LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Audito komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMOS IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBĖS ĮMONIŲ ĮSTATYMO NR. I-772 16 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-1867(2)

2018-05-23 Nr. 141-P-14

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Petras Gražulis,
Aušra Maldeikienė, Gintaras Vaičekauskas.

Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Banytė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, Jolanta Zibavičiūtė, padėjėja Lina Virgailytė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Atskaitomybės, audito, turto vertinimo ir nemokumo politikos departamento direktorė Ingrida Muckutė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-05-18	3	2			Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą – Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 2 straipsnio nuostatos taikomos 2018 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių įmonių finansinių ataskaitų rinkinių auditams. Taigi, projektu įstatyme siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos galiotų teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo, t.y., kai į 2019 m. rengiamas ataskaitas pateks ir 2018 m. laikotarpis iki šio įstatymo įsigaliojimo. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1862(2) 16 straipsnio 5 dalyje dėstoma analogiška nuostata dėl konsoliduotųjų metinių (pabraukta mūsų) finansinių ataskaitų rinkinių auditų. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.	Nepritarti	Argumentai: Konstitucinis Teismas savo doktrinoje ne kartą konstatavo, kad nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas). Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų būti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, būtų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą. Pažymėtina, kad Projekte Nr. XIIIP-1867(2) siūloma suvienodinti valstybės ir savivaldybės įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito tvarką. Savivaldybės įmonės pagal naują reguliavimą įgis pareigą už praėjusius 2018 metus atlikti finansinių ataskaitų auditą 2019 metais. Taigi, Projektu Nr. XIIIP-1867(2) nėra įsiterpiama į jau pasibaigusius teisinius santykius, priešingai, nustatomas į ateitį galiosiantis reguliavimas, nes pareiga bus praktiškai pradedama įgyvendinti tik 2019 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 ir 321 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-1862(2) 16 straipsnio 5 dalį viešojo sektoriaus subjektai yra viešosios įstaigos, o šis įstatymas yra taikomas tik valstybės ir savivaldybės įmonėms. Šių projektų nuostatos tarpusavyje nederintinos, nes yra taikomos skirtingiems teisiniams subjektams.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2018-05-18

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą –

Projekto 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 2 straipsnio nuostatos taikomos 2018 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių ataskaitinių laikotarpių įmonių finansinių ataskaitų rinkinių auditams. Taigi, projektu įstatyme siūloma nustatyti, kad šio įstatymo nuostatos galiotų teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo, t.y., kai į 2019 m. rengiamas ataskaitas pateks ir 2018 m. laikotarpis iki šio įstatymo įsigaliojimo. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad galioja tik paskelbti įstatymai. Konstitucijos 7 straipsnio 2 dalyje atsispindi teisės principas, kad paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, – svarbi teisinio tikrumo prielaida, esminis teisės viešpatavimo, teisinės valstybės elementas. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams, inter alia tai, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit) (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimai); teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kartu su šiuo projektu teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1862(2) 16 straipsnio 5 dalyje dėstoma analogiška nuostata dėl konsoliduotųjų metinių (pabraukta mūsų) finansinių ataskaitų rinkinių auditų. Projektų nuostatos derintinos tarpusavyje.

Nepritarti

Argumentai:

Konstitucinis Teismas savo doktrinoje ne kartą konstatavo, kad nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų įsiterpta į jau pasibaigusius teisinius santykius (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutarimas). Tokiu reguliavimu, kuriuo teisės normos galėtų būti pakeistos, kai reguliuojami santykiai jau yra baigti, būtų sudarytos prielaidos paneigti asmenų teisėtus lūkesčius, teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, konstitucinį teisingumo principą.

Pažymėtina, kad Projekte Nr. XIIIP-1867(2) siūloma suvienodinti valstybės ir savivaldybės įmonių metinių finansinių ataskaitų rinkinių audito tvarką. Savivaldybės įmonės pagal naują reguliavimą įgis pareigą už praėjusius 2018 metus atlikti finansinių ataskaitų auditą 2019 metais. Taigi, Projektu Nr. XIIIP-1867(2) nėra įsiterpiama į jau pasibaigusius teisinius santykius, priešingai, nustatomas į ateitį galiosiantis reguliavimas, nes pareiga bus praktiškai pradedama įgyvendinti tik 2019 metais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1, 2, 16, 19, 20, 22, 23, 30, 31, 32, 33 ir 35 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 221 ir 321 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-1862(2)
16 straipsnio 5 dalį viešojo sektoriaus subjektai yra viešosios įstaigos, o šis įstatymas yra taikomas tik valstybės ir savivaldybės įmonėms. Šių projektų nuostatos tarpusavyje nederintinos, nes yra taikomos skirtingiems teisiniams subjektams.

4. Balsavimo rezultatai: už –5, prieš –0, susilaikė –0.

Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė

(Komiteto biuro patarėja Modesta Banytė)