LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

V (RUDENS) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 236

STENOGRAMA

 

2018 m. lapkričio 22 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ

 

 

 

PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos! Pra­de­da­me Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo 2018 m. lap­kri­čio 22 d. po­sė­dį. (Gon­gas) Kvie­čiu re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 99 Sei­mo na­riai.

 

10.01 val.

Se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2018 m. lap­kri­čio 22 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių darbo­tvarkės tiks­li­ni­mas ir tvir­ti­ni­mas

 

Dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Dėl dar­bo­tvarkės – A. Pa­lio­nis.

A. PALIONIS (LSDDF*). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­riu at­kreip­ti Sek­re­to­ria­to dė­me­sį, nes ir ant­ra­die­nį siū­liau įtrauk­ti dėl PVM, o šian­dien siū­lau įtrauk­ti Pel­no mo­kes­čio įsta­tymo pro­jek­to pa­tei­ki­mą, nes šian­dien yra 1-2 klau­si­mo svars­ty­mas. Vi­są lai­ką Sei­me bu­vo pri­im­ta to­kia tvar­ka, kad jei­gu yra tas pats įsta­ty­mo pro­jek­tas, pa­tei­ki­mą tu­rė­tų leis­ti kar­tu da­ry­ti. Yra ki­tas pro­jek­tas, ku­rio Nr. XIIIP-1471, – to pa­ties 172 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas, pa­tei­ki­mo mes ne­pa­da­rėme, o ru­dens se­si­jos dar­bų pro­gra­mo­je jis yra pa­tvir­tin­tas. Aš pra­šau Sek­re­to­ria­to tru­pu­tį at­sa­kin­giau dirb­ti, o šian­dien pra­šau įtrauk­ti pa­tei­ki­mą, frak­ci­jos var­du.

PIRMININKAS. S. Ja­ke­liū­nas.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dė­kui. Frak­ci­jos var­du pra­šau įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę ir į ry­ti­nę jos da­lį, nes tai su­si­ję su biu­dže­to svars­ty­mu, pro­jek­tą Nr. XIIIP-2401 dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo sta­tu­to Nr. I-139 15 straips­nio pa­kei­ti­mo. Tai su­si­ję su par­la­men­ti­nių iš­lai­dų dy­džio ko­re­ga­vi­mu, dėl mo­kes­ti­nių pa­kei­ti­mų rei­ka­lin­gi tech­ni­niai pa­kei­ti­mai. Siū­lau tai ap­svars­ty­ti ar­ba bent jau pa­tei­ki­mą šian­dien pa­da­ry­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Ar, Jur­gi Raz­ma, no­ri­te dėl dar­bo­tvarkės? Pra­šom.

J. RAZMA (TS-LKDF). Frak­ci­jos var­du ke­le­tas siū­ly­mų. Pir­ma­sis siū­ly­mas – per­kel­ti į ry­ti­nę dar­bo­tvarkės da­lį prie biu­dže­to pro­jek­tų mū­sų re­zo­liu­ci­ją, ku­ri kaip tik su­si­ju­si su biu­dže­to rei­ka­lais. Bū­tų lo­giš­ka prie tos te­mos vi­sus pro­jek­tus ir ap­svars­ty­ti. Ly­giai taip pat pra­šau per­kel­ti prie biu­dže­ti­nės da­lies da­bar va­ka­ri­nė­je po­sė­džio da­ly­je esan­čius du pro­jek­tus (klau­si­mai 2-6.1, 2-6.2) dėl sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų me­to­di­kos, nes jie ir­gi su­si­ję su biu­dže­tu.

Ir tre­čia­sis siū­ly­mas yra siū­ly­mas iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mo ir ly­di­mo­jo pro­jek­to pa­tai­sas (klau­si­mai 2-4.1, 2-4.2) dėl Vy­riau­sy­bės ir mi­nis­te­ri­jų kanc­le­rių po­li­ti­za­vi­mo. Ma­no­me, kad tik­rai ne­rei­ka­lin­ga ini­cia­ty­va, ir siū­lo­me net ne­pra­dė­ti jos svars­ty­ti.

PIRMININKAS. Dar S. Ja­ke­liū­nas.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėl re­zo­liu­ci­jos, pro­jek­tas Nr. XIIIP-2940, aš ne­su tik­ras, ar yra su­rink­ti pa­ra­šai dėl to, kad ji bū­tų pri­va­lo­mai įtrauk­ta. (Bal­sai sa­lė­je) Ta­da aš siū­lau ją iš­brauk­ti, nes tai yra po­li­ti­nė re­zo­liu­ci­ja, ne­su­si­ju­si su re­a­liais skai­čiais. Biu­dže­to pa­tei­ki­mo ar­ba svars­ty­mo me­tu aš pa­teik­siu ar­gu­men­tų, kad tai yra klai­di­nan­ti in­for­ma­ci­ja.

PIRMININKAS. G. Land­sber­gis dėl dar­bo­tvarkės.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, aš no­riu pri­min­ti, kad vi­si do­ku­men­tai, pri­ima­mi Sei­me, yra po­li­ti­niai do­ku­men­tai, at­sto­vau­jan­tys vie­nos ar ki­tos frak­ci­jos ar frak­ci­jų ko­a­li­ci­jos ar par­ti­jų ko­a­li­ci­jos po­žiū­riui. Tai ly­giai taip pat ir ši re­zo­liu­ci­ja yra po­li­ti­nis do­ku­men­tas. Toks po­li­ti­kos pra­džia­moks­lis ger­bia­mam Sta­siui. Ly­giai taip pat no­rė­čiau pri­tar­ti ko­le­goms soc­dar­bie­čiams, ku­rie ra­gi­no vi­sus do­ku­men­tus, su­si­ju­sius su biu­dže­tu, įtrauk­ti į ry­ti­nę po­sė­džio da­lį, nes taip yra da­ro­ma Sei­me. Ačiū.

PIRMININKAS. J. Ole­kas.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Aš ir­gi no­rė­čiau pri­tar­ti ir A. Pa­lio­nio siū­ly­mo tei­ki­mui, ir mū­sų 2-6.1, 2-6.2, kur iš tik­rų­jų yra biu­dže­to klau­si­mai, kad jie bū­tų pa­teik­ti kar­tu su biu­dže­tu pir­mo­je die­nos pu­sė­je. Ačiū.

PIRMININKAS. Nuo­sek­liai ban­dy­si­me… Dėl pir­mo­jo pa­siū­ly­mo, dėl A. Pa­lio­nio, dėl pro­jek­to Nr. XIIIP-1471 dėl Pel­no mo­kes­čio įtrau­ki­mo į dar­bo­tvarkę kar­tu su 1-2.2. Tie­siog įtrauk­ti, o po to ma­ty­si­me dėl lai­ko. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suoja­me.

Bal­sa­vo 117 Sei­mo na­rių: už – 115, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 2. Pro­jek­tas Nr. XIIIP-1471 įtrauk­tas į dar­bo­tvarkę.

Ki­tas bu­vo S. Ja­ke­liū­no pa­siū­ly­mas įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę pro­jek­tą Nr. XIIIP-2401 – Sta­tu­to pa­kei­ti­mas. Taip pat kvie­čiu ap­si­spręs­ti ir bal­suoti. Pri­ta­rian­tie­ji pa­siū­ly­mui bal­suo­ja už.

Bal­sa­vo 114 Sei­mo na­rių: už – 90, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 24. Pro­jek­tas Nr. XIIIP-2401 įtrauk­tas į dar­bo­tvarkę.

To­liau. J. Raz­ma siū­lė iš­brauk­ti 2-4.1 ir 2-4.2 klau­si­mus, Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mus. Bal­suo­ja­me. Pri­ta­rian­tie­ji J. Raz­mos pa­siū­ly­mui bal­suo­ja už.

Bal­sa­vo 121 Sei­mo na­rys: už – 48, prieš – 42, su­si­lai­kė 31. Pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Ki­tas J. Raz­mos pa­siū­ly­mas – 2-6.1 ir 2-6.2 per­kel­ti į ry­ti­nę dar­bo­tvarkę. Bal­suo­ja­me. Pri­ta­rian­tie­ji J. Raz­mos pa­siū­ly­mui bal­suo­ja už.

Bal­sa­vo 119 Sei­mo na­rių: už – 75, prieš – 16, su­si­lai­kė 28. Pa­siū­ly­mui pri­tar­ta.

Dėl re­zo­liu­ci­jos. Vie­nas pa­siū­ly­mas bu­vo per­kel­ti į pa­grin­di­nę dar­bo­tvarkę, ki­tas pa­siū­ly­mas (taip pat frak­ci­jos var­du) bu­vo iš­brauk­ti. Tur­būt rei­kia, lo­giš­ka bū­tų pir­miau­sia nu­tar­ti, ar pa­lie­ka­me, ar iš­brau­kia­me, o ta­da, ar per­kel­ti, ar ne­per­kel­ti. Bal­suo­ja­me, ar pa­lie­ka­me dar­bo­tvarkėje. Kas už S. Ja­ke­liū­no pa­siū­ly­mą, kad re­zo­liu­ci­ja bū­tų iš­brauk­ta iš dar­bo­tvarkės? (Triu­k­š­mas sa­lė­je) Dar kar­tą pa­aiš­ki­nu. Ka­dan­gi vie­nas pa­siū­ly­mas yra iš­brauk­ti, ki­tas – per­kel­ti, bal­suo­ti dėl per­kė­li­mo, kai ne­ži­no­me dėl li­ki­mo, ar bus pa­lik­ta dar­bo­tvarkėje, tur­būt ne­la­bai nuo­sek­lu. (Bal­sai sa­lė­je)

A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, lai­ko­mės prin­ci­po, kad jei­gu svars­to­mas biu­dže­tas, tai vi­si įre­gist­ruo­ti pa­siū­ly­mai, įsta­ty­mų pro­jek­tai ar­ba re­zo­liu­ci­jos, yra svars­to­mi tuo pat me­tu. To­dėl S. Ja­ke­liū­no siū­ly­mas iš vi­so iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės yra vi­siš­kai ne­tei­sė­tas. Tą tu­ri­me la­bai aiš­kiai su­pras­ti. To­dėl dėl S. Ja­ke­liū­no pa­siū­ly­mo net ne­ga­li­ma bal­suo­ti, o ga­li­ma bal­suo­ti dėl to, ar per­kel­ti į ry­ti­nį po­sė­dį. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Jū­sų pa­reiš­ki­mas nė­ra la­bai tei­sin­gas, bet… P. Gra­žu­lis dar no­ri dėl dar­bo­tvarkės.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, Sei­mo na­riai, vis­kas yra tei­sė­ta ir yra ini­cia­ty­va. Mes ga­li­me bal­suo­ti, o kon­ser­va­to­riai pas­ta­ruo­ju me­tu nie­ko dau­giau ne­su­ge­ba pa­siū­ly­ti, tik re­zo­liu­ci­jas. Vis­kas! Bai­gė­si, vi­siš­kai iš­si­kvė­pė kon­ser­va­to­riai.

PIRMININKAS. Ge­rai. Bal­suo­ja­me nuo­sek­liai pa­gal pa­siū­ly­mus. Pir­ma­sis pa­siū­ly­mas bu­vo, kad bū­tų per­kel­ta į dar­bo­tvarkę. Kas pri­ta­ria J. Raz­mos pa­siū­ly­mui per­kel­ti re­zo­liu­ci­ją į pa­grin­di­nę dar­bo­tvarkę, bal­suo­ja už.

Bal­sa­vo 122 Sei­mo na­riai: už – 46, prieš – 48, su­si­lai­kė 28 Sei­mo na­riai. J. Raz­mos pa­siū­ly­mui ne­pri­tar­ta.

Da­bar ki­tas pa­siū­ly­mas – S. Ja­ke­liū­no – dėl iš­brau­ki­mo iš dar­bo­tvarkės. Jis yra tei­sė­tas, rei­ka­la­vi­mas frak­ci­jos var­du. Bal­suo­ja­me. Pri­ta­rian­tie­ji S. Ja­ke­liū­no pa­siū­ly­mui iš­brauk­ti iš dar­bo­tvarkės re­zo­liu­ci­ją bal­suo­ja už, ki­ti – ki­taip.

Bal­sa­vo 120 Sei­mo na­rių: už – 73, prieš – 40, su­si­lai­kė 7 na­riai. Klau­si­mas iš dar­bo­tvar­kės iš­brauk­tas.

A. Ku­bi­lius – re­pli­ka po bal­sa­vi­mo.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš tik įžiū­riu čia val­dan­čių­jų bai­mes iš­girs­ti nor­ma­lią tie­są apie tai, ką reiš­kia ši­tas biu­dže­to pro­jek­tas, iš tik­rų­jų ste­bė­ti­na, kad ši­taip yra bi­jo­ma. Bet aš tik ga­liu prog­no­zuo­ti, kad po dvie­jų sa­vai­čių, kai jūs pa­tys pa­ma­ty­si­te, kiek už­du­si­no­te sa­vi­val­dy­bes ir kaip nie­ko ne­duo­da­te vie­ša­jam sek­to­riui, pa­tys pra­šy­si­te to pa­ties mo­ra­to­riu­mo, nes no­riu pri­min­ti, kad S. Ja­ke­liū­nas to mo­ra­to­riu­mo no­rė­jo pri­imant mo­kes­čių re­for­mą. Siū­lė ne­pri­im­ti to­kios mo­kes­čių re­for­mos, ko­kia bu­vo pri­im­ta. Da­bar to prieš­ta­ra­vi­mo, ar­ba, ki­taip sa­kant, to, kad ne­bu­vo pa­klau­sy­ta S. Ja­ke­liū­no, re­zul­ta­tus ma­to­me štai ši­ta­me biu­dže­te. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, da­ro­ma di­džiu­lė klai­da ir net bi­jo­ma apie tai gar­siai kal­bė­ti.

PIRMININKAS. S. Ja­ke­liū­nas.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). A. Ku­bi­liaus tei­gi­nys, kad aš siū­liau ne­pri­tar­ti mo­kes­čių re­for­mai, yra nie­kuo ne­pa­grįs­tas. Aš siū­liau nuo­sai­kiau ma­žin­ti mo­kes­ti­nę naš­tą. Tai yra vi­siš­kai skir­tin­gi da­ly­kai. Mo­kes­čių ta­ri­fų ko­re­ga­vi­mas nė­ra mo­kes­čių re­for­ma, o dėl to iš­sa­miau pa­dis­ku­tuo­si­me čia, Sei­mo tri­bū­no­je, kai svars­ty­si­me biu­dže­to pro­jek­tą. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKAS. Dar­bo­tvarkės 1-2.1 klau­si­mas, įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2715. (Bal­sai sa­lė­je) Tei­sin­gai, dėl vi­sos dar­bo­tvarkės. Ne­abe­jo­ju, kad rei­kia bal­suo­ti. Pri­ta­rian­tie­ji dar­bo­tvarkei bal­suo­ja už, ki­ti – ki­taip.

Bal­sa­vo 121 Sei­mo na­riai: už – 77, prieš – 25, su­si­lai­kė 19. Dar­bo­tvarkei pri­tar­ta.

 

10.16 val.

2019 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių patvirtini­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2715 (pir­ma­sis svars­ty­mas)

 

2019 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2715. Pra­ne­šė­jas – S. Ja­ke­liū­nas, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Ruo­šia­si ki­tų ko­mi­te­tų pir­mi­nin­kai.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke. Da­bar jau lai­kas kal­bė­ti fak­tais, o ne iš­gal­vo­tais tei­gi­niais ir mis­ti­fi­ka­ci­jo­mis, ir klai­di­ni­mais dėl 2019 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­to.

Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te, svars­tant ki­tų me­tų Vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tą, gau­ti Sei­mo ko­mi­te­tų, Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mai, vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, įstai­gų ir aso­cia­ci­jų pra­šy­mai pa­di­din­ti asig­na­vi­mus, re­tais at­ve­jais per­skirs­ty­ti, ben­dra su­ma – 611 mln. eu­rų. Tai įspū­din­ga su­ma, bet ne pir­mus me­tus mes tuos siū­ly­mus ir to­kias su­mas ma­to­me.

Tai­gi ko­mi­te­tai tei­kia siū­ly­mus pa­di­din­ti asig­navi­mus 57 mln. eu­rų, įre­gist­ruo­ta 90 Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mų, bent jau iki to mo­men­to, kai ko­mi­te­te mes juos svars­tė­me. Šiais siū­ly­mais bu­vo pra­šo­ma pa­di­din­ti asig­na­vi­mus be­veik 0,5 mlrd. eu­rų, o vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ir aso­cia­ci­jos dar pa­pil­do­mai pra­šė skir­ti 55 mln. eu­rų. Sei­mo ko­mi­te­tai ir Sei­mo na­riai siū­lė pa­pil­do­mas iš­lai­das fi­nan­suo­ti, daž­niau­siai iš­im­ti­nai, virš­pla­ni­nė­mis biu­dže­to pa­ja­mo­mis, ku­rių šie­met be­veik ne­tu­ri­me ir ne­ži­nia, ar tu­rė­si­me ki­tais me­tais, pa­ja­mo­mis, gau­to­mis iš ak­ci­zų už al­ko­ho­li­nius gė­ri­mus ir ap­do­ro­tą ta­ba­ką, kas yra su­pla­nuo­tos pa­ja­mos, kurios ne­ga­li bū­ti pa­pil­do­mai ko­kios nors iš­gal­vo­tos. Bet po­pu­lia­riau­sia iš ki­tų da­ly­kų bu­vo ma­žin­ti sko­los vals­tybės var­du val­dy­mui nu­ma­ty­tus skir­ti asig­na­vi­mus. Apie tai de­ta­liau pa­šne­kė­siu, kai dis­ku­tuo­si­me.

Ko­mi­te­tas pra­dė­jo svars­ty­mą šių me­tų lap­kri­čio 14 die­ną, bai­gė svars­ty­ti 15 die­ną. Po­sė­dy­je pri­ėmė­me to­kį spren­di­mą: pa­siū­ly­ti Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bei, tei­kiant Sei­mo an­trajam svars­ty­mui pa­tai­sy­tą pro­jek­tą, ap­svars­ty­ti ir įver­tin­ti Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­do­je pa­teik­tas pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus (mes de­ta­liai iš­nag­ri­nė­jo­me, su­si­pa­ži­no­me, Vals­ty­bės kon­tro­lės at­sto­vai taip pat da­ly­va­vo po­sė­dy­je); taip pat ap­svars­ty­ti ir įver­tin­ti Lie­tu­vos ban­ko iš­va­do­je pa­teik­tas pa­sta­bas ir pa­siū­ly­mus. Lie­tu­vos ban­kas taip pat da­ly­vau­ja ir ver­ti­na po­vei­kį in­flia­ci­jai, po­vei­kį fi­nan­si­niam sta­bi­lu­mui ir tos iš­va­dos ben­drą­ja pras­me yra tei­gia­mos, bet su tam tik­ro­mis pa­sta­bo­mis, ku­rios da­bar bus pa­mi­nė­tos. Į Vals­ty­bės kon­tro­lės iš­va­das, į kon­kre­čius da­ly­kus siū­lo­me at­si­žvelg­ti Vy­riau­sy­bei, kad pa­gal su­pla­nuo­tus 2019 me­tų val­džios sek­to­riaus biu­dže­tų pro­jek­tus nė­ra erd­vės pri­si­im­ti dau­giau įsi­pa­rei­go­ji­mų, di­di­nan­čių iš­lai­das ar­ba ma­ži­nan­čių pa­ja­mas, tarp jų ir nau­joms mo­kes­ti­nėms leng­va­toms at­si­ras­ti.

Taip pat bū­ti­na įver­tin­ti Lie­tu­vos ban­ko ir Vals­ty­bės kon­tro­lės nuo­mo­nę, kad yra po­žy­mių, jog 2019 me­tais fis­ka­li­nė po­li­ti­ka ga­li tap­ti pro­cik­li­ne, nors, ki­tų ins­ti­tu­ci­jų ver­ti­ni­mu, to­kios di­de­lės ri­zi­kos kol kas nė­ra, o val­džios sek­to­riaus ba­lan­sas 2019 me­tais ga­li bū­ti pras­tes­nis, nei pla­nuo­ja­ma pro­jek­tuo­se. To­kie yra ši­tų ins­ti­tu­ci­jų ver­ti­ni­mai, to­dėl yra ri­zi­ka, kad bus ne­si­lai­ko­ma per­tek­li­nio val­džios sek­to­riaus tai­syk­lės. Taip pat siū­lo­me įver­tin­ti ir at­si­žvelg­ti, kad Sei­mo sta­tu­to 174 straips­nio 1 da­lies nuo­sta­tos, jog Sei­mo na­riai, Sei­mo ko­mi­te­tai, Sei­mo frak­ci­jos ga­li siū­ly­ti di­din­ti iš­lai­das, tik nu­ro­dy­da­mi šių iš­lai­dų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nius. Ko­mi­te­tas įver­ti­nęs, kad Sei­mo ko­mi­te­tų iš­va­do­se ir Sei­mo na­rių pa­siū­ly­muo­se nu­ro­dy­ti pa­pil­do­mi asig­na­vi­mų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­niai, kaip jau mi­nė­jau, yra virš­pla­ni­nės pa­ja­mos, ak­ci­zai ir sko­los ap­tar­na­vi­mo iš­lai­dų ma­ži­ni­mas, ne­ati­tin­ka ga­lio­jan­čių tei­sės ak­tų nuo­sta­tų, tai yra Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mo nuo­sta­tų, siū­lo vis dėl­to Vy­riau­sy­bei, jei­gu ma­to ga­li­my­bę ir pras­mę, ap­svars­ty­ti Sei­mo ko­mi­te­tų, Sei­mo na­rių ir vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų, įstai­gų bei aso­cia­ci­jų at­ski­rus pa­siū­ly­mus, taip pat ir dėl asig­na­vi­mų, ir ra­dus re­a­lius iš­lai­dų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nius, o ne tuos fik­ty­vius, pri­im­ti ati­tin­ka­mus spren­di­mus dėl pa­pil­do­mų asig­na­vi­mų sky­ri­mo. To­kiam ko­mi­te­to spren­di­mui, ma­no nuo­sta­bai, bu­vo pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu. Tie­sa, ne vi­si ko­mi­te­to na­riai da­ly­va­vo, ta­čiau ko­mi­te­to spren­di­mas yra ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKAS. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas K. Ma­žei­ka. Ko­mi­te­to iš­va­da.

K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke. Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas iš­va­dą svars­tė lap­kri­čio 7 die­ną. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 8, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1.

PIRMININKAS. Ačiū. Au­di­to ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė I. Ši­mo­ny­tė.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Au­di­to ko­mi­te­tas pro­jek­tą svars­tė il­giau ne­gu 16 mi­nu­čių. Po­sė­dy­je da­ly­va­vo Lie­tu­vos ban­ko, Vals­ty­bės kon­tro­lės at­sto­vai ir įvy­ko al­ter­na­ty­vus bal­sa­vi­mas. Pir­ma for­mu­luo­tė bu­vo „pri­tar­ti pro­jek­tui“. Už ši­tą for­mu­luo­tę bal­sa­vo vie­nas ko­mi­te­to na­rys. Už for­mu­luo­tę „ne­pri­tar­ti pro­jek­tui“ bal­sa­vo ke­tu­ri ko­mi­te­to na­riai, to­dėl pri­tar­ta for­mu­luo­tei „ne­pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui“ dėl tų pa­sta­bų, ku­rias pa­tei­kė Lie­tu­vos ban­kas, Vals­ty­bės kon­tro­lė ir pats Au­di­to ko­mi­te­tas.

Pa­grin­di­niai mo­ty­vai, ži­no­ma, yra su­si­ję su tuo, kad nuo nau­jų me­tų įsi­ga­lio­sian­tys mo­kes­čių įsta­ty­mų pa­kei­ti­mai reikš­min­gai ma­ži­na biu­dže­to pa­ja­mas ir jo­kių al­ter­na­ty­vų, kaip spręs­ti ši­tą pro­ble­mą, Vy­riau­sy­bė ne­pa­siū­lė, to­dėl ap­sun­ki­na­mos ga­li­my­bės tiek spręs­ti vie­šo­jo sek­to­riaus fi­nan­sa­vi­mo pro­ble­mas, tiek ir lai­ky­tis tin­ka­mos fis­ka­li­nės po­li­ti­kos.

Ins­ti­tu­ci­jos, pa­tei­ku­sios sa­vo pa­sta­bas dėl biu­dže­to pro­jek­to, ver­čia ma­ny­ti, kad biu­dže­to pro­jek­tas vis dėl­to ne­si­lai­kys Fis­ka­li­nės su­tar­ties įgy­ven­di­ni­mo kon­sti­tu­ci­nio įsta­ty­mo nu­sta­ty­tos per­tek­li­nio val­džios sek­to­riaus tai­syk­lės, o fis­ka­li­nė erd­vė ne­pa­kan­ka­ma tam, kad nuos­mu­kio me­tu bū­tų ga­li­ma vyk­dy­ti an­ti­cik­li­nį eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mą ar­bą bent jau neut­ra­lią fis­ka­li­nę po­li­ti­ką.

Pas­ku­ti­nis, svar­biau­sias, ar­gu­men­tas yra tas, kad sko­li­ni­mo­si li­mi­tų straips­ny­je, tai yra straips­ny­je, ku­ris nu­ma­to ga­li­my­bę Vy­riau­sy­bei sko­lin­tis tam tik­roms iš­lai­doms, yra nu­ma­ty­tos to­kios iš­lai­dos, ku­rios tie­siog pa­gal Kon­sti­tu­ci­ją pri­va­lo bū­ti su­pla­nuo­tos kaip asig­na­vi­mai. Čia aš tu­riu min­ty­je vai­ko pi­ni­gus, vals­ty­bės biu­dže­to įmo­kas už pen­si­jų fon­dų da­ly­vius, to­dėl tai ati­tin­ka­mai pa­žei­džia Sei­mo pre­ro­ga­ty­vą tvir­tin­ti biu­dže­tą ir nu­ma­ty­ti asig­na­vi­mus pa­grin­di­nėms vals­ty­bės funk­ci­joms. Dėl šių prie­žas­čių Au­di­to ko­mi­te­tas pri­ėmė spren­di­mą biu­dže­to pro­jek­tui ne­pri­tar­ti. Ačiū.

PIRMININKAS. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas R. Sin­ke­vi­čius.

R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas ap­svars­tė ir nu­ta­rė pri­tar­ti pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui, pa­siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui pa­to­bu­lin­ti, at­si­žvel­giant į Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to ir Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 5, prieš – 5, su­si­lai­kė 1. At­si­pra­šau, už – 5, prieš – 5, pir­mi­nin­ko bal­sas lė­mė.

PIRMININKAS. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas G. Kir­ki­las.

G. KIRKILAS (LSDDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas pri­ta­rė: už – 11, prieš – 1, su­si­lai­kė 4. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas A. Stan­či­kas.

A. STANČIKAS (LVŽSF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas svars­tė spa­lio 24 die­ną, mi­nė­tam pro­jek­tui pri­ta­rė. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 3, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 2.

Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas at­krei­pė dė­me­sį, kad 2019 me­tų biu­dže­to pro­jek­te yra žen­klus ma­žė­ji­mas vi­sai že­mės ūkio sri­čiai skir­tų lė­šų, net 9 %. Ko­le­gos, no­riu at­kreip­ti į tai dė­me­sį. O ki­tiems sek­to­riams yra au­gi­mas. To­liau dis­ku­tuo­da­mi ma­ty­si­me, kad yra ir Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­to na­rių dar daug siū­ly­mų pa­pil­do­mai skir­ti, ypač me­lio­ra­ci­jos sri­čiai.

PIRMININKAS. Kul­tū­ros ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas R. Kar­baus­kis.

R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kul­tū­ros ko­mi­te­tas svars­tė biu­dže­to pro­jek­tą ir pri­ta­rė. Už bal­sa­vo 3, su­si­lai­kė 2.

PIRMININKAS. Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas V. Ba­kas.

V. BAKAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tas ap­svars­tė biu­dže­to pro­jek­tą, ben­dru su­ta­ri­mu jam pri­ta­rė. No­rė­čiau pa­sa­ky­ti ke­le­tą žo­džių apie pa­čius mo­ty­vus.

Pir­ma. Jei­gu mes kal­ba­me apie spe­cia­lių­jų tar­ny­bų fi­nan­sa­vi­mą, pa­vyz­džiui, Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos, jei­gu mes vis dėl­to ap­si­sprę­si­me pa­ves­ti, pa­ti­kė­ti žmo­nėms, tai tar­ny­bai po­li­ti­nių par­ti­jų, po­li­ti­nių kam­pa­ni­jų fi­nan­sa­vi­mo kon­tro­lę (to šiuo me­tu iš es­mės nė­ra, ši funk­ci­ja ne­pri­skir­ta jo­kiai ins­ti­tu­ci­jai), aiš­ku, tai funk­ci­jai vyk­dy­ti tu­ri bū­ti skir­ti ir iš­tek­liai. Tai čia yra ne no­ras (no­riu, ne­no­riu), bet jei­gu jau Sei­mas vi­są pra­ėju­sią se­si­ją apie tai kal­bė­jo ir yra su­for­muo­ti vi­suo­me­nės lū­kes­čiai, be to, mes rei­ka­lau­si­me iš spe­cia­lių­jų tar­ny­bų, vyk­dy­da­mi par­la­men­ti­nę kon­tro­lę, tai, aiš­ku, ne­ga­li­me skir­ti funk­ci­jos, ku­ri yra ne­deng­ta pi­ni­gais. Tam rei­kia žmo­nių, tam rei­kia prie­mo­nių.

An­tra. Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas. Pra­ėju­siais me­tais Sei­mo spren­di­mu pa­di­di­nus biu­dže­tą pra­si­dė­jo VSD tech­no­lo­gi­niai tam tik­ri pro­jek­tai, tech­no­lo­gi­nis pro­ver­žis, o šis biu­dže­tas stab­dy­tų tą pro­gre­są. Pra­dė­ti pro­jek­tai il­ga­lai­kiai (įsi­gy­ja­ma įran­gos, die­gia­mos tech­no­lo­gi­jos), ku­rie pa­da­ro­mi ne per vie­nus me­tus. Yra pla­nai per ke­le­tą me­tų pa­siek­ti to­kį veik­los stan­dar­tą, kad VSD ati­tik­tų mū­sų są­jun­gi­nin­kų, bet ku­rios Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bės, tech­no­lo­gi­nius pa­jė­gu­mus. Pa­gal šį biu­dže­to pro­jek­tą Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tui rei­kė­tų, ma­tyt, at­si­sa­ky­ti to pro­ver­žio. Žiū­rint į mū­sų ge­o­po­li­ti­nę pa­dė­tį, į tai, kad sau­go­me iš­ori­nę NATO sie­ną, keis­tai at­ro­dy­tų, jeigu mes pa­lik­tu­me tar­ny­bas be rei­ka­lin­gų prie­mo­nių tam, kad sau­go­tų mū­sų vals­ty­bės in­te­re­sus.

Tre­čia. Sei­mas pri­ėmė spren­di­mą dėl vi­daus rei­ka­lų sis­te­mo­je vyks­tan­čių po­ky­čių – pri­ėmė Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­tą. Bu­vo įsi­pa­rei­go­ta pa­rei­gū­nams to­ly­giai di­din­ti pa­ja­mas, taip ska­ti­na­mos re­for­mos. Aiš­ku, pa­gal da­bar­ti­nį biu­dže­tą, pa­vyz­džiui, po­li­ci­jai ski­ria­mas fi­nan­sa­vi­mas ne­sieks net prieš­kri­zi­nio, tai yra prieš 2008 me­tų kri­zę bu­vu­sio, fi­nan­sa­vi­mo. Gal jau rei­kia ins­ti­tu­ci­jai, ku­ria la­biau­siai pa­si­ti­ki vi­suo­me­nė, ku­riai lyg ir ne­tu­ri­me pre­ten­zi­jų, ku­ri tik­rai ima­si re­for­mų ir į ją ly­giuo­ja­si ki­tos įstai­gos, su­teik­ti tam tik­rų fi­nan­si­nių pa­ska­tų. Ar­ba, tar­ki­me, dėl ug­nia­ge­sių. Su­ti­ki­te, pra­ėjus 29 ne­pri­klau­so­my­bės me­tams, esa­me… jau įsto­jo­me į EBPO – tai yra eli­ti­nis eko­no­mi­kų klu­bas, o mū­sų ug­nia­ge­siai kel­nė­mis da­li­na­si. Gal ga­li ši­ta ka­den­ci­ja už­baig­ti tuos že­mi­nan­čius pro­ce­sus, ku­rie vyks­ta. Bent jau at­ėjo lai­kas, kad mes ga­lė­tu­me gerb­ti sa­vo pa­rei­gū­nus ir bent ap­rū­pin­ti tiek as­me­ni­nėmis sau­gos prie­mo­nė­mis, tiek pa­ga­liau uni­for­ma.

Iš tie­sų pa­siū­ly­mai, ku­riuos pa­tei­kė ko­mi­te­tas, yra la­bai re­a­lūs – mes ne­pra­šo­me ko nors iš­skir­ti­nio. Jie yra la­bai pa­grįs­ti, ne­di­de­lės su­mos. To­dėl pra­šy­čiau ko­mi­te­to iš­va­dai pri­tar­ti. Ga­lų ga­le jie su­si­ję ir su vi­sų mū­sų įsi­pa­rei­go­ji­mais ir spren­di­mais.

PIRMININKAS. Ačiū. So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to iš­va­da. Pir­mi­nin­kė R. Ša­la­ševi­čiū­tė.

R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas pri­ta­rė įsta­ty­mo pro­jek­tui, bet pa­siū­lė pa­grin­di­niam Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tui at­si­žvelg­ti į ko­mi­te­to pa­siū­lymus ir siū­lo per­skirs­ty­ti, skir­ti pa­pil­do­mai, ly­gi­nant su įsta­ty­mo pro­jek­tu, 648 tūkst. eu­rų nu­ma­ty­tų asig­na­vi­mų, iš jų Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­riaus įstai­gai – 69 tūkst. eu­rų. Pa­teik­ta­me pro­jek­te yra nu­ma­ty­ta 511 tūkst. Pa­pil­do­mi asig­na­vi­mai bū­tų skir­ti į dvi lais­vas pa­rei­gy­bes nu­ma­ty­tų pri­im­ti vals­ty­bės tar­nau­to­jų dar­bo už­mo­kes­čiui ir so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­koms mo­kė­ti, vi­suo­me­nės švie­ti­mo apie vai­ko tei­ses ir ap­sau­gos me­cha­niz­mus funk­ci­jai vyk­dy­ti, pa­pil­do­mam pa­slau­gų ir pre­kių po­rei­kiui bei jų kai­nų di­dė­ji­mui pa­deng­ti. Lė­šų šal­ti­nis – virš­pla­ni­nės vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mos.

Ly­gių ga­li­my­bių kon­tro­lie­riaus tar­ny­bai – 217 tūkst. eu­rų. Pa­teik­ta­me pro­jek­te nu­ma­ty­ta 408 tūkst. eu­rų. Pa­pil­do­mi asig­na­vi­mai bū­tų skir­ti nau­joms funk­ci­joms pa­gal Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mą ir Ne­įga­lių­jų so­cia­li­nės in­teg­ra­ci­jos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams įgy­ven­din­ti; vals­ty­bės tar­nau­to­jų, dar­buo­to­jų dar­bo už­mo­kes­čiui mo­kė­ti dėl nu­ma­ty­to pri­im­ti dar­buo­to­jo pre­ven­ci­nei ir švie­tė­jiš­kai veik­lai vyk­dy­ti, Vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių įstai­gų dar­bo ap­mo­kė­ji­mo įsta­ty­mo ir Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įgy­ven­di­ni­mo, vals­ty­bės tar­nau­to­jų sta­žo pa­di­dė­ji­mo, švie­tė­jiš­kai ir pre­ven­ci­nei veik­lai ir ki­toms funk­ci­joms vyk­dy­ti.

Taip pat nu­ma­ty­ta Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cen­trui skir­ti 362 tūkst. eu­rų. Tai yra Sei­mo na­rių A. Anu­šaus­ko, R. Mor­kū­nai­tės-Mi­ku­lė­nie­nės ir J. Ole­ko pa­siū­ly­mas. Pa­pil­do­mi asig­na­vi­mai bū­tų skir­ti šios įstai­gos spe­cia­lis­tų, dir­ban­čių pa­gal dar­bo su­tar­tis, – is­to­ri­kų, mu­zie­ji­nin­kų, ar­chy­vų ty­rė­jų ir ki­tų, dar­bo už­mo­kes­čiui pa­di­din­ti ir so­cia­linio drau­di­mo įmo­koms mo­kė­ti. Lė­šų šal­ti­nis – vals­ty­bės in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų (VIP) lė­šos, jas kom­pen­suo­jant eu­ro­pi­nė­mis lė­šo­mis, ku­rių ne­pa­nau­do­ji­mas pa­sie­kė kri­ti­nę ri­bą.

Įver­tin­ti pa­siū­ly­mus, ku­riems ko­mi­te­tas taip pat pri­ta­rė, tai Sei­mo na­rio J. Raz­mos, Na­cio­na­li­nio pa­rei­gū­nų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mo pir­mi­nin­ko V. Ba­ne­lo, Ug­nia­ge­sių gel­bė­to­jų pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­ko S. Džiau­to pra­šy­mas, ir at­si­žvelg­ti į vie­šo­sios įstai­gos Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės jung­ti­nės prof­są­jun­gos at­sto­vy­bės pir­mi­nin­ko V. Dra­ni­ko pra­šy­mą.

Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 6, prieš – 2, su­si­lai­kė 3.

PIRMININKAS. Ačiū. Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė A. Ku­bi­lie­nė.

A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­tas, kaip pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas, lap­kri­čio 7 die­ną svars­tė šį pro­jek­tą. Spren­di­mas yra pri­tar­ti 2019 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų fi­nan­si­nių ro­dik­lių pa­tvir­ti­ni­mo įsta­ty­mo pro­jek­tui at­si­žvel­giant į Svei­ka­tos rei­ka­lų ko­mi­te­to pa­siū­ly­mus. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 6, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 3.

PIRMININKAS. Ačiū. Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas E. Jo­vai­ša.

E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­tas svars­tė tą biu­dže­to da­lį, ku­ri yra skir­ta švie­ti­mui, moks­lui ir spor­tui. Ko­mi­te­to spren­di­mas yra štai toks: iš es­mės pri­tar­ti pa­siū­ly­tam pro­jek­tui, pra­šy­ti at­si­žvelg­ti į Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mą ir Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pa­siū­ly­mus. O Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to pa­siū­ly­mai ap­ima sep­ty­nias sri­tis, kur rei­kė­tų vis dėl­to mums da­ry­ti šio biu­dže­to ko­rek­tū­ras, tai yra pa­pil­do­mų pi­ni­gų rei­kė­tų aukš­to­jo moks­lo tin­klo per­tvar­kai, iki­mo­kyk­li­niam ug­dy­mui, mo­kyk­lų va­do­vų at­ly­gi­ni­mams di­din­ti, moks­lui fi­nan­suo­ti iš biu­dže­to, ne­for­ma­liam vai­kų švie­ti­mui iš biu­dže­to, pa­gal­bos vai­kui spe­cia­lis­tams ir pa­ty­čių pre­ven­ci­jai. Štai to­kie yra ko­mi­te­to pra­šy­mai, ku­riems ir pa­čiai iš­va­dai, ap­imančiai tik švie­ti­mą, moks­lą ir spor­tą, ko­mi­te­tas pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu. Ačiū.

PIRMININKAS. Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė A. Ši­rins­kie­nė. Ar Min­dau­gas?

A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tei­sės ir tei­sėt­var­kos ko­mi­te­tas spa­lio 24 die­ną svars­tė biu­dže­to įsta­ty­mo pro­jek­tą ir pri­ta­rė jam bal­suo­da­mas: už – 8, prieš – 2, su­si­lai­kė 2.

PIRMININKAS. Ačiū. Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to iš­va­da – M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS (LVŽSF). Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to, kaip pa­pil­do­mo ko­mi­te­to, svars­ty­mas vy­ko 2018 m. spa­lio 26 d. ir bu­vo nu­tar­ta pri­tar­ti su pa­siū­ly­mu skir­ti pa­pil­do­mai Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos pro­gra­mai 3.1 „Di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos veik­los už­tik­ri­ni­mas“ 2 tūkst. 650 tūkst. eu­rų. Pa­pil­do­mų asig­na­vi­mų šal­ti­nis – pa­di­din­ti 2019 me­tų vals­ty­bės biu­dže­to pa­ja­mas iš di­vi­den­dų ir vals­ty­bės įmo­nių pel­no įmo­kų. Tai­gi bu­vo pri­tar­ta biu­dže­tui su šiuo pa­pil­do­mu pa­siū­ly­mu. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 5, prieš – 1, su­si­lai­kė 3.

PIRMININKAS. Ačiū. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to iš­va­da.

G. KINDURYS (LVŽSF). Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas svars­tė pro­jek­tą lap­kri­čio 7 die­ną ir pri­ėmė spren­di­mą pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui, ir siū­ly­ti pa­grin­di­niam ko­mi­te­tui jį to­bu­lin­ti at­si­žvel­giant į Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mą.

PIRMININKAS. Tai bu­vo G. Kin­du­rys. Da­bar Žmo­gaus tei­sių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas – V. Si­mu­li­kas.

V. SIMULIK (LVŽSF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, mie­li ko­le­gos, ŽTK bu­vo pa­pil­do­mas ko­mi­te­tas. Ko­mi­te­tas at­krei­pė dė­me­sį, kad jau ne vie­nus me­tus iš ei­lės Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bės ski­ria­mi vals­ty­bės biu­dže­to asig­na­vi­mai Sei­mui at­skai­tin­goms ins­ti­tu­ci­joms, gi­nan­čioms žmo­gaus tei­ses, ne­ati­tin­ka re­a­lių įstai­gų asig­na­vi­mų po­rei­kių, to­dėl šios įstai­gos ne­ga­li efek­ty­viai ir vi­sa ap­im­ti­mi vyk­dy­ti įsta­ty­mais pri­skir­tų funk­ci­jų ir įgy­ven­din­ti pri­si­im­tų tarp­tau­ti­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų. Ne­pa­kan­ka­mas Sei­mui at­skai­tin­gų įstai­gų fi­nan­sa­vi­mas ke­lia pa­grįs­tų abe­jo­nių dėl šių ins­ti­tu­ci­jų ne­pri­klau­so­mu­mo nuo vyk­do­mo­sios val­džios.

Dėl biu­dže­to bal­sa­vi­mas bu­vo toks: už – 3, prieš – 1, su­si­lai­kė 3. Ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė įsta­ty­mo pro­jek­tui ir siū­lo at­mes­ti.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jos iš­va­da – K. Smir­no­vas.

K. SMIRNOVAS (LVŽSF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­ja ap­svars­tė ir pri­ta­rė ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKAS. Ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, to­liau dis­ku­si­ja. Dis­ku­si­jai skir­tas lai­kas yra iki 12 val. 20 min. Pir­miau­sia kal­bės tie Sei­mo na­riai, ku­rie už­si­ra­šė frak­ci­jos var­du. Kvie­čiu K. Gla­vec­ką. Taip, K. Gla­vec­kas. Ma­lo­niai pra­šo­me. Frak­ci­jos var­du. Pra­šom.

K. GLAVECKAS (LSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų mū­sų svars­ty­mas dau­giau pri­me­na pa­sa­ką „Odė biu­dže­tui“, ki­taip ta­riant, vi­si klau­so, kai kas gir­di, kai kas ne­gir­di ir ne vi­siems vi­siš­kai vis­kas yra įdo­mu. Taip, pa­sa­ky­siu, vyks­ta fak­tiš­kai vi­są lai­ką, nes daž­niau­siai kaip nors rim­čiau ko­re­guo­ti biu­dže­tą pa­gal tuos kri­te­ri­jus – rei­kia nau­do­tis pro­ga ir anks­čiau vis­ką da­ry­ti, o ne da­bar­ti­niu me­tu, kai biu­dže­tas iš es­mės su­da­ry­tas. Da­bar­ti­niu me­tu, pa­vyz­džiui, at­šauk­ti vi­są mo­kes­ti­nę fis­ka­li­nę po­li­ti­ką kaip ne­ti­ku­sią ir pa­keis­ti ją se­na po­li­ti­ka tie­siog ne­ga­li­ma nei fi­ziš­kai, nei ki­taip, nes biu­dže­tas yra su­da­ry­tas. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kad mes at­šau­kia­me vi­sus mo­kes­ti­nius įsta­ty­mus ar­ba grįž­ta­me prie se­nų, va­di­na­si, rei­kia biu­dže­tą da­ry­ti ki­to­kį, de­rin­ti iš nau­jo. Ki­taip ta­riant, ne­vi­siš­kai ge­ras da­ly­kas.

Li­be­ra­lai iš es­mės tu­ri ke­le­tą la­bai rim­tų abe­jo­nių dėl ko­rek­ci­jų, ku­rios yra, rei­kė­tų pa­da­ry­ti biu­dže­te. Vi­sų pir­ma rei­kia tu­rė­ti ome­ny, kad ri­zi­ka, ku­riai esant ren­gia­mas mū­sų ki­tų me­tų biu­dže­tas, yra la­bai di­de­lė. Ne­kal­bu apie po­pu­liz­mo šmėk­lą, ku­ri yra Eu­ro­po­je, ji taip pat eg­zis­tuo­ja ir Lie­tu­vo­je, nes dau­ge­lis po­li­ti­nių jė­gų iš es­mės de­kla­ruo­ja to­kius pa­siū­ly­mus ar­ba to­kius da­ly­kus, ku­rių įgy­ven­din­ti ne­ga­li­ma. Iš­ori­nėms grės­mėms pri­klau­so ir tai, kad Eu­ro­pos Są­jun­go­je, ypač eu­ro zo­no­je, ži­no­me, mes tu­ri­me Ita­li­jos at­ve­jį, va­kar, kaip ži­no­te, Briu­se­ly­je bu­vo pa­tvir­tin­ti Lie­tu­vos biu­dže­to pa­grin­di­niai ro­dik­liai fis­ka­li­nio sta­bi­lu­mo ir at­mes­ti Ita­li­jos sta­bi­lu­mo ro­dik­liai. Prie iš­ori­nių grės­mių taip pat pri­klau­so, kaip ži­no­me, ir tai, kad in­flia­ci­ja Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra aukš­ta, ji ir į Lie­tu­vą yra per­si­me­tu­si. Pra­ei­tą mė­ne­sį bu­vo 2,2 %, Lie­tu­vo­je ji taip pat di­de­lė, o tai ma­ži­na žmo­nių per­ka­mą­ją ga­lią ir ga­lų ga­le ke­lia ri­zi­ką dėl pa­ja­mų.

Ki­tais me­tais, be iš­ori­nių veiks­nių, ku­riuos mes vi­si gir­di­me ir ži­no­me, yra daug ir vi­di­nių veiks­nių. Juos ga­li­ma, pa­vyz­džiui, pa­ma­ty­ti pa­gal tai, ką mes pa­tei­kė­me su biu­dže­tu, ko­kius pa­siū­ly­mus mo­kes­ti­nius. Pa­vyz­džiui, vie­nas iš jų, ke­lian­tis mil­ži­niš­ką ri­zi­ką, tai kaip tek­to­ni­nis lū­žis eko­no­mi­ko­je, yra pa­siū­ly­mas dėl 5 % vi­siems mais­to pro­duk­tams – PVM su­ma­ži­ni­mas nuo 21 iki 5 %. Iš es­mės tai reikš­tų apie 500 mln. eu­rų pra­ra­di­mą. Mo­ty­vuo­ja­ma tuo, kad jis bus kom­pen­suo­tas, nes dau­giau pirks ir val­gys, bet iš tik­rų­jų yra vi­siš­ka ne­tei­sy­bė ir vi­siš­kai ne­įma­no­mas da­ly­kas, nes mes iš pa­ty­ri­mo ži­no­me, kad toks dras­tiš­kas PVM su­ma­ži­ni­mas tik pa­di­di­na pel­ną, o jo­kiu bū­du ne­su­ma­ži­na kai­nų ir taip ne­ska­ti­na eko­no­mi­kos. Ga­lų ga­le tie įsi­pa­rei­go­ji­mai, ku­rie yra, ta­da ne­vyk­do­mi.

Ki­tų me­tų biu­dže­te, ša­lia to, iš­lie­ka se­nos li­gos, va­di­na­mo­sios ap­klau­sos bū­du su­dė­tos pro­gra­mos. Kaip ži­no­te, mi­nis­te­ri­jos vėl­gi tei­kia pro­gra­mas, vėl­gi tei­kia sa­vo pra­šy­mus. Tie pra­šy­mai vi­są lai­ką vis di­des­ni. Tai, kad mes kal­ba­me, kad rei­kia skait­me­nin­ti vi­są eko­no­mi­ką, kad rei­kia dau­giau nau­do­tis šiuo­lai­ki­niais fi­nan­si­niais tech­ni­niais da­ly­kais, tech­no­lo­gi­jo­mis, iš es­mės li­ko tik žo­džiai, nes dau­ge­lis mi­nis­te­ri­jų, ku­rios pra­dė­jo skait­me­ni­ni­mą, pa­di­di­no iš tik­ro žmo­nių skai­čių. Skait­me­ni­ni­mo rei­kia ne tam, kad pa­di­din­tu­me žmo­nių skai­čių, bet tam, kad pa­da­ry­tu­me dar­bą efek­ty­ves­nį ir, su­tau­pius dar­bo už­mo­kes­tį, spe­cia­lis­tams mo­kė­tu­me dau­giau.

Mes da­bar­ti­niu me­tu tik pra­de­da­me tą pro­ce­są, nors jį pra­dė­ti rei­kė­jo kur kas se­niau, nes tuos iš­šū­kius, ku­rie at­ei­na iš Eu­ro­pos, Lie­tu­va pri­ims 2021 me­tais. Iš tik­ro la­bai di­de­li pa­si­ruo­ši­mo dar­bai šiuo me­tu pa­ly­gin­ti vyks­ta lė­tai. Tai li­be­ra­lams ke­lia ne­ri­mą, vi­sų pir­ma, kaip ir mi­nė­jau, kad pa­ja­mų, ku­rios yra nu­ma­ty­tos ki­tais me­tais, sri­ty­je yra la­bai daug ri­zi­kos ir iš tik­ro kve­pia di­de­le da­li­mi rin­ki­mų kam­pa­ni­ja, ki­taip sa­kant, no­ri­ma pa­ro­dy­ti, kad bus ge­rai, o iš tik­ro ga­li bū­ti kur kas blo­giau.

Ki­tas da­ly­kas, ką li­be­ra­lai pa­lai­ko, tai re­zer­vų di­di­ni­mą. Iš tik­ro yra dve­jo­pa pro­ble­ma. Vie­ni sa­ko, ar­ba vie­nos po­li­ti­nės jė­gos sa­ko, kad re­zer­vus rei­kia nau­do­ti da­bar, kad ne­rei­kia tu­rė­ti jo­kių re­zer­vų, ki­ti gi, val­dan­tie­ji, daž­niau­siai sa­ko, kad rei­kia re­zer­vus pa­di­din­ti. Li­be­ra­lai ma­no, kad re­zer­vai šiuo me­tu rei­ka­lin­gi ir jų di­di­ni­mas nė­ra pa­kan­ka­mas, kad mes ki­tais me­tais, jei­gu tu­rė­si­me ko­kių nors sun­ku­mų, ga­lė­tu­me juos įveik­ti.

Iš prin­ci­po no­ri­me pa­sa­ky­ti, li­be­ra­lai ma­no, kad fis­ka­li­nė po­li­ti­ka, ar­ba fis­ka­li­nė re­for­ma, mo­kes­čių re­for­ma gal jos ir ne­ga­li­ma pa­va­din­ti, bet mo­kes­čių ko­rek­ci­ja, ku­ri įvyk­dy­ta, dar ne­vi­siš­kai pa­sie­kė sa­vo tiks­lą, nes so­cia­li­nių orien­ty­rų ir so­cia­li­nių da­ly­kų pro­ble­mos iš­li­ko iš es­mės ne­iš­spręs­tos, taip pat ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis ir ki­ti iš es­mės li­ko ne­pa­ko­re­guo­ti, ko vi­si lau­kė­me.

At­si­žvelg­da­mi į tai, li­be­ra­lai abe­jo­ja ki­tų me­tų biu­dže­to re­a­lumu ir gal­vo­ja, kad jis tu­rė­jo bū­ti ir tu­ri bū­ti dar smar­kiai ko­re­guo­ja­mas ma­ži­nant op­ti­miz­mą ir iš­skaid­ri­nant vi­sas in­ves­ti­ci­jas, ypač vi­pi­nes in­ves­ti­ci­jas, kad jos ne­bū­tų pa­skirs­ty­tos po ki­li­mu „sto­gų“… ar ko­kių nors ki­tų da­ly­kų spren­di­mu at­ski­rų Sei­mo na­rių nau­dai. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Frak­ci­jos var­du kal­bės Sei­mo na­rys G. Ste­po­na­vi­čius.

G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, iš tie­sų au­gan­čios ir ki­tais me­tais aug­sian­čios eko­no­mi­kos di­dė­jan­čių pa­ja­mų, taip pat ir žen­kliai di­dė­sian­čių iš­lai­dų kon­teks­te vis dėl­to 2019 me­tų biu­dže­to pro­jek­tas pa­lie­ka prieš­ta­rin­gą įspū­dį. Yra ge­rų, pa­grįs­tų, į il­ga­lai­kę vals­ty­bės per­spek­ty­vą nu­kreip­tų spren­di­mų, ta­čiau man, kal­bė­sian­čiam vi­sų pir­ma apie tą sri­tį, ku­rio­je dir­bu Sei­me ir ser­gu už ją – švie­ti­mą, no­ri­si pa­kal­bė­ti šiek tiek de­ta­liau, de­ja, su ne­ma­ža kri­ti­kos da­li­mi.

Dviem as­pek­tais no­rė­čiau kal­bė­ti apie 2019 me­tų švie­ti­mo fi­nan­sa­vi­mą. Pir­mas yra va­di­na­mų­jų struk­tū­ri­nių re­for­mų fi­nan­sa­vi­mas ir ant­ras – biu­dže­to fi­nan­sa­vi­mas ki­tais me­tais, žvel­giant iš sis­te­mi­nio at­skai­tos taš­ko. Tai­gi Vy­riau­sy­bė tei­gia, kad švie­ti­mo sri­ty­je vyks­ta sis­te­mi­nės per­tvar­kos ir tam yra skir­ti bent jau ki­tų me­tų ben­dra­jam ug­dy­mui pa­pil­do­mai 60 mln. eu­rų. 60 mln.! Pa­ban­dy­ki­te įsi­vaiz­duo­ti, ko­kią pra­ban­gą mes tu­ri­me, kad fi­nan­suo­tu­me da­ly­kus, ku­rie at­ro­do vals­ty­bės mas­tu svar­būs.

Ir ką gi mes fi­nan­suo­ja­me, ger­bia­mi ko­le­gos? Pra­ėjo ke­tu­ri mė­ne­siai, kai Sei­mas pri­ėmė mo­kyk­lų fi­nan­sa­vi­mo po­ky­čius ir mo­ky­to­jų eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mą. Mes ma­to­me, kad po­ky­čiai, ku­rie bu­vo sku­bo­tai ren­gia­mi, ne­su­kė­lė nei har­mo­ni­jos, nei pa­si­ten­ki­ni­mo jaus­mo mo­ky­to­jams ir švie­ti­mo ben­druo­me­nei. Mes ma­to­me dau­giau cha­o­so, su­si­prie­ši­ni­mo, vie­ni ki­tų ne­su­pra­ti­mo, ša­lia to mes ma­to­me, aš klau­siau ir fi­nan­sų mi­nist­ro, ar su­pran­ta Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, kad pus­tuš­čių eta­tų pri­sod­ri­ni­mas pa­pil­do­mo­mis va­lan­do­mis ir jų ap­mo­kė­ji­mas ar pus­tuš­čių kla­sių ir pus­tuš­čių mo­kyk­lų to­les­nis dar žen­kles­nis fi­nan­sa­vi­mas ne­ve­da į švie­ti­mo ko­ky­bę ir tai nie­kaip taip pat nė­ra su­si­ję su aukš­tes­ne švie­ti­mo ko­ky­be. Ko­dėl nė­ra įsi­klau­so­ma į OECD, Eu­ro­pos Są­jun­gos, da­bar jau ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do pa­sta­bas, kad spren­di­mai tu­rė­jo bū­ti sis­te­mi­niai ir šiek tiek ki­ta kryp­ti­mi, švel­niai ta­riant? Ge­rai. Ne kar­tą bu­vo kar­to­ta, kad to­kių lė­šų ir ki­tais me­tais pro­jek­tuo­ja­mų lė­šų sky­ri­mas tie­siog šių me­tų mo­ky­to­jų va­lan­di­niam ko­e­fi­cien­tui pa­di­din­ti 27 mln. bū­tų lei­dę kiek­vie­nam mo­ky­to­jui pa­di­din­ti at­ly­gi­ni­mą vi­du­ti­niš­kai 154 eu­rais ir bū­tų bu­vę aiš­ku, skaid­ru ir su­vo­kia­ma. Da­bar ki­tais me­tais ga­li­ma dar pa­tai­sy­ti si­tu­a­ci­ją, jeigu jau to­kie pi­ni­gai yra pla­nuo­ja­mi. Aš pa­lin­kė­čiau, kad iš­ties tos de­ry­bos ir re­flek­si­ja, kas yra pa­da­ry­ta su eta­ti­niu ap­mo­kė­ji­mu, įvyks ir mes ga­lė­si­me nu­sta­ty­ti la­biau mo­ky­to­jus mo­ty­vuo­jan­čią at­ly­gio sis­te­mą.

Ant­ras as­pek­tas yra iš tie­sų pa­pil­do­mi 188 mln., pa­ly­gin­ti su šiais me­tais, ski­ria­mi švie­ti­mui ir kaip švie­ti­mo fi­nan­sa­vi­mas at­ro­do to­kio dra­ma­tiš­ko di­dė­ji­mo kon­teks­te žvel­giant sis­te­mi­niu po­žiū­riu. Tu­riu vis tiek tei­sy­bės dė­lei pa­sa­ky­ti, kas yra ge­rai. Ge­rai yra tai, kad dės­ty­to­jų at­ly­gi­ni­mai, moks­li­nin­kų at­ly­gi­ni­mai ki­tais me­tais di­dės. Tam yra nu­ma­ty­ta dau­giau kaip 22 mln. eu­rų. Kar­tu bus in­dek­suo­ja­ma stu­di­jų kai­na ir tai įtvir­tins sta­bi­lu­mą dės­ty­to­jams, kad tas pa­di­dė­ji­mas ne­pri­klau­so­mai nuo eko­no­mi­kos iš­lie­ka. Taip pat di­dės ir dok­to­ran­tų sti­pen­di­jos. Tai yra po­zi­ty­vu. Ta­čiau, ger­bia­mi ko­le­gos, kai pa­pil­do­mų pi­ni­gų sky­ri­mas su­kon­cen­truo­ja­mas iš es­mės tik­tai į ben­drą­jį la­vi­ni­mą ir aukš­tą­jį moks­lą, na­tū­ra­lus klau­si­mas, o kaip su ki­to­mis sri­ti­mis? Mes ko­mi­te­te dis­ku­tuo­da­mi ma­to­me, iki­mo­kyk­li­niam ug­dy­mui pa­pil­do­mo fi­nan­sa­vi­mo nė­ra. Moks­lo fi­nan­sa­vi­mas, ku­ris yra vie­nas ma­žiau­sių per pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį, ne­di­dė­ja.

Pa­gal­bos spe­cia­lis­tai, čia yra, be­je, da­lis va­di­na­mų­jų re­for­mų – sky­lė mi­nus 20 mln. at­ly­gi­ni­mams iš­mo­kė­ti, aki­vaiz­dus trū­ku­mas fak­tiš­kai vi­so­se sa­vi­val­dy­bė­se.

Pa­ty­čių pre­ven­ci­ja – 30 % mo­kyk­lų ne­gaus ki­tais me­tais fi­nan­sa­vi­mo, kad ga­lė­tų dieg­ti efek­ty­viau­sias pro­gra­mas. Ki­tais me­tais vyks 380 mo­kyk­lų va­do­vų kon­kur­sų. Mi­ni­ma­liai pa­di­di­nti jų ko­e­fi­cien­tus, kad ap­skri­tai bū­tų no­rin­čių da­ly­vau­ti, pa­pil­do­mų lė­šų nė­ra nu­ma­ty­ta.

Aukš­tų­jų mo­kyk­lų tin­klo jun­gi­mas – vie­na iš struk­tū­ri­nių re­for­mų. Jun­gi­mo­si ei­na­mie­siems kaš­tams deng­ti lė­šų nu­ma­ty­ta taip pat nė­ra.

Ne­for­ma­lio­jo vai­kų ug­dy­mo fi­nan­sa­vi­mas – da­bar vė­luo­ja iš­mo­kė­ji­mai sa­vi­val­dy­bėms iš Eu­ro­pos pi­ni­gų. Aki­vaiz­du, kad tai tę­sis ki­tais me­tais. Pi­ni­gų trū­ku­mas taip pat aki­vaiz­dus.

Ko­mi­te­tas, pa­ski­ri na­riai ir dau­gu­mos, ir ma­žu­mos at­sto­vų kar­tu tei­kia­me da­lį ši­tų pa­siū­ly­mų, ir mes su­skai­čia­vo­me, kad šioms aki­vaiz­džioms sky­lėms skir­tin­gų sri­čių, kur ne­sis­te­miš­ka, tie­siog jos yra ig­no­ruo­ja­mos, šiurkš­čiuo­ju bū­du sa­kant, kad mes tik­tai į kai ku­rias sri­tis kon­cen­truo­ja­mės, taip žiū­rint iš ra­cio­na­laus taš­ko po­rei­kis yra 55 mln. eu­rų. Jei­gu žiū­rė­tu­me, kad jau vi­siš­kai su­si­spau­dus, gal­būt tai ga­lė­tų bū­ti apie 30–35 mln. Aš la­bai ti­kiuo­si, kad Vy­riau­sy­bė pa­si­žiū­rės iš sis­te­mi­nio at­skai­tos taš­ko ir vi­di­niai re­zer­vai leis ma­no mi­nė­tiems punk­tams vie­nu ar ki­tu laips­niu fi­nan­sa­vi­mą ras­ti.

Baig­da­mas aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad švie­ti­mo ben­druo­me­nė de­šim­tis pa­pil­do­mų mi­li­jo­nų, at­ke­liau­jan­čių į švie­ti­mo sri­tį, šiuos po­ky­čius pa­si­tin­ka be en­tu­ziaz­mo, jei­gu ne­pa­sa­ky­tu­me griež­čiau. Nu­si­vy­lu­si, su­tri­ku­si ir, ko ge­ro, tai yra pats ge­riau­sias di­dė­jan­čio švie­ti­mo fi­nan­sa­vi­mo įver­ti­ni­mas svars­tant 2019 me­tų biu­dže­tą. Ačiū, ko­le­gos, už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Dė­ko­ju. Frak­ci­jos var­du kvie­čiu kal­bė­ti S. Ja­ke­liū­ną.

S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dė­ko­ju dar kar­tą. Tę­sia­me dis­ku­si­ją, tę­sia­me ar­gu­men­tus ir fak­tus ir skai­čius de­da­me ant sta­lo. Va­kar ant sta­lo bu­vo pa­dė­tas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ver­ti­ni­mas, nuo­mo­nė apie eu­ro zo­nos ša­lių 2019 me­tų biu­dže­tų pro­jek­tus. Gir­di­me kal­bas, ir tik­rai Ita­li­jos si­tu­a­ci­ja yra grės­min­ga, ir tai yra ne Grai­ki­ja, ga­li su­kel­ti daug pro­ble­mų. O Lie­tu­vos biu­dže­to pro­jek­tas kar­tu su ki­tų ke­lių eu­ro zo­nos ša­lių biu­dže­tų pro­jek­tais, tarp jų Liuk­sem­bur­go, Ai­ri­jos, Suo­mi­jos ir ki­tų, įver­tin­tas kaip vi­siš­kai, be jo­kių iš­ly­gų ati­tin­kan­tis Sta­bi­lu­mo ir au­gi­mo pak­to rei­ka­la­vi­mus ir prin­ci­pus. Tai yra re­tas at­ve­jis, kuo­met mū­sų biu­dže­to pro­jek­tas ver­ti­na­mas ge­riau ne­gu Es­ti­jos biu­dže­to pro­jek­tas.

Kas bu­vo pra­ei­ty, tai yra pra­ei­tis, o kas yra da­bar, šie­met ir ki­tais me­tais, tai mes tik­rai el­gia­mės at­sa­kin­gai. Taip, aš siū­liau nuo­sai­kiau elg­tis svars­tant mo­kes­čių naš­tos ma­ži­ni­mą ir net­gi siū­liau opo­zi­ci­jai, kai ku­riems iš jos na­rių, kon­kre­čiai I. Ši­mo­ny­tei, pa­si­ra­šy­ti kar­tu tuos nuo­sai­kes­nius siū­ly­mus, bet tai bu­vo at­mes­ta. Vie­toj to ei­na­ma de­kla­ra­ci­jų, pa­reiš­ki­mų, gąs­di­ni­mų, mo­ra­to­riu­mų ir ki­tų ver­ti­ni­mų, ku­rie vi­siš­kai ne­de­ra ir kon­tras­tuo­ja su tuo, kaip mus ver­ti­na tarp­tau­ti­nės ins­ti­tu­ci­jos, ke­liu. No­riu pa­mi­nė­ti ne tik Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, bet ir EBPO nuo­mo­nę apie mū­sų fi­nan­sų si­tu­a­ci­ją, apie mū­sų biu­dže­to pro­jek­tą. Skir­tin­gai nuo Lie­tu­vos ban­ko ir Vals­ty­bės kon­tro­lės, nors aš tik­rai ger­biu tas or­ga­ni­za­ci­jas ir jų nuo­mo­nę, EBPO eks­per­tai ma­no, kad ki­tų me­tų mū­sų biu­dže­to po­li­ti­ka, fis­ka­li­nė po­li­ti­ka yra neut­ra­li, o ne eks­pan­sy­vi ar pro­cik­li­nė.

Taip, tai yra smar­kiai įtemp­tas biu­dže­tas, kaip ir tu­ri bū­ti, nes vi­si no­ri­me di­des­nių at­ly­gi­ni­mų, vi­si no­ri­me, kad vai­ko pi­ni­gai bū­tų di­des­ni, ne 50, o 100 eu­rų, vi­si no­ri­me, kad mo­kes­čiai bū­tų ma­žes­ni, ypač li­be­ra­lų ko­le­gos, leng­va­tos, mo­kes­ti­nė naš­ta ir pa­na­šiai. Vy­riau­sy­bės dar­bas ir mū­sų, ku­rie čia at­sa­kin­gai el­gia­mės ir ma­to­me tą vi­są si­tu­a­ci­ją, prie­der­mė yra su­ba­lan­suo­ti vi­sus tuos po­rei­kius ir vi­sus tuos siū­ly­mus, ką mes ir da­ro­me. Ir ati­tin­ka­mai Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­te svars­ty­mas vy­ko ne 16 mi­nu­čių, kas bu­vo teig­ta iš ši­tos tri­bū­nos, svars­ty­mas vy­ko dvi die­nas. Mes taip pat su­si­ti­ko­me ir iš­klau­sė­me, ir per­skai­tė­me Lie­tu­vos ban­ko ir Vals­ty­bės kon­tro­lės ver­ti­ni­mus ir į vi­sa tai at­sa­kin­gai žiū­ri­me.

Pa­tei­kia­mi skai­čiai, taip pat ir vie­šo­jo­je erd­vė­je, kad kai­nuos ta mo­kes­čių per­tvar­ka, mo­kes­čių po­ky­čiai, ta­ri­fai be­veik 2 mlrd. eu­rų. Taip, jei­gu ver­tin­tu­me vien tik gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ar ki­tus pa­kei­ti­mus, skai­čiai yra įspū­din­gi, jie su­si­de­da per tre­jus me­tus. Ta­čiau jei­gu pri­dė­si­me tai, kas ne­bus fi­nan­suo­ja­ma, o šie­met ir ki­tais me­tais, pa­sak Tė­vy­nės są­jun­gos, tu­rė­tų bū­ti fi­nan­suo­ja­ma, tai yra iš „Sod­ros“ per­ve­di­mai į pen­si­jų kau­pi­mo fon­dus, kur net nė­ra ypa­tin­gų pen­si­jos po­žy­mių, kai­nuo­tų 2020 me­tais apie 400 mln., 2021 me­tais apie 400 mln., 2019 me­tais virš 200 mln. eu­rų pa­pil­do­mai, ly­gi­nant su tuo, kas da­bar yra pri­im­ta, ko­kie spren­di­mai yra pri­im­ti bir­že­lio mė­ne­sį.

Tai­gi, su­dė­jus vi­są po­vei­kį ši­tų sis­te­mi­nių pa­kei­ti­mų, ku­rie tik­rai yra su­dė­tin­gi, aš pri­pa­žįs­tu, kad vi­si tie mo­kes­čių jun­gi­mai, per­kė­li­mai pa­grin­di­nės pen­si­jos da­lies į vals­ty­bės biu­dže­tą iš es­mės ko­re­guo­ja ir sta­tis­ti­nius dy­džius, vi­du­ti­nį dar­bo už­mo­kes­tį ir ta­ri­fus, so­cia­li­nio drau­di­mo ir gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ta­ri­fus. Su­si­gau­dy­ti, kas čia vyks­ta, tur­būt ne vi­siems ko­le­goms ir čia pa­vyks­ta, ir jei­gu mes ke­lia­me ko­kį nors cha­o­są, siū­lo­me mo­ra­to­riu­mus – vis­kas ap­skri­tai su­sto­tų ir ne­be­ga­lė­tų vyk­ti nei nor­ma­lios dis­ku­si­jos, nei nor­ma­lus pa­si­ren­gi­mas.

Tai­gi su­mi­nis po­vei­kis, api­ben­drin­tas, ku­mu­lia­ty­vus, tai yra tre­jų me­tų vi­sų ši­tų kei­ti­mų po­vei­kio su­ma yra apie 700–750 mln. eu­rų. Taip, tai yra rim­ta su­ma, bet Vy­riau­sy­bė yra pri­ėmu­si spren­di­mus, ir mes čia, Sei­me, da­liai jų pri­ta­rė­me bir­že­lio mė­ne­sį, ir ji­nai dar sa­va­ran­kiš­kai įgy­ven­di­na tam tik­rus tech­ni­nius mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo pa­kei­ti­mus. Dėl to jo­kių pre­ten­zi­jų ir prie­kaiš­tų ne­pa­tei­kė ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, nes ver­ti­no ir ši­tas prie­mo­nes, kad tai leis­tų pa­pil­do­mai su­rink­ti į biu­dže­tą dau­giau kaip 500 mln. eu­rų per tuos tre­jus me­tus. Tai­gi ben­dras po­vei­kis yra gal­būt 200, gal­būt 300 mln.

Pa­ly­gi­ni­mui pa­sa­ky­siu skai­čių, ku­ris, ma­no ma­ny­mu, nu­stelbs vi­sa tai, kas čia yra svars­to­ma ir ko­kia kri­ti­ka tei­kia­ma dėl biu­dže­to, kad šiais ir ki­tais me­tais vals­ty­bė, tai yra mo­kes­čių mo­kė­to­jai, ne kas ki­tas, pa­pil­do­mai su­mo­kės 300 mln. pa­lū­ka­nų, ir ne dėl to, kad vals­ty­bė, tuo­me­tė Vy­riau­sy­bė, A. Ku­bi­liaus Vy­riau­sy­bė, ne­si­krei­pė į tarp­tau­ti­nes ins­ti­tu­ci­jas, pir­miau­sia į Eu­ro­pos Ko­mi­si­ją ir Va­liu­tos fon­dą, dėl fi­nan­si­nės para­mos. Spren­di­mai pri­im­ti jau vė­liau – 2010 me­tais, 2011 me­tais, 2012 me­tais, kai bu­vo sko­li­na­ma­si bran­giai, bet svar­biau­sia la­bai il­gam lai­ko­tar­piui – de­šim­čiai me­tų. Man ne­su­vo­kia­ma, ko­kie fi­nan­sų in­ži­nie­riai ir ge­ni­jai pa­siū­lė sko­lin­tis už 6,5 % ir 7 %, ir net­gi dau­giau pro­cen­tų de­šim­čiai me­tų, ir tos pa­sko­los vis dar ne­baig­tos grą­žin­ti.

2017 me­tais vals­ty­bė pa­si­sko­li­no ir da­bar ga­li sko­lin­tis už pa­lū­ka­nas, ku­rios su­da­ro vie­ną pro­cen­ti­nį punk­tą ir net­gi ma­žiau. Įver­ti­nu­si tai, ką bu­vo ga­li­ma da­ry­ti, sko­lin­tis bent jau pen­ke­riems še­še­riems me­tams, ir po to per­fi­nan­suo­ti tas su­mas, vals­ty­bė (va­di­na­si, tai yra ir mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mai, ir vai­ko pi­ni­gai, ir fi­nan­si­nis re­zer­vas) kas me­tus, šiais me­tais, ki­tais me­tais, bū­tų su­tau­piu­si po 300 mln. eu­rų ar pa­na­šiai. O di­de­lė su­mi­nė su­ma, su­si­da­riu­si per ke­le­rius me­tus, per 10 me­tų, tur­būt siek­tų apie 2 mlrd.

Api­ben­drin­da­mas sa­kau, kad ši­tas biu­dže­tas yra taip įtemp­tas, taip, jis gal­būt kai kam ne­pa­tin­ka, bet ver­tin­ti jį kaip vi­siš­kai per­žen­gian­tį fis­ka­li­nės at­sa­ko­my­bės ri­bas yra ne­su­pran­ta­ma ir ne­at­sa­kin­ga. Ne­kel­ki­me cha­o­so, dis­ku­tuo­ki­me, tei­ki­me siū­ly­mus, jei­gu rei­kia, ir pri­im­ki­me spren­di­mus. Bal­suo­ki­me prieš, bet ne­kel­ki­me cha­o­so vals­ty­bė­je. Ačiū.

PIRMININKAS. Ačiū. Frak­ci­jos var­du kal­bės G. Land­sber­gis.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, ger­bia­mas Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke, iš­ties aš su­pran­tu, kad sun­ku vie­no­je kal­bo­je su­de­rin­ti ir pa­sta­bas, ku­rias esa­te anks­čiau iš­sa­kęs dėl biu­dže­to, ir ban­dy­mą pa­grįs­ti, ko­dėl ši­tas biu­dže­tas yra ge­ras, ir dėl to tai skam­ba tie­siog kaip vie­na di­de­lė ne­są­mo­nė. Aš no­rė­čiau pa­sa­ky­ti, pa­kar­to­ti, ką ger­bia­mas Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas S. Ja­ke­liū­nas apie šį biu­dže­tą ar­ba mo­kes­čių per­tvar­ką, ku­ri di­de­le da­li­mi for­muo­ja šį biu­dže­tą, yra pa­sa­kęs anks­čiau. Aš no­riu pri­min­ti, kad ši­tas žmo­gus bal­sa­vo prieš mo­kes­čių per­tvar­ką, aš no­riu pri­min­ti, kad ši­tas žmo­gus siū­lė ne­da­ry­ti, kad mo­kes­čių per­tvar­ka įsi­ga­lio­tų kas me­tus, vis bū­tų tę­sia­ma tre­jiems me­tams. Jis siū­lė tą pa­tį da­ry­ti mums, mes pa­lai­kė­me jį ir šian­dien pa­lai­ko­me to­liau. Aš su­pran­tu, kad šian­dien ger­bia­ma­jam S. Ja­ke­liū­nui yra la­bai su­dė­tin­ga (jis pas­ta­ruo­ju me­tu rū­pi­no­si dau­giau ne biu­dže­tu, jis rū­pi­no­si pra­ei­ti­mi) vie­nu me­tu pa­dė­ti reng­ti biu­dže­tą Vy­riau­sy­bei, kar­tu da­ry­ti ty­ri­mus, reng­ti ap­kal­tas – iš­ties tai rei­ka­lau­ja ne­žmoniš­kų pa­jė­gų. Aki­vaiz­du, kad kaž­kam ne­už­te­ko. Gai­la, kad šį kar­tą jė­gų ne­už­te­ko bū­tent biu­dže­tui.

Mo­kes­čių per­tvar­ka, ma­no su­pra­ti­mu, yra es­mi­nis da­ly­kas ir es­mi­nė ker­ti­nė vi­so šio biu­dže­to ašis. Ji bu­vo pri­im­ta šių me­tų ge­gu­žės mė­ne­sį, tiek soc­dar­bie­čiai ir ger­bia­ma­sis prem­je­ras A. But­ke­vi­čius ly­giai taip pat siū­lė mo­kes­čių per­tvar­ką pri­sta­ty­ti kar­tu su biu­dže­tu. To­kiu at­ve­ju mes bū­tu­me ži­no­ję, kas, ką ir kiek lai­ko mo­kės. 350 mln. eu­rų – tiek ki­tais me­tais ne­teks biu­dže­tas pa­ja­mų dėl vie­no Vy­riau­sy­bės spren­di­mo. S. Ja­ke­liū­nas sa­ko, kad tai yra ne­tie­sa, kad ta su­ma su­da­rys tik, at­ro­do, 900 mln. per tre­jus me­tus. Na, po­ta­y­to, po­tah­to, o iš tik­rų­jų čia nė­ra tiek di­de­lio skir­tu­mo, jei­gu 350 mln. per tre­jus me­tus ir 300 mln. kas kiek­vie­nus tre­jus me­tus.

Es­mi­nis da­ly­kas yra tai, kad šių pi­ni­gų, se­nai­siais pi­ni­gais skai­čiuo­jant – be­veik 1 mlrd. li­tų, ki­tais me­tais Lie­tu­vos biu­dže­tas ne­gaus. Tai yra di­džiau­sia fis­ka­li­nė in­ter­ven­ci­ja į biu­dže­tą Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je. Šiuos pi­ni­gus bu­vo ga­li­ma nau­do­ti gau­sy­bei da­ly­kų. Be abe­jo­nės, jei­gu šiek tiek sme­ge­nys at­lais­vė­jo nuo ap­kal­tų ir ko­mi­si­jų, S. Ja­ke­liū­nas pats pui­kiai ži­no, kad šian­dien biu­dže­tas yra iš­gram­dy­tas iki pa­ties dug­no – ne­bė­ra ko pa­ža­dė­ti nei mo­ky­to­jams, nei me­di­kams, nei gais­ri­nin­kams ant­ro­sios uni­for­mos. Iš­ties gal­būt ir gais­ri­nin­kai tu­rės iš­si­plau­ti kaip vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras, į gais­rą šok­ti ar­ba ką tik iš­plau­ta uni­for­ma, ar­ba su trum­pi­kė­mis. Ly­giai taip pat nė­ra ko pa­ža­dė­ti mo­ky­to­jams, ku­rie di­des­nio at­ly­gi­ni­mo, ku­ris pa­siek­tų bent jau vi­du­ti­nį ša­lies už­mo­kes­tį ar­ba, kaip OECD vals­ty­bė­se, ap­lenk­tų jį… nė­ra ga­li­my­bės.

Dis­ku­si­jos apie tai ne­bu­vo ir aš jau­čiuo­si ap­gau­tas. Aš ly­giai taip pat ma­nau, kad bu­vo ap­gau­ti dau­ge­lis ki­tų ko­le­gų, esan­čių sa­lė­je. Ka­dan­gi mo­kes­čių per­tvar­ka ne­bu­vo at­neš­ta kar­tu su biu­dže­tu, mes ne­ga­lė­jo­me ma­ty­ti vi­so smū­gio, ku­rį pa­tirs biu­dže­tas. Mes, tie­są sa­kant, jo ne­ma­ty­si­me dar at­ei­nan­čius vie­nus, dve­jus, tre­jus me­tus. Kai svei­ka­tos mi­nist­ras, dė­ko­ju, kad jis šian­dien bent jau čia yra, švie­ti­mo mi­nist­rė su­si­tiks su pi­ke­tuo­jan­čiais, ža­dės di­des­nius at­ly­gi­ni­mus, de­ja, tai bus tik tuš­ti pa­ža­dai, nes iš biu­dže­to nė­ra ko pa­im­ti ir nė­ra ko pa­ža­dė­ti, nes jis yra su­da­ry­tas itin li­be­ra­liai.

Ir čia man yra la­bai įdo­mus as­pek­tas. T. To­mi­li­nas, ko­le­ga, ku­rį iš tik­rų­jų ger­biu už prin­ci­pin­gas nuo­sta­tas, daž­nai pa­brė­žia, kad ši Vy­riau­sy­bė yra cen­tro kai­rės Vy­riau­sy­bė, biu­dže­tas yra itin so­cia­liai at­sa­kin­gas. Aš ste­biuo­si, aš ste­biuo­si klau­sy­da­mas, kad vie­nin­te­lis žmo­gus, ku­ris iš­ei­na su mi­ni­ma­lia pa­sta­ba dėl šio biu­dže­to, yra bū­tent li­be­ra­las K. Gla­vec­kas, ku­ris sa­ko, kad mo­kes­čių ma­ži­ni­mas iš prin­ci­po yra pri­im­ti­nas da­ly­kas. Aš ne­įsi­vaiz­duo­ju, kaip tu­rė­tų rau­do­nuo­ti T. To­mi­li­nas, at­si­sto­jęs čia, šio­je tri­bū­no­je, ir ban­dy­ti kar­tu su K. Gla­vec­ku kal­bė­ti ir pri­tar­ti ši­tiems tei­gi­niams, nes dau­giau nė­ra ką pa­sa­ky­ti, dau­giau nė­ra ką pa­sa­ky­ti.

Ap­ga­vo­te sa­vo rin­kė­jus, ap­ga­vo­te tuos, ku­rie ti­kė­jo jū­sų pro­gra­ma, ap­ga­vo­te Sei­mo na­rius ža­dė­da­mi da­ly­kus, ku­rių ne­at­ne­šė­te, pa­klau­sė­te, ma­tyt, ko­kių nors ver­slo or­ga­ni­za­ci­jų, gal­būt aso­cia­ci­jų, sa­kan­čių, kad ma­žiau­sias dar­bo ap­mo­kes­ti­ni­mas yra di­džiau­sia Lie­tu­vos pa­na­cė­ja. Ne mo­ky­to­jai, ne iš­si­la­vi­nu­si vi­suo­me­nė, ne iš­si­va­ži­nė­jan­tys me­di­kai, ne ap­rū­pin­ti gais­ri­nin­kai, bet bū­tent jū­sų spren­di­mai lė­mė, kad ki­tų me­tų biu­dže­tas, de­ja, yra tra­giš­kas. Tai su tuo vi­sus ir svei­ki­nu, ir kvie­čiu ne­pa­lai­ky­ti šio biu­dže­to, kvie­čiu bal­suo­ti už mo­ra­to­riu­mą, jei­gu to­kie įsta­ty­mai bū­tų įtrauk­ti į dar­bo­tvarkę ir jų bū­tų ne­bi­jo­ma, su­stab­dy­ti mo­kes­čių per­tvar­ką ir grįž­ti prie es­mi­nės dis­ku­si­jos, kur tu­rė­tų bū­ti pa­nau­do­ja­mi vi­sų mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gai. Dė­ko­ju.

PIRMININKAS. Frak­ci­jos var­du kvie­čiu kal­bė­ti R. Bud­ber­gy­tę.

R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai no­rė­čiau kal­bė­ti po­zi­ty­viai, tei­gia­mai ir pa­sa­ky­ti daug ge­rų žo­džių apie mū­sų svars­to­mą šiuo me­tu la­bai svar­bų mums vi­siems vals­ty­bės biu­dže­tų pro­jek­tą, ta­čiau gal no­rė­čiau vis dėl­to kal­bė­ti ir apie tai, kad to­kios erd­vės tam džiu­ge­siui nė­ra ir po­zi­ty­vių ver­ti­ni­mų so­cial­de­mok­ra­tai taip pat ne­ma­to. Ko­dėl taip yra?

Šie me­tai yra vi­sų vi­suo­ti­nai pri­pa­žįs­ta­mi, kad tai yra mū­sų eko­no­mi­kos ze­ni­to me­tai. Prog­no­zės tiek tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų, tiek mū­sų ša­lies eko­no­mis­tų kal­ba apie tai ir ro­do, kad ki­tais me­tais mū­sų eko­no­mi­ka, ki­tais žo­džiais ta­riant, ben­dra­sis vi­daus pro­duk­tas augs ma­žiau, ne­gu au­ga, kiek mums rei­kė­tų ir kiek mes no­rė­tu­me, kad toks au­gi­mas bū­tų, tik­rai ver­čia liūd­na gai­da kal­bė­ti ir apie pa­teik­tą biu­dže­tą, ne tik vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių, ir ki­tų – vi­są rin­ki­nį biu­dže­tų pro­jek­tų, ku­riais Vy­riau­sy­bė tik­rai gi­ria­si. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas taip pat pa­žy­mė­jo, kad ge­rai ver­ti­na­mas ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos, ir ki­tų tarp­tau­ti­nių eks­per­tų.

Bet vis dėl­to mes pir­miau­sia tik­rai tu­ri­me at­kreip­ti dė­me­sį į tai, ką sa­ko mū­sų ša­lies ins­ti­tu­ci­jos, ne­pri­klau­so­mos ins­ti­tu­ci­jos, to­kios kaip Lie­tu­vos ban­kas, kaip Vals­ty­bės kon­tro­lė, ku­ri vyk­do fis­ka­li­nės ins­ti­tu­ci­jos funk­ci­jas, ką jos pa­sa­kė Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to, ki­tų ko­mi­te­tų po­sė­džių me­tu da­ry­da­mos iš­va­das apie šį pa­teik­tą biu­dže­to pro­jek­tą. Kal­ba­ma ir jos pa­sa­kė, kad ma­to ri­zi­ką, jog vis dėl­to bus pa­žeis­ta kon­sti­tu­ci­nio Fis­ka­li­nės draus­mės įsta­ty­mo tai­syk­lė dėl per­tek­li­nio val­džios sek­to­riaus fi­nan­sų, kad yra for­muo­ja­ma ne­pa­kan­ka­ma fis­ka­li­nė erd­vė, nes jei­gu tik­rai eko­no­mi­kos su­lė­tė­ji­mas dėl tam tik­rų įvai­rių nuo mū­sų gal­būt ne tiek pri­klau­san­čių, ta­čiau iš­orė­je pa­si­reiš­kian­čių prie­žas­čių pri­ves­tų mū­sų eko­no­mi­ką iki nuos­mu­kio, kad bū­tų ga­li­ma iš tie­sų sau­giai vyk­dy­ti an­ti­cik­li­nę eko­no­mi­kos ska­ti­ni­mo po­li­ti­ką.

No­riu at­kreip­ti vi­sų mū­sų dė­me­sį į tai, kad Lie­tu­vos ban­kas iš­reiš­kė rim­tą abe­jo­nę, kad Vy­riau­sy­bė la­bai op­ti­mis­tiš­kai pla­nuo­ja mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­vi­mo pa­ge­ri­ni­mą. Ti­ki­ma­si, kad bus su­rink­ta 220 mln. eu­rų, ar­ba 0,5 % nuo BVP, nors ir po­li­ti­kai, ir eks­per­tai pa­si­gen­da iš Vy­riau­sy­bės, kad bū­tų pa­teik­tos tam tik­ros prie­mo­nės, ku­rios leis­tų pa­ti­kė­ti to­kiu op­ti­mis­ti­niu pla­na­vi­mu, kad ga­li­ma tiek ne­ma­žai iš­trauk­ti iš še­šė­li­nės eko­no­mi­kos, ir nai­vu, esant eko­no­mi­kos lė­tė­ji­mui, ti­kė­tis, kad bus ma­žiau ne­le­ga­laus dar­bo ar iš tie­sų žmo­nės bus są­ži­nin­ges­ni ir mo­kės vi­sus mo­kes­čius.

Taip pat Lie­tu­vos ban­kas ir Vals­ty­bės kon­tro­lė pa­sa­kė ir apie tai, kad pla­nuo­ja­mas di­din­ti vals­ty­bės biu­dže­to de­fi­ci­tas, ne­pai­sant eko­no­mi­nės cik­lo fa­zės, ku­rio­je šiuo me­tu yra Lie­tu­va.

O mo­kes­ti­niai po­ky­čiai, ku­rie mū­sų lau­kia ir ku­rie ža­da įsi­ga­lio­ti nuo sau­sio 1 die­nos, tik­rai reikš­min­gai su­ma­žins mū­sų vals­ty­bės biu­dže­to iš­lai­das. Apie tai daug yra kal­bė­ta. Siū­ly­mų, kaip iš­veng­ti to­kio su­ma­žė­ji­mo, Vy­riau­sy­bė tik­rai ne­pa­tei­kė pa­kan­ka­mai, ką aš ga­liu pa­žy­mė­ti. Taip, leng­va­tų at­si­ra­do daug. Taip, daug at­si­ra­do kaž­ko­kio są­ly­gi­nio, ori­nio pa­ge­rė­ji­mo žmo­nių ki­še­nė­se, pi­ni­gi­nė­se, ta­čiau vi­sos tos vie­šo­sios pa­slau­gos, vi­si vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sek­to­riai, ku­rie mums pa­gal mū­sų Kon­sti­tu­ci­ją, pa­gal mū­sų įpro­čius ir pa­gal mū­sų gy­ven­se­ną yra pri­va­lo­mi, kad mes ga­lė­tu­me gau­ti iš tie­sų pa­kan­ka­mai fi­nan­suo­ja­mą svei­ka­tos ap­sau­gą, pa­kan­ka­mai fi­nan­suo­ja­mą aukš­tą­jį moks­lą, pa­kan­ka­mai fi­nan­suo­ja­mą re­gio­nų po­li­ti­ką, ga­lų ga­le tie iš­šū­kiai, ku­riuos mums pa­tei­kia XXI am­žius, kai rei­kia spręs­ti šiuo me­tu su­si­da­riu­sį dis­ba­lan­są mū­sų dar­bo rin­ko­je… At­ei­nan­tys tech­no­lo­gi­niai po­ky­čiai ver­čia iš tie­sų in­ves­tuo­ti lė­šų į tas sri­tis, ku­rio­se me­tai iš me­tų tik­rai nė­ra da­ro­mos struk­tū­ri­nės re­for­mos, ta­čiau ku­riomis la­bai džiau­gia­ma­si, kad jos yra da­ro­mos, tos struk­tū­ri­nės re­for­mos, įvai­rio­se sri­ty­se. Jos iš tie­sų strin­ga dėl tos prie­žas­ties, kad, kaip aiš­kė­ja, daž­niau­siai ir trūks­ta to pa­kan­ka­mo fi­nan­savi­mo.

Aš iš tie­sų no­rė­čiau pri­min­ti, kad kai bu­vo svars­to­mi mo­kes­ti­niai pa­kei­ti­mai, apie ku­riuos aš da­bar kal­bu, Sei­me jie kaž­kur nu­gu­lė, kaip fi­nan­sų mi­nist­ras mi­nė­jo, vie­ną kar­tą per Vy­riau­sy­bės va­lan­dą pa­teik­ti pa­siū­ly­mai, kaip pa­di­din­ti tas įplau­kas į vals­ty­bės biu­dže­tą, kad mes ga­lė­tu­me per jį dau­giau per­skirs­ty­ti. Aš kal­bu ir apie tą ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį, ku­ris kaž­kur plau­kio­ja, nes jį, ma­tyt, yra la­bai ne­pa­lan­ku pa­siū­ly­ti, nes rin­ki­mai gi. Taip pat tas toks juo­kin­gas pa­siū­ly­mas įves­ti tam tik­rą pro­gre­si­nį ta­ri­fą, ku­ris ne­lei­džia net va­din­ti…

PIRMININKAS. Lai­kas!

R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). So­cial­de­mok­ra­tai iš tie­sų ne­ga­li pri­tar­ti tam pro­jek­tui, nes iš­lie­ka di­džiu­lis vi­suo­me­nės spau­di­mas…

PIRMININKAS. Lai­kas!

R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). …kad bū­tų pa­di­din­tos al­gos vie­ša­jam sek­to­riui ir pa­kan­ka­mas fi­nan­sa­vi­mas vi­siems vie­šo­jo sek­to­riaus žmo­nėms.

PIRMININKAS. A. But­ke­vi­čius taip pat kal­bės frak­ci­jos var­du.

A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Ger­bia­mas Sei­mo Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, tik­rai yra ta die­na, kai svars­to­me Biu­dže­to įsta­ty­mo pro­jek­tą ir tik­rai ga­li­ma iš­girs­ti įdo­mių idė­jų, pa­siū­ly­mų ir taip to­liau. Bu­vo daž­nai mi­ni­mi žo­džiai „pa­kan­ka“ ar­ba „pa­kan­ka­ma“. Ži­no­te, eko­no­mi­kos va­do­vė­liuo­se yra pa­sa­ky­ta apie vie­ną pro­ble­mą, kad eko­no­mi­ko­je žo­džių „pa­kan­ka“ ar­ba „pa­kan­ka­ma“ nė­ra, nes vi­sa­da tiek vi­suo­me­nė, tiek vals­ty­bės no­ri vis dau­giau ir dau­giau, ir su ta min­ti­mi rei­kia su­si­tai­ky­ti.

Ge­rai, kon­kre­čiai kal­bu apie šį Biu­dže­to įsta­ty­mo pro­jek­tą. No­rė­čiau kal­bė­ti gal dve­jo­pai. Iš vie­nos pu­sės, ver­tin­da­mas su­pla­nuo­tas iš­lai­das, tik­rai ver­ti­nu la­bai po­zi­ty­viai ir tei­gia­mai. Jei­gu mes žiū­rė­si­me, pen­si­jos in­dek­suo­ja­mos, eko­no­mi­ka yra tam tik­ro ly­gio, pi­ni­gai vai­kams nuo 30 eu­rų di­dė­ja iki 50 eu­rų, di­dė­ja mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga, di­dė­ja NPD, di­dė­ja at­ly­gi­ni­mai biu­dže­ti­nia­me sek­to­riu­je dir­ban­tiems dar­buo­to­jams, tik­rai yra vis­kas pui­ku ir ge­rai.

Aš vis dėl­to no­riu iš­sa­ky­ti ke­le­tą pa­sta­bų, nes ma­ne do­mi­na ši­tų me­tų biu­dže­to pa­ja­mų su­rin­ki­mas. Aš kiek­vie­ną mė­ne­sį ana­li­zuo­ju, kaip se­ka­si su­rink­ti pa­ja­mas pa­gal at­ski­rus pa­ja­mų su­rin­ki­mo straips­nius. Čia no­riu pa­sa­ky­ti ir prem­je­rui, ir fi­nan­sų mi­nist­rui, kad jūs tu­rė­tu­mė­te tam tik­rą bi­zū­ną pa­nau­do­ti tam tik­riems mi­nist­rams, ir pa­sa­ky­siu, dėl ko­kių prie­žas­čių, ko­dėl biu­dže­tas pa­gal tuos pa­grin­di­nius mo­kes­čių pa­ja­mų straips­nius yra tru­pu­tį ne­vyk­do­mas. Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­ma ne­pa­nau­do­ja­ma, nors ji yra vie­nas iš pa­grin­di­nių vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų pa­ja­mų šal­ti­nių. Nuo 1 eu­ro tie­sio­giai, aš no­riu pa­sa­ky­ti, į biu­dže­tą grįž­ta 30 %, ir po to aiš­ki­na­ma, nie­ko to­kio, kad bus per­kel­ta į ki­tus me­tus. Jei­gu jūs Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se taip pa­sa­ky­tu­mė­te be rim­tų prie­žas­čių, tai jums pa­sa­ky­tų, kad jūs vi­siš­kai ne­tin­ka­mas ei­ti tas par­ei­gas, nes ne lai­ku ra­cio­na­liai su­pla­nuo­tos lė­šos, ne lai­ku efek­ty­viai pa­nau­do­tos vė­liau rei­ka­lau­ja daug dau­giau pi­ni­gų įgy­ven­di­nant tuos pa­čius pro­jek­tus. Tai vie­nas da­ly­kas.

Kai iš­girs­tu, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šas ga­li­ma pa­nau­do­ti vė­liau, to nie­kas ne­ga­li pa­neig­ti, bet fi­nan­si­nin­kų už­duo­tis yra pa­nau­do­ti lai­ku, efek­ty­viai, pa­ro­dant ge­rą re­zul­ta­tą. Tai čia bū­tų ma­no pa­siū­ly­mas ir pa­ta­ri­mas: vie­ną kar­tą tam tik­ri mi­nist­rai tu­ri at­si­skai­ty­ti, kad ne­su­ge­ba ra­cio­na­liai su­pla­nuo­ti ir efek­ty­viai jų pa­nau­do­ti. Ga­liu pa­sa­ky­ti, jei­gu šiais me­tais vi­sos su­pla­nuo­tos iš­lai­dos bū­tų efek­ty­viai pa­nau­do­tos, lai­ku pa­reng­ti pro­jek­tai, šian­dien vals­ty­bės biu­dže­tas ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tai bū­tų vir­šy­ti. Aš ne­skai­čiuo­ju ne­tie­sio­gi­nio efek­to mū­sų eko­no­mi­kai, mū­sų žmo­nėms, ku­rie gau­na at­ly­gi­ni­mus įgy­ven­din­da­mi tam tik­rus pro­jek­tus. Tik­rai vi­sa tai rei­kia ver­tin­ti.

Kal­bant apie ki­tų me­tų biu­dže­tų su­rin­ki­mą, tik­rai rei­kia pa­sa­ky­ti, kad pla­nas yra la­bai įtemp­tas. Vie­na pu­sė, kai mo­kes­čių re­for­mą pri­ėmė­me, rei­ka­lau­ja ko? Ji­nai rei­ka­lau­ja, kad vi­są tą pi­ni­gų kie­kį, ku­rį ati­duo­da­me žmo­nėms di­din­da­mi NPD, di­din­da­mi mi­ni­ma­lią al­gą, mo­kes­čių leng­va­to­mis, tu­ri­me su­gal­vo­ti, ko­kio­mis prie­mo­nė­mis, ko­kiais in­stru­men­tais pa­ska­tin­si­me eko­no­mi­kos au­gi­mą, kad kom­pen­suo­tu­me tai, ko ne­tek­si­me dėl ki­tos mo­kes­čių sis­te­mos, ir kaip kom­pen­suo­ti pa­pil­do­mą au­gi­mą, ku­ris yra nu­ma­ty­tas ki­tais me­tais. Čia ir ma­tau, kad šiek tiek dėl ba­lan­sa­vi­mo yra pro­ble­mų, ir už­tai sko­li­ni­ma­sis vals­ty­bės biu­dže­to yra pa­di­dė­jęs at­ei­nan­čiais me­tais, pa­ly­gin­ti su šių me­tų sko­li­ni­mo­si vi­sa po­li­ti­ka. Čia jau kri­ti­ka daž­nai lie­sis ir to­liau, tiek iš opo­zi­ci­jos, tiek iš Vals­ty­bės kon­tro­lės ar­ba Lie­tu­vos ban­ko.

Ki­tas as­pek­tas, ku­ris tu­rė­tų bū­ti po­li­ti­kų la­bai stip­riai įver­tin­tas. Mie­lie­ji, mes daž­nai kal­ba­me apie eko­no­mi­nį sun­kme­tį, ga­li­mą ki­tais me­tais. Vie­nas toks ro­dik­lis, apie ku­rį, at­si­me­nu, at­ro­do, eko­no­mis­tas Ž. Mau­ri­cas ra­šė – at­ei­ties pa­si­ti­kė­ji­mo ro­dik­lis pa­sau­ly­je. Tas ro­dik­lis yra toks že­mas, koks bu­vo tik prieš 2009 me­tus. Ką reiš­kia, kai žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mas taip žen­kliai nu­kri­to? Sa­vai­me su­pran­ta­ma, kad tai at­si­lieps ir Lie­tu­vos eko­no­mi­kos au­gi­mui.

Aš no­riu pa­tar­ti ir pa­siū­ly­ti, mie­lie­ji, ypač Vy­riau­sy­bės ka­bi­ne­to na­riai, kad ki­tais me­tais tai, ko ne­įgy­ven­di­no­te šiais me­tais vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, tik­rai įgy­ven­din­tu­mė­te tris, ke­tu­ris kar­tus grei­čiau, Eu­ro­pos Są­jun­gos lė­šas ga­li­ma įgy­ven­din­ti, jos nu­ma­ty­tos 2020 ir 2021 me­tams, ži­nant, kad rei­kia amor­ti­zuo­ti gal eko­no­mi­ko­je at­ei­ty­je at­si­ra­sian­tį tam tik­rą sun­kes­nį lai­ko­tar­pį. Ta­da tik­rai ne­kils abe­jo­nių dėl at­ei­nan­čių me­tų biu­dže­to pa­ja­mų su­rin­ki­mo lai­ku ir jo įgy­ven­di­ni­mo. Aš siū­ly­čiau, kad kon­kre­čiai pa­gal at­ski­ras už­si­brėž­tas prie­mo­nes mi­nist­rų bū­tų at­si­skai­to­ma ir pa­brė­žia­ma, gal net iš ši­tos tri­bū­nos, ko­dėl to­kių da­ly­kų, ku­rie su­pla­nuo­ti ir pa­tvir­tin­ti Sei­mo čia, ši­to­je sa­lė­je, vis dėl­to jie ne­su­ge­ba lai­ku at­lik­ti, pa­da­ry­ti tų dar­bų. Ma­nau, So­cial­de­mok­ra­tų dar­bo frak­ci­ja pri­tars ši­tam biu­dže­to pro­jek­tui.

PIRMININKAS. Ačiū. Kal­bės Sei­mo na­rė G. Skais­tė. Sei­mo na­riams ski­ria­ma iki pen­kių mi­nu­čių.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Iš­ties po­li­ti­ka yra pa­si­ri­nki­mų klau­si­mas ir pri­ori­te­tų klau­si­mas. Kiek­vie­nas tur­būt iš mū­sų iš­rink­tas į Sei­mą no­ri kaž­kam ge­ro ir tik­rai ne­lin­ki nie­kam blo­go. Ta­čiau kiek­vie­nas į biu­dže­tą žiū­ri­me pa­gal tai, kaip ma­to­me, ku­riai gy­ve­ni­mo sri­čiai ar ku­riai vi­suo­me­nės gru­pei šian­dien rei­kia dau­giau­sia dė­me­sio ir dau­giau­sia pa­ra­mos. Man keis­tai at­ro­do, kai pra­dė­da­ma dar­bą Vy­riau­sy­bė iš tik­rų­jų nu­si­sta­tė pri­ori­te­tą – pa­ja­mų ne­ly­gy­bę, kaip sa­vo pa­grin­di­nį. Ži­no­me, kad pa­ja­mų ne­ly­gy­bė Lie­tu­vo­je iš tik­rų­jų yra la­bai di­de­lė, pa­ly­gin­ti su ki­to­mis Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­mis, rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad, pa­vyz­džiui, re­gio­nuo­se dar­bo už­mo­kes­tis yra 30 % ma­žes­nis ne­gu did­mies­čiuo­se, bet ver­ti­nant re­a­lius dar­bus, ne lo­zun­gus, ma­to­me, kad iš tik­rų­jų tas at­si­su­ki­mas į re­gio­nus ir kal­bė­ji­mas, kad re­gio­nai da­bar bus mū­sų pri­ori­te­tas, iš tik­rų­jų vir­to pa­ro­di­ja. Ma­to­me, kaip vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos ir jų tei­kia­mos pa­slau­gos yra cen­tra­li­zuo­ja­mos. Tai, kas ski­ria­ma re­gio­nams, yra la­biau mik­ro­prie­mo­nės, to­kios kaip pa­ra­ma būs­tui įsi­gy­ti, kur iš tik­rų­jų pa­ra­ma ski­ria­ma 115 šei­mų, ir jos la­biau­siai kon­cen­truo­ja­mos Vil­niaus ir Kau­no prie­mies­čiuo­se ir re­a­liai ne­pa­sie­kia tų re­gio­nų, ku­riems bu­vo su­pla­nuo­tos. Kal­bant apie tai, ko iš tik­rų­jų rei­kia re­gio­nams, tai rei­kia pa­ste­bė­ti, kad re­gio­nuo­se šian­dien di­džio­ji da­lis dar­buo­to­jų dir­ba bū­tent vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, po­li­kli­ni­ko­se, dar­že­liuo­se, mo­kyk­lo­se ir ki­to­se val­džios ar vie­tos sa­vi­val­dos ins­ti­tu­ci­jo­se. Tiems žmo­nėms at­ly­gi­ni­mas yra tik­rai la­bai svar­bi jų gy­ve­ni­mo da­lis.

Ką mes nu­sta­to­me sa­vo tei­kia­mu biu­dže­tu ir ki­tais įsta­ty­mais, ku­rie eis vė­liau? Bū­tent jų at­ly­gi­ni­mų reg­la­men­ta­vi­mą at­ei­nan­tiems me­tams. Kaip ži­no­te, vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jams at­ly­gi­ni­mą nu­sta­to tam tik­ras jų pa­rei­gy­bi­nis ko­e­fi­cien­tas ir taip pat vi­siems vie­no­das ba­zi­nis dy­dis, ku­rį mes nu­sta­to­me vi­sos Lie­tu­vos dar­buo­to­jams. Ki­tiems me­tams bū­tent ši­tos Vy­riau­sy­bės yra tei­ki­mas ba­zi­nį dy­dį pa­di­din­ti 1,27 %, o me­ti­nė in­flia­ci­ja pla­nuo­ja­ma 2,5 %.

Ką tai reiš­kia? Tai, kad iš tik­rų­jų di­džio­sios da­lies vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mas nu­ver­tės ir re­a­li per­ka­mo­ji ga­lia ki­tais me­tais su­ma­žės. Na, Vy­riau­sy­bė tuo tar­pu sa­ko, kad iš tik­rų­jų at­ly­gi­ni­mai yra nu­sta­to­mi ne tik ba­zi­niu dy­džiu, bet taip pat ir ko­e­fi­cien­tais, ku­rie tam tik­roms gru­pėms bu­vo pa­di­din­ti. Taip pat rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį, kad iš tik­rų­jų ty­lia­jai dau­gu­mai, tai yra tiems, ku­rie ne­pro­tes­ta­vo, ku­rie ne­tu­ri už­ta­rė­jų Vy­riau­sy­bė­je, re­a­lus at­ly­gi­ni­mas ki­tais me­tais tam­pa ma­žes­nis.

Kal­bant apie biu­dže­tą, jis na­tū­ra­liai su­si­jęs su įgy­ven­din­ta mo­kes­čių re­for­ma. Ir Vy­riau­sy­bė sa­ko, kad vi­sos tarp­tau­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos sa­kė, kad dar­bo ap­mo­kes­ti­ni­mas yra per di­de­lis. Aš tam vi­sai pri­ta­riu ir ma­nau, kad dau­gu­ma frak­ci­jų tą pa­tį gal­vo­ja, kad dar­bo ap­mo­kes­ti­ni­mas iš­ties bu­vo per di­de­lis. Bet jei­gu skai­tai re­ko­men­da­ci­jas, jas rei­kia skai­ty­ti nuo A iki Z, o ne tik tą da­lį, ku­rią skai­ty­ti la­bai sma­gu. Dar­bo ap­mo­kes­ti­ni­mą bu­vo siū­lo­ma ma­žin­ti, bet taip pat bu­vo siū­lo­ma tas ne­tek­tis kom­pen­suo­ti ki­tais šal­ti­niais, tai yra įve­dant ki­tus mo­kes­čius, ir net­gi ba­zi­nė pen­si­ja bu­vo iš­kel­ta į vals­ty­bės biu­dže­tą gal­vo­jant, kad bus ga­li­ma pri­si­dė­ti ki­tais mo­kes­čiais. Tuo tar­pu to pa­da­ry­ta ne­bu­vo.

Kal­bant apie tai, kas iš tik­rų­jų šia­me biu­dže­te yra nu­pieš­ta, tai nu­pieš­ta yra tai, kad 220 mln. pla­nuo­ja­ma iš­trauk­ti iš še­šė­lio. Skai­ty­da­mi mū­sų ins­ti­tu­ci­jų at­si­lie­pi­mus, tai yra Lie­tu­vos ban­ko ir Vals­ty­bės kon­tro­lės, ma­to­me, kad ši­tų šal­ti­nių jie ne­lai­ko pa­ti­ki­mais. Dar prieš pri­imant mo­kes­čių re­for­mą tą pa­tį sa­kė įvai­rūs eko­no­mi­kos eks­per­tai, kad to­kie šal­ti­niai kaip še­šė­lio ma­ži­ni­mas yra la­biau ori­niai, o ne iš tik­rų­jų at­ne­šan­tys tam tik­rą nau­dą.

Žiū­rė­da­mi į biu­dže­tą mes ma­to­me dar keis­tes­nių da­ly­kų, ku­riuos ir­gi kon­sta­tuo­ja Lie­tu­vos ban­kas ir Vals­ty­bės kon­tro­lė, kad to­kios iš­lai­dos kaip vai­ko pi­ni­gai, kaip įmo­kos į Eu­ro­pos Są­jun­gos biu­dže­tus ir mo­ka­mos pen­si­jų fon­dų įmo­kos yra fi­nan­suo­ja­mos iš sko­lin­tų lė­šų, kas iš prin­ci­po yra su­pla­nuo­ja­mos lė­šos ir tik­rai tu­rė­tų at­si­gul­ti į asig­na­vi­mus.

Aš tik­rai ti­kiu, kad pa­ja­mų ne­ly­gy­bę il­guo­ju lai­ko­tar­piu la­biau­siai ma­ži­na švie­ti­mas, to­dėl dar keis­čiau at­ro­do šio biu­dže­to rė­muo­se ma­ži­na­mos lė­šos už­im­tu­mo po­li­ti­kai, tai yra il­ga­lai­kiams be­dar­biams įtrau­kti į dar­bo rin­ką ir juos mo­ky­ti, ap­mo­ky­ti, per­kva­li­fi­kuoti ir pa­na­šiai. Tie­siog ten­ka at­kreip­ti dė­me­sį, kad tai prieš­ta­rau­ja vi­soms EBPO, Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do re­ko­men­da­ci­joms. Tai tiek. Siū­ly­čiau ne­pri­tar­ti ir ši­tam biu­dže­to pro­jek­tui.

PIRMININKAS. Kal­bės Sei­mo na­rys M. Ma­jaus­kas.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mi ko­le­gos. Na, pa­si­da­lin­siu ke­lio­mis įžval­go­mis apie ki­tų me­tų biu­dže­tą ir vyk­do­mą šios dau­gu­mos po­li­ti­ką. Ma­no su­pra­ti­mu, ji yra dvi­vei­diš­ka. Bū­tent toks ir at­ei­nan­čių me­tų biu­dže­tas. Tai yra dvi­vei­diš­ka kai­rės dau­gu­ma, ku­ri at­sto­vau­ja ra­jo­nams, re­gio­nams. Na, pui­kiai su­pran­ta­me, kad val­dan­či­ą­ją dau­gu­mą su­da­ro dau­giau­sia po­li­ti­kų, ku­rie yra rink­ti ra­jo­nuo­se, re­gio­nuo­se ir kai­mo vie­to­vė­se. Ši kai­rės dau­gu­ma nu­spren­džia su­ma­žin­ti Lie­tu­vo­je mo­kes­čius taip, kaip dar nė vie­na Vy­riau­sy­bė per Lie­tu­vos is­to­ri­ją to nė­ra da­riu­si. Ir tur­būt tai pir­ma kai­rės dau­gu­ma, ma­ži­nan­ti mo­kes­čius, vi­so­je Eu­ro­pos Są­jun­go­je. Jūs tai da­ro­te to­kiais skai­čiais, ko­kių mes ne­sa­me ma­tę. Kai­rės val­dan­čio­ji dau­gu­ma su­ma­ži­na mo­kes­čius 300 mln. eu­rų per me­tus.

Ant­ras da­ly­kas. Jūs at­sto­vau­ja­te ra­jo­nams ir re­gio­nams, ku­riems pir­mą kar­tą ma­žė­ja pa­ja­mos. Net 48 sa­vi­val­dy­bėms, ir dau­gu­ma jū­sų at­sto­vau­ja­te toms sa­vi­val­dy­bėms, ma­žė­ja pa­ja­mos. Pa­ly­gi­na­mais skai­čiais 48 sa­vi­val­dy­bėms val­dan­čio­ji dau­gu­ma, kai­rės dau­gu­ma, ma­ži­na pa­ja­mas. Joms pa­ja­mos ma­žės maž­daug 27,5 mln. eu­rų, jau ne­kal­bant apie tai, kad sa­vi­val­dy­bėms tu­rė­tų bū­ti kom­pen­suo­ti ne­te­ki­mai dėl in­flia­ci­jos au­gi­mo, kas yra maž­daug apie 35 mln. Vi­sa su­ma yra dau­giau kaip 50 mln. eu­rų. Dėl to sa­vi­val­dy­bės, iš ku­rių jūs esa­te rink­ti ir ku­rioms jūs at­sto­vau­ja­te, ne­ga­lės įsi­gy­ti tiek pat pre­kių ir pa­slau­gų.

Tre­čias da­ly­kas. Mes pui­kiai ži­no­me, kad ra­jo­ni­nė­se, re­gio­ni­nė­se sa­vi­val­dy­bė­se, kai­mo vie­to­vė­se di­džiau­sias darb­da­vys yra vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos. Ne pri­va­tus ka­pi­ta­las, ne „Barclays“, ne dar kas nors, o vals­ty­bi­nės ins­ti­tu­ci­jos – bib­lio­te­kos, li­go­ni­nės, mo­kyk­los, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja. Įgy­ven­din­da­mi šią dvi­vei­diš­ką po­li­ti­ką, jūs su­ma­ži­na­te ga­li­my­bę vals­ty­bi­nėms ins­ti­tu­ci­joms di­din­ti at­ly­gi­ni­mus, nes su­ma­žin­da­ma mo­kes­čius vals­ty­bė ne­ten­ka maž­daug apie 300 mln. pa­ja­mų, ku­rio­mis ga­lė­tų pa­pras­čiau­siai spręs­ti me­di­kų klau­si­mą, ga­lė­tų spręs­ti švie­ti­mo dar­buo­to­jų klau­si­mą, ga­lė­tų biu­dže­ti­nin­kams di­din­ti at­ly­gi­ni­mus.

O da­bar mes ma­to­me strei­kuo­jan­čius me­di­kus, mes ma­to­me strei­kuo­jan­čius mo­ky­to­jus, mes ma­to­me vals­ty­bės tar­nau­to­jus, ku­riems at­ly­gi­ni­mas at­ei­nan­čiais me­tais dėl ba­zės kei­ti­mo di­dės vos 1,29 %, kai in­flia­ci­ja au­ga 2,5 % per me­tus, ir taip yra pla­nuo­ja­ma at­ei­nan­čiais me­tais. Tai yra, pa­kar­to­siu, la­bai dvi­vei­diš­ka po­li­ti­ka, kai de­kla­ruo­ja­ma, kad tu­rė­tų bū­ti rū­pi­na­ma­si re­gio­nais, tu­rė­tų bū­ti rū­pi­na­ma­si skur­do ma­ži­ni­mu ir at­skir­ti­mi, o Eu­ro­pos Są­jun­go­je Lie­tu­va iš­lie­ka tarp ke­tu­rių vals­ty­bių, ku­rių skur­do ro­dik­lis ir so­cia­li­nė at­skir­tis di­džiau­si.

Tai yra ra­jo­nų, re­gio­nų dvi­vei­diš­ka kai­rio­ji po­li­ti­ka, ku­ri di­di­na at­skir­tį, ne­už­tik­ri­na, kad žmo­nės, gy­ve­nan­tys ra­jo­nuo­se, gau­tų di­des­nį at­ly­gi­ni­mą, du­si­na sa­vi­val­dy­bes ir ne­už­tik­ri­na, kad sa­vi­val­dy­bės gau­tų di­des­nes pa­ja­mas, o kon­kre­čiai su šiuo biu­dže­tu net 48 sa­vi­val­dy­bės gaus ma­žes­nes pa­ja­mas. Tai yra val­dan­čio­ji dau­gu­ma, ku­ri – jo­kia kai­rės dau­gu­ma. Tai yra val­dan­čio­ji dau­gu­ma, ku­ri yra dvi­vei­diš­ka, ne­tu­ri la­bai aiš­kios ide­o­lo­gi­jos, ne­tu­ri aiš­kios li­ni­jos ir yra va­do­vau­ja­ma pro­fe­sio­na­lų Vy­riau­sy­bės, ku­ri, aki­vaiz­du, yra li­ber­ta­ri­nė ir nie­ko ben­dro su kai­re ne­tu­ri. Ačiū.

PIRMININKAS. Kal­bės Sei­mo na­rys Ž. Pa­vi­lio­nis.

Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). La­bai ačiū. Pri­ta­riu ben­drai kri­ti­kai dėl biu­dže­to, tik­tai no­rė­jau at­kreip­ti dė­me­sį į tuos žmo­nes, ku­rie ne­ga­li sa­vęs ap­gin­ti, ne­ga­li strei­kuo­ti, ne­ga­li sa­vo nuo­mo­nės gar­siai po­li­ti­niais klau­si­mais iš­reikš­ti, tai yra į di­plo­ma­tus. Vi­siems sta­tu­ti­niams tar­nau­to­jams šia­me biu­dže­te nu­ma­ty­tas tam tik­ras al­gų pa­di­dė­ji­mas, iš­sky­rus di­plo­ma­tams. 500 žmo­nių, ku­rie sau­go mū­sų vals­ty­bę, ku­ria jai at­ei­tį, ku­rie nu­ma­to tuos pa­vo­jus iš anks­to, bet ne­ga­li sa­vo in­te­re­sų ap­gin­ti. La­bai daž­nai svar­biau­sio­se rak­ti­nė­se sos­ti­nė­se mes tu­ri­me po du tris žmo­nes, ku­rie rū­pi­na­si vi­sais svar­biau­siais mū­sų vals­ty­bės pri­ori­te­tais. Jie tu­ri tik po ke­le­tą šim­tų eu­rų me­tams, duok Die­ve, tūks­tan­čių su­reng­ti iš es­mės vie­ną ren­gi­nį. Jie ne­tu­ri jo­kių in­stru­men­tų, jie ne­tu­ri jo­kios pa­ra­mos. Ge­riau­si žmo­nės šiuo me­tu iš di­plo­ma­ti­nės tar­ny­bos iš­ei­na su­kau­pę vos ne tri­jų de­šimt­me­čių pa­tir­tį. To­dėl la­bai ti­kiuo­si, kad Vy­riau­sy­bė at­si­žvelgs ir į Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to vien­bal­sę re­ko­men­da­ci­ją, ne vie­ną kar­tą iš­sa­ky­tą kri­ti­ką šio­je sa­lė­je, ir pa­rems mū­sų di­plo­ma­tus. Tuo la­biau kad šio­je sa­lė­je mes pri­ta­rė­me Di­plo­ma­ti­nio įsta­ty­mo pa­kei­ti­mams, ku­rie lyg ir tei­siš­kai su­stip­ri­na di­plo­ma­tus, ta­čiau kaip vi­sa­da mes sa­vo žo­džių dar­bais ir pi­ni­gais ne­pa­re­mia­me, to­dėl la­bai ti­kiuo­si, kad Vy­riau­sy­bė į šią kri­ti­ką at­si­žvelgs ir di­plo­ma­tus pa­rems. La­bai ačiū.

PIRMININKAS. Kal­bės Sei­mo na­rys J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šiaip lyg vi­suo­ti­nai tei­gia­me, kad vals­ty­bės biu­dže­to pro­jek­tas mums yra svar­biau­sias do­ku­men­tas. Jau ir pri­sta­tant se­si­jos dar­bų pro­gra­mą vi­sa­da val­dan­tie­ji ak­cen­tuo­ja, kad štai čia yra tas svar­biau­sias pro­jek­tas, bet pa­gal val­dan­čių­jų da­ly­va­vi­mą šio­je dis­ku­si­jo­je tik­rai taip ne­at­ro­do. Iš es­mės nie­kas, iš­sky­rus P. Gra­žu­lį, ir ne­už­si­ra­šė kal­bė­ti. Ar rei­kia su­pras­ti, kad iš tie­sų nė­ra ką pa­sa­ky­ti sa­vo sri­ties žmo­nėms: svei­ka­tos ap­sau­gos sri­ties, tei­sė­sau­gos, že­mės ūkio, kul­tū­ros ir taip to­liau. Aš da­rau to­kią iš­va­dą, kad pa­ty­lint, na, gal­vo­ja­ma, kad čia vis­kas pra­eis su kuo ma­žes­niu dė­me­siu, o ką nors la­bai ge­ro pa­sa­ky­ti, ma­tyt, ne­iš­ei­na.

Aš ma­nau, kad yra es­mi­nės prie­žas­tys, ku­rias jau čia ko­le­gos taip frag­men­tiš­kai mi­nė­jo, ko­dėl taip at­si­ti­ko, – to­dėl, kad šiai Vy­riau­sy­bei biu­dže­to pro­jek­tas iš tik­rų­jų ne­bu­vo svar­biau­sias do­ku­men­tas. Svar­biau, man at­ro­do, bu­vo vie­šai pa­mo­juo­ti, kad ši Vy­riau­sy­bė yra la­bai re­for­ma­to­riš­ka ir štai su­ge­bė­jo įgy­ven­din­ti mo­kes­čių re­for­mą. Taip skam­biai bu­vo va­di­na­mi tie ne­di­de­li bu­hal­te­ri­niai pa­kei­ti­mai, ne­ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų dy­džio pa­kė­li­mas, kas sa­vai­me bu­vo jau iš anks­to nu­ma­ty­ta ir dis­ku­tuo­ta, ir tik po to jau žiū­ri­ma, ką tai duos biu­dže­tui, užuot pir­miau­siai pa­si­ė­mus biu­dže­to pro­jek­tą ir pa­svars­čius, kiek mes pa­ge­rin­si­me gy­ve­ni­mą kul­tū­ros, švie­ti­mo dar­buo­to­jams, me­di­kams, kiek čia rei­kia tų pi­ni­gų ir kaip mo­kes­ti­nė­mis prie­mo­nėmis dau­giau ma­žiau tą pa­siek­ti. To­kio, de­ja, po­žiū­rio į biu­dže­to pro­jek­to for­ma­vi­mą ne­bu­vo.

O kai pa­si­žiū­ri, kiek ten tų pi­ni­gų be­ga­li su­kaup­ti po va­di­na­mo­sios mo­kes­ti­nės re­for­mos, be abe­jo, gal net kaip nors ypa­tin­gai gud­riau tų kuk­lių pi­ni­gų ir ne­pa­da­lin­si, kai vi­sur jų trūks­ta. Ypač sun­kūs me­tai lau­kia sa­vi­val­dy­bių, aiš­ku, žmo­nės pyks ant sa­vi­val­dy­bių. Ne­ži­nau, kaip sa­vi­val­dy­bės įgy­ven­dins tą Vy­riau­sy­bės, tiks­liau, kul­tū­ros mi­nist­rės iš­pro­vo­kuo­tą ir pa­si­ra­šy­tą me­mo­ran­du­mą dėl kė­li­mo kul­tū­ros dar­buo­to­jams pri­si­dė­ji­mo, kai jų biu­dže­tai iš es­mės ma­žė­ja, kai yra pa­siū­ly­ta ras­ti vi­di­nių re­zer­vų, kad pa­deng­tų tą su­ma­žė­ji­mą 50 %, o Vy­riau­sy­bė tik 50 % te­kom­pen­suo­ja, kaip jiems ir iš ko bus įma­no­ma vyk­dy­ti tuos dar pa­pil­do­mus la­bai jaut­rius ir svar­bius įsi­pa­rei­go­ji­mus, sa­ky­kim, tiems pa­tiems kul­tū­ros dar­buo­to­jams.

Že­mės ūkio sek­to­rius. Man tik­rai keis­ta, kad at­si­sto­ja Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­tas, pa­ai­ma­nuo­ja, kad ki­tų me­tų biu­dže­tas ma­žė­ja be­veik 100 mln. eu­rų, ir ra­miau­siai ko­mi­te­tas pri­ta­ria to­kiam su­ma­žė­ji­mui. Ar no­ri­ma pri­pa­žin­ti, kad šie­met že­mės ūkis 100 mln. taip vi­so­kioms ne­bū­ti­noms iš­lai­doms iš­švais­to, o ki­tais me­tais štai su­si­spaus ir vi­siems vis­ko ir to­liau už­teks.

Aiš­ku, no­rint su­stab­dy­ti emig­ra­ci­ją rei­kė­tų rim­čiau žiū­rė­ti į biu­dže­ti­nio sek­to­riaus dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mus, ir tik­rai ne­pa­kan­ka to, kad jie pa­jus 20–30 eu­rų pa­di­dė­ji­mą pa­gal tą ben­drą ne­ap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų dy­džio au­gi­mo sis­te­mą. De­ja, tie da­ly­kai lie­ka ne­iš­spręs­ti ir, aiš­ku, mū­sų frak­ci­ja to­kiam biu­dže­to pro­jek­tui tik­rai ne­pri­tars. O tą ne­su­ge­bė­ji­mą fi­nan­suo­ti biu­dže­to sek­to­riaus tur­būt ge­riau­siai iliust­ruo­ja prem­je­ro my­li­mos sri­ties – po­li­ci­jos fi­nan­sa­vi­mas. Jei­gu ten jau trūks­ta 4,7 mln. eu­rų pa­čioms bū­ti­niau­sioms at­ly­gi­ni­mų mo­kė­ji­mo iš­lai­doms, tai ką jau be­kal­bė­ti apie ki­tas sri­tis.

PIRMININKAS. Kal­bės Sei­mo na­rys E. Pu­pi­nis.

E. PUPINIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, ger­bia­ma­sis Pir­mi­nin­ke, iš tie­sų šian­dien svars­to­me, taip pat ma­nau, svar­biau­sią šių me­tų įsta­ty­mo pro­jek­tą. Ga­lė­čiau pa­va­din­ti tą biu­dže­tą, ku­rį svars­to­me, ne­iš­nau­do­tų ga­li­my­bių biu­dže­tu, nes ne daž­nai vy­riau­sy­bėms ten­ka džiaug­tis to­kiu eko­no­mi­kos au­gi­mu, kuo­met vi­si dar­bai bu­vo pa­da­ry­ti prieš tai, bet at­ei­nant pri­imi­nė­ti tam tik­rus spren­di­mus. Šian­dien čia bu­vo kal­bė­ta, ko­dėl vis dėl­to ne­iš­nau­do­tos tos ga­li­my­bės. O to­dėl, kad tur­būt bu­vo ei­ta prie tam tik­ros mo­kes­čių re­for­mos ir pa­ban­dy­ta pa­žars­ty­ti vi­siems šiek tiek pi­ni­gė­lių. Ta­čiau šian­dien bu­vo už­si­min­ta, kad jūs esa­te kai­rio­ji Vy­riau­sy­bė, kai­rio­jo cen­tro, tai iš tik­rų­jų tur­būt ir po­li­ti­ka tu­rė­tų bū­ti to­kia, ta­čiau ne­ma­ty­ti.

No­rė­čiau, pa­vyz­džiui, pa­ro­dy­ti, ar iš tik­rų­jų tei­sin­ga kai ka­da žmo­gui, kad ir Mi­nist­rui Pir­mi­nin­kui (su vi­sa pa­gar­ba), gau­ti tam tik­rą so­cia­li­nę pa­ra­mą dėl vai­kų, kai mo­ky­to­jas, pa­pras­tas mo­ky­to­jas, gau­nan­tis mi­ni­ma­lų at­ly­gi­ni­mą ar­ba dir­ban­tis pu­se eta­to, tu­rin­tis du vai­kus stu­den­tus, gau­na to­kias pa­ja­mas, iš ku­rių fak­tiš­kai ne­ga­li ap­rū­pin­ti sa­vo stu­di­juo­jan­čių vai­kų. Iš tik­rų­jų tai nė­ra tei­sin­ga.

Aiš­ku, dėl tos re­for­mos, su­pran­ta­ma, at­si­ra­do di­de­lių ne­te­ki­mų. Čia jau bu­vo įvar­din­ti skai­čiai – ke­li šim­tai mi­li­jo­nų.

Vėl­gi grįž­tu prie švie­ti­mo sri­ties. Čia jau bu­vo mi­nė­ta, kad ke­lios sri­tys tik­rai smar­kiai nu­ken­čia. Per­nai mes svars­tė­me re­for­mą dėl mo­ky­to­jų eta­ti­nio ap­mo­kė­ji­mo. Svars­tant bu­vo tei­kia­mi tam tik­ri siū­ly­mai bent kiek pa­gel­bė­ti iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo mo­ky­to­jams, taip pat pa­gal­bos švie­ti­mui mo­ky­to­jams, ir mes ti­kė­jo­me, kad šia­me biu­dže­te tai bus nu­ma­ty­ta. Ta­čiau nei pa­gal­bos švie­ti­mui biu­dže­te nė­ra, nei nė­ra nu­ma­ty­ta iki­mo­kyk­li­niam ug­dy­mui.

Taip pat ir ki­tos sri­tys, pa­vyz­džiui, pa­ty­čių pre­ven­ci­ja. Per­nai daug svars­tė­me, kal­bė­jo­me, kad rei­kia ką nors da­ry­ti, mo­kyk­los tu­ri bū­ti fi­nan­suo­ja­mos pa­kan­ka­mai, ta­čiau vėl­gi biu­dže­te to nė­ra pa­kan­ka­mai nu­ma­ty­ta.

To­liau. Taip pat ne­ma­žai dis­ku­ta­vo­me ir daug ie­čių bu­vo lau­žo­ma dėl mo­kyk­lų va­do­vų: kaip čia vis­kas bus, pa­da­ry­si­me re­for­mą, at­si­ras tam tik­ra kon­ku­ren­ci­ja. Vis­ką nu­ma­tė­me, įsta­ty­mą pa­ren­gė­me, ta­čiau pi­ni­gų tam ne­nu­ma­tė­me. Ge­rai, kad mū­sų Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­te dar ban­do­me kaž­ką tai­sy­ti, yra pa­teik­ta tam tik­rų siū­ly­mų, bet tai yra jau dėl va­žiuo­jan­čio trau­ki­nio ir ne­ži­nia, kaip Vy­riau­sy­bė į tai pa­žiū­rės.

Dar vie­na ei­lu­tė, tai yra ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo ei­lu­tė. Per­nai taip pat kal­bė­jo­me, kad tai ei­lu­tei rei­kia 15 mln. eu­rų. Šian­dien ko­mi­te­te, tiks­liau, va­kar svars­tė­me, kad ne tai, kad tų lė­šų trūks­ta… Pa­vyz­džiui, Kau­no mo­ky­to­jai at­siun­tė laiš­ką, kad vis dėl­to net rug­sė­jo mė­ne­sį ne­už­ten­ka pi­ni­gų, sau­sio mė­ne­sį ne­už­ten­ka pi­ni­gų fi­nan­suo­ti ne­for­ma­lų­jį vai­kų švie­ti­mą. Tai yra la­bai svar­bus fi­nan­sa­vi­mas ir vėl­gi vi­si pi­ni­gai nu­ma­ty­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių lė­šų, o tai sun­ki­na fi­nan­sa­vi­mą. Jau trys mė­ne­siai, kai vė­luo­ja at­si­skai­ty­mai. Mi­nis­te­ri­ja sa­ko, kad su­tvar­kys, bet iš tik­rų­jų tas iš anks­to tu­rė­jo bū­ti su­tvar­ky­ta. Vėl ki­tų me­tų biu­dže­te 12 mln. iš Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų. Aiš­ku, mes siū­lo­me pa­di­din­ti iš vals­ty­bės biu­dže­to, nes prie­šin­gu at­ve­ju, jei­gu ti­kė­si­mės iš Eu­ro­pos Są­jun­gos struk­tū­ri­nių fon­dų fi­nan­suo­ti, at­eis lai­kas, kai tų struk­tū­ri­nių fon­dų ne­liks, ir ta ei­lu­tė, ku­ri la­bai svar­bi… Vi­si pri­pa­žįs­ta­me, kad ne­for­ma­lu­sis vai­kų švie­ti­mas, tai yra už­im­tu­mas, tai yra pa­ė­mi­mas vai­kų iš gat­vių į tam tik­ras ins­ti­tu­ci­jas ir įstai­gas, ku­rio­se jie yra ug­do­mi, yra la­bai svar­bus da­ly­kas ir pa­ty­čių pre­ven­ci­jos, ir vai­kų už­im­tu­mo klau­si­mams.

Ne­si­gi­lin­siu į aukš­to­jo moks­lo sri­tį. Čia jau bu­vo mi­nė­ta, kad moks­li­nių ty­ri­mų ir eks­pe­ri­men­ti­nės plėt­ros rei­ka­lai ne­fi­nan­suo­ja­mi, trūks­ta daug pi­ni­gų, nors yra įsi­pa­rei­go­ji­mai Eu­ro­pos Są­jun­gai pa­siek­ti vi­dur­kį – 1,9 % nuo BVP iki 2020 me­tų. Tam tik­rų pro­ble­my­čių tu­ri­me ir dėl to, kad la­bai ti­kė­jo­mės aukš­tų­jų mo­kyk­lų su­jun­gi­mo di­de­lio efek­to. At­ei­na rek­to­riai ir sa­ko: jūs ža­dė­jo­te, bet ne­fi­nan­suo­ja­te, yra pa­si­ra­šy­ti su­si­ta­ri­mai.

Pa­bai­go­je no­rė­čiau pri­min­ti chu­li­ga­niš­ką Vy­riau­sy­bės el­ge­sį. Bu­vo pa­keis­tas Sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų pa­ja­mų nu­sta­ty­mo me­to­di­kos įsta­ty­mas. Taip vy­riau­sy­bės ne­da­ro, kai pri­ima įsta­ty­mus. Iš tik­rų­jų bu­vo ir Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo pa­si­sa­ky­ta, ir ap­skri­tai vi­sų teis­mų, kad vis dėl­to sa­vi­val­dy­bėms ne­tek­tys tu­ri bū­ti kom­pen­suo­ja­mos. Aiš­ku, įsta­ty­mą pa­ren­gė­te, kad 50 % fi­nan­suo­ja­ma. Sa­vi­val­dy­bės ne­gau­na di­de­lių lė­šų, o pa­tys gal­vo­ja­me, ko­dėl da­bar ne­fi­nan­suo­ja­ma švie­ti­mo pa­gal­bos mo­ky­to­jams da­lis. To­dėl, kad sa­vi­val­dy­bės ne­tu­ri pi­ni­gų. Pra­ėju­siais me­tais jos dar ga­lė­jo kom­pen­suo­ti iš moks­lei­vio krep­še­lio pi­ni­gų, ku­riuos per­skirs­ty­da­vo. Da­bar mes pa­da­rė­me fi­nan­sa­vi­mą pa­gal kla­ses, lė­šų nė­ra ir sa­ko­me, ko­dėl da­bar sa­vi­val­dy­bės ne­fi­nan­suo­ja? Mes jau ne­kal­ba­me apie tai, kad rei­kė­tų pa­di­din­ti at­ly­gi­ni­mus pa­gal­bos švie­ti­mui spe­cia­lis­tams, mes jau kal­ba­me apie tai, kad rei­kia iš­lai­ky­ti tuos pa­čius eta­tus, ku­riuos sa­vi­val­dy­bės tu­ri iš­lai­ky­ti, at­si­žvelg­da­mos į pa­čios mi­nis­te­ri­jos nu­sta­ty­tą me­to­di­ką. Tai kaip elg­tis sa­vi­val­dy­bėms? Pi­ni­gų ne­duo­da­me, bet rei­ka­lau­ja­me, kad įsta­ty­mai bū­tų vyk­do­mi. Ma­ny­čiau, dar ne­vė­lu, dar tu­ri­me su­grįž­ti, įsta­ty­mų pro­jek­tai kar­tu su opo­zi­ci­ja ir val­dan­čiai­siais įre­gist­ruo­ti, ma­nau, Vy­riau­sy­bė tu­ri pa­dir­bė­ti, pa­si­steng­ti, pa­ieš­ko­ti tam tik­rų re­sur­sų, per­skir­s­ty­ti. Ma­ny­čiau, kad vis dėl­to tu­rė­tu­me dar su­grįž­ti prie to klau­si­mo ir ki­to­je biu­dže­to svars­ty­mo sta­di­jo­je skir­ti rei­kia­mų lė­šų. Ačiū.

PIRMININKAS. Kal­bės Sei­mo na­rys A. Kup­čins­kas.

A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Svei­ki, ger­bia­mi ko­le­gos. Iš­ties šį biu­dže­to pro­jek­tą drą­siai ga­li­ma pa­va­din­ti an­ti­re­gio­ni­niu, nes to­kio nu­si­skun­di­mų srau­to iš sa­vi­val­dy­bių, iš Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos tur­būt ne­bu­vo pas­ta­rą­jį de­šimt­me­tį. Keis­ta bu­vo gir­dė­ti pra­ėju­sią Vy­riau­sy­bės va­lan­dą at­sa­ky­mus fi­nan­sų mi­nist­ro, ku­rio pa­klau­sus, kaip jis ver­ti­na Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos ir sa­vi­val­dy­bių prie­kaiš­tus ir siū­ly­mą pa­si­da­lin­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio ne­tek­tis ne per­pus san­ty­ki­nai ir są­ly­gi­nai vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų dy­džiams, o 80 % ir 20 %, fi­nan­sų mi­nist­ras at­sa­kė, kad sa­vi­val­dy­bės ga­li ne­su­tik­ti, o jei­gu ne­su­tin­ka, jos ga­li by­li­nė­tis. At­si­me­name kri­zi­nius lai­kus, kai sa­vi­val­dy­bės ban­dė by­li­nė­tis su tuo­me­ti­nė­mis vy­riau­sy­bė­mis. Iš­ties tie by­li­nė­ji­mai­si prie ge­ro ne­pri­ve­dė ir vis dėl­to teis­mai pa­si­sa­kė, kad sa­vi­val­dy­bės bu­vo tei­sios, ir pas­kui vy­riau­sy­bės tu­rė­jo kom­pen­suo­ti sa­vi­val­dy­bių ne­gau­tas pa­jamas.

Da­bar­ti­nis fi­nan­sų mi­nist­ro po­žiū­ris, man at­ro­do, tik­rai ne­tin­ka­mas. Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad šį biu­dže­tą tur­būt pats mi­nist­ras tu­rė­tų įsi­var­din­ti kaip an­ti­re­gio­ni­nį, nors sa­vi­val­dy­bių pa­ja­moms ten­ka vos 18 % vi­so vals­ty­bės biu­dže­to. Keis­ta ma­ty­ti šios Vy­riau­sy­bės nu­si­sta­ty­mus, kai sa­ko­ma, kad bus jaut­riai žiū­ri­ma į re­gio­nų pro­ble­mas, bus sten­gia­ma­si ro­dy­ti re­gio­nams dė­me­sį ir ima­ma­si tam tik­rų prie­mo­nių, bet, iš­sky­rus kai ku­rias prie­mo­nes, ku­rios vėl bai­gia­si tuo, kad pa­ra­mą gau­na tik ša­lia did­mies­čių esan­čios sa­vi­val­dy­bės, sa­ky­ki­me, kad ir do­ta­ci­jas ir sub­si­di­jas būs­tui… jau da­bar re­zul­ta­tai ro­do, kad jau­nos šei­mos ima pa­sko­las tik ap­link di­džiuo­sius mies­tus.

Be Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos, ku­rią ža­da­ma ka­da nors per­kel­ti, iš tik­rų­jų tos re­a­lios re­gio­ni­nės po­li­ti­kos net ne­ma­ty­ti. Nors vėl­gi, kai va­kar svars­tė­me Jau­ni­mo ir spor­to rei­ka­lų ko­mi­si­jo­je, jei­gu sun­ku in­teg­ruo­ti net spor­to sek­to­rių į Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ją ir pra­šo­ma, kad 2019 me­tai bū­tų per­ei­na­mie­ji, tai Že­mės ūkio mi­nis­te­ri­jos per­kė­li­mas į Kau­ną, man at­ro­do, už­truks ge­ro­kai il­giau ir ta re­gio­ni­nė po­li­ti­ka baig­sis fias­ko. Tai­gi man tik­rai ne­pa­tin­ka, kai iš sa­vi­val­dy­bių pa­ima­mos lė­šos ir ne­su­tin­ka Vy­riau­sy­bė kar­tu so­li­da­riai da­lin­tis GPM ne­tekčių dėl cen­tri­nės val­džios pri­im­tų spren­di­mų, tai yra kad ati­tin­ka­mai vals­ty­bės biu­dže­to dy­dį ir sa­vi­val­dy­bių dy­dį…

Ma­nau, Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų la­biau įsi­klau­sy­ti į Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos pa­siū­ly­mus, juo la­biau kad pa­čios sa­vi­val­dy­bės ima­si veiks­mų, tai yra ban­do me­di­kus, mo­ky­to­jus, ki­tus svar­bių spe­cia­ly­bių as­me­nis pri­trauk­ti į tas ma­žes­nes sa­vi­val­dy­bes, nes jau trūks­ta tų pa­čių me­di­kų ir mo­ky­to­jų, sten­gia­si nuo­mo­ti jiems bu­tus, su­teik­ti ki­tas leng­va­tas ir tai, aiš­ku, di­di­na pa­čių sa­vi­val­dy­bių įsi­pa­rei­go­ji­mus. Kai sa­vi­val­dy­bės ne­ten­ka po 160 mln. kas­met GPM, joms iš tik­rų­jų su­dė­tin­ga vers­tis. Ma­nau, kad Vy­riau­sy­bė tu­rė­tų įver­tin­ti šiuos pa­siū­ly­mus ir ypač at­si­žvelg­ti į Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos nuo­gąs­ta­vi­mus ir siū­ly­mus, kad vis dėl­to pri­ėmus biu­dže­tą ne­rei­kė­tų įsi­ti­kin­ti, kad ei­nant lai­kui jis vis dėl­to yra an­ti­re­gio­ni­nis. Ačiū.

PIRMININKAS. Kal­bės Sei­mo na­rys A. Ma­tu­las.

A. MATULAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, no­rė­čiau tik­riau­siai kal­bė­ti apie biu­dže­to da­lį, su­si­ju­sią su svei­ka­tos ap­sau­ga, bet pra­džio­je no­riu pa­si­da­lin­ti sa­vo įspū­džiais ir pa­tir­ti­mi, nes pen­kias ka­den­ci­jas par­la­men­te. Tai, ko­le­gos, ga­liu drą­siai sa­ky­ti, kad to­kio re­gio­nų žlug­dy­mo, koks vyk­do­mas da­bar, aš ne­su ma­tęs. Jau kal­bė­jo ko­le­gos, kad au­gant eko­no­mi­kai, 48 sa­vi­val­dy­bėms, tarp jų ir toms, ku­rioms aš at­sto­vau­ju, ma­žė­ja biu­dže­tas, yra pa­ve­da­ma vyk­dy­ti pa­pil­do­mų so­cia­li­nės sri­ties funk­ci­jų, bet pa­pil­do­mų lė­šų, at­ro­do, ne­nu­ma­ty­ta. Vyk­do­ma vi­sų sri­čių op­ti­mi­za­ci­ja, kad ir urė­di­jų op­ti­mi­za­ci­ja, pa­vyz­džiui, Pa­kruo­jo urė­di­jos su­jun­gi­mas su Jo­niš­kio iš Pa­kruo­jo at­ėmė la­bai daug dar­bo vie­tų, su­ma­ži­no. Ta pa­ti op­ti­mi­za­ci­ja Ke­lių tar­ny­bo­je, Mo­kes­čių ins­pek­ci­jo­je da­bar yra gau­ti at­lei­di­mo la­pe­liai. Pa­vyz­džiui, to­se sa­vi­val­dy­bė­se iš es­mės ma­žė­ja apie 6–8 dar­bo vie­tas. Ap­lin­kos ap­sau­gos agen­tū­ro­je, Vai­ko tei­sių tar­ny­bo­je, pa­žiū­rė­ki­me, kas iš­ėjo. Mes ma­nė­me, kad Vil­nius ge­riau va­do­vaus vai­ko tei­sių tar­ny­boms, tuo tar­pu šian­dien ma­siš­kai at­imi­nė­ja­mi vai­kai. Kai pa­šne­ki su sa­vi­val­dy­be, su se­niū­ni­jomis, se­niū­nais, jie pui­kiai ži­no, ku­rio­je šei­mo­je yra ri­zi­ka ir iš ku­rių šei­mų ne­rei­kė­tų at­im­ti vai­kų, bet su jais nie­kas ne­si­kon­sul­tuo­ja.

Štai jau kaž­ka­da klau­siau ap­lin­kos mi­nist­ro: prie Rau­bo­nių, 120 met­rų nuo pir­mos gat­vės so­dy­bos yra iš­duo­tas lei­di­mas sta­ty­ti kiau­lių fer­mą. At­lik­tas po­vei­kio ver­ti­ni­mas, bet do­ku­men­tuo­se apie tai net ne­kal­ba­ma. Kal­ba­ma apie so­dy­bą, ku­ri yra iš ki­tos pu­sės nu­to­lu­si 400 met­rų, o štai 120 met­rų ne­įver­tin­ta. Klau­siau agen­tū­ros at­sto­vo Pa­sva­ly­je, ar su juo šne­kė­jo. Nie­kas ne­kal­bė­jo, nie­kas ne­de­ri­no ir pa­na­šiai, ir pa­na­šiai. Mes ma­to­me iš tik­rų­jų siau­bin­gą re­gio­nų žlug­dy­mą, dar­bo vie­tų ma­žė­ja, ma­žė­ja mo­kyk­lų – mo­kyk­los op­ti­mi­zuo­ja­mos ir jau­nos šei­mos tie­siog ten ne­lie­ka.

Pir­ma­die­nį pri­ėmiau žmo­gų, ku­ris at­vy­ko iš Pa­kruo­jo ra­jo­no į Pa­sva­lio kai­mą gy­ven­ti su tri­mis vai­kais. Va­sa­rą nu­si­pir­ko na­me­lį, džiau­gė­si, bet da­bar pa­žliu­go ke­liai, pu­sė ki­lo­met­ro, bet nei sa­vi­val­dy­bė, nei Ke­lių di­rek­ci­ja… Aiš­ku, to­kių lė­šų nė­ra ir jau žmo­nės ieš­ko, kur iš­si­kel­ti. Iš­ties si­tu­a­ci­ja re­gio­nuo­se yra su­dė­tin­ga. O jei­gu dar įver­tin­tu­me, kad ruo­šia­ma­si iš es­mės nai­kin­ti vi­sas ra­jo­nų li­go­ni­nes! Aš jums per­siun­čiau vie­ną straips­nį, per­sių­siu tuoj ir ki­tą A. Ve­ry­gos in­ter­viu „Del­fi“, kur jis jau ne­sle­pia, kad vi­sos ra­jo­nų li­go­ni­nės, ne­svar­bu, ko­kie ten bus kri­te­ri­jai, tu­ri ruoš­tis tap­ti slau­gos li­go­ni­nė­mis. Štai šian­dien, va­kar kal­bė­jau su ke­lių li­go­nių ka­sų di­rek­to­riais, ar tik­rai jie, re­gio­nai, su­ge­bės teik­ti chi­rur­gi­jos, aku­še­ri­jos, te­ra­pi­jos pa­slau­gas. Taip, chi­rur­gi­jos iš es­mės ga­lė­tų teik­ti, tik bū­tų tam tik­ras ei­lių pa­di­dė­ji­mas. Dėl gim­dy­mo pro­ble­mų nė­ra, o te­ra­pi­jos pa­slau­gų cen­trai, kaip Pa­ne­vė­žys, Šiau­liai, Tel­šiai – iš es­mės re­gio­nai tei­kia apie 70 % te­ra­pi­jos pa­slau­gų. Tai kur tie žmo­nės pa­si­dės? Žo­džiu, lau­kia­ma cha­o­so.

Dėl svei­ka­tos biu­dže­to. Vals­ty­bė­je biu­dže­tas iš es­mės au­ga tik­tai įmo­kų są­skai­ta. Vals­ty­bė su­ge­bė­jo pa­di­din­ti 7 mln. vals­ty­bės asig­na­vi­mus ir da­bar bus ski­ria­ma 36 mln., po­rei­kis yra 174. (Bal­sai sa­lė­je) Bai­giu jau. Bet ne­žiū­rint to, kad sky­rė 7 mln. dau­giau, su­ge­bė­jo iš VIPʼo skir­tų svei­ka­tos ap­sau­gai…

PIRMININKAS. Lai­kas!

A. MATULAS (TS-LKDF). …nuim­ti virš 4 mln. Vals­ty­bės pa­ra­ma svei­ka­tos ap­sau­gai, augant eko­no­mi­kai, ma­no skai­čia­vi­mais, yra vi­so la­bo apie 3 mln.

PIRMININKAS. Lai­kas. Kal­bės Sei­mo na­rys R. J. Da­gys.

R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, tur­būt kal­bė­ti apie biu­dže­tą rei­kė­tų ap­skri­tai ma­tant vi­są pa­veiks­lą, to­dėl iš da­lies per­si­dengs ma­no kal­ba su so­cia­li­nio drau­di­mo biu­dže­tu, nes jie da­bar tar­pu­sa­vy­je su­si­ję. Ka­dan­gi mes ba­zi­nę pen­si­ją per­kė­lė­me į vals­ty­bės biu­dže­tą, tai yra lo­giš­ka apie tai kal­bė­ti.

Ga­liu tik ap­gai­les­tau­ti, kad mes taip leng­vai per mo­kes­čių sis­te­mą at­si­sa­kė­me ne­ma­žos da­lies pi­ni­gų, maž­daug apie 300 mln. Jei­gu mes bū­tu­me to ne­at­si­sa­kę, o at­si­sa­kė­me fak­tiš­kai per so­cia­li­nio drau­di­mo mo­kes­tį, tai da­bar­ti­nis pla­nuo­ja­mas vi­du­ti­nės pen­si­jos su­ma­žė­ji­mas, ly­gi­nant su vi­du­ti­ne al­ga, o jis toks yra su­pla­nuo­tas pa­čios Vy­riau­sy­bės ir mi­nis­te­ri­jos, ly­gi­nant da­bar pa­gal nau­jus skai­čia­vi­mus nuo bru­to – nuo 52 iki 50 %. Tai pir­mas ma­žė­ji­mas pas­ta­ruo­ju lai­ko­tar­piu, pen­si­jų nu­ver­tė­ji­mas. Jei­gu mes bū­tu­me to ne­at­si­sa­kę, tai mes bū­tu­me ga­lė­ję pa­pil­do­mai dar pen­si­jas pa­kel­ti 44 eu­rais per mė­ne­sį. Tai to­kie kaš­tai, ką mes leng­va ran­ka per mo­kes­ti­nę sis­te­mą nu­ra­šė­me.

Ki­tos pa­grin­di­nės bė­dos, ku­rias, man at­ro­do, mes tu­ri­me, tai yra per­ne­lyg ma­žas ba­zi­nės al­gos in­dek­sa­vi­mas. Jis ne­sie­kia, net ne­pa­den­gia in­flia­ci­jos da­ly­kų. Ir tai yra sun­kiai pa­tei­si­na­ma, nes Kon­sti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mai aiš­kiai pa­sa­kė, jis tu­rė­tų bū­ti at­kur­tas vie­na­reikš­miš­kai, be jo­kių iš­ly­gų. Mes jo ne­at­ku­ria­me, ne tik kad ne­at­ku­ria­me, bet in­dek­suo­ja­me ma­žiau, ne­gu yra in­flia­ci­ja.

Aš ti­kiuo­si, kad So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas, ku­ris du kar­tus bal­sa­vo ir pri­ta­rė dar 1 eu­rą pri­dė­ti, sa­lė­je su­lauks pa­lai­ky­mo, nes ki­taip tie pen­si­nin­kai, ku­rie drau­džia­si kau­pia­ma­jam drau­di­mui pa­gal for­mu­lę 2 + 2 + 2, bus la­bai nu­ste­bę, kad po vi­sų mo­kes­ti­nių skai­čia­vi­mų gaus į ran­kas ma­žes­nę pi­ni­gų su­mą, ne­gu ga­vo anks­čiau. Bū­tent kal­bu apie tą gru­pę. Jie tu­rės pa­pil­do­mai su­si­mo­kė­ti ir mo­kes­čius, ku­rie pa­ki­lo, į kau­pia­muo­sius fon­dus iš sa­vo da­lies, at­skai­čia­vus vi­sus mo­kes­čius, ir su­ma su­ba­lan­suo­ja­ma taip, kad fak­tiš­kai jų re­a­liai į ran­kas gau­na­mos pa­ja­mos su­ma­žės. Var­gu ar tai kam su­kels ko­kių nors tei­gia­mų emo­ci­jų. O jų yra tik­rai ne­men­kai, apie 400 tūkst. Tu­rė­ki­te tai ome­ny­je, kai rei­kės bal­suo­ti.

To­liau. La­bai sun­kiai pa­tei­si­na­ma tai, kad trem­ti­nių ir moks­li­nin­kų pen­si­jos vi­siš­kai ne­in­dek­suo­ja­mos, už­šal­do­mos pra­ėju­sių me­tų ly­gio. Vi­siš­kai ne­su­pran­ta­ma. Moks­li­nin­kų pen­si­jos – tai čia mū­sų po­žiū­ris į moks­li­nin­kus, dir­bu­sius vals­ty­bei, bet trem­ti­nių pen­si­jos, aš at­kreip­siu dė­me­sį, – tai yra ta da­lis, ku­rios mes ne­ga­lė­jo­me įver­tin­ti trem­ti­niams, po­li­ti­niams ka­li­niams, jų dar­bo Si­bi­re ir ka­lė­ji­muo­se, nes ir sta­žo for­mu­lę ten sun­ku… Sta­žą dar ga­li­ma kaip nors įver­tin­ti, bet kiek jie ten už­dir­bo ir kaip įver­tin­ti jų tą in­dė­lį so­vie­ti­niuo­se la­ge­riuo­se, na, nie­kas ne­ga­li ap­skai­čiuo­ti. Ir ji tu­rė­jo bū­ti pa­gal sa­vo pri­gim­tį kom­pen­suo­ja­ma iš tų pa­čių… in­dek­suo­ja­ma taip pat kaip ir pen­si­jos. Tai nė­ra pa­da­ry­ta. Tam vi­so la­bo, ši­toms dviem pen­si­joms, rei­kia 1,5 mln. Tai nė­ra su­ma, ku­ri ne­iš­spren­džia­ma. Ne­ži­nau, prem­je­ro sa­lė­je nė­ra, bet tai yra tei­sin­gu­mo ir su­pra­ti­mo klau­si­mas. 1,5 mln. – čia ne ta su­ma, dėl ku­rios mes ne­ga­lė­tu­me iš­spręs­ti tos pro­ble­mos. At­krei­piu dė­me­sį, kad iš tik­rų­jų tai svar­bus da­ly­kas.

Aiš­ku, be­lie­ka ap­gai­les­tau­ti, kad kai ku­rios ir vai­ko pi­ni­gų, ir ki­tos pro­gra­mos nė­ra pa­deng­tos iš biu­dže­to, pa­lie­ka­ma sko­lin­tis, ga­li­mai sko­lin­tis. Bet jei­gu sko­li­ni­ma­sis ne­įvyks, so­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo mi­nist­ras tie­siog tu­rės pa­im­ti pi­ni­gų iš ki­tų pro­gra­mų, ku­rios vi­sos yra jaut­rios, ir per­skirs­ty­ti ši­tiems mo­kė­ji­mams. Tai nu­ken­tės dau­gy­bė pro­gra­mų. Ačiū už dė­me­sį.

PIRMININKAS. Kal­bės Sei­mo na­rys A. Sy­sas. To­liau po­sė­džiui pir­mi­nin­kaus Sei­mo Pir­mi­nin­ko pir­mo­ji pa­va­duo­to­ja R. Baš­kie­nė.

A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­mas Pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, šiek tiek su­re­a­guo­siu į tai, kas jau bu­vo kal­bė­ta. Ban­džiau iš­girs­ti. Mes šian­dien tik­rai ne­svars­to­me Ita­li­jos biu­dže­to. Gal Ita­li­jos biu­dže­tą bū­tų leng­viau svars­ty­ti, bet mes svars­to­me sa­vo biu­dže­tą. Ir džiu­gu, kad už­sie­nio ins­ti­tu­ci­jos tei­gia­mai ver­ti­na mū­sų biu­dže­to pro­jek­tą ir pro­ce­sus, ku­rie vyks­ta. Bet klau­si­mas, kie­no są­skai­ta tai bus pa­siek­ta? Jei­gu mes at­sa­ky­si­me į ši­tą klau­si­mą, ta­da bus pa­pras­čiau, nes biu­dže­tas – ne vien sau­si skai­čiai, pir­miau­sia tai yra žmo­nės, ku­rie gy­ve­na iš to biu­dže­to.

No­rė­čiau pra­dė­ti nuo fi­lo­so­fi­nio klau­si­mo. Vis dėl­to biu­dže­tas yra svar­biau­sias įsta­ty­mas, ku­rį svars­to par­la­men­tas. Tur­būt nie­kas ne­si­gin­čys, taip? Sei­mas yra įsta­ty­mų lei­džia­mo­ji val­džia. Tur­būt ir­gi ne­si­gin­čy­si­te? Ta­da ky­la abe­jo­nių man, ir čia bu­vo šio­kios to­kios mi­ni­mos: lai­kas ir svars­ty­mas. Nors ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas sa­ko, kad svars­tė ne 19 mi­nu­čių, o net du po­sė­džius. Bet ko­mi­si­jos, ku­rios svars­to, kas bu­vo prieš 20 me­tų ar 10 me­tų, jau svars­to tur­būt aš­tuo­nis po­sė­džius. Ir man te­ko to­je ko­mi­si­jo­je pa­va­duo­ti R. Bud­ber­gy­tę. Ta­da ky­la klau­si­mas, ar vi­są tą ma­lo­nu­mą… biu­dže­tas, per 19 mi­nu­čių pa­sa­kęs, kad vi­si siū­ly­mai, ku­riuos pa­tei­kė Sei­mo na­riai ir ko­mi­te­tai, ko­mi­te­tai ap­svars­tė ne šiaip sau vie­ną ar ki­tą kei­ti­mą… ši­tą vi­są ma­lo­nu­mą ati­duo­da Vy­riau­sy­bei? Ar jūs he­ge­mo­nai, ku­rie spren­džia, kaip gy­ven­si­me Lie­tu­vo­je, ar už­ten­ka 14 mi­nist­rų? Su­si­da­ro toks įspū­dis, kad mes tik prie­das prie Vy­riau­sy­bės, par­la­men­tas, ku­ris ne­ga­li nie­ko nu­spręs­ti, nes vis­kas bus at­mes­ta, ne­bent vie­nam ar ki­tam drau­gu­žiui pa­me­tės 10 ar 15 mln. eu­rų, ko­kiam nors sto­gui ar dar kam nors.

Tur­būt čia yra es­mi­nis klau­si­mas. O kal­bant apie biu­dže­tą, čia jau daug de­ta­lių bu­vo pa­sa­ky­ta, aš gal­būt pa­ban­dy­siu pa­sa­ky­ti ke­le­tą iš so­cia­li­nės sri­ties, su ku­ria ge­riau­siai su­si­pa­ži­nęs, ją esa­me iš­dis­ku­ta­vę. Pa­kar­to­siu tai, ką sa­kiau pra­ei­tą sa­vai­tę. Ste­buk­lų ne­bū­na, jei­gu mes ma­ži­na­me mo­kes­čius ir di­di­na­me iš­lai­das, vi­sa­da pri­trūks­ta lė­šų įsi­pa­rei­go­ji­mams vyk­dy­ti. Ir tai la­bai ge­rai ma­ty­ti ši­ta­me biu­dže­te. Ne­ga­li­ma su­ma­žin­ti mo­kes­čių, pa­di­din­ti iš­lai­das ir gau­ti tei­gia­mą re­zul­ta­tą. Kaž­kas ne­gau­na. Kaip sa­ko ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas, biu­dže­tas įtem­p­tas. Aš ma­nau, kad įtemp­tas per vi­sas sty­gas – kaip ar­fo­je. Ir ma­nau, kad svar­biau­sias po­žiū­ris yra į vie­šą­jį sek­to­rių. Vi­so vie­šo­jo sek­to­riaus dar­bo už­mo­kes­čiui trūks­ta pi­ni­gų. Net­gi tiems, ku­riems dau­gu­ma jū­sų bu­vo la­bai dos­nūs – pro­ku­ro­rams, žval­gy­bai, STT. Ir tiems trūks­ta, nes jiems tiek da­vė­te, kad da­bar net iš su­tau­py­tų ne­už­ten­ka, rei­kia iš pa­pil­do­mų. Ka­dan­gi apie dar­bo už­mo­kes­tį mes kal­bė­si­me svars­ty­da­mi ki­tą įsta­ty­mą, aš ne­si­lei­siu į de­ta­les, bet tai aki­vaiz­du.

Ką mes ma­to­me biu­dže­te iš pa­teik­tos in­for­ma­ci­jos? Dar 45 se­kun­dės. Ką ma­tau? Kam trūks­ta? Tie­siai švie­siai skai­tau. Vai­ko pi­ni­gams trūks­ta 46 mln.; so­cia­li­nėms pa­slau­goms teik­ti – 12 mln.; būs­tui kre­di­tuo­ti jau­noms šei­moms – 2 mln.; Vai­kų iš­lai­ky­mo fon­dui – 1,1 mln.; šei­mos ir vai­ko ge­ro­vei – be­veik mi­li­jo­no, nors pri­imame vi­so­kių įsta­ty­mų, kaip mes čia šei­mai pa­dė­sime, bet kai rei­kia skir­ti pi­ni­gų, va, ir vi­sa mei­lė šei­mai bai­gia­si; jau­ni­mo po­li­ti­kai – pu­sės mi­li­jo­no ir net­gi ant­ra­jai pen­si­jų pa­ko­pai per­ves­ti po re­for­mos trūks­ta 16 mln. Va, tai yra ki­tų me­tų biu­dže­tas. Ar už jį ga­li­ma bal­suo­ti? Ne.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu A. Ku­bi­lių. Pra­šau, ko­le­ga.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, la­bai daug čia jau vis­ko bu­vo pa­sa­ky­ta. S. Ja­ke­liū­nas iš tik­rų­jų tei­sus džiaug­da­ma­sis, kad biu­dže­tas Eu­ro­pos Są­jun­gos yra pri­pa­žin­tas kaip fis­ka­liš­kai at­sa­kin­gas, bet mes čia, Sei­mo sa­lė­je, tu­ri­me svars­ty­ti sa­vo pi­lie­ti­nę ir vals­ty­bi­nę at­sa­ko­my­bę taip pat.

Čia daug kas ne­ri­mau­ja, kad mū­sų siū­ly­mas stab­dy­ti mo­kes­čių re­for­mą ir taip gau­ti į biu­dže­tą, iš­lai­ky­ti biu­dže­te tuos 300 mln. eu­rų su­kels cha­o­są. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, gy­ve­ni­mas su to­kiu biu­dže­tu, koks da­bar yra pa­siū­ly­tas ir ko­kį val­dan­tie­ji yra pa­si­ruo­šę pri­im­ti, ki­tais me­tais su­kels tik­rai la­bai daug cha­o­so. Tai­gi rei­kia rink­tis, kas yra ma­žiau skaus­min­ga. Ma­no įsi­ti­ki­ni­mu, stab­dy­ti mo­kes­čių re­for­mą ir spręs­ti, kaip pa­da­lin­ti tuos 300 mln. eu­rų, ku­rie dėl to at­si­ras­tų biu­dže­te, bū­tų žy­miai ma­žiau skaus­min­ga. Šiuo at­ve­ju aš no­rė­čiau jums pa­siū­ly­ti ke­le­tą la­bai aiš­kių pri­ori­te­tų, kam tuos 300 mln., ku­riuos to­kiu bū­du gau­tu­me į biu­dže­tą, mes ga­lė­tu­me tei­sin­gai iš­leis­ti.

Pir­mas da­ly­kas, čia jau daug bu­vo kal­bė­ta apie re­gio­nus, apie sa­vi­val­dy­bes, apie tai, kad 48 sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tai ki­tais me­tais ma­žė­ja. Tai iš tik­rų­jų yra, na, di­džiu­lis ir ne­su­pran­ta­mas šo­kas vi­siems re­gio­nams. Lie­tu­va nė­ra iš­tik­ta nei ka­ro, nei ko­kios nors glo­ba­lios fi­nan­sinės kri­zės, ko­dėl tu­rė­tų ma­žė­ti sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tai. Lie­tu­va yra iš­tik­ta vals­tie­čių val­džios, ku­ri ėjo į rin­ki­mus la­bai drą­siai teig­da­ma, kad mes pa­si­rū­pin­si­me vi­sais re­gio­nais. To re­zul­tatas yra tai, kad 48 sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tai ma­žė­ja tuo me­tu, kai eko­no­mi­ka au­ga, vi­du­ti­niai dar­bo už­mo­kes­čiai au­ga be­veik po 10 %, tuo tar­pu sa­vi­val­dy­bės yra pa­lik­tos ant skur­do die­tos ir bus to­kios po­li­ti­kos už­du­sin­tos. Aš tik­rai ne­ti­kiu, ger­bia­mi ko­le­gos, aš tik­rai ne­ti­kiu, kad, pa­vyz­džiui, Sei­mo na­rys R. Šar­knic­kas ga­lė­tų bal­suo­ti už biu­dže­tą, pa­gal ku­rį jo apy­gar­dos, Aly­taus mies­to, biu­dže­tas ma­žė­ja. Ne­ti­kiu, kad Sei­mo na­riai D. Gai­žaus­kas ir K. Ma­žei­ka ga­lė­tų bal­suo­ti už ma­žė­jan­tį Ma­ri­jam­po­lės biu­dže­tą, iš­rink­ti to­je apy­gar­do­je, kad ga­lė­tų V. Ąžuo­las, Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to na­rys, bal­suo­ti už ma­žė­jan­tį Ak­me­nės ra­jo­no biu­dže­tą, kad A. Bau­ra ga­lė­tų bal­suo­ti už Anykš­čių ma­žė­jan­tį biu­dže­tą, kad Bir­žų ra­jo­ne iš­rink­tas Sei­mo na­rys A. Ši­mas bal­suo­tų už ma­žė­jan­tį Bir­žų biu­dže­tą. Sei­mo na­rė L. Mat­ke­vi­čie­nė ne­gi ga­li bal­suo­ti už Kai­šia­do­rių ma­žė­jan­tį biu­dže­tą? (Bal­sai sa­lė­je) Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kas A. Ne­kro­šius, at­sa­kin­gas žmo­gus, kaip jis pa­žiū­rės į Kė­dai­nių gy­ven­to­jų akis, kai Kė­dai­nių sa­vi­val­dy­bės biu­dže­tas taip pat ma­žė­ja? Pro­fe­so­riau Vin­kau, ne­gi bal­suo­si­te už ma­žė­jan­tį Kre­tin­gos ra­jo­no biu­dže­tą? Sei­mo na­riai A. Ši­mas ir R. Mar­ti­nė­lis ne­gi bal­suos už ma­žė­jan­tį Ku­piš­kio biu­dže­tą? Sei­mo na­rys Z. Strei­kus, dzū­kų drau­gas, – ne­gi ga­li­ma bal­suo­ti už ma­žė­jan­tį Laz­di­jų biu­dže­tą? (Bal­sai sa­lė­je) Na, aš tik­rai ne­įsi­vaiz­duo­ju, kad Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kė, ku­rią tik­rai ger­bia­me… Po­nia Baš­kie­ne, ne­gi jūs bal­suo­si­te už ma­žė­jan­tį Šiau­lių ra­jo­no biu­dže­tą?

PIRMININKĖ. 0,1 %.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš ne­įsi­vaiz­duo­ju, kad Sei­mo na­rys R. Že­mai­tai­tis ga­lė­tų bal­suo­ti už Ši­la­lės, Ši­lu­tės ir Skuo­do, ir Rie­ta­vo, at­si­pra­šau, Rie­ta­vo ma­žė­jan­tį biu­dže­tą, bū­da­mas iš­rink­tas to­je apy­gar­do­je ir at­sto­vau­da­mas tiems rin­kė­jams.

Ger­bia­mi ko­le­gos, aš tik­rai no­rė­čiau, kad vi­si jū­sų apy­gar­dų žmo­nės ži­no­tų, už ką jūs bal­suo­ja­te. Jūs ruo­šia­tės bal­suo­ti už ma­žė­jan­čius jū­sų apy­gar­dų, sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tus. 48 sa­vi­val­dy­bės yra iš­tik­tos vals­tie­čių val­džios ir to­dėl yra pa­smerk­tos ba­do die­tai.

Aš ne­no­riu to­liau tęs­ti apie mo­ky­to­jus, apie gy­dy­to­jus, apie vals­ty­bės tar­ny­bą. Aš pa­klau­siau mū­sų ger­bia­mų ko­le­gų sen­bu­vių, Sei­me dir­ban­čių Sek­re­to­ria­to dar­buo­to­jų, kaip jie ver­ti­na sa­vo, kaip vals­ty­bės tar­nau­to­jų, al­gas. Sa­kė, mes la­bai džiau­gia­mės, kad per­nai mū­sų al­gos bu­vo pa­di­din­tos 1 eu­ru.

Ger­bia­mie­ji, vie­ša­sis sek­to­rius yra vals­ty­bės pa­grin­das ir, de­ja, jū­sų val­dy­mo lai­ko­tar­piu tas vals­ty­bės pa­grin­das…

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Lai­kas.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). …la­bai stip­riai to­liau men­ki­na­mas.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mie­li ko­le­gos, ži­nau, Sta­tu­te ne­pa­ra­šy­ta, kad pa­var­dę pa­mi­nė­jus rei­kia bū­ti­nai su­teik­ti žo­dį re­pli­kuo­ti.

To­liau tę­sia­me dis­ku­si­jas. P. Gra­žu­lis. (Bal­sai sa­lė­je) Vi­sus. Ir pa­mi­nė­jo daug. De­ja, ne­rep­li­kuo­si­me.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ga­na ati­džiai iš­klau­siau tiek pa­grįs­tą, tiek ne­pa­grįs­tą re­pli­ką. Tik­rai bu­vo pa­sta­bų ga­na ra­cio­na­lių. Kai mes pri­imi­nė­jo­me mo­kes­čių re­for­mą, iš tik­ro aš ir­gi tu­rė­jau sa­vo nuo­mo­nę, kad vis dėl­to da­bar­ti­nė val­džia ga­lė­jo bū­ti so­cia­liai jaut­res­nė ir di­din­ti pa­ja­mas tiems, ku­rių yra ma­žiau­sios, bet pa­si­rin­ko ki­tą ke­lią, kad vi­siems di­dė­tų ne taip žen­kliai.

Bet, ger­bia­mas Ku­bi­liau, aš ga­liu, ma­nau, bal­suo­ti už ši­tą biu­dže­tą, nes Klai­pė­dos ra­jo­no biu­dže­tas di­dė­ja ben­drai su sa­vi­val­dy­bės pa­ja­mo­mis 6 %. Ačiū Die­vui, kad jūs man lei­džia­te bal­suo­ti už ši­tą biu­dže­tą.

Taip pat no­riu pa­sa­ky­ti ger­bia­mam A. Ku­bi­liui. Ši­ta Vy­riau­sy­bė, ži­no­ma, jei­gu kiek nors lė­šų trūks, sko­lin­sis, bet sko­lin­sis, be abe­jo­nės, ne iš pri­va­čių fon­dų ir ne po 10 % me­ti­nių pa­lū­ka­nų. Jūs iš „Barclays“ sko­li­no­tės de­šim­čiai me­tų ir pa­da­rė­te vals­ty­bei ža­lą 22 mlrd… per šiuos me­tus – 2 mlrd. eu­rų. Pa­da­lin­ki­te tuos 2 mlrd. eu­rų iš de­šim­ties me­tų ir ta su­ma, ku­rios šian­dien vals­ty­bei trūks­ta, – 300 mln., ir bū­tų, ir šian­dien ne­bū­tų jo­kios dis­ku­si­jos. Jūs at­ėmė­te iš pen­si­nin­kų, ma­ži­no­te al­gas ir kam ati­da­vė­te tuos pi­ni­gus? Ogi ban­kams. Tiems, ku­rie su­kė­lė kri­zę.

Kaip jūs šian­dien dar ga­li­te kri­ti­kuo­ti, jūs man pa­sa­ky­ki­te?! Kaip jūs ap­skri­tai ga­li­te kal­bė­ti, pa­tys pa­da­rę 2 mlrd. ža­lą per de­šimt me­tų (pa­tiks­lin­siu) vals­ty­bės biu­dže­tui. Kaip? Kaip jūs ap­skri­tai tu­ri­te są­ži­nės kal­bė­ti? At­ei­tu­mė­te prie tri­bū­nos, muš­tu­mė­tės į krū­ti­nę ir sa­ky­tu­mė­te: kal­tas esu, kal­tas esu ir la­bai kal­tas esu. Su­pras­čiau jū­sų kal­bą. Jūs pa­da­rė­te, kri­zės są­ly­go­mis kro­vė­te mi­li­jar­dus ban­kams į ki­še­nes. Čia „Barclays“, ku­riam taip pat pa­pil­do­mai, kad at­ėjo, 150 mln. nu­me­tė­te ir dar sko­li­no­tės be­veik po 10 % iš Ma­jaus­ko ban­ko pi­ni­gų. Ir jūs da­bar, vie­nu žo­džiu, čia taip kal­ba­te? Taip drą­siai ir taip įžū­liai, aš no­riu jums pa­sa­ky­ti.

O ši­tas biu­dže­tas ap­skri­tai… Yra pa­di­din­tos pen­si­jos, pa­di­din­tas mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas, vai­ko pi­ni­gai taip pat pa­di­din­ti. Ži­no­ma, tai ga­li­ma bu­vo pa­di­din­ti dvi­gu­bai, jei­gu ne jū­sų pra­ei­ties sko­li­ni­mo­si po­li­ti­ka. Taip, tai yra ža­la biu­dže­tui, ža­la vals­ty­bei, bet di­de­lė nau­da yra ban­kams ir ypač pri­va­tiems ban­kams.

Tai­gi, ger­bia­mie­ji, aš ma­nau, kad ši­tas biu­dže­tas yra su­ba­lan­suo­tas. Ži­no­ma, gal šiek tiek ir įtemp­tas, bet aš no­riu at­kreip­ti dė­me­sį ir taip pat po­nas A. Ku­bi­lius pa­sa­kė, kad Eu­ro­pos Są­jun­gos Ko­mi­si­ja pa­sa­kė, kad jis yra at­sa­kin­gas. Man te­ko gir­dė­ti in­for­ma­ci­ją, dar ne­pa­tvir­tin­tą, per tarp­tau­ti­nius ka­na­lus, kad iš 29 Eu­ro­pos Są­jun­gos ša­lių tik aš­tuo­nių vals­ty­bių biu­dže­tai ati­tin­ka Eu­ro­pos Są­jun­gos rei­ka­la­vi­mus, tarp jų ir Lie­tu­vos. Rei­kia pa­si­džiaug­ti, kad da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė at­sa­kin­gai pla­nuo­ja pi­ni­gus. Tik­rai no­rė­tų­si kiek­vie­nas… Ar jūs gal­vo­ja­te, kad da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­bė, da­bar­ti­nis Sei­mas ne­no­rė­tų dvi­gu­bai pa­di­din­ti pen­si­jų, at­ly­gi­ni­mų mo­ky­to­jams, gy­dy­to­jams, vi­siems? No­rė­tų, bet iš kur pa­im­ti pi­ni­gų, kai jūs pra­švais­tė­te 2 mlrd.? Ati­duo­ki­te ši­tuos 2 mlrd. ir tik­rai pi­ni­gų už­teks.

Tai­gi aš tik­rai, A. Ku­bi­liui lei­dus, nes ma­no Klai­pė­dos ra­jo­no biu­dže­tas au­ga 6 % ki­tais me­tais, A. Ku­bi­liui lei­dus aš bal­suo­siu už biu­dže­tą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu prem­je­rą dis­ku­tuo­ti dėl vals­ty­bės biu­dže­to.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, tik­rai džiu­gu ma­ty­ti ir gir­dė­ti aud­rin­gas dis­ku­si­jas, iš­reiš­kia­mas pa­sta­bas, nuo­gąs­ta­vi­mus. Gai­la, kad tie nuo­gąs­ta­vi­mai kar­to­ja­mi šio­je sa­lė­je jau tur­būt tre­čią kar­tą, me­tai ei­na į prie­kį, o jie kaip ne­iš­si­pil­do, taip ne­iš­si­pil­do. Rei­kė­tų pa­si­im­ti ste­nog­ra­mas, kur mus čia gąs­di­no šian­dien įvai­riau­siais ka­tak­liz­mais ir skriau­džia­mais žmo­nė­mis, ir pa­žiū­rė­ti, ar tie žo­džiai iš tik­rų­jų iš­si­pil­dė, ar ne, ir pa­ly­gin­ti si­tua­ci­ją.

Vy­riau­sy­bės įgy­ven­di­na­ma po­li­ti­ka yra nuo­sek­li. No­riu pri­min­ti, kad 2018 me­tais spren­dė­me ašt­riau­sią, Lie­tu­vai skaus­min­giau­sią pro­ble­mą – skur­do ly­gio. Su 2018 me­tų biu­dže­tu pa­tvir­ti­no­me be­veik 600 mln. eu­rų pa­ke­tą, orien­tuo­tą į skur­do ma­ži­ni­mą. Po­ky­tį la­biau­siai pa­jau­tė ma­žiau­sias pa­ja­mas gau­nan­tys dir­ban­tys žmo­nės. Bu­vo įves­ti, pri­min­siu, vai­ko pi­ni­gai, mi­ni­ma­li al­ga pa­di­din­ta iki 400 eu­rų, in­dek­suo­tos pen­si­jos. Pri­si­min­ki­me tuos pa­čius vai­ko pi­ni­gus. Ko­kios ba­ta­li­jos čia vi­rė – prie­mo­nė ne­pa­vei­ki, nie­kam ne­įdo­mi, pri­vers že­min­tis, ne­pa­sieks žmo­nių, ne­pa­sieks tų tiks­lų, ku­rie bu­vo ke­lia­mi! Tu­ri­me mes ver­ti­ni­mus, ga­liau­siai jau ir tarp­tau­ti­nių ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios tai ver­ti­na kaip vie­ną iš bū­ti­niau­sių ir sėk­min­giau­sių da­ly­kų. Tu­ri­me 98 % vai­kų, ku­rie sa­vo pi­ni­gus ga­vo, at­ro­do, nie­kas ir ne­si­že­mi­no, ir me­cha­niz­mas vei­kė, ne tai kad vei­kė, yra tik­rai re­a­li pa­ra­ma ir nau­da šei­moms.

2019 me­tų biu­dže­to pro­jek­tu to­liau nuo­sek­liai spren­džia­me ša­ly­je per dau­ge­lį me­tų su­si­kau­pu­sias pro­ble­mas, iš ku­rių di­džiau­sios – de­mo­gra­fijos iš­šū­kiai. Ne­si­vai­ko­me trum­pa­lai­kių tiks­lų, ne­da­ro­me trum­pa­re­giš­ko iš­lai­da­vi­mo. Ki­tų me­tų biu­dže­tas – tai ša­lies iš­si­vys­ty­mo ei­gą pa­kei­sian­tis biu­dže­tas, iš ku­rio di­džiau­sią svo­rį tu­ri pa­va­sa­rį Vy­riau­sy­bės ini­ci­juo­tos ir Sei­mo pri­tar­tos še­šios struk­tū­ri­nės re­for­mos: mo­kes­čių, pen­si­jų, švie­ti­mo, svei­ka­tos ap­sau­gos, ino­va­ci­jų, še­šė­lio ma­ži­ni­mo. Kar­tu su vai­ko pi­ni­gų di­di­ni­mu di­dė­ja pen­si­jos, ma­žė­ja mo­kes­čiai dir­ban­tie­siems, vi­siems dir­ban­tie­siems, ne­pri­klau­so­mai nuo to, ar jie dir­ba vie­ša­ja­me, ar pri­va­čia­me sek­to­riu­je, au­ga pa­ra­ma šei­moms, sie­kia­ma itin at­sa­kin­gai tvar­ky­ti vals­ty­bės fi­nan­sus.

Šių re­for­mų įgy­ven­di­ni­mas su­pla­nuo­tas 2019 me­tų biu­dže­te vi­du­ti­niu lai­ko­tar­piu pa­di­dins ša­lies ben­drą­jį vi­daus pro­duk­tą be­veik dviem pro­cen­ti­niais punk­tais, bus nau­jai su­kur­ta dau­giau nei 26 tūkst. dar­bo vie­tų. Re­for­mos yra įran­kis Vy­riau­sy­bės stra­te­gi­niams tiks­lams įgy­ven­din­ti, ma­žin­ti dar­bo jė­gos ap­mo­kes­ti­ni­mą, ska­tin­ti ino­va­ci­jas, in­ves­ti­ci­jas, di­din­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mas ir eko­no­mi­kos au­gi­mą, taip pat ma­žin­ti še­šė­li­nę eko­no­mi­ką, di­din­ti svei­ka­tos bei švie­ti­mo sek­to­rių ko­ky­bę bei efek­ty­vu­mą.

Biu­dže­tas pa­reng­tas re­mian­tis rug­sė­jo pra­džio­je pa­skelb­tu ūkio rai­dos sce­na­ri­ju­mi. Jis nu­ma­to, kad 2019 me­tais ben­dra­sis vi­daus pro­duk­tas augs 2,8 %, vi­du­ti­nė me­ti­nė in­flia­ci­ja ne­sieks dau­giau kaip 2,5 %, vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis, ne­at­skai­čius mo­kes­čių, augs 7,2 %, o ne­dar­bo ly­gis su­ma­žės be­veik 6 %. La­biau­siai ki­tų me­tų iš­lai­dos au­ga to­se sri­ty­se, ku­rio­se įgy­ven­di­na­mos ma­no mi­nė­tos re­for­mos. Ki­tais me­tais di­džiau­sia biu­dže­to da­lis yra skir­ta so­cia­li­nės ap­sau­gos sri­čiai, be­veik 5,5 mlrd. eu­rų, iš jų pa­pil­do­mai 212 mln. nu­ma­ty­ta pen­si­joms in­dek­suo­ti, sen­jo­rų vi­du­ti­nė se­nat­vės pen­si­ja pa­di­dės 26,5 eu­rų tu­rint vi­są sta­žą. Vai­ko pi­ni­gams pa­di­din­ti, jie di­dė­ja nuo 30 eu­rų iki 50 eu­rų, skir­ta 117 mln. eu­rų. Pa­rei­gi­nės al­gos dy­džiui ir mi­ni­ma­liai mė­ne­si­nei al­gai di­din­ti su­pla­nuo­ta be­veik 47 mln. eu­rų. Taip pat be­veik 17 mln. eu­rų šal­pos pen­si­jų ir tiks­li­nių kom­pen­sa­ci­jų ba­zėms di­din­ti, 6 mln. eu­rų – so­cia­li­niams dar­buo­to­jams, at­ve­jų va­dy­bi­nin­kams, 11,3 mln. eu­rų – pa­ra­mai būs­tui įsi­gy­ti ma­žas pa­ja­mas gau­nan­tiems ir jau­noms šei­moms re­gio­nuo­se. Taip pat no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kai bu­vo įves­ta ši­ta prie­mo­nė, ko­kios su­lau­kė­me kri­ti­kos, kad re­gio­nuo­se ta pa­ra­ma bus ne­veiks­min­ga, nie­kam ne­rei­ka­lin­ga, ne­veiks. Per tris va­lan­das kvo­ta, ku­ri bu­vo nu­ma­ty­ta, bu­vo iš­graibs­ty­ta.

Svei­ka­tos ap­sau­ga. 2019 me­tų biu­dže­te skir­ta 2 mlrd. 155 mln. eu­rų, tai yra 279 mln. eu­rų dau­giau ne­gu šiais me­tais. Iš jų 172 mln. eu­rų su­pla­nuo­ta me­di­ci­nos dar­buo­to­jų pa­di­din­tiems at­ly­gi­ni­mams už­tik­rin­ti ir to­les­niam jų di­di­ni­mui, 63 mln. eu­rų – įmo­koms už vals­ty­bės lė­šo­mis drau­džia­mus as­me­nis, 16,5 mln. eu­rų – re­zi­den­tų dar­bo už­mo­kes­čiui di­din­ti, 12,7 mln. eu­rų – vi­suo­me­nės svei­ka­tos prie­žiū­ros spe­cia­lis­tų, dir­ban­čių ug­dy­mo įstai­go­se, at­ly­gi­ni­mams di­din­ti ir sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jai.

Švie­ti­mui ir moks­lui skir­ta dau­giau ne­gu 1,5 mlrd. eu­rų, jei­gu tiks­liau, 1 mlrd. 517 mln., tai 185 mln. eu­rų dau­giau, ne­gu bu­vo šiais me­tais. Iš jų be­veik 50 mln. eu­rų – eta­ti­niam mo­ky­to­jų dar­bo ap­mo­kė­ji­mui, 31 mln. eu­rų – dės­ty­to­jų, moks­lo dar­buo­to­jų ir ki­tų ty­rė­jų at­ly­gi­ni­mams di­din­ti, 15 mln. eu­rų – ne­for­ma­lio­jo vai­kų švie­ti­mo krep­še­liui, 12 mln. eu­rų – ko­ky­bės krep­še­liui, 10,8 mln. eu­rų – kla­sės krep­še­liui fi­nan­suo­ti, 5,5 mln. eu­rų – so­cia­li­nėms sti­pen­di­joms ir 5 mln. eu­rų – už stu­di­jas su­mo­kė­tai kai­nai kom­pen­suo­ti vals­ty­bės ne­fi­nan­suo­ja­miems stu­den­tams.

Biu­dže­tai. Sa­vi­val­dy­bių. Iš­var­din­ti ra­jo­nai, kur kam kas ma­žės. No­riu tik pri­min­ti, kad sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tai 2016 me­tais bu­vo 2,3 (…) eu­rų, 2017 me­tais – 2,5, 2018 me­tais – 2,7, 2019 me­tais – 2,9 mlrd. eu­rų. Kei­sis GPM skirs­ty­mo tvar­ka. Sa­vi­val­dy­bės bus ska­ti­na­mos im­tis ak­ty­ves­nių veiks­mų, kad siek­tų su­kur­ti są­ly­gas steig­ti ver­slą, kur­ti nau­jas dar­bo vie­tas, pri­trauk­ti in­ves­ti­ci­jų sa­vi­val­dy­bė­je ir ma­žin­ti še­šė­lį, įves­ti pa­pil­do­mą kri­te­ri­jų – dar­bo už­mo­kes­čio fon­do po­ky­čio ro­dik­lį, tai yra sa­vi­val­dy­bės taip pat bus su­in­te­re­suo­tos, kad in­ves­ti­ci­jos bū­tų ne be­pras­miš­kai iš­leis­tos ar­ba pa­nau­do­tos, bet bū­tų in­ves­tuo­tos ir duo­tų grą­žą.

Dar dau­giau, spren­džia­mas sa­vi­val­dy­bių sko­li­ni­mo­si klau­si­mas. Dėl in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų, ma­ži­nan­čių jų biu­dže­to iš­lai­das ar­ba (ir) di­di­nan­čių pa­ja­mas, bus lei­džia­ma sko­lin­tis su­balan­suo­jant biu­dže­tą per ket­ve­rius me­tus. Toks biu­dže­to pro­jek­tas pa­teik­tas Sei­mui ir at­sa­kin­goms ins­ti­tu­ci­joms. Jų ver­ti­ni­mai jau pa­skelb­ti. Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, įver­ti­nu­si ki­tų me­tų Lie­tu­vos biu­dže­to pro­jek­tą dėl ati­ti­ki­mo Eu­ro­pos Są­jun­gos sta­bi­lu­mo ir au­gi­mo pak­tui, pa­tei­kė iš­va­dą – Lie­tu­vos biu­dže­to pro­jek­tas pir­mą kar­tą vi­siš­kai ati­tin­ka fis­ka­li­nės draus­mės rei­ka­la­vi­mus. Lai­ko­ma­si iš­lai­dų ri­bo­ji­mo tai­syk­lės li­mi­to, struk­tū­ri­nis ba­lan­so ro­dik­lis yra ma­žes­nis nei vi­du­ti­nio lai­ko­tar­pio tiks­las. Ma­nau, kad tai yra di­de­lis lai­mė­ji­mas Lie­tu­vai.

Pri­min­siu ir ne­pri­klau­so­mų eks­per­tų ver­ti­ni­mą, ku­rio es­mi­nė iš­va­da, kad vyk­do­mos ir biu­dže­te nu­ma­ty­tos re­for­mos įgy­ven­di­na dau­gu­mą – 14 iš 18 tarp­tau­ti­nių re­ko­men­da­ci­jų Lie­tu­vai. Biu­dže­to pro­jek­tas ir ja­me at­spin­dė­tos re­for­mos leis žen­kliai pri­si­dė­ti prie ša­lies eko­no­mi­kos au­gi­mo ir nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mo. Tai reiš­kia di­dė­jan­čius at­ly­gi­ni­mus, pen­si­jas, iš­mo­kas vai­kams, ma­žė­jan­čią pa­ja­mų ne­ly­gy­bę.

Pas­ku­ti­nis sa­ki­nys ar­ba vie­nas iš pas­ku­ti­nių dėl biu­dže­to pro­jek­to pa­teik­tų siū­ly­mų, ku­rie ke­liau­ja į Vy­riau­sy­bę. To­liau lai­ky­si­mės nuo­sek­lu­mo, kad tvar­kant ša­lies fi­nan­sus ir įgy­ven­di­nant bū­ti­nus po­ky­čius dėl ša­lies ge­ro­vės po­pu­lis­ti­niai pa­siū­ly­mai be pa­grįs­tų fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių ne­bus ver­ti­na­mi, ne­ga­li­me leis­ti sau to­kios pra­ban­gos. Nors ir ne­si­no­rė­tų vi­sų įvar­din­tų ma­no re­for­mų moks­li­niu ver­ti­ni­mu trak­tuo­ti kaip nau­jo­vės, ta­čiau, de­ja, anks­čiau eg­zis­ta­vu­si biu­dže­to for­ma­vi­mo prak­ti­ka iki šiol ne­bu­vo orien­tuo­ta į pro­jek­tuo­ja­mų iš­lai­dų at­si­per­ka­mu­mą ir ver­tin­gu­mą, jų ana­li­zę. Da­bar sie­kia­me to lai­ky­tis.

Dar ke­le­tas sa­ki­nių, ką kon­kre­čiai pa­jus kiek­vie­nas iš 2019 me­tų biu­dže­to. Dir­ban­tie­ji – pil­nes­nes pi­ni­gi­nes dėl mo­kes­čių re­for­mos. Svar­bu tai, kad po­ky­čius pa­jus ne tik ma­žiau­siai už­dir­ban­tys, kas bu­vo pro­jek­tuo­ta šių me­tų biu­dže­te, bet, be­je, pir­mą kar­tą po kri­zės ir vi­du­tines pa­ja­mas gau­nan­tie­ji – apie 40–50 eu­rų dėl mo­kes­čių pa­pil­do­mai į ran­kas. To­liau, gy­ven­to­jai ga­lės su­si­ma­žin­ti ap­mo­kes­ti­na­mą­sias pa­ja­mas. Nau­da vie­nam gy­ven­to­jui per me­tus sieks iki 400 eu­rų tai­kant GPM de­kla­ra­ci­jas.

Pa­ga­liau, pa­ga­liau, pa­brė­žiu, ne­be­liks kon­ku­ren­ci­jos tarp „Sod­ros“ pen­si­jos ir kau­pi­mo, nes pen­si­ja bus iš dvie­jų vie­nas ki­tą pa­pil­dan­čių šal­ti­nių, kaip nu­ma­ty­ta pen­si­jų re­for­mo­je, bus pa­ska­tų kaup­ti pen­si­ją. Iki šiol op­ti­ma­liai ne­kau­pu­siems dar­bo mo­kes­čių su­ma­ži­ni­mas amor­ti­zuos as­me­ni­nes įmo­kas, ne­be­liks pa­ska­tų ne­dek­la­ruo­ti dar­bo pa­ja­mų, nes so­cia­li­nių iš­mo­kų ter­mi­nas įsi­dar­bi­nus di­dė­ja nuo 6 iki 12 mė­ne­sių, ką pa­jus ver­slas, ir tuoj bus sta­bi­li mo­kes­ti­nė sis­te­ma.

Dar­bo mo­kes­čių pla­nas pa­tvir­tin­tas tre­jiems me­tams ir dar­bo mo­kes­čiai kas­met ma­žės. Per tre­jus me­tus dar­bo mo­kes­čiai su­ma­žės vi­du­ti­niš­kai 6 % ir Lie­tu­va šiuo at­žvil­giu taps kon­ku­ren­cin­giau­sia Bal­ti­jos ša­ly­se. Pa­ska­tų še­šė­liui su­ma­žė­ti pa­ke­tas su­da­rys ge­ro­kai pa­lan­kes­nes są­ly­gas no­rin­tiems veik­ti skaid­riai.

No­riu taip pat pri­min­ti mū­sų in­ves­ti­ci­nės ap­lin­kos ir pa­žan­gos ver­ti­ni­mą. Kaip pa­skelb­ta „Doing Bu­si­ness“ tarp­tau­ti­nių ty­ri­mų, Lie­tu­va yra ke­tu­rio­lik­ta tarp 190 pa­sau­lio vals­ty­bių, Eu­ro­pos Są­jun­go­je yra tik trys vals­ty­bės, ku­rios yra aukš­čiau už mus. Tą ro­do ir at­ei­nan­čios in­ves­ti­ci­jos, ga­my­bi­nės in­ves­ti­ci­jos, ne pa­slau­gų, ku­rios ga­na leng­vai mig­ruo­ja į ki­tas vals­ty­bes pa­si­kei­tus vie­nai ar ki­tai fi­nan­si­nei si­tu­a­ci­jai ša­ly­je. Tai yra il­ga­lai­kės tva­rios ga­my­bi­nės in­ves­ti­ci­jos, ku­rio­mis mes ga­li­me di­džiuo­tis.

Ką gaus vai­kai ir šei­mos? In­ves­ti­ci­ja į žen­klų švie­ti­mo pa­slau­gų pa­ge­rė­ji­mą yra vie­nas iš la­biau­siai aiš­kių ki­tų me­tų biu­dže­to tiks­lų ir pri­ori­te­tų. Vien švie­ti­mo struk­tū­ri­nei re­for­mai ski­ria­ma apie 100 mln. eu­rų, o ap­skri­tai vi­sam sek­to­riui iš­lai­dos di­dės, kaip mi­nė­jau, dar dau­giau. Nors in­ves­ti­ci­jų į švie­ti­mo pa­slau­gas re­zul­ta­tus pa­ma­ty­si­te pa­laips­niui, bet jau ki­tais me­tais vai­kai ir jų tė­vai ga­lės džiaug­tis ap­čiuo­pia­mais po­ky­čiais: dau­giau už­si­ė­mi­mų po pa­mo­kų, žen­kliai pa­jaus at­ly­gi­ni­mų po­ky­čius. Ir tam yra skir­ta, kaip mi­nė­jau, be­veik 50 mln. eu­rų mo­ky­to­jams ir 30 mln. (…) eu­rų.

Ką pa­jus sen­jo­rai? Pen­si­nin­kų pra­gy­ve­ni­mo ly­gis ir to­liau pro­gre­suo­ja­mai tu­ri ge­rė­ti. Pen­si­jos ki­tais me­tais, tu­rint vi­są sta­žą, augs vi­du­ti­niš­kai, pa­brė­žiu, 26,5 eu­ro, so­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jos ki­tais me­tais bus in­dek­suo­ja­mos ir pa­di­dės be­veik 8 %. 7,6 % di­dė­ji­mą pa­jaus apie vie­nas mi­li­jo­nas ga­vė­jų: 600 tūkst. se­nat­vės pen­si­jų ga­vė­jų ir 200 tūkst. ne­įga­lių­jų, 215 tūkst. naš­lių ir 33 tūkst. naš­lai­čių. Ma­žiau­sios šal­pos se­nat­vės pen­si­jos di­dės nuo 117 iki 132 eu­rų, po­ky­tį pa­jaus apie 6 tūkst. ga­vė­jų.

Ką mes vi­si pa­jau­si­me? Lai­kan­tis nuo­sek­lu­mo ir žvel­giant į prie­kį, kaip mi­nė­jau, įgy­ven­di­nant re­for­mas, per vi­du­ti­nį lai­ko­tar­pį 2 % BVP au­gi­mą, bus pri­trauk­ta dau­giau in­ves­ti­ci­jų, su­kur­ta dau­giau dar­bo vie­tų, pa­di­dės pro­duk­ty­vu­mas ir at­ly­gi­ni­mai.

Vėl gir­dė­jo­me įvai­riau­sių mi­tų apie tai, kaip mes ne­su­ren­ka­me ar­ba ne­su­rink­si­me biu­dže­to ir ne­ga­lė­si­me iš­lai­dau­ti. No­riu tik pa­brėž­ti vie­ną da­ly­ką, ger­bia­mie­ji, kal­bant apie vie­šų­jų fi­nan­sų tva­rų tvar­ky­mą ir at­sa­kin­gą fis­ka­li­nę po­li­ti­ką. Aš ne­be­kar­to­siu Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos įver­ti­ni­mo, ku­ris la­bai aiš­kiai su­de­da taš­kus, bet no­riu pa­mi­nė­ti dar vie­ną as­me­ni­nį da­ly­ką. Ki­tų me­tų pa­bai­go­je, vyk­dy­da­ma sa­vo tik­rai at­sa­kin­gą po­li­ti­ką, vals­ty­bė įvai­riuo­se fon­duo­se tu­rės 1,5 mlrd. eu­rų re­zer­vą. Pi­ni­gų, jei­gu no­ri­me iš­da­lin­ti, yra, ta­čiau rei­kia pri­si­min­ti, ko­kius mes tu­ri­me įsi­pa­rei­go­ji­mus pa­gal kon­sti­tu­ci­nės fi­nan­si­nės draus­mės įsta­ty­mus ir tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus.

Bu­vo pa­mi­nė­tos kai ku­rios sri­tys, ku­rio­se yra vi­sai blo­gai ar­ba nie­kas ne­di­dė­ja, tai no­riu at­sa­ky­ti. Vie­ša­jai tvar­kai ki­tų me­tų biu­dže­te skir­ta 48 mln. eu­rų dau­giau, ap­lin­kos ap­sau­gai – 102 mln. eu­rų dau­giau, po­il­sio, kul­tū­ros ir re­li­gi­jos ei­lu­tė­je – 41 mln. eu­rų dau­giau, gy­ny­bai – 64 mln. eu­rų dau­giau. No­riu pri­min­ti, kad pa­vy­ko dviem me­tais anks­čiau lai­ko pa­siek­ti 2 % BVP au­gi­mą ir 2019 me­tais taip pat nu­ma­ty­ta di­din­ti iš­lai­das mū­sų ša­lies gy­ny­bai.

Na, ir kas bus, gąs­di­nant ka­tak­liz­mais, kai mes ne­su­rink­si­me nie­ko? Mes ma­to­me aki­vaiz­dų po­ky­tį kal­bant apie še­šė­li­nės eko­no­mi­kos ma­ži­ni­mą. Ir tai, kas bu­vo su­pla­nuo­ta šių me­tų biu­dže­te, tos pa­ja­mos iš še­šė­lio ma­ži­ni­mo yra gau­tos. Ki­tais me­tais mes ke­lia­me am­bi­cin­ges­nius tiks­lus ir tai bus pa­da­ry­ta. Kal­ba­me apie mo­kes­čių su­rin­ki­mą. No­riu tik pri­min­ti, kad, pa­ly­gin­ti su per­nai me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu, iki spa­lio mė­ne­sio PVM mo­kes­čio mes su­rin­ko­me dau­giau ne­gu 100 mln. dau­giau, gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio – dau­giau ne­gu 147 mln. dau­giau ne­gu 2017 me­tais, ak­ci­zai au­go dau­giau ne­gu 90 mln. dau­giau ne­gu bu­vo 2017 me­tais.

Aš kvie­čiu pa­lai­ky­ti ši­tą biu­dže­tą ir bal­suo­ti, nes tai yra Lie­tu­vos žmo­nėms, šei­moms, so­cia­liai at­sa­kin­gas, fis­ka­li­nės draus­mės kri­te­ri­jų be­si­lai­kant su­da­ry­tas biu­dže­tas. Tie­siog no­riu pa­mi­nė­ti, kad tie pa­sa­ky­mai, ku­rie ban­do stab­dy­ti re­for­mas, reiš­kia, kad bū­tų gi­li­na­mos tos pro­ble­mos, ku­rios šios dau­gu­mos ir Vy­riau­sy­bės dė­ka yra at­skleis­tos – at­skleis­tos il­ga­me­tės ne­sis­te­mi­nės pro­ble­mos, ku­rios bu­vo ne­spręs­tos. Siū­ly­mai vis­ką at­šauk­ti… Žmo­nės: pen­si­nin­kai, jau­nos šei­mos, dir­ban­tie­ji, tar­nau­to­jai, tu­ri gir­dė­ti, kad ri­zi­ka yra, jog tai, ką aš pa­mi­nė­jau – tuos skai­čius, bus ne pliu­sas, bus mi­nu­sas ta­da, kai bu­vo kaž­ka­da tai pa­da­ry­ta.

Dar kar­tą no­riu pa­dė­ko­ti už ben­dra­dar­bia­vi­mą ko­mi­te­tams, už pa­siū­ly­mus, ku­riuos tei­kė­te. Vy­riau­sy­bė juos įver­tins, svars­tys. Tik­rai nė­ra jo­kio tiks­lo mums sė­dė­ti ant pi­ni­gų mai­šo ir nie­kam nie­ko ne­duo­ti, kaip čia daug kas iš­si­gal­vo­ja. Bet no­rė­da­mi ką nors pa­siū­ly­ti, pa­siū­ly­ki­me ne tik, ką la­bai leng­va pa­da­ry­ti – iš­leis­ti, pa­siū­ly­ki­me ką nors pro­tin­go, ra­cio­na­laus, kaip su­rink­ti, įdė­ti į tą biu­dže­tą. La­bai ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas prem­je­re. (Plo­ji­mai)

Mie­li ko­le­gos, mes iš­klau­sė­me ko­mi­te­tų iš­va­das, frak­ci­jų ir Sei­mo na­rių dis­ku­si­jų me­tu… (Balsai salėje) Ra­miai, vis­kam sa­vas lai­kas. No­riu pa­sa­ky­ti, kad pa­gal 177 straips­nį ne vė­liau kaip per 15 die­nų nuo vals­ty­bės biu­dže­to pro­jek­to pir­mo­jo svars­ty­mo, ku­ris įvy­ko šian­dien, ski­ria­mas ant­ra­sis svars­ty­mas. Kaip mes ir bu­vo­me su­ta­rę, jis yra nu­ma­ty­tas gruo­džio 6 die­ną. Jo me­tu Vy­riau­sy­bė pa­tei­kia pa­gal gau­tus jū­sų, ko­le­gos, pa­siū­ly­mus ir pa­sta­bas pa­tai­sy­tą pro­jek­tą. Tad gruo­džio 6 die­ną skel­bia­mas ant­ra­sis biu­dže­to svars­ty­mas.

Prieš pra­de­dant dar­bo­tvarkės klau­si­mą, dėl ve­di­mo tvar­kos – A. Ku­bi­lius.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš jau, sa­ky­čiau, net ne dėl ve­di­mo tvar­kos, o dėl el­ge­sio tvar­kos, nes ky­la di­de­lė abe­jo­nė, ar Lie­tu­va tu­ri fi­nan­sų mi­nist­rą ir ar jis iš vi­so kaip nors da­ly­vau­ja svars­tant biu­dže­tą, nes štai šiuo me­tu, kai Sei­mas svars­to biu­dže­tą ir čia prem­je­ras taip aud­rin­gai aiš­ki­no, koks ge­ras biu­dže­tas, bū­tų bu­vę ge­rai, kad ir mi­nist­ras bū­tų…

PIRMININKĖ. Mi­nist­ras bu­vo. Ką tik iš­ėjo.

A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik no­riu pa­sa­ky­ti, jei­gu ga­liu pa­sa­ky­ti: kaip skel­bia dien­raš­tis „15 min“, mi­nist­ras šiuo me­tu in­ter­ne­to sve­tai­nė­je 15min.lt da­ly­vau­ja spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je. Ar čia yra ta el­ge­sio nor­ma, kaip mi­nist­ras tu­ri elg­tis tuo me­tu, kai Sei­mas čia rim­tais vei­dais svars­to ki­tų me­tų biu­dže­tą?

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dė­ko­ju už pa­sta­bas.

Dir­ba­me, ko­le­gos, to­liau. T. To­mi­li­nas. Pra­šau.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ka­dan­gi čia ma­no pa­var­dė bu­vo daug kar­tų G. Land­sber­gio mi­ni­ma, aš no­riu at­kreip­ti A. Ku­bi­liaus dė­me­sį, kad ir G. Land­sber­gio sa­lė­je nė­ra, ir jis ir­gi ne­be­klau­so, ką mes čia ap­ta­ri­nė­ja­me, ir ne­klau­so la­bai svar­baus pre­zi… prem­je­ro pa­si­sa­ky­mo. Ma­no pa­var­dė bu­vo pa­mi­nė­ta, tai aš at­sa­ky­siu per ki­tą klau­si­mą…

PIRMININKĖ. Sta­tu­tas ne­nu­ma­to vi­so to, tad ma­nau, mes dir­ba­me to­liau.

 

12.33 val.

Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-675 172 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2716(2) (svars­ty­mas)

 

Skel­biu 1-2.2 dar­bo­tvarkės klau­si­mą – Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo 172 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2716(2). Kvie­čiu V. Ačie­nę pa­teik­ti Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­to iš­va­dą. Svars­ty­mo sta­di­ja.

V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, šių me­tų lap­kri­čio 14 die­ną Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas svars­tė mi­nė­tą įsta­ty­mo pro­jek­tą. Įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ta vien­bal­siai. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. R. Šar­knic­kas, Kul­tū­ros ko­mi­te­tas. Pra­šom per­skai­ty­ti Kul­tū­ros ko­mi­te­to iš­va­dą.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kul­tū­ros ko­mi­te­to po­sė­džio me­tu bu­vo su­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai. J. Raz­ma, nes dis­ku­si­jo­je nie­kas ne­no­ri da­ly­vau­ti.

J. RAZMA (TS-LKDF). Čia opo­zi­ci­ja daž­nai kri­ti­kuo­ja Vy­riau­sy­bės pa­teik­tus pro­jek­tus, bet kai pa­tei­kia­mi pras­min­gi, ge­ri pro­jek­tai, tik­rai ga­li­ma ir ge­rą žo­dį pa­sa­ky­ti. Šiuo at­ve­ju, aš ma­nau, yra tei­sin­gai pa­siū­ly­ta pra­tęs­ti pel­no mo­kes­čio leng­va­tą fil­mų kū­rė­jams. Ma­to­me, kad da­bar tai da­vė tei­gia­mą įta­ką. Yra ūg­te­lė­ji­mas tos in­dust­ri­jos Lie­tu­vo­je ir ma­nau, kad tai ir to­liau duos grą­žą, ku­ri tik­rai at­svers tai, ko mes ne­gau­na­me iš pel­no mo­kes­čio per tą leng­va­tą. Čia tik­rai yra pro­tin­gas, ap­gal­vo­tas spren­di­mas, kur ir biu­dže­tas ne­pra­lo­šia, ir ver­slui yra ge­rai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Dau­giau no­rin­čių kal­bė­ti dėl mo­ty­vų nė­ra. Ben­dru su­ta­ri­mu? (Bal­sai sa­lė­je) Bal­suo­ja­me. Pra­šau bal­suo­ti dėl įsta­ty­mo projekto Nr. XIIIP-2716(2).

Bal­sa­vo 106 Sei­mo na­riai: už – 105, prieš – 1, su­si­lai­kiu­sių nė­ra. Po svars­ty­mo pri­tar­ta.

 

12.36 val.

Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-675 172 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-1471 (pa­tei­ki­mas)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, tvir­ti­nant dar­bo­tvarkę jūs į ją įtrau­kė­te pa­pil­do­mai Pel­no mo­kes­čio įsta­ty­mo Nr. IX-675 172 straips­nio pa­kei­ti­mo pro­jek­tą, ku­rio Nr. XIIIP-1471. Kvie­čiu ger­bia­mą A. But­ke­vi­čių. Pa­tei­ki­mas. J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Aš kreip­čiau­si į A. But­ke­vi­čių ir į vi­są jo frak­ci­ją. Ar tik­rai bū­ti­na čia pa­mo­juo­ti ta vė­lia­vė­le, kad ir jūs bu­vo­te už to­kią pat leng­va­tą, ku­rią pa­tei­kė Vy­riau­sy­bė? Juk pro­jek­tas yra to pa­ties tu­ri­nio, tik jū­sų ga­lu­ti­nė da­ta ne­ri­bo­ja­ma. Jūs pa­ra­šy­ki­te pa­siū­ly­mą dėl to pro­jek­to, ku­riam pri­ta­rėme po svars­ty­mo, ir ne­gaiš­ki­me lai­ko. Mes vi­si ga­lė­si­me su­tik­ti, kad So­cial­de­mok­ra­tų dar­bo frak­ci­ja dar anks­čiau ne­gu Vy­riau­sy­bė tą siū­lė ir la­bai ge­rai čia da­rė. Ne­be­svars­ty­ki­me ta­pa­taus pro­jek­to.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ačiū už pa­siū­ly­mą. Ma­nau, A. But­ke­vi­čius tri­bū­no­je su­re­a­guos ir at­sa­kys.

A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ger­bia­mam J. Raz­mai no­riu pa­sa­ky­ti, tik­riau­siai ži­no­te Sta­tu­tą, jei­gu ana­lo­giš­ki įsta­ty­mų pro­jek­tai yra pa­teik­ti, jie tu­ri bū­ti kar­tu pa­tei­kia­mi. Aš tru­pu­tį bu­vau nu­ste­bęs – kaž­ko­dėl ma­no anks­čiau pa­reng­tą pro­jek­tą kai kas pa­mir­šo, ir aš tik­rai ne­no­riu čia, ger­bia­mas Raz­ma, nei ko nors de­monst­ruo­ti, nei aiš­kiai iš­skir­ti ar­ba iš­skir­ti­nai pa­brėž­ti, tik no­riu pa­sa­ky­ti, kad tvar­ka Sei­me tu­ri bū­ti vi­siems vie­no­da. Ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas bu­vo įre­gist­ruo­tas 2017 me­tų gruo­džio mė­ne­sį. Jis bu­vo įre­gist­ruo­tas ir­gi ne dėl to, kad ką nors pa­ro­dy­tu­me ar kam nors pa­si­gir­tu­me, bet to­dėl, kad bu­vu­si Vy­riau­sy­bė kaip tik ši­tą leng­va­tą bu­vo įtei­si­nu­si 2014 me­tais ir ji­nai bu­vo su­de­rin­ta su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja. Po to vy­ko su­si­ti­ki­mas su me­no, ki­no, te­at­ro at­sto­vais Sei­me, ir tie­siog aš iš tri­bū­nos bu­vau pa­ža­dė­jęs, kad steng­si­mės, kad ir to­liau ši­ta leng­va­ta ga­lio­tų ir bū­tų įre­gist­ruo­ta, da­ly­va­vo kai ku­rie Sei­mo na­riai ir iš Kon­ser­va­to­rių frak­ci­jos. Aš lai­kau­si įsi­pa­rei­go­ji­mų, to­dėl ji­nai šiuo me­tu yra pa­teik­ta.

Tau­pant lai­ką, bū­tų la­bai ge­rai, kad grei­tai pri­tar­tu­me, ir po to bū­tų vie­nas įsta­ty­mo pro­jek­tas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. J. Ole­kas no­ri pa­klaus­ti.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Pri­sta­tan­tis ko­le­ga iš da­lies jau at­sa­kė į klau­si­mą, nes, kaip ir ko­le­ga J. Raz­ma mi­nė­jo, mes tu­ri­me tą ydin­gą tra­di­ci­ją, ku­rią ban­džiau ir aš ke­le­tą kar­tų Se­niū­nų su­ei­go­je kel­ti, kai yra įre­gist­ruo­tas ana­lo­giš­kas įsta­ty­mo pro­jek­tas, ta­da žy­miai vė­liau kaž­kas per­re­gist­ruo­ja jį sa­vo var­du ir pa­tei­kia. Jei­gu čia gir­dė­jo­te kal­bant prem­je­rą, jis ne­ma­žai kri­ti­kos pa­sa­kė ir bu­vu­siai Vy­riau­sy­bei, kad nie­ko ne­bu­vo da­ro­ma, da­bar čia nau­jai vis­kas, kaip iš dan­gaus ma­na kren­ta, o pa­si­ro­do, kad įsta­ty­mai bu­vo įre­gist­ruo­ti ir prieš me­tus, ir dau­giau, tik jų tur­būt Sei­mo va­do­vy­bė ne­no­rė­jo pa­teik­ti ir ko­le­gai ten­ka da­bar dau­giau kaip po me­tų pa­teik­ti ši­tą įsta­ty­mą. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti, ger­bia­mas ko­le­ga, pri­sta­tan­tis da­bar, ar jūs ne­ma­no­te, kad mes da­bar tu­rė­tu­me su­grįž­ti prie tos se­nos tra­di­ci­jos, kad įsta­ty­mai bū­tų pa­teik­ti jų pa­tei­ki­mo ei­lės tvar­ka ir dėl jų bū­tų tei­kia­mos pa­tai­sos?

A. BUTKEVIČIUS (LSDDF). No­rė­da­mas at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mą… Pir­miau­sia, ačiū už klau­si­mą. Taip tu­rė­tų bū­ti ir to­kios tvar­kos lai­ko­si ki­tų vals­ty­bių par­la­men­tai. Man bū­na la­bai keis­ta, kai sa­ko­ma, kad Sei­mo na­riai tu­rė­tų ini­ci­juo­ti, ban­dy­ti lo­buo­ti ir steng­tis, kad bū­tų įtrauk­ta į dar­bo­tvarkę. Jei­gu mes esa­me ko­le­gos, lai­ky­ki­mės nu­sta­ty­tos tvar­kos, ku­ri yra ap­ra­šy­ta Sei­mo sta­tu­te.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, ka­dan­gi, ko­le­gos, ma­nau, su­tar­si­me, kad iš­ties ši­tas tei­sės ak­tas pa­si­vy­tų. Mo­ty­vai. J. Ole­kas. Ne­kal­ba­me? Kal­ba­me.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Iš tik­rų­jų no­riu pa­si­sa­ky­ti, nes man at­ro­do, kad da­bar ko­le­gos pa­teik­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas yra la­biau sis­te­mi­nis, ne­gu prieš tai pa­teik­tas. Vis dėl­to rei­kia gerb­ti įsta­ty­mų ini­cia­ty­vos tei­sę, kai žmo­nės pa­tei­kia įsta­ty­mus, o ne po to per­ra­ši­nė­ti ir tie­siog, liau­diš­kai ta­riant, pa­vog­ti au­to­rys­tę, nes įsta­ty­mas ski­ria­si tik tuo, kad ger­bia­mo­jo Al­gir­do pa­teik­tas įsta­ty­mas tu­ri sis­te­mi­nį… jis ga­lios vi­są lai­ką, o nu­si­ra­šy­tas nuo jo pro­jek­to įsta­ty­mas ga­lios tik pen­ke­rius me­tus. Aš ma­nau, kad mes tu­rė­tu­me su­grįž­ti prie tie­sos, kad įsta­ty­mas bu­vo pa­teik­tas pir­miau ne­gu ki­tas, ir jį lai­ky­ti pir­mi­niu įsta­ty­mu, o ki­tą įsta­ty­mą lai­ky­ti tik (…). To­dėl kvie­čiu pri­tar­ti šiam pa­teik­tam pro­jek­tui ir pa­lai­ky­ti ko­le­gos ini­cia­ty­vą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Iš­ties Vy­riau­sy­bės įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­rį kaip ly­di­mą­jį ką tik svars­tė­me. Da­bar šiuo at­ve­ju po pa­tei­ki­mo ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me. Pra­šom, ta­da ben­dru su­ta­ri­mu. Tai­ko­me sku­bą, kad pa­si­vy­tų ir bū­tų ga­li­ma su­jung­ti. Biu­dže­to ir fi­nansų ko­mi­te­tas, ku­rį ski­ria­me pa­grin­di­niu, įver­tins. Biu­dže­to ir fi­nan­sų ko­mi­te­tas. Ski­ria­me da­tą – gruo­džio 4 die­na. (Bal­sai sa­lė­je) Ge­rai. Gruo­džio 6 die­na. Dė­ko­ju, su­de­ri­no­me ben­dru su­ta­ri­mu.

 

12.42 val.

Vals­ty­bės po­li­ti­kų, tei­sė­jų, vals­ty­bės pa­rei­gū­nų, vals­ty­bės tar­nau­to­jų, vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų pa­rei­gi­nės al­gos (at­ly­gi­ni­mo) ba­zi­nio dydžio, tai­ko­mo 2019 me­tais, įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2735(2) (svars­ty­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Vals­ty­bės po­li­ti­kų, tei­sė­jų, vals­ty­bės pa­rei­gū­nų, vals­ty­bės tar­nau­to­jų, vals­ty­bės ir sa­vi­val­dy­bių biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų pa­rei­gi­nės al­gos (at­ly­gi­ni­mo) ba­zi­nio dy­džio, tai­ko­mo 2019 me­tais, įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIIIP-2735(2). Iš­va­da. So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to pra­ne­šė­jas – T. To­mi­li­nas. Pra­šom.

T. TOMILINAS (LVŽSF). At­si­pra­šau, ko­le­gos, ne­ne­šu po­pie­rių, to­dėl at­si­da­rau iš elek­t­roni­nio.

Ger­bia­mi ko­le­gos, tei­kia­me jums pa­grin­di­nio – So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­to iš­vadą dėl Vals­ty­bės po­li­ti­kų, tei­sė­jų, vals­ty­bės pa­rei­gū­nų, tar­nau­to­jų, sa­vi­val­dy­bių biu­dže­ti­nių įstai­gų dar­buo­to­jų pa­rei­gi­nės al­gos (at­ly­gi­ni­mo) ba­zi­nio dy­džio, tai­ko­mo 2019 me­tais, įsta­ty­mo pro­jek­to. Ko­mi­te­tas svars­tė šį įsta­ty­mo pro­jek­tą. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 6, prieš – 4, su­si­lai­kiu­sių ne­bu­vo. Pri­ta­rė pa­to­bu­lin­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui. Pas­ku­ti­nis svars­ty­mas vy­ko, pa­grin­di­nis svars­ty­mas vy­ko lap­kri­čio 14 die­ną. Ir dar va­kar vy­ko ko­mi­te­to po­sė­dis, bu­vo ap­svar­s­ty­ti Sei­mo na­rių pa­siū­ly­mai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pra­ne­šė­ją A. Strel­čiū­ną kvie­čiu į tri­bū­ną. Per­skai­ty­ki­te Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to iš­va­dą.

A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi Sei­mo na­riai, Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas svars­tė ir pri­ėmė spren­di­mą: pri­tar­ti ini­cia­to­rių pa­teik­tam įsta­ty­mo pro­jek­tui Nr. XIIIP-2735 ir siū­ly­ti jį to­bu­lin­ti, at­si­žvel­giant į Sei­mo na­rio A. Anu­šaus­ko pa­siū­ly­mus. Bal­sa­vi­mo re­zul­ta­tai: už – 4, prieš – 2, su­si­lai­kė 1.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, dis­ku­si­ja. Yra už­si­ra­šę še­ši Sei­mo na­riai. Ver­tin­da­ma lai­ką, ku­rį mes esa­me pa­tvir­ti­nę, kad 13 val. 10 min. prem­je­ro at­sa­ky­mai į klau­si­mus, no­riu jū­sų klaus­ti, gal ga­li­me trum­pin­ti dis­ku­si­ją ar­ba leis­ti tik frak­ci­jų at­sto­vams pa­si­sa­ky­ti? Frak­ci­jų at­sto­vams, taip? Kvie­čiu A. Sy­są. Jei­gu ga­li­ma, pra­šau trum­pin­ti, nes 13 val. 10 min. bū­tų ge­rai, kad mes jau tu­rė­tu­me nu­ma­ty­tą lai­ką at­sa­ky­ti į klau­si­mus.

A. SYSAS (LSDPF). Ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke, ger­bia­mi ko­le­gos, aš iš vi­so ne­ičiau kal­bė­ti, jei­gu jūs vyk­dy­tu­mė­te sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus, bet ka­dan­gi šis klau­si­mas ak­tu­a­lus šim­tams tūk­stan­čių Lie­tu­vos pi­lie­čių, tai ma­nau, kad apie tai bū­ti­na kal­bė­ti. No­riu pri­min­ti, lap­kri­čio 14 die­ną vals­ty­bė šven­tė, vals­ty­bė, sa­kau… mū­sų Sei­mas šven­tė dėl dve­jų me­tų dar­bo re­zul­ta­tų ir Sei­mo dau­gu­ma pa­skel­bė pa­reiš­ki­mą apie ge­rus dar­bus, tai aš no­riu pa­ci­tuo­ti.

1 punk­te bu­vo įra­šy­ta, kad to­liau kal­ba­ma ir da­ro­ma, kad di­dė­tų gy­ven­to­jų pa­ja­mos. Na, ka­dan­gi Sei­mas ir Vy­riau­sy­bė ga­li re­gu­liuo­ti tik vie­šo­jo sek­to­riaus dar­bo už­mo­kes­tį, tai man ta­da ky­la klau­si­mas, ar čia sar­kaz­mas, ar pa­si­ty­čio­ji­mas. Per­nai po di­de­lio vi­suo­me­nės ir opo­zi­ci­jos spau­di­mo prie 1,5 eu­ro bu­vo pri­dė­tas dar 1 eu­ras ir taip žen­kliai pa­di­din­tas vie­šo­jo sek­to­riaus dar­bo už­mo­kes­tis, na, o šiais me­tais – 1,7, pa­si­stū­mė­ta dviem šim­to­sio­mis. Da­bar spau­di­mas yra dar 1 eu­ru pa­di­din­ti, bet iš kar­to re­gist­ruo­ja­mos pa­tai­sos at­mes­ti. Tai toks yra rū­pi­ni­ma­sis vie­šuo­ju sek­to­riu­mi. Ma­nau, nuo jo pri­klau­so dau­ge­lis sri­čių. Prieš tai mes kal­bė­jo­me apie biu­dže­tą. Mes ma­to­me, kad vi­si at­ėję į Sei­mą vie­šų­jų įstai­gų pa­rei­gū­nai, va­do­vai, vi­si ki­ti tie­siai švie­siai pa­sa­kė, kad trūks­ta pi­ni­gė­lių, ki­ti nu­ty­li ir duo­da su­pras­ti, kad maž­daug kaip nors iš­si­suk­si­me. Bet jei­gu net Už­im­tu­mo tar­ny­bą re­or­ga­ni­za­vo­me, at­leis­ta per 100 žmo­nių, trūks­ta 2 mln. dar­bo už­mo­kes­čiui net­gi po to, kai pa­da­ry­ti mi­ni­ma­liau­si pa­kei­ti­mai.

Ger­bia­mie­ji, ypač no­riu pri­min­ti Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gai, kad jų pa­ža­das bu­vo, vie­nas iš pa­ža­dų – per ket­ve­rius me­tus bus at­kur­tas ba­zi­nis dy­dis, ku­ris bu­vo per kri­zę su­ma­žin­tas. Ir ka­lė­te jūs stip­riai bu­vu­sius val­džio­je, kad tai yra blo­gai, tai yra ne­tei­sy­bė, tą rei­kia su­tvar­ky­ti, nes kri­zė se­niai bai­gė­si. Jū­sų val­dy­mo lai­kais kri­zės tik­rai nė­ra, o vi­si re­zul­ta­tai yra pui­kūs, tai kas truk­do tai pa­da­ry­ti? Jei­gu šian­dien ne­ran­da­ma 21 mln. pa­pil­do­mai ša­lia 1,7 ba­zi­nio dy­džio pa­da­ry­ti 2,7 ba­zi­nio dy­džio pa­di­dė­ji­mą, tai ma­no re­to­ri­nis klau­si­mas jums. Jei­gu jūs no­ri­te įvyk­dy­ti pa­ža­dus ir grą­žin­ti, o šian­dien ba­zi­nis dy­dis – 183, tai arit­me­ti­ka la­bai pa­pras­ta, 21 dau­gi­ni iš 9 punk­tų, nes tiek rei­kia, 9 eu­rų, kad pa­di­din­tu­me ir grą­žin­tu­me ba­zi­nį, tai rei­kės be­veik 200 mln. eu­rų. Jei­gu šian­dien 21 mln. pa­pil­do­mo ne­ran­da­me, tai ar iš­te­sė­si­te pa­ža­dą? Aš ta­da švie­siai tie­siai sa­kau, kad pa­ža­das ne­bus iš­te­sė­tas, ele­men­ta­ru, tai bus dar vie­na žmo­nių ap­gau­lė.

Su­pran­tu, kad jūs ti­ki­tės, kad gal bal­suos tie, ku­riems žen­kliai pa­di­di­no­te at­ly­gi­ni­mus, pro­ku­ra­tū­ra, STT, žval­gy­ba, pra­ei­tą sa­vai­tę svars­tė­me dėl tei­sė­jų at­ly­gi­ni­mų ir jūs nu­bal­sa­vo­te, kad jiems ga­li­ma 125 pa­di­din­ti, o vie­ša­ja­me sek­to­riu­je dir­ban­tiems, tiems, ku­rie strei­kuo­ja čia, ku­rie pa­si­ti­ko jus at­ei­nant į Sei­mą, ga­li­ma pa­di­din­ti tik 1,7 dy­džio. Tu­rint to­kią iš­kreip­tą sis­te­mą, aš jau ne­kal­bu apie ko­e­fi­cien­tus, ku­riuos mes dar svars­ty­si­me ki­tą sa­vai­tę, kai pa­di­di­nus mi­ni­ma­lų ban­do­ma su­spė­ti di­din­ti bent mi­ni­ma­liau­sias iš­mo­kas, kai kva­li­fi­kuo­to dar­buo­to­jo at­ly­gi­nimas, na, ne­kva­li­fi­kuo­tam, kaip sa­ko­ma Dar­bo ko­dek­se, mo­ka­mas mi­ni­mu­mas ski­ria­si tik 17 eu­rų, tai ta­da ky­la klau­si­mas, kam rei­ka­lin­ga aukš­to­jo moks­lo sis­te­ma ir vi­si tie rei­ka­la­vi­mai žmo­nėms, kad jie gau­tų 17 eu­rų dau­giau. Ger­bia­mie­ji, dėl vi­sų tų kal­bų, kad už­teks ir 173, man tai gė­da. Kaip sa­kė Sei­mo Pir­mi­nin­kas, šiuo at­ve­ju man tik­rai gė­da.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu A. Mal­dei­kie­nę. Pra­šau, ko­le­ge.

A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Yra to­kių at­ve­jų, kai kal­bi tik to­dėl, kad ne­kal­bė­ti ne­ga­li­ma. Ar aš ti­kiu, kad kaip nors čia kas nors šio­je Sei­mo sa­lė­je iš val­dan­čio­sios dau­gu­mos iš­girs, ką sa­kau, nuo­šir­džiai abe­jo­ju. Aš ne­mo­ku kal­bė­ti to­kio 25 par­ti­jos su­va­žia­vi­mo ly­de­rio bal­su, ko­kiu čia po­nas S. Skver­ne­lis mums ką tik at­si­skai­tė apie ar­tė­jan­tį ko­mu­niz­mą Lie­tu­vo­je, bet pa­gal sa­vo am­žių aš dar ne­blo­gai pri­si­me­nu tuos su­va­žia­vi­mus ir ga­liu pa­sa­ky­ti: kuo la­biau įti­ki­nan­tis to­nas ir dau­giau ag­re­si­jos ja­me, tuo daž­niau­siai liūd­nes­nis re­zul­ta­tas. Aš iš tik­rų­jų la­bai ra­miai ga­liu pa­sa­ky­ti: kiek­vie­na vals­ty­bė at­si­ran­da, kai yra stip­rios ins­ti­tu­ci­jos. Stip­rios ins­ti­tu­ci­jos tai reiš­kia ge­ros sme­ge­nys, sme-ge-nys ins­ti­tu­ci­jo­se. Tai, kas da­bar iš­da­ri­nė­ja­ma, daž­niau­siai yra ab­so­liu­tus far­sas. Mes net­gi su­ge­bė­jo­me tą va­di­na­mą­ją Ma­tu­ko re­for­mą pa­vers­ti far­su dėl to, kad jei­gu kas pa­skai­ty­tų do­ku­men­tus, kaip su­ra­šy­ti tos mi­nis­te­ri­jos, ku­ri ėmė­si ku­ruo­ti, tai bū­tų la­bai grau­du.

Vals­ty­bės tar­nau­to­jams mes ža­da­me at­ly­gi­ni­mą, ku­ris nor­ma­liai ne­kel­tas, pri­me­nu, ir ne­di­dė­ja iš es­mės nuo 2006 me­tų. Re­a­lia kai­na jis ma­žė­ja. Mes ke­ti­na­me pa­kel­ti 1,29 %, o pa­ti Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja nu­ma­to, kad in­flia­ci­ja bus 2,6 %. Po­nas S. Skver­ne­lis man čia ką tik re­pli­ka­vo iš kam­po, kad jam ten vis­kas… jis ne­pri­si­me­na to su­va­žia­vi­mo, tai aš pri­me­nu po­nui. Ta­da aš tie­siog apie arit­me­ti­ką, ku­rios tur­būt po­nas S. Skver­ne­lis mo­kė­si, pri­min­siu. Jei­gu iš 2,6 at­imi 1,29, su­si­da­ro šioks toks skir­tu­mu­kas ir tas skir­tu­mu­kas yra re­a­lus ma­žė­ji­mas vals­ty­bės tar­nau­to­jų al­gų.

Ki­ta ver­tus, kaip eko­no­mis­tė aš pui­kiai su­pran­tu, kad tas in­flia­ci­jos skai­čius – 2,6 % kal­ba apie ben­drą in­flia­ci­ją, o yra var­to­ji­mo in­flia­ci­ja – krep­še­lio in­flia­ci­ja ir ji yra ne­pa­ly­gi­na­mai di­des­nė. Iš tie­sų vals­ty­bės tar­ny­bo­je, kur, dar kar­tą kar­to­ju, sė­di vals­ty­bės sme­ge­nys, mes iš tie­sų ke­le­tui po­nų, aukš­tai sė­din­čių, su­tei­kia­me ga­li­my­bę gau­ti nor­ma­lų ne­at­ly­gi­ni­mą per prie­dus, ta­čiau tie žmo­nės, ku­rie ir da­ro vi­są juo­dą dar­bą, yra pa­vers­ti ver­gais.

Kai A. Mal­dei­kie­nė kal­ba la­bai ra­miai, tai reiš­kia vie­ną la­bai pa­pras­tą da­ly­ką – ji­nai jau ne­be­ti­ki, kad ga­li­ma ką nors pa­keis­ti. Tie­siog mes ga­lų ga­le vals­ty­bės tar­ny­bo­je tu­ri­me to­kį in­te­lek­tu­a­li­nį ly­gį, ku­ris ne­ati­tin­ka ele­men­ta­raus pa­do­ru­mo nor­mų.

Ką mes da­ro­me to­liau? Mes to­liau va­ro­me iš ten žmo­nes. Kas ten lie­ka? Lie­ka tie, ku­rie yra be­vil­tiš­kai su­tri­kę, la­bai la­bai pat­rio­tai. Tai ir­gi ne­la­bai il­gai vei­kia dėl la­bai vie­nos pa­pras­tos prie­žas­ties, kad ši­tie pat­rio­tai tu­rė­tų… kad bū­tų vals­ty­bė, tu­rė­tų už­au­gin­ti vai­kus.

Lie­tu­va la­bai daž­nai mėgs­ta pri­si­min­ti ge­rus pa­vyz­džius apie Sin­ga­pū­rą ar dar ką nors. Aš ta­da to­kiais at­ve­jais vi­sa­da la­bai iro­niš­kai nu­si­šyp­sau, bet vi­sais tais at­ve­jais, apie ku­riuos kal­ba­ma, vals­ty­bės tar­ny­ba yra vie­nas šven­čiau­sių da­ly­kų ir at­ly­gi­ni­mai ten yra ne­pa­pras­tai di­de­li. Tie­sa, ir di­de­li rei­ka­la­vi­mai ten dir­ban­tiems žmo­nėms. Mes rei­ka­la­vi­mų kar­tais pri­ra­šo­me ab­sur­diš­kų. Aš kar­tais net­gi žiū­riu, kaip tai at­ro­do, ir la­bai aiš­kiai ma­tau – žmo­gus tu­ri mo­kė­ti ke­lias už­sie­nio kal­bas, ne­ži­nau, kaip ten mo­ko ar ne, bet lyg ir kal­bų, o nor­ma­liu lyg­iu jis tu­ri ana­li­zuo­ti an­gliš­kus teks­tus, jis tu­ri pa­teik­ti ap­žval­gas, jis tu­ri ži­no­ti, tar­kim, eu­ro­pi­nę tei­sę, mo­kė­ti ja ge­rai dis­po­nuo­ti, at­pa­žin­ti, ku­rie da­ly­kai Lie­tu­vai svar­būs, kaip svar­būs, ir mes ši­tam žmo­gui sa­ko­me – pa­si­imk sa­vo 700. Bū­ki­me są­ži­nin­gi, dau­gu­ma vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų yra Vil­niu­je. Tai reiš­kia, kad tie žmo­nės jau pa­pras­čiau­siai ne­be­iš­gy­ve­na. Tai yra net­gi dar bai­siau ne­gu ma­ži mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mai, nes ma­ži mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mai at­si­ran­da ir dėl to, kad Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jo­je val­di­nin­kų at­ly­gi­ni­mai ma­ži. Mes iš tie­sų da­ro­me vis­ką, kad pa­kirs­tu­me jau net ne ša­ką, ant ku­rios sė­di­me, mes tie­siog ker­ta­me me­dį, ku­ris va­di­na­si vals­ty­bė. Ir ne­rei­kia po­nui S. Skver­ne­liui, kaip jis čia la­bai aiš­ki­no, ko­kie nuo­sta­būs pa­sie­ki­mai. Aš tie­siog no­riu pa­sa­ky­ti: jūs ko­vo­ja­te su skur­du da­lin­da­mi cen­tus prie at­ly­gi­ni­mo, ku­riuos tuoj pat su­ės in­flia­ci­ja, ir ji­nai ėda. Jei­gu jūs tu­rė­tu­mė­te nor­ma­lius vals­ty­bės tar­nau­to­jus, jie jums tie­siog pri­min­tų vi­sus moks­li­nius ty­ri­mus, kad su skur­du ko­vo­ja­ma su­da­rant są­ly­gas vai­kui įgau­ti nor­ma­lų iš­si­la­vi­ni­mą.

Vals­ty­bės kon­tro­lė prieš po­rą sa­vai­čių pa­skel­bė vie­ną la­bai la­bai svar­bų ty­ri­mą apie iki­mo­kyk­li­nį ug­dy­mą. Ja­me pa­ra­šy­ta, kad so­cia­li­nės ri­zi­kos šei­mos iš tik­rų­jų fak­tiš­kai tu­ri ne­pa­ly­gi­na­mai men­kes­nį, tik 36 % jų tu­ri pri­ei­gą prie ug­dy­mo vai­kys­tė­je, o žmo­gaus sme­ge­nys for­muo­ja­si nuo dve­jų iki pen­ke­rių, še­še­rių me­tų. Kai tas sep­ty­ne­rių me­tų vai­kas at­ei­na į mo­kyk­lą neug­dy­tas, „trau­ki­nys jau prie Vie­vio“, kaip sa­ky­da­vo ma­no kla­sės auk­lė­to­jas. Aš ne­ži­nau, ką da­ry­ti su tau­ta, ku­ri sa­vo sme­ge­nis, ne­ži­nau, aš net­gi įta­riu, kad ne­pra­gė­rė, ji­nai tie­siog jas taip spar­dė ir taip jas nie­ki­no, kad da­bar, pa­ma­čiu­si sme­ge­nis, jų ne­be­su­ge­ba at­pa­žin­ti.

Mes su­nai­ki­no­me aukš­tą­jį moks­lą, su­kū­rę kaž­ko­kias kos­mi­nes ne­są­mo­nes ir pri­ver­tę sa­ve pa­ma­ty­ti čia… Tik to­dėl pri­ver­tė­te ma­ne pa­ma­ty­ti čia, kad ne­be­įma­no­ma bu­vo iš­gy­ven­ti uni­ver­si­te­te, nes tie­siog nė­ra kny­gų. Mū­sų moks­li­nin­kai va­žiuo­ja į už­sie­nį ir ci­tuo­ja vog­tus straips­nius, o ko­le­gos juo­kia­si. Su­spar­dė mo­ky­to­jus, da­bar bai­gia­me pas­ku­ti­nį stu­bu­rą vals­ty­bės. Bet su­pras­ki­me, ins­ti­tu­ci­jos yra tai, kas pa­da­ro vi­suo­me­nes. Man no­ri­si, nors kai mir­siu, pa­sa­ky­ti – aš įspė­jau. Kvai­lio­ki­te, jei­gu no­ri­te, to­liau, bet baig­sis la­bai la­bai blo­gai. (Plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Kvie­čiu G. Skais­tę.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ko­le­gos, ana­li­zuo­da­mi ši­tą dy­dį, mes jau tur­būt ap­ta­rė­me jo po­vei­kį re­gio­nams, po­vei­kį vie­ša­jam sek­to­riui. No­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad pas­ta­rai­siais me­tais at­ly­gi­ni­mų au­gi­mas bu­vo apie 8 %, tiek 2017 me­tais, tiek 2018 me­tais, tuo tar­pu mes ba­zi­nį dy­dį di­di­na­me apie 1–1,5 % ir gal­vo­ja­me, kad šis sek­to­rius yra vis dar kon­ku­ren­cin­gas, ly­gi­nant su pri­va­čiu.

Tie­siog no­rė­čiau jums pri­min­ti, kad ba­zi­nis dy­dis bu­vo su­ma­žin­tas 2009 me­tais, iš­ti­kus eko­no­mi­nei kri­zei. 2009 me­tais Kon­sti­tu­ci­nis Teis­mas pri­ėmė nu­ta­ri­mą, ku­riuo pa­sa­kė, kad kiek­vie­nais me­tais vals­ty­bė tu­ri per­žiū­rė­ti, ar vis dar kri­zė vals­ty­bė­je yra ir ar tu­ri ga­lio­ti su­ma­žin­tas ba­zi­nis dy­dis. Tai mes kiek­vie­nais me­tais per­žiū­ri­me, nu­sta­to­me, kad kri­zė vis dar vals­ty­bė­je yra ir ba­zi­nio dy­džio at­kur­ti ne­rei­kia.

No­riu dar pri­min­ti 2017 me­tų gruo­džio mė­ne­sį, tai yra prieš me­tus, mū­sų pa­čių pri­im­tą nu­ta­ri­mą, kuo­met mes taip pat tvir­ti­no­me ba­zi­nį dy­dį vi­sam vie­ša­jam sek­to­riui. Ir ka­dan­gi bu­vo tru­pu­tį ne­pa­to­gu tvir­tin­ti to­kį ma­žą ba­zi­nį dy­dį, tai yra di­di­nant 1 %, tai ta­da kaž­kaip nu­spren­dė­me dar pri­im­ti ir nu­ta­ri­mą, įsi­pa­rei­go­ji­mą iki 2020 me­tų at­kur­ti ba­zi­nį dy­dį į prieš­kri­zi­nį ly­gį. Žiū­rint to­kiais tem­pais, na, na­tū­ra­lu, kad per tre­jus me­tus no­rint at­kur­ti ba­zi­nį dy­dį rei­kė­tų lig to ei­ti nuo­sek­liai, di­di­nant treč­da­liu kas­met. Įver­tin­da­ma pra­ėju­sių me­tų di­di­ni­mą, šių me­tų di­di­ni­mą, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad ba­zi­nį dy­dį mes at­kur­si­me maž­daug 2025 me­tais, tai yra pra­ėjus 16 me­tų po kri­zės mes su­grį­ši­me į prieš­kri­zi­nį ly­gį. Tur­būt 2025 me­tais kri­zė Lie­tu­vo­je pa­ga­liau bus pa­si­bai­gu­si.

Ka­dan­gi ši­tas ba­zi­nis dy­dis reg­la­men­tuo­ja vie­šo­jo sek­to­riaus at­ly­gi­ni­mus, ma­to­me, kad di­dė­ji­mas yra vos 1,27 %, kai ne­ati­tin­ka net in­flia­ci­jos 2,5 %, tai ma­to­me ta­da ban­dy­mą apei­ti ir tam tik­rų in­te­re­sų gru­pių no­rus pa­si­di­din­ti ko­e­fi­cien­tus. Ka­dan­gi ba­zi­nis dy­dis ne­di­dė­ja, tai pa­si­di­din­ki­me bent jau tam tik­rus ko­e­fi­cien­tus, nu­sta­ty­kime mū­sų gru­pei ar mū­sų rin­kė­jų gru­pei pa­lan­kius ko­e­fi­cien­tus. Ten­ka pa­ste­bė­ti, kad da­bar pri­imant biu­dže­tą vi­si no­ri api­bėg­ti ba­zi­nį dy­dį ir kei­čiant šiuos ko­e­fi­cien­tus ma­to­me tam tik­rą lie­tų, api­bė­gant net Vy­riau­sy­bę, kai ne­be­rei­kia pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, ka­dan­gi ko­mi­te­tas ga­li vie­na­ša­liš­kai ap­si­spręs­ti, ar tuos ko­e­fi­cien­tus rei­kia di­din­ti, ar ne­rei­kia. Tie­siog ma­to­me, kad nė­ra jo­kio sis­te­mi­nio pla­na­vi­mo ir nė­ra iš­lai­ko­ma ben­dra sis­te­ma, nė­ra iš­lai­ko­ma hie­rar­chi­ja, kiek vie­no vals­ty­bės tar­nau­to­jo ar vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jo dar­bas yra ver­tas ki­to vie­šo­jo sek­to­riaus tar­nau­to­jo at­žvil­giu. Tuo­met bū­na taip, kad tam tik­ros struk­tū­ros gy­ve­na šiek tiek ge­riau, kai jiems yra pa­lan­ki Vy­riau­sy­bė, o tiems, ku­rie yra ty­lūs ir man­da­gūs ir man­da­giai lau­kia, ka­da ba­zi­nis dy­dis pa­kils mums vi­siems, at­ro­do, ge­ro­vė ne­at­ei­na ir kri­zė už­si­bū­na iki 2025 me­tų.

Ir dar keis­tes­nis, as­me­niš­kai man, yra ši­to įsta­ty­mo pri­ėmi­mo pro­ce­sas, kai vie­nas Vals­ty­bės val­dy­mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­tas vis dėl­to nu­spren­dė, kad gal bent in­flia­ci­jos ly­giu pa­di­din­ti. Pri­ta­rė A. Anu­šaus­ko pa­siū­ly­mui, kad ba­zi­nis dy­dis bū­tų 174 eu­rai. Tam pa­čiam pri­ta­rė ir So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas. Tuo­met vėl at­si­ran­da S. Ja­ke­liū­no pa­siū­ly­mas su­grįž­ti prie Vy­riau­sy­bės pa­siū­ly­mo, nu­sta­tant, kad vis dėl­to du ko­mi­te­tai svars­tė, kaž­kaip, ma­tyt, kvai­le­liai pa­si­ro­dė, gal pa­svars­ty­ki­te dar kar­te­lį. Pa­svars­tė dar kar­te­lį, So­cia­li­nių rei­ka­lų ir dar­bo ko­mi­te­tas ap­si­spren­dė, kad vis dėl­to bent in­flia­ci­niu ly­giu mes su­ge­ba­me pa­di­din­ti ba­zi­nį dy­dį. Tad aš ma­nau, kad šian­dien mes tu­rė­si­me ap­si­spręs­ti, nes tų pa­siū­ly­mų yra ir dau­giau, at­kur­ti iš kar­to į prieš­kri­zi­nį ly­gį, at­kur­ti tam tik­ru pro­por­ci­niu ly­giu, sie­kiant to Sei­mo nu­ta­ri­mo įgy­ven­di­ni­mo ir mū­sų pa­ža­dų, ku­riais mes, kiek­vie­nas pa­spau­dęs myg­tu­ką, įsi­pa­rei­go­jo­me, kad ba­zi­nis dy­dis bus at­kur­tas.

Aš ma­nau, kad tik­rai bal­sa­vi­mo me­tu, kai bal­suo­si­me dėl at­ski­rų pa­siū­ly­mų ir dėl ši­to kon­kre­taus įsta­ty­mo ga­lu­ti­nio va­rian­to, tik­rai pa­ma­ty­si­me, kas yra lin­kęs įgy­ven­din­ti sa­vo pa­ža­dus, o kas yra pa­ža­du­kai, no­rin­tys gra­žiai at­ro­dy­ti prieš sa­vo rin­kė­jus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. T. To­mi­li­nas – Vals­tie­čių frak­ci­jos var­du. Ger­bia­mie­ji, aš tie­siog žiū­riu į laik­ro­dį ir pri­me­nu, kad 13 val. 10 min. – ki­tas dar­bo­tvarkės klau­si­mas.

T. TOMILINAS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos, klau­si­mas tie­sio­giai su­si­jęs su biu­dže­to pro­jek­tu, ku­rį ką tik ap­ta­rė­me. De­ja, man pa­kal­bė­ti ne­bu­vo ga­li­my­bės, o ma­no pa­var­dė bu­vo mi­ni­ma nuo­la­tos, tai aš lei­siu sau su­sie­ti du klau­si­mus. Kal­bu frak­ci­jos var­du.

Tai­gi po­nas G. Land­sber­gis ma­ne ir mus kri­ti­ka­vo, kad ne­tu­riu auk­si­nės mo­ne­tos, bur­tų laz­de­lės, ne­ga­liu ko nors už­kas­ti ir pas­kui ras­ti daug pi­ni­gų, ne­ga­liu pa­dvi­gu­bin­ti at­ly­gi­ni­mų. Bet, ko­le­gos, bū­ki­me bied­ni, bet tei­sin­gi, jei­gu G. Land­sber­gis šian­dien bū­tų val­džio­je, jis da­ry­tų daug žiau­res­nius da­ly­kus. (Triukš­mas sa­lė­je) Jis ma­žin­tų mo­kes­čius, at­lei­di­nė­tų vals­ty­bės tar­nau­to­jus, bū­tų cen­tra­li­za­vęs vis­ką, ką tik įma­no­ma. Jis ne­bū­tų di­di­nęs ba­zi­nio dy­džio taip, kaip no­ri­me mes vi­si, dėl la­bai pa­pras­tų prie­žas­čių. Mes pri­va­lo­me lai­ky­tis fi­nan­si­nės draus­mės, mes pri­va­lo­me vyk­dy­ti re­for­mas.

Aš pa­grį­siu sa­vo tei­gi­nį, ge­rbia­mas Gab­rie­liau. Aš tuoj pa­grį­siu sa­vo tei­gi­nį, ga­li­te at­si­sės­ti. Dar il­gai teks lauk­ti. Aš pri­si­me­nu 2016 me­tus, kai mes lai­mė­jo­me rin­ki­mus, bu­vo de­ry­bos dėl val­dan­čio­sios ko­a­li­ci­jos, aš da­ly­va­vau to­se de­ry­bo­se ir ten bu­vo po­nas G. Land­sber­gis. Mes su­si­kir­to­me pir­mą po­kal­bio mi­nu­tę, kai vals­tie­čių at­sto­vai pa­sa­kė, mes ne­no­ri­me ma­žin­ti mo­kyk­lų skai­čiaus kai­muo­se, mes ne­no­ri­me už­da­ri­nė­ti kai­mo mo­kyk­lų. Ką G. Land­sber­gis pa­sa­kė? Kam tos kai­mo mo­kyk­los?! Bu­vo daug žmo­nių ta­me su­si­ti­ki­me, Gab­rie­liau, ne­ga­lė­si­te pa­me­luo­ti.

Aš da­bar čia at­si­ne­šiau Tė­vy­nės są­jun­gos pla­ną Lie­tu­vai. Prieš dve­jus me­tus mes tu­rė­jo­me to­kią rin­ki­mų pro­gra­mą, ku­rią re­kla­ma­vo de­ši­nio­ji pu­sė. Ir aš no­riu jums ją pa­ci­tuo­ti. Per dve­jus me­tus… (Bal­sai sa­lė­je) …ra­di­ka­li de­ši­nė, va­di­na­ma Lie­tu­vos Tė­vy­nės są­jun­ga, stai­ga ta­po „žmo­nių par­ti­ja“, bet dar prieš dve­jus me­tus ji ra­šė: vyk­dy­ti svei­ka­tos pa­slau­gų tin­klo kon­so­li­da­ci­ją ša­ly­je, ma­žin­ti per­tek­li­nių li­go­ni­nių skai­čių, tu­rint aiš­kiai už­si­brėž­tą tiks­lą – kiek įma­no­ma grei­čiau pa­siek­ti EBPO ir taip to­liau, ne­ci­tuo­siu to­liau, ro­dik­lius. Ko­le­gos, aš kal­bu apie biu­dže­tą ir apie vals­ty­bės tar­nau­to­jų al­gas. Vis­kas yra su­si­ję. Mes ne­re­gu­liuo­ja­me, ką jūs kal­ba­te, jūs ne­re­gu­liuo­ki­te, ką mes kal­ba­me, ge­rai? Čia yra de­mo­kra­tinė ša­lis. (Bal­sai sa­lė­je) Jūs nuo­la­tos ma­ne per­trau­ki­nė­ja­te da­bar, truk­do­te man kal­bė­ti. (Bal­sai sa­lė­je)

Tai­gi, ko­le­gos, taip, ga­li­ma klau­sy­tis kri­ti­kos, bet pri­si­min­ki­me, ko­kia yra Tė­vy­nės są­jun­gos plat­for­ma. Aš čia pri­mi­niau pla­ną Lie­tu­vai, de­ry­bas dėl val­dan­čio­sios dau­gu­mos. G. Lan­d­sber­gio kro­ko­di­lo aša­ros dėl cen­tro kai­rės ne­bu­vi­mo yra vi­so la­bo te­at­ras, no­ras pa­dė­ti sa­vo kan­di­da­tei pa­tik­ti pen­si­nin­kams, pa­tik­ti vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jams, pa­tik­ti po­li­kli­ni­kų, vai­kų dar­že­lių, vals­ty­bi­nių po­li­kli­ni­kų, vals­ty­bi­nių vai­kų dar­že­lių, vals­ty­bi­nių mo­kyk­lų lan­ky­to­jams ir klien­tams prieš Pre­zi­den­to rin­ki­mus. O to­liau, jei­gu val­dys ši­ta par­ti­ja, bus pri­va­ti­za­ci­ja, li­be­ra­li­za­ci­ja, cen­tra­li­za­ci­ja ir vis­kas, kas pa­ra­šy­ta jų pro­gra­mo­je. Ko­le­gos, šian­dien po­li­ti­nė kai­rė, apie ku­rią taip mėgs­ta kal­bė­ti nau­jai po­nas G. Land­sber­gis, ne­tu­ri ga­li­my­bės dras­tiš­kai pa­di­din­ti per­skirs­ty­mo, nes mes gy­ve­na­me Eu­ro­pos Są­jun­gos žiau­rios kon­ku­ren­ci­jos tarp vals­ty­bių są­ly­go­mis. Mes tuoj dis­ku­tuo­si­me apie Eu­ro­pos at­ei­tį ir ten ga­lė­si­te pa­kal­bė­ti, ką jūs siū­lo­te, kad ne­bū­tų tų žiur­kių lenk­ty­nių tarp vals­ty­bių, kas su­ma­žins dar­bo mo­kes­čius dau­giau, kal­bė­ki­te ten, kur iš tik­rų­jų yra vie­ta apie tai kal­bė­ti.

Šian­dien, de­ja, ką kai­rė ga­li dau­giau­siai, tai ne­leis­ti G. Land­sber­giui pri­va­ti­zuo­ti mo­kyk­lų, ne­leis­ti ban­kams pri­va­ti­zuo­ti pen­si­jų sis­te­mų, ir čia mes pa­da­rė­me la­bai daug ir tik­ro­ji kai­rė – po­nas A. Sy­sas – tai pa­brė­žė ir pa­sa­kė la­bai aiš­kiai, kad taip, tai yra tei­sin­gas spren­di­mas ne­griau­ti „Sod­ros“ sis­te­mos, ne­per­ves­ti į pri­va­čius pen­si­jų fon­dus „Sod­ros“ pi­ni­gų. Taip pat šian­dien kai­rė yra ne­leis­ti kon­ser­va­to­riams ir pri­jau­čian­tiems pri­va­ti­zuo­ti li­go­ni­nių. Taip, mes pa­di­din­ti per­skirs­ty­mo per dve­jus me­tus, tu­rė­ję tiek daug pro­ble­mų prieš tai, kai jūs vis­ką pri­va­ti­za­vo­te ir grio­vė­te, ne­ga­lė­jo­me. Aš tai pa­ly­gin­siu su re­mon­tu bu­te. Kai da­ro­te re­mon­tą, taip, yra daug dul­kių, jūs ga­li­te per­da­žy­ti sie­nas, tam tik­rą lai­ką bus dis­kom­for­tas, bet jūs ne­ga­li­te pa­di­din­ti bu­to, taip pat jūs ne­ga­li­te pa­di­din­ti per­skirs­ty­mo taip žen­kliai per ke­le­tą me­tų, bet kryp­tis tu­ri bū­ti to­kia.

Šian­dien mes tu­ri­me ne­leis­ti po­pu­lis­tams kal­bė­ti už kai­rę ar už cen­trą, ne, cen­tro kai­rė – tai yra ap­gin­ti nuo pri­va­ti­za­ci­jos, toks yra tiks­las ir tą mes nuo­sek­liai da­ro­me: A. Ve­ry­ga svei­ka­tos sis­te­mo­je, S. Ja­ke­liū­nas su po­nu L. Ku­ku­rai­čiu so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo sis­te­mo­je… (Bal­sai sa­lė­je) Mie­lie­ji, da­ry­ki­me tai, ką ga­li­me. Šian­dien dar vyks­ta vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­ma, šian­dien per­tvar­kos tu­ri vyk­ti kar­tu su ko­lek­ty­vais, tu­ri bū­ti tau­po­mos lė­šos, nes 20 me­tų jūs, de­ši­nė, ypač de­ši­nė, kal­bė­jo apie tai, kad, ma­to­te, val­di­nin­kų per daug, rei­kia juos at­leis­ti. Taip, jūs taip kal­bė­jo­te, taip už­prog­ra­ma­vo­te mū­sų vi­sos sis­te­mos ju­dė­ji­mą, vi­sos tarp­tau­ti­nės ins­ti­tu­ci­jos mums sa­ko: ma­žin­ki­te vie­šą­jį sek­to­rių, jis yra per di­de­lis. Tai šiuo at­ve­ju ne­rei­kia jū­sų kro­ko­di­lo aša­rų. Ačiū. (Bal­sai sa­lė­je, plo­ji­mai)

PIRMININKĖ. Mie­li ko­le­gos, iš­ties gal aplo­dis­mentų ne­rei­kia nei vie­nai, nei ki­tai pu­sei. O da­bar no­riu pa­si­tar­ti su ju­mis. Kal­bė­jo­te daug, kal­bė­jo­te apie vis­ką. Pa­siū­ly­mams svars­ty­ti lai­ko nė­ra. To­dėl ar ga­li­me su­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu, kad da­ro­me šio klau­si­mo svars­ty­mo per­trau­ką, o 13 val. 10 min. jau tu­ri bū­ti tri­bū­no­je prem­je­ras ir at­sa­ky­ti į nu­ma­ty­tus klau­si­mus. Ar yra ki­tų pa­siū­ly­mų? (Bal­sai sa­lė­je) Ben­dru su­ta­ri­mu? A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­jau pa­klaus­ti, ka­da mes tę­si­me ši­tą?

PIRMININKĖ. Taip, at­sa­ky­siu. Jei­gu mes su­ta­ria­me, kad da­ro­me šio klau­si­mo svars­ty­mo per­trau­ką, to­liau šio klau­si­mo svars­ty­mas po nu­ma­ty­tos dis­ku­si­jos 17 va­lan­dą, va­ka­ri­nia­me po­sė­dy­je. Gal ne­be­rep­li­kuo­ki­me, ko­le­gos? (Bal­sai sa­lė­je) P. Gra­žu­lis la­bai trum­pai.

P. GRAŽULIS (MSNG). Aš no­riu pa­siū­ly­ti dėl ve­di­mo tvar­kos la­bai ra­cio­na­lų siū­ly­mą: dis­ku­si­jas dėl Eu­ro­pos Są­jun­gos at­ei­ties nu­kel­ti pas­ku­ti­niu klau­si­mu, o tuos klau­si­mus, ku­rių ne­spė­si­me šian­dien iš­spręs­ti, nuo 15 va­lan­dos svars­ty­ti.

PIRMININKĖ. Ačiū, bet, de­ja, pa­kvies­ti Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­riai. Leis­ki­te su jū­sų siū­ly­mu ne­su­tik­ti, ma­nau, ne­su­tiks ir Sei­mas. Dė­ko­ju.

 

13.10 val.

Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko S. Skver­ne­lio at­sa­ky­mai į Sei­mo na­rių raš­tu pa­teik­tus klausimus (pa­gal Sei­mo sta­tu­to 208 str.)

 

Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko S. Skver­ne­lio at­sa­ky­mai į Sei­mo na­rių raš­tu pa­teik­tus klau­si­mus pa­gal Sei­mo sta­tu­to 208 straips­nį. Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, pri­me­nu, kad Vy­riau­sy­bės na­rio at­sa­ky­mams, prem­je­ro at­sa­ky­mams į klau­si­mus ski­ria­ma ne dau­giau kaip 20 mi­nu­čių. Pra­šau.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, pa­gal Sei­mo sta­tu­to 208 strai­ps­nį raš­tu yra pa­teik­ta 19 klau­si­mų dėl ypač svar­bios Sei­mo na­riams pro­ble­mos. Tie­sa, ne vi­si klau­si­mai su­nu­me­ruo­ti. Tai jų yra be­veik 50. Tie­siog aš, jums lei­dus, ne­skai­ty­siu klau­si­mų. No­ri­te, kad skai­ty­čiau vi­sus klau­si­mus? (Bal­sai sa­lė­je) Jū­sų va­lio­je vis­kas.

Pa­ban­dy­siu at­sa­ky­ti tik­rai iš es­mės į tuos klau­si­mus, ku­rie yra es­mi­niai, ir tik­rai ne­at­sa­kinė­siu į klau­si­mus, nes tie­siog ne­tu­riu ką at­sa­ky­ti, ar vie­nas, ar ki­tas oli­gar­chas, toks kaip A. Ro­ten­ber­gas, yra lai­ko­mas ar­ti­miau­siu Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­to V. Pu­ti­no ben­dra­žy­giu, ar jis yra sam­bo part­ne­ris, ar šaš­kių part­ne­ris, ar dar ką nors pa­da­rė. Tie­siog iš es­mės tik­rai su­pran­tu pro­ble­mą, ku­rią jūs ke­lia­te, ir pro­ble­ma yra rei­ka­lau­jan­ti at­sa­ky­mų. Daug at­sa­ky­mų jau yra duo­ta, daug yra at­sa­ky­ta vy­riau­sių­jų ins­ti­tu­ci­jų, ta­čiau yra to­kia Sei­mo va­lia, yra Sta­tu­to straips­nis, to­dėl pa­ban­dy­siu, kaip man pa­vyks, at­sa­ky­ti jums į už­duo­tus klau­si­mus.

Pir­miau­sia su­gru­puo­čiau į pir­mą, an­trą ir tre­čią klau­si­mus. Kaip mi­nė­jau, yra var­di­ja­ma Ru­si­jos oli­gar­cho A. Ro­ten­ber­go pa­var­dė ir vi­sos ki­tos veik­los. Iš es­mės klau­si­mas, ar man ži­no­ma ši pa­var­dė? Ga­liu at­sa­ky­ti, kad taip, A. Ro­ten­ber­go pa­var­dė ži­no­ma, ir ne tik iš ži­niask­lai­dos, bet ir man tei­kia­mos in­for­ma­ci­jos, ku­ri yra tei­kia­ma, bet ji­nai tei­kia­ma nau­do­jant vie­ną ar ki­tą slap­tu­mo žy­mą, to­dėl de­ta­liau šiuo klau­si­mu aš jums nie­ko ne­at­sa­ky­siu.

Taip pat no­riu pri­min­ti, kad mū­sų ša­ly­je vei­kia at­sa­kin­gos vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios apie Ru­si­jos oli­gar­chus ir jiems tai­ko­mas tarp­tau­ti­nes sank­ci­jas val­do kur kas dau­giau, kaip jau mi­nė­jau, iš­sa­mes­nės ir pa­ti­ki­mes­nės in­for­ma­ci­jos, ne­gu pa­tei­kia gal­būt ži­niask­lai­da. Bū­tent šios ins­ti­tu­ci­jos ga­li ir tu­ri šia in­for­ma­ci­ja va­do­vau­tis, at­lik­da­mos sa­vo tie­sio­gi­nes funk­ci­jas, ir ne­dels­da­mos im­tis vi­sų veiks­mų, ga­vu­sios pra­ne­ši­mų apie pa­da­ry­tus ar ga­li­mai pa­da­ry­tus vie­no­kius ar ki­to­kius tiek na­cio­na­li­nės, tiek tarp­tau­ti­nės tei­sės pa­žei­di­mus.

Klau­si­mas su­for­mu­luo­tas, ar ži­no­ma, ko­kios sank­ci­jos ma­no pa­mi­nė­to oli­gar­cho at­žvil­giu tai­ko­mos Eu­ro­pos Są­jun­go­je? Jei­gu ži­no­ma, tai ko­kiais tiks­lais ir ko­dėl? At­sa­ky­da­mas į ket­vir­tą klau­si­mą, ger­bia­mi ko­le­gos, taip pat no­riu pa­mi­nė­ti, kad Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko at­sa­ko­my­bės lau­kas tik­rai yra la­bai pla­tus, ką jūs ir mi­ni­te, ap­ima fak­tiš­kai vi­sas vals­ty­bės vie­šo­jo gy­ve­ni­mo sri­tis. Vis dėl­to už tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų po­li­ti­ką yra at­sa­kin­ga Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja. Už jų lai­ky­mą­si at­sa­kin­gos to­kios vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos kaip Mui­ti­nė ar Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas.

Dar dau­giau no­riu pa­mi­nė­ti, kad už šių sank­ci­jų pa­žei­di­mą nu­ma­ty­ta ir bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. To­dėl, jei­gu jūs ma­no­te ar tu­ri­te pa­grin­do įtar­ti, kad bu­vo pa­žeis­tos vie­nos ar ki­tos sank­ci­jos, siū­ly­čiau kreip­tis bū­tent į tą ins­ti­tu­ci­ją – į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ge­ne­ra­li­nę pro­ku­ra­tū­rą, ku­ri įver­tin­tų ir nu­spręs­tų, ar pra­dė­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, ar ne, ir pri­im­tų pro­ce­si­nį spren­di­mą. Šių ins­ti­tu­ci­jų va­do­vai, kaip aš pa­mi­nė­jau, ir Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos, ir Mui­ti­nės, Vals­ty­bės sau­gu­mo, Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ros, pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją tu­ri įver­tin­ti si­tu­a­ci­ją ir, kaip mi­nė­jau, im­tis ati­tin­ka­mų tei­si­nių veiks­mų, jei­gu ky­la įta­ri­mas, jog bu­vo pa­žeis­ti tarp­tau­ti­niai su­si­ta­ri­mai ar tei­sės ak­tai.

Ma­no ži­nio­mis, Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų dar­bo gru­pės ver­ti­no šią si­tu­a­ci­ją, mi­nist­ras ir už šią sri­tį at­sa­kin­gas vals­ty­bės tar­nau­to­jas yra pa­si­ruo­šę Sei­mo na­riams pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją, jei­gu tik par­la­men­ta­rų klau­si­mai bū­tų pa­teik­ti tin­ka­mam ad­re­sa­tui. Kiek man ži­no­ma, tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų pa­žei­di­mo fak­to nė­ra nu­sta­ty­ta, su ži­niask­lai­do­je mi­ni­ma įmo­ne pre­kiau­ja ne vie­na stam­bi Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos Są­jun­gos įmo­nė, bet, kaip mi­nė­jau, ge­riau­sia, kad bū­tų at­sa­ky­ta tai, ką nu­ma­to mū­sų tei­sės ak­tai pa­gal tų ins­ti­tu­ci­jų kom­pe­ten­ci­ją.

Taip pat yra pri­min­ti­na, kad nu­ma­ty­tos ir tai­ko­mos skir­tin­gos sank­ci­jos: vie­nos tai­ko­mos fi­zi­niams as­me­nims, ki­tos sank­ci­jos – ju­ri­di­niams pa­gal ati­tin­ka­mas sri­tis. Sank­ci­jos fi­zi­niams as­me­nims daž­niau­siai su­si­ju­sios su jų ju­dė­ji­mo ir dis­po­na­vi­mo tur­tu ap­ri­bo­ji­mais. Bet ko­kiu at­ve­ju ma­nau, kad ver­slo są­ly­gos vi­soms ver­slo įmo­nėms Lie­tu­vo­je tu­ri bū­ti vie­no­dos. Nė vie­na iš įmo­nių ne­ga­li bū­ti iš­ski­ria­ma ir dis­kri­mi­nuo­ja­ma vien dėl to, kad vie­nos ar ki­tos įmo­nės ak­ci­nin­kas yra vie­nas ar ki­tas Sei­mo na­rys.

To­liau klau­si­mas, su­si­jęs su sank­ci­jo­mis da­bar jau bro­liams Ro­ten­ber­gams, jų ver­slui JAV, ir pa­pil­do­mi klau­si­mai.

At­sa­kau į penk­tą klau­si­mą. Taip, esu in­for­muo­tas Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos at­sto­vų, kad Eu­ro­pos Są­jun­ga A. Ro­ten­ber­go at­žvil­giu tai­ko ri­bo­ja­mą­sias prie­mo­nes, nu­sta­ty­tas 2014 m. ko­vo 17 d. Ta­ry­bos reg­la­men­tu Nr. 269. 2014 me­tų, kaip mi­nė­jau. Tiek Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tai, tiek at­sa­kin­gų tar­ny­bų at­sto­vai ga­lė­tų tiks­liau ko­men­tuo­ti sank­ci­jų ap­im­tį ir kaip yra ver­ti­na­mi jiems ga­li­mai pa­da­ry­ti pa­žei­di­mai. Esu pri­vers­tas dar kar­tą pa­kar­to­ti: kon­kre­čių įmo­nių ga­li­mus tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų pa­žei­di­mus nu­sta­to ne Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas ar Sei­mo opo­zi­ci­jos at­sto­vai, tai da­ro at­sa­kin­gos ži­ny­bos, kaip jau mi­nė­jau, pa­vyz­džiui, Lie­tu­vos Res­pub­li­kos mui­ti­nė pa­tei­kė in­for­ma­ci­ją, kad yra su­kur­ta ri­zi­kos ver­ti­ni­mo me­to­di­ka, ku­rio­je at­si­spindi ir Eu­ro­pos Są­jun­gos Ta­ry­bos spren­di­mai dėl sank­ci­jų. Per 2017 me­tus, su­vei­kus to­kiam ri­zi­kos ver­ti­ni­mui ir nu­sta­čius pa­žei­di­mus, iš Lie­tu­vos ne­leis­ta eks­por­tuo­ti pre­kių už 1,2 mln. eu­rų.

Šeš­tas ir sep­tin­tas klau­si­mai vėl­gi su­si­ję su mū­sų Sei­mo na­riu R. Kar­baus­kiu ir dar dviem va­di­na­mų­jų oli­gar­chų pa­var­dė­mis – D. Ma­ze­pi­no ir D. Fir­ta­šo.

At­sa­ky­da­mas į šeš­tą ir sep­tin­tą klau­si­mus, dar kar­tą no­riu pa­brėž­ti ir pa­žy­mė­ti, kad ne­svar­bu, ko­kio tai bū­tų Sei­mo na­rio ver­slas, ar vie­nos pa­var­dės, ar ki­tos pa­var­dės, ar kie­no nors ki­to, jei­gu įmo­nės veik­la ga­li­mai pa­žei­džia įsta­ty­mus ar ki­tų tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mus, pri­va­lo įsi­jung­ti ir veik­ti at­sa­kin­gos, kom­pe­ten­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos, ku­rios pri­ima tei­si­nius, o ne po­li­ti­nius spren­di­mus.

Aš­tun­tas klau­si­mas vėl­gi su­si­jęs su jau mi­nė­tu Sei­mo na­riu R. Kar­baus­kiu, ma­no mi­nė­tais oli­gar­chais. Klau­sia­ma, ar pats po­nas R. Kar­baus­kis yra iš­sa­miau in­for­muo­tas apie oli­gar­chus, jų veik­lą ir vi­sa ki­ta, ar aš tu­rė­čiau tą pa­da­ry­ti.

At­sa­ky­da­mas į aš­tun­tą klau­si­mą, ga­liu pa­sa­ky­ti, kad Sei­mo na­rys R. Kar­baus­kis ne kar­tą pa­tei­kė sa­vo ko­men­ta­rus ir at­sa­kė į ke­lia­mus klau­si­mus. Vi­sa in­for­ma­ci­ja yra pa­teik­ta vie­šai. Kiek aš ži­nau, ver­slo įmo­nių, ku­rių ak­ci­nin­kas yra R. Kar­baus­kis, va­do­vai me­tų pra­džio­je su­ren­gė spau­dos kon­fe­ren­ci­ją, ku­rios me­tu at­sa­kė į žur­na­lis­tų pa­teik­tus klau­si­mus. Tai­gi vie­šai ži­no­mą in­for­ma­ci­ją ga­li ver­tin­ti ir vi­suo­me­nė, ir opo­zi­ci­ja, ir už tai at­sa­kin­gos ins­ti­tu­ci­jos.

Taip, yra klau­si­mas, su­si­jęs su va­di­na­muo­ju Mag­nit­skio įsta­ty­mu bei pa­tai­so­mis, ku­rios leis­tų į są­ra­šą įtrauk­tiems as­me­nims tai­ky­ti na­cio­na­li­nes sank­ci­jas ir taip to­liau. Vy­riau­sy­bės dar­bas yra in­ten­sy­vus, ver­ti­na­me ir Sei­mui tei­kia­me daug tei­sės ak­tų pro­jek­tų, kar­tais kri­ti­kuo­ja­ma, kad esa­ma jų per daug ir per grei­tai, bet vi­suo­met įver­ti­na­ma vi­sų tei­sės ak­tų pro­jek­tų ati­tik­tis Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sei, taip pat jų po­vei­kis vals­ty­bei.

Taip pat dar yra gau­tas ir pa­pil­do­mas klau­si­mas dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos eko­no­mi­nių ir ki­tų tarp­tau­ti­nių sank­ci­jų įsta­ty­mo pa­ke­to pa­kei­ti­mo, ar bus pa­teik­ta iš­va­da. Taip, at­sa­kau, kad Vy­riau­sy­bės iš­va­da bus pa­teik­ta lai­ku, iš kar­to, kai bus iš­nag­ri­nė­ta, ar toks siū­ly­mas ati­tin­ka na­cio­na­li­nę ir Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sę bei Lie­tu­vos Res­pub­li­kos tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus.

To­liau vėl­gi yra de­šim­tas, vie­nuo­lik­tas, dvy­lik­tas, try­lik­tas, ke­tu­rio­lik­tas, pen­kio­lik­tas klau­si­mai, su­si­ję su anks­čiau pa­mi­nė­to­mis veik­lo­mis, įvai­rio­mis įmo­nė­mis, ša­ly­je vei­kian­čio­mis ir pri­klau­san­čio­mis va­di­na­mie­siems ru­sų oli­gar­chams. Tai taip pat no­riu dar kar­tą pa­sa­ky­ti, kad esa­me at­sa­kin­gi už vis­ką ir už vi­są vie­šą­ją po­li­ti­ką, gi­li­na­mės į įvai­rias sri­tis ir pro­ble­mas, ne­svar­bu, ar tai yra po­li­ti­kų ver­slas, ar bet ko­kio ki­to as­mens ir jų gru­pės ver­slas. Jei­gu pa­žei­džia­mi įsta­ty­mai, pri­va­lo pra­dė­ti veik­ti at­sa­kin­gos, kom­pe­ten­tin­gos ins­ti­tu­ci­jos. Tik­rai ne­ma­nau, kad kaip Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas tu­riu apei­ti kiek­vie­ną iš čia sė­din­čių Sei­mo na­rių ir su juo kal­bė­tis apie jų ver­slus. Jei­gu taip rei­kė­tų da­ry­ti, tai, ma­tyt, bū­tų ga­li­ma pra­dė­ti ne nuo vie­nos par­ti­jos pir­mi­nin­ko, ku­rio šei­mos ver­slas ar ga­li­mas in­te­re­sų kon­flik­tas bal­suo­jant Sei­me yra nu­skam­bė­jęs, nu­si­ša­li­ni­mo nuo tų klau­si­mų, ku­rie ga­li tie­sio­giai kel­ti kon­flik­tą ir pa­na­šiai.

17 ir 18 klau­si­mai. Ir vėl klau­sia­ma, ar yra ži­no­ma apie Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to ir Ant­ro­jo ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­to grės­mių ana­li­zę, įvar­di­ji­mus. Nau­do­da­ma­sis jū­sų pa­teik­tais klau­si­mais, dar kar­tą krei­piau­si į Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tą ir į Ant­rą­jį ope­ra­ty­vi­nių tar­ny­bų de­par­ta­men­tą prie Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos, klaus­da­mas, ar Sei­mo na­rys R. Kar­baus­kis ke­lia grės­mę Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui? Yra pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja, ku­ri yra ir su gri­fu, ir vie­ša, ne­pa­ci­tuo­siu da­bar jums tiks­liai, ta­čiau duo­me­nų, kad R. Kar­baus­kis šiuo me­tu ke­lia grės­mę ar kel­tų grės­mę Lie­tu­vos na­cio­na­li­niam sau­gu­mui, nė­ra pa­teik­ta. Taip yra šiuo me­tu. Kas bus po mė­ne­sio ar po me­tų, mes nie­kas ne­ži­no­me, yra tei­kia­ma ta žval­gy­bi­nė in­for­ma­ci­ja, ku­ria dis­po­nuo­ja­ma bū­tent ati­tin­ka­mu mo­men­tu.

Taip, kal­bant apie ver­slus, aš taip pat no­rė­čiau pa­sa­ky­ti ir apie ga­li­mas ri­zi­kas, tai tu­rė­tų ži­no­ti. Čia mū­sų ins­ti­tu­ci­jos pa­kan­ka­mai, ma­nau, dar­buo­ja­si ir ver­tin­da­mos ati­tin­ka­mas grės­mes, ir jas vie­šin­da­mos vi­suo­me­nei. Vi­si ver­slai, Lie­tu­vos ver­slai, ne­svar­bu nuo­sa­vy­bės for­ma, kad ir ko­kiai jie pri­klau­sy­tų, dirb­da­mi ne­drau­giš­ko­je vals­ty­bė­je Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jo­je su­si­du­ria su ga­li­ma ri­zi­ka. Ri­zi­ka yra įvai­ri, tai yra pir­miau­sia eko­no­mi­nė ir fi­nan­si­nė, ir ri­zi­ka, kai bū­tų ga­li­ma ar­ba ga­li­ma ban­dy­ti da­ry­ti įta­ką tiek eko­no­mi­kai, tiek ša­lies vie­ša­jam gy­ve­ni­mui. To­dėl tu­rė­tų ver­tin­ti pa­čios, pri­im­da­mos to­kius spren­di­mus. Aš ne­kal­bu apie tai, kad yra nu­brėž­tos aiš­kios ri­bos dėl pa­mi­nė­tų sank­ci­jų, ku­rios tai­ko­mos, bet tu­rė­tų ver­tin­ti, ar tik­rai tas ver­slo part­ne­ris yra pa­ti­ki­mas vi­so­mis pras­mė­mis. Bet tai tu­ri pa­da­ry­ti pa­tys sa­vi­nin­kai, o val­s­ty­bė tu­ri re­ko­men­duo­ti, ma­nau, tą pa­kan­ka­mai ge­rai da­ro, apie ga­li­mas ri­zi­kas ir pa­vo­jus, su ku­riais su­si­du­ria per in­ves­ti­ci­jas ar­ba pre­ky­bi­nius san­ty­kius ir ry­šius su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja.

Taip pat ga­liu tik pa­tvir­tin­ti prie tų pa­čių dvie­jų klau­si­mų ir at­sa­ky­ti, kad aš tik­rai pa­si­ti­kiu vi­so­mis mū­sų ins­ti­tu­ci­jo­mis, tarp jų ir mū­sų žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jo­mis, ku­rios yra at­sa­kin­gos už na­cio­na­li­nį sau­gu­mą, ir jų ver­ti­ni­mais, vi­suo­met jais va­do­vau­juo­si. Tai yra fak­tais man pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja, kaip mi­nė­jau, vi­sa for­ma, tiek vie­šai pri­ei­na­ma for­ma, tiek ir vie­ša, tiek ir tu­rin­ti ati­tin­ka­mą slap­tu­mo žy­mę, apie tą in­for­ma­ci­ją, sa­vai­me su­pran­ta­ma, nė­ra ga­li­ma kal­bė­ti vie­šai. Ta­čiau taip pat ne­abe­jo­ju, kad tą pa­čią in­for­ma­ci­ją gau­na ir ki­ti ša­lies pa­rei­gū­nai, yra tin­ka­mai in­for­muo­ja­mi, jei­gu yra įžvel­gia­ma grės­mių.

Kal­bant apie tą in­for­ma­ci­ją, ku­ri tu­ri slap­tu­mo vie­ną ar ki­tą žy­mę, tai yra vie­šai ži­no­ma, kad Sei­mo na­rys R. Kar­baus­kis tu­ri lei­di­mą dirb­ti su slap­ta in­for­ma­ci­ja. Dau­gu­ma Sei­mo na­rių, tie­sa, ne vi­si, bet dau­gu­ma Sei­mo na­rių, ku­rie to­kį lei­di­mą tu­ri, pri­si­me­na, ko­kia tai yra pro­ce­dū­ra, ko­kios an­ke­tos yra pil­do­mos, ko­kia in­for­ma­ci­ja tik­ri­na­ma, kiek tik­ri­na­ma ir kaip tik­ri­na­ma. Lei­di­mas su­tei­kia­mas tik po nuo­dug­naus spe­cia­lių­jų tar­ny­bų pa­tik­ri­ni­mo.

Taip pat no­riu pri­min­ti, kad Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­tui at­li­kus par­la­men­ti­nį ty­ri­mą, ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas V. Ba­kas pa­tvir­ti­no, kad ty­ri­mo me­tu ne­bu­vo gau­ta jo­kios in­for­ma­ci­jos apie ver­slo įmo­nes, ku­rių ak­ci­nin­kas yra Sei­mo na­rys R. Kar­baus­kis. Dar dau­giau, mes pri­si­me­na­me is­to­ri­ją iš kar­to po Sei­mo rin­ki­mų, kai iš­lin­do va­di­na­mo­ji Uk­rai­nos pa­žy­ma apie ga­li­mą ben­dra­dar­bia­vi­mą su prie­šiš­kų mums vals­ty­bių žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jo­mis. Tie­siog pa­aiš­kė­jo, ir tai pa­tvir­ti­no tiek mū­sų Lie­tu­vos Res­pub­li­kos žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jos, tiek ir Uk­rai­nos, kad tai bu­vo me­la­gin­ga ži­nia, ir tie­siog ver­ti­na­ma kaip šmeiž­to ata­ka prieš Sei­mo na­rį.

Taip pat pri­me­nu, re­a­guo­da­mas į 17 ir 18 klau­si­muo­se pa­mi­nė­tus „sme­ge­nų cen­trus“, kad Lie­tu­vo­je vei­kia vy­riau­sy­bi­nė ko­mi­si­ja, ku­ri rem­da­ma­si žval­gy­bos ins­ti­tu­ci­jų pa­teik­ta in­for­ma­ci­ja ver­ti­na Lie­tu­vo­je vei­kian­čių įmo­nių ver­slo įta­ką na­cio­na­li­niam sau­gu­mui ir pri­ima spren­di­mus dėl jų in­ves­ti­ci­jų ati­ti­ki­mo na­cio­na­li­nio sau­gu­mo in­te­re­sams. Spren­di­mų yra įvai­riau­sių. Mes tu­ri­me ne vie­ną teis­mi­nį gin­čą, kai ko­mi­si­jos pri­pa­žin­ta, kad vie­nas ar ki­tas po­ten­cia­lus in­ves­tuo­to­jas ne­ati­tin­ka mū­sų ša­lies na­cio­na­li­nių in­te­re­sų, ir to­kioms in­ves­ti­ci­joms ar­ba ver­slo plėt­rai ne­bu­vo su­teik­ti lei­di­mai.

Ir, ma­tyt, pas­ku­ti­nis klau­si­mas, ku­ris yra es­mi­nis, ku­ris ga­lė­jo bū­ti vie­nin­te­lis ir pir­mas: „Ar Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas yra pa­si­ruo­šęs ir to­liau ei­ti sa­vo pa­rei­gas net ir ta­da, jei­gu R. Kar­baus­kis ir to­liau tęs ver­slo san­ty­kius su Krem­liui ar­ti­mais oli­gar­chais (…)?“ Ir taip to­liau. Kaip mi­nė­jau, pui­kiai su­pran­tu, kad čia, ma­tyt, yra pa­grin­di­nis klau­si­mas, jį ten­ka gir­dė­ti jau ne vie­ną kar­tą. Tai tie­siog no­riu pa­sa­ky­ti, kad taip, Mi­nist­ras Pir­mi­nin­kas pa­si­ruo­šęs to­liau ei­ti sa­vo pa­rei­gas ir dirb­ti tą dar­bą, ku­riam man­da­tą su­tei­kė Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, ger­bia­mas prem­je­re. Li­ko dar šešios mi­nu­tės. Ga­li­my­bė už­duo­ti klau­si­mus. Pir­mu­mo tei­sę už­duo­ti klau­si­mus tu­ri tie Sei­mo na­riai, ku­rie pa­si­ra­šė rei­ka­la­vi­mą. Žo­dį su­tei­kiu J. Raz­mai. Ruo­šia­si G. Skais­tė.

J. RAZMA (TS-LKDF). Tams­ta Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, jūs čia to­kiu abe­jin­gu ar net iro­niš­ku bal­su per­skai­tė­te tuos ke­lia­mus klau­si­mus. At­ro­do, kaip jūs iš kar­to ir sa­kė­te žur­na­lis­tams, kad jū­sų ne­do­mi­na ir ne­jau­di­na tie ke­lia­mi klau­si­mai apie mū­sų po­li­ti­ko R. Kar­baus­kio ver­slo ry­šius su Ru­si­jos oli­gar­chais. O ko­kia vis dėl­to iš mo­ra­li­nės pu­sės jū­sų po­zi­ci­ja? Ar jūs ne­su­pran­ta­te, kad jei­gu Lie­tu­vos ver­slas, juo la­biau pri­klau­san­tis Lie­tu­vos po­li­ti­kui, re­a­li­zuo­ja čia ru­sų oli­gar­cho, re­mian­čio V. Pu­ti­no re­ži­mą, pre­kes ir duo­da už­dirb­ti jam pa­pil­do­mus mi­li­jo­nus, ku­rie po to duo­da­mi Ru­si­jos oku­pa­ci­nėms struk­tū­roms Uk­rai­no­je, kad pa­nau­do­jant tuos pi­ni­gus šau­do­mi Uk­rai­nos lais­vės gy­nė­jai, ar čia vis­kas ge­rai iš mo­ra­li­nės pu­sės? Jūs nie­ko ne­pa­sa­kė­te, kad ne­re­ko­men­duo­ja­te to­kių ver­slo ry­šių pa­lai­ky­ti, nors pui­kiai su­pran­ta­te, kad ofi­cia­lių sank­ci­jų, drau­džian­čių čia įvež­ti Ru­si­jos trą­šas, be abe­jo, nė­ra.

PIRMININKĖ. Lai­kas.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga. Tie­siog ne­ži­nau, kaip jums ir be­įtik­ti. Kal­bi gar­siau – ne­ge­rai, re­a­guo­ji – ne­ge­rai, kal­bi ra­miai – ne­ge­rai, šyp­sai­si – blo­gai, ne­si­šyp­sai – blo­gai. Tur­būt aš jau nie­kaip, nors sten­giuo­si jums pa­tik­ti, ne­įtin­ku. Iš es­mės, aš ma­nau, kad čia es­mi­nis da­ly­kas, ka­dan­gi jūs to­kį klau­si­mą ir­gi už­da­vė­te.

Da­bar dėl jū­sų įvai­riau­sių in­ter­pre­ta­ci­jų, ban­dant su­sie­ti du ne­su­sie­ja­mus da­ly­kus, kal­bant apie Lie­tu­vos ver­slo, ku­ria­me da­ly­vau­ja ne vie­na Lie­tu­vos įmo­nė, san­ty­kius su Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja. No­riu tik pri­min­ti, kad kal­bant apie eks­por­to struk­tū­rą jau ke­le­tas ket­vir­čių iš eilės, net me­tų iš ei­lės, yra pir­mo­je vie­to­je ši­ta ša­lis, kad ir kaip bū­tų keis­ta. To­dėl aš ir pa­mi­nė­jau, ko­kios ri­zi­kos ky­la, ir į tą klau­si­mą at­sa­kiau, kad ben­dra­dar­biau­da­mas su šia vals­ty­be ver­slas pats tu­ri ver­tin­ti ga­li­mas grės­mes, taip pat ir grės­mes, su­si­ju­sias su vie­šuo­ju ar na­cio­na­li­niu sau­gu­mu. Jei­gu yra bet ko­kie duo­me­nys ar ap­lin­ky­bės, ku­rios lei­džia ma­ny­ti, kad gal­būt yra pa­žei­džia­ma vie­na ar ki­ta tei­sės nor­ma, su­si­ju­si su sank­ci­jų tai­ky­mu ar įmo­nėms, ar ati­tin­ka­miems as­me­nims Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jo­je, į tai tu­ri re­a­guo­ti mū­sų ins­ti­tu­ci­jos. Re­ak­ci­ja yra įvai­ri ir nu­kreip­ta į na­cio­na­li­nį ver­slą ar ver­slo įmo­nę su, kaip mi­nė­jau, ga­na griež­ta at­sa­ko­my­be, taip pat ir bau­džia­mą­ja.

Kal­bant apie ban­dy­mą su­ves­ti is­to­ri­ją, kas pre­kiau­ja trą­šo­mis su Uk­rai­na, tai tik­rai rei­kė­tų mo­ra­liai lai­ky­tis. Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sy­bė tei­kia vi­so­ke­rio­pą pa­ra­mą ka­riau­jan­čiai Uk­rai­nai, tai yra vi­sa­pu­siš­ka pa­ra­ma, kal­bant ir apie gin­kluo­tę, in­fra­struk­tū­rą, hu­ma­ni­ta­ri­nę pa­gal­bą, ir ne­rei­kė­tų šiuo at­ve­ju kal­bė­ti apie tai, kad mes ne­ma­to­me ir ne­pa­lai­ko­me ko­vo­jan­čios Uk­rai­nos. Tai tik­rai nė­ra mo­ra­lu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia G. Skais­tė.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man iš prin­ci­po la­bai keis­tai at­ro­dė nuo pat pra­džių, kai bu­vo pa­ra­šy­ti klau­si­mai, jū­sų tas spy­rio­ji­ma­sis at­ei­ti į Sei­mą ir at­sa­ky­ti į klau­si­mus, lai­kant juos kaž­ko­kiais ne­svar­biais ar ne jums skir­tais. Man at­ro­do, kad jei­gu ma­to­mos ko­kios nors sis­te­mi­nės pro­ble­mos, kaip sank­ci­jos yra apei­na­mos ir ska­ti­na­mi ver­slai, ku­rie vė­liau ka­riau­ja ka­rus Uk­rai­no­je, mū­sų mo­ra­li­nė pa­rei­ga už­kirs­ti tam ke­lią, su­ras­ti sau­gik­lius. Man at­ro­do, čia dis­ku­si­ja Sei­me bū­tų la­bai sa­va­lai­kė ir rei­ka­lin­ga.

Ma­no pir­mi­nis klau­si­mas bu­vo apie tai, ar jūs pla­nuo­ja­te kaip nors iš­plės­ti na­cio­na­li­nes ar tarp­tau­ti­nes sank­ci­jas tam, kad bū­tų už­kirs­tas ke­lias to­kiam ben­dra­dar­bia­vi­mui kaip R. Kar­baus­kio ver­slas su A. Ro­ten­ber­gu?

Ki­tas klau­si­mas jau iš­ki­lo klau­sant jū­sų kal­bos. Jūs pa­mi­nė­jo­te, kad A. Ro­ten­ber­go pa­var­dę jūs ži­no­te iš slap­tų do­ku­men­tų, ku­riuos jums pa­tei­kė Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas, ar ne­ma­no­te, kad iš prin­ci­po tai iš da­lies yra vals­ty­bės pa­slap­ties iš­da­vi­mas, nes jūs pa­sa­kė­te, kad Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­tas…

PIRMININKĖ. Lai­kas, lai­kas.

G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …jau do­mi­si tuo at­ve­ju. (Bal­sai sa­lė­je)

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tik­rai pra­dė­siu nuo pas­ku­ti­nio klau­si­mo – ne­ma­nau. Ka­dan­gi to­kia in­for­ma­ci­ja yra tei­kia­ma ir in­for­ma­ci­jos pa­va­di­ni­mas yra nu­ro­do­mas, ne­ma­tau čia jo­kio pa­slap­ties at­sklei­di­mo. Tuo la­biau kad jū­sų klau­si­muo­se yra vi­sa tai ir pa­mi­nė­ta.

Ki­tas svar­bus da­ly­kas, ką jūs pa­mi­nė­jo­te, gal­būt rei­kė­tų iš kar­to ir įvar­din­ti, ir ne­ban­dy­ti šio klau­si­mo da­ry­ti vi­suo­me­nei la­bai svar­baus. Tie­siog pa­gal jū­sų klau­si­mus ir pa­tiks­li­nan­tį klau­si­mą jūs ini­ci­juo­ki­te įsta­ty­mo pro­jek­tą, kur bū­tų nu­ma­ty­ta, kad R. Kar­baus­kiui anks­čiau ar­ba da­bar drau­džia­ma tu­rė­ti ver­slus ir juos jis kaip nors tu­rė­tų ar re­a­li­zuo­ti, par­duo­ti, ar ati­duo­ti. Tie­siog pa­ren­ki­me R. Kar­baus­kiui įsta­ty­mą ir po to gal ko­kiam nors ki­tam na­riui, ku­ris tu­ri ko­kį nors švie­ti­mo ver­slą ar pa­na­šų ver­slą, ar že­mės ūkio ver­slą, ar dar ko­kį, įvar­din­ki­me pa­var­dę, jei­gu toks tiks­las yra. Aš ne­ma­nau, kad toks tiks­las yra.

Dėl na­cio­na­li­nių san­ty­kių, ką jūs pa­mi­nė­jo­te, Vy­riau­sy­bė sa­vo iš­va­dą pa­teiks dėl pa­teik­tų įsta­ty­mų pro­jek­tų, bet tu­ri­me su­vok­ti, kad mes ne­sa­me vien na­cio­na­li­nė vals­ty­bė, ku­ri ne­ma­to ir ki­tų vals­ty­bių, ku­ri ne­ma­to tam tik­rų įsi­pa­rei­go­ji­mų, ku­riuos tu­ri kaip Eu­ro­pos Są­jun­gos na­rė, pri­klau­san­ti įvai­riau­sioms tarp­tau­ti­nėms ir pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­joms. Tie­siog rei­kia su­lauk­ti at­sa­ky­mo, pa­si­žiū­rė­ti, ar nė­ra tarp­tau­ti­nės Eu­ro­pos Są­jun­gos tei­sės prieš­ta­ra­vi­mų ir pri­im­ti tuos spren­di­mus, ku­rie ne­disk­ri­mi­nuo­tų, sa­ky­ki­me, vie­nos ša­lies ver­slo, o ly­giai tą pa­tį ga­lė­tų da­ry­ti ki­tų vals­ty­bių ver­slai. Aš ma­nau, kad ši­to prin­ci­po mes lai­ky­si­mės ir iš­va­dą pa­teik­si­me. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ja­me. At­sa­ky­mams skir­tas lai­kas bai­gė­si.

Ger­bia­mie­ji ko­le­gos, Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis. (Bal­sas sa­lė­je) P. Gra­žu­lis – re­pli­ka.

P. GRAŽULIS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi kon­ser­va­to­riai, aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad Uk­rai­ną ir jos pre­zi­den­tą… Nors Uk­rai­na ka­riau­ja su Ru­si­ja, Uk­rai­nos pre­zi­den­tas tu­ri sa­vo įmo­nių Ru­si­jo­je ir vyk­do ten ver­slą.

Dar no­riu vie­ną da­ly­ką pa­sa­ky­ti. Ne­svar­bu, kad Uk­rai­na ka­riau­ja su Ru­si­ja, bet Uk­rai­na eko­no­mi­nių san­ty­kių ne­nu­trau­ku­si ir daug uk­rai­nie­čių dir­ba taip pat Ru­si­jo­je. Tai jūs no­ri­te pa­sa­ky­ti, kad pa­si­pel­ny­tų to­kiu at­ve­ju Ru­si­ja ir ka­riau­tų prieš Uk­rai­ną?

PIRMININKĖ. Ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga.

P. GRAŽULIS (MSNG). Nė­ra lo­gi­kos. Tik pas­ku­ti­nė mi­nu­tė. Pas­ku­ti­nė. Ger­bia­mas prem­je­re, jūs pri­sta­tė­te pa­tį svar­biau­sią klau­si­mą – biu­dže­to klau­si­mą – čia, iš tri­bū­nos. Ne­bu­vo nė vie­no ži­niask­lai­dos at­sto­vo. Kas re­gu­liuo­ja ši­tą ži­niask­lai­dą, kas da­bar juos vi­sus at­va­rė čia, prie ši­tos tri­bū­nos?! Ar mes esa­me de­mo­kra­tinė vals­ty­bė, ar pri­me­na­me Ru­si­ją ir V. Pu­ti­ną? Kar­tu su kon­ser­va­to­riais. (Plo­ji­mai)

 

13.33 val.

Vy­riau­sy­bės va­lan­da

 

PIRMININKĖ. Mie­li ko­le­gos, ra­my­bės! Pra­si­de­da Vy­riau­sy­bės pus­va­lan­dis. Kaip ir ta­rė­mės, klau­sia opo­zi­ci­nės frak­ci­jos. Pir­ma­sis klau­sia G. Land­sber­gis. Ruo­šia­si E. Gent­vi­las.

G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Plo­ji­mai P. Gra­žu­liui iš­ties skam­ba įdo­miai, kur link ei­na mū­sų Sei­mas?

Ger­bia­mas prem­je­re, pa­si­rin­ko­te iro­niš­kai at­sa­ki­nė­ti apie įsta­ty­mą ne­va dėl Ag­ro­kon­cer­no. Aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad yra re­gist­ruo­tas įsta­ty­mas dėl na­cio­na­li­nių sank­ci­jų ir jis jū­sų juo­ke­lį šiek tiek tu­rė­tų pa­sta­ty­ti į rim­tes­nę po­zi­ci­ją. La­bai lau­kia­me Vy­riau­sy­bės iš­va­dos dėl jo.

Da­bar rim­čiau­sia da­lis, aiš­ku, jū­sų at­sa­ky­mų apie A. Ro­ten­ber­gą ir R. Kar­baus­kį skam­bė­jo apie tai, kad jūs tu­ri­te in­for­ma­ci­jos, gau­tos iš žval­gy­bų. Jūs mi­nė­jo­te, kad to­je in­for­ma­ci­jo­je su gri­fu yra tam tik­ros in­for­ma­ci­jos iš mū­sų klau­si­mų. Taip pat tai nu­skam­bė­jo iš jū­sų.

Man įdo­miau­sia da­lis yra tai, ar jūs, ger­bia­mas prem­je­re, pats pra­šė­te žval­gy­bos, kad ta in­for­ma­ci­ja bū­tų pa­teik­ta, ar žval­gy­bos pa­tei­kė jums sa­va­ran­kiš­kai?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš gau­nu, kaip ir pri­klau­so, in­for­ma­ci­ją ir sa­va­ran­kiš­kai, ir pa­gal klau­si­mus, ir lai­kan­tis prin­ci­po – bū­ti­na ži­no­ti. Pa­grin­di­nis prin­ci­pas yra… šiuo at­ve­ju aš, taip, po jū­sų klau­si­mų dar kar­tą krei­piau­si į sa­vo nu­ro­dy­tas ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios pa­tei­kė man at­sa­ky­mus. Da­lis tų at­sa­ky­mų yra vie­ši, da­lis yra su slap­tu­mo žy­ma.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia S. Gent­vi­las. Ruo­šia­si J. Sa­ba­taus­kas.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju už ga­li­my­bę pa­klaus­ti. Ger­bia­ma­sis prem­je­re, va­kar spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je su ke­liais mi­nist­rais pri­sta­tė­te kai­nų ma­ži­ni­mo po­li­ti­kos pa­ke­tą. No­riu pa­klaus­ti apie tas 16 prie­mo­nių, ku­rias smul­kia­jam ir vi­du­ti­niam ver­slui esa­te nu­ma­tę, bet aš po­li­ti­nio trak­ta­vi­mo šiek tiek no­rė­čiau. Pa­ties pra­ne­ši­mo spau­dai Vy­riau­sy­bės pus­la­py­je te­ma yra „Vy­riau­sy­bės spren­di­mai už­kirs ke­lią ne­są­ži­nin­gam kai­nų kė­li­mui“, bet prie­mo­nės, ku­rios tei­kia­mos, aki­vaiz­du, kad yra vals­ty­bės su­kur­tos pro­ble­mos kai­noms ma­žė­ti. Da­bar Vy­riau­sy­bė ima­si pa­ga­liau gniauž­tų ver­slui pa­nai­ki­ni­mo, bet kal­ti­na tuo pa­čiu, kad ver­slas yra kal­tas. Gal čia iš tik­rų­jų yra di­dy­sis pa­ra­dok­sas, kad ne ver­slas yra kal­tas dėl di­de­lių kai­nų, bet vals­ty­bė ir jos ma­sy­vus kon­tro­lės biu­ro­kratinis apa­ra­tas – ap­lin­ko­sau­gos, re­gu­lia­vi­mo ir ga­min­to­jų, ir im­por­tuo­to­jų, o ne ver­slas yra kal­tas. Ar vi­sas tas są­mo­nin­gas kon­flik­tas tarp…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

S. GENTVILAS (LSF). …pre­ky­bi­nin­kų ir vals­ty­bės nė­ra iš tik­rų­jų pa­čios vals­ty­bės yda, kad ji­nai yra per daug už­gniau­žu­si smul­kų­jį ir vi­du­ti­nį ver­slą ir jo są­ly­gas?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klau­si­mą. Iš da­lies jūs ir at­sa­kė­te. Nė vie­no­je si­tu­a­ci­jo­je ne­bū­na ko­kios nors vie­nos pu­sės – kas kal­tas, ne­kal­tas. Vy­riau­sy­bė tik­rai nie­ko ne­kal­ti­na. Ap­skri­tai yra ma­to­mos pro­ble­mos, ku­rios su­si­ju­sios su tam tik­ru ver­slo gal­būt ir go­du­mu, bet jei­gu nė­ra, sa­ky­kim… ar­ba su­da­ro­mos są­ly­gos to­kiems bū­ti, tai, na­tū­ra­lu, ir pa­si­nau­do­ja. Yra su­da­ry­tos są­ly­gos, ku­rios iš tik­rų­jų, na, ri­bo­ja, ar­ba, sa­ky­čiau, ne­ska­ti­na smul­kiojo ir vi­du­ti­nio ver­slo šio­je ver­slo ni­šo­je ak­ty­viai da­ly­vau­ti, kur­ti įmo­nes. Tai yra pa­kan­ka­mai sun­ku ir tų biu­ro­kratinių ap­ri­bo­ji­mų tik­rai yra la­bai daug, ir ne tik įsta­ty­miš­kai įtvir­tin­tų, bet dau­giau po­įsta­ty­mi­niais tei­sės ak­tais pa­čio­se ins­ti­tu­ci­jo­se. To­dėl mes tik­rai ne­skel­bia­me ko­kio nors ka­ro, mes ieš­ko­me spren­di­mo, vie­nin­te­lio spren­di­mo – pa­da­ry­ti si­tu­a­ci­ją to­kią, kad ša­ly­je au­gant gy­ven­to­jų pa­ja­moms tos pa­ja­mos ne­bū­tų tie­siog pra­val­go­mos, o bū­tų ga­li­ma nau­do­ti ir ki­toms reik­mėms. Dėl to ieš­ko­me su­ba­lan­suo­tų spren­di­mų, tiek ska­ti­nan­čių ver­slą, tiek ir in­for­muo­jan­čių var­to­to­jus, tiek ir var­to­to­jų ap­sau­gą di­di­nan­čių.

Su pre­ky­bos cen­trais mes taip pat ne­ka­riau­ja­me, yra vyk­do­mas ir vyks­ta dia­lo­gas, ir ma­to­me kai ku­riuos at­si­lie­pi­mus ir veiks­mus, pa­da­ry­tus dėl to, – iš­plės­tas pa­grin­di­nių mais­to pro­duk­tų krep­še­lis, pra­plės­tas asor­ti­men­tas, ku­riam tai­ko­mos ypa­tin­gos nuo­lai­dos, ir taip to­liau. Ne­ma­nau, kad tai yra ka­ras tar­pu­sa­vy­je, ne­bent ga­li­ma pa­sa­ky­ti – ka­ras už var­to­to­ją ir jo in­tere­sus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia J. Sa­ba­taus­kas. Ruo­šia­si M. Ma­jaus­kas.

J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Klau­si­mas bū­tų tur­būt ko­lek­ty­vi­nis – prem­je­rui ir švie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­rei. Po eta­ti­nio mo­ky­to­jų ap­mo­kė­ji­mo tvar­kos įve­di­mo pa­aiš­kė­jo, kad gal­būt bu­vo ne­įver­tin­ta spe­cia­lis­tų pa­gal­ba, ap­mo­kė­ji­mas, tai yra spe­cia­lių­jų pe­da­go­gų, mo­kyk­lų psi­cho­lo­gų, lo­go­pe­dų, bib­lio­te­ki­nin­kų. Aš su­pran­tu, ką jūs ga­li­te at­sa­ky­ti, kad čia yra sa­vi­val­dy­bės rū­pes­tis, bet sa­vi­val­dy­bė­je ir­gi ne­nu­ma­ty­ti to­kie pi­ni­gai. Mū­sų skai­čia­vi­mai ro­do, kad tam rei­kės me­tams 20 mln. Taip pat, at­si­žvel­giant į Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos ko­lek­ty­vi­nes su­tar­tis iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo pe­da­go­gų, iki 2020 me­tų tu­ri bū­ti pa­siek­tas dar­bo už­mo­kes­čio ko­e­fi­cien­tų su­vie­no­di­ni­mas su ben­dro­jo ug­dy­mo mo­kyk­lų, tam ir­gi rei­kės apie 18 mln. ki­tais me­tais. Kaip ir ko­dėl jūs skai­čia­vo­te, kad jie ne­nu­ma­ty­ti at­ei­nan­čių me­tų biu­dže­te? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Švie­ti­mo mi­nist­rės pa­pra­šy­siu.

J. PETRAUSKIENĖ. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Iš­ties jūs tei­sin­gai pa­sa­kė­te, kad švie­ti­mo pa­gal­ba yra sa­va­ran­kiš­ka sa­vi­val­dy­bių funk­ci­ja. Įve­dus nau­ją mo­kyk­lų fi­nan­sa­vi­mo tvar­ką, tie­siog mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mams skir­tos lė­šos ne­ga­li bū­ti pa­nau­do­tos nie­kam ki­tam ir pa­aiš­kė­jo, kad mo­ky­to­jų at­ly­gi­ni­mų lė­šos bu­vo nau­do­ja­mos ir ki­toms funk­ci­joms, taip pat ir švie­ti­mo pa­gal­bai. Ry­toj su­si­tin­ka­me su Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja, kaip spręs­ti šią pro­ble­mą. Pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­mais, po­rei­kis yra apie 10 mln., esa­me su Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja tuos skai­čius ap­ta­rę ir tu­ri­me ras­ti spren­di­mus, kaip tai spręs­ti, tei­kiant ir vals­ty­bės biu­dže­tą, ir nu­ma­tant sa­vi­val­dy­bėms ga­li­my­bę pa­nau­do­ti lė­šas spe­cia­lia­jai pa­gal­bai iš sa­vi­val­dy­bėms ski­ria­mų lė­šų. Šią pro­ble­mą, ką jūs sa­ko­te, tik­rai tu­ri­me iš­spręs­ti iki 2019 me­tų pra­džios, nes spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kų skai­čius Lie­tu­vo­je au­ga ir tik­rai tu­ri­me už­tik­rin­ti, kad šie spe­cia­lis­tai taip pat bū­tų ir ap­mo­ka­mi, ir lė­šos bū­tų pa­kan­ka­mos. Tik no­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad dau­ge­lis jų nė­ra pe­da­go­gai, to­dėl eta­ti­nio mo­de­lio įve­di­mas jų tie­sio­giai tik­rai ne­pa­lie­tė.

An­tra da­lis dėl iki­mo­kyk­li­nio ir prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo. Pa­si­ra­šę ko­lek­ty­vi­nę su­tar­tį su švie­ti­mo pro­fe­si­nė­mis są­jun­go­mis, kaip vie­ną iš įsi­pa­rei­go­ji­mų šiais me­tais nu­ma­tė­me per­žiūrė­ti iki­mo­kyk­li­nio ir prieš­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo mo­ky­to­jų ap­mo­kė­ji­mo tvar­ką. Yra su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­rio­je da­ly­vau­ja ir šių įstai­gų at­sto­vai, ir pro­fe­si­nės są­jun­gos. Pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­mais, ki­tų me­tų biu­dže­to po­rei­kis bū­tų apie 10 mln. eu­rų, sie­kiant su­vie­no­din­ti ko­e­fi­cien­tus ir pri­ar­tin­ti prie ben­dro­jo ug­dy­mo mo­ky­to­jų. To­kius siū­ly­mus dar­bo gru­pė pa­teiks iki šių me­tų pa­bai­gos.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia M. Ma­jaus­kas. Ruo­šia­si K. Gla­vec­kas. Pra­šom.

M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, ma­to­me daug aist­rų dėl vai­ko tei­sių ap­sau­gos re­for­mos. Žmo­nės pi­ke­tuo­ja, ne­ri­mau­ja, da­li­na­si įspū­džiais ir kar­tais la­bai tra­giš­ko­mis ir ne­lai­min­go­mis is­to­ri­jo­mis. Bet iš Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko nie­ko ne­gir­di­me tuo klau­si­mu. Ar lau­kia­te, kol su­kils an­tra Gar­lia­va, ar tie­siog no­ri­te pa­to­giai ir ra­miai pa­sto­vė­ti pa­vė­sy­je ir ne­pri­si­lies­ti prie šios la­bai jaut­rios te­mos?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pras­tai klau­so­te, nes aš sa­vo ko­men­ta­rus ir vie­šus at­sa­ky­mus ne kar­tą jau pa­tei­kiau. Jei­gu jūs da­ro­te iliu­zi­ją ar, tiks­liau, aliu­zi­ją su Gar­lia­va ir net­gi kai ku­rias… jū­sų pa­triar­cho ir gar­bės pir­mi­nin­ko be­veik ci­ta­tą pa­sa­kė­te, kad ne­sto­vė­ti po me­džiu, tai no­riu pri­min­ti, kad jū­sų par­ti­jos bi­čiu­liai la­bai ak­ty­viai da­ly­va­vo Gar­lia­vos is­to­ri­jo­je ir pa­da­rė ją to­kią, kad iki to­kio ly­gio tem­pe­ra­tū­ra bū­tų pa­kel­ta.

Aš tik­rai ma­nau, kad tai yra vi­siš­kai ne­pro­duk­ty­vus ir ne­veiks­min­gas ke­lias, kal­bant apie vai­ko tei­sių ap­sau­gą, įsta­ty­mai tik­rai bu­vo bū­ti­ni, jie rei­ka­lin­gi, nes pir­miau­sia gi­na­me vai­ko in­te­re­sus. O dėl jų įgy­ven­di­ni­mo spra­gų, jei­gu to­kių yra, la­bai daž­nai jos pa­tei­kia­mos emo­ciš­kai, nes tai ir­gi na­tū­ra­lu, ypač tiems, ku­rie tu­ri vai­kų. To­dėl mes tu­ri­me su­ras­ti spren­di­mus, kaip tai­sy­ti įgy­ven­di­ni­mą ar­ba pa­da­ry­ti tuos po­įsta­ty­mi­nius ak­tus to­kius, kad tik­rai tą bai­mės at­mo­sfe­rą, ku­ri šian­dien yra ir tarp vai­kų, nes su­lau­kia­me klau­si­mų, kas bū­tų, jei­gu aš da­bar par­kris­čiau, bū­tų mė­ly­nė ir ma­ne at­im­tų iš tė­vų. Tai yra klau­si­mai, ku­rie vie­šai už­duo­da­mi, to­dėl, ma­nau, yra mū­sų vi­sų rū­pes­tis, sie­kiant ben­dro tiks­lo dėl vai­kų ap­sau­gos, su­ba­lan­suo­ti ir pa­da­ry­ti to­kius spren­di­mus, kad bū­tų iš­sau­go­ti ir pa­grin­di­niai įsta­ty­mo tiks­lai, ir ne­bū­tų tik­rai šei­moms ta bai­mė ne­pa­grįs­ta su­kel­ta. O įgy­ven­di­ni­mas tik­rai pri­klau­so nuo ins­ti­tu­ci­jo­se dir­ban­čių žmo­nių, pa­rei­gū­nų. Tai yra nau­jas įsta­ty­mas, nau­ja re­for­ma, jai nė­ra net pu­sės me­tų. Ma­nau, kad mū­sų vi­sų pa­stan­gos, taip pat ir po­li­ti­kų, ne kel­ti pa­pil­do­mas aist­ras, bet spręs­ti tas pro­ble­mas, ku­rių da­bar at­si­ra­do.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia K. Gla­vec­kas. Ruo­šia­si J. Ole­kas.

K. GLAVECKAS (LSF). Klau­si­mas fi­nan­sų mi­nist­rui. Ger­bia­mas mi­nist­re, jūs da­ly­vau­ja­te Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­sų mi­nist­rų po­sė­džiuo­se ir tur­būt ži­no­te si­tu­a­ci­ją ge­riau, be abe­jo, ne­gu bet kas ki­tas. Si­tu­a­ci­ją fi­nan­sų rin­kų, ypač Ita­li­jos si­tu­a­ci­ją su jos biu­dže­to pro­ble­mo­mis ir tai, kad Ita­li­ja at­si­sa­kė. Da­bar pa­si­gir­do bal­sų, kad grei­čiau­siai Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja tai­kys bau­das. Sa­vo ruož­tu M. Sal­vi­nis, lyg ir Ita­li­jos fi­nan­sų mi­nist­ras, pa­sa­kė, kad Ita­li­ja svars­to ga­li­my­bę įsi­ves­ti pa­ra­le­li­nę va­liu­tą. Ki­taip sa­kant, ša­lia eu­ro tu­rė­ti dar ir li­rą. Sa­ky­ki­te, ar toks ga­li­mas ri­zi­kin­gas va­rian­tas ga­lė­tų pa­veik­ti mū­sų Lie­tu­vos si­tu­a­ci­ją? Kaip jūs ver­ti­na­te eu­ro zo­nos vi­są fi­nan­si­nį sta­bi­lu­mą?

V. ŠAPOKA. Pro­fe­so­riau, ačiū už klau­si­mą. Ita­li­jai tai tik­rai la­bai ak­tu­a­li te­ma, net­gi šau­kia­mi ne­ei­li­niai po­sė­džiai įvai­riais for­ma­tais, kad tą si­tu­a­ci­ją ap­svars­ty­tų. Kal­bant apie bau­das, ži­no­ma, ne­bus tai stai­gus pro­ce­sas, bus pra­dė­ta pro­ce­dū­ra, ku­ri už­truks tur­būt ma­žiau­siai pu­sę me­tų, tik­rai bus duo­tas pa­pil­do­mas lai­kas Ita­li­jai pa­teik­ti pa­to­bu­lin­tą va­rian­tą ir ieš­ko­ti ben­dro spren­di­mo kar­tu su Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ži­no­ma Eu­ro gru­pe.

Kal­bė­da­mas apie ben­drą si­tu­a­ci­ją, tai nie­ko nau­jo ne­pa­sa­ky­siu. Pa­sau­lio eko­no­mi­kos au­gi­mas lė­tė­ja, jis tam­pa ma­žiau vie­na­ly­tis, nei bu­vo anks­čiau. Eu­ro zo­nos eko­no­mi­kos au­gi­mas taip pat lė­tė­ja. Kal­bant apie Ita­li­ją, kaip apie ri­zi­ką eu­ro zo­nai, taip, Ita­li­ja – tre­čio­ji eko­no­mi­ka, jei­gu si­tu­a­ci­ja pa­si­da­ry­tų ne­sta­bi­li, tai tik­rai at­si­liep­tų vi­sai Eu­ro­pos Są­jun­gai. Kai kal­ba­ma apie al­ter­na­ty­vią va­liu­tą, ma­nau, čia dau­giau gal yra skir­tas Ita­li­jos vi­suo­me­nei la­biau po­pu­lis­ti­nis lo­zun­gas, da­bar­ti­niai tei­sės ak­tai to­kios ga­li­my­bės ne­nu­ma­to, nes mo­no­po­li­nę pi­ni­gų emi­si­jos tei­sę tu­ri Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas.

Kal­bant, ar Lie­tu­va pa­si­ruo­šu­si, tai ne ­vel­tui tre­čius me­tus iš ei­lės kau­pia­me re­zer­vus, nors tą, ži­no­ma, rei­kė­jo da­ry­ti kur kas anks­čiau. Bū­da­mi eu­ro zo­nos na­riais, aiš­ku, tu­ri­me ga­li­my­bę, jei­gu sun­kme­tis kil­tų, pri­ei­ti prie įvai­rių sta­bi­lu­mo me­cha­niz­mų, ku­rie yra eu­ro zo­nos su­kur­ti. Ma­nau, kad tik­rai da­bar mū­sų ne­pa­ly­gi­na­mai ge­res­nė si­tu­a­ci­ja nei prieš de­šimt­me­tį.

Kal­bė­da­mas vėl­gi apie Ita­li­ją ir nau­do­da­ma­sis pro­ga, at­kreip­siu dė­me­sį, kad Ita­li­jo­je tiek rin­ki­mų šū­kiais, tiek iš kar­to at­ėjus ir su­for­ma­vus Vy­riau­sy­bę bu­vo ra­gi­nimas at­šauk­ti re­for­mą. De­ja, bet ko­le­gos, ku­rie sė­di ne­to­li jū­sų, taip pat ra­gi­na at­šauk­ti re­for­mas. Ma­nau, kad toks ke­lias ve­da vi­siš­kai į nie­kur, į vi­siš­ką fi­nan­si­nį cha­o­są.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. J. Ole­kas. Ruo­šia­si M. Na­vic­kie­nė.

J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pa­klaus­ti Mi­nist­ro Pir­mi­nin­ko, ka­dan­gi ne­ma­tau ap­lin­kos mi­nist­ro. Ger­bia­mas prem­je­re, aš prieš dvi sa­vai­tes klau­siau ap­lin­kos mi­nist­ro dėl si­tu­a­ci­jos, kai Vals­ty­bi­nių miš­kų urė­di­ja iš­siun­tė raš­tą „Balt­ku­rui“, kad rei­kia ne­vyk­dy­ti Vy­riau­sy­bės pri­im­to nu­ta­ri­mo dėl il­ga­lai­kių me­die­nos par­da­vi­mo su­tar­čių. Ar jums ta si­tu­a­ci­ja ži­no­ma? Mi­nist­ras ža­dė­jo at­sa­ky­ti raš­tu, bet kol kas jis to at­sa­ky­mo nė­ra pa­tei­kęs. Man at­ro­do, tik­rai ne­nor­ma­lu, kai Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mas yra ga­lio­jan­tis, tvar­ka yra la­bai aiš­kiai ap­ra­šy­ta, o vals­ty­bės įmo­nės pa­rei­gū­nas lei­džia sau ra­šy­ti to­kius raš­tus ir stab­dy­ti Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mo ga­lio­ji­mą. Ačiū už at­sa­ky­mą.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Pri­si­me­nu jū­sų klau­si­mą, ti­kė­jau­si, kad mi­nist­ras bus pa­tei­kęs raš­tiš­ką at­sa­ky­mą. Aš jo ir­gi dar ne­ma­čiau, tie­siog pa­si­žy­mė­jau ir pa­si­žiū­rė­siu, kad bū­tu­mė­te ir jūs in­for­muo­tas, ir aš. O iš es­mės mes tur­būt pui­kiai su­vo­kia­me, kad Vy­riau­sy­bės nu­ta­ri­mai pri­va­lo bū­ti vyk­do­mi.

PIRMININKĖ. Ačiū. Klau­sia M. Na­vic­kie­nė. Ruo­šia­si G. Vai­če­kaus­kas.

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas prem­je­re, aš taip pat no­riu klaus­ti jū­sų po­zi­ci­jos dėl vai­ko tei­sių ap­sau­gos re­for­mos įgy­ven­di­ni­mo, nes šian­die­ną tik­rai ma­to­me di­džiu­lį vi­suo­me­nės su­si­prie­ši­ni­mą dėl šios re­for­mos įgy­ven­di­ni­mo. Šei­mos yra įbau­gin­tos, ma­to­me, kad yra nu­ei­ta ne pir­mi­niu tiks­lu bu­vu­sio pa­slau­gų su­tei­ki­mo ke­liu, bet sank­ci­jų ir grės­mių ly­gio nu­sta­ty­mo ke­liu, o tai iš es­mės sė­ja la­bai di­de­lį vi­suo­me­nės ir ins­ti­tu­ci­jų ne­pa­si­ti­kė­ji­mą. No­riu pa­klaus­ti. Ko­dėl, jū­sų nuo­mo­ne, ne­pa­kan­ka­mai įgy­ven­di­na­ma ši re­for­ma, ar to­dėl, kad jai trūks­ta fi­nan­sa­vi­mo, ar dėl ne­tin­ka­mo tei­sės ak­tų tai­ky­mo? Aki­vaiz­du, kad šiai te­mai trūks­ta ly­de­rys­tės šian­dien. Ar jau ėmė­tės ko­kių nors veiks­mų as­me­niš­kai, ar ke­ti­na­te im­tis, kad ši re­for­ma pra­dė­tų vyk­ti sklan­džiau, o vi­si tei­sės ak­tai, ku­rie kė­lė su­maiš­tį, bū­tų ar­ba at­šauk­ti, ar­ba stab­do­mi?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Iš es­mės aš ger­bia­mam My­ko­lui at­sa­kiau, ne­be­tu­riu ką pa­kar­to­ti. Tik­rai dar kar­tą ma­nau ir pra­šau, kad mes, ypač po­li­ti­kai, ne­da­ry­tu­me čia to­kios pi­gios po­li­ti­kos ir ne­si­nau­do­tu­me ta si­tu­a­ci­ja. Tiks­las vi­sų bu­vo ben­dras, kai čia bu­vo bal­suo­ja­ma, tas įsta­ty­mas tik­rai su­lau­kė iš es­mės vi­suo­ti­nio Sei­mo na­rių pa­lai­ky­mo keis­ti smur­to prieš vai­kus Lie­tu­vo­je si­tu­a­ci­ją, ku­ri tik­rai, su­ti­ki­me, ne­ten­ki­no dau­gu­mos mū­sų vi­suo­me­nės na­rių, keis­ti tam tik­rą kul­tū­rą, vai­kų auk­lė­ji­mo kul­tū­rą ir pa­na­šiai. Tai­ko­mos prie­mo­nės – ir pa­gal­ba šei­mai, ir tam tik­ros sank­ci­jos, aiš­ku, tu­ri bū­ti su­ba­lan­suo­tos. Aš tik­rai su­pran­tu, gal­būt ne vi­są lai­ką pa­tei­si­nu ir ins­ti­tu­ci­jas, ku­rios el­gia­si la­bai al­go­rit­miš­kai. Tie­siog tai, ką rei­kia pa­da­ry­ti, pa­da­ro­ma ne­žiū­rint į vi­są vi­su­mą, į ap­lin­ky­bes, į as­me­ny­bes ar­ba į tą in­for­ma­ci­ją, kai gal­būt bu­vo pa­tir­tas ga­li­mas smur­tas, tie­siog el­gia­si taip, kaip nu­ma­to al­go­rit­mas, ir to­kiu bū­du lyg ir ap­si­drau­džia.

Bet, iš ki­tos pu­sės, ne­pa­mirš­ki­me mes ir sa­vo „in­dė­lio“ į tai, kai bu­vo tie tra­giš­ki įvy­kiai, mes taip pat tų vals­ty­bės tar­nau­to­jų, pa­rei­gū­nų, švel­niai ta­riant, ne­glos­tė­me, kad jie kaž­ko ne­pa­da­rė, ne­su­žiū­rė­jo. Gal­būt rei­kė­jo iš kar­to griež­tes­nių sank­ci­jų im­tis. Dėl to, na­tū­ra­lu, kad tas ba­lan­sas tu­ri bū­ti su­ras­tas. Dar kar­tą pa­brė­žiu, na­tū­ra­lu, yra tie­siog tik­tai ke­le­tas mė­ne­sių. Tai tik­rai yra mū­sų Vy­riau­sy­bės ir ma­no dė­me­sio cen­tre. Mes su­ta­rė­me ir tie pir­mi su­si­ti­ki­mai jau bu­vo iki ši­to. Tu­rė­jo­me su­si­ti­ki­mą su So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja, su Vai­ko ap­sau­gos tar­ny­ba, vai­ko kon­tro­lie­riais. Vy­riau­sy­bė­je nag­ri­nė­jo­me ir tuos skai­čius, ir tai­ky­mo prak­ti­ką ir su­ta­rė­me, kad kas ket­vir­tį grį­ši­me. Šie įvy­kiai, aiš­ku, tie­siog ver­čia spar­tin­ti tem­pą.

Yra įvai­rių ini­cia­ty­vų, jų yra ir mi­nis­te­ri­jo­je, ir čia su­da­ry­tos gru­pės, bet aš ma­nau, kad ne­ga­li­me mes blaš­ky­tis nuo vie­no kraš­tu­ti­nu­mo prie ki­to kraš­tu­ti­nu­mo, bū­ti­nai tu­ri­me tą ba­lan­są su­ras­ti pir­miau­siu at­ve­ju dėl pa­gal­bos šei­mai, bet to­liau, aiš­ku, tais at­ve­jais, kai rei­kia ap­sau­go­ti vai­ko in­te­re­są, tam tik­ros sank­ci­jos yra ne­iš­ven­gia­mos. Ypač tais at­ve­jais, kai ma­ty­ti aki­vaiz­dus smur­tas net­gi be eks­per­ti­zės at­li­ki­mo. Taip, įsta­ty­mą tai­ko žmo­nės, o žmo­nės yra įvai­rūs, jų kom­pe­ten­ci­ja, jų mo­ty­va­ci­ja, ir tai yra iš­šū­kis vi­siems. Bet aš ne­ma­nau, kad mes tu­rė­tu­me da­bar trauk­tis. Taip, tai­sy­ti, to­bu­lin­ti tu­ri­me.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia G. Vai­če­kaus­kas. Ruo­šia­si L. Bal­sys.

G. VAIČEKAUSKAS (LSF). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kraš­to ap­sau­gos mi­nist­re, pa­kal­bė­ki­me apie avia­ci­ją. Ar jūs jau skai­čia­vo­te, kas Lie­tu­vai yra ge­riau – trys ne­skrai­dan­tys lėk­tu­vai, du skrai­dan­tys, bet gen­dan­tys, ar vie­nas ge­ras, bet nuo­mo­ja­mas? Ačiū.

R. KAROBLIS. Aš iš­gir­dau juo­ką iš tik­rų­jų. Aš ne­la­bai su­pran­tu iš tik­rų­jų to juo­ko, jei­gu at­vi­rai ta­riant, šios re­ak­ci­jos. Taip, bu­vo ką tik sek­ma­die­nį, pir­ma­die­nį su­ge­dęs vie­nas lėk­tu­vas. De­ja, tuo me­tu, kai bu­vo pla­nuo­ja­mi VIP skry­džiai. Ta­čiau aš no­riu pa­sa­ky­ti, kad per pas­ku­ti­nius tre­jus me­tus iš dau­giau ne­gu šim­to skry­džių ne­įvy­ko vi­so la­bo ke­tu­ri. Tai yra 3,8 %. De­ja, įvy­ko dėl at­si­tik­ti­nu­mo su vie­nu lėk­tu­vu, vi­siš­kai ne­su­si­ję su ge­di­mais. Vi­sos avia­ci­jos nor­ma – tiek ci­vi­li­nės, tiek ka­ri­nės yra to­kia, kad tu­ri­ma ga­ran­tuo­ti, kad vie­nas lėk­tu­vas skren­da, ga­ran­tuo­tas skry­dis iš tri­jų skry­džių, iš ke­tu­rių skry­džių skren­da trys. Tai mū­sų ne­skri­di­mo pro­cen­tas yra 3,8 %, o ga­li­ma nor­ma yra 25 %. Dėl to yra per­ka­mi ne vie­nas, ne du lėk­tu­vai, ne trys lėk­tu­vai.

To­liau, kal­bant apie ka­ri­nių oro pa­jė­gų lėk­tu­vus, trans­por­to lėk­tu­vus, tai šiuo me­tu yra skren­dan­tys du. Na­tū­ra­lu, avia­ci­ja yra toks da­ly­kas, kai yra reg­la­men­ti­niai re­mon­tai ir vi­si ki­ti da­ly­kai. Tai­gi tu­ri­me to­kią si­tu­a­ci­ją.

O šiaip tik­rai pir­mi­nė „Spar­tan“ trans­por­to lėk­tu­vų pa­skir­tis yra ka­ri­nis trans­por­to lėk­tu­vas, ku­rio tiks­las yra per­vež­ti ka­rius ir trans­por­to kro­vi­nius. Ve­ža­mi kro­vi­niai ir ka­riai į mi­si­jas, ve­ža­mi į pra­ty­bas, ap­tar­nau­ja­ma oro po­li­ci­jos mi­si­ja. Tai­gi yra vyk­do­mos šios funk­ci­jos.

O dėl vals­ty­bi­nio or­lai­vio, tai tu­ri bū­ti įver­tin­ta ir kaš­tų ana­li­zė, ir pri­im­tas ben­dras po­li­ti­nis spren­di­mas, bet dar kar­tą už­tik­ri­nu, kad ka­ri­nių oro pa­jė­gų tu­ri­mi re­sur­sai, įskai­tant trans­por­to es­kad­ri­les, vi­siš­kai ati­tin­ka tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus, jie yra vi­siš­kai sau­gūs. To­kią ži­nu­tę aš no­riu pa­lik­ti vi­siems, ku­rie skrai­do pa­gal pa­rei­gas, pir­miau­sia ka­riams, kad, na, ne­bi­jo­ki­te po šių bu­vu­sių pa­reiš­ki­mų, drą­siai lip­ki­te į lėk­tu­vą. Jie yra sau­gūs, sau­gos rei­ka­la­vi­mai už­tik­rin­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Iš ei­lės tu­rė­tų klaus­ti A. Sy­sas. At­si­pra­šau L. Bal­sio. Ruo­šia­si J. Raz­ma.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bū­tų ener­ge­ti­kos mi­nist­rui. Ne pir­mą kar­tą aš klau­siu jū­sų apie si­tu­a­ci­ją Ig­na­li­nos ato­mi­nė­je elek­tri­nė­je. Jū­sų Vy­riau­sy­bė pa­si­sa­ko už so­cia­li­nį dia­lo­gą, už jo stip­ri­ni­mą, už prof­są­jun­gų pri­pa­ži­ni­mą. De­ja, va­kar mū­sų ko­mi­te­tas vėl svars­tė skun­dą. Me­tų pra­džio­je bu­vo da­ro­ma vis­kas, kad ne­ga­lė­tų at­sto­vau­ti pro­fe­si­nės są­jun­gos at­sto­vai, pa­va­duo­to­jai, po to vil­ki­na­mos ko­lek­ty­vi­nės de­ry­bos, da­bar nuo sau­sio 1 die­nos ap­skri­tai ga­li nu­sto­ti ga­lio­ti. Ma­no klau­si­mas. Jūs kaip mi­nist­ras šios Vy­riau­sy­bės, ku­ri įsi­ra­šiu­si į sa­vo dar­bo­tvarkę so­cia­li­nio dia­lo­go stip­ri­ni­mą, ko­lek­ty­vi­nių su­tar­čių pa­si­ra­šy­mą, ko­kių sank­ci­jų im­si­tės prieš sa­vo pa­val­džius va­do­vus, ku­rie ele­men­ta­riai ig­no­ruo­ja…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

A. SYSAS (LSDPF). …šios Vy­riau­sy­bės nuo­sta­tas?

Ž. VAIČIŪNAS. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Jei­gu yra ig­no­ra­vi­mas, tik­rai sank­ci­jų bus im­ta­si. Kaip tik šian­dien 15 va­lan­dą, po va­lan­dos, tu­riu su­si­ti­ki­mą su prof­są­jun­gų at­sto­vais. Vyk­dy­da­mas so­cia­li­nį dia­lo­gą pir­miau­sia iš­klau­sy­siu, ko­kios yra pro­ble­mos, ir im­si­mės spren­di­mų. Ma­nau, juos ra­si­me.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Klau­sia J. Raz­ma ir, jei­gu liks lai­ko, A. Ge­lū­nas.

J. RAZMA (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, grįž­tant prie vai­ko tei­sių ap­sau­gos te­mos, bu­vo keis­ta gir­dė­ti kaž­ko­kius abst­rak­čius prie­kaiš­tus mū­sų frak­ci­jos na­riams, nes ne­ži­nau nė vie­no frak­ci­jos na­rio, ku­ris ban­dy­tų tą te­mą ait­rin­ti. Aš lin­kė­čiau jums kaip nors tvar­ky­tis su sa­vo frak­ci­jos na­riais M. Pui­do­ku, N. Pu­tei­kiu.

O grįž­tant prie klau­si­mo es­mės, jū­sų čia bu­vo to­kie tei­sin­gi, bet ga­nė­ti­nai ben­dro po­bū­džio sam­pro­ta­vi­mai. Aš vis dėl­to no­rė­čiau pa­klaus­ti, kai bu­vo pra­dė­ta ta ga­na jaut­ri re­for­ma, kiek kar­tų jū­sų ly­giu bu­vo svars­ty­ta jos ei­ga, ko­kios bu­vo kon­sta­tuo­tos pro­ble­mos, ko­kie duo­ti pa­ve­di­mai mi­nist­rui ar ki­toms struk­tū­roms? Ir kon­kre­čiai dėl pi­ni­gų. Ar so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­ras sa­kė, kad pi­ni­gų re­for­mai, kiek nu­ma­ty­ta, jam da­bar pa­kan­ka, ar vis dėl­to jis pra­šė dau­giau, bet Vy­riau­sy­bės bu­vo pa­sa­ky­ta, kad dau­giau pi­ni­gų tie­siog nė­ra?

S. SKVERNELIS (LVŽSF). No­rė­čiau pa­mi­nė­ti, kad jū­sų frak­ci­jos na­riams dėl šiuo me­tu ši­tos vyk­do­mos es­ka­la­ci­jos ne­bu­vo iš­sa­ky­ta ma­no jo­kio prie­kaiš­to. Ne­ži­nau, kaip jūs su­pran­ta­te ir kaip man su ju­mis kal­bė­ti, kad jūs iš­girs­tu­mė­te. Kai ne­no­ri gir­dė­ti, tai ne­gir­di.

Kal­bant apie tai, kiek kar­tų bu­vo, mes pa­skai­čiuo­si­me ir at­sa­ky­si­me raš­tu, kiek kar­tų, nes sun­ku pa­sa­ky­ti, bet tik­rai tai bu­vo ne vie­nas kar­tas. O dėl įvai­rių fi­nan­sa­vi­mo šal­ti­nių, taip, pi­ni­gų trūks­ta vi­siems, vi­soms sri­tims, vi­sa­da taip bu­vo, taip yra, bet kal­bant apie pa­čią so­cia­li­nę ap­sau­gą no­riu pa­mi­nė­ti, kad tai yra sri­tis, ku­ri mū­sų biu­dže­te už­ima di­džiau­sią ar­ba gau­siau­sią ei­lu­tę.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. A. Ge­lū­nas. Pra­šau.

A. GELŪNAS (LSF). Ger­bia­ma kul­tū­ros mi­nist­re, no­rė­čiau pa­ci­tuo­ti Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos mums siųs­tą raš­tą, ku­ria­me tei­gia­ma, kad 2019 me­tais ma­žės GPM įplau­kos ir sy­kiu sa­va­ran­kiš­koms sa­vi­val­dy­bių funk­ci­joms skir­tos lė­šos net 48 sa­vi­val­dy­bė­se. Jei­gu pri­si­min­tu­me strei­ka­vu­sius kul­tū­ros dar­buo­to­jus, ku­riems pa­ža­dė­jo­te di­din­ti at­ly­gi­ni­mus, tai pa­sek­mė yra, kad sa­vi­val­dy­bės su­ti­ko tar­si da­lin­tis tą at­ly­gi­ni­mų kė­li­mą, bet jei­gu lė­šos ma­žė­ja dau­gu­mai sa­vi­val­dy­bių, tai kaip at­ro­dys tas ki­li­mas? Ar tu­ri­te maž­daug prog­no­zę, kaip at­ro­dys skir­tin­go­se sa­vi­val­dy­bė­se, pri­klau­so­mai nuo jų fi­nan­si­nių ga­li­my­bių, ta ga­li­my­bė mo­kė­ti aukš­tes­nius at­ly­gi­ni­mus kul­tū­ros dar­buo­to­jams? Ačiū.

L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dė­ko­ju už klau­si­mą. Gal rei­kė­tų pra­dė­ti nuo to, kad sa­vi­val­dy­bių kul­tū­ros įstai­gos iš tik­rų­jų yra sa­vi­val­dy­bių rei­ka­las, kul­tū­ra tu­ri bū­ti už­tik­ri­na­ma per sa­va­ran­kiš­ką sa­vi­val­dy­bių funk­ci­ją. Ma­ny­čiau, kad tai kil­nus po­el­gis iš sa­vi­val­dy­bių pu­sės – 58 iš 60 su­ti­ko da­ly­vau­ti sa­vo kul­tū­ros ir me­no dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mų kė­li­mo pro­gra­mo­je. Tai yra tik­rai gra­žus są­mo­nin­gu­mo žen­klas, nes kiek­vie­nas tu­ri­me pa­si­rū­pin­ti sa­vo vals­ty­be ir kiek­vie­nas tu­ri­me pri­si­dė­ti.

Dėl vi­so fi­nan­si­nio ma­žė­ji­mo dėl vie­nos ar ki­tos prie­žas­ties tik­rai ne­ma­nau, kad aš tu­rė­čiau ko­men­tuo­ti, tai gal­būt dau­giau klau­si­mas fi­nan­sų mi­nist­rui. (Bal­sai sa­lė­je) Bet aš ma­ny­čiau, kad tai ne­tu­rė­tų sie­tis su kil­niu sa­vi­val­dy­bių po­el­giu, nes tai ro­do są­mo­nin­gą ėji­mą ben­dro vals­ty­bės ir sa­vi­val­dos vei­ki­mo link spren­džiant ben­dras vals­ty­bės pro­ble­mas. Tie­siog tai yra gra­žus po­el­gis, ku­rį la­bai ver­ti­nu.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ka­dan­gi Vy­riau­sy­bės va­lan­dą pra­dė­jo­me po­ra mi­nu­čių vė­liau, pas­ku­ti­nis klau­sia L. Bal­sys.

L. BALSYS (LSDPF). La­bai ačiū, ger­bia­mo­ji pir­mi­nin­ke. Ka­dan­gi nė­ra ap­lin­kos mi­nist­ro, klau­si­mas prem­je­rui. Ger­bia­ma­sis prem­je­re, va­kar bu­vo suž­lug­dy­tas Miš­kų įsta­ty­mo pa­tai­sų dėl ply­nų­jų kir­ti­mų svars­ty­mas Kai­mo rei­ka­lų ko­mi­te­te kaip pa­pil­do­ma­me ko­mi­te­te, nes ne­bu­vo pa­teik­tos Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Va­di­na­si, tur­būt bus suž­lug­dy­tas pla­nuo­tas svars­ty­mas pa­grin­di­nia­me Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­te ir tai tur­būt reikš­tų, kad bus suž­lug­dy­tas svars­ty­mas Sei­mo ple­na­ri­nia­me po­sė­dy­je gruo­džio 4 die­ną. Pa­tai­sos la­bai svar­bios, žmo­nės la­bai lau­kia, vi­suo­me­nė la­bai lau­kia šių pa­tai­sų svars­ty­mo, ta­čiau dėl Vy­riau­sy­bės, ne­ži­nau, ar są­mo­nin­go sa­bo­ta­žo šiuo ply­nų­jų kir­ti­mų klau­si­mu, ar dėl ne­su­ge­bė­ji­mo dirb­ti, tie­siog at­si­du­ria­me to­kio­je pa­dė­ty­je, kad Sei­mas ne­ga­li vyk­dy­ti sa­vo dar­bo. Bū­tų įdo­mu iš­girs­ti, ko­kios to­kio žlu­g­­dy­mo prie­žas­tys? Ačiū.

S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ger­bia­ma­sis ko­le­ga, ne­įžvel­ki­te vi­sur sa­bo­ta­žo ir prie­šų, tik­rai taip nė­ra. Vy­riau­sy­bė ap­svars­tys iš­va­dą ne­del­siant, kai tik Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pa­teiks, ką svar­s­ty­ti. Aš ti­kiuo­si, kad tai bus ar­ti­miau­sia­me Vy­riau­sy­bės po­sė­dy­je, ir mes dė­si­me vi­sas pa­stan­gas, kad ne­bū­tų suž­lug­dy­tas Sei­mo dar­bas.

PIRMININKĖ. Vi­siems nuo­šir­džiai dė­ko­ju. Dė­ko­ju Vy­riau­sy­bės na­riams. Vy­riau­sy­bės va­lan­dą bai­gė­me. Taip pat bai­gė­me ry­ti­nį po­sė­dį. Ačiū, ko­le­gos! (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.