LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Audito komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais

įstatymo projekto NR. xiiip-4877

2021-05-19  Nr. 141-P-14

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Deividas Labanavičius, Laima Nagienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius.

Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Giedrė Jarmalytė, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento l.e.p. vyriausiasis patarėjas Gediminas Švetkauskas, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vyresnysis patarėjas Mykolas Šavelskis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, VšĮ CPO LT direktorė Neringa Andrijauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas, Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ asocijuotasis teisininkas Šarūnas Neniškis, Seimo narys Jonas Varkalys, Seimo narės R. Budbergytės patarėja Jūratė Zabielaitė, Seimo nario D. Labanavičiaus patarėja Eglė Stasiškienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	1 (19)	1 (2)		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatyta perkančiosios organizacijos teisė siūlyti Komisijai kviesti ekspertų yra deklaratyvi ir nesaisto Komisijos bei nenustato jai pareigos tokius ekspertus kviesti. Be to, tikslintina normos konstrukcija „perkančioji organizacija turi teisę pasiūlyti <...> kviesti <...> siūlomų ekspertų.	Pritarti	Žr. 3 Audito komiteto pasiūlymą.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	1 (19)	2 (3)		Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje įrašomi žodžiai „supaprastintų pirkimų ir tarptautinių pirkimų“ neatitinka keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyto „Komisijos“ apibrėžimo, be to, yra pertekliniai, nes apima visus be išimties pirkimus.	Pritarti	Žr. 3 Audito komiteto pasiūlymą.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	1 (19)	2 (3)		Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies nuostata „gali būti skiriamas asmuo <...>“, nustatanti galimybę mažos vertės pirkimų atveju Komisijos pirmininku skirti asmenį, turintį bazinio pirkimų specialisto pažymėjimą arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą, yra dispozityvi, ir pagal savo konstrukciją leidžianti skirti asmenį turintį vieną iš pirkimo specialistų pažymėjimų arba neturintį jokio pažymėjimo. Jeigu turėtas omenyje reikalavimas turėti arba vieną, arba kitą pažymėjimą, norma turėtų būti konstruojama ne „gali būti skiriamas“, o „skiriamas“. Kitu atveju galimybė turėti šiuos pažymėjimus yra deklaratyvi ir papildomų teisinių pasekmių mažos vertės pirkimų komisijos pirmininko skyrimui nesukuria. Analogiškai vertintina ir šios straipsnio dalies nuostata dėl mažos vertės pirkimų komisijos narių.	Pritarti	Žr. 3 Audito komiteto pasiūlymą.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	1 (19)	2 (3)		Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 dalies paskutiniame sakinyje nurodytas požymis „supaprastintų pirkimų ir tarptautinių pirkimų atveju“ yra perteklinis, nes apima visus be išimties pirkimus. Jei turėtas omenyje „Komisijos, išskyrus mažos vertės pirkimų atvejus, posėdis“, projekte taip ir turėtų būti nurodyta.	Pritarti	Žr. 3 Audito komiteto pasiūlymą.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	3 (25)	3 (2^1)N		Keičiamo įstatymo 3 straipsniu keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2^1 dalyje diskutuotina normos taikymo sąlyga „perkančiosioms organizacijoms, kurių per finansinius metus <...> sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur <...> ir jei jos atlieka tik mažos vertės pirkimus“. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje  numatyta, kad mažos vertės pirkimas - tai supaprastintas pirkimas, kai prekių ar paslaugų pirkimo numatoma vertė yra mažesnė kaip 58 000 Eur o darbų pirkimo numatoma vertė mažesnė kaip 145 000 Eur. Keičiamo įstatymo 5 straipsnyje nustatyta pagrindinė taisyklė, kad pirkimo vertė skaičiuojama pagal bendras to paties tipo pirkimo sutarčių mokėtinas sumas, taigi, jei per finansinius metus sudarytų sutarčių suma neviršija 30 000 Eur, tai savaime reiškia, kad perkančioji organizacija tais metais atlieka tik mažos vertės pirkimus. Be to, nėra aišku, kokiam laikotarpiui būtų taikoma sąlyga „atlieka tik mažos vertės pirkimus“ – ar tiems finansiniams metams, ar kažkokiam kitam laikotarpiui.	Pritarti iš dalies	Argumentai: 1. Pritarus iniciatorių siūlymui nustatyti, kad pirkimams, kurių bendra vertė neviršija 30 000 eurų per finansinius metus, Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai bei 1 ir 2 Vyriausybės pastaboms, siūlytina išbraukti perteklinę sąlygą dėl mažos vertės pirkimų vykdymo, nes tokiais atvejais perkančiosios organizacijos neviršys mažos vertės pirkimų ribos. 2. Pritarus siūlymui išbraukti sąlygą „ir jei jos atlieka tik mažos vertės pirkimus“, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl laikotarpio, kuriam būtų taikoma sąlyga, nebetenka aktualumo. Žr. 5 Audito komiteto pasiūlymą.
6.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08	3 (25)	3 (2^1)N		Įvertinę Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82^1, 82^2, 82^3 ir 103^1 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP4877 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 ir 2^1 dalyse nustatoma, kad pirkimams, kurių bendra vertė neviršija 30 000 eurų Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi. Atkreiptinas dėmesys, kad net tuo atveju, kai pirkimas nesiekia Direktyvoje 2014/24[1] nustatytų sutarčių verčių, yra taikomi bendrieji Europos Sąjungos lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principai, jeigu pirkimas galėtų sulaukti tarptautinio susidomėjimo^[2]. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar pirkimams, kurių bendra vertė neviršija 30 000 eurų, neturėtų būti taikomi bent Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje įtvirtinti principai.	Pritarti	Žr. 5 Audito komiteto pasiūlymą.
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	4 (26)	(3)N		Siūlytina tikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį konkretizuojant, kokiame dokumente ir kokiam subjektui perkančioji organizacija turėtų nurodyti, kurias prekes, paslaugas ir darbus planuoja įsigyti ir iš kurios centrinės perkančiosios organizacijos.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Audito komitetas 6 pasiūlymu pasiūlė išbraukti įstatymo projekto 4 straipsnį.
8.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08	5 (27)	(1)	(1)	Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „Rinkos dalyvių konsultacijos yra privalomos pirkimo, apie kurį turi būti skelbiama, išskyrus mažos vertės pirkimą, atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių vykdytame paskutiniame tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkime, apie kurį buvo privaloma skelbti, išskyrus mažos vertės pirkimą, nebuvo gauta arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas“. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamu straipsniu yra įgyvendinamos Direktyvos 2014/24/ES 40 straipsnio nuostatos, kuriose numatomos konsultacijos, tačiau jos nėra privalomos. Pastebėtina, kad bet kokios konsultacijos su rinkos dalyviais kelia konkurencijos iškraipymo riziką, todėl manytume, kad ir privalomoms konsultacijoms turi būti taikomos vertinamo punkto antrojo sakinio nuostatos. Pastebėtina ir tai, kad teisinis reguliavimas turi būti proporcingas siekiamiems tikslams. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta tokio siūlomo reguliavimo priežastis – „viena iš korupcijos pasireiškimo ir taip pat konkurencijos ribojimo viešuosiuose pirkimuose formų – pirkimų sąlygų pritaikymas konkrečiam tiekėjui. Lietuvoje pirkimų, kai dalyvavo tik vienas tiekėjas, dalis didėja ir sudaro apie 30–50 proc.^[5] Tai gali rodyti nepagrįstą tiekėjų konkurencijos ribojimą tiek dėl korupcijos, tiek dėl netinkamu poreikio ir rinkos galimybių vertinimo”. Pažymime, kad projektu privaloma konsultacija su rinkos dalyviais siūloma tik tuo atveju, jei apie ankstesnį pirkimą buvo privaloma skelbti. Tačiau tokiu atveju visi rinkos dalyviai turi galimybę susipažinti su pirkimo dokumentais, siūlyti keisti pirkimo sąlygas jei jos riboja konkurenciją (per griežtos sąlygos, nerealūs terminai, sąlygų pritaikymas konkrečiam vienam tiekėjui) ar neatitinka rinkos galimybių, o jei į jų prašymus ar pretenzijas neatsižvelgiama – nustatyta tvarka skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus. Jei viešai paskelbus apie pirkimą nebuvo gauta suinteresuotų tiekėjų pasiūlymų, pastabų ar pretenzijų, o po to nebuvo gauta pasiūlymų arba buvo gautas tik vienas, tokia situacija tikėtinai sietina ne su galima korupcija ar netinkamu rinkos galimybių vertinimu, o su pirkimo objekto neaktualumu ar nepatrauklumu. Galima paminėti praktinį aspektą – pirkimuose, ypač supaprastintuose, kurių vertė yra mažesnė, dažnai tiekėjai būna menkai suinteresuoti dalyvauti pirkime, atvejai kai nepateikiamas nei vienas arba tik vienas pasiūlymas – gana dažni. Tokiais atvejais perkančioji organizacija ir taip laiku negauna reikalingų pirkimo objektų. Privaloma konsultacija tokiais supaprastintų pirkimų atvejais galimai dar labiau ištęstų pirkimų procedūras ir atitolintų reikiamų pirkimo objektų, kurie ne itin domina tiekėjus, įsigijimą.	Pritarti	Argumentai: Audito komitetas 7 pasiūlymu pasiūlė atsisakyti reguliavimo dėl privalomos konsultacijos su rinkos dalyviai.
9.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08	8 (55)	1 (1^1), 2 (1^2)		Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1^1 ir 1^2 dalyse siekiama įtvirtinti, kad atliekant pirkimus, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, turi būti taikomas bent vienas su pirkimo objektu ir (arba) su sutartį vykdysiančiais ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais susijęs socialinis ir aplinkosaugos kriterijus. Atsižvelgiant į nuostatų formuluotes, konkrečiai į vartojamą jungtuką „arba“, siūlomu reguliavimu nustatoma perkančiosios organizacijos teisė pasirinkti, ar nustatomus socialinius ir aplinkosauginius kriterijus sieti su sutarties objektu ar su sutartį vykdysiančiais darbuotojais, t. y. sudaromas įspūdis, kad kriterijai gali būti ir nesiejami su sutarties objektu. Šiuo aspektu siūlomas teisinis reguliavimas yra nesuderinamas su Direktyva 2014/24. Šios direktyvos 67 straipsnio 2 dalyje aiškiai yra įtvirtinta, kad nustatomi sutarties skyrimo kriterijai turi būti susieti su atitinkamos viešosios sutarties dalyku. Todėl siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos 2014/24 perkėlimą ir taikymą, siūlytina atsisakyti Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1^1ir 1^2dalyse vartojamo jungtuko „arba“, arba jungtukus „ir (arba)“ pakeisti žodžiu „įskaitant“. Papildomai pažymėtina, kad Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1^2dalyje išdėstytos aplinkosaugos kriterijų sritys nėra taikytinos sutartį vykdysiantiems darbuotojams (t. y. šios sritys neturi įtakos darbuotojų padėčiai). Paprastai nurodytos sritys yra siejamos su perkamomis prekėmis, paslaugomis ar darbais, ar jų gamybos, tiekimo, teikimo procesu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio 1^2dalyje dėstomos nuostatos „ir (arba) su sutartį vykdysiančiais ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais“ atsisakyti.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Audito komitetas 10 pasiūlymu pasiūlė nepritarti, kad įstatyme būtų įtvirtinti konkretūs socialiniai ir aplinkosauginiai pasiūlymo vertinimo kriterijai, todėl netikslino nuostatos pagal Teisingumo ministerijos pasiūlymą.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	11 (82^1)	(3)N		Pagal projekto 11 straipsnių keičiamą įstatymo 82^1 straipsnio 3 dalį valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės neprivalėtų steigti centrinių perkančiųjų organizacijų ir naudotis jų paslaugomis, o nepriklausantys įmonių ar bendrovių grupei valstybinės įmonės ar bendrovės - net ir negalėtų to padaryti. Svarstytinas tokio siūlomo reguliavimas su Lietuvos viešųjų pirkimų sistemos didesnio efektyvumo, profesionalumo, atvirumo ir skaidrumo siekiu.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Siekiant didesnio viešųjų pirkimų efektyvumo ir skaidrumo, Audito komitetas siūlo įtvirtinti pareigą visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų. Be to, įstatymas numato galimybę perkančiosioms organizacijoms vykdyti bendrus pirkimus ar kreiptis į centrinę perkančiąją organizaciją dėl centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų sutarties, dėl to Audito komitetas 12 pasiūlymu atsisako privalomumo, kad centrinė perkančioji organizacija centralizuotų pirkimų veiklos paslaugas teiktų tik grupei priklausančioms perkančiosioms organizacijoms. Atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių veikimo principus ir veiklos pelningumo suinteresuotumą, manytina, kad pačios šios įmonės turėtų būti suinteresuotus viešuosius pirkimus vykdyti kuo efektyviau ir naudingiau.
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	16 (93)	(6)N		Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 93 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys užmokestį už žinių patikrinimo organizavimą, pažymėjimų išdavimą ir pratęsimą bei skundų nagrinėjimą turėtų pervesti į Viešųjų pirkimų tarnybos sąskaitą. Pastebėtina, kad toks projektu siūlomas „užmokesčio į sąskaitą“, o ne pavyzdžiui rinkliavos į valstybės biudžetą modelis yra abejotinas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu, rinkliava – tai privaloma įmoka  už valstybės institucijų teikiamas paslaugas. Atkreiptinas dėmesys, kad Rinkliavų įstatymas numato išimtį atlyginimui (ne “užmokesčiui” kaip nurodoma projekte) už paslaugas, nustatytas specialiuose įstatymuose, tačiau netgi ir tokios išimties taikymas standartizuoto testavimo ir pažymėjimų išdavimo ar žyminio mokesčio už skundų nagrinėjimą analogo atveju keičiamame įstatyme yra abejotinas. Manytume, kad už pažymėjimų išdavimą turėtų būti nustatyta rinkliava, o mokestis už ginčų nagrinėjimą apskritai yra nepagrįstas ir netinkamas (žr. 12 pastabą).	Pritarti	Žr. 18 Audito komiteto pasiūlymą.
12.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08	16 (93)	(6)N		Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad tiekėjai už įstatymo 103^1 straipsnyje nurodytą tiekėjų skundų nagrinėjimą į Viešųjų pirkimų tarnybos sąskaitą turi sumokėti nustatyto dydžio užmokestį. Svarstytina, ar Projekte neturėtų būti plačiau išdėstyti užmokesčio dydžio nustatymo principai. Atkreiptinas dėmesys, kad nustatomas užmokestis negali būti tokio dydžio, kad atgrasytų tiekėjus nuo skundo pateikimo ir užkirstų kelia veiksmingai perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų peržiūrai, kaip tai yra reikalaujama pagal Direktyvos 89/665[3] 1 straipsnio 1 dalį.	Pritarti	Argumentai: Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, dėl to atsisakyta su pasiūlymu susijusių nuostatų.
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	18 (95)	(5)		Siūlytina tikslinti projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 95 straipsnio 5 dalį, detalizuojant žodžių junginio „Šiuose skunduose“ turinį, nes iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar turimi omenyje keičiamo įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nurodyti, ar kiti skundai.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, dėl to atsisakyta su pasiūlymu susijusių nuostatų.
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	21 (103^1) N	(1)		Tikslintina projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 103^1 straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda, nes keičiamo įstatymo 101 straipsnis turi tik 3 dalis.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	16 (93), 21 (103^1)N			Projektu siūloma nustatyti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, privalomą ikiteisminį nagrinėjimą. Keičiamo įstatymo 93 ir 103^1 straipsniuose siūloma nustatyti, kad už teisės pateikti skundą įgyvendinimą mokamas papildomas užmokestis (iš esmės – žyminio mokesčio analogas). Manytina, kad nuostata dėl tokio užmokesčio yra abejotina ir vertintina kritiškai. Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo instituto esmė – užtikrinti greitą ir ekonomišką procesą, suteikti ginčo šalims galimybę išspręsti ginčą nepatiriant papildomų išlaidų, susijusių su ginčo nagrinėjimu teisme. Lietuvos teisinėje sistemoje iš esmės nėra numatyta kitų atvejų, kai ikiteisminis ginčų nagrinėjimas būtų papildomai apmokestinamas. Svarstytina, ar toks unikalus mokesčio nustatymas už privalomą ginčo nagrinėjimą iš biudžeto finansuojamoje valstybės institucijoje, kuriai ši funkcija nustatyta įstatymu, būtų pagrįstas ir atitiktų ikiteisminio ginčų nagrinėjimo instituto esmę ir tikslus.	Pritarti	Argumentai: Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, dėl to atsisakyta su pasiūlymu susijusių nuostatų.
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	21 (103^1)N			Projektu siūloma nustatyti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, privalomą ikiteisminį nagrinėjimą. Atkreipiame dėmesį į siūlomo teisinio reguliavimo įtaką viešųjų pirkimų procedūroms. Jeigu tiekėjai nepasitikėtų Viešųjų pirkimų tarnybos priimtais sprendimais ir skųstų jos sprendimus dėl perkančiosios organizacijos sprendimų teismui, viešojo pirkimo procedūros, įvertinus siūlomus numatyti skundo Viešųjų pirkimų tarnybai padavimo ir nagrinėjimo terminus, užsitęstų papildomai nuo 25 iki 50 dienų. Svarstant šį siūlomą teisinį reguliavimą reikėtų įvertinti papildomų terminų pasekmes perkančiųjų organizacijų veiklai.	Pritarti	Argumentai: Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	21 (103^1)N	(1)		Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 103^1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad skundas priimamas nagrinėti jei „argumentus pagrindžiančią medžiagą bei skundą pateikė tinkamai įgaliotas tiekėjo atstovas“. Iš siūlomos nuostatos neaišku, ar ji turėtų būti taikoma tik tais atvejais, kais skundą pateikia tiekėjo atstovas, ar ji traktuotina, kaip numatanti privalomą atstovavimą ir tuo atveju, jei tiekėjas yra fizinis asmuo. Nuostata tikslintina, be to antruoju atveju ji būtų traktuojama kaip nepagrįstai ribojanti tiekėjo teises skųsti perkančiosios organizacijos sprendimą.	Pritarti	Argumentai: Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.
18.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	21 (103^1)N	(3)	(3)	Projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 103^1 straipsnio 3 dalies 3 punkte turėtų būti nurodytas ne teismo sprendimo įsigaliojimas, o jo įsiteisėjimas.	Pritarti	Argumentai: Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.
19.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	21 (103^1)N	(6)	(3)	Iš projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 103^1 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra aišku, kas yra „pirmesnis“ Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas ir koks tokio „pirmesnio“ sprendimo statusas kitų Viešųjų pirkimų tarnybos priimamų sprendimų atžvilgiu. Be to, keičiamo straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodomų sprendimų pavadinimus siūlytina tikslinti ir išskirti atskirais punktais (priimti nagrinėti skundą/ nutraukti skundo nagrinėjimą).	Pritarti	Argumentai: Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.
20.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08	21 (103^1)N	(7)		Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 103^1 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad tiekėjas, Viešųjų pirkimų tarnybai nagrinėjant skundą, negali susipažinti su komercine kitų ūkio subjektų paslaptimi. Tai reiškia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba gali atsisakyti supažindinti tiekėją su komercine kitų ūkio subjektų paslaptimi. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba įsigaliojus siūlomam reguliavimui taptų peržiūros institucija, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 89/665 2 straipsnį, kuriai pavedama užtikrinti veiksmingą perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų peržiūrą. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimu sprendime Varec^[4], „<...> peržiūros procedūras atsakinga institucija privalo užtikrinti komercinių paslapčių, kurios yra suinteresuotųjų šalių, įskaitant ir perkančiąją organizaciją, jai perduotose bylose, konfidencialumą ir teisę į jų apsaugą <...>. Ši institucija turi nuspręsti, kiek ir kokiomis taisyklėmis remiantis reikia užtikrinti šios informacijos konfidencialumą bei slaptumą, atsižvelgdama į veiksmingos teisinės apsaugos reikalavimus ir šalių teisę į gynybą“. Taigi, pagal Europos Sąjungos teisę peržiūros institucija, užtikrindama konfidencialios informacijos apsaugą, turi taip pat įvertinti kitos ginčo šalies teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad Projektu turėtų būti detaliau aptartos Viešųjų pirkimų tarnybos pareigos šioje srityje.	Pritarti	Argumentai: Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.
21.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08	21 (103^1)N	(7)		Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 103^1 straipsnio 7 dalyje vartojamas terminas „komercinė paslaptis“, kai Direktyvoje 2014/24 vartojamas terminas „konfidenciali informacija“. Pastebėtina, kad sąvoka „konfidenciali informacija“ yra platesnė, apimanti ir sąvoką „komercinė paslaptis“^[5]. Todėl siekiant Projekto suderinamumo su Direktyva 2014/24, Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 103^1 straipsnio 7 dalyje vartojamas terminas „komercinė paslaptis“ keistinas į „konfidenciali informacija“.	Pritarti	Argumentai: Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.
22.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08	21 (103^1)N	(12)		Vadovaujantis Direktyvos 89/665 2 straipsnio 9 dalimi, kai už peržiūros procedūras atsakingos institucijos nėra teisminio pobūdžio, jos visada turi pateikti raštišką savo sprendimo paaiškinimą. Todėl siekiant Direktyvos 89/665 ir Projekto suderinamumo, Projektu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 103^1 straipsnyje turėtų būti aiškiai įtvirtinama, kad Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimai turi būti motyvuoti.	Pritarti	Argumentai: Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.
23.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	21 (103^1)N	(15)		Iš projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 103^1 straipsnio 15 dalies nuostatų nėra aišku, kas yra tiekėjo ar perkančiosios organizacijos „prašymas“ ir kokiam subjektui jis turėtų būti teikiamas, ypač atsižvelgiant į tai, kad tokio prašymo pateikimas neleistų įsigalioti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimui. Taip pat iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl ieškinio pareiškimas teismui yra nelaikomas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo apskundimu, jei tokį ieškinį pareiškus, Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas neįsigalioja, o vadovaujantis keičiamo įstatymo 103^1 straipsnio 7 dalimi, tiekėjas ar perkančioji organizacija turi teisę „apskųsti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus“. Be to, vadovaujantis projekto 101 straipsnio 3 dalies nuostatomis, „Tiekėjas ar perkančioji organizacija, nesutikdami su Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu dėl skundo, turi teisę kreiptis į teismą.“ Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, projekto nuostatos tikslintinos.	Pritarti	Argumentai: Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.
24.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	21 (103^1)N	(17)		Tikslintina projekto 21 straipsniu keičiamo įstatymo 103^1 straipsnio 17 dalis, vietoje žodžių „gali būti“ įrašant „turi būti“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.
25.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-06-01	22	1		Projekto 22 straipsnio 1 dalis turėtų būti formuluojama „šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2-5 dalis, įsigalioja <...>“.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Įstatymo projektas papildytas naujomis dalimis. Žr. 28 Audito komiteto pasiūlymą.
26.	Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2020-06-08	*			Atkreipiame dėmesį, kad Projektas yra susijęs su Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 89/665/EEB perkėlimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu turėtų būti pateikiama Projekto ir Direktyvos 2014/24/ES ir Direktyvos 89/665/EEB atitikties lentelė. Priimtas įstatymas turės būti notifikuojamas Europos Komisijai vadovaujantis Europos Sąjungos koordinavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 21, 82–85 punktuose nustatyta tvarka.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-05-11	*			Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82(1), 82(2), 82(3) ir 103(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877, ir jo lydimąjį įstatymo projektą Nr. XIIIP -4878, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 ir jo lydimųjų įstatymų projektus Nr. XIIIP-4288 – XIIIP-4291 (toliau vadinama – Projektai). Informuojame Jus, kad iš esmės pritariame Vyriausybės 2021 m. balandžio 21 d. nutarime Nr. 260 pateiktiems pasiūlymams ir pastaboms dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: 1. Suprantame nuolatinį poreikį tobulinti viešųjų pirkimų sistemą šalyje bei pritariame nuomonei, kad viešųjų pirkimų didesnis centralizavimas gali prisidėti prie viešųjų pirkimų kokybės gerinimo ir specialistų kompetencijų augimo. Kartu manome, kad centralizavimas geriausius rezultatus duotų tik tuose viešuosiuose pirkimuose, kuriuos pagal jų pobūdį įmanoma konsoliduoti. Todėl pritariame Vyriausybės siekiams stiprinti universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos CPO-LT išskirtinumą bei veiklą, plečiant duomenų pagrindu pagrįstą elektroninį pirkimų katalogą ir tampant pirkimų kompetencijų centru, galinčiu teikti kitoms valstybės ir savivaldybių įstaigoms tiek konsultacinę pagalbą, tiek katalogo ar kitų sudėtingų centralizuotų pirkimų paslaugą. Pritariame ir atskirų centrinių perkančiųjų organizacijų atsiradimui savivaldybėse ar regionuose. Tokios centrinės perkančiosios organizacijos galėtų vykdyti CPO-LT kataloge nesamų prekių ir (ar) paslaugų konsoliduotus pirkimus savivaldybės ar regiono mastu, vykdyti sudėtingesnius pavienius pirkimus. Tačiau esame įsitikinę, kad savivaldybių institucijos pačios turi apsispręsti dėl viešųjų pirkimų centralizavimo mąsto ir formos, nekonkuruojant su universaliąja CPO-LT ar kitomis jau veikiančiomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis bei išnaudojant galimybes naudotis jų paslaugomis. Todėl Vyriausybės siūlomas 30 procentų viešųjų pirkimų centralizavimo rodiklis savivaldybėms atrodo priimtinas siūlymas, leisiantis nuosekliai tobulinti viešųjų pirkimų sistemą ir išvengti daugybės rizikų, susijusių su pavienių, smulkių, individualių pirkimų privalomu centralizavimu. Manome, kad Projektais siūlomi maksimalūs pirkimų centralizavimo siekiai, įgyvendinant juos neišvengiamai būtų susiję su savivaldybės įstaigų administracinės naštos ir sąnaudų didėjimu, smulkaus ir vidutinio verslo konkurencinių galimybių dalyvauti viešuosiuose pirkimuose blogėjimu, procesų ženkliu ilgėjimu, savivaldybių įstaigų veiklos trikdžiais ir t. t. Galime tik įsivaizduoti situaciją, jei vienu pirkimu perkant, pavyzdžiui, kasdien būtinus maisto produktus viso regiono švietimo ir socialinėms įstaigoms, pirkimas būtų ilgam sustabdytas dėl tiekėjų pretenzijų centrinei perkančiajai organizacijai. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl konsoliduotos pirkimų bendros vertės, dauguma pirkimų taptų tarptautiniais ir atitinkamai truktų ženkliai ilgiau. Visiškai neaišku, kaip įstaigos turėtų įsigyti neplanuotas, su avarijų ar nenumatytų situacijų šalinimu susijusias priemones bei paslaugas, kiek laiko truktų tokie neplanuoti pirkimai. Perkančiosios organizacijos prarastų lankstumą ir operatyvumą prisitaikyti prie su veikla susijusių neplanuotų, naujai atsirandančių galimybių. Savivaldybių nuomone, Projektuose nepakankamai yra įvertintos praktinės galimos siūlomo masto pirkimų centralizacijos rizikos. 2. Manome, kad perteklinis reikalavimas yra rašytinių sutarčių tarp perkančiųjų organizacijų ir centrinių perkančiųjų organizacijų sudarymas. Šie procesai turi būti lankstūs ir gali būti sėkmingai reglamentuojami institucijų priimtais teisės aktais. Rašytinės sutartys tarp to paties steigėjo pavaldžių įstaigų nėra tikslingos ir neabejotinai didintų administracinę naštą dėl nuolatinio poreikio jas pildyti, atnaujinti ar keisti, jei tokiomis sutartimis būtų siekiama smulkiai reglamentuoti bendradarbiavimo procesus, arba pačios sutartys būtų mažai tikslingos ir formalios, jei jos apibrėžtų tik bendrąsias centralizuotų pirkimų nuostatas. Bendradarbiavimo sutartys, esant poreikiui, gali būti pasirašomos ir nenumatant tokios prievolės įstatyme. 3. Nėra aiškūs Projektuose numatomi privalomi aplinkosauginiai ir socialiniai kriterijai. Tačiau tai nereiškia, kad savivaldybės jiems prieštarauja iš esmės ar nesupranta jų naudos bei kuriamo gėrio. Siekiai turėti kuo daugiau aplinkai draugiškų ir socialiai atsakingų pirkimų yra nekvestionuotini, tačiau Projektais labai neaiškiai apibrėžiama kaip jie turės būti įgyvendinami: ar projektuose įvardinti su perkamų objektų turiniu nesusiję reikalavimai tiekėjo socialinei ir aplinkosauginei politikai netaps naujais ginčų pirkimuose objektais, kaip perkančioji organizacija užtikrins pirkimų metu deklaruotos atsakingos politikos tęstinumą sutarties galiojimo metu ar po jos, jei tai momentinė, tęstinumo neturinti pirkimo sutartis, kaip tarpusavy palyginti tiekėjų skirtingas atsakingos socialinės politikos veiklas ir t. t. Savivaldybių nuomone, valstybės kompetentingos institucijos turėtų nuolat analizuoti pirkimų objektus ir plėtoti rekomendacijas dėl įsigyjamų prekių ir paslaugų atitikties aplinkosauginiams bei socialiniams kriterijams jų kuruojamose srityse. 4. Pažymėjimų, užtikrinančių viešųjų pirkimų sistemoje veikiančių specialistų kvalifikaciją, atsiradimas iš pirmo žvilgsnio sveikintinas siekis. Tačiau nėra aišku kaip tai koreliuos su valstybės tarnybos sistemoje numatytais valstybės tarnautojų vertinimais bei pirkimuose dalyvaujančių asmenų atsakomybe, kokias teises ar pareigas suteiks toks kvalifikacinis pažymėjimas ir kodėl jo reikalingumas valstybės tarnyboje matomas tik viešųjų pirkimų srityje. Manome, kad ne mažiau svarbu reikiamas žinias bei kompetencijas valstybės tarnyboje turėti ir kitų sričių, tokių kaip strateginis ir (ar) teritorijų planavimas, turto valdymas, teisės aktų rengimas ir pan. specialistams. Gal periodinis specialistų žinių bei kompetencijų patikrinimas galėtų būti ne tik viešųjų pirkimų sistemos, bet ir bendra valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos kokybės gerinimo priemonė. Labai neįprastai atrodo nuostata, kad už valstybei pavaldžios įstaigos organizuojamus žinių patikrinimus kitos valstybės ir savivaldybių įstaigos turės mokėti, o mokestį nusistatys pati mokymus organizuojanti įstaiga, vertindama savo sąnaudas. Tokia tvarka neskatina sąnaudų taupymo ir netgi atvirkščiai sudaro galimybes neefektyviam viešųjų finansų naudojimui. Įprastai į paslaugos kainą įskaitomos sąnaudos būna reglamentuojamos, o paslaugų kainą nustato atskira reguliavimo tarnyba arba steigėjas. Kai paslaugos tiek pardavėjas, tiek pirkėjas yra viešaisiais finansais išlaikomos institucijos, tikslinga būtų įvertinti, ar siūloma paslaugų apmokestinimo sistema yra tikslinga ir kokią tai sukels papildomą administracinę naštą bei atitinkamai papildomas sąnaudas. 5. Abejonių kelia ir daugiau Projektuose esančių nuostatų, tokių kaip atskirų pirkimų verčių didinimas, Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo apimčių keitimas, papildomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos poreikis ir poveikis valstybės finansams bei viešųjų pirkimų procesų trukmei, naujas rinkos dalyvių konsultacijų privalomumas tais atvejais, kai rinkoje yra akivaizdus tiekėjų trūkumas ir pirkimai neįvyksta arba gaunamas vos vienas pasiūlymas, taip pat naujų tiekėjų pašalinimo atvejų neaiškus reglamentavimas. Atsižvelgdami į tai, manome, kad reikšmingi pokyčiai viešųjų pirkimų srityje, atsižvelgiant į šios srities sudėtingumą bei svarbą, turėtų būti subalansuoti ir daromi bendradarbiaujant bei atsižvelgiant į institucijų, atsakingų už šios srities politikos formavimą nuomonę ir pastabas.	Atsižvelgta
2.	AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2021-05-14	5 (27)			Atsižvelgdama į savo patirtį, Bendrovė pažymi, kad vieno tiekėjo problemos sprendimui siūloma viena priemonė - privalomai skelbti rinkos konsultaciją, yra fragmentiškas problemos sprendimo būdas, kurį galima įgyvendinti formaliai paskelbus neišsamią rinkos konsultaciją. Formali rinkos konsultacija neišspręstų pirkimų iš vieno tiekėjo problemų. Tokia situacija, galimai, susiklostytų todėl, kad rinkos konsultacijos turiniui nėra nustatyti reikalavimai, pavyzdžiui, skelbiant rinkos konsultaciją nėra privaloma įtraukti techninės specifikacijos projektą, specialiųjų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų bei specialiųjų sutarties reikalavimų projektus, dėl ko rinkos konsultacija gali būti neišsami, neaiški ir todėl nebūtų pasiektas rinkos konsultacijos tikslas – tinkamas pasirengimas pirkimui ir tiekėjų informavimas apie savo pirkimų planus ir/ ar reikalavimus pirkimams. Atkreiptinas dėmesys, kad panašiai nesėkmingai problema buvo sprendžiama numačius privalomą techninių specifikacijų išankstinį skelbimą. Šios priemonės atsisakyta kaip nepasiteisinusios ir formalios, neatnešusios siekiamos naudos ir vilkinusios pirkimų procesą. Todėl siūlytina atsisakyti privalomų rinkos konsultacijų, nes praktikoje pasitaiko atvejų, kuomet a) pagal pirkimo objekto specifiką galimas tik vienas dalyvis (pvz. Specializuota profesinė IT sistema, narystė organizacijoje ir pan.); b) kitos paraiškos ar pasiūlymai buvo netinkamos dėl tiekėjų netinkamai pateiktos dokumentacijos, procedūrų nesilaikymo ar tuo metu neturimų laisvų resursų. Nustačius pareigą net ir tokiais atvejais atlikti privalomas rinkos konsultacijas perkančiosioms organizacijoms atsiranda papildoma administracinė našta, kuri neduotų laukiamo rezultato. Vis dėlto, jei būtų nustatyta pareiga konsultacijas atlikti privalomai, siūlome numatyti, kad konsultacijos yra privalomos, tik jei įsigyjamos tos pačios prekės, paslaugos ar darbai, nes nurodant, kad ši sąlyga taikoma ir tuo atveju, kai perkamos panašios prekės, paslaugos ir darbai, nėra aišku kas yra laikoma šiomis panašiomis prekėmis, paslaugomis ar darbais.	Pritarti	Žr. 7 Audito komiteto pasiūlymą.
3.	AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2021-05-14	6 (31), 9, (58) 14 (86)	(3) (1) (7)	(4)	VPĮ pakeitimo projekte siekiama supaprastinti ir palengvinti viešųjų pirkimų vykdymą, ir siūloma nuo, kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio, didinti iki 30 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, taip pat nuo kai numatoma pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio, didinti iki 10 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio supaprastinto pirkimo sutarties vertės ribą, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu.  Bendrovė nepritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymui nekeisti ribos, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, o žodžiu sudaromų sutarčių ribą didinti iki 5 000 Eur. Manome, kad siūlomi ribų padidinimai palengvintų ir efektyvintų perkančiųjų organizacijų vykdomų pirkimų, kurių vertė mažesnė už tarptautinio pirkimo vertės ribas, procedūras ir leistų labiau koncentruotis į didelės vertės ir sudėtingesnius pirkimus.	Nepritarti	Žr. argumentus prie 8 ir 16 Audito komiteto pasiūlymų.
4.	AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2021-05-14	8 (55)			VPĮ pakeitimo projekte siekiama įtvirtinti privalomą socialinių ir aplinkosaugos kriterijų taikymą. Bendrovė pažymi, kad socialinių ir aplinkosaugos kriterijų taikymas yra apribotas praktinių priežasčių: nėra parengtų metodikų, vadovų ar panašių priemonių dėl kriterijų turinio, ne visiems pirkimo objektams įmanoma šiuos kriterijus pritaikyti. Be to, sudėtingas, o tam tikrais atvejais (pvz. dėl asmens duomenų apsaugos) neįmanomas šių kriterijų patikrinimas pasiūlymų vertinimo metu ir sutarties vykdymo etape. Dalis VPĮ projekte išvardintų kriterijų yra subjektyvūs, praktikoje gali kilti sunkumų dėl atitikties nurodytiems kriterijams įvertinimo. Svarbu pažymėti, kad pirkimo dokumentuose nustačius socialinį ir/ar aplinkosauginį kriterijų bei atsižvelgiant į jį išrenkant pirkimo laimėtoją, perkančiosios organizacijos privalės atitiktį šiems kriterijams vertinti ne tik viešojo pirkimo vykdymo metu, tačiau ir sudarytos sutarties vykdymo metu. Dėl to perkančiosioms organizacijoms atsiras papildoma administracinė našta. Pirkimo dokumentuose nustatant tokius kriterijus perkančiosios organizacijos privalės aprašyti, kaip tiekėjų pasiūlymai bus vertinami ir už ką (pvz., už kokias pačių tiekėjų įgyvendinamas priemones) bus skiriami didesni ar mažesni vertinimo balai. Tokiu būdu perkančiosios organizacijos iš dalies privalės prisidėti prie valstybės socialinės ir aplinkosaugos sričių stiprinimo ar net formavimo, nors perkančiosios organizacijos neturi kompetencijos, žinių ir įgaliojimų formuoti šių sričių politiką. Valstybės socialinės ir aplinkosaugos sričių politikos formavimo, priemonių įgyvendinimo ir priežiūros funkcijos turėtų būti priskirtos už šias sritis atsakingoms kompetentingoms valstybės institucijoms. Siūloma numatyti, kad VPĮ 55 straipsnio 11 ir 12 dalyse nurodytų socialinių ir aplinkosaugos kriterijų taikymas būtų pasirenkamas perkančiosios organizacijos, tačiau nebūtų privalomai taikomas, nes kol kas nėra aišku, kokie konkrečiai kriterijai galėtų būti nustatomi šiose srityse, kokie įrodantys dokumentai galėtų būti laikomi tinkamais, kaip pasiūlymus palyginti tarpusavyje ir pan., taip pat šių kriterijų taikymas turėtų būti parenkamas ir pagal įsigyjamą pirkimo objektą, nes ne visiems pirkimo objektams jie gali būti aktualūs. Dėl šių priežasčių siūloma atsisakyti prievolės socialinius ir aplinkosaugos kriterijus nustatyti pirkimo dokumentuose.	Pritarti	Žr. 2 ir 10 Audito komiteto pasiūlymus.
5.	AB „Lietuvos geležinkeliai“, 2021-05-14	19, 20, 21			VPĮ pakeitimo projekte siūloma numatyti papildomą ikiteisminę ginčų tarp tiekėjo ir perkančiosios organizacijos nagrinėjimo stadiją, šias funkcijas suteikiant Viešųjų pirkimų tarnybai, pagal kurį Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl skundo turėtų priimti per 20 dienų nuo skundo gavimo dienos. Prireikus minėtas terminas gali būti pratęstas dar 20 dienų. Pažymėtina, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka šiuo metu jau yra numatyta VPĮ ir KSPĮ įtvirtinus reikalavimą prieš kreipiantis į teismą pateikti perkančiajai organizacijai (perkančiajam subjektui) pretenziją. Bendrovė nepritaria siūlymui dėl ikiteisminės viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo stadijos sukūrimo, dėl žemiau nurodytų priežasčių: 1) Terminų ir neaiškios naudos. Pritarus siūlymui dėl papildomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandies įtraukimo ginčų nagrinėjimas manoma nebūtų efektyvinamas, o priešingai – didinama administracinė našta ir ilginamos procedūros. Ginčo šalis, norėdama išspręsti ginčą iš esmės, vis tiek pereis visas galimas instancijas kiek jų bebūtų, todėl dar vienos įtraukimas neaišku kokias duotų naudas. Todėl papildomos institucijos įtraukimas į ginčų nagrinėjimo procesą galėtų būti svarstomas tik pakeičiant bent vieną iš dabar egzistuojančių grandžių, kaip pavyzdžiui, Apygardos teismą. 2) Dėl institucijos. Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo funkcija neturėtų būti patikėta institucijai, pagal kurios rekomendacijas, teisės aktus ir formuojamą praktiką vykdomi viešieji pirkimai, ji turi būti atskira ir nešališka. Norint pasiekti rezultatą, turi būti apsvarstytos visos galimos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo proceso tobulinimo alternatyvos ir sistemiškai peržiūrimas viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo sistemos veikimo efektyvumas. Trumpalaikėje perspektyvoje, siekiant efektyvaus ir operatyvaus ginčo nagrinėjimo ir sprendimo priėmimo, siūloma kiek patobulinti esamą ginčų nagrinėjimo modelį specializuojant viešųjų pirkimų bylas, atitinkamai trumpinti ieškinio nagrinėjimo terminus: Ilgalaikėje perspektyvoje svarstytina steigti ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją ir atsisakyti vienos skundų nagrinėjimo instancijos teisme, pavyzdžiui, apygardos teismų: Toks siūlymas, steigti ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją ir atsisakyti vienos skundų nagrinėjimo instancijos teisme, grindžiamas palyginus kitų Europos Sąjungos šalių, kaip pvz., Lenkijos Respublikoje esamos ginčų nagrinėjimo sistemos (įsteigta KIO (Krajowa Izba Odwolawcza[6]), kuri yra Lenkijos teismų sistemos dalis) gerąją praktiką:       Bendrovės siūlymai suderinti ir jiems pritaria kitos perkančiosios organizacijos/perkantieji subjektai (UAB „Ignitis grupės paslaugų centras“, AB „Klaipėdos nafta“, AB „Lietuvos paštas“, VĮ „Lietuvos oro uostai“ bei UAB „EPSO-G“).	Pritarti	Argumentai: Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

N

(2)

Pažymėtina, kad bendrai taikomi reikalavimai pirkimų centralizavimui bei centrinių perkančiųjų organizacijų veiklai nėra nustatyti jokiame teisės akte. VPT nuomone, efektyviausia būtų sukurti centrinių perkančiųjų organizacijų „piramidę“, susidedančią iš vienos universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos, sektorinių centrinių perkančiųjų organizacijų ir regioninių (savivaldybių) centrinių perkančiųjų organizacijų. Tai padėtų sukurti efektyvią ir į nustatytų rodiklių bei tikslų pasiekiamą orientuotą viešųjų pirkimų valdyseną atskirų perkančiųjų organizacijų lygmeniu. Turėtų būti numatyta, jog visos perkančiosios organizacijos, įskaitant sektorines ir regionines (savivaldybių) centrines perkančiąsias organizacijas, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Atsižvelgdami į tai, toliau siūlome atitinkamus pakeitimus, susijusius su centralizavimu.

.... straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Papildyti 2 straipsnį 1¹ dalimi:

„1¹. Centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninis katalogas (toliau – centralizuotų pirkimų katalogas) – valstybės informacinė sistema, kurioje:

1) prekės ir (arba) paslaugos įsigyjamos iš centrinės perkančiosios organizacijos;

2) atliekamos pirkimo procedūros centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu;

3) atliekami kiti įstatyme nustatyti veiksmai.“

Pritarti

Žr. 1 Audito komiteto pasiūlymą

2.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

1

(19)

VPT, sistemiškai vertindama Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) projektu Nr. XIIIP-4877 numatomą reglamentavimą (numatomą pirkimų centralizavimą įvairiais lygmenimis, taigi, ir profesionalių viešųjų pirkimų specialistų poreikį), siūlytų neatsisakyti viešųjų pirkimų specialistų atestavimo, tačiau manytų, jog būtų netikslinga nustatyti kelis atestavimo lygius. Manytina, jog pakaktų bendros pareigos atestuotis, reikalavimo netaikant mažos vertės pirkimų atveju. Atitinkamai projekto Nr. XIIIP-4877 1 straipsnį siūlome formuluoti taip:

... straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai). Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Kiti Šie Komisijos nariai gali būti ir ne Komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, negali būti Komisijos nariais ar ekspertais.“

2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3.  Komisijos pirmininku skiriamas  Komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Supaprastintų pirkimų (išskyrus mažos vertės pirkimus) ir tarptautinių pirkimų atveju posėdyje turi dalyvauti nors vienas Komisijos narys, turintis pirkimų specialisto pažymėjimą.“

3. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Komisiją sudariusi perkančioji organizacija Komisija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Įstatymo projekto 1 straipsnis patikslintas atsižvelgiant į 1-4 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei 1 ir 2 Vyriausybės pastabas.

Žr. 3 Audito komiteto pasiūlymą.

3.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2020-12-08

2

(22)

(1)

Projektu keičiamo 22 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas neskelbiamų mažos vertės pirkimų atveju gali vykti ne Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, o pirkimo vertė, kai apie mažos vertės pirkimą gali būti neskelbiama, didinama nuo 10 000 eurų iki 30 000 eurų (VPĮ projekto 31 straipsnio 3 dalies 4 punkto pakeitimas) be pridėtinės vertės mokesčio. Pritardami, kad mažos vertės pirkimuose būtini supaprastinimai ir administracinės naštos mažinimo priemonės, atkreipiame dėmesį, kad dėl siūlomų pakeitimų įžvelgiame galimų korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo riziką, nes juos priėmus patrigubėtų neskelbiamų mažos vertės pirkimų, kartu sumažėtų jų atsekamumas ir kontrolė, ir dėl to gali lengviau susidaryti sąlygos atsirasti neteisėtiems susitarimams, pirkimo sąlygų pritaikymui konkretiems tiekėjams. Šios rizikos galbūt bus sėkmingiau valdomos tais atvejais, kai pirkimus atliks centrinės perkančiosios organizacijos, tačiau manome, kad jos gali išlikti pakankamai reikšmingos ir aktualios, kai šiuos – neskelbiamus – pirkimus vykdys ne centrinės perkančiosios organizacijos, o kitos perkančiosios organizacijos. Pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnyba, analizuodama neskelbiamus pirkimus, ypač – savivaldoje, mato tendenciją itin dažnai pirkti iš vieno tiekėjo, tokie pirkimai kelia abejonių dėl jų racionalumo. Tuo tarpu viešinimas yra vienas iš efektyviausių visuomeninės kontrolės ir korupcijos prevencijos priemonių. Būtina siekti, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjų bendravimas vyktų skaidriai, oficialiai ir būtų užtikrinta galimybė patikrinti su vykdomais pirkimais susijusią informaciją. Jei būtų pritarta minėtiems pakeitimams, siūlome svarstyti galimybę numatyti alternatyvias priemones, kuriomis būtų užtikrintas bent jau pagrindinės informacijos apie šiuos pirkimus (pirkimo objektas, kaina, sutarties šalys) viešinimas ir prieinamumas kontroliuojančioms institucijoms ir visuomenei pakankamai patogia forma. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Mažos vertės pirkimų tvarkos apraše, patvirtintame Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 1S-97, yra reglamentuojamas Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos naudojimas vykdant mažos vertės pirkimus neskelbiamos apklausos būdu. Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti, ar tikslinga papildomai nustatyti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos naudojimo išimtis Viešųjų pirkimų įstatyme.

Pritarti

Argumentai:

Audito komitetas pasiūlė nekeisti galiojančio Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies.

Žr. 4 Audito komiteto pasiūlymą.

4.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

2

(22)

(2)

N

Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant pirkimo procedūras vadovaujantis šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalimi centrinės perkančiosios organizacijos, sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu, perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, įskaitant tiekėjų pasiūlymų pateikimą, gali vykti vyksta naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis.

Pritarti

Žr. 4 Audito komiteto pasiūlymą.

5.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

3

(25)

2

(2)

.... straipsnis.25 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Atliekant mažos vertės pirkimus, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2¹ dalyje, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 31 straipsnių, 34 straipsnių straipsnio (išskyrus atvejus, kai pirkimas vykdomas apie jį neskelbiant), 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės. Jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, 71 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalies 2, 3 ir 4 punktuose ar 5 ir 6 dalyse nustatytomis sąlygomis, šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytų reikalavimų, išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą, gali būti nesilaikoma. Taip pat gali būti nesilaikoma šio įstatymo 82 straipsnyje nustatytų reikalavimų, jeigu neskelbiamas mažos vertės pirkimas atliekamas vadovaujantis šio įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatomis.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje numatytos išimtys, kuomet atliekant neskelbiamus mažos vertės pirkimus galima nesilaikyti 22 straipsnio reikalavimų perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams bendrauti ir keistis informacija naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis, o Audito komitetas 4 pasiūlymu, pasiūlė nekeisti esamo reglamentavimo, siūlome nekeisti 25 straipsnio 2 dalies.

Žr. 4 ir 5 Audito komiteto pasiūlymus.

6.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2020-12-08

3

(25)

3

(2¹)

N

Projektu siūloma 25 straipsnį papildyti 2¹ dalimi, pagal kurią atliekant mažos vertės pirkimus, perkančiosios organizacijos, kurių per finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 eurų, be pridėtinės vertės mokesčio ir jei jos atlieka tik mažos vertės pirkimus, nebūtų taikomos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymas įpareigoja, kad įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų, o prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, kyla abejonių, ar vykdant prekių, paslaugų ar darbų pirkimus ne pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, bus užtikrinamas minėtų principų laikymasis ir viešojo intereso prioritetas. Nesant aiškių taisyklių, kaip tokiais atvejais turėtų būti vykdomi pirkimai, kyla rizika, jog tiekėjai bus pasirenkami ne pagal kainą ar ekonominį naudingumą, o remiantis asmeniniu suinteresuotumu. Netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų stigtų aiškių kontrolės mechanizmų ir mažėtų procedūrų skaidrumo. Dėl šių priežasčių, pritarus minėtiems pakeitimams, siūlome kartu apsvarstyti alternatyvias tokių pirkimų skaidrinimo priemones, pavyzdžiui: pagrindinių jiems taikomų principų įtvirtinimą įstatymo lygmeniu, alternatyvių viešinimo priemonių numatymą, rekomendacijų ar pavyzdinių tvarkų, kaip tokie pirkimai turėtų ir galėtų būti atliekami, rengimą ir viešinimą, metodinės pagalbos mažosioms perkančiosioms organizacijoms teikimą ar panašiai.

Pritarti

Žr. 5 Audito komiteto pasiūlymą.

7.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2020-12-08

4

(26),

10

(82)N

(3)N,

(4)

(1)

Iš Projektu siūlomos papildyti 26 straipsnio 3 dalies ir siūlomo 82 straipsnio 4 dalies 1 punkto pakeitimo darytina išvada, kad siūlomu reglamentavimu planuojama, jog perkančiosios organizacijos galės sudaryti sutartis su keliomis to paties lygmens centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis ir galės rinktis iš ar per kurią centrinę perkančiąją organizaciją įsigyti prekes, paslaugas ar darbus. Viešųjų pirkimų centralizavimą laikome teigiamu dalyku tiek pirkimų racionalumo, tiek ir korupcijos prevencijos prasme bei pritartume sąlygų centrinių perkančiųjų organizacijų konkurencijai sukūrimui, tačiau tai kelia ir tam tikrų grėsmių. Vertindami turimą informaciją, atkreipiame dėmesį, kad kuo stambesni pirkimai, tuo didesnė kiekvieno pirkimo vertė ir dalis atitinkamoje rinkoje, o tai neišvengiamai lemia ir didesnį interesą paveikti konkretų pirkimą. Procesas, kai pirkimų vykdymo funkcija iš pavaldžių įstaigų paimama ir perduodama pagal pavaldumą aukščiau esančioms įstaigoms, lems atvejų, kai pirkimus vykdo įstaiga, kurios vadovybė formuojama politiniu principu, skaičiaus didėjimą.

Projektu siūloma riboti tiesioginį politikų ir politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų dalyvavimą pirkimų procedūrose, vis dėlto atkreipiame dėmesį, kad tam tikros politinių interesų įtakos pirkimams rizikos gali išlikti ir pritaikius šią teigiamai vertintiną naujovę. Todėl, esant nepakankamai apibrėžtai perkančiųjų organizacijų diskrecijai rinktis iš ar per kurią centrinę perkančiąją organizaciją įsigyti prekes, paslaugas ar darbus, sprendimas gali būti ne tik (ne vien) viešojo, bet ir privataus intereso. Manome, kad tikslinga apsvarstyti galimybę nustatyti tvarką ir (ar) pagrindinius kriterijus, kaip konkrečiu atveju perkančiosios organizacijos turi pasirinkti atitinkamą centrinę perkančiąją organizaciją, pavyzdžiui, remiantis ekonominio naudingumo kriterijais, ir ypač tais atvejais, kai centrinių perkančiųjų organizacijų paslaugos ir siūlomų prekių, paslaugų ar darbų kainos sutampa, arba numatyti, kad tokie kriterijai (nebūtinai privalomi – jie gali būti orientaciniai, rekomenduojami ar pan.) bus nustatyti poįstatyminiu teisės aktu arba pateiktos metodinės rekomendacijos dėl jų nusistatymo.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Audito komitetas 6 pasiūlymu pasiūlė atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsnio ir 13 pasiūlymu pasiūlė atsisakyti imperatyvaus centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, įtvirtinant pareigą perkančiosioms organizacijoms prekes ir paslaugas visų pirma pirkti iš centrinės perkančiosios organizacijos elektroninio katalogo.

Manytina, kad įtvirtinus papildomą reglamentavimą dėl pirkimų iš kitų centrinių perkančiųjų organizacijų – nebus pasiektas vienas iš projekto tikslų – supaprastinti viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą.

Įsigaliojus įstatymui ir nustačius tam tikras korupcijos apraiškas, būtų galima nustatyti tarnybos siūlomus kontrolės mechanizmus.

8.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

6

(31),

9

(58)

(3)

(1)

(4)

VPT siūlo, kad perkančiosios organizacijos galėtų žodines sutartis sudaryti, kai numatoma sutarties vertė yra ne didesnė kaip 5 tūkst. Eur, o neskelbti apie pirkimus, kurių numatoma sutarties vertė yra ne didesnė kaip 10 tūkst. Eur.

Atitinkamai, atsižvelgdami į susiklosčiusią praktiką ir siekiant perkančiosioms organizacijoms išvengti viešųjų pirkimų pažeidimų (pirkimo sutarties vertę nusirodžius lygiai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) būtų pažeidimas dėl 0,01 Eur),  projekto Nr. XIIIP-4877 6 straipsnį siūlome formuluoti taip:

... straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija yra mažesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

Taip pat Projekto Nr. XIIIP-4877 9 straipsniu numatyto pakeitimo siūlome neatlikti (t. y. palikti Viešųjų pirkimų įstatymo 58 str. 1 dalį nepakeistą).

Pritarti

Žr. 8 ir 11 Audito komiteto pasiūlymus.

9.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2020-12-08

8

(55)

1

(1¹)

N

Projektu Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnį siūloma papildyti 1¹ dalimi ir nustatyti perkančiosioms organizacijoms pareigą atliekant pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, taikyti socialinius bei aplinkosaugos kriterijus. Pritariame siekiui skatinti socialiai atsakingas ir aplinkai draugiškas įmones, tačiau atkreipiame dėmesį ir į tam tikras rizikas, susijusias su siūlomais nustatyti socialiniais ir aplinkosauginiais kriterijais, kurios galėtų kilti dėl šio kriterijų apibrėžtumo stokos, galimos objektyvumo stokos nustatant vertinimo kriterijus konkrečiuose pirkimuose, o vėliau – vertinant tiekėjų atitiktį jiems. Dėl šios priežasties siūlome apsvarstyti galimybę detalizuoti šiuos kriterijus ir (arba) jų nustatymo tvarką arba nustatyti, kad rekomenduojami/pavyzdiniai kriterijai bus patvirtinti poįstatyminiais teisės aktais, ir numatyti, kokios institucijos bus įgaliotos tai padaryti

Pritarti

Žr. 2 ir 10 Audito komiteto pasiūlymus.

10.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

10

(82)

... straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos

1. Perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo, prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:

1) atlikta pirkimo procedūra;

2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;

3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje.

2. Perkančiosios organizacijos Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, taip pat, kai pirkimai atliekami šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytomis sąlygomis, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu:

1) jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios Respublikos Vyriausybės sprendimu įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį centralizuotų pirkimų kataloge galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis centralizuotų pirkimų katalogu ir šią informaciją nurodyti pirkimo dokumentuose, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka.;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybės tarybos šio įstatymo 82¹ straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu, centrinė perkančioji organizacija atlieka viešojo pirkimo procedūrą perkančiosios organizacijos vardu.

3. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi sudarant ir vykdant sutartį, taip pat, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:

1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;

2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu;

3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu.

4. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

5. Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos.

6. Perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose, sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

6. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) arba savivaldybės taryba.

7. Centrinės perkančiosios organizacijos veikla finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.

 8. Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

1. Viešųjų pirkimų įstatymo 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad esant minėto įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygoms, pirkimai gali būti vykdomi neskelbiamų derybų būdu, nesilaikant pirkimų procedūrų ir sutarties turiniui nustatytų reikalavimų. Todėl esant įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygoms, perkančiosios organizacijos neturėtų pareigos prekių ir paslaugų įsigyti centralizuotų pirkimų kataloge. Dėl šios priežasties pertekliniu laikytinas tarnybos siūlymas patikslinti keičiamo įstatymo 82 straipsnio 2 dalį.

2. Iš esmės pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymų esmei, siekiant aiškaus teisėkūros proceso, siūlytina pakeitimus teikti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877.

Žr. 12 Audito komiteto pasiūlymą

11.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

11

(82¹)

N

... straipsnis. Įstatymo papildymas 82¹ straipsniu

Papildyti įstatymą 82¹ straipsniu:

„82¹ straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas

1. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima:

1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl centrinės perkančiosios organizacijos, valdančios ir administruojančios centralizuotų pirkimų katalogą  ir (ar) kitų centrinių perkančiųjų organizacijų.

2) savivaldybių tarybos. Kiekvienoje savivaldybėje turi būti užtikrinta, kad į savivaldybių veiklos sritį patenkančių perkančiųjų organizacijų pirkimai, kurių sutarties vertė viršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), būtų atliekami šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Siekiant įgyvendinti šią pareigą, turi būti sukurta bent viena savivaldybės centrinė perkančioji organizacija arba kelios savivaldybės gali sukurti vieną bendrą centrinę perkančiąją organizaciją arba savivaldybė gali pasirašyti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąją organizacija dėl pirkimų paslaugų savivaldybei ir į jos veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms;

3) valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamų įmonių ar bendrovių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms, kurias atitinkamos įmonės ar bendrovės kontroliuoja (valdo) tiesiogiai ar per kitus juridinius asmenis.

3. Centrinę perkančiąją organizaciją įsteigęs ar teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikęs subjektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo centrinės perkančiosios organizacijos įsteigimo ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo įrašo centrinę perkančiąją organizaciją į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą ir viešai skelbiamą centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašą. Centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašas sudaromas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

4. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytų perkančiųjų organizacijų veikla finansuojama iš įstaigoms, kurios įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

1. Iš esmės pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos siūlymų esmei, siekiant aiškaus teisėkūros proceso, siūlytina pakeitimus teikti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877.

2. Viešųjų pirkimų tarnybos formuluotė patikslinta, atsižvelgiant į 2021-05-19 Audito komiteto posėdžio metu pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pastabas, kurioms komitete buvo pritarta bendru sutarimu.

Žr. 13 Audito komiteto pasiūlymą

12.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2020-12-08

11

(82¹)

N

Projektu siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymą 82¹ straipsniu, kuriuo reglamentuojamas centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas. Pažymėtina, kad siūlomu reglamentavimu yra išskiriamos valstybės ir savivaldybių įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų (valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės), ir jų pirkimus siūloma nepriskirti sektorinių ar regioninių centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencijai. Siūlomo straipsnio 1 dalies 4 punktu valstybės ir savivaldybių įmonėms bei valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms numatoma galimybė steigti grupės centrines perkančiąsias organizacijas, kurios teiktų paslaugas atitinkamų įmonių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms. Manytina, kad toks reglamentavimas paliktų už centralizuotų pirkimų ribos pavienes, į grupes neįeinančias įmones. Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos stebimi procesai leidžia teigti, kad valstybės įmonių ir valstybės valdomų įmonių bei ypač savivaldybių įmonių ir savivaldybių valdomų įmonių pirkimai neretai kelia teisėtumo klausimų (pavyzdžiui, pasitaiko atvejų, kai tokios įmonės nelaiko savęs perkančiosiomis organizacijomis ir neįgyvendina Viešųjų pirkimų įstatymo normų^[7]). Manome, kad siekiant išlaikyti viešųjų pirkimų centralizavimo vientisumą turėtų būti svarstomos papildomos priemonės, kurios paskatintų į pirkimų centralizavimo ir profesionalumo didinimo procesus didesne apimti įsitraukti taip pat ir valstybės ir savivaldybės įmones bei valstybės ar savivaldybės valdomas įmones – tiek priklausančias įmonių grupėms, tiek ir joms nepriklausiančias.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Audito komiteto siūlomu centralizavimo reglamentavimu, atsisakoma grupės centrinės perkančiosios organizacijos.

Įtvirtinama pareiga visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų. Manytina, kad dabartinis reglamentavimas užtikrina galimybes valstybės ir savivaldybės įmonėms bei valstybės ar savivaldybės valdomoms įmonėms vykdyti viešuosius pirkimus centralizuotai: Valstybės ir savivaldybės įmonės bei valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės gali vykdyti bendrus viešuosius pirkimus ar kreiptis į centrinę perkančiąją organizaciją dėl centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų sutarties.

13.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2020-12-08

12

(82²)

N

Projektu siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymą 82² straipsniu, kurio 2 dalies 1 punkte siūloma numatyti, kad centrinė perkančioji organizacija turi teisę iš jai priskirtų perkančiųjų organizacijų gauti informaciją apie jų planuojamus vykdyti neskelbiamus pirkimus ir įvykdytų neskelbiamų pirkimų rezultatus. Atsižvelgiant į tai, kad ypač paplitęs (daugiausia – savivaldoje) neskelbiamų pirkimų vykdymas, ypač – iš vieno tiekėjo, siūlome svarstyti galimybę nustatyti, kad Centrinei perkančiajai organizacijai būtų nustatyta pareiga, o ne teisė rinkti, apibendrinti ir viešinti tokius duomenis. Atkreipiame dėmesį, kad iš numatomo teisinio reguliavimo nėra galimybės nustatyti, kokiu tikslu ir ką su šia informacija galės daryti Centrinė perkančioji organizacija. Svarstytina, ar šis punktas numatomas perkančiosios organizacijos priežiūros ir kontrolės tikslais (jeigu taip, būtų tikslinga nustatyti projekte ar poįstatyminiame teisės akte, kokie yra Centrinės perkančiosios organizacijos veiksmai gavus šią informaciją), ar tam, kad Centrinė perkančioji organizacija galėtų stebėti, analizuoti perkančiosios organizacijos pirkimų poreikį ir prognozuoti galimus pirkimus ateityje, Centrinės perkančiosios organizacijos veiklos gerinimo tikslais ar kt. Atsižvelgdami tai siūlome tikslinti šią nuostatą.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Audito komitetas 14 pasiūlymu pasiūlė išbraukti įstatymo projekto 12 straipsnį.

14.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2020-12-08

13

(82³)

N

Projektu siūloma papildyti Viešųjų pirkimų įstatymą 82³ straipsniu, kuris nustato centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutarties sudarymą ir turinį. Siūlome kartu apsvarstyti galimybę nustatyti, kad pagrindines perkančiųjų organizacijų ir centrinių perkančiųjų organizacijų tarpusavio sutarčių sąlygas, tipines formas arba pavyzdines nuostatas, kurias sutarties šalys galėtų motyvuotai pakoreguoti ir pritaikyti savo poreikiams, nustatytų įgyvendinamasis teisės aktas, kartu siūlome nurodyti, kam pavedama šį teisės aktą priimti. Ši pastaba ypač aktuali priimant sprendimus dėl vietos savivaldos lygmens perkančiųjų organizacijų.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Audito komitetas 15 pasiūlymu pasiūlė išbraukti įstatymo projekto 13 straipsnį.

15.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

*N

(17)

Atsižvelgdama į vis stiprėjančias tendencijas viešaisiais pirkimais siekti socialinių ir aplinkosauginių tikslų, VPT palaiko siūlymą perkančiosioms organizacijoms nustatyti su tuo susijusius reikalavimus VPĮ 17 ar 35 straipsniuose.

Pritarti

Argumentai:

Audito komitetas 2 pasiūlymu pasiūlė VPĮ 17 straipsnyje numatyti perkančiosioms organizacijoms reikalavimą siekti atitinkamų tikslų socialinės ir aplinkosaugos srityse.

16.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

*N

(35)

.... straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti įstatymo 35 straipsnio 2 dalį nauja 33 dalimi:

„33) perkančiosios organizacijos sprendimo neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis argumentai, kaip numatyta šio įstatymo 82 straipsnio 4 dalyje;“

2. Buvusį 35 straipsnio 2 dalies 33 punktą laikyti 34 punktu.

Pritarti

Žr. 9 Audito komiteto pasiūlymą.

17.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

*N

(57)

(1)

Atsižvelgdama į poreikį mažinti viešųjų pirkimų administracinę naštą, VPT taipogi siūlytų supaprastintų pirkimų atveju atsisakyti prievolės prašyti neįprastai mažos kainos pagrindimo iš visų dalyvių ir numatyti, jog dėl to reikia kreiptis tik į galimą laimėtoją, atitinkamai numatant, jog jam tokio pagrindimo nepateikus ar nepateikus tinkamų neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymas atmetamas ir dėl pagrindimo kreipiamasi į tiekėją, esantį pirmąjį eilėje po tiekėjo, kurio pasiūlymas atmestas. Siūlome keisti VPĮ 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

... straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 57straipsnio 1 dalį ir jį išdėstyti taip:

„1. Perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos. Pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį.“

Apsispręsti pagrindiniame komitete

18.

Specialiųjų tyrimų tarnyba,

2020-12-08

14

(86)

Projektu keičiamame Viešųjų pirkimų įstatymo 86 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 10 000 eurų (dešimt tūkstančių eurų) be pridėtinės vertės mokesčio. Iš esmės pritardami siūlymui išplėsti galimybes sudaryti pirkimo sutartis žodžiu atkreipiame dėmesį, jog tokių pirkimų sutartys nėra viešinamos (VPĮ 86 str. 9 d.), o metinėje ataskaitoje pagal tipinę Atn-3 ataskaitos formą yra pateikiami duomenys tik apie tokių pirkimų bendrą vertę ir jų skaičių per metus. Viešųjų pirkimų tarnybos duomenimis, 2018 m. buvo sudaryta 832 693 mažos vertės pirkimų žodinės sutartys, kurių vertė 372,6 mln. eurų. Beveik trigubai padidinus žodžiu sudaromų pirkimo sutarčių galimą maksimalią vertę, suma, išleidžiama per šiuos viešuosius pirkimus, apie kurią nėra detalių duomenų, galėtų siekti net 1 mlrd. eurų. Siekiant atskaitomybės, skaidrumo ir laiku suvaldyti korupcijos rizikas, didinant galimą žodžiu sudaromų pirkimų sutarčių vertę, būtina laiku užtikrinti duomenų apie šias sutartis rinkimą ir viešinimą, neapsiribojant metų suminiais skaičiais. Kaip vieną iš galimų šios problemos sprendimo būdų siūlome numatyti žodinės sutarties sudarymo fakto netrukus po jos sudarymo (per 15 dienų), sutarties sudarymo datos, pirkimo sutarties vertės ir tiekėjo fiksavimą Centrinėje viešųjų pirkimų informacijos sistemoje.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Įvertinus tarnybos įžvelgiamas rizikas komitetas priėmė sprendimą siūlytiną ribą, iki kurios pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu padidinti ne iki 10 000 Eur, bet iki 5 000 Eur.

Įstatymo projekte numatoma, kad informacija apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Toks reguliavimas leis lanksčiau reaguoti į perkančiųjų organizacijų poreikius arba užtikrinti reikiamą kontrolę.

Žr. 16 Audito komiteto pasiūlymą.

19.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

14

(86)

VPT siūlo, kad perkančiosios organizacijos galėtų žodines sutartis sudaryti, kai numatoma sutarties vertė yra ne didesnė kaip 5 tūkst. Eur, o neskelbti apie pirkimus, kurių numatoma sutarties vertė yra ne didesnė kaip 10 tūkst. Eur.

... straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė yra mažesnė kaip 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neviršija 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“

2. Pakeisti 86 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Perkančioji organizacija raštu pateiktą laimėjusio dalyvio pasiūlymą (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu), raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu, arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis. Šioje dalyje nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas atlieka centrinė perkančioji organizacija, jeigu dėl šių pareigų atlikimo yra sudarytas perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos susitarimas“

Pritarti

Žr. 16 Audito komiteto pasiūlymą.

20.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

17

(94)

VPT nuomone, užtikrinti darbų tęstinumą ir efektyvumą bei institucinę atmintį, nutrūkus VPT direktoriaus įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, itin svarbu, tad siūlytume, jog VPT direktoriaus pavaduotojų įgaliojimų trukmė nebūtų susieta su direktoriaus įgaliojimų trukme (siūlome VPĮ projekto Nr. XIIIP-4877 17 straipsnyje, kuriuo keičiamas VPĮ 94 straipsnis, atsisakyti nuostatos „Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įgaliojimų trukme. Nutrūkus Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius.“), ir jiems taipogi būtų nustatytos kadencijos.

Nepritarti

Siūlytina atsisakyti iniciatorių siūlymo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojų statuso keitimo iš valstybės tarnautojų į valstybės pareigūnus.

Žr. argumentus prie 19 Audito komiteto pasiūlymo.

21.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

18

(95)

(1)

(2)

VPT atkreipia dėmesį, jog projekto Nr. XIIIP-4877 18 straipsniu, kuriuo keičiamas VPĮ 95 straipsnis, VPT pavedama nauja funkcija – prižiūrėti VPĮ 6 straipsnio 1 (žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimas arba nuoma bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimas)  ir 2 (radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimai, kai tokius pirkimus atlieka radijo programų transliuotojas ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, bei radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimai) punktuose nurodytus pirkimus. VPĮ 6 straipsnis numato, kad šiems pirkimams VPĮ reikalavimai netaikomi.

Pažymime, kad sandoriai dėl nekilnojamojo turto vyksta ne tik valstybės ar savivaldybių įstaigoms nekilnojamąjį turtą įsigyjant ar išsinuomojant, bet ir parduodant ir ar išnuomojant. VPĮ 6 straipsnio 1 dalyje nurodytų sandorių priežiūros pavedimas VPT neišsprendžia problemos, kai neturima patikimų duomenų apie tai, kaip administruojamas valstybės ir savivaldybių turtas. VPT siūlytų svarstyti galimybę sukurti vieningą sandorių, vykdomų dėl valstybės ir savivaldybių turto, priežiūros sistemą, numatant ir šią sritį kuruojančią instituciją, kurios kompetencijai priskirtini valstybės turto valdymo klausimai.

VPĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytų pirkimų priežiūrą pavesti VPT, manytume, taipogi būtų netikslinga – išimtys Direktyvoje 2014/24/ES nustatytos atsižvelgiant į tam tikrų sandorių ypatumus, dėl kurių viešiesiems pirkimams skirtas reglamentavimas jiems sunkiai pritaikomas. Taip pat kyla abejonių, ar pavedant šių pirkimų priežiūrą VPT nebūtų sukuriamos sąlygos daryti poveikį nepriklausomai žiniasklaidos priemonių (šiuo atveju – visuomeninio transliuotojo) veiklai.

Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, siūlome atsisakyti VPĮ 95 str. 1 dalies 2 punkto keitimo.

Pritarti

Žr. 20 Audito komiteto pasiūlymą.

22.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

18

(95)

Atitinkamai projekto Nr. XIIIP-4877 18 straipsnyje, kuriuo keičiamas VPĮ 95 straipsnis, siūlome atsisakyti žodžių „bazinio ir pažengusiojo“:

... straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, taip pat šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;“

2. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 2¹ punktu:

„2¹) nagrinėja tiekėjų skundus dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų ar priimtų sprendimų iki sutarties sudarymo;“

3. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 4¹ punktu:

„4¹) nustato pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinio reikalavimus ir juos skelbia savo interneto svetainėje;“

4. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 4² punktu:

„4²) organizuoja žinių patikrinimą pirkimų specialisto pažymėjimams gauti;“

5. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6) analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų, rengia ir šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytai ministerijai ir (arba) Vyriausybei teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti;“

6. Pakeisti 95 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų ar šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar gavusi tiekėjo skundą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų iki sutarties sudarymo ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“

7. Pakeisti 95 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Išskyrus šio įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nurodytus skundus, Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.“

8. Papildyti 95 straipsnį 6 dalimi:

„6. Viešųjų pirkimų tarnyba šio straipsnio 1 dalies 4² punkte nurodytą žinių patikrinimą organizuoja, pirkimų specialisto pažymėjimus išduoda ir jų galiojimo terminą pratęsia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pirkimų specialistų žinių patikrinimo organizavimo, pažymėjimų išdavimo ir jų galiojimo pratęsimo tvarkos aprašą. Asmuo, siekiantis gauti pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsti jo galiojimą, turi Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka registruotis Viešųjų pirkimų tarnyboje pirkimų specialisto žinioms patikrinti, pasirinkdamas žinių patikrinimo datą ir laiką 20 darbo dienų nuo registracijos dienos laikotarpiu. Jeigu asmens žinios įvertinamos teigiamai, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo dienos išduoda 5 metus galiojantį pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsia jo galiojimą 5 metų terminui.“

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Audito komitetas pritarė vienos rūšies pirkimų specialisto pažymėjimo įtvirtinimui, atitinkamai pasiūlė pakeisti susijusius įstatymo projekto straipsnius.

Taip pat Audito komitetas patikslino įstatymo projekto 18 straipsnį.

Argumentus žr. prie 20-23 Audito komiteto pasiūlymų.

23.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

N

(96)

VPT taip pat siūlytų papildyti VPĮ 96 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatant, jog šiame punkte nurodytas ataskaitas teikia centrinė perkančioji organizacija, jeigu dėl to yra sudarytas perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos susitarimas. Tai suteiktų aiškumo situacijoms, kai centrinė perkančioji situacija atlieka pirkimus kitų perkančiųjų situacijų vardu (pagal įgaliojimą). Nuostatą siūlytume formuluoti taip:

... straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas

1. Perkančioji organizacija registruojasi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

2. Perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikia:

1) kiekvienų šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimų pirkimo procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atlikus supaprastintą pirkimą, preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 78 straipsnio 4 dalį ar 78 straipsnio 5 dalies 1 punktą, atliekant pirkimą pagal šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalį ar atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pirkimą ir mažos vertės pirkimą;

2) visų per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių, kai pirkimo sutartis sudaroma atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 2, 3, 4 ir 4 5 dalyse nurodytus pirkimus, atliekant supaprastintą pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį, ar kai sudarytos pirkimo sutarties nereikalaujama paskelbti pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas, ataskaitą per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams.

3. Tuo atveju, kai pirkimai atliekami pagal šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ataskaitas teikia centrinė perkančioji organizacija. Pirkimų procedūrų, kurių metu pirkimo sutartys sudaromos preliminariųjų sutarčių ar dinaminių pirkimų sistemų pagrindu, atveju, ataskaitos gali būti teikiamos kas ketvirtį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ketvirčiui pasibaigus Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.

34. Informaciją, kuri turi būti teikiama šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose, ataskaitų reikalavimus ir jų standartines formas nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. Jeigu Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktuose reikalaujama pirkimo procedūros ataskaitose pateikti informaciją, kuri jau pateikta skelbime apie sudarytą pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, parengtame pagal šio įstatymo 33 straipsnį, perkančioji organizacija, pildydama šią ataskaitą, gali pateikti nuorodą į tą skelbimą.

45. Šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyse nurodytos ataskaitos ir šio įstatymo 92 straipsnio 10 dalyje nurodyti duomenys, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Perkančioji organizacija, laikydamasi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ataskaitas gali paskelbti ir pirkėjo profilyje.

Pritarti iš dalies

Žr. redakciškai patikslintą 24 Audito komiteto pasiūlymą.

24.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

21

(103¹)

N

Ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos Europos Sąjungos valstybių narių praktikoje yra įvardinamos kaip efektyvus įrankis, vis dėl to, pažymėtina ir tai, kad šalyse, kuriose tokios institucijos veikia, atitinkamai trumpinama teisminių instancijų „grandinė“. VPT pritaria siekiui efektyvinti ginčų nagrinėjimą, kas reiškia ne tik poreikį išnagrinėti ginčą profesionaliai, bet ir padaryti tai per protingą terminą, ir nuosekliai pasisako už nepriklausomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos įkūrimą. VPT 2020 m. teikė 121 išvadą teismams ir tik 2 atvejais I-os instancijos teismai pasisakė kitaip nei VPT.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje.

25.

Viešųjų pirkimų tarnyba,

2021-05-17

22

VPT mato būtinybę nustatyti vėlesnę VPĮ pakeitimo projektų įsigaliojimo datą, siekiant užtikrinti protingus terminus pasirengti VPĮ projektais siūlomiems pokyčiams. VPT nuomone, tiek už centrinių perkančiųjų organizacijų steigimą atsakingiems subjektams, tiek pirkimų vykdytojams turi būti suteikiama laiko tinkamai pasirengti numatomiems pokyčiams (priimti sprendimus dėl naujų subjektų steigimo ar esamų reorganizavimo ar naujų funkcijų pavedimo, rasti specialistus, išspręsti finansavimo klausimus, surinkti konkrečios centrinės perkančiosios organizacijos aptarnaujamų pirkimų vykdytojų poreikius, apsispręsti dėl galimybės juos centralizuoti ir panašiai). Be to, einamųjų finansinių metų biudžetuose nebus numatytos VPĮ pakeitimo projekte siūlomo centralizavimo modelio įgyvendinimui reikalingos lėšos.

VPT taip pat pažymi, jog numatytas su jos veiklos pokyčiais susijusių VPĮ pakeitimų įsigaliojimo terminas yra per trumpas laikas jiems tinkamai pasirengti, taip pat nėra išspręsti naujų funkcijų finansavimo klausimai (dabartiniame biudžete lėšos naujoms funkcijoms vykdyti nenumatytos). Jei visos VPĮ projekte numatomos funkcijos išliktų, siūlome numatyti vėlesnį su naujų funkcijų vykdymu susijusių nuostatų įsigaliojimą (įskaitant ir pereinamąjį laikotarpį, kurio metu reikalavimas turėti atestuotą specialistą būtų taikomas tik vykdant tarptautinės vertės pirkimus).

Pritarti

Žr. 28 Audito komiteto pasiūlymą.

25.

Valstybės kontrolė,

2021-05-03

*

Seimui pateiktos svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo keitimo iniciatyvos, kuriomis siekiama centralizuoti ir supaprastinti viešuosius pirkimus, atitinka auditorių teiktas išvadas, kuriose akcentuota centralizavimo svarba, nurodyta EK ir EBPO, kalbant apie sutelkiamas kompetencijas, administravimo efektyvumo didinimą, klaidų ir sąnaudų mažinimą. Audito rezultatai rodo, kad, siekiant užtikrinti šių pirkimų sistemos efektyvų funkcionavimą, reikia optimizuoti jų procesą. Kartu norime atkreipti dėmesį ir į mažos vertės ir supaprastintų pirkimų teisinio reguliavimo supaprastinimo svarbą.

Viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą skatinančios priemonės gali būti įvairios: pirkimų centralizavimas, jų konsolidavimas, vykdymas elektroninėje erdvėje ir kt.

Audito metu nustatyti sisteminiai viešųjų pirkimų sistemos trūkumai parodė, kad jų sistemos teisinis reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į pirkimo rezultatą bei riboja galimybes optimizuoti viešųjų pirkimų procesą. Iki šiol Lietuvoje veikia apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, joms trūksta viešųjų pirkimų specialistų, turinčių įgūdžių ir kompetencijos tinkamai šiuos pirkimus vykdyti.

Viešųjų pirkimų specialistai turi turėti reikiamos kompetencijos ir įgūdžių, kad galėtų orientuotis sudėtingoje teisinėje aplinkoje ir užtikrintų, kad, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, perkančiosios organizacijos laiku įsigytų tinkamos kokybės prekių, paslaugų ir darbų. Apklausę perkančiąsias organizacijas nustatėme, kad: 70-yje proc. jų procedūras atliko darbuotojai, kuriems pirkimų vykdymas nėra pagrindinė funkcija; 20-yje proc. – darbuotojai, kurių pagrindinė funkcija yra pirkimų vykdymas, bet jie vykdo ir kt. priskirtas funkcijas ir tik 10-yje proc. jų atlieka tik su pirkimais susijusias funkcijas atliekantys darbuotojai.

EBPO ir SIGMA ekspertai nurodo, kad viešųjų pirkimų sistema gali būti centralizuojama įvairiais būdais ir metodais, nėra vieno geriausio būdo, šalių praktika yra įvairi. Centralizuota viešųjų pirkimų sistema leidžia pasiekti didesnį administravimo efektyvumą, didesnę specialistų kompetenciją ir specializaciją, sutelkti ekspertines žinias, o tai gali padėti sumažinti klaidų ir pažeidimų skaičių. Todėl svarbu skatinti šių pirkimų centralizaciją ne tik nacionaliniu (per Centrinę perkančiąją organizaciją), bet ir regioniniu (savivaldybių) bei žinybiniu lygmenimis.

Pažymėtina tai, kad, siekiant viešųjų pirkimų supaprastinimo, ES valstybėms narėms palikta teisė nusistatyti viešųjų pirkimų nacionalinių verčių ribas ir pasirinkti nustatytų verčių neviršijančių viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą.

Audito rezultatai rodo, kad kitos valstybės narės pirkimams, kurie nesiekia tarptautinės pirkimo vertės ribos, taiko specialiąsias procedūras, kurios palengvina ir supaprastina procesą, o mažos vertės pirkimams, kurie nesiekia nustatytos ribos, viešųjų pirkimų procedūros nėra taikomos (pvz.: Švedijoje ~10 000 Eur, Suomijoje ~ 60 000 Eur (prekių ir paslaugų pirkimams) ir ~ 150 000 Eur (darbų pirkimams), Didžioje Britanijoje ~11 300 Eur (kai perka centrinė valdžios institucija) ir ~ 28 300 Eur (kai perka kitos perkančiosios organizacijos), Danijoje ~ 67 200 Eur.

Lietuvoje tokia riba pirkimams nėra nustatyta, todėl pirkimui, kurio vertė prasideda nuo 0,01 Eur, jau yra taikomos viešojo pirkimo procedūros.

Lentelė. Bendra pirkimų apimtis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. duomenis

5,6 mlrd. Eur Bendra viešųjų pirkimų vertė
857 420 Pirkimų skaičius
4,5 mlrd. Eur		0,9 mlrd. Eur
Didžiųjų pirkimų* vertė                          Mažos vertės                                                                       pirkimų vertė
9 441	847 979
Didžiųjų pirkimų*             Mažos vertės pirkimų skaičius skaičius
*  Tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai

Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad 2020 m. šalyje didieji pirkimai pagal vertę sudarė apie 82 proc. visų pirkimų, o mažos vertės – tik 18 proc. visų pirkimų vertės, tačiau mažos vertės pirkimai pagal apimtį sudarė 96,3 proc. visų atliktų pirkimų.

Audito metu įvertinę sąnaudų dydį ir atliktų viešųjų pirkimų vertę nustatėme, kad perkančiosios organizacijos, įsigydamos prekių, paslaugų ir darbų už 1 000 Eur, patiria vidutiniškai 20,54 Eur sąnaudų. Detalesnė analizė parodė, kad perkančiosios organizacijos, vykdančios daugiau viešųjų pirkimų, patiria  3 kartus mažiau sąnaudų negu vykdančios mažiau pirkimų: įvykdžiusios iki 150 pirkimų per metus patiria 32,65 Eur sąnaudų, o įvykdžiusios daugiau kaip 150 pirkimų – 10,99 Eur sąnaudų.

Atsižvelgdami į tai, pritariame, kad Viešųjų pirkimų įstatyme būtų nustatyta riba, iki kurios perkančiosios organizacijos apskritai neturėtų prievolės atlikti viešųjų pirkimų procedūrų (žr. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4877). Taip šie pirkimai taptų mažiau imlūs darbui, o priežiūros priemonės būtų skiriamos rizikingiausiems ir didžiausios vertės viešiesiems pirkimams.

Be to, turėtų būti tobulinamas ne tik mažos vertės, bet ir supaprastintų pirkimų teisinis reguliavimas. Lietuva, turėdama teisę supaprastintiems pirkimams nustatyti specialiąsias procedūras, kurios palengvintų ir supaprastintų viešųjų pirkimų procesą, pasirinko visų pirkimo būdų detalų teisinį reglamentavimą. Toks reglamentavimas apsunkina šių pirkimų sistemos funkcionavimą, mažina jos efektyvumą.

Supaprastinant supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymą, kartu siūlytina stiprinti viešųjų pirkimų vidaus kontrolę: nustatyti efektyvią viešojo juridinio asmens vadovo ir atsakingų darbuotojų atsakomybę, vadovui diegti vidaus kontrolės sistemą, kuri užtikrintų, kad viešajame juridiniame asmenyje efektyviai būtų vykdoma viešųjų pirkimų, sutarčių ir įsipareigojimų vykdymo kontrolė, kuri padėtų gerinti rezultatus.

<...>

Atsižvelgta

10.

Nacionalinė teismų administracija,

2021-05-06

*

(71)

(6)

(5)

Viena iš Administracijai pavestų vykdyti funkcijų - teisėjų mokymų organizavimas. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 5 punktu, supaprastintų pirkimų atvejais „teisėjų, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos“ gali būti perkamos neskelbiamų derybų būdu. Nuo 2020 m. sausio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimams, Administracija organizuoja ne tik teisėjų mokymą, bet taip pat ir teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, centralizuotą mokymą ir kvalifikacijos kėlimą (Teismų įstatymo 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismo valstybės tarnautojai ir teisme pagal darbo sutartis dirbantys darbuotojai, kurių centralizuotą mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja Administracija, yra specifinis subjektas. Pagrindinės teismo valstybės tarnautojų - teismo pirmininko patarėjų, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjo padėjėjų ar teismo konsultantų - funkcijos: patarti teisėjams įstatymų ir kitų teisės aktų analizės, taikymo, sisteminimo klausimais, padėti rengti bylas nagrinėjimui teismo posėdyje, patarti ir teikti teisės aktų analizės išvadas, išvadas teisės normų taikymo bei sisteminimo klausimais. Šių valstybės tarnautojų bei teisme pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų - teismo posėdžių sekretorių, raštinės darbuotojų ir kt. (neskaitant kitas, pvz., turto valdymo, finansinės apskaitos funkcijas vykdančių darbuotojų) - veikla tiesiogiai susijusi su konstitucine teismų paskirtimi - teisingumo vykdymu. Iš šių asmenų, kaip teisingumo vykdymo procese veikiančių dalyvių, reikalaujama itin aukštos kvalifikacijos ir žinių. Jų atliekamų funkcijų kokybė priklauso nuo turimų ir ugdomų kompetencijų bei žinių; šios - nuo mokymo paslaugų kokybės, kuri didžiąja dalimi priklauso nuo paslaugų teikėjo (kvalifikuoto lektoriaus). Administracija, turėdama nemenką mokymų organizavimo patirtį, pažymi, kad suteikti aukštos kokybės mokymo paslaugas aptariamam subjektui (teismo valstybės tarnautojams ir darbuotojams) gali tikrai ne kiekvienas (ne bet kuris) lektorius. Administracija, žinodama teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų poreikius, organizuodama mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, siekia itin aukštos kokybės mokymo paslaugų, kurios teismo valstybės tarnautojams ir darbuotojams sukuria pridėtinę vertę. Juo labiau, kad tam tikrais atvejais būtinas ir mokymų tęstinumas juos organizuojant kelerius metus iš eilės, tačiau, esant ribotam finansavimui, galimybės iš karto įsigyti ilgalaikes to paties turinio mokymo paslaugas yra beveik neįmanomos. Perkant mokymo paslaugas skelbiamu būdu, tikimybė gauti aukštos kvalifikacijos ir žinančius teismų sistemos specifiką paslaugų teikėjus (lektorius) bei išlaikyti mokymų tęstinumą tampa atsitiktine, priklausančia nuo individualaus viešojo pirkimo konkurso laimėtojo. Be to, atsižvelgiant į teismų darbo bei jo organizavimo specifiką, siekiant, kad mokymų organizavimo procesas būtų racionalaus, o organizuojami mokymai - maksimaliai efektyvūs, aktualu organizuoti mokymus mišrioms teismų sistemos atstovų grupėms, pvz., teisėjams ir teisėjų padėjėjams, teisėjams vadovams ir teismų kancleriams. Tačiau, atsižvelgiant j galiojantį teisinį reglamentavimą, mokymai mišriai grupei pagal tą pačią mokymo programą dabartinėmis sąlygomis neįmanomi, nes turi būti organizuojami atskiri pirkimai pagal leidžiamus pirkimo būdus, o tai reiškia, kad tikimybė, jog mokymo paslaugas teiks tas pats tiekėjas, yra labai maža. Tokiu būdu užkertamas kelias tikslinei mokymų auditorijai įgyti sisteminio pritaikymo žinių ir įgūdžių, reikalingų unifikuotam teisingumo vykdymui. Kiekviena perkančioji organizacija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 5 punkte numatyta išimtimi, mokymo paslaugas savo darbuotojams gali įsigyti neskelbiamu būdu. Administracija disponuoja valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis apmokyti ne tik teisėjus, bet ir visų Lietuvos teismų valstybės tarnautojus bei darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis. Todėl taikant analogiją, būtų tikslinga Administracijai (kuriai pavesta organizuoti ne tik teisėjų, bet ir teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą) suteikti galimybę ir teismų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymų paslaugas įsigyti analogišku būdu, t. y. neskelbiamų derybų būdu. Administracija, atsižvelgdama į Teismų įstatyme Administracijai pavestą teisėjų ir kitų teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, centralizuoto mokymo ir kvalifikacijos kėlimo funkciją bei siekdama eliminuoti aukščiau nurodytus sunkumus organizuojant teisėjų ir kitų teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą, siūlo Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 5 punkte įtvirtintą išimtį, pagal kurią pirkimai gali būti atliekami neskelbiamų derybų būdu, papildyti Teismų įstatymo 93 straipsnio 2 dalyje Administracijai pavestos funkcijos apimtimi, t. y. taikyti ją perkant ne tik teisėjų, bet ir teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugas. Administracija siūlo Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio 6 dalies 5 punkte nustatyti, kad supaprastintų pirkimų atvejais neskelbiamų derybų būdu gali būti perkamos: „teisėjų, teismo valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, prokurorų, profesinės karo tarnybos karių, perkančiosios organizacijos valstybės tarnautojų ir (arba) pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų mokymo ir konferencijų paslaugos“.

Apsispręsti pagrindiniame komitete

Argumentai:

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija su suinteresuotomis institucijomis derina Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 8, 19, 20, 21, 29, 35, 42, 46, 50, 52, 55, 59, 71, 72, 77, 79, 86, 91, 92, 95, 97, 101 straipsnių pakeitimo ir 100 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. 20-12566(3), kuriuo keičiamos ir Viešųjų pirkimų įstatymo 71 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios neskelbiamų derybų sąlygas. Minėtą įstatymo projektą Seimui planuojama pateikti Seimo rudens (III) sesijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pateiktas siūlymas nėra susijęs su svarstomu įstatymo projektu, siekiant užtikrinti efektyvų teisėkūros procesą, manytina pateiktą pasiūlymą būtų tikslinga vertinti būsimų Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų kontekste.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	3 (25)	3 (2^1) N		Įstatymo projekto 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 25 straipsnis, siūloma nustatyti atvejį, kada perkančiosios organizacijos pirkimus galėtų vykdyti nesilaikydamos Įstatymo reikalavimų. Pažymėtina, kad perkančioji organizacija Įstatymo reikalavimų galėtų nesilaikyti esant šioms sąlygoms: bendra sudaromų sutarčių vertė per finansinius metus neviršija 30 000 Eur ir atliekamas mažos vertės pirkimas. Taigi tuo atveju, kai perkančiosios organizacijos vykdomas pirkimas neatitinka minėtų sąlygų, turėtų būti laikomasi Įstatymo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina kaip perteklinio atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio. Atsižvelgiant į tai, kad bendrieji Europos Sąjungos lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principai turėtų būti taikomi net ir tuo atveju, kai pirkimas nesiekia Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų sutarčių verčių, tačiau galėtų sulaukti tarptautinio susidomėjimo, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį – nustatyti, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos šioje dalyje nurodytus pirkimus, privalo laikytis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų.	Pritarti	Žr. 5 Audito komiteto pasiūlymą.
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	3 (25)	3 (2^1) N		Įstatymo projekto 3 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 25 straipsnis, siūloma nustatyti, kad perkančiosios organizacijos, kurių bendra sudaromų sutarčių vertė per finansinius metus neviršija 30 000 Eur, pirkimus galėtų vykdyti nesilaikydamos Įstatymo reikalavimų. Tokios galimybės įtvirtinimas reikštų, kad perkančiajai organizacijai nėra taikomos mažos vertės pirkimus reguliuojančios nuostatos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina išbraukti žodžius „ir jei jos atlieka tik mažos vertės pirkimus“ ir kaip perteklinio atsisakyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio. Įvertinus tai, kad bendrieji Europos Sąjungos lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principai turėtų būti taikomi net ir tuo atveju, kai pirkimas nesiekia Direktyvoje 2014/24/ES nustatytų sutarčių verčių, tačiau galėtų sulaukti tarptautinio susidomėjimo, taip pat siekiant užtikrinti duomenų apie tokius pirkimus gavimą ir valdymą, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį – nustatyti, kad perkančiosios organizacijos, vykdydamos šioje dalyje nurodytus pirkimus, privalo laikytis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų principų ir teikti metines tokių pirkimų ataskaitas.	Pritarti	Žr. 5 Audito komiteto pasiūlymą.
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	4 (26)	(3)		Įvertinus tai, kad centrinės perkančiosios organizacijos visą informaciją apie perkančiųjų organizacijų atitinkamais metais planuojamus atlikti pirkimus matytų pagal Įstatymo 26 straipsnio 1 dalį centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamoje pirkimų suvestinėje, o konkrečius šioje suvestinėje nurodytus pirkimus, kuriuos atliktų centrinė perkančioji organizacija, ji su perkančiąja organizacija galėtų aptarti tarpusavio sutartyje, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 4 straipsniu siūlomo Įstatymo 26 straipsnio papildymo 3 dalimi.	Pritarti	Žr. 6 Audito komiteto pasiūlymą.
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	7 (46)	(6)	(3)	Įstatymo projekto 7 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktis, siūloma papildyti tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, kuris leistų perkančiajai organizacijai iš pirkimo procedūros šalinti tiekėją, jei ji turi įtikinamų duomenų, kad tiekėjas dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, kuriam būtų taikomas šiame punkte nustatytas pašalinimo pagrindas ir su kuriuo tiekėjas yra susijęs. Pagal Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 22 dalį tokie asmenys laikomi vienu ūkio subjektu. Pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos ir atitinkamai Lietuvos viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą susiję asmenys laikomi atskirais ūkio subjektais ir gali savarankiškai dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvoje 2014/24/ES, kaip ir ją įgyvendinančiame Įstatyme, įtvirtintas baigtinis ir neplečiamas tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindų sąrašas. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas teisinis reguliavimas neatitiktų Direktyvos 2014/24/ES nuostatų ir nepagrįstai būtų susiaurintas viešuosiuose pirkimuose galinčių dalyvauti teikėjų ratas ir taip sumažinta konkurencija, siūlytina nekeisti Įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunkčio.	Pritarti	Argumentai: Įvertinus 4 ir 5 Vyriausybės argumentus bei pasiūlymus, Lietuvos savivaldybių asociacijos poziciją dėl neaiškaus siūlomo tiekėjų pašalinimo reglamentavimo, siūlyti sistemiškai peržiūrėti Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tiekėjo pašalinimo pagrindus, jas suderinant su Direktyvos 2014/24/ES nuostatomis ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika. Atsižvelgiant į tai, kad patikslinus Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio nuostatas, turėtų būti tikslinami ir kiti Viešųjų pirkimų įstatymo straipsniai, susiję su tiekėjo pašalinimo procesais, siūlyti atitinkamai papildyti įstatymo projektą straipsniais, tikslinančiais Viešųjų pirkimų įstatymo 52, 91 ir 95 straipsnių nuostatas.
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	7 (46)	(6)	(3)	Įstatymo projekto 7 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 3 punkto c papunktis, siūloma papildyti tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros pagrindą, kuris leistų perkančiajai organizacijai iš pirkimo procedūros šalinti tiekėją, jei ji turi pagrįstų duomenų, kad tiekėjas dalyvauja pirkime vietoj kito asmens, kuriam būtų taikomas šiame punkte nustatytas pašalinimo pagrindas ir su kuriuo tiekėjas yra susijęs. Įvertinus minėtą nuostatą, siūlytina ją taikyti visiems Įstatymo 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytiems pašalinimo pagrindams. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva yra gavusi Europos Komisijos 2019 m. spalio 10 d. oficialų pranešimą dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2019/2246 dėl Direktyvų netinkamo perkėlimo į nacionalinę teisę, ir siekiant iš dalies sumažinti pažeidimo apimtį ir galimas pasekmes, siūlytina iš esmės tikslinti Įstatymo 46 straipsnio ir susijusių straipsnių nuostatas – nustatyti platesnę diskrecijos teisę perkančiajai organizacijai priimant sprendimus dėl tiekėjų pašalinimo pagrindų, susijusių su rimtu profesiniu pažeidimu, melagingos informacijos pateikimu ir netinkamu sutarties vykdymu. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, perkančiajai organizacijai turi būti leidžiama bet kokiomis tinkamomis priemonėmis, nesiejamomis tik su priimtais institucijų ir (arba) teismų sprendimais, įrodyti, kad yra minėti tiekėjo pašalinimo pagrindai. Perkančioji organizacija, priimdama sprendimus dėl tiekėjo pašalinimo iš pirkimo procedūros, turėtų atsižvelgti į tai, ar vertinant tiekėjo patikimumą tiekėjo pašalinimas iš pirkimo procedūros proporcingas vertinamam tiekėjo elgesiui ir ar būtų reikšmingai apribota konkurencija. Įvertinus Direktyvos 2014/24/ES 57 straipsnyje įtvirtintą ribojimą tiekėjams teismo sprendime nurodytą laikotarpį dalyvauti pirkimuose ir pasinaudoti reputacijos susigrąžinimo (angl. self-cleaning) mechanizmu, siūlytina tokias nuostatas įtvirtinti ir Įstatymo 46 straipsnyje. Atkreiptinas dėmesys, kad atitinkamai turėtų būti keičiamos ir Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatos.	Pritarti	Žr. argumentus prie 4 Vyriausybės pastabos.
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	8 (55)			Įstatymo projekto 8 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 55 straipsnis, siūloma nustatyti, kad pirkimuose, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, perkančioji organizacija visada turėtų taikyti socialinius ir aplinkosaugos kriterijus. Minėtina, kad Įstatymo projekte išvardinti socialiniai ir aplinkosauginiai pasiūlymo vertinimo kriterijai kai kada gali būti perkančiųjų organizacijų sunkiai suprantami ir taikomi praktikoje. Taip pat pažymėtina, kad kai kurie siūlomi kriterijai nesuderinami su jiems iš Direktyvos 2014/24/ES kylančiu reikalavimu – pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu. Todėl kriterijai, susiję su bendra įmonės politika, negali būti taikomi pasiūlymams vertinti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad strateginių tikslų perkančiosios organizacijos gali pasiekti ne tik nustatydamos pasiūlymų vertinimo kriterijus, tačiau ir sutarties vykdymo sąlygas, privalomus techninės specifikacijos reikalavimus. Pritariant Įstatymo projekte minimam siekiui ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina nekeisti Įstatymo 55 straipsnio, bet papildyti Įstatymo 17 straipsnyje išdėstytus pirkimų principus, kurie įpareigotų perkančiąsias organizacijas perkant prekes, paslaugas ir darbus siekti aplinkos apsaugos, socialinių tikslų Įstatymo projekte išvardintose srityse, taip pat skatinti inovacijų pasiūlą, o Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais taikyti privalomus reikalavimus ir (ar) kriterijus.	Pritarti	Žr. 2 ir 10 Audito komiteto pasiūlymus.
7.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	8 (55)			Įstatymo projekto 8 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 55 straipsnis, siūloma nustatyti, kad pirkimuose, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykio kriterijų, perkančioji organizacija visada turėtų taikyti socialinius ir aplinkosaugos kriterijus. Minėtina, kad Įstatymo projekte išvardyti socialiniai ir aplinkosaugos pasiūlymo vertinimo kriterijai perkančiųjų organizacijų kai kada gali būti sunkiai suprantami ir taikomi praktikoje (pavyzdžiui, perkančiajai organizacijai būtų sudėtinga patikrinti, kaip tiekėjas įgyvendina pagalbos politiką pirkimo sutartį vykdantiems darbuotojams derinant šeiminius ir darbo įsipareigojimus ar aplinkos kokybės gerinimo priemones, taip pat nėra aišku, kaip palyginti skirtingų tiekėjų taikomas priemones ir politiką). Kartu pažymėtina, kad kai kurie siūlomi kriterijai nesuderinami su jiems pagal Direktyvos 2014/24/ES nuostatas kylančiu reikalavimu – pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu. Taigi su bendra įmonės politika susiję kriterijai negali būti taikomi pasiūlymams vertinti. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad strateginių tikslų perkančiosios organizacijos gali pasiekti ne tik nustatydamos pasiūlymų vertinimo kriterijus, tačiau ir sutarties vykdymo sąlygas, privalomus techninės specifikacijos reikalavimus. Pritariant Įstatymo projekte minimam siekiui ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo 55 straipsnyje nurodytus kriterijus dėstyti kaip pirkimų tikslus, kurie įpareigotų perkančiąsias organizacijas, perkant prekes, paslaugas ir darbus, siekti aplinkos apsaugos, socialinių tikslų Įstatymo projekte išvardytose srityse, taip pat skatinti inovacijų pasiūlą. Siekiant efektyvesnio šių tikslų įgyvendinimo, siūlytina įtvirtinti teisę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti šių tikslų įgyvendinimo apimtį. Atsižvelgus į tai, kad tiek perkančiosioms organizacijoms, tiek pirkimuose dalyvaujantiems tiekėjams reikėtų pasiruošti minėtų kriterijų taikymui, siūlytina nustatyti šių nuostatų įsigaliojimą  2022 m. sausio 1 dieną.	Pritarti	Žr. 2 ir 10 ir 28 Audito komiteto pasiūlymus.
8.	Seimo nariai: J. Varkalys T. Tomilinas Z. Streikus A. Stančikas E. Gentvilas S. Gentvilas J. Liesys J. Baublys V. Čmilytė –Nielsen V. Bukauskas P. Gražulis K. Bartkevičius A. Butkevičius R. Juška K. Starkevičius R. Miliūtė A. Baura P. Valiūnas V. Vingrienė J. Imbrasas A. Palionis J. Razma A. Strelčiūnas G. Vaičekauskas A. Salamakinas, 2020-06-23	8 (55)	1N (1^1)	(7)N	Argumentai: Siūloma išplėsti socialinių kriterijų spektrą, įtraukiant nelaimingų atsitikimų darbe skaičiaus vertinimo galimybę. Tokiu būdu būtų skatinami tiekėjai, kurie geriau užtikrina darbuotojų saugos ir sveikatos priemonių įgyvendinimą. Nelaimingų atsitikimų darbe skaičius būtų vertinamas ne absoliučia išraiška, bet kaip vidutinis vienam darbuotojui tenkantis skaičius per 18 mėnesių iki pasiūlymo pateikimo dienos. Vertinti absoliučia išraiška negalima, kadangi didelėse įmonėse gali būti didesnis nelaimingų atsitikimų skaičius ne dėl netinkamos darbų saugos, bet tik dėl to, kad ten dirba daug darbuotojų. Būtų vertinamas tik nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo, kadangi pastarieji nėra tiesiogiai susiję su darbdavio pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje nesilaikymu. Pasiūlymas: Papildyti 55 straipsnį 1^1dalį 7 punktu: „7) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų vidutinis nelaimingų atsitikimų darbe skaičius vienam darbuotojui per 18 mėnesių iki pasiūlymo pateikimo dienos, neįskaičiuojant nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo.“	Nepritarti	Siūlymas papildyti Įstatymo projekte išdėstytų pasiūlymų vertinimo kriterijus nauju kriterijumi dėl nelaimingų atsitikimų darbe per paskutinius 18 mėnesių) neatitiktų Direktyvos 2014/24/ES. Iš direktyvos kyla reikalavimas, kad pasiūlymų vertinimo kriterijus turi būti susijęs su perkamu objektu, o ne su bendra įmonės politika. Šiuo atveju norima vertinti praeityje įvykusius nelaimingus atsitikimus, kurie nėra susiję su perkamu objektu ir sutarties vykdymu.
9.	Seimo nariai: J. Varkalys T. Tomilinas Z. Streikus A. Stančikas E. Gentvilas S. Gentvilas J. Liesys J. Baublys V. Čmilytė –Nielsen V. Bukauskas P. Gražulis K. Bartkevičius A. Butkevičius R. Juška K. Starkevičius R. Miliūtė A. Baura P. Valiūnas V. Vingrienė J. Imbrasas A. Palionis J. Razma A. Strelčiūnas G. Vaičekauskas A. Salamakinas, 2020-06-23	8 (55)	6N (11^1)		Argumentai: Siūloma išplėsti socialinių kriterijų spektrą, įtraukiant tiekėjo darbuotojų darbo užmokesčio vertinimo galimybę. Šiuo metu galiojančio įstatymo 55 straipsnio 11 dalyje yra numatyta perkančiosios organizacijos teisė vertinti darbo užmokestį „į ateitį“ (t.y. vertinamas tiekėjo teoriškai deklaruotas užmokestis, kurį jis žada mokėti ateityje). Toks vertinimo modelis sudaro galimybes piktnaudžiauti, nurodant nerealius darbo užmokesčius, o perkančioji organizacija neturi jokio ekonominio intereso sutarties įgyvendinimo metu sekti, ar tiekėjas laikosi deklaruoto darbo užmokesčio. Tokio modelio taikymas sukelia didelę administracinę naštą, taip pat rūpesčius darbuotojų asmens duomenų apsaugos požiūriu. Toks modelis praktikoje sunkiai pritaikomas. Siūloma papildomai kaip alternatyvą numatyti darbo užmokesčio vertinimo galimybę „už praeitį“, t.y. už paskutinius 12 mėnesių. Toks modelis būtų paprasčiau pritaikomas praktikoje, kadangi nesukeltų perkančiosioms organizacijoms bei tiekėjams didelės administracinės naštos, renkant duomenis ir nėra susijęs su asmens duomenų apsauga. Taikant šį modelį, tiekėjams nebūtų galimybės piktnaudžiauti deklaruojant nerealius darbo užmokesčius, kadangi vertinami faktiniai duomenys apie jau išmokėtą užmokestį. Siūloma skatinti tuos tiekėjus, kurie moka didesnį už minimalų užmokestį, numatant 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio koeficientą. Pasiūlymas: Papildyti 55 straipsnį 11^1dalimi: „11^1. Perkančioji organizacija gali nustatyti socialinį pasiūlymų vertinimo kriterijų ir įvertinti, kiek tiekėjo ir subtiekėjo, jeigu jis pasitelkiamas, darbuotojams mokamo darbo užmokesčio mediana per paskutinius 12 mėnesių (arba nuo įregistravimo dienos, jeigu veikla vykdoma trumpiau kaip 12 mėnesių) viršija jo ir subtiekėjo, kurio pajėgumais remiamasi, kilmės šalyje nustatytos atitinkamos ūkio šakos 0,8 vidutinės mėnesinės algos ar vidutinio valandinio atlygio. Jeigu tiekėjas ar subtiekėjas, kurio pajėgumais remiamasi, vykdo ekonomines veiklas, kurios nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu, tokiu atveju į darbuotojų sąrašą darbo užmokesčiui įvertinti tiekėjas negali įtraukti tų darbuotojų, kurie pagal ekonominės veiklos rūšies sekciją nėra susiję su konkrečiu viešuoju pirkimu.“	Nepritarti	Siūlymas papildyti Įstatymo projekte išdėstytų pasiūlymų vertinimo kriterijus (dėl darbo užmokesčio vertinimo per paskutinius 12 mėnesių) neatitinka Viešųjų pirkimų direktyvos (2014/24/ES) nuostatų. Pagal Direktyvą 2014/24/ES pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti susiję su atitinkamos viešųjų pirkimų sutarties dalyku: „Laikoma, kad sutarties skyrimo kriterijai yra susieti su viešųjų pirkimų sutarties dalyku, kai jie susiję su darbais, kurie turi būti atliekami, prekėmis, kurios turi būti tiekiamos, arba paslaugomis, kurios turi būti teikiamos pagal tą sutartį visais atžvilgiais ir visais jų gyvavimo ciklo etapais“. Todėl vertinant pasiūlymus gali būti vertinama tik tų darbuotojų, kurie vykdys pirkimo sutartį, atlyginimai, o tų darbuotojų, kurių veikla nėra susijusi su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, atlyginimai negali būti įtraukti į pasiūlymų vertinimą. Kadangi gali būti vertinami sutartį vykdysiančių darbuotojų atlyginimas, t. y. atlyginimas, kurį darbuotojas gaus už konkrečios užduoties, reikalingos sutarčiai įvykdyti, atlikimą, todėl negali būti vertinamas tokių darbuotojų paskutinių 12 mėnesių atlyginimas, nes tas atlyginimas nėra gautas už sutartį, dėl kurios sudarymo vertinamas pasiūlymas.
10.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	6 (31), 9 (58)	(3) (1)	(4)	Įstatymo projekte siūloma nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą. Pažymėtina, kad, pritarus siūlomam pakeitimui, didžioji dalis mažos vertės pirkimų, kurių vertė per metus siekia beveik 1 mlrd. Eur, galės būti vykdomi neskelbiant ir nesudarant galimybių tiekėjams varžytis dėl viešųjų pirkimų sutarčių. Ženklus neskelbiamo mažos vertės pirkimo ribos didinimas gali neigiamai paveikti smulkųjį ir vidutinį verslą bei konkurenciją vykdant viešuosius pirkimus. Įvertinus tai ir siekiant skatinti smulkiojo ir vidutinio verslo konkurenciją vykdant viešuosius pirkimus, siūlytina numatyti 15 000 Eur ribą, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą.	Nepritarti	Argumentai: Audito komitetas priėmė sprendimą nekeisti galiojančio teisinio reguliavimo dėl mažos vertės pirkimo ribos didinimo. Žr. argumentus prie 8 Audito komiteto pasiūlymo ir 11 Audito komiteto pasiūlymą.
11.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	6 (31), 9 (58), 14 (86)	(3) (1) (1)		Siekiant supaprastinti ir palengvinti viešųjų pirkimų vykdymą, Įstatymo projekte siūloma nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, taip pat nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur didinti supaprastinto pirkimo sutarties vertės ribą, kai pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Ženklus neskelbiamo mažos vertės pirkimo ir žodinių sutarčių ribos didinimas gali neigiamai paveikti smulkųjį ir vidutinį verslą bei konkurenciją ir skaidrumą, vykdant viešuosius pirkimus. Pažymėtina ir tai, kad, pritarus siūlomam pakeitimui dėl neskelbiamų pirkimų, didžioji dalis šiuo metu skelbiamų mažos vertės pirkimų, kurių vertė per metus siekia beveik 300–500 mln. Eur, galės būti vykdomi neskelbiant, dažniausiai iš vieno jau pasirinkto tiekėjo, ir nesudarant galimybių tiekėjams, ypač naujoms įsteigtoms įmonėms, varžytis dėl viešųjų pirkimų sutarčių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nekeisti ribos, iki kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, o žodžiu sudaromų sutarčių ribą didinti iki 5 000 Eur.	Pritarti	Žr. 8, 11 ir 16 Audito komiteto pasiūlymus.
12.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	10 (82) N	(2)		Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirkimų vykdymas pagal standartizuotus procesus duomenų pagrindu veikiančioje bendroje sistemoje ženkliai palengvina tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nes norint pateikti pasiūlymą tiekėjams nereikia didelių laiko sąnaudų, siekiant išsiaiškinti skirtingus perkančiųjų organizacijų poreikius, paprasta perprasti prisiimamų įsipareigojimų mastą, reikia pateikti itin nedaug informacijos. Procesai, reikalaujantys mažiau administracinių gebėjimų, lemia aktyvesnį tiekėjų, ypač smulkiojo verslo, dalyvavimą ir didesnę konkurenciją vykdant viešuosius pirkimus bei gerina pirkimų rezultatus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekte palikti šiuo metu galiojanti teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyta pareiga visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų.	Pritarti	Žr. 12 Audito komiteto pasiūlymą.
13.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	10 (82) N			Atkreiptinas dėmesys, kad jei būtų nepritarta anksčiau pateiktam pasiūlymui tikslinti Įstatymo projektą, Įstatymo projekto nuostatos, reglamentuosiančios viešųjų pirkimų centralizavimą, ir Įstatyme vartojamos sąvokos turėtų būti suderintos. Pažymėtina ir tai, kad Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 4 dalies 1 punkte perkančiosioms organizacijoms nustatyta pareiga sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis su centrine perkančiąja organizacija pagal šio įstatymo 82^1 straipsnio 1 dalyje nurodytas priskyrimo kategorijas, tačiau Įstatymo projekto 11 straipsniu siūlomo papildyti Įstatymo 82^1 straipsnio 1 dalies 1 punkte vartojama sąvoka „centrinės valdžios institucijos“ apimtų ir daugumą šios dalies 2 punkte nurodytų subjektų, kurie turėtų naudotis ne universaliosios, o sektorinės centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kuo remdamosi perkančiosios organizacijos turėtų nuspręsti, su kuria iš centrinių perkančiųjų organizacijų – universaliąja ar sektorine, jos turėtų sudaryti sutartį. Įvertinus tai, kad pagal Įstatymo projekto 10 straipsniu siūlomus Įstatymo 82 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimus Įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje būtų iš esmės aptarti atvejai, kuomet perkančiosioms organizacijoms nebūtų taikoma pareiga įsigyti prekių, paslaugų ar darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją, siūlytina šią pareigą įtvirtinti Įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje. Siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 10 straipsnyje keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nustatyti, kas ir kokiu būdu spręstų priežasčių, dėl kurių centrinė perkančioji organizacija negalėtų atlikti pirkimo procedūros perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuoto pirkimo, objektyvumą, taip pat nurodyti, kokia informacija turėtų būti pateikiama keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje minimame dokumente šio straipsnio 2 dalies 3 punkte aptartu atveju. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Įstatymo projekto 12 straipsniu papildomo Įstatymo 82^2 straipsnio 1 dalyje vartojamą teiginį „esant jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikiui“, pagal kurį Įstatymo projekte turėtų būti aptartas perkančiųjų organizacijų priskyrimas konkrečiai centrinei perkančiajai organizacijai.	Nepritarti	Argumentai: 1. Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 12 ir 13 pasiūlymais pasiūlė tikslinti Įstatymo projektą pagal Audito komiteto siūlomą centralizavimo modelį, kuriame nebelieka pareigos sudaryti centralizuotas pirkimų veiklos sutarties, nelieka sąvokos „centrinė valdžios institucija“, atsisakoma privalomo sektorinių centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo ir iš esmės įtvirtinamos nuostatos susijusios su kitokiu centralizavimo reglamentavimu, pastabos dėl įstatymo projekto 10 straipsnio tikslinimo nėra aktualios. 2. Taip pat atsižvelgiant į Audito komiteto 13 pasiūlymu siūlomą centralizavimo modelį, 12 įstatymo projekto straipsnis 14 Audito komiteto pasiūlymu išbraukiamas.
14.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	10 (82) N	(9)		Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 9 dalimi nustatomos centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybės ribos (jei tai lėmė nuo centrinės perkančiosios organizacijos priklausančios priežastys) neatitinka 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB (toliau – Direktyva 2014/24/ES), nuostatų, įtvirtinančių besąlyginę centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybę už jos vykdomas pirkimų procedūras.	Pritarti	Žr. 12 Audito komiteto pasiūlymą.
15.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	10 (82) N	(9)		Neaiški Įstatymo projekto 10 straipsniu keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 1 punkte minimų „centralizuoto pirkimo“ ir „pirkimo perkančiosios organizacijos vardu“ atskirtis ir šio straipsnio 9 dalyje papildomai įvardijama kita „pirkimo perkančiosios organizacijos naudai“ sąlyga. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad minėto straipsnio 9 dalyje nustatomos centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybės ribos (jei tai lėmė nuo centrinės perkančiosios organizacijos priklausančios priežastys) neatitinka 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria yra panaikinama direktyva 2004/18/EB, nuostatų, įtvirtinančių besąlygišką centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybę už jos atliekamas pirkimų procedūras. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 2 straipsnio 2, 3 ir 22 dalyse apibrėžta centrinės perkančiosios organizacijos sąvoka ir jos vykdoma centralizuotų viešųjų pirkimų ir pagalbinė viešųjų pirkimų veikla, siūlytina atitinkamai suderinti Įstatymo projekto 12 straipsnyje nustatomas centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlomą centralizavimo modelį, atskirtis tarp pastaboje minimų „centralizuoto pirkimo“ ir „pirkimo perkančiosios organizacijos vardu“ nebetenka aktualumo, nes Audito komitetas 12 pasiūlymu atsisako įstatymo projektu siūlomos formuluotės. Atsižvelgiant į pastabą, atsisakoma įstatymo projektu keičiamo 82 str. 9 d. Žr. Audito komiteto pasiūlymą Nr. 12.
16.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	10 (82)	(10)N		Centrinės perkančiosios organizacijos taip pat atliks pirkimus tų biudžetinių ir viešųjų įstaigų – perkančiųjų organizacijų, kurios bus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojos. Tuo atveju, kai viešojo pirkimo procedūros bus atliktos nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų, kils finansinių pasekmių. Atsižvelgiant į siūlomo centralizavimo mastą, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – Įstatymas) turėtų būti nustatomas teisinis pagrindas įtvirtinti tiesioginę centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybę už finansines pasekmes, jai padarius viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų. Remiantis tuo, siūlytina Įstatymo 82 straipsnį papildyti nauja 9 dalimi: „9 Perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose, sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“	Pritarti iš dalies	Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlomus Įstatymo projekto 10 straipsnio pakeitimus, Vyriausybės siūloma formuluotė pateikta kaip keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 82 straipsnio 6 dalis. Žr. 12 Audito komiteto pasiūlymą.
17.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	10 (82)	(10) N		Centrinės perkančiosios organizacijos taip pat atliks pirkimus tų biudžetinių ir viešųjų įstaigų  – perkančiųjų organizacijų, kurios bus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojos. Tuo atveju, kai viešojo pirkimo procedūros bus atliktos nesilaikant Įstatymo reikalavimų, kils finansinių pasekmių. Atsižvelgiant į siūlomo centralizavimo mastą, Įstatyme turėtų būti nustatomas teisinis pagrindas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė Įstatymo reikalavimų ir Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos, atlyginimo ir šalių atsakomybės dydžio nustatymo tvarką.	Pritarti	Žr. 12 Audito komiteto pasiūlymą.
18.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	11 (82^1) N			<...> Įstatymo projekto 10−13 straipsnių nuostatomis siūloma privalomai centralizuoti viešuosius pirkimus – įkurti mažiausiai 75 centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą centrinės valdžios institucijų ir savivaldybių lygmenimis. Pritariant Įstatymų projektu siekiamiems tikslams, susijusiems su viešųjų pirkimų centralizavimu, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė jau yra apsisprendusi dėl sau pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų funkcijos centralizavimo modelio, pagal kurį bus plėtojamos pirkimų objektų standartizavimo ir viešosios įstaigos CPO LT (toliau – VšĮ CPO LT) duomenų pagrindu veikiančios informacinės sistemos galimybės, o likusius viešuosius pirkimus nutarta perleisti 4 profesionalioms centrinėms perkančiosioms organizacijoms. Taigi remdamasi sukurtu ir sėkmingai veikiančiu viešųjų pirkimų centralizavimo mechanizmu, Vyriausybė yra parengusi ir pateikusi Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti teisę Vyriausybei pasirinkti centralizavimo modelį ir nuspręsti dėl sektorinių centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamoms ministerijoms, į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms ir kitoms perkančiosioms organizacijoms, steigimo. Įvertinus tai, kad centralizavimas, be visų jo pranašumų ir teikiamos naudos, ilgina prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo procesus ir mažareikšmių pirkimų atveju ne visuomet gali būti tikslingas, siūlytina palikti galimybę savivaldybių taryboms savarankiškai priimti sprendimus dėl pirkimų centralizavimo tikslingumo iki 10 000 eurų vertės pirkimo sutarčių atveju. Taip pat siūlytina nustatyti, kad savivaldybių tarybos steigia ne regionines centrines perkančiąsias organizacijas, o savivaldybių centrines perkančiąsias organizacijas. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė ir savivaldybių tarybos priimtų privalomo pobūdžio sprendimus dėl centralizavimo masto, siūlytina atsisakyti nuostatų, leidžiančių nesinaudoti centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, bei nuostatų, pagal kurias centrinės perkančiosios organizacijos galėtų atsisakyti atlikti pirkimus kitų perkančiųjų organizacijų vardu ir naudai. Tokios nuostatos sudarytų savivaldybėms galimybę ir teisę savarankiškai priimti sprendimą dėl smulkių (iki 10 000 eurų) pirkimų centralizavimo tikslingumo. Tai sudarys sąlygas perkančiosioms organizacijoms operatyviau įsigyti neplanuoto poreikio prekių, paslaugų ar darbų (pvz., reprezentacinių, einamajam remontui reikalingų prekių ir pan.).	Pritarti	Žr. 12 ir 13 Audito komiteto pasiūlymus.
19.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	11 (82^1)N			<...> Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4287 (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82^1, 82^2, 82^3ir 103^1straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: 1.1. Įstatymo projekto 10−13 straipsnių nuostatomis siūloma privalomai centralizuoti viešuosius pirkimus – įkurti apie 75 centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą centrinės valdžios institucijų ir savivaldybių lygmenimis. Pritariant Įstatymo projektu siekiamiems tikslams, susijusiems su viešųjų pirkimų centralizavimu, ir siekiant didinti viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą ir tinkamai panaudoti pirkimų centralizavimui sukurtą elektroninį įrankį, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą – nustatyti, kad universalioji centrinė perkančioji organizacija paslaugas teiktų visoms perkančiosioms organizacijoms, taip pat nustatyti pareigą visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų. Pažymėtina, kad toks reguliavimas leistų išnaudoti viešosios įstaigos CPO LT (toliau  – VšĮ CPO LT) nuolat plečiamo elektroninio katalogo (toliau  – CPO LT elektroninis katalogas), kuriuo dabar naudojasi visos šalies perkančiosios organizacijos, teikiamą naudą valstybei ir viešųjų pirkimų dalyviams. Šiame elektroniniame kataloge sudarytos sąlygos perkančiosioms organizacijoms labai paprastai, patogiai, skaidriai ir greitai įsigyti standartinių objektų, pirkimai vyksta automatiniu būdu – taip mažinama žmogiškojo veiksnio įtaka ir korupcijos rizika. Minėtina, kad CPO LT elektroninio katalogo plėtra yra vienas iš uždavinių, skirtų Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, tikslams pasiekti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirkimų vykdymas pagal standartizuotus procesus duomenų pagrindu veikiančioje bendroje sistemoje labai palengvina tiekėjų dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nes pasiūlymą norintiems pateikti tiekėjams nereikia didelių laiko sąnaudų, siekiant išsiaiškinti skirtingus perkančiųjų organizacijų poreikius, nesudėtinga perprasti prisiimamų įsipareigojimų mastą, reikia pateikti itin nedaug informacijos. Mažiau administracinių gebėjimų reikalaujantys procesai lemia aktyvesnį tiekėjų, ypač smulkiojo verslo, dalyvavimą ir didesnę konkurenciją, vykdant viešuosius pirkimus, bei gerina pirkimų rezultatus. Įvertinus tai, kad pagal konkrečius perkančiųjų organizacijų poreikius vykdomų pirkimų centralizavimas, be visų jo pranašumų ir teikiamos naudos, ilgina prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo procesus ir vykdant mažareikšmius pirkimus ne visuomet gali būti tikslingas, taip pat tai, kad ne visi pirkimai gali būti konsoliduojami, nes dalis pirkimų nepasižymi tomis pačiomis savybėmis, siūlytina Įstatymo projekte lanksčiai reglamentuoti pirkimų, vykdomų ne per CPO LT elektroninį katalogą, organizavimą. Pažymėtina, kad perkančiosios organizacijos gali vykdyti ir bendrus pirkimus, kurie teikia panašią naudą, taip optimizuojant pirkimų vykdymą ir siekiant kompetentingesnio jų atlikimo. Manytina, kad pačios perkančiosios organizacijos, įvertinusios centralizuotų ar bendrų pirkimų naudą, turėtų siekti didesnio pirkimų centralizavimo, todėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnyje tikslingiau įtvirtinti siektiną centralizuotų ir bendrų pirkimų rodiklį perkančiosioms organizacijoms, bet nenustatyti konkretaus pirkimų organizavimo modelio (šis reikalavimas neturėtų būti taikomas Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, konsulinėms įstaigoms ir specialiosioms misijoms). Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisijos skelbiamoje viešųjų pirkimų efektyvumo suvestinėje siektina bendrai atliekamų pirkimų, įskaitant ir centralizuotus, reikšmė yra 10 procentų visų pirkimų, o labiausiai šioje srityje pažengusių šalių rodiklis yra apie 25 procentai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekte perkančiosioms organizacijoms nustatyti 30 procentų centralizuotų viešųjų pirkimų rodiklį, taip pat aiškiau įtvirtinti galimybę perkančiosioms organizacijoms sudaryti sutartis su bet kuriomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis. Siekiant užtikrinti, kad šis rodiklis savivaldybių įstaigose būtų pasiektas, siūlytina Įstatymo projekte įtvirtinti savivaldybės administracijos direktoriaus atsakomybę už minėto rodiklio pasiekimą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Audito komitetas, siekdamas didesnio centralizavimo masto, pateikė siūlymą, kuriuo savivaldybėms įtvirtinama pareiga užtikrinti, kad viešieji pirkimai, kurių vertė viršija 10 000 eurų, būtų vykdomi per centrines perkančiąsias organizacijas, todėl siūlymas nustatyti 30 procentų centralizuotų viešųjų pirkimų rodiklį nebetikslingas. Žr. 12 ir 13 Audito komiteto pasiūlymus.
20.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	11 (82^1)N	(1)	(1)	Įstatymo projekte siūlytina papildomai reglamentuoti universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos vaidmenį Lietuvos viešųjų pirkimų sistemoje atsižvelgiant į VšĮ CPO LT patirtį ir išteklius vykdant centralizuotus pirkimus ir plėtojamą elektroninį katalogą, kuriuo dabar naudojasi visos šalies perkančiosios organizacijos. Šiame elektroniniame kataloge sudarytos sąlygos perkančiosioms organizacijoms labai paprastai, patogiai, skaidriai ir greitai įsigyti standartinių objektų, pirkimai įvyksta automatiniu būdu, minimizuojant žmogiškojo veiksnio įtaką. Dėl šių priežasčių atliekant viešuosius pirkimus CPO LT elektroniniame kataloge maksimaliai mažinama korupcijos rizika. Minėtina, kad CPO LT elektroninio katalogo plėtra yra vienas iš uždavinių Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, tikslams pasiekti.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas iš esmės nepritaria įstatymo projekto iniciatorių siūlomam centralizavimo mastui ir būdams, pagal Audito komiteto siūlomą centralizavimo reglamentavimą, Įstatymo projekte nesiūloma įtvirtinti universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos ir jos vaidmens, tačiau įtvirtinama pareiga perkančiosioms organizacijoms naudotis centralizuotų viešųjų pirkimų elektroniniu katalogu, kuriame siūlomos standartinės, visoms perkančiosioms organizacijoms reikalingos prekės, paslaugos ar darbai.
21.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	11 (82^1) N	3		Siekiant sudaryti geresnes sąlygas Vyriausybei, savivaldybėms, valstybės ir savivaldybės įmonėms, akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, siekti nustatyto rodiklio jų valdymo srityse ar įmonių grupėse, siūlytina Įstatymo projekto 10 straipsnyje nustatyti teisę minėtoms institucijoms ar įmonėms priimti privalomus sprendimus dėl centralizavimo būdo ir masto.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto siūlomą centralizavimo reglamentavimą, siektinas centralizuotų ir bendrų pirkimų rodiklis perkančiosioms organizacijoms nenustatomas, tačiau numatoma teisė centrines perkančiąsias organizacijas įsteigusiems subjektams priimti privalomo pobūdžio sprendimus dėl centralizavimo. Žr. 12 ir 13 Audito komiteto pasiūlymus.
22.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	13 (82^3)N			Įstatymo projekto 13 straipsniu siūloma Įstatymą papildyti 82^3straipsniu, kuriame numatoma perkančiosioms organizacijoms sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį. Pažymėtina, kad tokios administracinės sutarties, kuri reglamentuotų dviejų viešųjų juridinių asmenų tarpusavio teises ir pareigas, sudarymas yra nebūdingas viešajai teisei. Viešojoje teisėje vyrauja imperatyvus reglamentavimo metodas, kai įvairių institucijų teisės ir pareigos yra aiškiai ir išsamiai nustatomos norminiais teisės aktais, o viešieji juridiniai asmenys šiais teisės aktais vadovaujasi, neviršydami nustatytų kompetencijos ribų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti Įstatymo projekto 13 straipsnio nuostatų.	Pritarti	Audito komitetas 15 pasiūlymu pasiūlė išbraukti įstatymo projekto 13 straipsnį.
23.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	15 (92)	2 (1^1) N		Įstatymo projekto 15 straipsnyje teigiama, kad valstybės viešųjų pirkimų politikos kryptys ir prioritetai nustatomi valstybės strateginio lygmens planavimo dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymą Nr. XIII‑3096 bet kurios politikos, įskaitant ir viešuosius pirkimus, kryptys (prioritetai) bus nustatomos pagal bendrą tvarką rengiamuose planavimo dokumentuose. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisės aktų suderinamumo, siūlytina reglamentuoti, kad valstybės viešųjų pirkimų politikos kryptys ir prioritetai nustatomi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymu.	Pritarti	Žr. 17 Audito komiteto pasiūlymą.
24.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	15 (92)	2 (1^1) N		Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalimi papildomoje Įstatymo 92 straipsnio 1^1 dalyje nurodyta, kad valstybės viešųjų pirkimų politikos kryptys ir prioritetai nustatomi valstybės strateginio lygmens planavimo dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte vartojamos sąvokos nedera su Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme vartojamomis sąvokomis. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisės aktų suderinamumo, siūlytina Įstatymo projekto nuostatas suderinti su minėtame įstatyme vartojamomis sąvokomis ir atitinkamų strateginio lygmens planavimo dokumentų turiniui Strateginio valdymo įstatymo 6 straipsnyje keliamais reikalavimais, priklausomai nuo to, kokio tipo strateginio lygmens planavimo dokumente planuojama aptarti su viešųjų pirkimų vykdymu susijusius klausimus.	Pritarti	Žr. 17 Audito komiteto pasiūlymą.
25.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	16 (93)	(4)		Siekiant suderinti Įstatyme vartojamas sąvokas su 2022 m. sausio 1 d. įsigaliosiančia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo (2020 m. spalio 1 d. įstatymo Nr. XIII-3308 redakcija) (toliau – VSAĮ) redakcija, siūlytina tikslinti Įstatymo projekto 16 straipsnyje keičiamo Įstatymo 93 straipsnio 4 dalies nuostatas ir vietoj žodžių „per 4 mėnesius parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje“ įrašyti žodžius „skelbia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą savo metinių ataskaitų rinkinį“. Pažymėtina, kad šios nuostatos turėtų būti taikomos 2022 metų ir vėlesnių metų ataskaitų rinkiniams.	Pritarti	Žr. 18 Audito komiteto pasiūlymą.
26.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	16 (93)	(6) N		Apmokėjimas už Viešųjų pirkimų tarnybos teikiamas pirkimų specialistų žinių patikrinimo organizavimo, pirkimų specialisto pažymėjimų išdavimo ir pratęsimo paslaugas laikytinas rinkliavos objektu, todėl siūlytina Įstatymo projekto nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis.	Pritarti	Žr. 18 Audito komiteto pasiūlymą.
27.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	16 (93)	(6) N		Mokėjimas už Viešųjų pirkimų tarnybos teikiamas pirkimų specialistų žinių patikrinimo organizavimo, pirkimų specialisto pažymėjimų išdavimo ir pratęsimo paslaugas laikytinas rinkliavos objektu, todėl siūlytina Įstatymo projekto nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo nuostatomis. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kontrolės ir skaidrumo aspektais neigiamai vertintinas reguliavimas, pagal kurį pats viešojo administravimo subjektas spręstų dėl užmokesčio už jo teikiamas paslaugas dydžio.	Pritarti	Žr. 18 Audito komiteto pasiūlymą.
28.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	17 (94)			Įstatymo projekto 17 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojai yra valstybės pareigūnai, į pareigas skiriami ir atleidžiami Lietuvos Respublikos Prezidento Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus teikimu. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų sritis yra sudėtinga ir kompleksinė, todėl asmenims, einantiems šios tarnybos direktoriaus pavaduotojų pareigas, reikalingos gilios šios srities žinios ir institucinė atmintis. Taip pat labai svarbu, kad pasibaigus Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo kadencijai būtų užtikrinamas darbų tęstinumas ir efektyvumas. Priėmus siūlomus pakeitimus ir vienu metu pasikeitus Viešųjų pirkimų tarnybos vadovybei, gali būti susiduriama su tinkamų asmenų paskyrimo problema. Pastebėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pagal savo veiklos pobūdį yra artimesnė ne Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, o, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, kurios direktoriaus pavaduotojus į pareigas priima ir atleidžia iš jų pats šios institucijos vadovas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti tinkamą ir tęstinę Viešųjų pirkimų tarnybos veiklą, siūlytina atsisakyti minėto pakeitimo.	Pritarti	Žr. 19 Audito komiteto pasiūlymą.
29.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	17 (94)			Įstatymo projekto 17 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojai yra valstybės pareigūnai, į pareigas skiriami ir atleidžiami Lietuvos Respublikos Prezidento Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus teikimu. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų sritis yra sudėtinga ir kompleksinė, todėl asmenims, einantiems šios tarnybos direktoriaus pavaduotojų pareigas, reikalingos gilios šios srities žinios ir institucinė atmintis. Taip pat labai svarbu, kad pasibaigus Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo kadencijai būtų užtikrinamas darbų tęstinumas ir efektyvumas. Priėmus siūlomus pakeitimus ir vienu metu pasikeitus Viešųjų pirkimų tarnybos vadovybei, gali būti susiduriama su tinkamų asmenų paskyrimo problema. Pastebėtina ir tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba pagal savo veiklos pobūdį yra artimesnė ne Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai ar Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai, o, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybai, kurios direktoriaus pavaduotojus į pareigas priima ir atleidžia iš jų pats šios institucijos vadovas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant užtikrinti tinkamą ir tęstinę Viešųjų pirkimų tarnybos veiklą, siūlytina atsisakyti minėto pakeitimo.	Pritarti	Žr. 19 Audito komiteto pasiūlymą
30.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	18 (95)	1 (1), 6 (2)	(2) (5)	Įstatymo projekto 18 straipsnyje, kuriuo keičiamas Įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas ir 2 dalies 5 punktas, siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba atlieka Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų laikymosi priežiūrą. Atkreiptinas dėmesys, kad šiais teisės aktais reglamentuojama pirkimų, kuriems Įstatymo reikalavimai netaikomi, vykdymo tvarka. Šios Įstatymo taikymo išimtys įtvirtintos įgyvendinat Direktyvos 2014/24/ES nuostatas ir atsižvelgiant į sandorių ypatumus, dėl kurių viešiesiems pirkimams skirtas reglamentavimas jiems sunkiai pritaikomas. Siekdama užtikrinti tokių pirkimų praktikos nuoseklumą ir priežiūrą, Vyriausybė iš esmės peržiūrės viešųjų pirkimų sistemą ir kompleksiškai įvertins visų Įstatyme nustatytų išimčių priežiūros būtinybę. Jei, įvertinus šios peržiūros rezultatus, būtų nuspręsta keisti galiojančius įstatymus, Vyriausybė planuoja pateikti įstatymų projektus svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. rudens sesijoje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šių pakeitimų.	Pritarti	Žr. 20 Audito komiteto pasiūlymą.
31.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	18 (95)	4 (1)	(4^2)N	Siekiant didinti viešųjų pirkimų veiklos profesionalumą, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad viešojo pirkimo komisijoje turėtų būti bent du viešųjų pirkimų specialistai, turintys Viešųjų pirkimų tarnybos išduotus pažengusio ir bazinio pirkimų specialisto pažymėjimus. Įvertinus siūloma nuostata siekiamus tikslus ir siekiant išvengti neproporcingos gaunamai naudai administracinės naštos, taip pat dar didesnio, nei jaučiamas dabar, viešųjų pirkimų specialistų trūkumo, siūlytina tikslinti Įstatymo projektą – vietoj dviejų lygių pirkimų specialistų pažymėjimų įtvirtinti vienos rūšies pažymėjimą. Šį pažymėjimą privalėtų turėti bent vienas viešojo pirkimo komisijos narys, kai ši komisija sudaroma. Atsižvelgiant į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnybai bus priskirtos naujos su pažymėjimų išdavimu susijusios funkcijos, ir siekiant užtikrinti tinkamą Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų atlikimą, siūlytina nustatyti šių nuostatų įsigaliojimą nuo 2023 m. sausio 1 dienos.	Pritarti	Žr. 3, 21 ir 28 Audito komiteto pasiūlymus.
32.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	18 (95)	4 (1)	(4^2)N	Siekiant teisės akto aiškumo, siūlytina Įstatymo projekte pateikti sąvokos „pirkimų specialisto pažymėjimas“ apibrėžtį ir nustatyti šių pažymėjimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ar panaikinimo tvarką ir Įstatymo projekto 18 straipsnyje keičiamo Įstatymo 95 straipsnyje vietoj žodžio „organizuoja“ įrašyti žodį „atlieka“, kad būtų aišku, koks subjektas atlieka asmens, siekiančio gauti pirkimų specialisto pažymėjimą, žinių patikrinimą.	Pritarti iš dalies	Argumentai: Manytina, kad netikslinga įstatymo projekte numatyti pažymėjimų galiojimo sustabdymo panaikinimo ar panaikinimo tvarkos, nes pažymėjimo įgijimo ar pratęsimo faktas siejamas su atitinkamu žinių patikrinimu. Nustatyta tvarka neatlikus žinių patikrinimo pažymėjimas nebus išduotas arba iki numatyto termino nepasitikrinus žinių pakartotinai – pažymėjimo galiojimas nebus pratęstas. Keltinas klausimas ar tikslinga sudaryti galimybes panaikinti pažymėjimą, nes Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti kiti saugikliai – pvz. Komisijos narius gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmuo. Jam padarius pažeidimą, nepriklausomai nuo galiojančio pažymėjimo, jis nebegalėtų būti Komisijos nariu. Tai nesiejama su pažymėjimu, patvirtinančiu turimas viešųjų pirkimų žinias. Žr. 1 ir 21 Audito komiteto pasiūlymą.
33.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	18 (95)	5 (1)	(6)	Įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalyje siūloma papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją, pagal kurią pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų sistemos ir Įstatymo tobulinimo ji galėtų teikti ne tik už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakingai ministerijai, bet ir tiesiogiai Vyriausybei. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 1 dalį Viešųjų pirkimų tarnybos teikiami teisės aktų projektai turėtų būti vizuoti atitinkamos valdymo srities ministro, t. y. teikiamas teisės akto projektas turėtų būti derinamas su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įvertinus tai ir šiuo metu galiojantį reguliavimą, siūlomas pakeitimas yra netikslingas.	Pritarti	Žr. 22 Audito komiteto pasiūlymą.
34.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	18 (95)	5 (1)	(6)	Įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalyje siūloma papildyti Viešųjų pirkimų tarnybos funkciją, pagal kurią pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų sistemos ir Įstatymo tobulinimo ji galėtų teikti ne tik už viešųjų pirkimų politikos formavimą atsakingai ministerijai, bet ir tiesiogiai Vyriausybei. Pažymėtina, kad siūlomas reguliavimas nederėtų su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią valstybės politikos formavimas pavestas ministerijoms. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti minėto pakeitimo.	Pritarti	Žr. 22 Audito komiteto pasiūlymą.
35.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	20 (102), 21 (103)N			Įstatymo projekto 20 ir 21 straipsniais siūloma įvesti papildomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandį – ikiteisminį skundų nagrinėjimą Viešųjų pirkimų tarnyboje. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl skundo turėtų priimti per 20 dienų nuo skundo gavimo dienos. Prireikus minėtas terminas gali būti pratęstas dar 20 dienų. Taigi pasirinkus papildomą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo etapą, galėtų pailgėti viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas. Siekiant užtikrinti efektyvų viešųjų pirkimų dalyvių teisių gynimą ir kiek įmanoma greitesnį ginčų nagrinėjimą, siūlytina tobulinti Įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą, kad nepailgėtų bendra viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo trukmė. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas įstatymų nuostatas skundus ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos, atitinkamai Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, kurių pavyzdžiais remiantis siūloma nustatyti ikiteisminių skundų nagrinėjimą Viešųjų pirkimų tarnyboje, atlikdamos įstatymuose nustatytas funkcijas, veikia nepriklausomai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, užtikrinančiomis ne teismo tvarka sprendimus priimančio subjekto nepriklausomumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, įsigaliojus siūlomam reguliavimui, taptų peržiūros institucija, kaip ji suprantama pagal 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų pirkimų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, 2 straipsnį, kuriai pavedama užtikrinti veiksmingą perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų peržiūrą. Pagal Europos Sąjungos teisę bei  Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus peržiūros institucija, užtikrindama konfidencialios informacijos apsaugą, taip pat turi įvertinti kitos ginčo šalies teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina papildomai įvertinti Įstatymo projekto 21 straipsnio nuostatas, kuriose nustatytas apribojimas tiekėjui, Viešųjų pirkimų tarnybai nagrinėjant skundą, susipažinti su komercine kitų ūkio subjektų paslaptimi. Siekiant išvengti itin didelio ginčų kiekio ikiteisminėje institucijoje ir užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise ginti savo interesus, siūlytina Įstatymo projektą papildyti nuostatomis, nustatančiomis adekvataus, proporcingo mokesčio už ginčo nagrinėjimą dydį. Atitinkamai turėtų būti keičiamos Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo nuostatos, išskyrus pirkimų, susijusių su įslaptintos informacijos naudojimu, atvejus, ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nuostatos.	Pritarti	Žr. 27 Audito komiteto pasiūlymą.
36.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	20 (102), 21 (103)N			Įstatymo projekto 20 ir 21 straipsniais siūloma įtraukti papildomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandį – Viešųjų pirkimų tarnybos ikiteisminį skundų nagrinėjimą. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl skundo turėtų priimti per 20 dienų nuo skundo gavimo dienos. Prireikus minėtas terminas gali būti pratęstas dar 20 dienų. Įvertinus siūlomas priemones, manytina, kad, pasirinkus papildomą ikiteisminio ginčų nagrinėjimo etapą, viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimas tam tikrais atvejais pailgėtų. Taigi turėtų būti apsvarstytos visos galimos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo proceso tobulinimo alternatyvos, taip pat klausimai, susiję su ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka neatlygintinumu. Pažymėtina, kad Vyriausybė sistemiškai peržiūri viešųjų pirkimų sistemos veikimo efektyvumą, įskaitant ir viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Jei, įvertinus šios peržiūros rezultatus, būtų nuspręsta keisti galiojančius įstatymus, Vyriausybė planuoja pateikti įstatymų projektus svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. rudens sesijoje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina nesvarstyti Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su papildomos viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandies įtraukimu.	Pritarti	Žr. 27 Audito komiteto pasiūlymą.
37.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	22	1		Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų centralizavimo procesas yra sudėtingas ir reikalaujantis skirti pakankamą dėmesį pasirengimui (perkančiųjų organizacijų pirkimų duomenų įvertinimui, procesų standartizavimui, žmogiškųjų ir finansinių išteklių užtikrinimui ir pan.), todėl siūlytina įvertinti galimybę nustatyti vėlesnę Įstatymo projekto įsigaliojimo datą.	Pritarti	Žr. 28 Audito komiteto pasiūlymą.
38.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-10-21	22	1		Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad numatomiems Viešųjų pirkimų tarnybos pokyčiams 2021 m. reikės 527 000 Eur papildomų valstybės biudžeto asignavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų pirkimų tarnybai apie maksimalius valstybės biudžeto asignavimų limitus 2021 m. pranešta, 2021 m. valstybės biudžeto projekte papildomų lėšų Viešųjų pirkimų tarnybai šiam tikslui nenumatyta. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą Viešųjų pirkimų tarnybos funkcijų įgyvendinimą, siūlytina nustatyti vėlesnį Įstatymo įsigaliojimo terminą.	Pritarti	Žr. 28 Audito komiteto pasiūlymą.
39.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-21	22			Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų centralizavimo procesas yra sudėtingas ir reikia skirti daug dėmesio, kad jam būtų tinkamai pasirengta (įvertinti perkančiųjų organizacijų viešųjų pirkimų duomenis, standartizuoti procesus, užtikrinti žmogiškuosius ir finansinius išteklius ir pan.), todėl siūlytina įvertinti galimybę nustatyti su centralizavimu susijusių nuostatų įsigaliojimą nuo 2023 m. sausio 1 d.	Pritarti	Žr. 28 Audito komiteto pasiūlymą.
40.	Seimo nariai: J. Varkalys T. Tomilinas Z. Streikus A. Stančikas E. Gentvilas S. Gentvilas J. Liesys J. Baublys V. Čmilytė –Nielsen V. Bukauskas P. Gražulis K. Bartkevičius A. Butkevičius R. Juška K. Starkevičius R. Miliūtė A. Baura P. Valiūnas V. Vingrienė J. Imbrasas A. Palionis J. Razma A. Strelčiūnas G. Vaičekauskas A. Salamakinas, 2020-06-23	* (51)	(7)	(3), (7), (9)	Argumentai: LR statybos įstatymo 18 str. 3 d. 3 p. numato, kad ypatingojo statinio rangovas privalo turėti vykdomo darbo srities darbuotojų. Pažymėtina, kad viešieji pirkimai daugiausiai vyksta dėl ypatingojo statinio statybos darbų (ypatingojo statinio kriterijus nustato LR statybos įstatymo 2 str. 20 p.). Tačiau šiuo metu galiojančiame LR viešųjų pirkimų įstatyme yra numatyta tik perkančiosios organizacijos teisė, o ne pareiga reikalauti iš rangovų informacijos apie turimus darbuotojus. Todėl susiformavo praktika, kai viešuosius pirkimus laimi rangovai, kurie neturi statybos srities darbuotojų, t.y. jokių arba beveik jokių statybos darbų patys neatlieka, o darbams atlikti persamdo subrangovus. Pažymėtina, kad rangovas, kuris įsteigiamas tik vienam projektui ir neturi pastovių darbuotojų, gali pasiūlyti mažesnę kainą, nei rangovas, kuris turi darbuotojų, investuoja į šių darbuotojų kvalifikaciją bei saugą, išlaiko pastovias darbo vietas. Todėl netikrinant, ar rangovas turi kompetentingų darbuotojų, viešuosius užsakymus laimi tas, kuris neturi darbuotojų, t.y. nekuria valstybei jokios ilgalaikės pridėtinės vertės. Tokiu būdu išbalansuojamos socialinės vertybės. Siūlau nustatyti perkančiosioms organizacijoms pareigą įsitikinti, ar ypatingojo statinio rangovas turi kompetentingus darbuotojus, tokiu būdu statybos darbus pirkti tik iš darbuotojus turinčių rangovų, kaip reikalauja LR statybos įstatymas. Pasiūlymas: Pakeisti 51 straipsnio 7 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) technikos specialistų ir techninių organizacijų, vykdysiančių pirkimo sutartį, nepaisant jų pavaldumo tiekėjui, ypač atsakingų už kokybės kontrolę, o darbų pirkimo atveju – tų technikos specialistų ir techninių organizacijų, kuriuos rangovas kvies atlikti darbų, aprašymą. Perkančioji organizacija turi reikalauti iš rangovo pateikti pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų sąrašą, jeigu perkami statinio statybos darbai ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų;“ Pakeisti 51 straipsnio 7 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) paslaugų teikėjo ar rangovo, ar jų vadovaujančio personalo išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos apibūdinimą, jeigu šie veiksniai nėra pasiūlymų vertinimo kriterijai. Perkančioji organizacija turi reikalauti iš rangovo pateikti pagal darbo sutartį dirbančių darbuotojų profesinės kvalifikacijos (kompetencijų) įrodymus, jeigu perkami statinio statybos darbai ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų;“ Pakeisti 51 straipsnio 7 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) pažymą apie paslaugų teikėjo ar rangovo darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus. Perkančioji organizacija turi reikalauti iš rangovo pateikti pažymą apie darbuotojų vidutinį metinį skaičių ir vadovaujančiųjų darbuotojų skaičių per paskutinius 3 metus, jeigu perkami statinio statybos darbai ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato rangovo pareigą turėti vykdomo darbo srities darbuotojų;“	Nepritarti	Argumentai: Įstatymo 51 straipsnyje nurodytos priemonės, patvirtinančios tiekėjo techninį pajėgumą įvykdyti pirkimo sutartį, įtvirtintos perkeliant Direktyvos nuostatas. Manytina, kad pateiktas pasiūlymas yra perteklinis, nes Statybos įstatymas jau nustato pareigą rangovui turėti vykdomo darbo srities darbuotojų. Perkančioji organizacija rinkdama laimėtoją (rangovą ir subrangovus) tikrina jo gebėjimus įvykdyti sutartį. Tuo atveju, kai konkrečiai sutarčiai įvykdyti reikia specialių žinių ar gebėjimų, perkančioji organizacija tokius reikalavimus nurodo skelbdama pirkimą, o rangovas pateikia tai įrodančius dokumentus. Tai pat neaišku, kokią pridėtinę vertę sukuria reikalavimas pateikti darbuotojų sąrašą ir pažymą apie darbuotojų vidutinį metinį skaičių. Manytina, kad tokie duomenys neįpareigoja rangovo geriau įvykdyti sutartį, o sukuria papildomą administracinę naštą.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Audito komitetas, ir Audito komiteto pasiūlymus.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	1N (2)	1 (1^1), 2 (25^1)		Argumentai: 1. Atsižvelgiant į Audito komiteto 12 siūlymą dėl pareigos visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninį katalogą jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų, siūlytina Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninio katalogo sąvoką. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas pasiūlė įtvirtinti vienos rūšies pirkimų specialisto pažymėjimą, pritariant Vyriausybės 32 pastabai, siūlytina Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti „pirkimų specialisto pažymėjimo“ sąvoką, numatant, kad tai dokumentas, patvirtinantis asmens turimas nustatyto turinio viešųjų pirkimų žinias. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti 2 straipsnį 1^1 dalimi: „1^1. Centralizuotų viešųjų pirkimų elektroninis katalogas (toliau – centralizuotų pirkimų katalogas) – valstybės informacinė sistema, kurioje: 1) prekės ir (arba) paslaugos įsigyjamos iš centrinės perkančiosios organizacijos; 2) atliekamos pirkimo procedūros centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu; 3) atliekami kiti įstatyme nustatyti veiksmai.“ 2. Papildyti 2 straipsnį 25^1 dalimi: „25^1. Pirkimų specialisto pažymėjimas – dokumentas, patvirtinantis asmens turimas nustatyto turinio viešųjų pirkimų žinias.“ 3. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių dalių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymais Nr. 3, Nr. 12, Nr. 13 ir Nr. 21.
2.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	2N (17)			Argumentai: Audito komitetas 10 pasiūlymu pasiūlė atsisakyti Viešųjų pirkimų įstatymo 55 straipsnio pakeitimų, kuriais siekta įstatyme įtvirtinti konkrečius socialinius ir aplinkosauginius kriterijus, kurie tikėtina praktikoje būtų sunkiai realizuojami. Visgi pritariant įstatymo projekto iniciatorių siekiamiems tikslams – ne nustatyti konkrečius kriterijus, kaip ir nurodoma aiškinamajame rašte, o prisidėti prie prioritetinių valstybės veiklos krypčių socialinės politikos ir aplinkosaugos srityse, siūlytina įstatymo lygmeniu numatyti perkančiosioms organizacijoms reikalavimą siekti atitinkamų tikslų socialinės ir aplinkosaugos srityse, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos priima sprendimus dėl kriterijų turinio ir taikymo apimties. Pritarus pasiūlymui bus pasiekti projekto iniciatorių tikslai, o perkančiosios organizacijos nesusidurs su praktinėmis nuostatų taikymo problemomis. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Perkančioji organizacija turi siekti, kad: 1) prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai; 2) vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose; 3) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų skatinama inovatyvių produktų pasiūla ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais būtų pasiekti inovatyvių viešųjų pirkimų rodikliai; 4) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų daroma kuo mažesnė įtaka klimato kaitai, aplinkos taršai, atliekų susidarymui, gamtos išteklių naudojimui, ekosistemų ir jų paslaugų būklei, ir (ar) kitam neigiamam poveikiui aplinkai ir užtikrinama, kad įstatymuose įtvirtintais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi atsinaujinančių išteklių ir (ar) energijos naudojimo, energijos vartojimo efektyvumo ir aplinkos apsaugos reikalavimai ir (ar) kriterijai; 5) įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo ir užtikrinama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka būtų taikomi socialiniai reikalavimai ir (arba) kriterijai.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 10.
3.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	1 (19)			Argumentai: 1. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabai dėl nuostatos, kuria sudaromos galimybės perkančiajai organizacijai siūlyti centrinei perkančiajai organizacijai į viešojo pirkimo komisiją įtraukti perkančiosios organizacijos siūlomus ekspertus, deklaratyvumo, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto nuostatą, įtvirtinant centrinės perkančiosios organizacijos pareigą pagrįsti, kodėl atsisakoma į komisiją įtraukti perkančiosios organizacijos siūlomus ekspertus. Manytina, kad patikslinus nuostatą bus išvengta jos deklaratyvumo ir užtikrinta, kad perkančiosios organizacijos pasiūlyti ekspertai į komisiją nebūtų įtraukiami tik esant objektyvioms ir pagrįstoms aplinkybėms. 2. Audito komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui dėl vienos rūšies pirkimų specialisto pažymėjimo įtvirtinimo, nustatant, kad pažymėjimą privalėtų turėti bent vienas viešojo pirkimo komisijos narys, kai ši komisija sudaroma. Atsižvelgiant į tai, taip pat iš esmės pritariant Seimo kanceliarijos teisės departamento 2, 3 ir 4 pastaboms, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 3 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 19 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Komisija sudaroma ją sudarančios perkančiosios organizacijos vadovo įsakymu (potvarkiu) iš ne mažiau kaip 3 fizinių asmenų – Komisijos pirmininko ir bent 2 Komisijos narių (toliau kartu – Komisijos narys, Komisijos nariai). Komisijos pirmininku skiriamas perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Kiti Komisijos nariai gali būti ir ne Komisiją sudarančios perkančiosios organizacijos darbuotojai. Komisiją sudaranti perkančioji organizacija turi teisę pasikviesti ekspertų – dalyko žinovų konsultuoti klausimu, kuriam reikia specialių žinių ar vertinimo. Perkančioji organizacija turi teisę pasiūlyti centrinės perkančiosios organizacijos centrinei perkančiajai organizacijai, su kuria ji yra sudariusi centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį, į sudarytai Komisijai kviesti sudarytą Komisiją įtraukti perkančiosios organizacijos siūlomų ekspertų siūlomus ekspertus. Jei centrinė perkančioji organizacija atsisako į Komisiją įtraukti siūlomus ekspertus – ji tokį sprendimą pagrindžia. Politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai ir valstybės politikai, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, negali būti Komisijos nariais ar ekspertais.“ 2. Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Supaprastintų pirkimų ir tarptautinių pirkimų Komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą, o mažos vertės pirkimų atveju gali būti skiriamas asmuo, turintis bazinio pirkimų specialisto pažymėjimą arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisiją sudariusios perkančiosios organizacijos vadovas arba jo įgaliotas šios perkančiosios organizacijos ar bendru pavaldumu susijusios kitos perkančiosios organizacijos darbuotojas. Skiriant Komisijos narius, turi būti atsižvelgiama į jų ekonomines, technines, teisines žinias ir šio įstatymo bei kitų pirkimus reglamentuojančių teisės aktų išmanymą. Komisijoje be pirmininko turi būti (mažos vertės pirkimų atveju – gali būti) dar bent vienas asmuo, turintis bazinio pirkimų specialisto pažymėjimą arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą. Komisijos nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Komisijos posėdžiai ir priimami sprendimai yra teisėti, kai posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė visų Komisijos narių ir kai bent vienas Komisijos narys turi pirkimų specialisto pažymėjimą, o jeigu Komisija sudaryta iš 3 asmenų – kai posėdyje dalyvauja visi Komisijos nariai. Supaprastintų pirkimų ir tarptautinių pirkimų atveju posėdyje turi dalyvauti nors vienas Komisijos narys, turintis bazinio pirkimų specialisto pažymėjimą arba pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą.“ 3. Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Komisija gali kviesti Komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis dalyvauti valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų atstovus (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojus ir valstybės politikus), pateikusius atstovaujamo subjekto įgaliojimą (toliau – stebėtojai).“	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 21.
4.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	2 (22)			Argumentai: 1. Galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnyje numatytos išimtys, kuomet atliekant neskelbiamus mažos vertės pirkimus galima nesilaikyti 22 straipsnio reikalavimų perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams bendrauti ir keistis informacija naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Siekiant teisinio aiškumo (22 straipsnio 1 dalies paskutiniame sakinyje nustatyta bendra išimtis įstatyme nurodytiems atvejams) siūlytina palikti 25 straipsnio 2 dalies antrą sakinį, o ne pildyti 22 straipsnį. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto 13 siūlymą dėl viešųjų pirkimų centralizavimo, pritariant 4 Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymui, atitinkamai siūlytina patikslinti Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas 1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 4 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija pagal šį įstatymą, įskaitant skelbimų apie pirkimą, kvietimų pateikti pasiūlymą ir kitų pirkimo dokumentų, tiekėjų paraiškų, pasiūlymų, sprendinių, projekto konkursų planų ir projektų pateikimą, vyksta naudojantis Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų gali būti nesilaikoma tik išimtiniais šiame įstatyme nurodytais arba neskelbiamų mažos vertės pirkimų atvejais.“ Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant pirkimo procedūras vadovaujantis šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalimi centrinės perkančiosios organizacijos, sudarytos preliminariosios sutarties ar sukurtos dinaminės pirkimų sistemos pagrindu, perkančiosios organizacijos ir tiekėjo bendravimas ir keitimasis informacija, įskaitant tiekėjų pasiūlymų pateikimą, gali vykti vyksta naudojantis centralizuotų pirkimų katalogo centrinės perkančiosios organizacijos siūlomomis elektroninėmis priemonėmis.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti
5.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	3 (25)			Argumentai: 1. Atsižvelgiant į Audito komiteto 13 siūlymą dėl viešųjų pirkimų centralizavimo, siūlytina atsisakyti Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnio 2 dalies pakeitimo. 2. Pritarus iniciatorių siūlymui nustatyti, kad pirkimams, kurių bendra vertė neviršija 30 000 eurų per finansinius metus, Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabai bei 1 ir 2 Vyriausybės pastaboms, siūlytina išbraukti perteklinę sąlygą dėl mažos vertės pirkimų vykdymo, nes tokiais atvejais perkančiosios organizacijos neviršys mažos vertės pirkimų ribos. 3. Pritariant 6 Teisingumo ministerijos, 2 Specialiųjų tyrimų tarnybos, 1 ir 2 Vyriausybės pastaboms, pritariant, kad pirkimams, kuriems nebūtų taikomos Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintos procedūros, vis tiek turėtų būti taikomi Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti bendrieji principai, siūlytina atitinkamai patikslinti svarstomą įstatymo projekto nuostatą. 4. Atsižvelgiant į 2 Vyriausybės pastabą ir 2 Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą, kad pirkimams netaikant Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų stigtų aiškių kontrolės mechanizmų, mažėtų procedūrų skaidrumo, nebūtų žinoma, koks skaičius perkančiųjų organizacijų ir kokia dalis pirkimų yra nereguliuojami, todėl siekiant išlaikyti pirkimų skaidrumo ir kontrolės galimybę, siūlytina nustatyti perkančiųjų organizacijų, kurioms nebūtų taikomi Viešųjų pirkimų reikalavimai, pareigą teikti metines pirkimų ataskaitas, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnio 2 dalį. 5. Atsižvelgiant į tai, kad pirkimams, atliekamiems viršijant 30 000 eurų dydžio sumą per finansinius metus būtų taikomas Viešųjų pirkimų įstatymas, siūlytina kaip perteklinio atsisakyti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies paskutinio sakinio. 6. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina Viešųjų pirkimų įstatymo 25 straipsnį papildyti ne nauja 2^1 dalimi, o nauja 5 dalimi. Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 5 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarptautinį ar supaprastintą pirkimą perkančioji organizacija atlieka šiame įstatyme nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2, 2^1, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus.“ 2. Pakeisti 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Atliekant mažos vertės pirkimus, išskyrus nurodytus šio straipsnio 2^1 dalyje, taikomos šio įstatymo I skyriaus, 26, 31 straipsnių, 34  straipsnio (išskyrus atvejus, kai pirkimas vykdomas apie jį neskelbiant), 58 straipsnio 1 dalies, 82 straipsnio, 86 straipsnio 5, 6, 7 ir 9 dalių, 91 straipsnio, VI ir VII skyrių nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos patvirtintame mažos vertės pirkimų tvarkos apraše nustatytos taisyklės.“ 32. Papildyti 25 straipsnį 2^1 5 dalimi: „2^15. Perkančiosioms organizacijoms, kurių per finansinius metus prekėms, paslaugoms ir darbams įsigyti sudaromų sutarčių bendra vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio) ir jei jos atlieka tik mažos vertės pirkimus, atliekant šiuos pirkimus, šio įstatymo reikalavimai, išskyrus šio įstatymo 17 ir 96 straipsnius, netaikomi. Pirkimams, kurie atliekami viršijant šią vertę, atitinkamai taikomos šio straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalys.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 13.
6.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	4 (26)			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad centrinė perkančioji organizacija visą informaciją apie perkančiųjų organizacijų atitinkamais metais planuojamus atlikti pirkimus matytų pagal VPĮ 26 straipsnio 1 dalį Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos skelbiamoje pirkimų suvestinėje, o konkrečius šioje suvestinėje nurodytus pirkimus, kuriuos atliktų centrinė perkančioji organizacija, pastaroji su perkančiąja organizacija galėtų aptarti tiesiog sutartyje ar administraciniuose dokumentuose, pritariant 3 Vyriausybės pastabai, siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 4 straipsnio. Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 4 straipsnį: „4 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas Papildyti 26 straipsnį 3 dalimi: „3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą metinių pirkimų planą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo sudarymo ar patikslinimo perkančioji organizacija pateikia centrinei perkančiajai organizacijai, su kuria yra sudariusi centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį. Jei perkančioji organizacija yra sudariusi sutartis su keliomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis, perkančioji organizacija nurodo, kurias prekes, paslaugas ir darbus planuoja įsigyti iš ar per kurią centrinę perkančiąją organizaciją.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti
7.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	5 (27)			Argumentai: Pritariant Teisingumo ministerijos 8 pastabai, pastebėtina, kad jeigu viešai paskelbus apie pirkimą nebuvo gauta suinteresuotų tiekėjų pasiūlymų, pastabų ar pretenzijų, o po to nebuvo gauta pasiūlymų arba buvo gautas tik vienas, tokia situacija tikėtinai sietina ne su galima korupcija ar netinkamu rinkos galimybių vertinimu, o su pirkimo objekto neaktualumu ar nepatrauklumu, todėl įteisinus privalomas rinkos konsultacijas galimai dar labiau ištęstų pirkimų procedūros ir atitolintų reikiamų pirkimo objektų, kurie ne itin domina tiekėjus, įsigijimą. Kartu pastebėtina, kad net, jeigu vienintelio tiekėjo dalyvavimas pirkime galėtų būti siejamas su diskriminacinių sąlygų sudarymu, rinkos konsultacijos nebūtinai lemtų didesnę konkurenciją, kadangi jos neįpareigoja perkančiosios organizacijos atsižvelgti į visus tiekėjų siūlymus. Pritarus siūlymui taip pat gali būti nepasiekti įstatymo projektu siekiami tikslai, priešingai – perkantiesiems subjektams gali būti nepagrįstai sukurta administracinė našta tais atvejais, kai pagal pirkimo objekto specifiką galimas tik vienas dalyvis pirkimuose arba atvejus, kai rinkoje yra akivaizdus tiekėjų trūkumas. Rinkos konsultacija tokiais atvejais būtų tik formalumas. Formali rinkos konsultacija neišspręstų pirkimų iš vieno tiekėjo problemų. Manant, kad iniciatorių siekiamus tikslus padės pasiekti viešųjų pirkimų centralizavimas, taip pat įvertinus pasiūlymui pateiktas pastabas, bei atsižvelgiant į Valstybės kontrolės rekomendacijas paprastinti viešųjų pirkimų reglamentavimą, siūlytina atsisakyti reguliavimo dėl privalomos konsultacijos su rinkos dalyviais. Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 5 straipsnį: „5 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) prašyti suteikti ir gauti nepriklausomų ekspertų, institucijų arba rinkos dalyvių konsultacijas, taip pat konsultuotis su visuomene. Šiomis konsultacijomis remiamasi pirkimo metu, jeigu dėl tokių konsultacijų nėra iškreipiama konkurencija ir pažeidžiami nediskriminavimo ir skaidrumo principai. Perkančiosios organizacijos kvietimas suteikti konsultaciją ir kita susijusi informacija apie konsultacijas turi būti skelbiama Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Rinkos dalyvių konsultacijos yra privalomos pirkimo, apie kurį turi būti skelbiama, išskyrus mažos vertės pirkimą, atveju, jei per paskutinius 12 mėnesių vykdytame paskutiniame tokių pačių ar panašių prekių, paslaugų ar darbų pirkime, apie kurį buvo privaloma skelbti, išskyrus mažos vertės pirkimą, nebuvo gauta arba gauta tik viena tinkama paraiška ar pasiūlymas;“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti
8.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	6 (31)	(3)	(4)	Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nuo 10 000 Eur iki 30 000 Eur padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą. Pritariant Vyriausybės pastaboms, pažymėtina, kad, pritarus siūlomam pakeitimui, didžioji dalis šiuo metu skelbiamų mažos vertės pirkimų, kurių vertė per metus siekia beveik 300–500 mln. Eur, galės būti vykdomi neskelbiant, dažniausiai iš vieno jau pasirinkto tiekėjo, ir nesudarant galimybių tiekėjams, ypač naujoms įsteigtoms įmonėms, varžytis dėl viešųjų pirkimų sutarčių. Atkreiptinas dėmesys, kad ženklus neskelbiamo mažos vertės pirkimo ribos didinimas gali neigiamai paveikti smulkųjį ir vidutinį verslą bei konkurenciją vykdant viešuosius pirkimus. Taip pat svarbu pastebėti, kad, trigubai padidėjus neskelbiamiems mažos vertės pirkimams, padidėtų ir galimų korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo rizika. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti iniciatorių siūlymo padidinti ribą, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, iki 30 000 Eur ir palikti dabar galiojančią 10 000 Eur ribą, kurios perkančioji organizacija gali vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kai numatoma pirkimo sutarties vertė neviršija 30 000 10 000 Eur (trisdešimt dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 11.
9.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	8N (35)			Argumentai:    Atsižvelgiant į 12 Audito komiteto pasiūlymą, kai nustatoma pareiga visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų, atitinkamai įstatymo projektas pildomas nauju 7 straipsniu, keičiančiu Viešųjų pirkimų įstatymo 35 straipsnį, įpareigojant perkančiąją organizaciją paviešinti argumentus, kodėl pirkimas neatliekamas naudojantis centralizuotų viešųjų pirkimų elektroniniu katalogu.     Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas 1. Papildyti įstatymo 35 straipsnio 2 dalį nauja 33 dalimi: „33) perkančiosios organizacijos sprendimo neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis argumentai, kaip numatyta šio įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje;“ 2. Buvusį 35 straipsnio 2 dalies 33 punktą laikyti 34 punktu.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo straipsnių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 12.
10.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	8 (55)			Argumentai: Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad perkančiosios organizacijos pirkimuose, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, privalomai būtų taikomi socialiniai bei aplinkosaugos kriterijai iš įstatyme nurodytų sričių. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pakeitimais siekiama viešųjų pirkimų priemonėmis tiesiogiai prisidėti prie vienų iš prioritetinių valstybės veiklos krypčių socialinės politikos ir aplinkosaugos srityse. Sutiktina su Vyriausybės 6 ir 7 pastabose pateiktais argumentais, kad įstatymo projekte išvardinti socialiniai ir aplinkosauginiai pasiūlymo vertinimo kriterijai kai kada gali būti perkančiųjų organizacijų sunkiai suprantami ir taikomi praktikoje. Taip pat kai kurie siūlomi kriterijai nesuderinami su jiems iš Direktyvos 2014/24/ES kylančiu reikalavimu – pasiūlymų vertinimo kriterijai turi būti susiję su perkamu objektu. Todėl kriterijai, susiję su bendra įmonės politika, negali būti taikomi pasiūlymams vertinti. Strateginių tikslų perkančiosios organizacijos gali pasiekti ne tik nustatydamos pasiūlymų vertinimo kriterijus, tačiau ir sutarties vykdymo sąlygas, privalomus techninės specifikacijos reikalavimus. Pabrėžiant kriterijų pakankamo apibrėžtumo ir turinio stoką, galimą objektyvumo stoką nustatant vertinimo kriterijus konkrečiose pirkimuose, galimai atsirasiančią perkančiosioms organizacijoms papildomą administracinę naštą, galimus praktikoje atvejus, kai pirkimų vykdytojas nustatytus socialinius ir aplinkosauginius kriterijus turės taikyti dirbtinai ir formaliai, tik siekdamas įgyvendinti įstatymo reikalavimus, pritariant Vyriausybės, Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Viešųjų pirkimų tarnybos pastaboms, siūlytina atsisakyti iniciatorių siūlymo įstatyme įtvirtinti privalomai taikomus socialinius bei aplinkosaugos kriterijus. Manytina, kad pritarus 2 Audito komiteto pasiūlymui (kai įstatymo lygmeniu perkančiosioms organizacijoms numatytas reikalavimas siekti atitinkamų tikslų socialinės ir aplinkosaugos srityse, nustatant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl kriterijų turinio ir taikymo apimties) bus pasiekti projekto iniciatorių tikslai, o perkančiosios organizacijos nesusidurs su praktinėmis nuostatų taikymo problemomis. Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „89 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas 1.      Papildyti 55 straipsnį 1^1 dalimi: „1^1. Atliekant pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, turi būti taikomas bent vienas su pirkimo objektu ir (arba) su sutartį vykdysiančiais ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais susijęs socialinis kriterijus bent vienoje iš šių sričių: 1) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų dalyvavimas socialinėje partnerystėje; 2) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų pagalba darbuotojams derinti jų šeiminius ir darbo įsipareigojimus; 3) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos priemonės, skatinančios darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų įdarbinimą; 4) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinami lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principai; 5) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos darbuotojų garbės ir orumo gynimo, įskaitant psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonės; 6) šio straipsnio 11 dalyje nurodytas kriterijus.“ 2. Papildyti 55 straipsnį 1^2 dalimi: „1^2. Atliekant pirkimus, išskyrus mažos vertės pirkimus, kuriuose pasiūlymai vertinami pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, turi būti taikomas bent vienas su pirkimo objektu ir (arba) su sutartį vykdysiančiais ir pirkimo dokumentuose nurodytas užduotis atliksiančiais darbuotojais susijęs aplinkosaugos kriterijus, bent vienoje iš šių sričių: 1) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos klimato kaitos mažinimo priemonės; 2) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos aplinkos taršos mažinimo priemonės; 3) tiekėjų ir jų pasitelkiamų subtiekėjų įgyvendinamos gamtos išteklių tausojimo, aplinkos kokybės gerinimo ir (ar) neigiamo poveikio aplinkai mažinimo priemonės.“ 3. Papildyti 55 straipsnį 1^3 dalimi: „1^3. Šio straipsnio 1^1 ir 1^2 dalyse nurodytos socialinių ir aplinkosaugos kriterijų sritys neapriboja galimybių taikyti ir kitus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 4 ir 5 dalyse nurodytus reikalavimus atitinkančius kriterijus.“ 4. Pakeisti 55 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pirkimų, kuriuos atliekant ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas išrenkamas tik pagal kainą, vertė kiekvienais kalendoriniais metais negali sudaryti daugiau kaip 50 procentų bendros perkančiosios organizacijos pirkimų vertės, į kurią neįskaičiuojama mažos vertės pirkimų ir pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atliktų pirkimų vertė.“ 5. Pakeisti 55 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Perkančioji organizacija, norėdama priimti sprendimą dėl laimėjusio pasiūlymo, turi nedelsdama įvertinti pateiktus dalyvių pasiūlymus ir nustatyti pasiūlymų eilę (išskyrus atvejus, kai pasiūlymą pateikti kviečiamas tik vienas tiekėjas, pasiūlymą pateikia tik vienas tiekėjas arba pirkime lieka tik vienas tiekėjas). Pasiūlymų eilė nustatoma ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka. Tais atvejais, kai kelių tiekėjų pasiūlymų ekonominis naudingumas yra vienodas, sudarant pasiūlymų eilę, pirmesnis į šią eilę įrašomas tiekėjas, kurio pasiūlymas pateiktas anksčiausiai, arba pagal preliminariojoje sutartyje nustatytas pirmumo sąlygas, kai taikoma šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalis ir tiekėjo pasiūlymas pateikiamas automatiniu būdu.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 2.
11.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	9 (58)	(1)		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 8 pasiūlymu pasiūlė nuo 10 000 iki 30 000 tūkstančių nedidinti ribos, iki kurios galima vykdyti neskelbiamą mažos vertės pirkimą, atitinkamai siūloma atsisakyti įstatymo projekto 9 straipsnio. Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 9 straipsnį: „1. Perkančioji organizacija kandidatams ir dalyviams ne vėliau kaip per 5 darbo dienas raštu praneša apie priimtą sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą, dėl kurio bus sudaroma pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis, arba sprendimą leisti dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje, pateikia šio straipsnio 2 dalyje nurodytos atitinkamos informacijos, kuri dar nebuvo pateikta pirkimo procedūros metu, santrauką, nurodo nustatytą pasiūlymų eilę, laimėjusį pasiūlymą ir tikslų atidėjimo terminą. Perkančioji organizacija taip pat turi nurodyti priežastis, dėl kurių buvo priimtas sprendimas nesudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, pradėti pirkimą ar dinaminę pirkimų sistemą iš naujo. Šioje dalyje nurodyto reikalavimo gali būti nesilaikoma, kai supaprastinto pirkimo ar šio įstatymo 2 priede nurodytų socialinių ir kitų specialiųjų paslaugų pirkimų atveju pirkimo sutartis, kurios numatoma vertė neviršija 30 000 Eur (trisdešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), sudaroma preliminariosios sutarties pagrindu, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu ar pirkimo sutartis sudaroma žodžiu.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 8.
12.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	10 (82)			Argumentai: 1. Audito komitetas, įvertinęs Viešųjų pirkimų tarnybos ir Vyriausybės argumentus siūlo palikti šiuo metu galiojanti teisinį reguliavimą, kuriuo nustatyta pareiga visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų. Tokia pareiga numatoma ir centrinėms perkančiosioms organizacijoms, įsteigtoms 82^1 straipsnio numatyta tvarka, todėl atitinkamai įstatymo projekto 10 straipsnis tikslinamas pagal 13 pasiūlymu pasiūlytą viešųjų pirkimų centralizavimo modelį. 2. Pritariant 16 ir 17 Vyriausybės pastaboms, kad Centrinės perkančiosios organizacijos taip pat atliks pirkimus tų biudžetinių ir viešųjų įstaigų  – perkančiųjų organizacijų, kurios bus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų vykdytojos ir tuo atveju, kai viešojo pirkimo procedūros bus atliktos nesilaikant Įstatymo reikalavimų, kils finansinių pasekmių, siūlytina įtvirtinti teisinį pagrindą Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyti perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė Įstatymo reikalavimų ir Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos, atlyginimo ir šalių atsakomybės dydžio nustatymo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. 82 straipsnio pakeitimas Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „82 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės perkančiosios organizacijos 1. Perkančiosios organizacijos gali, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo, prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos: 1) atlikta pirkimo procedūra; 2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą; 3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje. 2. Perkančiosios organizacijos Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, išskyrus atvejus, kai yra bent viena iš šių sąlygų jeigu: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį centralizuotų pirkimų kataloge galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai neatitinka atitinka perkančiosios organizacijos poreikių poreikius ir centrinė perkančioji organizacija negali atlikti pirkimo procedūros perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuoto pirkimo dėl objektyviai pateisinamų priežasčių prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Perkančiosios organizacijos privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centralizuotų pirkimų katalogu ir argumentus nurodyti pirkimo dokumentuose; 2) perkančioji organizacija atlieka mažos vertės pirkimą ir gali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas; šio įstatymo 82^1 straipsnio 1 dalyje nurodytu sprendimu centrinė perkančioji organizacija atlieka viešojo pirkimo procedūrą perkančiosios organizacijos vardu. 3) yra šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos. 3. Perkančiosios organizacijos privalo pagrįsti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti kartu su pirkimo dokumentais (išskyrus atvejus, kai pirkimas atliekamas apie jį neskelbiant) Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Šiame dokumente turi būti nurodyta: 1) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 1 punktu: a) priežastys, dėl kurių centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai neatitinka perkančiosios organizacijos poreikių; b) informacija, kad buvo kreiptasi į centrinę perkančiąją organizaciją dėl pirkimo procedūros atlikimo perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuoto pirkimo, ir centrinės perkančiosios organizacijos pateiktas atsakymas; c) perkančiosios organizacijos vertinimas dėl būtinybės atlikti pirkimą savarankiškai;  2) kai perkančioji organizacija remiasi šio straipsnio 2 dalies 2 punktu: argumentai ir duomenys, kurie pagrindžia, kad perkančioji organizacija gali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. 4. Siekiant užtikrinti efektyvią centralizuotų pirkimų veiklą perkančiosios organizacijos privalo: 1) sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį su centrine perkančiąja organizacija pagal šio įstatymo 82^1 straipsnio 1 dalyje nurodytas priskyrimo kategorijas ir šio įstatymo 82^3 straipsnio reikalavimus. Perkančioji organizacija, kuri nepatenka į šio įstatymo 82^1 straipsnio 1 dalyje nurodytas kategorijas, taip pat perkančioji organizacija, kuri yra valstybės ar savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, kurioje valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, turi teisę sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartį su centrine perkančiąja organizacija, priklausomai nuo savo veiklos srities ir pobūdžio, arba savarankiškai atlikti pirkimus pagal šio įstatymo reikalavimus. Perkančiosios organizacijos turi teisę sudaryti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis su keliomis centrinėmis perkančiosiomis organizacijomis; 2) pateikti centrinėms perkančiosioms organizacijoms šio įstatymo 26 straipsnyje nurodytus metinius pirkimo planus; 3) pateikti poreikį centrinėms perkančiosioms organizacijoms dėl centralizuotai vykdomo prekių, paslaugų ar darbų pirkimo ar pirkimo procedūrų vykdymo perkančiosios organizacijos vardu likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomos pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo dienos (išskyrus atvejus, kai centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje susitariama kitaip). 53. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį. Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi, sudarant ir vykdant sutartį, taip pat, kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant: 1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu; 2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu; 3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. 6 4. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 7 5. Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos. 8. Centrinė perkančioji organizacija savo kaip atskiros perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti skirtus prekių, paslaugų ir darbų pirkimus gali atlikti pati, vadovaudamasi šiame straipsnyje numatytais centralizuotų pirkimų veiklos reikalavimais ir savo patvirtinta centralizuotų pirkimų veiklos, skirtos centrinės perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti, tvarka. 9. Kai vadovaudamasi šiuo straipsniu centrinė perkančioji organizacija atlieka pirkimą perkančiosios organizacijos vardu ar naudai, už netinkamą pirkimo procedūros atlikimą ar neteisėtos sutarties sudarymą atsako centrinė perkančioji organizacija, jei tai lėmė nuo centrinės perkančiosios organizacijos priklausančios priežastys. 6. Perkančiosios organizacijos nuostolių, kurie atsirado dėl to, kad centrinė perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ir buvo nustatytos netinkamos finansuoti išlaidos Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansuojamuose projektuose, sumokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.“	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 13.
13.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	11 (82^1) N			Argumentai: Pritariant Įstatymo projekto tikslams – didinti centralizuotų pirkimų veiklos mastą, siekiant sukurti efektyvesnę pirkimų sistemą, sutiktina, kad Įstatymo projekte būtų įtvirtinta centrinių perkančiųjų organizacijų struktūra. Tačiau įvertinus įstatymo projektui pateiktas pastabas, teigtina, kad projekto iniciatorių pateiktas pirkimų centralizavimo mastas ir būdas gali būti perteklinis ir susilpninti šiuo metu veikiantį viešųjų pirkimų centralizavimo mechanizmą. Įvertinus pateiktas pastabas ir pasiūlymus komitetas pritarė Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktam pirkimų centralizavimo modeliui. Siūloma nustatyti: 1. Įvertinant Vyriausybės pastabas, sutiktina, kad siekiant didinti viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą ir tinkamai panaudoti pirkimų centralizavimui sukurtą elektroninį įrankį tikslinga nustatyti, kad viena centrinė perkančioji organizacija paslaugas (standartinių prekių, paslaugų ir darbų įsigijimą per elektroninį katalogą) teiktų visoms perkančiosioms organizacijoms, taip pat nustatyti pareigą visoms perkančiosioms organizacijoms pirkti per tokios centrinės perkančiosios organizacijos elektroninį katalogą, jei ten yra jų poreikius atitinkančių prekių, paslaugų ar darbų. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomas sektorinių centralizuotų pirkimų organizacijų steigimas yra nepagrįstas ir perteklinis – nesant poreikio kiekvienoje ministerijoje steigti po centrinę perkančiąją organizaciją, siūlytina reglamentuoti, kad sprendimą dėl sektorinių centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, priimtų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Įvertinus tai, kad Vyriausybė jau yra svarsčiusi jai pavaldžių įstaigų galimus centralizavimo modelius ir alternatyvas ir savo išvadoje palaiko centralizavimo plėtrą, tikėtina, pirkimų centralizavimas Vyriausybės valdymo srityje vyks ir nenustačius konkrečių įpareigojimų dėl centralizavimo masto. 3. Pažymėtina, kad kuriant centrinių perkančiųjų organizacijų tinklą savivaldybių lygmeniu siekiama užtikrinti efektyvesnius viešuosius pirkimus, rezultatyvesnius pirkimų vykdymus ir užtikrinti reikiamą kompetenciją viešųjų pirkimų vykdymo procese. Kartu pastebėtina, kad savivaldybės yra ne vienodo pasirengimo lygio, skirtingos savo dydžiu ir pasižymi atliekamų pirkimų įvairove. Todėl siūlytina nustatyti lanksčias centralizavimo galimybes ir įtvirtinti, kad savivaldybės taryba sprendimus dėl pirkimų centralizavimo priima derindama tris galimas alternatyvas: 1) steigiant savivaldybės centrinę perkančiąją organizaciją; 2) sukuriant bendrą centrinę perkančiąją organizaciją kelioms savivaldybėms; 3) pasirašant centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąja organizacija. 4. Pažymint, kad centralizavimas, be visų jo pranašumų ir teikiamos naudos, ilgina prekių, paslaugų ir darbų įsigijimo procesus ir mažareikšmių pirkimų atveju ne visuomet gali būti tikslingas, pritariant Viešųjų pirkimų tarnybos ir Vyriausybės  pastaboms, siūlytina įtvirtinti reglamentavimą, pagal kurį savivaldybės tarybos sprendimus dėl centralizuotų pirkimų taikytų pirkimams, kurių vertė viršija 10 000 eurų. 5. Pritariant, kad valstybės ir savivaldybių įmonėms bei valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms turėtų būti numatyta teisė steigti centrines perkančiąsias organizacijas, kurios teiktų paslaugas atitinkamų įmonių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms, tikslinga pritarti Įstatymo projekto nuostatai dėl teisės valstybės ir savivaldybių įmonėms bei valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms steigti centrines perkančiąsias organizacijas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Įstatymo papildymas 82^1 straipsniu Papildyti įstatymą 82^1 straipsniu: „82^1 straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų steigimas ir finansavimas 1. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima: 1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas centrinės valdžios institucijoms (toliau – universaliosios centrinės perkančiosios organizacijos) centrinės perkančiosios organizacijos, valdančios ir administruojančios centralizuotų pirkimų katalogą ir (ar) kitų centrinių perkančiųjų organizacijų; 2) ministerijos – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamoms ministerijoms ir į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms, išskyrus valstybės ir savivaldybių įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves (toliau – sektorinės centrinės perkančiosios organizacijos); 32) savivaldybių tarybos. – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamoms savivaldybėms ir į jų veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves (toliau – regioninės centrinės perkančiosios organizacijos) Kiekvienoje savivaldybėje turi būti užtikrinta, kad į savivaldybių veiklos sritį patenkančių perkančiųjų organizacijų pirkimai, kurių sutarties vertė viršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio), būtų atliekami šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu. Siekiant įgyvendinti šią pareigą, turi būti sukurta savivaldybės centrinė perkančioji organizacija arba (ir)  kelios savivaldybės gali sukurti bendrą centrinę perkančiąją organizaciją arba (ir) savivaldybė gali pasirašyti centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų sutartį su esama centrine perkančiąją organizacija dėl pirkimų paslaugų savivaldybei ir į jos veiklos sritį patenkančioms perkančiosioms organizacijoms; 43) valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime – dėl centrinių perkančiųjų organizacijų, teikiančių paslaugas atitinkamų įmonių ar bendrovių grupėms priklausančioms perkančiosioms organizacijoms, kurias atitinkamos įmonės ar bendrovės kontroliuoja (valdo) tiesiogiai ar per kitus juridinius asmenis (toliau – grupės centrinės perkančiosios organizacijos). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybių tarybos pagal savo kompetenciją užtikrina, kad būtų sukurta: 1) bent viena universalioji centrinė perkančioji organizacija; 2) bent po vieną sektorinę centrinę perkančiąją organizaciją atskiros ministerijos veiklos srityje; 3) bent po vieną regioninę centrinę perkančiąją organizaciją atskiros savivaldybės veiklos srityje. Kelios savivaldybės turi teisę sukurti vieną bendrą regioninę centrinę perkančiąją organizaciją. 3. Valstybės ir savivaldybės įmonės, akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės, kuriose valstybei ar savivaldybei (savivaldybėms) nuosavybės teise priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, sprendimą dėl grupės centrinių perkančiųjų organizacijų sukūrimo priima savo nuožiūra. Grupės centrinė perkančioji organizacija turi teisę teikti centralizuotų pirkimų veiklos paslaugas tik grupei priklausančioms perkančiosioms organizacijoms.  4 2. Centrinę perkančiąją organizaciją įsteigęs ar teisę atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikęs subjektas ne vėliau kaip per 15 dienų nuo centrinės perkančiosios organizacijos įsteigimo ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas suteikimo įrašo centrinę perkančiąją organizaciją į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą ir viešai skelbiamą centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašą. Centrinių perkančiųjų organizacijų sąrašas sudaromas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 5 3. Universaliųjų, sektorinių ir regioninių centrinių Šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytų perkančiųjų organizacijų veikla finansuojama iš įstaigoms, kurios įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Dėl grupių centrinių perkančiųjų organizacijų veiklos finansavimo sprendžia jas įsteigusios įmonės ar bendrovės.“	Pritarti
14.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	12 (82^2) N			Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 13 siūlymą dėl viešųjų pirkimų centralizavimo, , taip pat į tai, kad galiojančiame Viešųjų pirkimų įstatyme jau yra apibrėžta centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencija, atitinkamai siūlytina išbraukti įstatymo projekto nuostatas dėl centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencijos. Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 12 straipsnį: „12 straipsnis. Įstatymo papildymas 82^2 straipsniu Papildyti įstatymą 82^2 straipsniu: „82^2 straipsnis. Centrinių perkančiųjų organizacijų kompetencija 1. Centrinė perkančioji organizacija vykdo centralizuotų viešųjų pirkimų veiklą ir atlieka šias funkcijas: 1) esant jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikiui, vykdo pagalbinę viešųjų pirkimų veiklą, nurodytą šio įstatymo 2 straipsnio 22 dalies 2 ir 3 punktuose; 2) esant jai priskirtų perkančiųjų organizacijų poreikiui, atlieka pirkimo procedūras šių perkančiųjų organizacijų vardu, kaip tai nustato šio įstatymo 83 straipsnis; 3) vertina galimybę vykdyti bendrai atliekamą pirkimą jai priskirtoms perkančiosioms organizacijoms ir, esant poreikiui, atlieka tokį pirkimą, kaip tai nustato šio įstatymo 84 ir 85 straipsniai; 4) analizuoja perkančiųjų organizacijų metinius pirkimų planus, poreikį centralizuotai atliekamam prekių, paslaugų ar darbų pirkimui, taip pat pirkimus, kurių poreikio negalėjo užtikrinti, ir imasi priemonių, kad toks poreikis būtų užtikrintas ateityje; 5) konsultuoja perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus dėl sutarčių, sudarytų naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos atlikta pirkimo procedūra, valdoma dinamine pirkimo sistema, sudaryta preliminariąja sutartimi, vykdymo, ir kitais jos kompetencijai priskirtais su pirkimų organizavimu, vykdymu susijusiais klausimais; 6) ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas pateikia Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie per ketvirtį atliktus perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, bendrus pirkimus ir perkančiųjų organizacijų vardu atliktus pirkimus ir kartu nurodo informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą, taip pat apie atliktus pirkimus, kuriems buvo taikyti socialiniai ir aplinkosaugos kriterijai iš šio įstatymo 55 straipsnio 1^1 ir 1^2 dalyse nurodytų sričių. Ši informacija teikiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 2. Centrinė perkančioji organizacija turi teisę: 1) iš jai priskirtų perkančiųjų organizacijų gauti informaciją apie jų planuojamus vykdyti neskelbiamus pirkimus ir įvykdytų neskelbiamų pirkimų rezultatus; 2) iš perkančiųjų organizacijų gauti visą su pirkimu, kurio procedūras numatoma atlikti perkančiosios organizacijos vardu arba kuris atliekamas bendrai, susijusią informaciją; 3) teikti rekomendacijas perkančiosioms organizacijoms dėl poreikių ir pirkimų planavimo, pirkimų būdų parinkimo ir pirkimo sąlygų taikymo; 4) kreiptis į kitas centrines perkančiąsias organizacijas dėl centralizuoto prekių, paslaugų ar darbų pirkimo vykdymo ar pirkimo procedūrų atlikimo centrinės perkančiosios organizacijos vardu ar bendrai atliekamo pirkimo vykdymo, priklausomai nuo pirkimo pobūdžio; 5) atsisakyti atlikti pirkimo procedūrą perkančiosios organizacijos vardu arba centralizuotą pirkimą dėl objektyviai pateisinamų priežasčių.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių dalių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymais Nr. 12 ir Nr. 13.
15.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-1	13 (82^3) N			Argumentai: Pritarus Audito komiteto pasiūlytam centralizavimo modeliui, atsisakant centrinių perkančiųjų organizacijų tipų (universalioji, sektorinė, regioninė ar grupės) bei pritariant Vyriausybės pastabai, kad administracinės sutarties, kuri reglamentuotų dviejų viešųjų juridinių asmenų tarpusavio teises ir pareigas, sudarymas yra nebūdingas viešajai teisei, siūlytina išbraukti įstatymo projekto nuostatas dėl centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutarties sudarymo ir turinio reglamentavimo. Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 13 straipsnį: „13 straipsnis. Įstatymo papildymas 82^3 straipsniu Papildyti įstatymą 82^3 straipsniu: „82^3 straipsnis. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutarties sudarymas ir turinys 1. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartis tarp perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos sudaroma raštu. 2. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje turi būti nustatyta: 1) centrinės perkančiosios organizacijos tipas (universalioji, sektorinė, regioninė ar grupės); 2) centrinės perkančiosios organizacijos veiklos sritis (veiklos regionai, sektoriai priklausomai nuo centrinės perkančiosios organizacijos tipo); 3) šio įstatymo 82^2 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų funkcijų vykdymo tvarka; 4) šio įstatymo 82^2 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos gavimo tvarka; 5) šio įstatymo 82 straipsnio 3 dalyje nurodyto bendradarbiavimo vertinant perkančiosios organizacijos galimybes atlikti pirkimą savarankiškai tvarka; 6) tarpusavio ginčų sprendimo tvarka; 7) sutarties nutraukimo tvarka. 3. Sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir centralizuotos pirkimų veiklos paslaugoms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos. 4. Sutartyje gali būti aptariami ir kiti klausimai, reikalingi šiai sutarčiai įgyvendinti.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymais Nr. 12 ir Nr. 13.
16.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	14 (86)	1 (7), 2 (9)		Argumentai: 1. Įstatymo projektu siūloma nuo 3 000 Eur iki 10 000 Eur padidinti ribą, iki kurios pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu. Atkreiptinas dėmesys, kad daugiau kaip tris kartus padidinus žodžiu sudaromų pirkimo sutarčių vertę, suma, išleidžiama tokiems pirkimams per viešuosius pirkimus, galėtų siekti iki 1 mlrd. eurų. Galimai būtų sukuriama rizika korupcijai, panaikinama galimybė smulkiam ir vidutiniam verslui sužinoti apie vykdomus pirkimus ir varžytis dėl pirkimo sutarčių, neigiamai paveikta konkurencija ir pasigendama skaidrumo, vykdant viešuosius pirkimus. Siekiant supaprastinti ir palengvinti viešųjų pirkimų vykdymą, atsižvelgiant į kylančią infliaciją ir didėjančias prekių kainas, pritariant Vyriausybės pastaboms dėl neigiamo poveikio smulkiajam ir vidutiniam verslui bei konkurencijai ir skaidrumui, vykdant viešuosius pirkimus, siūlytina ribą, iki kurios pirkimo sutartis gali būti sudaroma žodžiu padidinti ne iki 10 000 Eur, bet iki 5 000 Eur. 2. Taip pat įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalis tikslintina atsižvelgiant į Audito komiteto 13 pasiūlymą dėl viešųjų pirkimų centralizavimo ir 19 Viešųjų pirkimų tarnybos pasiūlymą. Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „14 12 straipsnis. 86 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 86 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Pirkimo sutartis žodžiu gali būti sudaroma tik tada, kai supaprastinto pirkimo sutarties vertė neviršija 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio). Šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytuose aprašuose nustatytais atvejais gali būti leidžiama žodžiu sudaryti supaprastinto pirkimo sutartis, kurių vertė ne didesnė kaip 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) (be pridėtinės vertės mokesčio).“ 2. Pakeisti 86 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Perkančioji organizacija raštu pateiktą laimėjusio dalyvio pasiūlymą, (išskyrus atvejus, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu), raštu sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Šis reikalavimas netaikomas pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c papunkčiuose ir 6 dalies 5, 6, 7 punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis. Informacija apie žodžiu sudarytas pirkimų sutartis skelbiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas atlieka centrinė perkančioji organizacija, jeigu dėl šių pareigų atlikimo yra sudarytas perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos susitarimas.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 13.
17.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	15 (92)	2 (1^1) N		Argumentai: Siekiant suderinti svarstomo įstatymo projekto nuostatas su Strateginio valdymo įstatymu, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 92 straipsnį 1^1 dalimi: „1^1. Valstybės viešųjų pirkimų politikos vystymosi kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus. Viešųjų pirkimų politikos strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai nustatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane. Viešųjų pirkimų politikos pažangos uždavinius įgyvendinančios priemonės suplanuojamos Vyriausybės tvirtinamose nacionalinėse plėtros programose kryptys ir prioritetai nustatomi valstybės strateginio lygmens planavimo dokumentuose.“	Pritarti
18.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	16 (93)			Argumentai: 1. Atsižvelgiant į Vyriausybės 26 ir 27 pastabas bei pateiktus argumentus, pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 11 pastabai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas pritarė Vyriausybės siūlymui dėl vienos rūšies pirkimų specialisto pažymėjimo įtvirtinimo, siūlytina patikslinti svarstomo įstatymo projekto 16 straipsnį įtvirtinant, kad už asmens žinių patikrinimo atlikimą, pirkimo specialisto pažymėjimo išdavimą ir kitus susijusius veiksmus yra mokama Vyriausybės dydžio valstybės rinkliava, o ne įmoka į tarnybos sąskaitą. 2. Kadangi Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, atitinkamai siūlytina atsisakyti nuostatų dėl skundų nagrinėjimo apmokėjimo. 3. Nustačius, kad už asmens žinių patikrinimo atlikimą, pirkimo specialisto pažymėjimo išdavimą ir kitus susijusius veiksmus yra mokama Vyriausybės dydžio valstybės rinkliava, taip pat atsisakius nuostatų dėl ikiteisminių ginčų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje ir tokių funkcijų finansavimo, būtina pakeisti svarstomo įstatymo projekto straipsnio nuostatą, numatančią, kad Viešųjų pirkimų tarnyba finansuojama ne tik iš biudžeto, bet ir iš tarnybos pajamų už žinių patikrinimą ir pažymėjimų išdavimą bei skundų nagrinėjimą. Dėl analogiškų argumentų – patikslinti įstatymo projektu keičiamą 93 straipsnio pavadinimą. 4. Siekiant suderinti Įstatyme vartojamas sąvokas su 2022 m. sausio 1 d. įsigaliosiančia Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo (2020 m. spalio 1 d. įstatymo Nr. XIII-3308 redakcija) (toliau – VSAĮ) redakcija, siūlytina patikslinti įstatymo projekto 16 straipsnyje keičiamo Įstatymo 93 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „16 14 straipsnis. 93 straipsnio pakeitimas Pakeisti 93 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „93 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnyba ir jos veiklos finansavimas 1. Viešųjų pirkimų tarnyba – valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti pagal šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, tarptautinius įsipareigojimus, savo nuostatus ir finansuojama iš valstybės biudžeto ir šio straipsnio 6 dalyje nurodytų Viešųjų pirkimų tarnybos pajamų. 2. Viešųjų pirkimų tarnyba yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Viešųjų pirkimų tarnybos administracijos struktūrą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 3. Viešųjų pirkimų tarnybos darbo tvarka nustatyta Viešųjų pirkimų tarnybos darbo reglamente. Šį reglamentą tvirtina Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. 4. Pasibaigus kalendoriniams metams, Viešųjų pirkimų tarnyba skelbia Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka parengtą savo metinių ataskaitų rinkinį per 4 mėnesius parengia metinę veiklos ataskaitą, ją paskelbia Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje ir pateikia Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 5. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimus savarankiškai ir nešališkai. 6. Asmenys už šio įstatymo 95 straipsnio 6 dalyje nurodytą žinių patikrinimo organizavimą atlikimą, pažymėjimų pirkimų specialisto pažymėjimo išdavimą, ir jų jo galiojimo pratęsimą sumoka Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą ir tiekėjai už įstatymo 103^1 straipsnyje nurodytą tiekėjų skundų nagrinėjimą į Viešųjų pirkimų tarnybos sąskaitą turi sumokėti nustatyto dydžio užmokesčius. Viešųjų pirkimų tarnyba kiekvienais metais, bet ne vėliau kaip iki kovo 1 dienos, nustato ir patvirtina šių užmokesčių dydžius, pagrįsdama Viešųjų pirkimų tarnybos sąnaudomis. Užmokesčių dydžiai skelbiami Viešųjų pirkimų tarnybos interneto svetainėje.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 27.
19.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	17 (94)			Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojai yra valstybės pareigūnai, į pareigas skiriami ir atleidžiami Lietuvos Respublikos Prezidento Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus teikimu. Taip pat siūloma pavaduotojų įgaliojimų trukmę susieti su tarnybos direktoriaus įgaliojimų trukme ir įtvirtinti, kad tarnybos direktoriaus pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka į pareigas paskiriamas kitas tarnybos direktorius. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad toks pakeitimas užtikrins, efektyvią ir nuoseklią tarnybos vadovybės veiklą, įskaitant atvejus, kai tarnybos direktoriaus laikinai nėra arba jis nepaskirtas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu siūloma nuostata, kad tarnybos direktoriaus pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka į pareigas paskiriamas kitas tarnybos direktorius, nepanaikina asmens teisės palikti pareigas pareiškus norą, taip kaip tai siūloma numatyti keičiamo įstatymo 94 straipsnio 4 dalyje. Manytina, kad toks reguliavimas, priešingai, nei siekiama projektu, trukdys efektyviai vadovybės veiklai, nes pasibaigus tarnybos vadovo kadencijai veiklos tęsti gali nebesiekti ir vadovo suburta komanda. Taip pat sutiktina su Vyriausybės pateiktais argumentais, kad viešųjų pirkimų sritis yra sudėtinga ir kompleksinė, todėl asmenims, einantiems tarnybos direktoriaus pavaduotojų pareigas, reikalingos gilios šios srities žinios ir institucinė atmintis. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašyme numatyta, kad pavaduotojo pareigybė reikalinga įgyvendinti viešųjų pirkimų ir koncesijų politiką, koordinuoti ir kontroliuoti atitinkamų administracijos padalinių darbą, užtikrinant įstatymais Viešųjų pirkimų tarnybai pavestų funkcijų vykdymą tinkamai ir laiku. Viešųjų pirkimų įstatyme numatyta tarnybos funkcija rengti rekomendacijas ir gaires dėl įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, pirkimų planavimo ir jų atlikimo klausimais, todėl neužtikrinus vadovybės veiklos tęstinumo – su neigiamomis pasekmėmis gali susidurti pirkimų dalyviai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina atsisakyti iniciatorių siūlymo dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojų statuso keitimo iš valstybės tarnautojų į valstybės pareigūnus. Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 15 straipsnis. 94 straipsnio pakeitimas Pakeisti 94 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „94 straipsnis. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai 1. Viešųjų pirkimų tarnybai vadovauja direktorius. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius – valstybės pareigūnas, kurį Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko teikimu 5 metams į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius gali turėti pavaduotojų. Pavaduotojus, į pareigas priima ir atleidžia iš jų kurie yra valstybės pareigūnai, į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Respublikos Prezidentas Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius direktoriaus teikimu Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta su Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įgaliojimų trukme. Nutrūkus Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įgaliojimams arba atleidus jį iš pareigų, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojai pareigas eina tol, kol įstatymų nustatyta tvarka paskiriamas kitas Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius. Kai direktoriaus nėra (jo laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai direktoriaus nėra ir (ar) jis negali eiti savo pareigų, taip pat kai Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius nėra paskirtas), jo pareigas laikinai eina jį laikinai pavaduoja vienas iš jo pavaduotojų. 3. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriumi ir jo pavaduotoju gali būti nepriekaištingos reputacijos asmuo, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ir turi magistro ar jam prilygintą kvalifikacinį laipsnį. 4. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojas atleidžiamas iš pareigų šiais pagrindais: 1) savo noru; 2) kai pasibaigia jo kadencija; 3) kai jis išrenkamas arba paskiriamas į kitas pareigas; 4) kai dėl jo įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis; 5) kai paaiškėja, kad jis šiurkščiai pažeidė savo pareigas; 6) jeigu savo poelgiu jis pažemino valstybės pareigūno vardą; 7) jeigu jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų; 8) kai jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės. 5. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojas gali būti atleidžiamas iš pareigų dėl sveikatos būklės, kai jis dėl laikinojo nedarbingumo nedirba ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių. Į šiuos laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį jis gavo ligos socialinio draudimo pašalpą sergantiems šeimos nariams slaugyti ir ligos pašalpą dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo. 6. Pasibaigus kadencijai, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius eina pareigas tol, kol į šias pareigas bus paskirtas naujas direktorius. 7. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą. 8. Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų darbo užmokestis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymą, materialinė atsakomybė ir kasmetinės atostogos – pagal Valstybės tarnybos įstatymą. Kitiems jų jo darbo santykiams ir socialinėms garantijoms taikomos Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatos. 9. Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius organizuoja Viešųjų pirkimų tarnybos darbą, jai atstovauja, tiesiogiai atsako už tai, kad būtų įgyvendintos Viešųjų pirkimų tarnybai teisės aktais nustatytos funkcijos, priima įsakymus, Viešųjų pirkimų tarnybos vardu priima sprendimus ir sprendžia Viešųjų pirkimų tarnybai priskirtus klausimus.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti
20.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	18 (95)	1 (1), 6 (2)	(2) (5)	Argumentai: 1. Viešųjų pirkimų įstatymo 6 straipsnis reglamentuoja specialius atvejus, kuomet Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimai netaikomi paslaugų pirkimams. Minėto įstatymo straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punkte nustatyta, kad įstatymo reikalavimai netaikomi „žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamųjų daiktų įsigijimui arba nuomai bet kokiomis finansinėmis priemonėmis ar teisių į šiuos daiktus įsigijimui“ bei „radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimams, kai tokius pirkimus atlieka radijo programų transliuotojas ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, bei radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų transliavimo eteryje laiko, kai sutartis sudaroma su radijo programų transliuotoju ar visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėju, pirkimams“. Šių pirkimų tvarką nustato Vyriausybė. Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas ir kitoms paslaugoms, pavyzdžiui – teisinių paslaugų įsigijimui, transporto geležinkeliais paslaugų įsigijimams ir kt. Atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos 21 pastaboje pateiktus argumentus, taip pat į tai, kad Vyriausybė planuoja peržiūrėti viešųjų pirkimų sistemą ir kompleksiškai įvertinti visų Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų išimčių priežiūros būtinybę ir reikiamus teisės aktų projektus pateikti Seimo rudens (III) sesijoje, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintais tikslingumo ir proporcingumo principais, pritarti Vyriausybės pozicijai ir šiuo įstatymo projektu nepriimti siūlomų pakeitimų. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, atitinkamai siūloma išbraukti su projekto iniciatorių teikiamu pakeitimu susijusias įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalį: „1. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) vykdo šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų, taip pat šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevenciją, prižiūri, kaip laikomasi šių teisės aktų reikalavimų, įskaitant šių teisės aktų reikalavimus vykdant pirkimo sutartis ir šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytus vidaus sandorius;“ 2. Išbraukti įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalį: „2. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 2^1 punktu: „2^1) nagrinėja tiekėjų skundus dėl perkančiųjų organizacijų veiksmų ar priimtų sprendimų iki sutarties sudarymo;“ 3. Išbraukti įstatymo projekto 18 straipsnio 6 dalį: „6. Pakeisti 95 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) įtarusi šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų ar šio įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytus pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus ar gavusi tiekėjo skundą dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ar priimtų sprendimų iki sutarties sudarymo ir vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, įpareigoti perkančiąją organizaciją sustabdyti pirkimo procedūras iki perkančiosios organizacijos pateiktų dokumentų ir sprendimų įvertinimo, o nustačiusi šiuos pažeidimus, – įpareigoti perkančiąją organizaciją nutraukti pirkimo procedūras, pakeisti ar panaikinti neteisėtus sprendimus ar veiksmus;“ 4. Suderinti įstatymo projekto 18 straipsnio dalių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 27.
21.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	18 (95)	3 (1), 2	(4^1) N, (4^2) N	Argumentai: 1. Pritariant įstatymo projekto iniciatorių siekiui užtikrinti reikiamas viešųjų pirkimų specialistų kompetencijas, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtintą proporcingumo principą, reiškiantį, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą. Manant, kad siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos gali sukelti praktinio įgyvendinimo problemų mažose savivaldybėse tiek dėl finansavimo galimybių, tiek dėl žmogiškųjų išteklių trūkumo, tačiau siekiant etapiškai didinti viešųjų pirkimų veiklos efektyvumą, siūlytina pritarti Vyriausybės pasiūlymui ir svarstomame įstatymo projekte įtvirtinti vienos rūšies pirkimų specialisto pažymėjimą, kurį privalėtų turėti bent vienas viešojo pirkimo komisijos narys. Manytina, kad pritarus pasiūlymui iš esmės bus pasiekta įstatymo projektu siekiamų tikslų, tačiau išvengta galimų neigiamų padarinių. 2. Atsižvelgiant į tai, kad svarstomo įstatymo projekto iniciatorių siūlymu viešųjų pirkimų specialisto patikrinimą organizuos ir pažymėjimus išduos Viešųjų pirkimų tarnyba, patikslinti, kad asmens, siekiančio gauti minėtą pažymėjimą, žinių patikrinimą atliks Viešųjų pirkimų tarnyba. Pasiūlymas: 1. Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „31. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 4^1 punktu: „4^1) nustato bazinio ir pažengusiojo pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinio reikalavimus ir juos skelbia savo interneto svetainėje;“. 2. Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „42. Papildyti 95 straipsnio 1 dalį 4^2 punktu: „4^2) organizuoja atlieka žinių patikrinimą bazinio ir pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimams pažymėjimui gauti;“. 3. Pakeisti įstatymo projekto 8 dalį ir ją išdėstyti taip: 83. Papildyti 95 straipsnį 6 dalimi: „6. Viešųjų pirkimų tarnyba šio Šio straipsnio 1 dalies 4^2 punkte nurodytą nurodytas žinių patikrinimą organizuoja patikrinimas atliekamas, bazinio ir pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimus išduoda ir jų galiojimo terminą pratęsia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą pirkimų specialistų žinių patikrinimo organizavimo, pažymėjimų išdavimo ir jų galiojimo pratęsimo tvarkos aprašą pažymėjimas išduodamas, pažymėjimo galiojimo terminas pratęsiamas Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Asmuo, siekiantis gauti bazinio ar pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsti jo galiojimą, turi Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka registruotis Viešųjų pirkimų tarnyboje bazinio ar pažengusiojo pirkimų specialisto žinioms patikrinti, pasirinkdamas žinių patikrinimo datą ir laiką 20 darbo dienų nuo registracijos dienos laikotarpiu. Jeigu asmens žinios įvertinamos teigiamai, Viešųjų pirkimų tarnyba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo patikrinimo dienos išduoda atitinkamai 5 metus galiojantį bazinio ar pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimą arba pratęsia jo galiojimą 5 metų terminui.“	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 3.
22.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	18 (95)	5 (1)	(6)	Argumentai: Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Viešųjų pirkimų tarnyba siūlymus dėl viešųjų pirkimų sistemos ir Viešųjų pirkimų įstatymo teikia ne tik Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, bet ir esant poreikiui – tiesiogiai Vyriausybei. Atsižvelgiant į Vyriausybės argumentus, pažymint, kad Viešųjų pirkimų tarnyba esant prašymui turi teisę teikti savo ekspertinę nuomonę, pastabas, pasiūlymus visoms institucijoms, tačiau vadovaujantis Vyriausybės įstatymu, valstybės politikos formavimas yra pavestas ministerijoms, neturint pagrįstų duomenų, dėl siūlomo teisinio reglamentavimo objektyvaus poreikio ir pagrįstumo, priešingai – teikiamam pakeitimui prieštaraujant kitiems įstatymams, kurie nėra keičiami kartu su šiuo įstatymo projektu ir nepritariant Vyriausybei, siūlytina atsisakyti siūlomo reglamentavimo pakeitimo. Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 18 straipsnio 5 dalį: „5. Pakeisti 95 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) analizuoja ir vertina pirkimų sistemą, pastebėjusi jos trūkumų, rengia ir šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalyje nurodytai ministerijai ir (arba) Vyriausybei teikia pasiūlymus, kaip ją tobulinti;“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 18 straipsnio dalių numeraciją.	Pritarti
23.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	18 (95)	7 (5)		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, atitinkamai siūloma išbraukti su projekto iniciatorių teikiamu pakeitimu susijusius įstatymo projekto nuostatas. Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 18 straipsnio 7 dalį: „7. Pakeisti 95 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Išskyrus šio įstatymo 101 straipsnio 3 dalyje nurodytus skundus, Viešųjų pirkimų tarnyba nenagrinėja skundų ir pranešimų dėl galimų pirkimų ar pirkimo sutarčių vykdymo pažeidimų. Šiuose skunduose ir pranešimuose pateikta informacija naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies 5 punktu.“ 2. Suderinti įstatymo projekto 18 straipsnio dalių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 27.
24.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	17N (96)			Argumentai: 1. Audito komitetas 5 pasiūlymu pasiūlė nustatyti perkančiųjų organizacijų, kurioms nebūtų taikomi Viešųjų pirkimų reikalavimai, pareigą ne tik laikytis Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, bet ir teikti metines pirkimų ataskaitas, pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnio 2 dalį. Pritarus komiteto 5 pasiūlymui, įstatymo projektas turi būti papildytas straipsniu, keičiančiu Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnį. 2. Taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo 96 straipsnis tikslinamas atsižvelgiant į Audito komiteto 12 ir 13 pasiūlymus dėl viešųjų pirkimų centralizavimo, numatant kada centrinė perkančioji organizacija turi teikti ataskaitas. Pasiūlymas: 1. Papildyti įstatymo projektą nauju 17 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. 96 straipsnio pakeitimas Pakeisti 96 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „96 straipsnis. Perkančiųjų organizacijų registracija ir pirkimų ataskaitos 1. Perkančioji organizacija registruojasi Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 2. Perkančioji organizacija Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis Viešųjų pirkimų tarnybai, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus, pateikia: 1) kiekvienų šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytų pirkimų pirkimo procedūrų, įskaitant ir pirkimo procedūras, kurių metu sudaroma preliminarioji sutartis ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, sukuriama dinaminė pirkimo sistema ar jos pagrindu sudaroma pirkimo sutartis, ataskaitą per 15 dienų pasibaigus pirkimo procedūroms, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal sudarytą pirkimo sutartį pradžios. Ši ataskaita neteikiama, kai pirkimo sutartis sudaroma pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį atlikus supaprastintą pirkimą, preliminariosios sutarties pagrindu pagal šio įstatymo 78 straipsnio 4 dalį ar 78 straipsnio 5 dalies 1 punktą, atliekant pirkimą pagal šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalį ar atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytą pirkimą ir mažos vertės pirkimą; 2) visų per kalendorinius metus sudarytų pirkimo sutarčių, kai pirkimo sutartis sudaroma atliekant šio įstatymo 25 straipsnio 2, 3, 4 ir 4 5 dalyse nurodytus pirkimus, atliekant supaprastintą pagal šio įstatymo 72 straipsnio 3 dalį, ar kai sudarytos pirkimo sutarties nereikalaujama paskelbti pagal šio įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas, ataskaitą per 30 dienų, pasibaigus ataskaitiniams kalendoriniams metams. 3. Tuo atveju, kai pirkimai atliekami pagal šio įstatymo 82 straipsnio 1 dalį, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ataskaitas teikia centrinė perkančioji organizacija. Pirkimų procedūrų, kurių metu pirkimo sutartys sudaromos preliminariųjų sutarčių ar dinaminių pirkimų sistemų pagrindu, atveju, ataskaitos gali būti teikiamos kas ketvirtį ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ketvirčiui pasibaigus Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. 34. Informaciją, kuri turi būti teikiama šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyse nurodytose ataskaitose, ataskaitų reikalavimus ir jų standartines formas nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. Jeigu Viešųjų pirkimų tarnybos teisės aktuose reikalaujama pirkimo procedūros ataskaitose pateikti informaciją, kuri jau pateikta skelbime apie sudarytą pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį, parengtame pagal šio įstatymo 33 straipsnį, perkančioji organizacija, pildydama šią ataskaitą, gali pateikti nuorodą į tą skelbimą. 45. Šio straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyse nurodytos ataskaitos ir šio įstatymo 92 straipsnio 10 dalyje nurodyti duomenys, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, skelbiami Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Perkančioji organizacija, laikydamasi šioje dalyje nustatytų reikalavimų, šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ataskaitas gali paskelbti ir pirkėjo profilyje.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių dalių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymais Nr. 5, Nr. 12 ir Nr. 13.
25.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	19 (101)			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, atitinkamai siūloma išbraukti su projekto iniciatorių teikiamu pakeitimu susijusius įstatymo projekto straipsnius. Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 19 straipsnį: „19 straipsnis. 101 straipsnio pakeitimas Pakeisti 101 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia raštu (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Nesutikdamas su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi pateikti skundą Viešųjų pirkimų tarnybai. Tiekėjas ar perkančioji organizacija, nesutikdami su Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu dėl skundo, turi teisę kreiptis į teismą.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 27.
26.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	20 (102)			Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Audito komitetas 27 pasiūlymu pasiūlė šiuo įstatymo projektu nepriimti sprendimo dėl privalomo ikiteisminio skundų nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje, atitinkamai siūloma išbraukti su projekto iniciatorių teikiamu pakeitimu susijusius įstatymo projekto straipsnius. Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. 102 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 102 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „102 straipsnis. Pretenzijos pateikimo perkančiajai organizacijai, skundo pateikimo Viešųjų pirkimų tarnybai, prašymo pateikimo ar ieškinio pareiškimo teismui terminai“ 2. Pakeisti 102 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tiekėjas turi teisę pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, pateikti skundą Viešųjų pirkimų tarnybai, pateikti prašymą ar pareikšti ieškinį teismui (išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus atvejus): 1) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos, o jeigu šis pranešimas nebuvo siunčiamas elektroninėmis priemonėmis, – per 15 dienų nuo pranešimo išsiuntimo tiekėjams dienos; 2) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo paskelbimo apie perkančiosios organizacijos priimtą sprendimą dienos, jeigu šiame įstatyme nėra reikalavimo raštu informuoti tiekėjus apie perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus; 3) per 10 dienų (supaprastintų pirkimų atveju – per 5 darbo dienas) nuo Viešųjų pirkimų tarnybos priimto sprendimo išsiuntimo tiekėjui dienos, jei buvo pateiktas skundas Viešųjų pirkimų tarnybai. Šis terminas taikomas ir perkančiajai organizacijai, nesutinkančiai su Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu.“ 3. Pakeisti 102 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu perkančioji organizacija per nustatytą terminą neišnagrinėja jai pateiktos pretenzijos, tiekėjas turi teisę pateikti skundą Viešųjų pirkimų tarnybai per 15 dienų nuo dienos, kurią perkančioji organizacija turėjo raštu pranešti apie priimtą sprendimą pretenziją pateikusiam tiekėjui, suinteresuotiems kandidatams ir suinteresuotiems dalyviams.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti	Pasiūlymas susijęs su Audito komiteto pasiūlymu Nr. 27.
27.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	21 (103^1) N			Argumentai: Įstatymo projektu siūloma įtraukti papildomą viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimo grandį – Viešųjų pirkimų tarnybos ikiteisminį skundų nagrinėjimą. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pakeitimais tikimasi paspartinti ginčų tarp perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų sprendimą. Nurodoma, kad privalomas ikiteisminio ginčo nagrinėjimo etapas neturėtų prailginti bendros ginčų nagrinėjimo ikiteismine ir teismine tvarka eigos, nes tikėtina 50 proc. bylų nebūtų perduotos nagrinėti teismams dėl pasitikėjimo Viešųjų pirkimų tarnyba, o teismams perduotos bylos būtų išnagrinėjamos greičiau dėl jau surinktos ir išanalizuotos informacijos. Pritariant projekto iniciatorių siekiui efektyvinti ginčų, susijusių su viešaisiais pirkimais nagrinėjimą, abejotina, ar siūlomi pakeitimai neprailgins esamos ginčų nagrinėjimo trukmės. Nepagrįstu laikytinas argumentas, kad ikiteismine tvarka išnagrinėjus ginčą 50 proc. bylų nebūtų perduotos į teismą. Nepasiteisinus tokiai statistikai, ginčų nagrinėjimo proceso laikas užsitęstų nuo 25 iki 50 dienų. Taip pat keltinas klausimas, ar projektu siekiami tikslai nebūtų pasiekti įkūrus nepriklausomą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo instituciją. Viešųjų pirkimų tarnybai pavesta teikti metodinę pagalbą, rengti rekomendacijas ir gaires dėl įstatymo taikymo ir įgyvendinimo, taip pat pirkimų atlikimo klausimais, mokyti perkančiąsias organizacijas, neatlygintinai konsultuoti perkančiąsias organizacijas ir tiekėjus šio įstatymo taikymo klausimais. Todėl keltinas klausimas dėl tarnybos objektyvumo nagrinėjant viešųjų pirkimų subjektų ginčus.   Pritariant projekto iniciatorių tikslams, tačiau atkreipiant dėmesį į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, perkančiųjų organizacijų nuogastavimus, taip pat į tai, kad Vyriausybė peržiūri viešųjų pirkimų sistemos veikimo efektyvumą, įskaitant ir viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą, akcentuojant, kad siūlomi pakeitimai turi būti įvertinti sistemiškai, išdiskutuoti tiek su perkančiosiomis organizacijomis, tiek su teikėjais, taip pat su Teisingumo ministerija, teismais, kartu įvertinant ir siūlymo finansinius kaštus, nepritarti iniciatorių pateiktoms pataisoms. Pasiūlymas: 1. Išbraukti įstatymo projekto 21 straipsnį: „21 straipsnis. Įstatymo papildymas 103^1 straipsniu Papildyti įstatymą 103^1 straipsniu: „103^1 straipsnis. Tiekėjo skundo nagrinėjimas Viešųjų pirkimų tarnyboje 1. Viešųjų pirkimų tarnyba priima nagrinėti tiekėjo skundą, jei tiekėjas laikėsi šio įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje ir 102 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų sąlygų ir terminų, į Viešųjų pirkimų tarnybos sąskaitą sumokėjo šio įstatymo 93 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka nustatytą užmokestį, pateikė skundo argumentus pagrindžiančią medžiagą bei skundą pateikė tinkamai įgaliotas tiekėjo atstovas. 2. Tiekėjas, teikdamas skundą Viešųjų pirkimų tarnybai, privalo jo kopiją tuo pačiu metu pateikti (faksu, elektroninėmis priemonėmis arba pasirašytinai per pašto paslaugos teikėją ar kitą tinkamą vežėją) perkančiajai organizacijai. 3. Viešųjų pirkimų tarnyba atsisako priimti nagrinėti tiekėjo skundą, jeigu: 1) ji nėra kompetentinga nagrinėti pateiktą skundą; 2) skundas pateiktas nesilaikant šio straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų ir tiekėjas per Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytą terminą šių trūkumų nepašalina; 3) yra įsigaliojęs Viešųjų pirkimų tarnybos ar teismo sprendimas, priimtas dėl skundo ir ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 4) Viešųjų pirkimų tarnyba ar teismas nagrinėja skundą ar ginčą tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. 4. Apie skundo priėmimą arba atsisakymą priimti nagrinėti Viešųjų pirkimų tarnyba informuoja tiekėją ir perkančiąją organizaciją ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo skundo gavimo. 5. Tiekėjas kartu su skundu turi teisę prašyti Viešųjų pirkimų tarnybos įpareigoti perkančiąją organizaciją stabdyti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą. Viešųjų pirkimų tarnyba sprendimą dėl tokio prašymo priima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas ir apie jį ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja tiekėją ir perkančiąją organizaciją. 6. Perkančioji organizacija, gavusi tiekėjo skundo Viešųjų pirkimų tarnybai kopiją, negali sudaryti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties, kol nesibaigė atidėjimo terminas ar šio įstatymo 103 straipsnio 2 dalyje nurodytas terminas ir kol perkančioji organizacija negavo pirmesnio iš šių Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimų: 1) atsisakyti priimti nagrinėti skundą; 2) atsisakyti tenkinti tiekėjo prašymą įpareigoti perkančiąją organizaciją stabdyti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą; 3) išnagrinėti skundą iš esmės arba skundo nagrinėjimą nutraukti, kai Viešųjų pirkimų tarnyba buvo priėmusi sprendimą tenkinti tiekėjo prašymą įpareigoti perkančiąją organizaciją stabdyti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymą. 7. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi teisę susipažinti su skundo nagrinėjimo medžiaga, išskyrus medžiagą, kuri yra valstybės, tarnybos ar komercinė kitų ūkio subjektų paslaptis arba kurią atskleidus būtų pažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimai; teikti įrodymus, prašymus, paaiškinimus ir argumentus Viešųjų pirkimų tarnybai, prieštarauti kitos šalies prašymams, paaiškinimams ir argumentams; gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimų kopijas; apskųsti Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimus; naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis įstatymas bei skundų pateikimo ir nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje tvarka. Tiekėjas turi teisę atsisakyti skundo, perkančioji organizacija turi teisę pripažinti skundą.  8. Viešųjų pirkimų tarnyba turi teisę gauti tiekėjo ir perkančiosios organizacijos, kitų suinteresuotų asmenų, visą su skundo nagrinėjimu susijusią informaciją; sujungti kelis Viešųjų pirkimų tarnyboje nagrinėjamus skundus arba išskirti vieną ar kelis skunde nurodytus reikalavimus, jeigu toks sujungimas arba išskyrimas leis skundus išnagrinėti greičiau ir efektyviau; atsisakyti priimti įrodymus, prašymus, paaiškinimus ir argumentus, jeigu tokiais veiksmais siekiama užvilkinti skundo nagrinėjimą; naudotis kitomis teisėmis, kurias suteikia šis įstatymas bei skundų pateikimo ir nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje tvarka. 9. Viešųjų pirkimų tarnyba tiekėjo skundą nagrinėja rašytine tvarka, išskyrus atvejus, kai nusprendžia, kad skundas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio nagrinėjimo posėdžio metu. Viešųjų pirkimų tarnyba informuoja šalis apie tokį posėdį, tačiau jų neatvykimas nekliudo nagrinėti skundą. 10. Viešųjų pirkimų tarnyba nutraukia skundo nagrinėjimą ir pateikti skundo Viešųjų pirkimų tarnybai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, jei nagrinėjant skundą: 1) paaiškėja šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės; 2) tiekėjas atsisako skundo. 11. Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi tiekėjo skundą iš esmės, priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą kaip nepagrįstą; 2) patenkinti skundą visiškai ar iš dalies. Patenkinus skundą visiškai ar iš dalies, tiekėjo prašymu sprendimu, kuriuo tenkinamas skundas, perkančioji organizacija atitinkamai proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui gali būti įpareigojama atlyginti tiekėjui jo sumokėtą užmokestį. 12. Viešųjų pirkimų tarnyba priima sprendimą dėl skundo ne vėliau kaip per 20 dienų nuo skundo gavimo dienos. Prireikus, šis terminas motyvuotu Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimu gali būti pratęstas dar 20 dienų. 13. Perkančioji organizacija, sužinojusi apie Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimą dėl skundo, kuriuo skundas išnagrinėtas iš esmės, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas apie jį informuoja suinteresuotus kandidatus ir suinteresuotus dalyvius. 14. Jeigu dėl tiekėjo skundo nagrinėjimo turi būti pratęsti anksčiau tiekėjams pranešti pirkimo procedūrų terminai, perkančioji organizacija apie tai informuoja tiekėjus ir nurodo terminų pratęsimo priežastis. 15. Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimas, kuriuo tiekėjo skundas išnagrinėjamas iš esmės, įsigalioja ir yra privalomas vykdyti, jei tiekėjas ar perkančioji organizacija per šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą terminą nepateikia prašymo ar nepareiškia ieškinio teismui. Kreipimasis į teismą nelaikomas Viešųjų pirkimų tarnybos sprendimo apskundimu. 16. Tiekėjų skundų pateikimo ir nagrinėjimo Viešųjų pirkimų tarnyboje tvarką nustato Viešųjų pirkimų tarnyba. 17. Šiame straipsnyje nurodytą tiekėjų skundų nagrinėjimo funkciją Viešųjų pirkimų tarnyba vykdo per Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus sprendimu iš ne mažiau kaip 3 asmenų sudarytą skundų nagrinėjimo komisiją. Visi komisijos nariai turi turėti pažengusiojo pirkimų specialisto pažymėjimus. Komisijos pirmininku gali būti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą teisinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį viešųjų pirkimų srityje turintis asmuo. 18. Šio straipsnio pagrindu Viešųjų pirkimų tarnybos gauta informacija gali būti naudojama viešųjų pirkimų analizei, kurios rezultatų pagrindu gali būti pradėtas perkančiosios organizacijos veiklos patikrinimas, vadovaujantis šio įstatymo 95 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Tie patys asmenys negali dalyvauti analizuojant ar tikrinant pirkimus, su kuriais susijusių skundų nagrinėjime jie dalyvavo kaip skundų nagrinėjimo komisijos nariai.“ 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnių numeraciją.	Pritarti
28.	Seimo Audito komitetas, 2021-05-19	22			Argumentai: Siūloma įstatymo įsigaliojimo data 2022 m. sausio 1 d., tačiau nuostatos, kurių įgyvendinimui reikia pasirengti turėtų įsigalioti metais vėliau – 2023 m. sausio 1 d.: 1. Įstatymo 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 1^1 dalies, 4, 8, 10, 11 straipsnių nuostatos susiję su centralizavimo reforma. Įgyvendinant šią reformą, Vyriausybė, savivaldybės turės išanalizuoti, kokie centralizavimo būdai yra tinkamiausi, priimti sprendimus dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, o įsteigtos centrinės perkančiosios organizacijos turės pasirengti pirkimų valdysenai ir vykdymui (įsigyti ir įvaldyti reikalingus įrankius, pasirengti reikalingas tvarkas, papildyti žmogiškuosius išteklius ir pan.). Todėl būtina nuostatų įsigaliojimą atidėti iki 2023 metų. 2. Įstatymo 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punkte nurodyti įgyvendinamieji teisės aktai jau rengiami šiuo metu arba planuojami parengti, todėl šios nuostatos gali įsigalioti nuo 2022 m. sausio 1 d. Taip pat pastebėtina, kad aplinkosauginiai reikalavimai taikomi ir pagal dabar galiojančius teisės aktus. Todėl 17 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas siekis viešųjų pirkimų sistemos dalyviams nebus didelė naujovė. Tačiau socialiniai reikalavimai ar kriterijai viešuosiuose pirkimuose beveik netaikomi, juos pritaikyti viešuosiuose pirkimuose gana sudėtinga, nes nėra priemonių, kaip patikrinti, kad tiekėjas laikosi deklaruotų įsipareigojimų. Todėl rengiant 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus reikės daug diskusijų ir sprendimai negali būti parengti per trumpą laiką. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytų nuostatų įsigaliojimą atidėti iki 2023 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25^1 dalies, 3 straipsnio, 14 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 6 dalies, 16 straipsnio nuostatos susiję su pirkimų specialisto pažymėjimų įdiegimu į viešųjų pirkimų procesą. Atsižvelgiant į tai, kad siekiant įdiegti pirkimų specialisto pažymėjimus Viešųjų pirkimų tarnybai reikia parengti pirkimų specialisto žinių patikrinimo turinio reikalavimus, nustatyti žinių patikrinimo tvarką, sukurti reikiamas priemones susijusios nuostatos įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. Tačiau pats reikalavimas komisijos sudėtyje turėti bent vieną narį, turintį pirkimų specialisto pažymėjimą, įsigaliotų nuo 2023 m. (įstatymo 3 straipsnis). 2022 metų antrą pusmetį vyktų specialistų žinių patikrinimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2218 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1. Šis įstatymas, išskyrus šį straipsnį šio straipsnio 2-7 dalis, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 1^1 dalis, 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 3, 4, 8, 10, 11 straipsniai 3 straipsnio 1 ir 3 dalys ir 17 straipsnis įsigalioja 2021 2023 m. sausio 1 d.     3. Šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 25^1 dalis, 14 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 6 dalis, 16 straipsnis įsigalioja 2022 m. liepos 1 d. 3. Šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalis įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ir savivaldybių tarybos iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima ir įgyvendina sprendimus įsteigti centrines perkančiąsias organizacijas, kaip numatyta šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytame Viešųjų pirkimų įstatymo 82^1 straipsnyje. 54. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos, Viešųjų pirkimų tarnyba ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki 2021 m. birželio gruodžio 30 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 14 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 93 straipsnio 6 dalyje ir 16 straipsnyje nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo 2 straipsniu keičiamo Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytus įgyvendinamuosius teisės aktus. 7. Iki šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos, sudarytų preliminariųjų sutarčių pagrindu atnaujintas tiekėjų varžymasis atliekamas, pagal sukurtą dinaminę pirkimo sistemą pirkimai atliekami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.“	Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laima Nagienė.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                                              Zigmantas Balčytis

(Komiteto biuro patarėja Rūta Petrukaitė, vedėja Laura Pranaitytė)

---

[1] 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB.

[2] Sprendimas Borta, C-298/15, EU:C:2017:266, 36 punktas.

[3] 1989 m. gruodžio 21 d. Tarybos direktyva 89/665/EEB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su peržiūros procedūrų taikymu sudarant viešojo prekių pirkimo ir viešojo darbų pirkimo sutartis, derinimo.

[4] Sprendimas Varec, C-450/06, EU:C:2008:91, 55 punktas.

[5] Direktyvos 2014/24 21 straipsnis.

[6] https://www.uzp.gov.pl/kio/english-version/role-and-functions

[7] Šios ir panašios aplinkybės nustatytos atliekant šias korupcijos rizikos analizes:

- Korupcijos rizikos analizė UAB „Pasvalio autobusų parkas“, UAB „Pasvalio butų ūkis“ ir UAB Pasvalio vandenys“ veiklos srityse. Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/07/pasvalio-kra.docx.

- Korupcijos rizikos analizė Visagino savivaldybės veiklos srityse. Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/02/kra_visaginas.docx.

- Korupcijos rizikos analizė Pakruojo rajono savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių veiklos srityse. Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/02/rastas_del_pakruojo_kra.docx.

- Korupcijos rizikos analizė Panevėžio miesto savivaldybės ir jos kontroliuojamų įmonių veiklos srityse. Prieiga internete: https://www.stt.lt/data/public/uploads/2020/07/kra_2018_panevezio-imones.docx.