produktų grupėms. Kaip ir minėjau, Lenkijoje 5–8 %, kaip pavyzdys, Italijoje – 4–5 %, 10 % PVM tarifas taikomas. Pritaikę ir Lietuvoje lengvatinį tarifą būtiniausiems maisto produktams, tikrai mes galėtume pagerinti skurdžiausių arba mažiausias pajamas gaunančių gyventojų padėtį. Dėkui.
PIRMININKAS. Paskutinis. (Balsai salėje) L. Nagienė dar klausia.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Į vieną klausimą man irgi atsakė. Kiek biudžetas neteks lėšų, tikrai neatsakėte. Man kyla klausimas, kaip jums atrodo, ar iš tikrųjų produktų kainos sumažės, įvedus lengvatinį tarifą? Kaip mes tokiu atveju tą kontrolę užtikrinsime, kad tikrai tai yra nauda, kaip jūs sakote, socialiai remtiniems žmonėms, tiems, kurie arti skurdo ribos šiandien gyvena? Ačiū.
V. JUKNA (DPF). Dėkoju už klausimą. Šiandien pagrindinis uždavinys yra stabilizuoti kainas ir kaip nors suvaldyti jų augimą. Nuo Naujųjų metų brangstant energetikai, brangstant kurui, matome, kokios kuro kainos, didėja, visa tai įskaičiuojama į kaštus. Kaip aš minėjau per pristatymą, pagal „Pricer.lt“ pateiktą informaciją kai kurie maisto produktai pabrango net iki 40 %, nuo 2 iki 40 %. Tam, kad stabilizuotume tą brangimą. Aš tikrai nesakau, kad šiandien tie produktai paimtų ir atpigtų, bet stabilizuoti jų kainų augimą, taip pat sudaryti geresnes konkurencines sąlygas mūsų gamintojams, taip pat ir ūkininkams, ir perdirbėjams, kartu sukuriant ir daugiau darbo vietų, išlaikant. Ir per mokesčius tada ateitų tos lėšos, apie kurias jūs užsiminėte. Tai tikrai nebūtų praradimas biudžetui, ypač žiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Ačiū.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū jums, posėdžio pirmininke. Prieš keletą metų panašų projektą teikiau praeitoje kadencijoje, remdamasis Latvijos politika. Jie nusprendė dėl sveiko maisto vartojimo PVM sumažinti iki 5 %. Tai buvo būtent daržovės, įvairūs daržovių produktai. Manęs tada prie tribūnos klausė, ar būtų piktnaudžiaujančių pardavėjų, jeigu mes sumažintume PVM? Lygiai tokį pat klausimą aš jums noriu užduoti. Šiaip aš tikrai socialiai esu jūsų pusėje ir pritarsiu, bet dėl šio klausimo man irgi būtų labai įdomu išgirsti iš jūsų.
V. JUKNA (DPF). Tikrai nemanau, kad būtų tų piktnaudžiavimų. Kaip minėjau, šiandien pagrindinis tikslas yra stabilizuoti kainas, o tam yra daugybė institucijų – ir kontroliuojančių, ir stebinčių. Manyčiau, būtų jų pareiga ir prievolė stebėti, kad nebūtų prekybininkų piktnaudžiavimo, kaip jūs sakėte. Bet neįvedus to lengvatinio PVM tarifo bent jau pagrindiniams maisto produktams, aš jau nekalbu apie tai, ką jūs minėjote, ekologiškiems produktams, reikėtų irgi kalbėti, skatinti sveiką mitybą… Manau, ta situacija tikrai būtų suvaldyta valstybėje, nes turime nemažai stebėsenos institucijų, kurios galėtų kompetentingai atlikti tą darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausiančių nėra. Dabar dėl motyvų L. Nagienė kalbės už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kalbant apie socialiai jautrią grupę, galbūt ir palengvintume tą naštą. Tikrai šiandien būtiniausių prekių, matome, kainos kyla, o jeigu, kaip pasakė pranešėjas, būtų galima suvaldyti ir tos kainos nedidėtų, būtų didelis pliusas. Vienas dalykas, mes žinome, kiek mūsų gyventojų išvažiuoja apsipirkti į Lenkiją, kad galėtų įsigyti pigesnių maisto produktų, nes ten tarifas mažesnis. Pasienio zonose, aš manau, mes prarandame savo pajamas. Tikrai kviesčiau pritarti. Tai būtų nauda ne tik socialiai remtinai grupei, bet ir daugumai Lietuvos piliečių. Ačiū.
PIRMININKAS. I. Šimonytė kalbės prieš.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai kad daugumai Lietuvos piliečių, nes nespėjau užsirašyti paklausti, o norėjau paklausti, ar artišokai, mangai ir panašūs dalykai irgi yra daržovės ir vaisiai, ar ne? Pagal jūsų apibrėžimą neabejotinai taip yra ir bent jau tiek, kiek aš suprantu prekių klasifikaciją.
Žiūrėkite, man labai patinka klausyti, kai žmonės tuo pačius pinigus padalina keletą kartų. Ir vartotojai gaus naudos, ir gamintojai gaus naudos. Arba vieni gaus naudos, arba kiti gaus naudos. Vartotojai gaus naudos tik tokiu atveju, jeigu sumažės galutinė prekių kaina. Aš noriu jums priminti neseniai priimtą pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maitinimo paslaugoms. Kadangi mes rėmėme tą sprendimą kaip tam tikrą subsidiją maitinimo sektoriui, iš karto sakiau, kad tos kainos nemažės, ir, žinoma, jos niekur nesumažėjo. Tos lėšos liko tiesiog didesne pelno dalimi maitinimo sistemoje ir vartotojams jokios naudos iš to neatiteko. Taip, yra tam tikrų antrinių efektų: kažkas išlaikė užimtumą, nes maitinimo įstaigoms buvo lengviau mokėti darbo užmokestį, tačiau pridėtinės vertės mokesčio lengvatos yra nustatomos toli gražu ne tam. Iš tikrųjų jos yra nustatomos tada, kai yra siekiama naudos vartotojui.
Naudą vartotojui gali garantuoti du dalykai: pirmas dalykas – reguliuojamos kainos, antras dalykas – labai intensyvi konkurencija. Jūs puikiai žinote, kad maisto prekių rinkoje jokių reguliuojamų kainų nėra ir būti negali, todėl prekės kainuoja tiek, kiek vartotojai už tas prekes moka. Todėl labai siūlyčiau neeksperimentuoti, nes rezultatas bus labai prognozuojamas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pasisakiusiems. Dabar dėl šio projekto pauzė iki balsavimo intervalo.
12.04 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-838, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-839 (pateikimas)
Kitas klausimas – Bibliotekų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-838. Pranešėjas – V. Gapšys. Kviečiu į tribūną. Taip pat kartu pristatys ir lydimąjį Visuomenės informavimo įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą.
V. GAPŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš manau, kad šis projektas tikrai nesukels tiek aistrų, čia yra pakankamai techninis projektas, bet žiūrima į ateitį. Juo numatoma, kad leidėjai pateiktų ne tik privalomuosius publikuotų dokumentų išleista forma egzempliorius, bet ir pateiktų publikuotų dokumentų elektronines formas. Šiaip ar taip šiais laikais leidėjai faktiškai viską rengia elektronine forma, tas pakeitimas nesudarytų didelių papildomų kaštų, o valstybė turėtų egzempliorius elektronine forma ir galėtų spręsti ir kai kuriuos kitus susijusius klausimus.
Čia pačiame įstatyme yra minima, kad tai būtų išsaugoma kaip kultūros paveldas, tai yra vienas aspektas. Tačiau ateityje, aš manau, neabejotina, tas projektas paskatintų ir technologinį vystymąsi. Aš manau, galima būtų kur kas paprasčiau žiūrėti ir spręsti kai kuriuos uždavinius, tarkime, kaip vystosi kalba. Turėdami elektroninius dokumentus galėtume juos lengviau palyginti. Mes taip pat galėtume pasiekti įvairiausius mokslinius tyrimus turėdami tą medžiagą elektronine forma. Žinoma, ir dabar teoriškai galima būtų nuskenuoti dokumentus, juos vėl paversti elektroniniais iš paprastos formos, tačiau tai užima gana daug laiko, darbo imlus procesas, atitinkamai sunkiau jį visą įgyvendinti. O Vyriausybei priėmus reikiamus lydimuosius teisės aktus, priėmus šį įstatymą, manau, visa tai galima būtų sutvarkyti kur kas paprasčiau.
PIRMININKAS. Jūsų klausti nori tik M. Majauskas, jo nėra salėje. Ačiū tuomet.
Motyvai. A. Vinkus nori palaikyti projektą.
A. VINKUS (LVŽSF). Taip, noriu pasakyti savo mintis, gerbiami Seimo nariai. Šiuolaikinių informacinių technologijų reikšmė ir vaidmuo mūsų gyvenime milžiniškas. Tą visi žinome, ir mokyklose, ir darbovietėse, ir pensijoje gyvendami. Manyčiau, kad iki mūsų gyvenusios kartos nepatyrė tokių ryškių technologijų vystymosi šuolių, kokius išgyvename mes. Informacinės technologijos skverbiasi į įvairias mūsų gyvenimo sritis ir suteikia daug naujų galimybių efektyviau ir pažangiau spręsti daugybę problemų. Šiandien teikiamas Bibliotekų įstatymo pakeitimo projektas, juo siūloma kaupti elektroninius popieriniu formatu išleistų leidinių privalomuosius egzempliorius. Tai taip pat būtų viena iš tų pažangių priemonių bibliotekų darbui. Tokia priemonė leistų Nacionaliniam publikuotų dokumentų archyviniam fondui kaupti ne tik privalomuosius publikuotų dokumentų egzempliorius, bet ir publikuotų dokumentų elektronines formas. Ši priemonė užtikrintų platesnes naudojimosi minėtais leidiniais galimybes, taip pat ir nuotoliniu būdu. Pritariu šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau dėl motyvų pasisakančių nėra. Vėl pauzė iki balsavimo intervalo.
Dabar užbaigsime Darbo partijos frakcijos opozicinės darbotvarkės projektų svarstymą.
12.08 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1044 (pateikimas)
Rezervinis 1 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1044. Pranešėja – I. Kačinskaitė-Urbonienė. Kviečiu į tribūną. Pateikimas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Buvau pasirengusi pristatyti projektą po pietų. Po ranka dabar projekto neturiu, bet pabandysiu pristatyti tai, ką rengėme, ką galvojome ir kodėl teikiame tokį įstatymo projektą.
Jūs turbūt žinote, kad mes, palyginti su pasauliu, tiek ir su Europos Sąjunga, Lietuvoje turime ypač gerą galimybę prižiūrėti vaikus iki dvejų metų. Tai yra tėvai turi galimybę vaiko priežiūros išmokas gauti ir pirmaisiais, ir antraisiais metais ir pasirinkti, kaip tai nori daryti. Tačiau kartu tai sukuria tam tikras ne visai geras pasekmes, ypač jei šeima vaikų susilaukia vieno po kito. Vienas iš tėvų, kaip tyčia dažnai tai yra moteris, iškrenta iš darbo, iš darbo rinkos ilgesnį laikotarpį, todėl patiria įvairių sunkumų. Praranda darbo įgūdžius, taip pat patiria tam tikrą psichologinę baimę, darbdaviai žiūri su atsarga, įdarbindami jauną moterį, ir visokius kitokius dalykus.
Dar daugiau. Šiuo metu mes rinkoje turime tikrai nemenką darbuotojų trūkumą. Darbuotojų trūkumą, ypač darbuose, kurie yra ne tiesiogiai iš paslaugų sektoriaus, o galimi atlikti iš namų, nuotoliniu būdu. Dėl to, kaip kvalifikuotus darbuotojus, mes galėtume įtraukti tėvus, tuo metu prižiūrinčius vaikus. Būtų puiku sukurti tokias sąlygas, kad tėvai, galėdami dirbti ne visą darbo laiką, gautų papildomų pajamų, išlaikytų savo įgūdžius, o kartu neprarastų visiškai ir valstybės paramos.
Šiuo metu taip yra reguliuojama, kad, tarkime, pirmaisiais vaiko priežiūros metais tėvai gali gauti papildomų pajamų, tačiau proporcingai ta dalimi, kiek yra gaunama, yra mažinama vaiko priežiūros išmoka. Tai sukuria sąlygas, ne motyvuojančias dirbti, o atvirkščiai, skatinančias paslėpti darbą. Jūs tikriausiai ir savo aplinkoje, savo bendruomenėse esate matę ne vieną atvejį, kai moterys ar vyrai per vaiko priežiūros laikotarpį sukuria ne vieną gerą idėją, ne vieną versliuką ir nori jį plėtoti arba nori grįžti į darbo rinką, tačiau neturi tokių galimybių. Dėl to pradeda arba slėpti tą veiklą, tas pajamas, kabindami tai ir kokiems nors juridiniams asmenims, kitiems žmonėms, arba tiesiog nedaro to, nutraukia tą veiklą. Tai taip pat prisideda prie įgūdžių netobulinimo, taip pat prisideda prie to, kad rinkoje patiriame darbuotojų trūkumą.
Todėl mano ir mano kolegų, Darbo partijos frakcijos, pasiūlymas būtų keisti šitą mąstymą ir keisti jį palaipsniui. Pirmiausia būtų siūloma, kad ir pirmaisiais vaiko priežiūros metais išėjęs tėtis ar mama galėtų gauti su savo darbu susijusių pajamų, neapribojant tų pajamų dydžio, tačiau ribojant išmoką. Tai yra, jeigu vienas iš tėvų pirmaisiais vaiko priežiūros metais uždirba daugiau negu vieną VDU per mėnesį, jis gali iš valstybės gauti iki vieno VDU, tai yra irgi VDU. Jeigu prieš tai jo išmoka yra apskaičiuota mažesnė negu VDU, o jis uždirba daugiau negu VDU, tai atitinkamai mokama ta mažesnė dalis. Tokiu būdu sukurtume palankų valstybėje požiūrį į dirbančią mamą ar tėtį, bandantį rasti darbo ir vaiko priežiūros balansą, sukurtume lankstesnes sąlygas neprarasti įgūdžių ir būti darbo rinkos dalimi. Todėl mielai atsakysiu į jūsų klausimus. Norėjau atsinešti dar daugiau skaičiukų, bet neplanavau, kad tas klausimas bus rytinėje darbotvarkėje, bet pabandysiu atsakyti iš to, ką žinau. Kviečiu užduoti.
PIRMININKAS. Autorei tik pasakysiu, kad kai klausimas įrašytas rezerve, jis gali atsirasti bet kuriuo momentu. Darbotvarkė ir autoriai tokiu atveju turi būti pasiruošę.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Dabar klausti nori keturi Seimo nariai. Pirmasis – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiama Ieva, mano klausimas yra susijęs su šiuo metu Vyriausybėje svarstoma Europos direktyva dėl nepertraukiamų tėvystės atostogų, tiksliau, pasidalijimo tarp motinos ir tėvo. Kiek suprantu, yra siūlomas labai panašus modelis, bent jau Vyriausybėje svarstomas, jeigu jums teko domėtis, būtent dėl išmokos.
Mano klausimas, ar čia yra analogiškas siūlymas tam, ką siūlo Vyriausybė? Ir klausimas, ar jūs kaip frakcija ir jūs asmeniškai pritarsite tai siūlomai tėvystės skatinimo iniciatyvai, atėjusiai iš Europos?
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Kadangi direktyva nenustato labai griežtų rėmų kiekvienai valstybei, tiesiog siūlo pasirinkti savo kelią ir suteikia gana daug galimybių kiekvienai valstybei narei apsispręsti, koks modelis būtų jai palankiausias, tai… Tiesą sakant, nesu nuodugniai išanalizavusi galutinio Vyriausybės svarstomo varianto, tačiau svarstymo metu, manau, tikrai galėtume sužiūrėti. Tačiau aš visiškai pritariu europinei direktyvai, kuri leistų labiau pasidalinti pareigas tiek mamoms, tiek tėčiams, kalbant apie vaikų priežiūrą.
Tačiau vien tik griežtai nustatyti, kad mama išeina tokį laikotarpį, tėtis – tokį laikotarpį nepertraukiamai, neužteks. Reikia sukurti palankias sąlygas vienodai (nesvarbu, kurį – ar tėtį, ar mamą pasirinks šeima) neprarasti tų darbinių įgūdžių. Šiuo atveju pasiūlymas, mano supratimu, tikrai visiškai atitinka europinę direktyvą ir kuria lanksčias darbo ir šeimos derinimo sąlygas mūsų šalyje, todėl aš labai kviečiu galvoti apie tuos modelius ir pradėti diskutuoti, kaip mes galėtume keisti ir išmokų sistemą.
PIRMININKAS. Klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Gerbiama kolege, pozityviai vertinu jūsų iniciatyvą, nes visų pirma tai yra lyčių lygybę skatinanti priemonė. Argumentus jūs tikrai puikiai išdėstėte. Lietuva, turėdama vieną dosniausių vaiko priežiūros laikotarpių, daugelį moterų ilgą laiką atitraukia iš darbo rinkos. Toks pasiūlymas problemą iš dalies spręstų.
Kita vertus, yra gana taikli Teisės departamento pastaba, kad tokia išmoka, kurią jūs siūlote, savo esme laikytina ne socialinio draudimo, o socialinės paramos išmoka. Šitas argumentas ilgą laiką buvo pateikiamas aptariant šią idėją. Panašios pozicijos laikėsi ir praeitos kadencijos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybė, vadovaujama gerbiamo L. Kukuraičio. Moterų organizacijos visąlaik siūlė, kad galima šią problemą spręsti numatant, kad ta išmoka, kuri būtų gaunama gaunant ir darbo pajamų, būtų skiriama būtent su vaiko priežiūra susijusioms paslaugoms įsigyti, pavyzdžiui, auklės paslaugos, lopšelis. Aišku, kildavo problema dėl tokios išmokos administravimo ir panašiai.
Ar jūs, teikdama tokį įstatymo projektą, kokį šiandien teikiate, nes nėra nurodyta jokių galimų išmokos panaudojimo tikslų ir priežasčių, bandėte ar turėjote tai omenyje, ar vis dėlto pasirinkote dėl kažkokių kitokių pažiūrų iš esmės liberalesnį reguliavimą? Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Tikrai svarstėme kartu su savo komanda, kaip galėtume padaryti dar taiklesnį šį pasiūlymą, tačiau administraciniai, biurokratiniai trikdžiai, kurie susidarytų numatant galbūt taiklesnį išmokų panaudojimą, sukurtų daug trukdžių ir iš principo tas tikriausiai atitrauktų dalį šeimų, norinčių pasinaudoti tokiu pasiūlymu. Štai dėl ko mes teikiame liberalesnį sprendimą ir pirmiausia siekiame pakeisti pačią mąstymo logiką, kad dirbant galima prižiūrėti vaikus arba prižiūrint vaikus galima ir dirbti.
Sąžiningai – mano pačios patirtis yra tokia, kad, kalbant apie mano visus tris vaikus, dėl pirmų dviejų aš nebuvau išėjusi ilgesnių vaiko priežiūros atostogų, nes absoliučiai manęs nemotyvavo siūloma išmoka, o aš kartu labai norėjau dirbti, buvau kupina energijos. Labai gerai jaučiu tas mamas, kurios jaučiasi taip pat, tačiau kartu jos yra ir nuskriaustos, nes nė dalies laiko per darbo dieną negali būti su savo vaiku.
Kitaip tariant, mano manymu, šis liberalesnis ir lankstesnis variantas padėtų gerus pagrindus jūsų minėtai lyčių lygybei, geresnei moterų integracijai į darbo rinką ir apskritai turėtų tikrai daug pozityvių pasekmių.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tiesų dar prisimenu tuos laikus, kai pagrindinis motyvas buvo vaiko priežiūros išmokas didinti ir plėsti tam, kad mama pabūtų namuose su savo vaikeliu, galbūt kai kada ir tėtis. O jūs šiuo metu siūlote duoti išmoką ir skatinti, kad jie eitų dirbti. Iš tikrųjų jau čia priešingas atvejis. Ir jūs siūlote dar daryti iš Socialinio draudimo fondo. Tai normaliai, jeigu mes norime tokios politikos, galbūt remkime tas šeimas, kurios eina dirbti, palikusios mažus vaikus, kad gautų kokią nors paslaugą. Čia aš suprasčiau, nes priešingu atveju galime sukurti tokį mechanizmą, kad skatindami eiti į darbo rinką mes „Sodros“ biudžetą išdalinsime ir tiems, kurie, pavyzdžiui, bedarbiai. Jie irgi gauna nedarbingumo išmoką, tai sakome, mes tau duodame socialinę paramą, kad tu eitum dirbti. Iš tikrųjų logikos čia nelieka. Ar nemanote, kad vis dėlto reikėtų taikyti tikrus, konkrečius mechanizmus iš valstybės biudžeto, kad žmogus gautų tikrą paramą, kad būtų įgyvendintos tam tikros idėjos? Ačiū. Tą sako ir Teisės departamentas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas Edmundai. Aš atsakysiu jums gal taip paprastai. Aš nesistebiu, kad jūs esate Konservatorių partijoje, nes jūs tikrai konservatyviai norite sugrąžinti mamas prie puodų ir prie vaikų, taip sakant. Man atrodo, kad toks požiūris jau yra atgyvenęs ir neatitinka šiuolaikinių tendencijų. Reikia žiūrėti į priekį.
O kalbant apie nedarbo išmokas, jau ir dabar yra rekomenduojama ieškoti, kaip skatinti bedarbius žingsnis po žingsnio eiti į darbo rinką, visiškai neatimant išmokų, kad nebūtų sukurta didelių slenksčių, didelių laiptų ir žmogus jaustųsi saugiai, kad net ir praradęs darbą arba net ir turėdamas nelabai, kaip pasakius, mažai apmokamą darbą jis turės ir valstybės paramą. Tokią valstybės politiką, kai valstybė prisideda prie teigiamų tikslų, aš palaikau ir tikrai nepalaikau to grįžimo į sovietmetį, kai tik mamos turėjo prisidėti prie vaikų auginimo.
PIRMININKAS. Paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, mano klausimas toks. Prašom pasakyti, kodėl jūs pasirinkote vidutinį šalies darbo užmokestį, galbūt reikėjo susieti su minimalia mėnesine alga, nes tai suponuoja taip, gal netolygiai kartais ir atrodo… Mes kalbame apie tai, kad galėtų galbūt ir auklę pasisamdyti, ir taip toliau. Jeigu kalbėtume apie minimalią mėnesinę algą, ar nebūtų buvę taip logiškiau? Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Čia kalbama, kad išmoka nemažėtų, jeigu mama ar tėtis uždirbtų iki vieno VDU, o jeigu daugiau negu VDU – apriboti patį išmokos dydį. Šiuo atveju minimalus mėnesinis atlyginimas taip pat patenka į šią sritį ir turėtų būti patenkinantis tų šeimų poreikius, apie kuriuos jūs kalbėjote.
PIRMININKAS. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). O gaila!
PIRMININKAS. Ačiū.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Nepaisant to, balsavimas parodys, kokia yra pozicija, bet tai bus vėliau.
12.23 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1092 (pateikimas)
Dabar, kaip minėjau, stengsimės mažinti vakarinės darbotvarkės pačią vėlyviausią dalį ir pirmasis prie to mažinimo prisidės S. Gentvilas. Jis pateiks Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo kai kurių straipsnių ir kelių priedų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1092. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Laba diena. Ačiū už galimybę pristatyti anksčiau. Gaila, gal salėje ne visi, kurie norės užduoti klausimus, nes atsakant į klausimus būtų paneigti kai kurie mitai. Pabandysiu pasisakyme išsakyti juos.
Vyriausybės vardu teikiame Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektą. Juo įgyvendinama nemažai tikslų, tai yra tiek europinės direktyvos dėl šalinimo sąvartynuose, tiek dėl teršėjo principo įgyvendinimo, lakiųjų organinių junginių ir kitų direktyvų. Kokie yra pagrindiniai šio projekto tikslai?
Į žmonių kalbą išvertus, Vyriausybė ir Lietuva yra savo pažangos strategijose nusibrėžusi mažinti sąvartynuose šalinamų atliekų kiekį iki 5 % viso komunalinio srauto 2030 metais. Iš esmės esame nusibrėžę viziją padaryti sąvartynus istorija: kur kas intensyviau rūšiuoti tiek per pirminį rūšiavimą, tiek per automatinį antrinį rūšiavimą MBA įrenginiuose ir sąvartynai turėtų būti kažkas, kas turėtų likti istorija.
Lietuvoje prieš gerą 20-metį egzistavo 800 sąvartynų, dabar egzistuoja 10 regioninių sąvartynų, tie 800 nelegalių sąvartynų yra rekultivuoti. Dabar kalbame apie tuos 10 regioninių sąvartynų, į kuriuos norime sumažinti srautus. Aplinkos ministerija kartu su savivaldybėmis yra padariusi aibę namų darbų dėl pakuočių rūšiavimo sistemos patobulinimo, pavasarį priimtas žiedinės ekonomikos paketas leidžia savivaldybėms sukurti už gamintojų, importuotojų pinigus kokybišką ir gyventojams nekainuojančią pakuočių tvarkymo sistemą. Esame priėmę sprendimus dėl pelenų šlako panaudojimo keliams tiesti ir šiuo metu su Kelių direkcija šnekame apie viso šlako paėmimą iš sąvartynų. Taigi sąvartynuose iš esmės nebeturėtų likti šalinamų atliekų. Šiandien jau yra 2020 metų rezultatai, kai matome, kad sąvartynuose yra šalinama 17 % miestuose komunalinių atliekų susidarančio kiekio. Perspektyvoje norėtume pasiekti 5 %, todėl sąvartynai turėtų tapti tik galutine alternatyva ir tik tam, ko neįmanoma išrūšiuoti ir pakartotinai panaudoti. Todėl sąvartyno taršos mokestį, kuris yra valstybinis taršos mokestis, siūlome 2023 metais šiuo projektu pakelti iki 50 eurų už toną.
Noriu atkreipti dėmesį, kad tai buvo seniai prognozuotas projektas, dar 2018 metais RATCʼų asociacija kreipėsi į Aplinkos apsaugos komitetą ir Aplinkos ministeriją ir raštiškai pasisakė, kad sutinka su tokiu taršos mokesčio padidinimu tuomet, kai bus sukurtas pakankamas deginimo pajėgumų kiekis, MBA operatoriai bus įsiveiklinę, bus sukurtos didžiagabaritės aikštelės, bus sukurta pirminio rūšiavimo sistema. Visa tai yra šiandien ir 50 eurų taršos mokestis turėtų atgrasyti nuo sąvartynų plėtros tokios, kokią patiriame šiandien Kėdainiuose, pavyzdžiui, besiplečiant Zabieliškio sąvartynui, jis yra plečiamas prieš pačių kėdainiečių, prieš pačių regiono gyventojų interesus. Turėtume išvengti ir kitų plėtros galimybių, praeitoje kadencijoje net Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija siūlė iš esmės uždrausti sąvartynų plėtrą. 50 eurų tarifas už toną nėra didelis, tai sakau atsakingai, nes šiuo metu Lenkijoje jau egzistuoja taršos tarifas – 61 euras už toną, Latvijoje – 65 eurai už toną, o estai planuoja 2022 metais pakelti iki 90 eurų už toną. Todėl Lietuva liktų vis tiek pigiausių sąvartynų šalis. Mes matome ir per gerą mėnesį pastebėjome negatyvias tendencijas, ir šią savaitę bendradarbiaudami tarpinstituciniu lygmeniu su Lenkijos aplinkosaugininkais matome, kad atliekos yra importuojamos į Lietuvą dėl to, kad mūsų sąvartynai yra tiesiog per pigūs. Iki 10 % atliekų, kurios sudeginamos Kauno, Klaipėdos atliekų deginimo jėgainėse, yra importinės atliekos. Tai užbėgame už akių ir norime iš tikrųjų padaryti sąvartynus pakankamai brangia alternatyva tam, kad nebūtų vežamos čia ir nebūtų šalinamos užsienio atliekos.
Antrasis projekto tikslas yra prisidėti prie oro taršos mažinimo nemetaniniais tankiaisiais organiniais junginiais. Dabar yra įstatymo išimtys, kad kai kurios įstaigos, tokios kaip daugiausia skalbyklos, dažyklos ir spaustuvės, naudodamos įvairius dažus, išmeta įvairius teršalus į orą ir jos turi išimtis. Tai yra vadinamieji ūkio subjektai, kurie eksploatuoja organinius tirpiklius naudojančius įrenginius ir kurie privalo įsiregistruoti į registrą, tačiau neprivalo mokėti ir mažinti savo taršalų normų. Projektas derintas su visuomene, dėl šio pasiūlymo nėra gauta jokių pastabų. Projektas išsamiai derintas ir su Savivaldybių asociacija, kitomis asociacijomis, įskaitant Lietuvos komunalinių atliekų tvarkytojų asociaciją, Savivaldybių komunalinių įstaigų asociaciją. Pastabos gautos, tačiau kadangi pokytis buvo prognozuojamas tikrai seniai, laikas žengti šitą žingsnį. Mielai atsakyčiau į klausimus, jie būtų gana praktiniai ir patikslinantys. Ačiū už galimybę pristatyti.
PIRMININKAS. Dabar klausimai. A. Skardžius pirmasis.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, išties kaip Seimo narys pasigendu sisteminio požiūrio į atliekų tvarkymą. Atliekų turėtojai piliečiai nėra skatinami sutvarkyti atliekas, nes iš jų uždirba visi. Ir, sakykime, atliekų degintojai uždirba, atliekų tvarkytojai, RATCʼai uždirba, MBA (mechaninio biologinio apdorojimo) – visi nori nulupti kailį tiems vartotojams. Kodėl Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki šiol nereguliuoja įkainių? Kodėl atliekų deginimo įmonės, susikūrusios kaip atliekų tvarkymo grandinė, veikia kaip nepriklausomi subjektai: noriu – perku iš lenkų, noriu – perku iš kažko ir nieko ten nedarau?
Tai štai, gerbiamas ministre, aš siūlyčiau jums sistemiškai pažvelgti į šią problemą, priimti atliekų tvarkymo kodeksą, kad kiekvienas gautų už savo atliktą darbą, o ne luptų kailį nuo vartotojų. Kaip jūs manote, kada tai atsiras ant darbotvarkės stalo? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Ant darbotvarkės stalo šis projektas yra Aplinkos apsaugos komitete. K. Mažeika dar praeitoje kadencijoje yra inicijavęs atliekų kainodaros projektus, jie šiuo metu yra svarstomi Aplinkos apsaugos komitete ir jie eis kartu paketu su šituo. Į tą paketą, kurį praeita Vyriausybė yra atnešusi į šiandieninį Seimą, įeina atliekų deginimo įrenginių, deginimo įkainių reguliavimas, RATCʼų vartų mokesčio reguliavimas ir įvairių dedamųjų, tokių kaip, pavyzdžiui, administraciniai kaštai, didelių gabaritų aikštelių eksploatavimo kaštai, MBA operavimo kaštai, reguliavimas. Nenorėčiau vartoti to epiteto „lupikavimas“, bet iš esmės, kad kaštai būtų pagrįsti, ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turėtų užsiimti šiuo reguliavimu, iš esmės reguliuoti tiek sąvartynų vartų mokestį, tiek deginimo įrenginių vartų mokestį. Atsakant į tai, ką jūs pirmu sakiniu pasakėte, yra kompleksinis sprendimas, jis yra atneštas mano kolegos K. Mažeikos dar praeitą kadenciją ir jis bus greičiausiai priimtas dar šį rudenį šioje salėje.
PIRMININKAS. Klausia G. Kindurys.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas ministre, mano panašus klausimas. Iš tiesų gyventojai rūšiuoja atliekas daugiau nei 15 metų, tačiau savivaldybės nesugebėjo diferencijuoti mokesčio jį mažinant aktyviai rūšiuojantiems, todėl, manau, vartų mokesčio kėlimas nesumažins atliekų kiekio į sąvartyną. Ir dabar asmuo, gebantis maksimaliai išrūšiuoti atliekas, moka tiek, kiek ir nerūšiuojantis. Todėl, siekiant atliekų kiekio mažinimo ar dalies nukreipimo deginti, pirmiausia turbūt reikia priversti atliekas rūšiuoti labiau ir iš to gyventojai turėtų jausti finansinę naudą, tada rūšiavimas bus efektyvus. Taigi vartų mokesčio kėlimas nepaskatins tikriausiai geriau rūšiuoti, nes rūšiuojantieji nejaus naudos. Ir visi gyventojai, tiek rūšiuojantys, tiek nerūšiuojantys, gaus tik papildomą finansinę naštą, kai savivaldybės patvirtins naujus tarifus, įtraukusios naują vartų mokestį.
Ar ministerija ketina papildomai kokiais nors kitais teisiniais veiksmais nei vartų mokesčio kėlimas daryti įtaką savivaldybėms, rūšiavimo procesams, kad atliekų sąvartynuose mažėtų? Kitaip tariant, kad rūšiuojantieji ir nerūšiuojantieji jaustų skirtumą mokėdami už atliekų paslaugą. Nes dabar, kaip rodo praktika, kaip ir visada, savivaldybės tik pakeis tarifą, o dėl to atliekų srautai turbūt nepasikeis.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, Gintautai. Yra tas pavojus, kad savivaldybės neskatins gyventojų rūšiavimo sistemos, bet šį pavasarį mes beveik vienbalsiai, ir pozicija, ir opozicija balsavome už tai, kad savivaldybės gautų šimtaprocentinį pakuočių tvarkymo sistemos apmokėjimą, tai yra prieš gyventojų langus atsirastų pakankama infrastruktūra, savivaldybės galėtų išvežti bet kada šį susikaupusį… „varpelius“ arba antrines žaliavas ir gautų šimtaprocentinį apmokėjimą iš verslo, gamintojų, importuotojų, kas seniau buvo, gerbiama Laima, žinote, tikrai ne faktas ir buvo labai daug ginčų. Savivaldybės dabar įgauna milžiniškus įrankius, kad nebevežtų į sąvartynus daugiau atliekų.
Dabar į sąvartynus atvežama vos 17 % visų savivaldybėje susikaupiančių komunalinių atliekų. Gąsdinimas, kad taršos mokestis reikšmingai pakels gyventojų sąskaitas, nėra tiesa. Pavyzdžiui, Alytus. Vidutiniškai Alytuje gyventojas sumoka 4 eurus už atliekų tvarkymą mieste, vos 2 centai, 0,6 %, yra valstybinis šalinimo mokestis, nes tikrai veikia rūšiavimo sistema, rūšiavimo sistema yra gana brangi ir pagrindiniai kaštai gyventojams yra, kad egzistuotų rūšiavimo sukurta infrastruktūra. Tad sąvartyno taršos mokestis yra labiau statybinėms atliekoms: mes matome, kad statybinės atliekos vežamos į komunalinius sąvartynus, nes yra tiesiog pigu, sąvartynai iš tikrųjų priima nemažai statybinių atliekų, bet jos nėra sumalamos, panaudojamos, tad už jas turėtų mokėti ardytojai, griovėjai ir taip toliau, o gyventojams tai neturėtų turėti reikšmingos įtakos vietinėje rinkliavoje.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis, jeigu yra. Nėra. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Valkiūnai, tš, aš noriu paklausti. Ką tik paminėjote, kad gyventojams tie mokesčiai reikšmingai nekils, bet savivaldybėse, savo apygardose visi Seimo nariai, tiek vienmandatininkai, tiek daugiamandatininkai, bendrauja ir visi yra girdėję, kad savivaldybės bus priverstos pakelti tą mokestį, tad kils ir gyventojams. Kiek nereikšmingai gyventojams kiltų mokestis, nes jūs ką tik minėjote, ministre?
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Robertai, kiekvienas gyventojas Lietuvoje išmeta apie 400 kilogramų atliekų. Dabar pasižiūrėkite, iš ko susidaro gyventojo srautai? Tai yra pakuotės. Mes sakome, sukūrėme savivaldybėje tvarką, kaip galima išvystyti sistemą, kad tos pakuotės būtų perdirbamos. Didmiesčiai nuo kitų metų startuoja su atskiru maisto atliekų surinkimu, Alytus jau seniai startavęs iš jūsų regiono. Tos atliekos irgi nepatenka į sąvartyną. Toliau mišrios komunalinės atliekos, sunkiai rūšiuojamos, eina į deginimo įrenginius, bet sudeginus iš 5 tonų vidutiniškai išeina tona pelenų. Dabar mes sukūrėme reglamentus ir Kelių direkcija pasiims visą Lietuvoje susidarančių pelenų srautą, tai yra dugno pelenus, ir paties po keliais kaip stabilizavimo gruntą.
Dabar sakykite man, kas gyventojų turėtų papildomai keliauti į sąvartynus? Mano atsakymas, atsakingas atsakymas kaip iš aplinkos ministro, nelabai kas. Čia yra komercinės, pavyzdžiui, nugriauna pastatą ir kur dėti: ar sumalti ir panaudoti tą gruntą, ar vežti į sąvartyną? Čia komerciniai užsakymai, jie vežtų tas atlieka, tad jie nenori, kad būtų apmokestinamas sąvartynas, o sąvartynai, kaip ir nafta ateityje, neturėtų būti tai, apie ką mes kalbėtume.
Tikslas yra, kad sąvartynuose nebūtų šalinama ir tas mokestis nenugultų į gyventojų kišenę, nes mes sukuriame visą rūšiavimo infrastruktūrą. Negalime kalbėti apie tai ir gąsdinti žmonių, kad kils rinkliavos.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų daug padaryta, tenka susidurti ir galiu atsakingai pasakyti, kad tikrai faktiškai nėra ką šiandien į bendrą konteinerį mesti, jeigu gerai rūšiuoji.
Mane labai domina MBA veikla. Mes jau diskutavome tuo klausimu, žinome, kad yra išleisti didžiuliai europiniai pinigai. Kaip mes galėtume priversti ir kokiomis priemonėmis, gal jūs diskutavote tuo klausimu ir ministerijoje, kad MBA ne imituotų veiklą, o realiai dirbtų taip, kaip privalo, – tam ir buvo pastatyta.
Ir antras klausimas. Jūs pasakėte, kad šio projekto tikslas – oro taršos mažinimas, bet, be pelenų, kokias dar priemones galvojate įdiegti? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Trumpai dėl antro klausimo. Vadinamųjų organinių tirpiklių, tai yra pagrindinių dažymo priemonių, priskyrimas prie taršos mokesčio apimties. Tai skatins rinktis mažiau taršias dažymo priemones, ar tai būtų skalbikliai, ar dažikliai spaustuvėse ar kitur – automobilių lakavimo įmonėse, autoservisuose. Renkamasi būtų negaruojančios ir nelakios dažymo ir skalbimo priemonės. Tai čia bus kita – ne metaninė tarša.
Dabar tai, kas susiję su MBA, labai strateginis klausimas. Beje, padarytos klaidos yra prieš aštuonerius devynerius metus, yra pasirašytos sutartys 20-iai, 30-iai metų koncesijos ir operavimo. Aš manau, kad jos blogai pasirašytos. Tai yra kai kuriais atvejais gal ir verta įvairių tyrimų, nes tai tiesiog neorientuota į rezultatą. Mes, Aplinkos ministerija, darysime viską, kad padėtume iš esmės išvengti šito perteklinio rūšiavimo, jis neveda prie rezultato, nes nebėra, ką rūšiuoti. Kaip jūs sakėte, nei pakuočių, nei stiklo, nei maisto atliekų, jeigu sukuriame veiksmingą pirminį rūšiavimą.
PIRMININKAS. Klausti skirtas laikas baigėsi. Ačiū pranešėjui. Žiūrėsime, ar yra užsirašiusių dėl motyvų. Yra. K. Adomaitis kalba už.
K. ADOMAITIS (LF). Labai gaila, kad nespėjau užduoti ministrui klausimo. Kažkaip čia mūsų toje darbotvarkėje peršoka klausimai ir netikėtai buvo atkelti į ankstesnę. Iš principo, manau, tikrai prisiimtas didžiulis uždavinys peržiūrėti sąvartynų mokestį. Jis suteiktų tam tikras paskatas teisingiau tvarkyti savo atliekas. Bet taip pat labai kviečiu prie viso šito… Man pačiam yra tekę važiuoti į ne vieną Lietuvos sąvartyną, lankiausi ir tuose pačiuose ministro minėtuose Kėdainiuose, ir Alytuje, ir Šiauliuose, iš viso esu matęs daugiau nei pusę, kaip ten tvarkomasi. Noriu pastebėti, kad kiekvienas sąvartynas yra šiek tiek kitoks. Vienas labiau stengiasi sutvarkyti išsiskiriančias metano dujas, viename daugiau laidojama techninio komposto, nes jo tiesiog nėra kur dėti, kitame mažiau jo padaroma, geriau sugebama atskirti maisto atliekas. Vienas sąvartynas geriau sugeba išfiltruoti savo nuotekas, jas švaresnes paleisti į nuotekas, kitas nieko neinvestuoja ir laiko tik sugedusius įrenginius. Iš esmės pritariu, kad mes turėtume peržiūrėti šitą mokestį, taip pat labai siūlau diferencijuoti tą mokestį pagal tai, kaip sąvartynas vis dėlto tvarkosi, kiek yra investuota į savo aplinkosaugos ir klimato kaitos mažinimo dalykus ir priemones.
PIRMININKAS. Prieš kalba R. Žemaitaitis. Turbūt nėra. Tai A. Palionis.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mes kažkaip Lietuvoje visą laiką einame iš kito galo – galvojame, sąvartynų mokestį padidinsime, rūšiavimas atsiras ir šiukšlių sferoje viskas bus gerai. Pagal tą pačią direktyvą gyvena visos Europos Sąjungos šalys. Kitur tokios didelės problemos, kaip pas mus, mes nepamatysime, nes ir pačioje direktyvoje yra aiškiai parašyta, kad teršėjas yra gamintojas importuotojas, kuris ir privalo sutvarkyti atsiradusias šiukšles. Gyventojai, pirkdami produktus, sumoka pakuočių mokestį. Dabar mes gyventojus apmokestiname du kartus: perkame pakuotę, susimokame, surūšiuojame, vėl susimokame. Ar nemanote, kad Vyriausybės planai yra neambicingi, užduotys suformuotos gamintojams importuotojams, jų užduotis tenkina komercinis srautas ir rūšiuotas srautas, į mūsų brangius MBA įrenginius papuolantis srautas niekam nėra reikalingas ir esame priversti jį deginti.
Dar šiuo metu yra kita problema, kad deginimo gamyklos, į jas Lietuva irgi investavo, kaip ministras sakė, sukūrėme infrastruktūrą, nepriima šitų šiukšlių. Jos pasirenka deginti atsivežtas iš Lenkijos, už kurias yra mokama žymiai daugiau. Turėtume ir čia atkreipti dėmesį, kad šitos įmonės yra kaip nepriklausomi šilumos tiekėjai, jos gauna deginti žaliavas, už kurias dar yra primokama, lygiai taip pat jos gauna dar pajamų iš šilumos tiekimo. Mano manymu, mes einame tikrai ne tuo keliu.
PIRMININKAS. Pasisakymai baigti. Balsuosime truputėlį vėliau.
12.44 val.
Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-709 (pateikimas)
Dabar dar, manau, spėsime išklausyti pateikiamo vieno projekto. Tai būtų darbotvarkės 2-24 klausimas – Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-709. Pranešėjas – L. Jonauskas. Tikiuosi, sugebės trumpai pateikti savo siūlymus.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke, tikrai sugebėsiu trumpai, bet apie esmę. Jau daugiau negu pusmetį tęsiasi hibridinė ataka iš režimo, ji iš esmės iš Lietuvos pareikalavo labai daug resursų. Yra mobilizuotos ne tik mūsų tarnybos, mes iš biudžeto skiriame papildomų lėšų hibridinei atakai atremti, kai tūkstančiai migrantų yra susitelkę prie mūsų, Lietuvos, sienos, kuomet dalis tų migrantų jau yra patekę į Lietuvą, yra skirta pinigų infrastruktūrai, išlaikymui ir visoms kitoms reikmėms. Galiausiai prieš keletą savaičių paskelbėme Seime nepaprastąją padėtį, yra mobilizuota Lietuvos kariuomenė.
Baltarusijos režimui už tai numatomos tik ekonominės sankcijos. Ir dabar Europos Sąjungoje diskutuojama apie tai, kad šitos ekonominės sankcijos Baltarusijos įmonėms turėtų būti didinamos, lėtas biurokratinis mechanizmas, matyt, lėtai, užtikrintai judės į priekį, tačiau tos sankcijos taip ir nepalies tų žmonių, kurie yra atsakingi, labiausiai atsakingi už nelegalių migrantų gabenimo organizavimą. Kalbu ne tik apie režimo vadovus, kalbu apie eilinius milicijos, KGB pareigūnus, kurie dienomis pasienyje organizuoja migrantų gabenimą, veža juos čia, prie Lietuvos sienos, padeda įvairiausiais būdais, patarimais, transportu ir kitais dalykais jiems bandyti prasiveržti pro Lietuvos pasienį saugančius pareigūnus.
Šiomis pataisomis siūlau pasiųsti labai aiškią žinutę Baltarusijos režimui. Režimas vis tiek amžinai negyvens ir vieną dieną Baltarusijos valstybė turės atsakingus pareigūnus išduoti Lietuvai ir kad už šitas veikas gresia reali laisvės atėmimo baudžiamoji atsakomybė, ir kad galiausiai tie pareigūnai, nuo aukščiausių Baltarusijos vadovų iki milicininkų ir visų kitų, vieną dieną norės išvažiuoti ir į tą pačią Lietuvą, norės nuvažiuoti į kitas Europos Sąjungos valstybes ar apskritai į kitas pasaulio valstybes, su kuriomis Lietuva turi ekstradicijos sutartį, ir visi šitie pareigūnai, kuriems Lietuvos prokurorai ir pareigūnai pradės ikiteisminio tyrimo bylas, turės būti išduoti Lietuvos valstybei. (Balsai salėje)
Juokingiausia, kolegos, kad pareigūnai, kurie dienomis nelegaliai organizuoja migrantų gabenimą, savaitgaliais niekieno netrukdomi važiuoja į „Akropolį“ ir kitus prekybos centrus, čia apsipirkinėja, leidžia laisvalaikį, maitinasi mūsų kavinėse.
Todėl ir siūlau numatyti aiškesnę, griežtesnę atsakomybę visiems pareigūnams ir nusiųsti aiškų signalą Baltarusijos režimui, kad mes nesitaikstysime su tuo. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų klausti nori keturi Seimo nariai. Pirmasis S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega Linai, jūs turbūt suprantate, kad kodeksas yra sistema, sistema normų, ji turi derėti, derėti vertybių apsauga tose kodekso normose. Ar jūs žiūrėjote, kokia sankcija yra numatyta už paprastą nužudymą, gyvybės atėmimą, ir kaip tai koreliuoja su dabar jūsų siūloma sankcija? Ar jūs tikrai esate įsitikinęs, kad vien mechaninės sankcijos padidinimas atgrasys Baltarusijos režimą nuo šito proceso, kurį dabar vykdo prie mūsų, Lenkijos sienos?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, labai geras klausimas. Žiūrėjau ir aiškinausi, kaip koreliuoja sistema. Bet atsakyčiau jums klausimu į klausimą. Jau šiandien, įvairiais duomenimis, prie pasienio yra mirę dėl įvairių priežasčių daugiau nei dešimt migrantų. Kas prisiims atsakomybę už šias beprasmes žmonių mirtis? Kurie pareigūnai, institucijos ar kas nors? Jeigu kalbame apie tai, kokia yra atsakomybė už žmogžudystę, tai, mano manymu, už nelegalių imigrantų gabenimo organizavimą atsakomybė turėtų būti lygiai tokia pati. Aš mačiau rekomendacijas, tačiau galiu atsakyti labai paprastai – tas rekomendacijas rašę žmonės nebuvo susidūrę su ta situacija, kokia šiandien yra pasienyje, ir apskritai šiandiene hibridinės atakos situacija. Todėl manau, kad viskas puikiai koreliuoja.
PIRMININKAS. Toliau klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš šiek tiek nustebau, kad čia sako, kad mane išbraukė, bet matau, kad viskas gerai.
Iš tiesų ačiū, kolega, už pateiktą projektą. Bet aš jums kaip žvejui noriu užduoti klausimą, kurį jūs tikrai puikiai žinote. Manau, tai gana svarbu, nes, kaip žinome, Lietuvos gyventojai pagal statistiką Europos Sąjungoje yra trečioje vietoje pagal tai, kiek suvartoja žuvies vienam asmeniui. Iš Baltarusijos į Lietuvą paskutiniu metu, žinau, prieš mėnesį ar du – tokį laikotarpį, patenka apie 150 tūkst. kilogramų žuvies – karpių.
Kaip manote, ar tai yra normalu, nes iš tiesų, kalbant apie sankcijas, apie tai, kas vyksta, vis dėlto mes remiame (ir tie pinigai, kuriuos sumoka mūsų gyventojai, mūsų verslininkai, kurie atsiveža) to režimo priemones, kurias po to jis gali įgyvendinti. Tai, kad lietuviai mėgsta žuvį, nėra pretekstas, kad mes iš tokios šalies galėtume atsivežti žuvies. Tos priemonės, kurias jūs paminėjote, turbūt turėtų apimti ne tik kai kuriuos asmenis, bet turbūt ir verslus…
PIRMININKAS. Trumpiau kalbėkite, viršytas laikas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …ir tai, kas vyksta būtent su ta šalimi apskritai? Ačiū už jūsų nuomonę.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai geras klausimas. Atkreipsiu dėmesį, kad mūsų valstybės žodžiai ir darbai skiriasi. Šiandien mes sakome, kad reikia numatyti didesnes sankcijas režimui ir taip toliau, o tonos, šimtai tūkstančių tonų Baltarusijos trąšų rieda į Lietuvos teritoriją. Čia pat, Vilniaus mieste, tuoj barstysime kelius prisipirkta baltarusiška druska, nors meras vertybiškai sako, kad reikėtų įvesti sankcijas ir nebepirkti.
Iš tikrųjų klausimas labai aktualus, todėl sakyčiau, kad šita kovos prieš režimą sistema turėtų apimti viską, ir ne tik žodžiais, bet ir darbais.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, džiaugiuosi pasieniečiais, kurie visą laiką, diena iš dienos, gerina statistiką. Tai 50, 60, 150 apgręžtų nelegalų. Tačiau turint omenyje, kad turime 600 kilometrų sieną ir dar niekaip: nei koncertina, nei stacionaria tvora, nesame atsitvėrę nuo kaimyninės valstybės, tikėtina, kad ne mažesnis kiekis patenka į Lietuvą. Ir čia Vyriausybė, įkišusi galvą į smėlį, sako: viskas gerai, mes jų nematome.
Jūsų nuomone, kaip yra su tais, kurie patenka neapskaityti, nes apstu automobilių austriškais, vokiškais numeriais visame ruože? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, mes įvedę nepaprastąją padėtį, matyt, apribojome šitų žmonių patekimą į pasienio ruožą, ir šita situacija turėtų iš esmės keistis. Bet, kaip rodo turimi duomenys, dauguma nelegalių migrantų, bandančių nelegaliai kirsti sieną, telkiasi ten, kur jiems arčiau yra jų tikslas – Vokietija, tai yra būtent šalia Lenkijos teritorijos, Lietuvos teritorija jiems neįdomi.
Tačiau dėl sienos galiu pasakyti, kad man irgi nesuprantama, kodėl fizinė apsauga, siena, šioje teritorijoje ilgą laiką nepastatyta. Vien dėl nuostolio dėl cigarečių kontrabandos – jis buvo keliasdešimt milijonų eurų per metus, buvo galima investuoti vienerių metų nuostolį ir susitvarkyti su fizine sienos apsauga jau senais laikais.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, ar jums nekyla abejonių dėl siūlomo projekto bausmės proporcingumo? Tai vienas klausimas.
Antras klausimas. Jūs jau teikėte panašų projektą, buvo kažkas panašaus, taip pat dėl bausmių didinimo. Čia dabar kalbate, šiandien pristatydamas šitą projektą kalbėjote apie Baltarusijoje gyvenančius pasieniečius ir visus kitus pareigūnus, kad padeda Baltarusijai. Bet šis teisės aktas bus taikomas ir Lietuvos gyventojams, kurie galbūt, gali būti, galimai irgi padėjo nelegaliai kirsti sieną ir organizavo šitą pervežimą. Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiama Seimo nare, man nekyla abejonių dėl teisės akto projekto.
O atsakant į antrą klausimo dalį. Taip, šitas įstatymas galioja Lietuvos teritorijoje, tačiau kur mes turime teisines sutartis arba kai baigsis režimas, manau, turėsime visišką galimybę baudžiamojon atsakomybėn patraukti ir tuos Baltarusijos pareigūnus, kurie šiandien dirba prieš Lietuvą.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas Linai, turbūt klausimas susijęs, į tą pusę jau ir kolegos bandė paklausti. Vis dėlto pagrindinė… Siekiai gražūs – atgrasyti, bet pagrindinis, sakykime, įstatymo pakeitimas yra nuo 4 iki 10 metų keisti nuo 10 iki 20 metų. Kitaip tariant, gerokai padidinti galimą bausmę. Bet ar turite, Linai, informacijos, kiek šiuo straipsniu vadovaujantis apskritai buvo pastaraisiais metais, sakykime, pasinaudota ir kiek asmenų buvo nuteista pagal esamą redakciją?
Ir kitas klausimas toks labiau retorinis. Ar tikrai galvojate, kad žmonės, kurie galbūt užsiima šia veika, pamatę tokį pakeitimą, tikrai sustos tą daryti?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Manau, kad tikrai yra tikimybė, juo labiau kad ir Baltarusijos žiniasklaida seka, ką mes darome čia, Seime. Tą atspindi ir pranešimai iš mūsų parlamento, ketinimai svarstyti šiuos klausimus. Todėl manau, kad tikrai pareigūnai, kurie užsiima tais dalykais, išgirs ir tikriausiai, spėju ir labai viliuosi, sudvejos, suabejos ir nebedarys tų dalykų. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausimai baigti. Ačiū pranešėjui. Dabar motyvai. Kol kas, matau, yra dėl motyvų prieš S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, niekas neneigia problemos masto ir to, kas vyksta, vertinimo, tiek teisinio, tiek politinio. Bet mes turime matyti tam tikrą vertybių skalę. Paprastas nužudymas yra baudžiamas nuo 7 iki 15 metų, tai negi dabar žmogaus gyvybė yra mažiau svarbi negu prekyba žmonėmis štai tokiu būdu arba hibridinė ataka prieš Lietuvą? Čia jau visai kitas politinis vertinimas ir visai kitas dalykas. Juk negalime Baudžiamajame kodekse įrašyti proginių straipsnių, jie išderintų visą kodekso sistemą.
Iš tiesų buvo labai geras kito kolegos klausimas: o kiek kartų šis straipsnis buvo pritaikytas? Ir ar nepakanka šių sankcijų, gal net mažesnių, jeigu būtų tai taikoma, jeigu būtų išaiškinama? Man atrodo, mes čia buvome pasikvietę ir generalinę prokurorę, vyksta ikiteisminiai tyrimai ir galbūt jau prasidėjo teismo procesai. Visų pirma mes turėtume turėti duomenų, koks yra poveikis dabar galiojančių sankcijų. Jeigu šios sankcijos nepadeda, neatgraso, atgrasymas čia yra gana didelė fikcija.
Iš tiesų turi būti, kaip ir buvo čia minima klausimuose, visas kompleksas priemonių ir viena Lietuva nepajėgi jų padaryti. Tačiau kad ir kaip ten būtų, grįžtu prie kodekso kaip sistemos. Negalima išderinti kodekso kaip sistemos, sudedant vertybių hierarchiją aukštyn kojomis.
PIRMININKAS. Atsirado ir už pasisakančių. A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Sutinku su komiteto pirmininku ponu S. Šedbaru, kad negalima išderinti sistemos, bet panašiai turbūt manė ir A. Bilotaitė visą mėnesį, kad negalima pažeisti žmogaus teisių, kad Europos sienos turi būti atviros. Per tą laiką mes įgijome didžiulę bėdą – keletą tūkstančių į Lietuvą patekusių neapgręžtų nelegalių migrantų, kirtusių Lietuvos ir Baltarusijos sieną.
Aš manau, kad kolega Linas šiek tiek aplenkia laiką ir siūlo tai, kas turbūt, jeigu nesibaigs krizė, tikrai turės prasmę, ir mes prie šio siūlymo grįšime. Aš siūlau pritarti po pateikimo ir tobulinti Teisės ir teisėtvarkos komitete atitinkamai derinant su dabar egzistuojančiomis bausmėmis, maksimaliomis už nužudymą, kaip komiteto pirmininkas minėjo, ir visa kita. Bet nereaguoti mes negalime. Negalime galvos įkišti į smėlį ir manyti, kad niekas čia nevyksta. Tai yra priemonė, galbūt netobula, bet tobulumui nėra ribų. Tad siūlau pritarti pateikimo stadijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dabar pereisime prie balsavimo stadijos. Pirmiausia racionalu būtų balsuoti dėl ką tik aptarto mūsų projekto, tai yra Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-709. Balsuosime, ar pritariame projektui po pateikimo.
Balsavo 107: už – 29, prieš – 10, susilaikė 68. Projektui nepritarta.
Balsuosime alternatyviai, ar grąžiname tobulinti, ar atmetame. Už – grąžinimas tobulinti, prieš – atmetimas. Už – 64, prieš – 41. Projektas grąžinamas tobulinti.
Replika po balsavimo – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mieli kolegos, galiu paaiškinti ir mūsų salei, ir tiems, kurie stebi posėdį, kodėl nepritarta šitam projektui. Aš jums pasakysiu ūkiškai. Šiandien pats laikas Lietuvai pasirūpinti, ar turime pakankamai vandens patrankų, ar jos yra pakankamai mobilios. Čia yra šios dienos aktualija, nes ar 10, ar 20 metų, tiems talkininkams tai nesudaro skirtumo. Pirmiausia juos reikia pagauti, o paskui jau sulaikyti. Tačiau agresija prie Lenkijos sienos rodo, kad mums jau reikia galvoti apie realų konfliktą ir bent jau šitų priemonių reikia. O jeigu kalbėtume apie procesą, tai aš labai pritariu idėjai dėl tarptautinio tribunolo Baltarusijos lyderiams. Štai tokios priemonės tikrai padėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, čia jau pradedame ilgus pasisakymus jautriomis temomis. Tam yra pareiškimų stadija posėdžio pabaigoje. Prašome užsirašyti. V. Rakutis – replika. (Balsai salėje) Tuoj įjungsiu.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Mano replika bus tikrai nedidelė. Projekto pateikėjas pasakė, kas prisiims atsakomybę už visa tai, kas vyksta prie sienos. Štai tie, kas organizuoja šitą nelegalų migrantų gabenimą, tai yra Baltarusijos režimo įvairios priemonės, ir turi prisiimti atsakomybę už visą šitą humanitarinę problemą. Todėl atsakomybės klausimo aš čia nematyčiau, nors pritarčiau, jog reikia tais žmonėmis pasirūpinti.
PIRMININKAS. Replika – V. T. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Man iš tiesų šiek tiek apmaudu, kad vienintelės priemonės, kurias mes šios krizės akivaizdoje galime pasiūlyti, yra Baudžiamojo kodekso normos, vandens patrankos, ir tik tokiu būdu galime sau leisti atsakyti į besiformuojančią humanitarinę krizę. Kolegos, ypač iš valdančiosios daugumos, mes galime geriau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dabar balsuosime dėl kitų darbotvarkės projektų eilės tvarka.
13.04 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-412(2) (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-412(2), jį pateikė kolega V. Jukna. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Už – 55, prieš – 19, susilaikė 43. Projektui po pateikimo nepritarta.
Vėl alternatyvus balsavimas. Kas už – grąžinimas tobulinti, kas prieš – atmetimas.
Balsavo 118: už – 63, prieš – 55. Projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
13.05 val.
Bibliotekų įstatymo Nr. I-920 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-838, Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-839 (pateikimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-16 klausimas, tiksliau, dviejų projektų paketas – Bibliotekų įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-838 ir Visuomenės informavimo įstatymo 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-839. Balsuojame, ar pritariame jiems po pateikimo.
Už – 115, prieš nėra, susilaikė 3. Po pateikimo projektams pritarta. Dėl abiejų projektų kaip pagrindinis būtų Kultūros komitetas, papildomų komitetų nesiūloma. Siūloma svarstyti gruodžio 16 dieną. Sutariame dėl to visi.
13.07 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 2, 4, 5, 6, 7, 9 straipsnių ir 1, 2, 8 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1092 (pateikimo tęsinys)
Toliau pagal darbotvarkę būtų 2-23 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1092, kurį pateikė ministras S. Gentvilas. Balsuojame, ar pritariame šiam projektui po pateikimo.
Balsavo 112: už – 75, prieš – 5, susilaikė 32. Po pateikimo projektui pritarta. Siūloma, kad pagrindinis komitetas būtų Aplinkos apsaugos komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data – gruodžio 16-oji. Nematau prieštaraujančių, taip ir sutariame.
13.09 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1044 (pateikimo tęsinys)
Liko paskutinis balsavimas dėl 1 rezervinio klausimo – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1044. Balsuojame, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 114: už – 60, prieš – 1, susilaikė 53. Projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Matau, M. Lingė dar kažką nori pasakyti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kadangi bus reikalingos papildomos lėšos, tai reikia Vyriausybės išvados. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Taip. Ir E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Atsiprašau, suklydau. Mano balsą įskaitykite prieš. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Fiksuojame, kad E. Pupinis balsavo prieš.
Dėl Vyriausybės išvados, matau, yra prieštaraujančių. Vis dėlto opozicijos vardu A. Palionis ryžtingai pasakė, kad pritariame. (Balsai salėje) Fiksuojame, kad prašome Vyriausybės išvados. (Balsai salėje) Premjerė dar artėja prie mikrofono. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Taip jau paprastai būna, kad jeigu mes kalbame apie finansinius klausimus, tai Vyriausybės išvada pagal nutylėjimą priklauso. Nelabai įsivaizduočiau, kokiu pagrindu būtų galima neprašyti.
PIRMININKAS. Man atrodo, opozicija tą irgi suprato. Fiksuojame, kad yra prašoma Vyriausybės išvados. Komitetas ir svarstymo data fiksuota. Šiuo apsisprendimu ir baigiame rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.