LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 269
STENOGRAMA
2015 m. rugsėjo 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas K. KOMSKIS
PIRMININKAS (K. KOMSKIS, TTF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Rugsėjo 15 d. vakarinį posėdį skelbiu pradėtą. (Gongas)
Prašau registruotis.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai.
15.00 val.
Tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. X-1207 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-1551(2) (pateikimas)
Kolegos, pradedame popietinės darbotvarkės pirmąjį 2-1 klausimą – projektas Nr. XIP‑1551(2). Pranešėjas – žemės ūkio viceministras S. Cironka. Prašom į tribūną.
G. S. CIRONKA. Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai. Išties šiandien noriu labai trumpai pristatyti Lietuvos Respublikos tautinio paveldo produktų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Šitas įstatymas buvo priimtas 2007 m., bet po to pradėjus rengti įstatymo lydimuosius aktus, paaiškėjo, kad įstatymas nėra tobulas ir kad iš tikrųjų reikia tobulinti. Glaudžiai pradėjus darbą su socialiniais partneriais, nuo 2012 m. šitas įstatymas buvo tobulinamas.
Pagrindinės sritys, kuriose buvo atlikti darbai ir kas buvo tvarkoma ir keičiama. Pirmiausia buvo siekiama reglamentuoti Žemės ūkio ministerijos ir jos įgaliotos institucijos funkcijas. Buvo siekiama patikslinti nuostatas ir sąvokas, aiškiai išdėstyti valstybės paramos teikimo tradiciniams amatininkams formas ir finansavimo šaltinius, numatyti atsakomybę už įstatymo pažeidimus. Įvertinus visus šituos siekius yra parengta nauja įstatymo redakcija. Dėl šitos parengtos įstatymo redakcijos yra gauta Seimo Teisės departamento pažyma su tam tikrom pastabom ir pasiūlymais. Galutinai svarstydami mes turėsime atsižvelgti į šituos gautus pasiūlymus. Tai tiek gal trumpai.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Klausia G. Jakavonis. Prašom.
G. JAKAVONIS (DPF). Dėkui pirmininkui. Gerbiamasis pranešėjau, labai konkretus trumpas klausimas, ar pagal šitą įstatymo versiją bus įteisinta naminės degtinės gamyba, ar…
G. S. CIRONKA. Iš tiesų įstatymas tiesiogiai pats nieko neįteisina, nes, kaip matote, įstatyme yra taryba ir ekspertų komisija. Ekspertų komisija surenka paraiškas ir tada pati ekspertų komisija priima sprendimus, ar iš tikrųjų pateiktose paraiškose produktai, paslaugos atitinka tautinio paveldo reikalavimus ir sąvokas. Jeigu tie dalykai atitinka, galimybė yra.
PIRMININKAS. Klausia B. Pauža.
B. PAUŽA (LSDPF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis viceministre, kadangi šitas įstatymas apima labai platų ratą įvairių visuomeninių organizacijų, prašau pasakyti, jūs minėjote pristatydamas, kad buvo suderinta, bet ar tai buvo suderinta su visomis, nes jų, žinau, yra labai daug? Sakykite, ar čia patenka mokesčių, rinkliavų lengvatos, nes pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme nustatytas lengvatas rinkliavų lengvatos yra atskira paramos forma, kurios neapima finansinė parama? Prašau pasakyti, kaip čia su finansais?
G. S. CIRONKA. Šitoje vietoje jūsų klausimas lygiai taip pat sutampa su Seimo Teisės departamento pastaba, kad būtent reikia aiškiau apibrėžti ir aiškiau aprašyti, ar šitos lengvatos patenka, ar nepatenka. Čia, aš manau, mes dar turėsime padirbėti, nes įstatyme kol kas aiškiai tai nėra apibrėžta
PIRMININKAS. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, mano klausimas irgi buvo iš finansų. Tie dydžiai, kurie numatyti aiškinamajame rašte, ar jie yra realūs, ar tiktai orientaciniai?
G. S. CIRONKA. Iš esmės šie dydžiai yra orientaciniai.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Ačiū, viceministre.
G. S. CIRONKA. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, motyvai. Motyvai už – G. Jakavonis. Prašau.
G. JAKAVONIS (DPF). Siūlau, kolegos, tik palaikyti šitą įstatymą, nes gyvename globalizmo sąlygomis, ir viskas, kas susiję su tautiškumu, net ir paveldas, turi būti saugomas mūsų. Jeigu mes to nepadarysime, vadinasi, už mus to niekas nepadarys.
PIRMININKAS. Kolega K. Glaveckas – prieš.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš, gerbiamieji kolegos, tikrai nepasisakau prieš. Noriu tik labai trumpai pasakyti, kad bet kuris įstatymas, jeigu jis yra susijęs su biudžetiniais pinigais, turi būti ganėtinai tikslus, o ne orientacinis. Todėl aš palinkėčiau, kad įstatymas svarstymo metu būtų pakoreguotas ir nustatyti tikslūs dydžiai, o ne kokie nors apvalūs ir menami. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Vyksta balsavimas.
Užsiregistravo 76 Seimo nariai, balsavo 76: už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Taigi įstatymo projektui pritarta po pateikimo.
Yra siūloma… (Balsai salėje) Ar galiu pabaigti? Pagrindiniu komitetu siūlomas Kaimo reikalų komitetas, papildomi – Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti spalio 15 d.
Dėl šito dalyko norėtų pasisakyti komiteto pirmininkas S. Bucevičius. Prašau.
S. BUCEVIČIUS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, kolegos, mes prašytume, kadangi prie paveldo niekada nebuvo papildomų komitetų, šįkart yra, ir ką profesorius K. Glaveckas arba viceministras išsakė abejones dėl patikslinimų, tai norėsime daryti klausymus, ir spalio 20 d. komitetas su papildomais bus pasiruošęs. Taigi prašyčiau spalio 20 d.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar galime pritarti komiteto pirmininko prašymui, kad būtų svarstoma spalio 20 d.? Galime. Ačiū. Pritarta.
Ar bendru sutarimu galime pritarti dėl komitetų ir svarstymo datos pakeitimo, kad būtų svarstoma spalio 20 d.? Galime. Ačiū.
Kolegos, kito klausimo negalime svarstyti, nes neturime pranešėjo J. Bernatonio, teisingumo ministro. Kadangi jo laikas yra truputį vėlesnis, darome 10 minučių pertrauką, kolegos. (Balsai salėje) Registruotis dar norite? Gerai, registruokitės. 10 minučių pertrauka, taigi 15.20 val. renkamės į salę. Prašau.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma, bet kai užsiregistruos. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Ano posėdžio pradžioje Seimo Pirmininkė taip bravūriškai mestelėjo, kad Seimo nariai nenori dirbti. Aš manau, tai, ką mes turime dabar, tikrai nėra Seimo narių nenoro dirbti išraiška. Man atrodo, kad Seimo Pirmininkė tikrai nesugeba planuoti Seimo posėdžių darbotvarkių. Tikrai manau, visuomenei keistai atrodome, kad šitaip pradėjome sesiją. Yra tų projektų bene rekordinis skaičius, tai kodėl negalima daugiau įrašyti į rezervą, o dabar tokios pertraukos, na, keistai atrodo. Palinkėčiau Seimo Pirmininkei kaip nors geriau atlikti savo pareigas.
PIRMININKAS. Ačiū. Mes perduosime. K. Daukšys. Iš tiesų reikia pasakyti, kad visas blokas, du blokai dėl vidaus reikalų ministro buvo išbraukti, ir būtume per tą laiką tikrai nespėję. K. Daukšys. Prašau.
K. DAUKŠYS (DPF). Aš tą ir norėjau pasakyti, kad Seimo Pirmininkė per daug buvo suplanavusi. Esmė yra ta, kad vienas ministras neatvyko pristatyti, o kitas dalykas, mes, kolegos, greitai dirbame, greitai išnagrinėjome tuos klausimus, kurie yra. Kas čia blogo? Ne forma, o turinys svarbiausia.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, 10 minučių pertrauka.
Pertrauka
15.20 val.
Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektas Nr. XIP-2017(4), Civilinio kodekso 2.18, 2.19, 3.8, 3.18, 3.24, 3.37, 3.66, 3.138, 3.139, 3.140, 3.142, 3.143, 3.144, 3.145, 3.147, 3.152, 3.157, 3.167, 3.220, 4.255 straipsnių pakeitimo, 3.19, 3.20, 3.21, 3.22, 3.23, 3.25 straipsnių ir Kodekso trečiosios knygos VIII dalies pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIP-2018(4), Civilinio proceso kodekso 385, 390, 392, 399, 444, 448, 453, 461, 487, 514, 516 ir 541 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP‑2019(4), Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2020(4), Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1726 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2021(4), Gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2022(4), Konsulinio statuto Nr. I-886 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2023(4), Konsulinio mokesčio įstatymo Nr. I-509 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-2024(4), Žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo Nr. VIII-157 15 ir 151 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4664(3), Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 6, 13, 16 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4665(3), Vaiko gimimo momento nustatymo įstatymo Nr. IX-837 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4666(3), Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo Nr. XII-1519 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4667(3), Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I‑348 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4669(3), Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-4670(3), Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3329 (pateikimas)
PIRMININKAS. Kolegos, pertrauka baigta. Svarstysime toliau darbotvarkės klausimus. 2-3a klausimas ir su juo susijęs visas blokas iki 2-3o, tai Nr. XIP-2017, Nr. XIP-2018, Nr. XIP-2019, Nr. XIP-2020, Nr. XIP-2021, Nr. XIP-2022, Nr. XIP-2023, Nr. XIP-2024, Nr. XIP-4664, Nr. XIP-4665, Nr. XIP-4666, Nr. XIP-4667, Nr. XIP-4669, Nr. XIP-4670 ir Nr. XIIP-3329. Šiuos klausimus pristato teisingumo ministras J. Bernatonis. Prašom į tribūną.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, įstatymų projektų tikslas – civilinės būklės aktų registravimą padaryti efektyvesnį ir patogesnį vartotojams, sumažinti administracinę naštą ir užtikrinti paslaugų teikimą vieno langelio principu. Siūloma nustatyti, kad kai kuriuos civilinės būklės aktus registruotų civilinės metrikacijos įstaiga savo iniciatyva, remdamasi atitinkamų įstaigų ar institucijų elektroninių ryšių priemonėmis jai persiųstais dokumentais. Asmeniui pačiam nereikėtų atvykti į civilinės metrikacijos įstaigą, o jo civilinė būklė būtų registruojama remiantis institucijos, konstatavusios tam tikrą civilinę būklę elektroninių ryšių priemonėmis persiųstais dokumentais be atskiro asmens kreipimosi.
Dauguma dokumentų bus gaunama iš sveikatos priežiūros įstaigų, o prielaidas tokiam dokumentų judėjimui sudarys įgyvendinama elektroninė sveikatos sistema. Taip pat atsisakoma civilinės būklės akto įrašų įregistravimo liudijimų išdavimo, tačiau asmuo turės teisę gauti civilinės būklės akto išrašus. Valstybės institucijos savo sprendimams priimti informaciją apie asmens civilinę būklę gaus tiesiogiai iš Gyventojų registro.
Taigi siūlomi pakeitimai sudarys sąlygas sukurti tokią sistemą, kai dokumentai, įrodantys tam tikrą veiksmą ar įvykį, bus perduoti civilinės metrikacijos įstaigoms tiesiogiai elektroniniais ryšiais, ir šios dokumentus sudariusių įstaigų civilinių būklių aktų registravimo paslaugos galės būti suteikiamos elektroniniu būdu.
Pastebėtina, kad teikiamus projektus Vyriausybė jau buvo pateikusi Seimui, tačiau Seimas grąžino juos tobulinti. Atsižvelgiant į tai, projekte, lyginant su ankstesniu jo variantu, atsisakyta buvusios nuostatos dėl lyties pakeitimo įregistravimo. Lyties pakeitimo registravimo klausimai bus sprendžiami atskiru Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymu, kurio projektas šiuo metu jau yra Vyriausybėje. Atsisakyta nuostatos dėl norinčių susituokti asmenų sveikatos tikrinimo, ji buvo rekomendacinio, o ne privalomo pobūdžio. Projektas papildytas atsisakymu įregistruoti ar įtraukti į apskaitą civilinės būklės aktą… pagrindais; papildytas nuostatomis, sudarančiomis galimybę pabėgėliams ir papildomą apsaugą gavusiems asmenims, norintiems susituokti Lietuvos Respublikoje, tačiau negalintiems pateikti iš savo kilmės valstybės pažymos apie kliūčių sudaryti santuoką nebuvimą, pateikti deklaraciją, kurią patvirtintų, nors nėra kliūčių sudaryti santuoką; papildytas nuostatomis, numatančiomis duomenų iš Gyventojų registro gavimą.
Taigi atsižvelgta į visas pastabas, kurios buvo Seime ir dėl kurių projektai buvo grąžinti Vyriausybei tobulinti. Paminėtina ir viena nauja nuostata Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekto, čia numatoma galimybė vaikui, kurio tėvų pavardės yra skirtingos, suteikti dvigubą pavardę, sudarytą iš sujungtų vaiko tėvų pavardžių. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Kolegos, klausti yra užsirašę 16 Seimo narių ir visi jie galės, nes svarstome iš tiesų didžiulį bloką, tai net 15 įstatymų projektų. Taigi pirmas klausia J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, kur jūs plačiausiai kalbėjote dėl elektroninių dalykų, manau, visi pritartų tokioms nuostatoms. Bet jūs puikiai žinote, kad aštriausiai visuomenėje yra diskutuojami partnerystės, lyties keitimo klausimai. Gal jūs galėtumėte pasakyti detaliai, kaip dabar bus sprendžiami partnerystės klausimai? Ir ar aš teisingai supratau, kad jūs siūlote labai paprastą lyties keitimo procedūrą, kai užteks gydytojo pažymos ir jokio teismo, jokio apsigalvojimo laikotarpio, paprastuoju būdu tai būtų galima spręsti?
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš kviesčiau kolegas Seimo narius susipažinti su teikiamais projektais. Apie lyties keitimo klausimus šiuose projektuose nieko nėra. Praeitą kartą, kai mes norėjome išspręsti visas problemas iš karto, projektai buvo grąžinti, ir mes praradome pusantrų metų laiko, kai žmonės galėjo naudotis informacinėmis paslaugomis ir atsisakyti popieriukų nešiojimo po valstybės institucijas. Todėl šį kartą mes teikiame taip išgrynintus projektus, kuriuose nėra tų klausimų, kurie buvo abejotini Seime arba dėl kurių Seimas nepritarė buvusiems projektams. O dėl jūsų keliamų klausimų, kurie iš tiesų visuomenėje yra diskutuojami ir labai įdomūs, jie bus pateikti atskirais projektais ir tuomet Seimas galės apsispręsti, netrukdydamas viso pažangos proceso.
PIRMININKAS. Klausia V. M. Čigriejienė.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, nežinau, užsirašiau, lyg ir kitokie buvo numeriai, ir tuos klausimus kitaip suformulavau. Sakykite, ar į jūsų kompetenciją šiuo metu įeina atsakyti dėl žmonių palaikų laidojimo ir žmogaus mirties nustatymo, ar jūs toliau teiksite? Pateikėte, taip, bet žinote, čia ne…
J. BERNATONIS (LSDPF). Čia pataisos susijusios su civilinės būklės registravimu. Jeigu plačiau norėtumėte nagrinėti, tai tas klausimas yra daugiau Sveikatos apsaugos ministerijos kompetencija, ir aš galėčiau atsakyti tik iš bendro išsilavinimo. O jeigu kalbame apie mirties būklės registraciją, tai galime apie tai kalbėti.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Aš galiu tada suformuluoti klausimą. Jūs sakote, kad draudžiama kremuoti žmogaus palaikus jo mirties dieną ir kad galima balzamuoti tik gavus medicininį jo mirties liudijimą, viskas teisingai. Prašom pasakyti, kada yra neaiškus atvejis ir išduodamas laikinas mirties liudijimas, kada atlikus gilesnį patohistologinį ar teismo medicininį tyrimą bus išduodamas tikrasis, ne laikinasis medicininis liudijimas, tai kremuoti irgi negalima. Kaip jums atrodo? Ir dėl žmogaus…
J. BERNATONIS (LSDPF). Laikinasis liudijimas išduodamas, kad šioje sudėtingoje situacijoje neapsunkintume artimųjų ir taip jiems skaudžią valandą ir kad būtų galima pagerbti velionį ir atitinkamai palaidoti, bet tik tuomet, kai jau atliktas atitinkamas tyrimas ir to tyrimo rezultatai jau būtų įrašyti į galutinį mirties liudijimą. Suprantama, kad gali būti ir sudėtingesnių atskirų atvejų, todėl ir skirtas laikinasis liudijimas ir galutinis.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aišku, būtų gerai, kad jūs patikslintumėte, kaip dabar bus reglamentuojamas lyties keitimas, nes mano supratimu, jūs išbraukėte vieną nuostatą, kuri dabar šitą tvarką sutvarko per teismus, bet jos nelieka. Tada bus natūrali gydytojų tvarka. Jeigu galite, patikslinkite. Bet klausimas būtų dėl nuostatų, susijusių su santuoka. Šios nuostatos buvo kodekse, bet jūs perkėlėte į kitus įstatymus. Ar tai nėra tam tikras lengvesnis būdas, tiesiamas kelias lengvesniam nuostatų keitimui, nes kodekso normos yra daug stipresnės, jos labiau gina mūsų principus negu įstatymo nuostatos, kurias galima lengviau pakeisti?
J. BERNATONIS (LSDPF). Pirmiausia dėl lyties keitimo. Jūsų mėgstama tema norėčiau pasakyti, kad čia mes to klausimo nesprendžiame. Yra mūsų Teisingumo ministerijos kartu su Sveikatos apsaugos ministerija parengti projektai, kurie dar bus svarstomi Vyriausybės. Todėl dabar Vyriausybės pozicijos aš išsakyti negaliu. Galutinis rezultatas bus po svarstymo, kuris turėtų būti šį mėnesį Vyriausybės posėdyje, prie kokios koncepcijos Vyriausybė apsistos.
Jei kalbėtume apie santuoką, tai kokių nors palengvinimų aš nelabai matau. Beje, šis projektas buvo derintas ir su Vyskupų Konferencija. Bažnyčia taip pat yra pasirengusi informaciją apie santuokas elektroniniu būdu perduoti atitinkamoms civilinės metrikacijos įstaigoms. Todėl pažangai pasirengę visi. Čia mes kalbame daugiau apie registravimą, elektroninę erdvę. Bet galbūt dar kokių nors klausimų kyla, galbūt aš ne iki galo supratau. Manau, kad bus galimybė padiskutuoti, kai svarstysime komitete, nes praeitą kartą beveik dvejus metus svarstėme tuos projektus.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamasis ministre, jūs beveik ir palietėte mano klausimą, kurį aš norėjau paklausti dėl bažnytinės santuokos. Kodėl prireikė? Iki šiol bažnytinė santuoka ir civilinė buvo lygiavertės, nereikėdavo duomenų siųsti. O dabar jau atsiranda. Santuoka registruojama, jei Bažnyčia persiunčia duomenis. Kodėl tas atsirado ir kam to reikia?
J. BERNATONIS (LSDPF). Ir dabar duomenys yra pateikiami civilinės metrikacijos įstaigai, kur mes turime bendrą santuokų registrą. Kaip jūs teisingai pasakėte, esant tradicinėms religijoms santuoka yra lygiavertė. Tai yra numatyta ir mūsų Konstitucijoje. Dabar duomenys yra pateikiami. Dabar žmogus turi paimti raštelį iš kunigo ir nunešti į civilinės metrikacijos įstaigą. O šiuo atveju tai bus perduota internetu.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRAF). Ačiū. Gerbiamasis ministre, noriu paklausti. Į daugelį klausimų jau atsakėte, bet vis dėlto, kai atsiranda įrašai civilinės būklės aktų pagal įsigaliojusį teismo sprendimą, ten yra numatoma galimybė teismui savo iniciatyva užregistruoti tuos aktus. Tuomet, aš suprantu, rinkliava nebus imama. Kaip bus su rinkliava? Ar nebus piktnaudžiaujama?
Taip pat šiuo metu valstybės rinkliava įskaitoma į savivaldybės biudžetą. Savivaldybės taip pat neteks tos rinkliavos dalies?
Ir dar vienas klausimas. Dabar turi teisę daugelį civilinės būklės aktų registruoti seniūnai, žmonėms patogu vietoje kreiptis ir t. t. Kaip atrodys pagal naują sistemą? Kur žmonės galės tai atlikti ir ar nebus toliau nuo namų ta paslauga?
J. BERNATONIS (LSDPF). Ne, šie įstatymai ir yra parengti tam, kad žmonės galėtų daug ką spręsti būdami namuose, prie savo kompiuterio, todėl apsunkinimo nėra.
Jei kalbame apie įkainius, tai mes orientavomės į tai, kad būtų kuo geriau žmonėms. Tokie yra mūsų programiniai tikslai. Bet suprantama, jei mes atsisakome įkainių, neimame iš žmonių pinigų, aš nežinau, ar savivaldybės tuo bus nepatenkintos. Aš manau, kad ir savivaldybės turėtų rūpintis žmonėmis. Man sunku pasakyti. Jūs kalbate apie kažkokį piktnaudžiavimą. Šiuose įstatymuose koks nors piktnaudžiavimas nėra numatytas. Tai jau jų įgyvendinimo problema ir yra kontrolės institucijos, kurios tai turėtų žiūrėti. Jei aš teisingai supratau jus. Jei ne, tai, sakau, mes diskutuosime ir komitete. Kai 2012 m. pabaigoje buvo pateikti projektai, tai buvo diskutuojama iki 2014 metų.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, išties man kilo abejonių, kodėl kai kurie lydimieji įstatymai keičiami dėl tokių smulkmenų? Pavyzdžiui, viename projekte jūs rašote, kad turi perduoti elektroninių ryšių priemonėmis informaciją nedelsiant, bet ne vėliau kaip kitą dieną. Tai gal ir reikia parašyti, kad ne vėliau kaip kitą dieną? Paskui dėl vaiko gimimo, šiuo metu įstatymuose pasakyta, kad gimimo liudijimą išduoda tik sveikatos priežiūros įstaigos, dabar jūs rašote, kad sudaro ir išduoda. Ką reiškia terminas sudaro gimimo liudijimą, padaro ar sudaro?
Noriu paklausti. Šiandien įstatyme parašyta, kad draudžiama kremuoti palaikus tą pačią dieną, kai yra išduotas mirties liudijimas. Jūs keičiate sąvoką, kad negalima kremuoti mirties dieną. Juk mirties diena ir liudijimo išdavimas gali skirtis savaite ir mėnesiu? Ar čia neatsiras spraga, kai bus nustatyta mirtis, bet liudijimo dar nebus ir kas nors, siekdamas užslėpti (na, aš sąmokslo teoriją sakau) kokius nors neaiškius tikslus, paims ir kremuos palaikus? Ar nemanote, kad kai kurių sąvokų nereikėtų arba reikėtų bent jau gerai apsvarstyti, ar jas tikslinga keisti?
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėl paskutinio klausimo noriu pasakyti, kad kai tik konstatuojama mirtis, tuomet ir yra įrašoma apie mirtį informacinėje sistemoje. Kaip žinote, jau baigiama įgyvendinti sveikatos sistema… ir nebus jokių tarpų – nei dienos, nei savaitės, nei mėnesio – tarp mirties fiksavimo registre ir realios mirties. Ta problema išnyksta. Aš suprantu, kad sudėtinga, mes gyvename pagal tai, kaip yra dabar, ir sunku tai suprasti.
O dėl sudarymo buvo ir Teisės departamento pastaba, mes sutinkame pakeisti. Jau diskutuojant dėl praeitų projektų, kurie Vyriausybei buvo grąžinti, mūsų komitete irgi susitarėme, kad norintiems tam tikrus liudijimus bus galima išduoti ir raštu, tiems, kurie iki šiol nepasitiki informacinėmis sistemomis ar jų saugoma informacija, nors jos yra kur kas patikimesnės negu popieriai, kurie dega.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, jūs sakote, kad lyties keitimo atveju, tapatybės nustatymo, partnerystės klausimu niekas nėra keičiama. Tačiau aš matau, kad iš įstatymo (Civilinio kodekso) išbraukta visa tvarka, vadinasi, tada keičiama. Kaip dabar iš tikrųjų yra ir kaip susigaudyti?
J. BERNATONIS (LSDPF). Jeigu jūs turite omeny lyties keitimo klausimus, tai yra viena iš tų Strasbūro teismo bylų, kurios yra sustiprinta kontrolė – mes nuolat atsiskaitome Strasbūro teismui, kaip ir dėl R. Pakso bylos prieš Lietuvą. Nors 2000 m. priimtame Civiliniame kodekse buvo numatyta, kad bus priimtas Lyties keitimo įstatymas, tačiau praėjo 15 metų ir nė vienas buvęs Seimas tokio įstatymo nepriėmė. Todėl, remdamiesi kitų valstybių praktika, mes manome, kad patį gydymo klausimą galima spręsti kaip ir kitų ligų atveju, nustačius tam tikrą tvarką sveikatos apsaugos ministrei. Šis klausimas, kaip sakiau, Vyriausybės bus pateiktas su Civilinio kodekso 2.27 straipsnio pakeitimo įstatymu atskirai ir ten esminės nuostatos bus apibrėžtos. Aš tikiuosi, kad tą klausimą Seimas labai įdėmiai nagrinės.
Pagal pasaulinę praktiką, kadangi tą klausimą kelia ne pirmas Seimo narys, noriu pasakyti, kad maždaug porą metų tokie žmonės yra gydomi, nes transeksualumas yra pasauliniame ligų sąraše, tai ne mūsų išsigalvojimas, kad tai yra liga, ir po poros metų yra suteikiami kitokie gydymo būdai, bet pirmiausia gydo psichologai, psichiatrai, taikomas hormoninis gydymas, o tik po to operacijos. Dabar pas mus jokios tvarkos nėra, todėl tokių asmenų skaičius nedidelis, bet jie tiesiog vyksta į užsienį ir kartais paskuba daryti operacijas.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Gerbiamasis ministre, ar teisingai supratau, kad gana iškilmingi tokie dalykai kaip civilinės metrikacijos skyriaus išduodami gimimo, santuokos liudijimai tampa labai paprastu elektroniniu išrašu ir tai, jeigu to pageidauja žmogus? Ir ar tuo jūs padedate optimizuoti savivaldybės veiklą? Kitaip sakant, ar civilinės metrikacijos skyriai savivaldybėse dar išliks reikalingi?
J. BERNATONIS (LSDPF). Jeigu jūs norite sužinoti mano nuomonę, kaip aš įsivaizduoju civilinių metrikacijos įstaigų ateitį, tai kaip tam tikrų ritualinių paslaugų įstaigą, nes, bėgant laikui, jeigu ne šioje, tai kitoje kadencijoje visa informacija pereis į virtualią erdvę ir žmonės, matyt, nustos naudotis popieriais, nebent jeigu kas nors norės gauti labai gražų iškilmingą liudijimą, išrašytą kaip nors kaligrafiškai ant kokio nors pergamento, tai taip, bet tiek, kiek reikia pačiam žmogui, kad būtų patvirtinta ta civilinė būklė, tai viskas bus būtent registruose.
PIRMININKAS. Klausia A. Stancikienė.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, kaip aš supratau, santuokos įregistravimo klausimą perkėlėte iš Civilinio kodekso į Civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymą. Patikslinkite, ar teisingai supratau, kad, pavyzdžiui, homoseksualių asmenų santuokos įregistravimą palengvinate, nes visos santuokos bus registruojamos ne kaip dabar Civilinio kodekso 3.299 straipsnyje nustatyta tvarka (ten nenumatytas homoseksualių santuokų įregistravimas), bet Civilinės būklės aktų įregistravimo įstatymo nustatyta tvarka? Ar teisingai supratau, kad tai bus labai didelis palengvinimas įregistruoti tos pačios lyties asmenų santuokas?
J. BERNATONIS (LSDPF). Mūsų Vyriausybė nesiūlo įteisinti homoseksualių asmenų santuokų, bet jeigu Seimas tai padarys, čia yra Seimo valia. Homoseksualių asmenų santuokos, aš dabar nevardysiu valstybių, bet yra įteisintos tiktai maždaug trečdalyje Europos Sąjungos valstybių. Bet jeigu jūs norite įteisinti jas Seime, inicijuokite. Vyriausybė to nesiūlo.
PIRMININKAS. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Gerbiamasis ministre, jau turbūt čia Seimo nariai užčiuopė tą tokią skausmingą vietą, ar ne?
J. BERNATONIS (LSDPF). Ne, nesiūlau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Kad vestuvių dabar iš esmės nereikia (aš čia).
J. BERNATONIS (LSDPF). Tiesą pasakius…
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Aš dar nebaigiau. Atsiprašau.
J. BERNATONIS (LSDPF). Vestuvės labai reikalingos.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Nebereikia nei gėlių, nei šampano, nei muzikos. Iš esmės susirašei… O kaip bus su santuokos nutraukimu? Irgi taip pat galima elektroniniu būdu atsisakyti ir kur nors išnykti kaip dūmui? Mums tai jau turbūt neaktualu, bet žmonėms, ypač jauniems, dirva įvairiems manipuliavimams. Ačiū.
J. BERNATONIS (LSDPF). Aš nemanau, kad mes taip save turėtume nurašyti. Aš manau, visą laiką tai aktualu, Sergejau, bet kaip aš ir minėjau, kaip tik dabar išplėstos galimybės, kad vestuvės būtų organizuotos taip, kaip nori mūsų piliečiai – bet kurioje savivaldybėje, gražioje vietoje, tam suteikiamos galimybės, bet mes čia kalbame apie būtent civilinės būklės registravimą. Tai yra užfiksuota, kad ir kokia būtų graži šventė, bet nebūtina po to pildyti dar kokius nors formalius dokumentus, nes vis tiek mes ir elektroniniu būdu sutvarkysime registrą. Tai yra palengvinimas žmonėms, kurie galbūt galės ramiau švęsti be tokių didelių formalumų. O pačios tradicijos, aš esu įsitikinęs, išliks – tiek bažnytinės santuokos, tiek ir civilinės santuokos. Civilinės metrikacijos institucijos taip pat bus, tiktai jų bus kita paskirtis. Joms nereikės turėti savo archyvo, nereikės laikyti įvairiausių popierių, bet daugiau bendrauti su žmonėmis, organizuoti jų šventes.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė.
J. BERNATONIS (LSDPF). Negirdėjau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ar galima klausti?
PIRMININKAS. Taip, prašom.
J. BERNATONIS (LSDPF). Išregistravimas, jeigu jūs kalbate apie santuokos išregistravimą, tai santuokos nutraukimas šiuo metu galimas tik teismo keliu. Bet yra Vyriausybės siūlymai, kai nėra prieštaravimų tarp išsituokiančių asmenų, kad tai galėtų įvykdyti ir notarai. Tai būtų tvarka irgi paprastesnė.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, kai jūs pateikėte Civilinės būklės aktų registravimo įstatymo projektą, jeigu skaitytume tik „i“, tai viskas yra labai aišku, esmė – suteikiama galimybė asmenims į civilinės metrikacijos įstaigas kreiptis elektroniniu būdu, nereikės daugybės dokumentų, viskas suprantama, sveikintina, viskas labai gerai.
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Bet kai jūs teikiate su tuo susijusį 15 lydinčiųjų įstatymų paketą, ir aš įsivaizdavau, kad ten bus tik ta nuostata, kad kas buvo tuose įstatymuose, visa tai bus registruojama tik elektroniniu būdu, vienintelis sakinys. Kai pradedi gilintis, kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių. Ir tuos medžius pradėjo rankioti jau kiti Seimo nariai, nagrinėdami po vieną įstatymą, pradedant ir Lyties keitimo, ir Žmonių palaikų laidojimo, ir visa kita. Ministre, kaip čia yra iš tikrųjų? Ar čia yra tik tai, ką jūs pirmajame įstatyme pasakėte esmę – elektroninė registracija, ar jūs po priedanga prikišote tokių minų, kurias dabar mes, Seimo nariai, turėsime rankioti?
J. BERNATONIS (LSDPF). Mieloji kolege, šitos minos jau seniai buvo susprogdintos, kai buvo svarstymai mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitete. Pirmiausia klausymai buvo, anksčiau teikti projektai koreguoti. Po to svarstymo metu buvo kai kas koreguojama. Čia yra atnaujintas tas projektas, dėl kurio, mano įsivaizdavimu, Seimas visiškai pritaria. Čia nėra tų klausimų, dėl kurių buvo nepritarta šitiems projektams.
PIRMININKAS. Klausia A. Strelčiūnas.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Laba diena. Gerbiamasis ministre, norėjau paklausti dėl Vietos savivaldos įstatymo 32 straipsnio, kur kai kurios funkcijos yra perduotos seniūnijoms dėl mirčių registravimo. Ar nepablogės ta situacija išbraukus tą punktą, ar gal reikėtų jį palikti?
J. BERNATONIS (LSDPF). Na, galime diskutuoti. Mes galėsime išsakyti savo argumentus, Seimo nariai išsakys savo argumentus. Vyriausybė kelia uždavinį, kad kaip nors mums pavyktų bent šioje sesijoje priimti tų projektų esmę ir pereiti prie informacinių paslaugų teikimo žmonėms. Tai būtų visiems labai patogu ir paprasčiau gyventi. Daug laiko sutaupytume ir daug popieriaus sutaupytume, o kartu ir…
PIRMININKAS. Klausia V. Kamblevičius. Vytautai, ar turite klausimų?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Neturiu.
PIRMININKAS. Nebeturi. Klausia V. A. Matulevičius. Prašau.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis ministre, dėl galimybės pasirinkti abi pavardes – ir mamos, ir tėvo. Galite detaliau? Ar buvo tartasi su kalbininkais, nes čia yra tam tikrų niuansų, mano įsitikinimu?
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, yra tam tikrų niuansų. Tokios galimybės anksčiau mūsų Civilinis kodeksas nenumatė. Bet jei pageidauja, mūsų supratimu, vaikai turi teisę pasirinkti arba vieno iš tėvų pavardę, arba abiejų tėvų pavardes, jeigu tėvai nesusitaria dėl bendros pavardės. Tokie atvejai nėra labai dažni, ir nemanau, kad ta galimybė bus plati, bet tuomet mūsų pavardės šiek tiek ilgės.
Kalbininkai. Iš esmės derinta, bet, žinote, turėdamas šiokią tokią darbo su kalbininkais praktiką, galiu pasakyti, kad gali iškilti kokių nors diskusijų, tuomet, žinoma, kalbos klausimais yra jų prioritetas, ne teisininkų. Mūsų, teisininkų, problema yra sureguliuoti teisinius blokus, o kalbą jie turbūt sutvarkys.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Motyvai prieš – R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išklausėme ministro paaiškinimo, bet iš jo paaiškinimo tapo dar neaiškiau, ką čia siūloma keisti, kažkokie projektai dar ateis, kažkas bus keičiama, bet tai yra vientisas kūnas. Kai to kūno nematai, labai sunku dėl ko nors apsispręsti. Į kolegės A. Stancikienės klausimą, susijusį su pakeitimu ir registracijos žemesnių aktų civilinių normų, įtvirtintų ankstesniuose įstatymuose, didesnės galios įstatymuose, faktiškai atsakymo negavome. Ar iš tikrųjų ta kolizija yra ar nėra?
Lyties pakeitimo įstatymai, žiūrint į lydimuosius, liko kaip ir seno projekto. Vėl iškilo klausimas, ar jie tarpusavyje suderinti, ko kolegė I. Degutienė klausė. Bet, iš kitos pusės, mes dabar svarstome iš esmės palengvintą civilinės santuokos ir skyrybų procedūrą. Ar mums iš principo to reikia? Ar ta palengvinta procedūra, kurią galima atlikti tik elektroninėje erdvėje kaip tokioje, ar jinai prisideda prie to, kad mūsų žmonių apsisprendimas būtų solidesnis, ilgalaikiškesnis, geriau apsvarstytas, kai mato daugiau žmonių? Civilinio akto įsipareigojimas yra ne tik vienas kitam, bet ir prieš visuomenę, prieš savo artimuosius, visus kitus, kaip tu elgsies. Tai buvo santuokos procedūrų reikšmė, tai visų ceremonijų pagrindinis dalykas, tai nėra vienareikšmiškas. Jeigu aš galiu greitai susituokti ar užsiregistruoti, ką nors pakeisti civilinėje būklėje tik per elektroninę erdvę, tai labai lengvai viską čia galima padaryti, niekas nieko nesužinos. Todėl aš susilaikysiu dėl šio įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Motyvai už – D. Kuodytė. Prašau.
D. KUODYTĖ (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tiesų nesiruošiau kalbėti, bet klausydama šios diskusijos pasijutau truputį virtualioje erdvėje. Man atrodo, kad diskutuojame ne apie tai, kas yra projekte, o ką mes įsivaizduojame, kad yra projekte. Šiaip turime kalbėti apie esmę. Pateikti projektai yra geri tuo požiūriu, kad plečia pasirinkimo galimybę, kad mažina biurokratiją, ir tikrai nesutiksiu su nuomone, kad kuo daugiau žmonių klauso santuokos priesaikos, tuo santuoka tvirtesnė. Man regis, kad tokios diskusijos iš tiesų kelia didžiulį nerimą apskritai apie diskusijų kokybę mūsų Seime. Pasisakau už šiuos projektus ir manau, kad toliau diskutuojant ir su ministerijos pagalba bus galima tobulinti kai kuriuos momentus, dėl kurių galbūt ir kyla problemų. Tačiau manau, kad turime balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš neužsirašiau prieš, aš tris kartus klausti užsirašiau, bet paklausiau per vieną kartą.
PIRMININKAS. Supratau. Kolegos, 15 klausimų, leiskime pasisakyti. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis ministre, be abejonės, paketas yra nemažas, ir, kaip jūs pristatėte, čia labai gerai pastebėjo Seimo narė I. Degutienė, manau, kad ir jums gal buvo sunkoka įsigilinti į visą įstatymų paketą, kurį jūs teikėte. Vien tik tas klausimas, kad vis dėlto supaprastinama lyties keitimo operacija, kad spręs gydytojas, medikas ir panašiai, manyčiau, kad šiuo metu, kada teismo sprendimas, tas apsisprendimo laikotarpis įteisinti buvo tikrai gana neblogas.
Antras dalykas. Vis dėlto yra tradicija – santuoka sudaroma viešai, žmonių akivaizdoje liudija vienas kitam, pasikeičia žiedais. Dabar elektroniniu būdu pasikeis žiedais. Kaip čia viskas bus ir ar reikia griauti tokią gražią susiklosčiusią tradiciją? Aš manyčiau, kad nors šis paketas yra tobulesnis ir išbraukti kai kurie klausimai, kurie visuomenėje yra prieštaringai vertinami, bet manau, kad reikėtų dar padirbėti prie šito viso paketo.
PIRMININKAS. Motyvai už – M. A. Pavilionienė.
M. A. PAVILIONIENĖ (LSDPF). Labai ačiū. Labai keista klausyti, kai koalicinės Vyriausybės arba koalicinės partijos narys pasisako prieš ministeriją, kuri sąžiningai dirbo su visa komanda ir po pusės metų pateikė patobulintą projektą. Šiandien mes nuo pat ryto tiesiog gainiojamės šmėklas. Įsivaizduojame, kad dabar Lietuvoje bus sutryptos visos tradicijos, kad mūsų šeimos bus sugriautos, kad įsigalės kažkoks keistas gyvenimo būdas. Mes klausomės šito mažulėlio, kurį labai gražiai pavadino vienas žurnalistas, ir esame kupini baimės. Aš prašau palaikyti gerbiamąjį ministrą, nes jis ne vienas dirbo, o dirbo su visa komanda. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas… (Balsai salėje) Kolegos, balsuojame. Buvo du, leidome. Nėra anoje pusėje. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktiems projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Užsiregistravo 93 Seimo nariai. Balsavo Seimo 91 narys: už – 57, prieš – 2, susilaikė 32. Įstatymų projektams yra pritarta. Replika po balsavimo – A. Stancikienė. Prašom.
A. STANCIKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, vis dėlto statutinė norma labai aiškiai numato, kad po kiekvieno įstatymo pateikimo Seimo nariai turi teisę išsakyti motyvus už ir prieš. Paskaičiuokite, kiek vienu metu buvo pateikta įstatymų ir kiek jūs leidote kalbėti už ir prieš.
PIRMININKAS. Iš tiesų buvo pateikti kaip vienas įstatymo projektas, o kiti lydimieji. Aš visiems iš tiesų buvau… Daugiau davėme. (Balsai salėje) Jie lydimieji, visi susiję. Kolegos, įstatymų projektams yra pritarta. Kolegos, yra 15 įstatymų projektų, visi turite darbotvarkę, matome, kad pagrindinis yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Informacinės visuomenės plėtros komitetas. Bet aš siūlyčiau, ar galima, kad pritartumėte taip, kaip yra parengta jūsų darbotvarkėje? Būtent yra išvardinti kiti papildomi komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 19 d. Ar galime pritarti? Galime. Ačiū.
15.58 val.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 5, 10, 11, 12, 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3277ES, Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3278, Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo Nr. X-1702 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3279, Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3280, Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 3, 6, 10 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3281, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3282, Energetikos įstatymo Nr. IX-884 34 straipsnio pakeitimo ir papildymo 341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-3283, Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 78 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3284, Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3285, Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3286, Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3287 (pateikimas)
Kitas klausimas, taip pat blokas 2-4, projektai Nr. XIIP-3277, Nr. XIIP-3278, Nr. XIP‑3279, Nr. XIIP-3280, Nr. XIIP-3281, Nr. XIIP-3282, Nr. XIIP-3283, Nr. XIIP-3284, Nr. XIIP-3285, Nr. XIIP-3286, Nr. XIIP-3287. Šiuos įstatymų projektus pristato teisingumo ministras J. Bernatonis. Pateikimo stadija. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji kolegos Seimo nariai, noriu pateikti dar vieną labai svarbų įstatymų paketą ir tiems Seimo nariams, kaip ponas P. Gražulis, kurie mano, kad ministras eina į tribūną neskaitęs projektų, noriu pasakyti, kad prie tokių svarbių projektų dirbu kartu su specialistais ir ne vieną valandą.
Seimui teikiami svarstyti Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir jį lydintys įstatymų pakeitimų projektai: Civilinio proceso kodekso, Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymo, Elektroninių ryšių įstatymo, Pašto įstatymo, Lietuvos banko įstatymo, Energetikos įstatymo, Elektros energetikos įstatymo, Gamtinių dujų įstatymo, Šilumos ūkio įstatymo ir Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymų projektai.
Įstatymų projektai parengti siekiant įgyvendinti direktyvą dėl vartotojų alternatyvaus ginčų sprendimo. Direktyva nustato reikalavimus alternatyvaus ginčų sprendimo subjektams ir alternatyvioms ginčų sprendimo procedūroms, siekiant užtikrinti, kad visi vartotojai, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą, turėtų galimybę naudotis kokybiškomis, skaidriomis, veiksmingomis ir sąžiningomis neteisminio ginčo sprendimo procedūromis. Įstatymo projektais siekiama sudaryti palankias sąlygas vartojimo ginčų, tai yra ginčų tarp vartotojų ir pardavėjų ar paslaugų teikėjų, neteisminiam sprendimui, skatinant taikų vartojimo ginčų išsprendimą, užtikrinant aukšto lygio vartotojų apsaugą, tuo mažinant teismų darbo krūvį.
Įstatymo projekte numatyta, kad vartojimo ginčus ne teismo tvarka nagrinės šios institucijos pagal joms priskirtas sritis. Ryšių reguliavimo tarnyba – ginčus dėl elektroninių ryšių ir pašto paslaugų, Lietuvos bankas – ginčus dėl finansinių paslaugų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos – energetikos srities ginčus, Lietuvos advokatūros advokatų taryba – vartotojų ir advokatų ginčus dėl teisminių paslaugų ir Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba – ginčus visose kitose vartotojų teisių apsaugos srityse, kurios nepriskirtos kitų institucijų kompetencijai.
Direktyva skatina valstybes nares į alternatyvaus vartojimo ginčų sprendimo sistemų kūrimą įtraukti profesinių organizacijų, verslo asociacijų ir vartotojų organizacijų atstovus. Todėl įstatymo projekte numatomas vartojimo ginčų komisijų, kaip vartojimo ginčų neteisminio sprendimo organų, sudarymas. Vartojimo ginčų komisijos būtų sudarytos prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, kuri jas techniškai aptarnautų. Vartojimo ginčų komisija būtų sudaryta iš trijų narių: vienas – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas, Vartotojų asociacijų atstovas ir Verslininkus vienijančios asociacijos paskirtas atstovas. Tokiu būdu paskatinta nevalstybinių neteisminio vartojimo ginčų sprendimo struktūrų plėtra.
Kadangi direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas jau yra suėjęs, prašoma Seimo svarstyti projektus skubos tvarka.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui. Gerbiamasis ministre, aš noriu pasitikslinti vieną tokį aspektą. Iš esmės yra ta neteisminio… atitinkama rinka. Toje rinkoje veikia tik valstybinės institucijos. Jūsų sumanymas yra iš valstybinių institucijų atimti dalį rinkos ir tą rinką atiduoti privačioms struktūroms. Taip iš jūsų įstatymo matyti.
Mano klausimas būtų toks. Visos šitos neteisminio tyrimo procedūros kainuoja ir faktai rodo, kad jei kokią nors valstybinę funkciją perima privati struktūra, tai vadinamosios paslaugos kaina išauga gerokai. Prašom pasakyti. Arba jūs patvirtinkite, ką aš dabar sakau, arba paneikite. Rinkos perdavimas ir kainos padidėjimas paslaugos vartotojams.
J. BERNATONIS (LSDPF). Visų pirma aš nemanau, kad į vartotojų teisių apsaugą galima žiūrėti kaip į rinką, o įtraukimą į ginčų sprendimą vartotojų nevyriausybinių organizacijų ir atitinkamų paslaugas teikiančių asociacijų atstovų kaip į privatizavimą. Aš manau, kad mes nesusišnekėsime, jei nesuprasime, apie ką šnekame ir ką čia reguliuojame. Tokiu būdu visoje Europos Sąjungoje sutarus visoms valstybėms plečiama neteisminė vartotojų ginčų nagrinėjimo tvarka. Ji paprastesnė, lengvesnė, ginanti vartotoją. Suprantu, kad tam susidaro papildomų išlaidų, bet tam turbūt ir yra valstybė, kad gintų savo piliečių teises. Be išlaidų to nepadarysi, todėl Vartotojų teisių apsaugos tarnyba turės aprūpinti šias komisijas, kad jos veiktų. Tačiau aš manau, kad tai iš esmės pagerins tiek paslaugų, teikiamų mūsų piliečiams, tiek ir prekių toje rinkoje, apie kurią jūs kalbate, kokybę. Šiuo atveju mes kalbame apie vartotojų teisių apsaugą.
PIRMININKAS. Klausia R. Kupčinskas.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasitikslinti. Kadangi tos neteisminių ginčų komisijos spręs dėl vieno ar kito iškilusio konflikto ar ginčo, tai kiek įpareigojantis bus tos Ginčų komisijos sprendimas arba išvada?
Ir dar vienas dalykas. Kuri nors pusė, na, ginčo yra dvi pusės, rečiau – kelios, vis tiek turės teisę kreiptis ir į teismą, jeigu kurios nors vienos pusės netenkins Ginčų komisijos išvada. Pirmiausia noriu paklausti: kiek įpareigojantis bus Ginčų komisijos sprendimas ir kokios galimybės jį vykdyti kitai pusei, kurios nelabai tenkina tas sprendimas?
J. BERNATONIS (LSDPF). Kadangi tą komisiją, kuri sudaroma pagal direktyvas, galima vadinti trišale, kur atstovaujama visiems suinteresuotiems atstovams, jų sprendimai yra privalomi. Jeigu kas nors nenori vykdyti tokio komisijos sprendimo, jis gali jį skųsti teismui. Bet, kaip rodo praktika, pavyzdžiui, administracinių ginčų komisijų, daug klausimų yra išsprendžiama be teismo. Tai yra paprastesnis būdas, pigiau kainuojantis vartotojams būdas ir dažniausiai taikus būdas, kai sprendžiant iš karto kompensuojama nekokybiška paslauga, keičiama prekė ir panašiai. Jeigu atsakiau? Būtų galima čia daug plačiau.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūs pristatėte ir atsakėte į klausimus. Motyvai prieš – M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, aš esu priverstas kalbėti prieš, nes ministras neatsakė į klausimą, kitaip sakant, jis patvirtino tuos dalykus, kuriuos man išdėstė ekspertai.
Pirmiausia Lietuvoje turėtų būti bendra politika. Yra darbo ginčų ikiteisminio, neteisminio nagrinėjimo tvarka. Tą veiksmą atlieka Darbo ginčų komisija prie Valstybinės darbo inspekcijos. Šiuo atveju norima į ikiteisminio, neteisminio nagrinėjimo organizacijų grupę įtraukti privačias institucijas. Kitaip sakant, sumažinti, uždrausti kai kurioms valstybinėms institucijoms nagrinėti klausimus be teismo ir tą dalį atiduoti privačioms struktūroms. Tai vienas aspektas.
Antras aspektas. Kiekvieną kartą, kai tik privati struktūra perima bet kokią valstybinę funkciją iš valstybės, iš karto paslaugų kaina išauga 2–4 kartus. Tai yra netiesioginis gyventojų apmokestinimas.
Todėl aš ir pasisakau prieš dėl dviejų dalykų. Pirma, valstybėje turi būti viena neteisminio nagrinėjimo tvarka, tam yra Darbo ginčų komisija, kuri nagrinėja valstybinių institucijų veiklą. Ir antra, mes turime labai skrupulingai žiūrėti, kad nedidėtų tų paslaugų kaina. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų kolega turbūt nepatenkintas ministro atsakymu, todėl kalba prieš. Iš tikro ši komisija bus sudaryta iš visų atstovų. Pažiūrėkite, Vartojimo ginčų komisija bus sudaryta iš trijų narių, t. y. iš Vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovo, Vartotojų asociacijos ir verslininkus vienijančios organizacijos atstovų. Šiuo atveju atstovaus visoms pusėms. Taigi ikiteisminio ginčų nagrinėjimo komisija reikalinga tam, kad vartotojui nebūtina būtų kreiptis į teismą, patirti papildomų išlaidų, mokėti žyminį mokestį ir panašiai, o čia būtų daug greičiau ir operatyviau išspręstos tos problemos, skundai, dėl ko vartotojai galėtų būti tik patenkinti. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai už – Z. Žvikienė.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai. Aš iš tikrųjų sveikinu šitą įstatymo projektą. Kviečiu Seimo narius jam pritarti, nes tai yra supaprastintas vartotojų teisių apsaugos būdas, kaip galima greičiau pasiekti vartotojui reikalingą sprendimą. Net nėra ką daugiau diskutuoti. Kviečiu balsuoti už. Labai prašau, daugiau tuo pačiu klausimu nekalbėsiu, kad papildomas komitetas būtų įtrauktas Žmogaus teisių komitetas, kaip ginantis išvestinę vartotojų teisę, kuri įtvirtinta mūsų Konstitucijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Kas pritariate pateiktiems projektams, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 61, prieš – 1, susilaikė 18. Taigi įstatymų projektams yra pritarta. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka, nors kai pažiūri į datą, visų projektų data yra lapkričio 19 d. Ar, kolegos, galime pritarti Vyriausybės pasiūlymui ir datą iš karto numatyti lapkričio 19 d.? Galime? Ačiū.
Kolegos, visur pagrindinis komitetas yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti šitam pasiūlymui? Ačiū. Yra pritarta.
Kolegos, dabar norėčiau pasiūlyti, kad… Taip pat Žmogaus teisių komitetas kokius nori klausimus svarstyti, kuriuos įstatymų projektus? Visus? Tiktai pagrindinį įstatymo projektą. Ar galime pritarti, kad dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3277 papildomas būtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Žmogaus teisių komitetas? Ačiū. Pritarta. Taip pat siūlau, kad kur yra pagal darbotvarkę įrašyti papildomi komitetai, kad tie ir liktų. Ar galime tam pritarti, tokiam protokoliniam nutarimui? Ačiū. Pritarta.
16.13 val.
Įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto pakeitimų dėl agresijos nusikaltimo ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-3401 (pateikimas)
Kitas 2-5 klausimas – projektas Nr. XIIP-3401. Pranešėjas – teisingumo ministras J. Bernatonis. Prašom.
J. BERNATONIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, šio įstatymo projekto tikslas, siekiant ratifikuoti 2010 m. birželio 11 d. Kampaloje priimtus Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto pakeitimus dėl agresijos nusikaltimo ir 2010 m. birželio 10 d. priimtus Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimus, parengtas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto pakeitimų dėl agresijos nusikaltimo ir Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimų ratifikavimo“ projektas. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto pakeitimais dėl agresijos nusikaltimo Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statutas buvo papildytas agresijos nusikaltimo apibrėžimu ir sąlygomis, kuriomis Tarptautinis baudžiamasis teismas vykdytų jurisdikciją dėl šio nusikaltimo. Tarptautinio baudžiamojo teismo Romos statuto 8 straipsnio pakeitimai susiję su veikų, padarytų panaudojant tam tikras draudžiamas priemones netarptautinio pobūdžio ginkluotuose konfliktuose priskyrimu Tarptautinio baudžiamojo teismo jurisdikcijai.
Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato atsakomybę tiek už uždraustų karo priemonių naudojimą, tiek už agresijos nusikaltimą. Pagal Baudžiamojo kodekso 112 straipsnį, atsakomybė taikoma, kai karo veiksmuose pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių ar visuotinai pripažintų tarptautinių papročių dėl karo priemonių ar kariavimo būdų nuostatas įsakoma panaudoti arba panaudojamos uždraustos karo priemonės ar kariavimo būdai. Ši nuostata yra bendro pobūdžio. Pats straipsnis nėra susijęs su baigtiniu draudžiamu karo priemonių sąrašu.
Atsakomybė už agresijos nusikaltimą numatyta Baudžiamojo kodekso 110 straipsnyje. Baudžiamojo kodekso 110 straipsnio turinys apima visas tarptautinėje teisėje įtvirtintas agresijos, nusikaltimo formas. Išsamiau įstatymo projekto nuostatos yra pristatytos projekto aiškinamajame rašte. Dėl įstatymo projekto gautos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurios bus įvertintos svarstymo pagrindiniame Seimo komitete metu. Dėkoju.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti R. Kupčinskas. Prašau.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar tokiu atveju šitas teisės aktas apimtų tokius nusikaltimus kaip Sirijos režimo, tarkime, panaudojimas cheminio ginklo…
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, be abejo.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). …panaudojimas prieš taikius gyventojus?
J. BERNATONIS (LSDPF). Taip, taip, be abejo.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Arba separatistų numušto keleivinio lėktuvo atvejis būtų šio teisės akto dispozicija ar ne?
J. BERNATONIS (LSDPF). Mano supratimu, apimtų ir numušto lėktuvo atvejį. Aišku, teisininkai gali tai įvairiai diskutuoti, traktuoti. Bet cheminio ginklo panaudojimas Sirijoje prieš taikius gyventojus – taip.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūs atsakėte į Seimo nario klausimą. Ačiū už pristatytą klausimą.
Motyvai dėl viso. Nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame ir registruojamės, aš taip pasakyčiau. Prašom balsuoti. Kas pritariate pateiktam projektui, balsuojate už, kad turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Nesvarbu, kaip balsuosite, bet svarbu, kad būsite užregistruoti.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 76, susilaikė 2 Seimo nariai. Taigi įstatymo projektui yra pritarta.
Siūloma svarstyti spalio 1 d. Pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti datai ir komitetams? Ačiū. Pritarta.
Rugsėjo 15 d. (antradienio) vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.