LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO ĮSTATYMO NR. IX-1314 PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO
2023-05-22 Nr. XIVP-2769
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsnyje dėstomo naujos redakcijos Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „jeigu asmuo nesutinka su pasiūlymu parduoti žemės ūkio paskirties žemę valstybei, Vyriausybės įgaliota institucija, gindama viešąjį interesą, pareiškia ieškinį teismui dėl žemės ūkio paskirties žemės 500 ha žemės ploto ribą viršijančios žemės ploto dalies perdavimo valstybės nuosavybėn“. Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti. Taigi, pagal minėtoje normoje nustatytą teisinį reguliavimą viešąjį interesą paprastai gina ne bet kurios institucijos, bet valstybės institucijos, taip pat įstatymų nustatytais atvejais ir kiti asmenys, kurie nėra priskiriami valstybės ir savivaldybės institucijų kategorijai. Taigi, iš teikiamo įstatymo projekto turinio, priešingai nei yra nustatyta galiojančio keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje, kuriame konkrečiai įvardinta, kad ieškinį dėl viešojo intereso gynimo pareiškia Nacionalinė žemės tarnyba, tampa neaišku, kuri konkrečiai valstybės institucija turėtų įgaliojimus pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4, 9 dalyse, 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 5 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 dalyse, 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse vietoj galiojančiame įstatyme nustatytos konkrečios valstybės institucijos nurodoma, kad projekte siūlomas nustatyti analogiškas funkcijas vykdys Vyriausybės įgaliota institucija. Taigi, priėmus įstatymą, iš įstatymo turinio nebūtų aišku, kuri konkrečiai valstybės institucija ar institucijos vykdytų įstatyme nustatytas funkcijas. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje vartojant nuostatą „Vyriausybės įgaliotos institucijos <...> įgalioti pareigūnai“ teisinis reguliavimas tampa mažiau aiškesniu nei nustatytas galiojančiame keičiamame įstatyme. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Žemės įstatymo (ir kituose lydimuosiuose įstatymų pakeitimų projektuose) pakeitime atsisakoma konkrečių institucijų pavadinimų, visos institucijos įvardijamos kaip „Vyriausybės įgaliota institucija“ ar „Vyriausybės įgaliota institucija ir (ar) įstaiga“, nenurodomi „politiką įgyvendinančių“ institucijų pavadinimai, kad Vyriausybė galėtų spręsti ir tokiu būdu užtikrinama, kad pasikeitus institucijos pavadinimui nebus poreikio keisti daugelio įstatymų vien dėl pasikeitusio pavadinimo“. Pažymėtina, kad rengiant ir teikiant teisės aktų projektus turėtų būti laikomasi teisėkūros ekonomiškumo principo, kas reikštų, kad turi būti siekiama mažinti priimamų teisės aktų skaičių, ir teisėkūros tvarumo, konkrečiu atveju įvertinant, ar tikslinga atitinkama teisinio reguliavimo keitimo intervencija <...>“. Kyla abejonių, ar siekis sumažinti priimamų teisės aktų skaičių, keičiant įstatyme nurodytos institucijos pavadinimą, yra labiau svarbus už siekį, kad priimami teisės aktai būtų labiau suprantami, aiškūs tiems asmenims, kuriems ir yra adresuojamos teisės aktų normos, t. y. „teisės vartotojams“. Be to, Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatytos viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo formos, 1 punkto b papunktyje įtvirtinta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymų įgaliotos valstybės institucijos priimtu teisės aktu, kai tame teisės akte, vadovaujantis įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodomas veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas ir teisinė forma) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai. Taigi, pagal minėtą Viešojo administravimo įstatymo nuostatą subjektas, turintis viešojo administravimo įgaliojimus, galėtų būti nurodytas poįstatyminiame teisės akte, jeigu tokia galimybė yra įtvirtinta įstatyme, tačiau tokiu atveju ir viešojo administravimo įgaliojimai taip pat nurodomi tame pačiame poįstatyminiame teisės akte. Todėl kyla abejonių, ar projektu keičiamame įstatyme siūloma viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma atitinka Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėtina ir tai, kad keičiamame įstatyme pakeitus institucijos pavadinimą, poįstatyminiai teisės aktai, juos derinant su pakeisto įstatymo nuostatomis, taip pat turėtų būti keičiami, vietoj juose nurodyto konkretaus institucijos pavadinimo nurodant, kad atitinkamas funkcijas vykdo Vyriausybės įgaliota institucija. Tai teisinį reguliavimą padarytu dar mažiau aiškesniu.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nurodyti konkrečią valstybės instituciją, kuri būtų įgaliota reikšti ieškinius ginant viešąjį interesą žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procese, taip pat atitinkamai patikslinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4, 9 dalių, 4 straipsnio 6 dalies 1 punkte, 5 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 dalių, 7 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jose įvardinant konkrečią valstybės instituciją, atsisakant projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo.
2. Pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, Vyriausybės įgaliotai institucijai teikiant prašymą išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, asmenys patvirtina ir garantuoja, kad aktualūs duomenys tikrinamuose valstybės registruose apie juridinių asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir (ar) juridinio asmens akcininkų turimas akcijas (pajininkų – pajus, kitas teises) juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, teisės aktų nustatyta tvarka yra pateikti valstybės registrų tvarkytojams. Iš projekto nuostatos nėra aišku, ar asmenys pačiame prašyme nurodo, kad jie patvirtina ir garantuoja, kad atitinkami aktualūs duomenys yra pateikti tikrinamiems valstybės registrams, ar pats prašymo pateikimas yra laikomas tokiu patvirtinimu ir garantavimu. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, nėra pakankamai aišku, ar tokie patvirtinimą ir garantiją suteikę asmenys, nustačius, kad tikrinamiems registrams jie vis tik nepateikė reikalingus patikrinti duomenis, būtų traukiami atsakomybėn. Jeigu ne, tai kyla pagrįsta abejonė, kokiu tikslu yra siūloma nustatyti tokį teisinį reguliavimą, jeigu jo nesilaikymas nesukurtų jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar keičiamame įstatyme, taip pat Administracinių nusižengimų kodekse neturėtų būti nustatyta atitinkama atsakomybė.
3. Reikėtų suvienodinti projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje pateiktą nuorodą į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę ir tos pačios dalies trečiajame sakinyje pateiktą nuoroda į šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, nes pirmojo sakinio nuorodoje vartojama nuostata ,,2 dalyje minėta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė“, o trečiajame sakinyje „2 dalies 3 punkte įvardyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė“.
4. Svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nereikėtų išbraukti žodžių „valstybinės žemės ūkio paskirties“ kaip perteklinių, nes galiojantis Žemės įstatymas nenustato kriterijų įsiterpusiam valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotui. Atkreiptinas dėmesys, kad su teikiamu projektu susijusio Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 2, 10, 11, 12, 13, 22, 27, 30, 34, 35, 37, 39, 40, 41, 43, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 51, 52 straipsnių pakeitimo ir VI skyriaus papildymo 351 ir 352 straipsniais įstatymo projekto Nr. XIVP-2765 1 straipsniu keičiamo Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka „įsiterpęs žemės plotas“, kurios apibrėžtyje nustatyti kriterijai taikomi visų pagrindinių žemės naudojimo paskirčių žemės plotams.
5. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas dėl pirmumo teisės įsigyti parduodamą besiribojantį žemės sklypą, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „gretimų žemės sklypų savininkų” nereikėtų įrašyti žodžius „besiribojančių žemės sklypų savininkų”, nes pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačią žemės ūkio paskirties žemę turi teisę ne gretimų žemės sklypų savininkai, bet besiribojančių žemės sklypų savininkai.
6. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, kad „Institucija, gavusi pažeidimo protokolą ir kitą pažeidimo bylos medžiagą, pažeidimo padarymu įtariamam juridiniam asmeniui gali pateikti ją per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis“. Manytina, kad juridinio asmens pažeidimą nagrinėjanti institucija pažeidimą padariusiam juridiniam asmeniui privalo pateikti pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą, ypač tuo atveju, kai pagal projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatas protokolas surašomas pažeidimu įtariamo juridinio asmens įgaliotam atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „gali pateikti“ nereikėtų įrašyti žodžius „privalo pateikti“.
7. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje išimtį dėl įsigaliojimo reikėtų nustatyti ir projekto 2 straipsnio 4 daliai, nes kitu atveju Vyriausybė neturėtų teisinio pagrindo iki 2023 m. spalio 1 d. (iki įstatymo įsigaliojimo) priimti šioje dalyje nurodytą nutarimą.
Kita vertus, svarstytina, ar projekto 2 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatų nereikėtų apjungti, nes iš esmės abejose dalyse siūloma nustatyti įstatymą įgyvendinančias nuostatas.
8. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad procedūros, pradėtos, bet nepabaigtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi būti tęsiamos ir baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką ir sąlygas. Iš projekto nuostatų turinio nėra pakankamai aišku, ar turimos omenyje projektu keičiamame įstatyme įtvirtintos procedūros, pradėtos iki įstatymo įsigaliojimo. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų aišku, kokios procedūros, pagal kokį įstatymą pradėtos bei pagal kokį įstatymą tęsiamos ir baigiamos turimos omenyje. Taip pat siūlytina nustatyti, kokie atlikti procedūrų veiksmai būtų suprantami kaip procedūrų pradžia.
Be to, šiose projekto nuostatose po žodžių „įsigaliojimo“ (vartojamo du kartus) reikėtų įrašyti žodžius „dienos“.
9. Pagal projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą 2025 m. sausio 1 d. įsigaliotų nauja keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, pagal kurią pirmumo teisę pirkti įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus netektų juos laikinai naudojantys besiribojančių žemės sklypų savininkai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar po 2025 m. sausio 1 d. galėtų būti tęsiamos iki 2025 m. sausio 1 d. pradėtos įsiterpusių žemės sklypų pardavimo juos laikinai naudojantiems besiribojančių žemės sklypų savininkams procedūros. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą, nes projekto 2 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti tik procedūrų, pradėtų iki 2024 m. sausio 1 d., tęstinumą po 2024 m. sausio 1 d.
10. Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu įstatymo projektu siūloma reguliuoti disponavimą valstybės turtu (valstybine žeme) bei į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 5 dalies nuostatas, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]