LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 328
STENOGRAMA
2019 m. rugsėjo 24 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji kolegos. Pradedame 2019 m. rugsėjo 24 d., antradienio, plenarinį posėdį. (Gongas) Prašome registruotis.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, prieš pradėdama darbotvarkės tvirtinimą, noriu perskaityti Liberalų sąjūdžio frakcijos pranešimą. Jie rinko ir vėl išrinko tuos pačius savo frakcijos atstovus jiems išreikšdami pasitikėjimą ir toliau – frakcijos seniūne išrinkta V. Čmilytė-Nielsen, o Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotoju vėl perrinktas (ir toliau jam linkime dirbti pavaduotoju ir padėti Viktorijai spręsti visas frakcijos problemas) R. Juška. Toks yra pranešimas. (Plojimai) Dėkojame.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. rugsėjo 24 dienos (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. V. Čmilytė-Nielsen. Prašome.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 2-5 įstatymų paketą. Dėl 2-5.1 yra 65 Teisės departamento pastabos, dėl 2-5.2 – 130 Teisės departamento pastabų. Siūlytume tiesiog rekomenduoti Vyriausybei gal šiek tiek kokybiškiau paruošti šiuos projektus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra. Gerbiami kolegos, apsispręsime dėl V. Čmilytės-Nielsen frakcijos vardu išsakyto pastebėjimo, kad išbrauktume iš darbotvarkės 2-5 klausimą, tai būtų Laukinės augmenijos įstatymas ir lydimasis teisės aktas. Prašome balsuoti. Kas už tai, kad būtų pritarta kolegės pasiūlymui? Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 64, prieš – 3, susilaikė 29. Iš darbotvarkės išbraukiamas 2-5 klausimas – Laukinės augalijos įstatymo teisės aktas ir su juo susiję lydimieji, ir atitinkamai kiti įstatymų projektai.
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1-2 klausimas. Supratau, kad darbotvarkei mes bendru sutarimu pritariame ir atskirų diskusijų dėl to nebekyla.
10.03 val.
Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3867 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3867. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Pateikimas. Prašau.
V. PRANCKIETIS. Laba diena, gerbiami kolegos. Pradedame Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pateikimą. Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje Paksas prieš Lietuvą, kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės būti renkamam Seimo nariu apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.
Nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis EŽTT sprendimų vykdymą, minėto sprendimo atžvilgiu taiko sustiprintą vykdymo priežiūrą, sistemingai viešai sprendimo vykdymą svarstydamas Ministrų Komiteto žmogaus teisių posėdžio debatuose, taip pat priimdamas Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo nevykdančios valstybės narės atžvilgiu atitinkamus įvykdyti sprendimą raginančius sprendimus.
Paskutinį kartą byla svarstyta 2018 m. gruodžio 4–6 d. Ministrų Komiteto 1331-ajame žmogaus teisių posėdyje vykusiuose viešuose debatuose. Jo metu Ministrų Komitetas Lietuvos atžvilgiu pirmą kartą pritaikė tarptautinę sankciją – priėmė tarpinę rezoliuciją dėl itin ilgai užtrukusio šios bylos vykdymo proceso. Tarpinis rezoliucijos priėmimas reiškia konstatavimą, kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje. Tarpinėje rezoliucijoje Ministrų Komitetas primygtinai paragino atsakingas valdžios institucijas, tai yra Lietuvos Respublikos Seimą, suintensyvinti pastangas siekiant užtikrinti, kad reikalingos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisos būtų priimtos.
Įstatymo projektu siūlomomis Konstitucijos pataisomis siekiama užtikrinti teisės į laisvus rinkimus įgyvendinimą, taip pat įvykdyti minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą ir išvengti tarptautinių sankcijų Lietuvos atžvilgiu taikymo.
Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarime išaiškinta, kad Konstitucijoje yra įtvirtintas toks teisinis reguliavimas, kai asmuo, kurio Seimo nario mandatas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo panaikintas apkaltos proceso tvarka, taip pat asmuo, kuris už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, priesaikos sulaužymą buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų, pagal Konstituciją niekada negali būti renkamas Respublikos Prezidentu, Seimo nariu, negali užimti Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kito teismo teisėjo, Vyriausybės nario, valstybės kontrolieriaus pareigų, tai yra negali užimti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Pagal Konstituciją prisiekti turi Respublikos Prezidentas, Seimo nariai, Vyriausybės nariai, Konstitucinio Teismo teisėjai, kitų teismų teisėjai, valstybės kontrolierius.
Be to, Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutarime konstatuota, kad iš Konstitucijos 135 straipsnio 1 dalies Lietuvos Respublikai kyla pareiga pašalinti konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnio nuostatų nesuderinamumą su Konstitucijos, inter alia jos 59 straipsnio 2 dalies ir 74 straipsnio, nuostatomis.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos teisinė sistema grindžiama Konstitucijos viršenybės principu, vienintelis būdas pašalinti šį nesuderinamumą – priimti atitinkamą Konstitucijos pataisą. Siekiant pašalinti Konvencijos pirmojo protokolo 3 straipsnio nuostatų nesuderinamumą su Konstitucijos nuostatomis ir panaikinti teisės būti renkamam Seimo nariu apribojimo nuolatinį ir negrįžtamą pobūdį, įstatymo projektu siūloma papildyti Konstitucijos 74 straipsnį nuostata, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ar panaikino Seimo nario mandatą, gali būti renkamas Seimo nariu ne anksčiau kaip po dešimties metų nuo tokio asmens pašalinimo iš užimamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo. Siūlomas dešimties metų draudimo būti renkamam Seimo nariu terminas, manytina, būtų proporcingas ir leistų tinkamai atsižvelgti į Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendime byloje Paksas prieš Lietuvą pateiktus išaiškinimus dėl „pasyviosios“ rinkimų teisės į parlamentą ribojimo.
Taigi pagal siūlomą Konstitucijos 74 straipsnio papildymą šis Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas būtų įvykdytas visa apimtimi. Kartu pažymėtina, kad įstatymo projektu siekiama sudaryti teisines prielaidas asmeniui, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalina iš užimamų pareigų ar panaikina Seimo nario mandatą, būti renkamam tik Seimo nariu. Taigi, įstatymo projekte nurodoma, kad toks asmuo negalės užimti jokių kitų Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia pagal Konstituciją yra susieta su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu. Be to, atsižvelgiant į Konstitucijos 78 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią asmuo gali būti renkamas Respublikos Prezidentu, jeigu jis gali būti renkamas Seimo nariu, įstatymo projekte atskirai nurodoma, kad asmuo, kurį Seimas už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą apkaltos proceso tvarka pašalino iš užimamų pareigų ir (ar) panaikino Seimo nario mandatą, negali būti renkamas Respublikos Prezidentu. Priėmus įstatymo projektą bus sudarytos teisinės prielaidos asmeniui, praėjus santykinai ilgam laiko tarpui, dešimčiai metų, po konstitucinės sankcijos pritaikymo, tai yra po pašalinimo iš užimamų pareigų ar Seimo nario mandato panaikinimo apkaltos proceso tvarka už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, vėl įgyti teisę būti renkamam Seimo nariu. Tokiu būdu bus užtikrinamas Konvencijoje nustatytos teisės į laisvus rinkimus įgyvendinimas, taip pat bus įvykdytas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimas byloje Paksas prieš Lietuvą.
Gerbiami kolegos, dėkoju už solidžią ir solidarią šio pokyčio pradžią. Tikiuosi, kad šis tęstinis veiksmas bus įprasmintas Lietuvai svarbiu Seimo sprendimu. Ir turiu pasakyti, kad priėmus įstatymo projektą reikės pakeisti ir Seimo rinkimų įstatymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Pirmininke. Klausimai. Pateikėjui. A. Armonaitė klausia pirmoji. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Gerbiamas Seimo Pirmininke, dėkoju. Norėčiau pasiteirauti, kaip, jūsų asmenine nuomone, jums atrodo, ar vis dėlto tai, kad nevykdėme Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo kurį laiką… mes sudarėme tokias prielaidas aukos kultui ir tiktai tada, kai buvo pagrasinta sankcijomis, Seimas vėl imasi spręsti ir galbūt jau, tikėkimės, išspręsime šitą klausimą. Kuo jūs vis dėlto aiškintumėte, kodėl Lietuva taip ilgai nevykdė Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo ir galbūt, jeigu mes būtume viską išsprendę daug anksčiau, nebūtų tokio aukos, skriaudžiamojo tarsi kulto, kuris šiuo metu vis dar gyvas visuomenėje? Dėkoju.
V. PRANCKIETIS. Dėkoju už klausimą. Penkis kartus buvo bandoma įgyvendinti šitą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, bet jis nebūdavo sėkmingas, matyt, ir dėlto, kad būdavo visada nurodoma daugiau, negu Žmogaus Teisių Teismas reikalavo. Taigi, dabar turbūt turėtume pasidžiaugti šiandiena, bet ne aukomis anksčiau. Šiandiena, kad šiandien mes ėmėmės tokio sprendimo. 95 Seimo nariai pasirašė, tai jau yra konstitucinė dauguma, ir manau, kad tas sprendimas yra kompromisinis. Labai dėkoju seniūnams, kurie pritarė, kurie aptarė savo frakcijose ir visi pasisakė, kad, taip, mes turime šiandien įvykdyti. Gal ieškoti… atgal istoriją, kodėl neįvyko per dvi su pusę kadencijos, turbūt nebereikėtų. Šiandien mūsų tikslas yra įgyvendinti šį sprendimą, nes, tarkime, paskutinis Rusijos atstovų kreipimasis į Ministrų komitetą yra, rodos, gegužės 18 dienos, siekiant vėl įtraukti į debatus, svarstant šį Lietuvos klausimą. Ir šiandien 11 valandą taip pat Ministrų komitete šitas klausimas bus svarstomas, todėl mes ėmėmės turbūt labai savalaikio ir gero laiko pasirinkimo, ir tiesiog sprendimo, kaip kompromisinio varianto, už kurį pasisakė visos frakcijos.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi A. Mazuronis.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, aš paklausčiau dar aiškiau, negu ponia A. Armonaitė paklausė. Nekalbėkime apie ankstesnes kadencijas, šioje kadencijoje jūsų dauguma bent du kartus atmetė J. Razmos projektą, kuris iš esmės dabar jau pagaliau sulaukė kompromiso. Būtent jūsų dauguma P. Gražulio projektui pritardavo, o jis reikalavo daugiau, negu nustato Europos Žmogaus Teisių Teismas. Kadangi jūs tuo metu dar buvote Valstiečių ir žaliųjų partijos narys, ar jūs prisiimate atsakomybę, kad Lietuva tiek ilgai uždelsia, kalbant apie šią kadenciją, siekdama išspręsti šitą klausimą. Jau Rusija pradėjo baksnoti pirštu į jūsų tuometinės daugumos nevykusius veiksmus, kai buvo atmetamas J. Razmos projektas.
V. PRANCKIETIS. Dėkoju už klausimą, kuriame yra ir atsakymas. Taip, galiu sakyti, esu ir aš kaltas, kad iki šiol tokio sprendimo nepriėmėme, ir tas kompromisinis variantas dabar, manau, ir yra pasiektas tik dėl to, kad anksčiau tokie sprendimai nebūdavo įvykdomi. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Klausia A. Mazuronis. Ruošiasi A. Dumbrava.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas Pirmininke, mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Pirmoji klausimo dalis: jūs ir pats minėjote, kad siūlomas sprendimo variantas yra kompromisinis, jeigu, priėmus tai, ką jūs siūlote, kuri nors Seimo narių grupelė kreiptųsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar tos formuluotės atitinka Konstituciją, tai yra ar priesaika valstybei gali būti diferencijuojama pagal pareigybės rangą (sakykime, Seimo nario – vieno lygio, ministro, Prezidento ar administracijos direktoriaus – kito lygio), ar jūs esate užtikrintas teisine tokio ginčo baigtimi dėl Konstitucijos ir tos formuluotės, kuri čia yra, atitikimo?
Ir antroji klausimo dalis tokia bendresnio pobūdžio: ar nemanote, kad kaip Seimo Pirmininkas galėtumėte apskirtai inicijuoti teisinės bazės, galiojančios Lietuvoje, peržiūrą, kad tokios situacijos, kai politikai sprendžia apie bausmės taikymą politikui, nebūtų, kad tos situacijos būtų kaip nors eliminuojamos, kad rinkos žaidėjai, taip liaudiškai pasakius, rinkos žaidėjai negalėtų spręsti apie bausmės taikymą…
PIRMININKĖ. Dėkoju, laikas.
A. MAZURONIS (MSNG). …kitam rinkos žaidėjui, juk nei chirurgai sprendžia apie chirurgų, nei dantistai apie dantistų, tas pats principas turėtų galioti ir tarp politikų.
V. PRANCKIETIS. Gal chirurgai kartais ir sprendžia chirurgines problemas kito chirurgo, bet šiuo atveju pradėsiu nuosekliai nuo pirmojo klausimo. Taip, yra tokių minčių, kad bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Atsakyti už Konstitucinį Teismą, kaip jis nuspręs, aš negalėčiau, bet manau, kad svarbu yra tai, kad mes dabar žengiame tą žingsnį, kad būtų ką svarstyti ir Konstituciniam Teismui. Tokiu atveju atliepiame tą reikalavimą, kuris mums yra esant organizacijoje, tai yra Europos Taryboje, ir vykdant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą.
O antrasis – dėl to, kad baudžiami ar nebaudžiami. Tai yra labai plati diskusija, ir mes dažnai kalbame apie tai, kad būna kažkoks baudžiamumas, iš karto gal kalbame apie politinį susidorojimą. Jis visada tvyro ore, ir jeigu mes galėtume sukurti teisinę sistemą, kuri galėtų išvengti to, būtų ideali visuomenė, kokia šiandien dar negalėtume didžiuotis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi M. Puidokas.
A. DUMBRAVA (LGF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, norėjau paklausti, ar toks asmuo galėtų eiti Seimo Pirmininko pavaduotojo arba Seimo Pirmininko pareigas ir, reikalui esant, pavaduoti Prezidentą, jeigu, tarkime, Prezidentas susirgtų ar ištiktų kažkokios bėdos? Labai ačiū.
V. PRANCKIETIS. Tai ir yra turbūt problema, kuri turėtų būti Konstituciniame Teisme sprendžiama ir turėtų būti į ją atsakyta Konstitucinio Teismo. Dabar mes teikiame tokį pasiūlymą, koks yra reikalingas, įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi R. Andrikis.
M. PUIDOKAS (MSNG). Visada kaip Seimo narys pasisakiau už tai, kad Lietuva, kaip teisinė valstybė, privalo vykdyti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, bet ar tame kontekste ir tokiu formatu, kokiu šis sprendimas yra suformuluotas, mes nesukurtume tam tikro dvejopo standarto arba Seimo narų kategorizavimo? Nes, sakykime, vienas Seimo narys, pavyzdžiui, aš čia sėdžiu, o šalia manęs sėdėtų ponas R. Paksas, tai jis negalėtų būti nei ministru, nei Ministru Pirmininku, tai yra eiti visų tų pareigų, kurioms reikia duoti priesaiką.
Ir vėlgi ar tai visiškai išsprendžia problemas su tarptautinėmis institucijomis, nes Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimas, kuris yra galutinis ir neskundžiamas, numato, kad turėtų būtų leidžiama asmeniui dalyvauti visuose rinkimuose. Ar tai nėra tas sprendimas, kuris yra vien tik dėl to, kad išvengtume sankcijų, bet kuris sukurtų gausybę teisinių problemų dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, dėl to, kad tas asmuo toliau bus tiek visuomenės akyse…
PIRMININKĖ. Laikas.
M. PUIDOKAS (MSNG). …tiek visur pateikiamas kaip nukentėjęs šioje situacijoje?
V. PRANCKIETIS. Jūsų klausimas labai panašus į anksčiau buvusį klausimą. Manau, kad mes turėsime gauti Konstitucinio Teismo išaiškinimą, jeigu kreipsis Seimo nariai, ir atsakymai tokie, matyt, atsiras. Taip, problemos kyla iš nesprendimo, o kitos problemos kyla iš to, kad sprendimai bus priimami. Tai mes vis dėlto turime eiti kažkuriuo keliu, rinktis ir nėjimas aštuonerius metus niekur, arba ėjimas į niekur, buvo toks nerezultatyvus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Andrikis. Ruošiasi P. Gražulis.
R. ANDRIKIS (LGF). Gerbiamas Pirmininke, ar Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalies pakeitimas yra racionalus ir sistemiškai išsprendžia problemą apkaltos būdu pašalintų valstybės aukščiausių pareigūnų? Kodėl projekte iš visų, o ten numatytos aštuonios valdžios aukščiausių pareigūnų kategorijos, kodėl jūs pasirinkote vieną – tik Seimo narį, palikote už borto atitinkamų teismų, Konstitucijoje nurodytų, teisėjus, nes, šiaip ar taip, apkaltą patyrė jau ne vienas R. Paksas Lietuvos Seime? Trys pareiškimai dėl apkaltos guli dėl teisėjų.
PIRMININKĖ. Laikas.
R. ANDRIKIS (LGF). Ar nebūtų racionalu iš anksto aptarti ir kitų apkaltą patyrusių pareigūnų likimą?
V. PRANCKIETIS. Turbūt yra teisingas klausimas tuo požiūriu, kad šiandien yra tik pateikimas. Pateikimas – tai yra atnešame į Seimą ir toliau vyks diskusija, ir bus du balsavimai per labai ilgą laikotarpį. Jeigu jūs pasiūlysite ir tie pasiūlymai bus priimtini, tai, žinoma, kad jie atsiras formuluotėse.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nors laikas baigėsi, bet jau paskelbiau P. Gražulio pavardę, tai suteiksime galimybę jam paklausti.
P. GRAŽULIS (MSNG). Ačiū gerbiamai posėdžio pirmininkei, kad suteikė žodį. Gerbiamas Pirmininke, jūs žinote, kad pateikus formuluotę negalima net kablelio padėti, taip išaiškino Konstitucinis Teismas. Kodėl jūs kalbate apie eigą ir eigoje keitimą formuluotės? Vienas klausimas.
Kitas klausimas. Man atrodo, liejasi cinizmas iš pono E. Gentvilo. Kai penkis kartus buvo pateiktas Konstitucijos pakeitimo klausimas įgyvendinant ne tik Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą, bet ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto arba teismo sprendimą, kad nušalintam Prezidentui R. Paksui turi būti atkurta teisė būti renkamam ir Prezidentu, kodėl jūs teikiate tarpinį variantą, ir ar neturėtų prisiimti atsakomybės E. Gentvilas su liberalais ir G. Landsbergis su konservatoriais?
V. PRANCKIETIS. Tai dėl pirmo klausimo jūs teisus, o dėl antrojo – dėl nuomonių įvairovės mes visada turbūt čia ir turėdavome didelę diskusiją, ir kiekvienas turi teisę į savo nuomonę. Todėl nereikėtų gal vieniems iš karto prikabinti kokios nors cinizmo etiketės, o kitiems galvoti, kad yra teisūs. Visi turbūt yra teisūs siūlydami savo variantus, savo pasiūlymus. Iki šiol nebuvo tokio kompromisinio varianto, už kurį pasirašytų 95 Seimo nariai – iš karto konstitucinė dauguma. Ar mes atstovaujame vieno žmogaus interesui, ar mes atstovaujame Lietuvos interesui? Tikiu, kad mes atstovaujame Lietuvos interesui įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. Todėl toks variantas ir buvo pasirinktas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, motyvai. A. Mazuronis – nuomonė už. Dėkoju Seimo Pirmininkui.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų norėčiau dar kartelį atsiriboti nuo šioje diskusijoje minėtų konkrečių pavardžių, buvo minėtos trys: pono R. Pakso, ponios N. Venckienės ir pono L. Karaliaus, šnekėti apie patį principą ir dėl ko šie pataisymai yra būtini. Šiuo atveju mes kalbame ne apie tris pavardes, mes kalbame apie teisės viršenybės principą ir apie to principo galiojimą ir taikymą mūsų valstybėje. Tai, kad dešimt metų šis klausimas nėra sprendžiamas, mano nuomone, yra viena didžiausių gėdų Lietuvos valstybei.
Žinote, neseniai savo 12 metų sūnui, grįžusiam po pilietiškumo pamokos mokykloje, turėjau aiškinti, kuo skiriasi civilizuota valstybė nuo necivilizuotos valstybės. Jie ėjo tai pamokoje ir jis ne iki galo suprato, kas buvo aiškinama.
Teisės viršenybės principas ir teisės laikymasis yra viena svarbiausių nuostatų, kuri ir skiria vakarietiškas, išsivysčiusias, civilizuotas valstybes nuo tų valstybių, kurioms dar reikia gana stipriai pasistūmėti į priekį.
Jeigu kalbėtume apie įstatymo pataisos turinį, be jokios abejonės, sutinku su ponu R. Andrikiu, nes ir man atrodo, kad turinys yra labai stipriai kompromisinis ir konstitucingumo požiūriu, mano nuomone, stipriai kvestionuojamas. Kai Seimo narių grupelė kreipsis į (…), apie tai Seimo Pirmininkas čia minėjo, Konstitucinio Teismo išaiškinimas, mano nuomone, gali būti nepalankus įstatymų teikėjams ar Seimui, jeigu mes priimsime šią įstatymo nuostatą, nes iš tiesų išskirti priesaikas pagal lygį pareigybės, kurią planuoja eiti, mano nuomone, labai keista.
Kai mano vaikas, grįžęs iš pilietiškumo pamokos, paklaus manęs, kodėl skiriasi priesaika Seimo nario Lietuvos Respublikos valstybėje, Prezidento ar dar kokio nors pareigūno, aš paprasčiausiai neturėsiu ką atsakyti. Todėl, mano nuomone, įstatymo projektas taisytinas, bet sutinku, kad dėl tokio projekto, kuris iš tiesų atspindėtų ir būtų teisiškai korektiškas, šiandien Seime politinio sutarimo nėra.
PIRMININKĖ. Laikas! Ačiū. R. Andrikis – motyvai prieš.
R. ANDRIKIS (LGF). Manyčiau, kad toks įsiveržimas į Konstitucijos 74 straipsnį nėra pateisinamas nei teisinės logikos, nei kitų kokių nors teisinių argumentų požiūriu. Jeigu šio straipsnio 1 dalis nustato apkaltos procedūros galimybę atitinkamiems asmenims, tai, taisant pagrindinį šalies įstatymą – Konstituciją, būtina daryti pataisas dėl visų galimų apkaltų, o ne vien dėl Seimo nario.
Antra. Tariamai vykdomas pagal aiškinamąjį raštą Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas, bet 2014 m. balandžio 3 d. dienos šviesą išvydo ir Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto atitinkamas sprendimas, kuris taip pat Lietuvai privalomas. Akivaizdu, kad čia nė su žiburėliu nepamatysime nė vieno to pakto pažeidimo ištaisymo kriterijaus, o ten pasakyta labai aiškiai, kad diskvalifikavimas iki gyvos galvos būti kandidatu Prezidento rinkimuose arba būti Ministru Pirmininku, arba ministru buvo įvesti autorių trūkstant būtino numatomumo ir objektyvumo. Taip pažeisti pakto 25 straipsnio b ir c punktai.
Dabar klausimas, ar valstybė, štai inicijuodama Konstitucijos 74 straipsnio 2 dalį, pagal kurią Seimo narys, patyręs apkaltą, negali būti premjeru…
PIRMININKĖ. Laikas!
R. ANDRIKIS (LGF). …ir ministru, pažeidžia šito nutarimo sprendimo nuostatas ar nepažeidžia? Akivaizdu, kad pažeidžia.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
R. ANDRIKIS (LGF). Nuo 2014 metų per 180 dienų Lietuva privalėjo pranešti, kas yra padaryta. Man atrodo, kad praėjo…
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Laikas.
R. ANDRIKIS (LGF). …daugiau kaip 180 dienų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, apsisprendžiame. Balsuojame po pateikimo dėl Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 93, prieš – 2, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nėra siūlomas. Ar yra kitokių siūlymų? Matau. Petras, Konstitucijos komisija, taip? Taip, įjungiu mikrofoną, prašome. P. Valiūnas.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Kaip papildomą – Konstitucijos komisiją.
PIRMININKĖ. Prašote kaip papildomą skirti Konstitucijos komisiją. Ir V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Ir Žmogaus teisių komitetą, kadangi mes jau esame svarstę ne vieną projektą ir tame procese dalyvaujame. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ir Žmogaus teisių komitetas.
Gerbiamieji kolegos, yra du pasiūlymai. Konstitucijos komisija ir Žmogaus teisių komitetas, kad būtų papildomi, galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime. Yra siūloma svarstyti plenarinių posėdžių salėje gruodžio 10 dieną. Galime bendru sutarimu sutarti? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju.
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama pirmininke, gerbiami Seimo nariai, ką duos šitų komitetų, komisijų svarstymas? Aš paklausiau… juk negalima pakeisti po pateikimo nė kablelio, tai aiškiai išaiškino Konstitucinis Teismas. Kam vilkinti šitą klausimą?
Kitas dalykas. Aš noriu užduoti retorinį klausimą. Man labai keista, kodėl kalbama apie Seimo narį? Juk Prezidentas R. Paksas buvo nušalintas ne kaip Seimo narys, ir apkalta jam padaryta, suorganizuotas perversmas, o kaip Prezidentas. Tai kas čia vyksta? Jūs kalbėkite, kaip grąžinti Prezidento teises, jį jūs, konservatoriai, nušalinote, padarėte valstybėje perversmą. Jūs ne kaip Seimo narį jį nušalinote, o kaip Prezidentą. Apie ką jūs dabar kalbate ir apie kokį teisingumą jūs kalbate?
PIRMININKĖ. Dėkojame, Petrai. Viskas. Su šypsena ir be pykčio dirbame toliau.
10.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ projektas Nr. XIIIP-3837(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ projektas Nr. XIIIP-3837(2). Priėmimas. Buvo gauta Teisės departamento pastabų. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką D. Gaižauską, aptarsime Teisės departamento išvadas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien komitetas iš ryto susirinko ir aptarė Teisės departamento išvadą ir du jos pasiūlymus. Pirmas pasiūlymas buvo toks, kad Teisės departamentas siūlo papildyti pavadinimą ir įrašyti žodelius, tiksliau, tikslina pavadinimą ir siūlo įrašyti žodelį „galimai dėl netinkamo“ bei įrašyti žodelį „įslaptintos informacijos“. Komitetas nepritarė bendru sutarimu, nes labai aiškiai pasakė savo motyvus, kad komitetas aiškintųsi ne tik įslaptintos informacijos galimą netinkamą panaudojimą, bet buvo ir neįslaptinta, tas raštas, kurį gavo Seimo Pirmininkas. Todėl šitam pasiūlymui nepritarė. O dėl žodelio „galimai“, tai irgi galbūt daugiau techninis toks pataisymas ir mums pasiūlė, kad nesikartotų du kartus žodis „galimai“, nes viršuje, matėte, yra vienas žodelis „galimai“, jis apima abu, todėl ir nepritarė šiam pasiūlymui. O antram, kur prieš I. Rozovos vardą ir pavardę reikia įrašyti žodžius „Seimo narės“ bei patikslino prieš žodelį „partijų“ įrašyti žodelį „politinių“, tai šitiems pasiūlymams pritarė bendru sutarimu. Iš dalies visoms Teisės departamento išvadoms bendru sutarimu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui ir komitetui, kad nagrinėjote Teisės departamento išvadą ir šiandien informavote Lietuvos Respublikos Seimo narius apie jūsų priimtą sprendimą.
Gerbiamieji kolegos, motyvai. Atsiprašau, dar prieš tai mes pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 2 straipsnis. Galime priimti? Priimame. 3 straipsnis. Galime priimti? Priimame. Preambulę taip pat. Motyvai dėl viso.
E. Gentvilas. Prašom. Motyvai už.
E. GENTVILAS (LSF). Aš balsuosiu už. Raginu ir kitus balsuoti, nes, priešingu atveju, nevyktų joks tyrimas. Tačiau dar kartą noriu pasakyti savo nuogąstavimus, tai ir čia Seimo salėje, ir užkulisiuose, ir visoje viešojoje erdvėje mes daugiau girdėjome kalbų ne apie Maskvos galimą įtaką ar Kremliaus galimą įtaką Lietuvos politikams ir politiniams procesams, o mūsų pačių, ypač valdančiųjų valstiečių, keršto blykstelėjimus, norą aptarti, ar čia buvę frakcijos ir partijos nariai V. Bakas ar V. Pranckietis nebus padarę kokių liapsusų, disponuodami šia įslaptinta informacija, ir tai permuša pagrindinį uždavinį, kurį mes turėtume spręsti.
Komisijos, anot Konstitucinio Teismo, turi būti sudarytos valstybei ypač svarbiais klausimais, siekiant juos ištirti. Jeigu užsienio valstybės įtaka politikams ir politiniams procesams tikrai yra ypatingas įvykis, tuo labiau turintis precedentų šiame Seime, tarkime, kad ir M. Basčio atveju, tai problema, kaip susipažino, kada susipažino, kas susipažino, o kas nesusipažino su šita medžiaga, kodėl ėmėsi ar nesiėmė veiksmų, negali būti statoma į konstituciškai svarbių reiškinių, vertų laikinųjų tyrimo komisijų sudarymo, rangą. Todėl reikšmingas dalykas, reikšmingi dalykai ir antraeiliai dalykai, kuriuos Seimas galėtų spręsti žemesnio rango komisijos būdu, yra sukrauti į vieną vietą, ir tai kelia nerimą. Stebėkime, kad nebūtų jokio politizavimo šiame procese.
PIRMININKĖ. Dėkojame. A. Mazuronis – motyvai prieš.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, priešingai nei mano kolega E. Gentvilas, balsuosiu prieš, ką dariau ir pateikimo stadijoje, ir pasakysiu kodėl. Per tuos dešimt mano buvimo parlamente metų teko matyti įvairiausių kuriamų laikinųjų Seimo tyrimo komisijų, bet neteko matyti jokių konstruktyvių, rezultatyvių kokių nors komisijų išvadų. Ponas E. Gentvilas kalbėjo apie galimą, kaip supratau, neteisėtą užsienio valstybių poveikį Lietuvos parlamentarams. Gerbiami kolegos, jeigu yra koks nors neteisėtas kokių nors valstybių poveikis, mano nuomone, tarnybos čia turėtų ateiti ne su kokia nors pažyma, pusiau atvira, pusiau neatvira, bet turėtų ateiti su prašymu čia iš tribūnos naikinti vieno ar kito Seimo nario teisinį imunitetą ir imtis tam tikrų veiksmų: pradėti ikiteisminį tyrimą, pradėti baudžiamąjį persekiojimą.
Leiskite pasakyti, kad valstybinės priesaikos sulaužymas yra vienas rimčiausių nusikaltimų pagal mūsų Baudžiamąjį kodeksą. O ką tirs dabar sudaroma Seimo komisija, laikinoji Seimo tyrimo komisija? Jūs man atsakykite. Kodėl ponia I. Rozova važiavo į kažkokį renginį Gruzijoje, kai renginį organizavo tarptautinė organizacija, kurios steigėja buvo Lietuva? Ar ką ten ponia I. Rozova veikė tame renginyje? Ką valgė per pietus ar su kuo vakarieniavo? Kodėl ponia I. Rozova buvo susitikusi su vienos ar kitos ambasados darbuotojais? Gerbiami kolegos, mes kas savaitę susitinkame ne su vienos, ne su dviejų ir ne trijų…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, kažkaip viskas dingo. Minutę, atkursime. Kompiuteriai mus truputį linksmina. Atsiprašome, jums dar pora sekundžių buvo, bet pačią esmę jau jūs pasakėte.
A. MAZURONIS (MSNG). Paskutinį sakinį.
PIRMININKĖ. Paskutinį sakinį. Įjungiame mikrofoną. A. Mazuronis. Prašom.
A. MAZURONIS (MSNG). Ne kartą susitinkame ir iš tiesų klausimas yra ne tas, ar susitinkame. Visos ambasados suinteresuotos daryti poveikį politikams. Klausimas ir apie neteisėtą poveikį. Ir, mano nuomone, šita komisija bus ne kas kitas kaip, artėjant Seimo rinkimams, politikavimo įrankis tiek iš vienos pusės, tiek ir iš kitos. Todėl raginu kolegas užsiimti tiesioginiu darbu, teisėkūros procesu, ekonominių sąlygų gerinimu, o politikavimą palikti rinkimų laikotarpiui rinkimų temomis.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Razma – motyvai už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti už, ir taip balsuos mūsų frakcijos nariai. Dėl to, kad tame penkių klausimų klausimyne yra du tikrai svarbūs klausimai. Tai antras ir trečias klausimai, kurie prašo išsiaiškinti, ar vienos Seimo narės kontaktai su Rusijos žvalgybos ir saugumo pareigūnais nekėlė ir nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui. Taip pat kitas klausimas – kokiais būdais minėti pareigūnai siekė paveikti mūsų politinę sistemą, partijų sprendimus ir taip toliau. Tai tikrai yra svarbūs klausimai, bet, kviesdamas balsuoti už, aš kartu noriu pareikšti tam tikrą nuogąstavimą ir apgailestavimą.
Apgailestauju, kad komiteto pirmininkas akcentavo visiškai ne tuos mano paminėtus klausimus, apie tuos klausimus jis beveik nekalbėjo. Atrodo, kad visa jo energija ir entuziazmas yra nukreiptas išsiaiškinti, kuris Seimo narys perskaitė, neperskaitė tą pažymą, reagavo, nereagavo. Žinoma, galima tuos klausimus aiškintis, ar Seimo nariai turėjo susigaudyti labiau, principingiau ir greičiau reaguoti, bet tai yra vis dėlto kito rango klausimai. Negali nematyti, kad neatsitiktinai turbūt pirmuoju klausimu yra įrašytas klausimas, kokią informaciją gavo Seimo Pirmininkas. Taigi vėlgi, ar nebus valdantiesiems tame tyrime svarbiausias dalykas pakamantinėti Seimo Pirmininką ir formuluoti griežtą neigiamą išvadą dėl jo. Bijau, kad antras…
PIRMININKĖ. Laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). …ir trečias svarbieji klausimai nepaskęstų tuose politiniuose žaidimuose.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Išties pasigendu, kaip ir kolegos, sisteminio požiūrio į panašias problemas. Visų pirma stambūs įtakos objektai, stambūs veiksmai yra netiriami, pavyzdžiui, kaip strateginio objekto „Klaipėdos naftos“ atidavimas trejiems metams valdyti Rusijos kompanijai „Litasco“. Tuometinis vadovas neturėjo net leidimo dirbti su įslaptinta informacija, ponas R. Masiulis tą leidimą gavo gerokai vėliau, prieš tapdamas energetikos ministru, o sutartis buvo pasirašyta 2012 metais. Rusų kompanija, Kremliaus kompanija, sėkmingai valdė šį strateginį objektą. Tyrimo nėra. Ponas V. Bakas tą padėjo į giliausią stalčių. Rusijos kompanijai „Nukem“ atiduota didžiulė pinigų suma strateginio objekto – Ignalinos atominės elektrinės uždarymui, daugiau negu 70 mln. eurų. Tyrimo nėra. „Lietuvos geležinkeliuose“ be konkursų, apeinant visas patikros procedūras, Rusijos kompanijos teikia paslaugas, teikia įrangą. Kodėl šie dalykai nėra tiriami? Todėl, kad vieniems yra leidžiama žaisti tuos žaidimus su Kremliaus kompanijomis ir yra pasakyta, kad tie objektai, tie veiksmai būtų netiriami. Bet štai parlamentarė susitiko oficialiame renginyje su organizacija, kurios nare Lietuva taip pat yra, Seimas skiria lėšas, moka narystės mokestį, ir štai – atsirado grėsmė nacionaliniam saugumui. Man labai įdomu, ką komisija suras, kokia slapta informacija disponavo ponia I. Rozova, man labai įdomu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (MSNG). Iš tikrųjų ši valdančioji dauguma devalvavo tyrimų komisijas ir sumenkino jų vaidmenį, nes labai dažnai šios komisijos tiesiog buvo įrankis susidoroti su kitaip mąstančia opozicija ir buvo teikiamos selektyvios ir selektyviai teisingos išvados. Ir nors man buvo sunku klausytis, kai komisijos pirmininkas čia atsakinėjo į mūsų klausimus ir pristatinėjo tyrimo klausimus, aš iš tikrųjų visiškai nesimpatizuoju tiems asmeniškumais paremtiems išvedžiojimams ir tam nenumaldomam norui persekioti ir aiškintis, manau, ne tokias reikšmingas detales, vis dėlto aš palaikau tyrimo esmę, tai yra aiškintis nedraugiškos Lietuvai valstybės, tai yra Rusijos Federacijos, įtaką Lietuvos politinei sistemai. Galbūt ne vien tik individualiems politikams, bet ir tai, kaip ji veikia, per kokias organizacijas, per kokius renginius, kokiais kanalais.
Taigi nesu tikra, ar ši komisija nebus dar viena niekinė komisija, kuri nuvertins komisijų vaidmenį ir tikslą, bet vis dėlto galbūt pavyks jai išsiaiškinti tą esminį klausimą, galbūt bent kai kurias detales. Dėl to aš palaikysiu šitą tyrimą, nors ir turiu abejonių dėl komisijos pirmininko ir kai kurių narių nešališkumo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – motyvai prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mūsų frakcija nuosekliai pasisakė, kad tokia komisija iš principo yra… tiksliau, šitas kelias yra ydingas, nes negali komiteto nariai patys save tirti. Netgi po visos kosmetikos išlieka tokia nuostata, kad tirs. Aš manau, kad mūsų seniūnas ir frakcijos nariai siūlė, kad būtų sudaryta būtent laikinoji tyrimo komisija, kurioje nedalyvautų tie žmonės, kuriuos reikės klausinėti. Manau, tai būtų kur kas vertingiau ir naudingiau.
Apskritai šis Seimas pasižymi tyrimo komisijų gausa. Tikrai rezultatų mažoka iš tų visų tyrimo komisijų. Taigi lieka visai nedaug iki kadencijos pabaigos. Aš manau, kad būtų galima susikoncentruoti prie gerokai svarbesnių darbų, kurie duotų naudos ir pridėtinės vertės kuriant geresnę gyvenimo kokybę mūsų Lietuvos piliečiams. Todėl mes susilaikysime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Gaižauskas – motyvai už.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, raginu visus balsuoti už, nes tyrimo objektai, tyrimo kryptys gana aiškiai aptartos ir aiškios. Išties kilo labai daug klausimų, į kuriuos galime rasti atsakymus tik per tyrimo komisiją. Todėl visus raginu balsuoti už ir neabejoti, kad tyrimas tikrai bus padarytas objektyvus, nešališkas, nes dalyvaus tiek pozicija, tiek opozicija, ir plius tyrimas pavedamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, o komitetas, kaip jūs ir žinote, vis tiek turi šiek tiek daugiau galių ir galimybių gauti kuo daugiau įslaptintos informacijos, nes žvalgybos institucijos komitetu išties pasitiki pakankamai gerai. Todėl daug nekalbėdamas tikrai raginu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinis kalba P. Urbšys. Motyvai prieš.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, norėčiau, kad jūs įsiklausytumėte į tos komisijos pavadinimą. Komisija sudaroma dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės I. Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Jeigu tas tyrimas bus nukreiptas vien tiktai į Seimo narės I. Rozovos buvusius ryšius su Rusijos ambasada ir bus pateikiama, kad čia yra pagrindinė grėsmė nacionaliniam saugumui, man atrodo, bus kaip tik pasitarnauta Rusijai, nes Rusija iš tikrųjų savo įtakas daro dabar ne per Seimo narę I. Rozovą. Jeigu buvo kokia grėsmė, jinai jau seniai neutralizuota. Jeigu bus susikoncentruota tik į jos kontaktus ir bus nutylimos kitos grėsmės, aš suprasiu, kad tai daroma sąmoningai, siekiant uždengti tam tikrą dūmų uždangą, kad, neduok Dieve, nebūtų atskleisti dabartiniai ryšiai su Rusija, kurie kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašau visų dėmesio. Motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą. Priėmimas.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 86, prieš – 1, susilaikė 12. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-3837(2) priimtas. (Gongas) Dėkoju.
Replika po balsavimo – gerbiama…
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, prašau mano balsą įskaityti už, nes nesuveikė mano kortelė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. M. Navickienė, atsiprašau, akcentuojame protokolui, kad M. Navickienė balsavo už.
10.50 val.
Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo Nr. I-1324 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3499(2) (svarstymas)
Tęsiame darbotvarkę. Darbotvarkės 1-4 klausimas – Potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3499(2). Svarstymas. Kviečiu V. Rastenį, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją. Buvo gauti pasiūlymai ir mes taip pat turime išgirsti komiteto išvadą.
V. RASTENIS (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas liepos 17 dieną svarstė minėtą projektą ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto pasiūlymams bei išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, dėl šio įstatymo projekto buvo pasiūlymas, Seimo narys R. J. Dagys teikia pasiūlymą dėl 11 straipsnio. Tikriausiai yra dešimt Seimo narių ir mes maloniai suteikiame… tam pritarimas yra, kad R. J. Dagys pristatytų savo pasiūlymą. 11 straipsnis.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pasimečiau tarp straipsnių. Labai atsiprašau. Komiteto išvadą tegul pasako, aš surasiu.
PIRMININKĖ. Taip, komiteto…
V. RASTENIS (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Ir argumentai – įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje jau yra numatyti reikalavimai, kad potencialiai pavojingų įrenginių savininkai užtikrina potencialiai pavojingų įrenginių naudojimą, laikymą, saugojimą, priežiūrą pagal potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros norminių teisės aktų ir gamintojo pateiktų potencialiai pavojingų įrenginių techninių duomenų dokumentų reikalavimus. Todėl tokio pasiūlymo su nuoroda į žemesnio lygio norminį teisės aktą įrašymas į įstatymą neatitiktų teisės technikos reikalavimų.
PIRMININKĖ. Čia buvo komiteto nuomonė, o R. J. Dagys patikslina savo pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labai atsiprašau, kad aš taip sutrukdžiau, truputį pats susipainiojau.
PIRMININKĖ. Viskas gerai, žiūrėsime.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kokia yra pasiūlymo esmė. Pramonininkų atstovai kaip tik į tuos dalykus atkreipė dėmesį. Dabar mes kalbame apie potencialiai pavojingus darbus, kuriuos turi atlikti tie žmonės, specialistai, tai yra iš tikrųjų pavojingi darbai, kai yra tam tikra padidėjusi rizika, konkrečiai tuos darbus atliekant ir gyvybei rizika, ir anksčiau paprastai galiojo tokia nuostata, kad tokius darbus turi atlikti ne mažiau kaip du žmonės, kad jeigu kas nors atsitiktų, tiesiog jie galėtų… kitas žmogus ir apsaugoti, ir ištraukti iš pavojingos situacijos, ir panašiai. Kam yra tekę dirbti tokius pavojingus darbus, o man, kaip chemikui, teko gyvenime dirbti tokius dalykus, iš tikrųjų tai buvo kaip taisyklė… ir ankstesniame įstatyme tas buvo aiškiai reglamentuota. Dabar dėl motyvo, kad turėtų būti reglamentuota žemesniame norminiame akte, mes atmetame tokį siūlymą. Aš manau, kad tai yra… Tiesiog reikia palikti tą pačią galiojančią normą, jinai tiesiog apsaugo mūsų žmonių gyvybes.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, išgirdote Seimo nario R. J. Dagio pasiūlymą, prieš tai girdėjote komiteto argumentus nepritarti. Motyvai dėl pasiūlymo? Nebuvo. Balsuojame. Balsuojame dėl R. J. Dagio pasiūlymo. Komitetas jam nepritarė.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 20, prieš – 6, susilaikė 61. Pasiūlymui nepritarta. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl viso įstatymo projekto. Norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
10.55 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 2 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3500(2) (svarstymas)
Kviečiu pranešėją V. Rastenį, nes taip pat prašome perskaityti ir lydimųjų įstatymų projektų Nr. XIIIP-3500(2) ir Nr. XIIIP-3501(2) išvadas. Tai buvo lydimieji teisės aktai.
V. RASTENIS (LVŽSF). Mieli kolegos, komitetas liepos 17 dieną svarstė šį įstatymo projektą, tiksliau, abu, ir pritarė bendru sutarimu su argumentu: atsižvelgdami į tai, kad įstatymo įgyvendinimui reikia parengti daug poįstatyminių teisės aktų, siūlome nukelti įstatymo įsigaliojimo datą į 2020 m. gegužės 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų dėl Darbuotojų saugos įstatymo projekto nėra. Bendru sutarimu? Norinčių kalbėti diskusijose taip pat nebuvo, motyvų taip pat nebuvo norinčių išsakyti. Galime pritarti bendru sutarimu kaip lydimajam? Galime.
10.57 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 471 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3501(2) (svarstymas)
Jūsų buvo papildomas komitetas ir dėl Administracinių nusižengimų kodekso. Pagrindinio komiteto išvadą perskaitys A. Širinskienė, o jūs Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą perskaitykite.
V. RASTENIS (LVŽSF). Taip pat šių metų liepos 17 dieną kaip papildomas komitetas svarstė šį Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 471 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3501 ir pritarė bendru sutarimu. Siūlė pagrindiniam komitetui 3 straipsnyje įstatymo įsigaliojimą pakeisti į 2020 m. gegužės 1 d.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl šio įstatymo… Ačiū pranešėjui. Dėl šio Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 471 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto norime išgirsti ir pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Kviečiu komiteto pirmininkę A. Širinskienę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas rugsėjo 18 dieną svarstė įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame pranešėjai. Norinčių dalyvauti diskusijoje dėl šio įstatymo projekto nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti ir šiam lydimajam įstatymo projektui? Dėkui.
10.58 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2395(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2395(2). Kaip pagrindinis buvo paskirtas Kaimo reikalų komitetas. Kviečiame K. Starkevičių perskaityti pagrindinio komiteto išvadą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis šių metų liepos 10 dieną pritarė komiteto patobulinto įstatymo projektui Nr. XIIIP-2395(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu, už – 5.
Papildomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė šį Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, bet jį patobulino pats komitetas pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Laisvosios rinkos instituto pataisas, pastabas.
PIRMININKĖ. Dėkoju pranešėjui. Kviečiu papildomą komitetą, buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ponia komiteto pirmininke Širinskiene, prašome perskaityti komiteto išvadą dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo projekto, kurį jūs svarstėte kaip papildomas komitetas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Žemės ūkio paskrities žemės įsigijimo įstatymo projektą ir, kaip jau pristatydamas minėjo pagrindinio komiteto atstovas, mes siūlėme pagrindiniam komitetui įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti atsižvelgiant į pastabas ir argumentus, kuriems pritarėme. Pastabų iš tikrųjų buvo gauta labai daug.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu J. Razmą. Prašome.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmiausia aš dar kartą turiu apgailestauti, kad Seime neatsirado politinės valios, kai mes čia prieš metus ar porą metų svarstėme ir pakeitėme galiojusią iki tol įstatymo normą, kad kiekvienam asmeniui nuosavybės teise gali priklausyti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės, ir viskas. Bet štai, matyt, ne be įtakos ir konkrečių interesų įtakingų valdančiųjų Valstiečių ir žaliųjų frakcijos narių buvo padaryta išlyga, kad tie, kurie užsiima gyvulininkyste, gali turėti daugiau, tai yra dar proporcingai auginamų gyvulių skaičiui, o jeigu gyvulių skaičius sumažėja, valstybei primetama prievolė išpirkti tą perteklinę žemę.
Mes čia užsukame tokias nereikalingas formalias biurokratines procedūras apsunkindami darbą Nacionalinei žemės tarnybai, kuri turi kontroliuoti, ar tų gyvulių nesumažėjo, kiek sumažėjo, pranešė, nepranešė. Dabar esame įkaitai tos sukurtos privilegijos, kaip minėjau, atskiriems, įtakingiems valstiečių ir žaliųjų politikams. Žinoma, yra turbūt ne tik politikų, kurie pasinaudos ta išimtimi. Dabar, manau, čia gerų sprendimų nėra. Aišku, reikia detalizuoti visas tas procedūras, kaip tai turi būti daroma, jeigu sumažėja gyvulių skaičius, projekto autoriai tą siūlo. Be abejo, galimos įvairios situacijos, kai tas savininkas nesutinka parduoti, nesutinka rengti žemės valdų atidalinimo projektų, net, kaip matėte, projekte numatoma, kad valstybė per teismus sprendžia, ar net gali tapti bendrasavininke su tuo ūkininku, kuris jau tampa valdąs perteklinę žemę.
Mes įkliūvame į tokią suveltą situaciją. Čia gero sprendimo dabar nėra. Aš suprantu, kad kaip ir reikia detalizuoti tuos dalykus, kai jau nuėjome tuo ydingu keliu, bet vis dėlto, aš manau, geresnis sprendimas būtų atsisakyti tos priimtos nuostatos, pasakyti, kad visi piliečiai yra lygūs ir gali turėti ne daugiau kaip 500 hektarų žemės, ir kaip nori, taip ten ir ūkininkauja – ar augina grūdines kultūras, ar verčiasi gyvulininkyste, bet valstybė, taip sakant, nustato limitą visiems vienodą. Kadangi nesitikiu, kad būtų atsikvošėta ir padaryti tokie sprendimai, tai dabar, matyt, mes vis murkdysimės atrasdami, kad kažko iki galo nereglamentavome, kad Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai vargsta su ta pertekline žeme ir gaišta laiką, o kažkas pasinaudojo ta išimtimi kaip tam tikra privilegija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Dėl šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje pasiūlymų nebuvo gauta. Gerbiami kolegos, motyvai po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl Žemės ūkio paskirties žemės įstatymo projekto antrosios redakcijos. Komitetas teikia patobulintą įstatymo projektą.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 59, prieš – 1, susilaikė 20. Po svarstymo pritarta.
11.06 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1100(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas yra 1-6 – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1100(2). Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pirmininką A. Stančiką. Komiteto išvada. Prašom.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų liepos 17 dieną pritarė komiteto patobulintam Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1100(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 1. Svarstymo metu buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Žemės ūkio ministerijos pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašom likti tribūnoje, kadangi norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Gerbiami kolegos, dėl 1 straipsnio buvo gautas Seimo nario R. Žemaitaičio pasiūlymas. R. Žemaitaičio nėra salėje, todėl prašau komiteto pirmininką gal tada pasakyti, koks buvo pasiūlymas ir kodėl jūsų komitetas nepritarė.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega R. Žemaitaitis siūlė, kad per aukcioną pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę turi ūkininkai, kurie jau anksčiau nuomojosi ir laikinai naudojo valstybinės žemės plotą ilgiau negu penkerius metus iš eilės. Šiam siūlymui komitetas nepritarė.
Motyvai. Iš tikrųjų šiuo atveju būtų pažeistas konstitucinis asmens lygiateisiškumo principas, nes pabandykime įsivaizduoti: ūkininkas įsigijo žemės, nupirko iš privataus savininko prieš dvejus metus, ir į šitą plotą įsiterpia, sakykim, toks plotas 1,5 hektaro. Iš tikrųjų pagal R. Žemaitaičio siūlymą jis negalėtų įsigyti. Jis turėtų laukti penkerius metus, kad tą sklypą galėtų įsigyti.
Kita vertus, šiandien, deja, tenka apgailestauti, bet yra verteivų, kurie šitą žemę išsinuomoja iš valstybės, ją deklaruoja, o realiai iš tikrųjų dirba tas ūkininkas, į kurio teritoriją šitas plotas yra įsiterpęs. Iš principo kaip ir neturėtų teisės įsigyti šitas ūkininkas, į kurio teritoriją tas plotas yra įsiterpęs.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už R. Žemaitaičio pasiūlymą kalbės E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų gal iki galo nėra tobulas R. Žemaitaičio pasiūlymas, nes galbūt ir liks nemažai sklypų, kurie neturi nei nuomininko, nei nieko, įsiterpę niekam jie neįdomūs, iš tikrųjų buvo ir jų nenuomojo. Bet šiek tiek teisybės yra. Aš dabar pabandysiu parengti pasiūlymą, kad vis dėlto pirmumo teise galėtų ir privalėtų naudotis tie, kurie nuomojo arba naudojosi tuo sklypu. Vadinasi, jis jau ūkininkaujant jiems buvo reikalingas.
Iš tikrųjų, manau, toks pakeitimas turėtų būti priimtinas, nes vis dėlto į žemę, kuri buvo naudojama, prižiūrima ir yra įsiterpusi, tie asmenys, kurie ūkininkauja, turėtų turėti pirmumo teisę. Bet manau, kad šiuo metu galima būtų susilaikyti nuo tokio, nes iš tikrųjų reikėtų registruoti naują pasiūlymą. Aš jį parengsiu.
PIRMININKĖ. Prieš pasiūlymą kalba S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, R. Žemaitaičio pasiūlymas iš tikrųjų padarytų stagnaciją tam tikra prasme žemės rinkoje ir ūkininkai, kurie nori darniai ūkininkauti, ne bėgioti per išbarstytus plotus, o viename plote, būtų suvaržyti. Aš siūlau nepritarti šitai nuostatai. Tam nepritaria ir komitetas.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl R. Žemaitaičio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Motyvai išsakyti.
Balsavo 84 Seimo nariai: už pasiūlymą 5, prieš – 7, susilaikė 72. Pasiūlymui nepritarta.
Tai pat buvo gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada. Komitetas pritarė iš dalies ir tą patvirtinti ateina dar ir komiteto pirmininkas. Prašom.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Komitetas svarstė ir iš tikrųjų šioje vietoje, kadangi mano siūlymas buvo 10 hektarų įsiterpęs plotas, komitetas jį patobulino – iki 3 hektarų įsiterpęs plotas. Yra sumažintas plotas. Diskusijos metu iš tikrųjų mes matome, kad tai yra racionalus plotas, nes šiandien įstatymas leidžia įsigyti įsiterpusią žemę iki 1 hektaro. Deja, šiandien yra tokių, kad yra 1 hektaras 10 arų, 1 hektaras 30 arų, ir iš tikrųjų tokių plotų po šiai dienai negalime įsigyti. Tikrai tą problemą kelia daugiausia vidutiniai ūkininkai, mes nekalbame apie stambiuosius, nes praktiškai stambiesiems galbūt tokie plotai ir neįdomūs, taip pajuokaujant, ko gero, Agrokoncerno šitas plotas nedomina.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma. Čia prieš Vyriausybės nuomonę norite pasakyti? Ne, dėl viso. Dėkoju. Daugiau pasiūlymų nėra. Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl viso įstatymo projekto. J. Razma – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Atkreipsiu dėmesį, kad prieš šį projektą pasisakė ir Vyriausybė. Mes nežinome, ar ji pasisakytų už, jeigu pradinė išimtis dėl 10 hektarų dabar pakeičiama kuklesniu skaičiumi – 3 hektarais. Prieš priėmimą aš raginčiau tada pasiteirauti Vyriausybės nuomonės. Ir atkreipčiau dėmesį, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat pareiškė rimtų pastabų dėl šio projekto. Aš manau, jeigu iki šiol apsiėjome su ta išimtimi tokiems įsiterpusiems žemės sklypams iki 1 hektaro, tai taip galėjo ir likti, nes, turėkime omenyje, kad gali būti skirtingos situacijos. Viena situacija kur nors Lietuvos pakraščiuose, apleistose žemėse, kur žemė nevertinga, ir gal mes ir džiaugiamės, kad savininkas gretimo sklypo sutinka ją paimti, bet kita situacija kur nors, sakykim, Vilniaus rajone, kur žemė brangi ir taip be aukciono atiduoti 3 hektarų sklypą kažin ar bus gerai, jeigu kur nors susidaro tokia situacija, kur yra toks įsiterpęs sklypas. Aš manau, valstybė, kaip reikalauja Konstitucija, turi žemę naudoti racionaliai ir turi siekti gauti iš jos maksimalios naudos, į tai atkreipia dėmesį ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Todėl aš linkęs susilaikyti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, mūsų ūkis ir ekonomika grįsta privačia nuosavybe ir sveikintinas iš tikrųjų darnaus konsolidavimo principas. Ir žemės reforma, ir skaidymas tikrai vyko kūrybiškai, su tikrai neracionaliu sklypų išdėstymu. 10 hektarų įsiterpusį sklypą teisė išpirkti, atrodo, būtų per didelė, kai vidutinis Lietuvos ūkis yra tiktai, rodos, 9,4 hektaro, bet dėl 3 hektarų įsiterpusio ploto, manau, yra racionalumo ir aš matau tikrai pažangą ir siūlau, kviečiu balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, motyvai išsakyti, balsuojame po svarstymo dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 12. Pritarta po svarstymo.
11.15 val.
Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1101(2) (svarstymas)
Kviečiu A. Stančiką, lydimasis šio įstatymo projektas buvo Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1101(2). Kaimo reikalų komiteto išvada.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, taip pat liepos 17 dieną pritarė komiteto patobulintam Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1101(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Svarstymo metu buvo atsižvelgta į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Siūlau pritarti komiteto patobulintam įstatymui po svarstymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Buvo gauta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonė. Jai komitetas pritarė iš dalies. Pritariame ir mes. Ir motyvai po svarstymo. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, pritarėme anam įstatymo projektui, o čia gana panašus įstatymo projektas, tik yra atkreipiamas dėmesys į apaugusius žemės sklypus, kurie ilgai buvo nenaudojami, arba į įsiterpusius vandens telkinius. Iš tikrųjų siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti lydimajam? Pritariame. Dėkojame.
11.17 val.
Žemės įstatymo Nr. I-446 10 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1102 (svarstymas)
Ir dar vienas šio įstatymo lydimasis – Žemės įstatymo 10 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1102. A. Stančikas – Kaimo reikalų komiteto pranešėjas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis šių metų liepos 17 dieną nusprendė atmesti Žemės įstatymo Nr. I-446 10 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1102, atsižvelgdamas į tai, kad, patobulinus įstatymų projektus Nr. XIIIP-1100 ir Nr. XIIIP-110, šie įstatymo projektai… Kadangi mes jiems pritarėme, būtent šis įstatymas praranda prasmę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto pasiūlymui atmesti minėtą lydimąjį įstatymo projektą? Dėkojame. Atmetame bendru sutarimu.
11.18 val.
Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3268 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3268. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pranešėją K. Starkevičių. Svarstymas. Norime išgirsti komiteto išvadą.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Kaimo reikalų komitetas kaip pagrindinis šių metų liepos 10 dieną svarstė ir nusprendė atmesti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo Nr. IX-1314 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuomonę, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus ir pastabas. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu, už – 7. Kur buvo siūlymas, visi šie pasiūlymai, kurie buvo teikti įstatymu, dabar sureguliuoti poįstatyminiais aktais. Sudarydami sandorį, pirkėjas ir pardavėjas nusimato terminus, ir įstatymu to nebūtina daryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už siūlymą atmesti kalba E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, komiteto siūlymas geras, kadangi kai kada dėl tam tikrų biurokratinių institucijų veikimo ir neveikimo laikotarpis gali užsitęsti. Kaip ir minėjo pranešėjas, viskas numatyta teisės aktuose, kad vis dėlto per sutartinį laikotarpį galima įsigyti. O tas spaudimas, kad būtinai per vienerių metų laikotarpį, gali būti tam tikra problema ir tam tikra landa kažkam viršyti tą laikotarpį, kad kitas suinteresuotas asmuo galėtų įsigyti tą žemę. Tikrai pritariu komiteto išvadai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto siūlymui atmesti įstatymo projektą, nes jo nuostatos yra jau įteisintos poįstatyminiuose aktuose, kaip labai išsamiai paaiškino komiteto pranešėjas K. Starkevičius? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
11.20 val.
Civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-682, Žemės įstatymo Nr. I-446 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-683, Statybos įstatymo Nr. I-1240 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-684 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Civilinio kodekso 6.394 ir 6.549 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-682. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją A. Nekrošių kviečiu perskaityti komiteto išvadą.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Iš esmės visiems trims yra…
PIRMININKĖ. Tai jūs, atsiprašau, kolega, ir dėl lydimojo Žemės įstatymo 9 straipsnio, ir Statybos įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymų projektų, kaip lydimųjų įstatymų projektų, dėl visų trijų perskaitysite išvadą.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKĖ. Ačiū.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Komiteto išvada būtų tokia: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnių pakeitimo įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti remiantis šiais argumentais. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, taip pat kartu su Seimu įgyvendina valstybės turto savininko funkcijas, 2017 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu nepritarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso įvairių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektui; taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir jo lydimieji projektai nedera tarpusavyje, sistemiškai neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo, nustatyto kituose teisės aktuose, todėl gali būti suvokiami ir taikomi nevienodai ir vertinami kaip sukeliantys teisės aktų kolizijas. Siūlymas įtvirtinti žemės savininko pirmumo teisę visais atvejais pirkti jo sklype esantį nekilnojamąjį daiktą neatitinka visuomenės interesų bei proporcingumo principo, nes suvaržo nekilnojamojo daikto savininkų teisę disponuoti jiems priklausančiu nekilnojamuoju daiktu, o tie suvaržymai negali būti vertinami kaip būtini ir atitinkantys visuomenės interesą bei proporcingumo principą. Projekto autoriai nepateikė pakankamo pagrindo apie galiojančio reguliavimo trūkumus bei argumentų, kodėl reikėtų keisti šiuo metu galiojantį valstybės žemės nuomos reguliavimą. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs perskaitėte dėl lydimųjų ir kartu dėl pagrindinio – Civilinio kodekso įstatymo projekto Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą. Gerbiami kolegos, komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Motyvai. Niekas nenori kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad įstatymų projektai Nr. XIIIP-682, Nr. XIIIP-683 ir Nr. XIIIP-684 būtų grąžinami iniciatoriams tobulinti? Dėkoju.
11.23 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3062 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3062. Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją A. Skardžių maloniai kviečiu pranešti komiteto išvadą.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Laba diena, gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos. Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė išvadą – bendru sutarimu atmesti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3062.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pranešėjui. Motyvai. Už komiteto siūlymą atmesti – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų rašiausi kalbėti už projektą, tai čia kaip visada labai atsiprašau, kad išėjo šiek tiek kitaip, nes komitetas siūlo atmesti. Dabar pasižiūrėjome, kad tokia situacija. Aš įsivaizduoju komiteto motyvus, kad galbūt ne tame įstatyme reikia numatyti šitą dalyką.
Mūsų frakcijos nuomone, ir mes ryte kalbėjome, kad būtent šiame Statybos įstatyme (galime ir kituose reglamentuoti šitą dalyką) mes būtinai turėtume parašyti, kad būtų aišku visiems tiems, kurie stato, tiems, kurie tuo užsiima, kad jeigu yra poreikis neįgaliajam įrengti rekonstruojamo ar remontuojamo būsto infrastruktūrą taip, kad tiktų neįgaliajam, tai galėtų daryti be raštiško visų gyventojų sutikimo.
Apskritai mes matome, kad Lietuvoje šiek tiek kartais mentaliteto problemų iškyla. Kartais vaikų šalia nenori kažkas, kartais neįgaliųjų nenori ar protinę negalią turinčių gyventojų. Tokie precedentai tikrai Lietuvos nepuošia. Turime suprasti, kad gali atsirasti vienas kitas kaimynas panašaus mentaliteto ir iš tiesų gali įklampinti projektą, kuris žmonėms užtikrintų orią, normalią infrastruktūrą, kad jie galėtų gyventi.
Manyčiau, Seimas galėtų priimti ir šitą projektą, o komitetas jau sutvarkytų, kad ir kituose teisės aktuose ta idėja atsispindėtų. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Vingrienė. Prašom, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Aš tikrai kalbėsiu prieš atmetimą, nes šio įstatymo pataisos esmė buvo ta, jog iš tikrųjų neįgalieji susiduria su problema, turėdami suderinti su kaimynais ir gauti 50 % plius vieno gyventojo sutikimą, jeigu nori įrengti įrangą, pritaikytą neįgaliesiems.
Išties kodėl čia pasiūlyta atmesti kaip perteklinį? Todėl, kad šiuo metu galiojančioje įstatymo redakcijoje yra numatyta, kad vykdant rekonstrukciją, tai yra renovaciją, šitas reikalavimas suderinti su kaimynais negalioja neįgaliesiems. Tačiau bendraudami realiai susiduriame su tuo, kad savivaldybės šitų aspektų nepripažįsta ir vis dėlto reikalauja, jeigu namas nėra renovuojamas, o jį reikia pritaikyti neįgaliųjų poreikiams, kaimynų sutikimo.
Čia realiai buvo susidurta su Vilniaus miesto savivaldybe. Aš pati esu rašiusi netgi raštus Vilniaus miesto savivaldybei. Turiu atsakymą, kad jie iš tikrųjų taip ir perskaito, kad jeigu renovuojamas namas, tada kaimynų parašų nereikia, o jeigu tiktai pritaikoma įranga neįgaliesiems, tai būtinai reikia. Todėl susidūrus su tokiais teisiniais neaiškumais ir buvo padaryta šita pataisa.
Kodėl komitetas atmetė, aš tikrai nežinau. Turbūt tame komiteto posėdyje nedalyvavau, nes aš tikrai pirmą kartą girdžiu, kad bendru sutarimu pritarta. Išties siūlau šitam atmetimui nepritarti ir svarstyti šitą įstatymo projektą iš naujo, nes mes susidursime realybėje su problema, ką aš ir patvirtinu, ir tikrai turiu Vilniaus miesto savivaldybės raštus. Todėl ta pataisa šiandieną ir gimė. Taigi prašau nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašau jūsų dėmesio. Balsuosime dėl Statybos įstatymo projekto, kurį komitetas siūlo atmesti. Balsuojantys už pritariate komiteto pozicijai atmesti, prieš arba susilaikantys manote, kad nereikia šio įstatymo atmesti. Už – už atmetimą, prieš arba susilaiko tie, kurie mano, kad nereikia atmesti.
Balsavimo rezultatai. Balsavo 90 Seimo narių: už atmetimą – 49, prieš – 25, susilaikė 16. Atmesta.
Gerbiamieji kolegos, noriu jūsų paklausti. Darbotvarkėje yra numatyta 15 minučių pertrauka. (Balsai salėje)
P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Replika po balsavimo. Iš tiesų dabar išgirdau net ir argumentus. Teisės departamento buvo pasakymai mūsų komitete dėl šio įstatymo, kad jis perteklinis. Vis dėto siūlyčiau komitetui įsipareigoti pateikti kitų įstatymų ar šito atkuriančias pataisas, kurios leistų tą idėją realizuoti. Jeigu mums sako, kad viskas yra gerai, o Virginija sako, kad iš praktikos vis dėlto yra negerai, dabar turėsime prisiimti atsakomybę už šį balsavimą.
Komiteto aš prašau įtraukti į artimiausią darbotvarkę šio dalyko svarstymą.
PIRMININKĖ. V. Vingrienė – replika po balsavimo.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jeigu mes balsavome atitinkamai už atmetimą, galbūt tada turėtume atitinkamai informuoti ir savivaldybes, kurios susiduria su šita problema, taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Ji irgi pritarė, kad tokia pataisa reikalinga, nes realybėje mes tikrai susiduriame su problema. Ar man dabar suprasti, kad šituo atmetimu, tiek Teisės departamento atitinkamomis pastabomis, tiek Vyriausybės išvada, mes jau galime kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę ir pasakyti, kad jūs neturite reikalauti iš kaimynų surinkti parašus?
O dėl Pauliaus replikos. Sakau, gerai, komitete mes įtraukiame į darbotvarkę ir aš imsiuosi iniciatyvos, kad mes šitą klausimą tikrai išspręstume teigiamai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Replikos išsakytos. Gerbiami kolegos, 15 minučių pertrauka iki 12 val. 45 min.
Pertrauka
11.45 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2 ir 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 511 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3255 (svarstymas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį.
Darbotvarkės 1-10 klausimas – Farmacijos įstatymo 2 ir 51 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 511 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-3255. Svarstymas. Kviečiu Seimo narį A. Vinkų paskelbti Sveikatos reikalų komiteto išvadą.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, rugsėjo 18 dieną svarstė šį projektą. Sprendimas – atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomos sąvokos yra sudėtingos ir nepakankamai aiškios, o tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintam teisėkūros aiškumo principui, kuris reikalauja, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas būtų logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, grąžinti iniciatoriams tobulinti. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Ministras A. Veryga norėtų pasakyti nuomonę už atmetimą, atsiprašau, už grąžinimą.
A. VERYGA (LVŽSF). Aš iš tiesų norėčiau pasisakyti už projektą. Dėkoju už žodį. Iš tiesų, gerbiami kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į keletą aspektų. Pirmiausia priminti šito įstatymo projekto tikslą. Dalis vaistų gamintojų, kurie yra asocijuoti dviejose organizacijose, tiek IFPA, tiek Vaistų gamintojų asociacijoje, jau nuo 2014 metų tas perleistas vertes deklaruoja ir nurodo. Šiandien mes turime tokią situaciją, kai tokia tvarka galioja tikrai ne visiems, ir įstatymo projektai buvo teikti, kad mes farmacijos veiklai, vaistininkų ir gydytojų santykiams suteiktume daugiau skaidrumo ir kad tokia prievolė deklaruoti perleistas teises atsirastų visiems.
Aš tikrai negalėčiau sutikti su Sveikatos reikalų komiteto argumentais, kad sąvokos yra neaiškios, nes perleistos vertės yra, kaip jau minėjau, ir tų asociacijų anksčiau pasirašytuose susitarimuose tikrai seniai vartojamos ir, kiek žinau, Kalbos komisija tokias sąvokas yra patvirtinusi. Labai gaila, kad kolegos gal iš tikrųjų neturėjo laiko pasigilinti ir išsiaiškinti dėl tų sąvokų, bet jos iki šiol tikrai niekam jokių klausimų nekėlė. Aš vis dėlto kviesčiau palaikyti šiuos įstatymo pakeitimus, nes jie tikrai suteiktų daug daugiau skaidrumo farmacijos verslui ir medikų santykiams.
PIRMININKAS. Jeigu teisingai supratau, jūs pasisakėte prieš nuomonę grąžinti tobulinti, o pasisakėte už tai, kad būtų priimtas tas projektas. Tada labai atsiprašysiu Seimo vicepirmininkės, bet jau nuomonė prieš buvo pasakyta. (Balsai salėje) Gerai, maloniai prašome. Kalbėkite.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų, kadangi išgirdau ministrą kalbant ne apie tai, apie ką rašė Sveikatos reikalų komitetas, tai aš buvau priversta užsirašyti prieš. Ačiū, kad leidote pasakyti. Iš tikrųjų, gerbiamas ministre, gal jums ir viskas aišku, aš nemanau, kad mūsų Sveikatos reikalų komitete visi tokie buki susirinkę ir niekaip negali suvokti, kas ten parašyta. Bet aš noriu atkreipti viso Seimo dėmesį. Matyt, ne veltui ir visuomenė, ir specialistai kritikuoja Seimą dėl mūsų priimtų įstatymų, kurių negali suprasti, reikia vertėjo, kad išverstų į lietuvių kalbą. Šiuo atveju buvo pateiktas toks projektas, kad nieko negali suprasti, kur yra esmė, kokia esmė.
Aš suprantu, kad yra anglų kalba, ir yra netobulai išverčiama iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Mes nesame komitete prieš patį projektą arba jo idėją, bet tik prašome jį suredaguoti ir parašyti taip, kad ir farmacininkams, ir medikams, ir pacientams būtų aišku, kas ten parašyta. Nes vien tas terminas „perleista vertė“ ir argumentas, kad jau ir kituose įstatymuose yra tai parašyta… Iš tikrųjų niekaip negali suprasti, kas yra ta perleista vertė? Vertė gali būti teigiama, neigiama. Kas yra perleista, tikrai nelabai yra suprantama, todėl mes komitete ir paprašėme, kad reikia tobulinti, tai yra parašyti normalia lietuvių kalba, kad būtų aišku, ko mes siekiame šiuo įstatymo pakeitimu, ir kad jis būtų absoliučiai visiems prieinamas ir aiškus. Todėl siūlau pritarti komiteto išvadai grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos, jos išsiskyrė. Balsuojame. Tie, kurie pritaria komiteto nuomonei grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsuoja už, tie, kurie pritaria ministro siūlymui tęsti svarstymą, balsuoja prieš.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 34, prieš – 24, susilaikė 15 Seimo narių. Nepritarta siūlymui grąžinti tobulinti.
Turime paskirti kitą komitetą. A. Širinskienė turi nuomonę.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog prašyčiau, jeigu įmanoma, skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą, mes tikrai sąvokas sužiūrėsime. Nors Teisės departamentas pastabų kaip ir neturėjo, manau, kad padiskutuosime su Teisės departamentu.
PIRMININKAS. A. Butkevičius. Prašau.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Gerbiami kolegos, aš tikrai neįsigilinęs į šitą įstatymo projektą, bet kur kalbėjome dėl perleistos vertės reikšmės, aš pažiūrėjau, kad „Ekonomikos terminų žodyne“ nėra tokios sąvokos. Tarptautinį ekonominių terminų žodyną.
PIRMININKAS. A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš tik noriu dar kartą pakartoti, tos sąvokos nuo 2013–2014 metų jau yra farmacijos kompanijų pasirašytame susitarime vartojamos ir su Lietuvių kalbos komisija yra suderintos. Tai iš tiesų gal ne ten reikia ieškoti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija dėl sąvokų, matyt, vyks komitete. Pasiūlymas dėl komiteto buvo vienas, kad galėtų svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto? Galime. Dėkoju. Data galėtų būti spalio 22 diena. Tinka? Tinka. Dėkoju.
11.54 val.
Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. I-1115 10, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3558(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Dokumentų ir archyvų įstatymo 10, 11, 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3558. Svarstymas. Pranešėjas – Seimo narys R. Šarknickas, Kultūros komiteto išvada. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, Kultūros komiteto išvada yra pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pataisų nėra. Nuomonės pareikšti Seimo nariai neužsirašė.
Galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
11.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektas Nr. XIIIP-3860 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Seimo nutarimo dėl… (Balsai salėje) Nėra pranešėjo, tai pereisime… R. Šarknickas pranešėjas? Gerai. Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektas Nr. XIIIP-3860. Pranešėjas – Seimo narys R. Šarknickas. Pateikimas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nutarimas „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“. „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nutaria: 1 straipsnis. Atleisti iš pareigų Valstybinės kultūros paveldo komisijos narius D. Brandišauską ir S. Trilupaitytę. 2 straipsnis. Paskirti Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariais R. Balzą ir A. Gučą.“
PIRMININKAS. Jūsų paklausti nori Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mano klausimas paprastas – kodėl tie du asmenys atleidžiami?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Neišgirdau.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Kodėl tie du asmenys atleidžiami, kokios priežastys?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Jie savo priežasčių neatskleidė, turbūt asmeniniai dalykai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausti Seimo nariai neužsirašė. Dėl motyvų taip pat neužsirašė. Kolegos, galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, balsuojame. Balsuojame, kad po pateikimo būtų pritarta Seimo nutarimui „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Pagrindiniu komitetu siūlomas Kultūros reikalų komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Ar reikia papildomo? Tikėtina, kad nereikia. Siūloma svarstyti spalio 8 dieną. Taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta.
11.58 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3849 (pateikimas)
Darbotvarkė 1-13 klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 92 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3849. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo narys M. Majauskas. Kviečiu pateikti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatysiu Tabako kontrolės įstatymo pataisą. Neturiu atsakymų į visus klausimus ir sprendimų visų problemų, bet vieną faktą žinau gerai, kad vaikai, kaip niekada anksčiau, šiandien yra pripratinami prie nikotino produktų, ir tie produktai vaikams yra prieinami gana laisvai. Vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimas parodė, kad 2014 metais penktų–devintų klasių mokinių net 24 % rūkė elektronines cigaretes. Per kelerius metus, iki 2018 metų, tai paskutinį kartą, kai buvo atliktas tyrimas, tokius produktus rūkė beveik 40 % vaikų, penktų–devintų klasių mokinių. Tam yra kelios priežastys.
Pirma, tai tabako kompanijos labai intensyviai skleidžia reklamą ir aiškina, kad elektroninės cigaretės yra mažiau nuodingos. Vaikai negali objektyviai įvertinti tokios informacijos pagrįstumo. Antra priežastis. Elektroninių cigarečių su nikotino skysčiais rūkymas, vadinamasis garinimas, neskleidžia kvapo, kurį vėliau galėtų tėvai, globėjai, mokytojai užuosti, kaip kad parūkius cigaretes, todėl vaikams labai lengva nuslėpti šią priklausomybę. Trečia ir bene viena svarbiausių – tai, jog labai dažnai, pagal Amerikoje padarytus tyrimus, net 97 % atvejų, kai vaikai rūko elektronines cigaretes, jie rūko įvairių aromatų skysčius. Tai yra kramtomosios gumos, blynų, sausainių, šokolado. Food and Drug Administration – Amerikos maisto ir farmacijos kontrolės agentūra sako, kad gamintojai tyčia gamina tabako šiuos aromatus siekdami pripratinti jaunimą, nepilnamečius vaikus prie nikotino.
Lietuvoje yra lygiai tokia pati problema. Galima labai nesudėtingai įsigyti šokolado, vaisių, kramtomosios gumos, sausainių, blynų skonio ir šie produktai yra išskirtinai skirti pripratinti vaikus prie nikotino.
Ketvirta problema yra ta, jog tai nereguliuojama sritis, tabako pardavėjai sudaro išskirtinai lengvas ir palankias galimybes vaikams įsigyti tų produktų internetu, nors tai iš tiesų vis dar yra nelegalu. Tai yra nekontroliuojama, tai tampa sunkiai valdomu procesu ir čia galimi keli sprendimai.
Pirmas. Be jokios abejonės, šviesti visuomenę, šviesti tėvus ir aiškinti, kad tie produktai yra žalingi ir jie nėra tiesiog be nikotino. Labai dažnai tyrimai rodo, kad vaikams, rūkantiems tuos gaminius, atrodo, kad tai yra tiesiog aromatas, bet iš tiesų tie gaminiai yra su nikotinu. Kaip žinome, prie nikotino yra be galo priprantama kaip prie narkotinės medžiagos.
Antras dalykas yra licencijavimas. Elektroninių cigarečių prekybą reikia licencijuoti lygiai taip pat kaip ir tabako gaminius. Šiandien, deja, prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir prekyba skysčiais yra visiškai nelicencijuota. Tai reiškia, kad tie pardavėjai, kurie padaro pažeidimų, gali gauti ekonominių sankcijų, bet jie negali būti nubausti atimant licenciją, o tai būtų pagrindinis smūgis jų verslui. Todėl esamos ekonominės sankcijos jų visiškai nemotyvuoja vykdyti atsakingą veiklą.
Trečias dalykas yra uždrausti atviras talpas, nes puikiai žinome, kad vaikai šiandien rūko ne tik nikotiną, bet į tas talpas yra supilamas amfetamino skystis, taip pat supilami tetrahidrokanabinolio, tai marihuanos, skysčiai ir vaikai nepastebėti labai patogiai ir paprastai gali, rūkydami elektronines cigaretes, vartoti ir narkotines medžiagas.
Paskutinis dalykas, ką daro, ir čia išvardinau Vakarų šalių praktiką, tai draudžia aromatizuotus skysčius, nes, kaip ir minėjau, tie aromatizuoti skysčiai yra išskirtinai skirti vaikams pripratinti prie nikotino. Tokio sprendimo ėmėsi JAV, tokio sprendimo ėmėsi Suomija, tokį sprendimą nuo šių metų liepos 1 dienos įteisino, tai yra uždraudė aromatizuotus skysčius, ir Estija.
Kaip ir minėjau, JAV atlikti tyrimai rodo, kad vaikai, kurie rūko elektrines cigaretes, 97 % kartų jas rūko aromatizuotas. Taigi aromatizuotų produktų patekimo į rinką apribojimas būtų kaip viena veiksmingiausių priemonių sustabdyti vaikus nuo nikotino priklausomybės ir taip apriboti jų galimybes įsigyti tų produktų.
Siūlau pritarti po pateikimo ir padiskutuoti apie tai, kokios dar papildomos priemonės galėtų būti pritaikytos siekiant apsaugoti vaikus nuo nikotino priklausomybės.
PIRMININKAS. Paklausti nori nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia Seimo narys A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiamas pranešėjau, išties problema yra ir problema yra gana nemaža. Tai galiu pasakyti iš bendravimo su savo 12 metų sūnumi, kuris pasidalina gana atvirai ta patirtimi, kurią jis mato ir stebi mokykloje. Tačiau, kaip ir jūs pats minėjote pristatydamas, problema yra ir kita. Tiksliau, yra ir kita pusė problemos, tai yra tai, kad esami teisės aktai nėra tinkamai įgyvendinami. Jeigu esami teisės aktai, kurie dabar yra galiojantys, ribojantys prekybą nepilnamečiams internetu ar panašiai, būtų tinkamai įgyvendinti, galbūt nebūtų tokios būtinybės eiti toliau teisėkūros procese su tam tikrais draudimais. Ar jūs sutinkate, kad ne tik teisėkūra yra problema, bet tikriausiai dar didesnė problema yra tinkamas esančių galiojančių teisės aktų įgyvendinimas?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ir taip, ir ne. Iš tiesų yra įstatymas, kuris draudžia nuotolinę prekybą elektroninėmis cigaretėmis ir jų skysčiais, tačiau sankcijos už šio įstatymo nepaisymą, kaip ir minėjau, yra tik ekonominės. Mes turime vieną tikrai tokį, sakyčiau, labai simbolinį atvejį ar kompaniją. Tai yra „Ecodumas“, ji turi vieną didžiausių rinkos dalių prekybos elektroninėmis cigaretėmis. Jie yra bausti net 11 kartų už pažeidimus prekiaujant elektroninėmis cigaretėmis ir konkrečiai trimis atvejais yra pardavę elektroninių cigarečių nepilnamečiams. Dviem atvejais iš tų trijų, kuriais buvo nubausti, jie pardavė skysčių ir visais atvejais tie skysčiai buvo aromatizuoti: kramtomos gumos skonio, vaisių skonio, guminukų skonio, apelsinų ir uogų skonio skysčiai buvo įsigyti vaikų. Jie buvo bausti už tai, tačiau sankcijos yra tiktai ekonominės. Taigi, mano žiniomis, bendra baudų suma, kurią jie gavo, yra apie 20 tūkst. eurų. Bet galite įsivaizduoti, verslas yra be galo pelningas, nes vaikai pripranta labai greitai, jie perka nuolatos ir sukontroliuoti, sustabdyti labai sunku, nes tai yra nelicencijuojama prekyba. Sprendimas yra licencijuoti kaip ir tabako gaminių prekybą, tuomet už pažeidimus būtų galima atimti licenciją.
Antras sprendimas – sudaryti galimybes kreipiantis į teismą. Vėlgi reikėtų pakeisti teisės aktus, kad galėtų blokuoti tas sistemas. Šiandien Tabako ir alkoholio kontrolės departamentas gali tik išrašyti baudas. Kaip matome, jos nėra pakankamai veiksmingos atgrasant tą verslą nuo prekybos internetu.
PIRMININKAS. Klausia S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Mykolai, vaikai dažnai ima blogus pavyzdžius iš tėvų arba suaugusiųjų, aš pats nerūkau ir kiekvieną skatinu nerūkyti, bet tai nereiškia, kad reikia uždrausti suaugusiems daryti klaidas. Mes, atrodo, neturime įstatymų uždrausti viską, kas gali būti žalinga. Kodėl jūs nesiėmėte licencijavimo veiklos įvedimo, užuot ėmęsi tiesiog uždraudimo suaugusiems rinktis, ko jie nori, ko nenori, nes tokiu keliu einant galima ir kaljaną įvairių skonių uždrausti, galima klijus uždrausti, kas mano vaikystėje buvo tarp jaunimo ypač paplitę. Galima nueiti iki nonsensų, bet licencijavimo įvedimas tokiai prekybai, atrodytų, būtų sprendimas, nes tada tiesiog uždarytume verslus tų, kurie parduoda nepilnamečiams šiuos produktus. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų tai yra vienas iš kelių sprendimų, kuris, mano supratimu, turėtų būti įgyvendintas, – licencijavimas bendrovių, kurios prekiauja ir iš tiesų užsiima, mano tvirtu įsitikinimu, nelegalia veikla. Papasakosiu, kaip ta prekyba vyksta. Vaikai iš gimnazijų, progimnazijų aplinkui ateina į kioską, kioske 30 eurų išsikeičia į safe post čekį, tą čekį įveda į „Ecodumas“ internetinę svetainę. Kol pasakoju, galite pasitikrinti, kaip tai veikia: ekodumas.lt. Tai yra elektroninių cigarečių prekyba internetu. Ji yra nelegali, įstatymu uždrausta, bet jūs visi galite pažiūrėti, kaip tai veikia. Jie įveda tą kodą ir „Ecodumas“ pristato į paštomatą. Tai vaikas ateina į kioską, gauna kredito kortelę, įveda kredito kodą į „Ecodumas“ portalą ir portalas pristato į paštomatą. Vaikas ateina, pasiima iš paštomato tą elektroninę cigaretę, tą skystį. Maksimumą, ką gauna tokia kompanija, tai gauna dar vieną baudą ir toliau vykdo tą veiklą. Mano supratimu, iš tiesų uždrausti aromatizuotų tabako gaminių patekimą į rinką yra vienas žingsnis, bet tai yra nepakankama, labai svarbu taip pat ir licencijuoti, užtikrinti, kad tiems, kurie piktnaudžiauja suteikta galimybe ir vykdo savo veiklą neatsakingai, būtų atimta licencija prekiauti tabako gaminiais.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš taip pat norėjau apie licencijavimą klausti, bet iš tikrųjų paklausiu kitą klausimą, dėl draudimo. Jeigu atsiranda draudimas, galbūt turėtų atsirasti didesnės ir nuobaudos. Ar nereikėtų pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso, nes, ko gero, kaip jūs sakote, baudas sumoka, verslas vis tiek tai atperka ir tai neveikia. Iš tikrųjų, jeigu mes suprantame, kad yra žalojama, ypač vaikų, sveikata, yra pripratinama prie rūkymo, tai galbūt reikia keisti ir Baudžiamąjį kodeksą. Ačiū.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų susitikimuose su tabako kompanijų atstovais jautėsi jų toksai atsipalaidavimas, pašaipa. Na, kaip ir esu šiek tiek anksčiau minėjęs, kad „Philip Morris“ atstovas susitikime, kai buvo kalbama apie tai, kad vaikai yra skatinami jų gaminiais būti priklausomi nuo nikotino, jų atstovas tiesiog juokėsi pašaipiai ir sakė: nieko čia jums maždaug nepavyks, nes jūs čia nesąmones darote. Tai rodo iš tikrųjų jų tokį bendrą požiūrį, kad viskas galima ir visa tai yra tiktai verslas. Ir jeigu teisėsaugos institucijos nesugeba koordinuoti savo veiksmų, kontrolės tarnybos nesugeba užkardyti, tai jie gali elgtis taip, kaip, jie mano, tinkama.
Aš esu ne kartą pasakęs, kad, mano supratimu, tų kompanijų, jų atstovų ir savininkų vieta yra Pravieniškėse, jeigu jie iš tikrųjų pradavinėja narkotikus vaikams. O nikotinas yra narkotikas, ir puikiai žinome, kad nikotinas yra reikšmingai labiau priklausomybę sukeliantis narkotikas nei alkoholis. Įvairūs tyrimai rodo, kad net tris kartus didesnė priklausomybė yra nuo nikotino nei nuo alkoholio. Vienas iš tyrimų rodo, kad tie, kurie pabando alkoholio ar bando vartoti jį vieną arba kelias dienas iš eilės, vaikų tikimybė tapti priklausomiems yra apie 15 %, jeigu kelias dienas iš eilės parūko, tikimybė tapti priklausomiems nuo nikotino yra 45 %. Problema yra be galo didelė, ir aš taip pat pritarčiau griežtinamai atsakomybei už platinimą produktų, tai yra narkotikų, vaikams.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Jūs dabar kalbate tik apie griežtinimą, kad negalėtų prieiti ar mažiau jaunimo, paauglių. Čia jau kolegos uždavė klausimą. Dabar yra pakankamai teisės aktų, kad jaunimas negalėtų įsigyti. Viena iš problemų, matau, yra internetinė prekyba elektroninėmis cigaretėmis. Gal reikėtų šiame punkte nekirsti tos šakos, taip kardinaliai visko uždrausti su internetine prekyba, daugiau žiūrėti iš šitos pusės.
Ir Teisės departamento išvadose, jūs tikriausiai skaitėte, kaip ir konstatuota, kad tai kontroliuoja sveikatos ministras ir turbūt reikėtų Vyriausybės išvados šiuo klausimu. Kaip jūs į tai žiūrite?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Tikėjausi, kad kažkas iš Seimo narių pasiūlys kreiptis į Vyriausybę išvados. Kaip žinome, į Vyriausybę kreipiamasi išvados dažniausiai tada, kai norime sustabdyti projektą, ir toks siūlymas kreiptis į Vyriausybę išvados man greičiausiai būtų suprantamas kaip tiesioginis tabako atstovų bendravimas ir bendradarbiavimas su tokiu Seimo nariu, kuris pasiūlytų. Bet čia yra Teisės departamento, nedrįsčiau teigti, kad Teisės departamentas bendradarbiauja su tabako kompanijomis, bet man atrodo, kad mes turime kuo greičiau priimti sprendimą, nes problema yra be galo didelė.
Teikdamas šį įstatymo projektą, registruodamas, konsultavausi su sveikatos apsaugos ministru, jis patikino, kad pritaria tokiai iniciatyvai. Taip pat kreipiausi ir Vyriausybės valandos metu į Vyriausybės narį, sveikatos apsaugos ministrą, ir jis patikino, kad tai yra reikalingas draudimas, ir kuo greičiau mes priimsime tokį draudimą, tuo greičiau apsaugosime vaikus nuo galimybės įsigyti.
Aš nesakau, kad, priėmus tokį draudimą, vaikai neįsigis. Nėra sidabrinės kulkos, kuri absoliučiai apribotų, nes yra ir visa nelegali šešėlinė rinka, kuri taip pat klesti. Tačiau mes turime padaryti bent kažkokį nedidelį žingsnį, kur galėtume pasakyti, kad mes tikrai pabandėme, mes kažką padarėme, kad galėtume suvaldyti šią problemą, nes problema, mano giliu įsitikinimu, yra be galo didelė. Ir tiesiog licencijavimu mes nesustabdysime.
Šiandien, kaip ir minėjau, pardavinėjama įvairiausių skonių. Ir pabandykite paaiškinti, kam reikia kramtomųjų guminukų skonio nikotino? Kam reikia blynų skonių nikotino? Kam reikia sausainių, šokolado skonio nikotino? Aš taip suprantu, kad dalis suaugusiųjų taip pat pamėgina, bet bent jau Amerikos vaistų ir maisto kontrolės agentūra labai aiškiai pasakė: gamintojai šituos dalykus daro vienu ir paprastu tikslu – kad pritrauktų nepilnamečius vaikus vartoti nikotiną, ir jie griežtai dabar tai draudžia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, laikas baigėsi. Dar yra penki Seimo nariai, norintys paklausti. Ar pratęsiame klausimų laiką? (Balsai salėje) Užtenka? Užtenka. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys V. Kernagis.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Aš labai palaikau Mykolo iniciatyvą, nes manau, kad tai yra gana stiprus žingsnis, kalbant apie elektronines cigaretes. Be abejo, kaip ir visi šnekėjome, licencijavimas turbūt išspręstų daugiau klausimų, ypač susijusių su nuotoline prekyba šitomis cigaretėmis. Kaip ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas sako, kad ta pati Mykolo minėta įmonė „Ecodumas“ yra bausta 11 kartų, bet jie net nepasirodo teismo posėdžiuose, sumoka baudas ir toliau parduoda nepilnamečiams savo produkciją. Jeigu šita veikla būtų licencijuojama, tuomet tiesiog būtų atimta licencija ir jie nebegalėtų tęsti šios veiklos. Labai siūlau palaikyti šį įstatymo projektą, nes tai yra pirmas žingsnis kovoje su tuo elektroninių cigarečių maru.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, vėlgi pirmoji tezė, kuri turėtų skambėti iš prieštaraujančio lūpų, ta, kad rūkymas yra didelė žala ir niekas neturėtų jo pradėti. Tai, ką daro suaugusieji, neturėtų būti pavyzdžiu vaikams. Bet tai nereiškia, kad mes turėtume uždrausti suaugusiems rinktis ir rinktis iš kvapų, skonių ir taip toliau. Pasakymas, kad vaikai nusiperka kažką nelegalaus, tai turi būti uždrausta ir suaugusiems tą daryti, neatlaiko kritikos, nes tada mes turime drausti viską, nes vaikai, jeigu jie turi galimybę ką nors nusipirkti nelegaliai, vadinasi, jiems yra pavojus nusipirkti bet ko – ir alkoholio, ir vairuoti gali, yra daug žalingų veiklų, kurios gali žaloti jauną kūną, ir tada nueisime, nežinau, iki absurdo.
Teisingesnis kelias yra licencijavimas veiklos ir licencijavimo veiklos sukūrimas prekiauti tokiais produktais. Man atrodo, Mykolas, aš net pavartosiu tą žodį, populistiškai eina šituo keliu – drausti, ir tai yra tiesiausias kelias. Nekalbama apie edukaciją, nes būtent tai išugdys jaunimą nuo žalingų veiklų, nekalbama apie licencijavimą, bet yra pasiimama viena konkreti tezė, yra įtraukiamas draudžiamas produktas ir jis draudžiamas visiems – ir suaugusiems. Tai nėra tinkamas kelias blaiviai ir sąmoningai visuomenei ugdyti. Jeigu mes tikrai norime jaunimą išugdyti kitokį, tai visų pirma reikia imtis griežtesnės kontrolės prekiaujančiųjų ir taip darančių didelį nusikaltimą ateities kartai, licencijavimo veiklos įtraukimo ir, antras dalykas, tai yra kontroliuojančių institucijų nedarbas ir nesusitvarkymas. Kviečiu nepritarti ir ateiti su kita iniciatyva, kuri būtų tikrai subalansuotesnė. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos, jos išsiskyrė. Balsuojame po pateikimo.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 72, prieš – 1, susilaikė 5 Seimo nariai. Po pateikimo projektui Nr. XIIIP-3849 pritarta.
Siūlomi komitetai. Nuomonės taip pat išsiskyrė. A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš tik noriu atkreipti Seimo narių dėmesį, kad tai yra sveikatos klausimas, ir prašyčiau, kad pagrindinis komitetas būtų Sveikatos reikalų komitetas. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Šimas. Prašau.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Vis dėlto prašyčiau Vyriausybės išvados, nes Teisės departamentas į tai atsižvelgė.
PIRMININKAS. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Labai ačiū, Seimo Pirmininke. Aš taip pat labai pritarčiau, kad klausimas būtų svarstomas pagal Sveikatos reikalų komiteto kompetenciją, nes labai daug aspektų yra susiję būtent su sveikatos apsauga. Dėl Vyriausybės išvados, kaip ir minėjau, kreipiausi ir derinau šį klausimą kartu su sveikatos apsaugos ministru, jis palaikė ir pritarė. Aš siūlyčiau nestabdyti projekto eigos dirbtinėmis priemonėmis ir leisti svarstyti Sveikatos reikalų komitete be Vyriausybės išvados. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš taip pat dėl Vyriausybės išvados. Prašyčiau, kad jos nebūtų, nes iš tikrųjų klausimas aktualus ir visiems suprantamas, jeigu jos reikės, mes kreipsimės į Vyriausybę nuo komiteto.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsiskyrė. Dėl komitetų. Ekonomikos komitetas buvo siūlytas pagal darbotvarkę, tačiau dabar apie Ekonomikos komitetą kalbama nėra. Tai galime bendru sutarimu pritarti Sveikatos reikalų komitetui? (Balsai salėje) Pritariame. Dėkoju. Ekonomikos komitetas gali būti papildomas komitetas. (Balsai salėje) Nebūtina, nereikia? Nereikia. Gerai. Dabar dėl Vyriausybės išvados buvo du priešingi pasiūlymai. Alternatyviai. Tie, kurie pritaria, balsuoja už, tie, kurie nepritaria, balsuoja kitaip. (Balsai salėje) Ar reikia Vyriausybės išvados.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 23, prieš – 51. Vyriausybės išvados dabar neprašome.
Data. Siūloma data – lapkričio 7 diena. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
12.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Egidijaus Laužiko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3774(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Egidijaus Laužiko atleidimo iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3774. Priėmimas. Vienas straipsnis. Galime pritarti tik slaptu balsavimu šiam straipsniui.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, džiugu, kad štai šioje jau paskutinėje priėmimo stadijoje, panašu, nebėra didelio blaškymosi ir nebėra tokių kalbų, kurias girdėjome svarstymo stadijoje, kai buvo šiek tiek painiojama baudžiamoji atsakomybė su ta atsakomybe, kurią mes dabar sprendžiame, tai yra teisėjo vardo pažeminimo fakto konstatavimu ir teisėjo pareigų praradimu tuo pagrindu.
Iš tikrųjų aš kviečiu slaptame balsavime balsuoti už, nes tikrai tas klausimas atidžiai išnagrinėtas net keliose svarbiose struktūrose – Prezidento institucijoje, Teisėjų taryboje, kur, kaip girdėjome, buvo ir posėdžiai nukeliami, ir kelis kartus rengiami, ir ne dėl visų teisėjų buvo priimta tokia išvada – pritarti Prezidento iniciatyvai. Ten, be abejo, buvo, matyt, galimybė ir visą detalesnę medžiagą, kurią turi teisėsauga, išnagrinėti.
Taigi, manau, šiuo atveju tikrai yra pakankamai pagrindo baigti tą procesą sprendimu atleisti teisėją iš pareigų ir užtikrinti, kad šitoje svarbioje sistemoje išties dirbtų tik puikią reputaciją turintys žmonės. Tuo labiau kad tikrai teisėjams mūsų šalyje yra didelės garantijos: ir valstybinės pensijos, ir aukšti atlyginimai. Tikrai reikalavimai ten dirbantiems turi būti keliami labai aukšti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys V. Bakas.
V. BAKAS (MSNG). Aš visiškai pritariu, kad turi dirbti teisėjais nepriekaištingos reputacijos žmonės. Bet tik tiek, kad primenu, jog mes, Seimas, nevykdome Konstitucijos, nepradėdami ir šiam teisėjui apkaltos dėl galimai šiurkščiai pažeistos Konstitucijos ir sulaužytos priesaikos.
Kodėl mes taip elgiamės? Matyt, galime tik klausti kiekvienas savęs, kodėl mes norime atsikratyti simptomų, kurių iškilo su šiais aštuoniais teisėjais, bet nenorime gilintis iš tikrųjų, kiek pati teismų sistema yra giliai pažeista apskritai tokių žmonių, kurie linkę laužyti priesaiką, pažeisti Konstituciją. Aišku, šis sprendimas mums neleis to padaryti, todėl aš balsuosiu prieš, nes jis, mano įsitikinimu, neatitinka Konstitucijos.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Seimo nutarimą dėl teisėjo priimsime slaptu balsavimu. Kolegos, ar galime patvirtinti biuletenio formą? Ji tokia pat tradicinė, kaip ir visada būdavo. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. Apie tai, kad advokatams buvo pranešta, turiu informuoti Seimą, ir advokatai informavo, kad jie nedalyvaus.
Balsavimo grupė: A. Armonaitė, A. Baura, A. Gedvilienė, M. Mackevič, A. Sysas, A. Skardžius ir G. Vaičekauskas. Balsavimas 13 valandą.
12.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Valdimarą Bavėjaną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3814(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Valdimarą Bavėjaną iš Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3814(2). Taip pat priėmimas. Pareikšti nuomonę Seimo narių neužsirašė. Taip pat slaptas balsavimas 13 valandą pagal patvirtintą formą.
12.25 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidiją Tamošiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3815(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo atleisti Egidiją Tamošiūnienę iš Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų“ projektas Nr. XIIIP-3815(2). Taip pat priėmimas. Taip pat slaptas balsavimas ir taip pat nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. (Šurmulys salėje)
Darbotvarkėje buvo nurodyta 13 valanda, dabar nėra daug Seimo narių, jeigu paskelbsime, nebent pratęsime ir 13 valandą. (Balsai salėje) Pasitarkime, gerbiami kolegos, ar imame klausimus iš popietinės darbotvarkės? (Balsai salėje) Imame, gerai. Nėra prieštaravimų? Dėkoju. (Balsai salėje)
12.27 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3839 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-15 klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3839. Pateikimas. Pranešėjas – Seimo narys A. Gaidžiūnas. Kviečiu į tribūną. Kviečiu ruoštis J. Jarutį dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo. Taip pat pateikimas.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, teikiu Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 10 straipsnio pakeitimą, tai yra susiję su tuo, kad seniūnai, kaip daugelis kitų, deklaruoja savo turtą, pajamas, bet tai yra neviešinama, kad būtų jų deklaracijos viešos, nes seniūnai atstovauja mažiems miesteliams, kaimams ir gyventojai norėtų matyti jų deklaracijas.
PIRMININKAS. Paklausti nori Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Jūsų paskutiniai žodžiai mane šiek tiek nustebino. Kiek piliečių kreipėsi į jus norėdami sužinoti kokio nors seniūno pajamas, nes toks vaizdas, kad turbūt prie jūsų biuro ar namų stovi eilė ir visi nori sužinoti seniūno pajamas. Aš manau, kad jie, kaip seniūnai, deklaruoja, jeigu dalyvauja rinkimuose, visur yra viešas priėjimas. Kokį dar papildomą deklaravimą jūs norite įvesti? Labai ačiū.
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Jie deklaruoja, bet jų deklaracijos nėra viešos, aš dėl to, kad būtų viešos, kaip ir kitų. Pavyzdžiui, kaip kelių policijos, jų yra vieša deklaracija, o seniūnų yra ne vieša deklaracija, apie tai mes kalbame.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš gal pratęsiu, ko kolega klausė. Jeigu rinkimuose į savivaldybę ar į Seimą deklaruoja, tai ta deklaracija būna neslapta, jinai vieša ir gali visuomenė susipažinti, ką renka, o kitas etapas, ar jie nėra tiksliai įtraukti į tą grupę, kur privalo deklaruoti?
A. GAIDŽIŪNAS (LVŽSF). Jie nėra įtraukti į tą grupę, vienas dalykas. Rinkimuose seniūnai nedalyvauja, nes negali dalyvauti. Bet, pakartosiu, to negali matyti kiekvienas gyventojas, pavyzdžiui, kaip mūsų gali pažiūrėti, ji nėra vieša.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Dėl motyvų Seimo narių neužsirašė. Galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? Balsuojame. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 59, prieš – 1, susilaikė 20 Seimo narių. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ar G. Burokienė pritaria, kad būtų papildomas komitetas? Ačiū. Pritariame bendru sutarimu. Siūlome svarstyti lapkričio 21 dieną. Taip pat pritariame bendru sutarimu. Dėkoju.
12.31 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3835 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3835. Pranešėjas – Seimo narys R. Šarknickas. Pateikimas. Kviečiu pranešėją į tribūną.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininkui. Parengto projekto tikslas yra panaikinti diskriminacinio ir neteisingo pobūdžio reglamentavimą į kai kurių savivaldybių tarybų narius kandidatuojančių asmenų atžvilgiu. Parengto projekto uždaviniai yra atsieti kandidato, einančio su savivaldybės tarybos nario pareigomis nesuderinamas pareigas, užstato grąžinimo sąlygas nuo partijos ar rinkimų komiteto bendrųjų užstato grąžinimo sąlygų. Viskas.
PIRMININKAS. Paklausti Seimo nariai neužsirašė. Dėkoju pranešėjui.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, motyvai. Dėl motyvų Seimo nariai taip pat neužsirašė. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Balsuojame.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 13 Seimo narių. Projektui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinis siūlomas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. G. Burokienė pritaria tam. Dėkoju, pritaria. Mes galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Siūloma svarstyti taip pat lapkričio 21 dieną. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
12.34 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3423, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3424, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3425 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas. Taip, Petrai Čimbarai, čia kviestume jus. Seimo rinkimų įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3423. Ir du lydimieji, tai yra Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3424 ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3425. Pranešėjas – Seimo narys P. Čimbaras. Prašau pateikti.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Čia labai toks paprastas, ir pristatysiu. Visi partijų rinkimų komitetų, taip pat kandidatų sumokėti rinkimų užstatai negrąžinami, jeigu bent vienas kandidatas buvo išrinktas arba pripažintas išrinktu, tačiau neatsisakė pareigų, nesuderino su savivaldybių tarybos nario pareigomis, su Seimo, su Europos Parlamento rinkimais.
Ir aš gal trumpai pakomentuosiu kodėl. Ta idėja kilo iš visuomenės, nes dažniausiai, ypač tai liečia savivaldybių rinkimus, kai į sąrašus sudėliojami asmenys, sąrašai pagražinami, žmonės už juos balsuoja, bet, išrinkti į savivaldybės tarybą, jie automatiškai atsisako. Kaip žinote, buvo įvestas užstatas, jis padidintas, bet tokiam piktnaudžiavimui, galiu pasakyti, vis tiek neužkerta, visuomenė nėra patenkinta, kai balsuoja už vieną, o po to atsiranda kiti asmenys. Kaip čia ir išeina, kad įstatymas galimai leidžia piktnaudžiauti nepažeidus įstatymo. Tokia idėja kilo, todėl ir pateikėm. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų populiariai skamba tas dalykas, tačiau visokių problemų gali atsitikti žmonėms, kai pasikeičia situacija, pavyzdžiui, liga, smarki liga. Ar tikrai kaltas žmogus, kuris dėl ligos negali prisiimti tam tikrų įsipareigojimų ir padaro problemą visai partijai arba, atvirkščiai, iš sąrašo žmogus kuris nors suserga. Ar tai tikrai ne per griežtai ir ar tikrai mes per daug nenueiname į tą populizmą dėl vieno ar kito atvejo, kai iš tikrųjų žmonės nesąžiningai pasielgia? Ačiū.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Iš dalies su jumis, žinokit, sutinku, bet galiu pasakyti, kad ta liga progresuoja labai seniai. Ta liga progresuoja. Kai būdavo surašomi seniūnai, pavaldžių įmonių vadovai, mokyklų vadovai būdavo surašomi, paskui jie labai gražiai atsisakydavo, aš manau, kad mūsų partinė sistema sirgo. Taip, sutinku su jumis, kad gali būti tokių niuansų, bet tokiu atveju partija, sudarydama sąrašus, galvotų, kad žmogus, už kurį balsuoja, turi eiti ir dirbti. Klausimas, kodėl jis kelia savo kandidatūrą, vien todėl, kad apgautų rinkėją? Todėl pas mus ir yra tokia situacija, kai žmonės nepasitiki išrinktais politikais, nes balsavo už vieną, o pakliūna kitas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas Petrai, kaip jūs žiūrite į konstitucinę nuostatą, kad grupinės atsakomybės nėra, yra asmeninė atsakomybė. Ar neperžengiame tam tikrų ribų? Dar suprantu, partijų… ir tai aš, jeigu sąraše yra 50 žmonių, tikrai visų neklausinėčiau, išeis ar neišeis, bus ar nebus. Tai yra aš dalyvauju… Ar nebus atvirkštinė, jūs atgrasysite dar dalį žmonių, kurie tikrai norėtų dalyvauti politikoje, bet gal reikės susimokėti, o po to tu nukenti vien todėl, kad kažkas tau nežinant atsisakė. Tai kaip dėl grupinės atsakomybės, ar mes vėl įvesime į mūsų įstatymus grupinės atsakomybės institutą? Labai ačiū.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Aš irgi pasakysiu. O kaip su grupine atsakomybe, kai partijos toleruoja tuos sąrašus? Tai irgi turi būti grupinė atsakomybė, kodėl taip daroma, bet, vadinasi, į tai mes nenorime atsižvelgti. Jeigu dabar griežtini, tai automatiškai žiūrima į vadinamąją grupinę atsakomybę. Na, nepradėkime gudrauti ir apgaudinėti rinkėjų, ir nereikės nieko griežtinti. Dar kartą pakartosiu, kiek mes jau griežtiname, bet, pasirodo, tas veiksmas ir toliau atliekamas. Tai gal būkime sąžiningi prieš rinkėjus ir nereikės teikti tokių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, aš norėčiau paklausti klausimą kitu kampu. Puikiai, rodos, ir jūs atsimenate, kai nebuvo įvestas užstatas, tai iš tiesų tų piktnaudžiavimų buvo labai daug, ypač savivaldos rinkimuose, kai pareigų nesuderinamumas, buvo įtraukiami įstaigų vadovai, seniūnai ir taip toliau, ką rinkėjai duodami pasitikėjimą išrinkdavo, o po to užleisdavo savo numerį kitam pagal sąrašą. Bet dabar, pasižiūrėjus į savivaldos tarybos rinkimus, kurie vyko šiuo laiku, kai buvo pakeistas Rinkimų įstatymas ir įvestas užstatas, nes gavus mandatą būtų prarastas ankstesnis mandatas, ar nereikėtų suvienodinti ir padaryti visiems vienodą rinkimų sistemą – ir Europos Parlamento rinkimuose, ir Seimo rinkimuose, kad galiotų užstatas, o ne mandato praradimas? Ačiū.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Taip, su jumis tikrai sutinku šiuo atveju. Tikrai, aš manau, suvienodinti būtų tikslingiau. Taip, sutinku, nes automatiškai žmogus prieš kandidatuodamas jau galvotų, kad būtų išrinktas, būtų automatiškai atsisakymas. Taip, sutinku, bet, deja, kol kas tokio suvienodinimo nėra. Gerbiami kolegos, kreipiuosi į jus. Prašom registruoti ir diskutuokime, nes jeigu nėra tokio pasiūlymo, tai išplaukia ir šitas pasiūlymas. Taip, aš pripažįstu – jis truputį gal ir per griežtas, bet mielai palaikyčiau jūsų pasiūlymą. Tikrai pasirašyčiau.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, jūs daug minėjote, kad į savivaldos rinkimus įrašomi buvo seniūnai, įmonių vadovai, mokyklų direktoriai. Bet ar jūs nemanote, kad truputį užkertamas kelias, iš kitos pusės, jiems daryti politinę karjerą? Tarkim, seniūnas, kuris nori tapti meru, dalyvauja tiesioginiuose mero rinkimuose ir kartu eina, veda sąrašą, nes kitaip nesuprastų, jeigu dalyvautų vien tik Seimo rinkimuose. Atsiprašau, mero rinkimuose. Jeigu neišrenkamas meru, o tampa tik tarybos nariu, vadinasi, tam tikroje situacijoje atsiduria dviprasmiškai. Jis turi atsisakyti darbo arba paaukoti tuos beveik 10 tūkst. eurų. O jeigu dalyvauja tik mero rinkimuose, neveda sąrašo, tai nevienodos sąlygos su konkurentu. Ar nemanote, kad užkertamas kelias daryti politiką tam tikriems politikams, kurie užima pareigas? Ačiū.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Iš dalies tikrai su jumis nenorėčiau sutikti. Kaip jam užkertamas kelias, jeigu jis išrenkamas į tarybą, o jisai atsisako? Jūs pasakykite, kas tai yra. Palaukite! Žiūrėkite, neseniai vyko savivaldos rinkimai. Kiek Seimo narių dalyvavo mero rinkimuose? Dalyvavo. Pripažinkime, kad sąrašai buvo pagražinami. Rinkėjai balsavo už Seimo narį kaip tikrai tautos išrinktą ir galvojo, kad taps meru. Bet jeigu meru neišrinko, grįžo atgal. Palaukite, kodėl žmogus balsuoja už vieną, o iš tikrųjų lieka tarybai kitas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (MSNG). Gerbiamas pranešėjau, čia labai susirūpinote Seimo reitingu, bet dabar stebiu jau antrą jūsų pateikimą, kuris, man atrodo, kaip tik prie tų reitingų neprisideda. Tai yra tiesiog pataikavimas tam tikroms grupėms. Sekmadienį norėjote dėl alkoholio panaikinti, balsus gaudėte. Dabar puikiai suprantate, kad toks pasiūlymas dėl įstatymo negali pagal konstitucines, kitas nuostatas pereiti, nes kolektyvinės atsakomybės iš tikrųjų nėra. Yra užstato sistema, kurią mes įvedėme, ir ji atitinka reikalavimus. Galų gale net ir logikos neišlaiko šitas jūsų siūlymas. Jūs puikiai žinote, bet jūs užsidėsite paukščiuką, kad mes kažką čia darome. Populiaru joti ant Seimo. Ar jūs kaip tik tokiu būdu nežeminate mūsų Seimo prestižo?
P. ČIMBARAS (LSDDF). Aš jums pasakysiu. Aš jau antrą kadenciją renkamas vienmandatėje. Ko gero, jeigu toks siūlymas iškiltų rinkti visus Seimo narius vienmandatėje, irgi gal pagalvotumėte, kad aš kažkuo užsiimu. Bet jūs paklausykite kartais žmonių. Gal jūs nelabai lankotės apygardoje. Paklausykite žmonių, ką jie sako. Jie sako taip: renkame, bet jų nėra.
Taip, sutinku su jumis, kad tam tikrų niuansų yra, bet palaukite. Aš, pavyzdžiui, mielai palaikyčiau gerbiamo V. Bukausko siūlymą. Ko gero, ir jūs, Seimo nariai, pritartumėte. Pateikiame kitą variantą, bet kol nėra kito varianto pasiūlyto, aš siūlau griežtinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus. A. Sysas – motyvai prieš. Po to duosime A. Vinkui.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, negalvokime, kad mūsų visi rinkėjai besmegeniai. Mes gi turėtume kalbėti apie rinkėjų suvokimą, nelipti ant to paties grėblio, nes Petras sako: renkame, bet jų nėra. Tai kiek kartų reikia išrinkti? Penkis kartus, kad jus apgautų. Ar mes kada nors išmoksime vertinti politiką ne tik už gražius žodžius ir pažadus, bet už tai, ką jis daro? Jeigu jis vieną kartą nėjo į tarybą, tai nereikia antrą kartą jo rinkti. Tai aš nesuprantu, mes norime viską sukramtyti ir įdėti į burną, o yra blogiausia, kad ponas Petras nori grąžinti kolektyvinę atsakomybę. Negali būti mūsų įstatyme tokio dalyko kaip kolektyvinė atsakomybė. Dirbkime, taip, yra darbo ir pačiai partijai. Nekelkime žmonių, kurie apgavo vieną kartą, jis galbūt gali būti partijos nariu, bet jis negali eiti į rinkimus. Tai dirbkime čia, sąmoningumą skleiskime, o ne draudimais… Šita kadencija pasižymi, kad viską drausim. Aš labai abejoju, ar tai yra geras kelias link demokratijos ir normalesnės savivaldos sudėties, to paties Seimo sudėties, nes mes visą laiką užuot ugdę rinkėją, norime jam duoti košelės. Košelės nereikia, reikia kalbėti apie tai, kad mūsų sąmoningumas, asmeniškai kiekvieno, per mažas. Kalbėkime su savo rinkėjais, aiškinkime. Todėl aš tikrai negaliu pritarti Petro siūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, norėčiau pritarti ir palaikyti gerbiamo ministro A. Palionio teikiamas Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymų pataisas… (Balsai salėje) …dėl užstato negrąžinimo išrinktam kandidatui atsisakius užimti pareigas. Manyčiau, tikrai nelogiška, kad šiuo metu minėtuose rinkimuose dalyvavusiems tokiems kandidatams investuotas užstatas yra grąžinamas. Susidaro kone paradoksali situacija. Prieš rinkimus kandidatas visas aplinkybes žinojo, į rinkimus vis tiek ėjo, o juos laimėjęs atsisako laimėtų pareigų. Pagal galiojančius įstatymus tokiu atveju jis gauna investuotą užstatą.
Naujoji praktika padėtų išvengti atvejų, kai, kaip ir minėjo pranešėjas ponas Petras, kandidatai įrašomi į sąrašus daugiamandatėse rinkimų apygardose, siekiant jų autoritetu paremti atstovaujamą partiją ar kitais panašiais tikslais, tačiau iš anksto žinojo, kad bet kokiu atveju užimamų pareigų jie neatsisakys. Taip yra suklaidinami rinkėjai, todėl manau, kad siūlymas tais atvejais, kai kandidatai atsisako pareigų, į kurias yra išrenkami, kandidatas, partija ar rinkimų komitetas prarastų visus tiek už konkretų kandidatą, kuris nesutinka eiti pareigų, į kurias yra išrinktas, tiek už kitus kandidatus sumokėtus rinkimų užstatus, yra logiškas ir proporcingas. Remiu šį projektą ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kadangi yra trys projektai, tai po tris dėl motyvų ir leisime kalbėti. Motyvai prieš – Seimo narys A. Šimas.
A. ŠIMAS (LVŽSF). Ačiū. Aš manau, kad šitas įstatymo projekto pateikimas yra tikrai absurdiškas. Negalima atsakyti visai komandai už vieno žmogaus nepasirinkimą. Pristatydamas projektą… labai turėjo daug tokių – atsisakė, atsisakė, bet yra pavyzdžių, kai ir neatsisako žmonės, kurie nori eiti ir pasiekti ką nors, tai seniūnas eina į merus. Dabar pagal šitą įstatymo projektą žmonės jau ir bijos, jeigu dar reikės savais pinigais prisidėti, nebent partija, sakykim, užstatą sumoka ir dar reikia savų pinigų įdėti už tą užstatą. Tai jam praradimas pinigų. Kur kas nors gal atsisakys ir tas žmogus gali prarasti pinigus, kad ir išrinktu būdamas. Aš manau, kad negalima pritarti tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – Seimo narys J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, Pirmininke. Kaip jau minėjau, yra sudaromos nevienodos konkurencijos sąlygos, užkertamas kelias daryti tam tikriems asmenims politiką, ypač seniūnams, įmonių vadovams, kurie norėtų tapti merais, tačiau kandidatuodami į merus jie negali dalyvauti tarybos rinkimuose, bijodami, kad bus išrinkti ir praras tuos didelius pinigus, didelį užstatą. Manau, padidintas užstatas tikrai buvo klaida: kai buvo mažesnė suma, galėdavo rizikuoti, o apie 9 tūkst. yra metinės ar didesnės pajamos. Tikrai tokiam projektui aš nepritariu. Ačiū.
PIRMININKAS. Balsuojame po pateikimo dėl visų trijų projektų.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 31, prieš – 7, susilaikė 37 Seimo nariai. Projektui nepritarta.
Turime apsispręsti, ar grąžiname tobulinti? Tobulinti. Bendru sutarimu tobuliname. Dėkoju. (Balsai salėje: „Ne, ne!“) Tada alternatyviai. Tie, kurie mano, kad reikia tobulinti, balsuoja už, kurie mano, kad nereikia tobulinti, balsuoja prieš.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 44, prieš – 26. Projektą tobuliname.
12.52 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3791 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3791. Pranešėjas – Seimo narys A. Mazuronis. Pateikimas.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, teikiu jūsų teismui labai paprastą, mano nuomone, Seimo rinkimų įstatymo 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jame kalbama apie tai, jo tikslas toks, kad jeigu vyksta pakartotiniai Seimo rinkimai, kaip kad nesenai vyko, sakykim, A. Maldeikienei išvykus į Europos Parlamentą, Žirmūnų vienmandatėje rinkimų apygardoje, kad tos politinės partijos, jų atstovai arba tie asmenys, kurie jau dalyvavo arba save buvo išsikėlę pagrindiniuose rinkimuose, tai yra 2016 metais, kai išrinko ponią A. Maldeikienę, kad einant į pakartotinius rinkimus nereikėtų jiems ar politinių partijų atstovams vėl rinkti to tūkstančio parašų ir būti, nežinau, šeštam ar septintam, kuris ateina, ir žmonės išvaro. Šiemet, beje, buvo parašų rinkimas po savivaldos rinkimų, po Europos Parlamento rinkimų ir po Prezidento rinkimų ir dar 11 ar 12 kandidatų Žirmūnų rinkimų apylinkėje pasileido per namus, tai galima tik pasakyti, kokiais žodžiais ar epitetais kai kuriais atvejais žmonės priėmė.
Mano nuomone, per pakartotinius rinkimus tas parašų rinkimas yra galbūt šiek tiek perteklinis, galbūt galima jo išvengti ir neerzinti tų žmonių dėl tų, kas jau dalyvavo pagrindiniuose rinkimuose, ar tai būtų save išsikėlę kandidatai, ar politinių partijų atstovai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, o galite patikslinti, ar tai būtų tos apygardos kandidatai, tik anksčiau susirinkę parašus, ar apskritai?
A. MAZURONIS (MSNG). Ne, tų partijų, kurios dalyvavo. Kadangi partijoms keliant kandidatus vienmandatėse apygardose nereikia rinkti parašų, tai tų partijų atstovai, arba tie save išsikėlę kandidatai, kurie dalyvavo pirminiuose rinkimuose, kai buvo išrinktas Seimo narys, kuris išvyko paskui. (Balsai salėje) Taip, toje apygardoje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, ar jūs pasidomėjote, kas sugalvoja tokį, sakykime, išmislą, kad dar papildomuose rinkimuose partijos, kurios ir taip turi teisę dalyvauti, dar turėtų rinkti?
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui. Iš tiesų labai geras klausimas. Ir pirminė mano idėja buvo šiek tiek platesnė – registruoti įstatymo projektą, kuris iš viso sumažintų būtinybę rinkti parašus politinėms partijoms, nes, mano nuomone, politinės partijos gyvavimui dabar Lietuvoje ir taip keliami gana griežti reikalavimai. Ir jeigu politinė partija atitinka visus Teisingumo ministerijos keliamus reikalavimus tam, kad ji būtų gyvybinga ir įregistruota, tai dar papildomai kiekvienuose rinkimuose, ar tai būtų Europos Parlamento, ar tai Prezidento, ar savivaldos, rinkti parašus ir kažką įrodinėti, mano nuomone, yra perteklinis dalykas. Tačiau aš bijojau kolegų teismo, todėl užregistravau šiek tiek siauresnį įstatymo projektą, kur dar didesnė yda yra, bet jeigu svarstymo stadijoje kiltų tokių minčių, tai tikrai būtų galima praplėsti šito straipsnio taikymą ir priimti būtent tokias nuostatas, apie kurias jūs klausėte.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties jūs labai susiaurinote. Vis dėlto seniai to kažkieno sugalvoto galbūt savanaudiškais tikslais partijos iškelto kandidato noras pabendrauti su rinkėjais rinkimų kampanijos metu… ir atsirado šita nuostata, dėl ko reikia šiandien partijų iškeltiems kandidatams rinkti parašus. Tačiau, jūsų nuomone, ar tai nėra susiję su noru pasireklamuoti, kaip reklaminės kampanijos dalis partijos tam iškeltam kandidatui, na, apeiti, pabendrauti, paspausti rankas, pasibelsti į duris?
A. MAZURONIS (MSNG). Jeigu žmogus nori pasireklamuoti, kas yra gana logiška… Rinkimų kampanija, kurios, sakykim taip, pagrindas ar kuri yra grįsta tiesioginiu kontaktu, yra pakankamai veiksminga, daugelis partijų tai taiko ir niekas to nedraudžia. Bet kaip prievolė politinėms partijoms ar kandidatams įvesti tam tikrą parašų kiekį, mano nuomone, yra stipriai perteklinis reikalavimas. Pakartosiu, jeigu politinė partija atitinka visus Teisingumo ministerijos keliamus reikalavimus: tiek narių skaičius, tiek įvairiausi finansiniai dalykai, ataskaitos teikimas, kasmetiniai auditai ir panašiai, ir panašiai, jeigu politinė partija atitinka tuos visus reikalavimus, tai dar papildomai įpareigoti rinkti parašus ir ką nors įrodinėti, mano nuomone, perteklinis dalykas. Jeigu ta partija neturi rinkėjų palaikymo, tai tas labai aiškiai bus matyti per rinkimus, tie parašai išeina, nežinau, kaip kažkokie tarpiniai rinkimai.
PIRMININKAS. Ir klausia Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Andriau, jūsų tas platesnis variantas būtų, manau, tikrai svarstytinas ir racionalus, tai šitas tikrai. Bet klausimas toks, kam liktų prievolė rinkti parašus?
A. MAZURONIS (MSNG). Jeigu per rinkimų kampaniją atsiranda kažkokios naujos politinės partijos atstovas, kuris nedalyvavo toje apygardoje, kai vyko pagrindiniai rinkimai, arba atsiranda koks nors save norintis išsikelti asmuo, kuris nedalyvavo, kai vyko pagrindiniai rinkimai, o nori papildomai per tuos tarpinius rinkimus, tada jam atsirastų prievolė. (Balsai salėje) Apie vienmandatę kalbame, vienmandatėje rinkimų sąrašai, čia pakartotiniai rinkimai, kai išvažiuoja parlamentaras, sakykime, į Europos Parlamentą ir atsilaisvina Seimo nario vieta. Ten sąrašai…
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tai aš klausiau pranešėjo, bet jis taip ir nepasakė. Kai mes aiškinomės, supratome, kad tai buvusio Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko suformuota nuomonė, kad reikia ir partijos deleguotiems papildomai rinkti. Čia net nebuvo teisiškai įteisinta įstatymuose. Tai aš sveikinu šitą pataisą ir kviečiu balsuoti. Tikrai neapkraukime nereikalingais vizitais savo rinkėjų, nes po to jie neateina į rinkimus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. Po pateikimo motyvai po vieną. Nuomonės prieš – Seimo narių neužsirašė. Balsuojame, ar bendru sutarimu pritariame? Balsuojame.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 68, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pritariame bendru sutarimu? Ir siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Taip pat pritariame bendru sutarimu.
Gerbiami kolegos, skelbiame slaptą balsavimą. Kviečiu seniūnus arba juos pavaduojančius asmenis balsuoti pirmiesiems tam, kad tuo pačiu metu galėtume aptarti kvotas. Balsavimo grupė: A. Armonaitė, A. Baura, A. Gedvilienė, M. Mackevičius, A. Sysas. A. Skardžius, G. Vaičekauskas. Pradžia – 13 valandą, pabaiga – 13 val. 20 min. Posėdį tęsime 14 valandą.
Pertrauka
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, skelbiu rytinį posėdį baigtu. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.