Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 24, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 311
STENOGRAMA
2023 m. spalio 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos
Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS, V. MITALAS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki sugrįžę į Seimo salę. Pradedame spalio 10 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Gerbiamieji kolegos, mūsų darbas po pietų bus apribotas taip pat balsavimo intervalų: pirmas balsavimo intervalas, kaip ir numatyta darbotvarkėje, bus nuo 15 val. 30 min., rodos, ar ne, nuo 15 val. 30 min. O dabar svarstysime tuos klausimus, kurių nesame dar apsvarstę iš rytinės darbotvarkės.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIV-2170 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3162 (priėmimo tęsinys)
Ir aš norėčiau pradėti nuo Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo. Buvo padaryta pertrauka Seimo Pirmininkės prašymu. Buvo pritarta šiai pertraukai ir iki priėmimo buvo gauta pasiūlymų, juos pristatyti aš tuojau ir pakviesiu A. Valinską.
Aš matau, dėl vedimo tvarkos – A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Jeigu aš teisingai supratau, turime biudžeto svarstymo tęsinį. Ar jūs manote, kad biudžetas ne toks svarbus kaip apkaltos komisija?
PIRMININKAS. Gerai, ačiū už pastabą. Dabar mes svarstome nutarimo projektą. Biudžetą svarstysime tuoj pat. Tai Seimo nutarimo priėmimas. Jis buvo pateiktas, svarstymo stadija įvyko, dabar yra priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra pasiūlymas. Kviečiu A. Valinską pristatyti, gal taip pat paminėti ir pasiūlymą dėl 2 straipsnio, jie susiję vienas su kitu. Kviečiu šiuos du pasiūlymus pristatyti, ką mes per pertrauką sužinojome iš skirtingų Seimo frakcijų.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Atliepiant opozicinių frakcijų norą prisijungti prie komisijos darbo, yra teikiami šie du susiję pasiūlymai. Jų esmė yra paprasta: komisijos narių skaičius yra pakeičiamas iš šešių į devynis, komisijos sudėtis yra papildoma trimis naujais nariais, tai yra V. Fiodorovu, D. Šakaliene ir T. Tomilinu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar galime 1 straipsniui su tokiu pasiūlymu pritarti bendru sutarimu? Galime. Ne, negalime. Gerai, tada apsispręsime ir dėl priėmimo pastraipsniui, ir dėl viso nutarimo projekto priėmimo balsuoti numatytu laiku – 15 val. 30 min.
14.03 val.
2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3128 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, ačiū. Dabar kviečiu finansų ministrę grįžti į tribūną. Taip, gal tiktai reikia paminėti, kad 1-13.1 klausimas, pats Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas, turės pagrindinį komitetą, jis yra Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomi – visi kiti Seimo komitetai. Siūlomos biudžeto svarstymo datos yra lapkričio 14 diena ir antro svarstymo – lapkričio 23 diena. Ar galime bendru sutarimu tam pritarti? Galime, pritarta.
14.04 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3129, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 172 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3130, Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų, 2025 metų ir 2026 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-3131 (pateikimas)
Aš kviesčiau finansų ministrę, jeigu pavyktų, pristatyti 1-13.2, 1-13.3 ir 1-13.4 klausimus, tai yra lydimieji įstatymų projektai: tiek GPM’o, tiek Pelno mokesčio, tiek ir Seimo nutarimo dėl trimečio valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių, na, kartu, tada atsakyti į bendrai kylančius klausimus, jeigu Seimo nariams taip tiktų ir finansų ministrei taip tiktų. Tai prašau tada pristatyti.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimu yra siūloma padidinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris yra taikomas iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Siūloma maksimaliai taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį padidinti nuo 625 eurų iki 747 eurų. Drauge su minimaliosios mėnesinės algos didinimu 10 % padidintų pajamas į rankas dirbančiam asmeniui, kuris uždirba minimaliąją mėnesinę algą, 75 eurais 22 centais, iš jų dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimo – 24 eurais 4 centais.
Taip pat tuo pačiu sprendiniu siūloma didinti neįgaliesiems taikomą neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris yra šiek tiek didesnis. Kartu tuo pačiu dydžiu, kuriuo didėja maksimalus taikytinas neapmokestinamasis pajamų dydis, siūloma padidinti ir asmenims su negalia ir riboto dalyvumo asmenims taikytiną neapmokestinamąjį pajamų dydį nuo 1 tūkst. 5 eurų iki 1 tūkst. 127 eurų didesnę negalią ar mažesnį dalyvumą turintiems asmenims, kitiems asmenims – nuo 935 eurų iki 1 tūkst. 57 eurų. Toks yra sprendimas pasiūlytas Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Jeigu kalbėtume apie neapmokestinamojo pajamų dydžio poveikį, tai jisai paveiktų asmenis, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Pagal „Sodros“ duomenis, tokių yra 811 tūkst. Jų pajamos į rankas būtų didesnės ir taip būtų didinamos paskatos dirbti.
Pelno mokesčio įstatymo pakeitimais siūloma pratęsti dvi lengvatas, kurios galioja iki 2023 metų pabaigos. Tai yra investicinio projekto lengvata ir kino filmams taikoma lengvata. Manome, kad šios lengvatos yra pasiteisinusios, nepaisant to, kad jos užtikrina, kad pajamos dėl šių sprendimų bus šiek tiek mažesnės, tačiau jos prisideda prie produktyvių investicijų augimo ir taip pat pritraukia investicijas į Lietuvą. Tarkime, ta pati kino filmų lengvata pritraukė nemažai užsienio filmų kūrimo į Lietuvą ir jie čia išleidžia taip pat savo lėšas tam, kad nusipirktų kitas paslaugas, kurios yra šalia filmų kūrimo. Manome, kad tos abi lengvatos yra pasiteisinusios. Jos kartu viena su kita generuoja apie 150 mln. mažesnes valstybės biudžeto pajamas 2025 metais, nes pelno mokestis bus skaičiuojamas už 2024 metus, tai lengvatą siūloma pratęsti nuo šių metų pabaigos dar penkeriems metams. Manome, kad tokia lengvata yra atsiperkanti ir kurianti paskatas investuoti tiek į filmus garsinant Lietuvą, tiek ir į produktyvias investicijas įmonėse.
Taip pat kartu eina nutarimas „Dėl 2024 metų, 2025 metų ir 2026 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“. Planuojama, kad 2024 metais pajamos bus 20,6 mlrd., 2025 metais – 21,3, 2026 metais – 22,35. Taip pat asignavimai konsoliduotų biudžetų 2024 metais – 24,2 mlrd., 2025 metais – 25,36 bei 2026 metais – 25,5 mlrd. eurų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kaip suprantu, jūs paminėjote ir Pelno mokesčio įstatymą, ir taip pat trimečio biudžeto klausimus.
Dabar kviečiu Seimo narius užduoti klausimus. Pirmasis – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji ministre, norėčiau jūsų pasiteirauti, kokia suma virs tos lengvatos gyventojų pajamų mokesčio? Kaip žinome, nemokamas sūris tik pelėkautuose. Vis dėlto kokiais kitais mokesčiais bus kompensuota ta suma, kad nenukentėtų biudžeto pajamos? Čia dėl gyventojų pajamų mokesčio.
Dėl pelno mokesčio norėčiau paklausti, kiek bankai sumokės solidarumo mokesčio 2024 metais? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pradėsiu nuo antro klausimo. 2024 metais prognozuojame, kad laikinojo solidarumo įnašo pajamos bus 280 mln. eurų.
Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimo. Didinat neapmokestinamąjį pajamų dydį, o tai turbūt prisideda ir prie pajamų nelygybės mažinimo, ir prie paskatų dirbti, tai apskritai valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamos bus mažesnės 241 mln. eurų. Tačiau žvelgiant į bendrą perskirstymo lygį lyginant 2023 metus ir 2024 metus, 2023 metais perskirstymo lygis yra 32,1 %, o 2024 metais prognozuojama 33 %, vadinasi, didėjantis. Turbūt čia yra ir bazės efektas, ir augančios bazės efektas, bet taip pat ir keletas diskrecinių sprendimų, tai yra, pavyzdžiui, nepratęsta pridėtinės vertės mokesčio lengvata maitinimo sektoriui – 170 mln., taip pat žaliųjų akcizų įstatymo pakeitimai – plius 63 mln. šiems metams, trimetis akcizų didinimo planas – plius 43 mln. Taigi yra tam tikrų sprendimų, kurie leidžia turėti erdvės šalia to paties laikinojo solidarumo įnašo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, jau daugelį metų sklinda tokia kalba arba idėja ir yra nemažai jūsų Konservatorių partijos narių pasirašę su Vilniaus darbo grupe, ir buvo toks siūlymas peržiūrėti išvis gyventojų pajamų mokesčio keitimą nustatant 30 % ten, kur žmogus gyvena arba kur registruotas, 30 % ten, kur dirba, eina GPM’as, ir 30 %, kur vaikas mokosi, na, proporcija. Kodėl jūsų Vyriausybėje šita mintis nėra keliama? Nes kai buvome opozicijoje, tai konservatoriai buvo ta politinė jėga, kuri šitą klausimą kėlė ir tą skaičiuoklę siūlė. Tarp kitko, Laisvės partijos atstovai praeitą kadenciją, būnant premjeru S. Skverneliui, netgi pasiūlymus buvo pateikę.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Turbūt reikėtų klausti tų asmenų, kurie buvo tokius pasiūlymus pateikę, aš tokių pasiūlymų neteikiau. Manau, kad yra tam tikra logika sudėliota dabartiniame Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme paskirstant lėšas tarp savivaldybių. Ir yra visgi miestai donorai, kurie gali prisidėti prie atskirų regionų paskatinimo, nes tikrai vystymasis yra netolygus. Ir tam, kad būtų galima tuos skirtumus išlyginti, jie yra padaromi per gyventojų pajamų mokesčio paskirstymą tarp skirtingų savivaldybių. Man atrodo, dabartinis įstatymas turi savo logiką.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Gapšys. Prašom.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Kadangi nepavyko užduoti klausimo pirmoje klausimų sesijos dalyje, tai suformuluosiu klausimą prie pelno mokesčio, nors jis yra gerokai platesnis, tas klausimas dėl lengvatų. Pelno mokesčio lengvatos, aišku, turėtų skatinti ir eksportą, ir galimybes daugiau uždirbti po to. Kartu su biudžetu jūs teikiate ir tą savo Nacionalinį pažangos planą, rodiklius, ir vienas iš rodiklių yra lietuviškų prekių ir paslaugų eksportas, lietuviškos kilmės prekių. Ten yra 2022 metų rodiklis 39 mlrd., 2024 metais planuojate sumažinti tą eksportą iki 36 mlrd., 3 mlrd. sumažinti nuo 2022 iki 2024 metų. Ar ta pelno lengvata irgi prisidės prie to mažinimo, ar dar kokių nors papildomų teisės aktų užregistruosite, kaip dar sumažinti mūsų eksportą?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Manau, kad svarstant komitetuose atskirus rodiklius, matyt, bus galima patikslinti pagal faktinius duomenis, ir kas realiai prognozuojama, matyt, tam tikrų netikslumų visgi gali būti. O pelno mokesčio lengvatos prisideda prie investicijų skatinimo. Matome, kad investicijų rodikliai pastaraisiais metais atrodo gana neblogai. Tačiau kalbant apie eksporto skatinimą, matyt, galimos ir kitos priemonės per tą pačią Nacionalinę plėtros įstaigą, kalbant apie eksporto draudimą ir kitas priemones. Aš manau, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikrai turi idėjų, kaip būtų galima paskatinti būtent lietuviškos kilmės prekių eksportą, ir galėtų jums detaliau pakomentuoti.
PIRMININKAS. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama finansų ministre, aš norėčiau klausimą užduoti dėl Seimo nutarimo dėl 2024, 2025 ir 2026 metų konsolidavimo tvarkos. 2026 metai tikriausiai bus tie metai, kada skolos aptarnavimo išlaidos sieks 800 mln. eurų arba netgi daugiau, šiais metais turime 280 mln., tai priklausys nuo refinansuojamų paskolų palūkanų normos. Jeigu įvertinsime socialinių išlaidų indeksavimą, taikant socialinį modelį, matyti, kad gali atsirasti labai didelis poreikis arba papildomai skolintis, arba įvesti naujus mokesčius, arba ekonomiką pakelti iki tokio lygio, kad vargu ar galėtume generuoti tiek papildomai naujų pajamų. Kokia yra jūsų nuomonė apie tai?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad Vyriausybė yra pasiūliusi sprendimų paketą, kuris galėtų prisidėti prie valdžios sektoriaus pajamų didinimo ir galėtų prisidėti prie to, kad finansų planavimas būtų tvaresnis. Dabar jau yra viskas Seimo valioje. Man atrodo, tos diskusijos yra nepasibaigusios. Diskutuojant ir įvertinant ir ekonomikos augimo projekcijas, ir įsipareigojimų augimą tiek dėl švietimo susitarimo įgyvendinimo, tiek kitų reikalų, matyt, vieni ar kiti sprendimai yra reikalingi. Čia turbūt Seimo valia, kiek tos ambicijos didindami viešojo sektoriaus pajamas galime turėti.
Matome ir kaimynų sprendimus. Tarkime, ta pati Estija visiškai neseniai priėmusi sprendimus ir dėl pridėtinės vertės mokesčio didinimo, ir dėl pelno mokesčio didinimo, matydama augančius poreikius finansuoti krašto apsaugos sistemos stiprinimą. Tai, matyt, tų pavyzdžių yra įvairių. Aš manau, kad Vyriausybė mokesčių pasiūlymų pakete yra pateikusi priemonių, kurios galėtų didinti valdžios sektoriaus pajamas, bet tam turbūt reikalingas ir sutarimas Seime.
PIRMININKAS. Klausia A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiama ministre, aš jūsų norėčiau paklausti dėl PVM’o ribos didinimo. 2020 metais arba jų, kitaip tariant, pabaigoje Europos Komisija leido pakelti ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. Parlamentas 2021 metų pradžioje, pavasarį, tokiam sprendimui pritarė. Vyriausybės išvados reikėjo laukti pusantrų metų. Vėliau buvo žadėta, kad šis pakeitimas bus mokesčių reformos pakete, kuris yra dabar išskaidytas. Tai norėčiau jūsų paklausti, kuriame dabar stalčiuje yra PVM’o ribos kėlimo klausimas? Ir ar planuojate tokį įstatymo pakeitimą inicijuoti dar šioje rudens sesijoje? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sprendimas yra inicijuotas, Vyriausybės išvada yra pateikta. Matyt, tuomet, kai pereisime prie tos mokesčių paketo dalies, kuri yra susijusi tiek su pridėtinės vertės mokesčiu, turbūt tiek ir su kitais mokesčiais, galėsime prie to klausimo grįžti. Dabar, kiek žinau, pirmas klausimas yra nekilnojamojo turto mokesčio modelio keitimas. Tuomet, matyt, kai šitą klausimą išspręsime, bus galima pereiti prie kitų klausimų. Kol kas valstybės biudžeto projekte įskaičiuotų netekimų dėl pridėtinės vertės mokesčio ribos pakeitimo nėra, kadangi toks sprendimas oficialiai nėra priimtas. Jeigu Seimas iki biudžeto priėmimo tą sprendimą padarys, matyt, bus galima pakoreguoti biudžeto projektą. Bet tam reikalingas ir Seimo sprendimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nematau. Ačiū, ministre, už pristatymą. Dabar dėl motyvų dėl šių lydimųjų projektų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku, ką mes apie juos galvojame.
14.17 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3102 (pateikimo tęsinys)
Kviečiu L. Kukuraitį pateikti darbotvarkės 1-14 klausimą – Švietimo įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3102. Turi įvykti pateikimo tęsinys. Prašau.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, gausiai kartu su Seimo nariais teikiame įstatymo projektą, kuriuo siekiame surasti kompromisą dėl Gyvenimo įgūdžių programos, kurios nuo rugsėjo mėnesio mokoma mokyklose ir kuri kelia dalies visuomenės pasipriešinimą, ypač tėvų. Gyvenimo įgūdžių programos rengimą pradėjo dar praėjusi Vyriausybė, ir turbūt visi sutiksime, kad, šalia šiuo metu gaunamų žinių mūsų mokyklose, turėtų būti ugdomos ir svarbios gyvenimui kompetencijos. Galime diskutuoti, kaip ši programa apskritai buvo rengiama, kas ir kaip buvo įtrauktas, į kieno balsus buvo įsiklausyta ar ne. Taip pat apie tai, ar tikrai ši programa ugdo dvi turbūt pačias pagrindines gyvenimo kompetencijas, ko mes tikimės iš suaugusių jaunuolių, tai yra kurti šeimą ir joje gyventi, sugyventi bei dirbti ir gerai orientuotis darbo rinkoje. Visa tai, kaip skelbia žiniasklaida, atrodo, priklauso nuo to, kokie ekspertai labiau prieina prie Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovybės. Tačiau ne ta šiuo metu yra pagrindinė problema.
Pagrindinė problema yra ta, kad, kai lytiškumo ugdymas, kurį sudaro iki 10 % Gyvenimo įgūdžių programos, įdedamas į Gyvenimo įgūdžių programą, tėvai praranda teisę užtikrinti vaikų dorinį auklėjimą, rūpintis juo, nevaržomai rūpintis doriniu auklėjimu, kuris yra apibrėžtas Konstitucijoje. Šioje programoje tokių galimybių nėra, bent jau niekaip teisiškai programoje nėra apibrėžta, kaip tėvai gali dalyvauti šituose sprendimuose dėl turinio ar dėl metodikos, kaip bus dėstomas lytinis ugdymas, jeigu mes sutarėme, kad lytinis ugdymas patenka į dorinio auklėjimo teritoriją.
Programa, kuri egzistavo prieš tai, SLURŠ, jei transkribuotume, tai Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programa. Joje buvo labai aiškiai nustatyti būdai, kaip tėvai dalyvauja mokykloje pasirenkant programą tiek metodikos, tiek turinio prasme. Šiuo atveju tai yra ignoruojama. Taigi turime situaciją, kai tėvų konstitucinė teisė apribojama ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu, tai yra ministro įsakymu. Čia yra turbūt pagrindinė problema. Jeigu mes, išrinkti Tautos atstovai, jos neišspręsime, tai gali kelti didžiulę grėsmę visai programai ir nutiesti taką rinkiminiam šou ten, kur jo nereikia, arba dar blogiau – supriešinti dalį tėvų, dalį šeimų su mokyklomis. To turbūt mes mažiausiai norėtume. Kadangi yra tekę daryti vaiko teisių reformą, gerai atsimenu, ką reiškia su institucijomis, su sistema susipriešinę tėvai. To maksimaliai turime vengti.
Taigi, mieli kolegos, mes, gausus būrys Seimo narių, teikiame, mūsų vertinimu, tam tikrą kompromisinį, visuomenę taikantį siūlymą. Juo užtikrintume konstitucinę tėvų teisę nevaržomai rūpintis vaikų doriniu auklėjimu, kas apibrėžta Konstitucijos 26 straipsnyje, ir užtikrintume, kad Gyvenimo įgūdžių programa toliau vystytųsi, o ne būtų sabotuojama konkrečiose savivaldybėse ar išvis atšaukiama kitoje kadencijoje.
Taigi siūlome lytiškumo ugdymo dalį perkelti į Dorinio ugdymo programą, kurioje egzistuoja pasirinkimo teisė. Jau dabar tėvai ir jų vaikai, jeigu vaikai yra iki 14 metų, gali rinktis tarp etikos ir tikybos pamokų. Tai jau yra tam tikras pasirinkimas. Integravus tą lytiškumo ugdymo komponentą į Dorinio ugdymo programą, būtų galima sukurti pasirinkimo teisę ir užtikrinti tuos pačius ar bent panašius lytiškumo ugdymo siekinius, kaip šiuo metu numatyta Gyvenimo įgūdžių programoje. Abi programos, tiek tikybos, tiek etikos, galiausiai yra tvirtinamos švietimo, mokslo ir sporto ministro.
Pritarus šiam įstatymo pakeitimui, mokinių lytinis ugdymas ir toliau vyks pagal amžių, numatytą Gyvenimo įgūdžių programoje. Tėvai galės pasirinkti, pagal kurią paradigmą bus mokoma, visuomenė nurims, mūsų vertinimu, ir Gyvenimo įgūdžių programa galės toliau vystytis ir būti palaikoma.
Tad prašome šiame etape pritarti. Jeigu bus siūlymų, kaip koreguoti įstatymo projektą, tam yra visos Seimo procedūros. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji, ne gyvenimo kodekso ugdymo programa nustato, nuo kada pradėti auklėti, o Baudžiamasis kodeksas. 153 straipsnis sako: „Tas, kas atliko jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo veiksmus, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“ Taigi baikite, kolegos, kalbėti apie lytiškumo ugdymą mokyklose galima tiktai nuo 16 metų, neskleiskite galimai pedofilinių vėjų. Jaunuolės, jaunuoliai nuo 16 metų. Kodėl jūs neatsižvelgiate į Baudžiamąjį kodeksą, gerbiamasis? Klausimas.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui. Šiuo atveju…
V. VALKIŪNAS (DPF). Penkeri metai kalėjimo.
L. KUKURAITIS (DFVL). …noriu pasakyti, kad jau ir dabar egzistuoja iki šiol egzistavusi programa, ji ugdė vaikus. Reikia vaikus ugdyti tam tikro pažinimo tiek apie save, tiek apie kitą, pasiruošti toms grėsmėms, kurios galimai supa ir gali nutikti jų vaikystės ir paauglystės raidoje. Tai yra būtina daryti. Mes tikrai pritariame tam, kad tai turėtų būti daroma mokyklose. Tačiau klausimas, kokiu būdu ir kas tai darytų. Šiuo atveju tą galima padaryti remiantis skirtingomis paradigmomis. Gaila, kad SLURŠ programa, kuri jau buvo sutarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje, atrodo, po ilgų diskusijų, yra panaikinta ir neintegruota ta apimtimi, kaip galėjo būti integruota. O dabartiniai specialistai pritaria, kad programa veikė ir davė gerų rezultatų.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius, bet jo savo vietoje nematau. Klausia T. V. Raskevičius. Irgi nematau. T. Tomiliną matau. Prašau, Tomai.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau, kad jūs šiek tiek plačiau pristatytume tuos argumentus, kurie iš esmės nesusiję net su pačia programa, bet labiau su politiniu sutarimu, nes ir šis sprendimas nėra idealus, ir pati programa nėra ideali. Šiaip gyvenimas turi daug iššūkių, bet mes turime tuos kultūrinius karus, kuriuos kariaujame nuolat Seime ir politikoje. Tai galbūt verta vis dėlto bandyti įtikinti kolegas priimti šį sprendimą vien todėl, kad parodytume nors keletą pavyzdžių sutarimo, nes tai, kur link eina diskusija, kai tiesiog formuojasi milžiniškos stovyklos, kurios viena kitos nekenčia, tikrai nieko prie gero neprives.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Tai mes visą šią kadenciją, turbūt ir praeitą kalbame apie tai, kad Seimas būtent ir yra ta vieta, kur turėtų būti ieškomas ir surandamas kompromisas, konsensusas. Tą atsimename labai aiškiai, kai vyko vaiko teisių reforma ir buvo pirminiai sprendimai, o paskui, pradėjus įgyvendinti, beveik po pusmečio reikėjo grįžti į Seimą ir daryti, ieškoti kompromisų su šeimomis, šeimų bendruomene ir institucijų atstovais, kaip užtikrinti geriausius vaiko interesus, taip pat šeimų interesus. Tas pavyko. Tas pavyko, man atrodo, kad dabar mes turime vieną tokią labiausiai subalansuotą šeimos ir vaiko interesų sistemą, įtvirtintą mūsų teisės aktuose ir institucinėje struktūroje, nes Seime buvo dedamos didžiulės pastangos, kai mes dieną naktį bandėme surasti kompromisus tarp įvairių oponuojančių grupių. Man atrodo, daugeliu klausimų, kur tokia stipri kaktomuša, ypač kai Vyriausybė nustato tam tikrus sprendimus, šiuo atveju tas ir yra, ministras pasirašė įsakymą, ir Seime Tautos atstovai turime ieškoti sprendimų, turime ieškoti kompromisų, nes jeigu sakome, kad ministro įsakymas vienareikšmiškai yra teisingas, o dalis visuomenės priešinasi ir mes, Tautos atstovai, nereaguojame į tai, tai, man atrodo, nedirbame savo darbo. Tiesiog Seime turime atidaryti tas erdves ir ieškoti kompromiso, o čia yra vienas siūlymas, kaip tai daryti. O ar jis pats geriausias? Tikrai sutinku, kad turbūt ne pats geriausias, reikėtų turbūt į programos turinį lįsti ir ten žiūrėti, kaip geriausiai išspręsti ir surasti kompromisą, bet jeigu, deja, negirdėti, kad Švietimo ministerija to imasi, tai kviečiame tą daryti Seimą.
PIRMININKAS. Klausia I. Pakarklytė. Prašau.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Man atrodo, kad apskritai tai nėra gera praktika, kai politikai pradeda kištis taip detaliai ir į ugdymo programų turinį, kur, kaip jos turėtų būti. Čia dėl šio konkrečiai jūsų pateikto projekto yra labai geros Teisės departamento pastabos, kad net nėra aiškus projekto tikslo bei tų nuostatų santykis. Tai, kaip rašo Teisės departamentas, suponuoja, kad turėtų skirtis turinys, bet tada kas tą turinį nustatys, ar bus užtikrinta, kad bent koks nors bazinis kursas visiems būtų vienodas, nuo kokio amžiaus? Ar jūs tarėtės ir su tomis pačiomis religinėmis bendruomenėmis, su etikos, su tikybos mokytojais, ką jie apie tai mano? Man atrodo, šis projektas yra toks labiau pozicijos išreiškimas ir labiau forma nei pasiūlymas, kuris ką nors realiai spręstų.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Kadangi jau yra skirtingi subjektai, kurie rengia programą, nes vienu atveju programą rengia Švietimo ministerija, būtent etikos dalį, o tikybos – religinės bendruomenės, jau tai, kad du subjektai skirtingai rengia programas, ir sukels skirtingumus, ir atsiras pasirinkimo teisė, kad tėvai, išgirdę ir vienoje, ir kitoje programoje, kaip yra pristatomas lytinis ugdymas vaikams nuo 5 klasės, galės pasirinkti, į kurias pamokas kviesti ir vesti savo vaikus. Tai čia atsiranda pasirinkimo teisė. Plius tai, kas būtų jungiantis elementas: yra ministras, kuris pasirašo, tvirtina abi programas, tai tiek etikos, tiek lytinio ugdymo tvirtina, tiek tikybos tvirtina ministras. Šiuo atveju mes turėtume ir vienovės, ir skirtingumo elementus, kurie būtų užtikrinami ir šitose pamokose. Ir dabar lytinio ugdymo tam tikri elementai yra integruoti į tikybos ir etikos programas ir juos praplėsti tikrai, aš manau, nebūtų sudėtinga. Manau, kad bendruomenės dėl tėvų teisės rinktis tikrai žengtų šitą žingsnį ir galėtų užtikrinti.
PIRMININKAS. Klausia M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū. Aš bandau tą viziją suprasti, kaip tos pamokos atrodytų. Aš mačiau, kad pasirašė teikimą ir sveikatos atstovai, nes lytiškumo ugdymas turi tokį teorinį pagrindą, sakykime, ir turi tai, kas yra tiesiog sveikatos švietimas, sveikatos klausimai, reprodukcinė sveikata. Ar sveikatos klausimus kažkaip dėstytume bendrai, o ideologinius… Aš nežinau, kaip čia pavadinti. Kur jūs matote sveikatos dalį, susijusią su lytiškumo ugdymu, ir ar irgi ta sveikatos dalis būtų tikybos pamokos arba etikos pamokos dalis, nes ji labai yra tokia, na, žmogaus mokslų, sveikatos mokslų?
L. KUKURAITIS (DFVL). Gal čia ir yra toks vienas svarbus elementas, kai mes galvojame apie vaikus ir vaikų lytiškumo ugdymą, kurį elementą mes priskiriame, kurią paradigmą priskiriame kaip pagrindinę. Ar tai pirmiausia yra sveikata ir įdedame, kaip dabar yra įdėta Gyvenimo įgūdžių programoje, į saugumo sritį? Tai reiškia tokio saugaus bendravimo ar… Net ne saugaus bendravimo, ten apskritai kažkaip saugumas. Antroji sritis yra santykiai ir tenai to lytiškumo ugdymo yra labai nedaug, labai minimaliai.
Kitaip sakant, šitoje programoje einama per paradigmą, kad pirmiausia tai yra sveikatos, apsisaugojimo ir kiti dalykai. Jeigu žiūrėtume iš kitos paradigmos, kuri yra sukurta, pavyzdžiui, SLURŠ programa, lytiškumo ugdymas visąlaik eina iš paskos santykių ugdymui. Kitaip sakant, etiškumo raiška yra mūsų santykių pasekmė. Tai nėra vienas iš santykių, vienas iš bendravimo būdų ir dėl to, ar jis priskiriamas prie saugaus bendravimo, bet tai pirmiausia yra santykiai, pagarba sau, pagarba kitam, pagarba gyvybei ir iš to tik paskui išeina technika. Šiuo atveju atskirdami tuos dalykus mes turime problemą ir į ją tėvai reaguoja. Čia, jeigu mes sakome, kad lytiškumo ugdymą įdedame į dorinio ugdymo sritį, mes sakome, kad pirmiausia eina doriniai pagrindai, o tada eina lytiškumo pagrindai pažįstant save, pažįstant kitą ir mūsų tarpusavio santykį. Šitie dalykai tikrai gali būti nesunkiai dėstomi ir tikybos pamokose, taip pat ir papildomuose moduliuose, kuriuos tikrai galėtų patvirtinti tiek mokyklos, tiek ir ministras.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 10 minučių klausti ir atsakyti baigėsi.
Dabar yra galimybė pasisakyti dėl motyvų po pateikimo. A. Širinskienė kalba už.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš manyčiau, tikrai yra subalansuotas projektas, jis leidžia tėvams maksimaliai pasirinkti jų įsitikinimus atitinkančias dorinio ugdymo programas. Tokiu atveju tas pasirinkimas tikrai būtų didesnis negu dabar, kai visi tėvai yra priversti leisti vaikus į vieno tipo mokymo programas.
Antra vertus, nepamirškime, kad dorinį ugdymą renkasi ir paaugę vaikai. Šiuo atveju ir vaikams, kurie jau yra vyresnėse klasėse, atsiveria pasirinkimo galimybė, o tai, matyt, taip pat yra pozityvus dalykas. Nepamirškime, kad čia, kur nuskambėjo, kad sveikatos dalis, biologijos klausimai, tai dar turime ir biologijos pamokas, jų mokytojai, matyt, taip pat turi galimybę supažindinti su žmogaus anatomija ir kitais dalykais. Kviečiu paremti projektą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkui. Vienas blogiausių švietimo sistemai dalykų, vienas blogiausių dalykų, jeigu mes išties norime ruošti ateičiai pasirengusius, ateities iššūkiams pasirengusius žmones, yra, kai politikai štai taip detaliai pradeda kištis į ugdymo turinį, į programas, kur ir kaip jos turėtų būti ir kaip turėtų būti mokoma. Ko tikrai pasigendu šioje diskusijoje apskritai apie Gyvenimo įgūdžių programą, apie lytiškumo ugdymą, tai kalbėjimo apie vaiko interesus, koks yra vaiko interesas. Kiek dar Lietuvoje 11-mečių, 13-mečių turės lauktis, turės būti prievartaujami, kad mes pagaliau suprastume, kad yra reikalingas toks mokymas? Taip, Gyvenimo įgūdžių programoje yra numatyti žingsniai, kaip atpažinti smurtą, kaip atpažinti seksualinį smurtą. Akivaizdu, kad mes to dar dabar neturime, ir toje Gyvenimo įgūdžių programoje yra numatyta ugdyti būtent tokias kompetencijas.
Aš išvis šių diskusijų Seime vykimą matau tik kaip oro virpinimą ir tiesiog atmosferos kaitinimą. Manyčiau, kad reikėtų leisti dirbti ekspertams ir neapvaginėti mūsų vaikų, atstovauti vaikų interesams ir suteikti jiems reikalingą informaciją, o ne spręsti šituos dalykus Seime. Čia trejus metus dirbu, man atrodo, kad Seimui lytiškumo ugdymo pamokos tikrai pirmam būtų naudingos ir labai praverstų.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami šiek tiek vėliau. Gerbiamieji kolegos, gal neprieštarautumėte, jeigu Seimo narių pareiškimai būtų šiek tiek vėliau, kol mes dar svarstysime čia dalykus, dėl kurių reikės balsuoti? Dėl pareiškimų, dėl vedimo tvarkos? Prašau, gerbiamasis Antanai.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama Pakarklyte, jūs labai kultūringas žmogus, bet aš, kaip vyresnio amžiaus, patarčiau nekomentuoti tų žodžių: „kai politikai pradeda kištis“, „oro virpinimai“ ir taip toliau. Mes ne mažiau nei jūs suprantame eleganciją ir taktą. Pasimokykite iš tos mano pastabos.
14.37 val.
Valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3132 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Labai ačiū. Judame, jeigu viskas visiems tinka, prie Valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių įstatymo projekto pristatymo. Kviečiu M. Navickienę pristatyti du projektus. Jeigu galite, iš karto. (Balsai salėje) Taip, mes tikrai tada pasižiūrėsime atidžiai, kad dėl kiekvieno būtų galima paklausti. Tai pradėkime gal tada… Žiūrėkime, pradėkime nuo valstybinio socialinio biudžeto. Vis tiek gal bus klausimų grynai dėl jo. Prašau pristatyti darbotvarkės 2-1 klausimą.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau pristatyti jums biudžetus, tai yra Valstybinio socialinio draudimo fondo, Garantinio fondo ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo biudžetus.
Taigi kalbant apie prognozuojamas 2024 metų „Sodros“ biudžeto pajamas, jos yra laukiamos 8 % didesnės, negu laukiama šiemet, todėl 2024 metų socialinio draudimo įmokų tarifų keisti nesiūloma. Valstybės kontrolės rekomendacijas… Biudžetas teikiamas pagal atskiras draudimo rūšis pagal Valstybės kontrolės rekomendacijas. Siūloma 2024 metams patvirtinti 7 mlrd. 638,6 mln. eurų „Sodros“ biudžeto pajamas. Pajamos turėtų didėti 8,2 %, arba 579,5 mln. eurų, lyginant su 2023 metais.
Prognozuojamos 2024 metų „Sodros“ biudžeto išlaidos. Prognozuojame, kad jos sieks 7 mlrd. 61,6 mln. eurų ir bus 11 %, arba 699,5 mln. eurų, didesnės, nei laukiama 2023 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, savaime suprantama, beveik 78 % visų išlaidų, sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Pensijoms numatyta skirti 590,5 mln. eurų, arba 12 % daugiau, nei laukiama 2023 metais. Prognozuojama, kad senatvės pensininkų skaičius 2024 metais bus 619,5 tūkst. žmonių ir padidės 0,6 %, tai yra 4 tūkst. žmonių.
Prognozuojama, kad 2024 metais sergamumas bus panašus kaip 2023 metais. Ligos socialinio draudimo išlaidos sieks 503,5 mln. eurų, tai yra bus 42,6 mln. eurų, arba 9,3 %, didesnės nei 2023 metais atitinkamos išlaidos. Šios draudimo rūšies išlaidos sudarys 7,1 % visų išlaidų. Motinystės socialinio draudimo išmokoms numatoma panaudoti 475 mln. eurų, tai yra 42 mln. eurų, arba 9,7 %, daugiau nei 2023 metais. Ir šios išlaidos sudarys 6,7 % visų fondo biudžeto išlaidų. Iš jų motinystės išmokoms prognozuojama panaudoti 102,3 mln. eurų, tai yra 5,7 mln. eurų daugiau. Vaiko priežiūros išmokoms – 348 mln. eurų, tai yra 35 mln. eurų, arba 11,2 %, daugiau. Tėvystės išmokoms – 24,7 mln. eurų, tai yra 1,4 mln. eurų, arba 5,8 %, daugiau nei 2023 metais.
Prognozuojamas vaiko priežiūros išmokų gavėjų skaičius bus 36,8 tūkst. žmonių. Nedarbo socialiniam draudimui numatoma skirti 404,1 mln. eurų, arba 5,7 % visų išlaidų. Išlaidos bus 14,1 mln. eurų, arba 3,6 %, didesnės, negu 2023 metais laukiama.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išlaidas sudarys 43,6 mln. eurų, arba 0,6 % visų išlaidų. Išlaidos nelaimingų atsitikimų darbe socialiniam draudimui bus 3,3 mln. eurų, arba 8,3 %, didesnės, negu laukiama 2023 metais.
Išlaidos pensijų draudimui 2024 metais didės dėl pensijų indeksavimo. Atsižvelgiant į Finansų ministerijos paskelbtą šalies ekonominės raidos scenarijų apskaičiuotas pensijų indeksavimo koeficientas 2024 metams bus 1,0957. Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 472 mln. eurų. Be to, 2024 metais numatoma skirti dar beveik 47 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam individualiosios pensijų dalies indeksavimui. Iš viso pensijoms padidinti 2024 metais numatoma skirti beveik 519 mln. eurų. Prognozuojame, kad 2024 metais vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, bus 644 eurai. Tai reiškia, kad žmogui į rankas padidės 70 eurų vidutiniškai.
Pensijų augimas. Čia tokia galbūt jau keturmetė apžvalga. 2021 metais pensijos vidutiniškai didėjo apie 10 %. 2022 metais buvo didintos du kartus: sausį vidutiniškai 12 %, liepą dar 5 %, tai kartu paėmus pensijų augimas 2022 metais buvo 16–17 %. 2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 iki 539 eurų, beveik 12 %. O dabar, kaip ir minėjau, prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija ūgtels apie 12 % ir be stažo vidutiniškai bus 605 eurai, su stažu – 644 eurai. Tai bendras padidėjimas vidutinės senatvės pensijos – plius 229 eurai, o su stažu – plius 244 eurai.
Trumpai apžvelgsiu pakeitimo normą. Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2030 metų pasiekti, kad vidutinė senatvės pensija sudarytų 50 % vidutinio darbo užmokesčio į rankas. Nuo 2022 metų nustatytas papildomas individualiosios pensijų dalies indeksavimas užtikrina nuoseklų artėjimą tikslo link. Prognozuojame, kad vidutinė senatvės pensija kitąmet sudarys beveik 46 % darbo užmokesčio į rankas, vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, – beveik 49 % į rankas gaunamo darbo užmokesčio. O jau 2025 metais pastaroji pensija, tai yra su būtinuoju stažu, viršys 51 % vidutinės į rankas gaunamos algos. Planuojamas rezultatas, tai yra pajamos ir išlaidos, tai pajamos viršys 577 mln. eurų. Taip pat planuojame, kad Rezervinis fondas nuosekliai didės. 2023 metais „Sodros“ rezervas kaupimo principu laukiamas 2,5 mlrd. eurų. Prognozuojama, kad 2024 metais į Rezervinį fondą bus pervesta 573 mln. eurų. Taip pat svarbi skaidrė, rodanti, kad visos draudimo rūšys, prognozuojame, formuos teigiamą rezultatą.
Prognozuojame, kad 2024 metais į Ilgalaikio darbo išmokų fondą bus surinkta 48 mln. eurų. Planuojame, kad šio fondo išlaidos sieks 16 mln. eurų ir rezultatas bus 32 mln. eurų teigiamas. 2023 metais laukiama, kad išmokų gavėjų skaičius bus 5,8 tūkst. žmonių, o vidutinė išmoka bus 2 tūkst. 200 eurų. Planuojama, kad 2024 metais gavėjų skaičius bus 15 % didesnis nei 2023 metais ir sieks 6,7 tūkst. žmonių, o vidutinė išmoka didės iki 2 tūkst. 343 eurų.
Garantinio fondo biudžetas. Prognozuojama, kad 2024 metais į Garantinį fondą bus surinkta 47,2 mln. eurų. Planuojamos šio fondo išlaidos – 27,2 mln. eurų. Metų rezultatas – plius 20 mln. eurų. Kolegos, ačiū už dėmesį. Būčiau pasiruošusi atsakyti jums į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiama ministre, dėl to pakaitinio koeficiento, kur jūs kalbėjote, 46,8 %, 48 % reiškia buvusio darbo užmokesčio, ar ne? Kiek aš žinau, jis galioja tik tiems žmonėms, kurių darbo užmokestis, aš nežinau, galbūt vidutinis darbo užmokestis, bet jeigu yra didesnis darbo užmokestis, tas pakaitinis koeficientas yra gerokai mažesnis, galbūt 35 %.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Vidurkis.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Kaip jūs manote, ar tai bus visiems taip, kaip jūs čia pasakėte, ar tiktai tam tikrai kategorijai žmonių? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Čia yra vidurkis, pagal vidutinį tuo metu esantį darbo užmokestį yra skaičiuojama pakeičiamumo norma ir tada vidutiniai pensijų dydžiai su būtinuoju stažu arba be būtinojo stažo. Mes skaičiuojame, kad su būtinuoju stažu jau 2025 metais viršys tuo metu planuojamą vidutinį darbo užmokestį.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Tikrai suprantu, ministre, kad rengdama biudžetą tikrai šimtu procentų planavote, kad būsite kandidatė į prezidentus, net nesitikėjote, kad V. Čmilytė-Nielsen jus apgaus, ne V. Čmilytė-Nielsen, o I. Šimonytė, ir jūs eisite. Dabar toks liūdesys, ar ne? Pristatote skaičius, visiems žarstote, žarstote, o nieko nebus.
Aš dėl rezervo, ministre. Mes ir praeitais metais su jumis, kaip sakant, ne vienąkart diskutavome. Vis dėlto kodėl tokį didelį rezervą formuojate? Ar tai nėra I. Šimonytės noras pasitenkinti su Europos Komisija, sakant, kad sveikatos draudimo rezervas 17 %, jūsų rezervas yra ir tai atitinka Mastrichto kriterijų? Ar tai nėra apgaulingi dalykai?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Nesutikčiau. Iš karto pradėjau ieškoti kolegės V. Čmilytės-Nielsen salėje, bet nepamačiau. Žiūrėkite. Šiaip turbūt diskusija apie tai, kokio dydžio rezervo mūsų valstybei reikėtų, gali įvykti, mes jau esame ne kartą apie tai kalbėję ir su Finansų ministerija, ir su Lietuvos banku. Bet tikrai negalime naudoti rezervo einamosioms išlaidoms dengti. Čia vienintelis klausimas, kuris gali būti, kiek to rezervo reikia mūsų valstybei sukaupti. Fondo stabilumas, apskritai Rezervinio fondo tikslas yra užtikrinti fondo stabilumą ir kaupti tuos piniginius išteklius, reikalingus valstybinio socialinio draudimo išmokoms finansuoti, kai atsitiktų taip, kad nepakaktų fondo biudžeto atitinkamos draudimo rūšies pajamų. Jeigu teisingai suprantu jūsų klausimą, jisai yra retorinis ir reikėtų atsakyti, tai kiek apskritai valstybei, mums, reikėtų sukaupti arba kaupti tų rezervų? Čia diskusijos yra galimos, tą ir Finansų ministerija, ir Lietuvos bankas tikrai gali prognozuoti. Mes dabar matome, kad pagal kitų metų rezultatą būsime sukaupę apie 50 % „Sodros“ išmokoms reikalingos sumos.
PIRMININKAS. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamoji ministre, ačiū už pateiktą informaciją. Ir jūs puikiai suprantate, kad prie viso to, didinant vienas ar kitas išmokas, vienas iš svarbiausių dalykų yra mūsų demografinės problemos sprendimas, parama šeimoms, auginančioms vaikus. Išties matome augančias išmokas. Sakykite, ar planuodami valstybinio socialinio draudimo biudžetą jūs svarstėte finansavimo galimybę dėl maksimalaus kompensuojamojo darbo užmokesčio vaiko priežiūros išmokai gauti? Ar yra galimybė padidinti tas vadinamąsias lubas nuo dviejų bent iki trijų vidutinių darbo užmokesčių? Nes išties puikiai suprantame, kad dirbančios ir mokančios mokesčius motinos galėtų gauti didesnę vaiko priežiūros išmoką. Taip galimai paskatintume jas daugiau atiduoti savęs motinystei. Ačiū
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, klausimas labai geras. Šiame biudžete dėl lubų didinimo nesame numatę tokios galimybės dėl įtemptos situacijos pačiame biudžete, bet dar praėjusiais metais esame pakeitę Ligos ir motinystės įstatymą, kuriuo palankesnėmis sąlygomis gali dėl motinystės atostogų turėti finansiškai palankesnes sąlygas tos šeimos, kurios naudojasi neperleidžiamomis atostogomis, ir tai lygiai taip pat tam tikro papildomo biudžeto pareikalavo, jis yra ir šiemet tam numatytas.
Bet kalbant apie demografinę situaciją tikrai reikia plačiau matyti visą kontekstą. Ir patys demografai kalba apie tai, kad išmokos nemotyvuoja ilgalaikėje perspektyvoje turėti daugiau vaikų, tai yra daug kompleksiškesnės priežastys negu vien tiktai išmoka, kuri gali lemti, tai yra ir darbo, ir šeimos įsipareigojimų derinimas, va, ką nuosekliai darome, patogesnė vaiko priežiūros infrastruktūra. Lygiai taip pat šalia gimstamumo yra kitos labai svarbios dedamosios, tokios kaip išvengiamas mirtingumas, mažesnis nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, valdoma migracija ir panašiai. Ta tema svarbi, bet jinai tikrai išeina į platesnius vandenis negu tik išmoka.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų džiaugiuosi, kad tas rezervas atsiranda, kaip bebūtų, prisimename, nenorėkime, kaip buvo rezervas sukauptas ir po to išdalintas, paskui mažinti turėjome išmokas. Tai mano toks konkretus klausimas. Tarkime, dabar rezervas bus daugiau negu 2 mlrd. iš viso sudėjus. Ar mes investuojame į nerizikingus fondus ir kiek nors uždirbame, sakysime, ar Lietuvos banko, ar panašiai, kiek mes iš to rezervo galime dar uždirbti ir papildyti „Sodros“ biudžetą?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Dabar dėl konkrečių Rezervinio fondo investicijų aš jums turbūt neatsakysiu, galima bus atsakyti raštu į šitą klausimą. Galiu tiktai pasakyti, kad priklausomai nuo Rezerviniam fondui keliamų tikslų mes nustatome patį fondo dydį. Čia turiu tiktai palyginamuosius skaičius, bet apie investicinę grąžą galėčiau jums atsakyti raštu, jeigu jūs sutiktumėte.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, į mano klausimą atsakė prieš tai.
PIRMININKAS. Klausia L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkui. Aš noriu paklausti dėl nedarbo socialinio draudimo, ten, atrodo, augimas yra tiktai 3,6 %, lyginant su 2023 metais, ir tai neviršija darbo užmokesčio, kitaip sakant, nedarbo draudimas augs mažiau negu darbo užmokestis apskritai. Tai va, ar čia mes planuojame, kad bedarbių bus mažiau, ar kokios kitos priežastys, kad nedarbo draudimas taip mažai auga, ypač lyginant su kitomis išlaidomis?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Tiesiog neplanuojama didesnio nedarbo rodiklio. Tai čia turbūt tas būtų atsakymas. Mes tikrai nemažai laiko praleidžiame prognozuodami tą klausimą, ir dabartinėse prognozėse, kaip gali 2024 metais atrodyti prognozuojamas dirbančiųjų ir nedirbančiųjų santykis, yra jis toks. Aišku, laikas parodys, tos prognozės gali būti netikslios, bet šiaip paprastai jos gana tiksliai atsispindi ir mūsų rezultatuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į klausimus atsakyta. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.55 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3133 (pateikimas)
Kviečiu pristatyti darbotvarkės 2-2 klausimą – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš trumpai tada pristatysiu Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu siūlome patvirtinti nurodytus Pensijų anuitetų fondo 2024 metų rodiklius ir 2024 metų Pensijų anuitetų fondo biudžetą, tai yra 13 mln. 111 tūkst. eurų pagrindinės veiklos įplaukas ir išlaidas, 12 mln. 864 tūkst. eurų investicinės veiklos įplaukas ir išlaidas, 109 tūkst. eurų finansinės veiklos įplaukas ir išlaidas. Pensijų anuitetų mokėjimo veiklos valdymui ir administravimui finansuoti 2024 metais skirtą atskaitymą – 2,5 % vienkartinių įmokų, kurias į pensijų anuitetų mokėtojo valdomą Pensijų anuitetų fondą perveda pensijų kaupimo bendrovės. Valstybės perskolinamos paskolos, skirtos Pensijų anuitetų fondo veiklos valdymo ir administravimo sąnaudoms 2024 metais dengti, – iki 109 tūkst. eurų. Trumpai toks būtų pristatymas Anuitetų fondo.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, teko būti konferencijoje ir įvardino tiek lenkai, tiek belgai, pasakė konkrečiai – anuitetas yra labai brangus produktas. Dabar mes matome: realiai neužtenka administravimo išlaidų ir mes turėtume visą laiką skolintis. Koks turėtų būti realiai procentas, kad galėtų būti padengtos administravimo sąnaudos? Jos dengiamos iš tų pačių žmonių tuo, kas pervesta ir kas yra uždirbta. Kaip jūs įsivaizduojate šiuo atveju išspręsti problemą? Ateityje tos išlaidos dar padidės. Aš neįsivaizduoju, kas bus toliau. Šiandien mes jau skolinamės 109 tūkst.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Turbūt sunku dabar būtų pasakyti, koks čia tas procentas turėtų būti. Aišku, kai kalbama apie tai, kam yra skiriamos administravimo išlaidos, taip ir buvo jau anksčiau numatyta, kad reikės skolintis tol, kol anuitetų gavėjų nėra daug, kol nėra didelis skaičius. Kai anuitetų gavėjų skaičius bus didesnis, tada jau ir ta apimtis tiek administravimo, tiek viso kito sąlyčio su bendromis pajamomis ar sąnaudomis negeneruos tokio didelio skaičiaus. Tas skolinimasis yra numatytas iki 2026 metų, kol bus galima jau grąžinti skolą. Turbūt ta maža apimtis ir yra dabar tas etapas, kuriame mes esame. Turbūt nesulaukus to momento, kol skaičius gavėjų padidės, būtų sunku įvertinti, koks čia tas procentas galėtų būti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū, ministre. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.58 val.
2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3134 (pateikimas)
Dabar kviesčiau sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį pristatyti PSDF biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, jį pateikti Seimui.
A. DULKYS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, 2024 metų PSDF biudžetas parengtas pagal Sveikatos draudimo įstatymo nuostatas, įsigaliosiančias nuo 2024 metų sausio 1 dienos. Priminsiu, kad Seimas jau įteisino, atsirado naujos teisinio reguliavimo nuostatos, buvo keičiamas Sveikatos draudimo įstatymas ir perskirstyti kai kurie straipsniai, atsirado vienas naujas straipsnis. Todėl, atsižvelgiant į nuo 2024 metų besikeičiantį Sveikatos draudimo įstatymą, keičiama ir kitų metų PSDF biudžeto pajamų ir išlaidų struktūra. PSDF biudžeto pajamoms nebepriskiriamos išieškotos ir grąžintos lėšos dėl PSDF biudžetui padarytos žalos, Europos ekonominės erdvės šalių narių ir Šveicarijos Konfederacijos perduodamos lėšos ir kai kurios kitos, kurios yra aiškinamajame rašte. Šios lėšos bus laikomos PSDF sąnaudų kompensacija. Be to, PSDF biudžeto išlaidos medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui bus priskirtos asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms, o išlaidos ortopedijos techninėms priemonėms – vaistams, medicinos pagalbos priemonėms ir medicinos priemonių nuomai.
Taip pat PSDF biudžete atskirai bus apskaitomi Sveikatos draudimo įstatymu nustatyti valstybės biudžeto asignavimai valstybės deleguotoms funkcijoms finansuoti. Pavyzdžiui, apmokėti paslaugas, skirtas gyvybei gelbėti ir išsaugoti, čia turiu mintyje greitąją medicinos pagalbą, skirti lėšas kompensacijoms kraujo donorams mokėti, neatlygintinai kraujo donorystei propaguoti, padengti gyventojams išduodamų kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priemokas, apmokėti PSDF biudžeto lėšomis nekompensuotinas išlaidas.
Dabar apie pajamas ir išlaidas. Planuojama, kad 2024 metų PSDF biudžeto pajamas ir išlaidas iš viso turėtų sudaryti po 3,5 mlrd. eurų, tai yra 411 mln. eurų, arba 13,5 %, daugiau, nei numatyta 2023 metais. PSDF pajamų augimą labiausiai lėmė prognozuojamas ekonomiškai aktyvių asmenų privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumos augimas 18 % ir valstybės biudžeto įmokų, mokamų už jautriausias asmenų grupes, sumos augimas 15 %.
Kitąmet augs ne tik PSDF skaičiai, bet augs ir dėmesys šeimos gydytojams, slaugai, psichikos sveikatai. Kaip minėjau, sveikatos apsaugos sistema sulauks papildomų 400 mln. eurų, todėl pakaks lėšų ne tik užtikrinti jau anksčiau priimtų sprendimų vykdymą, bet ir apmokėti naujas sveikatos priežiūros paslaugas, didinti gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.
Dabar kiek detaliau apie tai, kam bus panaudotos lėšos. Lėšos, skiriamos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, sudaro didžiąją PSDF biudžeto išlaidų dalį – 2,4 mlrd. eurų, tai yra apie 70 % visų išlaidų. Kitąmet planuojama didinti sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, siekiant suteikti galimybes gydymo įstaigoms didinti darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 %. Tam planuojama skirti 178 mln. eurų. Taip pat įsipareigojimų tęstinumui užtikrinti, paslaugų plėtrai, naujoms paslaugoms dar papildomai numatoma skirti 128 mln. eurų. Jeigu konkrečiau, 2024 metais numatoma toliau didinti dienos chirurgijos ir dienos stacionaro paslaugų skaičių, skatinti sudėtingų diagnostikos ir gydymo metodų taikymą ambulatorinėje praktikoje. Na, žinoma, taip siekiame mažinti hospitalizaciją.
Toliau bus tobulinama gydytojų specialistų konsultacijų apmokėjimo tvarka, siekiant sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą sieti su jų kokybe ir efektyvumu. Numatoma keliais etapais diferencijuoti gydytojų specialistų konsultacijas ir didinti didesnės apimties ambulatorinių paslaugų bazines kainas. Siekiant gerinti pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros prieinamumą, numatoma palaipsniui iki 2030 metų didinti šeimos gydytojo komandą, įtraukiant į ją naujus komandos narius, didinant šeimos gydytojo komandoje įdarbintų specialistų etatų skaičių.
Taip pat planuojama skatinti psichikos sveikatos centrus už geresnį asmenų, kuriems nustatytas afektinis ar neurozinis sutrikimai, priežiūrą. Ketinama plėtoti psichikos dienos stacionaro paslaugas, pradėti mokėti už naujas integruotas bendruomenines psichikos sveikatos paslaugas, kurių teikimas būtų palankesnis pacientams, padėtų jiems greičiau integruotis į visuomeninį gyvenimą.
Taip pat bus siekiama burnos higienistų aptarnaujamų gyventojų skaičių koreguoti taip, kad pacientai gautų šias paslaugas greičiau. Užsibrėžta gerinti slaugos paslaugų prieinamumą ir užtikrinti ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimą ne darbo dienomis. Nuo kitų metų planuojama mokėti ir už specializuoto pavėžėjimo paslaugą. Planuojama didinti palaikomosios medicininės reabilitacijos paslaugos bazinę kainą atsižvelgiant į tai, kad šios reabilitacijos paslaugos teikiamos (pabrėžiu) asmenims su negalia ir jų metu iki šiol nebuvo, o norime, kad būtų užtikrinamos asistento paslaugos.
Kitąmet vaistams, medicinos pagalbos priemonėms, įskaitant ortopedijos technines priemones, ir medicinos priemonių nuomai numatoma skirti 634 mln. eurų, tai yra apie 62 mln. eurų daugiau, nei planuota 2023 metais. Šioje srityje jau 2024 metais bus siekiama didinti kompensuojamųjų priemonių skaičių, įtraukti į kompensavimo sistemą naujus efektyvius vaistus, naujas priemones, didinti kompensuojamųjų vaistų dalį, palyginus su visais receptiniais vaistais, taip užtikrinant pacientų išlaidų vaistams mažėjimą.
Labai svarbi ir laukta žinia, kad planuojama pradėti kompensuoti specialios medicininės paskirties maisto produktų įsigijimo išlaidas pacientams, kuriems namuose taikoma enterinė mityba. Ortopedijos techninių priemonių ir medicinos priemonių srityje bus pradėti iš dalies kompensuoti akinių lęšiai ikimokyklinio amžiaus vaikams, kuriems nustatytas regos sutrikimas. Numatoma perskaičiuoti dalies klausos aparatų, dantų breketų ir ortodontinių plokštelių bazines kainas.
Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto projektui pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Numatomas 2024 metų biudžeto rezervas – 637 mln. eurų, o ateinančių metų biudžetas kartu su lėšų likučiais turėtų sudaryti apie 5,4 bendrojo vidaus produkto. Ačiū. Prašom pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar klausimai. Pirmasis klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas ministre, aiškinate, kaip viskas puikiai pavyksta, kaip tvarkomasi, taip pat ir su privalomojo sveikatos draudimo lėšų paskirstymu, tačiau ar pripažįstate, kad valstybinis gydymas praktiškai griūna? Turbūt netolima perspektyva kvepia, kad vis labiau išsiplėtos privati medicina. Jau nėra paslaptis, kad tam, kad užsirašytumei pas daugelį specialistų netgi labai rimtas ligas gydyti, kartais prireikia net metų. Tai koks būtų jūsų vertinimas?
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Jeigu neklystu, šiuo metu apie 14 % ar apie 15 % pagal sutartis PSDF tenka privačioms gydymo įstaigoms. Lietuvoje mes turime sistemą, kada jai priklauso ir viešosios, ir privačios įstaigos. Mano nuomone, jūs galite sutikti, galite nesutikti, bet didžiausias pokytis, kada pacientai renkasi gydymo įstaigą, priklauso nuo tos įstaigos darbo organizavimo. Aš manyčiau ir turiu omenyje, kad pagal sutartis su ligonių kasomis visos paslaugos turi tą patį paslaugos įkainį, o jeigu kiti gyventojai renkasi privačią gydymo įstaigą, kurioje nori kokio nors papildomo dalyko, ir nesirenka viešosios įstaigos, kurioje, sakykim, tie kaštai būtų mažesni, tai, matyt, mes susiduriame ir su aptarnavimo kokybe, darbo organizavimo valandų patogumu. Manyčiau, kaip tik viešojo sektoriaus įstaigos turėtų daugiau žiūrėti, kaip dirba privačios gydymo įstaigos, imti tas gerąsias praktikas ir jas diegti savo įstaigose. Tai aš nesiečiau to tiktai su kokiu nors labai trūkstamu finansavimu, nes, beje, mes matome, kad per pastaruosius penkerius metus PSDF finansavimas padvigubėjo, bet mes nejaučiame to pagal darbo kokybę. Tai čia tokia mano nuomonė.
PIRMININKAS. Klausia A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Aš prieš akis turiu atsidaręs vieną iš prisegtų dokumentų, tai yra PS draudimo fondo biudžeto lyginamąją lentelę, ir žiūriu į šiuos metus ir kitų metų biudžetą, žiūriu į stulpelius, kur yra prognozuojamas vykdymas. Tai asmens sveikatos priežiūros paslaugų stulpelio, iš kurio yra apmokama didžioji dalis atlyginimų, paslaugos yra apmokamos, augimas yra, lyginant su šių metų prognozuojamu vykdymu, kitais metais tik plius 2 %. Tai kaip jūs iš tų plius 2 % planuojate didinti atlyginimus? O iš vaistų eilutės, dėl kurios jūs pasidžiaugėte, kad bus labai viskas gerai, aš tiesiog galiu pacituoti tuos skaičius: prognozuojamas vykdymas yra 687 mln. eurų, planas kitiems metams – 634, tai yra minus 8 %. Tai ar jūs čia planuojate sutaupyti kažkokių vaistų, ar pigiau jų nusipirkti? Dėl ko yra suplanuota mažiau pinigų, negu šiemet de facto bus biudžeto vykdymo eilutėje? Labai ačiū.
A. DULKYS. Gerai, ačiū. Visų pirma, aš manau, kad jūs susiklaidinote. Dėl to aš ne veltui skyriau dėmesį ir informavau, kad pati struktūra straipsnių yra pasikeitusi ir todėl tas palyginamumas yra neįmanomas, nes kai kurie dalykai, kurie buvo apskaitomi praėjusiais metais vienuose straipsniuose, šiuo metu yra persikėlę į kitus. Galiu jus patikinti, iš tikrųjų vaistų sričiai yra daugiau 62 mln. eurų. To negana. Kaip patirtis mums rodo, einant metams mes turime kai kurias sėkmingas derybas su gamintojais. Šiais metais tokiu atveju atsirado dar papildomai 30 mln. eurų. Aš neabejoju, kad ir kitais metais susidarys kokia nors papildoma suma. Tikrai tas didėjimas vaistams yra iš tikrųjų labai reikšmingas ir didelis.
Dabar kalbant apie darbo užmokestį, labai ačiū, kad jūs tą vietą palietėte, jinai yra labai svarbi. Mes praėjusiais metais buvome suplanavę, kad vidutinis darbo užmokestis galėtų augti ne mažiau kaip 8 %, šiais metais suplanavome, kad jis galėtų augti ne mažiau kaip 10 %. Tačiau praėjusiais metais, kaip metai mums parodė, didelė dalis gydymo įstaigų pasididino darbo užmokestį net 14–15 %. Aš neabejoju, kad tas 10 % bus tikrai viršytas ir bus daugiau. Tam biudžete mes esame numatę beveik 180 mln. eurų. Ir tuos įkainius tam, kad nepadarytume tos procedūrinės klaidos, kurią aš padariau prieš dvejus metus, kai norėjome, kad nuo sausio 1 dienos augtų, mes dar nuo šių metų lapkričio 1 dienos… Valstybinė ligonių kasa jau keis kai kuriuos įkainius tam, kad tikrai nuo sausio 1 dienos būtų galima įgyvendinti šituos dalykus. Tikrai tą padarysime.
Na, sakau, tam tikro pasiklydimo dabar tarp straipsnių ir eilučių yra nemažai, nes faktiškai visų straipsnių turinys yra pasikeitęs. Na, tikrai bus galima…
PIRMININKAS. Laikas!
A. DULKYS. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Klausti – minutė, atsakyti – 2. Labai atsiprašau, ministre, bet tokia teisybė. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų vis tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų skyrimo galutinis tikslas, kad Lietuvos gyventojai būtų sveikesni, ilgiau gyventų. Jūs kartu su biudžetu, tiesa, kitame įstatyme – Biudžeto rodiklių įstatyme – nurodote prie nacionalinės pažangos priemonių, kad nuo 2022 metų rodiklio, kur yra prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas 100 tūkst. gyventojų, nuo 2022 metų rodiklio 283,3 sumažės iki 237,91. Tai yra iš tikrųjų labai gerai ir mes tuo džiaugtumės, bet pasižiūrėję į ankstesnius rodiklius matome, kad nuo 2017 metų iki 2022 metų tas rodiklis nuo 303 sumažėjo iki 283 – vos per 20 punktų. Dabar per dvejus metus sumažės per 40 punktų, tai būtų tikrai fantastiškas rezultatas. Tačiau gal galite pagrįsti, kokiomis priemonėmis tai bus pasiekta ir ar tikrai tai yra realu? Ar čia yra tiesiog bandymas pritempti prie kažkokių rodiklių, kurie yra surašyti programose?
A. DULKYS. Ne, tikrai bandymų ko nors pritempti nėra. Gal labiau, sakykime, yra ta objektyvi tiesa, kad tiek Vyriausybės programa kurta, tiek rodikliai užbrėžti buvo tuo metu, kai mes dar nežinojome, kiek laiko truks ir pandemija, kokios bus popandeminės pasekmės, kokią tai įtaką turės žmonių apsisprendimui dėl kitų prevencinių programų, dėl jų dalyvavimo. Na, vienintelį, ką galiu… jeigu turime barstytis pelenais, Lietuvos žmonių labai mažai dalyvauja prevencinėse programose. Na, truputėlį nuotaika geresnė yra dėl to, kad lygindami jau 2022 ir 2021 metus matome, kad tos tendencijos keičiasi, kad daugiau žmonių dalyvauja prevencinėse programose. Galime pasidžiaugti, kad tikrai visiškai užtikriname finansavimą jose dalyvauti. Pripažįstu, kad bus sunku pasiekti rodiklius, bet tam yra ir objektyvių priežasčių.
PIRMININKAS. Klausia V. Semeška. Prašom.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, norėjau tikrai keletą gerų žodžių jūsų adresu nusiųsti, čia iš Seimo dažniausiai gaunate kritiką. Be jokios abejonės, dėkoju jums už jūsų sunkų darbą. Po pandemijos, matyt, tie reiškiniai dar sistemoje jaučiami, nuovargio reiškiniai, ir įtampa galbūt tik dabar atslūgsta, nors vėl naujas ligų sezonas. Kaip apskritai jaučiasi jūsų sistemos darbuotojai, ministerijos darbuotojai po pandemijos ir ar jaučiamas tas atsigavimas? Yra augantis, aišku, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas ir lėšos. Ar pasijaus būtent didžiausiam turtui, tai yra žmonėms, tas padidėjimas, tai yra darbuotojams jūsų sistemos? Labai ačiū.
A. DULKYS. Na, matote, darbuotojams nėra kada atsipalaiduoti, esame kupini, matyt, dar to adrenalino, gal ir nereikėtų to atsipalaidavimo daryti. Man atrodo, galbūt geriausia žinutė, kurią dabar turime, kad augant PSDF biudžeto galimybėms atsiranda ir Valstybinei ligonių kasai galimybių perskaičiuoti vis daugiau paslaugų įkainių, kurie yra pagrįstai kritikuojami kaip nebūtinai adekvatūs. Tai noriu pasidžiaugti, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. mes jau turėsime naują metodiką, kuri bus tikslesnė, joje bus kitaip atsižvelgiama į vidutinius darbo užmokesčius ir į sudėtines jos dalis, tiek bus taiklesni įkainiai, tiek bus galimybė juos labiau didinti. Turiu visą sąrašą, kiek įkainių yra numačiusi Valstybinė ligonių kasa perskaičiuoti, o įkainiai reiškia papildomas pajamas gydymo įstaigoms, kad jos galės teikti daugiau paslaugų, o jeigu teikia daugiau paslaugų, vadinasi, moka didesnį darbo užmokestį, tai, kas ir įvyko praėjusiais metais. Kaip ir sakiau, planavome ne mažiau kaip 8, kai kur išėjo ir 14, ir 15. Manau, kad ir šie metai bus sėkmingi.
PIRMININKAS. Dėkoju, klausimų laikas baigėsi. Ačiū ministrui už pristatymą. Dabar dėl motyvų yra už norintis kalbėti A. Matulas. Prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors ir ką kalbėtume, vis tiek matome, kad PSDF biudžetas kitais metais augs gana ženkliai. Tiesa, savivaldybių biudžetai augs daugiau – 16,2 %, PSDF biudžetas augs 13,5 %, virš 400 mln., ir iš esmės tai sudarys galimybę padidinti įkainius, per tai didinti atlyginimus, numatyta nemažai išlaidų… ir padidinti išlaidas ir vaistams.
Mes labai dažnai kalbame apie tai, kad valstybės įmoka, lyginant su savarankiškai mokančiais dirbančiais asmenimis, skiriasi kelis kartus. Ir čia matome, tiesa, nedidelę pažangą, bet matome progresą: už valstybės draudžiamus įmoka skyrėsi 3,1 karto, o dabar tik 2,9. Kaip sakiau, pažanga ne tiek didelė, bet tendencija atsirado visiškai nebloga.
Tiesa, liko gana didelis rezervas, bet tas rezervas suformuotas buvusios daugumos, pagal buvusios daugumos priimtą įstatymą. Jisai, lyginant su praeitais metais, mažės. Numatyta nemažai lėšų ir atlyginimams didinti.
Taigi įvertinę politinę situaciją, ekonominę situaciją šalyje tikrai galime pasidžiaugti, kad jeigu pavyks optimizuoti tam tikrą įstaigų tinklą, efektyviai panaudoti Europos Sąjungos lėšas, RRF’o lėšas, aš manau, galėsime padaryti didžiulę didžiulę pažangą sveikatos sistemoje. Todėl siūlau pritarti po pateikimo, pritarti PSDF biudžetui, o komitete rytoj tiek valstybės, tiek PSDF biudžetas bus išsamiai pristatytas, nes tam yra palikta labai daug laiko. Yra sukviestos visos kompetentingos institucijos, pacientų, medikų organizacijos ir tikrai diskutuosime, į ką dar galima atsižvelgti, kokius pasiūlymus pateikti, kad būtų sprendžiamos tam tikros problemos, kurių galbūt čia ir biudžeto pateiktuose dokumentuose kol kas nematyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Na, komiteto pirmininkas šiek tiek bando gudrauti čia mums šnekėdamas apie RRF’o lėšas ir Europos Sąjungos lėšas. Tai visiškai nesusiję su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu. Aš tik priminsiu, kad per tuos trejus metus turbūt nė vienas RRF’o euras nėra investuotas, išleistas sveikatos sistemai. Projektai neperžengia dar to vykdymo stadijos. Vyksta projektavimo ir panašūs dalykai, bet tie pinigai dar nepanaudoti.
Buvo labai teisingai paminėtas rezervas. Aš tik priminsiu, kad praėjusioje kadencijoje dabartinė premjerė kritikavo 300 mln. eurų rezervą, sakė, ar tik ne pandemijai kokiai ruošiatės. Ir atsitik tu taip, kad ta pandemija ir atėjo. Tai dabar yra 600 mln. eurų sumokėtų pinigų. Kai yra kalbama, kad nėra už ką didinti kažkam atlyginimo, pavyzdžiui, mokytojų atlyginimo atveju, ir reikia ieškoti šaltinių, tai šiuo atveju šaltinis yra, tie pinigai yra sumokėti. Jie yra rezerve, yra sumokėti žmonių, mūsų pacientų. Buvo treji metai pakeisti įstatymą. Jis nėra pakeistas. Jeigu jau sakoma, kad kažką užprognozavo, užprogramavo buvusi valdžia, tai to jūs nepakeitėte. Matyt, vertinate kaip labai gerą tvarką, taip reikėtų suprasti plius minus, ar ne?
Tiesą sakant, nesupratau ministro pasisakymo. Ką reiškia – nesupratome eilučių? Jeigu eilutės yra pasikeitusios, kokio galo yra pateikiama lyginamoji lentelė, jeigu tų eilučių lentelėje negalima lyginti? Jūs juk buvote valstybės auditorius, kuris labai preciziškai žiūri į skaičius. Ten aš matau minus 8 % vaistams nuo šių metų prognozuojamo vykdymo ir tik plius 2 % asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms. Tikrai negaliu pritarti tokiam biudžetui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime jau tikrai netrukus.
15.21 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2816(2), Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 34, 35, 36, 42, 43, 46, 54, 59, 60, 96 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2817(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2818(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2819(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2820(2), Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2821(2) (svarstymas)
Dar turime keletą svarstymų. Tai 2-4.1 klausimas – Kelių įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji. Svarstymo stadija. Kviečiu A. Kupčinską į tribūną pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą. Matau, kad A. Kupčinsko aš nematau. Gal kas iš Ekonomikos komiteto norėtų pavaduoti? Niekas nenori. Ekonomikos komitetas svarstė šiuos įstatymų projektus ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Taip pat TTK svarstė Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2821. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto siūlomam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. Diskusijoje nori kalbėti V. Ąžuolas, bet jo lyg ir nematau salėje dabar. Tada dėl motyvų.
Atsiprašau. Dar yra vienas pasiūlymas. Seimo narys K. Starkevičius pateikė pasiūlymą dėl įsigaliojimo datos, pakeisti įsigaliojimo terminus. K. Starkevičiaus taip pat nėra. Seimo nariai stebi atidžiai per televizorių. Buvo K. Starkevičiaus pasiūlymas 3 straipsnyje pakeisti įsigaliojimą iš lapkričio 1 dienos į sausio 1 dieną, taip pat iš spalio 31 dienos į gruodžio 31 dieną. Komiteto nuomonė – pritarti. Galime bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Dabar dėl visų motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami visai netrukus.
Taip pat yra 2-5 klausimo svarstymas. Gerai. Tai ir lydimuosiuose taip pat įsigaliojimo datos yra keičiamos. Man atrodo, kad Seimas tikrai neprieštarauja, nes pagrindinis komitetas pritarė, mes galime tada visur fiksuoti tas pakeistas įsigaliojimo datas.
15.25 val.
Kelių transporto kodekso 8, 81, 83 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2917(2) (svarstymas)
Dabar darbotvarkės 2-5 klausimas – Kelių transporto kodekso 8, 81, 83 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2917(2). Pranešėja – I. Pakarklytė. Prašome pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Komitetas rugsėjo 27 dieną svarstė pateiktą projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti. Dėl motyvų prieš nori kalbėti R. Vaitkus. Prašom.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Svarstant šį įstatymo projektą kyla klausimas: kodėl užsienyje registruota transporto priemonė turėtų būti pernuomojama ir gauti transporto licenciją Lietuvoje? Transporto saugos administracijai užtikrinama prievolė kontroliuoti ir keistis informacija su kitų šalių institucijomis. Kaip tai bus padaryta? Manau, bus gana sudėtinga padaryti. Aš matau tik didžiųjų vežėjų bandymą apeiti Mobilumo paketo reikalavimus, kartu ir už ne Lietuvoje registruotas transporto priemones nemokės mokesčių, pavyzdžiui, kaip transporto priemonės mokestis mokamas Valstybinei mokesčių inspekcijai kasmet atliekant techninę apžiūrą, o junginio vilkikas plius puspriekabė yra maždaug apie 400 eurų. Realybėje tai gali būti taip: didieji vežėjai registruos įmones visoje Europoje, dės vokiškus numerius arba kitus ir ims lietuvišką licenciją, sodins Lietuvoje įdarbintą vairuotoją ir realiai dirbs po visą Vokietiją arba kitas Europos šalis apeidami kabotažo ir Mobilumo paketo reikalavimus. Taigi vis paprasčiau dirbti Vokietijoje su vokiška registracija, nei būti po padidinamuoju stiklu su Lietuvos registracija ir savo valstybėje mokėti mokesčius. Šiame sektoriuje yra tikrai daugiau problemų, nei čia siūlomas pakeitimas. Tai kviečiu balsuoti prieš.
15.27 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2713(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręsime netrukus. Svarstymas darbotvarkės 2-6 klausimo – Gamtinių dujų įstatymo 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Prašau Ekonomikos komiteto pirmininką K. Starkevičių pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl minimo įstatymo.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Komitetas apsvarstė šį įstatymą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat svarstė Energetikos ir darnios plėtros komisija. Kviečiu J. Urbanavičių pristatyti išvadą.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija. V. Ąžuolas yra užsirašęs kalbėti, bet nėra jo. Dėl motyvų norinčių kalbėti nėra. Apsispręsime netrukus.
Gerbiamieji kolegos, liko maždaug minutė iki balsavimo intervalo pradžios. Mano siūlymas būtų toks, kad mes balsuotume dėl visų įstatymų projektų, kuriuos jau apsvarstėme, ir tada tęstume darbotvarkę kaip tik pagal eiliškumą. Dėl įstatymų, kurie yra jau apsvarstyti, apsisprendžiame ir tada svarstome likusius kitus.
15.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. XIV-2170 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Remigijui Žemaitaičiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3162 (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, tiktai primenu, kad buvo padaryta pertrauka dėl Seimo nutarimo dėl specialiosios tyrimo komisijos klausimo. Padaryta pertrauka. Kolega A. Valinskas pristatė pasiūlymus dėl dviejų straipsnių.
Pirma, viename straipsnyje pakeisti komisijos narių sudėtį nuo šešių iki devynių narių. Kitas pasiūlymas – išdėstyti tam tikras pavardes tų, kurie buvo deleguoti skirtingų Seimo frakcijų. Dabar turime 15 val. 30 min., kaip tik galime spręsti dėl balsavimo.
Dėl pasiūlymo dėl 1 straipsnio numatyti ne šešis, o devynis narius, buvo noras balsuoti dėl šio pasiūlymo. Ar yra norinčių kalbėti dėl motyvų? Nematau. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame šitam pasiūlymui. Kviečiu balsuoti, ar pritariame pasiūlymui dėl 1 straipsnio komisiją numatyti ne iš šešių, o iš devynių narių.
Balsavo 91: už – 86, prieš – 1, susilaikė 4. Pasiūlymui pritarta. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Prašom. Gerbiamas A. Pocius.
A. POCIUS (TS-LKDF). Kažkodėl nesuveikė, tai įskaitykite už.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūsų balsą dėl protokolo įskaitysime už.
Taip pat buvo antras pasiūlymas patvirtinti sudėties komisiją su naujomis pasipildančiomis pavardėmis: V. Fiodorovo, D. Šakalienės ir T. Tomilino. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu, ar norite balsuoti? (Balsai salėje) Galime apsispręsti balsuodami. Gerai, balsuojame dėl to, ar pritariame šiam pasiūlymui dėl 2 straipsnio.
Balsavo 96: už – 91, prieš – 4, susilaikė 1. Pritarta. Ar tokiu atveju galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Taip, 3 straipsnis dėl to, iki kada atlikti tyrimą, jau buvo priimtas. Tai dabar dėl viso.
Dar yra tie, kurie nekalbėjo, iki buvo paimta pertrauka. A. Navickas buvo užsirašęs kalbėti už. Prašom.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Dėkui. Galbūt būtų buvę geriau, aš norėjau priminti vienam Seimo nariui, kad Jėzus Kristus nėra Mišrios frakcijos narys. Bet šiaip tai noriu dabar, šiek tiek pasikeitus aplinkybėms, padėkoti opozicijos nariams, padėkoti socialdemokratams, darbiečiams, demokratams. Nes iš tiesų manau, kad tai klausimas, kuris negali skaldyti mūsų pagal partiškumą, tai klausimas, kuris yra susijęs su padorumu. Tikrai dėkui, kad prisijungė opozicija. Tai teikia vilties. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu apsispręsti dėl nutarimo priėmimo. Balsuojame dėl viso nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 92: už – 88, prieš – 2, susilaikė 2. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu pasakyti, gerbiami krikščionys, bet ne demokratai ir gal ne krikščionys, kad tikrai Kristus nebuvo konservatorius ir kad Šventąjį Raštą, jūs turite žinoti, reikia skaityti kiekvieną dieną ir nėra kokių nors situacijų, kada Šventojo Rašto negalima skaityti. Tai aš noriu jums tą priminti, kad visada jį reikia skaityti. Bet ponas A. Navickas kuo daugiau jį skaitė, tuo daugiau, man atrodo, velniui tarnauja – kuo daugiau skaito Šventąjį Raštą, tuo daugiau velniui tarnauja.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tik noriu visiems priminti, kad šiuose rūmuose mes vadovaujamės Konstitucija, o ne Šventuoju Raštu.
Dabar, gerbiami kolegos, balsuojame toliau. 1-13 klausimas… Taip, prašau. A. Valinskas. Prašom. A. Valinskas.
A. VALINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu prisidėti prie kolegos A. Navicko padėkos ir padėkoti visiems, balsavusiems už komisijos darbo pratęsimą, taip pat atskirai padėkoti visoms opozicinėms frakcijoms, delegavusioms savo narius į komisiją, ir atskirai padėkoti tiems nariams, kurie prisijungs prie mūsų komisijos darbo. Ačiū.
Ir kadangi salėje matau Seimo narį R. Žemaitaitį, tai taip pat noriu čia prie visų jūsų ir stebinčių šį posėdį pakviesti jį dar kartą, jau asmeniškai, kaip pirmininkas, prisijungti prie komisijos darbo. Kviečiu per savaitę nuo rytojaus pateikti jūsų ar jūsų atstovo, advokato aplinkybes ir laikus, kuriais jūs sutiktumėte ir galėtumėte prisijungti prie mūsų komisijos darbo ir įgyvendinti savo teisę pateikti savo vertinimus ir nuomones. Tai labai lauksime. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, paskutinė replika – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Posėdžio pirmininke, norėčiau jūsų patikslinimo. Seimo narys, kai sako priesaiką ir pasako žodžius „Tepadeda man Dievas“, jis vadovaujasi Šventuoju Raštu. Jeigu jūs vadovaujatės satanistiniu raštu, tai jūsų reikalas, bet ne visi taip daro. (Plojimai, juokas)
PIRMININKAS. Labai ačiū už visus patikslinimus, tikrai labai. Tęsiame balsavimą.
15.36 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3129, Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 172 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3130, Seimo nutarimo „Dėl 2024 metų, 2025 metų ir 2026 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-3131 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-13.1 klausimas, 1-13.2, 1-13.3, 1-13.4 klausimai. Gerbiami kolegos, GPMʼo, Pelno mokesčio ir savivaldybių ir valstybės biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių įstatymai buvo pateikti kartu. Galime apsispręsti dėl balsavimo kartu? Gerai, balsuojame dėl šių visų lydimųjų projektų pateikimo.
Balsavo 127: už – 81, prieš – 6, susilaikė 40. Po pateikimo pritarta.
Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pagrindinis komitetas, dėl visų pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, dėl Gyventojų pajamų mokesčio papildomas komitetas yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Visus siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną. Galime tam pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.38 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3102 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Švietimo įstatymo 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po pateikimo.
Balsavo 122: už – 56, prieš – 43, susilaikė 23. Nepritarta.
Kas balsuoja už, tas už projekto tobulinimą, kas prieš – už atmetimą. Kviečiu balsuoti. Balsuojame alternatyviai: kas už – už tobulinimą, prieš – už atmetimą.
Balsavo 121: už – 62, prieš – 59. Projektas bus tobulinamas. Gerbiamieji kolegos, replikos po balsavimo. V. Ąžuolas. Prašau.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai susiję tai, ką ką tik minėjote, ir šis balsavimas. Pasirodo, satanistinį genderizmą vaikams reikia įbrukti per prievartą. Šis balsavimas parodė, kokiomis vertybėmis jūs vadovaujatės. Priesaikos žodžiai „Tepadeda man Dievas“. Deja, turbūt sulaužėte savo priesaiką. Bet visi turi žinoti, kokie žmonės mus valdo. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiami kolegos, kiek užsiimsite kriminaliniais veiksmais? Kaip aš anksčiau sakiau, tai yra tvirkinamieji veiksmai. Baudžiamojo kodekso 153 straipsnis – iki penkerių metų. O kas yra tvirkinimas, jums paaiškinsiu, klausykitės.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamas… (Balsai salėje)
V. VALKIŪNAS (DPF). Nusikalstamas seksualinis elgesys su mažamečiu siekiant sukelti jo lytinį susijaudinimą.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamas kolega, tai yra…
V. VALKIŪNAS (DPF) Jeigu nors vienas sukels susijaudinimą, vaikas pasiskųs, bus penkeri metai. Ar jūs suprantate atsakomybę, ar ne?
PIRMININKAS. Ačiū, gerai. Gerbiami kolegos, siūlau apie įstatymą trumpas replikas, ir viskas. Prašau. M. Skritulskas.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Prašau mano balsą įskaityti prieš dėl įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Norėjote balsuoti prieš. Dėl protokolo. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš norėjau pabalsuoti už ne per alternatyvų balsavimą, o už įstatymo projektą. Mano balsas – už.
PIRMININKAS. Supratau, jūs už. Dėl protokolo. Ir D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas Valdemarai, beveik įtikinote savo kalba, bet atkreipiu dėmesį, kad jūs pats balsavote prieš. Nežinau, kaip čia jums taip išėjo. Turbūt savo žodžiais patikėjote ir paspaudėte ne tą mygtuką.
PIRMININKAS. Gerai. Ir A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Prašau užregistruoti, kad aš per ankstesnį balsavimą prieš balsavau.
PIRMININKAS. Supratau, prieš. Dėl protokolo.
15.40 val.
Valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3132 (pateikimo tęsinys)
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Pateikimas. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 127: už – 73, prieš – 5, susilaikė 49. Yra pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomi – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.43 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3133 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Balsuojame po pateikimo. Yra įdėtas greitesnis balsavimas, visi yra susikaupę, aš matau, kad tikrai spės balsuoti. (Balsai salėje) Atsiprašau, nutraukiame balsavimą. Dabar turėjo būti balsuojama dėl 2-2 klausimo – Pensijų anuitetų fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto, o buvo dėl Sveikatos draudimo fondo. Tai dabar balsuojame dėl Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto.
Balsavo 124: už – 66, prieš – 1, susilaikė 57. Pritarta.
Kaip pagrindinis siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, kaip papildomi – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.44 val.
2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3134 (pateikimo tęsinys)
Dabar balsavimas dėl 2-3 klausimo – Sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3134. Pateikimas. Kviečiu apsispręsti ir balsuoti.
Balsavo 125: už – 64, prieš – 4, susilaikė 57. Pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, kaip papildomi – Audito komitetas ir Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 14 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.44 val.
Kelių įstatymo Nr. I-891 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2816(2), Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 34, 35, 36, 42, 43, 46, 54, 59, 60, 96 straipsnių, 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2817(2), Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 87 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2818(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2819(2), Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 36 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2820(2), Administracinių nusižengimų kodekso 464 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2821(2) (svarstymo tęsinys)
Apsispręskime dėl 2-4 klausimo – įstatymų projektų grupės po svarstymo. Kas pritaria Kelių įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir lydimiesiems, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Su pritartomis K. Starkevičiaus pataisomis dėl įsigaliojimo laiko.
Balsavo 124: už – 112, prieš nebuvo, susilaikė 12. Po svarstymo pritarta.
15.45 val.
Kelių transporto kodekso 8, 81, 83 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2917(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Kelių transporto kodekso kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 122: už –104, prieš – 1, susilaikė 17. Po svarstymo pritarta.
15.45 val.
Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 46 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2713(2) (svarstymo tęsinys)
Taip pat 2-6 klausimas – Gamtinių dujų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 122: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 31. Po svarstymo pritarta.
15.46 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2932(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, dabar darbotvarkės 2-7 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjų yra bent keletas komitetų, kurie svarstė. Kviečiu M. Lingę. Prašau.
A. Vyšniauskas – dėl vedimo tvarkos.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu norėčiau paprašyti valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Valandos pertraukos?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Valandos. Specifiškai. Pirmą kartą. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Supratau. Yra frakcijos vardu toks prašymas dėl valandos. Kviečiu apsispręsti. Kas pritaria valandos pertraukai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 124: už – 59, prieš – 54, susilaikė 11. Nepritarta. (Balsai salėje) Atsiprašau, trečdalio užtenka. Valandos pertrauka iki 16 val. 47 min. Gerai.
15.47 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 2, 9, 10, 12, 26, 32, 381, 41, 46, 49, 62, 63, 64, 65, 68 ir 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2808(2) (priėmimas)
Tada toliau Sveikatos sistemos įstatymo priėmimas. Pranešėjas – A. Matulas. Kviečiu į tribūną.
Perduodu pirmininkavimą A. Mazuroniui.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Sveikatos reikalų komitetas svarstė minėtus įstatymų projektus ir jų lydimuosius. Buvo vienas kolegos A. Verygos pasiūlymas. Jeigu jis jį pristatys, tada aš pakomentuosiu, koks yra komiteto sprendimas.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. Pritarta. Dėl 2, 3, 4, 5, 6 straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Dėl 7 straipsnio gauta Seimo nario A. Verygos nuomonė. Prašau, gerbiamas Aurelijau, pristatyti. Prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkui, pirmininke. Tik ne nuomonė, o pasiūlymas.
PIRMININKAS. Pasiūlymas, atsiprašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Pataisysiu. Pasiūlymas yra labai paprastas. Ankstesnės kadencijos tikrai įdėjo labai daug pastangų, kad dalis nuo tabako ir alkoholio akcizų gaunamų lėšų būtų skiriamos Visuomenės sveikatos stiprinimo fondui. Buvo labai specifiškai nustatyta – su tam tikrais įstatymų saugikliais, kad šitų lėšų niekam kitam nebūtų galima panaudoti. Tame atneštame įstatymų projektų pakete buvo siūloma, kad jeigu būtų nepanaudota dalis šito fondo lėšų, kad jomis būtų galima padengti tam tikras susidariusias ministerijos skolas. Tai tikrai nebūtinai būtų visuomenės sveikatai skirti pinigai. Mano siūlymas yra labai paprastas – tiesiog atsisakyti tos nuostatos ir palikti taip, kaip yra dabar galiojančiame įstatyme, kad šitos visos lėšos, kurios yra skiriamos, ir būtų panaudojamos būtent šito fondo reikmėms. Tikrai ministerija, aš manau, gali pagalvoti ir sugalvoti. Tikrai buvo ir svarstymo metu kolegos L. Slušnio išsakyta gerų tokių pasiūlymų, kad galima susiplanuoti, susikonkursuoti šitas lėšas dar iš anksto ir tada, kiek jau yra, panaudoti. Galima jas ir socialinei reklamai panaudoti. Tikrai siūlyčiau neleisti ir taip labai nedidelių visuomenės sveikatos lėšų naudoti ir perkelti kur nors skoloms dangstyti. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, reikia 29 Seimo narių, kurie remtų šitą pasiūlymą. (Balsai salėje) Yra 29 Seimo nariai. Gerai, labai dėkui. Gerbiamas Antanai, pristatykite komiteto poziciją.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, gerbiama opozicija, dar kartą atkreipiu jūsų dėmesį, kad Sveikatos reikalų komitete eilinį kartą rastas kompromisas. A. Veryga teisus, kad visi mes čia, nesvarbu, kokiai frakcijai priklausome, dėjome daug pastangų per kelias kadencijas, kad toks fondas atsirastų.
Dabar teikiamas įstatymo projektas sprendžia labai daug gerų dalykų – išplečia slaugytojų funkcijas, išplečia kitus dalykus. Be abejonės, ta redakcija, prikabinta dėl fondo, kad lėšos, jeigu bus nepanaudotos, gali būti panaudotos ir kitoms reikmėms, gali sukelti prielaidą, kad galbūt specialiai bus ne viskas panaudota. Komitete priėmėme sprendimą pritarti kolegos Aurelijaus pasiūlymui ir lieka, kaip sakė, galioti sena redakcija. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsnio 2 dalis tampa nebeaktuali, siūloma ją išbraukti. Tada išties lieka visos nuostatos, kurios iš esmės, kaip sakiau, yra tik teigiamos ir padarys gana gerą žingsnį tam, kad galbūt sumažėtų eilės pas gydytojus, nes kai kurias funkcijas, kurias ir dabar atlieka slaugytojos, galės oficialiai atlikti. A. Verygos pasiūlymui yra pritarta komitete ir siūlau visiems parlamentarams vienbalsiai pritarti ir opozicijai nedejuoti, kad niekada neatsižvelgiame, bent jau Sveikatos reikalų komitete visada randame kompromisus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pirmininke. Norinčių šnekėti dėl motyvų nėra. Gal galime bendru sutarimu pritarti A. Verygos pozicijai, jai komitetas pritarė? Galime pritarti? Labai dėkui. Galime visam 7 straipsniui su A. Verygos pataisa, jai komitetas pritarė? Labai ačiū, pritarta. Dėl straipsnių nuo 8, 9, 10, 11 iki 18 straipsnio imtinai pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Už nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Prieš – R. Žemaitaitis. Remigijau, prieš šnekėsi?
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų labai keista, kad būtent tokiu laikotarpiu, kai nebandoma išspręsti gydytojų klausimo, mokėjimo gydytojams klausimo, nebandoma spręsti eilių klausimo ar nebandoma nustatyti netgi priemokų, kad būtų galima mokėti, Sveikatos apsaugos ministerija kartu su valdančiąja dauguma nusprendžia slaugytojas apkrauti papildomu darbu ir net nenumato finansavimo. Jūs įsivaizduokite, lieka toks pat finansavimas, koks yra, krepšelis toks pat, indeksas, koeficientas toks pat, bet darbo slaugytojoms užkrauna du kartus daugiau. Sunku, ko gero, paaiškinti, kokiu tikslu ir kam šitas dalykas daromas, vien kalbant, kad taip pagerės prieinamumas pacientams. Priešingai, prieinamumas pacientams ne tik kad nepagerės, jis pablogės, nes slaugytoja, seselė turės atlikti techninius kokius nors darbus arba net ką paves gydytojai. Dabar įsivaizduokite, jeigu Akreditavimo tarnyba nustatys, kad seselė netinkamai atliko kokią nors procedūrą, kokį nors gydytojo nurodymą, taigi atsakys pati seselė ir slaugytoja. Akreditavimo tarnyba tą konstatuos. Jie nėra šiandien drausti, tai iš kokių pinigų šie darbuotojai kompensuos? Jūs ką, atimsite licenciją penkeriems metams ir medikas arba slaugytojas negalės vykdyti savo veiklos? Išties, kolegos, pasižiūrėkite, kokį teisės aktą bandote prastumti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, išklausėme visus pasisakymus dėl motyvų. Kadangi yra balsavimo intervalas, balsuojame dėl darbotvarkės 2-8.1 klausimo, įstatymo projekto Nr. XIVP-2808(2). Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: už – 73, prieš – 2, susilaikė 46. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2808(2) priimtas. (Gongas)
15.55 val.
Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo Nr. IX-413 11, 111 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2809(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8.2 klausimas – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2809(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš keturių straipsnių, nė dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-2809(2), balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 69, prieš – 2, susilaikė 43. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2809(2) priimtas. (Gongas)
15.56 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2810(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8.3 klausimas. (Balsai salėje) Gongą reikėjo klausyti, buvo, ir labai garsus. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2810(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš dviejų straipsnių. Nė dėl vieno iš jų pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 69, prieš – 1, susilaikė 46. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2810(2) priimtas. (Gongas)
15.57 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2811(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-8.4 klausimas – projektas Nr. XIVP-2811(2). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš dviejų straipsnių, nė dėl vieno iš jų pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Labai ačiū, pritarta. Pasisakymai dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto. Niekas nenori kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 70, prieš – 1, susilaikė 45. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2811(2) priimtas. (Gongas)
15.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programos krypčių ir gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2756(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl XX amžiaus Lietuvos laisvės kovų tyrimų ir jų sklaidos, šių kovų įamžinimo programos krypčių ir gairių patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2756(3). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Ne? Dėl priedo gauta Seimo narės P. Kuzmickienės ir E. Jovaišos pataisa. Ją pristatys Paulė. Jūs tikriausiai?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, prašau pritarti mūsų su kolega E. Jovaiša pateiktam pasiūlymui šią programą palikti programos dalyje, o priedą panaikinti, nes manome, jog visų svarbiausia pirmiausia istoriją tirti, atlikti mokslinius tyrimus, o tada apsibrėžti, kokias datas minime ir kas mums yra išties labai svarbu. Siūlau pritarti šitam siūlymui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Reikalingi 29 Seimo nariai, kurie palaikytų teikiamą siūlymą. Galime manyti, kad turime.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Palaikykite, palaikykite, nemiegokite.
PIRMININKAS. Palaikote?
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, pritarta. Gerbiamas Eugenijau… Atsiprašau, Edmundai, pristatykite komiteto poziciją.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė pasiūlymą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų dėl pasiūlymo. Už niekas nenori kalbėti. Prieš – J. Sabatauskas. Juliau, ne dėl šito? Tai niekas nenori kalbėti prieš. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti P. Kuzmickienės ir E. Jovaišos pasiūlymui? Galime. Labai dėkui, pritarta. Labai dėkui.
Dėl priedo yra dar Seimo narių – taip pat P. Kuzmickienės ir E. Jovaišos – kita pataisa. Gerbiama Paule, prašau pristatyti. Tuoj, tuoj, minutėlę, nespėjame. Paule, prašom.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ši pataisa susijusi su prieš tai pristatyta. Tiesiog parodome, kad tą programos dalį, kuri yra tarytum kalendorius, įvairių datų, svarbių datų suvestinė, mes siūlome naikinti. Taigi, pritarus pirmajam siūlymui, šiam siūlymui tikrai irgi prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Reikia 29 Seimo narių, remiančių pataisą. Turime. Prašau, gerbiamas Edmundai, prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritarė, labai smagu. Dėl motyvų dėl pristatyto pasiūlymo nenori kalbėti niekas. Galime pritarti bendru sutarimu P. Kuzmickienės bei E. Jovaišos pataisai? Galime? Labai dėkui. Pritarta.
Dar kitas pasiūlymas Seimo narių V. Mitalo, E. Zingerio bei…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Kadangi priedui nepritarta, komitetas… Manau, nėra prasmės toliau svarstyti, kadangi ankstesniu P. Kuzmickienės ir E. Jovaišos siūlymu tas priedas buvo išmestas visai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi jau apsisprendėme, kaip suprantu, tai šio pasiūlymo nagrinėjimas netenka prasmės, kaip ir turbūt visų kitų esančių pasiūlymų.
M. Ošmianskienės, gerbiamas Edmundai, dar yra pasiūlymas, kur nesusijęs, kaip suprantu.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip pat visi pasiūlymai buvo dėl priedo, gerbiamos M. Ošmianskienės dėl priedo. Kadangi priedas praeitu balsavimu buvo panaikintas, tai iš tikrųjų taip pat jo nelieka nutarimo projekto prieduose.
PIRMININKAS. Tai nėra… Tuoj, minutėlę. Labai dėkui. Tai nėra prasmės pristatyti, nes jau apsisprendėme dėl minėtų pasiūlymų.
Dėl 1 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu? Labai galime. Pritarta.
Dėl preambulės, taip? Dėl preambulės dar viena Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas irgi pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra gauta taip pat Seimo narės P. Kuzmickienės dar viena pataisa. Ją ji tuoj pristatys. Prašau, Paule. Ir, gerbiamas Edmundai, dar… Tuoj. Prašom.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Mieli kolegos, pastaba dėl programos įgyvendinimo. Taigi siūlau pakeisti įgyvendinimo datą. Vis dėlto 2023 metų rugsėjo mėnuo jau praėjo, šiek tiek užtrukome šią programą svarstydami, todėl siūlau tą datą numatyti 2024 sausio 1 dieną. Prašau pritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Turime 29 Seimo narių paramą. Gerbiamas Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Tai čia formalus pakeitimas. Kadangi data jau praėjusi, tai…
PIRMININKAS. Supratau. Tai galime bendru sutarimu pritarti P. Kuzmickienės pataisai? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Galime pritarti visam 2 straipsniui su P. Kuzmickienės pataisa? Galime pritarti. 1 straipsniui irgi su Teisės departamento pastaba galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui taip pat.
Dėl viso. Pasisakymai dėl motyvų. Nereikia, nėra. Nenori kalbėti niekas.
Balsuojame dėl minėto Seimo nutarimo. Kas pritariate Seimo nutarimui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 114 Seimo narių: už – 110, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIVP-2756(3) priimtas. (Gongas)
16.04 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1457(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-10.1 klausimas – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1457(2). Priėmimas. Per šoninį mikrofoną kolega K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų, matau, dar negrįžo visi kolegos, kurie išėjo susipažinti, pasigilinti į Nekilnojamojo turto apmokestinimo įstatymą, ir tie dar kiti kolegos, kurie nesusipažino apie tuos taikiklius. Čia buvo neblogų paskaitų ir visokių parodomųjų, tai galbūt, kad kolegos grįžtų ir kad tie, kurie nespėjo susipažinti, susipažintų, prašome valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Valandos? Pusės valandos galima prašyti, irgi statutinis prašymas.
K. MAŽEIKA (DFVL). Gerai, pusės.
PIRMININKAS. Pusės valandos prašote. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje: „Galime!“) Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.05 val.
Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3079(2), Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3080(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-10.2 klausimas. Kaip suprantu, gerbiamas K. Mažeika irgi prašo pusės valandos pertraukos, kadangi susiję. Ar galime dėl viso bloko 2-10.2, 2-10.3 daryti pusės valandos pertrauką? Galime. Labai dėkui. (Balsai salėje)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3137. Pranešėjas – G. Jakštas. Nematau, nėra jo. Tvarka, judame prie… Tai gerai.
16.06 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 61, 10, 13, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3094 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-23 klausimas, jo pranešėjas yra posėdžių salėje, – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nemažai straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3094. Pranešėjas – V. Semeška. Pateikimas.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, įstatymo projektu siūloma Lietuvos kariuomenei leisti pačiai rengti karinių transporto priemonių vairuotojus. Taigi vykstant kariuomenės modernizacijai, įsigyjant vis daugiau taktinių ir logistinių transporto priemonių, priskirtų karinei įrangai, išryškėjo karių, taip pat ir priskirtų parengtajam kariuomenės personalo rezervui, trūkumas, jie turi teisę vairuoti C1, C ir traktorių kategorijos transporto priemones. Stiprėjant Lietuvos kariuomenei, augant įvairių pratybų skaičiui ir karinės technikos kiekiui, turime sudaryti galimybę kariams išmokti vairuoti taktines ir logistines transporto priemones. Tai praplės galimybes optimaliai išnaudoti kariuomenės įsigyjamą techniką, rengiant karius ir vykdant karines užduotis, taip pat bus sudarytos sąlygos užtikrinti tinkamą kariuomenės personalo rezervo, iš kurio esant poreikiui būtų paskiriama į vairuotojų pareigybes, parengimą.
Reikšmingą kariuomenės rezervo dalį sudaro į atsargą išleisti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atlikę kariai. Šiuo metu kariai nėra rengiami karinių transporto priemonių vairuotojų specialybei įgyti, nes tik nedidelė dalis iš pašauktųjų į tarnybą turi teisę vairuoti reikiamos kategorijos transporto priemones. Pavyzdžiui, iš pašauktų į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 2022 metais karo prievolininkų 788 turėjo teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones ir tik 18, pabrėžiu, 18 iš jų – C kategorijos transporto priemones. Įstatymo projektu, kuriam pritarė ir pati Krašto apsaugos ministerija, taip pat ir Lietuvos kariuomenė, tą pritarimą girdėjau būdamas viceministru ir tokį prašymą pateikti įstatymo projekto pataisas, siekiama nustatyti galimybę kariams, turintiems, jau turintiems B kategorijos vairuotojo pažymėjimą, juos tinkamai, pabrėžiu, tinkamai parengus ir išdavus tai patvirtinantį dokumentą, leisti vairuoti karines transporto priemones, priskiriamas ir kitoms negu B kategorijai. Lietuvos kariuomenė, rengdama karius karinių transporto priemonių vairuotojų specialybei įgyti, galėtų užtikrinti reikiamą skaičių rezervo karių vairuotojų parengimą. Taip pat pažymėtina, kad taikos metu daugiausia važinėjama mokymo poligonuose, o esant poreikiui dalyvauti viešajame eisme, paprastai važiuojama kolonomis.
Priėmus įstatymo projektą, iki jo įsigaliojimo turės būti, be jokios abejonės, priimti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ar jo įgaliotos institucijos teisės aktai, kuriais būtų nustatytas reikalavimas kariams, vairuotojų mokytojų ir vairavimo instruktorių funkcijos, tvarka, teisės vairuoti šias transporto priemones suteikimo ir pateikimo tvarka ir kita. Įstatymo projektas teikiamas kartu su NSGK pirmininku L. Kasčiūnu, NSGK nariais A. Pociumi, V. Rakučiu, taip pat socialdemokrate D. Šakaliene, K. Vilkausku, E. Sabučiu ir V. Alekna.
Kolegos, kviečiu pritarti po pateikimo. Stiprinkime mūsų kariuomenę. Įsigyjama vis daugiau technikos, reikia, be jokios abejonės, daugiau ir vairuotojų, o juos galės parengti pati kariuomenė. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Norėjau paklausti, kas bus tie instruktoriai, kurie rengs? Ar jie turės įgaliojimus tai daryti? Paprastai vairuotojus rengia licencijuoti instruktoriai, kurie, išėję visus mokymus, gauna specialų leidimą tai daryti. Kas konkrečiai kariuomenėje tuo užsiims, ar turės įgaliojimus? Ačiū.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Pagal įstatymo projektą numatyta, kad pati kariuomenė turės instruktorių. Jau ir šiandien yra tam tikrų karinių transporto priemonių instruktorių, kurie yra kariuomenėje ir rengia karius naudoti tam tikrą techniką. Čia pagal atskiras ministro tvarkas bus taip pat kariuomenės instruktoriai, kurie rengs tuos karius.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad jūs į įstatymą įdedate blanketinę nuorodą, kad teisės suteikimo, stabdymo, atnaujinimo ir panaikinimo tvarka bus jau ne įstatymu nustatyta, o poįstatyminiu teisės aktu. Šiuo atveju yra numatyta, Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad reikėtų įstatymu tai daryti, nes priešingu atveju, kaip ir ankstesnis kolegos klausimas, šiaip tai vykdo licencijuotos įstaigos, šiandien tokią teisę turi. Mes gi pavesime ex officio kariams.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas Juliau, už klausimą. Galėsime apie tai padiskutuoti, be jokios abejonės, Teisės ir teisėtvarkos komitete, bet aš manau, kad nustato tam tikras tvarkas, ministro tvarkas. Kadangi bus daugiau naudojamas rengimas tiktai kariuomenės vidaus poreikiams, manyčiau, kad galima per ministro ir Vyriausybės tvarkas tai sureguliuoti. Be jokios abejonės, diskusija komitete, manau, bus vaisinga ir rasime geriausius sprendimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų niekas nenori kalbėti. Gal galime įstatymo projektui po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Ne, negalime. Supratau.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 55, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 18. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu bent jau tam? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Ir siūloma svarstyti lapkričio 7 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.13 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 10 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2866(2), Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 61 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2867(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-26.1 klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2866(2) ir lydimasis 2-26.2 – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 61 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2867(2). Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiame J. Sabatauską pristatyti komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo įstatymu yra nustatoma teisė valstybės gamtos apsaugos pareigūnams tikrinti transporto priemones kelyje, kartu numatant sankcijas. Tikrinama yra tų automobilių tarša. Komitetas pritarė bendru sutarimu išvadai ir siūloma pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame R. Vaitkų pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
R. VAITKUS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Rugsėjo 20 dieną Aplinkos apsaugos komitetas svarstė įstatymo projektą. Balsavus 6 už, 1 – prieš, 1 susilaikius buvo pritarta komiteto išvadoms ir įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme komiteto išvadas.
Diskusija. Nėra norinčių diskutuoti Seimo narių. Pataisų, pasiūlymų dėl įstatymų projektų taip pat nėra gauta? Nėra gauta. Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių nei dėl vieno, nei dėl kito įstatymo projekto. Labai dėkui.
Balsuojame dėl įstatymų projektų po svarstymo, kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-2866(2) bei įstatymo projektui Nr. XIVP-2867(2) po svarstymo.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 82, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Įstatymų projektams po svarstymo yra pritarta.
16.16 val.
Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo Nr. IX-575 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3093 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-24 klausimas – Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3093. Pranešėjas – A. Bagdonas. Pateikimas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, pristatau jums Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymo projektą, kuriuo siūlome papildyti keičiamą įstatymą duomenų nedubliavimo principu, kad Valstybės duomenų agentūra, valdydama ir tvarkydama valstybės duomenis, naudotųsi kitų valstybės funkcijas vykdančių institucijų sukauptais duomenimis ir galėtų prašyti tik tokių duomenų, kurie nekaupiami valstybės ar valstybės funkcijas vykdančių asmenų duomenų bazėse.
2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymui, platesnių galių suteikimas Valstybės duomenų agentūrai labai apsunkino valstybės duomenų teikėjų administracinę naštą, nes dažnai renkami duomenys dubliuojami, dažnai nustatomi neadekvatūs duomenų teikimo terminai, kurie yra nesuderinti su valstybės institucijoms teikiamų duomenų terminais. Praktikoje dažnai verslo subjektai pateikia statistikai netikslius duomenis, nes buhalterinėje apskaitoje šie duomenys kaupiami daug vėliau, nei prašo agentūra, todėl duomenys dažnai dubliuojami ir yra netikslūs.
Europos Sąjungos reglamentai taip pat skatina renkant statistiką integruoti įvairių šaltinių duomenis, taikant naujausias technologijas. Mažinti statistinės atskaitomybės naštą rekomendavo ir Valstybės kontrolė. Skaitmeniniame amžiuje daugelis institucijų jau aprūpintos įvairiomis naujausiomis IT priemonėmis, tačiau valstybės funkcijas vykdančios institucijos vis dar nepakankamai tarpusavyje keičiasi informacija, kurią pateikia juridiniai vienetai, todėl pastarieji kone tuos pačius duomenis turi visoms institucijoms teikti atskirai. Jei dalies duomenų teikimas būtų standartizuotas, jei viena institucija juos galėtų gauti tiesiai iš kitos institucijos, nuo įmonių būtų galima nuimti nemažą dalį dubliuojamų deklaracijų ir ataskaitų. Be jokios abejonės, čia reikėtų Vyriausybės išvados. Mielai atsakysiu į klausimus, jeigu tokių būtų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmasis klausia T. V. Raskevičius.
T. V. RASKEVIČIUS (LF). Ačiū. Dėkoju už galimybę paklausti. Iš tiesų yra simpatiškas jūsų projekto tikslas – mažinti juridinių vienetų administracinę naštą, tačiau, pažvelgus į Teisės departamento pastabas, kyla tam tikrų klausimų. Yra viena tokia įdomesnė Teisės departamento pastaba, kad projektas stokoja elementarios logikos. Šiuo atveju Teisės departamentas klausia: tai kaip – valstybės institucijos, kurių viena iš pareigų yra teikti valstybės duomenis, šituo įstatymo projektu lyg ir tą pareigą praranda. Tai ar jūs vertinate Teisės departamento pastabas ir kokia įstatymo rengėjų pozicija būtų dėl jų?
A. BAGDONAS (LSF). Be jokios abejonės, žiūrėjome ir Teisės departamento pastabas. Daliai jų pritarėme, komitetuose tikrai būtų galima įstatymo projektą tobulinti. Daliai nepritarėme, nes manome, kad tų pačių duomenų dubliavimas ir jų pateikimas juridiniams ar fiziniams asmenims keletą kartų skirtingoms valstybinėms institucijoms tiesiog yra perteklinė našta. Manau, kad šiais technologijų amžiaus metais išties galima tais duomenimis valstybinėms institucijoms tarpusavyje dalintis. Tai galėtų daryti Valstybės duomenų agentūra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas Andriau, čia mane suintrigavo tas pavadinimas. Ar nėra pats pavadinimas „oficialioji statistika“ ydingas? Tarsi suponuoja, kad gali būti oficialioji statistika ir dar kokia nors juodoji statistika ar kokia kita, kaip ta oficialioji buhalterija ir juodoji buhalterija. Ar jūs negalėtumėte paaiškinti to termino „oficialioji“, koks dar yra kitoks?
A. BAGDONAS (LSF). Tai yra oficialūs statistikos duomenys. Aš nežinau, kaip reikėtų atsakyti į šį klausimą. Bet, man atrodo, tikslai yra labai aiškūs. Juridiniams vienetams nereikėtų skirtingoms valstybinėms institucijoms iš esmės tą pačią informaciją pateikti keletą kartų.
Antras tikslas yra, kad agentūra nuo 2023 m. sausio 1 d. per anksti prašo tam tikrų duomenų, nes pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą tuos duomenis buhalteriai sukaupia gerokai vėliau. Tai reiškia, kad oficialiai statistikai pateikiami netikslūs duomenys, o kartais ir išgalvoti. Aš manau, kad nuo to nukenčia pagrindinis tikslas. Norisi turėti tuos duomenis kuo tikslesnius tam, kad oficialioji statistika, kaip jūs sakote, skamba keistai, bet toks yra pavadinimas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl įstatymo projekto po pateikimo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 65, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 22. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. (Balsai salėje) Dėl komiteto galime išsiaiškinti? Kaip pagrindinį siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Dėl komitetų norite? Per šoninį mikrofoną M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Prašytume, kad Biudžeto ir finansų komitetas būtų pagrindinis, nes paprastai ir būdavo dėl šito įstatymo pagrindinis.
PIRMININKAS. Biudžeto ir finansų komitetas. Tvarka. Galime bendru sutarimu pritarti, kad pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas? Galime. Labai dėkui, pritarta. Kaip papildomus galime skirti Ekonomikos komitetą ir Ateities komitetą? Galime? Labai dėkui, paskirta. Siūloma svarstyti gruodžio 7 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu?
Ministrė Pirmininkė prašo Vyriausybės išvados. Pats prašė Vyriausybės… Galime dėl Vyriausybės išvados pritarti bendru sutarimu? To ir pats pranešėjas prašė. Galime. Labai dėkui, pritarta. Su įstatymo projektu susitvarkėme.
16.23 val.
Seimo 2023 m. spalio 26 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitas darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – 2023 m. spalio 26 d. Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkės tvirtinimas. Į tribūną kviečiame Seimo Pirmininko pirmąjį pavaduotoją J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip suprantate, iki kito posėdžio turėsime nemenką pertrauką dėl biudžeto svarstymo reikalų, tai lemia Seimo statutas. Todėl, matyt, nereiktų stebėtis, kad 26 dienos darbotvarkė nebus labai trumpa. Bet šios dienos posėdis parodo, kad mes sėkmingai dirbame ir turėdami ilgėlesnę darbotvarkę. Ketvirtadienio, spalio 26 dienos, pirmajame posėdyje, rytiniame, daugiausia priėmimai tų projektų, kurių mes ką tik perėjome svarstymo stadiją. Kelių transporto kodekso pataisos, Kelių įstatymo pataisos ir taip toliau. Tikimės, jeigu sėkmingai baigsis Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto svarstymo stadija, taip pat numatytas jo priėmimas. Normaliai numatyta Vyriausybės valanda. Po pietų – svarbūs Vyriausybės teikiami projektai, tai yra Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas su daug lydimųjų ir kiti Vyriausybės teikiami projektai.
Taip pat tikimės, kad patvirtinsime teisėjų kandidatūras į Europos Žmogaus Teisių Teismą, patvirtinsime Valstybinės kultūros paveldo komisijos narius, svarstysime keletą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų projektų ir įvairių kitų sričių projektų, iš kurių gal kažko ypatingo ir neišskirčiau. Nebent atkreipsiu dėmesį, kad yra teikiamas Prezidento Pensijų kaupimo įstatymo pataisų projektas ir ta proga į darbotvarkę yra įrašomi ir Seimo narių įregistruoti to įstatymo keitimo projektai, tai ir G. Palucko, ir L. Jonausko, ir P. Gražulio, ir L. Nagienės. Keletas projektų įrašyti į rezervą, jeigu mums čia labai gerai sektųsi dirbti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų nenori paklausti niekas. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti pristatytai spalio 26 dienos plenarinių posėdžių darbotvarkei? Galime. (Balsai salėje) Dar ne. 9 minutės, Petrai. Labai atidžiai sekame.
16.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektas Nr. XIVP-3119 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-25 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos narių“ projektas Nr. XIVP-3119. Pranešėjas – V. Juozapaitis. Pateikimas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamas Seime, posėdžio pirmininke, praėjusią savaitę mūsų Kultūros komiteto posėdyje mes išklausėme pretendentų prisistatymus, pretendentų į Valstybinės kultūros paveldo komisijos narius. Po balsavimo siūlome tokio turinio nutarimo projektą. Pirmiausia mes turime atleisti: „1 straipsnis. Atleisti kadenciją baigusius Valstybinės kultūros paveldo komisijos narius: 1) Raimundą Balzą; 2) Augį Gučą.“ Ir po mūsų slapto balsavimo siūlome: „Skirti Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariais: 1) Raimundą Balzą; 2) Žilviną Rinkšelį.“ Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų nenori paklausti nė vienas Seimo narys. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Taip pat niekas nenori kalbėti. Balsuojame dėl Seimo nutarimo projekto. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 94, prieš – 1, susilaikė 7. Seimo nutarimo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Kultūros komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Ir siūloma svarstyti spalio 26 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
16.29 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 10, 11, 15, 27, 28, 35, 38, 39, 48, 52, 53, 56, 58, 60, 65, 66, 67, 69, 71, 72, 721, 73, 753, 77, 85 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 641 straipsniu įstatymo Nr. XIV-1257 24, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3137 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3137. Pateikimas. Pranešėjas – švietimo ir mokslo ministras G. Jakštas. Prašom.
G. JAKŠTAS. Sveiki, gerbiami Seimo nariai. Siūlomas Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimas, kuriuo daugelis straipsnių yra keičiama dėl to, kad siekiame didinti darbo užmokestį tyrėjams, dėstytojams, kad įgyvendintume Vyriausybės programoje ir nacionaliniame susitarime dėl švietimo iškeltą tikslą, kad dėstytojų, tyrėjų vidutinis darbo užmokestis iki kitų metų pabaigos pasiektų 150 % šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Kadangi aukštosios mokyklos yra autonomiškos institucijos, skiriant papildomų lėšų jokių įstatymų pakeitimų nereikia daryti, tai pakeičia pačios institucijos. Tačiau mokslinių tyrimų institutai nėra autonomiškos institucijos, todėl jų koeficientai yra nustatyti Mokslo ir studijų įstatyme ir norint sukurti teisines prielaidas skyrus papildomų lėšų, kad darbo užmokestis pasiektų 150 % vidutinio šalies darbo užmokesčio, būtina pakeisti Mokslo ir studijų įstatymą. Siūloma nuo sausio 1 dienos didinti darbo užmokestį mokslininkams ir dėstytojams 10 %, nuo rugsėjo mėnesio – dar 18,7 %, bendras didinimas siektų 30,6 %. Po šito įstatymo priėmimo atsirastų teisinės prielaidos, o lėšos yra numatytos biudžeto projekte, kuris yra pateiktas. Prašau palaikyti šį įstatymo pakeitimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori viena Seimo narė. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas pirmininke, iš tikrųjų ministras jau beveik man ir atsakė į klausimą, kad biudžete jau yra numatytos ir įskaičiuotos lėšos. Tai koks bus dabar vidutinis darbo užmokestis mokslininkų, koks bus? Išeis, kad mes pasieksime tą 150 % vidutinio šalies darbo užmokesčio?
G. JAKŠTAS. Didėjimas, aišku, priklausytų nuo to, kokia yra pareigybė. Jau nuo sausio 1 dienos padidinimo vyriausiojo mokslo darbuotojo rėžis didėtų nuo 209 iki 370 eurų, kalbant apie jaunesniuosius mokslo darbuotojus – nuo 169 iki 205 eurų. Po didinimo rugsėjo mėnesį dar didėtų papildomai vyriausiojo mokslo darbuotojo nuo 429 iki 768 eurų, jaunesniojo mokslo darbuotojo – nuo 357 iki 429 eurų. Koks vidutinis susidarytų, galėsiu aš tada pateikti dar atskirai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų nenori kalbėti niekas. Balsuojame dėl 2-12 klausimo, ką tik pristatyto įstatymo projekto Nr. XIVP-3137, po pateikimo. Kas pritariate įstatymo projektui?
Balsavo 121 Seimo narys ir visi 121 balsavo už. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Kaip papildomą siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime? Galime. Siūloma svarstymo data – lapkričio 14 diena. Galime pritarti irgi bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Kadangi 1 minutė likusi iki pusės valandos pertraukos pabaigos, kur buvo paimta… (Balsai salėje) Pratęsiu, aš posėdžio pirmininko teise pasinaudoju ir pratęsiu balsuoti skirtą intervalą, langą, kol bus apsvarstytas Medžioklės įstatymo projektas ir visas blokas. Tada, kol pristatys… Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gal galite per tą laiką anekdotų kokių tada, kad užimtume laiką?
PIRMININKAS. Z. Streikus sėdi kažkur ten, mačiau. Tai va, kol tuos anekdotus per šoninį mikrofoną pasakėme, ir balsuoti… ir laikas pusės valandos baigėsi. Todėl į tribūną kviečiame Justiną… Anekdotą? Anekdotą? Prašau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, nesu medžiotojas, tačiau naktį pataikau ir be naktinio taikiklio, todėl balsuosiu už naktinius taikiklius, palaikysiu tuos, kurie naktį be taikiklio nepataiko.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prašėte anekdoto – gavote anekdotą. Tvarka. Viskas, baigėsi pusės valandos pertrauka.
16.35 val.
Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151, 152 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1457(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10.1 klausimas – Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 5 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo dviem straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1457(2). Pranešėjas – J. Urbanavičius. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo nario L. Jonausko pasiūlymas, jį, kaip matau, atsiėmė. Linai, prašau. (Balsai salėje)
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Komitete buvo svarstymas, Linas atsiėmė, mes dėl jo nebalsavome.
PIRMININKAS. Suteikime žodį, tegul patvirtina, kad atsiėmė. Įjunkite L. Jonausko mikrofoną.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už žodį. Kolegos, įteisinti naktinio matymo taikiklius šiandien tikrai nėra nė vieno argumento. Yra tiktai visuomenės, gamtininkų, gamtosaugininkų susirūpinimas, kad iš tikrųjų aplinkosaugos situacija bus nekontroliuojama. Nėra ir Krašto apsaugos ministerijos pritarimo šitam projektui, nes Krašto apsaugos ministerija sako, kad naktinio matymo taikikliai…
PIRMININKAS. Gerbiamas Linai, jūs atsiėmėte pasiūlymą ar neatsiėmėte?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gal leisite pasakyti iki galo, aš turiu 2 minutes, gerbiamas pirmininke. Prašau netrukdyti.
PIRMININKAS. Čia ne pasiūlymo pristatymas, nes jūsų pasiūlymą komitetas atmetė. Jis nebuvo pateiktas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Tuoj pasakysiu, pabaigsiu savo kalbą, gerai? Galima? Iš tikrųjų, kad neerzinčiau salės, pasakysiu tik vieną dalyką, kad naktinio matymo taikiklių įteisinimas turi vieną mažą argumentą ir tas argumentas yra dėl to, kad medžiotojai, kaip ir P. Gražulis, galbūt nelabai mato. (Balsas salėje) Aš sakyčiau, dėl to, kad žmogus nelabai mato, nereikėtų keisti įstatymo, o tiesiog reikėtų nueiti pas akių daktarą. Taip, aš pasiūlymą atsiimu ir prašau dėl jo nebalsuoti, bet prašau palaikyti analogišką I. Šimonytės pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū, gerbiamas Linai. L. Jonauskas atsiėmė savo pasiūlymą.
Taip pat dėl 2 straipsnio yra gautas Seimo narės ir Ministrės Pirmininkės I. Šimonytės pasiūlymas. Prašau, gerbiama premjere. (Balsai salėje) Tegu pristato. Tuoj, tuoj. Įtampa pasiekė kulminaciją. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). O paskui piktinatės, kad aš piktinuosi. Aš savo pasiūlymo neatsiimsiu. Labai ačiū Linui, kad palaikė avansu, bet aš dar kartą siūlau Seimui atsikvošėti, nes kai buvo pateiktas projektas, kurį mes čia dabar svarstome, jis dėl Seimo svarstymų pavirto savo paties priešingu projektu. Tai, kas buvo numatyta projekte įrašyti konkrečiai, kad negalima, staiga Seimo narių valia pasidarė galima. Natūralu, kad įvyko toks labai keistas performansas ir nuo pradinės intencijos, dėl ko mes apskritai šitą klausimą svarstome, yra nutolta 180 laipsnių kampu.
Aš noriu priminti, kad kai buvo diskutuojama galimybė naudoti tokio pobūdžio įrangą šauliams ar kariams savanoriams, tada jau buvo įtarimas, kad mes anksčiau ar vėliau turbūt turėsime diskutuoti klausimą ir apie medžioklę. Tada žmonės, kurie tai inicijavo, tai kategoriškai neigė, bet štai mes čia esame ir štai mes čia šiandien šitą klausimą svarstome. Apmaudžiausia, kad tas klausimas yra siejamas su krašto saugumu ir gynyba, tarsi žmonės, kurie turi mokytis šaudyti, turi mokytis šaudyti su naktiniais taikikliais šaudydami naktį į šernus miške, o ne šaudyklose.
Tiesą sakant, tiek kontrolės požiūriu, tiek visais kitais požiūriais šita galimybė yra gana žalinga gamtai, žalinga kontrolei, žalinga aplinkosaugai. Ji neturi nieko bendro su tėvynės saugumu ir gynyba. Labai prašyčiau Seimo narių atsikvošėti ir grįžti prie tokio pradinio pasiūlymo, kokį teikė L. Jonauskas, kai pateikė pradinį projektą. Ačiū. Prašau palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama premjere. Reikalingi 29 Seimo nariai, kurie palaikys jūsų pasiūlymą atsikvošėti. Ar yra tiek? (Balsai salėje) Tvarka, yra ginčas. Pabalsuojame. Kas pritariate ir palaikote Ministrės Pirmininkės ką tik pristatytą pasiūlymą, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip. Palaikė net 57 Seimo nariai. Pasiūlymas gali būti svarstomas. Gerbiamas Justinai, pristatykite komiteto poziciją.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Aplinkos apsaugos komitetas svarstė šį siūlymą ir pritarė. Taip išėjo, kad pritarė.
PIRMININKAS. Su tokiu skausmu pasakėte. Tvarka. Už Ministrės Pirmininkės pasiūlymą pasisako T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, miškas mums yra sakrali vieta ir iš tiesų ne vieta naktinėms pramogoms. Aš visą laiką laikiausi tos pačios pozicijos ir taip pat balsavau už pasiūlymą Aplinkos apsaugos komitete. Praeitoje kadencijoje ta pati diskusija nepasiekė net Seimo salės. Deja, šioje kadencijoje yra didesnė įtaka tų, kurie nori įteisinti.
Aš tikrai jų nedemonizuoju. Aš labai gerbiu medžiotojus, jų vaidmuo yra išskirtinis, labai unikalus. Aš norėčiau, kad medžiotojų būtų nedaug. Tai yra ypatingi žmonės, kurie atlieka svarbią gamtosaugos misiją, tačiau tai, kas dabar vyksta miškuose, labiau panašu į naktines pramogas ir kelia įvairių organizacijų, gamtos mylėtojų, ekspertų susirūpinimą. Tikrai valdyti gyvūnų populiacijas galima kitais būdais ir medžioti galima dieną. Naktį reikia miegoti, o ne medžioti.
Aš tikrai manau, kad čia yra bendras sutarimas tarp įvairių frakcijų. Mes išduotume patys save, nes šis Seimas padarė tikrai nemažai gerų gamtosaugos sprendimų. Tikrai yra pažangus, sakyčiau, Seimas ir rasti įvairiausi kompromisai dėl Kuršių marių ir dėl kitų dalykų. Mes išduotume patys save, jeigu dabar nubalsuotume už šį gana kontroversišką sprendimą, kuriam nebuvo politinės valios net praeitoje kadencijoje.
Aš kreipiuosi į kolegas valstiečius, aš labai gerai žinau jų vadovo poziciją šiuo klausimu. Tai labai labai keista, jeigu čia atsiras balsų už tą pasiūlymą. Tiesą pasakius, manau, kad turime ryžtis ir balsuoti už premjerės pasiūlymą.
PIRMININKAS. Laikas. Labai dėkui. Prieš Ministrės Pirmininkės pasiūlymą pasisako K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai labai stebina Ministrės Pirmininkės pasiūlymas, kurį jinai siūlo. Turiu atkreipti dėmesį, kad ji prieš rinkimus žadėjo Lietuvai daugiau jėgos, daugiau įsiklausymo į argumentų kalbą, diskusijų, bet, na, net ir šiandien čia bandė ją sutikti tie patys medžiotojai, pasakyti argumentus, bet jinai net neišdrįso prieiti pasikalbėti.
Dar labiau keista, kad pati premjerė per trejus metus pateikia tik trečią savo pasiūlymą. Pirmas, lyg ir suprantame, buvo dėl krašto apsaugos, antras – dėl pridėtinės vertės mokesčio, o trečias – dėl medžioklės. Nežinau, nuo kada ministrė yra įsigilinusi, ar lygiai taip pat kaip žemės ūkio klausimais jai pataria geri žmonės. Nežinau, kas jai pataria dėl medžioklės, gal ji pati slapta pradėjo dabar naktimis ar vakarais medžioti, nežinau, su kuo ir kaip, ir ką, gal pati atsakys. Bet tai yra tikrai labai keistas argumentas ir panašu, kad valdantieji naudoja jėgos poziciją, nes, na, argumentų jokių, tai bandoma jėga įbauginti valdančiuosius, kad jie visi pasisakytų už.
Gerbiamieji, tikrai turbūt turite laisvą mandatą ir žinau, kad yra tikrai sveikai mąstančių žmonių. Labai gaila, jeigu bus taikomos kokios nors poveikio priemonės. Tikiu, kad krašto apsaugos ministras, kuris laidoje leptelėjo tikrai nekorektišką dalyką, sutrindamas tuos argumentus, žinau, kad jis įsiklausė, tai tikiu, kad kai kurių valdančiųjų nuomonė taip pat pasikeitė. Kolegos, tikrai kviečiu nebalsuoti emocijomis, o vadovautis argumentais ir pagaliau užbaigti tą klausimą, kuris čia kaitina aistras jau trejus metus. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų pasisakymų dėl Ministrės Pirmininkės pasiūlymo ir išmušė tiesos akimirka. Kas pritariate Ministrės Pirmininkės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 61, prieš – 34, susilaikė 25. 2 balsais pritarta Ministrės Pirmininkės pasiūlymui. (Plojimai) Per šoninį mikrofoną – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Žinau, kad su K. Mažeika ginčytis tai kaip su pliku pešiotis. Bet aš tikrai neprisimenu, kad per rinkimų kampaniją būčiau žadėjusi kur nors vaikščioti su šauniku, dar ir užsidėjusi naktinę optiką.
PIRMININKAS. Ir P. Gražulis per šoninį mikrofoną.
P. GRAŽULIS (MSNG). Čia panašiai kaip Konservatorių partijoje. Kai tik I. Šimonytė pareiškė, kad kandidatuoja į prezidentus, visi į krūmus. M. Navickienė sukūdo, visiškai suvyto, A. Anušauskas visiškai susitraukė, L. Kasčiūnas dingo. Tai panašiai ir Seimas taip pasielgė. Tegyvuoja konservatorių demokratija.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutiniam replika suteikiama A. Vyšniauskui ir judėsime toliau. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Kadangi pradėjome apie svorį ir tai yra jautri tema, ypač tokiems vyriškiams kaip mums, tai aš pastebėsiu, kad per vasarą P. Gražulis akivaizdžiai priaugo pilvą.
PIRMININKAS. Viskas gerai, kolegos, išsiaiškinome kiekvieno svorį, kiek kas priaugo, kiek kas numetė. Ar galime 2 straipsniui pritarti kartu su Ministrės Pirmininkės pataisa, jai ką tik Seimas pritarė? Balsuojame. Balsuojame dėl 2 straipsnio. Kas pritariate 2 straipsniui kartu su Ministrės Pirmininkės pasiūlymu, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Už 2 straipsnį balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 33, susilaikė 23. 2 straipsniui pritarta. Dėl 3 straipsnio yra gauta L. Jonausko pataisa, ją atsiėmė, ir Ministrės Pirmininkės. Čia turbūt susijusi, tai dėl jos jau irgi apsisprendėme, jai pritarėme. 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu kartu su Ministrės Pirmininkės pataisa? Balsuojame? Balsuojame dėl 3 straipsnio. Kas pritariate 3 straipsniui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 65, prieš – 24, susilaikė 28. 3 straipsniui pritarta.
Dėl 4 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėl 5 straipsnio yra gauta Seimo narių I. Pakarklytės, L. Jonausko, A. Vyšniausko ir M. Ošmianskienės pataisa. Kas pristatys? Neaktualu? (Balsas salėje: „Taip!“) Komiteto pranešėjau Justinai, neaktualu? Nereikia balsuoti? Nereikia balsuoti. Viskas. Yra Teisės departamento dvi pastabos, joms komitetas pritarė. Sakė – neaktualu, nereikia balsuoti. Viskas, jau apsisprendė Seimas. Tvarka. Priėmimą pastraipsniui baigėme.
Dėl viso. Motyvai dėl viso. (Balsai salėje) Sakė – neaktualu. Jau apsispręsta. Yra pasiūlymų, aš suprantu. (Balsai salėje) Na, tai komiteto pranešėjas turi pasakyti, jeigu susipainiojo. Justinai! Dėl 5 straipsnio yra Seimo narių I. Pakarklytės, L. Jonausko, A. Vyšniausko ir M. Ošmianskienės pataisa. Reikia svarstyti ar nereikia svarstyti? (Balsai salėje: „Atsiima.“) Atsiima. Visi atsiima? (Balsai salėje: „Taip!“) Tai tada lieka įsigaliojimas rugsėjo 1 dieną, kuri jau praėjo, 2023 metų.
Gerbiami kolegos, kadangi šnekama apie 5 straipsnio įsigaliojimo laiką, žiūrėkite, 5 straipsnį galime laikyti nepriimtu ir tada įstatymas įsigalios nuo priėmimo dienos? Galime? Saliamoniškai, visi sutinka. Super! Tvarka. Tai taip ir fiksuojame. Priėmimą pastraipsniui baigėme.
Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Turime ką nors? Daug turime. Už įstatymo projektą – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Na, iš tiesų buvau užsirašęs dėl viso projekto, tai jaučiu pareigą vis dėlto išsakyti argumentus. Man labai gaila, kad tai tapo dar vienu emocijomis – ne turiniu grįstu klausimu. Mano galva, supriešinimas absoliučiai dirbtinis vien tik todėl, kad viena visuomenės grupė galvoja, kad tai yra gyvybės ir mirties klausimas.
Kas stebina, tai, iš vienos pusės, gana civilizuotai gaunami laiškai su argumentais, o kitoje pusėje remiamasi emocija, kviečiama Seimo narius užversti kažkieno parašytais, nors ir turinčiais argumentų, bet vienodais laiškais su prašymais, kartais ir grasinimais dėl politinės ateities. Labai gaila, kai įdomūs ir autoritetingi savo srityse žmonės užsiima vaikų darželio lygmens žaidimais, ir anaiptol tai nieko bendro neturi su kitos nuomonės girdėjimu. Šiandien tie žmonės, kurie yra už įvairias laisves ir teises, atrodo radikaliausi visoje diskusijoje, nes panašu, kad egzistuoja tik viena tiesa, ta, kuri yra priimtina jiems.
Visuomet sakau, kad bet kurios pusės pozicijų suabsoliutinimas veda prie kraštutinumo ir iš gerų siekių kartais praktikoje išeina įdomūs variantai, nebūtinai tokie, kokių tikimasi. Na, nejau tikrai nuoširdžiai tikite, kad naktinių taikiklių įteisinimas turėtų didelę, nepataisomą, neigiamą įtaką gamtai ir gamtosaugai? Kitų šalių praktika rodo, kad nė velnio. Sakote, palikite šansą gyvūnams gyvybę išsaugoti nors tamsoje. Tai dienomis vyksta tik kai kurios medžioklės rūšys ir šiandien daugiausia medžiojama naktimis.
Teigiate, kad bus išžudyti gyvūnai. Esu girdėjęs iš Seimo salės, jog tai tas pats, kas šaudyti į gyvūną, pririštą prie medžio. Na, tikrai ne! Medžiotojas įprastai atlieka vieną šūvį pasišviesdamas, su taikikliu ar be jo, ir šitoms proporcijoms pasikeisti tikrai nėra jokio pagrindo. Norėtųsi, kad po šūvio sužeistiems žvėrims nereikėtų papildomai kankintis.
Sakote, kad Seimo nariai turi įsipareigojimų ginklų prekeiviams. Man kartais norisi paklausti: jūs čia rimtai ar tyčiojatės iš Seimo narių? Seimo nariai gali turėti ir turi skirtingas pozicijas ir be įtakų iš šalies. Jeigu sprendimas būtų buvęs priimtas šiandien visos apimties, jau netrukus būtume pamatę, kad nieko tokio esmingo neįvyko ir kad tai buvo tik dirbtinai suformuotas emocijų kratinys. Dėl to labai gaila.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Linas. Ar tikrai prieš, Linai, kalbėsite?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Kalbėsiu prieš naktinius taikiklius. Tikiuosi, šį kartą nenutrauksite, pirmininke.
PIRMININKAS. Nutrauksiu, jeigu kalbėsite ne taip, kaip užsirašėte.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Aš pasakysiu labai paprastai, kad iš tikrųjų argumentų, kodėl reikėjo įteisinti naktinius taikiklius, šiandien nėra. Ir sveikas protas, labai tikiuosi, jau žengia labai didelį žingsnį link to, kad nugalėtų, ir iš tikrųjų taip nutiks. Aš girdėjau K. Mažeikos pasisakymus, jis labai daug kartojo žodį „keista“ – keista dėl vieno, dėl kito, dėl trečio.
O man keisčiausia iš tikrųjų, kad tai, ką šiandien puse lūpų kalbėjome apie ginklų prekeivius, apie lobistus ir taip toliau, virto tiesa. Šiandien spaudos konferencijų salėje ginklų prekeiviai pristatė Seimo nariams naktinio matymo taikiklius ir Seimas virto medžioklės reikmenų prekybos muge.
Aš dėl šito fakto tikrai kreipsiuosi į Etikos ir procedūrų komisiją, to negalima taip palikti. Iš tikrųjų naktinio matymo taikikliai yra žaisliukas, prabangos žaisliukas, kurį, labai tikiuosi, nei mes įteisinsime, nei dar ateities kadencijos įteisins, ir iš tikrųjų sveikam protui ir gamtai Lietuvoje pasiliks vietos. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai kalbėjote už, kaip suprantu, įstatymo projektą. (Triukšmas salėje) Du pasisakė už. Prieš įstatymo projektą turbūt E. Gentvilas per šoninį mikrofoną.
E. GENTVILAS (LSF). Kolega Andriau, na, juk visi suprantame, kad žmonės buvo užsirašę vienaip, po I. Šimonytės priimtos pataisos viskas apsivertė.
PIRMININKAS. Aš suprantu, Eugenijau. Ar galima, aš taip… Už dabar išklausėme pasisakymus.
E. GENTVILAS (LSF). Aš gal pabaigsiu, jeigu nenutrauksite. Akivaizdu, kad A. Petrošius norėjo kalbėti už projektą, bet dabar išėjo prieš projektą po I. Šimonytės. Tiesiog viskas apsiverčia. Vienas už pasisakė, vienas – prieš. Taip traktuoti reikėtų.
PIRMININKAS. Eugenijau, štai ką reiškia patirtis. Super pasisakėte! Taip ir traktuojame: vienas – už, vienas – prieš. Toliau pasisako M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Panašu, kad šiame Seime buvau vienintelė, kuri tikėjo Seimo sveiku protu ir tuo, kad bus palaikytas premjerės pasiūlymas ir reikės pasisakyti už visą projektą. Tai tuo ir džiaugiuosi, kadangi šiandien tikrai sprendžiame ne tik gyvūnų gerovės, ne tik taikiklių klausimą, bet iš esmės sprendžiame ir Seimo garbės klausimą, Seimo garbės klausimą, kuomet projektai yra paverčiami visiškai priešingais, siekiant ganėtinai savanaudiškų tikslų, prisidengiant karo Ukrainoje tokia jautria padėtimi ir panašiais motyvais. Todėl kviečiu palaikyti tikrai visą projektą ir parodyti, na, kad Seime vis dėlto nesame čia bepročiai, bet turime kažkiek ir sąžinės, ir sveiko proto.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tai išklausėme du pasisakymus už įstatymo projektą, vieną – prieš. Prieš, kaip matau pagal užsirašiusiųjų pavardes, K. Mažeika šnekės. Turbūt T. Tomilinas, I. Pakarklytė, ir A. Gedvilienė norėtų dabar kalbėti už esantį projektą. Tai prieš – K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai, na, tikrai labai keista, į kolegos Lino pasisakymą negaliu nereaguoti, kai jisai Medžiotojų asociacijos narius išvadino lobistais ir ginklų prekeiviais. Tai, Linai, manau, kad, na, jūs tikrai socialdemokratams ateinančiuose rinkimuose labai padėjote ir jums asmeniškai tai labai padės, ir jūs, kaip jau būsimas aplinkos ministras, turbūt sau, na, pasistatėte raudoną kryžių šiuo atveju – ne žalią.
Tai iš tikrųjų, kolegos, matyt, šitame Seime po premjerės įsikišimo tikrai buvo parodyta, kad yra daugiau jėgos, ir šiuo atveju emocijos ir ta jėga, kuri buvo parodyta, na, rodo, kad vis dėlto premjerė turi dar tarp valdančiųjų tą savo kietą kumštį, ji gali juo trinkteli. Tiktai vėlgi – kur jos pažadai dėl argumentų, nes visos kalbos buvo tik emocijos. Premjerė, dar kartą pakartosiu, žadėjo išgirsti argumentus, žadėjo įsiklausyti į argumentus, bet, na, matau, kad negirdėjo ir dabar negirdi, nusisukusi nugara stovi. Tai iš tiesų, kolegos, kviečiu ištraukti korteles ir visai nedalyvauti balsavime, nes tai visiškai bereikšmis balsavimas ir neturintis jokios reikšmės. Tai tie, kas dar turi to sveiko proto, kaip čia buvo, kolegos, manau, kad galime tiesiog šiandien nedalyvauti balsavime ir ateinančiuose taip pat. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme du – už, du – prieš. Už įstatymo projektą – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš tai manau, kad mes turime nustoti čia kariauti po paskutinio mūšio ir tiesiog kalbėti apie galimą susitaikymą. Visose frakcijose yra šalininkų, visose frakcijose yra priešininkų. Taip veikia sistema, kuri vadinasi demokratija, ir mes nubalsavome taip, kaip nubalsavome. Galėjo būti kitaip, galėjo sukristi balsai kitaip ir būtų pralaimėjusi kita pusė. Mes vis tiek turime gyventi toliau.
Tikrai argumentai buvo abiejose pusėse, tikrai dauguma diskusijos dalyvių, na, dalyvavo toje politinėje diskusijoje pagarbiai, normaliai dėstė, rašė laiškus, dėstė argumentus, tikrai yra ir iš medžiotojų apstu tų argumentų, ir mes iki galo nesame tikri dėl savo pozicijų. Tačiau, na, aš asmeniškai turėjau tą poziciją ir praeitoje kadencijoje tokią pat, ir dabar turiu tą pačią poziciją, nieko nekeičiau ir, na, tiesiog asmeniškai manau, kad tai yra geresnis sprendimas. Tačiau, žinoma, nei aš – Dievas, nei Gražulis – Dievas, niekas negali pasisavinti sau visos išminties. Iš tikrųjų, žiūrėsime. Iki šiol gyvenome be tų naktinių taikiklių įteisinimo ir kažkaip vyko medžioklė, ir mes matėme tuos laiškus iš konkrečių medžiotojų, kurie sako, kad jiems nereikia to įteisinimo. Na, yra įvairių nuomonių ir bandykime ieškoti sutarimo tose savo frakcijose. Nu, yra, kaip yra, kiekviena pusė turi savo argumentus, reikia gerbti vieniems kitus ir tiesiog jau reikia užbaigti tą karingą retoriką, nes jau karas pasibaigė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme tris pasisakymus už, du – prieš. A. Pocius tikriausiai prieš įstatymo projektą, aš kaip suprantu, ar ne?
A. POCIUS (TS-LKDF). Aš iš viso manau, nei prieš, nei už nėra prasmės kalbėti, nes aš argumentų šiaip ir negirdėjau. Argumentas yra toks: suomiai, estai, latviai, lenkai, kitos Europos Sąjungos šalys leidžia, tai mes esame Europos Sąjungos nariai, ar ne? Kodėl mes neleidžiame? Kodėl niekas tuo nepasidomėjo ir nepaaiškino, kur yra skirtumas.
Kitas argumentas. Ar žemės ūkio darbuotojams, ūkininkams kas nors atstovavo? Kiek šernų bandos išknisa jų derliaus? Niekas apie tai irgi nekalba, ūkininkai turėtų irgi ką pasakyti. Kiek kompensacijų yra jiems išmokama.
Paskutinis mano argumentas. Čia girdėjau, kai kas klaidino, kad nereikalingi naktinio matymo taikikliai šalies gynybai. Šiąnakt aš grįžau iš NATO Parlamentinės Asamblėjos. Bendravau su ukrainiečių kariškiais, kurie yra atėję iš fronto. Jie atvažiavę prašyti pagalbos, kad kiek įmanoma daugiau siųstų į Ukrainą naktinio matymo taikiklių, siųstų termovizorių, siųstų ginkluotės. Izraelio pavyzdys dar prideda, kad turime galvoti ir apie tai. Aš, prisimindamas 1991 metus, kai žmonės susirinko ginti šio parlamento, virš 200 medžiotojų buvo čia atėję… Nereikia medžiotojų padaryti pajuokos objektais arba Lietuvos priešais. Tie vyrai ir moterys taip pat ateis kartu su kariuomene mūsų šalies ginti. Tiek ir norėjau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Už įstatymo projektą kalbės I. Pakarklytė.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Visų pirma norėčiau pataisyti fakto klaidą gerbiamo T. Tomilino. Ne, ne visose frakcijose yra įvairių nuomonių. Laisvės frakcija visada vieningai buvo ir bus prieš naktinius taikiklius medžioklėje. Programoje tai turėjome ir vieninteliai čia balsuojame nuosekliai, mes esame nuoseklūs. Visi argumentai išsakyti. Nė vienas iš naktinių taikiklių medžioklėje įteisinimo šalininkų argumentų neatlaiko kritikos dėl gynybos. Tikrai ne į šernus šaudant reikia mokytis karo meno. Taip pat ir kiti argumentai dėl to, kad gyvūnas nebus tik sužeistas, o bus nužudytas. Jeigu nesi tikras dėl šūvio, tai tiesiog nešauk. Jeigu būtų buvę įteisinti naktiniai taikikliai, tai kontrolė būtų tapusi neįmanomai sunki. Tai sako ir kontroliuojančios institucijos.
Galiausiai, pritrūkus argumentų šioje diskusijoje, ir vienoje laidoje tai buvo naktinių taikiklių įteisinimo šalininkės paminėta, – na, negi jums gaila? Man atrodo, tai nėra argumentas ir neturėtume tokiais prašymais čia, Seime, vadovautis.
Ko galiausiai norėčiau palinkėti ir pasiūlyti visiems naktinių taikiklių medžioklėje šalininkams ir Seime, ir už Seimo ribų? Visą šitą dėmesį, kurio jūs beprotiškai daug skyrėte, kad šis projektas būtų prastumtas, skirkite edukacijai, švietimui, medžiotojo įvaizdžiui visuomenėje gerinti. Tai būtų išmintinga.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis prieš įstatymo projektą pasisako Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Taip, labai garbingas eiliškumas, pasisakau visada prieš. Aišku, prieš keliasdešimt metų, kai iš viso neįsivaizdavau, kas tai yra medžioklė, irgi, ko gero, būčiau tokios pat nuomonės, kaip yra dauguma mano dešinėje, – tai yra žudymas, tai yra neetiška. Bet kai susipažįsti su visu šiuo procesu, tu puikiai supranti, kad tai yra ne tik, kaip daugelis čia įsivaizduoja, šaudymas dėl mėsos, bet iš tikrųjų tai yra visos faunos priežiūra, išlaikymas, galų gale ligų plitimo užkardymas. Generolas taip pat jau pasakė viską dėl ateities ir dėl naktinio matymo taikiklių. Jie gali būti ateityje panaudoti ir mums patiems ginant savo pačių šeimas ir savo tėvynę. Nebūkime čia tokie, kaip sakoma, labai iškilūs, kad mus čia kas nors apgins iš karto atvažiavę.
Aš tikrai dar kartą labai nuliūdęs, kad mums taip nepasisekė šiandieną – iš esmės 1 balso persvara šiandieną buvo priimtas įstatymas. Dar nepriimtas, aišku, dar bus paskutinė stadija. Bet aš tikrai siūlyčiau dar kartą pamėginti persvarstyti šitą reikalą ir nebalsuoti šiandieną už tas emocijas, kurios čia buvo išsakytos. Būtų priimtas neteisingas sprendimas. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų dėl įstatymo projekto.
Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui… (Balsai salėje)
Užsiregistravo 67 Seimo nariai, balsavo 66. Pritrūko balsų. Kitų dviejų lydimųjų yra svarstymo stadija. Apsvarstome, tegul jie prisiveja priėmimą, ir tada lauksime priėmimo, kaip suprantu, geresnių laikų. Per šoninį mikrofoną – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu pasakyti repliką ponui A. Vyšniauskui. Iki šiol į mane žiūrėjo tik T. V. Raskevičius ir matė iš kito posėdžių salės kampo, kiek, kur ir kada balsavau, nors teisės ekspertai nematė. O dabar net į mano pilvą pradėjo žiūrėti A. Vyšniauskas. Kas jam darosi, gal jis pakeitė orientaciją?
PIRMININKAS. Gerai, supratau. Labai svarbus pasisakymas. Kęstuti, ar tikrai jau taip dega, kad reikia pasisakyti? Gerai, per šoninį mikrofoną – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti tiems, kas boikotuoja balsavimą. Jūs nieko nepakeitėte, nes naktiniai taikikliai neįteisinti taip ir liks.
PIRMININKAS. Supratau. (Šurmulys salėje)
17.06 val.
Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3079(2), Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3080(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10.2 klausimas – Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 9 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3079(2). Svarstymas. Į tribūną kviečiame J. Urbanavičių pristatyti Aplinkos apsaugos komiteto išvadą.
Posėdžiui toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, svarstėme šiuos du lydimuosius projektus Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Jiems abiem buvo pritarta bendru sutarimu, tai siūlome pritarti.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū gerbiamam pranešėjui. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ne. Turime… Ministrė Pirmininkė… Dėl motyvų. Dėl motyvų nėra niekas… Per šoninį mikrofoną? Prašom.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Aš manau, kad šitų dviejų lydimųjų teisės aktų mums turbūt neapsimoka svarstyti, nes, priešingai, mes pritarėme pataisai, kuri įstatymą apverčia į kitą pusę, lydimieji bus nebeaktualūs, todėl mes jų neturime svarstyti dabar. Net jeigu įstatymų nepriėmėme, jie nebeaktualūs šiuo metu, nes pataisa apvertė įstatymą.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jeigu manote, kad jie neaktualūs, tiesiog po svarstymo galima jiems nepritarti, jeigu… tie, kurie taip mano. Prašom, Ministre Pirmininke.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėjau užsirašyti kalbėti prieš, nes išties dabar susiklostė tokia situacija: tie projektai atsirado kaip du papildomi lydimieji tada, kada Seimas išvertė išvirkščią L. Jonausko įstatymą. Dabar, kadangi Seimas jį atgal išvertė į pradinę stadiją ir kadangi kiek čia tos kortelės bebus traukomos, jeigu tas projektas bus priimtas, jis bus priimtas be naktinės optikos ir be ten lankų ir šunų, tai tada šitų projektų svarstymas yra visiškai ne į temą, nes nėra kaip jų svarstyti.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, jie jau yra pasiekę tą stadiją, tada tiesiog svarstymo stadijoje mes balsuojame prieš ir atmetame juos kaip nebereikalingus. Bendru sutarimu galime tą padaryti? (Balsai salėje) Prašom. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Kaip medžioklės politiką vis dėlto kuruojanti ministerija, kad suprastume situaciją. Jeigu šiandien nėra priimamas pagrindinis įstatymas, tai rytoj gali aplinkos ministras įteisinti naktinius taikiklius Medžioklės taisyklėse. (Šurmulys, šūksniai salėje) Du lydimieji įstatymai numato, kad draudžiami ginklai yra numatomi įstatyme, Medžioklės įstatyme, o ne Medžioklės taisyklėse, todėl čia irgi reikia suvesti šituos įstatymus. Tiesiog noriu pasakyti, kad tie, kurie buvo prieš naktinius taikiklius, jų interesas yra, kad vis dėlto greičiausiai ne aplinkos ministras numatytų draudžiamus arba leidžiamus ginklus. Jie turbūt nori, kad įstatymas apibrėžtų taip, kaip L. Jonausko ir I. Šimonytės dvasia buvo, todėl tie, kurie yra prieš naktinius taikiklius, turėtų balsuoti už tai, kad įstatymu, Medžioklės įstatymu, būtų reguliuojami draudžiamieji ginklai. Aš siūlyčiau iš esmės priimti, jeigu taip suprantame apskritai logiką.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi šie du įstatymų projektai – Laukinės gyvūnijos ir Saugomų gyvūnų – yra įregistruoti vėliau negu pirmasis projektas ir jie nebuvo lydimieji, tai yra projekto autoriaus jie nebuvo sumanyti, jie atsirado vėliau, vadinasi, jeigu manome, kad jie nebereikalingi, mes juos tiesiog turime atmesti. Prašom. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pertraukos iki kito posėdžio… (Balsai salėje) Dėl šito nebuvo. Dėl šito nebuvo. Ne, dėl šitų nebuvo. Pasitikslinkite.
PIRMININKAS. Dėl šito projekto nebuvo pertraukos, buvo pertrauka dėl Medžioklės įstatymo. Bendru sutarimu dėl pertraukos? (Balsai salėje) Ar galime bendru sutarimu padaryti pertrauką? Taip. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, pavargote, bet pasižiūrėkite realiai, visi trys projektai per pusvalandį pasislinko, tai tikrai pertrauka buvo dėl visų trijų. Pasižiūrėkite fiziškai, juk nebuvo taip, kad Medžioklės įstatymas būtų nukeltas, o tuos būtume iš karto svarstę.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai Jurgiui. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai, gerbiamieji, buvo paprašyta dėl Laukinės gyvūnijos… atsiprašau, dėl Medžioklės įstatymo pertraukos. Natūralu, kad ir lydimieji patyrė tą pertrauką, bet prašymas buvo dėl pagrindinio įstatymo. Man atrodo, priimtinas A. Vyšniausko siūlymas… (Balsai salėje) Pažiūrėkime stenogramą, dėl ko buvo paprašyta pertraukos. Juk dėl pagrindinio, natūralu. Bet natūraliai tada nebuvo svarstomi ir lydimieji. Jūs čia, gerbiamas Juliau, įvertinkite tą situaciją, kad dėl lydimųjų negalėjo prašyti pertraukos, o paprašė dėl pagrindinio.
PIRMININKAS. Kolegos, kadangi šie projektai pasiekė svarstymo stadiją, tai Seimas, įvertinęs pirminį projektą, kuris, tiesą sakant, buvo vienas registruotas, jis atsirado tik po pateikimo, po svarstymo pagrindiniame komitete… Komitetas pakeitė nuomonę, tai ir salėje pasikeitė nuomonė. Norime ar nenorime, mes turėsime balsuoti dėl šito įstatymo svarstymo stadijoje. Tie, kurie mano, kad jo nebereikia… arba tie, kurie mano, kad jo reikia, balsuoja už, kurie mano, kad jo nebereikia, balsuoja kitaip. (Balsai salėje) Nėra dėl motyvų. Balsuojame.
Pritarta po svarstymo. Užsiregistravo 76, balsavo 68: už balsavo 49, prieš – 9, susilaikė 10.
Kitas – Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas. Atsiprašau, galima laikyti, kad balsavome dėl abiejų.
17.14 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2932(2) (svarstymo tęsinys)
Kolegos, darbotvarkės 2-7 klausimas – Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2932(2). Svarstymo stadija. Pranešėjas – M. Lingė, Biudžeto ir finansų komitetas. Komiteto pirmininkas, kaip pagrindinio komiteto atstovas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas spalio 4 dieną apsvarstė Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Komitete buvo surengti klausymai, kad įsiklausytume, išgirstume įvairių suinteresuotų pusių nuomones ir argumentus. Apsvarstyti įvairūs pasiūlymai, Seimo narių pasiūlymai. Įgarsinsiu komiteto išvadą, ji skamba taip: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Seimo narių pasiūlymus ir suinteresuotų asmenų teiktus siūlymus, kuriems komitetas pritarė, bei komiteto išvadoms.
Antras nutarimo sprendimo punktas yra kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę prašant įvertinti, ar pakankamas teisinis reguliavimas ir kontrolė nustatant nekilnojamojo turto mokestį vėjo jėgainių savininkams, kai nekilnojamojo turto mokestinė vertė yra apskaičiuojama ne nuo visos vėjo jėgainės vertės, neįtraukiant generatoriaus su sparnuote vertės, ar toks reguliavimas atitinka gerąją tarptautinę praktiką ir ar galiojantis teisinis reguliavimas nesudaro prielaidų saulės parkus traktuoti dvejopai, atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre saulės parkas yra įvardijamas kaip inžinerinis nekilnojamasis turtas, tačiau pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio 11 dalį saulės parkai priskiriami kilnojamiesiems daiktams.
Tokiai išvadai už balsuojant 6, prieš – 3, susilaikius 1 buvo pritarta. Tačiau komitete taip pat buvo gauta ir atskiroji komiteto narių nuomonė, ji, panašu, bus pristatoma atskirai. (Balsas salėje) Atskiroji nuomonė. Tai tiek būtų.
PIRMININKAS. Ačiū.
M. LINGĖ (TS-LKDF). O papildoma išvada?
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke, išklausysime. Ten yra siūlymai, taip? Tai išklausysime papildomų komitetų išvadas ir tada, jeigu dėl jų reikės balsuoti, mes balsuosime per balsavimo langą. Balsavimo langas – 18 val. 25 min.
Tai prašom. Kaip papildomo komiteto atstovą kviečiu R. Jušką – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininką. Kaip papildomo komiteto atstovą. Ruošiasi J. Gudauskas, Kaimo reikalų…
R. JUŠKA (LSF). Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2932 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo nario M. Lingės pasiūlymus ir kitų subjektų pastabas ar jų dalis, kurioms komitetas pritarė ir kurios dera su M. Lingės pasiūlymais. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto atstovą J. Gudauską. Jeigu jo…
J. GUDAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektui, taip pat siūlo pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Kaimo reikalų komiteto pasiūlymas. Tai pasiūlymas yra toks: komitetas siūlo palikti galioti dabartinį reglamentavimą ir palikti galioti įstatyme įtvirtintas išimtis, lengvatas. Balsavimo rezultatai: už – 6, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ačiū. Atskirąją nuomonę dėl šio projekto pristato V. Gapšys. V. Gapšys kviečiamas pristatyti atskirąją nuomonę dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų turbūt retas žanras, kad opozicija susivienijusi pateikė atskirąją nuomonę Seimo Biudžeto ir finansų komitete dėl šio projekto. Kodėl mes ją padarėme? Todėl, kad, pirmiausia, nebuvo atsižvelgta į Lietuvos banko pateiktas išvadas, ekspertines išvadas, kurias komitetas ir užsakė, ir nurodė, kad šitas projektas turi tam tikro neteisingumo. Tas neteisingumas pasireiškia keliose fazėse.
Pirmiausia skirtingose savivaldybėse tokio paties nekilnojamojo turto gali susidaryti skirtingi tarifai, tai yra tu vienoje savivaldybėje už tokį turtą tiesiog neturėsi mokėti nekilnojamojo turto mokesčio, kitoje tas nekilnojamojo turto mokestis vėl atsiras. Mes manome, kad to nebuvo išgirsta, tie argumentai. Dar daugiau – kai kurie pasiūlymai pačiame projekte pasirodė keisti, mažų mažiausiai taip galima juos pavadinti.
Vėjo elektrinėms iki šiol yra taikomas nuo 0,5 iki 3 % nekilnojamojo turto mokesčio tarifas. Savivaldybės jį gali nusistatyti ir nemaža dalis pasirinko nustatyti 3 % tarifą, atsižvelgdamos dar ir į tai, kad vis dėlto kažkaip keistai galiojanti tvarka yra, kad ne visa elektrinė yra pripažįstama nekilnojamojo turto objektu. Stiebas – taip, o ta generatoriaus dalis, turbinos dalis kažkodėl tapo kilnojamuoju turtu. Todėl vertės išsikreipia milžiniškomis apimtimis.
Galime pasakyti, kad Lietuvoje šiuo metu, mums pateiktais duomenimis, jie turbūt šiek tiek yra jau atsiliekantys, yra instaliuota beveik 1 gigavatas vėjo jėgainių. Kai pasižiūri į jų vertes iš Registrų centro, pamatai, kad yra 131 mln. eurų. Ką tai reiškia? Vienas naujas vėjo parkas pristatomas taip, kad 85 megavatų vėjo parkas kainuos daugiau negu 100 mln., tai yra 85 megavatai prilyginami faktiškai 1 gigavatui. Tai jūs suvokiate, koks yra tos vertės sumažinimas?
Ką tai reiškia finansiškai? Net nuo tų 131 mln. skaičiuojant 3 % nekilnojamojo turto mokesčio tarifą bus gauta virš 3… nuo 1 gigavato bus gauta 3, jeigu maždaug milijonu įvertinsi, gausi 30 mln., jeigu 1 megavatą įvertinsi, jeigu nuo 130 mln., kaip dabar, tai šiek tiek daugiau nei 3 mln. eurų. Jeigu mes pritaikysime 0,5 % tarifą, tai gausime mažiau, apie pusę milijono, šiek tiek daugiau negu pusę milijono. Vadinasi, mes beveik 3 mln. eurų atimame iš savivaldybių, kurios galėjo nusistatyti tą tarifą, ir po to sakome, kad biudžete neturime pinigų įvairiausioms priemonėms.
Mums sunku visa tai paaiškinti, todėl mes pateikėme atskirą išvadą. Matome ir kitų problemų, kurios ten yra, todėl mes galvojame, kad šį projektą reikėtų atmesti, grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai už atskirąją nuomonę. Kolegos, balsuosime dėl šio projekto per balsavimo langą. Dabar bus diskusija. Pirmasis diskusijoje norintis pasisakyti buvo A. Butkevičius. Prašom, kolega. Frakcijos vardu – 7 minutės.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad tikrai buvo labai daug emocijų svarstant ankstesnį įstatymo projektą. Manau, kad čia bus mažiau dėl to, kad, manau, didžioji dalis Seimo narių visiškai nesigilino į Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projekto turinį. Norint gilintis, reikia tam tikros tikriausiai kompetencijos. Arba kokios nors kitos priežastys nulėmė.
Aš atsimenu dar 2020 metus, kai įvyko rinkimai ir kai Biudžeto ir finansų komitetui buvo pristatyta tokia labai optimistinė vizija, kad Vyriausybė ruošiasi pradėti rengti mokestinių įstatymų projektus. Juos parengs per 2021 metus, 2022 metai bus skiriami diskusijoms ir bus jie priimti, o nuo 2023 metų įsigalios.
Mielieji, aš kalbėsiu apie šių abiejų įstatymų projektų turinį. Iš pradžių dėl antro varianto lyg ir buvau susitaikęs su ta mintimi, kad truputį geresnis, bet vakar paaukojau gerą pusdienį ir apskaičiavau, kokią įtaką turės nuo 0,1 % mokesčio tarifo sumažinimas iki 0,05 % ir kad pusantros medianos turto, vadinasi, nebus savivaldybėje apmokestinama.
Pirmiausia pradėsiu nuo pirmo varianto. Pasirodo, kad pirmas variantas turi daugiau socialinio teisingumo tiek horizontaliuoju, tiek vertikaliuoju principu. Kad nebūtų taip, kad opozicija linkusi kritikuoti, aš paimu dokumentą, vieną iš Lietuvos banko dokumentų, ką rašo Lietuvos bankas vertindamas Vyriausybės įstatymo projektą. Labai nesiplėsiu. Jeigu jūs gyvenate Senamiestyje ir jūsų nekilnojamojo turto vertė, na, nedidelio buto, yra 177 tūkst., dabar mokestinis kreditas yra 150 tūkst., tai jūs mokate mokestį 135 eurus. Jeigu pritaikome Vyriausybės variantą, jau ten gyvenantys už tokį patį butą moka tik 51,66 euro. Du su puse karto daugiau. Jeigu pritaikome patobulintą variantą, apskaičiavau vakar, pasirodo, kad jau tas šeimos narys mokės 43 eurus. Vadinasi, mes penkis kartus sumažiname nekilnojamojo turto mokestį, jeigu tarifas bus pasirinktas savivaldybės pats mažiausias – 0,05 %. Kaip žinote, daugiausiai savivaldybės mažiausią mokesčio tarifą pasirenka dėl tam tikrų politinių motyvų.
Keliaujame toliau į Alytų, į Akmenę, nes bankas šituos du rajonus pasirinko. Nei vienoje, nei kitoje vietoje nei horizontalusis, nei vertikalusis teisingumo principas neišlaikytas. Pagal Vyriausybės variantą Alytaus mieste būtų reikėję mokėti 9,3 euro, dabar pagal antrą patobulintą variantą truputį mažiau mokės – 6,3. Bet visur – radijo laidose, televizijos laidose – skambėjo, kad nemokės rajonuose gyventojai nekilnojamojo turto mokesčio dėl to, kad sumažino mokesčio tarifą iki 0,05 % ir padidino medianą iki pusantro dydžio. Bet miestų, savivaldybių centruose gyvenantys žmonės tikrai mokės. Vakar peržiūrėjau visas medianas savivaldybių miestuose ir atlikau apskaičiavimus.
Būtų galima šitą klausimą plėsti ir toliau kalbant apie tai, kad mes… arba konkrečiai su šitais įstatymų projektais dar netgi pageriname situaciją žmonių, kurie turi du, tris arba keturis butus arba gyvenamuosius namus. Tą patį rašo ir Lietuvos bankas. Galėčiau pateikti ir skaičiavimus. Už kitą turimą vadinamąjį investicinį turtą Vilniaus mieste anksčiau reikėjo mokėti maždaug pagal galiojantį dabartinį įstatymą kai kur iki 500 eurų, o pagal naują tvarką nebereikės mokėti nė 100 eurų. Nežinau, kodėl tokią praktiką taiko Lietuva, nors tarptautinėje praktikoje, kiek teko susipažinti, yra taikoma verčių suma pritaikius mokestinį kreditą arba vadinamąsias, jeigu jums patinka, medianas. Daug paprastesnis mokesčių administravimas, tada ir savivaldybėms yra aiškumas.
Noriu pasakyti, kad skirtingas medianų taikymas atskirose savivaldybėse irgi pažeidžia socialinio teisingumo principą, jeigu įvertinsime žmonių pajamas pagal atskirus regionus, pagal atskiras savivaldybes. Neseniai yra, matėte, paskelbta, kad Zarasų savivaldybėje pajamos yra pačios mažiausios tarp visų rajonų savivaldybių. Nuo Vilniaus miesto skiriasi maždaug 930 eurų. Įsivaizduojate? Bet Zarasuose nekilnojamojo turto mokestį, kurio nemokėjo, mokės, o Vilniaus mieste, kurio gyventojų vidutinės pajamos yra beveik tris kartus didesnės, jiems mes nekilnojamojo turto mokestį sumažinsime.
Kaip čia yra dėl tos deklaruotos pajamų nelygybės, kaip čia yra dėl to vadinamojo socialinės atskirties mažinimo? Galutinai mokesčių įstatymas yra fiskalinės politikos priemonė, kad mes generuosime daugiau pajamų. Tačiau noriu pasakyti, kad pagal dabartinį įstatymą 11 mln. eurų per metus yra sukaupta ir daugiausia yra gaunama iš didžiųjų miestų. Atsiprašau, jeigu bus tam tikra klaidelė padaryta, bet apytiksliai, jeigu savivaldybės taikys 0,05 % mokesčių tarifą ir, aišku, įteisiname pusantros medianos, tai pritaikę tokią sistemą gausime 7 mln. eurų. Fiskalinis rezultatas nepagerėja, o tą mes deklaruojame Europos Komisijai, tą deklaruojame Pasaulio bankui, kad reikia šitą nekilnojamojo turto mokesčio sistemą sutvarkyti. Rezultatas yra toks.
Mes dabar padarome taip: savivaldybėms atiduodame ir jūs tvarkykitės ir priimkite politinius sprendimus dėl medianų, dėl tarifų didinimo, jeigu norite padidinti savo finansinio savarankiškumo galią ir padidinti savivaldybių pajamas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Frakcijos vardu kalba M. Lingė. Primenu, taip pat 7 minutės.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Iš esmės, matyt, svarbu padiskutuoti, nes nueiname į detales, bet ir konceptualią prasmę paliesti būtų prasminga. Kodėl mums reikia pertvarkyto nekilnojamojo turto mokesčio? Supratus kodėl, bet kokį „kaip“ daug lengviau priimti. Taigi, pasakius, kad turto mokesčiai Lietuvoje yra vieni mažiausių, bus teisingas teiginys. Esame antri nuo galo Europos Sąjungoje pagal pajamas iš turto – taip pat bus teisingas faktas. Turto mokesčio pajamos Lietuvoje sudaro 0,3 % BVP, o Europos Sąjungoje vidutiniškai 1,2 % BVP.
Nekilnojamojo turto mokestis, kaip ir taršos mokesčiai, laikomas ekonomikos augimui žalos nedarančiu mokesčiu. Tarptautinės organizacijos mums rekomenduoja stiprinti. Visi argumentai teisingi, bet turbūt nepakankami, kad geriau atsakytume, kodėl mums reikia pertvarkyto nekilnojamojo turto mokesčio. Ir jei į nekilnojamojo turto mokestį žvelgsime kaip į tvarų pajamų šaltinį savivaldos infrastruktūrai gerinti, geriau suprasime jo tikslą ir prasmę.
Dabartinio nekilnojamojo turto mokesčio negalime vadinti infrastruktūros, nes jį temoka vos 1 % brangiausių nekilnojamojo turto savininkų. 1 % negali būti atsakingas už visos Lietuvos kelių, dviračių takų, šaligatvių, gatvių apšvietimo, parkų, vaikų žaidimo aikštelių gerinimą. Beveik 14 mln. eurų, kurie yra surenkami, tiek buvo surinkta 2022 metais iš to 1 %, visų duobių neužlygins ir visų gatvių neapšvies. Ir tai aktualu visoje Lietuvoje, ne tik kur koncentruojasi dabartiniai brangaus nekilnojamojo turto savininkai ir šio mokesčio mokėtojai.
Turint nekilnojamojo turto, svarbu būtų pasirūpinti ir tinkama aplinka prie to turto – keliais, apšvietimu, dviračių takais. Visa tai gula ant savivaldybių pečių. Kai nėra tikslinio pajamų šaltinio šioms reikmėms, lūkesčiai aplinkai didesni nei tvarios galimybės. Tiesa, infrastruktūros mokestis jau egzistuoja, bet jis yra vienkartinis ir įskaičiuojamas tik į naujai projektuojamų objektų sąmatas infrastruktūros kūrimui, bet ne jos priežiūrai, atnaujinimui ir palaikymui. Sutvarkyta, gerai prižiūrima infrastruktūra didina nekilnojamojo turto objektų vertę. Tad suinteresuotumas turėtų būti visuotinis ir platus.
Svarbus ir savivaldybių finansinio savarankiškumo stiprinimo tikslas, kuris ateina su šiuo pasiūlytu įstatymo projektu. Savivaldybės galėtų nustatyti mokesčių tarifus, atidėti mokesčių mokėjimą, sumažinti mokestį, visai atleisti nuo mokesčio. Komitetas pritarė pasiūlymui sudaryti galimybę pačioms savivaldybėms nusistatyti konkrečius tarifus dėl gyventojų nekilnojamojo turto apmokestinimo. Vietoj siūlomo fiksuoto 0,06 % lengvatinio tarifo visam pagrindiniam gyvenamajam būstui siūloma, kad savivaldybės galėtų pačios nusistatyti tarifus 0,05–4 % intervale, ir tai taptų analogija ir panašumu su žemės mokesčiu, kuris ir šiuo metu renkamas į savivaldybių biudžetus, o savivaldybės pačios nusistato tarifus panašiuose intervaluose. Savivaldybės turi praktiką, sistema aiški, administravimas išbandytas. Galiausiai žemė – taip pat nekilnojamasis turtas, tai tokių pačių principų taikymas ir kito nekilnojamojo turto apmokestinimui būtų nuoseklus žingsnis.
Svarbu pastebėti, kad šiuo pasiūlymu yra ištaisomi tiek horizontalaus, tiek vertikalaus teisingumo stokos pastebėjimai, kurie buvo pastebėti ir Lietuvos banko išvadoje. Ir tas lyginimas ar kalbėjimas dabar apie konkrečius skaičius nėra visiškai sąžiningas, nes mes negalime lyginti Naujosios Akmenės, Alytaus ar Vilniaus, nes mes nežinome, kokius tarifus kokiam būstui pasirinktų savivaldybės. Tai būtų jų diskrecija ir tai būtų, na, ta galimybė ir išvengti visų tų regimybių, kurios apibrėžiamos išvadoje ir minimos kaip horizontalaus ir vertikalaus teisingumo stoka.
Svarbu, matyt, pastebėti dar ir tai, kad savivaldybės netaiko žemės mokesčio praktikoje nei pačių minimaliausių tarifų, nei pačių didžiausių. Vyraujantis vidurkis, kiek yra surenkama ir koks tarifas egzistuoja, pritaikomas žemės mokestis, tai yra 0,9 %. Ir jeigu tokia praktika vyrautų ir savivaldybėse, nustatant už nekilnojamąjį turtą, tai pajamų būtų galima surinkti iki 200 mln. Tai yra tikrai ženklesnė, didesnė suma, negu buvo pasiūlyta projekto iniciatorių, be abejo, atveriant galimybes pačioms savivaldybėms modeliuotis mokesčių tarifus pagal aštuonis įstatymo kriterijus, įstatyme numatytus kriterijus.
Pabaigai, tiesiog tikrai raginu žengti šį žingsnį. Šiandien, tiesa, yra simbolinė diena – Savivaldos diena. Tai kalbėti ir diskutuoti, ir judėti į priekį su savivaldai svarbiu jų savarankiškumui stiprinti instrumentu būtų labai didelis postūmis į priekį. Kviečiu ir raginu palaikyti šioje stadijoje šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Kitas diskusijos dalyvis – V. Ąžuolas, frakcijos vardu. Nematau. Frakcijos vardu kalbėti kviečiamas V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Šiandien iš šios tribūnos kalbame „kodėl?“, bet vis dėlto svarbu ir „kaip?“. Niekas nesiginčija, kad gal 1 % tų žmonių ir neturi būti vieninteliai, kurie išlaiko visą infrastruktūrą, bet ar tikrai sąžininga yra sukurti tokį įstatymą, kuris tą infrastruktūros išlaikymą perkelia ant tų, kurie mažiausiai ir turi? Ar teisinga padaryti tokias sąlygas, kad Vilniuje net tie, kurių turtas žymiai vertingesnis, nemokės nekilnojamojo turto mokesčio, arba tie, kurie įsigijo vasarnamį Neringoje, galės jo nemokėti, kai tuo tarpu tuose pačiuose Zarasuose ar Anykščiuose toks atsiras.
Gal ir galime kalbėti apie tai, kad permetame, suteikiame galimybę savivaldai. Savivalda čia yra labai svarbi, ir tam niekas turbūt neprieštarauja. Tačiau bijau, kad tas savarankiškumas baigsis, kai bus svarstomi valstybės ir savivaldybių biudžetai ir kai bus iš Finansų ministerijos pasakoma, kiek tu mažiausiai turi susirinkti to nekilnojamojo turto mokesčio, arba tiesiog bus sumažinti kiti pervedimai iš valstybės biudžeto į savivaldybės. Tai vargu ar tada mes kalbėsime apie tikrąjį savivaldybių savarankiškumą, ar tiesiog bus primesta ir pasakoma, nurodoma. Kas, beje, išeis tada? Tos savivaldybės, kurios yra skurdesnės negu didžiųjų miestų, greičiausiai nukentės labiau, nes joms tie nurodymai bus žymiai skausmingesni. Vargu ar tai yra savivalda, juo labiau kad nebuvo išgirsti tos pačios savivaldos argumentai, kur jos turi instrumentus ir kur tų instrumentų galia ne tokia maža.
Tos pačios vėjo jėgainės, apie kurias mes šiandien kalbėjome. Kažkodėl Finansų ministerija, nežinia, dėl ko, nusprendė vėjo jėgainių savininkams sumažinti mokestį. Beje, niekas komitete neprašė. Nebuvo nė vieno to, kuris komitete pasakytų, kodėl reikia sumažinti vėjo jėgainėms nekilnojamojo turto mokestį. Ir nuo taip dabar mažos vertės, kaip jau minėjau, 131 mln., mes mokame tik 3 %, nors turbūt reali vertė būtų apie 1 mlrd. 300 mln. tų jėgainių, kurios dabar jau veikia. Jie žinojo, kad mūsų mokesčių tarifai gali būti nuo 0,5 % iki 3 %, ir dar eilėje stovi norinčių pasistatyti, beje, tas vėjo jėgaines. Nė vienas nesako, kad nenori statyti ir kad tai yra priežastis nekilnojamojo turto mokestis, tai Finansų ministerija atėjo ir pateikė sumažintą. Visiems gyventojams nusprendėme pakelti, ir už trobelę Zarasuose apmokestinti, bet už vėjo elektrinę sumažinti. Ir jau vien tai, pagal dabartines sąlygas, net netaisant nieko kito, tai jau atima iš savivaldybių apie 3 mln. eurų. Bet staiga norime prisidėti kelis milijonus, ir jeigu taikysime mažesnį tarifą, nelabai kuo ir didesnę sumą, tikriausiai 9 mln. eurų iš viso surinktume, jeigu taikytume minimalų tarifą.
Kam šitas pasirodymas? Kam valdžiai šito dalyko reikėjo? Kodėl tai atsirado? Finansų ministerija nelabai gali artikuliuotai paaiškinti, kodėl sumažinome vėjo jėgainėms. Bet jeigu dar ištaisytume vieną dalyką, tiktai vieną dalyką, tai yra vertę nustatytume tokią, kokia ji yra reali, staiga atsirastų potencialas jau dabar instaliuotų elektrinių atžvilgiu surinkti per 20 mln. eurų mokesčių. O 2025 metais, kaip prognozuoja energetikos ministras, mes turėsime dvigubai daugiau instaliuotos vėjo jėgainių galios, tai būtų apie 50 mln. eurų. Tuos 50 mln. eurų mes atimame, kad kelis milijonus surinktume šiuo įstatymu iš kitų gyventojų.
Aš manau, tai yra nesąžiningas įstatymas. Darbo partijos frakcija tokio įstatymo nepalaikys, nes jis užmeta naštą tiems gyventojams, neproporcingą naštą, palyginus su tais turtingaisiais, kuriems mokestis yra sumažinamas. Todėl šiuo atveju mes atmetame tokį siūlymą. Mes sakome, kad mes galime diskutuoti apie visus realius siūlymus, bet tiktai ne tokius, kurie beprasmiškai apkrauna mokesčiais, kartu atleisdami turtingesnius ir verslus, kurie gali tą mokestį sumokėti. Man atrodo, tai yra nesąžininga. Tokiam įstatymui pritarti negalima.
V. VALKIŪNAS (DPF). Teisingai!
PIRMININKAS. Ačiū. Frakcijos vardu – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiamieji, Lietuva kaip valstybė turėjo galimybę tiek Vyriausybės, tiek Finansų ministerijos atstovaujama atsakingai derėtis su Europos Komisija ir prisiimti atitinkamus įsipareigojimus dėl mokesčių pakeitimų aplinkos apsaugos ar inovacijų srityse. Dabar mes matome situaciją, kai neįgyvendinus mokesčių reformos Lietuvai gresia prarasti RRF’o lėšas, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšas. Akivaizdu, kad tas šimtų milijonų eurų lėšų praradimas ir kaltė už tai kristų būtent Finansų ministerijai ir ministrei G. Skaistei dėl to, kad Lietuva neturėjo jokio įsipareigojimo ir reikalavimo iš Europos Sąjungos, iš Europos Komisijos konkrečiai, kad prisiimtų įsipareigojimus dėl nekilnojamojo turto mokesčio priėmimo. Neturėjo Lietuva reikalavimo ir dėl pajamų mokesčio keitimo. Akivaizdu, kad absoliuti dauguma Europos Sąjungos valstybių to ir nedarė. Yra žinoma ir labai aiškiai pateikta, jei kalbėtume apie turto mokesčius, tokį įsipareigojimą Europos Komisijai iš visų Europos Sąjungos šalių prisiėmė tik Prancūzija. Jei kalbėtume apie kitus – pajamų mokesčius, panašius įsipareigojimus priėmė tik penkios valstybės iš visos Europos Sąjungos, be Lietuvos. Atsižvelgdamos į pasaulio ekonomikos prognozes ir situaciją dėl blogėjančios pasaulinės ekonomikos būklės, dauguma valstybių labai atsargiai vertina savo galimybes keisti mokestinę tvarką, kelti didesnę mokestinę naštą savo valstybės piliečiams.
Akivaizdu, kad Lietuvos finansų ministerija apie savo piliečius ir gyventojus šiame pasaulinių karų ir ekonominės krizės kontekste negalvoja. Mes matome, kad noras dabar priimti tiek nekilnojamojo turto, tiek kitus mokesčius iš tiesų yra visiškai nepagrįstas. Ko tuo siekiama, kokie tikslai, kokia nauda mūsų valstybei? Ar iš tikrųjų mes norime, kad mūsų šalies žmonės nebūtų skatinami įsigyti savo nekilnojamojo turto, arba tie žmonės, kurie įgijo tą nekilnojamąjį turtą daug seniau, kai jisai turėjo daug mažesnę kainą, ir dabar gyvena Vilniuje arba Kaune tuose rajonuose, kuriuose nekilnojamasis turtas yra brangesnis, dėl to dabar nukentėtų tie pensinio amžiaus žmonės ir kiti, kurie tiesiog neįsivaizdavo, kad kada nors jie turės nukentėti, nes paveldėjo nekilnojamąjį turtą ir dabar gyvena tuose savo miestų rajonuose?
Aš manau, kad tai yra nesąžininga ir neteisinga tiek valstybės atžvilgiu, tiek mūsų piliečių atžvilgiu. Kai visas pasaulis grimzta į nevaldomą chaosą, į ekonominę krizę, į karus, mes norime savo žmonėms sukelti dar didesnę naštą esant tokiai situacijai, kai pačios Lietuvos ekonominė būklė yra labai prasta. Mes matome galiausiai net pačios valdančiosios daugumos labai aiškiai išsakytą kritiką, tos pačios Laisvės partijos, kad Finansų ministerija turėtų persiderėti su Europos Komisija dėl mūsų įsipareigojimų tose srityse, kuriose jie nebuvo būtini. Aš esu įsitikinęs, kad Europos Komisija turėtų išgirsti Lietuvą, nes mūsų ekonomika tikrai nėra, pakartosiu, geros būklės, ir kad Europos Komisija suprastų, kad vis dėlto tie įsipareigojimai, kurie buvo duoti, buvo pertekliniai ir, palyginus su kitomis šalimis, tomis pačiomis artimiausiomis mūsų kaimynėmis Latvija ir Estija, jos tokių įsipareigojimų visiškai neprisiėmė. Tai kodėl Lietuva turėtų būti ta valstybė, kuri, esant šiai būklei, labiau skriaudžia savo gyventojus ir savo piliečius?
Manau, kad šitoje situacijoje geriausia išeitis yra Seimui iš tiesų atmesti tokius nepagrįstus mokesčius kaip nekilnojamojo turto ir pasakyti finansų ministrei ir Finansų ministerijai labai aiškų signalą ir reikalavimą, kad būtina važiuoti į Briuselį, į Europos Komisiją, ir persiderėti. Jeigu tokie raginimai skamba jau iš pačios valdančiosios daugumos, tai mūsų, kaip opozicijos, pareiga yra būti vieningiems ir parodyti, kad šiandien Finansų ministerijos kelias yra vienintelis – tai atgal į Briuselį, kad susiderėtų tokias sąlygas, kad geriausiai atstovautų mūsų valstybės piliečiams. Kitu atveju mes tikrai su šitais priimtais naujais mokesčiais tiktai dar labiau stumsime nuo skardžio mūsų visos valstybės ekonomiką ir apsunkinsime mūsų šalies žmonių gyvenimą.
Taigi raginu visus nepritarti tiek nekilnojamojo turto, tiek kitų šitų naujų mokesčių priėmimui, nes tikrai pakankamas paketas, kalbant apie gamtos apsaugą, jau buvo priimtas šios kadencijos Seime ir mes šiuos įsipareigojimus Europos Komisijai, kurių jinai iš tiesų reikalavo, jau įvykdėme. Perteklinius įsipareigojimus vykdyti, esant šiai būklei, būtų tikrai neišmintinga ir nusikalstama mūsų valstybės ir žmonių atžvilgiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. K. Adomaitis norėjo dalyvaut diskusijoje, bet aš nematau jo. Z. Balčytis kviečiamas diskutuoti. Prašom, kolega.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, daugiau čia opozicijos turbūt kolegų, nes daugumai visiškai yra neįdomu mūsų savivaldybių reikalai. Tai iš tikrųjų labai trumpai pasisakysiu šituo klausimu, nes čia prieš mane buvo labai daug kas išsakyta. Aš niekaip negaliu suprasti – visi mes daug metų skatinome pačias savivaldybes būti savarankiškas ir susirinkti mokesčius, tarp jų ir nekilnojamojo turto mokesčius, kad jos galėtų pačios nesikreipti nei į Finansų ministeriją, nei atskirus Seimo narius, kad negadintų čia jiems, kaip sako, darbo grafiko, nereikalautų, neprašytų, neitų lobistai. Šiandieną tas įstatymo projektas, kuris kalba apie vėjo jėgainių apmokestinimo sumažinimą nuo 3 % iki 0,5 %, yra sunkiai suprantamas dalykas. Pirmiausia, tai vėjo jėgainės – ne vien tiktai gėris, vėjo jėgainės yra taip pat žmonių, kurie gyvena aplinkui šitas vėjo jėgaines, neigiama įtaka sveikatai. Aš manau, kad yra sveikuolių pas mus, jie galėtų patvirtinti mano žodžius. Kada ištisus metus tu turi, kaip sako, žiūrėti į besisukančius vėjo jėgainių sparnus, iš tikrųjų tai yra tam tikra problema. Bet čia jau yra gydytojų ir kitų, kaip sako, sveikatos sistema užsiimančių kolegų.
Aš manau, kad šitas įstatymo projektas tikrai turėtų būti nepriimtas. Mes negalime sutikti su tuo dėl savivaldybių, kurios iš tikrųjų ne tiktai sau pasiima pinigus, bet juos kaip tik ir sumoka tiems žmonėms, kurie savo sklypuose leidžia pasistatyti šitas jėgaines, ir sumoka į tam tikrą mokesčių sistemą, nutiesia keliukus, sutvarko aplinką. Iš tikrųjų šiandieną mes, kaip šalis, laikomi, kad einame labai sparčiai atsinaujinančios energetikos vystymo keliu, tačiau aš tikrai įžvelgiu, kad galbūt čia yra tam tikras lobizmas, nes yra suinteresuotumas, kad nebūtų tos didelės konkurencijos, kad ateityje didelės mūsų kompanijos, kurios eina per „Ignitį“ ir visus kitus, galėtų žymiai labiau pakelti kainas, nes konkurencijos mažinimas iš karto sukelia galimybę kainas didinti. Todėl aš kategoriškai pasisakau prieš ir manau, kad mūsų didelė dauguma kolegų, kurie yra ir tarp pozicijos, ir opozicijos, nepritars šitam įstatymo projektui. Tikrai mes siūlome jį atmesti, tobulinti, kad surastume bendrą konsensusą. Paskutinis mano sakinys. Šitam projektui kategoriškai nepritaria ir Savivaldybių asociacija, ir kitos institucijos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Daugiau nėra norinčių diskutuoti. Bent jau tų, kurie buvo užsiregistravę ir kurių nebuvo, kai paskelbiau jų pavardes, nematau.
Kolegos, toliau tęsime šio projekto svarstymą per balsavimo langą, nes yra pasiūlymų, dėl kurių reikės balsuoti.
17.50 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3135, Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3136 (pateikimas)
Dabar kitas darbotvarkės klausimas yra Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo, įstatymo papildymo 61 straipsniu ir įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3135. Pateikimo stadija. Kviečiu susisiekimo viceministrą J. Skačkauską. Prašau kartu pristatyti ir lydimąjį Kelių įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3136.
J. SKAČKAUSKAS. Gerbiamas pirmininke, gerbiami Seimo nariai, leiskite man pateikti kartu su šių metų biudžeto projektu Vyriausybės pritartus įstatymų projektus. Tai yra Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo, taip pat Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimo įstatymų projektai.
Taigi šių įstatymų pakeitimo tikslas – pakeisti nustatytą elektroninės kelių rinkliavos, kitaip dar vadinamo e. tollingo, paslaugų Lietuvos Respublikos teritorijoje teikimo pradžią, nes, deja, dėl besitęsiančių teisminių ginčų vykdant e. tollingo informacinės sistemos paslaugų įsigijimo viešųjų pirkimų procedūras tapo aišku, kad iki šiuo metu įstatyme nustatytos datos, tai yra 2024 m. liepos 1 d., nepavyks įgyvendinti projekto. Įstatymo projektais siūloma nustatyti, kad nuostatos, susijusios su e. tollingo paslaugomis, įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.
Teisminiai ginčai tęsiasi nuo 2021 metų. Tenka apgailestauti, bet ir šiuo metu konkurso dalyviai yra pateikę apeliacinius skundus, o teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, kurioms esant negali būti vykdomi jokie tolesni veiksmai. Kad užtikrintų surinkimą lėšų, kurias buvo planuota papildomai surinkti įdiegus e. tollingą, 2023 metais Lietuvos Respublikos Seimas pritarė pakeisti kelių naudotojo mokesčio dydžių ir surinkimo principą. Taigi nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigaliojus padidintiems dydžiams prognozuojama, kad per metus bus surenkama papildomai apie 40 mln. eurų. Taigi iš tikrųjų pajamos, kurios buvo prognozuotos iš e. tollingo, iš principo bus kompensuojamos per vinječių dydžių padidinimą.
Tik dar kartą apgailestauju, kad terminą tenka nukelti, tačiau, kaip jau minėjau, pakartosiu, kad Susisiekimo ministerija jums padedant nuo 2024 metų pakėlė kelių rinkliavos dydžius, dėl to surenkamos pajamos turėtų nenukentėti. Prašau jūsų pritarimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam pranešėjui. Nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Skardžius. Nėra. E. Rudelienė. Prašom.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Ačiū, gerbiamas viceministre, už pristatymą. Teisminiai procesai, taip, girdžiu, kad vyksta nuo 2021 metų, vis dėlto galima pajamų netektis yra didelė. Jūs sakote, kad kompensuosis ji, bet, kiek aš turiu informacijos, man atrodo, tai vis tiek yra netoli 40 mln. nuostolių, o jie galėtų būti investuojami į kelius, ko šiandien labai trūksta. Tiesiog ar ministerija yra padariusi viską, ką galėjo padaryti? Šiandien numatė terminą 2025 m. liepos 1 d., bet iš kur žinoti, ar iš tiesų tie teismai jau bus pasibaigę? Ar tikrai galime tikėtis, kad nuo to laiko jau bus taikomas papildomas mokestis, o jeigu ne, kas toliau, nes vis dėlto tai yra didžiulė biudžeto netektis? Ačiū.
J. SKAČKAUSKAS. Ačiū už klausimą. Klausimas iš dviejų dalių. Pirma, dėl mokesčių. Studijoje, kuri buvo atlikta 2015 metais, buvo įvardinta suma, kad per e. tollingą bus galima surinkti apie 110 mln. eurų. Šiais metais, prognozuojama, kelių rinkliavos surinkimas bus apie 60 mln. eurų. Kaip minėjau, mes pakėlėme, iš tikrųjų nuo sausio 1 dienos įsigalios padidintos kelių rinkliavos, tai leis pasiekti 100 mln. eurų, tokia yra prognozė. Tai iš principo 100–110, skirtumas yra 10 mln. eurų. Bet kokiu atveju tai parodys realūs surinkimai, kokie jie bus iš tikrųjų.
Dabar dėl to, ar iš tikrųjų ta data yra reali. Mano manymu, reali, nes dabar vyksta iš tikrųjų paskutiniai apeliaciniai, sakykime, teisminiai ginčai, po jų iš tikrųjų realiai, kadangi yra eilė, neturėtų būti kokių kitų teisminių ginčų, nes visas teisminis bylinėjimasis bus baigtas. Mūsų vertinimu, šių metų pabaigoje tie teisminiai ginčai turėtų baigtis ir tuomet iš tikrųjų tiktai beliktų įgyvendinti. Turbūt ta data yra reali.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, norėję paklausti, paklausė. Dėl balsavimo motyvų už S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Nemalonu, bet reikia pritarti atidėjimui. Bet aš labai raginu Susisiekimo ministeriją pagalvoti apie papildomus šaltinius. Deja, bet jūsų ministerija nepritarė, jūsų bent ministerijos frakcija nepritarė automobilių taršos mokesčiui, kuris būtų atnešęs kiekvienais metais po 200 mln. eurų keliams atnaujinti. Štai e. tollingas – dar dveji su puse metų vėlavimo. Vėl nėra garantuojamos pajamos, ir iš esmės tai yra sektorius, kuris negarantuoja savo pajamų šaltinio, kaip atnaujinti kelius.
Akcizų įstatymas, kuris buvo įdiegtas. Gerbiama Laima, žiūriu, ką tik šiandien užregistravo jau kai kuriuos mažinimo koeficientus ir siūlys dar kartą mažinti. Tai didysis iššūkis yra susisiekimo sektoriui sugalvoti, kaip mes išlaikome dabartinę infrastruktūrą, nes sakymas į orą, kad trūksta keliams pinigų, niekur neveda. Lygtis turi lygybės ženklą, turi būti sudedamosios dalys. Neturime e. tollingo, neturime automobilių taršos mokesčio. Man tai atrodo kelias į niekur ir mes chroniškai nefinansuosime kelių, jeigu Susisiekimo ministerija nesugalvos adekvačių finansavimo šaltinių kelių būklei atnaujinti.
O ir ta pati kelių būklė. Iš tikrųjų Darnaus judumo fondas, kuris turėtų skatinti investicijas į darnų judumą, šiandien vis dar neįsteigtas. Tai yra vienas iš reikalavimų ir RRF’o pinigams gauti. Kadencija baigiasi. Mums tikrai reikia investuoti ne tik į asfaltą, bet ir į dviračių takus, alternatyvią infrastruktūrą, viešąjį transportą. Ir šitų atsakymų šiandien mes neturime. Todėl atidėdami e. tollingą mes tik vėliname sprendimus jų nepasiūlydami. Visi norime gerų kelių, gerų dviračių takų, bet kaip juos finansuoti, šiandien pasiūlymo neturime. Tai labai norėtųsi irgi iš ministerijos, aš čia kaip kolega ministras tik apeliuoju, bet reikia ieškoti pajamų šaltinių.
17.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3126 (pateikimas)
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. (Balsai salėje) Balsavimas, kaip minėjau, 18 val. 25 min.
Dabar kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3126. Kviečiu finansų ministrę G. Skaistę. Pateikimas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). 2022 metų nacionaliniam finansinių ataskaitų rinkiniui Vyriausybė šių metų spalio 4 dieną pritarė ir pateikė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, kuriuo siūlo patvirtinti 2022 metų nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį. Kartu su rinkiniu yra teikiama informacija apie valstybės skolą.
Teikiamas 2022 metų nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys, kuris parengtas kaip vieno viešojo sektoriaus subjekto finansinių ataskaitų rinkinys, atlikus centrinės valdžios subjektų ir visų valdžios valdymo lygių: centrinės, vietinės ir socialinių bei kitų fondų, subjektų finansinių ataskaitų konsolidavimo procedūras, iš viso 3 tūkst. 409 subjektai. Finansinės ataskaitos parodo viešojo sektoriaus konsoliduotąjį turtą, įsipareigojimus, gautas finansavimo sumas, grynąjį turtą, pajamas ir sąnaudas. 2022 metais visą viešojo sektoriaus konsoliduotąjį turtą sudarė 75,2 mlrd. eurų ir jis buvo 6,5 mlrd. eurų, arba 9,5 %, didesnis nei 2021 metais. Įsipareigojimus sudarė 31,5 mlrd. eurų. Palyginti su 2021 metais, padidėjo 464,8 mln. eurų, arba 1,5 %.
Prie Nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio yra pateikiama informacija apie valstybės skolą. Valstybės skola 2022 metų pabaigoje buvo 25,7 mlrd. eurų ir tai sudarė 38,4 % bendrojo vidaus produkto. Valstybės skolos santykis su BVP per 2022 metus sumažėjo 5,3 procentinio punkto. 2021 metais buvo 43,7. 2022 metais valstybės skola nominaliąja išraiška padidėjo 1,1 mlrd. eurų, arba 4,6 %. Valstybės skolinimosi kaštai 2022 metais mažėjo, tačiau ateityje tendencija yra didėjimo link dėl augančių palūkanų.
Prašome po pateikimo priimti svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Deja, jūsų klausti buvo užsirašęs Z. Balčytis. Atsiprašau, gerbiama ministre, dabar turėtų pristatyti taip pat valstybės kontrolierius M. Macijauskas, po to klausimai.
M. MACIJAUSKAS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Pristatau pagrindinių mūsų valstybės finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių auditų išvadas. Šių valstybinių auditų tikslas – įvertinti, ar ataskaitose pateikti turto, įsipareigojimų, pajamų ir išlaidų duomenys rodo tikrą ir teisingą vaizdą. Jis būtinas jums priimant pagrįstus sprendimus dėl biudžeto formavimo ar įstaigų veiklos vertinimo.
Pastaruosius dvejus metus dėl Nacionalinio ir Valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinių reiškėme neigiamas nuomones. 2022 metų ataskaitų duomenys rodo, kad dalis reikšmingų besikartojusių apskaitos klaidų ištaisyta ir jų paplitimas sumažėjo. Matome pažangą, visgi dar yra reikšmingų taisytinų dalykų, kurie trukdo šiuos ataskaitų rinkinių duomenis naudoti kaip patikimus.
Vertinu Finansų ministerijos lyderystę. Ji, siekdama atspindėti tikrą ir teisingą finansų būklę valstybės mastu, sudarydama 2022 metų rinkinius ištaisė dalį reikšmingų kitų asignavimų valdytojų apskaitos klaidų. Kadangi įstaigų 2022 metų finansinių ataskaitų rinkiniuose vis dar liko reikšmingų klaidų, jos turi būti ištaisytos sudarant savo 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinius.
Toliau pristatysiu kiekvieną iš išvadų. Taigi, teikiu išvadą dėl 2022 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio. Dėl jo reiškiame sąlyginę nuomonę, tai reiškia, kad 2022 metų ataskaitų rinkinys parodo tikrą ir teisingą viso viešojo sektoriaus, tai yra 3 tūkst. 410 viešojo sektoriaus subjektų, finansinę būklę, veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus, išskyrus audito metu nustatytus reikšmingus trūkumus. Daugiau nei 4 % ilgalaikio turto, 20 % trumpalaikio turto duomenų teisingumo ir 8 % įsipareigojimų teisingumo negalėjome patvirtinti.
Kartu su Nacionaliniu finansinių ataskaitų rinkiniu teikiama informacija apie valstybės skolą. Jos duomenys – 25,7 mlrd. eurų, 38,4 % BVP – visais reikšmingais atžvilgiais yra teisingi. Skolindamasi Vyriausybė laikėsi nustatytų skolinimosi limitų.
Dėl valstybės skolos atkreipiu jūsų dėmesį, kad Vyriausybė savo programoje buvo numačiusi parengti valdžios sektoriaus skolos valdymo strategiją, tačiau ją rengti atsisakė ir parengė skolos scenarijų modeliavimą ir valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimo įrankį, kuriuo modeliuojami fiskalinės politikos scenarijai. Šis įrankis svarbus žingsnis fiskalinės politikos srityje, tačiau manau, kad neatstoja valstybės skolos valdymo strategijos kaip sutarimo, kokių tikslų siekiama.
Tiek apie Nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį ir valstybės skolą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ministre, prašom grįžti į tribūną. P. Gražulio nėra. Klausia Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, iš tikrųjų šiandien ir valstybės kontrolierius paminėjo tam tikrus trūkumus, kurie eina metai iš metų. Mes, Audito komitetas, bendraujame, bendradarbiaujame įvairiose srityse ir ypač dėl konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių teisingumo. Ir viena iš didžiausių problemų, kuri buvo nustatyta praeitais metais, kad yra informacinių sistemų trūkumų. Dėl to mes irgi jų prašėme, klausėme, kas yra padaryta. Todėl šiandien mano klausimas yra toks: kokie padaryti darbai, kad ši problema būtų kada nors galutinai išspręsta? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Taip, tai vienas iš nustatytų trūkumų jau keletą metų yra toks pats, kalbant apie Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių sistemų trūkumus. Šiuo metu yra vykdomas projektas, kuris padės ištaisyti tas sistemines klaidas, tačiau tie procesai užtrunka. Tikimės, kad galutinai programa bus ištaisyta 2024 metų spalio mėnesį, tai jau, tikėtina, atsiskaitant už 2025 metus, informacija bus visa ir pakankamai išsami, tačiau natūralu, kad tie projektai šiek tiek užtrunka. Keletą metų iš eilės turėjome tą pačią pastabą, bet į ją yra atsižvelgta ir taisome.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Dėl šio nutarimo projekto nėra… Balsuojame. Tiktai siūlomi kaip pagrindinis komitetas – Biudžeto finansų komitetas ir papildomo statuso visi kiti likusieji komitetai. Siūloma svarstyti 2023 m. lapkričio 16 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3125 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3125. Kviečiu finansų ministrę G. Skaistę.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Vyriausybė šių metų spalio 4 dieną taip pat pritarė Finansų ministerijos parengtam 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui ir pateikė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, juo siūlo patvirtinti 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, kurį sudaro valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys ir valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys.
Pagrindiniai 2022 metų valstybės biudžeto vykdymo rodikliai: į valstybės biudžetą iš viso surinkta apie 12,8 mlrd. eurų pajamų, be Europos Sąjungos paramos, tai yra planas įvykdytas 108,1 %. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos buvo gauta 2,3 mlrd. eurų. Didžiausią valstybės biudžeto pajamų dalį sudarė pridėtinės vertės mokestis – 5,7 mlrd. eurų, gyventojų pajamų mokestis – 2,6 mlrd., akcizai – 1,7 mlrd. eurų, pelno mokestis – 1,6. Valstybės biudžeto išlaidas sudarė apie 17,2 mlrd. eurų, iš jų Europos Sąjungos paramos – 2,2, išleista 1 mlrd. 772,2 mln. eurų mažiau, nei planuota, iš jų didžioji dalis – 1 mlrd. 120,4 mln. eurų dėl Europos Sąjungos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų srautų.
2022 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys parengtas konsolidavus centrinės valdžios institucijų ir jų kontroliuojamų viešojo sektoriaus subjektų finansines ataskaitas – iš viso 573 subjektai. Šiame rinkinyje įtraukta informacija apie valstybės 2022 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę, jai poveikį turėjusių finansinių ataskaitų straipsnių pasikeitimus, 2022 metų veiklos rezultatus, grynojo turto pokyčius ir pinigų srautus. Valstybės konsoliduotąjį turtą, parodytą finansinės būklės ataskaitoje, sudarė 58,9 mlrd. eurų, jis buvo 4,9 mlrd. eurų, arba 9 %, didesnis nei 2021 metais. 2022 metų valstybės įsipareigojimus sudarė 30,5 mlrd. eurų, jie buvo 512,6 mln. eurų, arba 1,7 %, didesni nei 2021 metų, valstybės grynojo turto vertę sudarė 21,3 mlrd. eurų ir ji buvo 3,6 mlrd. eurų, arba 20,4 %, didesnė nei 2021 metais.
Prašome po pateikimo priimti svarstyti Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama ministre. Kaip ir minėjau prieš tai, dėl jo nebalsuojama po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas ir papildomi visi kiti Seimo komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 16 dieną. O, atsiprašau, gerbiamas kontrolierius dar laukia, atleiskite.
M. MACIJAUSKAS. Dėl 2022 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio reiškiame sąlyginę nuomonę, nes rinkinyje dar yra reikšmingų klaidų. Ne pirmus metus kartojamos klaidos, dėl kurių negalime patvirtinti mokesčių pajamų ir su jomis susijusių gautinų ir mokėtinų sumų teisingumo, žemės vertės duomenų, neteisingai atskleisti „Jessica“ kontroliuojančiojo, „Jessica II“ fondų fondo finansiniai duomenys.
Kitas svarbus dalykas, dar pasitaiko, kad viešojo sektoriaus subjektų finansinės apskaitos tvarkymo procesai ir ūkinių operacijų registravimas neatitinka Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir standartų reikalavimų. Trijų įstaigų beveik 69 mln. eurų turto ir atitinkamai finansavimo sumų, įsipareigojimų ir grynojo turto duomenys neteisingi, iš jų dviejų įstaigų duomenys nepatikimi antrus metus iš eilės.
Apskaitos funkcijos centralizavimas svarbus kokybiškai apskaitos informacijai parengti Vyriausybės nustatytu laiku ir visa apimtimi. Nenaudojant bendrosios viešojo sektoriaus finansų valdymo informacinės sistemos, nepakankamai išgryninus Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro ir įstaigų atsakomybes, įstaigų ataskaitų rinkiniuose neatskleidžiama privaloma informacija, neužregistruotos visos ūkinės operacijos, ataskaitų rinkiniai sudaromi pavėluotai. Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašo pakeitimo, kuris padėtų spręsti minėtas problemas, parengimas užtruko.
Dėl 2022 metų valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teikiame sąlyginę nuomonę. Reikšminga, daugiau kaip 7 % išlaidų darbo užmokesčiui, prekių ir paslaugų, turto, ilgalaikio turto, atsargų įsigijimo ir panašiai, dalis suplanuojama ir atskleidžiama netinkamame valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio išlaidų ekonominės kvalifikacijos straipsnyje. Tinkamas pajamų ir išlaidų priskyrimas atitinkamiems straipsniams leidžia turėti objektyvią informaciją įstaigų veiklos stebėsenai ir analizei atlikti, be to, faktinių padarytų išlaidų priskyrimas tinkamam ekonominės kvalifikacijos straipsniui yra svarbus rengiant ir statistinius šalies duomenis.
Įgyvendinus mūsų dar 2017 metais teiktas rekomendacijas dėl biudžeto klasifikavimo principų, būtų užtikrintas pakankamas lankstumas Vyriausybei ir institucijoms vykdyti biudžetą, tačiau rengiamuose Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimuose dar neįžvelgiame Valstybės kontrolės teiktų rekomendacijų įgyvendinimo krypties. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kontrolieriau. Na, dabar, kolegos, iš tikrųjų mes turėtume pasakyti komitetus. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – visi kiti komitetai. Svarstoma būtų lapkričio 16 dieną. Galime pritarti dėl komitetų? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2022 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3127 (pateikimas)
Darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2022 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3127. Pranešėja – finansų ministrė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Siūlome patvirtinti Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2022 metų metinių ataskaitų rinkinį. 2022 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo metinių ataskaitų rinkinį sudaro šio fondo finansinių ataskaitų rinkinys ir fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Valstybės kontrolė auditavo ir pateikė išvadą – besąlyginę nuomonę dėl finansinių ataskaitų rinkinio ir besąlyginę nuomonę dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio.
Praėjusių metų pabaigoje Rezervinio (stabilizavimo) fondo pinigus ir pinigų ekvivalentus sudarė 482,4 mln. eurų, iš jų 420,6 mln. eurų Rezervinio (stabilizavimo) fondo banko sąskaitoje ir 61,8 mln. eurų Rezervinio fondo lėšų radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti banko sąskaitoje. Prašome po pateikimo priimti svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2022 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu valstybės kontrolierių M. Macijauską pristatyti audito ataskaitą.
M. MACIJAUSKAS. Rezervinio (stabilizavimo) fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai teisingi, audito nuomonės yra besąlyginės. Pinigų likutis 2022 metų pabaigoje buvo 482,4 mln. eurų, iš jų radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti – 61,8 mln. eurų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam valstybės kontrolieriui. Ir, kolegos, turime paskirti komitetus. Pagrindiniu komitetu siūlomas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 16 dieną. Galima pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3124 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3124. Kviečiu sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį.
A. DULKYS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, 2022 metais iš viso buvo surinkta beveik 3 mlrd. eurų PSDF biudžeto pajamų. 2022 metais pajamų planas viršytas 6 %, gauta 173 mln. eurų daugiau įplaukų, nei buvo planuota. Praėjusių metų šio biudžeto išlaidas pagal prisiimtus įsipareigojimus sudarė beveik 2,5 mlrd. eurų ir jos neviršijo gautinų pajamų. Išlaidų planas, vertinant skirtas biudžeto ir rezervo lėšas, įvykdytas 97 %. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, suteiktas nuo 2022 m. sausio 1 d., spalio 1 d., lapkričio 1 d., su gydymo įstaigomis buvo atsiskaitoma taikant padidintas paslaugų bazinių kainų balo vertes. Šiam tikslui iš PSDF biudžeto buvo skirtos planinės ir PSDF biudžeto rezervo lėšos. Papildomos lėšos nuo spalio 1 d. – 5 mln. eurų – buvo skirtos bent iš dalies kompensuoti gydymo įstaigų išlaidas, susijusias su brangstančiais energetiniais ištekliais, o papildomos lėšos, skirtos nuo lapkričio 1 dienos, – beveik 23 mln. eurų – leido padidinti gydymo įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.
2022 metų PSDF biudžetą veikė ir neigiami išorės veiksniai. Tai, visų pirma, ekstremalioji situacija dėl vykdomų karinių veiksmų Ukrainos teritorijoje. Nuo 2022 m. vasario 24 d. į Lietuvą atvyko daugiau nei 72 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Šiems asmenims suteiktos paslaugos buvo apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, tam tikslui panaudojant ir papildomai skirtas valstybės biudžeto lėšas. 2022 metų kovo–gruodžio mėnesiais skirtą PSDF biudžeto lėšų sumą už šiems užsieniečiams suteiktas paslaugas sudarė 7 mln. eurų.
Antroji priežastis – tęsėsi karantinas ir ekstremalioji situacija dėl COVID-19 ligos. Iki 2022 m. gegužės 1 d. PSDF biudžeto lėšomis buvo apmokamas nedraustų asmenų gydymas. 2022 metais šių asmenų gydymui skirtą sumą sudarė 138 tūkst. eurų. Pasibaigus ekstremaliajai situacijai, suma, panaudota nedraustų asmenų gydymui, PSDF biudžetui buvo kompensuota valstybės biudžeto lėšomis.
Nepaisant minėtų neigiamų išorės veiksnių, 2022 metais buvo gerinamas apdraustiesiems teikiamų asmens priežiūros paslaugų prieinamumas, lyginant su 2021-aisiais. 2022 metų sausio 1 d. duomenimis, PSDF biudžeto lėšų likutį sudarė 266 mln. eurų. 2022 metų faktinį PSDF biudžeto rezervą sudarė beveik 534 mln. eurų, panaudota rezervo lėšų suma – 103 mln. eurų. 2022 m. gruodžio 31 d. rezervo likutį sudarė 431 mln. eurų. 2022 metų PSDF metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui pritarė ir Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Ačiū. Prašau pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam ministrui. Kviečiu valstybės kontrolierių M. Macijauską.
M. MACIJAUSKAS. Privalomojo sveikatos draudimo fondo 2022 metų konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais teisingas. Dėl jo pareiškėme besąlyginę nuomonę. Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinyje nustatėme reikšmingų duomenų iškraipymų, todėl nuomonė yra sąlyginė. Dalis apskaitos klaidų, rengiant 2022 metų ataskaitų rinkinį, buvo ištaisyta, tačiau išliko aplinkybės, susijusios su informacinėse sistemose fiksuojamų ir apskaitai reikalingų duomenų trūkumais. Dėl to negalėjome patvirtinti 5,5 mln. eurų iš fizinių ir juridinių asmenų už fondui padarytą žalą gautinų sumų ir 8,9 mln. eurų iš užsienio šalių susižinojimo tarnybų gautinų kompensacijų bei su šiomis sumomis susijusių sumų duomenų teisingumo.
Dėl surenkamų viršplaninių pajamų ir tam tikrų išlaidų ekonomijos Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo apimtys auga. Prognozuojama, kad 2024 metų pradžioje rezervas sieks 637 mln. eurų. Tebesilaikome nuomonės, kad tik pagrindinė rezervo dalis pagal esamą teisinį reglamentavimą gali būti laikoma tvariu fiskaliniu rezervu.
Yra teigiamų pokyčių įgyvendinant Valstybės kontrolės teiktas rekomendacijas. Šiais metais priimtas Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas, išgryninta sveikatos draudimo įmokų paskirtis ir reglamentuota apdraustiesiems teikiama sveikatos priežiūra, finansuojama iš PSDF biudžeto, siejant ją su draudžiamuoju įvykiu, o jo neatitinkančias išlaidas numatyta finansuoti iš valstybės biudžeto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam valstybės kontrolieriui. Kolegos, turime… A. Veryga nori paklausti ministrės?
A. VERYGA (LVŽSF). Ne, aš norėčiau valstybės kontrolieriaus paklausti.
PIRMININKAS. Valstybės kontrolierius gali atsakyti iš vietos.
A. VERYGA (LVŽSF). Iš vietos. Turbūt nebus problema. Ačiū kontrolieriui už ataskaitą. Aš norėčiau paklausti, kaip valstybės kontrolierius supranta tokią lentelę, kuri ir Seimo nariams yra pateikta. Aš šiandien klausiau ministro, sakė, aš nesuprantu, ten viskas yra pasikeitę. Yra tokia Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų lyginamoji lentelė. Jeigu teisingai suprantu formuluotę, ji yra pateikta tam, kad būtų galima lyginti skirtingus metus, 2023–2026 metus. Jeigu jų negalima lyginti, tai gal koks nors kitoks turėtų būti pavadinimas. Kaip kontrolieriai vertina tokias lenteles, tokius pateiktus duomenis, kaip jums atrodo, ar čia teisinga formuluotė, ar tiesiog neteisingai Seimo nariams yra pateikta informacija? Labai ačiū.
M. MACIJAUSKAS. Ačiū už klausimą. Iš tiesų nežinau, apie kokią lentelę šnekate, bet Valstybės kontrolė teiks savo išvadas dėl biudžeto projekto, manau, ir dėl tų skaičių galėsime pasisakyti. Bet iš esmės, matyt, visi skaičiai turėtų būti palyginami. Vėlgi reikia žiūrėti, iš ko jie susideda. Matyt, bendrose eilutėse gali būti įvairių dar smulkesnių eilučių, kurios vienokiu ar kitokiu būdu neatspindi to tikro vaizdo. Reikia iš tiesų žiūrėti į vidų, o ne į bendrus skaičius.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, po pateikimo turime paskirti pagrindinį komitetą. Siūlomas Sveikatos reikalų komitetas. Kaip papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3138 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo 2022 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3138. Pranešėjas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas.
V. ŠILINSKAS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Siūlome patvirtinti „Sodros“ 2022 metų konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. 2022 metais reikšmingai didėjo biudžeto pajamos, apie 15 %, ir pasiekė apie 6,3 mlrd. eurų. Iš jų apie 60 % sudarė darbdavių ir darbuotojų įmokos, likusią sumą didžiąja dalimi sudarė biudžeto įmokos, tai yra pervedimai bendrajai pensijos daliai. Pajamos daugiausia augo dėl atlyginimų augimo, apie 13 %, ir dėl to, kad daugiau dirbo žmonių, apie 36 tūkst. žmonių, tai yra papildomai apie 2,5 % dirbančiųjų. Išlaidos augo apie 12,5 % ir pasiekė 5,6 mlrd. eurų. Didžiausia dalis, be abejo, buvo skirta pensijoms, tai yra apie 77 %. Jos augo iki 4,3 mlrd. eurų. Ligai ir motinystei – apie 8 %, ligai – apie 8 %, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms – apie 7 %, nedarbo draudimo išmokoms – 5 %, nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų draudimui – mažiau negu 1 %, apie 36 mln. eurų. Fondo veiklos sąnaudas sudarė apie 100 mln. eurų, arba apie 1,8 %. Iš jų didžioji dalis yra darbo užmokestis – 69 mln. „Sodros“ pajamos viršijo išlaidas apie 700 mln. eurų, iš jų 670 mln. papildytas rezervas. „Sodros“ taryba gegužės 29 dieną pritarė „Sodros“ teikiamam konsoliduotųjų ataskaitų rinkiniui.
Kadangi anksčiau Seime dar buvo klausimas ministrei pristatant biudžetą dėl rezervo investavimo, tai galiu informuoti, kad apie pusę rezervo yra investuojama. Didžioji jo dalis yra investuojama į ilgalaikius vertybinius popierius, mažesnė dalis – į trumpalaikius vertybinius popierius ir ilgalaikius indėlius. Dėkoju, prašome pritarti nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu valstybės kontrolierių M. Macijauską.
M. MACIJAUSKAS. Valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotosios finansinės ir biudžeto vykdymo ataskaitos sudaromos tuo pačiu kaupimo principu, todėl nustatyti sisteminiai apskaitos trūkumai, kai kaupimo principo buvo laikytasi ne visa apimtimi, turėjo įtakos auditoriaus nuomonėms dėl abiejų šių ataskaitų rinkinių. Dėl fondo 2022 metų konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių pareiškėme sąlygines nuomones. Apskaitoje neužregistruojama dalis fondo įsipareigojimų ir su jais susijusių sąnaudų. Neužregistruotų operacijų masto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba identifikuoti negalėjo, todėl negalima patvirtinti, kokia suma yra sumažinti fondo trumpalaikiai įsipareigojimai ir socialinių išmokų sąnaudos, o einamųjų metų rezultatas ir grynasis turtas padidinti. Fondo valdyba planuoja neatitiktis ištaisyti, sudarydama 2023 metų rinkinius, o mūsų pateiktą rekomendaciją įgyvendinti iki 2027 metų pabaigos, sukūrus naują programinės įrangos modulį.
Dėl neteisingo iš užsienio valstybių gautinų kompensavimo sumų už nedarbo socialinio draudimo išmokas pripažinimo ir jų nuvertėjimo bei nurašymo registravimo negalime patvirtinti šių sumų likučio ir su jomis susijusių 5,5 mln. eurų sąnaudų ir ta pačia suma nurodyto einamųjų metų perviršio bei grynojo turto teisingumo. Fondo valdyba planuoja neatitiktis ištaisyti ir pateiktą rekomendaciją įgyvendinti iki 2023 metų rinkinių parengimo.
Dėl teigiamų Valstybinio socialinio draudimo fondo veiklos rezultatų padidėjo šio fondo atsargos, 2022 metų pabaigoje jo rezervą sudarė 1,96 mlrd. eurų. Iki 2026 metų pabaigos prognozuojamas augimas iki 4 mlrd. eurų. Atkreipiame dėmesį į siekį sukaupti teisės aktuose nustatyto dydžio, tai yra paskutinių praėjusių metų fondo metinių išlaidų dydžio, rezervą. Šio rezervo piniginiai ištekliai valstybinio socialinio draudimo išmokoms finansuoti gali būti naudojami tik išskirtiniais atvejais.
Matomi teigiami pokyčiai įgyvendinant 2018–2019 metų mūsų teiktas rekomendacijas, suvienodinti valstybės socialinių fondų – Valstybinio socialinio draudimo fondo, Garantinio fondo, Ilgalaikio darbo išmokų fondo – biudžeto sudarymo ir tvirtinimo principai. Šių metų gegužės mėnesį priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas, juo vadovaujantis visų valstybės socialinių fondų biudžetai, pradedant 2024 metais, sudaromi taikant kaupimo principą ir įtvirtinami vienu įstatymu. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamos ir sąnaudos tvirtinamos pagal socialinio draudimo įmokų rūšis, o aiškinamajame rašte pateikiama informacija apie kiekvienos rūšies numatomus sukaupti rezervus. Šie sprendimai suteikia skaidrumo ir aiškumo biudžeto rengimo, o vėliau ir atskaitomybės už juos etapuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam kontrolieriui. Pagrindiniu komitetu turime paskirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą, papildomu – Audito komitetą. Siūloma svarstyti lapkričio 16 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
18.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3139 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Garantinio fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3139. Pranešėjas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas. (Balsai salėje) Kolegos, kantrybės, liko dar trys ataskaitos, dėl kurių kaip ir balsuojame bendru sutarimu. Ačiū.
V. ŠILINSKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, taip pat teikiame ir siūlome patvirtinti Garantinio fondo ataskaitų rinkinį. Garantinio fondo lėšų likutis 2022 metų pradžioje buvo apie 105 mln. eurų, įplaukas per metus sudarė apie 35 mln. eurų, o išlaidas – pusė tos sumos. Mažiau negu pusė, apie 15 mln. eurų. Gale metų buvo virš 130 mln. eurų. „Sodros“ taryba gegužės 29 dieną pritarė Garantinio fondo ataskaitų rinkiniui. Prašome pritarti ir jūsų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas viceministre. Prašome valstybės kontrolierių M. Macijauską.
M. MACIJAUSKAS. Teikiame išvadą dėl Garantinio fondo 2022 metų ataskaitų rinkinių. Tiek biudžeto vykdymo, tiek finansinės ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais yra teisingos. Dėl jų reiškiame besąlygines nuomones. Fondo administratorius atsižvelgė į audito metu pateiktus pastebėjimus, sisteminės apskaitos klaidos ištaisytos iki rinkinių parengimo ir įgyvendintos visos teiktos rekomendacijos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam valstybės kontrolieriui. Kolegos, siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Audito. Siūloma svarstyti lapkričio 16 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3140 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3140. Pranešėjas – socialinės apsaugos ir darbo viceministras V. Šilinskas. Prašom.
V. ŠILINSKAS. Gerbiamieji, taip pat prašome patvirtinti Ilgalaikio darbo išmokų fondo ataskaitų rinkinį. Įplaukos per metus sudarė apie 30 mln. eurų, 35 mln. eurų, o išlaidas – grubiai apie trečdalį tos sumos, tai yra 11 mln. eurų. Sukauptas lėšų likutis metų pabaigoje priartėjo prie 140 mln. eurų. „Sodros“ taryba gegužės 29 dieną pritarė Ilgalaikio darbo išmokų fondo ataskaitų rinkiniui.
Kadangi, kaip girdėjote, abiejuose fonduose yra lėšų sukaupta ir kaupiama kasmet gerokai daugiau, negu surenkama, rudens sesijoje planuojame pasiūlyti jums įstatymo pakeitimus, kuriais, Trišalei tarybai pritarus, tai yra tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, tiek Vyriausybei, dalį lėšų, dėl kokios pritartų Trišalė taryba, būtų galima investuoti į aktyvias darbo rinkos priemones. Tai reiškia, kad ne lėšos būtų skiriamos didinant ir daugiau išleidžiant išmokoms, bet kad šitie žmonės, kurie buvo apdrausti Ilgalaikio ar Garantinio fondų draudimo lėšomis, galėtų gauti subsidijuojamą įdarbinimą arba perkvalifikavimą. Mes tą planuojame pasiūlyti jums rudens sesijoje. Kol kas dar yra projektai Vyriausybėje, tikimės, kad atnešime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamam viceministrui. Kviečiu valstybės kontrolierių M. Macijauską.
M. MACIJAUSKAS. Teikiame išvadą dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio. Dėl biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio pareiškėme besąlyginę nuomonę. Dėl finansinių ataskaitų rinkinio – sąlyginę. Fondo administratorius ištaisė ankstesniais metais nustatytas neatitiktis ir įgyvendindamas teiktą rekomendaciją informacinėse sistemose įdiegė pakeitimus, tačiau dar liko trūkumų dėl fondo sąnaudų užregistravimo ne tą ataskaitinį laikotarpį. Sąlyginei nuomonei įtakos turėjo tai, jog fondo atidėjiniai buvo apskaičiuoti nesilaikant jų apskaičiavimo tvarkos aprašo. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū valstybės kontrolieriui. Turime paskirti komitetus. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Audito. Siūloma svarstyti lapkričio 16 dieną. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti? Taip? Ačiū, pritarta. Replika ar dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamasis Juliau, kad ir nutarimas, man atrodo, dėl jo turėtų būti apsisprendžiama, ar mes pritariame nutarimui. Jūs sakote, kai išklausome, kad siūlome tą ir tą komitetą, ar pritariate komiteto paskyrimui, o dėl pačių nutarimų mes neturime galimybės balsuoti. Pirmiau reikia balsuoti, kai atsivers, prasidės balsavimo procedūra, tada pritarti dėl tų komitetų. Jūs jau visą procedūrą labai greitai pereinate nelaukdamas Seimo nuomonės, ar pritaria pačiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Dėl ataskaitų rinkinių išklausomi pranešimai ir mes dėl jų apsispręsime balsuodami po to, kai komitetai apsvarstys. Po pateikimo dėl jų nėra balsuojama, taip nustatyta Seimo statute, todėl mes tiktai paskiriame komitetus, pagrindinį ir papildomus. Liko paskutinis ataskaitų rinkinys ir tada grįšime prie Nekilnojamojo turto įstatymo.
18.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Pensijų anuitetų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2999 (pateikimas)
Kviečiu dėl Seimo nutarimo „Dėl Pensijų anuitetų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto Nr. XIVP-2999 socialinės apsaugos ir darbo viceministrą M. Šiurkų. Prašom.
M. ŠIURKUS. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Pensijų anuitetų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Nutarimo projektu siūloma patvirtinti Pensijų anuitetų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinį.
Aktualiausi Pensijų anuitetų fondo biudžeto vykdymo aspektai yra šie. Ataskaitos duomenimis, 2022 metais Pensijų anuitetų fondas gavo 12 mln. 925 tūkst. eurų pensijų anuitetų įmokų pajamų ir patyrė 13 mln. 445 tūkst. eurų pagrindinės veiklos sąnaudų, iš kurių 11 mln. 978 tūkst. – techninių atidėjimų vertės pasikeitimas, 1 mln. 84 tūkst. – pensijų anuitetų išmokų sąnaudos, 384 tūkst. – valdymo, administravimo sąnaudos ir 3 tūkst. eurų – kitos sąnaudos.
2022 metų pabaigoje fondas disponavo 25,3 mln. eurų turtu, jeigu lygintume su 2021 metais – 15,3 mln. 2022 metais anuitetus įsigijo 965 asmenys ir, palyginti su 2021 metais, anuitantų skaičius beveik padvigubėjo. Iš viso 2022 metais galiojo 1 tūkst. 943 anuitantų sutartys. Valstybės kontrolė, atlikusi Pensijų anuitetų fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio valstybinį auditą, pateikė besąlyginę nuomonę. Prašome gerbiamų Seimo narių pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū gerbiamajam viceministrui. Prašome valstybės kontrolierių M. Macijauską.
M. MACIJAUSKAS. Pensijų anuitetų fondas. Gegužės mėnesį pateiktoje audito išvadoje dėl fondo 2022 metų ataskaitų rinkinio pareiškėme besąlyginę nuomonę, fondo ataskaitos visais reikšmingais atžvilgiais yra teisingos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū valstybės kontrolieriui. Turime apsispręsti dėl komitetų. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu komitetu – Audito ir siūloma svarstyti lapkričio 16 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
18.36 val.
Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2932(2) (svarstymo tęsinys)
Kolegos, grįžtame prie Nekilnojamojo turto įstatymo. Prašome Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką į tribūną, nes yra Seimo narių pasiūlymų. Komiteto pirmininkas pristatys komiteto papildomą išvadą. Yra pasiūlymas dėl 6 straipsnio. Siūlymo autoriai – A. Palionis, J. Pinskus ir V. Ąžuolas. Kas iš jų pristatytų pasiūlymą: A. Palionis ar V. Ąžuolas, ar J. Pinskus? Kolega Jonai Pinskau, prašom pristatyti pasiūlymą dėl Nekilnojamojo turto įstatymo 6 straipsnio 4 dalies. Ai, A. Palionis yra. Prašom, Andriau Palioni, pristatyti siūlymą.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš tik noriu paklausti. Kadangi mes esame pritarę komitete M. Lingės pasiūlymui, tai pagal tą pasiūlymą 6 straipsnio 4 dalies nelieka, todėl šitas pasiūlymas yra nebeaktualus.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonės mes tada prašome. Taip, M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kaip gerbiamas A. Palionis minėjo, nėra pritarta, bet ir aktualumas yra prarastas šio pasiūlymo, kadangi buvo atsižvelgta į kitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Supratau, neteikiame balsuoti, susitarta komitete.
Kitas pasiūlymas yra Seimo narių grupės. Jį turbūt pristatytų V. Gapšys. Bet čia yra keli, du siūlymai. Mes 9 dienos negalime svarstyti, bet tai yra spalio 6 dienos. Komitetas nesvarstė, bet iš principo tai yra tas pats siūlymas, kuris yra 9 dienos. Prašom, Vytautai.
V. GAPŠYS (DPF). Taip, tai visiškai analogiški, identiški siūlymai. Siūloma sugrąžinti dėl vėjo elektrinių standartinę savivaldybėms galimybę pasirinkti nekilnojamojo turto mokesčio tarifą. Vyriausybė siūlo nustatyti fiksuotą 0,5 % tarifą ir dar su komiteto pirmininko pasiūlymu septyneriems metams. Aš siūlau grąžinti, kad savivaldybės galėtų nusistatyti pagal tą, apie kurį jūs kalbate, siūlymą – tai grįžti prie pirminio varianto arba bent jau pataisyto, tai yra kokios bebūtų tos ribos, tos šakutės, ar nuo 0,5 % iki 3 %, nuo 0,05 % iki 4 %, čia jau komiteto tolesnis apsisprendimas, bet iš principo nebebūtų fiksuota.
Ką tai reikštų? Jeigu dabar savivalda yra nusistačiusi 3 % tarifą dažnu atveju vėjo elektrinėms, vėjo elektrinių vertė pagal mums atsiųstus Registrų centro duomenis yra maždaug 130 mln. eurų, tai 3 % tarifas reikštų daugiau negu 3 mln. eurų į biudžetą. Jeigu palaikysime Vyriausybės siūlymą, nepalaikysime šio siūlymo, savivaldybės neteks maždaug 3 mln. eurų į savo biudžetus.
Mes nesuprantame šio pasirinkimo sumažinti vėjo jėgainėms esamą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą šešis kartus. Tokio prašymo neišreiškė nė viena asocijuota struktūra Biudžeto ir finansų komitete, todėl mes manome, kad jis tiesiog yra keistas nesusipratimas šiuo atžvilgiu ir turėtų būti ištaisytas, o savivaldai išlaikyta galimybė nusistatyti tarifą pačiai.
PIRMININKAS. Prašom, komiteto pirmininke.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitete šiam pasiūlymui nebuvo pritarta, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuva yra įsipareigojusi prisidėti ir vystyti žaliąjį kursą, plėtoti žaliąją energetiką, yra investuojama ir skatinamos investicijos į atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą. Tam atsiperkamumo laikotarpiui, kuriam būtų, na, yra pritarta pasiūlymui, kad tai būtų terminuota, ši nuostata taikoma, paskui būtų galima grįžti jau prie savivaldybėse įprastų pagal rėžių ribas nusistatomų tarifų.
Tačiau noriu pasakyti irgi apie tai, kam būtų tai svarbu, kad mes tikrai esame komitete nusiteikę toliau svarstyti ir ieškoti priėmimo stadijoje kompromisinio varianto, kad iš tiesų nebūtų baudžiami atsinaujinančios energetikos plėtotojai ir vystytojai, šį strateginį tikslą vystant, kad nebūtų taikomi maksimalūs tarifai, kokie paprastai ir būna praktikoje, kol mes siekiame šių tikslų, kad būtų pagal tam tikrus intervalų rėmus nustatytas, pavyzdžiui, nuo 0,5 % iki 2 %, tarifas.
Kalbant apie šį pasiūlymą, pakartosiu, kad balsavimo rezultatai buvo tokie: 4 – už, prieš – 5, susilaikė 2. Jam nėra pritarta, bet kviečiu ieškoti po svarstymo stadijos tolesnio jo tobulinimo galimybės.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti dėl siūlymo.
Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš, kad ir kaip keista, šiuo atveju remiu V. Gapšio pasiūlymą, nes, man atrodo, ta pagrindinio komiteto teikiama nuostata, kai vienai nekilnojamojo turto rūšiai mes fiksuojame tarifą, o visoms kitoms paliekame intervalą, atrodo keistai. Aš suprantu poreikį plėtoti tą vėjo jėgainių energetiką, bet vis dėlto pagrindinis akcentas, man atrodo, dabar dedamas ant jūrų jėgainių parkų ir iš ten tikimės didžiausio atsako. O čia savivaldybėms, man atrodo, reikėtų palikti, nes vis dėlto yra savivaldybių, kurios galbūt turi turizmui patrauklų kraštovaizdį ir nori labiau riboti vėjo jėgaines, kitos, priešingai, nori kuo daugiau prisikviesti ir nustatys mažą tarifą. Tegu būna čia tam tikra konkurencija ir galimybė savivaldai rinktis. Aš kviečiu paremti pasiūlymą ir palikti tai, kas dabar yra. Aš negirdėjau, kad vėjo jėgainių plėtotojai labai verktų dėl dabar galiojančių tų tarifų intervalų.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Man atrodo, tai nėra geras kompromisas. Man atrodo, priėmimo stadijoje surasime geresnį kompromisą, nes ir vėjo energetika turi būti nesustabdyta, ir savivaldybės pakankamai motyvuotos, kad eitų į priekį su leidimais.
Dabartinis pasiūlymas iki 4 % pakelti maksimalų tarifą faktiškai lems, kad jau kaip dabar yra 3 % faktinis tarifas nekilnojamojo turto mokesčio tiek Tauragėje, tiek Šilalėje, tiek Pagėgiuose ir kitose savivaldybėse. Todėl, suprasdami savivaldybių poreikį, mes esame aptarę preliminarius siūlymus.
Tikrai neatimdami autorystės iš V. Gapšio, siūlytume nepritarti, nes 4 %, 3 % yra labiau sankcijiniai nekilnojamojo turto tarifai, taikomi kokiam nors apleistam turtui, naudojamam ne pagal paskirtį. Vėjo energetika faktiškai bus apmokestinta 4 %, o tai reikštų sustabdymą. Siūlytume šioje stadijoje nepritarti, bet tikrai ateisime su geresniu kompromisu.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, apsispręsime balsuodami. Balsuojame. Kas už tai, kad pritartume V. Gapšio pristatytam pasiūlymui dėl 6 straipsnio?
Užsiregistravo 98, balsavo 97: už – 50, prieš – 4, susilaikė 43. Pasiūlymui pritarta. Replika po balsavimo – A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Aš tik ministro norėjau klustelėti apie tai, kur ministras čia labai pasakojo apie būtinybę skatinti tuos dalykus. Gerbiamas ministre, jūs man atsakykite, kam skatinti tai, kur dabar yra daugiau norinčių prisijungti prie tinklo esant dabartiniam apmokestinimui, negu tinklas sugeba priimti? Tai ką jūs skatinate? Jūs neskatinate, jūs tiesiog atstovaujate kažkokiems lobistiniams interesams, ir tiek.
PIRMININKAS. Na, nepasakė, kokio ministro, bet vienas iš ministrų stovi prie mikrofono. Prašome.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš nesimėtysiu kaltinimais, kas kam atstovauja. Bet noriu pasakyti, kad rezervavimas yra viena, statybos yra kita, ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra šiandien yra prioritetas numeris vienas, nes Lietuva šiandien elektros nepasigamina tiek, kiek reikia. Kai mes pasigaminsime elektros tiek, kiek reikia, tada galėsime įstatymus ir keisti.
PIRMININKAS. L. Nagienė – replika.
L. NAGIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmiausia noriu replikuoti. Ar jūs žinote, nuo ko mokamas turto mokestis? Vėjo jėgainės turto mokestį moka tik nuo stiebo. Ir jūs čia sakote, kad tai yra didelis? Tai čia yra kol kas apgaulė. Inžinerinis statinys, aš turiu atsakymus ir jie paaiškina, inžinerinis statinys būtų viskas: ir stiebas, ir visa sparnuotė, ir generatorius, tačiau Registrų centre įregistruotas tik stiebas ir turto mokestis nuo stiebo mokamas.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, jeigu žiūrėtume iš kosmoso, tai mažas spuogelis. Replika – V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Ministre, mes iš tikrųjų irgi esame už atsinaujinančią energetiką, mes esame ir už saulės, ir už vėjo, ir už kitų formų atsinaujinančią energetiką. Bet jūs pažiūrėkite, jūs pats pristatėte prieš kelias dienas iš šios tribūnos, kelias savaites, kad jau dabar mes neblogai turime, nemažai laukia ir 2025 metais padvigubės esant dabartiniam reglamentavimui, kurį visi žino ir kurį visi investuotojai supranta – nuo 0,5 iki 3%. Ne šita problema yra. Bet visi bando ir eina dabar ir dėl Atsinaujinančios energetikos įstatymo… ten, kur kitose vietose yra kliūčių, ne NT mokesčio tarifas, o kitos vietos yra kliūtys, kurios dar vis stabdo. Išspręskime tas kliūtis kartu.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji, nutraukiu diskusijas po balsavimo. Kaip ten sakoma, jau šaukštai po pietų. Pasiūlymui pritarta. Diskutuoti reikėjo prieš tai. Gerbiamas Dainiau, jeigu dėl vedimo tvarkos. Dėl replikos nesuteiksiu.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Dėl protokolo mano balsą už įskaitykite.
PIRMININKAS. Dėl protokolo D. Gaižausko balsas už. Taip, gerbiami kolegos, yra dar vienas siūlymas dėl 7 straipsnio kolegų A. Palionio, J. Pinskaus ir V. Ąžuolo. Kolega A. Palionis. Prašom pristatyti.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Tai noriu mus visus trumpam sugrąžinti į labai neseną istoriją, pandemijos pradžią, kovido pradžią, kai užsidarė visos Europos Sąjungos sienos ir negalėjo nei žmonių, nei prekių judėjimas vykti, iki kol buvo atidaryti žalieji koridoriai. Pasiūlymo esmė yra tokia. Vyriausybė siūlo naikinti lengvatą žemės ūkiui, tai yra turtui, kuris susijęs su žemės ūkio gamyba ir gaunamomis pajamomis, todėl ši 7 straipsnio dalis yra skirta fiziniams asmenims. Sugrąžiname, kad turtas, kuris yra naudojamas žemės ūkio veikloje, ir gaunamos pajamos būtų neapmokestinama. Nes ne viena Europos Sąjungos šalis, skirstydama RRF’o lėšas, žemės ūkio sektorių priskyrė kaip nacionalinės svarbos sektorių, didele RRF’o lėšų dalimi parėmė žemės ūkį. Mes, turėdami virš 2 mlrd. eurų, sugebėjome surasti tik 16 mln. žemės ūkiui, ir tai ne gamybai, o atvirkščiai. Prašau kolegų suprasti, kad mes turime patys apsirūpinti maistu, ir palaikyti šitą lengvatą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašome pagrindinio komiteto pirmininką M. Lingę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas nepritarė šiam pasiūlymui. Pagrindiniai argumentai yra tai, kad, siekiant didinti savivaldybių finansinį savarankiškumą, siekiama įstatymo lygmeniu reglamentuoti mokesčių lengvatas tik tais atvejais, kai jų taikymas yra pagrįstas trimis atvejais: tarptautine praktika arba atitinkamais valstybės prioritetais, ar kada yra teisės aktais nustatytas turto naudojimo ribojimas. Šiuo atveju, jeigu kooperacija valstybės laikoma ta sritimi, kuri yra remiama, tai tada taikoma ta lengvata ir atleidimas, o visiems kitiems, komercinės paskirties turtui, yra siūloma taikyti ir pereiti prie turto apmokestinimo. Svarbu pastebėti, kad savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti, tai yra savivaldybės diskrecijos teisė ir tai taip pat galėtų būti taikoma sprendžiant tuos klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Dėl motyvų už – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pastaruoju metu, jeigu stebite pasaulio ekspertų pasisakymus, jeigu stebite dėl investicijų pritraukimo ir gamybos atnaujinimo arba atgaivinimo po pandemijos, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose vien per šių metų šį pusmetį 196 mlrd. nukreipta į gamybą, ir programa vadinasi – pinigai grįžta arba gamyba grįžta atgal į namus. Tą patį daro ir Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Vokietija. Vadinasi, jokioms ekonominėms veikloms, kurios orientuotos į gamybą, nedidina jokių mokesčių, jokių. Ir kol yra toks ekonomikos neapibrėžtumas, yra susilaikoma nuo mokesčių didinimo. Mes kažkodėl viso to nepastebime ir norime netgi žemės ūkio sektoriui padidinti mokesčius, kad padidėtų produkcijos savikaina ir prekių bei paslaugų kainos irgi augtų. Man visiškai nesuprantami tokie Vyriausybės ir daugumos siūlomi sprendimai. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Visų pirma, aišku, laukiame bendro balsavimo dėl šito projekto, tai tos diskusijos dėl atskirų pataisų dar čia užsitęs, kaip matau. Bet gal baikime traktuoti žemės ūkį kaip kažkokią šventą verslo rūšį, kuri nusipelno visų įmanomų lengvatų, o jokios kitos verslo rūšys nenusipelno, nes šiuo metu tiktai bažnyčios turi tokias išimtis, kad neturi mokėti nekilnojamojo turto mokesčio. Reikia suprasti, kad tas mokesčio pritaikymas net nebūtinai būtų taiklus ir nebūtinai keliautų tam smulkiausiam verslui ar kokiam, kuriam tikrai reikia paramos. Formuodami mokesčių politiką pirmiausia nustatykime visiems mokesčius be jokių išskirtinumų, lengvatų ir panašių sąlygų, o jau jeigu po to kam nors reikės paramos, tai tikslinę paramą ir skirkime.
PIRMININKAS. Ministrė Pirmininkė. Prašom be eilės.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš pasinaudosiu proga kalbėti be eilės. Ir vis dėlto atkreipsiu kolegų dėmesį į tai, kad jeigu kas nors yra labai svarbu žemės ūkyje, tai pirmiausia turbūt yra žemė. Tai net Žemės mokesčio įstatyme nėra išlygų žemės ūkio reikmėms naudojamai žemei, ji yra apmokestinama savivaldybių nustatytais tarifais bendra tvarka, išskyrus pirmuosius trejus metus steigiamam ūkininko ūkiui. Matyt, kad šita išlyga jau net ne tiek esminiam veikloje turtui atrodo daug keisčiau.
PIRMININKAS. E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos?
E. GENTVILAS (LSF). Taip. Kaip sakėte, reikia diskutuoti prieš balsavimą. Tai aš irgi, kaip A. Mazuronis apeliavo į ministrą, aš irgi apeliuoju į šitos srities ministrą, ką tas ministras mano?
PIRMININKAS. Ministras tyli. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti dėl siūlymo. Balsuojame dėl siūlymo dėl 7 straipsnio, jį pateikė kolega A. Palionis ir kolegos.
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 37, prieš – 25, susilaikė 35, pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas taip pat dėl 7 straipsnio, tik šiuo atveju dėl 2 dalies 2 punkto. Pasiūlymo autorius – K. Masiulis. Prašom, kolega.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, vėlus metas. Aš penkis pasiūlymus esu pateikęs. Tai neprašysiu balsuoti nė dėl vieno, nes nepritaria komitetas. O šiaip tai tokių keistenybių, kokios čia buvo paminėtos… Tarkime, žemės ūkiui kaip taikoma? Tarkime, kodėl garažų bendrijos neturi mokėti nekilnojamojo turto mokesčio, o jeigu turite garažą, bet jis nepriklauso bendrijai, reikia mokėti; o jeigu garažai anksčiau buvo bendrija, o dabar iširo, ir vėl turės mokėti? Na, yra tokių keistenybių ir daugiau. Aš penkias jas pasiūliau panaikinti. Komitetas nematė reikalo. Tai aš negaišinsiu jūsų laiko. Tai prašau, nei pateiksiu, nei prašau balsuoti.
PIRMININKAS. Kitaip sakant, jūs atsiimate?
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsiimu visas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Pasiūlymų yra taip pat dėl 7 straipsnio. Kaip minėjo, penki pasiūlymai. Jų mes neišklausysime ir nebalsuosime. Taip pat buvo kolegų V. Mitalo ir kitų pasiūlymas, bet yra pateikta per vėlai, todėl bus svarstoma priėmimo stadijoje.
Taip pat yra dar pasiūlymas A. Palionio, J. Pinskaus ir V. Ąžuolo dėl to paties straipsnio 2 dalies 9 punkto. Prašom.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi 7 straipsnis turi 1 ir 2 dalį, 1 dalis susijusi su lengvata, kuri taikoma fiziniams asmenims, j`ą neseniai pristačiau; 2 dalis yra taikoma juridiniams asmenims. Kadangi žemės ūkio sektoriuje yra ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, tai yra analogiškas pasiūlymas dėl 2 dalies, kad tokia pati lengvata būtų taikoma ir juridiniams asmenims.
PIRMININKAS. Prašom M. Lingę pristatyti pagrindinio komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kaip ir pasiūlymo autorius minėjo, kad analogiška kaip ir fiziniams, taip ir juridiniams, tai ir komiteto išvada yra analogiška – siūlymui nepritarti dėl taip pat anksčiau jau įvardintų motyvų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame dėl A. Palionio pristatyto pasiūlymo dėl 7 straipsnio 9 punkto 2 dalies.
Užsiregistravo 99, balsavo 99: už – 37, prieš – 20, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Dar yra Kaimo reikalų komiteto, bet čia nuomonė, ne pasiūlymas, o Seimo narių atskiroji nuomonė nebalsuojama. Atsiprašau. Taigi visi pasiūlymai apsvarstyti. Po svarstymo turime dėl balsavimo motyvų, S. Gentvilas – už.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, buvo daug ekonominės argumentacijos tribūnoje pristatant projektą. Aš norėčiau kiek kitaip pažvelgti į šitą projektą. Šiandien yra Vietos savivaldos diena, kurios esmė – savivaldos savarankiškumas, todėl aš labai kviečiu žvelgti į šį įstatymą taip, kad tai yra galimybės suteikimas vietos savivaldos vadovams, administracijoms ir gyventojams apsispręsti, kokią mokestinę aplinką jie turėtų. Nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki Vakarų Europos nekilnojamojo turto mokestis yra tipiškai savivaldos mokestis. M. Lingės pasiūlymai padaro tokias žirkles, kad iš esmės savivaldybės pačios apsispręs, kaip tas mokestis bus taikomas, kaip reguliuojamas. Net ir priėmus opozicijos nario V. Gapšio siūlymus, net ir dėl vėjo energetikos dabar yra siūlymas reguliuoti iki 4 %, aš nematau argumentų prieš šitą įstatymą. Savivaldybių asociacija palaiko, dauguma verslo asociacijų palaiko šitą įstatymą, EBPO palaiko, Europos Komisija ir per RRF’ą klausia dėl pažangos.
Nesuprantu aš ir vienos frakcijos šiandien ryte pasakyto nonsenso kalbant apie būsto palūkanas, kad būsto palūkanos sukilo. Pažiūrėkite, šiandien biudžetas pateiktas, 75 eurais didėja minimalią algą gaunančio asmens pajamos kas mėnesį, o vidutinis nekilnojamojo turto mokestis bus 10–20 eurų per metus tarifas, tai yra mažiau nei kavos puodelis per mėnesį.
Nesuprantu aš tų argumentų, kad dabar netinkamas momentas kalbėti apie nekilnojamojo turto mokestį, nes yra sukilęs EURIBORʼas. Pasižiūrėkime įsigaliojimo datą. Įsigaliojimo data yra 2025 metai, faktinis pirmas mokėjimas – 2026 metai. Tie, kas nebalsuoja, gerbiamas Algirdai Butkevičiau, nežinau, kokius jūs ekspertus visada komentuojate, prisiminkite, kad visi tarptautiniai ekspertai rekomenduoja Lietuvai šitą mokestį turėti, taip pat Savivaldybių asociacija ir kiti. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Skardžius. Nėra. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministras sako, šiandien savivaldybininkų diena, tai aš pasakysiu, kad Savivaldybių asociacija visam šitam projektui nepritaria. (Balsai salėje) Nepritaria. Yra Savivaldybių asociacijos atsakymas. Labai gražiai gerbiamas Z. Balčytis pasisakė.
Dabar kitas momentas dėl vėjo jėgainių. Vienaip ar kitaip šiandieną buvo diskusija kartu su kolegomis ir iš dešinės, ir iš kairės, mes diskutavome apie vėjo jėgainių turto mokestį. Turiu net realius atsakymus iš Registrų centro, kas yra inžinerinis statinys ir kaip apmokestinta. Kai mes galų gale nuspręsime ir teisingai pritaikysime turto mokestį visiems, ir turtingiems, ir vienodai apmokestinsime ne tik tuos, kurie yra maži ir neturtingi, o dabar pagal šitą skaičiavimą iš tikrųjų tos socialinės lygiavos mes nematysime. Tiems, kurie gerai uždirba, turi gerą verslą ir vėjo jėgainių, buvo tikslas net sumažinti mokestį. Bet kol kas vėjo jėgainės šiandien moka, kaip jau minėjau per šoninį mikrofoną, turto mokestį tiktai nuo stiebo – ne nuo inžinerinio statinio, kaip yra įvardinta STR’e. Labai gaila, kad kol kas niekas negali pasakyti, koks turėtų būti turto mokestis. Labai džiaugčiausi, jeigu būtų ta diskusija ir dar kartą grįžtume prie turto mokesčio vėjo jėgainėms ir kitiems objektams, kad tai būtų tikrai lygiava, atsirastų socialinis teisingumas. Šiam projektui tikrai nepritariu.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Kolega, aš suprantu, norite replikuoti, tai suteiksiu po balsavimo. Balsuojame dėl Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2932 po svarstymo.
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 56, prieš – 18, susilaikė 23. Po svarstymo projektui pritarta.
Taigi A. Butkevičius per šoninį mikrofoną – replika.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Pirmiausia mano replika ministrui Simonui. Ministre, aš kalbėjau apie pasaulio ekspertus. Jeigu jūs norėtumėte, užeikite, šalia yra jūsų kabinetas, aš jums pateikčiau informaciją, ką daro Jungtinės Amerikos Valstijos, ką daro Prancūzija, visai neseniai buvo paskelbta, ką daro Didžioji Britanija ir Vokietija. Pasaulio bankas tikrai Lietuvai jau kovo mėnesį rekomendavo, kad Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo projektas būtų priimtas. Tai yra vienas dalykas. Bet koks jis yra šiuo metu… (Balsas salėje) …tai man taip gaila ir liūdna.
Dabar dėl Savivaldybių asociacijos. Man konkrečiai atsiuntė gal vakar ar užvakar, dar, matau, kitiems Seimo nariams, kad parengtume pataisą dėl šito įstatymo projekto. Viena, kad būtų įrašyta nekilnojamojo turto savininko gyvenamoji vieta. Kita, kad mokesčio tarifas būtų nuo 0,5 % iki 2,5 %. Toliau, kad būtų taikoma objektų vertė ir taip toliau. Yra Savivaldybių asociacijos raštai, kaip reikėtų tobulinti šitą įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. M. Lingė – replika po balsavimo. (Balsai salėje)
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš tik norėjau sureaguoti būtent dėl Savivaldybių asociacijos, kad prieš balsavimą buvo paskleista netiesa. Bent keturis kartus turėjome susitikimą ir derinimą, ieškodami kompromiso, ir projektas keitėsi būtent atsižvelgiant į Savivaldybių asociacijos nuostatas. Tas pasiūlymas taikyti plačias žirkles ir prilyginti žemės mokesčiui taip pat aptartas, iš principo tinkantis Savivaldybių asociacijai pasiūlymas. Ta nuomonė yra išsakyta bent dviejuose komitetuose. Gal gali skirtis, būti papildomų pasiūlymų, kaip dar galima tobulinti, bet dėl paties projekto tikrai yra fiksuota ir tiems patobulinimams yra Savivaldybių asociacija tikrai reiškusi palaikymą. Matyt, šiandieną, švenčiant Savivaldos dieną, minint Savivaldos dieną, tikrai noriu dėkoti tiems, kurie palaikė tolesnį šio įstatymo judėjimą į priekį, duodant savivaldybėms būtent tą instrumentą jų savarankiškumui stiprinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, nors šios dienos darbotvarkei skirtas laikas baigėsi, liko trys klausimai. Aš pratęsiu posėdį, iki pabaigsime visus tris klausimus. Čia liko balsavimas dėl pateikimo stadijos dviejų Kelių priežiūros ir plėtros įstatymo bei Kelių įstatymo projektų ir pateikimai dviejų kitų klausimų.
19.07 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 2, 6, 9 straipsnių ir 2, 5 priedų pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo Nr. XIII-3420 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3135, Kelių įstatymo Nr. I-891 17 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3421 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3136 (pateikimo tęsinys)
Taigi 2-13 kompleksinis klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo keleto straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3135 bei Kelių įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3136. Nuomonės išsakytos, balsuojame po pateikimo. Ar gal pritariame bendru sutarimu? Galime pritarti? Norite balsuoti. Balsuojame.
Užsiregistravo 91, balsavo 91: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis komitetas – Ekonomikos komitetas ir papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
19.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo apie asmenis ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į rinkimų procesus 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-3116 (pateikimas)
Ir popietinės darbotvarkės 2-22 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl galimo neteisėto informacijos rinkimo apie asmenis ir panaudojimo, galimo neteisėto poveikio žvalgybos ir kitų teisėsaugos institucijų veiklai, galimo kišimosi į rinkimų procesus 2019 metų Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos metu, galimos neteisėtos paramos šiai rinkimų kampanijai, galimų pranešėjų teisių pažeidimų, galimos neteisėtos įtakos įvedant sankcijas Baltarusijos Respublikai parlamentinio tyrimo atlikimo sudarymo“ projektas Nr. XIVP-3116. Pateikimo stadija. Pranešėjas – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Sveiki, gerbiami kolegos. Šiandien tikrai ilgai dirbame, bet kviečiu visus skirti dar 10 minučių klausimams, kurie iš esmės susiję su mūsų valstybės demokratijos pamatais, su mūsų rinkimų sistemos saugumu, su mūsų pranešėjų apsauga. Aš jums norėčiau šiandien pateikti nutarimo projektą, kuriuo siūloma sudaryti Seimo laikinąją tyrimo komisiją, ir atsakyti į klausimus, kurie yra svarbūs mūsų demokratinės politinės sistemos raidai, žmogaus teisių apsaugai, visai visuomenei ir mums visiems.
Dabar trumpai pristatysiu visas tyrimo kryptis. Nutarime siūloma atsakyti į šešis klausimus, juos apibendrinti galima būtų (jie yra skaidrėje), juos apibendrinti galima būtų taip. Tai yra klausimas, susijęs su žvalgybos informacijos rinkimu ir jos panaudojimo teisėtumu 2019 metų Prezidento rinkimų kampanijos metu, ir pranešėjo pateiktos informacijos tyrimas. Antras. Galimas neteisėtas poveikis Prezidento rinkimų kampanijos metu. Trečia tokia kryptis – rinkimų kampanijų finansavimo teisėtumas ir skaidrumas, galimas vieno iš bankų klientų duomenų panaudojimas ir galima įtaka šiems klientams 2019 metų Prezidento rinkimų kampanijos metu. Paskutinė kryptis yra Baltarusijos verslo įtaka įvedant sankcijas.
Priminsiu pagrindinius faktus, kurie paskatino teikti šį nutarimą. 2019 m. balandžio 25 d. Valstybės saugumo departamento pranešėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą ir pranešė apie tai, kad kai kurie Valstybės saugumo departamento pareigūnai galimai darė neteisėtą poveikį šalies vidaus politiniams rinkimų procesams, neteisėtai rinko informaciją apie kandidatus 2019 metų Prezidento rinkimuose ir galimai neteisėtai ją panaudojo. Taip pat pažeidė žvalgybos institucijų teisėtumo ir politinio neutralumo principus. Pranešėjas pateikė raštą (jis yra dabar mano darbo vietoje), kuriame yra dešimtys pavardžių verslo, kultūros, politikos, mokslo, viešojo sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų atstovų, apie kuriuos atskirų VSD vadovų pavedimu buvo renkama informacija. Tą faktą buvo bandoma nuslėpti tiek nuo VSD veiklą kontroliuojančių institucijų, tiek nuo savo darbuotojų. Pavedimai buvo duodami taip, kad būtų sunku aptikti, surasti pėdsakus to, kad šis pavedimas apskritai buvo duotas, todėl jie buvo formuluojami neįprastu tokiems atvejams būdu, tai yra duodami žodžiu, nesilaikant ir vidinių procedūrų, neinformuojant kontroliuojančių institucijų. Kaip žinote, VSD užduotis nustato Valstybės gynimo taryba. Tokio pavedimo tikslai ir apimtis, informacijos panaudojimas, deja, taip ir liko nežinomi, vėliau paaiškėjo tik tiek, kad tikrinti asmenys, kai kurie iš tikrintų asmenų, ypač verslo asmenų, buvo spaudžiami ar, kitaip tariant, jiems buvo pasiūlyta remti vieno iš kandidatų rinkimų kampaniją. Šį pranešimą tyrė Specialiųjų tyrimų tarnyba, Generalinė prokuratūra ir Seimo NSGK. Deja, tyrimas iki šiol nėra atliktas, svarbūs klausimai yra neatsakyti, sprendimai nepriimti.
2023 metų gegužės mėnesį Generalinė prokuratūra išreiškė oficialią viešą poziciją, kad: „2019 metais pateiktas pranešėjo kreipimasis liko tinkamai neišnagrinėtas, o valstybės institucijų kontrolė nėra priskirta prokuratūros veiklos sričiai“. Įsivaizduokite, kaip manote, kokį signalą gauna pareigūnai, kai Seimas, kuris yra vienintelė institucija reaguoti į tokią informaciją, to nedarė tuo metu, būtent tos kadencijos Seimas? Ar mes galime tikėtis, kad po tokių sprendimų dar kas nors ateis į Seimą ir praneš apie veiksmus, kurie nesuderinami su mūsų teisine sistema ir kurie daro žalą mūsų demokratijos procesams?
Pranešėjo pateikta informacija sulaukė iš tikrųjų didelio atgarsio visuomenėje. Iš žurnalistinių tyrimų gana akivaizdu, kad žvalgybos informacijos rinkimas ir panaudojimas galėjo būti tik įžanga į vėlesnius procesus ir tik vienas epizodas, atskleidžiantis galimą jos vėlesnį neteisėtą panaudojimą, perdavimą, galimą neskaidrų rinkimų kampanijų finansavimą ir neleistiną įtaką sprendžiant svarbius nacionalinio saugumo klausimus.
Pereinu prie kito klausimo, tai yra rinkimų finansavimo. Skaidrėje matote trijų kandidatų, daugiausiai surinkusių balsų per 2019 metų Prezidento rinkimų kampaniją, išlaidų suvestinę. Tai VRK duomenys. Kaip matote, vieno iš kandidatų bendros išlaidos beveik du kartus skiriasi nuo kitų dviejų kandidatų. Viešai buvo paaiškinta, kad kampanijos metu buvo taupoma.
Kitoje skaidrėje jūs matote bendrovės „Kantar“ duomenis. Ši kompanija stebi nacionalines ir regionines… taip pat radijo, informacinę erdvę rinkimų kampanijos metu ir teikia VRK informaciją apie realią šių paslaugų vertę. Taigi, „Kantar“ duomenimis, reali viešosios informacijos suteiktų paslaugų vertė kampanijos metu vienam iš kandidatų du kartus (pabrėžiu, du kartus) viršijo visą to kandidato deklaruotą rinkimų kampanijos biudžetą. Kaip tai galėjo atsitikti?
Į šią sumą, beje, neįeina išlaidos išorės reklamai, savanoriams, privalomiems auditams, transporto išlaidoms, nuomai, agitacinei medžiagai. Šios išlaidos, analizuojant kitų kandidatų duomenis, gali siekti 100 tūkst. ir daugiau eurų. Kitaip tariant, jas reikėtų dar papildomai pridėti.
Aiškindami šiuos neatitikimus, šio kandidato atstovai kalbėjo apie tai, kad buvo taupoma, tačiau visi žinote, kad rinkimų kampanijos metu kandidatams pagal įstatymus taikomos vienodos sąlygos. VRK nustato informacijos sklaidos įkainius ir čia nuolaidų iš principo negali būti, nes visos sąlygos yra visiems vienodos. Taigi kyla klausimas, kas finansavo šias išlaidas? Kodėl jos nebuvo deklaruotos ir kokie motyvai lėmė rėmėjų sprendimus? Kokią naudą gauna arba tikisi gauti šie rėmėjai? Kodėl tai nebuvo… Juk nesunku, galima deklaruoti, kodėl to nebuvo padaryta?
Deja, ir pati VRK, gavusi šiuos duomenis, po Prezidento rinkimų kampanijos niekaip nereagavo į šių išlaidų skirtumus. Nėra pateikta kitų įtikinamų ar bent logiškų paaiškinimų. Kai tokių paaiškinimų nėra, kyla pagrįstų klausimų dėl to, kad dalis rinkimų kampanijos išlaidų buvo tiesiog nuslėpta. Didelė dalis išlaidų ir paslaugų galėjo būti tiesiog neapskaitytos. Kyla klausimas dėl rinkimų kampanijos lėšų kilmės, finansavimo schemų.
Būtent šie klausimai yra svarbūs, vertinant pranešėjo pateiktą informaciją. Ir niekas kitas to negali padaryti valstybėje, kaip tik Seimas. Būtent Seimo užduotis, kilus grėsmei rinkimų sistemai, stoti į viešojo intereso sargybą ir jį saugoti.
Prieš keletą metų Lietuvą purtė juodosios buhalterijos skandalas, tuomet visi pripažinome, kad tokia situacija, kai neapskaityti pinigai įliejami į rinkimų kampaniją, yra ne kas kita kaip neleistina ir neteisėta įtaka politiniams procesams. Tai kelia grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams. Juodosios ar pilkosios finansavimo schemos nepalieka vietos konkurencijai rinkimuose arba stipriai ją riboja. Kokie šansai sąžiningą kampaniją vykdantiems kandidatams, kokius šansus jie turi prieš vadinamuosius juodosios buhalterijos kandidatus? Seimas, manau, privalo tokioms praktikoms priešintis, jas įvertinti, pasiūlyti sprendimus, kaip apsaugoti visuomenės pasirinkimą ir kaip apsaugoti pareigūnus, kurie priešinasi tokioms praktikoms ir mums praneša apie jas.
Mieli kolegos, prašau jūsų paremti šį nutarimo projektą, deleguoti savo atstovus į tyrimo grupę, padaryti viešą, ne uždarus posėdžius, bet viešą tyrimą ir užbaigti darbą, kuris leistų sustiprinti mūsų žvalgybos institucijas, užtikrinti kitais metais vyksiančių rinkimų skaidrumą ir teisėtumą, padėtų padaryti proveržį apsaugant pranešėjus, užtikrinant pagaliau pasitikėjimą Seimu.
Kviečiu balsuoti, kad būtų užtikrinta žmogaus teisių apsauga mūsų šalyje, kad sukurtume patikimą pranešėjų apsaugos sistemą ir apsaugotume žmones, kurie stoja į skaidrumo ir mūsų šalies demokratijos pagrindų apsaugą.
Aš tik pasakysiu, kad po šio pranešimo pranešėjas, būdamas daug kartų apdovanotas, neteko darbo, su juo buvo susidorota, jis buvo priverstas palikti tarnybą. Ir žmonės, kurie privalėtų saugoti pranešėjų interesus, nepajudino nė piršto, kad tokie mūsų pareigūnai būtų apsaugoti.
PIRMININKAS. Kolega, laikas jau baigėsi. Siūlyčiau baigti.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas Seime (aš paskutinį klausimą), šis tyrimas nukreiptas ne prieš konkrečius asmenis, kaip bandoma pasakyti. Jo užduotis yra apsaugoti mūsų rinkimų sistemą, mūsų demokratiją nuo įtakos, užtikrinti rinkimų teisėtumą, apsaugoti pranešėjo institutą ir užkirsti kelią mūsų valstybę silpninančiai įtakai, apsaugoti žmogaus teises. Ačiū visiems, kurie parėmėte šitą nutarimą, pasirašėte ir leidote jį pateikti šiandien.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmas klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, na, turbūt pranešėjų buvo ne vienas. Jūs minite, na, sakykime, vieną aspektą. Visai neseniai skambėjo pranešėjų, kurie beldėsi ir į frakcijas, ir į jūsų frakciją, teigė, kad buvo priversti sekti buvusį premjerą, ministrus, Seimo narius… Priversti! Kas juos privertė? Mes nežinome. Tiesiog buvo numota ranka tiek prokuratūros, tiek kitų institucijų.
Jūs dabar bandote vieną pranešėją… Na, čia tokie garsūs autoriai, sakyčiau, parašė tokią knygą „Pranešėjas“. Turbūt norite, kad Seimas rašytų antrą tomą šios knygos? Ar iš tikrųjų? Klausantis jūsų man tikrai kyla mintis, kad tai yra prezidentinės kampanijos dalis, nukreipta prieš dabartinį Prezidentą. Man žinomos kitų prezidentų, kurie patyrė apkaltą ir nepatyrė, panašios finansavimo istorijos. Kodėl jūs darote išimtį tik dėl vieno atvejo ir tiktai dabartiniam Prezidentui? Labai ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas Artūrai Skardžiau, gal laikas išbristi iš tos pelkės su juodosiomis buhalterijomis ir tą gali padaryti tiktai Seimas. Štai jūsų kolega A. Mazuronis šiandien ryte pasakojo, prieš ką reikia užmerkti akis, negalima užmerkti akių finansuojant rinkimus, kad reikia atmerkti akis, ragino už skaidrius rinkimus. Padarykime tai. Padarykime. Pakelkite šiandien ranką už ir mes sustabdysime arba bent jau parodysime, kad Seimui tokia praktika yra nepriimtina. Šitam Seimui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega, gerai išdėstėte, gerai parengėte klausimą. Iš tikrųjų aš esu įsitikinęs, kad reikia tirti parlamente vienu ar kitu formatu, nes tikrai kalbėti ne apie konkrečias praeities situacijas, bet pasidaryti pamokas ateičiai, kai bus įmesta dešimtys milijonų dolerių iš Rusijos, pavyzdžiui, nutylint tuos finansuotojus, ir ką tada mes darysime? Todėl reikia užkirsti kelius.
Kelius užkirsti ir analizuoti praėjusioje kadencijoje bandė tuometinis NSGK. Tai čia mano klausimas: kaip jūs vertinate, kaip prokuratūra vertina praėjusios kadencijos NSGK vykdytą tyrimą dėl pranešėjo tuomet, na, neviešai pateiktos informacijos? Koks jūsų vertinimas ir teisėsaugos institucijų dėl buvusio tyrimo?
V. BAKAS (DFVL). Ačiū už klausimą. Aš tą tyrimą ne kartą vertinau. Jisai nebuvo atliktas. Tai buvo mano pareiškimai, vėliau juos patvirtino. Pagarba Generalinei prokuratūrai. Be abejo, galėjo padaryti daugiau generalinė prokurorė. Ji pasakė, kad tyrimas nebuvo atliktas. Kai mes sudarysime komisiją, jūs galėsite visi tuo įsitikinti. Nebuvo apklausti žmonės, nebuvo patikrintos versijos apie tai, kad buvo renkama informacija apie visus kandidatus, yra dešimtys liudytojų, kurie net nebuvo pakviesti.
Tai šito tyrimo buvo padaryta, mano nuomone, imitacija, buvo padaryti uždari posėdžiai, visuomenė buvo klaidinama ir Seimas buvo klaidinamas. Atėjo šitos sudėties Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kurio šeši nariai yra iš praeitos kadencijos, ir taip pat pripažino, kad tyrimo reikia, L. Kasčiūno lūpomis buvo pasakyta, kad buvo padaryta klaidų, jas reikia taisyti. Tai štai toks ir būtų komentaras.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų nori klausti ir A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiamas Vytautai, gerbiamas Vytautai, jūs visada garsėdavote kaip išskirtinai principingas politikas, politikas, turintis savo nuomonę, tvirtą stuburą, kaip politikas, nebijantis jos reikšti, kaip politikas, kuriam įsitikinimai ir savigarba būdavo tikrai, na, ne paskutinėje vietoje. Gerbiamas Vytautai, sakykite, kas tokio atsitiko, kad staiga jūs pamiršote visus tuos savo įsitikinimus ir tapote valdančiųjų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidentinės rinkimų kampanijos atstovu ir įkaitu, ir ar teisybė Seimo koridoriuose sklindantis gandas, kadangi jūs jau turite patirties, buvote S. Skvernelio į prezidentus rinkimų štabo vadovas, kad jūs galite tapti I. Šimonytės rinkimų štabo vadovu? (Balsai salėje)
V. BAKAS (DFVL). Ką aš galiu jums į tai pasakyti, Andriau. Aš tikrai po tos patirties, kuri buvo su gerbiamu S. Skverneliu, tai buvo galinga patirtis, bet tikrai neičiau dar kartą vadovauti jokiam štabui. Tiesą sakant, užjaučiu visus tuos kandidatus, kurie kandidatuoja Prezidento rinkimuose, nes tai žvėriškas darbas.
O dėl mano principingumo, gerbiamas Andriau, tai, kad aš šiandien teikiu nutarimo projektą, nepaisydamas to, kad dėl to yra didžiulė kritika iš opozicijos, rodo, kad aš esu nuoseklus. Kviečiu jus visų pirma kaip Darbo partijos, kuri turėjo karčios patirties su juodąja buhalterija, lyderį keisti tas tradicijas ir paremti šį tyrimą, kad mes galėtume visi turėti demokratijos šventę. Šitas tyrimas, galbūt kuriamas naratyvas, kad jis nukreiptas prieš vieną žmogų, bet jūs man pasakykite, kokius jūs turite šansus arba bet kuris iš čia esančių kovoti rinkimuose prieš kandidatą, kurio rinkimų kampanija finansuojama neaiškiais pinigais, kuri kartais skiriasi nuo kitų kandidatų, kur pajungiami bankai, kurie visoje Europoje, JAV ir visame Vakarų pasaulyje turi būti griežtai apolitiški? Jokių šansų mes neturime. Tai aš manau, kad šis tyrimas yra unikali proga padaryti taip, kad juodoji buhalterija liktų istorijoje.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl balsavimo motyvų V. Semeška – už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Na, gana emocionaliai čia gerbiamas V. Bakas pristatė, bet čia emocijų turėtų būti mažiau, nors ir rinkimų kampanija netrukus. Vis dėlto man pačiam teko dirbti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje ir man buvo protu nesuvokiama, kaip šimtais tūkstančių galėjo skirtis išlaidos rinkimų kampanijai, visiškai nebuvo aišku, iš kur tie pinigai atkeliavo, ir iki šiol man neaišku, kodėl nebuvo noro ištirti. Nenukreiptas, tikiuosi, tyrimas bus prieš vieną ar kitą asmenį, tačiau toks finansavimas rinkimų kampanijos, kuomet kartais skiriasi išlaidos ir neaišku, iš kur jos yra atėjusios, ir vėliau nenoras ištirti, kodėl taip buvo, nėra gerai mūsų sistemai. Dėl to tas patyrinėjimas ir galbūt išvados, o vėliau įstatymo pataisos, jeigu tokių reikės, yra tiesiog būtini. Todėl siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl balsavimo motyvų prieš – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Tai, mieli kolegos, nuo 2019 metų buvo žinomas pranešėjo liudijimas, jo turinys ir visos aplinkybės. Praėjo iš esmės vos ne penkeri metai, nepaaiškėjo nieko naujo, nebent tik tai, kad pareiškėjas įsidarbino konservatorių politiniame pasitikėjime. Visos kitos aplinkybės liko senos. Ir prireikė penkerių metų, kad sulauktume rinkimų kampanijos išvakarių, kad prasidėtų kokia nors diskusija apie tyrimą. Ką jūs veikėte tuos penkerius metus, įskaitant ir šitos kadencijos iš esmės trejus gerus metus, kuomet buvo galima formuluoti klausimus, ištirti ir viską pamiršti? Kodėl tada reikėjo laukti rinkimų kampanijos pradžios? Nes kol mes priimsime, tai bus jau lapkričio kokia antra savaitė ir greičiausiai ta kampanija jau bus beprasidedanti.
Dabar, jeigu kalbėtume apie patį turinį. Pranešėjo ataskaitoje, kuri buvo pateikta, yra minimi ir du konservatorių politikai bei jų primary. Jeigu mes į visus žiūrime labai teisingai, tai kodėl tada nėra klausimo apie tai, kas įvyko tenai? Kodėl tada nėra klausimo apie I. Šimonytės finansinius rėmėjus, kurie stebuklingai gavo Taivano investicijas? Tikrai būtų, manau, svarbu sužinoti, ar investicijų atranka vyko skaidriai, ar nebuvo įsikišta politikų iš šalies? Šitų klausimų taip pat nėra.
Aš suprasčiau, jeigu mes norėtume ištirti rinkimus tikrai pasižiūrėdami sistemiškai į visas šalis ir atsakydami į visus klausimus, bent jau į tuos, kuriuos kėlė pranešėjas apie konservatorių primary, bet ir į tuos klausimus mes nenorime atsakyti. Gal tiesiog nevaidinkime, kad viskas nėra nukreipta į vieną asmenį, vieną kandidatą, kuris yra laikomas, matyt, realiausiu ir pavojingiausiu varžovu, ir jo reputacijos mažinimą. Iš tikrųjų yra labai apmaudu, kad prireikė vos ne penkerių metų, kad kažkam atsirastų noras kalbėti. Manau ir matau, kad premjerė nebeištvers kaip visą laiką ir pakomentuos.
PIRMININKAS. Premjerė norės? Taip, be eilės, prašom. Gerbiama premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip gražiai ponia Agnė pakvietė, tai aš, aišku, ir pakomentuosiu. Jau būdas toksai. Ne visi kolegos turbūt žino, kad šito garbingo Seimo garbinga Antikorupcijos komisija jau bandė aiškintis, kiek aš ten Taivane turiu įtakų, kokio ilgio mano rankos, ar jos per visą Žemės rutulį ten kažkaip padaro, kad kažkas kažkokią Taivano paramą gautų. Tiesą sakant, tyrimo atsakymai man iki šiol nėra žinomi, bet manau, kad komisija tikrai yra įgali tokius klausimus ištirti. Kuo čia susiję su tuo, ką dabar kalba ponas V. Bakas, ką pristatė, tai man nelabai aišku. O konservatorių primary nieko neįvyko – aš laimėjau prieš V. Ušacką, ir viskas.
PIRMININKAS. V. Bakas dėl vedimo tvarkos. Prašome.
V. BAKAS (DFVL). Leiskite sureaguoti ir priminti, kad A. Širinskienė praėjusią kadenciją vadovavo Teisės ir teisėtvarkos komitetui. Klausimas jums: kodėl jūs slopinote šį tyrimą, kaip pasielgėte su pranešėju ir neatlikote pareigų, kurias privalėjote atlikti? (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, daugiau replikų prieš balsavimą nesuteiksiu. Motyvai išsakyti.
Turime balsuoti dėl Seimo nutarimo projekto Nr. XIVP-3116 po pateikimo.
Užsiregistravo 79, balsavo 77: už – 52, prieš – 10, susilaikė 15. Po pateikimo nutarimo projektui pritarta.
Gerbiami kolegos, iki svarstymo stadijos dabar turi atlikti namų darbus visos frakcijos, apsitarti dėl siūlomų kandidatų į komisijos sudėtį. Pagal Seimo statutą komisija turi būti sudaryta iš 12 narių proporcinio atstovavimo principu. Svarstymo data, tikėtina, artimiausias posėdis, tai yra spalio 26 diena. Galime pritarti dėl datos? Pritarta.
19.35 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl švietimo darbuotojų darbo užmokesčio, derybų dėl mokytojų streikų užbaigimo ir atlyginimo streikuotojams užtikrinimo“ projektas Nr. XIVP-3118 (pateikimas ir svarstymas)
Ir paskutinis darbotvarkės klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl švietimo darbuotojų darbo užmokesčio, derybų dėl mokytojų streikų užbaigimo ir atlyginimo streikuotojams užtikrinimo“ projektas Nr. XIVP-3118. Pranešėja – V. Targamadzė. Pateikimo stadija.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Tikrai dabar turbūt sunku susikaupti. Noriu paskaityti rezoliucijos tekstą: Lietuvos Respublikos Seimas, įvertinęs tai, kad dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuojamų pokyčių gausos ir sisteminio požiūrio stokos į jų įgyvendinimą prasidėjęs švietimo darbuotojų streikas trukdo ugdymo(si) procesui, todėl nukenčia visi švietimo sistemos dalyviai, ypač vaikai; atsižvelgdamas į tai, kad streikuojantiems švietimo darbuotojams svarbu išmokėti darbo užmokestį, kad nenukentėtų jų šeimos; akcentuodamas, kad būtinos neatidėliotinos efektyvios priemonės susidariusiai padėčiai sureguliuoti, skatina Vyriausybę neatidėliotinai imtis konstruktyvių veiksmų ir priimti apčiuopiamus sprendimus dėl darbo užmokesčio, numatyto politinių partijų susitarime; skubiai susitarti (pabrėžiu) dėl teisėtų ir pagrįstų streikuojančių švietimo darbuotojų reikalavimų įgyvendinimo ir parengti ištekliais pagrįstą jų įgyvendinimo planą; trečia, užtikrinti streiko metu darbo užmokestį streikuojantiems švietimo darbuotojams.
Ir noriu pridurti, kad toks siūlymas, labai panašus siūlymas buvo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 2018 metais. Papildomų lėšų nereikės, nes užmokestis yra. Jeigu nebus priimtas, tai noriu kreiptis į merus vienmandatininkus ir taip pat ugdymo įstaigų vadovus, kad rastų galimybių streikuojantiems mokytojams ir švietimo pagalbos specialistams kompensuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Jūsų nori paklausti J. Šiugždinienė ir dar kiti šeši Seimo nariai, tiksliau, dar devyni.
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui profesorei už perskaitytą rezoliuciją. Pirmiausia noriu priminti, kad būtent jūsų frakcijos sprendimais praėjusioje kadencijoje, kai buvo dauguma, buvo priimta dauguma reformų, kurias mums tenka įgyvendinti, tai yra ir visuotinis ikimokyklinis ugdymas, ir įtraukusis ugdymas iki 2024 metų, ir atnaujintos ugdymo programos. Nė vienos iš šių reformų neapskaičiuotos lėšos, neapskaičiuotas finansavimas. Iš tikrųjų tai, kad šiandien mes žygiuojame į priekį ir priėmėme reikalingus sprendimus, tai, manau, jūs turėtumėte tik pasveikinti.
Keli kiti dalykai. Na, tikrai turbūt nėra žmogaus, kuris nepritartų, kad mokytojai tikrai dirba labai sunkų darbą ir turėtų būti atlyginama geriau, bet visi suprantame, kad šita situacija, kokia yra šiandien, jinai susiklostė per kelis dešimtmečius. Jeigu susitarimas dėl darbo užmokesčio didinimo, kurį mums pavyko pasiekti, pasirašyti politinių partijų susitarimą ir susitarti dėl nuoseklaus darbo užmokesčio augimo, jeigu jisai būtų pasirašytas anksčiau ir jeigu būtų nuosekliai didinamas darbo užmokestis, mes šiandien tokios problemos neturėtume ir jums čia nereikėtų stovėti. Noriu pabrėžti, kad Vyriausybė įgyvendina savo įsipareigojimus, kurie yra nacionaliniame susitarime, kurie yra taip pat ir susitarimuose su profesinėmis sąjungomis, tai yra labai svarbu.
Norėčiau paklausti kolegės. Jūs kartojate, beje, savo rezoliucijoje tai, ką Vyriausybė yra jau įsipareigojusi įgyvendinti ir kas yra jau numatyta biudžete. Taip pat šiandien supratau, kad jūs siūlote didinti asignavimus ir sakote, kad yra darbo užmokestis, nieko, iš niekur nereikia jo paimti, tai gal galite paaiškinti, iš kur tą padidinimą reikia paimti?
PIRMININKAS. Klausti – 1 minutė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Tai jūs turbūt neskaitėte rezoliucijos, nes ten, rezoliucijoje, yra parašyta labai paprastai, kas yra tas įsipareigojimas. Toliau yra prašoma, kad būtų parengtas ištekliais pagrįstas švietimo darbuotojų reikalavimų įgyvendinimo planas. Numatytų pokyčių yra didelė gausa.
Trečia. Tiesiog yra prašoma, kad dabar streikuojantiems švietimo darbuotojams reikia apmokėti. O tų lėšų yra, niekas čia papildomų lėšų neprašo. Tai vienas dalykas. Eksministre, prašom atidžiau skaityti.
Kitas dalykas. Jeigu aš teisingai supratau, tai ką, Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ buvo praeitą kadenciją? Taigi jinai susikūrė visai neseniai. (Balsai salėje) Gal nepainiokime valstiečių ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“, tai yra visai kiti dalykai.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, turiu perspėti: klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės. Prieš tai klausiančioji suvalgė kito klausiančiojo minutę. Klausia V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Iš tikrųjų svarbu tą rezoliuciją priimti, svarbu parodyti mokytojams, kad mes galime susitelkti ir pakeisti Vyriausybės požiūrį. Aš su tuo sutinku ir labai džiaugiuosi, kad jūs ją teikiate. Aišku, norėjau atkreipti dėmesį, kad jeigu ne šitie streikai, tai Vyriausybė turbūt ir tiek nebūtų pajudėjusi. Mes matome, kad Valstybės duomenų agentūros pateikiami skaičiai neatitinka realybės, kai gaunami algalapiai. Mokytojai atsiunčia savo duomenis ir rodo, kad turėdami 20–30 metų stažą jie negauna tų skaičių, kuriuos žada Vyriausybė.
Bet aš noriu paklausti. Ar jūs esate suskaičiavę, kiek trūksta pinigų, kad būtų patenkinti bent minimalūs mokytojų reikalavimai? Mes jau įregistravome pasiūlymą, frakcijos seniūnas pristatys artimiausiu metu, dėl papildomų 245 mln. eurų skyrimo. Ar tiek užtektų mokytojų reikalavimams patenkinti?
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Visų pirma, neskaičiavau, yra profsąjungos apskaičiavusios. Bet čia nėra prašoma papildomų lėšų, čia yra tiktai prašoma leisti pasinaudoti tomis lėšomis, kurios jau yra skirtos mokytojų atlyginimams, bet streiko metu nemokamos. Todėl prašau ugdymo įstaigų vadovų, merų ir vienmandatininkų į tai atkreipti dėmesį ir kompensuoti, nes kenčia šeimos. O mokytojai ne vien dėl atlyginimų kovoja, jūs nepamirškite, kad nėra pasirengta įvairiems pokyčiams, atnaujintoms ugdymo programoms ir kitiems, įgyvendinti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia T. Bičiūnas. Nėra. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama profesore, prasidedant streikui teko girdėti, kaip profsąjungų lyderiai sakė, mes mokėsime atlyginimus iš savo lėšų. Tarkime, tos lėšos turbūt nelabai mažos, nes profsąjungoms mokamas 1 % nuo to popierinio, bruto atlyginimo. Ar čia aš negerai nugirdau? Atrodo, buvo toks pažadas. Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Buvo, man atrodo, aš kitaip girdėjau, matote, ne visada būna ta klausa vienoda, kartais yra tokia selektyvi klausa. Buvo pasakytas labai paprastas dalykas: jeigu nebus ir nukentės mokytojai, tai mes ieškosime galimybių, kaip apmokėti iš profsąjungos lėšų. Bet kadangi yra lėšų, aš manau, galima tai padaryti. Nemanau, kad reikėtų skriausti mokytojus. Jūs nepamirškite, kad yra ne tik atlyginimai, yra ir ta neapibrėžta ugdymo kokybė, galų gale ir pasirengimas įtraukiajam ugdymui, ir vadovėlių, ir kitos bent jau mokymosi medžiagos stoka, ir daugelis kitų dalykų. Tai gal gerbkime mokytojus ir parodykime gerą valią.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš nesuprantu, kaip galima mokėti atlyginimą už nedarbą. Nedirbi, tai ir negauni. Bet jūs, matyt, suprantate ir pasiūlėte kitą variantą, kurio nematau jūsų projekte, kad merai sumokėtų. Yra labai turtingų merų, milijonierių, jie gali sumokėti iš savo pinigų, jeigu turi. Bet irgi nesuprantu, kaip iš kokio nors kito biudžeto, iš tilto statybos, gatvių apšvietimo ar dar ko nors, galima paimti pinigus ir sumokėti už tai, už ką negali būti sumokėta.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Kiek prisimenu, jūs buvote Seime ir praeitais metais teikėte analogišką siūlymą. Matyt, pasvėrėte savo žodžius ir dabar kalbėdamas. O galimybių tikrai yra. Jūs nepamirškite, kad jie kompensuos ir intensyvins. Juk mokytojai puikiai supranta, kad jie turi būti su ugdytiniais, ir jie mato tą tolygų tęstinį ugdymo procesą, ir tas spragas reikės likviduoti, tai turės būti intensyvus darbas. Aš siūlau Seimui parodyti gerą valią, juo labiau kad čia yra rezoliucija. Tada ir savivaldybės, ir ugdymo įstaigų vadovai ieškos galimybių.
PIRMININKAS. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiama pranešėja, nežinau, kodėl, bet man žiūrint į jus susidaro toks vaizdas, kad aš matau vilką ėriuko kailyje. Kada yra ir taip įtempta situacija, jūs tarytum dar norite kažkam įkąsti arba įgelti rašydama rezoliucijoje, kad Vyriausybė turi imtis konstruktyvių veiksmų ir apčiuopiamų sprendimų. Juk tai ir daro. Vyksta derybos su penkiomis profsąjungomis, su keturiomis susitarta. Ir kas nors pavaduoja tuos mokytojus, kurie streikuoja, jiems irgi reikia sumokėti. Aš manau, kad daug… Ar jūs nemanytumėte, kad daugiau geranoriškumo, o ne žibalo pylimo į ugnį čia reikėtų iš jūsų, tokios patyrusios, sakykime, švietimietės? Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū už pastebėjimą. Yra tekstai ir kontekstai. Reikia labai jausti kontekstą. Visų pirma, tai gal ir dirba, kai kur pavaduoja, bet daugumos ugdymo procesas sustojęs arba jis labai pasyviai vyksta. O šiaip tai neįsivaizduoju, kad viskas yra padaryta. Jūs bent matėte vieną įgyvendinimo planą, pavyzdžiui, kad ir įtraukiojo ugdymo arba atnaujintų bendrųjų ugdymo programų, kad būtų įgyvendinimo planas ir laikas nurodytas, kada viskas yra padaryta, nes laikas irgi yra išteklius ir pagrįstas kitais ištekliais? Aš nemačiau. Profsąjungos nematė. Su mokyklų vadovų asociacijomis kalbėjau, nematė. Tai gal tada reikia jausti ir kontekstą, ir daugiau įsigilinti, jeigu jūs komentuojate? Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi O. Leiputė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Visų pirma, šiek tiek prieš klausdamas replikuosiu kai kuriems kolegoms, kurie vis grįžta į praeitį ir primena, kas taip padarė, kas kitaip padarė, ir vis blogai, blogai. Mes labai atimame daug laiko primindami, kas yra blogai padaryta, bet niekada negalvojome žiūrėdami į priekį, ką galima būtų pasiūlyti geriau.
Dabar mano klausimas būtų toksai. Na, aš tikrai pats irgi esu dirbęs pedagogu, mokytoju, ir tikrai palaikau profsąjungą vienareikšmiškai, tačiau mano klausimas toks būtų: ar nebus domino principo, kad įsitrauks ir kitos profsąjungos, medikų ir kitų sričių atstovai, ir pati idėja Darbo kodekso gali byrėti, sukrutėti ir panašiai? Yra savivaldybių, kurioms tikrai trūksta lėšų, jos niekaip negali padėti ir padengti tą pravaikštą, sakykime, protesto šito mėnesio. Kaip šiuo atveju dėl pačios sistemos idėjos Darbo kodekso, nes tikrai be jos mes negalime sistemingai gyventi? Labai ačiū.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū už klausimą. Aš dar kartą noriu pabrėžti, kad tos lėšos yra ir nereikės jokių papildomų lėšų, nes nevyko ugdymo procesas ir jiems nemokės už tą laikotarpį. Aš ir siūlau kompensuoti tai, ką jie prarado, arba bent jau iš dalies kompensuoti, nes jūs nepamirškite, kad jie irgi turi šeimas ir ne šiaip sau eina iš Klaipėdos į Vilnių.
PIRMININKAS. Kadangi buvau paskelbęs, paskutinė klausia O. Leiputė, ir po to balsuosime. Ne balsuosime, o pradėsime svarstymo stadiją.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Labai gaila, kad tokia svarbi rezoliucija svarstoma dienos pabaigoje. Akivaizdu, kad reikėtų posėdį baigti, nes vienas prieš tai kalbėjęs kolega jus mato ir kaip vilką, ir kaip avį. Tai labai yra keista.
Bet gal jūs galėtumėte pasakyti, ar tiktai atlyginimų klausimas už etatą išprovokavo šį mokytojų streiką? Įvardinkite ir kitas priežastis, dėl ko mokytojai nusprendė eiti pėsčiomis iš Klaipėdos ir iš kitų miestų, savivaldybių?
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Visų pirma, tai iš tikrųjų aš labai bendravau su mokytojais ir prieš, ir po, ir su mokyklų vadovais. Tai vienas iš klausimų yra tas, vienas iš pastebėjimų yra, kad neteisingai buvo VDU skaičiuojamas, ir skaičiavimas yra 130 % nuo VDU. Tai čia yra labai rimtas dalykas, nes tikrai mokytojai negauna ir nėra jų atlyginimas 1400 eurų, tai negalima skaičiuoti VDU vienam asmeniui. Visų pirma reikia susitarti dėl VDU.
Toliau. Yra labai daug pokyčių, kuriems yra nepasirengta ir nėra mokymosi medžiagos, kaip aš minėjau. Toliau įtraukiajam ugdymui nepasirengta, mokinių skaičius klasėje yra didelis. Galų gale nepamirškime, kas vyks regionuose – regionuose bus uždaromos ir gimnazijos, tai kaimiškose vietovėse ir miesteliuose 21, dabar žada lyg 31, nereikalaus 11 klasėse… Taigi yra čia labai daug priežasčių. Ir mokytojų darbo krūvis yra labai didelis. Už etatą turėtų būti 24, iš pat pradžių buvo kalbama, aš labai gerai prisimenu, 22 kontaktinės valandos, o dabar ir 28, ir net 30 valandų kontaktinių yra ir negauna etato, nesusidaro etatas, na, tai kaip čia suprasti?
PIRMININKAS. Ačiū, klausti laikas baigėsi, tai pereiname į svarstymo stadiją. Ačiū pranešėjai.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū.
PIRMININKAS. Svarstymo stadija. Dėl vedimo tvarkos D. Griškevičius. Prašom.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašome pertraukos, nes vis dėlto tai yra tikrai ypač svarbus klausimas. Kaip matome, vis dėlto jau tuoj 20 valanda.
PIRMININKAS. Pertraukos kiek, pusės valandos?
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ne, iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Taip. Ministrė Pirmininkė per šoninį mikrofoną.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Na, toks ypač svarbus klausimas, kad gali 2 savaites pagulėti stalčiuje, na, tikrai. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gal kolega persigalvojo? (Balsai, juokas salėje)
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Ne, mes tikrai nepersigalvojome, bet tikrai neabejoju, sutarimą bendrą rasime ir po 2 savaičių visi priimsime.
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas. Buvo užsirašę trys kolegos kalbėti diskusijoje, bet balsuojame dėl pertraukos. Ar bendru sutarimu? Bendru sutarimu darome pertrauką, taip? Ačiū. Pertrauka iki kito posėdžio, kuris įvyks, jeigu nebus sušauktas…
19.52 val.
Seimo narių pareiškimai
Kolegos, negaliu skelbti dar posėdžio pabaigos, kadangi per rytinį posėdį nebuvo suteiktas žodis Seimo nariams, kurie nori pareikšti pareiškimus, tokių mes turime tris, netgi keturis. M. Puidokas – pirmasis. Nematau. Kolega neištvėrė. V. Ąžuolas. Taip pat nėra. V. Fiodorovas. Prašom.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Geriau vėliau negu niekada ateiti į tribūną. Turiu tai sakyti per pareiškimus, nes kolegos iš Demokratų frakcijos paprašė pertraukos dėl prieš tai buvusio klausimo. Gerbiamieji, nors ir atrodo, kad kasmet Lietuvos biudžete švietimui skiriama vis daugiau lėšų, tačiau iki šiol tai beveik neatsispindėjo iš mokytojų atlyginimų – nepasiekti ir nesiekiami susitarimų įsipareigojimai, daugiau nei vienu krūviu dirbantys mokytojai neslepia, kad šiandien neuždirba 1 tūkst. 400 eurų į rankas. Tai yra realybė, kad ir kaip ją bandytų nuslėpti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai, manipuliuodami skaičiais bei pasitelkdami įvairias atlyginimų skaičiavimo metodikas, kurių patys visiškai nesupranta, išsisukinėja ir, kaip visada, tai daro su didele arogancija.
Deja, šiandien turime konstatuoti, kad tas svarbus dokumentas – susitarimas dėl švietimo politikos, į kurio sukūrimą ir pasirašymą buvo įdėta be galo daug meilės ir pastangų tiek Darbo partijos, tiek kitų partijų, tiek pačių mokytojų, pedagogų atstovų, šiandien yra įstrigęs. Paskutinę vinį į švietimo susitarimo karstą įkalė ne kas kitas, o patys už švietimo politiką atsakingi konservatoriai ir jų deleguoti ministrai. Akivaizdu, kad šios partijos atstovai tiesiog pasinaudojo pedagogais tiek tada – tiek tada, taip, – kai buvo pasirašytas susitarimas, tiek 2018 metais, kai konservatorių lyderiai apsimetė geraisiais samariečiais, žodžiais, kavos aparatais, kruasanais demonstravo paramą streikuojantiems mokytojams ir bandydami pelnyti palankumą artėjančiuose rinkimuose visa tai darė smarkiai reklamuodamiesi socialiniuose tinkluose. Kai atėjo laikas vykdyti įsipareigojimus, jie tiesiog nusisuko ir jų tiesiog neliko sprendžiant šitą klausimą.
Esant dabartinei situacijai, mes laikomės nuomonės, kad visiškai nesvarbu, ar liekame įsitraukę į švietimo susitarimą, jau esame jo dalyviai, ar išeiname iš jo, kur kas svarbiau yra surasti galimybių padėti mokytojams čia ir dabar. Todėl šiandien Darbo partijos frakcija užregistravo pasiūlymą 2024 metų Vyriausybės skolinimosi programoje atsisakyti galimybės skolinti 245 mln. eurų elektroninei kelių rinkliavos sistemai sukurti, e. tollingui, ir ministerijų naujų pastatų statybai finansuoti, o atsiradusias laisvas lėšas skirti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos papildomiems asignavimams mokytojų, dėstytojų atlyginimams. Premjerė prašė šaltinio, štai jis – papildomi 245 mln. eurų pedagogų atlyginimams kelti.
Kaip jau ne vieną kartą yra buvę, Darbo partija pasiūlymą parengė už jus – už valdančiuosius, jums lieka tik pritarti. Juolab kad šios dienos Seime, šioje Seimo darbotvarkėje ką tik buvęs klausimas dėl to paties e. tollingo, nukelti dar metams, tik įrodo, kad sistema gali palaukti, ministerijų geresnės darbo vietos, nauji pastatai gali palaukti, tačiau mokytojai negali.
Kolegos, būkime sąžiningi patys sau: per 33 nepriklausomybės metus nepavyko suteikti mokytojo profesijai tinkamo prestižo, o dabartinės valdžios moterų vyrai nusirito iki atviro pasityčiojimo iš pedagogų. 2018 metais valdantieji kvietė visus, esančius šitoje pusėje, išgirsti mokytojus, tačiau ar patys jūs juos girdite? Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Ir E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš nesugalvojau, ką šnekėti. (Juokas salėje) Tiek to.
PIRMININKAS. Atsisakote? (Balsai salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Jo.
PIRMININKAS. Kolegos, registruojamės, nes jau dabar klausimų nebeturėsime ką svarstyti. (Balsai salėje)
Užsiregistravo 24 Seimo nariai. Ačiū.
Gerbiami kolegos, spalio 10 dienos vakarinis, popietinis posėdis baigtas. Gero vakaro! (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.