Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 8, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 113
STENOGRAMA
2021 m. lapkričio 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko
pavaduotojai
J. JARUTIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Laba diena, gerbiami kolegos, pradedame popietinį lapkričio 16 dienos posėdį. (Gongas) Registracija.
Užsiregistravo 44 kolegos.
14.03 val.
Vyriausybės pusvalandis
Susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio pranešimas apie Susisiekimo ministerijos veiklą
Popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – Vyriausybės pusvalandis. Kviečiu į tribūną susisiekimo ministrą poną M. Skuodį: 15 minučių pranešimui ir 15 minučių klausimams bei atsakymams. Prašom.
M. SKUODIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū už galimybę pristatyti Susisiekimo ministerijos veiklą. Kadangi tema yra plati, aš turiu tokius aštuonis punktus, susijusius su daugmaž visu sektoriumi. Per 15 minučių – kiek suspėsiu, po to, natūralu, atsižvelgdamas į klausimus galėsiu pakomentuoti detaliau.
Visų pirma aš norėčiau pradėti nuo kelių, nuo situacijos su Lietuvos keliais. Kokią situaciją turime, tokią turime. Šiandien, mūsų vertinimu, 38 % valstybinės reikšmės kelių neatitinka nustatytų kelių būklės indeksų, tai yra 38 %. Lygiai taip turime 73 tiltus ir viadukus, kurie lygiai taip pat jau arti avarinės būklės, juos reikia tvarkyti. Lūkesčiai visų – ir Seimo narių, ir gyventojų – yra dideli ir dėl strateginių kelių projektų, ir dėl žvyrkelių. Dėl to Seime netgi buvo priimta tam tikra rezoliucija, apie kurią keletą žodžių toliau.
Lygiai taip pat kalbant apie kelius daug klausimų yra keliama dėl to, kaip paskirstomos lėšos, dėl skaidrumo ir, natūralu, dėl paties planavimo, kad jis būtų ne trumpalaikis, o ilgakaklis. Ką mes natūralaus šioje srityje darome? Seimui jau yra pateikti kelių finansavimo pakeitimai, juos Seimas turėtų priimti iki gruodžio vidurio. Jie yra svarstomi komitetuose, tikrai susitinkame su atskirais Seimo nariais, diskutuojame. Žinau, kad ir vakar komanda su kai kuriais diskutavo. Tikslai, kuriuos pristačiau, yra keli. Pirmas dalykas – supaprastinti visą finansavimą, padaryti skaidresnį, kad visiems kiltų kuo mažiau klausimų, kaip yra paskirstomos lėšos. Pereiti prie trejų metų finansavimo, kad savivalda ir valstybė galėtų aiškiai planuoti. Pačią sistemą orientuoti daugiau į savivaldą, kad savivaldybės iš karto gautų daugiau lėšų, o ne, atvirai pasakysiu, ministras savo sprendimais skirstytų vieniems ar kitiems. Seimo komitetai svarsto ir aš tikrai tikiuosi, kad artimiausiu metu tie pakeitimai bus priimti.
Natūralu, reaguodami į kelių būklę, situaciją dėl tiltų, mes esame tiesiog priversti didinti šių objektų finansavimą ir jau šiais metais, žvelgdami į kitus metus, mes tikrai didinsime apskritai kelių būklės gerinimo finansavimą, kad galėtume 38 % blogą būklę per ketverius penkerius metus sumažinti bent iki 30 %. Tai yra pasiekiama, bet, natūralu, tam reikia papildomų resursų.
Dideli lūkesčiai yra dėl žvyrkelių. Praėjusi Vyriausybė per 2016–2020 metus išasfaltavo 1 tūkst. 429 kilometrus žvyrkelių ir tai yra, neslėpkime, tikrai daug. Tai yra daugiau negu trys Vyriausybės prieš tai. Finansavimas drastiškai, atvirai pasakius, irgi nedidėjo. Natūralu, klausimas, kaip tame pačiame pinigų katile mes skirstome ir perskirstymo lėšas.
Šiais metais ką mes padarėme? Jeigu pažiūrėtume, žvyrkelių programa dar yra nepabaigta. Šiais metais jau yra išasfaltuota 163 kilometrai valstybinės reikšmės žvyrkelių, 50 kilometrų gyvenvietėse. Reaguojant į Seimo rezoliuciją, yra numatyta gyvenvietėse išasfaltuoti maždaug 110 kilometrų, kad visos gyvenvietės, kuriose gyvena daugiau negu 10 gyventojų ir kuriose eismo intensyvumas maždaug 50 kilometrų automobilių per parą, visi valstybiniai žvyrkeliai, noriu pabrėžti, valstybiniai, o ne vietiniai, būtų sutvarkyti.
Reaguodami į Seimo rezoliuciją, mes dar įvertinome, kiek apskritai būtų racionalu. Prie to skaičiaus dar reikėtų pridėti 39 kilometrus ir mes matytume, kad iki 2024 metų galima išasfaltuoti visus valstybinius, noriu pabrėžti, žvyrkelius gyvenvietėse, kad gyventojams keliai nedulkėtų, ir taip pabaigti vadinamąją kelių dulkėtumo programą. Čia reaguojant į Seimo pasiūlymus.
Keletas žodžių apie strateginius projektus. Norėčiau išskirti keturis: Vilnius–Kaunas. Daug kas mato, kad artimiausiu metu bus baigti darbai pagrindinėje didžiojoje atkarpoje nuo Vilniaus iki Kauno, turėsime normalią, saugią automagistralę, kur atitinkamas greitis, bet tikrai turiu atsiprašyti: darbai prie Kauno dėl tiltų tvarkymo dar vyks ne vienus metus. Tiesiog neįmanoma visų tiltų tvarkyti vienu metu, reikia vieną pabaigus pereiti prie kito ir tada turėsime visą normalią automagistralę nuo Vilniaus iki pat Klaipėdos.
Antras dalykas – „Via Baltica“. Tai yra vienas svarbiausių mūsų projektų. Mes ankstiname dvejais metais planuotus darbus, kad 2024 metais turėtume atkarpą nuo Lenkijos sienos iki Marijampolės. Kitų metų viduryje bus baigti techniniai projektai ir kitais metais jau bus skelbiami rangos darbai. Aš labai tikiuosi, kad gal net kitų metų pabaigoje jau matysime fizinius darbus, kad 2024 metais turėtume visą atkarpą nuo pat Kauno iki Lenkijos sienos. Lenkija iš savo pusės darbus baigs maždaug 2023–2024 metais, kad mes sugretintume darbus.
Utenos plentas. Vienas aktualiausių, daugiausia Seime aptariamų klausimų. Šiuo metu vadinamoji betonkė, kai kas sako… Šiuo metu vykdomi projektiniai pasiūlymai dėl 20 kilometrų atkarpos, jie lems, kokio pločio kelias turi būti, kaip turi būti organizuojama. Pabaigus darbus kitais metais bus skelbiamas projektavimo darbų konkursas, jeigu viskas gerai, aš labai tikiuosi, 2023 metų antroje pusėje galima jau tikėtis rangos darbų. Tikslas – 2024 metais turėti sutvarkytą kelią iki Molėtų, o po to per metus – nuo Molėtų iki Utenos. Lygiai taip pat nedidelėje kelių kilometrų Utenos plento atkarpoje rangos darbai prasidės jau kitais metais.
Ir paskutinis iš strateginių projektų, jis įrašytas ir Vyriausybės programoje, yra kelias nuo Kauno iki Prienų. Jau pradėti viešieji pirkimai dėl žemėtvarkos procedūrų. Lygiai taip pat kitų metų pirmąjį ketvirtį planuojama skelbti konkursus dėl priešprojektinių darbų. Su visais strateginiais projektais yra judama, Ekonomikos komitetas mus prižiūri, visi grafikai, visi darbai sudėlioti. Jeigu kas domitės, tikrai galime pateikti daugiau informacijos.
Jeigu kalbėtume apie kitus ministerijos darbus, norėčiau dar išskirti susijusius su keliais, tai yra Kelių eismo taisyklių pakeitimus, priimtus Vyriausybėje. Tikrai dideli pakeitimai yra padaryti, nes reaguojama į besikeičiančią situaciją, prisitaikoma prie gerosios praktikos, prie darnaus judumo principų. Norime išaiškinti tam tikrus dalykus, dėl kurių kyla nesusipratimų eismo dalyviams. Ir mūsų pagrindinis tikslas vis dėlto yra eismo saugumas. Dalis pakeitimų įsigalios nuo sausio 1 dienos, dalis pakeitimų – dar už pusmečio. Artimiausiu metu tikrai daug kas ir viešojoje erdvėje išgirsite papildomos informacijos apie juos.
Telekomunikacijų sektorius lygiai taip pat yra Susisiekimo ministerijos sritis. Aš džiaugiuosi pasiektu susitarimu su telekomunikacijų bendrovėmis, su visomis susijusiomis įmonėmis ir savivalda dėl 5G ryšio plėtros. Paskelbtas dažnio aukcionas, kad 5G galėtume turėti kitais metais. Su visais suderintas tikslas, kad itin spartų internetą turėtume kitais metais bent viename iš didžiausių Lietuvos miestų, dar po metų – bent penkiuose didžiausiuose miestuose, na, ir toliau visoje Lietuvoje. Tai yra toks saugus planas. Aš net neabejoju, turėsime itin spartų internetą, reikalingą verslui ir gyventojams, daug greičiau.
Seimui noriu padėkoti, kalbant apie elektroninius ryšius ir telekomunikacijų sektorių, už praeitą savaitę priimtus Elektroninių ryšių įstatymo didelius pakeitimus. Tai tikrai šimtų puslapių paketas, jis reformuoja visą mūsų telekomunikacijų sektorių ir įgyvendina keletą tikslų – palankesnės sąlygos tinklų plėtrai, vartotojų teisių apsauga, elektroninių ryšių paslaugų prieinamumas. Labai svarbus dalykas yra Ryšių reguliavimo tarnybos modelio kitimas iš vienasmenio vadovo su pavaduotojais į penkių asmenų tarybą. Tai yra pereiname prie visiškai kitokios valdysenos.
Lygiai taip pat turiu padėkoti ir už valstybės valdomų įmonių pertvarką, kalbant apie Susisiekimo ministerijos sritį. Seimas jau yra suteikęs leidimą pertvarkyti keturias didžiąsias mūsų įmones: uostą, oro uostus, „Oro navigaciją“ ir Vidaus vandens kelių direkciją. Lieka sprendimai tik dėl Automobilių kelių direkcijos. Tai reiškia, kad nuo 2023 metų mes neturėsime valstybės įmonės teisinės formos juridinių asmenų. Noriu pasakyti, kad teisinė forma dar nelemia, ar įmonė bus valdoma gerai, ar atlieps lūkesčius, ar ne. Bet ką teisinė forma akcinės bendrovės įmonėms ir mums suteikia, tai pereiti prie kitokios valdysenos, suteikia daug daugiau galimybių veikti, reaguoti į rinkos pokyčius, pritraukti skirtingų formų kapitalą, pavyzdžiui, obligacijas, ko dabar valstybės įmonės negali išleisti, ir taip toliau.
Aviacija. Džiaugiuosi tik šiais metais rastomis lėšomis ir rekonstruotu Palangos oro uosto visu kilimo ir tūpimo taku, peronais, apskritai visa danga. Jei tai būtų nepadaryta, tikėtina, po metų galbūt tam tikros avialinijos ten nebūtų galėjusios leistis.
Jeigu kalbėtume apie planus Vilniuje, lygiai taip pat artimiausiu metu bus baigti darbai dėl perono rekonstrukcijos. Kas keliavote, matėte, ten dar buvo daug kas išrausta. Ir oro uosto visa danga tikrai bus pritaikyta aviacijai ir jos atsigavimui. Valstybės biudžete lygiai taip pat yra numatyta 4 mln. eurų naujo Vilniaus oro uosto terminalo statybai. Tai yra būtina tam, kad oro uostas galėtų aptarnauti atsigausiančios aviacijos keleivių srautus, kurie jau buvo ikikriziniu laikotarpiu. Apskritai, natūralu, aviacija vis dar susiduria su iššūkiais, keleivių srautas yra kritęs maždaug 65 %, atsigavimo galima tikėtis po trejų ketverių metų ir tai yra tas laikotarpis, kai Lietuvai ir kitoms šalims reikėtų paruošti infrastruktūrą, kad turėtume geresnę situaciją, negu buvo praeityje.
Keletą žodžių apie uostą. Labai daug diskusijų, ypač su klaipėdiečiais, tikrai daug kas vyksta. Jeigu žiūrėtume į mūsų prioritetus, susijusius su uostais, aš juos išskirčiau tris. Pirmas dalykas – uosto gilinimas. Tam skiriame papildomą finansavimą tam, kad uostas galėtų priimti didesnius laivus, nes tokia tendencija. Na, o ateityje, kad jis būtų pagilintas. Dabar siekia 15,5 metro, o ateityje tikslas būtų 17 metrų. Tai reiškia, kad mūsų uostas galėtų priimti visus laivus, plaukiojančius Baltijos jūroje.
Antras prioritetas – teritorijų plėtra. Vyksta daug parengiamųjų darbų, projektinių darbų dėl pietinės dalies išvystymo.
Trečias prioritetas, kad uostas būtų žalias, aplinkai palankus, natūralu, ir skaitmenizuotas.
Na, ir galbūt paskutinis dalykas, ką norėčiau trumpai išskirti pereidamas prie diskusijos, tai geležinkelių sritis. Klausimas, prie kurio su skirtingais Seimo nariais tikrai daug dirbame, tai yra „Rail Baltica“ geležinkelio vėžė. Daug kas girdite, iš mūsų kaimynų estų buvo tam tikrų pareiškimų, kad „Rail Baltica“ geležinkelio vėžę pabaigsime 2030 metais, estai pabaigs. Tokių pareiškimų buvo, mes su mūsų kaimynais šnekamės. Man atrodo, svarbiausia susikoncentruoti visiems į bendrus darbus ir laikytis tų terminų, kuriuos turime. Lietuvos atveju tai – 2026 metai. Su Latvija esame susitarę, su Latvijos ministru, ir Latvijos Vyriausybė deda visas pastangas, kad jie vėžę iki Lietuvos sienos turėtų lygiai taip pat 2026 metais. Pas mus, jei kalbėtume apie atkarpą nuo Kauno iki Latvijos sienos, jau faktiškai projektavimas baigtas, žemėtvarkos procedūros baigtos, vyksta viešieji darbų pirkimai, kitaip sakant, mes jau tiesiame vėžes.
Jei kalbėtume apie atkarpą nuo Kauno iki Lenkijos sienos, taip pat su Lenkija esame sutarę baigti darbus maždaug tais pačiais metais. Lenkija taip pat juda. Mes šiuo metu esame teritorijų planavimo etape, po teritorijų planavimo pereisime prie žemės paėmimo procedūrų ir 2024 metais – statybos. Lygiai tokioje pačioje situacijoje esame ir dėl vėžės nuo Vilniaus iki Kauno.
Jeigu žvelgtume į visas Baltijos šalis, tikrai turime visas galimybes 2026 metais pradėti veiklą. Man atrodo, svarbiausia yra, kad tam tikra atkarpa startuotų, na, o po to, natūralu, statysime ant to.
Na, ir paskutinės 20 sekundžių. Aš kuo džiaugiuosi, jeigu kalbėtume apie „Rail Balticą“, tai „Jukos“ turima viena vėže, asmeniškai aš ją vadinu lėtąja vėže nuo Lenkijos sienos iki Kauno, Kauno intermodalinio terminalo. Būtent dabartinėmis aplinkybėmis jau pradėti vežimai iš Nyderlandų į Kauną, keliauja du traukiniai per savaitę, veža konteinerius ir puspriekabes. Ir tikrai mūsų net logistikos sektorius, vilkikų įmonės mato labai daug galimybių bendradarbiauti su geležinkeliais. Na, o tų pervežimų kartu su Lenkijos geležinkeliais vykdymas – dar ir gražus bendras kaimyninio bendradarbiavimo pavyzdys, kuris leidžia mums diversifikuoti ir pervežimus. Tai tiek trumpai.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, už trumpą pristatymą, jūs labai tiksliai, laiku. Dabar yra norinčių paklausti. Pradėsime nuo frakcijų atstovų. Pirmiausia klausia Valstiečių žaliųjų sąjungos frakcija – V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, pagrindinis klausimas yra, kaip turint mažai pinigų padaryti daugiau darbų keliuose? Pavyzdys. Lietuvos savivaldybės pernai turėjo 140 mln. finansavimą keliams, šiemet beliko 120 mln., nors jos turi, kaip pavyzdys, 40 tūkst. kilometrų žvyrkelių. Ir netgi žvyrkelių programa joms panaikinta taip pat. Tai kaip su mažiau pinigų padaryti daugiau darbų?
Žiūrint į bendrą kelių finansavimą, sakykime, žmonės nuolat užduoda vieną klausimą: mes sumokam tiek daug mokesčių, tiek akcizo, tiek naudojimosi keliais mokesčių, tiek kitų – tų mokesčių yra surenkama virš 1 mlrd. eurų, apie 1 mlrd. 100 mln. eurų, bet, deja, keliams kliūna tik beveik 600 mln. eurų. Nežinau, gal yra kokie argumentai ar atsakymai Vyriausybėje, kodėl jums, kaip susisiekimo ministrui, yra skiriama tiek mažai lėšų keliams? Kokie yra tie argumentai? Jūs iš tikrųjų turbūt žinote, kad normaliai Lietuvos kelių būklei palaikyti reikia apie 800 mln. eurų kasmet, kad bent jau būtų palaikyta ta būklė ir kokia nors plėtra daroma. Tai kokia yra pozicija?
M. SKUODIS. Reaguoju į klausimą. Su 800 mln. eurų nuo kitais metais biudžete numatytų 550 mln. eurų… Su 800 mln. eurų, man atrodo, iki 2030 metų mes turėtume Lietuvoje viską, ką įmanoma, padaryti. Tikrai yra labai didelės lėšos.
Kalbant apie kelius. Ministerijai yra svarbu, mūsų įmonėms svarbu ir rinkai svarbiausia, kad nebūtų kintamas finansavimas: vienais metais mažai, kitais metais 200 mln. eurų daugiau. Labai sunku rinkai pasiruošti, labai sunku ir savivaldybėms valstybėje planuoti ir turėti projektus. Man yra svarbiausia, kad finansavimas keliams didėtų nuosekliai. Dabar yra tam tikras nuoseklus didėjimas. Natūralu, visą laiką norėtųsi daugiau.
Pagrindiniai darbai kalbant apie mūsų strateginius projektus 2023 metais. Jeigu tam tikrų lėšų biudžete nebus, mes planuojame skolintis ir mūsų įmonė turėtų skolintis tam, kad įgyvendintų strateginius projektus. Žvelgiant į ateitį ir valstybinius žvyrkelius, pavyzdžiui, tikrai iki 2030–2035 metų, priklausomai nuo finansavimo, galima sutvarkyti visus žvyrkelius, kurie ekonomiškai apsimoka, ir po to jau reikės tik lėšų būklei palaikyti. Kitaip sakant, ir finansiniai srautai yra neblogi.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. Griškevičius, Demokratų frakcija. Ruošiasi V. Kanopa, Lietuvos socialdemokratų frakcija. Prašau, kolega Domai.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, ministre, pirmiausia už jūsų komandos greitą reakciją ir Seimo narių, Savivaldybių asociacijos išgirdimą reaguojant į Finansų ministerijos teikiamą vieną nutarimą dėl rezervo lėšų skyrimo. Jis susijęs su pandemijos valdymo tam tikrais Vyriausybės nutarimais taip kompensuojant patirtas išlaidas vietinio susisiekimo įmonėms, turiu omeny autobusus.
Tikrai smagu, kad taip staigiai sureagavote ir visa kita, bet kaip Lietuvoje vienas garsus žmogus yra pasakęs – ne raštais klausimai sprendžiami. Todėl norėčiau kaip ir išgirsti jūsų patikinimą, nors tai ir nėra tiesiogiai Susisiekimo ministerijos klausimas, bet esate Vyriausybės narys, kad svarstant Vyriausybės nutarimą vis dėlto nebus pamirštos kai kurios savivaldybės. Nors lygiai taip pat jos yra teikusios savo prašymus dėl kompensavimo, bet, deja, nežinau, ar dėl klaidos, ar dėl kitų dalykų, jos kažkaip iškrito. Pavyzdžiui, Šiauliai, Panevėžys ir Alytus nepapuola į tą sąrašą, todėl prašytume jūsų pagalbos ir jūsų jėgos Vyriausybės posėdyje.
M. SKUODIS. Ačiū už klausimą ir komentarą. Tikrai aiškinamės situaciją. Kol kas pateiktas tik projektas. Iki Vyriausybės jis dar neatėjo. Visame šitame procese išsiaiškinsime, kokiais kriterijais paskirstytos lėšos ir ar tikrai nėra klaidų.
PIRMININKAS. Klausia V. Kanopa. Ruošiasi V. Bukauskas, Darbo frakcija.
V. KANOPA (LSDPF). Laba diena. Gerbiamas ministre, jūs savo trumpame pristatyme jau paminėjote žvyrkelių per Lietuvos gyvenvietes asfaltavimo programą ir galimybes. Kiek buvo galima, atsižvelgta. Tačiau žinome, kad kelių priežiūra – neatsiejama ekonomikos gyvybingumo dalis ir būtinas tvarus finansavimas.
Kalbame su ekspertais ir skaičiavimus matome, kad 2022 metais būtina padidinti asignavimus, todėl mūsų frakcija ir kreipėsi su pasiūlymu dėl 110 mln. eurų papildomai 2022 metų biudžete. Jį parėmė net 57 Seimo nariai. Turime klausimą, ar dar yra galimybė atsižvelgti ir padidinti finansavimą tam tikslui? Taip pat jūsų ministerija formuoja politiką dėl vietinės reikšmės kelių, nes atsakinga ministerija. Ką tik pasakėte, kad yra dar labai daug, didžiulis kiekis neasfaltuotų vietinės reikšmės kelių.
Kitas dalykas. Regionų politika yra tai, kad kiekviena gyvenvietė turėtų nors vieną asfaltuotą kelią iki administracinio centro. Ačiū, ministre. Noriu trumpo atsakymo.
M. SKUODIS. Gruodžio pradžioje mes pristatysime visiems merams viešoje konsultacijoje Lietuvos kelių strategiją, kaip mes įsivaizduojame iš viso visus darbus, jei kalbėtume apie valstybinus kelius. Ten, tikiuosi, bus daug atsakymų. Pavyzdžiui, reaguojant, netgi kai ką vertinant, Seimo priimtą bendrąjį planą, kur yra iškelti tam tikri tikslai. Dabar, pavyzdžiui, turime 27 % neasfaltuotų valstybinių žvyrkelių apskritai, iš visų kelių 27 %, tai žvyrkelių skaičių pagal bendrąjį planą turime sumažinti iki 20 %. Mes tikrai girdime, sekame visus pasiūlymus, kas yra Seime registruota. Kadangi dar biudžetas nesvarstytas Vyriausybėje, tai negaliu ko nors prognozuoti. Natūralu, galutinius sprendimus priims Seimas.
PIRMININKAS. Klausia V. Bukauskas. Ruošiasi J. Pinskus, Regionų frakcija.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Ministre, iš tiesų jūs gana taip aiškiai apibūdinote esamą situaciją, dabartį, ir nušvietėte ateitį, bet aš norėčiau vis dėlto paklausti apie regioninę politiką, būtent apie bendruomenių gyvenimą. Iš tiesų kiekvienais metais kelių būklė, žvyrkelių, turiu omenyje, kelių būklė negerėja, nestabilizuojama, bet prastėja. Ypač pavasario, žiemos laikotarpiu, rudens laikotarpiu, kai prasideda lietūs, nėra įšalų, tie keliai tampa nebepravažiuojami. Mokykliniai autobusiukai, specialiųjų tarnybų mašinos, greitosios negali pasiekti būtent bendruomenės narių ir taip toliau.
Kita vertus, gerbiamas ministre, Kelių programoje, kai yra daromi Žvyrkelių programos regioninės reikšmės projektai, ir ne tik Telšių rajone, bet ir visoje Lietuvoje susiduriame su problema, kad dingsta įvažos arba nuovažos į ūkininkų laukus, tuos mažus trihektarininkų ūkius. Kodėl pagal šią dieną nėra pakeistas kelių tiesimo reglamentas, kuris neva prieštarauja ir neleidžia to dalyko daryti. Bet jūs išlyginate kelius, iškeliate įvažiavimus ir nenumatote projekte. Mano supratimu, iš tiesų neatitinka šio laikotarpio darbo kokybės.
PIRMININKAS. Laikas!
V. BUKAUSKAS (DPF). Ką jūs planuojate šioje srityje daryti?
M. SKUODIS. Ministerija savo viduje jau turi konkrečių pasiūlymų, ką daryti su nuovažomis, dabar jie nagrinėjami kartu su Aplinkos ministerija, nes kai kurie statybos techniniai reglamentai yra ne tik Susisiekimo ministerijos, bet ir Aplinkos ministerijos veiklos sritis. Aš labai tikiuosi, iki metų pabaigos mes turėsime labai konkrečių teisės aktų pasiūlymų. Galbūt tam tikrus dalykus galėtume ir jūsų komitete, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, lygiai taip pat pristatyti, pasitarti. Tai tikrai labai jautrus klausimas. Mūsų įmonės viską daro pagal teisės aktus, pagal planus, bet aš suprantu, kad kartais ir planai būna labai seni, ir situacija yra pasikeitusi. Ir mes tikrai… Mano asmeninė pozicija šiuo atveju, jei kalbėtume apie tuos kelius, kurie nėra autostrados, iš jų ten tikrai nusukimų negalima daryti kurioje nori vietoje, bet ten, kur yra eismo intensyvumas nedidelis, tikrai tvarka turėtų būti liberalesnė ir dėl nuovažų tikrai turėtume žiūrėti paprasčiau, negu yra dabar. Tikiuosi, iki metų pabaigos mes turėsime konkrečių pasiūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Pinskus. Ruošiasi J. Razma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas ministre, mes išgirdome apie jūsų vykdomus darbus ir labai džiaugiamės, kad jie vyksta ir prioritetai teisingai išskirti, bet kalbant frakcijoje ir su Kelių direkcijos atstovais, ir su ministerijos atstovais, iš tiesų yra tokia informacija, kad 550 mln. iš tikrųjų yra mažai Susisiekimo ministerijai, reikalingi dar 200 mln. vien tik tam (čia Kelių direkcijos toks), kad būtų palaikyta esama būklė, kokia yra dabar. Kad vystytume toliau, reikia dar apie 800 mln., kad būtų iš viso.
Ir dabar tie visi prioritetai, kuriuos jūs pristatote, mes tiesiog tą vieną paklodę tampome visi iš vieno krašto į kitą, bet realiai situacija negerėja, tik blogėja. Jeigu dar įvertintume per 100 tiltų, kurie yra avarinės būklės, tai išvis situacija keliuose yra, mano manymu, tragiška. Tiesiog gal noras, ministre, kad jūs ne tik gerais darbais girtumėtės arba sakytumėte, kad visa tai darome, bet ir tas problemas kaip nors išryškintumėte, ir mes, tikrai žinodami tas problemas iš jūsų lūpų, galėtume kiek nors pagelbėti ir kalbėti svarstydami biudžetą, kad būtų pridėti tie pinigai.
PIRMININKAS. Kolega, laikas.
J. PINSKUS (LRF). Taigi labai norėtųsi tokio bendradarbiavimo ir kad mes tikrai… Matote, dabar žvyrkelių programa ir visiems Seimo nariams labai aktualu.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, formuluokite klausimą.
J. PINSKUS (LRF). Tai aktualu visiems regionams ir visiems Lietuvos žmonėms. Ačiū.
M. SKUODIS. Man asmeniškai irgi labai nepatinka, kai mes kartais, žinote, ginčijamės dėl kriterijų, kaip milijoną ar pusę milijono daugiau vienai savivaldybei duoti, o ne kitai, kai reikėtų galvoti apie bendro katilo tam tikrą padidinimą. Tai, iš mūsų pusės žiūrint, tikrai ministerija yra atvira, visus faktus deda ant stalo apie būklę, apie lėšų poreikį. Aš sakau, ypač daug informacijos, tikiuosi, naujos, pateiksime gruodžio viduryje jau parengtoje juodraštinėje kelių būklės versijoje, kur labai aiškiai bus matomi visi skaičiai, ką ir už kiek galima padaryti. Žinote, iš mūsų pusės, jeigu lėšų turėsime daugiau, tai padarysime tikrai daugiau, bet čia irgi labai svarbu. Kas yra svarbu, kad tas didėjimas, kad nebūtų – vienais metais iššoka, kitais ne. Vis dėlto svarbu nuoseklumas. Nuoseklumas čia net svarbiau negu vienų metų koks nors šuolis.
PIRMININKAS. Klausia J. Razma, ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, čia kolegos teisingai kelia klausimą dėl lėšų nepakankamumo kelių statybos projektams. Bet ar sutiksite, kad ir su turimomis lėšomis būtų galima padaryti gerokai daugiau, jeigu kas nors Vyriausybėje rūpintųsi išbrangstančiais kelių statybos projektais. Jau mes ir Antikorupcijos komisijoje svarstėme garsiojo tuneliuko projektą prie Elektrėnų kartodromo. Tai, manau, kelio į Uteną viaduko prabanga turėtų jums kristi į akis. Aš pažiūrėjau, mano gimtajame Plungės rajone kelių šimtų metrų kelias į kaimą, kai paskaičiuoji, vienam kilometrui išeina milijonas eurų, tai ar jūs nemanote, kad yra kokie nors šešėliniai ryšiai tarp projektuotojų, kai kurių konstrukcijų gamintojų ir medžiagų tiekėjų, kad tai lemia tokius, kartais labai brangius projektus. Ar nemanote, kad reikėtų ko nors imtis, kad tie projektai būtų pigesni ir paprastesni?
M. SKUODIS. Ten, kur yra aiškūs faktai, kuriuos aš turiu ant stalo, aš ir pats esu kreipęsis į Generalinę prokuratūrą. Dėl vieno iš viadukų yra pradėtas tyrimas ir pradėtas tyrimas po apskundimo, kai viena iš institucijų atsisakė pradėti tyrimą argumentuodama, kad lėšos panaudotos pagal paskirtį. Taip, pagal paskirtį, bet padaryta dvigubai daugiau, negu turėjo būti. Seime tikrai yra svarstomi ir kai kurie užregistruoti pasiūlymai dėl kaštų ir naudos analizės tam tikrų projektų, į juos aš žiūriu pozityviai, nes tai leistų nustatyti tam tikrą standartą. Tam tikri auditai yra pas mus lygiai taip pat nuolat daromi ir aš pripažinsiu, kad efektyvumui čia erdvės tikrai yra. Jeigu tik turime kokius faktus, tai tikrai žiūrime, vertiname, bet kad kokių nors įrodymų apie ką nors labai konkrečių turėčiau, tai šiuo metu neturiu ant stalo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas ministre, mes metus laiko jau diskutavome dėl tų pačių nuovažų, apie kurias klausė Seimo narys V. Bukauskas. Iš tikrųjų aš siūliau, kad reikia keisti teisinį reglamentavimą. Procesas dabar jau vyksta, bet mano konkrečiu atveju Telšių rajone vienai nuovažai įrengti reikia 5 tūkst. eurų. Neranda jų nei ministerija, nei direkcija, nei savivaldybės. Klausimas toks. Kadangi tokių nuovažų Lietuvoje daug, jūs dar balandžio mėnesį man sakėte, įstatymai atgal negalioja, jeigu jūs dabar teisinį reglamentavimą liberalizuosite, pakeisite, ar tie žmonės, kurie dėl netinkamo teisinio reglamentavimo neturi nuovažų, sulauks kokios nors jūsų pagalbos ir dėmesio?
M. SKUODIS. Tą klausimą mes turėtume atskirai įvertinti pas save viduje. Problemą suprantu, pasiūlymai bus, tai aš gal net neabejoju. Kadangi juos svarstysime Seime, tai, man atrodo, dar šitą aspektą reikės įvertinti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, klausimų ir atsakymų sesija baigėsi. Dėl vedimo tvarkos? Prašom. Minutėlę. (Balsai salėje) Yra pasiūlymas dar pratęsti 10 minučių. Mes šiaip jau vėluojame 5 minutes pagal darbotvarkę. Gerai. Yra pasiūlymas pratęsti 10 minučių. Kas už tokį sprendimą, spaudžiate „taip“, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Žinokite, kad darbotvarkė ir taip numatyta iki pusės aštuntos. (Balsai salėje)
Kad pratęstume – 28, prieš – 6, susilaikė 5. Dar 10 minučių. Gerai. Dar kantrybės, ministre, dar minutėlę.
Toliau klausia T. Tomilinas. Prašom. Neklausia, Tomas neklausia. Tada klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, šviežios naujienos dėl Vievio viaduko, dėl tilto. Matyt, žinote tą informaciją. Kalbant apie tą problemą, dar reikėtų į priekį pažiūrėti, kad institucijos, tai yra Kelių direkcija ir panašiai, rengdamos tokius didelius projektus, galbūt glaudžiau bendradarbiautų su savivaldybe ir aiškiau informuotų dėl terminų, kada tai gali įvykti. O mano klausimas būtų, kaip galima dabar padėti išspręsti šį klausimą, padėti gyventojams dar papildomomis priemonėmis, kad jie galėtų geriau susisiekti su savo darbovietėmis ir savo artimaisiais, giminėmis, kurie lieka vienoje ar kitoje pusėje.
M. SKUODIS. Dėl institucijų. Visų susijusių asmenų darbo aš nekomentuosiu, nėra čia ką komentuoti. Dvi mūsų įstaigos ir savivaldybė tiesiog laiku nesuderino tam tikrų sprendimų ir dabar esame toje situacijoje, kokioje esame. Kiek aš žinau ir man asmeniškai buvo pristatyta, yra tam tikri sprendimai, kaip ką būtų galima padaryti. Kartu vyksta galutiniai derinimai ir su kitomis institucijomis. Visi puikiausiai supranta, kad gyventojai patogiai turi judėti, kol vyks darbai. Tikrai tie sprendimai yra ir jie bus rasti. Natūralu, dar tam tikri darbai neprasidėjo iš geležinkelių srities, tai dar tam tikro laiko yra. Bet kad pamoka iš šitos situacijos bus visiems, tai tikrai taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Gedvilas. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiamas ministre, ačiū už pranešimą. Iš tikrųjų buvo įdomu ir naudinga. Norėjau sužinoti, lyg ir yra parengtas kelio Vilnius–Trakai platinimo projektas. Ar yra numatyta tą kelią rekonstruoti? Jeigu taip, tai kada?
Kitas klausimas jums būtų dar paprastesnis. Jums, kaip toje srityje dirbančiam, kaip žmogui: kaip jums pertvarkos Vilniaus mieste? Yra atsiradęs, kaip žinote, naujas standartas – Vilniaus gatvių standartas. Kalbu, aišku, apie gatvių siaurinimą. Ačiū.
M. SKUODIS. Ne tiek gatvių siaurinimo, kiek važiuojamosios dalies. Kalbant apie Vilnių, galiu pasakyti savo asmeninę nuomonę. Yra labai gražių pavyzdžių. Aš kiekvieną dieną vaikštau Pylimo gatve ar Pamėnkalnio, kur gatvės važiuojamoji dalis yra tokia pati, bet kartu atsiranda naujų žaliųjų zonų, daug daugiau erdvės ir pėstiesiems, ir apskritai pritaikoma visiems žmonėms su individualiais poreikiais. Aš manau, tikrai yra labai gerų pavyzdžių. Galbūt yra keli pavyzdžiai, kurie labai daug aptarinėjami, dar istorija parodys, ar ten teisingi žingsniai žengti, ar ne. Natūralu įgyvendinti tam tikrus pokyčius. Galbūt kai kur yra padaroma klaidų, bet mes tą matysime. Bet faktas, kad Vilniaus pavyzdys, ką daro kai kuriose vietose, tikrai yra sektinas ir tinkamas. Čia apie Vilnių kalbant.
O jei kalbame apie kelią Vilnius–Trakai, aš tikrai matau, kad tai yra vienas didžiausių kamščių Vilniuje, būtent Vilniaus dalyje iki tam tikros degalinės. Šiuo metu mes su Vilniaus savivaldybe kalbame, kad valstybė perimtų tą gatvę ir tvarkytų visą gatvę, bet pradėdama ne nuo Trakų, o nuo Vilniaus, kur yra didžiausias kamštis. Šiuo metu yra, rodos, 2018 metais pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Automobilių kelių direkcijos ir susijusių savivaldybių, Trakų ir Vilniaus miesto, bet kokių nors tolesnių žingsnių nėra padaryta. Mes šitą kelią įtraukiame kaip vieną iš Lietuvos prioritetinių ateities kelių strategijos projektų, kuriuos reikia pradėti daryti čia ir dabar, nes ten yra vienas tikriausiai didžiausių kamščių apskritai aplink Vilnių.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi D. Kepenis.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Aidai, aš tik atsakysiu, kad ministras ir yra R. Šimašiaus deleguotas ministras nuo šios partijos, tai ir negali kitaip sakyti.
Ministre, iš tikro geras pranešimas, bet yra vienas dalykas. Pamenu, mes šnekėjome frakcijoje su jumis, bet nematau sprendimo, nors jūs tada man žadėjote ir visai frakcijai žadėjote dėl F5 formos, tai yra dėl regioninių kelių, kurie eina per miškus arba prie miškų, tai yra medienos miško kirtimas ir išvežimas, regioniniai keliai sugadinami. Savivaldybėse šiuo atveju, konkrečiai Šilalės ir Kelmės savivaldybėse, mes priimame sprendimus vietinės reikšmės keliais drausti, riboti sunkiasvorių transporto priemonių važiavimą lietaus metu, polydžio metu ir atlydžio metu, o tuo momentu šalia vietinio kelio eina regioninis ir mes nieko negalime padaryti. Ir kuo sėkmingiausiai Kovainių kelyje, Kražių kelyje, jeigu pažiūrėtume, ir Žalkių kelyje miškai toliau kertami, miškovežiai važiuoja ir keliai nepravažiuojami nei džipais, nei jokia technika, o savivaldybė neturi teisės pastatyti svorio apribojimo kelio ženklo. Kas ten atsitiko, užstrigo? Ar Aplinkos ministerija stabdo šį procesą, ar su Kelių priežiūros tarnyba nerandame sutarimo?
M. SKUODIS. Mums reikia dar sutarti su Aplinkos ministerija, nes ta forma vis tiek yra ne mūsų sritis, bet mes tikrai žinome problemą. Vieną iš jų mes aptarinėjome – dėl nelegalaus medienos gabenimo. Aš neslėpsiu ir galiu viešai pasakyti, mes reagavome, mūsų atsakinga įstaiga vykdė patikrinimus ir mes turime tam tikrų rezultatų po naktinių reidų, mes kol kas jų neskelbiame viešai, bet tikrai į tai, ką girdime, reaguojame.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis. Ruošiasi L. Nagienė.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, prieš kelerius metus dviračių visuomenininkai surinko didžiulę informaciją, apžiūrėjo pasaulinę patirtį, apklausė visas Lietuvos struktūras: policiją, mokslininkus, ir pateikė įstatymo projektą dėl dviratininkų judėjimo gatvėse palengvinimo tiek dėl geltonų liemenių, tiek dėl važiavimo per perėjas. Pateikimo stadija buvo, dabar mes galime grįžti. Tas klausimas labiausiai buvo užstrigęs jūsų ministerijoje. Ten jūsų ekspertai kažkodėl, aš manau, neįsigilinę stabdė. Ar palaikysite dabar, ar galima nudžiuginti dviratininkus, kad netrukus jie vėl galės važiuoti laisviau ir taip stiprins savo sveikatą, ypač jos reikia dabartiniame periode? Ačiū.
M. SKUODIS. Aš tikrai labai norėčiau, kad dviračiais būtų keliaujama daugiau, kad dviračiais kelionės būtų patogesnės. Dėl konkrečių pasiūlymų aš dabar negalėčiau pasakyti, ar palaikysiu. Žinau, kad visos išvados ministerijos buvo aprašytos, iš mūsų pusės tikrai viskas yra, kalbant apie dviračius, pateikta, bet faktas, kad su bendruomene mes tikrai turime ir komanda turi intensyvias diskusijas, matome, ką būtų galima tobulinti, kad dviratis kai kuriais atvejais taptų lygiaverte transporto priemone, palyginti su tuo, kas yra dabar.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi J. Sabatauskas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, kažkada buvo diskusija, galbūt praeitoje kadencijoje, apie tai, kad uždaromos kaimo mokyklos, kurios yra visiškai reikalingos, bet moksleivių skaičius mažas. Ten lyg ir buvo numatyta tokia bendra programa, kad bus pagerintas susisiekimas. Realiai dabar mokykliniai autobusiukai po dvejų trejų metų niekam netinkami, nes vaikus reikia vežti į kitas mokyklas, į gimnazijas, o ten yra žvyrkeliai ir jie faktiškai nesutvarkyti. Ar nebuvo diskusijos su Švietimo, sporto ir mokslo ministerija tuo klausimu?
Ir dar vienas klausimas. Faktiškai projektuotojų reikalavimai tokie, pasakysiu paprastai, kaip buterbrodo, tą reikia padaryti griežtai – taip, lyg važiuotų sunkvežimiai. O užtektų ten labai paprastai pakloti asfaltą ir nereikėtų kasti pusantro metro gylio ir vėl daryti iš naujo, nes ten tik lengvasis transportas važiuoja. Ar nenumatote šioje situacijoje pakeitimų?
M. SKUODIS. Tikrai taip. Apskritai dėl visų statybos reikalavimų, kur yra daromi pertekliniai darbai, yra didelė problema. Kai aš atsakinėjau į klausimą dėl nuovažų, kur darbo grupė dirba kartu su Aplinkos ministerija, ten yra būtent klausimas dėl techninio reglamento. Jis nagrinėjamas, kad būtume lankstesni. Čia yra erdvė, kaip tas pačias lėšas panaudoti efektyviau.
Jeigu kalbėtume apie mokyklinius autobusiukus, tikrai kalbame su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kaip galėtume panaudoti net ir ministerijos valdomas atsigavimo ir gaivinimo fondo lėšas transporto priemonėms įsigyti. Natūralu, kad susisiekimas su mokyklomis, kaip tokiomis, turėtų būti vienas iš kriterijų ir prioritetų keliams tvarkyti. Tai iš dalies yra, bet faktas, kad mes, jau rengdami naują žvyrkelių programą, tikrai tokį esminį kriterijų įtrauksime.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir paskutinis klausia A. Skardžius. Ar nebenori? (Balsas salėje) Dar yra laiko, pusė minutės. Tikiuosi, abudu suspėsite.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas ministre, mano klausimas būtų toks. Keistai skamba žodžiai „valstybinės reikšmės žvyrkeliai“. Juk dar Romos laikais žmonės suprato, kad tai yra arterijos, kuriomis teka pinigai, kuriomis gali, sakykime, žygiuoti kariuomenė, kuri gali vykdyti komunikaciją, tai yra užtikrinti gyvybę visoje Romos imperijoje. O Lietuvoje kažkodėl to mąstymo neužtenka, kad kiekvienas išasfaltuotas valstybinės reikšmės žvyrkelio kilometras atneša valstybei lėšų. Gerbiamas ministre, kodėl yra toks mąstymas? Aš tikrai nekaltinu jūsų. Čia turbūt jau tęsiasi iš kadencijos į kadenciją. Iš kur jūs paimsite daugiau pinigų, kad sumažintumėte tą atsilikimą, tą nusidėvėjimą strateginę reikšmę turinčių mūsų kelių? Ačiū.
M. SKUODIS. Tas klausimas dėl pinigų… Kaip aš sakau, kartais turiu tokį trikampį, kai tu negali padaryti trijų dalykų vienu metu. Turi strateginius projektus, turi kelių būklę ir turi žvyrkelius. Vis vien pinigų neužtenka. Ką aš asmeniškai planuoju daryti, jeigu biudžetas, ypač kalbant apie 2023 metus, stipriai keliams nedidės, tai mes tikrai skolinsimės tam, kad įgyvendintume strateginius projektus ir kartu tas visas lėšas, šiandien turimas, panaudotume kitoms trikampio kraštinėms – kelių būklei ir žvyrkeliams. Vienas iš atsakymų yra skolintis, žinant, kad tam tikri srautai yra pozityvūs dešimties metų laikotarpiu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, už kantrybę. Bet dar paprašysiu pasilikti tribūnoje, nes dabar pora jūsų pristatomų klausimų.
14.47 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 62, 10 ir 11 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 112 ir 113 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1078 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 62, 10 ir 11 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 112 ir 113 straipsniais projektas Nr. XIVP-1078. Prašau.
M. SKUODIS. Dėkui. Įstatymo pakeitimo projektas yra susijęs su direktyvos įgyvendinimu. Buvo atnaujinta Europos Sąjungos direktyva, susijusi su eismo saugumu. Įstatymo projektas yra grynai apie eismo saugumą, konkrečiai apie kelių infrastruktūros saugumo valdymo sistemą, ją mes norime atnaujinti iš esmės. Pagrindiniai pakeitimai yra susiję su naujomis funkcijomis ir įgaliojimais atitinkamoms institucijoms, susijusioms su eismo saugumu.
Lygiai taip pat siūlome įteisinti naujas ir patikslinti tam tikras galiojančias kelių infrastruktūros saugumo valdymo procedūras. Esminės jos yra penkios. Aš labai trumpai paminėsiu. Pirmiausia yra poveikio kelių saugumui vertinimas – kaip statomas, tiesiamas naujas kelias yra susijęs su kitais.
Antra procedūra yra kelių saugumo auditai, kad projektuojamas kiekvienas projektas būtų įvertinamas iš kelių saugumo pusės. Mes siūlome patikslinti tam tikrus principus, susijusius su tuo, kas tą auditą vykdo, kokią turi turėti kvalifikaciją ir taip toliau.
Trečia procedūra yra standartinis reguliarus kelio saugumo patikrinimas, jį pagal įstatymo projektą nustatytu periodiškumu vykdys Transporto kompetencijų agentūra.
Ketvirtas punktas – kaip prižiūrima, kaip vykdomi kelio darbai, kad jie būtų vykdomi saugiai.
Galima sakyti, iš esmės nauja procedūra yra viso tinklo kelių saugumo vertinimas. Jį turėtų atlikti ne vėliau negu nuo 2024 metų viena iš mūsų įstaigų. Visi keliai būtų suranguoti pagal tam tikrą saugumo lygį. Tikslas neabejotinai yra ne tik direktyvą perkelti, bet ilgesniu laikotarpiu pagerinti eismo saugumo situaciją visoje Lietuvoje. Komitetas, tikėtina, yra labiausiai susijęs su eismo saugumu, nes dėl eismo saugumo yra tik Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Aš prašyčiau pritarti ir kaip įmanoma skubiau tą klausimą svarstyti, kad direktyvą įgyvendintume laiku.
PIRMININKAS. Ačiū už pristatymą. Yra norinčių paklausti. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, noriu jūsų paklausti, sakykite, o kas anksčiau atliko tas funkcijas, pavyzdžiui, kontrolę? Vis tiek buvo institucija, kuriai tą darbą buvo pavesta atlikti. Lygiai taip pat kelių saugumo vertinimas – tai irgi buvo, tik dabar tikriausiai konsoliduojate vieną įstatymą, kaip čia buvo anksčiau? Ačiū.
M. SKUODIS. Taip, tai natūralu, nes pasikeitė direktyva. Didžioji dalis procedūrų buvo iki šiol, tiesiog kai kas buvo reglamentuojama žemesnio lygmens teisės aktais, kai kurie dalykai buvo nesutvarkyti. Mes dabar pažvelgėme sistemiškai, norime atnaujinti procedūras, patikslinti, sustiprinti. Kai kas nekeičiama, tiesiog tikslinama, stiprinama. Atsiranda kai kurios naujos procedūros ir jos atkeliauja kartu su Europos Sąjungos teise, o viskas dėl bendro tikslo – saugumo. Kai kurie dalykai yra tie patys, tik tikslinami, kai kas yra nauja.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi K. Mažeika.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, tikrai sutinku dėl šio projekto svarbos, tačiau skaitau, štai sąvokos: „juodoji dėmė“, „avaringas kelio arba gatvės ruožas“. Gerbiamas ministre, kaip jūs ketinate spręsti, sakykime, juodąsias dėmes projektuotojų galvose, nes mes turime pietinį, tarkime, Vilniaus aplinkkelį, ten pačioje greičiausioje, trečioje, juostoje laksto ketaus kanalizacijos dangčiai. Turime Pilaitės prospektą. Prospekte prie Kelių policijos, sakykime, toje vietoje, prie tos sankryžos, puikiai žinote, kaip buvo nupieštos linijos, kiek avarijų turėjo įvykti naujai įrengtame prospekte, kad būtų vėl perbraižytos tos linijos, nes vieni važiuodavo į kairę, kiti tiesiai, sakykime, taip, ypač žiemą, kai nesimatydavo. Kaip jūs spręsite projektuotojų galvose dar esančias juodas dėmes?
M. SKUODIS. Dėl pačių projektuotojų man labai sudėtinga atsakyti, bet kas bus naujo įstatyme, tai yra nustatyti labai aiškūs kvalifikaciniai reikalavimai auditoriams. Šiuo atveju, kad auditoriais būtų ne bet kas, o tik atitinkamos kvalifikacijos. Jie ir turi patikrinti projektus, kad nebūtų tokių nesusipratimų, kurie kartais pasitaiko. Aš tikiuosi, kad įstatymas tikrai padės išspręsti dalį šių klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. (Balsai salėje) Atsiprašau, kolega, gal trukdau? (Balsai salėje) Ne.
Norėjau paklausti irgi apie tas juodas dėmes. Vienas klausimas yra praktinis. Kelias, dėl kurio diskutavome jau ne vieną kartą, Prienai–Kaunas. Pagal tai, kad planuojamas, pagal paskutinį siūlomą variantą, vidutinis greitis apie 50 kilometrų per valandą, ar tai iš tikrųjų pagerins, manote, eismo situaciją ir intensyvumą, ir saugumą, vadinkime, tą pusiausvyrą, ar bus tas balansas išlaikytas? Nes, kaip dabar matome, tikrai ten galėtų būti išlaikyta ir gana optimalus greičio balansas, ir saugumo balansas, kas yra iš tų variantų.
Ir kitas klausimas. Suprantu, kad saugumo reikalavimai yra gana aukšti, ir gerai, bet ar užteks lėšų įgyvendinti, nes tikrai žinome daug kelių ir valstybinės reikšmės kelių, kurie yra per siauri, ir jūs jau esate minėjęs, kad jie turi būti paplatinti iki reikiamo standarto, rodos, 6 metrų, bet tokių, kur yra 5 metrai ir netgi mažiau nei 5 metrai, ar jūs paskaičiavę, kad per kadenciją ar iki kada maždaug, jūsų skaičiavimais, turėtų būti pasiektas tas saugumo balansas kelių pločio atžvilgiu? Ačiū.
M. SKUODIS. Dėl pločio aš dabar bijau, tiesiog neatsimenu mintinai datos, bet mūsų toje kelių strategijoje vienas iš punktų yra, kad neliktų per siaurų kelių, kurie neatitinka reikalavimo. Dabar bijau pasakyti, kuriais metais tai bus sutvarkyta, bet žvelgiant visos kelių sistemos kontekste ir nėra tokios drastiškai didelės lėšos, tai yra gana artimas laikotarpis. Tai toks vidutinės trukmės, čia tikrai kalbame ne apie 2030–2035 metus. Tiksliai pasakysime datą, koks yra planas.
O konkrečiai dėl Kauno–Prienų kelio. Jūs klausiate apie dabartinį ar apie būsimą? Būsimu turi būti bent 90 kilometrų per valandą greitis. Dabartinis, žinote, tai yra vienas intensyviausių kelių. Jeigu žiūrėtume, nors Molėtų plentas yra aukštesnio lygmens, aukštesnės kategorijos, labiau apkrautas yra kelias Kaunas–Prienai. Žinote, vis dėlto eismo įvykių, skaičiuojant žūtis Lietuvoje, yra gerokai per daug. Čia reikia ieškoti balanso. Aš nesakau, galbūt kai kur tikrai tas greitis gali būti didinamas, kartais Lietuvoje mes persistengiame su ribojimais, o po to nesilaikome ten, kur jų reikėtų iš tiesų laikytis.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonių prieš ir už nėra. Bus balsuojama darbotvarkėje numatytu metu – maždaug 16 val. 40 min.
14.56 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 41, 71, 101, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 241, 25, 252, 26, 28, 29, 291, 292, 293, 295, 296, 297, 298, 301, 302, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 253, 299 ir 2910 straipsniais ir 251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1084 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Geležinkelių transporto kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 253, 299 ir 2910 straipsniais ir 251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1084. Prašom.
M. SKUODIS. Tai paketas, iš tiesų pakeitimų yra daug, bet jie gana paprasti. Valstybės kontrolė prieš ne vienus metus savo išvadose, geležinkelių audito išvadose, konstatavo labai paprastą faktą, kad geležinkelių infrastruktūra, kurią mes turime, panaudojama neefektyviai. Ji kai kur galėtų būti skiriama tiems vežėjams, kurie galėtų atlikti daugiau pervežimų, o ne užimti ir galbūt nieko nedaryti.
Išvadose buvo labai aiškiai konstatuota, kad nepanaudojama apie 40 % geležinkeliams skirtų pajėgumų, nėra vykdoma pajėgumų panaudojimo kontrolė, nėra taikoma atsakomybė už skirtų pajėgumų nepanaudojimą. Šiais pakeitimais mes iš esmės ir norime įgyvendinti Valstybės kontrolės labai aiškias rekomendacijas ir išspręsti identifikuojamas labai aiškias problemas. Esminiai pakeitimų blokai yra trys.
Pirmas blokas tai yra teisinis reguliavimas dėl efektyvesnio pajėgumų panaudojimo. Tai yra susiję ir su prioriteto taisyklių nustatymu: jeigu yra vieni bėgiai ir jais nori važiuoti du vežėjai, kuriam suteikti prioritetą? Natūralu, reikia turėti tam tikras taisykles. Kokia atsakomybė turi galioti atsisakant pajėgumų, jeigu jie buvo iš anksto gauti ir užimti? Lygiai taip pat yra kitų dalykų, pavyzdžiui, nustatyti prioritetą skiriant pervežimų Vakarų kryptimi pajėgumus, siekiant diversifikuoti apskritai visus pervežimus. Tai yra vienas pakeitimų blokas.
Antras pakeitimų blokas yra susijęs su pajėgumų suteikimo procedūromis, yra aprašoma, kaip keisti pajėgumus, kaip sudaromas tvarkaraštis ir taip toliau. Tai procedūriniai dalykai, kurie iki šiol įstatymo lygmeniu nebuvo reglamentuoti. Kitaip sakant, sprendžiame problemas ir didiname skaidrumą.
Trečias blokas yra susijęs su geležinkelių transporto veiklos efektyvumu. Tai yra klausimai, susiję su Ryšių reguliavimo tarnybos, kuri yra geležinkelių reguliuotojas, finansavimu, taip pat su civiline atsakomybe ir tam tikromis draudimo sąlygomis geležinkelių įmonių vežėjams.
Tikimės, pakeitimai tikrai išspręs daug klausimų, dėl kurių kyla daug diskusijų ir ginčų. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti A. Skardžius. Ruošiasi J. Džiugelis.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, man, kaip dirbančiam Audito komitete, išties malonu, kad jūs imatės projektų ir būtent tų rekomendacijų, kurias nurodė Valstybės kontrolė. Tačiau negi jūs toks naivus, kad kas nors pasikeis „Lietuvos geležinkeliuose“. „Lietuvos geležinkeliai“ jau seniai yra valstybė valstybėje ir jie nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų. Mes visai neseniai matėme ginčą, viešą ginčą, su Viešųjų pirkimų tarnyba, kai „Lietuvos geležinkeliai“ ją padavė į teismą, kad jiems negaliotų Lietuvos Respublikos įstatymai, kad jie turėtų teisę pirkti iš kur nori, be jokių viešųjų pirkimų procedūrų. Ar jūs manote, kad pakeitus tuos įstatymus „Lietuvos geležinkeliai“ tarsi taps valstybei lojalia institucija?
M. SKUODIS. Man labai sudėtinga komentuoti dėl konkrečių teisinių ginčų ir aš vengiu juos komentuoti, ypač jei dėl ko nors vyksta teisiniai procesai. Bet kas yra labai svarbu, mes aiškius principus, kurie iki šiol teisės aktais, ypač tokiu detalumu, niekur nebuvo nustatyti, dabar nustatysime įstatymo lygmeniu, o įstatymus turės įgyvendinti visi vežėjai, ar „Lietuvos geležinkeliai“, ar bet kurie kiti.
PIRMININKAS. Klausia J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Labai gaila, kad kai kurie kolegos dar 1999 metais pastrigę, kai geležinkeliai tokie buvo. Bet klausimas ne apie tai. Aš iš tiesų puikiai naudojuosi „Lietuvos geležinkeliais“, džiaugiuosi, kad „Lietuvos geležinkeliai“ yra europietiškų standartų ir dar labiau tokie tampa, jeigu yra tam tikrų spragų.
Norėjau vis dėlto pasiteirauti: ar šios direktyvos perkėlimas padės užtikrinti mūsų valstybės įsipareigojimus iki 2024 metų pritaikyti vėžes, traukinius, peronus ir visus kitus infrastruktūros dalykus žmonėms, turintiems negalią? Ar šios direktyvos perkėlimas užtikrins stebėseną ir kontrolę, kad šie procesai pajudėtų šiek tiek sparčiau? Ar prisidės, ar ne šios direktyvos perkėlimas? Ačiū.
M. SKUODIS. Ačiū už labai aktualų klausimą. Jam tikrai „Lietuvos geležinkeliai“ ir asmeniškai ministerijoje skiriame daug dėmesio. Šie pakeitimai nėra susiję konkrečiai su jūsų klausimais, galbūt netiesiogiai tie, kuriuose kalbama, jeigu yra perpildyta infrastruktūra, tai vis dėlto pirmenybė turi būti teikiama keleivių vežimui ir jau po to kroviniai ir visa kita. Tai galbūt netiesiogiai.
Bet tą direktyvą, kuri yra susijusi su geležinkelių pertvarkymu apskritai žmonėms su individualiais poreikiais, mes turime įgyvendinti. Ypač ko laukiu, tai laukiu konkurso rezultatų dėl naujų riedmenų, naujų traukinių pirkimo. Juos, tikiuosi, turėsime 2024 metų pabaigoje. Žinau, kad su asociacijomis, atstovaujančiomis žmonėms su individualiais poreikiais, tikrai yra ir buvo derinama specifikacija. Tikrai visame procese visi yra įtraukti, kad Lietuvoje keisdami visą geležinkelių parką, tas ypač susiję su keleivių vežimu, tikrai turėtume tai, kas yra geriausia šiuo metu pasaulyje.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonę už nori išsakyti A. Skardžius. Prašom, gerbiamas kolega.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Man irgi gaila, kad kai kurie kolegos yra užstrigę ne 1999 metais ar 1990 metais, o būtent savo asmeniniuose poreikiuose, nors galbūt valstybei ir labai svarbiuose.
Kalbama apie „Lietuvos geležinkelius“. Be abejo, yra visai nesenas 2020 metų ginčas su Valstybės kontrole, bet „Lietuvos geležinkeliai“… Kaip žinoma, turbūt trečias šis biudžetas bus, kai yra dotuojamas keleivių vežimas iš valstybės biudžeto. Ir būtent šis įstatymo projektas, kurį pateikė gerbiamas susisiekimo ministras, yra labai svarbus kitu aspektu – kad nereikėtų valstybei dotuoti ir infrastruktūros.
Vienintelė dalis, kuri uždirba lėšų, iš kurių išlaikoma infrastruktūra, yra krovinių vežimas. Ir čia mes matome, sakykime, tokią nelabai sąžiningą ir nevalstybinį požiūrį būtent „Lietuvos geležinkelių“. Aš jau nekalbu apie konkurencijos esminius pažeidimus, nes „Lietuvos geležinkeliai“ taip elgėsi dešimtmečius, taip elgiasi ir dabar. Tai yra valstybė valstybėje, nesilaikanti Lietuvos Respublikos įstatymų. Tą sakau aiškiai ir nedviprasmiškai.
Labai būtų pravartu čia tribūnoje pamatyti „Lietuvos geležinkelių“ vadovą, kaip jis paaiškintų visą tą procesą. Todėl Valstybės kontrolės pastebėjimai ir ministerijos dėmesys tikrai teikia daug vilčių, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pradės laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir gal pagaliau galės sumokėti dividendus į valstybės biudžetą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už išsakytą nuomonę. Balsavimas bus numatytu laiku, maždaug 16 val. 40 min.
15.04 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-978(2), Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-979(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės 2-4.1 klausimą ir lydimąjį 2-4.2 klausimą – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-978(2) ir lydimąjį Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-979(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas, komiteto nuomonė, pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Pranešėjas – D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiami kolegos, klausimas buvo svarstytas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, jam pritarta vienbalsiai bendru sutarimu, tiksliau, abiem klausimams. O kas svarbiausia, lėšos, reikalingos šiems sprendimams įgyvendinti, yra numatytos būsimame biudžeto projekte.
PIRMININKAS. Norėtume išgirsti Biudžeto ir finansų komiteto nuomonę. Matau, kolega A. Čepononis pristatys.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Sveiki, mieli kolegos, komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė, pritarė išvadoms dėl iniciatorių pateikto įstatymo projekto. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Diskutuoti užsirašiusių nėra. Nuomonės už, prieš taip pat nėra norinčių išsakyti. Balsuosime maždaug 16 val. 40 min.
15.06 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-962(2) (svarstymas)
Teikiu kitą darbotvarkės 2-5 klausimą – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo projektą Nr. XIVP-962(2). Pranešėjas – J. Džiugelis, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, komiteto nuomonė.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke, jums leidus, pristatysiu iš vietos. Komitetas kaip pagrindinis apsvarstė konsoliduotus įstatymų projektus ir jiems pritarė bendru sutarimu. Nebuvo komiteto narių, kurie pareikštų atskirą nuomonę, bet yra pasiūlymų, tai norėjau pasiteirauti, ar dabar juos…
PIRMININKAS. Pasiūlymus pristatysime balsavimo metu, nes turime išreikšti Seimo nuomonę – pritarti ar nepritarti.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerai, tada vėliau.
PIRMININKAS. Pasiūlymai bus vėliau. Dabar Biudžeto ir finansų komiteto nuomonė. Vėl kviečiame kolegą A. Čepononį.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Komitete yra apsvarstyta ir pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – R. Juška. Prašom. Kolega Ričardai! R. Juška kviečiamas pristatyti komiteto nuomonę.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė – komitetas pritarė bendru sutarimu projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Buvo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, Biudžeto ir finansų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kitų komitetų nebuvo paskirta. Komitetų pasiūlymai bus teikiami balsavimo metu.
Diskusija. R. Tamašunienės nėra, I. Kačinskaitė-Urbonienė… T. Tomilinas, po to Rita. Nekalbate irgi. Ponia Rita nenori, atsisako diskutuoti. Diskusija nevyksta. Balsavimas ir pasiūlymai bus, kaip ir numatyta, maždaug 16 val. 40 min.
15.10 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-964(2) (svarstymas)
Toliau. Darbotvarkės 2-6 klausimas, projektas Nr. XIVP-964(2). Taip pat prie projekto Nr. XIVP-966… Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 3, 5, 6 ir kitų straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas.
Komiteto nuomonę pristatys J. Džiugelis, Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Prašau, kolega.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Biudžeto ir finansų komitetas. Pasimankštinsite, Antanai.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė svarstomam klausimui.
PIRMININKAS. Švietimo ir mokslo komitetas. A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, Švietimo ir mokslo komitetas savo posėdyje, įvykusiame lapkričio 10 dieną, iš esmės pritarė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-964 ir siūlo pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pasiūlymus, kuriems taip pat pritarė Švietimo ir mokslo komitetas. Kaip suprantu, siūlymus vėliau…
PIRMININKAS. Taip, balsavimo metu.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nuomonė. R. Juška.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Seimo nario G. Kindurio pasiūlymą. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Diskusija. Yra užsirašęs L. Kukuraitis. Prašau, gerbiamas kolega, į tribūną.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pritardamas įstatymo projektui džiaugiuosi tuo, kad Vyriausybė tęsia praėjusioje kadencijoje pradėtą nacionalinių derybų ir kolektyvinių nacionalinių sutarčių pasirašymą.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį į vieną svarbų aspektą, tai yra biudžetinio sektoriaus, viešojo sektoriaus vadovų darbo užmokesčio lygį, ypač į mažiausius vadovų koeficientus. Deja, mes turime Lietuvoje apie 100 žmonių, kurie gauna tokius darbo užmokesčius. Prieš save matote darbo užmokesčio ribų lentelę, kurią parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įdomu, kad pati ministerija kampe yra įrašiusi tam tikrą neatitikimą, kad įstaigos vadovas gali uždirbti tiek pat, kiek ir C lygio kvalifikuotas darbuotojas. Priminsiu, kad C lygio kvalifikacija yra ne mažesnis kaip vidurinis išsilavinimas ir (ar) įgyta profesinė kvalifikacija. Socialinėje srityje tai yra socialinių darbuotojų padėjėjai. Kitaip sakant, dalis mūsų vadovų gauna tokius darbo užmokesčius kaip tam tikra prasme pagalbinis socialinio, sveikatos, švietimo sektoriaus personalas.
Mano galva, ministerija žengė gana svarbų žingsnį. Jeigu matote, minimalių koeficientų padidinimas, tai yra kiek buvo – pilka ir kiek dabar yra – žalia, sparčiausiai yra numatytas vadovams. Jie yra numatę didinti 1 koeficientu. Tačiau, kaip patys rodo skaidrėje, tai yra nepakankamai ir dalis žmonių, deja, gauna panašius atlyginimus kaip socialinio darbuotojo ar kiti padėjėjai. Turbūt visi sutariame, kad taip neturėtų būti. Kai penktadienį šį klausimą svarstėme Socialinių reikalų ir darbo komitete, buvo prisijungę socialinių įstaigų vadovai, jie liudijo, kad tai yra realybė, tai nėra fantazija. Realybė, kad dalies jų atlyginimai yra panašūs kaip socialinių darbuotojų padėjėjų.
Taigi turime spręsti ir mūsų siūlymas, kurį aš paskui pristatysiu balsavimo metu, yra padidinti vienu koeficientu, tai yra nuo pirminio siūlymo būtų dviem koeficientais, ir bent jau išspręsti minimalių koeficientų problemą, tada jau ieškoti tų sisteminių sprendimų, kuriuos šiuo metu, kaip suprantu, rengia Vidaus reikalų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu dėl viešojo sektoriaus žmonių darbo užmokesčio.
Kaip minėjau, tokių žmonių yra apie 100 visoje Lietuvoje, suma būtų apie 200 tūkst. Turint galvoje, kad taip mes galime prisidėti prie sisteminio sprendinio, tai yra nesudubliuoti A lygio ir vadovų atlyginimo su C lygiu, siūlyčiau į tai atkreipti dėmesį tuo metu, kai mes šiandien balsuosime. Labai ačiū. Linkiu kartu spręsti svarbius klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. (Balsai salėje) Pataisas, pasiūlymus svarstysime balsavimo metu.
15.16 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2, 8, 17, 29, 33, 45 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-972(2), Vienišo asmens išmokos įstatymo Nr. XIV-352 2, 3, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-973(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-7.1 ir 2-7.2 klausimai – Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2, 8, 17, 29, 33, 45 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-972(2) ir lydimasis Vienišo asmens išmokos įstatymo Nr. XIV-352 2, 3, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-973(2). Svarstymas. Pranešėjas – M. Lingė, Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Komitetas lapkričio 12 dieną apsvarstė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė komiteto patobulintam projektui bei komiteto išvadoms. Balsavo už – 7, prieš nebuvo, susilaikė 5. Taigi komiteto išvadai pritarta.
PIRMININKAS. Taip, ačiū.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėl lydimojo dar?
PIRMININKAS. Dėl lydimojo – M. Ošmianskienė. M. Majausko nėra. Turbūt vėl teks kolegai A. Čepononiui, Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo komiteto.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Mieli kolegos, komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Gal galite iš karto, kad nebereikėtų dėl lydimojo.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Tas pats ir dėl lydimojo.
PIRMININKAS. Taip, dėl lydimojo. Kartu pritarėte. Ačiū. Fiksuojame, kad pritarė bendru sutarimu abiem. Kolegė M. Ošmianskienė. Nėra. Atsiprašau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Vienišo asmens išmokos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-973(2) ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Pasiūlymai ir pataisos bus vėliau, kai bus balsuojama. Bendroji diskusija. Vėl kviečiu į tribūną L. Kukuraitį. (Balsai salėje) Pakelkite, ten mygtukas yra apačioje.
L. KUKURAITIS (DFVL). Aš, tiesą sakant, labai didžiuojuosi, kad mes Seime turime tokią tribūną. Dėkui kanceliarijai, kad įkūrė.
PIRMININKAS. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu, matau, kalbate.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų šis įstatymo projektas, mano galva, tikrai labai svarbus, gal vienas svarbiausių šiandien diskutuojamų. Džiugu, kad bent dalis Seimo narių yra salėje. Tikiuosi, kad tiems, kurie klauso ekranuose, taip pat tai rūpi.
Norėčiau pristatyti tam tikrus siūlymus, kuriuos atskirai dar pristatysiu balsavimo metu. Mano galva, prieš balsuojant mums reikia aiškiai suprasti, kas yra siūloma pensijų reforma, kurią pateikė Vyriausybė. Tai yra tikrai sisteminiai siūlymai. Mes visi balsuodami turime suprasti, už ką balsuojame.
Aš trumpai įvertinsiu, taip, kaip man pavyksta skaičiais įvertinti, tiek Vyriausybės siūlymą, tiek pateiksiu, ką siūlo Seimo nariai iš Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ dėl šio projekto. Taigi, iš viso tiek Vyriausybė, tiek mes teikiame du siūlymus. Pirmasis – tai spartesnis indeksavimas. Tam turbūt visi pritariame. Pensijos turi būti sparčiau indeksuojamos, turint galvoje, kad infliacijos lygis spalio mėnesį siekė 8 %. Todėl spartesnis indeksavimas tikrai yra būtinas, kad žmonės gautų didesnes pajamas.
Antrasis pokytis yra stažo įtakos mažinimas pensijos dydžiui. Čia jau yra tikrai įvairesnių diskusijų, jas aš irgi trumpai pakomentuosiu. Taigi, pirmasis siūlymas – spartesnis indeksavimas. Čia pateikiu pasiūlymus, ką siūlo Vyriausybė. Vyriausybė siūlo spartinti nuo 8,5 %, kiek būtų pagal dabar galiojantį įstatymą, sparčiau didinti tik individualią pensijos dalį, tai yra 12,7 %. Tas spartinimas būtų susijęs su tuo, kad „Sodra“ turi daugiau pajamų ir tas pajamas perskirsto tiems, kurie turi surinkę taškų, vadinamųjų „Sodros“ taškų. Mūsų siūlymas yra didinti visiems tokiu pačiu tempu. Kitaip sakant, kad ne tik individualioji dalis augtų, bet taip, kaip nuo pat indeksavimo pradžios, abi pensijų dalys būtų auginamos kartu. Vadinasi, ir bazinė pensijos dalis būtų auginama 12,7 %.
Pažiūrėkime pasiūlymų įtaką. Kairėje matote Vyriausybės siūlymą, dešinėje mūsų siūlymą. Kas nutinka su Vyriausybės siūlymu? Žmonėms, kurie turėjo mažesnes pajamas, atitinkamai – mažesnes pensijas, augimas būtų lėtesnis, negu tiems, kurie turi dideles pensijas ir turėjo didesnes pajamas. Mūsų siūlymu tuo tarpu išlaikomas tas pats indeksavimo procentas, toks pats augimo intensyvumas, kaip ir visoms grupėms.
Palyginkime su kitomis svarbiomis tendencijomis, vykstančiomis mūsų visuomenėje šiuo metu. Santykinio skurdo riba, labai grubiai skaičiuojant, 2022 metais, šiuo metu, yra apie 550 eurų. Tuo tarpu vidutines pajamas turėjusio žmogaus, 42 metus dirbusio mūsų šalyje, pensija yra 50 eurų mažesnė negu skurdo riba. Vadinasi, mūsų žmonės, uždirbdavę vidutinį atlyginimą ir dirbę 42 metus, gauna mažesnę negu santykinio skurdo riba pensiją. Klausimas. Ar tikrai skirstant viešuosius finansus yra teisinga sparčiau indeksuoti didžiausias pensijas turinčių žmonių pajamas?
Antrasis rodiklis. 8,2 % infliacijos lygis, palyginti praėjusių ir šių metų spalio kainas. 8,2 %. Jeigu iš viso nebūtų indeksuojama, pensijos augtų tik 0,3 %. Suprantame, kad tai nieko. Jeigu didiname tuo intensyvumu, kaip Vyriausybė, kai kam augtų tik 1 % ar keliais procentais. Jeigu tuo tarpu didiname bazinę, tai bent jau 5 % galima tikėtis žmonių pajamų augimo.
Antrasis siūlymas – stažo įtakos mažinimas pensijos dydžiui. Vyriausybės siūlymas. Siūlymas yra skirtumą, esantį tarp pajamų, kurias žmogus gauna 15 metų ir iki būtinojo stažo, šiuo metu tai yra 32 metai, tiesiog vienu ypu panaikinti nuo sausio 1 dienos. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jeigu dabar žiūrime į 2021 metus, 15 ir 30 metų žmonių, gaunančių pajamas, santykis, pensijos santykis. Vadinasi, žmogus 30 metų dirbo, dvigubai ilgiau, mokėjo dvigubai daugiau mokesčių į biudžetą, bet jam išmokos yra nuo 72 %, vadinasi, jo pajamos yra tik apie 28 % ir iki 50 % didesnės už to, kuris dirba 15 metų. Nėra tam tikro socialinio teisingumo, bet mes visi suprantame, kad spręsdami skurdą negalime to išvengti. Kad žmonėms, kurie gauna labai mažas pajamas, reikia, kad gautų bent tas, kurios viršija absoliutų skurdą.
PIRMININKAS. 30 sekundžių.
L. KUKURAITIS (DFVL). 7 minutes aš turėjau.
PIRMININKAS. Jau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Tuojau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kalbėkite, aš tik perspėjau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Atsiprašau, Vyriausybės siūlymas yra santykį iškreipti dar labiau iki tokio lygmens, kad nuo 15 metų mokėto MMA iki 30 metų mokėto MMA skirtumas bus tik 10 %. Kitaip sakant, dvigubai ilgiau dirbau, bet 10 % gaunu mažesnę pensiją. Tai rodo visuomenės nepasitenkinimą ir mes suprantame, dėl ko.
Dabar mūsų siūlymas – tai išdėlioti per penkerius metus. Jeigu pasižiūrėtume, kur yra problema, kad tai yra ne tik apie 2022 metus, mes kalbame apie visą bendrąją tendenciją. Vadinsi, metai iš metų, kol pensijos nepasieks tam tikro lygio, didesnė dalis bus mokama tiems, kurie turi didesnes pajamas. Ir klausimas šiandien dėl apsisprendimo, ar mes šį principą turime įdiegti, būtent šiandien jį patvirtinti? Mano galva – ne, kai mes turime tokią skurdo situaciją ir nelygybės spaudimą.
Paskutinis aspektas. Suprantu, svarbiausia yra pinigai. Mūsų skaičiavimu, jeigu viską sudėliotume pagal mūsų siūlymą, tiek, kiek Vyriausybė planuoja įdėti, 68 mln., stažui padengti nuo 2022 metų, (…) su bazinės dalies padidinimu, kad viso iš valstybės biudžeto reikėtų plius 42 mln. Ar 42 mln. eurų…
PIRMININKAS. Gerai, kolega. Paskutinį sakinį prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). …negalėtų prisidėti taiklesniam pensininkų skurdo sprendimui, užtikrinti daugiau socialinio teisingumo, nenuvertinti žmonių darbo, geresniam infliacijos įveikimo ir indeksavimo principo tęstinumo išlaikymui. Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Labai atsiprašau, bet tvarka yra tvarka. Kalba I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom. Gerbiami kolegos, pasikalbėti galite išeiti už salės ribų. Prašom, gerbiama Ieva.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, aš sutaupysiu laiko pasakydama, kad mes frakcijoje svarstėme siūlomo įstatymo pakeitimą ir, nepaisant to, kad matome Vyriausybės pastangas didinant vienišų asmenų išmokas, matome tas pastangas, kaip sumažinti skurdo ribą pensinio amžiaus žmonių grupėje, nes tikrai, pagal europinius rodiklius, vis dar labai stipriai atsiliekame, esame, man atrodo, ketvirti nuo pabaigos.
Tačiau dėl dabartino siūlomo varianto, kai iš esmės gerokai didesnį turimą stažą įgiję asmenys neturės ženklaus skirtumo pensijų išmokų prasme, mes manome, kad tokio sprendimo negalėtume palaikyti. Ir dėl to ką tik gerbiamas L. Kukuraitis pristatė skaidres, jose aiškiai matomas priežastingumas, kodėl.
Iš tikrųjų dar pamenu, kad prie Darbo partijos deleguotos ministrės, gerbiamos A. Pabedinskienės, buvo padarytas indeksavimas – tai buvo padaryta laiku ir taikliai. Ir žmonės turi tam tikrų lūkesčių, susijusių su pensijomis, kai stažas visada turėjo prasmę ir turėtų toliau turėti prasmę dėl pensijų dydžio. Todėl manome, kad nuvertinti indėliai į valstybės darbo rinką, į tą sukauptą patirtį ir tai, kad žmonės visą laiką mokėjo socialinio draudimo mokesčius, palyginti su tais, kurie dirbo trumpiau, neturėtų būti taip nuvertinama, kaip dabar gali pasirodyti. Aš suprantu, kad tikslai yra geri – mažinti skurdą, tačiau ar visiškai taiklios pasirinktos priemonės ir ar tinkamu laikotarpiu, manome, kad galbūt ne.
Todėl Vyriausybės siūlomo varianto palaikyti negalime ir siūlome ieškoti alternatyvų, galbūt tikrai paieškoti tų 42 mln. eurų, kad tolygesnis augimas būtų visoms grupėms, o skirtumai tarp stažą turinčių ir neturinčių pensinio amžiaus žmonių būtų vis dėlto didesni.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Kviečiu diskutuoti ministrę M. Navickienę.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Laba diena, sveiki. Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, galbūt iš pradžių sureaguosiu į tai, kas buvo pasakyta.
Pirmiausia gerbiamai Ievai. Aš tikiuosi, kad galbūt plačiau ir labiau padiskutavę galėsime rasti įtikinamų argumentų dėl Vyriausybės pateikto siūlymo. Juo labiau kad ne visi jūsų išsakyti argumentai buvo teisingi, nes stažo įtaka Vyriausybės siūlomame projekte lieka ir jis vaidina svarų vaidmenį, todėl manau, kad į argumentus nebuvo pakankamai įsigilinta. Nepraleisime progos galbūt atskirai pristatyti ir dar kartą padiskutuoti.
Dabar apie buvusio ministro gerbiamo Lino argumentus ir siūlymus, galbūt pradėsiu nuo jų. Gerbiamas kolega, kai rodote skaidres ir skaičius apie bazinės pensijos dydį ir didėjimą, man atrodo, būtų korektiška rodyti ir stažo įtaką jam, nes bazinės pensijos daliai stažo įtaka išlieka. Jūsų rodyti skaičiai to neatspindėjo, bet man atrodo, kad jūsų abu siūlymai, kurie yra, bent vienas iš jų, tas laiptavimas realiai… Suprantu, mes sutinkame, kad mažų pensijų dalį, mažų pensijų problemą reikia spręsti. Tai, kad ją reikia spręsti, mes sutinkame ir matome tą problemą akivaizdžiai, nes Lietuvoje dar labai daugeliui žmonių, kurie yra pensinio amžiaus, mokamos mažų pensijų priemokos ir panašūs dalykai. O pagal jūsų projektą jūs siūlytumėte lygiai taip pat ateiti prie to paties tikslo, kurį mes siūlome dabar, tik per penkerius metus. Bendrosios pensijos dalies apskaičiavimo pakeitimo išdėstymas per tuos kelerius metus nepadės išspręsti mažiausių pensijų problemos, o tuo metu reikės išlaikyti mažų pensijų priemokas ir kitus dalykus.
Jei kalbėtume apie papildomą bendrosios pensijos dalies indeksavimą tokiu pat indeksu kaip ir apskaitos vieneto, tai daugiau pensijas didinsime didesnes pajamas gaunantiems, kaip buvo iki šiol. Natūralu, nuo didesnio nominalo tas pats procentas sudaro didesnę sumą nei nuo mažesnio nominalo, todėl Seimo nario siūlomu laiptuotu bendrosios pensijos dalies apskaičiavimu mažiausios pensijos didės vėl santykinai mažiau negu didžiausios pensijos. O Vyriausybė siūlo ne tik stiprinti individualios pensijos dalies įmokų svorį, bet ir ženkliau padidinti pačias mažiausias pensijas.
Dabar, kolegos, trumpai, kiek liko laiko, aš norėčiau dar kartą akcentuoti, koks buvo ir yra pensijos reformos tikslas. Ką siūlo Vyriausybė, ką siūlome mes?
Bendri reformos principai yra tokie, kad mes siūlome spartesnį, nei šiuo metu galiojantis, pensijos indeksavimą, planuojame, kad nuo kitų metų pensijos augs labiau, nei numato dabartinė indeksavimo formulė, taip pat didžiausią poveikį pajus daugiau įmokų sumokėję žmonės, tai yra turėję didesnes pajamas, bei ilgesnį darbo stažą turintys žmonės ir mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunantys asmenys. Tai atitinka du kertinius socialinės apsaugos principus: tai yra didesnė socialinė apsauga gaunantiems mažiausias socialinio draudimo pensijas ir tiems, kas į sistemą sumokėjo daugiau įmokų.
Skaičiuojant senatvės pensiją, labai svarbu ir bendroji, ir individualioji pensijos dalis. Bendrosios pensijos dalis finansuojama iš valstybės biudžeto ir jos paskirtis yra užtikrinti bent minimalias pensijų garantijas. O individualiosios pensijos dalies dydis priklauso nuo asmens sumokėtų įmokų, todėl būtina didinti ir stiprinti sumokėtų įmokų reikšmę bendrai pensijai.
Dabar kokia bus tos reformos nauda? Tikrai tai bus teisingesnė sistema, nes po reformos ta bendroji universali paraminė pensijos dalis labiau atitiks savo paskirtį, nes einama didesnio universalumo ir socialinio teisingumo link.
Įmokų ryšio su išmokomis stiprinimas. Dabar vidutinėje pensijoje, turint būtinąjį stažą, bendroji dalis sudaro maždaug 60 % pensijos, o individualioji sudaro vos 40 %. Manome, kad individualiosios būtent pensijos dalies reikšmė turi didėti.
Ir skurdo situacija. Kaip tikrai turbūt visi sutinkame, ją reikia spręsti, negalime palikti likimo valiai sunkiausiai gyvenančių žmonių šiandieną. Kadangi 2020 metų skurdo rizikos lygis šalyje buvo 20,9 % ir didžiausias jis buvo tarp senjorų – siekė 36 %, reforma leis pasiekti, kad skurdo lygis tarp 65+ gyventojų sumažėtų bent 2 procentiniais punktais 2024 metais.
O kalbant apie pensijų dydžius, skaičiavimai rodo, kad 2022 metais pensijoms indeksuoti paskyrus papildomai 70 mln. eurų, 2024 metais – 140 mln. eurų, vidutinė pensija 2022 metais didės nuo 450 eurų iki 465 eurų, o 2024 metais – nuo 519 eurų iki 544 eurų, vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, 2022 metais pasiektų 489 eurus, o 2024 metais – jau 576 eurus. Tai yra tikrai ženklūs pokyčiai. Matome, kad 2024 metais pensijos, turint būtinąjį stažą, pralenks tas pensijas, kai būtinojo stažo nėra.
Ar galiu dar kelis akcentus uždėti, kadangi…
PIRMININKAS. Jau viršijate, bet…
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kadangi truputėlį visi viršijame laiką, o klausimas yra svarbus, man atrodo, yra labai svarbu suprasti, kad mūsų modelis nesiūlo nevertinti stažo įtakos pensijai. Tų žmonių, kurie sukaupė 30 metų ir daugiau, bazinė pensijos dalis taip pat augs sparčiau, kaip ir individualioji.
Kalbėdami apie tuos žmones, kurių stažas yra nuo 15 metų iki 30 metų, prisiminkime, kad tai yra apie 75 tūkst. žmonių iš daugiau kaip 600 tūkst. pensininkų. Tarp jų yra du trečdaliai moterų. Mes žinome, kad stažo tie žmonės nesukaupė, nes arba prižiūrėjo vaikus, arba slaugė savo neįgalius artimuosius ir panašiai. Mes jiems iš biudžeto vis tiek primokame mažų pensijų priemokas. Problemą spręsti reikia. Mes ją siūlome spręsti tvariai ir nuosekliai ir kartu toliau kaupti rezervą. Tai yra labai svarbu. Su mūsų siūlomu modeliu mes ne tik užtikrinsime didesnį ir tvarų pensijų augimą, bet ir toliau atsakingai kaupsime rezervą.
Kolegos, kurių dar neįtikino galbūt argumentai dėl modelio, mielai atskirai frakcijose padiskutuotume. Ypač kreipiuosi į gerbiamą Ievą. Galbūt pavyktų mums rasti bendrą sutarimą…
PIRMININKAS. Gerai.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). …nes pensijų augimas yra svarbus klausimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Toliau diskusijoje dalyvauja M. Lingė.
Toliau pasėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Tikrai daug dalykų jau buvo paminėta. Tiesiog daugiau tokie apibendrinantys trys klausimai.
Kodėl šiandien esame tokiame etape, kai turime ir esame priversti svarstyti tokius klausimus, susijusius su pensijų sistemos pertvarkomis? Pirmiausia, atrodo, turime jau ir indeksavimo formules, ir buvo anksčiau priimti depolitizavimo sprendimai, tačiau atsakymas, kodėl šiandien apie tai kalbame, yra paprastas ir trumpas – tai yra skurdas. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą. Turime tokią vidutinę pensiją – 413 eurų, o skurdo riba – 430 eurų ir tos lenktynės, vykstančios su laiku, jau tęsiasi nebe pirmus metus.
Skurdas tarp senatvės pensijos gavėjų, kaip buvo ir paminėta, siekia iš esmės dvigubai daugiau negu bendras šalies vidurkis ir didėjo daugiausia – 4 %, lyginant su kitomis socialinėmis grupėmis. Net 42 % visų pensijų gavėjų gauna pensiją, mažesnę nei 390 eurų, ir iš šios grupės iš esmės 60 % yra vieniši asmenys.
Kodėl turime labiau universalizuoti bazinę pensijos dalį? Anksčiau, kai buvo reformuota pensijų sistema, buvo padalinta į dvi dalis, sudedamąsias: bendrąją, pagrįstą solidarumu ir mokamą iš valstybės biudžeto, ir individualią, pagrįstą mokestinėmis įmokomis ir mokamą iš „Sodros“ biudžeto. Tik solidarumo principas ne visai tiksliai įvykdytas, nes išlaikyta priklausomybė nuo mokėtų įmokų. Dėl solidarumo svarbu pasirūpinti tais, kuriems sunkiau sekasi, ir ne įmokos turi lemti išmokas, o galimybės užtikrinti orų pragyvenimą. Turbūt sutiksime, kad už tą bazinį dydį, kuris siekia apie 190 eurų, ir už tokio panašaus dydžio pensiją būtų neįmanoma realiai oriai niekaip pragyventi. Juolab kad šios dalies mokėjimą, bendrosios dalies mokėjimą, garantuoja ne asmens mokėtos draudiminės įmokos, o visų mokesčių mokėtojai. Bazinė dalis turi užtikrinti vienodas minimalias pajamas, o individualioji, be abejo, užtikrinti pajamas, priklausomas nuo stažo ir mokėtų įmokų. Tikslas yra, kad ateityje palaipsniui augtų individualiosios dalies svoris, lyginant su bendrąja. Laukiama, kad 2030 metais susilygintų tos dvi dalys, nes dabar bendroji sudaro apie 60 %, o individualioji – 40 %. Vyriausybės pateiktas projektas leidžia šią kryptį palaipsniui stiprinti.
Kodėl turime radikaliau spręsti mažiausių pensijų gavėjų pensijos dydžio spartesnį augimą? Be to, kas jau buvo paminėta ir ministrės, apie 70 tūkst. skurdžiausių, gaunančių tas pačias mažiausias pensijas, ir jų 2/3 sudaro moterys, nesiekia 200 eurų, to minimalaus vartojimo poreikių dydžio, tos pačios aplinkybės įvardintos. Dar galima pridėti prie šeimos narių priežiūros ar vaiko auginimo tai, kad tie žmonės yra ateinantys iš ekonominės transformacijos laikotarpio ir atsivėrusios sąlygos verstis veikla, kurios apmokestinimas nebuvo grįstas socialinio draudimo įmokomis. Tai ir politikų atsakomybės klausimas, kurie leido tomis sąlygomis dirbti, verstis, gyventi ir pakliūti galbūt į tokias situacijas, kai mokėjo arba nemokėjo įmokų, ar mokėjo labai mažas ir dabar susiduria su pačių mažiausių pensijų klausimu.
Mažesnes pensijas lemia ir regioniniai faktoriai, galbūt dar mažiau aptartas momentas. Matoma, kad būtent tose savivaldybėse, kurios yra labiausiai nutolusios nuo didžiųjų miestų, daugiau žmonių gauna mažas pensijas. Jie objektyviai turėjo mažiau galimybių susirasti geriau apmokamus darbus. Rajonų savivaldybėse darbo užmokestis šių metų pradžioje buvo 21 % mažesnis nei miestų savivaldybėse. Tos tendencijos išlieka ryškios iki pat šių dienų.
Taigi, gerbiami kolegos, tikrai raginu ir kviečiu palaikyti pateiktą Vyriausybės projektą. Jis leis sparčiau ir greičiau didinti žmonių individualiąją dalį, būtent pagrįstą įmokomis, ir sudarys oresnes pragyvenimo sąlygas pačių mažiausių pensijų gavėjams.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū. Diskusijoje pasisakė visi norintys. Kadangi dėl šio klausimo bus siūlymų, tai mes išklausysime ir dėl jų pasisakysime, kai ateis laikas balsuoti.
15.43 val.
Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-961(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-8 klausimas – Teisėjų atlyginimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-961(2). Pranešėja – ministrė. (Balsai salėje) Atsiprašau, atsiprašau, pranešėjas M. Lingė, Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kaip pagrindinio komiteto, pranešėjas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Komitetas lapkričio 8 dieną apsvarstė Teisėjų atlyginimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuris įgyvendina Konstitucinio Teismo sprendimus, ir priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už tokį sprendimą balsavo 8, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komiteto vardu pranešėjas A. Čepononis. Prašom.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė šį klausimą, sprendimas – pritarti iniciatoriams. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. (Balsai salėje) Diskutuoti nėra norinčių. (Balsai salėje) Pataisų nėra. Dėl motyvų irgi nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime nustatytu laiku.
15.45 val.
Baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-214(2)ES, Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-215(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės kompleksinis klausimas – Baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-214(2)ES ir Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-215(2). Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu pranešėja – I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas lapkričio 10 dieną apsvarstė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, buvo pritarta bendru sutarimu. Ir gal dėl lydimojo įstatymo?
PIRMININKAS. Taip.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėl lydimojo projekto, dėl Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Taip pat buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dalyvauti diskusijoje nėra norinčių. Dėl balsavimo motyvų pasisakyti taip pat nėra norinčių. Kolegos, balsuosime, kaip ir dėl kitų projektų, numatytu laiku.
15.46 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 247 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4779(3) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 247 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4779(3). Pranešėjas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, 2-10 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4779(2). Jo esmė yra nustatyti, jog įrankiai ar automobiliai, kurie buvo panaudoti teršiant aplinką, atvežant šiukšles, jas iškraunant, galėtų būti konfiskuojami. Tai yra aplinkos apsaugos srities įstatymo lydimasis projektas. Komitetas svarstė šių metų spalio 20 dieną. Visais penkiais dalyvavusiųjų balsais už pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Niekas nenori diskutuoti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra. Balsuosime numatytu laiku.
15.47 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-346(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-346(2). Prašome. Komiteto pirmininkas S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Šiuo projektu, kuris yra taip pat susijęs su aplinkosauginiu teisiniu reguliavimu, yra didinamos baudos juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims už nuotekų tvarkymo pažeidimus. Visų septynių balsavusiųjų lapkričio 10 dienos posėdyje balsais už buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Yra norintis diskutuoti R. Šarknickas. Atsisako, R. Šarknickas atsisako diskutuoti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Kolegos, balsuosime iš anksto numatytu laiku.
15.49 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-457(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-457(2). Pranešėjas pagrindinio Biudžeto ir finansų komiteto vardu – M. Majauskas. Nėra. Tai gal A. Čepononis galėtų dėl Rinkliavų įstatymo pristatyti komiteto nuomonę?
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, komitetas apsvarstė ir bendru sutarimu pritarė siūlomam sprendimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje nėra norinčių pasisakyti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Balsuosime, kaip ir dėl kitų projektų, 16 val. 40 min.
15.50 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-519(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-13 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-519(2). Pagrindinio Sveikatos reikalų komiteto vardu pranešėjas – kviečiame A. Verygą. Prašom komiteto…
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė įstatymo projektą. Balsavimo metu nuomonės išsiskyrė. Už komiteto išvadą pritarti komitetui balsavo šeši, prieš – 1, susilaikė 4. Taigi projektui buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskutuoti yra užsirašęs A. Veryga. Prašom, gerbiamas kolega.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų noriu Seimo nariams, kurie galbūt yra tik šioje kadencijoje ar buvo praėjusioje kadencijoje, bet nebuvo užpraeitoje kadencijoje, kai buvo priimti sprendimai dėl Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo steigimo, tik priminti šią istoriją. Tuo metu buvo labai karštai ir sudėtingai diskutuojama, ar toks fondas turėtų, ar neturėtų atsirasti. Seimas priėmė sprendimą vis dėlto steigti tokį fondą ir aiškiai nurodyti lėšas, iš kur toks fondas turėtų būti surenkamas, kaip jis turėtų būti sudaromas. Buvo apsispręsta, kad tą fondą Vyriausybė turėtų suformuoti skirdama dalį lėšų, dalį pajamų, gautų parduodant tabako, alkoholio gaminius, taip pat dalį lėšų, gautų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.
Jau tuo metu, kai buvo priimamas įstatymas dėl šio fondo, buvo žinomos konstitucinės nuostatos, kad įstatyme negalima nustatyti konkretaus procento, kiek tų lėšų nuo surinktų akcizų turėtų patekti į fondą, jų ir nebuvo įstatyme. Kai šiuo metu Seime yra svarstoma dėl daugelio įvairių fondų ir sakoma, kad tai prieštarauja Konstitucijai, Konstitucinio Teismo išaiškinimui, sakau, jau tvirtinant šį fondą į šiuos nuogąstavimus buvo atsižvelgta.
Vienintelis dalykas, dėl kurio, matyt, reikėtų sutikti, kalbant apie Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad nepanaudotos fondo lėšos neturėtų būti perkeliamos į kitus metus, ir tai yra, matyt, logiška planuojant biudžeto lėšas, bet tai nesudarytų kokios nors pagrindinės problemos. Kai buvo komitete svarstoma atsisakyti, išbraukyti tuos lėšų šaltinius, buvo išsakomos tam tikros nuomonės: suprask, iš to fondo vis tiek nieko gero, jis tuos pinigus skirsto kokiems nors draugams ar pažįstamiems, neskiriama esminiams projektams, bet mes turbūt niekada nepasieksime to rezultato, kad pinigai būtų paskirti visiems norintiems – tiek nevyriausybinėms organizacijoms, tiek mokslininkams, – yra tam tikras konkursas.
Aš prieš save turiu atsidaręs trejų metų fondo veiklos ataskaitas. Tie projektai, aš manau, yra labai labai svarbūs. Tiek su vaikais, turinčiais autizmo spektro sutrikimų, dirbančioms organizacijoms skirti projektai, tiek praėjusiais metais daugybė projektų, skirtų psichologinio konsultavimo, emocinės paramos paslaugų gavimo plėtrai, tikrai leido finansuoti daugybę veiklų, kurias kitais būdais finansuoti būtų buvę labai sudėtinga. Šito fondo dėka galėjo atsirasti pilotas su priklausomybių ligų konsultantais, dabar jau išsivystęs į tam tikrą sistemą.
Aš manau, kad yra kritiškai svarbu išsaugoti šaltinius, tai yra nurodyti, iš kur turėtų būti formuojamas fondas, nenurodyti, aišku, procentų, tai prieštarautų Konstitucijai. Kritiškai svarbu, kad toks fondas išliktų. Jeigu mes paliekame tiesiog pasakymą, kad tai yra formuojama iš biudžeto, tai praranda bet kokią prasmę. Jūs visi puikiai žinote, kaip yra lengva visada, ar prieš rinkimus, ar bet kuriuo kitu laiku, sakyti, kad svarbu skirti pinigų visuomenės sveikatai, sveikatai stiprinti, bet kaip sunku būna tuos pinigus iš tikrųjų tiek ministrui, tiek čia, Seime, atkovoti, kad jie būtų skirti visuomenės sveikatai. Tas fondas buvo laikomas gerosios praktikos pavyzdžiu ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Manau, kad mes turėtume tuos lėšų šaltinius išlaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl balsavimo motyvų bus vėliau, nes čia yra siūlymai.
15.57 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-258(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-258(2). Pranešėja – M. Danielė, Sveikatos reikalų komitetas.
M. DANIELĖ (LF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Įvardintas projektas siekia, kad sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos sveikatos paslaugas, privalo naudotis Elektronine sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacine sistema, taip pat teikti ir gauti duomenis. Paaiškėjus, kad įstaiga nėra sudariusi naudojimo sutarties su pagrindiniu elektroninės sveikatos paslaugų sistemos tvarkytoju, arba nepildo elektroninių dokumentų, neteikia duomenų, veiklos licencijos galiojimas būtų sustabdomas.
Norėčiau paminėti, kad licencija nebus stabdoma, jeigu įstaiga nesinaudos, elektroninių dokumentų nepildys ar duomenų neteiks dėl ne nuo įstaigos priklausančių aplinkybių.
PIRMININKAS. Gerbiama kolege, komiteto išvadą.
M. DANIELĖ (LF). Kaip pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas pritaria bendru sutarimu šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje norėjo dalyvauti A. Gedvilas, bet aš jo salėje nematau.
Dėl motyvų. A. Veryga – už.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Matau, kad vis dėlto bus skirtingų nuomonių, matau, kad kolega Aidas bent jau buvo užsirašęs kalbėti prieš, tai, matyt, reikia tiesiog kai kuriuos niuansus paaiškinti, kodėl aš visgi raginčiau pritarti šiam projektui ir balsuoti už. Elektroninė sveikata yra svarbi ne tik dėl to, kad mes galėtume ką nors analizuoti, tiesiog sukaupti duomenis, bet ji yra be galo svarbi ir patiems pacientams. Iš jų dabar girdime tikrai nemažai nusiskundimų, kad, nuvykus į vieną ar kitą įstaigą, ji nemato, sakykime, arba jų gautų konsultacijų, arba atliktų tyrimų ir panašiai. O taip yra todėl, kad ne visos gydymo įstaigos tuos reikiamus duomenis į e. sveikatą pateikia. Tai yra patogumas tiek pacientams, tiek ir medikams, jie galėtų tuos duomenis matyti, pasižiūrėti, gal greičiau ir efektyviau įvertinti paciento būklę ir priimti pacientui reikiamus sprendimus. Aš visgi kviesčiau visus mus šiam projektui pritarti, balsuoti už, nes tikrai gyvename skaitmeninės visuomenės laikotarpiu, ir taip, kaip kiti sektoriai, taip ir sveikatos sektorius turėtų naudotis šitomis skaitmeninėmis technologijomis. Tiesa, šiek tiek atsilieka nuo jų diegimo, bet manau, kad šitas įstatymas, tiksliau, jo pakoregavimas, taptų labai rimta paskata sveikatos priežiūros įstaigoms vystyti elektronines sveikatos paslaugas.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš kalba A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (DPF). Ar aš galėčiau pasisakyti?
PIRMININKAS. Jau praleidome diskusijos fazę. Dabar vyksta pasisakymai dėl motyvų. Jūs turite teisę kalbėti dėl motyvų. Prašom.
A. GEDVILAS (DPF). Gerai. Ačiū, pirmininke. Noriu atkreipti dėmesį, kad galbūt įstatymas ir būtų reikalingas, tačiau…
PIRMININKAS. Šiaip kaukė privaloma salėje, tik tribūnoje suteikiama teisė kalbėti be kaukės.
A. GEDVILAS (DPF). Noriu pasakyti, kad iki šiol yra labai daug problemų su e. sveikatos sistema, todėl manau, kad būtina pirmiausia užtikrinti, kad e. sveikata pradėtų tinkamai funkcionuoti.
Dar kovo mėnesį per susitikimą su SAMʼo atstovais ir Registrų centru, kuris yra atsakingas už e. sveikatos administravimą ir veiklą, kėliau begalę klausimų – 25, galbūt ir daugiau. Noriu pasakyti, kad šiandien dar visi tie klausimai nėra visiškai išspręsti, todėl turime siekti, kad pirminės sveikatos priežiūros įstaigos nebūtų verčiamos, o būtų motyvuotos pačios prisijungti į tą sistemą ir tvarkyti visus su tuo susijusius duomenis. Tad siūlyčiau būtent dėl tokios priežasties šitam įstatymo projektui nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Balsuosime, kaip ir buvo skelbta, 16 val. 40 min.
16.02 val.
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-952(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-952(2). Svarstymo stadija. Pagrindinio Kultūros komiteto pranešėjas – S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Mūsų komiteto posėdis vyko 10 dieną. Pritarta bendru sutarimu. Projekto esmė – patikslintas vienos institucijos pavadinimas – vietoje Šiaulių universiteto atsirado Vilniaus universiteto Šiaulių akademija. Toks pataisymas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje turbūt nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų taip pat, nes iš tikrųjų redakcinio pobūdžio pataisa. Ačiū, kolega. Balsuosime, kaip ir anksčiau, nustatytu laiku.
16.03 val.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas Nr. XIVP-144(3), Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-146(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas Nr. XIVP-144(3). Svarstymo stadija. Pranešėja – pagrindinio Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Ir jo lydimasis – Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-146(3). Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Aplinkos apsaugos komitetas abu įstatymų projektus svarstė spalio 27 dieną. Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektui buvo pritarta bendru sutarimu. Taip pat svarstytas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jam komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Norinčių šį kartą… (Balsai salėje) Atsiprašau, papildomo komiteto – Kaimo reikalų komiteto – pranešėjas J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas rugsėjo 22 dieną svarstė Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą ir nusprendė jam pritarti. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat turiu pristatyti išvadą ir dėl lydimojo?
PIRMININKAS. Taip.
J. BAUBLYS (LSF). Kaimo reikalų komitetas kaip papildomas taip pat rugsėjo 22 dieną svarstė Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir nutarė jam pritarti. Balsavimo rezultatai: už balsavo 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Taip pat papildomo Biudžeto ir finansų komiteto vardu dėl abiejų projektų pranešėjas A. Čepononis.
A. ČEPONONIS (TS-LKDF). Rugsėjo 29 dieną komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė šį įstatymo projektą. Jam pritarta bendru sutarimu. Lydimasis taip pat apsvarstytas rugsėjo 29 dieną ir jam pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir papildomo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu pranešėjas B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šį įstatymą, taip pat ir lydimąjį. Šiems įstatymams pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Gerbiami kolegos, diskutuoti nori du Seimo nariai. Pirmas kviečiamas K. Mažeika. (Balsai salėje) Nematau. Kviečiame diskutuoti L. Nagienę.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, jeigu žiūrėtume į pirmą įstatymo projektą – dėl Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo, aš tikrai sakau, mes žinome, kokią problemą turime regionuose ir aplinkui. Manau, kad ir prie didžiųjų miestų yra dar daug gręžinių, kurie yra neįteisinti, net neturėjo savininkų. Tai galbūt dabar bus galimybė sutvarkyti, žinome, kad atsiras vienaip ar kitaip… Pagal ankstesnius teisės aktus gręžiniai ir vandens tiekimo įmonės yra licencijuota veikla, o tie gręžiniai, kuriuos dabar valdo arba valdytų savininkai, iš tikrųjų licencijos neturėjo. Todėl dabar labai svarbu sutvarkyti teisinę bazę ir nebus skirtos baudos. Mes turime sovietinį palikimą – tai kolūkiai, mažos gyvenvietės, nedidelės gyvenvietės ir asmeniniai gręžiniai, kurie anksčiau buvo įrengti iš tikrųjų be jokių leidimų. Tikrai siūlyčiau pritarti šiam projektui. Tai teisingas žingsnis, kad bet kas, gyventojai… Atsirastų savininkai ir vandens įmonės tuos gręžinius galėtų sutvarkyti.
Bet dėl antro projekto, kuris jungia reorganizavimo būdu vandens tiekimo įmones prie regioninių, žinote, yra klaustukas, kaip aš sakau. Kodėl man iškilo klaustukas? Yra rajonų, regionų, kurie nesusitvarkė, kurie miegojo, infrastruktūra nesutvarkyta. Jeigu mes prijungsime įmones, kurios šiandien yra tikrai nemokios, tai gyventojai mokės didesnę kainą, nes reikės kompensuoti ir sutvarkyti visą infrastruktūrą ten, kur yra atsilikę ir nesusitvarkę. Tai čia, aš manau, tarybos ne visada labai vienareikšmiškai pasisakys už tai, kad būtų reorganizuotos ir atsirastų viena regione vandens tiekimo įmonė. Tai tikrai reikėtų šią diskusiją… Kiek aš žinau, diskutuojant su taryba ir su savivalda, čia yra diskusinis klausimas ir reikėtų labai atsargiai į tai pažiūrėti, nes nukentės tie mūsų gyventojai, kurių savivaldybių įmonės yra susitvarkiusios labai gerai savo infrastruktūrą. Asmeniškai aš tikrai nepritarsiu šiam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kolega Kęstutis neatsirado. Šiuo klausimu mes baigiame. Siūlymų nėra. Balsuosime… Siūlymų yra, bet apie juos kalbėsime balsavimo metu.
16.11 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-954 (pateikimas)
Dabar darbotvarkės 2-25 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-954. Pateikimo stadija. Pranešėja – I. Haase. Prašom, kolege. Dėl vedimo tvarkos per centrinį mikrofoną A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pirmininke, juk paprastai dėl motyvų yra kalbama svarstymo stadijoje, o ne balsavimo stadijoje.
PIRMININKAS. Po pataisų pateikimo, kai balsuosime už pataisas, tada balsuosime už visą projektą. Tik tuo metu numatytas balsavimas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Aš ne apie balsavimą, aš kalbu apie motyvus dėl viso projekto.
PIRMININKAS. Dėl motyvų bus po visų pataisų, tada galėsime balsuoti dėl viso projekto. Matote, po pataisų ir pasiūlymų gali pasikeisti projektas ir jūsų motyvacinė kalba gali būti visai kitokia. Prašom, gerbiama Irena Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, teikiu Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Seime buvo svarstomas įstatymo projektas, juo papildytas Baudžiamasis kodeksas 1481 straipsniu. Šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnyje ikiteisminio tyrimo pradžia – tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą ir prokuroro reikalavimą, šio straipsnio pirmoje dalyje yra įvardinti visi Baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys nusikalstamas veikas, dėl kurių pradėtas ikiteisminis tyrimas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Naujojo Baudžiamojo kodekso 1481 straipsnio 2 dalyje taip pat nurodyti šie pagrindai pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl būtina Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnį papildyti, įtraukiant į jį ir naujai priimtą 1481 straipsnį.
Taip pat šiuo metu Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio 3 dalyje neįvardinti keli Baudžiamojo kodekso straipsniai, tokie kaip 140, 148, 1481 ir 165 straipsniai, kuriuose nurodyta, kad esant smurto artimoje aplinkoje požymių ikiteisminis tyrimas pradedamas, nesvarbu, ar yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas. Šiais atvejais ikiteisminis tyrimas pradedamas ir procesas vyksta bendra tvarka.
Priėmus siūlomą pataisą, tai yra papildžius Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio 1 dalį, įvardijant 1481 straipsnį, būtų užtikrinta galimybė pradėti ikiteisminį tyrimą, už nuskalstamą veiką numatytą dėl neteisėto žmogaus persekiojimo. Ir papildžius Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio 3 dalį, būtų suderintos Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos ir pašalintos teisinės spragos. Todėl vadovaujantis teisėkūros principais ir teisės technikos taisyklėmis, siekiant užtikrinti teisės sistemos nuoseklumą ir vidinę darną, būtina suderinti Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso teisės normas. Todėl prašau balsuoti už šį teikiamą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūsų niekas nenori klausti. Kolegos, apsispręsime, kai bus paskelbtas balsavimas, kaip ir dėl kitų projektų.
16.15 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 234, 244 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-921, Administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 6301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-920 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 234, 244 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-921. Pateikimo stadija. Pranešėjas – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų galėčiau pristatyti iškart projektus Nr. XIVP-920 ir Nr. XIVP-921, tai yra Baudžiamojo proceso kodekso kelių straipsnių pakeitimus ir Administracinių nusižengimų kodekso kelis pakeitimus, nes šie pakeitimai ir įstatymų projektai atsirado pasiūlius vienam iš peticijos teikėjų, tai yra A. Sadoniui. Jis iš tiesų siūlo šiek tiek papildyti minėtus Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius dėl vienos priežasties. Administracinių bylų teisenos įstatyme numatyta, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į Administracinį teismą, prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas, kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ir Vyriausybės nustatytą teisinį aktą. Iš tiesų tai yra numatyta taip pat ne tik Administracinių bylų teisenos įstatyme, bet ir Civilinio proceso kodekse. Deja, tokių nuostatų nėra numatyta minėtuose Baudžiamojo proceso kodekso straipsniuose ir Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose. Minėtas peticijos teikėjas, peticijai buvo pritarta, siūlo, kad vis dėlto būtų toks patikslinimas, kad ir tuose minėtuose kodeksuose būtų numatyta galimybė, kaip ir Civilinio proceso kodekse, kad tas, kuris kreipėsi į teismą, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į Administracinį teismą pagal minėtus Baudžiamojo proceso kodeksą ir Administracinių nusižengimų kodeksą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų niekas nenori klausti. Dėl abiejų projektų, dėl Baudžiamojo proceso kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 6301 straipsniu įstatymo, apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
16.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 71, 424, 427, 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1013 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-28 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 29, 71, 424, 427, 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1013. Pateikimo stadija ir pranešėjas S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, projekto esmė labai paprasta. Projektas yra parengtas Teisės ir teisėtvarkos komitete po kreipimųsi, kuriuos darė teritorinių policijos įstaigų vadovai. Taip pat suderinome su Policijos departamento Kelių policijos padaliniu ir jie mielai pritarė tokiam patikslinimui. Esmė yra ta, kad kai iš asmens yra atimama teisė vairuoti ir jis vis tiek vairuoja, tokiu atveju galima bauda, tačiau nėra galimybės skirti didelę baudą už pakartotinį vairavimą, taip pat nėra jokios galimybės konfiskuoti automobilį. Tai asmens, kuris prarado teisę vairuoti, pavyzdžiui, dėl to, kad vairavo girtas, automobilis grąžinamas kitam asmeniui, kuris tuo metu blaivus. Kitą dieną vėl šis asmuo išsiblaivęs vairuoja ir vėl vairuoja, ir taip ratas sukasi be galo ir tiesiog policijos pareigūnai nuleidžia rankas ir nežino, ką daryti. Tai mes siūlome šią pataisą, kad padaryti pakartotiniai veiksmai, kai vairuojama neturint teisės vairuoti arba sustabdžius vairavimo teisę, arba atėmus vairavimo teisę, taip pat ir dėl to, kad nesilaikoma draudimo vairuoti neįrengus alkostopo, kad būtų griežtesnė atsakomybė už pakartotinį vairavimą ir kad būtų galimybė automobilį konfiskuoti. Tai būtų daug realesnė poveikio priemonė. Šiuo atveju bandoma įvesti dar vieną priemonę bandant kovoti su tais, kurie turi po keliasdešimt tūkstančių baudų, jų nemoka ir toliau pažeidinėja eismo taisykles. Tokia trumpai esmė.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti V. Valkiūnas. Prašom, kolega.
V. VALKIŪNAS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, teikėjau, o kaip dėl arešto? Anksčiau buvo areštas. Ar tikslinga? Kaip yra su šia pozicija?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega Valdemarai, arešto nebėra nuo to laiko, kai buvo priimtas naujas Administracinių nusižengimų kodeksas, turbūt ar ne 2015 metais. Žodžiu, bet koks laisvės ribojimas yra perkeltas į Baudžiamąjį kodeksą. Ir tos veikos, kurios yra pavojingesnės negu ANK, taip pat ten atsidūrė. Žodžiu, mes padalijome tarp Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso, ir Administracinių nusižengimų kodekse laisvės ribojimo tokio kaip areštas nebėra.
V. VALKIŪNAS (LRF). O gal reikėtų?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Jeigu veika peržengia tam tikrą ribą, pavyzdžiui, vairavimas neblaiviam, kai yra daugiau kaip 1,5 promilės, – baudžiamoji byla ir ten galima taikyti areštą ar dar griežtesnes priemones.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti A. Kupčinskas. Prašome.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, norėjau pasiteirauti, ar nemanote, kad baudos didinimas neišspręs problemos? Ar nebūtų geriau pabandyti susieti baudų nemokėjimo su tam tikromis socialinėmis išmokomis, kitais draudimais, pavyzdžiui, negalimybe registruoti autotransporto priemonės, kitų valstybinių paslaugų teikimu, ir tą teisę, jeigu tu esi įsiskolinęs, tiesiog apriboti? Baudos padidinimas, kaip ir kiti dalykai, tik kalkuliuosis dar labiau į sąskaitas, tačiau tam tikrų galimybių ir pašalpų teikimo apribojimas galbūt išspręstų problemą?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas Andriau, visiškai jums pritariu. Na, galbūt čia veiksmingesnė priemonė bus automobilio konfiskavimas, jeigu jis dar nors kiek vertas. Tai, ką jūs sakote, seniai buvo galima ir reikėjo padaryti, tačiau iki šiol jau kelinta kadencija iš Vyriausybės tokių siūlymų nesulaukiame, arba yra kokia nors baimė, kad tai gali pažeisti žmogaus teises. Neseniai, žinau, tokia galimybe domėjosi visuomenės informavimo priemonės. Gali būti, kad policija arba Vidaus reikalų ministerija tokį paketą rengia. Aš manau, kad tai yra prasminga, reikalinga. Nekalbu apie Šveicariją, net ir Latvijos pavyzdys, jeigu tu nevykdai tam tikrų pareigų valstybei, tai yra mums visiems, visuomenei, tu prarandi teisę į tam tikrų paslaugų gavimą. Bet čia jau kito projekto reikalas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, daugiau nėra norinčių jūsų klausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių pasisakyti. Balsuosime nustatytu laiku.
16.24 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1056, Administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1057 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1056. Pateikimo stadija. Pranešėja – ministrė M. Navickienė. Ir jo lydimasis – Administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Prašom, ministre.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pristatyti jums Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projektą. Turbūt nemažai apie jį girdėjome ir diskutavome. Tikrai noriu padėkoti tiek Vidaus reikalų ministerijai, tiek Teisingumo ministerijai už labai didelį kiekį darbo grupių, tiek institucijoms, kurios turės bendradarbiauti toliau užtikrindamos šito įstatymo projekto įgyvendinimą.
Man atrodo, tai yra toks pat momentas, tokios pat svarbos, kaip ir mes kalbėjome apie Vaiko teisių apsaugos įstatymą. Ir po truputį einame ta linkme, kad smurtas visose aplinkose – nesvarbu, prieš vaikus ar prieš moteris, prieš neįgaliuosius, prieš pagyvenusius asmenis – taptų nebetoleruojamas, o smurto aukos būtų geriau apsaugomos.
Statistikos departamento duomenimis, 2020 metais užregistruoti 7 tūkst. 132 nusikaltimai dėl smurto artimoje aplinkoje. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2020 metais užregistruoti 29 nužudymai. Matome, kad smurto situacija Lietuvoje tikrai yra vis dar labai sudėtinga ir statistika yra negailestinga. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2020 metais policijoje buvo įregistruoti 58 tūkst. 553 pranešimai dėl smurto artimoje aplinkoje.
Pagalba smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems ar patiriantiems asmenims kol kas dar nėra orientuota į asmenį ir individualius jo poreikius, nesama vieningo ir kompleksiškai teikiamo pagalbos organizavimo mechanizmo, o visuomenės nuostatos smurto artimoje aplinkoje atžvilgiu išlieka prieštaringos. Atliktas tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje rodo, kad pateisinimas yra vis dar paplitęs: 89 % respondentų laiko smurtą artimoje aplinkoje nepateisinamu dalyku, tačiau kartu paklausus, ar būna tokių situacijų gyvenime, kai būtų galima pateisinti ar atleisti kai kurias smurto artimoje aplinkoje formas, net 17 % respondentų nurodo galintys pateisinti įvairias smurto formas. Visuomenėje vis dar yra tikrai labai sunkiai atpažįstama psichologinio, ekonominio, seksualinio smurto artimoje aplinkoje formos.
Šio įstatymo projekto tikslas yra įteisinti naują aplinkos nuo smurto artimoje aplinkoje prevencinę priemonę – aplinkos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį, siekiant apsaugoti smurtą artimoje aplinkoje patiriantį asmenį, atskiriant smurto pavojų keliantį asmenį nuo smurtą patiriančio asmens.
Taip pat siekiant padidinti smurtą patiriantiems asmenims teikiamos pagalbos kokybę, numatyti specializuotos kompleksinės pagalbos centrų akreditaciją ir nuosekliai reglamentuoti pagalbos mechanizmą. Taip pat įtvirtinti nuostatą dėl ugdymo programų papildymo apie moterų ir vyrų lygybę, nestereotipinius vyrų ir moterų vaidmenis, tarpusavio pagalbą. Siūlome nustatyti administracinę atsakomybę už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio nustatytų įsipareigojimų nesilaikymą.
Labai tikiuosi, kad priėmus šį įstatymo projektą bus užtikrinta greita smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančių asmenų ir smurtą patyrusių asmenų apsauga, taip pat užtikrinta efektyvi ir kokybiška specializuota kompleksinė pagalba, sustiprintas bendradarbiavimas nacionaliniu ir vietos lygmeniu, kad institucijos, teikiančios paslaugas asmenims, geriau bendradarbiautų tarpusavyje, taip pat suteikiama galimybė ir keisti smurtinį elgesį, o tai irgi yra labai svarbu.
Paminėsiu apie biudžetą. Šis įstatymo projektas turėtų įsigalioti nuo 2023 metų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencijos institucijoms būtų skirta 5 mln. 342 tūkst. eurų būtent prevencijai, smurtinio elgesio keitimo programoms, specializuotai kompleksinei pagalbai teikti. Taip pat 5 mln. 612 tūkst. eurų būtų skiriama policijai ir 363 tūkst. eurų teismų sistemai. 2022 metais policijai papildomai reikėtų apie 8 mln. 459 eurų. Tai tiek trumpai. Laukiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Jūsų nori paklausti 12 Seimo narių. Pirmasis klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiama ministre, pirmiausia labai dėkoju jums ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai už tai, kad įvykdėte pažadą ir tas įstatymo projektas su pataisomis pasiekė Seimą. Aš tiktai norėjau pasitikslinti, kad ir daugiau priminčiau visam Seimui, kad kai kilo diskusijos dėl Stambulo konvencijos, buvo daug kalbėta, kad galbūt nereikia pasirašyti kokių nors perteklinių konvencijų, galbūt mes galime pabandyti patys įgyvendinti kokias nors pataisas nacionalinėje teisėje ir jos padėtų pasiekti to tikslo – mažintų smurtą artimoje aplinkoje. Ar teisingai aš suprantu, kad šitos įstatymo pataisos yra turbūt toks vienas iš pirmųjų, tikiuosi, ne paskutinis, žingsnis šia kryptimi, būtent parodyti, kad mes galime įgyvendinti tam tikras priemones, nepaisant to, ar galioja Stambulo konvencija, ar ne.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, mes turime kalbėti apie smurto netoleravimą įvairiais pagrindais ir visose aplinkose. Šitas įstatymas nekalba apie smurtą tik lyties pagrindu, jis kalba apie smurtą artimoje aplinkoje įvairiais pagrindais. Stambulo konvencija kalba daugiau apie smurtą lyties pagrindu. Bet Vyriausybės programoje, tai, kas nuo mūsų priklauso, tai, kas buvo mūsų darbų sąraše, yra būtent šis Smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Jis, mano įsitikinimu, tikrai gerins situaciją, mažins toleranciją smurtui, labai svarbu, kad užtikrins tinkamesnius pagalbos mechanizmus ir geresnį bendradarbiavimą tarp savivaldos institucijų ir nacionaliniu mastu priimamų sprendimų. Man atrodo, tai yra teisingas žingsnis ta kryptimi, kad mes užtikrintume kuo saugesnę aplinką žmonėms.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Petkevič.
B. PETKEVIČ (LRF). Labai ačiū už suteiktą žodį. Aiškinamajame rašte buvo pateikta tokia statistika, kad 55 %…
PIRMININKAS. Garsiau, kolege!
B. PETKEVIČ (LRF). …aiškinamajame rašte buvo pateikta tokia statistika, kad 55 % smurtautojų buvo apsvaigę nuo alkoholio. Aš norėčiau paklausti, kaip tai koreliuoja su dabar daromu alkoholio prieinamumo liberalizavimu?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Man atrodo, nereikia galbūt ieškoti tokių paprastų išvadų, kai kalbame apie labai sudėtingas dalykus. Priklausomybių problema yra labai skaudi ir sudėtinga problema. Tiek šio įstatymo kontekste, tiek ir kitų įstatymų kontekste, to paties Užimtumo įstatymo kontekste, mes matome, kad labai daug nedirbančių žmonių turi problemų dėl priklausomybių, lygiai taip pat dėl elgesio tam tikrų dalykų. Man atrodo, ką mes privalome ir turime daryti, mes turime kalbėti apie priklausomybių ligų gydymą, geresnę reabilitaciją, geresnę reintegraciją ir darbą su žmonėmis, patiriančiais priklausomybes. Tai mes turime daryti nepriklausomai nuo to, kokį įstatymo projektą svarstome, nes ši problema vis dar tikrai yra labai gili Lietuvoje. Tačiau ją turime spręsti būtent priklausomybių ligų gydymu, tuomet reabilitacija, reintegracija ir kitomis paslaugomis, kurias galėtume suteikti žmonėms, besigydantiems nuo priklausomybių ligų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tikrai labai džiaugiuosi, žinau, kad ir mano kolegės, dirbančios smurto prevencijos ir kovos su smurtu srityje, labai džiaugiasi, kad šis įstatymas pagaliau pasiekė salę. Taip pat noriu paklausti jūsų. Kaip jūs vertinate kai kurių asmenų tokius paradoksalius nuogąstavimus, kad tariamai nekaltumo prezumpcija būtų pažeidžiama, pavyzdžiui, taikant apsaugos orderį, arba štai čia per ilgai yra 72 valandos? Nuo savęs pridėsiu klausimą. Ar nevertėtų ir ilgiau negu 72 valandas taikyti šį orderį?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama kolege. Man atrodo, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo projekte tikrai išlaikomas tinkamas nukentėjusių ir kitų asmenų teisių balansas. Labai svarbu akcentuoti, kad nukentėjusiojo teisėms užtikrinti irgi turi būti teikiamas prioritetas, tačiau smurto pavojų keliančiam asmeniui taip pat siekiame užtikrinti tam tikras socialines paslaugas, kalbėti apie elgesio keitimą ir kitus dalykus.
Dabar dėl galiojimo termino. Mes tikrai turėjome labai daug diskusijų su kolegomis dėl… Taip pat dar priminsiu, kad sprendimas dėl smurto orderio gali būti skundžiamas, jeigu manoma, kad jis yra paskirtas neteisėtai. Labai daug diskutavome apie tą laiko tarpą. Dėl jo tikrai yra sutarta su tomis institucijomis, kurios turės įgyvendinti būtent per 72 valandas dėl pratęsimo, ar imtis pratęsimo, ar ne. Diskutuota tiek su policijos pareigūnais, tiek su Teisingumo ministerija ir teismais, tiek su mūsų žinioje esančiais specializuotais kompleksinės pagalbos centrais, kad visos institucijos turi parą priimti savo sprendimą. Policija išduoda orderį, tada specializuoti kompleksinės pagalbos centrai pradeda teikti pagalbą nukentėjusiai, jeigu matoma, kad yra tikrai reali situacija, kai orderis turi būti pratęstas, esame suderinę, kad per parą teismas galėtų priimti tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Tikrai labai laukėme šio įstatymo ir tikiuosi, jam bus pritarta ištaisius tam tikrus netikslumus.
Mano klausimas būtų irgi apie laiką. Priimamas sprendimas ne ilgiau kaip 72 valandoms, bet pakartotinis vertinimas SPC turi būti irgi prieš 48 valandas ir dar policijos pareigūnai turi įvertinti jų pateiktas išvadas. Ar suspės specializuoti pagalbos centrai tai padaryti? Tai pirmas klausimas.
Antras klausimas būtų, gal aš praklausiau, bet kiek planuojate skirti specializuotiems pagalbos centrams 2023 metais? Kokios lėšos yra suplanuotos? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Kaip ir minėjau, noriu tik akcentuoti, kad specializuoti kompleksinės pagalbos centrai atliks ne pakartotinį smurto rizikos vertinimą, bet lygiagretų, nes vertinimas jau bus atliktas tada, kai orderis bus išduotas, po to jau lygiagrečiai toliau bus dirbama su auka, aiškinamos aplinkybės, ar reikės papildomos pagalbos, ar reikės šitą orderį pratęsti.
Dėl specializuotos kompleksinės pagalbos centrų finansavimo. Dabar esame numatę 5 mln. 52 tūkst. eurų 2023 metais.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, dėkoju, kad atnešėte šį projektą, seniai lauktą ir tikrai diskusiją pakelsiantį į praktinį lygmenį, o ne tokį ideologizuotą, kokį turėjome pavasario sesijoje.
Klausimas būtų toks. Pirminėje įstatymo projekto fazėje turėjome smurtą prieš moteris kaip atskirą rūšį, šitame projekte ir, kaip aš suprantu, dabartiniame įstatymo projekte apskritai smurto prieš moteris kaip atskiros grupės, kuriai turbūt reikia atskiro dėmesio mūsų valstybėje, tokios rūšies neliko. Ar galite paaiškinti, kodėl, ir galbūt ateityje tai būtų numatyta?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Bet kuriuo atveju didžiausias procentas smurto artimoje aplinkoje atvejų yra prieš moteris. Tačiau lygiai taip pat yra ir kitokių aplinkybių, kuomet smurtą artimoje aplinkoje gali patirti žmonės, turintys negalią, arba žmonės dėl savo amžiaus ir kiti. Todėl šitas įstatymas, kadangi jisai apskritai apima bet kokias smurto apraiškas artimoje aplinkoje, turėtų apimti ne tik vieną dalį, bet turėtų apimti visą galimą riziką. Turime mokėti dirbti su ja visa ir tinkamai adresuoti kiekvienai grupei smurtą patiriančių arba patiriančių riziką žmonių.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Dar paskutinė klausianti – I. Pakarklytė, nes laikas, skirtas tam klausimui, baigėsi. Prašom.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, išties labai reikalingas ir svarbus projektas. Jūs pristatydama paminėjote statistiką, kiek yra pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje ir kad 2018 metais turėjome 41,5 tūkst., o 2020 metais jau 58,5 tūkst. Bet, aišku, žinome, kad viena yra statistika, o kita yra tie nepranešti atvejai. Mano klausimas gal toks platesnis, šis konkretus projektas ar kokie nors kiti jūsų planuojami veiksmai, kaip galėtų prisidėti ir kokie tai veiksmai, kad daugiau žmonių išdrįstų pranešti apie smurtą artimoje aplinkoje?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū jums už klausimą. Manau, kad tikrai labai svarbus, geras ir laiku klausimas. Aš tiesiog galvoju, kad tas didėjimas besikreipiančių žmonių, ta trajektorija, kad jau daugiau kreipiasi, irgi rodo, kad žmonės pradeda daugiau pasitikėti institucijomis.
Šis įstatymas ką suteiks, mano įsitikinimu, gero? Turėsime galimybę įrodyti, kad tos aukos, kurios paskambina, kurios kreipiasi, iš karto gauna ir paslaugas, nėra paliekamos likimo valiai, yra konsultacijos. Šiuo įstatymo projektu ir teikiamomis paslaugomis įrodysime žmonėms, kad kreiptis verta net tada, kai yra patiriama tik rizika ar yra kokie nors grasinimai ir kiti dalykai, tai yra žingsnis didinti pasitikėjimą taip, kad paskambinęs ir pranešęs tu galėsi gauti realią pagalbą, ir kartu, kuo mes daugiau viešai apie tai diskutuosime, viešai kalbėsime ir kelsime šią problemą, tuo daugiau turėsime žmonių, kurie išgirdę galės suprasti, kad šitoje valstybėje patirdami smurto riziką jie tikrai gali kreiptis ir gauti pagalbos.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Atsiprašau kolegės L. Nagienės, bet, deja, mūsų kompiuteriai nerodo, kad jūs buvote užsirašiusi. Matyt, sistemos klaida. Bet jau ministrė paliko tribūną, todėl gal dėl motyvų norėsite pasisakyti? Laikas, skirtas šiam klausimui, baigėsi. Dėl balsavimo motyvų mes turime kalbantį prieš P. Gražulį. A. Navickas – už. Atsiprašau.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dar kartą noriu pasidžiaugti, kad šis įstatymo projektas pagaliau pasiekė Seimą. Man atrodo, viena vertus, iš klausimų susidarė įspūdis, niekam nekyla abejonių, kad to reikia. Aišku, yra detalių. Detalių diskusijai tikrai reikės, nes smurto ir apsaugos orderis, kiti klausimai, klausimas apie pagrindinės priežasties įvardinimą – visa tai bus, man atrodo, diskusijų objektas.
Bet šiandien, man atrodo, tikrai svarbiausia, kad mes turime priimti patį įstatymą ne kaip diskusijos pabaigą, bet kaip diskusijos pradžios ženklą. Man atrodo, per tam tikrą laiką mes tikrai sugebėsime dar patobulinę jį pasiekti patį geriausią rezultatą. Šiuo atveju tikrai suprantu ir dabar girdėjau visokių nuogąstavimų, kad tai nėra galbūt optimaliausias įstatymas, galbūt kai kurios nuostatos yra kaip ir per daug nuosaikios, bet man atrodo, dėl viso šito galima diskutuoti.
Labai noriu padėkoti ministerijai, kad ji padarė tikrai labai gerą darbą, jį dabar galime tik šiek tiek patobulinti. Priėmę tikrai padarysime labai svarbų proveržį, man atrodo, judėdami link visuomenės, kuri visai netoleruoja smurto. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, man atrodo, kad iš didelio rašto išeiname iš krašto. Pagal šią logiką negalima smurtauti artimoje aplinkoje, o tolimoje aplinkoje galima smurtauti. Arba, kitaip sakant, reikia dar vieno įstatymo – tolimos aplinkos įstatymo.
Kam čia reikia tų kelių įstatymų? Negalima smurtauti nei tolimoje, nei artimoje aplinkoje – nei prieš vyrą, nei prieš moterį, nei prieš vaiką. Yra bendras įstatymas. Taip pat ir moterims negalima prieš vyrus smurtauti nei psichologine prasme, nei fizine prasme. Man atrodo, tikrai reikėtų sujungti į vieną. Man atrodo, viskas yra sutvarkyta, Baudžiamajame kodekse numatyta. Aiškiai numatyta, kokios baudos yra už smurtavimą prieš vaikus, prieš tėvus, prieš suaugusius, prieš moteris, prieš vyrus. Kam dar reikia kokio nors įstatymo?
Kiek metrų nuo žmogaus yra tolima aplinka ir kiek metrų artima aplinka? Jeigu aš tolimoje aplinkoje būsiu, gal kiek nors metrų nuo žmogaus, tai logika tokia, kad galėsiu smurtauti. Arba čia gal pagal giminystės ryšius: jeigu trečios kartos giminė, tai gal galėsiu smurtauti, o jeigu antros kartos giminaitis, negalėsiu smurtauti.
Kam reikalingas šis absurdiškas įstatymas? Priimkime vieną subalansuotą įstatymą. Jūs visada už lygias galimybes. O kam jūs juos skirstote į tolimus, artimus? Tai gal dar pagal svorį priimsite įstatymus?
PIRMININKAS. Kolega, vis dėlto kaukę derėtų dėvėti taisyklingai. Apsispręsime balsuodami netrukus.
16.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. XIV-19 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1108 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, dar vienas rezervinis klausimas – 2 klausimas. Jį prašysiu pristatyti Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją J. Razmą. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo projektas Nr. XIVP-1108. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, du komitetai perrinko pirmininkų pavaduotojus. Siūloma Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju patvirtinti R. Žemaitaitį, o vienu iš Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojų patvirtinti A. Verygą.
PIRMININKAS. Ačiū. Niekas nenorėjo klausti. Dėl balsavimo motyvų – taip pat. Po pateikimo galime pritarti? Kadangi jau atėjo balsavimo laikas. Ačiū, bendru sutarimu pritarta. Svarstymas. Niekas nenori pasisakyti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėl motyvų irgi nėra norinčių. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio nėra norinčių dėl motyvų kalbėti. Ar galime pritarti 1 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio taip pat nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Ar galime pritarti 2 straipsniui? Ačiū, pritarta.
Kolegos, balsuojame dėl viso nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 119, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
16.46 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 62, 10 ir 11 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 112 ir 113 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1078 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dabar atėjo laikas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kelių straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektui Nr. XIVP-1078. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 122, balsavo 122: už – 118, prieš nėra, susilaikė 4.
Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Nors Vyriausybė siūlo skubos tvarka, kadangi pritarta svarstyti gruodžio 7 dieną, tai skubos tvarkos siūlymas netenka prasmės.
16.48 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 41, 71, 101, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 241, 25, 252, 26, 28, 29, 291, 292, 293, 295, 296, 297, 298, 301, 302, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 253, 299 ir 2910 straipsniais ir 251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1084 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Geležinkelių transporto kodekso keliasdešimt straipsnių ir priedo pakeitimo ir keliais straipsniais papildymo ir vieno straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1084. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 122, balsavo 121: už – 117, prieš nėra, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta.
Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Ar galime, kolegos, pritarti? Ačiū, pritarta svarstymo datai ir dėl pagrindinio komiteto.
16.50 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-978(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4.1 – Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-978(2). Kadangi yra siūlymų… Nėra siūlymų? Atsiprašau, siūlymų nėra. Balsuojame tada svarstymo stadijoje.
Užsiregistravo 123, balsavo 122: už – 122, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
16.50 val.
Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-979(2) (svarstymo tęsinys)
Yra kitas lydimasis projektas – Vidaus tarnybos statuto priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-979(2). Ar galime lydimajam pritarti bendru sutarimu, nes pritarėme pagrindiniam? Ačiū, kolegos. Pritarta bendru sutarimu po svarstymo abiem projektams.
15.51 val.
Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-962(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2022 metais, įstatymo projektas Nr. XIVP-962(2). Dėl šio klausimo mes turime siūlymų.
Dabar pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Jarutis.
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF). Gerbiami kolegos, trumpa rokiruotė, kadangi kolega Julius turi pristatyti. Yra pirma pataisa dėl 3 straipsnio. A. Syso pasiūlymas kartu su kolega J. Sabatausku. Kadangi A. Syso nėra, tai pristatys kolega Julius. Ar yra? Prašau, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, siūloma, kad bazinis atlyginimo dydis grįžtų pagaliau į 2009 metų, tiksliau, iki 2009 metais galiojusį dydį – 183 eurai. Per tą laiką minimalus mėnesinis atlyginimas pakilo ne 2,7 %, o 2,7 karto. Beveik tris kartus padidėjo minimalus atlyginimas, tačiau bazinis dydis taip ir negrįžo.
Gerbiami konservatoriai, čia yra jūsų moralinė skola visai valstybės tarnybai, kad būtų grąžintas bazinis atlyginimo dydis į tą dydį, kuris buvo sumažintas 2009 metais. Todėl siūlau, kad Seimas pritartų tam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl vedimo tvarkos. Taip, Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). Kodėl negali ponas J. Sabatauskas iš tribūnos, nes dabar atrodo kaip opozicijos orgijos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū už repliką. Eugenijaus geras humoro jausmas. Tiesiog yra techninis dalykas. Pats žmogus negali pateikti vadovaudamas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, jūsų panteonas yra suprantamas kaip… (Triukšmas salėje) Gerbiamas pirmininke, jūsų čia panteonas yra suprantamas kaip neutralumo toks bastionas, kur pirmininkas neužima nei vienos, nei kitos pozicijos. Man atrodo, būtų labai svarbu išlaikyti tokią nuostatą Seimo narių atžvilgiu ir taip pat visos Lietuvos, kai žiūri į pirmininką. Šiuo atveju, kai pirmininkas sėdi greta jūsų ir dėsto moralines etikos normas konservatoriams, išsakydamas savo politinę poziciją, jis atrodo labai šališkas ir, man atrodo, kenkia pirmininkui. Aš siūlyčiau, jeigu neprieštarautų, išsakyti savo poziciją iš tribūnos, per šoninį mikrofoną arba iš savo vietos. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Ačiū, kolegos, priimu pastabą. Gerbiamas Juliau, prašom į tribūną ir tada… (Juokas salėje) Kolegos! Gerbiami kolegos, atrodo paprastas dalykas, pasiūlymas sukelia tiek daug aistrų. Iš tikrųjų dabar reikėtų pristatyti komiteto nuomonę. Kolega pristatė, yra šita vieta, galbūt kas nors įvertino tai kaip pamokslavimą. Aš nemanau, čia yra politikai. (Balsai salėje)
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke.
PIRMININKAS. Minutėlę. P. Gražulis trumpai.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš nematau čia jokios problemos, iš kokios tribūnos ar per šoninį mikrofoną, ar per centrinį, ar per posėdžio pirmininko mikrofoną. Reikia girdėti, ką kalba. Yra šiandien daug baisesnių dalykų, kai G. Landsbergis jau greitai susipyks su Vokietija, paskelbs karą su Estija, su Latvija, su Prezidentu, su visais konservatoriai paskelbs karą ir liks vieni kariauti. Tai čia yra pavojus Lietuvai!
PIRMININKAS. Gerai, ačiū, replikos ne visai į temą. Komiteto nuomonę prašau pristatyti J. Džiugelį.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Komitetas nepritarė šiam siūlymui. Pagrindiniai argumentai yra tie, kad nėra suplanuota tiek lėšų, kiek buvo prašoma, tai sudarytų virš 120 mln. eurų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kitiems metams yra numatytas rekordinis bazinio dydžio padidėjimas keturiais eurais, niekada dar per Lietuvos nepriklausomybę tiek nėra augęs bazinis dydis. Todėl komitetas siūlo nepritarti šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Taip, ačiū. Komiteto nuomonė aiški. Teiksiu balsuoti. Motyvai už pasiūlymą. Kalba L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, jūs sakote, kad tiktai dabar mes padidiname rekordiškai dideliu skaičiumi, bet mes sugrąžiname į ankstesnę vietą tai, kas priklausė valstybės tarnautojams. Jeigu mes esame suinteresuoti pakelti valstybės tarnautojų statusą ir galvojame, kad į valstybės tarnybą tikrai ateitų žmonės, norintys dirbti valstybės tarnyboje, ir galvojame, kad ir jų prestižas, ir darbo užmokestis bus vienodai lygūs, tai aš kviesčiau tikrai palaikyti šitą. Tie 2 eurai tikrai nesudarys šitiek, kiek Justas pasakė, milijonų. Nelabai norėtųsi tikėti, bet iš tikrųjų mes bent kiek nors padidintume, o dabar mes vėl paliksime 181 eurą. Kažkada po 1 eurą didinome, ir taip buvo. Iš tikrųjų asmeniškai, kai balsuoji, net ir nesinori balsuoti ir gauti tokį atlyginimą. Aš kviečiu tikrai palaikyti, ir bazinis dydis 183 eurai yra tikrai nedidelė suma. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba premjerė I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mielas Juliau, buvote, rodos, Vyriausybėje pusantros kadencijos ir tikrai galėjote čia visus gyvenimo klausimus paimti ir išspręsti, jeigu galvotumėte, kad juos išspręsti yra taip paprasta. Bet puikiai žinote, kad ne. Dar labiau puikiai žinote, kad viešojo sektoriaus darbo užmokestis yra mokamas iš mokesčių, kurie yra sumokamai. Puikiai žinote, kaip 2007 ir 2008 metais, ypač 2008 metais, bazinis dydis buvo padidintas ignoruojant tuometinės Vyriausybės, kurioje finansų ministras buvo jūsų kolega ponas R. Šadžius, perspėjimus dėl krizės ir kas po to sekė. Man atrodo, nereikėtų čia švaistytis tokiais galbūt labai jaudinančiais žodžiais kaip skola ir panašiai. Todėl, kad visa tai, ką mes čia daliname, yra mokesčių mokėtojų sumokėti pinigai. Darbo užmokestis viešajame sektoriuje pastaruosius keletą metų ir buvusios Vyriausybės, ir šiais metais auga tikrai pakankamai sparčiai.
Labai prašau nepersistengti ir vis dėlto priimti tokį sprendimą, kurį Vyriausybė pasiūlė kartu su biudžetu, atsižvelgdama į bendrą ekonomikos kontekstą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, nuomonės išsakytos. Balsuojame. Kas palaikote pasiūlymą, balsuojate už, kas palaikote komiteto nuomonę, balsuojate prieš. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 123, balsavo 123 Seimo nariai: už – 56, prieš – 47, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta. Grąžinu vietą teisėtam pirmininkui. Posėdį tęsiame toliau.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Gerbiami kolegos, kitas pasiūlymas, jį pateikė keletas Seimo narių, dėl to paties 3 straipsnio. Pasiūlymą pristatys I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom, kolege.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mūsų matymas iš tikrųjų yra viena kryptimi – viena kryptimi ir jūsų, ir mūsų, ir Vyriausybės, tik skiriasi tas lygis, kuriuo mes manytume būtina būtų didinti valstybės tarnautojų darbo užmokestį. Reikia turėti mintyje, kad šis įstatymo projekto pasiūlymas buvo rengiamas tuo metu, kai kainų indeksas buvo 6,4 %, tai buvo rugsėjo mėnesis. Mūsų pasiūlymas būtent ir būtų maždaug 6 % didinti bazinį dydį, kad tai padengtų bent jau augančias prekių ir paslaugų kainas.
Kitas dalykas, tikrai reikėtų ne tik atkurti valstybės tarnautojų bazinį dydį, bet šiek tiek ir kilstelėti, nes kiti darbo užmokesčio dydžiai auga sparčiau. Minimalus atlyginimas kitais metais augs 13 %, vidutinis maždaug 8–9 %, o valstybės tarnautojai, ko gero, atsiduria ne visai patrauklioje pozicijoje rinkos atžvilgiu, tai yra dalis protų gali nutekėti į privatų sektorių ir taip mes turėsime ne tokias kokybiškas viešąsias paslaugas. Su tuo susijusį įstatymo projekto pasiūlymą ir teikiame – siūlome, kad bazinis dydis būtų didinamas iki 185 eurų. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos? Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Jeigu galima, įskaitykite mano balsą prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl protokolo E. Zingerio praeito balsavimo balsas – prieš.
Komiteto nuomonę pristatys J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Komitetas apsvarstė ir nepritarė šiam siūlymui. Kaip ir minėta, nėra numatyta valstybės lėšų šiam pasiūlymui. O jeigu norėtume kelti 8 eurais bazinį dydį, iš valstybės biudžeto reikėtų 172 mln. eurų. Komitetas apsisprendė nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų už kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Turbūt niekam ne paslaptis, kad centrinis bankas trilijonais spausdina tuos eurus ir planuojama 9 % infliacija. Perkamoji galia, be abejo, mažėja visiems, kurių darbo užmokestis fiksuotas. Net neseniai pažiūrėjau skelbimą: tvoros su Baltarusijos siena tiesėjui, darbuotojui, siūlomas atlyginimas 3 tūkst. dar su galimybe gauti 20 % priedą. Palyginkite! Tada visi ir Seimo nariai čia su mielu noru ims kastuvus, kirvius ir eis statyti sienos, užuot čia sėdėję. Tai į ką orientuotas viešasis sektorius, administruojantis milijardinius biudžetus. Mes vėl matysime pinigų taškymą, neefektyvų, nekompetentingą darbą, bent jau iš dalies būtų galima, padidinti 6 %, kompensuoti bazinį dydį ir taip išspręsti bent jau tą momentinę problemą. Todėl palaikau šį siūlymą ir siūlau kolegoms balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš pasisako M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, atkreipsiu dėmesį, kad Vyriausybė, pateikdama šį biudžeto projektą, iš tiesų skiria labai reikšmingas lėšas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams didinti. Gydytojams numato 132 mln., statutiniams pareigūnams – 43 mln., mokytojams – 130 mln., valstybės tarnautojams šiuo atveju – 86 mln. eurų. Priėmus šiuos sprendimus, gydytojams į rankas atlyginimas didėtų 90 eurų, statutiniams – 105 eurais, mokytojams – vidutiniškai 100 eurų, valstybės tarnautojams – apie 40 eurų, Seimo nariams didėtų 78 eurais. Tačiau jeigu mes pritartume Darbo frakcijos partijos pasiūlymui, tai Seimo narių atlyginimai didėtų maždaug 150 eurų. Tai būtų maždaug 50 % daugiau, nei mes didiname gydytojams, statutiniams pareigūnams, mokytojams ir tiesiog valstybės tarnautojams. Nemanau, kad toks sprendimas šioje situacijoje būtų teisingas. Aš manau, kad reikėtų laikytis Vyriausybės pozicijos ir Vyriausybės pasiūlymo didinti valstybės tarnautojams atlyginimus, bet tai daryti taip, kad mes neįžeistume nei gydytojų, nei statutinių pareigūnų, nei mokytojų. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame dėl šio pasiūlymo.
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 52, prieš – 51, susilaikė 18. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, balsuojame… Atsiprašau, dėl motyvų už nori kalbėti M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Jeigu iš tiesų, gerbiami kolegos, ir galima kalbėti apie kokią nors skolą, kalbant apie šį įstatymą, tai nebent apie tą, kuri taptų šaltiniu finansuoti opozicijos gerovės pasiūlymus. Išties kviečiu orientuotis į tą didinimą, siūlomą Vyriausybės. Kaip ir buvo minėta, rekordiškai didžiausias per pastarąjį dešimtmetį po krizės – keliama 4 eurais. Nors laikotarpis nėra visiškai stabilus dėl pandemijos, tačiau kur kas saugesnėmis ekonominėmis sąlygomis tokio finansavimo nebūdavo.
Dar svarbus momentas, atkreipkite dėmesį, kad toks bazinio dydžio kėlimas, toks dydis buvo sutartas su profesinėmis sąjungomis, buvo patvirtintas tas susitarimas. Jeigu mes gerbiame dialogą su socialiniais partneriais, išties turime ir skatinti, ir gerbti tuos sutarimus, ir laikyti, ir paremti, kad ir ateityje jaustųsi tiek profesiniai, tiek socialiniai partneriai patikimai, žiūrėtų į mūsų sprendimus kaip į jų pateiktus patikimus vertinimus. Išties gerbkime ir žiūrėkime ir į tuos žmones, apie 200 tūkst. darbuotojų, jiems iš tiesų nuo 16 iki 129 eurų turėtų padidėti atlyginimas jau kitais metais. Toks pasiūlytas variantas išties yra subalansuotas ir atitinka valstybės galimybes šiuo laiku. Todėl raginu palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nėra norinčių kalbėti prieš, balsuojame dėl viso projekto po svarstymo.
Užsiregistravo 123, balsavo 123: už – 123, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta šiam projektui.
17.09 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 1, 3, 5, 6, 7, 9, 12, 14 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-964(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-964(2) prie Nr. XIVP-966 projekto. Taigi, kolegos, dėl šio projekto taip pat yra siūlymų. Siūlymų dėl 1, 2, 3, 4 straipsnių nėra.
Dėl 5 straipsnio yra pasiūlymų. Seimo narys G. Kindurys. Prašom, gerbiamas kolega, pristatyti.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Šiuo metu įstatyme yra nustatyta, kad socialinių paslaugų srities darbuotojams minimalios pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai yra didinami 30 %. Tačiau yra įstaigų, paprastai tai daugiausia globos namai, kur dirba ne tik socialinių paslaugų srities darbuotojai, bet ir slaugytojų padėjėjai, jie nėra priskiriami prie socialinių darbuotojų, todėl jiems minėtas koeficientų didinimas netaikomas. Todėl toje pačioje įstaigoje dirbantys slaugytojų padėjėjai gauna mažesnį darbo užmokestį, nei tam tikra prasme panašų darbą dirbantys socialinių darbuotojų padėjėjai.
Be to, slaugytojų padėjėjų kompetencijai keliami reikalavimai pareigybės aprašymuose yra didesni. Pažymėsiu, kad slaugytojų padėjėjams taikomas reikalavimas turėti slaugytojo padėjėjo profesinę kvalifikaciją, o socialiniams darbuotojams tai nėra taikoma. Slaugytojo padėjėjams tenka didesnė atsakomybė teikiant paslaugas, jie savo darbe turi vadovautis medicinos normomis, dirbti su ypač sunkiais ligoniais, kuriems reikalinga specialioji, intensyvioji slauga ir individuali priežiūra.
Taigi dabar darbo užmokesčio skirtumas tarp šių pareigybių yra 30 %. Slaugytojų padėjėjai tikrai jaučiasi ignoruojami, skriaudžiami, o įstaigų vadovai, ypač paskutiniu metu, kai tas skirtumas padarytas 30 %, kalba apie nenorą įsidarbinti padėjėjais ir jaučia darbuotojų trūkumą.
Noriu pabrėžti, kad komitete akcentuota, kad ši problema tikrai egzistuoja, Socialinių reikalų ir darbo komitete balsai pasiskirstė po lygiai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė šiam pasiūlymui. Taigi akivaizdu, kad neteisinga yra slaugytojų padėjėjams mokėti 30 % mažesnį atlyginimą, todėl prašau pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonę pristatys Seimo narys J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui ir štai keli argumentai. Pirmiausia. Pritarus siūlymui slaugytojų padėjėjų atlyginimai būtų didesni už slaugytojų atlyginimus, taip pat nėra numatytas finansinis poreikis, jis sudaro 5 mln. eurų. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad slaugytojų padėjėjai dirba ne vien tik socialinėse srityse, bet ir sveikatos, švietimo, yra pavaldūs Vidaus reikalų ministerijai, todėl dėl šių argumentų siūlymui nebuvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai norėčiau paremti savo kolegos siūlymą. Daugybę metų niekaip negalime išspręsti to klausimo, nes nesusitaria Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su Sveikatos apsaugos ministerija. Kaip buvo pranešta komitete, yra skirtingi finansavimo šaltiniai ir niekas nieko nenori daryti.
Daugybę metų slaugytojų padėjėjai tikrai atlieka labai sunkų darbą, kvalifikuotą darbą, fiziškai su gana sunkiais ligoniais, tačiau Seimas ir Vyriausybė nemato galimybės, kad ta nelygybė būtų kaip nors panaikinta. Aš tikrai prieš biudžetą siūlyčiau pagalvoti ir rasti galimybių, kad šita neteisybė būtų panaikinta ir tiek socialinių darbuotojų padėjėjų, tiek slaugytojų padėjėjų atlyginimai būtų suvienodinti arba bent jau panašūs, nes darbo pobūdis yra labai panašus ir šiuo atveju slaugytojų padėjėjai tikrai yra nuskriaustųjų pozicijoje. Labai ačiū, siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl motyvų prieš – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitete svarstydami šį klausimą atkreipėme dėmesį ir, matyt, visi negalėjo dėl to ginčytis, kad ypač svarbu svarstant pasiūlymus, jeigu iš konteksto išima vienos kategorijos darbuotojus ir siūlo pagerinimus be sisteminio požiūrio, tai kartais padaro daugiau žalos, negu duoda naudos. Nors ketinimai yra geri, tikslai yra geri, suprantama, kad iš tiesų atlyginimai nėra dideli ir trūksta darbuotojų, dirbančių šiuos darbus, šią problemą reikia spręsti, tačiau tai reikia daryti sistemiškai. Tą ir matome iš šios Vyriausybės planų. Vidaus reikalų ministerijos planas dėl viešojo sektoriaus yra artimu metu ateiti su šiais pasiūlymais. Kad iš tiesų pribėgdami prie kurios nors vienos kategorijos pagerinimo nepridarytume daugiau iškraipymų, iš tikrųjų raginu laikytis Vyriausybės pasiūlyto varianto ir nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kitas pasiūlymas dėl… Atsiprašau, balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 121, balsavo 121: už – 52, prieš – 34, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 9 straipsnio 1 priedo. Seimo nariai L. Kukuraitis, E. Rudelienė. Kuris iš jūsų pristatys? L. Kukuraitis. Pasiūlymą pristatys L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tai iš tiesų projektas, kuris tęsia darbą, tai yra daro tą patį, ką darė ir ministerija, sparčiau didindama įstaigų vadovų minimalius koeficientus. Mano galva, reikšmingas žingsnis, kurį atnešė Vyriausybė, sparčiau didinti. Tačiau vis dar turime situaciją, kad dalies įstaigų vadovų koeficientas yra mažesnis negu C lygio darbuotojų. Priminsiu, C lygio darbuotojai tai yra vidurinį išsilavinimą turinčios profesijos. Socialinėje srityje tai yra socialinių darbuotojų padėjėjai, slaugytojų padėjėjai ir kiti. Kitaip sakant, dabar, kai mes svarstėme Socialinių reikalų ir darbo komitete, vadovai paliudijo, kad iš tiesų yra tokia problema, kad vadovai gauna mažesnius atlyginimus negu jų darbuotojai, kurie daro padedamąjį darbą.
Mano galva, mes turime tai spręsti ir darome tą patį, ką daro Vyriausybė, tai dar vienu koeficientu padidiname minimalius vadovų koeficientus. Prašome pritarti. Iš viso tokių žmonių Lietuvoje yra 100. Biudžetui kainuotų 200 tūkst. eurų, bet sisteminis sprendimas būtų padarytas. Ačiū.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonę pristatys J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti šiam pasiūlymui, nes vadovų koeficientai ir taip didėja. Be to, vadovui galima nustatyti maksimalius koeficientus ir nebūtinai minimalius, kaip dabar kartais būna.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Dėl balsavimo motyvų L. Nagienė – už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, labai nedaug – tik 100 tokių vadovų yra. Žinome, kad vadovas pats sau atlyginimo negali nustatyti. Jeigu mes negalime padidinti minimalaus koeficiento, kaip labai gražiai pasakėte, jeigu trūksta vadovų, tai paskelbkite konkursą ir parašykite, kad bus mokamas maksimumas, man tai ne priežastis čia yra atmesti šitą siūlymą. Tikrai siūlyčiau, nes vadovas yra atsakingas. Mes tokių vadovų turime ir žinome, kad vadovas už viską atsako. Jūsų pasakytas motyvas, kad dėl specialistų, kad vadovams daugiau didinama negu specialistams, tai atskirkime, kas už ką atsako. Aš tikrai siūlyčiau pritarti ir kitiems siūlymams taip pat pritarti, nes ten lygiai taip pat kalbama apie vadovus. Visoje Lietuvoje vadovų trūksta. Atkreipkime dėmesį į jų prestižą, padidinkime tą prestižą. Labai prašau pritarti šitam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Vadovams jau Vyriausybė siūlo didinti šiuo atveju 1 koeficiento dalimi, kai specialistams yra siūloma 0,5, tai yra dvigubai daugiau. Suprantama, kad vadovų trūkumo problema, kuri taip pat buvo minima pasiūlymo autorių, išties nesprendžia šio klausimo, matyt, ir darbo užmokesčio fondo klausimai, kai negalima pasiūlyti didesnio atlyginimo, kuris būtų konkurencingesnis, juo labiau kad maksimumo ribos leidžia tą daryti.
Bet vėlgi, tai yra sisteminis klausimas ir ši Vyriausybė tam skiria labai didelį dėmesį, vadovų grandžiai, ir jau ruošiasi pavasario sesijoje, tikrai šioje artėjančioje, pateikti ir mes turėtume svarstyti viešojo sektoriaus vadovų klausimą, kad turėtume patrauklesnes sąlygas ir turėtume galimybių ir pritraukti žmonių, ir suteikti jiems atitinkamus atlyginimus, bet tą kviečia daryti sistemiškai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl šio pasiūlymo. (Šurmulys salėje)
Užsiregistravo 119, balsavo 119: už – 64, prieš – 35, susilaikė 20. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 10 straipsnio. Irgi teikia Seimo nariai L. Kukuraitis, E. Rudelienė. (Balsai salėje) Jam pritarta.
L. KUKURAITIS (DFVL). Jam ką tik pritarėme.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Aš sakiau dėl 10 straipsnio. Kolegos, čia yra kitas pasiūlymas dėl 10 straipsnio. (Balsai salėje) Jūs prieš tai pristatėte dėl 9 straipsnio, o dabar dėl 10 straipsnio.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Tai yra visiškai tas pats principas – 1 koeficientu padidinti vadovams. Dėkui.
PIRMININKAS. Ar galime laikyti, kad tai yra identiškas? (Balsai salėje) Kolegos, kadangi pritarėme prieš tai buvusiam siūlymui, gal galima pritarti šitam? (Balsai salėje) J. Džiugelis komiteto vardu. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Kadangi yra dėl skirtingų straipsnių, tai mes vis tiek turėtume balsuoti. Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad komitetas nepritarė šiam siūlymui dėl tų pačių argumentų, nes vadovams koeficientas jau ir taip yra keliamas ir darbinant vadovą galima jam numatyti koeficientą, kad ir maksimalų. Vyriausybėje nėra suplanuotų papildomų lėšų šiam koeficientui didinti, todėl komitetas nepritaria ir siūlo pritarti Vyriausybės projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, aš jūsų klausiu kaip komiteto paskirto pranešėjo. Kadangi prieš tai pasiūlymui dėl 9 straipsnio buvo pritarta, ar galima pritarti iš šiam siūlymui dėl 10 straipsnio? (Balsai salėje)
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, kadangi yra iniciatorių pasiūlymas, mes vis tiek turėtume balsuoti, nes yra…
PIRMININKAS. Aišku, supratau. Dėl balsavimo motyvų? (Balsai salėje)
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Balsuojame.
PIRMININKAS. Komiteto pranešėjas nesutinka. Siūlo balsuoti. Kolegos, nėra pasisakančių. Dėl vedimo tvarkos per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Posėdžio pirmininkas vis sako, kad prieš tai pasiūlymui buvo pritarta.
PIRMININKAS. Taip.
J. RAZMA (TS-LKDF). Kažkaip aš…
PIRMININKAS. Buvo pritarta. Balsavo 119: už balsavo 64.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aišku. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame dėl šio pasiūlymo, nes nėra užsiregistravusių kalbėti dėl balsavimo motyvų.
Užsiregistravo 119, balsavo 117 Seimo narių: už – 63, prieš – 33, susilaikė 21. Šiam pasiūlymui taip pat pritarta.
Dėl motyvų dėl viso projekto svarstymo stadijoje. Už – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Kviečiu ir raginu kolegas balsuoti už visą įstatymą. Tie pakeitimai yra svarbūs ir būtini, nes didinami minimalūs pareiginės algos koeficientai, leisiantys užtikrinti, kad darbuotojų atlyginimai būtų didesni už nekvalifikuotų darbuotojų darbo užmokestį. Tam poreikiui yra suplanuoti 26 mln. Svarbus įgyvendinamas ir kitas kolektyvinis susitarimas su švietimo darbuotojais, jiems turėtų ženkliai didėti atlyginimai, apie 10 %. Vidutiniškai vienam švietimo darbuotojui į rankas padidėjimas turėtų būti apie 100 eurų. Šiai priemonei Vyriausybė yra numačiusi skirti beveik 130 mln. eurų. Taigi kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi nėra norinčių kalbėti prieš, balsuojame dėl viso projekto svarstymo stadijoje.
Užsiregistravo 122, balsavo 122 Seimo nariai: už – 121, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta įstatymo projektui.
17.27 val.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2, 8, 17, 29, 33, 45 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-972(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Socialinio draudimo pensijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-972(2). Prašom gerbiamą pranešėją į tribūną. M. Lingė – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas. Yra Seimo narių L. Kukuraičio, L. Mogenienės, R. Baškienės, L. Nagienės ir T. Tomilino pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Prašom pristatyti pasiūlymą. Pasiūlymą pristato L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Labai stiprus garsas, net zvimbia. Jeigu galite, sumažinkite, kas reguliuojate garsą. Dėkoju. Gerai.
PIRMININKAS. Kolegos, šurmulys salėje, gal galėtumėte truputį tyliau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėl pensininkų situacija tokia: pensininkų skurdas 40 %, infliacija pasiekusi 8,2 %. Žmonės, kurie uždirba vidutinį darbo užmokestį ir – dėmesio! – turi 42 metų stažą, gauna mažesnes pensijas negu skurdo riba. O jūs, valdantieji, siūlote pensijas labiausiai didinti tiems, kurie turi didžiausias pensijas, ir tiems, kurie neturi būtinojo stažo, vadinasi, elgiatės skirtingai, nei šiandien akcentavo ministrė, pristatydama užimtumo reformą, tai yra jūs apdovanojate tuos, kurie nedirbo legaliai. Mūsų siūlymo esmė – išlaikyti tą patį indeksavimo principą, koks buvo iki šiol. Visiems pensijų gavėjams pensijas didinti tuo pačiu tempu, o ne sparčiausiai tiems, kurie turi didžiausias pensijas, kaip kad siūlote jūs. Jeigu individualioji pensijos dalis didinama iš „Sodros“ perviršio, kodėl bendroji bazinė dalis neturėtų būti didinama iš GPMʼo perviršio? Jis taip pat bus ir turėtų būti atiduotas pensininkams. Mano galva, tai yra tam tikra vagystė iš skurdžiausias pensijas gaunančių žmonių.
Antrasis siūlymas. Stažo įtakos naikinimą išdėstyti per penkerius metus ir nesuerzinti ilgai dirbusios, bet mažas pensijas gavusios visuomenės dalies. Jeigu būtų priimti abu siūlymai, 2022 metais kainuotų 42 mln. eurų. Pensijų sistemai tai nėra dideli pinigai, o pasiūlymai sprendžia labai daug: atkuria socialinį teisingumą, kur kas labiau mažina skurdą, negu Vyriausybė siūlo, neiškreipia iki šiol egzistuojančios sistemos ir senjorams padeda kovoti su itin aukšta infliacija. Dėkui.
PIRMININKAS. Komiteto pranešėjas – komiteto pirmininkas M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Komitetas laikosi ir kviečia palaikyti Vyriausybės pasiūlymą dėl bendrosios socialinio draudimo pensijos dalies apskaičiavimo keitimo ir individualiosios dalies spartesnio indeksavimo, kad iš tiesų sparčiau didėtų ta dalis, kuri yra priklausoma nuo mokamų socialinio draudimo įmokų. Pritarus šiam pasiūlymui, kurį teikia Seimo nariai, išliktų įšaldytas bendrosios ir individualiosios dalies santykis. Dabar, kai bendroji dalis sudaro didžiąją dalį, apie 60 %, o individualioji – 40 %, o tikslas ir yra, kad nuo individualios, nuo sumokamų mokesčių, nuo įmokų, nuo stažo priklausytų. Ir yra planas, kad 2030 metais susilygintų tos dalys. Šitas Seimo narių pasiūlymas nepadeda judėti ta kryptimi, kad būtų stiprinama individualiosios pensijos dalies reikšmė ir įtaka.
Šis pasiūlymas turi ir savo kainą. Bendras, jeigu skaičiuotume tiek pirmą, tiek antrą, suminis pasiūlymas, pirmasis yra brangesnis, virš 90 mln., nors antrasis Seimo narių pateiktas pasiūlymas taupo, tai bendra suma, kaina vis tiek išliktų apie 55 papildomus milijonus eurų, neįvertinant įtakos mažų pensijų priemokoms, kurių taip pat reikėtų. Ir, be abejo, dar išliktų sudėtingas pasiūlymo administravimas, nes išliktų priemokos. Todėl kviečiu nepritarti. Tiksliau, kviečia komitetas.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų dėl pasiūlymo L. Nagienė – už.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų galiu pasakyti, dėl ko sakau už, dėl to, kad visą gyvenimą atidavusi socialiniam draudimui nuo pat pirmos dienos. Ir kai komiteto pirmininkas pasako, kad kas nors nemokėjo įmokų ir panašiai ir dėl to stažo neturi šiandien, tai jis galėjo mokėti, tačiau tada jis nesusimąstė. Ir kai socialinio draudimo skyriai ir darbuotojai aiškindavo, kad stažas yra labai svarbu, tai šiandien mes sumenkiname visą šią situaciją, sumenkiname ir sakome, turi 16 ar 17 metų, vis tiek tą bendrąją pensijos dalį gausi vienodai.
Aš siūlyčiau tikrai kol kas labai palaipsniui eiti prie bendrosios dalies didinimo ir tai būtų tie penkeri metai, tikrai nesukiršintų pačios visuomenės. Šiandien visuomenė, pasiklausykite, kaip kalba regionuose, yra visuomenės sukiršinimas. Labai norėtųsi, tikrai vertinkime tuos žmones, kurie dirbo 40 ar net daugiau metų ir užsidirbo, jų pensija tikrai turėtų būti didesnė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš kalba M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama kolege, iš tiesų tų žmonių, kurie dirbo 40 ir daugiau metų, pagal mūsų Vyriausybės teikiamą pasiūlymą, bazinės pensijos dalis indeksuojama sparčiau, negu tų žmonių, kurie turi sukaupę iki būtinojo stažo. Tas yra visiems paaiškinta ir nesu tikra, kodėl vis tas argumentas dar išlenda dėl kokių nors man nesuprantamų priežasčių. Stažo įtaka mūsų modelyje išlieka. Visiems žmonėms, kurie sukaupė daugiau negu 32 metus, bazinė dalis indeksuojama taip pat.
O realiai, ką jūs dabar siūlote dėl to laiptavimo, tai iš esmės siūlote tą patį. Ateiti iki to paties sprendimo, kai vis tiek būtų išlyginama nuo 15 iki 30 metų turinčių asmenų stažo įtaka bazinės pensijos daliai, tik tai įvyktų per penkerius metus ir per tą laiką reikėtų mokėti mažų pensijų priemokas. Man atrodo, sutarkime dėl vieno dalyko. Mažų pensijų problemą reikia spręsti. Tai yra daroma biudžeto lėšomis pertvarkant bazinės pensijos dalį tik tiems žmonėms, kurie sukaupė nuo 15 iki 30 metų. Ir tą mes galime padaryti dabar ne tik kad nenuvertindami individualiosios pensijos dalies, bet ją indeksuodami sparčiau ir turėdami tikslą, kad individuali pensijos dalis apskritai vaidintų didesnę įtaką visai gaunamai pensijai.
Tai sutarkime, kad problemą reikia spręsti, o Vyriausybės pasiūlytas modelis tikrai tą atliepia ir sprendžia gana taikliai, nuosekliai ir tvariai. Prieš pasiūlymą, taip. Balsuokite prieš pasiūlymą. Ačiū, kolegos.
PIRMININKAS. Kolegos, balsuojame. Atsiprašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Balsuokite prieš pasiūlymą.
PIRMININKAS. Baigėte, ministre, taip? Balsuojame dėl pasiūlymo dėl 2 straipsnio, jį pristatė L. Kukuraitis.
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 50, prieš – 42, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta.
Kitą pasiūlymą dėl 3 straipsnio pristato L. Kukuraitis. Teikėjai L. Mogenienė, R. Baškienė ir T. Tomilinas. Prašom, kolega.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš jau per pirmą pristatymą pristačiau ir antrąjį siūlymą. Antrojo siūlymo esmė yra būtent stažo įtakos panaikinimo pensijoms išdėstymas per penkerius metus.
Atsakysiu gerbiamai ministrei, problema yra ne tai, kad neindeksuojama virš būtinojo stažo, bet kad indeksuojama nepakankamai, ir žmonės, kurie dirbo 15 metų, gaus 90 % pensijos to, kuris dirba 30 metų. Čia yra problema, kad žmogus, dvigubai daugiu dirbęs ir dvigubai daugiau sumokėjęs mokesčių, gaus tik 10 % mažesnę pensiją. Mūsų manymu, tai yra problema ir tai kelia didžiulį nepasitenkinimą visuomenėje. Jeigu mes išdėstytume per penkerius metus ir padidintume bazinės pensijos stažo įtaką, per penkerius metus padidintume, po penkerių metų, kai pasiektume tą patį rezultatą, kurį siekiate pasiekti jau sausio 1 dieną, mes turėtume visai kitokį pensijų santykį.
Prašom tam pritarti ir sutaupyti 50 mln., juos įdėję į bazinės pensijos dalį galėtume padidinti… skurdą visiems.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonę pristato komiteto pirmininkas M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, argumentai yra tai, kad, kaip ir buvo minėta, tai yra toks pats pasiūlymas kaip ir Vyriausybės, tik jis yra išdėstomas penkerių metų laikotarpiu. Vyriausybės pateiktas pasiūlymas leistų pasiekti efektyvesnį poveikį skurdui, o planuojama, kad pirmaisiais metais skurdas šioje grupėje mažėtų apie 1,4 %.
Taip pat tai vėlgi ir lėšų klausimas. Žiūrint kompleksiškai į pirmą, jau dabar nebegalima minėti skaičių, nes nepritarta, bet pati didžiausia problema išliktų dėl šio siūlymo, jeigu jam būtų pritarta, kad išliktų priemokų poreikis dėl pačių mažiausių pensijų – tų, kurios nesiekia 260 eurų, tai yra tų minimalių vartojimo poreikių. Tad ir administravimas sudėtingas, ir pati problema dabar buvo sprendžiama įvairiomis priemokomis, o šis įstatymas leidžia jį išspręsti sparčiau. Taigi kviečiu palaikyti Vyriausybės pateiktą, komitetas pasisako už Vyriausybės pateiktą projektą.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už kalba V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš kaip tik siūlyčiau palaikyti šį pasiūlymą, nes jis tikrai yra logiškas ir reikalingas – žmonės turi būti motyvuoti dirbti, skaidriai dirbti, mokėti valstybei mokesčius ir žinoti, kad už tą darbą, už tą stažą, už tuos sumokėtus mokesčius tu gausi atitinkamą pensiją. O dabar iš tikrųjų greitai bus tokia situacija, kad ar turintis stažą, ar beveik neturintis stažo susilygins. Tada, vadinasi, situacija yra tokia, kad žmonės sakys: kam mokėti tuos mokesčius, kiek nors laiko padirbai, sumokėjai ir daugiau gali viską daryti nelegaliai, nes nėra jokios paskatos, kad tu gausi didesnę pensiją.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Valiau, nežinau, ar jūs ir knygų skaitote tik pirmą ir paskutinį puslapį, bet kartais iš jūsų komentarų panašu, kad taip ir yra. Norėčiau dar vieną kartą akcentuoti, kad stažo įtaka dėl šio modelio niekur nedingsta. Kai visuomenei, žmonėms paaiškini visą logiką ir parodai konkrečius skaičius, žmonės tikrai tą supranta. Todėl būtų gerai, kad skaičiais nemanipuliuotų ypač tie žmonės, kurie gerai supranta pensijų sistemą. Pirmas dalykas, šis siūlymas siūlo pasiekti tą patį tikslą, tik per penkerius metus, mokant mažų pensijų priemokas.
Dabar šiek tiek pakalbėsiu apie skaičius. Jeigu mes priimame šitą pensijų modelį, tai 2022 metais vidutinė pensija didėja nuo 450 eurų iki 465 eurų, bet 2024 metais – iki 544 eurų, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2022 metais didėja iki 489 eurų, 2024 metais, taikant šį modelį, didėja iki 576 eurų. Man atrodo, yra akivaizdu, kad įtaka tiek bazinės pensijos dalies, tiek indeksuojamosios dalies didėjimui dėl šio mechanizmo tikrai skatina dirbti, mokėti įmokas ir stažo įtakos niekaip nepanaikina.
PIRMININKAS. Kolegos, turime balsuoti dėl šio pasiūlymo.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 47, prieš – 40, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta.
Pasiūlymas dėl 4 straipsnio.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kadangi visi likę pasiūlymai buvo susiję su šiuo balsavimu, su siūlymo laiptuoti įgyvendinimu, Seimas jau apsisprendė, todėl neverta balsuoti.
PIRMININKAS. Jūs turite omeny pasiūlymą dėl 4 ir 6 straipsnių?
M. LINGĖ (TS-LKDF). Visi likę susiję su šiuo buvusiu balsavimu.
PIRMININKAS. Taip. Siūlymo teikėjai su tuo sutinka? L. Kukuraitis sutinka. Kolegos, nėra prasmės balsuoti dėl kitų pasiūlymų, nes pirmiems pasiūlymams nebuvo pritarta.
Dar yra vienas Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas… Jam pritarta iš dalies.
Kolegos, dėl viso projekto motyvai už – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Atsisakau žodžio. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Atsisakote. M. Majauskas irgi atsisako.
Kolegos, balsuojame dėl viso Socialinio draudimo pensijų įstatymo projekto.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 115, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo projektui pritarta.
17.44 val.
Vienišo asmens išmokos įstatymo Nr. XIV-352 2, 3, 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-973(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – Vienišo asmens išmokos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-973(2). Dėl šio projekto pasiūlymų nebuvo. Kadangi lydimasis, ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime? Pritarta bendru sutarimu.
17.44 val.
Teisėjų atlyginimų įstatymo Nr. X-1771 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-961(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas klausimas – Teisėjų atlyginimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-961(2). Svarstymas. Pasiūlymų taip pat nebuvo. Balsuojame po svarstymo dėl viso projekto.
Užsiregistravo 118, balsavo 117: už – 117, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta Vienišo asmens išmokos įstatymo projektui. Atsiprašau. (Balsai salėje) Teisėjų atlyginimų įstatymo projektui.
17.45 val.
Baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-214(2)ES, Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-215(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Baudžiamojo kodekso 189 ir 216 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-214(2)ES ir lydimasis Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-215(2). Siūlymų nėra. Balsuojame dėl abiejų projektų iš karto.
Užsiregistravo 116, balsavo 115: už – 113, prieš nėra, susilaikė 2. Abiem įstatymo projektams po svarstymo pritarta.
17.46 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 247 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4779(3) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Administracinių nusižengimų kodekso 29 ir 247 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4779(3). Svarstymas. Siūlymų nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 110, prieš nėra, susilaikė 4. Šiam projektui po svarstymo pritarta.
17.47 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-346(2) (svarstymo tęsinys)
Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-346(2). Pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 115, balsavo 110: už – 102, prieš – 2, susilaikė 6. Administracinių nusižengimų kodekso 268 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
17.49 val.
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-457(2) (svarstymo tęsinys)
Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-457(2). Pasiūlymų nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 115, balsavo 115: už – 101, prieš nėra, susilaikė 14. Rinkliavų įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
17.49 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-519(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 381 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-519(2). Pranešėjas – A. Veryga. Prašom į tribūną, kadangi yra pasiūlymų. Yra keleto Seimo narių pasiūlymai. Iš jų pirmasis A. Verygos. Dėl įstatymo projekto 1 straipsnio. Prašom pateikti.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mūsų siūlymas yra labai paprastas. Mes sutinkame su Konstitucinio Teismo sprendimu dėl vienos nuostatos, ji buvo pateikta siūlant šitą įstatymo projektą, tai yra kad nereikėtų kilnoti fondo lėšų, jeigu jos yra nepanaudotos, į kitus metus. Bet su kolegomis manome, kad įvardinimas pačių lėšų šaltinių tikrai niekaip neprieštarauja Konstitucijai, juo labiau kad formuojant patį fondą jau tuo metu buvo žinoma, kad negalima nustatyti kokių nors konkrečių procentų ir dėl jų apsisprendžia Vyriausybė. Taigi vis dėlto siūlome grąžinti ir aiškiai įvardinti, kaip yra formuojamas pats fondas.
Gal galiu iš karto pristatyti?
PIRMININKAS. Taip. Prašom pristatyti komiteto išvadą.
A. VERYGA (LVŽSF). Komitetas svarstė šitą pasiūlymą ir balsavo. Kadangi komiteto narių nuomonės išsiskyrė, buvo siūloma komitetui balsuoti už tai, kad būtų nepritarta šitam siūlymui. Keturi komiteto nariai balsavo už tai, kad būtų nepritarta, du balsavo prieš, penki susilaikė. Taigi pagrindinis komitetas pritarė Seimo narių pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolegos, ar yra dešimt pritariančių Seimo narių, kad būtų svarstomas šis pasiūlymas? Matau, kad yra. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų nematau norinčių kalbėti. Ar galime bendru sutarimu pritarti šitam pasiūlymui? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Kolegos, dėl viso projekto dėl balsavimo motyvų nematau norinčių pasisakyti. Balsuojame.
Užsiregistravo 113, balsavo 112 Seimo narių: už – 108, prieš – 2, susilaikė 2. Pritarta po svarstymo Sveikatos sistemos įstatymo pataisoms.
17.53 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 5 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-258(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-258(2). Pasiūlymų nėra. Balsuojame po svarstymo.
Užsiregistravo 111, balsavo 110 Seimo narių: už – 108, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymo projektui pritarta po svarstymo.
17.54 val.
Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII-1328 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-952(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas – Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 61 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-952(2). Siūlymų nėra. Balsuojame.
Užsiregistravo 113, balsavo 112: už – 112, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo projektui.
17.55 val.
Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas Nr. XIVP-144(3) (svarstymo tęsinys)
Kitas projektas – Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektas. Prašome pranešėją A. Gedvilienę į tribūną, nes yra siūlymų dėl šio projekto. Pirmas pasiūlymas dėl 3 straipsnio Seimo nario G. Palucko. Prašom, kolega, pristatyti šį pasiūlymą.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš nežinau, ar tikslinga jį pristatyti, nes diskusijų komitete metu ir pats ministras patikino, kad ta nuostata, kuria reikalaujama techniškai užregistruoti gręžinį, imti Geologijos tarnybos išvadą ir panašiai, ir panašiai, nebus taikoma tiems vadinamiesiems buitiniams gręžinukams, kurie yra, šiurkščiai tariant, kas antrame name kaimiškose teritorijose. Todėl balsuoti nereikia, jeigu galima procedūriškai, aš tą pasiūlymą atsiimu ir tikiu ministru kol kas.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jeigu jūs atsiimate, tai jo nesvarstome.
Kitas pasiūlymas dėl 5 straipsnio Seimo narių J. Baublio, J. Gudausko, V. Kanopos, V. Juknos ir K. Mažeikos. Pasiūlymą pristatys J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Svarstome Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projektą, juo siekiame pasiekti du tikslus. Pirmas tikslas – sumažinti baudas nuo dešimt kartų iki dviejų kartų. Kitas tikslas, kadangi šis laikinasis įstatymas galios trejus metus, – kad būtų per tą laikotarpį suregistruoti ir įteisinti visi gręžiniai.
Tačiau kartu norime įvesti vienkartinę įmoką nuo 500 iki 5 tūkst. Nors pagal dabar galiojantį įstatymą tų įmokų nereikia mokėti, kai baigs galioti šis laikinasis įstatymas, taip pat nereikės mokėti vienkartinių įmokų. Taigi norėdami palengvinti tą registravimą ir paskatinti gręžinių registravimą, mes kartu sustabdysime ir nepasieksime to tikslo. Todėl siūlau, kad šis vienkartinis mokestis šiame laikinajame įstatyme nebūtų įteisintas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega siūlo išbraukti 6 straipsnį. Komiteto nuomonę pristatys komiteto pirmininkė A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Kolegų grupė siūlo išbraukti visą straipsnį, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad vienkartinės įmokos atsirado po to, kai Seimo teisininkai įžvelgė galimą prieštaravimą Konstitucijai, nes pirminis variantas buvo be įmokų. Būtent po teisininkų išvadų atsirado įstatyme vienkartinės įmokos. Komitetas Seimo narių pasiūlymui nepritaria.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų prieš kalba aplinkos ministras S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Kaip ir komiteto pirmininkė sakė, toks eliminavimas, išbraukimas vėl grąžintų mus į pradinę padėtį, kai pas gerbiamą S. Šedbarą į Teisės ir teisėtvarkos komitetą ėjome tris kartus ir tai buvo kompromisas, kad vienkartinė įmoka turi egzistuoti. Ją sumokėjus galima būtų įsiteisinti gręžinį ir visas laikinasis įstatymas sukurtas taip, kad sukurtume laikiną tvarką, kaip įsiteisinti ką nors, kas dešimtmečius buvo naudojama be leidimo ir be mokėjimų už gamtos išteklius.
Labai prašome supratimo tų, kurie registruos gręžinius, kad dešimtmečius naudojus išteklius nemokamai yra sąžininga prieš kitus piliečius susimokėti vienkartinę įmoką. Tai tikrai nėra dideli kaštai. Labai kviesčiau nepritarti ne dėl to, kad nenorėčiau, bet dėl to, kad tai yra solidaru su kitais.
PIRMININKAS. Dėl motyvų už nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Užsiregistravo 109, balsavo 106: už – 39, prieš – 25, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl to paties straipsnio G. Palucko. Prašom pristatyti, kolega, pasiūlymą. Pasiūlymas dėl 6 straipsnio.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Čia logika gal yra šiek tiek paprastesnė, nei kolegos siūlė viso straipsnio išbraukimą. Taip, tam tikra kompensacija už praėjusį laikotarpį turi būti sumokėta, bet aš siūlau ją šiek tiek sumažinti, ypač mažą suvartojimo kiekį arba potencialiai vartojimo kiekį turintiems gręžiniams. Yra tokia statistika, kad ekonomiškai silpniausia gyventojų dalis ar ūkių dalis paprastai didesnių santaupų neturi. Čia tiek apklausos, tiek statistika rodo. Todėl tokia yra pasiūlymo esmė – sumažinti tas kompensacijas valstybei už praėjusį laikotarpį, nes jos irgi nėra racionaliai niekuo pagrįstos, jos galėtų būti ir didesnės, ir mažesnės.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Komiteto nuomonė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komitetas tokiam siūlymui nepritaria ir mes pabrėžiame, kad gręžinio legalizavimo įmoką turės mokėti tik tie subjektai, kurie nėra laikomi namų ūkiais, vadinasi, verčiasi ūkine veikla. Aš pasakysiu, kad mokestis atsiranda iš principo: nuo nulio iki 10 kubų vienkartinis mokestis yra 500, nuo 10 iki 100 kubų yra 1 tūkst., nuo 100 kubų ir daugiau yra 5 tūkst. Dabartiniame projekte taip siūloma.
PIRMININKAS. Ačiū komiteto pranešėjai. Motyvai prieš – B. Matelis.
B. MATELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tiesų šis įstatymas dėl tos įmokos nesusijęs su gyventojais, bet daugiau su komercinėmis įmonėmis. Atsižvelkime į tai, kad yra daug kolūkių palikimo, įvairiausių apleistų sandėlių, įmonių, kurios paveldėjo, perėmė tuos gręžinius. Kiek sunaudojo, nustatyti sunku, galbūt kiti išvis nesinaudojo tuo gręžiniu. Tai tokią simbolinę įmoką tiems, kurie pamiršo registruoti, manyčiau, reikia nustatyti. Kas yra svarbiausia, kad nenukentės gyventojai, tie, kurie turi mažas pajamas, nes ši įmoka jiems nebus taikoma. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų už kalba V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Gerbiami kolegos, 5 tūkst. eurų nėra kokia nors nereikšminga įmoka, tai yra labai didelė įmoka ir keli šimtai vandenviečių yra tos, kurios aprūpina gyventojus kaime vandeniu. Dabar mes kalbame apie tai, kad jie bus apmokestinti už tai, kad 30 ar 20 metų po kolūkių sugriuvimo kas nors rūpinosi, kad tie žmonės būtų aprūpinti vandeniu. Tai jeigu jau, apgailėtina, nepritarėme anai teiktai J. Baublio pataisai, tai bent jau pritarkime šiai gerbiamo G. Palucko pataisai, nes tai yra vis tiek koks nors palengvinimas. Mes neprikelsime nesumokėtų kokių nors mokesčių iš senovės. Žinote, čia ne Maironio eilėraštis, žinote, nors vieną žodelį iš senųjų laikų. Ačiū. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Balsuojame dėl G. Palucko pasiūlymo.
Užsiregistravo 104, balsavo 104: už – 54, prieš – 11, susilaikė 39. Pasiūlymui pritarta. (Plojimai)
Kolegos, dėl viso įstatymo projekto dėl balsavimo motyvų kalbėti prieš nori A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš tai stebiuosi valdančiąja dauguma. Jie kaip tas fokusininkas iš skrybėlės traukia tuos triušius vieną po kito. Ką tik mes svarstėme įstatymą, kad sąvartynų mokestis didėja penkis kartus. Dabar – kad reikės leisti lėšas gręžinio pasui, kad juridiniai asmenys turės mokėti 5 tūkst. eurų, tarsi nebūtų karo su pabėgėliais, nebūtų maro dėl kovido ir energetinės krizės dėl išaugusių energijos kainų. Mes bandome sukrauti tą naštą ant mūsų piliečių, lyg jiems būtų negana to, kas ištiko valstybę. Čia panašiai kaip su Energetikos įstatymo liberalizavimu, kurį reikia stabdyti. Aš suprantu, kad tai kada nors turi būti sutvarkyta, gręžiniai turi turėti pasą, bet aš nematau to proceso nuoseklumo ir turbūt pats netinkamiausias laikas.
Kalbant apie nuoseklumą, prisiminkime „Chevroną“ ir skalūninių dujų paiešką, prisiminkime ketinimus CO2 laidoti žemės gelmėse. Mes jūsų siūlymais jau kiek kartų bandėme tas žemės gelmes užteršti, tą mūsų auksinį turtą – požeminį gėlą vandenį. Ir dabar, per pandemiją, staiga kokia nors tvarka reikia taikyti mokesčius. Tikrai ne laikas dabar tai daryti. Aš pasisakau už tai, kad reikia sutvarkyti, bet kad laikas nėra tinkamas ir tai būtų papildoma finansinė našta toms bendrovėms, kurios turi gręžinių, po keletą šeimos ūkių ir taip toliau. Tad susilaikykime šiuo atveju.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už kalba aplinkos ministras S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, tikiuosi, Artūras suklydo, bet man atrodo, už šitai turėtų balsuoti ir gerbiami valdantieji, nes projektas registruotas ir V. Ąžuolo, ir K. Mažeikos, ir K. Starkevičiaus.
Problema egzistuoja ilgą laiką. Lietuvoje trečdalis gręžinių yra neregistruoti. Aplinkos apsaugos inspektoriai vaikščiodavo po bendruomenes, liaudiškai tariant, ten, kur buvo vandens bokštai. Pajininkai turėdavo vandens tinklus, žemės ūkio bendrovės tiekdavo vandenį gyventojams be leidimų, be mokėjimo už žemės išteklius valstybei ir rizikuodavo šimtatūkstantinėmis baudomis. Žinome, kad praeitą kadenciją buvo įvairių bandymų sustabdyti šitai. Dabar sukuriame laikinąją legalizavimo tvarką, kaip galima be dokumentų įteisinti šituos bedokumenčius vandentvarkos įrenginius. Savivaldybėms yra numatomas terminas, iki kada perimti šituos vandentvarkos įrenginius. Gyventojai turės saugumą, kad galės legaliai su Lietuvos geologijos tarnyba ir Aplinkos apsaugos departamentu nesislapstydami įregistruoti. Ir tai yra dešimtys tūkstančių gręžinių Lietuvoje.
Dabar vienintelis aspektas, kurį mes čia diskutavome, tai yra dėl gręžinio įregistravimo įmokos. Aš prašau supratimo, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas tris kartus svarstė šitą projektą. Buvo aiškus reikalavimas, kad reikia numatyti vienkartinę įmoką. Jinai nėra didelė, tai yra tiktai kelių šimtų eurų aspektas, turint omeny, kad gręžiniai yra naudojami dešimtmečius. Aš labai kviečiu po svarstymo pritarti, eiti su projektu toliau ir džiaugtis iniciatyva, o ne peikti ją.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo projekto.
Užsiregistravo 112, balsavo 112: už – 109, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
18.10 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-146(3) (svarstymo tęsinys)
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 13, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-146(3). Prašau į tribūną Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkę A. Gedvilienę. Svarstysime pasiūlymus. Yra pasiūlymas dėl 3 straipsnio, jį teikia A. Kubilienė, A. Stončaitis, R. Šalaševičiūtė ir A. Norkienė. Kas pateiks iš kolegų? A. Kubilienės nematau. R. Šalaševičiūtė, prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Pirmininke, aš neturiu pasiėmusi dokumentų dėl pasiūlymų pateikimo.
PIRMININKAS. A. Norkienė?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aušrine, turite?
PIRMININKAS. Prašom pristatyti pasiūlymą.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mes norime papildyti, kad būtent infrastruktūros objektai yra įrengti sodininkų bendrijų ir jiems perduoti yra būtina gauti bendrijos sutikimą.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Komiteto nuomonė nepritarti. Mes manome, kad vienos grupės išskyrimas šiame įstatyme būtų ydingas. Be to, pažymėtina, kad sodininkų bendrojo naudojimo turto valdymą reglamentuoja Sodininkų bendrijų įstatymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų nėra. Dėl motyvų dėl šio pasiūlymo nėra norinčių pasisakyti. Balsuojame dėl pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Užsiregistravo 105, balsavo 105: už – 42, prieš – 29, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
Kolegos, dėl viso projekto dėl balsavimo motyvų prieš kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Kolegos, išties dešinieji, konservatoriai, teikia socialistinį projektą, kad toms savivaldybėms, kurios tvarkėsi blogai, kurios europinius pinigus ištaškė bala žino kam, nesusitvarkė nei savo vandens tiekimo, nei nuotekų sistemų, nesukaupė atidėjimų renovacijai, nusidėvėjimui, šiandien viskas nurašoma. Sujungiamos blogai dirbusios su gerai dirbusiomis savivaldybėmis, išvedamas bendrasis vidurkis ir tada, sakykime, įsigalioja tokia socialistinė lygiava. Aš nemanau, kad pats teisingiausias būdas spręsti tas problemas viską nurašant, tą neūkiškumą, galbūt net nusikalstamą neūkiškumą, toms buvusioms savivaldybėms, kurių šiandien tiek geriamojo vandens tiekimo, tiek nuotekų kaštai yra išaugę. Todėl siūlyčiau… Bent jau aš susilaikysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų už kalba aplinkos apsaugos ministras S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, aš norėčiau patikslinti. Gerbiama L. Nagienė taip pat iš tribūnos kalbėjo. Vis dėlto išlieka savivaldybių teisė ir įstatyme formuluojama: savivaldybės institucija gali inicijuoti, tai savivaldybės ne prievolė, o teisė. Ir čia ištaisoma, tiesiog juridinė klaida, kad ne sujungimo, bet jungimo reorganizavimo būdu, supraskite, kad niekas per prievartą nejungs, bet taip pat noriu iš karto pasakyti, kad už mėnesio Vyriausybė greičiausiai pateiks vandentvarkos reformą, ji yra iš esmės būtina. Bet čia yra taisoma tik techninė klaida, savivaldybė neturi prievolės sujungti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsuojame dėl projekto po svarstymo. (Balsai salėje) Dėl projekto. Balsavimas vyksta dėl viso projekto po svarstymo.
Užsiregistravo 106, balsavo 104 Seimo nariai: už – 95, prieš – 1, susilaikė 8. Pritarta po svarstymo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektui.
18.16 val.
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1056, Administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1057 (pateikimo tęsinys)
Kitas klausimas – Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1056. Ir lydimasis Administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Kolegos, balsuojame.
Užsiregistravo 102, balsavo 102 Seimo nariai: už – 100, prieš nėra, susilaikė 2.
Kolegos, dar yra pasiūlymas dėl pagrindinio komiteto. Yra siūlomi du komitetai – Žmogaus teisių komitetas arba Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Turėsime balsuoti alternatyviai.
M. Lingė per šoninį mikrofoną. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Po frakcijos pasitarimo mūsų siūlymas būtų, kad kaip pagrindinis būtų Žmogaus teisių komitetas.
PIRMININKAS. Jūs, kaip komiteto pirmininkas, atsisakote. Ačiū. Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl Žmogaus teisių komiteto kaip pagrindinio? Ačiū, pritarta. Kaip papildomas siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. (Balsai salėje) O Socialinių reikalų ir darbo komitetas nori kaip papildomas. Kaip papildomas kartu su Teisės ir teisėtvarkos komitetu būtų Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti dėl papildomų komitetų? Ačiū, pritarta. Dar per šoninį mikrofoną kolega A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dar norėčiau, kad oficialiai svarstant kaip papildoma būtų ir Savižudybių ir smurto prevencijos komisija.
PIRMININKAS. Dėl komisijos kaip papildomo komiteto pritariame, kolegos? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūloma svarstyti gruodžio 14 dieną. Galime pritarti dėl svarstymo datos? Nematau prieštaraujančių. Ačiū, pritarta. Taigi, abiem projektams… Dėl lydimojo projekto, Administracinių nusižengimų kodekso, kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomi – Socialinių reikalų ir darbo komitetas ir Žmogaus teisių komitetas, taip pat Savižudybių ir smurto prevencijos komisija. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Svarstymas taip pat gruodžio 14 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.19 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-954 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, dabar darbotvarkės 2-25 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso 167 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-954. Pateikimo stadija. Balsavimas.
Užsiregistravo 105, balsavo 104: už – 104, prieš ir susilaikiusių nėra. Po pateikimo projektui pritarta. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 9 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.20 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 234, 244 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-921, Administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 6301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-920 (pateikimo tęsinys)
Kiti du projektai kartu kaip paketas – Baudžiamojo proceso kodekso 234, 244 ir 381 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-921 ir Administracinių nusižengimų kodekso 627 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 6301 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-920. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu po pateikimo. Abiem projektams svarstyti kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
18.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 29, 71, 424, 427, 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1013 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas – Administracinių nusižengimų kodekso 29, 71, 424, 427, 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1013. Pateikimo stadija. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Dėl komitetų ir dėl svarstymo? Ačiū – pritarta. Balsavimas dėl šių klausimų baigtas.
Einame toliau pagal darbotvarkę, tiksliau – dirbame toliau pagal darbotvarkę.
18.22 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 6, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 29, 30, 31, 33, 35, 39, 49, 50, 51, 72, 73, 76, 93, 97, 99, 102, 107, 111, 112, 114 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 141, 142, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 441, 1071, 1111 straipsniais ir V skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1063, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1064, Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1065, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 9, 10, 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1066, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 5, 35 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1067, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 10, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1068, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 55, 78 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1069, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 3, 4, 7, 9, 10, 14, 16, 19, 20, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1070, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1071, Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 2, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1072, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 11, 14, 15, 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1073, Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 4, 12, 15, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1074, Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 6, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1075, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1076 (pateikimas)
Kompleksinis 2-19 klausimas – Finansinių priemonių rinkų daugelio straipsnių pakeitimo ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo įstatymo projektas Nr. XIVP-1063 ir trylika lydimųjų įstatymų projektų, jų numeriai: Nr. XIVP-1064, Nr. XIVP-1065, Nr. XIVP-1066, Nr. XIVP-1067, Nr. XIVP-1068, Nr. XIVP-1069, Nr. XIVP-1070, Nr. XIVP-1071, Nr. XIVP-1072, Nr. XIVP-1073, Nr. XIVP-1074, Nr. XIVP-1075 ir Nr. XIVP-1076. Pranešėja – finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Teikiamas keturiolikos įstatymų projektų paketas, pristatysiu juos visus kartu. Projektais perkeliamos keturios Europos Sąjungos direktyvos ir įgyvendinami penki Europos Sąjungos reglamentai.
Projektų tikslas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo projektu siekiama perkelti Europos Sąjungos teisės aktus į Lietuvos įstatymus ir taip pasiekti šių pagrindinių tikslų: nustatyti finansų maklerio įmonėms riziką ribojančius ir priežiūros reikalavimus, kurie būti proporcingi finansų maklerio įmonės veiklos pobūdžiui, dydžiui ir prisiimtai rizikai. Naujos taisyklės leis geriau valdyti finansų maklerio įmonių riziką, kurią jos gali kelti visai finansų sistemai. Projektais taip pat siekiama išvengti neproporcingos naštos finansų maklerio įmonėms, pasiekti pusiausvyrą užtikrinant įmonių saugumą ir patikimumą, vengiant pernelyg didelių išlaidų, kurios galėtų pakenkti tų įmonių verslo veiklos gyvybingumui. Taip pat suderinti Lietuvos teisę su naujomis Europos Sąjungos sutelktinio finansavimo taisyklėmis, jos įtvirtintos Europos Sąjungos reglamente.
Dėl naujo Europos Sąjungos reglamentavimo Lietuvos sutelktinio finansavimo platformų operatoriams bus sudaryta galimybė plėsti veiklą ir sutelktinio finansavimo paslaugas teikti kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, dėl to padidės Lietuvos sutelktinio finansavimo rinkos konkurencingumas. Smulkiam ir vidutiniam verslui bus lengviau gauti alternatyvųjį finansavimą ir pritraukti daugiau investicijų, padidės investuotojų apsaugos lygis.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, jūs labai konkrečiai ir aiškiai pristatėte projektą. Klausiančių nėra. Dėl motyvų norinčių pasisakyti nėra. Balsuosime, kai bus balsavimas.
18.25 val.
Civilinio kodekso 6.2281, 6.2283, 6.2284, 6.2286, 6.2287, 6.2288, 6.22810, 6.22811 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1026, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1027, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 2, 5, 6, 7, 13, 14, 16, 20, 21, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1028 (pateikimas)
Kitas įstatymų projektų paketas – Civilinio kodekso keleto straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas ir Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo keleto straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimo stadija. Pristato teisingumo ministrė E. Dobrovolska.
E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū posėdžio pirmininkui ir Seimo nariams, kurie nusprendė dar paklausyti apie mano teikiamų projektų paketą. Iš esmės šių trijų įstatymų projektų pakeitimais siekiama užtikrinti direktyvų, keičiamos keturios Europos Sąjungos vartotojų apsaugos direktyvos, dar vadinamos „Omnibus“ direktyvomis, nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę. Šios nuostatos turėtų būti pradėtos taikyti nuo kitų metų gegužės 28 dienos, todėl dar yra pakankamai laiko išnagrinėti komitetuose. Labai trumpai apie pagrindines nuostatas.
Civilinio kodekso pakeitimo įstatymo projekte atnaujinami vartotojams prieš sutarties sudarymą teikiamos informacijos reikalavimai iš esmės dėl skaitmeninių elementų turinčių prekių, todėl vartotojai turi teisę gauti informaciją apie skaitmeninių elementų turinčių prekių skaitmeninio turinio ir skaitmeninių paslaugų funkcionalumą ir sąveikumą.
Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo esmė – patikslinami kriterijai ir aplinkybės, į kurias atsižvelgiama skiriant baudas už teisės aktų, reglamentuojančių vartotojų apsaugą, pažeidimus, taip pat nustatomos baudos už plačiai paplitusius pažeidimus ir už Europos Sąjungos mastu plačiai paplitusius pažeidimus. Kitaip sakant, už vartotojų teisių pažeidimus, kurie padaryti ne tik Lietuvoje.
Vienas svarbiausių elementų – Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pakeitimo projektas numato atsakomybę už tai, kai mes turime skirtingos kokybės prekes, parduodamas ne tik Lietuvoje, bet būtent ir kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Projektai suderinti su suinteresuotomis valstybėmis, institucijomis ir yra be pastabų. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Jūsų niekas nenori paklausti. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti.
18.28 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1002, Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1003 (pateikimas)
Dabar jūs galite pristatyti kitus projektus: Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1002 ir Administracinių nusižengimų kodekso 666 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1003. Pateikimo stadija. Teisingumo ministrė E. Dobrovolska. Prašom.
E. DOBROVOLSKA (LF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Projektų tikslas yra įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą, kuriuo konstatuota, kad Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, nėra atlyginamos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, prieštarauja Konstitucijai. Atitinkamai teikiame pakeitimus. Labai trumpai.
Projektu siūloma numatyti, kad asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti būtų atlyginamos tais atvejais, kai asmuo yra išteisinamas. Antra, kad atsižvelgiant į bylos aplinkybes būtų atlyginamos tik būtinos ir pagrįstos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti. Trečia, kad tos išlaidos būtų atlyginamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Administracinių nusižengimų kodekso projektu siūloma numatyti, kad asmens patirtos išlaidos advokatui ar jo padėjėjui, kai teisena nutraukiama, būtų atlyginamos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.
Taip pat norėčiau informuoti, kad šiandien yra priimta laikinoji tvarka tol, kol mes priimsime įstatymų pagrindu šią tvarką. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Iš tikrųjų laiku teikiamas pasiūlymas. Labai daug žmonių ir į mus, Seimo narius, kreipiasi patyrę tą neteisybę, vienu metu gavę administracinio nusižengimo protokolą, o kitu atveju laimėję teismus negauna kompensacijos už patirtus nuostolius. Dėl pačios kompensavimo tvarkos vis tiek kyla daug klausimų. Aš noriu, kad jūs paaiškintumėte, kokia bus tvarka, konkretus kelias, į kokias institucijas po tokio teismo sprendimo privalės kreiptis pilietis? Kada arba iki kada jis galės tai padaryti ir į kokią instituciją? Ir ar toms institucijoms, kadangi administracinių nusižengimų protokolus surašo labai įvairios institucijos – ir savivaldybės, ir valstybės, ir taip toliau, ir viešosios tvarkos skyrius, ir policininkas, taip pat paliekama teisė skųsti sprendimą atlyginti žmogui už advokato arba advokato padėjėjo išlaidas?
Antras klausimas. Kaip reikės pagrįsti, kad tikrai būtinos ir pagrįstos tos išlaidos, nes advokatų dalyvavimas kiekvienu atveju yra… Žmogus jaučiasi saugiau, kai jis dalyvauja.
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū, kolege, už klausimą. Atsakant, kokia yra dabar taikoma laikinoji tvarka, kur Teisingumo ministerija būtent išsiuntė rekomendacijas, tai yra decentralizuotas modelis. Kitaip sakant, tos institucijos, kurios ir priėmė sprendimą konkrečioje byloje, ar administracinių nusižengimų, ar mes kalbame apie baudžiamąsias, decentralizuotai ir sumoka tas išlaidas, kurias teismas priteisia.
Koks bus pasirinktas algoritmas, priėmus šiuos įstatymų pakeitimus, tai būtent šiuo metu ir yra dėliojama Vyriausybėje. Tai yra pasirenkama, ar centralizuotas, ar decentralizuotas. Lygia greta bus nustatyta visa ta tvarka, dėl kurios jūs užduodate klausimą. Taip pat bus patikslinta, kaip šiandien Teisingumo ministerijos yra nustatyti maksimalūs dydžiai. Kiek gali būti priteisiama civilinėse bylose, tai bus dar nustatyta būtent ir dėl baudžiamojo proceso, administracinių nusižengimų.
Kitaip sakant, tol, kol Seime mes galėsime pritarti būtent šiam įstatymų paketo pakeitimui, atsiras ši tvarka ir ją tikrai viešai paskelbsime. Šiandien jau galiojančios rekomendacijos numato decentralizuotai. Kitaip sakant, ta institucija, kuri ir priėmė, tarkime, protokolą, ir atsakinga, kad galėtų atlyginti tas žalas. Tikiuosi, atsakiau į jūsų klausimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiama ministre, daugiau nėra norinčių jūsų paklausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių pasisakyti.
E. DOBROVOLSKA (LF). Jeigu aš tik galėčiau, posėdžio pirmininke, paprašyti jūsų, yra numatyta svarstyti pavasario sesijoje, bet kalbėjau su Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininku, kad būtų galima siūlyti gruodžio 9 dieną, kad mes spėtume dar per šią sesiją priimti.
PIRMININKAS. Jūs turite omeny šį Baudžiamojo proceso ir Administracinių nusižengimų?
E. DOBROVOLSKA (LF). Taip.
PIRMININKAS. Gerai. Čia bus po pritarimo. Kolegos, gal galime bendru sutarimu, kadangi… (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu pritarti Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso projektams? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Pakoreguojame svarstymo datą – gruodžio mėnesį. Nematau komiteto pirmininko. Tarkime, gruodžio 9 dieną. Siūlomas pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetas dėl abiejų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta tiek dėl svarstymo datos, tiek dėl pagrindinio komiteto. Dėkojame, ministre.
18.33 val.
Civilinio kodekso 6.2281, 6.2283, 6.2284, 6.2286, 6.2287, 6.2288, 6.22810, 6.22811 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1026, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 2, 40 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1027, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo Nr. X-1409 2, 5, 6, 7, 13, 14, 16, 20, 21, 23 straipsnių ir priedo pakeitimo bei Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1028 (pateikimo tęsinys)
Taip pat gal galime dėl Civilinio kodekso, Vartotojų teisių ir dėl Nesąžiningos komercinės veiklos įstatymų bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis, kaip papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta dėl komitetų ir svarstymo datos. Ačiū, ministre.
E. DOBROVOLSKA (LF). Dar vienas.
PIRMININKAS. Dar vienas projektas. Atsiprašau. Baudžiamojo kodekso 60, 129, 135, 138, 169, 170, 1701 ir 1702 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-871. Pranešėja – teisingumo ministrė E. Dobrovolska.
18.34 val.
Baudžiamojo kodekso 60, 129, 135, 138, 169, 170, 1701 ir 1702 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-871 (pateikimas)
E. DOBROVOLSKA (LF). Labai ačiū. Tai labai trumpai.
PIRMININKAS. Pateikimo stadija.
E. DOBROVOLSKA (LF). Projekto tikslas yra pašalinti Europos Komisijos identifiktuotas būtent perkėlimo į nacionalinę teisę spragas. Tai yra du elementai, kurie keičiami. Tai yra dėl neapykantos kalbos ir neapykantos nusikaltimų kaip atskiri kriterijai numatomi būtent odos spalva ir etninė kilmė.
O kai mes kalbėtume dėl Baudžiamojo kodekso straipsnio, susijusio su baudžiamąja atsakomybe už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams SSSR ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą, siūlomos dvi pataisos. Pirmoji, nustatyti, kad baudžiamoji atsakomybė už šiuos nusikaltimus atsirastų ne tik tada, kai dėl pritarimo tokiems nusikaltimams, jų neigiamo ar šiurkštaus menkinimo buvo sutrikdyta viešoji tvarka, bet ir tais atvejais, kai viešoji tvarka galėjo būti sutrikdyta. Ir antra, atsisakyti baudžiamąją atsakomybę ribojančio požymio, jis neatitinka pamatinių sprendimų nuostatų. Mielai atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Jūsų niekas nenori klausti. Dėl balsavimo motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti. Kolegos, ar dėl šio projekto galime apsispręsti ir po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Žmogaus teisių komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti dėl komitetų ir svarstymo datos? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
18.36 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 2, 3, 6, 8, 9, 13, 14, 15, 16, 29, 30, 31, 33, 35, 39, 49, 50, 51, 72, 73, 76, 93, 97, 99, 102, 107, 111, 112, 114 straipsnių ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 141, 142, 151, 152, 153, 154, 155, 156, 441, 1071, 1111 straipsniais ir V skyriaus pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1063, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 11, 42, 43, 431, 432, 433, 437 straipsnių ir 1, 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1064, Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1065, Bankų įstatymo Nr. IX-2085 9, 10, 73 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1066, Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 5, 35 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1067, Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 10, 24 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1068, Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 2, 55, 78 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1069, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 3, 4, 7, 9, 10, 14, 16, 19, 20, 26 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1070, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1071, Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 2, 19 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1072, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 11, 14, 15, 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1073, Vertybinių popierių įstatymo Nr. X-1023 2, 4, 12, 15, 22 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1074, Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymo Nr. XIII-1257 6, 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1075, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1076 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, kitas projektas, kviečiamas aplinkos… (Balsai salėje) Atsiprašau. Gerbiami kolegos, ką tik, neseniai išklausėme ypač trumpą ir konkretų pristatymą net 14 įstatymų projektų. (Balsai salėje) Ar galime dėl jų apsispręsti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Dėl visų projektų kaip pagrindinis siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas. Svarstymo data siūloma gruodžio 14 diena. Galime pritarti dėl komitetų ir svarstymo datos? (Balsas salėje: „Galime.“) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Seimo narių pareiškimai. A. Gedvilas. (Balsai salėje) Nėra A. Gedvilo. Kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 48 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, popietinis lapkričio 16 dienos posėdis baigtas. (Gongas) Ačiū.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.