Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 395
STENOGRAMA
2024 m. birželio 25 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame rytinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 94 Seimo nariai.
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1 klausimas – Respublikos Prezidento G. Nausėdos metinis pranešimas.
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Respublikos Prezidentas G. Nausėda. (Plojimai)
10.00 val.
Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos metinis pranešimas
G. NAUSĖDA. Brangūs Lietuvos žmonės, gerbiami Seimo nariai, susitinkame neseniai paminėję 20-ąsias narystės Europos Sąjungoje ir NATO sukaktis. Susitinkame kaip orūs ir drąsūs Lietuvos – laisvos ir nepriklausomos, aukštus tikslus sau bei kitiems keliančios valstybės – piliečiai.
Pastaruosius 15 mėnesių gyvenome rinkimų nuotaikomis. Balsavome savivaldybių tarybų ir merų, Prezidento, Europos Parlamento rinkimuose. Rinkėjai išklausė, ką jiems sakė kandidatai, o svarbiausia – įvertino, kiek žodžius atitinka darbai. Ir jie taip pat tarė savo žodį. Liko sulaukti Seimo rinkimų, ir visos svarbiausios šalies institucijos bus atnaujinusios savo įgaliojimus. Išrinktiems politikams reikės dirbti. Tačiau – dirbti kuria kryptimi? Norėdami atsakyti į šį klausimą, pirmiausia turime sąžiningai ir tiksliai įvertinti, kur esame šiuo metu. Narystės Europos Sąjungoje ir NATO jubiliejai išryškino pasiekimus, kuriais išties galime ir turime didžiuotis. Tai, dėl ko dirbome praeityje – mūsų pastangos užtikrinti teisės viršenybę, kelti aukštyn šalies ekonomiką, dalyvauti kuriant vieningą demokratinę Europą, kartu su sąjungininkais stiprinti regioninį ir nacionalinį saugumą, – davė rezultatų.
Niekada Lietuvoje nebuvo sukuriama tiek materialinės gerovės. Niekada modernios Lietuvos valstybės balsas taip garsiai neskambėjo tarptautinėje erdvėje. Niekada mūsų šalis neturėjo tiek konkrečių saugumo garantijų, patvirtintų ne tik Briuselyje, Vašingtone, Madride, bet ir Vilniuje. Ir niekada mes nebuvome tokie solidarūs kaip pastaraisiais metais, kai mūsų pagalbos prireikė Ukrainai. Praėjęs 20-metis mums atnešė daugiau tikėjimo savo jėgomis. Šiandien nebijome svajoti ir siekti dar daugiau, peržengti galimybių ribas. Mes tikrai galime, kai norime. Arba kai nėra kitos išeities. Įrodinėjame tai kaskart iš naujo, kai užklumpa krizė. Kartu mes atlaikėme koronaviruso pandemijos, energetikos kainų ir nelegalios migracijos išbandymus. Kartu, tikiu, atlaikysime ir būsimas krizes.
Tačiau vien to valstybės gyvenime nepakanka. Negalime visą dėmesį telkti į gaisrų gesinimą, ignoruodami pamatines jų priežastis. Nacionalinio saugumo, teisėtvarkos, socialinės politikos, sveikatos apsaugos, švietimo, transporto ir daugelio kitų sričių iššūkius turime spręsti anksčiau, nei jie įgauna kritinį mastą. Anksčiau, nei pradeda griūti tiltai. Anksčiau, nei Vilniaus gatves užplūsta traktoriai. Anksčiau, nei kyla streikuoti neapsikentę mokytojai. Anksčiau, nei darbą masiškai palieka teisėjai, prokurorai ar policijos pareigūnai. Anksčiau, nei desperatiškų veiksmų griebiasi artimųjų slaugos palaužti žmonės. Nebegalime toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos. Neturi būti pirmos Lietuvos, antros ar trečios Lietuvos. Negalime nurašyti ištisų šalies regionų ar žmonių grupių kaip niekam nereikalingo balasto. Negalime įsivaizduoti, kad bendravimas su Lietuvos žmonėmis – tai tik proginis kalėdojimas. Užtenka padalijimų. Jie naudingi tik mūsų priešininkams. Lietuva visada buvo viena ir nedaloma. Kai visi drauge stovėjome Baltijos kelyje, kai siekėme atkurti nepriklausomybę ir kai gynėme savo laisvę, pirmyn mus vedė bendri tikslai ir idealai.
Kad galėtų toliau augti ir klestėti, Lietuva turi atsispirti išcentrinėms jėgoms. Privalome atsispirti pagundai užsidaryti socialiniuose burbuluose ir kaltinti vieni kitus. Mes turime kalbėtis, įsiklausyti ir ieškoti bendro sutarimo. Būtent nuoširdus dialogas yra stipresnės ir saugesnės, taip pat ir pagarba žmogui grįstos valstybės pagrindas. Mums reikia tokios valstybės – valstybės, kuri solidariai kurtų ir dalintųsi gerove, o ne ją selektyviai kreiptų keliems išrinktiesiems; valstybės, kuri atsisuktų į žmones – pirmiausia į tuos, kuriems reikia pagalbos ir paramos. Tik šį tikslą pasiekę, galėsime pasitelkti visą šalies, visų jos žmonių potencialą. Tada nereikės stebėtis, kad iš kartos į kartą perduodamas skurdas, nusivylimas ir nepasitikėjimas valstybės institucijomis. Nereikės stebėtis, kad rinkėjai balsuoja ne taip, palaiko ne tuos arba visai nebalsuoja. Mūsų pareiga – padaryti daugiau ir geriau, kad ateityje galėtume jaustis ramūs ir saugūs. To tikrai nebus be sąžiningų bendrojo gėrio dalybų.
Šiandien Lietuva vis dar kovoja su pajamų nelygybe. Rimta problema išlieka dideli skirtumai tarp regionų. Viešųjų paslaugų kokybė daug kur nepatenkinama, prieinamumas labai netolygus. Tokioje situacijoje sudėtinga reikalauti, kad visi Lietuvos žmonės vienodai prisiimtų atsakomybę už savo šalį. Dalis jų tiesiog negali. Negali, nes turi nuolat kovoti už savo ir savo vaikų, kitų artimųjų orumą. Todėl gerovės valstybės kūrimas nėra kažkokia neaiški, miglota abstrakcija. Gerovės valstybė prasideda ten, kur dedamos pastangos mažinti atskirtį, kur valstybė kryptingai siekia pasirūpinti pažeidžiamiausiais visuomenės nariais ir pati dėl to stiprėja.
Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad gerovės valstybės siekiai vis dažniau atsispindi šalies politinėje darbotvarkėje. Daugėja supratimo, kad daugeliu atvejų tereikia kelių papildomų žingsnių, daugiau politinės valios, mažiau nekonstruktyvaus užsispyrimo ir užkulisinių žaidimų. Tikiu, kad atskirties mažinimas ilgainiui taps esminiu siekiu daugumoje viešojo gyvenimo sričių. Mums jau pavyko sumažinti atotrūkį tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų nuo septynių iki šešių kartų. Artimiausioje ateityje turime dar labiau priartėti prie Europos Sąjungos vidurkio – penkių kartų.
Vienas svarbiausių pastarųjų penkerių metų pokyčių buvo susitarimas didinti pensijas sparčiau už vidutinio darbo užmokesčio augimą. Vidutinės pensijos pakeitimo norma išaugo beveik iki 50 %. Siekdami užtikrinti mūsų žmonėms orią senatvę, turime judėti toliau.
Apgailestaudamas turiu pasakyti, kad valdančiąją daugumą šiais metais taip pat teko ne kartą ginti nuo jos pačios neapgalvotų veiksmų. Puikus to pavyzdys – užmojai įšaldyti mažiausias pensijas gaunančių asmenų pensijų augimą. Tam kelią užkirto tik veto. Tikrai negalėsime ignoruoti ir Konstitucinio Teismo sprendimo dėl teisės disponuoti II pakopos pensijų fonduose sukauptomis lėšomis. Asmeniškai sieksiu, kad būsimi sprendimai atsižvelgtų ne į fondų valdytojų, bet pirmiausia į visų Lietuvos žmonių interesus.
Senstančioje visuomenėje vis aktualesnis bus ilgalaikės priežiūros klausimas. Šios Vyriausybės žadėta, bet tik lengvai priliesta ir neįgyvendinta reforma nuguls jau būsimai valdančiajai daugumai. Nuguls ne kaip našta, o kaip galimybė padėti Lietuvos žmonėms. Mes taip pat turime jau dabar ruoštis ir, manau, atskiru įstatymu apibrėžti vyresnio amžiaus asmenų teises bei jiems skirtos politikos principus ir įsipareigojimus. Džiaugiuosi, jog dar kadencijos pradžioje pavyko pasiekti, kad pažeidžiamiausios grupės, taip pat ir senjorai, galėtų pigiau įsigyti vaistų. Tačiau inovatyvių vaistų prieinamumo problema išlieka opi. Seimui šiais metais priėmus mano inicijuotus Farmacijos įstatymo pakeitimus, labiau prieinamas taps labai retų ligų gydymas. Ledai pajudėjo ir užtikrinant vaistų kompensavimą sergantiesiems cistine fibroze, kam ilgą laiką trukdė sunkiai pateisinamas politikų neveiklumas.
Gerbiamieji, visada vadovaukimės paprasta taisykle – Lietuvai nėra per brangių žmonių. Mums reikalingas kiekvienas pilietis. Todėl turime tęsti pradėtus darbus pritaikydami fizinę infrastruktūrą ir informacinę erdvę žmonėms su negalia, gerindami jiems siūlomas paslaugas, plėsdami finansinę pagalbą.
Savalaikių veiksmų jau dabar reikalauja sudėtinga demografinė situacija. Visuomenės senėjimą spartina mažas gimstamumas. Nors vis daugiau lietuvių grįžta iš emigracijos, to vis dar nepakanka ilgalaikei tendencijai atsverti. Todėl Lietuva gali ir turi tapti šeimai draugiškiausia valstybe. Pastarųjų krizių akivaizdoje jau išmokome, kad geriau padėti, nei nepadėti. Jei nuoširdžiai sakome, kad mums reikia daugiau jaunų Lietuvos piliečių, turime gerokai aktyviau prisidėti prie vaikus auginančių šeimų gerovės. Jau esame pradėję mažinti nelygybę didindami neapmokestinamąjį pajamų dydį. Jis turi priartėti ir pasiekti minimaliojo darbo užmokesčio lygį. Siekdami veiksmingos šeimos politikos, turime žengti dar toliau. Vaikus auginančioms šeimoms turi būti numatytos papildomos finansinės paskatos atsižvelgiant į globotinių skaičių. Vien didinti vaiko pinigų nepakanka. Valstybės interesas – kad vaikų tėvai ir globėjai gautų jiems reikiamas paslaugas ir galėtų daugiau užsidirbti. Ne mažiau svarbu kryptingai spręsti kitus šeimoms aktualius klausimus. Vienas jų – auganti būsto prieinamumo problema. Išspręsti struktūrinius iššūkius galėsime tik formuodami strateginę būsto politikos darbotvarkę, kuri atsižvelgtų į poreikį tiek didžiuosiuose miestuose, tiek regionuose.
Vis daugiau susirūpinimo kelia ir švietimo būklė. Iš vienos pusės, pastaruoju metu konkretūs žingsniai buvo skirti švietimo atskirčiai mažinti. Pirmosios kadencijos metu pavyko pasiekti, kad būtų įtvirtintas lygus švietimo startas. Socialinės dimensijos principas pradedamas įgyvendinti ir aukštajame moksle. Jau šį rudenį įsibėgės įtraukusis ugdymas. Tiems, kurie ruošiasi lėčiau, laiko lieka vis mažiau. Artimiausiu metu bus reikalinga ir neformaliojo švietimo pertvarka. Kita vertus, turėjome progų įsitikinti, kad švietimo permainos turi būti itin kruopščiai planuojamos. Tiek bendrojo ugdymo programų atnaujinimai, tiek nauji valstybinio brandos egzamino tarpiniai atsiskaitymai atnešė nepaprastai daug chaoso ir sumaišties. Daugelis moksleivių, kaip ir jų tėvų, pasijuto tapę situacijos įkaitais. Užvis blogiausia, kad valdančiajai daugumai pasirodė tinkama švietimo laivą viduryje audros palikti be vairininko.
Dabartinė švietimo būklė netenkina daugeliu aspektų. Trūksta ne tik formaliai, bet ir faktiškai atsakingų asmenų. Mokytojų nusivylimo, kuris jau ilgą laiką rusena vis išsiverždamas į paviršių, seniai nebeveikia burtažodžiai apie profesijos prestižą. Vyriausybės manipuliacijos etatais ir statistiniais vidurkiais, bandant užmaskuoti pernelyg lėtą pedagogų atlyginimų kilimą, tik dar labiau didina įtampą. Per mažai dėmesio skiriama ne tik sporto politikai, bet ir konkrečiai vaikų fiziniam aktyvumui, judėjimo kultūrai. Nuo to kenčia ne tik mūsų vaikų ateitis, kenčia ne tik šeimos – kenčia visa Lietuva. Turime imtis veiksmų, kol dar ne per vėlu. Turime apginti savo vaikus ir pasirūpinti ne tik jų išsilavinimu, bet ir sveiku gyvenimu. Apsaugoti juos nuo grėsmingo narkomanijos maro. Sustiprinti vaikų emocinę sveikatą. Padvigubinti, o jei reikia – ir patrigubinti pastangas stabdyti savižudybių šmėklą. Puikiai žinome, kad švietimo vaidmuo ir toliau augs, pasaulio ekonomikai ir atskiroms visuomenėms siekiant prisitaikyti prie sparčių technologinių pokyčių. Lietuvoje jausime vis didesnį pridėtinę vertę kuriančių inovatyvių, mokslo pažanga grįstų sprendimų poreikį. Didieji iššūkiai, tokie kaip klimato kaita bei biologinės įvairovės nykimas, taip pat turės atsispindėti ugdymo ir studijų programose.
Vidutinės trukmės laikotarpiu esminis vaidmuo transformuojant šalies ekonomiką teks informacinėms, žaliosioms ir kitoms aukštosioms technologijoms. Šiandien aiškiai juntame būtinybę stiprinti energetinę nepriklausomybę ir skatinti tvarų ūkio augimą. Sparčiai plėtodami žaliąją energetiką, ant jos sparnų galėsime iškelti naują, inovatyvią pramonę. Gerbiamieji, gausi startuolių bendruomenė jau dabar garsina Lietuvą pasaulyje. Šalyje kylančios lustų gamybos grandinės gamyklos, informacinių technologijų miesteliai, statomas didžiausias Europoje biotechnologijų miestas, naujos gynybos pramonės investicijos mums visiems rodo kryptį. Valstybės užduotis – padėti mūsų verslui šiame kelyje. Turime išnaudoti visus ekonominės ir mokslo diplomatijos svertus bei narystės Europos Sąjungoje privalumus, kad inovatyvaus verslo sėkmės istorijų Lietuvoje rastųsi dar daugiau. Smulkiojo verslo aplinką pagerintų ir įsteigta ombudsmeno institucija. Jau dabar aišku, kad svarbiu postūmiu ekonomikos plėtrai taps nacionalinės plėtros įstaigos veikla. Nuo kadencijos pradžios kartojau, kad Lietuvos verslui, norinčiam investuoti į didesnį našumą ir pažangą, reikia geresnės prieigos prie kapitalo. Džiaugiuosi matydamas, kad tai tampa realybe. Didesnės investicijos reikalingos ir šalies kraujotakai – kelių bei geležinkelių infrastruktūrai užtikrinti. Dabartinis valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūros finansavimo lygis mus atvedė prie liepto galo. Vienintelis kelias – atsispirti ir kilti aukštyn.
Kitas iššūkis, su kuriuo susiduriame, – nematerialus. Tai mūsų gyvenimo globalizacija, kuriai atsispirsime tik turėdami tvirtą nacionalinės tapatybės pagrindą. Žinojimas, kas mes esame, nurodo, ir kur turime eiti. Tai gali pasiūlyti humanitariniai mokslai bei turtingos kasdienės kultūrinės raiškos formos. Mūsų kultūra turi būti ne tik saugojama, konservuojama, bet ir įgalinama konkrečiais politikos svertais. Tokiais, kurie leistų jai skleistis visoje Lietuvoje, neaplenkiant net mažiausio miestelio ar vietos bendruomenių. Visa tai glaudžiai susiję ir su pastangomis susigrąžinti svetur gyventi išvykusius mūsų žmones. Nors po praėjusio referendumo liko neišspręsta dauginės pilietybės problema, privalome ir toliau auginti lituanistinį švietimą lietuvių diasporos šalyse. Lituanistikos tyrimų stiprinimas Lietuvoje ir už jos ribų taip pat turi tapti nacionaliniu prioritetu. Kiekvienas ryšių su Lietuva turintis asmuo, kad ir kur jis gyventų, mums turi būti vertybė. Jis turi jaustis laukiamas Lietuvoje. Privalome skirti daugiau dėmesio sunkumams, su kuriais susiduria tėvynėn grįžę mūsų žmonės, šalinti.
Gerbiamieji, klaidinga būtų įsivaizduoti, kad visi šie klausimai turi būti sprendžiami nacionaliniu lygmeniu. Viena iš ilgalaikių Lietuvos problemų yra regioninė atskirtis. Toliau viską koncentruodami sostinėje ar keliuose didesniuose miestuose mes tik dar labiau skurdintume bendrą visos šalies potencialą. Mūsų regionams šiandien reikia kuo daugiau investicijų, daugiau darbo vietų ir viešųjų paslaugų. Toliau nuo didžiųjų miestų besikurianti gamykla, pajėgi duoti darbo gyventojams ar pritraukti darbuotojų iš toliau, – sveikintinas žingsnis į priekį, tačiau didesnio efekto nebus, jei atvykę specialistai matys, kad jų gyvenimo kokybę regione smukdo duobėti keliai, sunykęs viešasis transportas, nutolusios ar nekokybiškos švietimo ir kultūros paslaugos.
Geriausiai situaciją vietoje mato savivalda. Todėl būtent savivaldybėms reikia suteikti daugiau laisvės priimti savarankiškus sprendimus. Pradėti galime nuo mokyklų tinklo pertvarkos. Šioje srityje ministerijos iš viršaus į apačią diktuojami formalūs kiekybiniai kriterijai neatspindi nei realaus regiono poreikio, nei šiuolaikinių kokybiško ugdymo galimybių. Savivaldybės, turėdamos ne tik galimybę, bet ir pareigą matyti bendrą regiono švietimo padėtį, pajėgios priimti sprendimus, kurie būtų ir tikslesni, ir sąžiningesni. Bandymai nacionaliniu lygmeniu sureguliuoti net ne atskirų mokyklų, o klasių dydžius veda priešinga – nepagarbos ir nepasitikėjimo kryptimi. Ar tikrai mums to reikia? Kaip tai dera su kalbomis apie didesnes savivaldos atsakomybes ir pareigas, ypač – švietimo srityje? Iš tiesų turime daugybę pavyzdžių, liudijančių, kad savivaldybės gali ir nori prisidėti prie bendros gerovės. Kad ir kiek krizių pastaruoju metu mus užgriuvo, kaskart įsitikinome, kad savivaldybės geba veikti kaip atsakingos centrinės valdžios partnerės. Šiandien joms reikia daugiau kompetencijų, kaip ir funkcijų, kurias lydėtų atitinkamas finansavimas. Tuomet jos atneštų dar daugiau naudos mūsų žmonėms.
Kas tikrai negali tenkinti Lietuvos žmonių – tai Europos Sąjungos regioninės plėtros programos įgyvendinimas. Įdėjus tikrai daug pastangų, pagaliau pavyko pajudėti iš pradinio taško, tačiau užduotas tempas vis dar per lėtas, dalis rodiklių tiesiog neįgyvendinami, o skirto finansavimo dydis nesiekia įstatymuose nustatytos reikšmės. Čia turime užduoti sau labai rimtą klausimą – ar tinkamai šalyje valdoma regioninė politika? Jei iš tiesų norime sukurti turtingesnius, klestinčius, valstybę aukštyn keliančius regionus, esama taupymo politika turi keistis į investicinę. Privalome daugiau investuoti į infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas. Turime užtikrinti, kad visos savivaldybės galėtų pritraukti reikiamų specialistų. Kalbame ne apie pravalgymą ar betonines trinkeles, o apie investicijas į ateitį.
Praėjusiame Regionų forume kviečiau savivaldybes aktyviau ir efektyviau dalyvauti sveikatos reformoje, steigiant sveikatos centrus, pertvarkant paslaugų teikimą. Raginau merus daugiau derinti veiksmus ne tik su Sveikatos apsaugos ministerija, bet ir vieniems su kitais. Šiandien jau visos savivaldybės žengia pirmyn ir laukia investicijų sveikatos paslaugoms modernizuoti. Būtina spartinti žingsnį, kad žmonės savo kasdienybėje greičiau pajustų teigiamus pokyčius. Sveikatos strategų dėmesys ypač reikalingas prevenciniam sveikatos stiprinimui.
Galvojant apie savivaldos perspektyvas, pozityviai nuteikia Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pakeitimas. Atsiradęs po ilgų diskusijų su savivaldybėmis ir vykdomąja valdžia, jis suteikė savivaldybėms daugiau laisvės investuoti ir kurti gerovę žmonėms. Tikiu, kad pakeistas konstitucinis įstatymas padės ilguoju laikotarpiu sumažinti regioninę atskirtį. Būtent tai turi būti pamatinė Lietuvos vidaus politikos kryptis.
Gerbiamieji, kuo daugiau dėmesio ir jėgų skirsime vienos Lietuvos principui įgyvendinti, tuo daugiau prisidėsime ir prie šalies nacionalinio saugumo. Kiekvienos valstybės pasirengimas gynybai daugiausia priklauso nuo visuomenės vertybinių nuostatų. Pilietiškumas, patriotizmas, solidarumas – tai atraminės kolonos, ant kurių stovi konkretūs kariniai, žvalgybiniai ir politiniai pajėgumai. Šios vertybės kyla iš stiprios, patvarios tapatybės ir visuomenėje įsitvirtinusio teisingumo jausmo. Susiskaldymas, susipriešinimas ir susvetimėjimas, priešingai, visada bus bet kokių pastangų užtikrinti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę priešingybė. Todėl socialiai empatiškos valstybės kūrimas, nukreiptas į atskirties mažinimą, tiesiogiai prisideda ir prie nacionalinio saugumo. Tai, kiek esame vieningi ir solidarūs šalies viduje, suteikia mums jėgų ginti nacionalinius interesus už Lietuvos ribų.
Puikiai tai matome svarbiausiais užsienio politikos klausimais. Absoliuti Lietuvos gyventojų dauguma neabejoja būtinybe padėti Ukrainai ir siekti Rusijos pralaimėjimo. Išliekame karšti narystės Europos Sąjungoje rėmėjai, palaikome tvirtus euroatlantinius ryšius – Europos ir Lietuvos saugumo pagrindą. Bendros nuostatos ir vertybės neabejotinai padeda mums veikti tarptautinėje erdvėje. Per pastaruosius 12 mėnesių Vilniuje sėkmingai surengėme ir NATO, ir Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimus. Kitais metais rengsime NATO Bukarešto devyneto forumą, jau dabar pradedame rengtis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai 2027 metais.
Bene daugiausiai pastangų iš mūsų artimiausiu metu pareikalaus gynybos ir saugumo iššūkių sprendimas. Reaguodami į pakitusią geopolitinę situaciją, iki šiol padarėme nemažai. Lietuvoje dislokuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė, taip pat vykdoma JAV karinių pajėgų rotacija, NATO oro policijos misija. Susitarėme ir jau pradėjome Vokietijos brigados priėmimą Lietuvoje. NATO viršūnių susitikime Vilniuje patvirtinti nauji regioniniai gynybos planai ir rotacinis oro gynybos modelis.
Svarbiausia, kad po ilgalaikio trypčiojimo vietoje pagaliau patys pradėjome investuoti į savo saugumą. Šiandien gynybai išleidžiame jau daugiau nei 2,7 % BVP. Kita vertus, profesinės karo tarnybos karių skaičius per ketverius metus išaugo tik 6 %. Kariuomenės komplektacija vis dar stringa ir atsilieka nuo keliamų tikslų. Turime dar daugiau dėmesio skirti ne tik aktyviajam rezervui rengti, bet ir profesinės karo tarnybos patrauklumui didinti, karių ir karininkų socialinėms garantijoms. Siekdami Lietuvos kariuomenę išplėsti, pertvarkyti, modernizuoti ir aprūpinti pajėgesne ginkluote, kaip tai numatyta Valstybės gynimo taryboje, turėsime didinti krašto apsaugos finansavimą virš 3 % BVP. Malonu girdėti, kad šalies verslo bendruomenė susibūrė dėl 4 % gynybai. Tokios iniciatyvos motyvuoja politikus.
Gerbiamieji, ambicingi mūsų tikslai neišvengiamai atsiremia į mokesčių klausimą. Tiek didesniam gynybos finansavimui, tiek ir kitoms būtinosioms reikmėms reikalingos lėšos, kurių galime skolintis arba, kas yra gerokai tvariau, papildomai surinkti į valstybės biudžetą. Džiugina tai, kad perskirstymas per biudžetą per penkerius metus išaugo nuo 30 % iki 33 % BVP. Žvelgiant istoriškai, tai reikšmingas pasiekimas. Tuo pat metu valstybės skola išliko mažesnė nei 40 %. Sėkminga anticiklinė politika ne tik lėmė tęstinį ekonomikos augimą, bet ir apsaugojo mokesčių bazę.
Pastaruoju metu pagaliau išryškėjo gynybos finansavimo apmatai. Pirmąja kregžde tapo bankų solidarumo mokestis. Gynybos finansavimas didinant įmonių pelno mokesčio tarifą – dar vienas teisingas sprendimas, dėl kurio pavyko susitarti, kaip ir dėl akcizų tabakui ar alkoholiui padidinimo. Svarbiausia, kad valdantieji įsiklausė į sveiko proto balsą ir atsisakė planų didinti pridėtinės vertės mokestį. Išmintingas buvo ir apsisprendimas nedidinti naštos dirbantiems individualiai pagal verslo liudijimus, taip pat nekišti rankos į savivaldos kišenes, tačiau akcizų kurui tvirtinimas Seime parodė ryškų susiskaldymą. Tai reiškia, kad klausimas buvo neišdiskutuotas, o galutinis sprendimas – neišbaigtas. Šiandien mes vis dar stokojame realių pastangų siekti didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo. Aukštų pajamų mokesčių tarifai negali ir toliau priklausyti nuo veiklos formos. Tai atveria kelią didesniam mokestiniam neteisingumui. Nukenčia, be kita ko, ir valstybės biudžetas.
Neatsitiktinai poreikį kurti teisingesnę ir paprastesnę mokesčių sistemą, kuri atlieptų augančius finansavimo poreikius, visai neseniai pabrėžė Valstybės kontrolė. Todėl tenka apgailestauti, kad šios kadencijos Vyriausybė galutinai palaidojo mokesčių reformą, kuri iš tiesų galėjo tiek užtikrinti didesnį sistemos teisingumą, tiek ir atnešti papildomų biudžeto pajamų. Jau girdėjome, kaip šis uždavinys bandant nusiplauti atsakomybę po ketverių sugaištų metų lengva ranka perkeliamas kitos kadencijos Seimui. Mokesčių sistemos reforma išties galėtų tapti vienu iš svarbiausių Seimo rinkimų klausimų. Tik svarbu nepamiršti, kad šiuo klausimu visi žaidžiame vienoje komandoje – už vieną, nedalomą Lietuvą. Sprendžiant dėl mokesčių, kaip ir švietimo ar nacionalinio saugumo klausimais, mums reikalinga nuoširdi bendrųjų vardiklių paieška. Reikalingas supratimas ir įsiklausymas bei nuolatinis dialogas. Su kuo mažiau demonstratyvių išsišokimų ar atsitraukimų.
Gyvendami šalia pavojingo kaimyno, neturime kur trauktis. Visos Lietuvos politinės jėgos privalo siekti kiek įmanoma platesnio sutarimo, o rinkėjai – principingai jas vertinti. Nėra sunku įsitikinti, kas užsiima visuomenės skaldymu, kas keldami daug triukšmo kasasi po svarbiausių valstybės institucijų pamatais, o kas dirba profesionaliai ir išties ieško geriausių sprendimų. Visų mūsų laukia daug svarbių darbų. Kad galėtume atremti bet kokius pavojus, turime toliau stiprinti savo valstybę, siekti teisingumo visose srityse, užtikrinti nuolatinį ir tolygų visų Lietuvos žmonių gerovės augimą kaip priešnuodį nuo mus skaldančių ir priešinančių jėgų. Užteks padalijimų, užteks tuščių intrigų ir rietenų. Nepasitikėjimą keiskime pasitikėjimu ir bendradarbiavimu. Pirmyn ženkime su naujomis idėjomis ir sprendimais. Įkvėpti Dainų šventės 100-mečio, dainuokime Lietuvą kaip džiaugsmą, išaugusį iš pelenų. Taip, kaip ją dainavo J. Marcinkevičius. Kilkime aukštyn kaip viena, vieninga ir stipri Lietuva!
Čia, gerbiamieji, ketinau padėti tašką. Deja, pastarieji įvykiai neleidžia to padaryti. Kaip atsitinka, kad sąsajų su verslo interesais kartelę nuleidome taip žemai, jog pasiskraidymo su kriminalinės praeities asmeniu faktui iškilus į viešumą viskas, ką sugebame ištarti, yra tas senokai begirdėtas: ministrė nekalta – aplinka kalta? Arba, dar blogiau, – kaip atsitinka, kad abejotinos reputacijos ryšių įmonė sugeba dominuoti atsiskaitymo su viešuoju sektoriumi rinkoje gana ilgą laiką? Į šiuos klausimus reikės atsakyti. Svarbu, kad šių atsakymų neiškraipytų artėjantys rinkimai. Ačiū visiems už dėmesį. (Plojimai)
M. STROLYS (Seimo posėdžių sekretoriato vyriausiasis specialistas). Jo Ekscelencija Lietuvos Respublikos Prezidentas. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, skelbiu 10 minučių techninę posėdžio pertrauką. Po 10 minučių pratęsime posėdį.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, kviečiu sugrįžti į vietas. Tęsiame posėdį.
10.50 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. birželio 25 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1-2 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Kol nematau pasiūlymų dėl darbotvarkės… Jau matau. T. Tomilinas, prašom.
T. TOMILINAS (DFVL*). Gerbiami kolegos, labai prašau išbraukti darbotvarkės 2-28 klausimą – Kelių transporto kodekso įstatymo projektą. Aš, kaip projekto iniciatorius, prašau dar laiko pateikti alternatyviems pasiūlymams. Mes su Kasparu, kaip rengėjai, nebuvome pakviesti į paskutinį komiteto posėdį, kur buvo iš esmės pakeistas mūsų projektas. Dėl jo buvo labai daug pasiūlymų. Dar vienas argumentas dėl šių pasiūlymų, kurie dabar pateikti. Dabartiniam jo variantui nepritarė Susisiekimo ministerija. Yra apie ką dar pakalbėti komitete ir neperkelti šitos labai sudėtingos diskusijos iš karto į salę, tai būtų toks logiškas sprendimas. Labai ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Aš taip pat norėjau frakcijos vardu paprašyti išbraukti.
PIRMININKĖ. Gerai, Seimas apsispręs. Prašau, Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Noriu kreiptis į jus, į posėdžio pirmininkę, ir prašyti skubos tvarkos dėl darbotvarkės 1-13.20 klausimo, čia yra susijęs su Akcinių bendrovių įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimu. Teisės ir teisėtvarkos komitetas irgi turbūt…
PIRMININKĖ. Kai apsispręs Seimas dėl paties klausimo, tuomet galima skubos tvarkos paprašyti ir Seimas apsispręs. Tai jau po balsavimo dėl jo.
Z. BALČYTIS (DFVL). Gerai, ačiū.
PIRMININKĖ. Prašau. Aistė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš frakcijos vardu norėčiau paprašyti išbraukti iš darbotvarkės Želdynų įstatymą ir lydimąjį, nes turime daugiau pastabų ir norime ketvirtadienį atnešti dėl priėmimo.
PIRMININKĖ. Taip. Gerai, daugiau pasiūlymų nematau. Pirmiausia projekto iniciatoriai abu ir abu skirtingų frakcijų vardu prašo išbraukti darbotvarkės 2-28 klausimą iš šios dienos darbotvarkės – Kelių transporto kodekso pakeitimą. Siūlau bendru sutarimu pritarti. Nėra prieštaraujančių. Ačiū. Darbotvarkės 2-28 klausimas išbrauktas. Toliau A. Gedvilienė siūlo Želdynų įstatymą bei lydimąjį, darbotvarkės 2-8.1, 2-8.2 klausimus, perkelti į ketvirtadienio darbotvarkę. Kadangi Teisės departamento išvadų dar nėra, tai ar galėtume bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame? Mes negalime svarstyti, nes nėra Teisės departamento išvados. (Balsai salėje) Gerai, yra reikalavimų balsuoti, tai pabalsuokime. Gerai, balsuojame. Kas pritariate išbraukimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 106: už – 103, prieš – 1, susilaikė 2. Išbraukimui pritarta. Toliau turime du projektus, kurie nebuvo įrašyti į pavasario sesijos darbų programą, tai yra darbotvarkės 2-30.1 ir 2-30.2 klausimai – Atliekų tvarkymo įstatymas ir Rinkliavų įstatymas nebuvo įrašyti. Ar galime pritarti jų svarstymui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir apsispręskime dėl visos darbotvarkės. Gal galėtume pritarti bendru sutarimu? Galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Gerbiami kolegos, primenu, kad balsavimo langas jau dabar yra ir tęsis iki pat rytinio posėdžio pabaigos, nes yra priėmimai, tiktai priėmimai numatyti. Kviečiu likti savo vietose ir balsuoti.
10.54 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 4, 6, 7, 8, 9, 91, 92, 11, 121, 14, 16, 18, 20, 23, 26, 261, 262, 27, 28, 30, 31 straipsnių, V ir VI skyrių pakeitimo, Įstatymo papildymo 311 straipsniu bei 32, 33, 34, 35 ir 36 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3249(3)VK (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3249. Priėmimo stadija. Kviečiu K. Adomaitį. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Frakcijos vardu dėl šio klausimo noriu paprašyti pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Dėl šio klausimo pertraukos prašote. Neišnaudota dar. Tai viskas gerai, balsuojame. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už. Viena buvo. Paleidžiame balsavimą. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 104: už – 32, prieš – 49, susilaikė 23. Pertraukai pritarta. Nepritarta, atsiprašau. Kadangi prašė ne opozicinė frakcija, tai mano klaida. Kadangi paprašė ne opozicinė frakcija, tai balsų neužteko ir klausimas lieka. (Triukšmas salėje) Kolegos, labai garsiai šiandien veiksmas vyksta salėje.
Kviečiu A. Matulą į tribūną ir pradėsime priėmimą pastraipsniui. Pirmiausia norėčiau paprašyti, ar 1 straipsniui galėtume pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti ją ir komiteto išvadą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento išvadą? Ačiū, pritarta. Dėl 3, 4, 5, 6 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Iš tiesų jų yra keturios. Prašau pristatyti kiekvieną iš jų ir komiteto nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Teisės departamento pirmai pastabai pritarta iš dalies. Antrai pastabai pritarta bendru sutarimu. Trečiai irgi pritarta iš dalies bendru sutarimu. Ir ketvirtai pritarta iš dalies bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galėtume pritarti visam 7 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta.
Dėl 8, 9 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Ačiū, pritarta. Dėl 10 straipsnio yra Teisės departamento viena pastaba. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Techninio pobūdžio, jai yra pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu visam straipsniui? Ačiū, pritarta.
Dėl 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 18 straipsnio yra Teisės departamento viena pastaba. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Šitai pastabai irgi yra pritarta bendru sutarimu ir prašyčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 18 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl 19, 20 straipsnių nėra pasiūlymų. Ar galėtume pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 21 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Irgi techninio pobūdžio, jai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galima pritarti 21 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir dabar 22 straipsnis. Jį pradedame nuo kolegės J. Sejonienės pasiūlymo, kuris yra 24 puslapyje. Prašau, gerbiama kolege, pristatyti savo siūlymą dėl 22 straipsnio. Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, mano yra keli pasiūlymai. Ir pirmas registruotas dėl 22 straipsnio, pastraipsniui. O jūs, matyt, dabar dėl pavadinimo siūlote?
PIRMININKĖ. Dėl išbraukimo.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėl išbraukimo. Taip, bet šitas mano pasiūlymas yra vėlesnis, tai aš vis dėlto norėčiau, kad būtų balsuojama dėl 22 straipsnio, pirma yra pasiūlymai pastraipsniui.
PIRMININKĖ. Ar yra 29, kurie pritaria kolegės J. Sejonienės pasiūlymui? Balsuokime, ar yra 29. Pasitikriname, ar yra 29, kurie pritaria J. Sejonienės pasiūlymo svarstymui. Tikrai taip, yra. Prašau, gerbiamas Antanai, pristatyti komiteto nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš pirmiausia norėčiau paprašyti ir pasakyti Pirmininkei, pritarti Pirmininkei, kad reikėtų, gerbiama Jurgita, balsuoti nuo 22 straipsnio. Jeigu tiems atskiriems pasiūlymams vienaip ar kitaip pritarsime, tai tada tas 22 straipsnis, kurį (visą straipsnį) jūs siūlote išbraukti, netenka jokios galios. O jūsų pataisose yra privelta klaidų. Pavyzdžiui, dar palikta teritorinė ligonių kasa. Jeigu bus pritarta šioms pastaboms, tada pagal Statuto tam tikrą straipsnį aš turėčiau imti pertrauką dėl to, kad ligonių kasų, teritorinių ligonių kasų, nelieka. Vis dėlto prašyčiau galbūt sutikti, kad apsispręstume iš esmės dėl viso 22 straipsnio išbraukimo. Jeigu jam būtų nepritarta arba pritarta, tada atitinkamai jau būtų galima svarstyti kitas jūsų pataisas. Kitaip aš turėčiau stabdyti priėmimą.
PIRMININKĖ. Aš atkreipiu dėmesį, gerbiamas Antanai, kad mes nuo išbraukimo ir pradedame – būtent nuo tos pataisos ir pradedame svarstymą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Nuo 22-os?
PIRMININKĖ. Taip, būtent nuo pataisos išbraukimo. Tai prašau komiteto išvadą dėl jos pasakyti.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui: 3 balsavo už, 6 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Labai siūlau atkreipti dėmesį į tai, ką aš dabar pasakysiu, ir komiteto nuomonę. Specialiųjų tyrimų tarnyba, įvertinusi ambulatorinių slaugos paslaugų namuose ir kitų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo priežiūros teisinį reglamentavimą, šių metų gegužės 6 dieną pateikė antikorupcinio vertinimo išvadą. Joje, be kita ko, pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato proporcingų atgrasančių poveikio priemonių už fiktyvių duomenų apie suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas namuose teikimą. Pažymėtina, kad į egzistuojančią problemą dėmesį atkreipė Vyriausiasis administracinis teismas, kuris savo nutartimi pažymėjo, kad Valstybinės ligonių kasos sudarytos komisijos pareiškėjui duotam patvarkymui (įpareigojimui) trūksta teisinio privalomumo galios. Taigi, jis savo esme prilygsta tik raginimui savanoriškai (geruoju) atlyginti Valstybinės ligonių kasos padarytus nuostolius, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą (sumą), atsiradusią dėl, atsakovų vertinimu, pareiškėjo sutartinių įpareigojimų nevykdymo (netinkamo vykdymo). Nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei Sveikatos sistemos įstatymas, nei kiti Valstybinės ligonių kasos kompetencijas ir funkcijas reglamentuojantys teisės aktai nesuteikia šiai institucijai teisės išieškoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą. Kaip antai, palyginti, mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatymo penktuoju skirsniu suteiktos teisės išieškoti mokestinę priemoką.
Šiandien mes kaip tik svarstysime vieną įstatymo projektą, kuriuo suteikiame papildomas teises Mokesčių inspekcijai. Čia vienintelė institucija, kuri neturi jokios galios, teisės, o jų pavedimas sugrąžinti apmokėjimo paslaugas prilyginama, kaip ir minėjau, Vyriausiojo administracinio teismo savanoriškam pasiūlymui: būk geras, sugrąžink. Tai komitetas nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Motyvai dėl J. Sejonienės pasiūlymo. Už kalba A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, manau, kad šiandienos diskusija iš esmės yra apie labai paprastą dalyką: ar visgi mes vertiname privačią mediciną, ar norime ją kažkaip stabdyti ir žlugdyti?
Manau, kad visi gavome ir pacientų organizacijų, ir Medikų sąjūdžio raginimus nepritarti tokiam požiūriui, o pritarti iš esmės J. Sejonienės pasiūlymams. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad pirminė viso šito įstatymo iniciatyva buvo dėl Valstybinės ligonių kasos reformos, kuri yra teisinga ir gera, tačiau eigoje į ją buvo įvelta tikrai tokių keistų ir žalingų nuostatų.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Sveikatos reikalų komitete buvo diskutuojama apie tam tikrus pažeidimus. Tai daugeliu atvejų, padarius tuos pažeidimus, jau dabar Ligonių kasa ir kitos institucijos turi teisę atlikti teisinius veiksmus, ypač prokuratūra ir kitos institucijos. Tačiau tie pažeidimai, pavyzdžiui, ligonių prirašymas, niekaip nesusiję su priemokomis, apie kurias daugiausia girdime visoje diskusijoje. Taigi, matome, kad ši diskusija dėl įstatymo, susijusio su Ligonių kasos pertvarka, yra absoliučiai suvelta. Aš bijau, mes galime pribalsuoti ir primakaluoti tiek, kad galiausiai teks visą įstatymą ir reformą dėti į šalį.
Todėl kviečiu palaikyti gerbiamos J. Sejonienės pataisas, kurios viską surikiuoja į pirminę stadiją ir įstatymą sukoncentruoja į pagrindinį jo tikslą – Ligonių kasos pertvarką. Kviečiu tikrai atsakingai balsuoti, nes privati medicina yra mūsų medicinos sistemos dalis. Ji egzistuoja ne tik Vilniuje, bet ir regionuose. Jeigu pritarsite tam, ką siūlo komiteto pirmininkas ir kiti kolegos, deja, pirmiausia pakenks regionams, o ne Vilniui.
PIRMININKĖ. A. Veryga – motyvai prieš.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš labai džiaugiuosi, kad prieš tai kalbėjo kolega A. Vyšniauskas. Jis turbūt geriausiai ir išsidavė, ko čia yra bijomasi. Pirmiausia, įstatymo projekte jūs niekur nerasite parašyta „viešoji“ ar „privati“ – taisyklės būtų taikomos visiems vienodai.
Dėl ko būtų galima nuogąstauti? Aš priminsiu, kad Vilniaus mero brolio vadovaujama privati gydymo įstaiga yra viena iš tokių, su kuria Ligonių kasa galėtų nutraukti sutartį dėl prirašymo ir panašių dalykų. Kolegos, neužkibkite ant šito kabliuko. Niekas nėra nusiteikęs prieš privačią mediciną tokiu atveju, kai ji papildo valstybės ar savivaldybių, kai šita nesugeba atlikti, nepakanka pajėgumų, tuomet gali kažką papildomai suteikti. Bet jeigu jūs, kolegos, manote, kad nesąžiningai veikiant sveikatos sistemą galima privatizuoti taip, kaip jau atsitinka švietimo sektoriuje, tai aš dar kartą priminsiu tą, ką esu kalbėjęs jau ir anksčiau dėl motyvų. Jeigu norima gyventi kaip Jungtinėse Amerikos Valstijose, turint tokią sveikatos draudimo sistemą, tai būkite sąžiningi ir pasakykite rinkėjams, kad tai taps prabangos dalyku. Tai yra tas, kuris turi pinigų, galės leisti sau viską, o tas, kuris neturi pinigų, galės kreiptis, pavyzdžiui, į vienuolynus, žinote, kaip būdavo, kaip labdarą teikdavo tam tikrą pagalbą dirbantys savanoriai. Nesuvelkime visko ir tiesiog neleiskime privatizuoti sveikatos sektoriaus, balsuokime prieš.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl J. Sejonienės pasiūlymo. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 107: už – 48, prieš – 38, susilaikė 21. Pasiūlymui nepritarta.
Tuomet grįžtame į 22 straipsnio pradžią. Taip pat kita R. Šalaševičiūtės ir kitų Seimo narių pataisa. Prašau, gerbiama Rimante, pristatyti ją.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Atkreipiu dėmesį, kad pasiūlymu prašoma papildyti projekto 22 straipsniu keičiamo įstatymo 311 straipsnio 1 dalį 6 punktu, tai yra sudaryti galimybes Valstybinei ligonių kasai nutraukti sutartį ar jos dalį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga, vaistine ar kitu subjektu, jei per dvejus metus nuo ankstesnio teisės aktų pažeidimo nustatymo dienos padaryti ne mažiau kaip du analogiški tų pačių teisės aktų pažeidimai. Taip pat papildyti 311 straipsnį nauja dalimi. Tai yra ūkio subjektui suteikiama teisė kreiptis per vienerius metus dėl sutarties ar jos dalies sudarymo.
Atkreipiu dėmesį. Svarbiausia tai, kad mes pasiūlyme dėl projekto nekalbame apie visą sutartį išimtinai – kalbame apie sutartį ar jos dalį. Jeigu pažeidimai padaryti vienoje kurioje nors dalyje, būtent dėl tos dalies nutraukimo ir yra teikiamas siūlymas.
Mano argumentų būtų buvę daugiau, bet pirmas yra tas, kad buvo gauta teigiama Vyriausybės išvada ir iš tikrųjų ten turėjo būti tam tikri teisiniai pataisymai. Šiaip gerbiamas A. Matulas susakė visus argumentus, kurie ir paskatino parengti šį pasiūlymą, jį teikti svarstyti ir balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar yra 29, kurie pritaria svarstymui? Pabalsuokime, ar yra 29, kurie pritaria šios pataisos svarstymui. Yra. Taip, tikrai yra 29. Yra net 53.
Prašau. Komiteto nuomonė dėl Seimo narių pataisos.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šitą pasiūlymą. Išties 2022 m. rugsėjo 3 d. Vyriausybė savo išvadoje būtent tokį pasiūlymą ir pateikė, kad jeigu yra pasikartojantis pažeidimas, būtų galima dėl tos dalies nutraukti, sustabdyti sutartį. Kadangi komitetas, 5 balsavus už, 3 – prieš, 1 susilaikius, šitam siūlymui nepritarė, manyčiau, kad vis dėlto, jeigu dabar nepritariame kolegės J. Sejonienės siūlymui, išties mes įteisiname de facto tai, kas dabar vyksta pagal ligonių kasų direktoriaus įsakymą ir dėl ko STT ir teismas sakė, kad trūksta teisinių pagrindimų. Galbūt to užtektų šiuo periodu, o kitame parlamente, jeigu bus tų piktnaudžiavimų toliau, tikrai reikėtų priimti ne tik šitą siūlymą, bet ir galbūt griežtesnius. Aš, kaip sakiau praeitą kartą, būsiu nuoseklus, dėl to pasiūlymo susilaikysiu, nors komitetas jam pritarė 5 balsavus už, 3 – prieš ir 1 susilaikius.
PIRMININKĖ. Mus šiuo atveju domina komiteto išvada. Gerbiami kolegos iniciatoriai…
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. …ar jums tinka pritarimas iš dalies, ar jūs reikalaujate balsuoti dėl viso?
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas redagavo.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Taip, tinka pritarimas iš dalies.
PIRMININKĖ. Yra dėl motyvų. Būtinai balsuosime, tačiau dar dėl motyvų pasisakys už L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš pritariu visoms šitoms pataisoms, kurios yra labai protingai sudėliotos, vien dėl to, kad, kaip aš visą laiką labai paprastai sakau, kas moka pinigus, tas ir muziką užsako. Apie ką mes kalbame? Mes kalbame apie ligonių kasas, kurios dažniausiai sako: negalime padidinti įkainių, trūksta pinigų. Bet jeigu mes įvedame kontrolę ir iš tikrųjų labai teisingai ir tvarkingai naudojamos lėšos, ir nedarome pažeidimų, neprirašinėjame faktų, tikrai to ir neturėtų būti. Labai gerai prisimenu iš savo praktikos, kai būdavo irgi taip pat, kaip ir dėl G. Benkunsko aptarnavimo, buvo straipsnis, kuriame buvo apie jo kliniką Šilutėje, tai lygiai taip pat buvo ir kai kuriose kitose įstaigose, kai nebuvo elektroninių suvedimų, receptų, tai būdavo tiek išrašyta visų priemonių, vaistų, o iš tikrųjų niekas nelankė. Aš dabar džiaugiuosi, kad mes vis dėlto grįžtame prie to. Tvarka turi būti. Ten yra pinigai, ten yra mūsų visų sunešti pinigai. Mes gaukime kokybiškas paslaugas ir užmokėkime už tas paslaugas tam, kam priklauso.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ne, mikrofonas nebuvo įjungtas. Yra numatyta tokia absoliučiai neproporcinga sankcija. Jau dabar turimų kontrolės įrankių ligonių kasoms tikrai pakanka, tiktai, tiesą sakant, juos reikia aktyviai naudoti ir konsultuoti.
Dėl tų teisės aktų pažeidimų. Nėra kažkokių aiškių kokybinių kriterijų, kaip tie pažeidimai bus skirstomi, dėl to tokia poveikio priemonė būtų absoliučiai neproporcinga. Dar kartelį, šis pirminis projektas buvo dėl teritorinių ligonių kasų konsolidavimo su centrine Valstybine ligonių kasa ir atskirų juridinių vienetų nebeturėjimo, o turėjimo padalinių. Dabar mes svarstome visiškai nesusijusį dalyką ir projektas savo pradinės esmės neteko. Yra siūlomos tokios neproporcingos ir labai drastiškos sankcijos. Gavome visi kreipimusis iš Lietuvos medikų sąjūdžio, iš Šeimos gydytojų profesinės sąjungos ir taip pat iš pacientų organizacijų, taigi, žmonės, kurie dirba šitoje sistemoje, pasisako konkrečiai prieš šį pasiūlymą, nes būtent dėl šio pasiūlymo kaip neproporcingo, kaip tokio galimai diskriminacinio, neaiškaus, su neaiškiais kokybiniais kriterijais ir buvo gauta… Siūlau nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Apsispręskime balsuodami pirmiausia dėl R. Šalaševičiūtės ir Seimo narių pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Kas pritariate komiteto versijai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 115: už – 56, prieš – 32, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau. Yra viena Teisės departamento pastaba. Ar galėtumėte, gerbiamas Antanai, pristatyti ją bei komiteto nuomonę?
A. MATULAS (TS-LKDF). Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Pritarta bendru sutarimu. Gerai.
Toliau yra J. Sejonienės pasiūlymas. Gerbiama Jurgita, 22 puslapyje yra jūsų pasiūlymas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Jis jau tapo neaktualus, nes nepritarėme jos pasiūlymui, o visi kiti jos pasiūlymai yra teikti dėl to straipsnio, kurį mes išbraukėme.
PIRMININKĖ. Na, nežinau, aš norėčiau visgi J. Sejonienės atsiklausti, ar jos tokia pati nuomonė?
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Pirmininke, mes gi neišbraukėme to straipsnio? Dėl pirmo mano pasiūlymo Seimas apsisprendė prieš, tai aš galiu teikti visus kitus pasiūlymus dėl to paties straipsnio. (Balsai salėje)
A. MATULAS (TS-LKDF). Tai neliko to straipsnio.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėl atskirų jo dalių… Dėl 22 straipsnio 2 dalies. Kolegos, žiūrėkite, vis dėlto kalbame apie tikrai pačią griežčiausią priemonę, ultima ratio priemonę – sutarčių nutraukinėjimą. Tikrai esate visi gavę ir medikų bendruomenės atskirų organizacijų raštus, ir pacientų organizacijų raštus, kad jie iš tikrųjų baiminasi dėl paslaugų prieinamumo, jeigu tokia griežta priemonė (aš labai pritariu) ne tik privačioms, bet ir valstybinėms įstaigoms bus taikoma. Siūlau, kad… dėl mažareikšmių pažeidimų tos tokios ultimatyvios sankcijos – sutarčių nutraukinėjimo nebūtų galima taikyti.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar yra 29, kurie pritariate J. Sejonienės pataisos svarstymui? Pabalsuokime. Yra. (Balsai salėje) Gerbiamas pirmininke, ką mano komitetas?
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šitam siūlymui. Pasiūlymo idėjai, kad už mažareikšmius pažeidimus nebūtų skiriamos griežčiausios poveikio priemonės, pritartina, tačiau manytina, kad pasiūlymas perteklinis, nes šioje dalyje jau nustatyta, kad dėl mažareikšmių pažeidimų tyrimas nutraukiamas (tas įstatymo projekte jau yra), įstatymu numatytos poveikio priemonės neskiriamos, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba. Tas jau yra padaryta, todėl pritarti… šitam siūlymui komitetas nepritarė. Už jį balsavo tik 2, nepritarė 6, o susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Motyvai už – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Na, šiek tiek keista girdėti ir skaityti, kad komitetas iš esmės pritaria tam pasiūlymui, tačiau mano, kad nereikėtų patikslinti pačios įstatymo nuostatos. Man atrodo, J. Sejonienės pasiūlymas patikslina tą nuostatą ir labai aiškiai apibrėžia, kad už mažareikšmius pažeidimus negali būti taikomos pačios griežčiausios sankcijos, ir tuomet nereikės išvedžioti, kas iš tikrųjų tame įstatyme yra parašyta, o ko nėra parašyta.
Tai vis dėlto turint mintyje, kad tai yra sankcijos nuo–iki: nuo labai griežtų iki mažiau griežtų, pažeidimai taip pat yra nuo–iki, bent kiek man teko matyti praktikoje, nereikėtų kurti kažkokių dviprasmiškų situacijų, kai ligonių kasų kompetencija ar teisė taikyti poveikio priemones, kažkaip labai neapibrėžto būvio, kabotų virš visų sveikatos priežiūros įtaigų: tiek privačių, tiek ir viešojo sektoriaus, ir vis dėlto tą maksimaliai patikslinti. Keista, kad pats komitetas savo išvadoje sako, kad iš esmės pritartina tokiam pasiūlymui. Todėl galbūt nėra problemos tuomet patikslinti tą nuostatą ir pritarti taip, kad visiems viskas būtų aišku.
Ačiū. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl J. Sejonienės pasiūlymo. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 57, prieš – 22, susilaikė 33. Pasiūlymui pritarta.
Toliau kitas J. Sejonienės pasiūlymas taip pat dėl to paties straipsnio eina iš eilės. Prašom, gerbiama Jurgita, pristatyti.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Vėl kalbame apie tuos mažareikšmius arba reikšmingus pažeidimus. Kadangi įstatymo projektu iš esmės nebuvo detalizuojama poveikio priemonės taikymo ir įgyvendinimo tvarka, pažeidimai, už kuriuos būtų taikoma griežčiausia atsakomybė, nebuvo diferencijuojami, o pažeidimų pobūdis gali būti labai įvairus: nuo netinkamo dokumentų pildymo, vaistų skyrimo ir išdavimo iki visai smulkių paciento teisių, asmens duomenų apsaugos ar kitų pažeidimų, siūlome, kad vis dėlto tą mažareikšmių pažeidimų sąrašą nusistatytų ne pati Valstybinė ligonių kasa, nes, man atrodo, tai būtų teisinga, kad ne ta institucija, kuri taiko poveikio priemones, nusistato ir taisykles, pagal kurias taikys tas poveikio priemones, o Sveikatos apsaugos ministerija.
PIRMININKĖ. Kadangi už praeito siūlymo svarstymą buvo net 53, tai jau nebepaleidžiu balsavimo. Gerbiamas Antanai, pristatykite komiteto nuomonę. Darau prielaidą, kad 29 tikrai yra.
A. MATULAS (TS-LKDF). Prieš pristatydamas komiteto nuomonę šiuo klausimu, pasakysiu dėl praeito balsavimo: komitetas tikriausiai ima pavyzdį iš Vyriausybės, nes beveik kas antroje Vyriausybės išvadoje yra, kad pritariame idėjai, bet nepritariame projektui.
Dabar dėl šito pasiūlymo. Komitetas nepritarė: už balsavo 3, prieš – 6, susilaikiusių nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad Sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio 11 dalyje yra nuostata, kad žalos PSDF biudžetui pripažinimo mažareikšme žala tvarką (VLK direktoriaus įsakymu) ir mažareikšmės žalos dydį (VLK direktoriaus įsakymu), kai žala PSDF biudžetui neišieškoma, nustato sveikatos apsaugos ministras ar jo įgaliota institucija. Todėl siekiant nuoseklumo turėtų būti nustatytos analogiškos nuostatos.
Komitetas nepritarė, nes, kaip ir minėjau, tai yra perteklinis pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Motyvai už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Iš tikrųjų kartais keistai skamba tai, ką nusprendžia Sveikatos reikalų komitetas. Aš labai apgailestauju, kad mes, liberalai, neturime galimybės ten deleguoti savo žmogaus. Aš pats norėčiau pereiti, bet tai reikštų, kad suardome Žmogaus teisių komitetą, ir, deja, neturiu galimybės ateiti ir ten įsiklausyti, kodėl yra tokie motyvai.
Vaizdžiai šnekant, Valstybinė ligonių kasa šituo įstatymo projektu buvo bandoma paversti tokiu budeliu, giljotina, kuri turi teisę nugiljotinuoti vieną ar kitą sveikatos priežiūros įstaigą. Kalbėsiu apie tai apibendrindamas galutiniame pasisakyme. Bet juk ne budelis nusistato taisykles ir procedūras – tam tikrai turi būti neutralus arbitras, kuris pasako, kaip kokios sankcijos yra traktuojamos ir kaip tos sankcijos turi būti taikomos. Todėl vertinu ir ankstesnį, ir šitą J. Sejonienės pasiūlymą kaip sveiko proto pasiūlymą, kuris neleidžia pačioms ligonių kasoms nustatyti, kaip, už ką jos baus ir koks tas traktavimas bus, jų akimis. Tai turi būti iš šalies priimti sprendimai. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Veryga – motyvai prieš.
A. VERYGA (LVŽSF). Kolegos, žinote, kas mane stebina visoje šioje diskusijoje? Yra piešiamas apokalipsinis scenarijus, kad bus atimamos licencijos, naikinamos sutartys ir visa tai daroma ir sakoma darant prielaidą, kad, nepaisant nieko, nepaisant jokių pastangų, medikai, reikia suprasti, yra kažkokie piktybiškai nusiteikę viską imti ir pažeidinėti… Aš taip blogai apie medikus negalvoju. Aš galvoju, kad didžioji dalis viso to spaudimo ką nors prirašyti, kaip vaistinėse dabar, kur laiškai keliauja su verslo planais, ateina iš vadovų. Ateina iš tų, kurie iš tikrųjų sukuria tokias aplinkybes. Aš manau, kad vadovams, supratus, kad galios tam tikra labai aiški sankcija, nekils net mažiausio noro ką nors pažeidinėti.
Dabartinė situacija, man atrodo, iš tiesų yra labai keista. Ir čia ką pirmininkas minėjo apie posėdyje svarstytus dalykus, ligonių kasų pristatytus patikrinimus. Žinote, kas mane labiausiai nustebino? Mane nustebino įvairiausios tarnybos, kurios šiaip labai mėgsta visokius tyrimus daryti, bet čia sakė: žinote, nėra čia ko tyrinėti, nėra čia ko pradėti kažkokius, žinote, bausti, išieškoti tam tikrų padarytų žalų, reikia tik kokius nors sisteminius sprendimus priimti, kad niekas nedarytų nusikaltimų.
Tai gal mes apskritai panaikinkime ir Baudžiamąjį, ir Administracinių nusižengimų kodeksą ir išleiskime vieną tokią eilutę: pageidaujama, kad visi geranoriškai nepažeistų šiaip geros valios, gero tono ir etikos dalykų. Ir nebereikia tada nieko šiaip – jokių nei bausmių, nei atsakomybės. Nes dabar panašu, kad tik sveikatos sistema liks tokia pateptoji, jos vadovai, sugalvoję uždirbti daugiau pinigų, galės piktnaudžiauti.
PIRMININKĖ. I. Šimonytė per šoninį mikrofoną. Prašau, premjere.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto norėčiau pasisakyti atsižvelgdama į tai, ką kolega ką tik pasakė. Man atrodo, kad jūs iš esmės irgi deklaruojate nepasitikėjimą medikais, sakydamas ar insinuodamas, kad medikai, paklusdami savo vadovams, daro kažkokius nusižengimus.
Bet, tiesą sakant, tokia ir yra problema, kad tie atvejai, apie kuriuos kalba ligonių kasos, išties, jeigu mes kalbame apie finansinės drausmės pažeidimus, apie dokumentų klastojimą ir taip toliau, ir panašiai, yra Baudžiamojo kodekso dispozicija. Visais tais dalykais turėtų užsiimti tos institucijos, kurios turi jais užsiimti, o ne įstatyme turėtų būti kokie nors neapibrėžti įgaliojimai, dėl kurių, tiesą sakant, paskui nelabai būtų aišku: o ką tos institucijos, kurios turi užsiimti nusikaltimais, turėtų daryti? Tai čia aš visiškai pritariu.
PIRMININKĖ. A. Veryga norėtų replikuoti ir po to jau balsuosime.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerai. Aš pakviesčiau premjerę pažiūrėti posėdžio įrašą. Jūs vadovaujate Vyriausybei, jūsų Vyriausybėje yra vidaus reikalų ministrė, kuriai pavaldžios yra tos institucijos, ir iš jų vadovo lūpų buvo pasakyta, kad nereikia taikyti kokių nors ultima ratio priemonių, nereikia pradėti, suprask, tyrimų. Tai čia buvo tų vadovų pasakyti žodžiai.
Tai dabar šitie tyrimų neatlieka, Valstybinė ligonių kasa jokių priemonių neturi. Na, tai super! Tai, kolegos, paskaitykite. Dabar yra jau vaistininkų platinami laiškai, kur spaudimas yra akivaizdus. Grasinama vadybininkų, kad net bus atvažiuota į vaistinę, jeigu nevykdomas verslo planas. Pastovės šalia vadybininkas ir pažiūrės, ar vaistininkas tą planą vykdo.
Tai čia yra lygiai tokia pati situacija, kai kuriame lygiai tokias pačias sąlygas, tokias pačias aplinkybes. Dėl dešiniųjų aš nesistebiu – jūsų tikslas yra privatizuoti sveikatos sektorių. Visi kiti turėkite sveiko proto ir neleiskite to padaryti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, siūlau baigti diskusiją, apsispręsti balsuojant. A. Matulas turi trumpą remarką. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, tas pasiūlymas iš esmės čia nieko nesprendžia. Aš tik primenu, kad šiame pasiūlyme, nežinau, iš kur čia nurašytas, tiksliau, žinau, bet nesakysiu, yra palikta teritorinė ligonių kasa. Teritorinės ligonių kasos pagal tą projektą nelieka. Jeigu mes pritarsime, aš turiu stabdyti, prašyti stabdyti pagal 158 straipsnį. Tai labai prašau nepritarti. Čia visiškai neesminė pataisa.
PIRMININKĖ. Aš patikslinsiu, kas buvo pasakyta, kai apsispręsime balsuodami, jeigu bus poreikis tikslinti. Po viso įstatymo priėmimo galima redaguoti jį. Tai tikrai jokios bėdos nėra.
Apsispręskime balsuodami dėl J. Sejoninės pataisos. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 119: už – 56, prieš – 36, susilaikė 27. Šiam pasiūlymui nepritarta. Prašau, K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Laba diena. Buvo nepritarta, bet aš tik norėjau priminti, kad vis dėlto inicijuojant šituos pataisymus buvo pameluota Sveikatos reikalų komiteto, pavyzdžiui, pasakyta, kad kažkokia slaugytoja per dieną suteikia 160 paslaugų ir kad tai yra baisus nusikaltimas, kad žmogus tiesiog suvedė savo viso mėnesio darbą per vieną dieną. Tai dėl tokių mažareikšmių pataisymų ir reikia atitinkamai sužiūrėti, kad tuos mažareikšmius pataisymus patvirtintų ministras, o ne pati teritorinė ligonių kasa, nes kitaip turėsime persekiojimą slaugytojų ir kito personalo už tokius, kaip sakyti, grynai sistemų netobulumus.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, tęsiame Teisės departamento… Taip? Prašau replikuoti ir tada.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, jūs eilinį kartą skleidžiate melą, praeitą savaitę komiteto posėdyje ligonių kasų paklausėme, ar yra kažkokia pažyma, apie kurią šnekėjote. Jokios pažymos nėra, Ligonių kasa atskiria ir kada yra per vieną dieną suvesta, už kokią dieną. Tai yra melas, ligonių kasų direktorius patvirtino – tokios pažymos nėra, mes atskiriame, ir ta skleidžiama informacija yra dezinformacija.
PIRMININKĖ. Yra Teisės departamento pastaba 23 puslapyje. Prašau, pirmininke, pristatyti ją bei komiteto nuomonę.
A. MATULAS (TS-LKDF). Šitai pastabai pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau dar yra kita Teisės departamento pastaba, tai po J. Sejonienės pasiūlymo, prieš tai apsvarstyto, kuriai komitetas nepritaria. Tiesiog esmę pristatykite trumpai.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas irgi bendru sutarimu šitai pataisai, pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Toliau yra J. Sejonienės dar viena pastaba 27 puslapyje. Prašau, gerbiama Jurgita, pristatyti.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Kadangi aš prieš tai neturėjau galimybės replikuoti, dabar pradėsiu nuo replikų. Pirmiausia gerbiamam pirmininkui, kuris jau čia man ir STT grasino ir nebe pirmą kartą apkaltino, kad mano pasiūlymai yra nuo kažko nurašyti.
Iš tiesų, turiu padėkoti savo patarėjai Simonai, kuri dažnai supranta iš pusės žodžio ir parašo taip, kad negaliu turėti priekaištų. Antra, gerbiamam Aurelijui dėl to, kad visi čia yra piktybiniai pažeidėjai. Gerbiamas Aurelijau, jūs pats dalyvavote uždarame mūsų komiteto posėdyje, kai Šiaulių „Talka“, kuri vis dar egzistuoja, atskleidė, kad dauguma tų pažeidimų yra visiškai nepiktybiniai ir kad iš tiesų bendradarbiaujant pavyksta su absoliučiai visais pažeidėjais, net dėl tyčinių klaidų, susitarti ir jie tą žalą geranoriškai atlygina.
Jeigu kalbėtume apie šitą pasiūlymą, tai yra kad jeigu yra toks VLK nutarimas nutraukti sutartį ir gydymo įstaiga nutartį apskundžia, kad sutartis nebūtų nutraukiama iki įsigaliojant teismo sprendimui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar yra 29, bus 29? Bus 29, manau, kaip ir prieš tai. Prašau, komiteto išvada.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas šitam siūlymui nepritarė, tik 3 pritarė, 6 – prieš, susilaikiusių nebuvo. Argumentai – pasiūlymas prieštarauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 3 daliai, kurioje nustatyta, kad sprendimo apskundimas nesustabdo įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų nutarimo vykdymo, VLK direktoriaus sprendimą skundžiantis asmuo turi teisę teismo prašyti kartu stabdyti ir VLK sprendimų vykdymą vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymu, kol nagrinėjamas skundas. Iš esmės, pritarus tam siūlymui, atsirastų skirtinguose įstatymuose didžiulė kolizija.
PIRMININKĖ. Motyvai. Už kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu būtų politinė valia ir būtų priimta Jurgitos nuostata, tai, matyt, ankstesnį įstatymą reikėtų pataisyti pagal paskutinę Seimo poziciją. Manau, siūlymas tikrai svarbus, nes iš tikrųjų dabar mes suteikiame dideles galias Ligonių kasai. Jeigu net kreipimasis į teismą nesustabdo jų kartais galimų klaidingų sprendimų, mano supratimu, nebus gerai. Tuo labiau kad jeigu komiteto pirmininkas lygina Ligonių kasą su kitomis kontroliuojančiomis institucijomis, jų galiomis, tai kitoms kontroliuojančioms institucijoms daugeliu atvejų kreipimasis į teismą sustabdo…
A. MATULAS (TS-LKDF). Tikrai ne.
J. RAZMA (TS-LKDF). …sankcijos vykdymą, na, išskyrus kontrolės tarnybą, dėl kurios, beje, yra Seimo narių pasiūlymų irgi keisti padėtį. Dėl to manau, kad bent šitoje vietoje mes šiek tiek tuos gąsdinimus sumažintume, nes gydymo įstaigos galėtų tikėtis apsiginti teisme nuo klaidingų sankcijų.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Iš tikrųjų įsiklausykite, kolegos. Gerbiamas Jurgis visiems pabandė akis atverti sakydamas, kad kils teisinė kolizija, kurią čia kolegė Jurgita su savo siūlymais sukurs. Mano supratimu, čia viskas ir daroma tam, kad būtų įvestas toks teisinis chaosas ir būtų galima kažkur kažką stabdyti, nestabdyti, įeiti į kažkokią pilkąją zoną.
Dabar dėl tų mažareikšmių pažeidimų, kuriuos čia Jurgita minėjo posėdyje. Apie juos, aš manau, niekas ir nekalba. Jeigu Ligonių kasa, proaktyviai veikdama, sugeba susitarti su gydymo įstaiga, jinai ištaiso tam tikrus pažeidimus, laikosi vėliau nustatyto reglamentavimo, nedaro kažko pakartotinai, tai čia apie tokias mes ir nešnekame. Mes šnekame apie tokias, kurios nevengia kitąkart turbūt apskritai net įmonę panaikinti ir naują atsidaryti tam, kad galėtų iš naujo viską daryti. Visokių būna situacijų.
Kolegos, nesupinkime visko į vieną krūvą, nesukelkime teisinių kolizijų. Sveikatos reikalų komitete tikrai buvo pakankamai intensyviai tai išdiskutuota. Man labai gaila, kad kolegė Jurgita užsispyrusi laikosi savo nuomonės. Sakau, mano supratimu, tikslas ir yra suvelti teisinę bazę, kad galų gale jokios normos nebebūtų galima pritaikyti. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl J. Sejonienės pataisos. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 115: už – 52, prieš – 34, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Kita J. Sejonienės pataisa. Prašau.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, tai paskutinis mano pasiūlymas. Kaip jau ir minėjau, projekto svarstymo komitete metu paaiškėjo, kad tikrai daugumą tų pažeidimų, neatitikčių lemia visiškai nuo asmens sveikatos specialisto ir pačios įstaigos nepriklausantys veiksniai. Tai ir elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros sutrikimai, ir informacinės sistemos trūkumai, ir nepakankamas, neišsamus kainodaros aprašymas, dažni poįstatyminių teisės aktų pasikeitimai. Aš siūlau, kad dėl tų priežasčių, dėl nepiktybinių, netyčinių, dėl tų, kurių būtų galima išvengti sutvarkius elektroninę sveikatos priežiūros sistemą, irgi nebūtų baudžiami sveikatos priežiūros specialistai ar įstaigos.
Jeigu galiu papildyti, kas ir komitete, ir uždarame posėdyje buvo minėta, tai buvo minėta išimtinai tie dalykai, kurie yra sutvarkomi pirmiausia sutvarkius elektroninę sistemą. Pavyzdžiui, ambulatorinių paslaugų užrašymas stacionare gulintiems pacientams, kas, beje, pasitaiko ir didelėse valstybinėse įmonėse. Tai ir paslaugų užrašymas mirusiems pacientams. Sutikime, kad išvis neturėtų būti galimybės tokių paslaugų įvesti pacientui. Arba nekompensuojamųjų vaistų išrašymas kaip kompensuojamųjų, pasikeitus kompensuojamųjų vaistų sąrašui. Tai yra dažniausiai irgi visiškai nepiktybinis asmens sveikatos priežiūros specialistų veiksmas, jeigu jie nespėja sužiūrėti tų pasikeitimų. Turėjome ir garsųjį ranolazino atvejį, kuomet keli šimtai šeimos gydytojų, pasikeitus kompensavimo sistemai, turėjo atlyginti padarytą kelių tūkstančių žalą, kai dabar to būtino, analogo neturinčio vaisto negauna visi pacientai, sergantys išemine širdies liga.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas nepritarė. Už balsavo 4, prieš – 5. Argumentai. Tokio pobūdžio VLK direktoriaus sprendimu, pažeidimą padariusio subjekto kaltės forma sprendimų priėmimui reikšmės neturi. Šiuo atveju svarbu faktas, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Tokią situaciją reikalaujama ištaisyti, pašalinti pažeidimus, grąžinti neteisėtai gautas lėšas, lėšas atiduoti teisėtam savininkui, duomenis ištaisyti, kitus trūkumus pašalinti. 28 kartą kartoju per tuos du posėdžius, per kuriuos stoviu tribūnoje: šiuose įstatymų projektuose nėra numatytų jokių bausmių. Yra numatyta tik tai, kas yra dabar įteisinta Ligonių kasos direktoriaus įsakymu. Bet STT ir teismas sako, kad tai nėra teisiškai pagrįsta, tai tik prilygsta pasakymui: kaimyne, atiduok man skolą, aš tau kažkada, prieš 35 metus, paskolinau. Komitetas, kaip minėjau, nepritarė tokiam siūlymui. Jokių bausmių nėra numatyta.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Man labai patinka šitas A. Matulo, R. Šalaševičiūtės ir A. Verygos duetas, tokių senbuvių…
A. MATULAS (TS-LKDF). Tercetas čia, ne duetas.
K. ADOMAITIS (LF). …sveikatos sistemos dalyvių, kurie stengiasi tiesiog užsmaugti iki paskutinio, kaip sakyti, bet kurį Lietuvos mediką. Tiesiog atkreipkime dėmesį: J. Sejonienės pasiūlymas, šitas pasiūlymas yra pats elementariausias, bent kiek nors bandantis išsaugoti sveiką protą visame šitame, visoje šitoje nesąmonėje. Už pačius paprasčiausius pažeidimus, kurie tikrai yra ne mediko kaltė, o sistemos kaltė… Mes skaitėme spaudoje ne vieną kartą, kaip medikai buvo persekiojami už tai, kad Ligonių kasa laiku nepersiuntė kompensuojamųjų vaistų sąrašo. Kas gali susigaudyti ten, kai kas pusę metų, kas 3 mėnesius kaitalioja? Ką, ten medikas turi sėdėti ir žiūrėti, ką jūs ten kaitaliojate? Ir po to jūs norite už tai persekioti juos, nutraukti sutartis? Kuo jūs čia apsimetate apskritai?
Ir dar aš noriu paklausti premjerės: o kokia yra Sveikatos ministerijos nuomonė dėl visų šitų pasiūlymų? Gerbiama premjere, kokia yra Sveikatos ministerijos pozicija? Kodėl A. Matulas, atsisėdęs kaip Sveikatos komiteto pirmininkas, kartu su opozicija priima tokius absurdus? Kur mes sustosime ir paspausime mygtuką „stop“ dėl šito dalyko?
PIRMININKĖ. A. Veryga – motyvai prieš.
A. VERYGA (LVŽSF). Maištas laive, ar ne? Kolegos, aš noriu priminti jums, kad eina ketvirtieji šitos valdančiosios koalicijos metai. Ne A. Veryga, ne R. Šalaševičiūtė šiuo metu yra ministrai. Jūs į teisingą pusę, gerbiamas Kasparai, galų gale atsisukote, tiktai ne to klausimo paklausėte. Reikėjo paklausti, ką padarė premjerė ir ministras, kad e. sveikata neleistų padaryti tam tikrų klaidų? Jeigu dar nepadarė, kada padarys? Ir tai, kad bus tobulinama ar tobulinama sveikatos sistema, e. sveikatos sistema, niekaip neprieštarauja visiems šitiems dalykams. Vadinasi, tie pažeidimai tiesiog neįvyks ir bausmės bus už tokius pažeidimus, kuriuos, nepaisant e. sveikatos, kažkas vis tiek darys.
Kolegos, aš siūlau jums nepamiršti, kad jūs ketverius metus buvote valdžioje. Jūs buvote valdančioji dauguma ir, jeigu nesugebėjote pasirūpinti medikais, tai yra jūsų atsakomybė, kolega. O jeigu labai rūpinatės slaugytojomis, tai irgi yra klausimų, dėl ko joms yra taip sudėtinga dirbti? Tai yra, pirmiausia, darbo užmokesčio problema. Tie skambūs pasakymai praėjusioje kadencijoje, kad tuoj 30–50 %, nuo naujų metų viską padarykime… Kažkaip šiemet aš nebegirdėjau, nei šiemet, nei praėjusius ketverius metus.
Tai, jeigu norite pasirūpinti medikais, pasirūpinkite jais taip, kaip patys medikai ir pageidauja. O šitam siūlymui kviečiu nepritarti ir siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl J. Sejonienės pasiūlymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 51, prieš – 35, susilaikė 26. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar turėtume apsispręsti dėl viso 22 straipsnio, nes buvo daug pasiūlymų, išsiskyrė nuomonės. Siūlau apsispręsti ir balsuoti dėl 22 straipsnio. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 93, prieš – 8, susilaikė 11. Straipsniui pritarta
Toliau 23 straipsnis. Dėl jo buvo J. Sejonienės pasiūlymas. Jis netenka aktualumo, nes dėl jo apsispręsta. Ar galime pritarti 23 straipsniui bendru sutarimu? Dėkui, pritarta.
Toliau yra 24 ir 25 straipsniai. Čia jau nelikę pasiūlymų. Ar galime 24 ir 25 straipsniams pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 26 straipsnio yra vienas Teisės departamento pasiūlymas. Prašom. Komiteto pirmininkas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Komitetas jam irgi pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 26 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pasiūlymą? Pritarta.
Taigi mes apsvarstėme visus straipsnius. Dėkoju pirmininkui. Dabar jau motyvai dėl viso. A. Veryga – motyvai už.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, turbūt dabar nė viena pusė nėra laiminga šioje situacijoje, nes nebuvo priimti didžiosios dalies opozicijos kolegų pasirašyti siūlymai. Bet vis dėlto visas šitas įstatymų paketas yra žingsnis į priekį, tegu ir labai toks santykinai nedidelis, bet vis tiek į tą pusę. Tiek Ligonių kasos pertvarka, tiek didesnė atsakomybė, galimybės kontroliuoti ir užkardyti tam tikrus neteisėtus veiksmus ir apsaugoti sistemą.
Kolegos, siūlau vis dėlto atsargiai vertinti tuos mums atsiųstus raštus. Didžioji pasirašiusių medikų dalis vis dėlto dirba tam tikrame sektoriuje ir, manau, turi asmeninių interesų. O dėl pacientų man yra keista. Žinote, jei pacientas prieštarauja, kai iš jo yra imama neteisėta priemoka, man kyla didžiulis klausimas, kam jis iš tikrųjų atstovauja. Jeigu jam tikrai labai labai norisi išleisti visus savo turimus pinigus, jis visada ras būdą, kaip tą padaryti. Aš jau minėjau, kad vaistinės yra labiau negu laimingos iššluodamos pacientų kišenes ir prikišdamos jiems ko nereikia.
Kolegos, vis dėlto kviečiu balsuoti už šitą įstatymų paketą, nors, kaip ir sakiau, abi pusės jaučiasi turbūt truputį nelaimingos dėl jo.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – I. Pakarklytė. Bet prieš tai A. Vinkus norėtų pasakyti repliką.
A. VINKUS (LRPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, labai atsakingai klausiausi tų čia vykusių diskusijų medicinos klausimais. Virš 50 metų pats dirbau šioje sistemoje ir dabar dirbu. Noriu pasakyti. Sveikatos apsaugos ministras V. A. Kleiza vienu metu parašė ant filosofo Ė. Fromo kortelės, kad gyvybė yra šventa, gyvybė ir visa, kas ją supa, yra šventas dalykas. Aš matau, kad mūsų medikai tikrai kovoja už gyvybę. Štai Skuode buvo atvejis: 47 metų skuodiškę paguldė į Mažeikių ligoninę. Sepsis, onkologinis susirgimas ir panašiai. Penki vaikai. Giminės eina, kaip sakoma, iš proto, skambina visur, kur gali. Bet Mažeikiai pasirodė taip, kaip galėjo, buvo pervežta į Klaipėdos universiteto ligoninę, medikai darė be galo daug. Ligonė mirė, bet net po mirties dėkoja medikams…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega!
A. VINKUS (LRPF). …kad jie darė viską, ką galėjo. Mes žinome, kaip Šventasis Tėvas Paulius II yra pasakęs: „Ir Dievas gali tiek, kiek gali.“ Todėl patikėkime vieni kitais ir šiandien negalvokite, kad tie, kurie balsavome prieš ar už, neišgyvename. Aš tikiu, kad kiekvienas medikas atiduoda visą save, bet turi būti tam tikri saugikliai, kad žinotų, kad yra tie saugikliai, nes yra sakoma, kad klysti yra žmogiška, o klaidas ištaisyti yra dieviška.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, mes motyvus norime svarstyti ir balsuoti.
A. VINKUS (LRPF). Ačiū, kad leidote man pasisakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. I. Pakarklytė – dėl motyvų prieš. Toliau ruošiasi A. Sysas kalbėti už.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Sveikatos reikalų komitetas šioje kadencijoje yra tokia juodoji dėžė, kai tu atneši projektą ir iš jo gali gauti visiškai neaišku kokį rezultatą. Sveikatos apsaugos ministras nešė projektą dėl ligonių kasų konsolidavimo, geresnės vadybos, efektyvesnio valdymo, tačiau komitete jis pavirto į tokį, kad kas sugalvos didesnę ir sudėtingesnę sankciją tiek įstaigai, tiek ir medikams. Nors balsuota dėl pasiūlymų buvo įvairiai, bet vis tiek matau, kaip šiuo projektu yra atveriamas kelias persekioti ir įstaigas, ir medikus. Dabar turimų kontrolės priemonių absoliučiai ligonių kasoms pakanka ir nematau reikalo, kodėl vėlgi konsolidavimo projektą, pavirtusį sankcijų projektu, reikėtų palaikyti. Kaip dabar veikia Ligonių kasa? Pati nustato taisykles, pati sudaro sutartis, pati jas nutrauks – žodžiu, pati daro viską. Tai kuriamas toks hegemonas ir iš efektyvesnio valdymo išėjo iš dalies efektyvesnės sankcijos. O jeigu kolegos A. Veryga, A. Matulas ir R. Šalaševičiūtė nori didesnių sankcijų projekto, tai tegul atsineša savo projektą ir jį teikia, o ne iškraipo ministerijos projektą.
Kita vertus, man įdomi šiuo atveju ir Konservatorių frakcijos pozicija, ir kaip čia bus balsuojama, nes vis dėlto ministro valia buvo vienokia, komiteto – kitokia. Kaip, kokia taip pat yra partijos pozicija dėl privačios medicinos vaidmens, dėl tokių didesnių sankcijų taikymo medikams?
PIRMININKĖ. A. Sysas – motyvai už.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Šiek tiek keista kalbėti, klausyti šitos diskusijos, nes mes svarstome, aiškiai parašyta, Sveikatos draudimo įstatymą – ne privačios sveikatos draudimo, ne valstybinės, o Sveikatos draudimo. O kažkodėl viena pusė visą laiką akcentuoja, kad čia viskas nukreipta prieš privačią. Nei prieš privačią, nei prieš valstybinę, o prieš blogai padarytą darbą nukreipta. Jeigu ateina ligonių kasos ir sako, kad negali susitvarkyti, tai mes, kaip įstatymų leidėjai, turime reaguoti. Aš manau, kad per daug laužome iečių. Kadangi išklausėme Prezidento kalbą, jis ten vieną tokį klausimą mums visiems uždavė: kas kasasi po pamatais? Tai čia dabar mano klausimas: kas kasasi po Sveikatos draudimo įstatymu? Gal atsakysime.
Ir kas yra keisčiausia, kad kai mes svarstome pataisas, kurios parengtos pagal Vyriausybės išvadą, visi Vyriausybės ministrai balsuoja prieš arba susilaiko. Na, čia tai man šiek tiek keistas žanras, todėl pritariu šitam įstatymui. Geriau blogesnis, bet eikime į priekį, negu trypčiokime vietoje.
PIRMININKĖ. Dėl motyvų prieš – M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Ačiū. Man tai čia toks lietuviškas požiūris atsispindi, kad nutrauksime sutartis, nebeteiksime paslaugų ir tada tos visos problemos neliks. Nesiaiškiname priežasčių. Tai reiškia, kad šiuo atveju mes turime pažeidimų sveikatos sistemoje. Ką turėtume daryti – tai aiškintis tų klaidų ir tų pažeidimų priežastis, analizuoti tas priežastis ir ieškoti skalės sprendimų toms priežastims. Niekas šitas nevyksta. Ateiname ir kalbame apie tai, kaip nubausime, užkardysime, nutrauksime sutartis, paslaugų nebebus. Tai ar toks yra tikslas?
Čia yra toks tiesioginis požiūris ne tik į Lietuvos mediką, bet apskritai į žmogų, kad kai susiduri su problema, reikia galvoti, kaip nubausti. Tai baudžia prokurorai ir teismai analizuoja šituos klausimus. Jeigu tai yra ginčai, tai tuos ginčus prokurorai ir teismai, dirbdami savo darbą, ir sprendžia. Ne ligonių kasos sprendžia šitą. Turėjome projektą, kuris turėjo sujungti juridinius asmenis, dabar tai virto baudžiamosios sistemos medikams ir medicinos įstaigoms sukūrimo projektu. Du skirtingi tikslai. Siūlau balsuoti prieš šitą projektą, nes jo turinys neatitinka nei jo pradžios, nei atneša pokyčių, kurie turėjo būti laukiami po šito projekto.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nesuprantu pusės. Aš šeštą kadenciją ir dabar nesuprantu, ar aš durnas, ar čia kai kurie iš jūsų apsimeta. Tai kurioje vietoje dabar yra straipsnis, punktas, sakinys, kad sutartis bus nutraukta? Gi nepritarėme opozicijos 32 žmonių siūlymui nutraukti sutartį, jeigu du kartus pasikartos tas pats pažeidimas per dvejus metus, taip, kaip buvo siūliusi Vyriausybė. Šitam siūlymui nepritarėme. Daugiau nieko nelieka. Kadangi įstatyme, Sveikatos sistemos įstatymo 49 straipsnyje aiškiai parašyta: priemokų negalima imti, išskyrus jeigu ligonis pats prašo kokios nors papildomos paslaugos arba komforto sąlygų, tai viskas išlieka. Tokiu atveju, jeigu bus pažeidimas, 30 dienų duoda pasitaisyti. Niekam nebuvo nutraukta ir nebus, jokių baudimų nėra.
Aš tiesiog nesuprantu ir labai prašau visų, kolegos, nežinau, kam patiks, nepatiks – kai būname opozicijoje, mes matome problemas, teikiame, darbo grupes sudarome, Seimas tris kartus yra sudaręs, atrodo, ir gerbiamos Seimo Pirmininkės iniciatyva sudarė darbo grupę šitoms problemoms, priemokų ir prirašinėjimų problemoms, spręsti, bet kai ateiname į valdžią, kažkaip tiktai opozicija tuo rūpinasi. Aš tikrai dėkingas visiems – ir saviems, ir iš kairės kolegoms, kurie supranta, kad vienintelė likusi institucija, kuri neturi jokios įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad jeigu paėmei priemoką arba parašei lapelį viešojoje įstaigoje, kad dasipirktum kažką, ir žmogus tai įrodys, turėsi grąžinti, ir tai ne ligonių kasų direktorius sugalvos, bet įstatymas. Kitu atveju keiskime 49 straipsnį…
PIRMININKĖ. Laikas! Laikas.
A. MATULAS (TS-LKDF). …ir įteisinkime priemokas. Tai mes pasirenkame tą kelią. Aš nuoširdžiai prašau visų: ligonių kasų optimizacija įvyks ir pakeliui mes atliksime darbą, kurį rekomenduoja atlikti STT ir Vyriausiasis administracinis teismas.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Prieš keletą mėnesių paprašiau Valstybinės ligonių kasos pateikti 2021–2023 metų suvestinę apie padarytus pažeidimus viešosiose ir privačiose sveikatos priežiūros įstaigose. Taip, procentiškai truputį daugiau pažeidimų yra privačiose, tačiau pagal skaičių, pagal apimtį viešosiose įstaigose taip pat yra labai gausu pažeidimų. Todėl, mano manymu, yra labai neatsargu, jeigu principingai būtų taikomos šitos įstatymo nuostatos, labai neatsargu, nes tai gali atvesti prie daugelio funkcijų finansavimo nutraukimo. Žinoma, pirmiausia tai padarys poveikį ne Santaros klinikoms, ne Kauno klinikoms, ne Klaipėdos universitetinei ligoninei, o mažoms privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, nes kokios nors jų funkcijos finansavimo nutraukimas gali būti mirtis tai privačiai sveikatos priežiūros įstaigai. Todėl aš sakau, kad tai ne tik rimbas, paruoštas privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms, tačiau ir giljotina.
Aš visiškai atmetu A. Verygos kaltinimus dešiniesiems dėl noro privatizuoti sveikatos paslaugas. Mes ieškome balanso tarp viešojo sektoriaus, kuris ne visada veikia efektyviai, ir privataus sektoriaus šitoje sferoje, lygiai kaip ir švietimo sferoje gali koegzistuoti, puikiai bendradarbiauti tiek viešasis sektorius, tiek privatus sektorius.
Na, o matydamas, kad yra atsisakyta galimybės kreiptis į teismą, teisme išspręsti, yra numatyta, kad pačios ligonių kasos nustatys kriterijus, kaip baus, tai, mano manymu, jeigu šitas įstatymo projektas būtų priimtas, verta dėl jo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir patikrinti kai kurių teisinių normų konstitucingumą. Aš siūlau nepalaikyti šito projekto.
PIRMININKĖ. Motyvai už – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas Eugenijau, nei rimbo, nei giljotinos nesiūlome – siūlome teisingą kryptį, teisingą finansavimą. Valstybė per maža, kad mes galėtume visų mūsų suneštus ligonių kasų pinigus švaistyti kaip norime. Kai kas pasakė, sako, priemokų negalime. Tai leiskite paklausti, kai aš registruojuosi į privačią kliniką, man pasako – bet atsiskaitymas grynaisiais pinigais. Atsakykite man, kodėl man pasako iš karto – aš turiu už paslaugas susimokėti grynaisiais. Dėl to, kad galbūt ir apskaitos nėra. Kodėl kartais, kai žmonės skundžiasi dėl kai kurių paslaugų ir sako, kodėl aš turiu primokėti, dar priemoką mokėti, sako: žinote, pasiskambinkite į ligonių kasas, ligonių kasos jums paaiškins. Kai ligonių kasos išsiaiškina, tai dažniausiai grąžina tuos pinigus.
Manau, kad ta kontrolė yra būtina ir šiandien mes nebijokime – einame teisinga kryptimi. Kaip sako, nėra tokia jau griežta kontrolė, bet yra nubrėžta linija ir ligonių kasos turės galimybę išieškoti.
Kitas momentas. Viena kalbėjusi pasakė – nutraukiamos sutartys. Kur parašyta? Yra dvejų metų terminas. Aš išsitaisau klaidas. Aš žinau, kad aš negaliu daryti tų pačių klaidų. Niekas iš karto nenutraukia sutarčių. Todėl kviečiu palaikyti šitą projektą. Tai yra mažas žingsnelis į priekį dėl to, kad būtų labai teisingai ir skaidriai panaudotos ligonių kasų lėšos ir sumokėta už tas paslaugas, kurias gauna kiekvienas gyventojas.
PIRMININKĖ. Paskutinis prieš kalbės K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gal pakartosiu, bet iš tiesų gerai pradėtas įstatymas sujungti teritorines ligonių kasas baigėsi tokiu, pavadinčiau, fiasko. Kaip ir minėjo prieš mane kalbėję, iš tiesų galima sutikti, kad galbūt reikia sutvarkyti, jeigu kyla klausimų, priežiūrą, bet stebina tai, kad absoliučiai nesubalansuotas galutinis projektas. Netgi tokie pasiūlymai kaip už mažareikšmius pažeidimus nebausti, tiksliau, ne nebausti, bet leisti nustatyti mažareikšmių pažeidimų sąrašą ne teritorinei ligonių kasai, o būtent ministerijai, pasiūlymai nenutraukti sutarčių už IT sistemų neveikimą (mes puikiai žinome, kaip neveikia ir kaip prastai veikia e. sveikatos sistema) – net jie visi nesulaukia palaikymo.
Kyla iš tiesų labai didelis nepasitikėjimo jausmas, kas čia bandoma padaryti, ar iš tiesų nėra bandoma proteguoti kažkokias didžiąsias ligonines, o persekioti kažkokias mažesnes ir joms, ne tik privačioms, bet ir valstybinėms, sunkinti sąlygas. Tokia visa visuma, tiesą sakant, apskritai paverčia šitą įstatymą labai abejotinu, dėl to aš negaliu balsuoti už jį ir raginu kitus nepalaikyti, grąžinti tobulinti šitą įstatymą ir ieškoti naujų sutarimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Dabar apsispręskime balsuodami dėl 1-3.1 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-3249. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116: už – 82, prieš – 7, susilaikė 27. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3249) priimtas. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus pavaduotojas P. Saudargas.
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, su kuo dar nesimačiau.
12.03 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3250(2)VK (priėmimas)
Toliau 1-3.2 klausimas – lydimasis Sveikatos sistemos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3250. Taigi pastraipsniui. Čia nebuvo rimtų pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti. Bandykime taip judėti.
1 straipsnis. Nėra pasiūlymų. 2 straipsnis. Nėra pasiūlymų. 3 straipsnis. Nėra pasiūlymų. 4 straipsnis. Nėra pasiūlymų. 5 straipsnis. Nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 6 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Taigi dabar motyvų dėl viso nėra. Iš karto balsuojame dėl Sveikatos sistemos įstatymo 8, 11, 13 ir 76 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3250.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 103: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.05 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 3, 13, 152, 153, 46 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3251(2)VK (priėmimas)
Toliau 1-3.3 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3251. Dėl jo taip pat buvo tik Teisės departamento pasiūlymų. Taigi pastraipsniui.
Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėl 4 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 5, 6, 7 straipsnių nebuvo pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 8 straipsnio buvo vienas Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3251.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 101: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.06 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3252(2)VK (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-3.4 klausimas – Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3252. Čia 1 ir 2 straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3252. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.06 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 56, 57, 58 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3253(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3.5 klausimas – dar vienas lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3253(2). Dėl 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-3.5 klausimo – Administracinių nusižengimų kodekso 56, 57, 58 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3253.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.07 val.
Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo Nr. IX-895 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3254(2)VK (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-3.6 klausimas – Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3254. Dėl 1, 2, 3 straipsnių pasiūlymų nebuvo. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
Niekas neužsirašė kalbėti. Taigi balsuojame iš karto dėl Žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3254.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 104: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.08 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3255(2)VK (priėmimas)
Ir darbotvarkės 1-3.7 klausimas – paskutinis lydimasis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3255. Čia tik 1 ir 2 straipsniai, dėl jų nėra pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3255.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 93, prieš nebuvo, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.09 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151, 152, 153, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2453 1, 2, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3921(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-4 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3921. Vėlgi priėmimas. Pastraipsniui eisime.
Pasiūlymų, dėl kurių reikėtų balsuoti, nėra. Taigi dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai dėl viso. Niekas neužsirašė. Taigi balsuojame dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projekto Nr. XIVP-3921. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 107, balsavo 106: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.10 val.
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 13 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3797(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-5 klausimas – Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3797. Įstatymas iš trijų straipsnių. Pasiūlymų nebuvo. 1, 2, 3 straipsniai. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Su medicina baigėme. Dabar norite? Gerbiamas J. Baublys per šoninį mikrofoną. Pašom.
J. BAUBLYS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Šiandien Seime lankosi Varėnos „Ąžuolo“ gimnazijos mokytojai. Pasveikinkime ir padėkokime jiems už sunkų darbą.
PIRMININKAS. Džiaugiamės, dėkojame, sveikiname varėniškius – pas mus besilankančius mokytojus. Labai džiaugiamės, kad domitės Seimo darbu.
12.10 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2823(2)VK (priėmimas)
Dabar svarstome darbotvarkės 1-6.1 klausimą – įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ projektą Nr. XIVP-2823. Čia buvo du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Balsuojame dėl kiekvieno straipsnio? Gerai, tada dėl 1 straipsnio balsuojame. Motyvai dėl viso bus. Už 1 straipsnį. Buvo siūlymas balsuoti dėl straipsnių.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 60, pieš – 6, susilaikė 41. Straipsniui pritarta.
Dabar balsuojame dėl 2 straipsnio. Įstatymas iš dviejų straipsnių. Buvo reikalavimas balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, tai balsuojame.
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 60, prieš – 5, susilaikė 39. Taigi, 2 straipsniui pritarta.
Dabar dėl viso. Yra motyvų už – gerbiama E. Dobrowolska. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, dar prieš metus Seimas nusprendė dėl teismų žemėlapio. Pagrindiniai kriterijai buvo efektyvesnis, greitesnis teisingumas, teisėjų specializacija. Šiandien balsuosime dėl trijų projektų, kurie užbaigė visą reformą, ką mes jau matome dabar. Teisėjai, galėdami specializuotis, iš tikrųjų gali geriau išnagrinėti bylas ir būtent regionuose gauname kokybiškesnį teisingumą. Iš tikrųjų, jis nesiskiria nuo miesto.
Labai svarbi antra dalis – užtikrinti galimybę, kad ir žmogus, kurio byla keliauja, nepažinotų teisėjo. Dar labai svarbu, kai kalbame apie regioninę politiką, mes turėsime ir dėl kitų straipsnių pasisakymų, turime matyti bendrą Lietuvos vaizdą. Šie pasiūlymai ir pats projektas yra parengti pagal nepriklausomus teismų bendruomenės pasiūlymus. Tai nėra politinė valdžia ir valia – tai yra teismų bendruomenės pasiūlymas, kaip turi atrodyti teismų žemėlapis Lietuvoje, kad iš tikrųjų visur būtų užtikrintas vienodas teisingumas. Tai labai prašyčiau palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas J. Varkalys.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Taip, sutinku, su visa pagarba mūsų ministrei už pasakytą nuomonę. Tačiau reikia pažymėti, kad, pavyzdžiui, Plungės apylinkės teismo bylų skaičius, 2022 metų duomenimis, padidėjo apie 20 %. Vienas dalykas. Antras dalykas, jeigu įstatymo projektu būtų siūloma panaikinti apylinkės teismą, tačiau teismo rūmus, pasiliekančius Plungėje, prijungti prie Klaipėdos apylinkės teismo, tai tikrai galbūt įmanoma tą įstatymo projektą ir palaikyti. Bet dabar, kada to nėra numatyta, mieli kolegos, prašau nepalaikyti šio įstatymo projekto ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš prašyčiau pritarti, ką kalbėjo ir ministrė, nes iš tiesų teismų žemėlapis yra aiškiai dabar visuomenei suprantamas ir nereikėtų išbalansuoti. Taigi Telšiai, kaip rūmų atstovai, tikrai kompetentingai gali atlikti minėtas funkcijas, tuo labiau kad prijungus Plungės rūmus prie Telšių yra ir trumpesnis atstumas, negu prie Klaipėdos. Prašau pritarti minėtam pasiūlymui. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiamas A. Stončaitis. (Balsai salėje) Gal kortelė neįdėta? Dabar veikia.
A. STONČAITIS (DFVL). Mielieji kolegos, aš tai siūlau vis dėlto nepalaikyti šio projekto ir išgirsti kolegos J. Varkalio išsakytus argumentus. Telšiai nuo Klaipėdos yra arčiau, bet supraskime, kad visa šia sistema mes atitoliname paslaugą, nes visos apeliacinės bylos perkeliamos, panašiai apie 120 kilometrų žmonėms važiuoti. Viešasis transportas ir šiandien kai kuriems žmonėms apskritai neįkandamas, nes jo daugeliu atveju nėra. Pasiekiamumas tikrai nukentės.
Kita vertus, kalbėjome konceptualiai apie teismų reformą, tai buvo pristatyta, kad bus atsižvelgiama ir suvienodinama su visa teisėtvarkos faktiškai įvykdyta reforma. Šiuo atveju yra logiškas kolegos Jono ir kitų Seimo narių (kiek ten buvo pasirašę, apie 50 Seimo narių iš skirtingų frakcijų) pasiūlymas, kad vis dėlto logika ir sisteminis požiūris, ir priartinimas, o ne atitolinimas šios paslaugos diktuoja poreikį, kad būtų jungiama ne prie Telšių šiuo atveju ir apeliacija ne prie Šiaulių, o prie Klaipėdos. Tada būtų iš tikrųjų tvarus ir geras sprendimas, ir suprantamas, ir svarbiausia, kad jis būtų tikrai sisteminis. Tai siūlau šiuo atveju nepalaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų ginčijuosi. Kai kuriais atvejais mes kalbame, Telšių apskritis, žiūrime, kaip padaryti, visą laiką užmiršdami ir gyventojų skaičių. Šiandien mes kalbėkime apie krūvių paskirstymą. Teko aplankyti visas įstaigas, visus teismus ir pasižiūrėti, kokie krūviai yra. Ir šiandien tolygiai paskirstant krūvius visiškai normaliai galės ir specializuotis teisėjai. Pirmiausia atsiras teisėjų specializacija. Manau, mes tik pagerinsime kokybę, teisėjų darbo kokybę, ir jie iš tikrųjų galės kur kas labiau įsigilinti į bylas.
Dabar apie vykimą į kitus teismus. Aš nematau čia atstumų. Iš kažkur ištraukė 120 kilometrų ir panašiai. Niekaip negaliu suvokti, kur čia važiuoja, nes, mes žinome, kai kurios bylos, administracinės ir visos kitos, yra apylinkėse net ir nuotoliu nagrinėjamos.
Aš tikrai palaikau šitą projektą, nes teko pabūti visuose teismuose, ir nemanau, kad gerbiamas Jurgis norėtų, kad vėl liktų šitas teismas atskiras, kaip buvo kažkada iškovota. Iškovota vien dėl to, kad buvo gerbiamas Jurgis iš Plungės. Žiūrėkime tvarkingai, taip, kaip yra.
O dabar pasakyti, kad policija, prokuratūra jau ir dabar neatitinka jokių išskirstymų, kaip yra, vadinasi, mes priklausysime Šiaulių apygardos teismui. Siūlau palaikyti šį projektą. Bus vienoda sistema, kaip ir yra dabar numatyta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas J. Varžgalys kitaip mano. Prašau.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, mes jau daug įstaigų iškėlėme tai į Klaipėdą, tai į Kauną, tai į Vilnių. Žlugdome regioninę politiką, tai atėjome ir iki teismų tą padaryti. Tai kelkime į Klaipėdą, kelkime į Vilnių, kelkime į Kauną, o regionus palikime tuščius. Aš – prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar jau motyvai išsakyti. Balsuojame dėl viso 1-6.1 klausimo – įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-497 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2823. Balsuojame. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 74, balsavo 72: už – 57, prieš – 6, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.20 val.
Apylinkės teismo reorganizavimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2825(2)VK (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6.2 klausimas. Čia mums, matyt, reikės gerbiamos komiteto pirmininkės I. Haase tribūnoje. Čia svarstysime pastraipsniui. Apylinkės teismo reorganizavimo įstatymo projektas.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Ar galime bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galime!“) Dėkoju, pritarta.
Dėl 2 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė, čia vis tiek pagal komiteto redakciją. Toliau buvo gerbiamų Seimo narių… J. Varkalys, R. Juška, J. Baublys, V. Pranckietis, E. Rudelienė ir kiti registravo įstatymą, kuriam komitetas nepritarė. Tai sudarysime sąlygas. Gerbiamas J. Varkalys pristatys, taip? Prašau. Pristatys J. Varkalys, tuoj įjungsime.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų, siūlau tokią pataisą, apie ką jau buvau pradėjęs kalbėti ir pradžioje. Jeigu naikinamas Plungės apylinkės teismas, lieka teismo rūmai, tai pasiūlymas būtų toks, kad teismo rūmus prijungtų prie Klaipėdos apylinkės teismo ir prijungtų nedalomai, ne taip, kaip dabar siūloma išdalinti – dalį prijungti prie Šiaulių, dalį prijungti prie Klaipėdos. Tie, kurie bus prijungti prie Šiaulių – Plungė, Rietavas ir Skuodas, sakykime, į antrosios instancijos teismus turėtų važinėti ne 50 kilometrų į Klaipėdą, kaip aš siūlau, bet turėtų važinėti apie 100–140 kilometrų.
Iš tikrųjų, logika yra tokia, kad, jeigu norime priartinti paslaugą prie žmonių, tai siūlau palaikyti būtent šitą variantą, kad teismai būtų nedalomi – Plungės apylinkės teismas būtų nedalomai prijungtas prie Klaipėdos apylinkės teismo. Siūlau balsuoti už ir prašau visų tai palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys šitą pasiūlymą, kad svarstytume? (Balsai salėje: „Yra, yra!“) Matau, kad čia tikrai yra, nes įvairiose frakcijose daug. Gerai, tai tada komiteto nuomonė.
I. HAASE (TS-LKDF). Komitetas pasiūlymui nepritarė. Komitetas nurodo, kad Seimas, kaip teismų steigėjas, vadovaudamasis Civilinio kodekso, Biudžetinių įstaigų įstatymu ir išsamiais objektyviais statistiniais duomenimis, 2023 m. birželio 29 d. Seimo nutarimu „Dėl apylinkės teismo reorganizavimo“ pritarė Plungės apylinkės teismo reorganizavimo procedūrų pradėjimui konkrečiu išdalijimo būdu ir šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui. Dabartiniai pakeitimai yra Plungės apylinkės teismo reorganizavimo tęsinys pagal aukščiau paminėtus teisės aktus. Šie pakeitimai parinkti sistemiškai, įvertinus kriterijų visumą: teismo paslaugų prieinamumą, bylų srautus, teismo sudėtį, žmogiškuosius išteklius, teismo infrastruktūrą ir kita.
Norint keisti reorganizavimo datą, reikia keisti ir 2023 m. birželio 29 d. Seimo nutarime „Dėl apylinkės teismo reorganizavimo“ (projektas Nr. XIVP-2135) nurodytą datą, tai yra 2024 m. liepos 1 d. Plungės apylinkės teismą prijungus prie Klaipėdos apylinkės teismo išliktų neišspręstas Telšių apylinkės teismo teisėjų specializacijos klausimas, kadangi teisme dirba tik 17 teisėjų (pagal tarptautines rekomendacijas turėtų būti nors 20). Taip pat būtų netolygiai paskirstomi teisėjų darbo krūviai. Dalies bylų sprendimų apskundimo tvarka apeliacinėje instancijoje pasikeis, tačiau absoliuti dauguma bylų pagal apeliacinę tvarką yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Pavyzdžiui, remiantis naujausios Lietuvos teismų veiklos ataskaitos duomenimis, per visus 2023 metus buvo surinkti…
PIRMININKAS. Dėkui, gerbiama pirmininke. Gal šiek tiek trumpinkime, esmę daugiau, nes paskui mes išsiplečiame plačiau, negu pasiūlymą pristatėte.
I. HAASE (TS-LKDF). Tai aš jau baigiau.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar dėl šio pasiūlymo už – gerbiamas A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, aš siūlau palaikyti pataisą. Kaip minėjau, pataisai po pateikimo pritarė apie 50 Seimo narių.
Keletas momentų. Pirmas. Gautas Plungės apylinkės teismo pirmininkės raštas, kuriame aiškiai ir argumentuotai išdėstyta, kad paprasčiausiai nepasirengta ir iki liepos 1 dienos įvykdyti nepažeidžiant kai kurių normų tiesiog neįmanoma.
Antras. Taip, yra vadovaujamasi Biudžetinių įstaigų įstatymu, tačiau mes matykime čia dar ir žmones. Kaip kalbėjo gerbiamas kolega Jonas, kodėl mes priimame tokius sprendimus, kad paslauga nuo gyventojų tolsta? Pažiūrėkime dabar į savivaldybių centrus, rajonų centrus. Tai yra įstaigų masinio tuštėjimo metas. Visos įstaigos yra sukoncentruotos iš esmės penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose. Gaila, kad teismai yra sukami tokios pačios reformos keliu.
Aš tik noriu papildyti komiteto pirmininkę: nebuvo taip, kad vieningai komitetas balsavo, – tik balsų dauguma nebuvo pritarta. Kitas dalykas. Buvo dvi, manyčiau, kritinės Teisės departamento išvados dėl negalimumo elgtis kitaip, kaip yra pasiūlyta gerbiamo J. Varkalio ir kitų Seimo narių. Aš prašau pritarti siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės gerbiama E. Dobrowolska. Prašau.
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiami kolegos, prieš metus Seimas nusprendė taip reorganizuoti. Plungės pastatas lieka, teisėjai lieka. Kodėl dalis Seimo narių, kalbančių apie regionų politiką, taip nenori sustiprinti Telšių apylinkės teismo? Būtent šiame teisme trūksta tų teisėjų, kad galėtų specializuotis. Šitas žingsnis leis sustiprinti būtent Telšių apylinkės teismą. Neteisūs yra tie Seimo nariai, kurie manipuliuoja ir sako, kad žmonėms reikės važiuoti. Plungės teismas de facto lieka, bylos vyks Plungėje. Jeigu mes kalbame apie apygardą, jau dabar matome, kad beveik visos bylos yra nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Galima užtikrinti nuotolinį. Svarbiausia yra užtikrinti, kad žmogus gautų iš tikrųjų kokybišką teisingumą. Būkite geri, neatimkite iš Telšių apylinkės teismo galimybės specializuotis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Balsuosime dėl Seimo narių J. Varkalio, R. Juškos, J. Baublio ir kitų pasiūlymo. Balsuojame dėl pasiūlymo. Kas už pasiūlymą, tai už, kas prieš pasiūlymą, tai prieš.
Užsiregistravo 100, balsavo 98: už – 53, prieš – 16, susilaikė 29. Taigi pasiūlymui pritarta. (Plojimai)
Toliau. Ar norėjote per šoninį mikrofoną? Niekas nenorėjote. Gerai. Tuomet judame toliau. Čia buvo dėl 2 straipsnio pasiūlymas. Ar galime bendru sutarimu 2 straipsniui? (Balsai salėje: „Ne!“) Negalime. Tuomet balsuojame dėl 2 straipsnio su ką tik priimtu pasiūlymu. Po balsavimo bus replikos. Balsuojame dėl viso 2 straipsnio.
Užsiregistravo 101, balsavo 100: už – 51, prieš – 26, susilaikė 23. Taigi straipsniui yra pritarta.
Toliau dėl 3 straipsnio buvo Teisės departamento siūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Vis tiek čia nereikia balsuoti, pagal komiteto redakciją. (Balsai salėje) Kolegos, aš prašyčiau rimties salėje.
Toliau buvo Seimo narių J. Varkalio, R. Juškos, J. Baublio, V. Pranckiečio, E. Rudelienės pasiūlymas dėl 3 straipsnio. Pristatys gerbiamas J. Varkalys, taip? Prašom.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pristatymas išlieka tas pats. Dar tik norėčiau papildyti dėl datos, apie tai čia irgi buvo kalbėta. Jei bus numatyta šį įstatymą įgyvendinti nuo liepos 1 dienos, tikrai nebus įmanoma to padaryti, nes ir ar Prezidento bus pasirašyta. Todėl papildau tik tiek ir siūlau palaikyti šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju, komiteto nuomonė. Prašom.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Pasiūlymas susijęs su pirmuoju pasiūlymu, todėl nepritarėme.
PIRMININKAS. Supratau, bet anam jau pritarė Seimas. Atsiklausiu komiteto pirmininkės nuomonės: ar čia reikia balsuoti, jeigu Seimas praeitą kartą išreiškė valią priimdamas pasiūlymą?
I. HAASE (TS-LKDF). Manau, kad reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Gerai. Tada aptariame pasiūlymą. Už – gerbiamas A. Stončaitis.
A. STONČAITIS (DFVL). Aš manau, kolegos, kad Seimas apsisprendė ir jau pritarė tam. O šiaip aš norėčiau, kad kai pirmininkė pristato balsavimo komitete rezultatus, būtų pristatoma galbūt tiksliau, nes vieningo balsavimo mes čia neturėjome. Būtų teisinga įvardinti, kad buvo tokia komiteto išvada teikiama balsų dauguma. Kolegos, nemanykime, kad tenai vadovai, kurie rašo iš vietos dėl reformų ir sako, kad nebus įmanoma padaryti per tokius terminus, nieko nesupranta, nekompetentingi ir mes vieni čia tik galime būti tokie labiausiai kompetenciją atspindintys. Aš manau, kad reikia įsiklausyti į sveiką protą. Jeigu jau balsuojama, tai reikia pritarti. O šiaip visgi manau, kad Seimas apsisprendė, kažin ar čia reikia balsuoti dar kartą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuojame dėl J. Varkalio, R. Juškos, J. Baublio, V. Pranckiečio, E. Rudelienės pasiūlymo dėl 3 straipsnio.
Užsiregistravo 104, balsavo 102: už – 53, prieš – 18, susilaikė 31. Taigi pasiūlymui pritarta. Ar dabar visą 3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dabar tada 4 straipsnis. Čia šiek tiek įdomiau. Čia buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Tai čia vis tiek pagal komiteto redakciją, bet čia mums į suvestinę redakciją neįdėjo kolegų J. Varkalio, R. Juškos, J. Baublio, V. Pranckiečio, E. Rudelienės pasiūlymo, kuris turi būti čia, būtent dėl 4 straipsnio. Tai mes jį čia svarstysime ir aš suteiksiu žodį gerbiamam J. Varkaliui pristatyti pasiūlymą.
I. HAASE (TS-LKDF). Tas pats.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kaip ir minėjau, daugiau motyvų nėra. Tiktai dar gal papildyčiau, kad Teisės departamentas aiškiai pasisako už tai, kad toks įstatymo priėmimas būtų skubotas ir neatitiktų Konstitucijos reikalavimų. Ačiū. Prašau balsuoti už mūsų pasiūlymą.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiami kolegos. Bet Seimas iš esmės jau dėl anų dviejų pasiūlymų nubrėžė aiškų kelią. Gal mes galime bendru sutarimu tada pritarti? (Balsai salėje) Galime? (Balsai salėje) Negalime. Gerai, negalime. Svarstome pasiūlymą. Komiteto pirmininkė pateiks komiteto nuomonę.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Balsavimo rezultatai, nes kolega minėjo, kad pasigedo rezultatų: už pasiūlymą – 2, prieš – 1, susilaikė 5.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar dėl pasiūlymo niekas nenori kalbėti, jau išsikalbėjo. Tada balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymo.
Užsiregistravo 109, balsavo 109: už – 56, prieš – 18, susilaikė 35. Taigi pasiūlymui pritarta.
Taigi dabar… (Balsai salėje) Bet 4 straipsnį bendru sutarimu galime? Dėkoju, pritarta.
Dabar priedas yra. Yra priedas ir dėl jo taip pat buvo siūlymų. Tuoj mes rasime. Čia vėlgi buvo Seimo narių J. Varkalio ir kitų pasiūlymas, bet čia Seimas jau yra apsisprendęs. Pritaria ir komiteto pirmininkė, taip? Gerai, galime bendru sutarimu tada dėl viso priedo? Dėkoju, pritarta. Dabar tada dėl viso projekto. Ar yra norinčių kalbėti? Yra prieš. Gerbiamas A. Vyšniauskas nori kalbėti prieš. Jau suteikiau žodį, prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Atsisakau žodžio.
PIRMININKAS. Atsisako žodžio. A. Stončaitis nori kalbėti už.
A. STONČAITIS (DFVL). Tai aš irgi atsisakau, jeigu…
PIRMININKAS. Irgi atsisakote. J. Varkalys gal tada irgi atsisako, nes jau visi atsisakė? Atsisako. Gerai, išsprendėme. Balsuojame dėl viso projekto. Apylinkės teismo reorganizavimo įstatymo projektas.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 106: už – 61, prieš – 15, susilaikė 30. Taigi įstatymas priimtas. (Gongas)
Toliau yra darbotvarkės 1-6.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-3839. Aha, gerbiamas J. Varkalys per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. VARKALYS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dėkoju visiems kolegoms, kurie palaikė mano ir visų kitų kolegų, pasirašiusių iš įvairių frakcijų, pasiūlymą dėl teismų reorganizavimo ir Plungės teismo rūmų prijungimo prie Klaipėdos apylinkės teismo. Plungės, Skuodo ir Rietavo žmonės turės galimybę savo klausimus spręsti Klaipėdoje. Ačiū.
12.36 val.
Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2136 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3839(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Dėkoju už repliką. Dabar darbotvarkės 1-3.6 klausimas – projektas Nr. XIVP-3839. Čia buvo vienas siūlymas, tai, nežinau, gerbiama pirmininkė gal dar grįš į tribūną. Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymas. 1 straipsnis. Čia nebuvo siūlymų. 2 straipsnis – nebuvo. Galime bendru sutarimu?
Ai, ne. Dėl 2 straipsnio yra pasiūlymas, atsiprašau. Dėl 2 straipsnio buvo J. Varkalio, R. Juškos ir kitų pasiūlymas. Gerbiamas J. Varkalys pristatys pasiūlymą dėl 2 straipsnio.
J. VARKALYS (LSF). Kokių nors papildomų motyvų neturiu, tiesiog siūlau palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Čia susijęs su anuo?
J. VARKALYS (LSF). Taip, susijęs.
PIRMININKAS. Gerai. Komiteto nuomonė.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 1, susilaikė 5. Tai susiję su pradiniu projektu.
PIRMININKAS. Gerai, supratome. Dėl pasiūlymo motyvų niekas nenori išsakyti. Ar vėl balsuosime, ar galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui? Aname įstatyme jau viską priėmėme. Galime. Gerai, dėkoju, pritarta. Tada 2 straipsnis, dar vienas yra. Ai, atsiranda dar vienas. Dėl šito 2 straipsnio galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Ir dabar dėl kito straipsnio, kuris buvo 2, buvo taip pat J. Varkalio, R. Juškos ir kitų pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė. Bet čia, kolegos, turbūt tas pats, ta pati daina?
I. HAASE (TS-LKDF). Susiję.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu tada dėl 2 straipsnio pagal pasiūlymo redakciją?
J. VARKALYS (LSF). Galima.
PIRMININKAS. Nes Seimas jau apsisprendė, daug kartų balsavome, jau pasitikrinome. Dėkoju. Tada dėl 2 straipsnio galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl viso. Dabar prieš – gerbiama I. Šimonytė. Prašom. Dėkojame komiteto pirmininkei. Tuojau, mūsų technika vėluoja. Dirbame greičiau negu kompiuteriai. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Kadangi esu tarp projekto teikėjų, manau, kad turiu teisę ir pasisakyti, ir šiek tiek išreikšti nuostabą, kaip šioje salėje tiek daug ašarų liejant dėl regioninės politikos, dėl to, kad viskas iškeliauja į didžiuosius miestus, kažkaip visiškai ramiai tie patys žmonės ima ir pabalsuoja, kad Plungės teismo reorganizavimas įvyktų iškeliant jį į tą patį didįjį miestą, o ne taip, kaip buvo siūloma iš pradžių, – padalinant kompetencijas tarp dviejų teismų, stiprinant ir Klaipėdos teismą, ir Telšių teismą. Kaip suprantu, visiems žmonėms, kas čia labai verkė dėl regionų politikos, Telšiai nėra regionų politika, yra nesvarbu ir geriau yra padaryti dar vieną labai didelį teismą dideliame mieste, negu kad spręsti klausimą taip, kaip buvo siūloma įstatymo projekto teikėjų, tai yra stiprinti du teismus vienu metu. Dėl to lieka tik apgailestauti. Labai gaila, kad dėl savo pačios projekto turiu balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už kalbės gerbiamas J. Varkalys. Prašom.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Norėčiau tik papildyti ir paantrinti, kad Telšių apylinkės teisme trūksta 3 teisėjų iki rekomenduotinų arba reikalaujamų 20-ties. Manau, tą klausimą spręsti tokiu būdu – Plungės apylinkės teismą padalinimo būdu išskaidžius papildyti teisėjų skaičių Telšiuose – iš tikrųjų yra netinkamas variantas, todėl labai siūlau palaikyti tą pasiūlymą, kuris yra pateiktas, ir kviečiu balsuoti už jį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai mes čia dabar už visą įstatymą, nebe pasiūlymą. Tai tą ir padarysime. Kviečiu balsuoti dėl Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3839. Balsuojame dėl viso įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 106, balsavo 105: už – 56, prieš – 21, susilaikė 28. Taigi įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.41 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3715(2) (priėmimas)
Gerai, dabar darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3715. Čia buvo du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nebuvo. Atsiprašau, tiksliau, trys straipsniai. Nė dėl vieno nėra pasiūlymų. Ar galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Motyvai dėl viso projekto. Nėra. Tai balsuojame. Balsuojame dėl Baudžiamojo proceso kodekso 151 ir 152 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3715(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 105, balsavo 103: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.42 val.
Civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2317 15 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3716(2) (priėmimas)
Toliau 1-7.2 klausimas, tai yra lydimasis Civilinio proceso kodekso daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3716, bet tik iš dviejų straipsnių: 1-o ir 2-o. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dabar motyvai dėl viso. Jų greičiausiai nėra. Nėra. Balsuojame. Balsuojame dėl Civilinio proceso kodekso labai nemažai straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3716.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 102, balsavo 99: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.43 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 8, 16, 17, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3712(2) (priėmimas)
Pereisime prie mokesčių. Taigi 1-8 klausimas (aha, bus pasiūlymų) – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-3712. Gerbiamas M. Maldeikis yra Biudžeto ir finansų komiteto pranešėjas ir čia reikės pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio nebuvo pasiūlymų, galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio nebuvo pasiūlymų, galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio buvo Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 4 straipsnio nebuvo, dėl 5 straipsnio nebuvo pasiūlymų. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl 6 straipsnio buvo gerbiamos I. Pakarklytės pasiūlymas.
Gerbiamas S. Gentvilas dar norėtų per šoninį mikrofoną mums pranešti kai ką. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Aš norėjau pasveikinti miškininkų ir gamtininkų bendruomenę, kuri susirinkusi balkone šiandien konferencijos vardu.
PIRMININKAS. Džiaugiamės miškininkais. (Plojimai) Sveiki Seime.
Dabar buvo pasiūlymas gerbiamos I. Pakarklytės, kuriam komitetas nepritarė. Sudarysime galimybę gerbiamai Ievai pristatyti pasiūlymą. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šio pasiūlymo esmė yra išlaikyti valstybės šiuo metu taikomas paskatas III pakopos pensijų fondams ir palikti taikomą GPM lengvatą, kurią mes turime ir dabar. Kaimyninės šalys Latvija, Estija turi tokią lengvatą, taip pat ir Danija, Švedija, Jungtinė Karalystė, Airija. Daug šalių ją taiko kaip paskatą žmonėms, kad jie savarankiškai kauptų savo senatvės pensijai.
Dažnai tenka girdėti argumentą, kad investicinė sąskaita tai yra tarsi kažkoks III pensijų pakopos pakaitalas, bet, deja, tai nėra tiesa. III pensijų pakopa yra visiškai kitas instrumentas, tai yra ilgalaikis mažesnės rizikos instrumentas, o kai mes kalbame apie investavimą, tai rizikos didesnės ir yra visiškai kita priemonė. Šiaip bendra progresyvi praktika yra vis dėlto iš šalių skatinti tai.
Dar pabrėžčiau čia ir skaičius, kad III pakopos pensijų fondai veikia gerai ir ten sukauptas turtas jau yra kasmet didėjantis ir generuoja grąžą apie 7,33 % jau to turto valdymo mokesčių. Todėl manyčiau, kad būtų neverta atsisakyti tokios lengvatos, jeigu mes norime ir toliau ugdyti tą įprotį, kad žmonės ir savarankiškai kauptų savo senatvės pensiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). …ir argumentai būtų, kad, pažymėtina, peržiūrėti lengvatas III pensijų pakopos pensijų fondams bei gyvybės draudimo produktams jau anksčiau ne kartą yra siūlęs Lietuvos bankas. Anot Lietuvos banko, šios mokestinės lengvatos prisideda prie investicinių paslaugų rinkos iškraipymo ir nėra efektyvios. Gyvybės draudimo įmonės ir III pakopos pensijų fondai yra įgiję konkurencinį pranašumą, palyginti su kitomis finansų įmonėmis, dėl to gali nustatyti didesnius paslaugų mokesčius. Be to, gyventojų sprendimą naudotis produktais, kuriems galioja mokestinė lengvata, gali lemti siekis pasinaudoti tik pačia lengvata, todėl su lengvata siejamas tikslas gali likti nepasiektas, juolab kad pagal dabar esančią sąrangą gyventojai nėra skatinami toliau investuoti susigrąžinamą GPM’o dalį.
Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 1, susilaikė 6.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą gerbiama E. Rudelienė pasisakys. Prašau.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, gerbiami kolegos, pirmiausia, matyt, reikėtų atkreipti dėmesį, kad kalbame apie žmones, kurie rūpinasi savo senatve ir kurie savarankiškai yra pasiruošę investuoti papildomai, kad gautų didesnes pensijas. Toks ir buvo valstybės apsisprendimas skatinti tuos žmones.
Šiandien mes girdime įvairių diskusijų dėl II pakopos, kur dar nesame susitarę, kokiu keliu toliau judėsime. Gavę iš Konstitucinio Teismo pastabų, žiūrėsime, kiek galima atsiimti, kiek negalima. Ir ten jau yra taip, švelniai tariant, tokio chaosėlio, o dabar mes norime dar ir III pakopą, na, vėl žmonėms suvelti, kitaip tariant.
Tai aš tikrai palaikau kolegės Ievos šį pasiūlymą. Siūlau ir jums jį palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiama G. Skaistė kalbės prieš pasiūlymą. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties kviesčiau kolegas likti prie to įstatymo projekto, kurį su gana plačiu palaikymu Seime kartu registravome. Buvo parašų iš opozicijos partijų – tiek socialdemokratų, tiek demokratų „Vardan Lietuvos“, tiek ir to paties Liberalų sąjūdžio, tiek ir Tėvynės sąjungos frakcijos. Man atrodo, tas pasiūlymas buvo po plačių diskusijų ir atliepiantis, na, ir tai, ką Lietuvos bankas yra įvardinęs.
Visgi siūlome atsisakyti tų lengvatų, kurios nėra kuriančios pridėtinę vertę dabartinėmis sąlygomis. Manome, kad visos finansinės priemonės turėtų konkuruoti savo kuriama grąža, o ne konkuruoti dėl to, kad valstybė vienu ar kitu metu yra sukūrusi vienokį ar kitokį lengvatinį režimą. Siūlome atsisakant tų lengvatinių režimų, kurie sukuria preferencijas ar tai gyvybės draudimo įmokoms, ar tai III pensijų pakopai, visgi pereiti prie nuoseklaus vieno mechanizmo, tai yra investicinės sąskaitos, kur visos finansinės priemonės galės konkuruoti vienodomis, lygiomis sąlygomis. Visgi siūlyčiau nepritarti šiam pasiūlymui ir likti prie iniciatorių registruoto įstatymo projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Dabar balsuosime dėl gerbiamos I. Pakarklytės pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė ir kurį ką tik aptarėme. Balsuojame.
Užsiregistravo 107, balsavo 107: už – 30, prieš – 21, susilaikė 56. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Ar galime pritarti 6 straipsniui tada bendru sutarimu be šio pasiūlymo? Dėkoju, pritarta. Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nebuvo. Galime bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 8 straipsnio taip pat nebuvo. Dėkoju, pritarta.
Motyvai dėl viso. Gerbiamas M. Lingė – už.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Žmonių santaupos vis dar pasyviai leidžia laiką bankų sąskaitose ir tikrai tiek tos sumos, kurios gali būti skirtos investuoti, įvedus investicinės sąskaitos produktą… man atrodo, tikrai kursis tos paskatos ir panaikinsime sudėtingą pajamų, gaunamų iš investavimo produktų, apmokestinimo režimą. Dabar bus apmokestinamos tiktai galutinės pajamos, gautos iš to investavimo. Tokį produktą jau sukūrė latviai ir estai prieš dešimt metų. Man atrodo, yra tikrai prasminga, kad mes juos pasivejame ir tą sprendimą priimame kartu kurdami ir skaidresnę, konkurencingesnę aplinką investuojantiems ir investiciniams produktams. Lengvatų simbolinis atsisakymas, kada ne dėl lengvatų finansinius produktus yra skatinama įsigyti ir investuoti, bet dėl to produkto esmės, kurs sąžiningesnę investavimo aplinką. Todėl tikrai raginu palaikyti šį sprendimą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės gerbiamas V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai liūdna, kad šis projektas, kuris turėjo visai kitus tikslus, tai smulkiesiems investuotojams leisti sukti pinigus sąskaitoje ir nemokėti jos mokesčių… Ta riba iš pradžių buvo apie 50 tūkst. eurų. Staiga riba dingo. Dabar milijonieriai 10 mln., 100 mln. galės įsidėti į šią sąskaitą ir nemokėti mokesčių. Ar toks buvo tikslas? Tikrai ne toks. Bet, kai nori ką nors pridengti, gali nubraukti ribą ir milijonieriai galės nemokėti mokesčių. Liūdniausia, kad kai žiūri, kokie netgi bus praradimai biudžeto, pasirodo, praradimų nebus. Tu nemoki mokesčių, nėra praradimų, bet žmogelis, kuris parduos, pavyzdžiui, automobilį ir uždirbs, gaus iš karto 15 % susimokėti, o milijonierius, kuris gaus dovanų, galės įdėti į tą sąskaitą palūkanas, įvairias kitas pajamas, akcijų pardavimą galės įdėti į tą sąskaitą ir nemokėti mokesčių tol, kol suksis tie pinigai toje sąskaitoje. Labai gaila, bet konservatoriai parodė tikrą vertę, kad investicinė sąskaita yra skirta milijonieriams nemokėti mokesčių. Tikrai už tokį dalyką negalima balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Dar gerbiama G. Skaistė. Iš tikrųjų priėmimas. Taip, taip.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties norėčiau padėkoti visiems už tai, kad šis įstatymo projektas pasiekė priėmimo stadiją. Tikiu, jam palaikymas šiandien bus. Tai tikrai naujas, inovatyvus būdas paskatinti žmones investuoti. Investavimas bus paprastesnis ir, man atrodo, bus patogus būdas žmonėms tuomet, kai investicijos yra tęstinės, o ne vienkartinės. Kol žmogus investuos ir laikys pinigus toje pačioje sąskaitoje, kol jisai tų pinigų neišsigrynins, tol ir mokesčiai nebus skaičiuojami. Vadinasi, apmokestinimas įvyks tiktai tuomet, kai investavimas bus užbaigtas. Šiuo metu gyventojai banko sąskaitose laiko per 22,5 mlrd. eurų. Didžioji dalis yra laikomi tiesiog einamosiose sąskaitose, kai jokie procentai nėra skaičiuojami, net už terminuotus indėlius. Todėl, manau, toks būdas galėtų paskatinti žmones investuoti. Tai išjudintų tuos indėlius, kuriuos žmonės turi bankuose, bet kartu ir prisidėtų prie ekonominės naudos kūrimo tiek patiems investuotojams, žmonėms, tiek ir Lietuvos ekonomikai būtų paspirtis, jeigu daugiau pinigų patektų į realią ekonomiką. Manau, tai geras būdas paskatinti. Ir praktika rodo, kad Estijoje iš pradžių šios sąskaitos naudojimas buvo šiek tiek žemesnis, bet vartotojų skaičius per keletą metų išsiplėtė kelis kartus. Lietuvoje priėmus šį įstatymą ir kartu skyrus daugiau dėmesio šio finansinio instrumento reklamai, manau, tikrai didesnės dalies žmonių santaupos galės patekti į ekonomiką ir tai prisidės prie mūsų kapitalo rinkos plėtros. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti.
Balsuojame dėl viso įstatymo. Primenu, kad tai yra Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas Nr. XIVP-3712.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 109, balsavo 107: už – 85, prieš – 3, susilaikė 19. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Gal dar loterijas spėsime greitai?
V. Ąžuolas nori per šoninį mikrofoną. (Balsas salėje)
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Man tik pagrindinis klausimas, kodėl konservatoriai panaikino investicinės sąskaitos lubas? Tam, kad milijonieriai galėtų nemokėti mokesčių. Gal galite viešai atsakyti? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, dėkoju. Toliau kviečiu posėdžiui pirmininkauti gerbiamą pirmąjį pavaduotoją J. Razmą. Dabar yra pareiškimų laikas ir eisime į pertrauką.
Gerbiama L. Nagienė kviečiama perskaityti pareiškimą.
12.55 val.
Seimo narių pareiškimai
L. NAGIENĖ (DFVL). Kaip malonu, kai viena pati.
Gerbiami kolegos, šiandien mes svarstysime Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimą. Vienas iš tikslų yra, kad Lietuva iš energijos išteklių importuotojos taptų jos eksportuotoja ir užsitikrintų visą sau reikalingą energijos kiekį, o visa šalyje pagaminta energija būtų klimatui neutrali.
Pakartosiu, ką šiandien Prezidentas pasakė, kad šiandien aiškiai juntame būtinybę stiprinti energetinę nepriklausomybę, skatinti tvarų ūkio augimą. Ką mes gavome ir ką mes darome? Prisiminkime, prieš 12 metų buvo leista elektrinėms gaminti žaliąją elektrą skatinamuoju tarifu. Ką reiškia skatinamasis tarifas, mes žinome, jie gaudavo daugiau – 1 eurą 46 centus, 1 eurą 47 centus.
Baigėsi tas skatinamojo tarifo laikotarpis ir elektrinių savininkai gavo pranešimus, kaip bus skaičiuojama kaina, ir siūlymus su ESO arba su nepriklausomu tiekėju pasirašyti sutartis. Šiuo metu gamintojai, pasirašę sutartį, už patiektą elektros energiją patys turės dar primokėti, kad iš jų būtų supirkta elektros energija. Jinai yra visiškai kitaip skaičiuojama. Jinai bus lyginama su apskaitos laikotarpio valanda, perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ skelbiamomis valandinėmis disbalanso kainomis, su „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonos valandinėmis kainomis.
Pasižiūrėję į lentelę, kuri būna pateikta, mes matome, kad šitas tiekėjas, kuris pasirašys sutartį su ESO arba nepriklausomu tiekėju, pats primokės už tai ir pasakys: ačiū, kad jūs perkate iš manęs elektros energiją, bet aš už ją dar susimokėsiu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į dar vieną punktą, kad jeigu tu laiku nepasirašysi sutarties su nepriklausomu tiekėju arba bendrove, tiekdamas į tinklą elektros energiją be galiojančių supirkimo sutarčių, bendrovė taikys papildomą disbalanso dedamąją, tai yra 20 % bus papildomai mažinama kaina.
Kas toliau išeina? Kai kurie jau turi pasistatę tokias elektrines, jie tiekia žaliąją energiją. Ką jie dabar daro? Visiškai nutraukia elektros gamybą. Dėl kokios dar vienos priežasties? Dėl to, kad elektros energijos, turėjusios skatinamąjį tarifą, veiklos krypties pakeisti negali ir tapti gaminančiais vartotojais arba nutolusiais parkais jie kol kas taip pat negali. „Kol kas“, – jie taip rašo savo pranešime. Gaila, mes turėsime ne vieną pastatytą žaliosios elektros energijos vėjo ar saulės parką, bet jie realiai elektros energijos nebegamins ir nebetieks į tinklą dėl to, kad tampa visiškai ekonomiškai nenaudinga, nes tu turėsi susimokėti.
Manau, kad šiandien svarstydami šitą paketą ir Energetikos komisijoje mes turime sugrįžti prie klausimo, kad jie galėtų galbūt persiregistruoti, pakeisti savo… tapti gaminančiais vartotojais arba leisti juos įregistruoti kaip nutolusius parkus. Tokiais atvejais jiems nereikės ieškoti, kad, sakysime, daugiabutis namas, jo gyventojai turėtų galimybę su tiekėju pasirašyti sutartį ir siūlyti savo kainą. Aš manau, mes pastūmėtume žaliąjį kursą į priekį, o ne dabar sumažindami ir uždarydami šituos parkus, kurie jau šiandien stovi… Kai kurie, kuriems nesuėjęs 12 metų laikotarpio terminas, iki šiol dar ir gamina, o dalis jau nutraukė tiekimą. Ačiū.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Dėkui.
12.59 val.
Informaciniai pranešimai
Dar vienas trumpas pranešimas. Tai Regionų partijos frakcijos pasiskelbimas opozicine: „Remdamasi Seimo statuto 41 straipsniu, Lietuvos regionų partijos frakcija šių metų birželio 25 dienos posėdyje nusprendė pasiskelbti opozicine frakcija. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nėra.“ Pasirašo frakcijos seniūnas J. Pinskus.
Ir trumpa informacija, kaip dirbsime po pietų, nuo 14 valandos. Tie klausimai, kurių nespėjome apsvarstyti rytiniame posėdyje, keliami į vakarinio posėdžio pradžią. Kaip turbūt pastebėjote, balsavimo intervalas prasideda iš karto nuo 14 valandos, nes yra vien tik priėmimai. Su šia žinia ir baigiame rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRPF – Lietuvos regionų partijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.