LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJA
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO „dėl lietuvos respublikos seimo statuto NR. I-399 23 STRAIPSNIO PAKEITIMO“ PROJEKTO
2017-04-04 Nr. XIIIP-525
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Seimo statuto 23 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti arba netenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių <...>“. Ši nuostata svarstytina keliais apsektais:
1) Seimo nario neliečiamybės institutas kyla iš Konstitucijos 62 straipsnio nuostatų, numatančių, kad „Seimo nario asmuo neliečiamas“ (pirmoji dalis), „Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė“ (antroji dalis). Konstitucijos 62 straipsnio nuostatomis įtvirtintos Seimo nario asmens neliečiamybės papildomos garantijos, būtinos jo pareigoms tinkamai atlikti, yra nustatytos tam, kad Seimo narys būtų apsaugotas nuo persekiojimo dėl politinių ar kitų motyvų dėl jo, kaip Seimo nario, veiklos (Konstitucinio Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas). Todėl, nors Konstitucijoje tai tiesiogiai ir nėra įtvirtinta, dabar galiojanti Seimo statuto 23 straipsnio 6 dalies redakcija nustato, kad Seimo nario neliečiamybė gali būti atimta tik kvalifikuota balsų dauguma (nurodoma, kad „Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti generalinio prokuroro teikimą, ji gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių“ (čia ir toliau pabraukta – mūsų). Seimo sprendimo netenkinti generalinio prokuroro teikimo, t.y. išsaugoti Seimo nario neliečiamybę, procedūra nėra detaliai reglamentuota, vadinasi, toks sprendimas priimamas remiantis bendra Seimo statuto norma – paprasta posėdyje dalyvaujančių Seimo narių balsų dauguma. Tuo tarpu pagal projektą tiek sprendimas atimti Seimo nario neliečiamybę (tenkinti generalinio prokuroro teikimą), tiek ir sprendimas neliečiamybę išsaugoti (netenkinti generalinio prokuroro teikimo) būtų priimami vienodai, t.y. kvalifikuota balsų dauguma. Neaišku, kokiais argumentais toks siūlymas grindžiamas. Pažymėtina, kad Seimo nario neliečiamybės atėmimo procedūra yra nagrinėta konstitucinėje justicijoje (Konstitucinio Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas), vertintas su neliečiamybės atėmimu susijusių Seimo sprendimų priėmimo procedūrų konstitucingumas, tačiau nei prieštaravimai Konstitucijai ar konstitucinei doktrinai, nei kokie nors kiti šių procedūrų trūkumai nebuvo konstatuoti;
2) vartojama formuluotė „Jeigu rezoliucijos projekte numatoma patenkinti arba netenkinti generalinio prokuroro teikimą“ yra neaiškaus, įvairiai interpretuotino turinio. Ši formuluotė suprastina taip, kad tyrimo komisijos parengtame rezoliucijos projekte būtų suformuluotas ne vienareikšmiškas (pvz., tenkinti generalinio prokuroro teikimą ir atimti neliečiamybę), o alternatyvus sprendimas. Tokią nuomonę įtakoja ir tai, kad aptariamoje projekto nuostatoje nurodoma, kad rezoliucija gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių, kas atitiktų konstitucinės Seimo nario garantijos apsaugos principą. Pažymėtina, kad pagal konstitucinę doktriną „<...> nacionaliniu lygmeniu reguliuojant parlamento nario neliečiamybės panaikinimo procedūrą prašymas panaikinti parlamento nario neliečiamybę turėtų būti svarstomas atitinkamame nuolatiniame arba specialiai sudarytame parlamento komitete, kurio sudėtis atitiktų politinę parlamento sudėtį; parlamento nariui, kurio neliečiamybės panaikinimo klausimas svarstomas, turėtų būti suteikta teisė būti atstovaujamam kito parlamento nario arba advokato, sudaryta galimybė būti išklausytam ir pateikti dokumentus ar kitus duomenis, kurie jam atrodo reikšmingi; komitetas turėtų pateikti pagrįsto sprendimo, ar panaikinti neliečiamybę, pasiūlymą ir paaiškinti kriterijus, kuriais paremta išvada; komiteto pasiūlymas turėtų būti nedelsiant svarstomas ir dėl jo turėtų būti sprendžiama parlamento plenariniame posėdyje; šis posėdis turėtų būti viešas, o diskusijos turėtų apsiriboti argumentais „už“ ar „prieš“ pasiūlymą <...> (Konstitucinio Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimas). Dabar galiojančios redakcijos Seimo statuto 23 straipsnio nuostatos šią doktriną atitinka: generalinio prokuroro teikimui nagrinėti pagal proporcinį frakcijų atstovavimo principą sudaroma laikinoji tyrimo komisija, ji įvertina teikime išdėstytus argumentus, išklauso Seimo nario, kurio neliečiamybės atėmimo klausimas svarstomas, paaiškinimus ir pasiūlo Seimui vieną galimų sprendimo variantų – tenkinti arba netenkinti generalinio prokuroro teikimą. Todėl projekto tekstą reikėtų tikslinti, aiškiai išdėstant kokius galimus sprendimus tyrimo komisija gali siūlyti Seimui bei kaip tokie sprendimai turėtų būti priimami.
Pažymėtina, kad Seimo nario neliečiamybės atėmimo institutas tam tikrais aspektais susijęs su apkaltos institutu. Tai akcentuota ir konstitucinėje doktrinoje (žr. Konstitucinio Teismo 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą). Todėl tobulinant Seimo nario neliečiamybės atėmimo procedūras, siūlytina analizuoti ir apkaltos proceso konstitucinę doktriną, šį procesą reglamentuojančias teisės normas.
3) Pagal Seimo statute nustatytas procedūras sprendimas dėl Seimo nario neliečiamybės priimamas balsuojant dėl specialaus subjekto – tyrimo komisijos – pateikto teisės akto – rezoliucijos – projekto. Atsižvelgiant į Seimo statuto 113-118 straipsnių, reglamentuojančių balsavimą Seime, nuostatas, akivaizdu, kad balsuojant dėl rezoliucijos projekto, kuriame būtų nurodyti abu galimi sprendimai (tiek tenkinti generalinio prokuroro teikimą, tiek jo netenkinti), kurio nors vieno iš sprendimų priėmimas negalimas, nes balsuojant alternatyviai („už pirmąjį teiginį” arba “už antrąjį teiginį”, kaip nurodoma Seimo statuto 118 straipsnio 1 dalyje), balsavimui teikiami du alternatyvūs teiginiai, kas reikštų, kad tyrimo komisija turėtų teikti Seimui ne vieną, o du alternatyvaus turinio rezoliucijos projektus. Pažymėtina, kad pagal konstitucinę doktriną tyrimo komisijos paskirtis – pasiūlyti vieną pagrįstą sprendimą. Priešingu atveju tyrimo komisijos sudarymas ir veikla netektų prasmės.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo Seimo statuto 23 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad „<...> Jeigu Seimas nepritarė tyrimo komisijos pateiktam rezoliucijos projektui netenkinti generalinio prokuroro teikimo, artimiausiame posėdyje balsuojama dėl Seimo Pirmininko pateikto rezoliucijos projekto patenkinti generalinio prokuroro teikimą. Ši rezoliucija gali būti priimta, kai už projektą balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių“. Svarstytinas šios nuostatos santykis su aukščiau aptarta projekto nuostata, kurioje minimas alternatyvaus turinio rezoliucijos projektas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected]
S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]