LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Kultūros komitetas

 

Pagrindinio komiteto IŠVADA                      

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO Nr. I-1418 2, 31, 33, 341, 47, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO  ĮSTATYMo PROJEKTO NR. XIIIP-794

 

2017-11-22   Nr. 121-P-52

Vilnius

 

1.              Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis, komiteto nariai: Raminta Popovienė, Vytautas Juozapaitis, Vytautas Kernagis, Gediminas Kirkilas, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas; Komiteto biuras: patarėja, l.e. biuro vedėjo pareigas, Jurgita Bieliūnienė, patarėjos Agnė Jonaitienė,  Deimantė Žegunė, padėjėja Deimantė Pukytė;

Kviestieji asmenys: Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, Kultūros viceministras Gytis Andriulionis, Kultūros ministerijos Visuomenės informavimo politikos skyriaus vedėjas Deividas Velkas, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos Atitikties ES teisei vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas Ričard Dzikovič, Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė Vaiva Žukienė, lobistas Andrius Romanovskis, Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos Viešosios informacijos stebėsenos ir ekspertizės skyriaus vedėja Aliona Gaidarovič, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos patarėja teisės klausimais Regina Jaskelevičienė, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas, komisijos nariai: Dalia Teišerskytė, Ričardas Slapšys, Antanas Jonynas, Algis Matulionis, Vincentas Vobolevičius, Vidmantas Mačiulis, Liudvika Pociūnienė;

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto

nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-06-08

2

(31)

2

 (15)

(15)

 

 (5)

(6)

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Atsižvelgiant  į tai, kad įstatymo straipsnio sudedamosios dalys keičiamos atskiromis to paties straipsnio dalimis, projekto 2 straipsnio 2 dalis dėstytina dvejomis atskiromis dalimis, kurių viena reglamentuotų įstatymo 31 straipsnio 15 dalies 5 punkto pakeitimą, o kita - 31 straipsnio 15 dalies 6 punkto pakeitimą.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-794  lydintįjį Administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 pagrindinis komitetas (Teisės ir teisėtvarkos komitetas) atmetė, su atmestu projektu besisiejantys Projekto Nr. XIIIP-794 2 str. 2 d. siūlomi pakeitimai yra nebeaktualūs.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-06-08

4

(341)

 

(3)

 

(1,2,3,4)

2.    Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje siekiama nustatyti galimybę laikinai sustabdyti ne tik transliuojamų ar retransliuojamų televizijos programų, bet ir atskirų programų, kai perduodama tik atskira programa, laisvą priėmimą Lietuvos Respublikoje, tačiau šios dalies 1-4 punktuose, kuriuose įtvirtinamos būtinos tokiam sustabdymui sąlygos, kalbama tik apie reikalavimų televizijos programų transliavimui pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.

Nepritarti

Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 341 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje yra nurodomi televizijos programų skleidimo būdai, t. y. transliavimas, retransliavimas bei platinimas internete, tuo tarpu šios dalies 1-4 punktai nustato sąlygas televizijos programų turiniui. Televizijos programų, atitinkančių minėtos dalies 1-4 punkto sąlygas, priėmimas būtų stabdomas visais skleidimo būdais, numatytais 341 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje, t. y. transliuojant, retransliuojant ar skleidžiant šias programas internetu.

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-06-08

6

(48)

3

(7)

 

3.    Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje siūlome nurodyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Be to, keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies penktajame sakinyje du kartus nurodomas terminas – „per 7 dienas“ – turėtų būti sukonkretintas, akcentuojant darbo arba kalendorines dienas.

Pritarti

Komiteto siūloma formuluotė:

3. Papildyti 48 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Komisija, siekdama atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamo pažeidimo (įtariamų pažeidimų) pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-06-08

6

(48)

5

(6-19)

 

4.    Projekto 6 straipsnio 5 dalies pakeitimų esmėje prieš skaičių „48“ įrašytinas žodis „Buvusias“, o žodžiai „atitinkamai“ bei „laikyti“ keistini vietomis.

Pritarti

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-06-08

6

(48)

6

(12)

 

5.    Projekto 6 straipsnio 6 dalies pakeitimų esmėje vietoj skaičiaus „9“ įrašytinas skaičius „12“. Atitinkamai taisytina ir šios dalies dėstomoji dalis, teisingai sunumeruojant keičiamą dalį.

Pritarti

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-06-08

7

1

 

6.    Atsižvelgiant į tai, kad nuostata dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinamuosius aktus turi įsigalioti anksčiau nei įstatymo normos, projekto 7 straipsnio 1 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai ir skaičius „šio straipsnio 3 dalį ir“.

Pritarti

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2017-06-08

7

 

 

7.    Atsižvelgiant į tai, kad projekto 7 straipsnio turinys yra susijęs ne tik su įstatymo įsigaliojimo, bet ir jo įgyvendinimo nuostatomis, šio straipsnio pavadinimas koreguotinas po žodžio „įsigaliojimas“ įrašant žodžius „ir įgyvendinimas“.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog projekto 7 straipsnio lyginamajame variante yra nurodytos dvi 2 dalys.

Pritarti

 

8.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

2017-06-27

1,4,6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktus derinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 341, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-794 (toliau – VIĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 (toliau ‑ ANK projektas), informuojame, kad pastabų dėl ANK projekto neturime. Toliau teikiame pastabas ir pasiūlymus VIĮ projektui.

1. Tiek galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 67 dalis, tiek VIĮ projekto 1 straipsnyje siūlomi minėtos nuostatos ir televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos sąvokos pakeitimai, suponuoja tai, kad į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo taikymo sritį ir Lietuvos radijo ir televizijos komisijos įgaliojimus patenka vis daugiau audiovizualinės žiniasklaidos ar kitų audiovizualinių programų skleidimo paslaugų, taip pat jų teikimo būdai bei formos internete.

Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad VIĮ projekte siūlomas audiovizualinės žiniasklaidos ar kitų audiovizualinių programų skleidimo paslaugų reglamentavimas gali apimti paslaugas, kurių nereglamentuoja 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva)[1]. Vadovaujantis šios direktyvos nuostatomis internete skleidžiamos audiovizualinės programos nėra laikomos audiovizualinės žiniasklaidos paslauga. Dėl šios priežasties, mūsų nuomone, nėra tinkama taikyti audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas reglamentuojančias nuostatas, kurias įgyvendina Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas, kitų audiovizualinių programų platinimui internete. Pavyzdžiui, įstatymo 341 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta procedūra, pagal kurią Lietuvos radijo ir televizijos komisija praneša televizijos programų transliuotojui ir Europos Komisijai apie įtariamus pažeidimus, turėtų būti taikoma tik toms audiovizualinėms paslaugoms, kurios patenka į Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos taikymo sritį.

Šiame kontekste reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad VIĮ projekto 4, 6 straipsniuose siūlomos priemonės yra paslaugų laisvę ribojančios poveikio. Atsižvelgdami į interneto, kaip pasaulinio, laisvai ir visuotinai prieinamo kompiuterių tinklo specifiką norėtume pažymėti, kad daugeliu atvejų įvairių internete talpinamų ir saugomų audiovizualinių programų skleidimas, paprastai už užmokestį, plačiajai visuomenei, bus laikomas arba informacinės visuomenės paslauga, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2000/31/EB[2], arba paslauga, kaip ji suprantama pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 57 straipsnį. Tiek vadovaujantis Direktyvos 2000/31/EB 3 straipsniu, tiek vadovaujantis SESV 56 straipsniu Europos Sąjungoje uždraudžiami laisvės teikti paslaugas apribojimai, nebent jie gali būti pateisinti viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ir jos sveikatos sumetimais, arba kitais, Direktyvoje 2000/31/EB nurodytais arba  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais, bendrojo pobūdžio privalomaisiais pagrindais. Taigi, VIĮ projektu siūlomi pakeitimai privalo būti išsamiai apibūdinti ir pagrįsti vienu iš nurodytų pagrindų, kartu pateikiant išsamią analizę dėl siūlomo teisinio reglamentavimo proporcingumo.

Mūsų nuomone, Projekto 1, 4, 6 straipsniuose siūlomas reglamentavimas gali neatitikti proporcingumo principo, kadangi VIĮ projekto 1 straipsnyje siūlomas platus televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugos apibrėžimas, o Projekto 4, 6 straipsniuose siūlomos poveikio priemonės yra nukreiptos į su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugomis tiesiogiai nesusijusias kitų audiovizualinių programų skleidimo paslaugas.

Nepritarti

1) Dėl technologijų raidos spartėjimo spartėja ir audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų, naudojimosi jomis ir jų teikimo būdų  konvergencija. Atsiranda ir papildomo reguliavimo poreikis, ypač siekiant apsaugoti vartotojus bei užtikrinti vienodas konkurencines sąlygas panašių konkuruojančių paslaugų teikėjams. Televizijos programų platinimo internete paslaugos nėra reguliuojamos Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos, todėl Lietuva savo nacionaliniuose teisės aktuose gali nustatyti papildomą tokių paslaugų reguliavimą;

2) Projektu siekiama užtikrinti jau galiojančių prievolių vykdymą ir tokiu būdu užkardyti neteisėtą   tokių paslaugų teikėjų veiklą;

3) Projekto 6 straipsniu siekiama įtvirtinti išimtines poveikio priemones, kurios būtų taikomos tais atvejais, kai subjektas vykdo neteisėtą veiklą, nebendradarbiauja su Komisija dėl tokios veiklos tinkamo vykdymo;

4) Siekiant užtikrinti projekto 6 straipsnyje siūlomos priemonės proporcingumą ir pagrįstumą Komisijai yra numatyta pareiga kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Komisijos veiksmų sankcionavimo prieš priimant sprendimą duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų tiekėjams.

 

9.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

2017-06-27

6

(48)

 

 

2.      VIĮ projekto 6 straipsnyje siūlomos poveikio priemonės dėl televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugų, iš esmės, yra nukreipiamos į informacijos prieglobos ir tinklo paslaugas. Kitaip tariant, šiomis priemonėmis bus ribojamos ne tik audiovizualinės žiniasklaidos ar kitų audiovizualinių programų paslaugos, tačiau taip pat elektroninių ryšių paslaugos. Pagal šį siūlymą elektroninių ryšių paslaugų teikėjų veikla bus ribojama dėl to, kad audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų ar kitų audiovizualinių programų paslaugų teikėjai nesilaiko jiems nustatytų reikalavimų. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos antrinėje teisėje[3] nustatytą telekomunikacijų, žiniasklaidos ir informacijos technologijos sektorių reguliavimą audiovizualinė politika ir turinio reguliavimas privalo būti atskirti nuo elektroninių ryšių infrastruktūros ir susijusių paslaugų. Atitinkamai norėtume iškelti abejonę dėl VIĮ projekto 6 straipsnyje siūlomų priemonių atitikties minėtam sektorinių paslaugų atskyrimui.

Kitų paslaugų teikėjų veiklą arba galutinių paslaugų vartotojų prieigą prie elektroninių ryšių paslaugų ribojančios priemonės gali būti leidžiamos, jei jos yra tinkamos, proporcingos ir būtinos demokratinėje visuomenėje, ir jų įgyvendinimui turi būti taikomos tinkamos procedūrinės apsaugos priemonės.

Nepritarti

1) Projekto 6 straipsnyje siūlomų poveikio priemonių tikslas visų pirma yra siekis užkardyti Įstatymo 19 straipsnyje įvardintos draudžiamos skleisti informacijos (kurioje raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės) platinimą. Šiuo metu Komisijai priėmus sprendimą  dėl tokio turinio programų ribojimo tokios programos ir toliau gali būti platinamos internetu;

2) Siekiant užtikrinti Projekto 6 straipsniu siūlomos priemonės proporcingumą ir pagrįstumą, Komisijai prieš priimant atitinkamą sprendimą, yra numatyta pareiga kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Komisijos veiksmų sankcionavimo;

3) Galiojančiame Lietuvos Respublikos

azartinių lošimų įstatyme panašaus pobūdžio teisės yra suteiktos Lošimų priežiūros tarnybai.

10.

Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos

2017-06-27

 

 

 

Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad panašią išvadą Europos teisės departamentas taip pat yra teikęs anksčiau, kai vertino iš esmės tapatų įstatymo projektą Nr. XIIP-4754.

Atsižvelgti

 

 

3.    Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4.    Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Informacinės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos

2017-06-23

 

 

 

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, išnagrinėjęs Jūsų 2017 m birželio 6 d. raštu Nr. S-433 pateiktus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 2,31,33,341,47,48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-794 (toliau - Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79,124,146,477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 bei Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, teikia šiuos pasiūlymus:

1. Įstatymo projekte bei apskritai Visuomenės informavimo įstatyme vienas iš požymių apibrėžiantis reguliuojamų subjektų ratą yra, tai, kad paslauga turi būti teikiama „Lietuvos Respublikos vartotojams“. Kadangi pati sąvoka (požymis) nėra aiški bei tokį požymį gali atitikti bet kuris subjektas teikiantis paslaugas internete (minėtiems subjektams yra keliami reikalavimai atlikti tam tikrus veiksmus arba gali būti pritaikytos įvairios sankcijos, įskaitant ir blokavimą), rekomenduojame sąvoką patikslinti (Įstatymo projekte arba užtikrinimo tvarkoje) detalesniais požymiais pvz.: naudojamas lt. domenas, puslapis yra Lietuvių kalba, atsiskaitymai yra pritaikyti Lietuvos rinkai, taisyklės yra pritaikytos Lietuvos teisiniai sistemai ir pan.

Nepritarti

Komisija dėl šio reguliuojamų subjektų ratą apibrėžiančio požymio nustatymo jau yra turėjusi praktikos, taip pat ir teisminės. Komisija šio požymio nustatymui rėmėsi tokiais kriterijais: išskirtinai Lietuvos auditorijai pritaikytų programų skleidimas, informacijos interneto svetainėje pateikimas lietuvių kalba, tame tarpe ir naudojimosi taisyklių, naudojamas domenas lt. Atsižvelgiant į jau susiklosčiusią praktiką manytina, kad nėra būtinybės įvesti papildomus kriterijus reguliuojamų subjektų ratui apibrėžti siūlomame projekte. Jei tokia būtinybė atsirastų, papildomus kriterijus būtų galima įtraukti į Įstatymo projekte numatytą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamą Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarką.

2.

Informacinės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos

2017-06-23

 

 

 

2. Rekomenduojame įvertinti, ar apie priimamus pakeitimus nereikia informuoti Europos Komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“.

Nepritarti

Šis klausimas buvo apsvarstytas Komiteto 2017-10-11 posėdyje.

3.

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

2017-07-14

 

 

 

Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, įvertinusi Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. S-433 nuomonei pareikšti pateiktus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 2, 31, 33, 341, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-794, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 ir Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo Nr. 1-1571 6 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, informuoja, kad pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų minėtiems projektams neturi.

Pritarti

 

4.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

2017-07-31

 

 

 

Atsakydama į Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2017 m. liepos 21 d. raštą Nr. S2-1944 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projekto“, kuriuo yra teikiamas derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2,31,33,341,47,48 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-794 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-795“ projektas (toliau - Nutarimo projektas), Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau - Komisija) informuoja, kad pagal kompetenciją išnagrinėjo Nutarimo projektą ir teikia šias pastabas:

1) nepritariame Nutarimo projektu teikiamoms pastaboms dėl teisinio reguliavimo tobulinimo, kuriomis pažymima, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 2, 31, 33,

341,47,48 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-794 (toliau - Įstatymo projektas) 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis siūlomos priemonės galimai yra neteisėtai paslaugų laisves ribojančio poveikio. Pažymėtina, kad Įstatymo projekto minėtomis nuostatomis siekiama riboti ne paslaugas, bet neteisėtą televizijos programų platinimo internete veiklą t.y. siūlomomis priemonėmis numatoma riboti subjektų, kurie nepraneša Komisijai apie savo veiklos pradžią veiklą, tačiau televizijos programų platinimo paslaugos vartotojams bus laisvai prieinamos iš kitų tiekėjų, kurie šią veiklą vykdo teisėtai t.y. yra pranešę Komisijai apie savo veiklą. Papildomai pažymėtina, kad televizijos programų platinimo internete paslaugos nėra laikomos nei audiovizualinėmis žiniasklaidos paslaugomis nei elektroninių ryšių paslaugomis, todėl nepatenka į Direktyvomis reguliuojamų paslaugų apimtį. Komisijos nuomone, televizijos programų platinimo internete paslaugos priklauso nacionalinės teisės reguliavimo sričiai, todėl reikalavimai tokių paslaugų teikimui laisvai gali būti nustatomi nacionaliniuose teisės aktuose.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 33 straipsnio 14 dalyje televizijos programų ir (ar) atskirų programų platintojams internete yra numatyta prievolė pranešti apie savo veiklą Komisijai. Komisija vykdydama šių subjektų veiklos priežiūrą bei siekdama įgyvendinti minėtą įstatyminę nuostatą, visų pirma kreipiasi į jai žinomus tokią veiklą vykdančius subjektus su prašymu pateikti pranešimą, subjektui nereaguojant, Komisija kreipiasi pakartotinai, ir tik išnaudojusi visas priemones, surašo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kreipiasi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl neteisėtos veiklos nutraukimo. Analogiška procedūra būtų taikoma ir Įstatymo projekto 6 straipsnio įgyvendinimo atveju, be to, papildomi reikalavimai šiai procedūrai, ar pagrindai, kada ją reikėtų taikyti, galėtų būti numatyti ir Įstatymo projekto

6 straipsnio 4 dalyje numatytoje Galimybių pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, panaikinimo užtikrinimo tvarkoje, kurią tvirtintų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Manytina, kad ši tvarka yra visiškai proporcinga siekiant užtikrinti vienodas veiklos sąlygas visiems rinkos subjektams.

Pritarti

 

5.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

2017-07-31

 

 

 

2) atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projektas 2017 m. gegužės 24 d. buvo svarstytas Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto posėdyje, kurio metu buvo priimtas sprendimas suderinti Įstatymo 2 projektą su Kultūros ministerija ir Lietuvos kabelinių televizijų asociacija. Vykdydama šį sprendimą, Komisija 2017 m. gegužės 26 d. organizavo posėdį, kuriame su Kultūros ministerijos bei Kabelinių televizijų asociacijos atstovais aptarė ginčytinas Įstatymo projekto nuostatas ir suderintą Įstatymo projektą pakartotinai pateikė Kultūros komitetui. Įstatymo projektas pakartotinai Kultūros komitete svarstytas 2017 m. gegužės 31d. Minėto posėdžio metu Kultūros ministerijos atstovai pažymėjo, kad jie pagal kompetenciją neprieštarauja Įstatymo projekto nuostatoms, tačiau siūlo papildomai suderinti su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Susisiekimo ministerijos (toliau - IVPK) ir Ryšių reguliavimo tarnyba (toliau - RRT). Atsižvelgdamas į Kultūros ministerijos siūlymą, Kultūros komitetas priėmė protokolinį sprendimą Nr. 121-P-26, kuriuo siūloma Komisijai kreiptis į IVPK ir RRT prašant pateikti nuomonę dėl Komisijos parengto Įstatymo projekto. Vykdydama protokolinį Kultūros komiteto protokolinį sprendimą, Komisija 2017 m. birželio 6 d. raštu Nr. S-433 kreipėsi į minėtas institucijas dėl nuomonių pateikimo. RRT savo rašte nurodė, kad pastabų ir pasiūlymų Įstatymo projektui neturi, o IVPK pateikė tam tikrus siūlymus, kuriuos Įstatymo projekto svarstymo metu galima būtų įvertinti. RRT ir IVPK raštus Komisija savo 2017 m. liepos 14 d. raštu Nr. S-520 yra pateikusi Kultūros ministerijai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisijai neaišku, kokiomis konkrečiai Europos Sąjungos ar nacionalinių teisės aktų nuostatomis grindžiamos Nutarimo projekte išdėstytos pastabos dėl Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse išdėstyto teisinio reguliavimo, kaip galimai neteisėto paslaugų laisves ribojančio poveikio, ir kaip konkrečiai siūloma Šį teisinį reguliavimą tobulinti siekiant Įstatymo projektu numatyto tikslo, kuriam Kultūros ministerija iš esmės pritaria.

Atsižvelgti

 

6.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija

2017-10-19

 

 

 

Atsižvelgdama į Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos (toliau - IVPK) 2017 m. birželio 6 d. rašte Nr. S-433 pateiktą rekomendaciją įvertinti, ar apie Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. 1-1418 17, 19, 22, 24, 341, 49,50 i-1418 2,31,33,341, 47,48 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-794 (toliau-Įstatymo projektas) svarstomus pakeitimus nereikia informuoti Europos Komisijos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos radijo ir televizijos komisija (toliau - Komisija) pakartotinai atkreipia dėmesį į tam tikrus Įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo aspektus:

1) šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau Įstatymas) 33 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad asmenys, norintys Lietuvos Respublikoje verstis nelicencijuojama radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo veikla, retransliuotojai, kurie radijo ir (ar) televizijos programoms retransliuoti nenaudos radijo dažnių skyrimo radijo ir televizijos programoms transliuoti ir siųsti plane numatytų radijo dažnių (kanalų), taip pat kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai prieš pradėdami šią veiklą privalo Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklėse nustatyta tvarka pranešti apie tai Komisijai. Pažymėtina, kad aukščiau išdėstytas įpareigojimas pranešti Komisijai apie vykdomą nelicencijuojamą radijo ir televizijos programų platinimo veiklą nėra laikytinas tokios veiklos ribojimu ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisiniams reguliavimui. Šį faktą patvirtino ir Vilniaus apygardos administracinis teismas spręsdamas administracinę bylą Nr. el-2284-189/2017.

Papildomai pažymėtina, kad galiojančio Įstatymo 48 straipsnio 5 dalies 2 punkte Komisijai yra nustatyta teisė kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete veiklos, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikimo ir kitokios neteisėtos veiklos nutraukimo, jeigu asmenys, vykdantys nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų platinimo veiklą, pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Komisijai Įstatymo nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigtina, kad Įstatyme jau šiuo metu yra nustatyta galimybė nutraukti neteisėtą televizijos programų platinimo veiklą. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomu Įstatymo projekto 6 straipsnio reglamentavimu siekiama įtvirtinti papildomas priemones neteisėtos televizijos programų platinimo veiklos užkardymui, t. y. tais atvejais, kai subjektas vykdo neteisėtą veiklą, nebendradarbiauja su Komisija dėl tokios veiklos tinkamo vykdymo ir tol, kol vyksta teisminis ginčas dėl neteisėtos veiklos nutraukimo, Komisija vadovaudamasi siūlomomis Įstatymo projekto 6 straipsnio nuostatomis, turėtų galimybę taikyti papildomas priemones, t. y. kreiptis į informacijos prieglobos tiekėjus dėl atitinkamos informacijos ribojimo. Pažymėtina, kad tokios priemonės taikymas ypač aktualus tais 2 atvejais, kai yra skleidžiama Įstatymo 19 straipsnyje įvardinta draudžiama skleisti informacija, kurioje raginama prievarta keisti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, skatinama kėsintis į Lietuvos Respublikos suverenitetą, jos teritorijos vientisumą, politinę nepriklausomybę, skleidžiama karo propaganda, kurstomas karas ar neapykanta, tyčiojimasis, niekinimas, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu ir kita.

2) siekiant užtikrinti Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlomos priemonės proporcingumą ir pagrįstumą, minėtame straipsnyje Komisijai prieš priimant sprendimą duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų tiekėjams, yra numatyta pareiga kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Komisijos veiksmų sankcionavimo.

3) pažymėtina, kad Įstatymo projekto 6 straipsnyje siūlomos teisinio reguliavimo priemonės yra numatomos taikyti tik televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams paslaugų teikėjams. Atkreiptinas dėmesys, kad šios paslaugos nepatenka į Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų reguliavimo sritį, todėl šios direktyvos nuostatos jų reguliavimui nėra taikomos.

4) galiojančiame Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo 207 straipsnyje panašaus pobūdžio teisės duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjams ir (ar) tinklo paslaugų teikėjams skubiai pašalinti informacijos prieglobos paslaugų teikėjo saugomą informaciją yra suteiktos Lošimų priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atliekant nelegalios nuotolinių lošimų veiklos kontrolės funkcijas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą galiojantį teisinį reglamentavimą, manytina, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra pagrįstas siekiant užtikrinti tinkamą televizijos programų platinimo veiklos vykdymą bei pagrindinių visuomenės informavimo principų laikymąsi, neprieštarauja Audiovizualinių žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatoms, todėl nėra tikslingąjį teikti notifikavimui Europos Komisijai.

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-08-23

6

(48)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2, 3

(6,7)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 341, 47, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-794 (toliau – Projektas Nr. XIIIP-794) ir pateikti pastabas dėl teisinio reguliavimo tobulinimo:

1.1. Projekto Nr. XIIIP-794 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse (4 dalyje siūloma nustatyti panaikinimo užtikrinimo tvarką) siūlomos priemonės (Lietuvos radijo ir televizijos komisijai suteikiamos teisės su Vilniaus apygardos administracinio teismo leidimu duoti privalomus nurodymus informacijos prieglobos paslaugų teikėjui skubiai pašalinti jo saugomą informaciją, kuri naudojama siekiant vykdyti nepraneštą veiklą, arba panaikinti galimybę šią informaciją pasiekti ir duoti privalomus nurodymus tinklo paslaugų teikėjui panaikinti galimybę pasiekti informaciją, kuri naudojama vykdant veiklą, apie kurią nebuvo pranešta teisės aktų nustatyta tvarka) neproporcingai riboja paslaugų laisves. Europos Sąjungoje draudžiami laisvės teikti (elektroninių ryšių, informacinės visuomenės, visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis ar kt.) paslaugas apribojimai, nebent jie gali būti pateisinti Europos Sąjungos teisės aktuose nurodytais arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje suformuluotais pagrindais ir yra proporcingi siekiamam tikslui. Projekte Nr. XIIIP-794 nėra numatytas privalomas paslaugų ribojimo pagrindas (pavyzdžiui, viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar kt.), jame remiamasi faktu, kad asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, pradėjo vykdyti veiklą nepranešę Lietuvos radijo ir televizijos komisijai. Net ir sutikus, kad nurodytas pagrindas yra tinkamas, poveikio priemonės būtų neproporcingos siekiamam tikslui. Taip būtų ribojama ne tik asmenų, nepranešusių apie veiklą Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, paslauga, bet ir informacijos prieglobos ir (ar) tinklo paslaugų teikėjų paslaugos.

Projekto Nr. XIIIP-794 6 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų poveikio priemonių taikymas vertintinas kaip neproporcingas atsižvelgiant ir į tai, kad Projekto XIIIP-794 2 straipsnio 2 dalimi siūloma griežtinti sąlygas Lietuvos radijo ir televizijos komisijai priimant sprendimą ne ilgiau kaip 3 mėnesiams sustabdyti transliavimo licencijos ir (ar) retransliuojamo turinio licencijos galiojimą (siūloma trumpinti laikotarpį, per kurį licencijos turėtojas turėtų nusižengti, ir didinti per šį laikotarpį galimų padaryti pažeidimų skaičių), motyvuojant, kad licencijos galiojimo sustabdymas yra viena griežčiausių galimų nuobaudų ir turi būti siekiama proporcingumo, o Projekto Nr. XIIIP-794 6 straipsnio 2 ir 3 dalimis siūloma neribotam laikotarpiui apriboti asmenų, nepranešusių apie savo veiklą Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, paslaugų teikimą dėl jų neatlikto procedūrinio reikalavimo – nepranešimo apie televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimą internete.

Nepritarti

1) Projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis siekiama riboti ne paslaugas, bet neteisėtą televizijos programų platinimo internete veiklą;

2) Atsižvelgiant į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-794  lydintįjį Administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 pagrindinis komitetas (Teisės ir teisėtvarkos komitetas) atmetė, su atmestu projektu besisiejantys Projekto Nr. XIIIP-794 2 str. 2 d. siūlomi pakeitimai yra nebeaktualūs.

 

 

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-08-23

6

(48)

1

(2)

 

(3)

 

1.2. Projekto Nr. XIIIP-794 6 straipsnio 1 dalyje siūlomas Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 3 punkto papildymas yra netikslingas, nes Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pareigūnai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 589 straipsnio 8 punktu, skiria nuobaudas ne tik už keičiamame Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytus nusižengimus, bet ir už įvairius kitus nusižengimus (pavyzdžiui, ANK 124, 146 straipsniuose nurodyti nusižengimai ir kt.). Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, siūloma galiojančio Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 2 dalies 3 punktą pakeisti į bendro pobūdžio nuostatą „Administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas“.

Pritarti

Komiteto siūloma formuluotė:

1.   Pakeisti 48 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) už transliavimo licencijoje ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir (ar) Komisijos sprendimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus sprendimus, nevykdymą, nepranešimą apie pradėtą vykdyti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą skirti Administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekseo nurodytas nuobaudas nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas;“.

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2017-08-23

5

(47)

1

(15)

 

 

1.3. Projekto Nr. XIIIP-794 5 straipsniu keičiama Visuomenės informavimo įstatymo 47 straipsnio 15 dalis, atsisakant Lietuvos radijo ir televizijos komisijos administracijos direktoriaus (toliau – Direktorius) pareigybės. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą, Direktorius skiriamas penkerių metų kadencijai. Atsižvelgiant į teisėtų lūkesčių principą, siūloma Projektą Nr. XIIIP-794 papildyti įgyvendinančiomis nuostatomis ir nustatyti, kad Projekto Nr. XIIIP-794 įsigaliojimo metu pareigas einantis Direktorius baigia kadenciją, kuriai jis paskirtas, ir naujas Direktorius nebeskiriamas.

Nepritarti

 

Asmens, šiuo metu einančio administracijos direktoriaus pareigas, teisėti lūkesčiai nebus pažeisti, nes  siūloma nuostata įsigalios 2019 m. sausio 1 d., kuomet ir baigsis jo kadencija.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nepaskirta.

7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Kultūros komitetas

2017-11-22

1

(2)

 

(69)

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII‑396, kuriuo keitėsi Įstatymo 2 straipsnio dalių numeracija, būtina patikslinti Projekto Nr. XIIIP-794 1 straipsniu keičiamos Įstatymo 2 straipsnio dalies numeraciją.

Pasiūlymas:

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnio 69 dalį ir ją išdėstyti taip:

„69. Televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslauga – transliuojamų televizijos programų ar atskirų programų parinkimas, teikimas skleisti ir tuo pačiu metu nepakeistų skleidimas visuomenei, jas priimant ir tuo pačiu metu nepakeistas skleidžiant visuomenei internete, įskaitant apsaugotų televizijos programų ar atskirų programų skleidimą visuomenei internete naudojant sąlyginę prieigą.“

Pritarti

 

2.

Kultūros komitetas

2017-11-22

2

(31)

 

(11)

 

(2)

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Projekto Nr. XIIIP-794  lydintįjį Administracinių nusižengimų kodekso 79, 124, 146, 477, 548 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-795 pagrindinis komitetas (Teisės ir teisėtvarkos komitetas) atmetė, su atmestu projektu besisiejantys Projekto Nr. XIIIP‑794 2 str. 2 d. siūlomi pakeitimai yra nebeaktualūs.

Pasiūlymas:

2 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 11 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) pareiškėjui per paskutinius 12 mėnesių buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas arba pareiškėjo dalyviai yra dalyviai asmens, kuriam per paskutinius 12 mėnesių buvo panaikintas transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas, išskyrus atvejus, kai transliavimo licencijos arba retransliuojamo turinio licencijos galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio 16 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu;“.

Pritarti

 

3.

Kultūros komitetas

2017-11-22

6

(48)

1

(2)

 

(3)

 

Pasiūlymas:

„3) už transliavimo licencijoje ir (ar) retransliuojamo turinio licencijoje nurodytų reikalavimų pažeidimą ir (ar) Komisijos sprendimų, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytus sprendimus, nevykdymą, nepranešimą apie pradėtą vykdyti nelicencijuojamą radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo, televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete Lietuvos Respublikos vartotojams veiklą skirti Administracinių teisės pažeidimų nusižengimų kodekseo nurodytas nuobaudas nustatytais atvejais skirti administracines nuobaudas;“.

Pritarti

 

4.

Kultūros komitetas

2017-11-22

6

(48)

3

(7)

 

 

N

Pasiūlymas:

3. Papildyti 48 straipsnį nauja 7 dalimi:

„7. Komisija, siekdama atlikti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus veiksmus, privalo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus. Šiame prašyme turi būti nurodytas įtariamą pažeidimą padariusio asmens vardas ir pavardė arba pavadinimas, įtariamo pažeidimo (įtariamų pažeidimų) pobūdis ir veiksmai, kuriuos numatoma atlikti. Vilniaus apygardos administracinis teismas prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį patenkinti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus arba atmesti šį prašymą. Prašymas išduoti leidimą atlikti veiksmus turi būti išnagrinėtas ir teismo nutartis priimta ne vėliau kaip per 72 valandas nuo prašymo išduoti leidimą atlikti veiksmus pateikimo momento. Jeigu Komisija nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus, ji turi teisę per 7 kalendorines dienas nuo šios nutarties priėmimo apskųsti nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarties atmesti prašymą išduoti leidimą atlikti veiksmus turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo Komisijos skundo priėmimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.“

Pritarti

 

5.

Kultūros komitetas

2017-11-22

6

(48)

5

(9-22)

 

 

Pasiūlymas:

5.    Buvusias 48 straipsnio 6–19 dalis laikyti atitinkamai 9–22 dalimis.

Pritarti

 

6.

Kultūros komitetas

2017-11-22

6

(48)

6

(12)

 

 

Pasiūlymas:

6.    Pakeisti 48 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. 12. Konkretus baudos dydis nustatomas įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 6, 7, 8 9, 10, 11 dalyse. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.“

Pritarti

 

7.

Kultūros komitetas

2017-11-22

7

1, 3

 

 

Pasiūlymas:

7        straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį ir 5 straipsnį, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 5 straipsnis įsigalioja 2019 m. sausio 1 d.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

Pritarti

 

 

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 341, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo  įstatymo projektui Nr. XIIIP-794(2) ir komiteto išvadai.

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Kernagis arba S. Tumėnas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                             Ramūnas Karbauskis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė