AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS

VYRIAUSIOSIOS RINKIMŲ KOMISIJOS ĮSTATYMO NR. IX-985

 7, 10, 12 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Projekto rengimą paskatino Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklos vertinimas bei galimos abejonės dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narių šališkumo, t. y. nesugebėjimo atsiriboti nuo partinių interesų ir įtakų. Todėl iš esmės, abejonės dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, kurie yra deleguoti politinių partijų, galimo šališkumo sprendžiant Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiuose atitinkamus klausimus, gali būti panaikintos tik iš dalies pakeitus Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarką.

Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti nuolatinės aukščiausiosios rinkimų ir referendumų organizavimo bei vykdymo valstybės institucijos – Vyriausiosios rinkimų komisijos, įstatyme numatyto ir garantuojamo institucijos nepriklausomumo principą bei visų politinių procesų dalyvių lygiateisiškumą Vyriausiajai rinkimų komisijai realizuojant rinkimų bei politinių partijų finansavimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus bei vienodą rinkimų ir Referendumo įstatymų taikymą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Projekto uždavinys – panaikinti bet kokias galimas abejones dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narių šališkumo bei Vyriausiosios rinkimų komisijos priimamų sprendimų objektyvumo

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Eugenijus Gentvilas.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Šiuo metu Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymas nustato, kad Vyriausiąją rinkimų komisiją sudaro Seimo Pirmininko teikimu Seimo paskirtas Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, po du teisingumo ministro ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytus aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčius narius, du Respublikos Prezidento pasiūlyti aukštąjį išsilavinimą turintys nariai, bei po vieną partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, atstovą.

Net ir įvertinus tą aplinkybę, jog įstatymas reikalauja, kad visais atvejais asmenų, paskirtų į Vyriausiąją rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų kandidatūrų, turi būti ne mažiau kaip politinių partijų (koalicijų) pasiūlytų Vyriausiosios rinkimų komisijos narių, tik kai kurių politinių partijų atstovavimas šioje institucijoje neužtikrina visų politinių partijų ir kitų politinių procesų dalyvių lygiateisiškumo. Pats atstovavimo politinėms partijoms faktas leidžia abejoti politinių partijų atstovų nešališkumu priimant sprendimus Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymas nereikalauja, kad politinių partijų atstovai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu sustabdytų savo narystę partijose ir nedalyvautų jų veikloje.

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos veikla grindžiama teisėtumo, nepriklausomumo, kolegialumo, viešumo ir nešališkumo principais, tačiau šiuo metu egzistuojanti Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarka, kai dalį Vyriausiosios rinkimų komisijos narių sudaro partijų, gavusių Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlyti asmenys, neužtikrina tinkamo šių įstatyme numatytų principų įgyvendinimo.

Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje kaip viena iš Vyriausiosios rinkimų komisijos nepriklausomumo garantijų numatyta, kad valstybės institucijoms, įstaigoms, Seimo nariams ir kitiems pareigūnams, partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms ar piliečiams draudžiama kištis į Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklą organizuojant ir vykdant rinkimus ar referendumą. Tačiau, atsižvelgiant į šiuo metu egzistuojančią Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo tvarką, partijos (nors ir netiesiogiai) daro įtaką Vyriausiosios rinkimų komisijos veiklai ir priimamiems sprendimams, kadangi siūlo savo atstovus į Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėtį.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Įstatymo projektu siūloma panaikinti politinių partijų teisę deleguoti savo atstovus į Vyriausiąją rinkimų komisiją bei atsisakyti Respublikos Prezidento teikimo dėl VRK narių. Pažymėtina, kad įstatymo projektu nėra keičiamos galiojančios įstatymų nuostatos, reglamentuojančios politinių partijų atstovų galimybę dalyvauti Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdžiuose bei teikti savo siūlymus. Priėmus šį įstatymo projektą būtų panaikintos bet kokios abejonės tiek dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narių šališkumo, tiek dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos priimtų sprendimų skaidrumo ir objektyvumo. Įstatymo projektu siūloma, kad Vyriausioji rinkimų komisija būtų sudaroma iš komisijos pirmininko, trijų teisingumo ministro pasiūlytų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, trijų Lietuvos teisininkų draugijos pasiūlytų aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą turinčių asmenų, bei trijų Teisėjų tarybos pasiūlytų aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių asmenų.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus įstatymo projektą bus užtikrintas objektyvus ir profesionalus Vyriausiosios rinkimų komisijos darbas, kadangi Vyriausioji rinkimų komisija bus sudaroma iš profesionalų, be to, bus atsisakyta tam tikro politinio atspalvio.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektais parengti laikantis nustatytų reikalavimų.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Nereikia.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

„Vyriausioji rinkimų komisija“, „partijų atstovai“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia:                                                                                         

Seimo narys                                              Eugenijus Gentvilas