Projekto XIIIP-1080(2)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
PROKURATŪROS ĮSTATYMO NR. I-599 1, 2, 9, 16, 19, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 32, 33, 36, 375, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 45, 46, 47, 49, 50, 52 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 161, 377 STRAIPSNIAIS IR 1 PRIEDU IR 35 STRAIPSNIO
PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS
ĮSTATYMAS
2017 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros (toliau – prokuratūra) statusą, funkcijas, sandarą, veiklos pagrindus ir kontrolę, darbo organizavimo pagrindus, taip pat Lietuvos Respublikos prokurorų (toliau – prokurorai) statusą, kompetenciją, teises ir pareigas, tarnybos eigą, skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sąlygas, darbo užmokestį, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sąlygas.
2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio Įstatymo 2 priede.“
2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) kontroliuoja nuosprendžių
pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;“.
3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) kontroliuoja nuosprendžių
pateikimą vykdyti ir jų vykdymą;“.
4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„16
straipsnis. Ikiteisminis tyrimas, valstybinis kaltinimas ir nuosprendžių vykdymo
pateikimo vykdyti kontrolė
1.
Prokurorai pagal kompetenciją atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimą, jam
vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiklą, palaiko
valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, kontroliuoja nuosprendžių pateikimo
pateikimą vykdyti ir jų vykdymą Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo
proceso kodekso, Bausmių vykdymo kodekso ir šio Įstatymo nustatyta
tvarka.
2.
Prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro
patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys
ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių vykdymo pateikimo
vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi.“
5 straipsnis. Įstatymo papildymas 161 straipsniu
Papildyti Įstatymą 161 straipsniu:
„161 straipsnis. Korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariami valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovai (vadovų pavaduotojai) ar asmenys, turintys imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo ypatumai
1. Prokurorui, kuriam pavedama atlikti, organizuoti korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kurių padarymu įtariamas valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės vadovas (vadovo pavaduotojas) ar asmuo, turintis imunitetą nuo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti bei palaikyti valstybinį kaltinimą tokiose baudžiamosiose bylose, gali būti suteikiamas specialus statusas.
2. Sprendimą dėl specialaus statuso suteikimo prokurorui ir specialaus statuso panaikinimo priima generalinis prokuroras, kai dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų yra didelės žalos viešiesiems interesams atsiradimo tikimybė ar galimas poveikis tyrimui. Specialus statusas gali būti suteiktas tik Generalinės prokuratūros prokurorui jo sutikimu. Sprendžiant dėl specialaus statuso suteikimo, įvertinama prokuroro kvalifikacija, darbo stažas, specializacija, patirtis vadovaujant sudėtingiems tyrimams ir kitos esminės aplinkybės.
3. Prokuroras, kuriam suteiktas specialus statusas, turi tuos pačius įgaliojimus kaip ir kiti prokurorai, tačiau šiam prokurorui vykdant proceso įstatymus aukštesnysis prokuroras yra tik generalinis prokuroras arba generalinio prokuroro sprendimu generalinio prokuroro pavaduotojas ar Generalinės prokuratūros departamento vyriausiasis prokuroras.
4. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, netaikomos šio Įstatymo 32 straipsnio 4 dalies, 33, 34, 36, 37–377straipsnių, 39 straipsnio, 391 straipsnio 2 dalies, 40, 41 ir 42 straipsnių nuostatos.
5. Prokurorui, kuriam suteiktas specialus statusas, už jo funkcijų atlikimą gali būti skiriama priemoka. Priemokos dydį, neviršydamas šio Įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje nurodyto dydžio, ir mokėjimo terminą nustato generalinis prokuroras suteikdamas prokurorui specialų statusą.
6. Specialus statusas panaikinamas prokuroro, kuriam jis suteiktas, prašymu arba paaiškėjus aplinkybėms, dėl kurių prokurorui suteiktas specialus statusas turi būti panaikintas, arba kai specialus statusas tampa nebereikalingas.
7. Specialaus statuso suteikimo prokurorams ir specialaus statuso panaikinimo tvarką nustato generalinis prokuroras.“
6 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Viešojo intereso gynimas
1. Prokurorai gina viešąjį interesą,
kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės,
valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo
intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar
įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės aktųo
pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti, arba kai tokios
kompetentingos institucijos nėra.
2. Prokuroras, pareiškęs ieškinį,
prašymą, pareiškimą teismui ir turėdamas pagrindą manyti, kad valstybės ar savivaldybių
institucijos, įstaigos ar įmonės netinkamai vykdė pareigas, apie tai
informuoja institucijos steigėją jų savininko teises ir pareigas
įgyvendinančią instituciją ir (ar) imasi kitų šio Įstatymo nustatytų
priemonių.
3. Prokurorai, atlikdami tyrimą dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, turi įgaliojimus:
1) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti dokumentus ir informaciją;
2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas;
3) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
4) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
5) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų ar įmonių vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti viešojo intereso galimus pažeidimus ir jį ginti.
3. 4.
Prokurorai, turėdami pagrindą
manyti, kad yra pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą,
turi įgaliojimus:
1) kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus dėl ginčo dalyko;
2) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių
institucijų, įstaigų ar įmonių, kitų juridinių ir fizinių asmenų pateikti
dokumentus ir informaciją;
32)
nutarimu reikalauti iš valstybės
ar savivaldybių institucijų, įstaigų
ar įmonių jų veiklos srityse
spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo ir per 20 darbo
dienų nuo reikalavimo gavimo dienos informuoti prokuratūrą apie priimtą
sprendimą, taip pat per 20 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos pateikti
prokuratūrai informaciją apie jo vykdymo rezultatus;
4) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių
institucijų, įstaigų atlikti patikrinimus, auditą, pateikti išvadas;
5) kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus;
6) dalyvauti teismo procese, kai nagrinėjama
civilinė ar administracinė byla pagal prokuroro ieškinį, pareiškimą ar prašymą,
civilinis ieškinys, prokuroro pareikštas baudžiamojoje byloje, ir apskųsti tose
bylose priimtus teismo sprendimus, nutartis, nutarimus;
73) priimti nutarimus dėl fizinių asmenų
iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų įstatymų nustatytais atvejais nutarimu
sankcionuoti fizinių asmenų iškeldinimą;
84) nutarimu įspėti valstybės pareigūną, valstybės
tarnautoją ar jiems prilygintą asmenį, kad nedarytų teisės pažeidimų;
95) nutarimu reikalauti atlikti valstybės pareigūno,
valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veiklos tarnybinį patikrinimą. ir
pasiūlyti patraukti juos drausminėn ar tarnybinėn atsakomybėn;
10) nutarimu perduoti tyrimo medžiagą įgaliotai
institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio
nusižengimo protokolui surašyti, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, tačiau
yra duomenų apie asmens padarytą administracinį nusižengimą;
11) gauti iš teismo išnagrinėtą bylą;
12) reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų,
įstaigų vadovų paskirti specialistus padėti prokurorui nustatyti galimus
viešojo intereso pažeidimus ir jį ginti.
4.
5. Prokuroras, nenustatęs viešojo
intereso pažeidimo, priima nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo
priemones. Skundas dėl prokuroro nutarimų nutarimo atsisakyti
taikyti viešojo intereso gynimo priemones paduodamas aukštesniajam prokurorui
per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo kopijos
gavimo dienos. Aukštesniojo prokuroro nutarimas, kuriuo atmestas skundas dėl
prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, gali
būti skundžiamas bendrosios kompetencijos teismui per 30 kalendorinių dienų nuo
nutarimo kopijos gavimo dienos.
5.Prokurorai Baudžiamojo proceso kodekso
nustatytais atvejais gali nutarimu reikalauti pradėti baudžiamąjį procesą.
6.Valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose teisme
palaikantys prokurorai, gindami viešąjį interesą, privalo pareikšti civilinį
ieškinį, jeigu šis nepareikštas, kai dėl nusikalstamos veikos padaryta žalos
valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo
kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali teisme ginti savo teisių ar teisėtų
interesų.
6. Duomenys, surinkti prokuratūroje dėl viešojo intereso galimo pažeidimo, prokuroro procesiniai sprendimai su tyrimu nesusijusiems asmenims gali būti teikiami tik prokuroro sprendimu.“
7 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 24 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Prokurorų tarnybos sąlygas ir tvarką nustato šis ir kiti įstatymai. Prokurorams netaikomas Valstybės tarnybos įstatymas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai prokurorams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas.“
8 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 25 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„25 straipsnis. Priėmimo į tarnybą prokuratūroje ir skyrimo į prokuroro pareigas reikalavimai
1. Asmuo priimamas į tarnybą prokuratūroje ir
paskiriamas į prokuroro pareigas, jeigu jis yra nepriekaištingos reputacijos
Lietuvos Respublikos pilietis, mokantis valstybinę lietuvių kalbą, turi
aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir yra įgijęs teisės bakalauro ir
teisės magistro ar teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį, turi trejų metų
teisinio darbo stažą ir išlaikė pretendentų į prokurorus egzaminą. Teisinio
darbo stažas skaičiuojamas nuo tada, kai asmuo įgijo šiame straipsnyje nurodytą
teisinį išsilavinimą ir pradėjo dirbti darbą, nurodytą Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos patvirtintame teisinių pareigybių sąraše.
2. Užsienio mokymo įstaigose asmens įgytas išsilavinimas pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.
3. Laikoma, kad asmuo yra nepriekaištingos
reputacijos, jeigu jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių,
psichotropinių ar toksinių medžiagų, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu
pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, nebuvo atleistas iš tarnybos ar darbo
už šiurkštų drausmės pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai
ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas. Laikoma, kad
asmuo yra nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:
1) nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo;
2) nebuvo atleistas iš tarnybos už tarnybinį nusižengimą ar darbo už darbo pareigų pažeidimą arba nuo jo atleidimo yra praėję penkeri metai ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas;
3) nėra šio Įstatymo 41 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju pripažinta, kad jis padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį, kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, arba nuo pripažinimo dienos yra praėję penkeri metai ir jo elgesys atitinka Prokurorų etikos kodekso nuostatas;
4) nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
4. Asmuo negali būti priimtas į tarnybą
prokuratūroje ir eiti prokuroro pareigas pareigų, jeigu:
1) jis neatitinka priėmimo į tarnybą prokuratūroje reikalavimų;
2) jo tarnyba prokuratūroje sukeltų viešųjų ir privačių interesų konfliktą;
3) tarp jo ir prokuratūroje tarnaujančių jo sutuoktinio, artimojo giminaičio ar svainystės ryšiais susijusio asmens būtų tiesioginis pavaldumas;
4) tai draudžia įstatymai.“
9 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prašymą tarnauti prokuroru pateikusio asmens
duomenys, taip pat duomenys apie prokuroro priėmimą į tarnybą, jo
priesaiką, paskyrimą į pareigas ir atleidimą iš tarnybos, nušalinimą nuo
pareigų, skatinimą, tarnybines nuobaudas, sprendimus, kuriais prokuroras,
atleistas iš tarnybos, pripažinus, kad jis padarė įstatymo pažeidimą, tarnybinį
nusižengimą, prokuroro vardą žeminantį poelgį, kitą Prokurorų etikos kodekso
pažeidimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda, tarnybinių asmens
apsaugos priemonių išdavimą ir kiti duomenys kaupiami ir tvarkomi personalo
informacinėje sistemoje ir Generalinėje prokuratūroje saugomoje asmens
byloje pagal generalinio prokuroro patvirtintas Asmens bylos tvarkymo
taisykles nustatyta tvarka.“
10 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros tvarką, sudaro:
1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju stažas;
2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį stažas;
3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose;
4) įskaityti prokurorų tikslinių atostogų laikotarpiai, prokuroro stažuotės, prokuroro kvalifikacijos kėlimo, prokuroro delegavimo į tarptautines, Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas, prokuroro dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, prokuroro nepagrįsto nušalinimo nuo pareigų laikotarpiai.“
2. Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą nustatant prokurorų papildomų atostogų trukmę, sudaro:
1) šio straipsnio 2 dalyje nurodytas asmens
darbo stažas (išskyrus vaiko priežiūros atostogų laikotarpį);
2) įskaitytas kitas asmens teisinio darbo stažas, įgijus šio Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytą išsilavinimą.“
11 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Prokurorams taikomi apribojimai
1. Prokuroras negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų ir dirbti kitose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, išskyrus mokslinį, pedagoginį darbą, kūrybinę veiklą arba atvejus, kai nustatyta tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių institucijas, dalyvauja Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su prokuratūros misija ir tikslais susijusi veikla.
2. Prokuroras negali gauti kito atlyginimo,
išskyrus prokuroro darbo užmokestį, atlyginimą už kūrybinę veiklą, mokslinį ar
pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose, darbą teisės aktų
projektų rengimo grupėse ir komisijose, jei šis darbas neįeina į prokuroro
pareigas, išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų,
užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas
sąlygas.
3.Prokuroras tik generalinio prokuroro sutikimu
gali dirbti mokslinį ar pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose,
dalyvauti teisės aktų projektų rengimo grupėse ar komisijose, būti nustatyta
tvarka deleguojamas į tarptautines, Europos Sąjungos ar užsienio valstybių
institucijas, dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų,
užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo
bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose.“
12 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 31 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) prokuroro tarnybą vertinti
teigiamai, ir pasiūlyti toliau eiti pareigas ir suteikti
kvalifikacinį rangą;“.
2. Pripažinti netekusia galios 31 straipsnio 6 dalį.
6. Prokuroro stažuotės laikas
įskaitomas į šio Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytą tarnybos
prokuroru stažą.
13 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„32 straipsnis. Prokurorų mokymas
1) mokymas prokurorų stažuotės metu – profesinių įgūdžių formavimas;
2) kvalifikacijos kėlimas – profesinių žinių plėtimas ir įgūdžių tobulinimas.
2. Prokurorų
mokymą prokurorų stažuotės metu organizuoja Generalinė prokuratūra, ir
kvalifikacijos kėlimą organizuoja – Generalinė
prokuratūra ir Teisingumo ministerija.
3. Prokuratūra turi sudaryti sąlygas prokurorams savarankiškai kelti kvalifikaciją.
4. Prokuroras jo paties sutikimu gali būti siunčiamas kelti kvalifikacijos ne ilgiau kaip vienerius metus. Šis laikotarpis įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą, prokurorui mokamas iki mokymosi laikotarpio nustatytas darbo užmokestis ir garantuojamos jo einamos pareigos.
5. Prokuroras,
prokuratūros siuntimu mokęsis kėlęs kvalifikaciją ilgiau kaip
tris mėnesius ir per vienerius metus nuo mokymosi kvalifikacijos
kėlimo pabaigos atleistas iš tarnybos prokuratūroje pagal šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 1–6, 9,ir 10, 14 punktų punktus,
ir 2 dalies 1–4, 6 ir 7 ir 3 punktų
nuostatas punktus, privalo atlyginti dėl jo mokymosi kvalifikacijos
kėlimo prokuratūros turėtas išlaidas per paskutinius dvejus metus.
6. Prokurorų siuntimo mokytis ir jų mokymosi mokymo
ir kvalifikacijos kėlimo išlaidų apmokėjimo tvarką nustato
generalinis prokuroras.
7. Prokurorų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą finansuoja valstybė. Prokuratūros išlaidų sąmatoje prokurorų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui turi būti numatytos lėšos, sudarančios ne mažiau kaip 1 procentą ir ne daugiau kaip 3 procentus prokurorų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų.“
14 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Prokurorų tarnybos vertinimas
1. Prokurorų tarnybą, kvalifikaciją, tinkamumą eiti prokuroro pareigas vertina Atestacijos komisija generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
2. Prokuroro tarnyba, po stažuotės įvertinta teigiamai, vėliau vertinama kas penkeri metai eilinio tarnybos vertinimo metu.
3. Neeilinis tarnybos vertinimas atliekamas generalinio prokuroro sprendimu:
1) paties prokuroro prašymu, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo praėjo ne mažiau kaip pusė metų;
2) kai prokuroras siekia būti paskirtas į aukštesnes arba, pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui, į tas pačias ar lygiavertes pareigas, jeigu nuo paskutinio jo tarnybos vertinimo yra praėję treji metai;
3) kai ne kartą
kartojasi prokuroro veiklos trūkumai ir dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar jis
yra tinkamas užimamoms einamoms pareigoms eiti.
4. Nėščios prokurorės tarnyba gali būti vertinama tik jos sutikimu.
5. Atestacijos
komisija po eilinio ar neeilinio tarnybos vertinimo pateikia generaliniam
prokurorui išvadas išvadą, kuriose kurioje pasiūlo:
1) prokuroro
tarnybą vertinti labai gerai ir pasiūlyti prokurorą paskatinti šio Įstatymo
39 straipsnyje nustatyta tvarka ir jam taikyti šio Įstatymo 39
straipsnio 1 dalyje nustatytas skatinimo priemones arba jų netaikyti;
2) prokuroro tarnybą vertinti gerai;
3) prokuroro tarnybą vertinti patenkinamai ir pasiūlyti
įpareigoti jį kelti kvalifikaciją;
4) prokuroro tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti
jį perkelti jį į žemesnes pareigas;
5) prokuroro tarnybą vertinti nepatenkinamai ir pasiūlyti
jį atleisti jį iš tarnybos.
6.
Atestacijos komisija siūlo generaliniam prokurorui suteikti prokurorui
aukštesnį, palikti tą patį arba pažeminti kvalifikacinį rangą.
7 6. Prokuroras Atestacijos komisijos išvadą
gali apskųsti generaliniam prokurorui, o generalinio prokuroro sprendimą dėl
šios išvados – teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta
tvarka.“
15 straipsnis. 35 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios 35 straipsnį.
35
straipsnis. Prokurorų kvalifikaciniai rangai
1. Prokurorams suteikiami šie kvalifikaciniai
rangai, žymintys jų kvalifikaciją ar einamas pareigas:
1) jaunesnysis justicijos patarėjas;
2) justicijos patarėjas;
3) vyresnysis justicijos patarėjas;
4) vyriausiasis justicijos patarėjas;
5) valstybinis justicijos patarėjas;
6) vyriausiasis valstybinis justicijos patarėjas.
2. Generaliniam prokurorui vyriausiojo valstybinio
justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą, generalinio prokuroro pavaduotojui
valstybinio justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia Respublikos Prezidentas,
skirdamas juos į pareigas.
3. Prokurorui ne aukštesnį kaip vyriausiojo
justicijos patarėjo kvalifikacinį rangą suteikia generalinis prokuroras
įsakymu, remdamasis Atestacijos komisijos išvadomis po prokuroro kvalifikacijos
vertinimo arba skatinimo tvarka.
4. Pretendentų į prokurorus egzaminą laikiusiam
prokurorui, kurio tarnyba po stažuotės įvertinta teigiamai, skiriant į pareigas
suteikiamas jaunesniojo justicijos patarėjo kvalifikacinis rangas.
5. Galiojančią tarnybinę nuobaudą turinčiam prokurorui
aukštesnis kvalifikacinis rangas nesuteikiamas.
6. Prokurorui, pakartotinai priimtam į tarnybą
prokuratūroje, suteikiamas turėtas kvalifikacinis rangas, bet ne aukštesnis
negu pagal pareigas nustatytasis.
16 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Į lygiavertes pareigas prokuroras, kuris neina vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) pareigų, gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar
sutikimu, kai jis yra ištarnavęs
ne mažiau kaip trejus metus ir į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų
prokurorų;
2) jo sutikimu, kai į šias pareigas nėra pretenduojančių kitų prokurorų;
2 3) kai dėl
prokuratūros darbo organizavimo pakeitimų panaikinamos jo pareigos.“
2. Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prokuroras į žemesnes pareigas, išskyrus vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas, gali būti perkeltas:
1) jo prašymu ar sutikimu, išskyrus perkėlimą į
vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo pareigas;
2) kai dėl prokuratūros darbo organizavimo
pakeitimų panaikinamos jo pareigos ir nėra galimybių perkelti jį į
lygiavertes pareigas;
3) kai yra Atestacijos komisijos siūlymas perkelti jį
į žemesnes pareigas;
4) kai jam paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas;
5) pasibaigus paskyrimo į pareigas terminui.“
17 straipsnis. 375 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 375 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos nacionaliniam nariui Eurojuste, jo
pavaduotojui ir padėjėjui, kurių darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje,
mokamas pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų
darbo apmokėjimo įstatymą šiame Įstatyme nustatytas darbo užmokestis
ir garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės pareigos. Pasibaigus paskyrimo į pareigas laikotarpiui,
prokuroras jo sutikimu be atrankos perkeliamas į prokuroro pareigas
Generalinėje prokuratūroje arba teritorinėje prokuratūroje. Šiuo pagrindu
prokuroras be atrankos negali būti paskirtas į vyriausiojo prokuroro ar jo
pavaduotojo pareigas.“
18 straipsnis. Įstatymo papildymas 377straipsniu
Papildyti Įstatymą 377straipsniu:
„377 straipsnis. Prokurorų dalyvavimas Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose
1. Prokuroras jo sutikimu gali būti paskirtas dalyvauti Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su prokuratūros misija ir tikslais susijusi veikla, paprastai ne ilgiau kaip trejiems metams, jeigu tarptautinėje sutartyje ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip.
2. Prokurorui iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gali būti mokamos vienkartinės ar periodinės išmokos.
3. Už laiką, kurį prokuroras dalyvauja šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose ir už kurį gauna išmokas iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų, skirtų tiems projektams įgyvendinti, darbo užmokestis iš prokuratūros lėšų prokurorui nemokamas.
4. Prokuroro paskyrimo dalyvauti šio straipsnio 1 dalyje nurodytuose tarptautiniuose bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose tvarką nustato generalinis prokuroras.“
19 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusiu galios 39 straipsnio 1 dalies 5 punktą.
„3. Prokuroras skatinamas šio Įstatymo, kitų teisės aktų ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.“
20 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
,,40 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos
Prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius
nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų
etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) kvalifikacinio rango pažeminimas;
4) perkėlimas į žemesnes pareigas;
5) atleidimas iš tarnybos.
1. Prokurorui už įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus gali būti skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:
1) pastaba;
2) papeikimas;
3) perkėlimas į žemesnes pareigas;
4) atleidimas iš tarnybos.
2. Prokurorui tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už:
1) nebuvimą tarnyboje vieną ar daugiau darbo dienų be svarbios priežasties;
2) buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu arba ne tarnybos metu viešojoje vietoje, kai prokuroro elgesys žeidžia žmogaus orumą, diskredituoja prokuratūros autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą prokuratūra;
3) Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą;
4) neatvykimą du kartus į Atestacijos komisijos posėdį be svarbios priežasties;
5) kitus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus, kuriais diskredituojamas prokuratūros autoritetas ir visuomenės pasitikėjimas prokuratūra.“
21 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokurorų galimai padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus nagrinėja Etikos komisija šio Įstatymo ir generalinio prokuroro nustatyta tvarka.“
2. Papildyti 41 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Kreipimasis dėl prokuroro
galimai padaryto įstatymo pažeidimo, tarnybinio nusižengimo, prokuroro vardą
žeminančio poelgio, taip pat kito Prokurorų etikos kodekso pažeidimo
nagrinėjamas ir sprendimas dėl pripažinimo, kad padarytas tarnybinis pažeidimas,
tarnybinės atsakomybės taikymo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo, kuri
turėtų būti skirta, priimamas ir tuo atveju, kai prokuroras atleidžiamas iš
tarnybos.“
3. Buvusias 41 straipsnio 4–9 dalis laikyti atitinkamai 5–10 dalimis.
4. Pakeisti 41 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5 6. Tarnybinę
nuobaudą įsakymu skiria arba sprendimą dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos,
pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro
vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės
nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima generalinis prokuroras,
atsižvelgdamas į Etikos komisijos išvadą ar šio straipsnio 4 5
dalyje nurodyto subjekto motyvuotą teikimą, tačiau generalinio prokuroro šie
siūlymai ši išvada ir teikimai nesaisto.“
22 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 42 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pasibaigus tarnybinės nuobaudos –
perkėlimo į žemesnes pareigas ar kvalifikacinio rango pažeminimo
galiojimo laikui, prokuroras į aukštesnes pareigas skiriamas ar aukštesnis
kvalifikacinis rangas suteikiamas bendra šio Įstatymo nustatyta tvarka.“
2. Pakeisti 42 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Prokuroras įsakymą Įsakymas
dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo per vieną mėnesį nuo supažindinimo su įsakymu
juo dienos, o įsakymas dėl prokuroro, atleisto iš tarnybos,
pripažinimo padariusiu įstatymo pažeidimą, tarnybinį nusižengimą, prokuroro
vardą žeminantį poelgį ar kitą Prokurorų etikos kodekso pažeidimą ir tarnybinės
nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos gali
apskųsti būti skundžiami teismui Administracinių bylų teisenos
įstatymo nustatyta tvarka.“
23 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 43 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„43 straipsnis. Prokurorų nušalinimo nuo pareigų tvarka
1. Prokuroras gali būti nušalintas nuo pareigų, jei
tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių
medžiagų ar atsisako pasitikrinti sveikatą arba yra pagrindas manyti, kad jis
padarė veiką, kuri turi tarnybinio nusižengimo ar nusikalstamos veikos požymių.
Prokuroras nuo pareigų privalo būti nušalintas, kai:
1) tarnyboje yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (šiuo atveju prokuroras nušalinamas likusiam tos dienos darbo laikui);
2) atsisako pasitikrinti sveikatą šiame Įstatyme nustatyta tvarka (šiuo atveju prokuroras nušalinamas tol, kol pasitikrins sveikatą).
2. Prokuroras nuo pareigų gali būti nušalintas, kai yra pagrindas manyti, kad jis:
1) padarė veiką, turinčią tarnybinio nusižengimo požymių (šiuo atveju prokuroras nušalinamas tol, kol bus atliktas tarnybinis patikrinimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo);
2) padarė nusikalstamą veiką ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą (šiuo atveju prokuroras nušalinamas iki galutinio sprendimo priėmimo baudžiamojoje byloje).
2 3.Prokurorą
nuo pareigų nušalina generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) arba jų pavedimu
teritorinės prokuratūros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) įsakymu ne
ilgiau kaip iki 45 dienų, o kai yra pagrindas manyti, kad prokuroras padarė
nusikalstamą veiką, ir generalinis prokuroras pradėjo ikiteisminį tyrimą, – iki
galutinio sprendimo baudžiamojoje byloje Prokuroras nuo pareigų
nušalinamas generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) arba jo pavedimu teritorinės
prokuratūros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymu.
3 4.
Iš prokuroro, nušalinto nuo pareigų, nedelsiant paimami tarnybinis ginklas,
šaudmenys, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas ir proceso procesiniai
dokumentai.
4 5.Prokuroro Už nušalinimo
nuo pareigų laikotarpiu laikotarpį prokurorui darbo užmokestis jam
nemokamas.
5. Kai nuo pareigų nušalintas prokuroras
atleidžiamas iš tarnybos, atleidimo diena laikoma paskutinė jo tarnybos iki
nušalinimo nuo pareigų diena.
6.Nepagrįstai nušalintas nuo pareigų prokuroras
grąžinamas į eitas pareigas, už nepagrįsto nušalinimo laiką sumokamas jo
negautas darbo užmokestis ir tas laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
Prokuroras, nuo pareigų nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus nušalinimą
lėmusioms aplinkybėms, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų nuo
grąžinimo į pareigas jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis
buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai, apskaičiuoti Vyriausybės
nustatyta tvarka. Delspinigiai nemokami, jeigu prokurorui žala atlyginta kitų
įstatymų nustatyta tvarka.“
24 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 44 straipsnio 1 dalį 14 punktu:
„14) savo poelgiu sulaužo priesaiką.“
2. Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prokuroras gali būti atleistas iš
tarnybos, jei jeigu:
1) savo poelgiu sulaužo priesaiką;
21) nesibaigus tarnybinės nuobaudos galiojimo laikui
jam skiriama paskirta nauja tarnybinė nuobauda;
3) be svarbios priežasties du kartus per metus visą
darbo dieną neatvyksta į tarnybą arba be svarbios priežasties neatvyksta į
tarnybą 2 dienas iš eilės;
4) be svarbios priežasties du kartus neatvyksta
į Atestacijos komisijos posėdį;
52) dėl laikino nedarbingumo nebūna nebuvo
tarnyboje daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140
kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių, išskyrus atvejus, kuriais
kai įstatymų nustatyta, kad pareigos paliekamos ilgesnį laiką dėl
tam tikrų ligų arba dėl sveikatos sutrikdymo tarnyboje;
6) pažeidžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo
valstybinėje tarnyboje įstatymą;
73) negauna leidimo dirbti su įslaptinta informacija,
kai toks reikalavimas numatytas nustatytas Kompetencijos
nuostatuose;.“
8) yra sulaukęs amžiaus,
reikalingo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai gauti.“
25 straipsnis. 45 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„45 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos ir atleidimo tvarka
1. Prokuroras atleidžiamas iš tarnybos generalinio prokuroro įsakymu šio Įstatymo nustatyta tvarka.
2. Prokurorą atleisti iš tarnybos laikino
nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio
1 dalies 1–4, 11, 12 ir 14 punktuose
ir 2 dalies 8 punkte nustatytus
atvejus, draudžiama. Jeigu prokuroras atleidžiamas iš tarnybos pažeidžiant šią
nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar laikino nedarbingumo
pasibaigimo tarnybos diena.
3. Nėščią prokurorę atleisti iš tarnybos, išskyrus
šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6, 9, 10, –12 11 ir 14 punktuose
ir 2 dalies 1, 3, 6, 8 punktuose nustatytus atvejus, draudžiama.
4. Prokurorą, kuris vienas augina vaiką iki trejų
metų, atleisti iš tarnybos, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1–6,
8–12, 14 punktuose ir 2 dalies 1–6, 8 ir 2 punktuose
nustatytus atvejus, draudžiama.
5. Atleisti prokurorą iš tarnybos šio Įstatymo 44
straipsnio 1 dalies 7, 12 punktuose ir 2 dalies 8 punkte nustatytais
atvejais nustatytu atveju galima tik apie tai raštu įspėjus
raštu prieš du mėnesius. Prokuroras, kuris vienas augina vaiką iki
keturiolikos metų, taip pat prokuroras, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir
karių valstybinę pensiją atsiradimo liko ne daugiau kaip penkeri metai arba
kuris yra invalidas neįgalus, apie atleidimą iš tarnybos turi
būti įspėjamas prieš keturis mėnesius. Jei Jeigu prokuroras
atleidžiamas iš tarnybos nesibaigus nepasibaigus įspėjimo laikui,
jo atleidimo data nukeliama iki įspėjimo termino pabaigos.
6. Mirę, įstatymų nustatyta tvarka paskelbti
mirusiais ar pripažinti nežinia kur esančiais prokurorai generalinio prokuroro
įsakymu išbraukiami iš Prokurorų pareigybių sąrašo Prokuroro, kuris mirė,
įstatymų nustatyta tvarka paskelbtas mirusiu ar pripažintas nežinia kur
esančiu, tarnybos santykiai nutraukiami generalinio prokuroro įsakymu.
7. Prokurorą atleidžiant iš tarnybos arba
išbraukiant iš Prokurorų pareigybių sąrašo, paimami jo tarnybinis ginklas,
šaudmenys, asmens apsaugos priemonės, prokuroro pažymėjimas, prokuroro ženklas,
proceso procesiniai dokumentai ir jam patikėtas prokuratūros
turtas.“
26 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 46 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Prokuroras turi teisę
atsistatydinti prieš 14 kalendorinių dienų, paduodamas pateikdamas
generaliniam prokurorui prašymą atleisti iš tarnybos. Prokuroras, dėl kurio
galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę
atsistatydinti ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų pateikdamas prašymą
generaliniam prokurorui (į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį prokuroras
nebuvo darbe dėl ligos arba atostogavo).“
2. Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu generalinis prokuroras
sutinka, prokuroras iš tarnybos gali būti atleistas nuo prašymo atleisti iš
tarnybos padavimo dienos praėjus 3 kalendorinėms dienoms. Prokuroras
turi būti atleistas kitą darbo dieną, kai pasibaigia šio straipsnio 1 dalyje
nurodytas terminas, o generalinio prokuroro sutikimu – ir nesibaigus šiam
terminui.“
27 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atleidžiant prokurorą iš tarnybos
šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 7, 8, 13 punktuose ir 2 dalies 5 2
punkte nustatytais atvejais, o generalinį prokurorą (jo pavaduotoją) – šio
Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies 1 punkte, 6 7 dalies 1, 2
punktuose ir 78 dalies 2 punkte nustatytais atvejais, jam
sumokama dviejų mėnesių vidutinio jo darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.“
28 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Prokurorų darbo užmokestis
Prokurorų darbo užmokestį nustato Valstybės
politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas.
1. Prokurorų darbo užmokesčiui apskaičiuoti taikomas pareiginės algos bazinis dydis (toliau – bazinis dydis), kurį vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatomis tvirtina Seimas.
2. Prokurorų darbo užmokestis susideda iš:
1) pareiginės algos;
2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus;
3) priemokos pagal šio Įstatymo 161 straipsnį.
3. Prokurorų darbo užmokestis apskaičiuojamas atitinkamą pareiginės algos koeficientą, nustatytą šio Įstatymo 1 priede, dauginant iš bazinio dydžio. Prokurorų pareiginė alga apvalinama vadovaujantis bendromis skaičių apvalinimo taisyklėmis taip, kad paskutinis skaitmuo būtų 0 arba 5.
4. Prokurorams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse ir 5 dalies 1–4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus Lietuvos valstybei metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.
5. Priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus sudaro 3 procentai prokuroro pareiginės algos už kiekvienus trejus metus, tačiau priedo dydis neturi viršyti 30 procentų pareiginės algos.
6. Priemokos, jeigu ji skiriama pagal šio Įstatymo 161 straipsnį, suma gali siekti iki 30 procentų pareiginės algos.
7. Duomenys apie prokurorų darbo užmokestį yra vieši. Šie duomenys teikiami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.“
29 straipsnis. 50 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 50 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„50 straipsnis. Prokurorų atostogos
1. Prokurorams Prokurorui suteikiamos
28 kalendorinių 20 darbo dienų kasmetinės mokamos
atostogos. Prokurorui, vienam auginančiam vaiką iki keturiolikos metų arba
neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, taip pat prokurorui, kuris pripažintas
neįgaliuoju, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos.
2. Prokurorams Prokurorui, turintiems
turinčiam daugiau kaip penkerių metų tarnybos prokuroru stažą, už
kiekvienus paskesnius tarnybos prokuroru metus suteikiama kasmetinės
atostogos pailginamos 1 kalendorine darbo diena papildomų
atostogų, tačiau bendra kasmetinių mokamų atostogų ir papildomų
atostogų už tarnybos prokuroru stažą trukmė negali būti ilgesnė kaip 42
40 kalendorinės darbo dienos dienų.
3. Prokurorams kasmetinės atostogos suteikiamos šio Įstatymo ir Darbo kodekso nustatyta tvarka.
4. Prokurorams Prokurorui, kuris už
nenormuotą darbo dieną dirba viršvalandinį darbą, poilsio ir švenčių
dienomis ir dėl generalinio prokuroro ar jo pavaduotojo
įsakymu pavestų funkcijų, numatytų nurodytų Baudžiamojo proceso
kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimą poilsio ar švenčių dienomis
kompensuojama suteikiant iki 14 10 kalendorinių darbo
dienų kasmetinių papildomų mokamų atostogų. Šios papildomos
kasmetinės atostogos suteikiamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.
5. Generalinis prokuroras (jo pavaduotojas) tTarnybinio
būtinumo atvejais gali atšaukti prokurorą jo sutikimu iš
kasmetinių ir papildomų atostogų gali generalinis prokuroras (jo
pavaduotojas). Nepanaudotos atostogos prokurorui suteikiamos kitu laiku Darbo
kodekso nustatyta tvarka.
6. Prokurorams Prokurorui gali būti
suteikiamos šios tikslinės atostogos:
1) nemokamos;
2) nėštumo ir gimdymo;
3) tėvystės;
4) vaikui prižiūrėti;
5) mokymosi;
1) nėštumo ir gimdymo;
2) tėvystės;
3) vaikui prižiūrėti;
4) kūrybinės;
6 5) nemokamos;
7 ) kvalifikacijos kėlimo;
8 6) persikėlimo
dėl gyvenamosios vietos pakeitimo.
7. Prokuroro prašymu dėl šeiminių ar kitų svarbių
priežasčių per vienerius metus gali būti suteikiamos ne ilgesnės kaip vieno
mėnesio nemokamos atostogos. Nemokamų atostogų laikas įskaitomas į tarnybos
prokuroru stažą.
8. Nėštumo ir gimdymo atostogos, tėvystės
atostogos, atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, mokymosi,
kūrybinės atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.
9. Prokurorui, kuris po pirmo teigiamo jo tarnybos
įvertinimo yra ištarnavęs dvejus metus, vieną kartą per penkerius metus
generalinis prokuroras gali suteikti ne ilgesnes kaip vienerių metų kvalifikacijos
kėlimo kūrybines atostogas. Kvalifikacijos kėlimo Kūrybinių
atostogų metu prokurorui paliekamos eitos pareigos, tačiau darbo užmokestis
nemokamas, o šių atostogų laikas įskaitomas į tarnybos prokuroru stažą.
10. Prokurorui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl
perkėlimo į kitas pareigas kitoje vietovėje, skiriama iki 5 kalendorinių darbo
dienų persikėlimo atostogų ir už šį laikotarpį mokamas darbo užmokestis. Jei
prokuroras perkeltas į kitas pareigas dėl tarnybinio būtinumo, jo ir jo šeimos
turėtos persikėlimo išlaidos kompensuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.
12 11. Generaliniam prokurorui atostogas suteikia Respublikos
Prezidentas.“
30 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas
1. Papildyti 52 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Prokurorui, kuris naudoja netarnybinį transportą tarnybos reikmėms ne komandiruotės metu, generalinio prokuroro nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos su važiavimu susijusios išlaidos, išskyrus išlaidas taksi. Šių kompensacijų dydį nustato Vyriausybė.“
2. Buvusias 52 straipsnio 10, 11 dalis laikyti atitinkamai 11, 12 dalimis.
3. Pakeisti 52 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.11.
Prokurorui, kurio materialinė būklė sunki dėl jo paties ligos, jo šeimos
nario ar išlaikytinio, kurio globėju ar rūpintoju jis yra paskirtas,
ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais
ypatingais atvejais, gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių algų
dydžio pašalpa. Prokuroro, kuris mirė dėl priežasčių, nesusijusių su
tarnyba, šeimos nariams gali būti skiriama iki penkių minimaliųjų mėnesinių
algų dydžio pašalpa. Pašalpos skiriamos generalinio prokuroro nustatyta tvarka.“
31 straipsnis. Įstatymo papildymas 1 priedu
Papildyti Įstatymą nauju 1 priedu:
„Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo
1 priedas
Prokurorų PAREIGINĖS ALGOS
(Baziniais dydžiais)
Eil. Nr. |
Pareigų pavadinimas |
Pareiginės algos koeficientas |
1. |
Generalinė prokuratūra |
|
1.1. |
Generalinis prokuroras |
22,9 |
1.2. |
Generalinio prokuroro pavaduotojas |
21,2 |
1.3. |
Departamento vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinis narys Eurojuste |
20,2 |
1.4. |
Skyriaus vyriausiasis prokuroras |
19,2 |
1.5. |
Departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, departamento skyriaus vyriausiasis prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste pavaduotojas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje |
19,0 |
1.6. |
Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas |
18,6 |
1.7. |
Departamento skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas |
18,6 |
1.8. |
ONKT departamento prokuroras |
18,5 |
1.9. |
Departamento prokuroras, departamento skyriaus prokuroras, skyriaus prokuroras, prokuroras, Lietuvos nacionalinio nario Eurojuste padėjėjas, kurio darbo vieta yra Eurojusto buveinės vietoje |
17,7 |
2. |
Apygardų prokuratūros |
|
2.1. |
Vyriausiasis prokuroras |
19,2 |
2.2. |
Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas |
18,5 |
2.3. |
Specializuoto skyriaus vyriausiasis prokuroras |
17,7 |
2.4. |
Specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas |
17,3 |
2.5. |
ONKT skyriaus prokuroras |
17,0 |
2.6. |
Specializuoto skyriaus prokuroras |
16,5 |
3. |
Apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūros |
|
3.1. |
Vyriausiasis prokuroras |
17,7 |
3.2. |
Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas |
16,0 |
3.3. |
Skyriaus vyriausiasis prokuroras |
15,7 |
3.4. |
Skyriaus vyriausiojo prokuroro pavaduotojas |
15,2 |
3.5. |
Prokuroras |
13,9 |
Pastaba. ONKT – organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimas.“
32 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Buvusį Įstatymo priedą laikyti 2 priedu:
„Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo
1 2
priedas“.
33 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2018 m. liepos 1 d.
2. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki 2018 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
34 straipsnis. Įstatymo taikymas
Iki bus patvirtintas naujas bazinis dydis, skaičiuojant prokurorų darbo užmokestį vadovaujamasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymu.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas