LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TAUTINIŲ MAŽUMŲ

 ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-06-17 Nr. XIVP-3917

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje pateikiamos sąvokos „tautinės mažumos kalba“ apibrėžtyje vietoj kalbos statusą žyminčio žodžio „valstybinė“ reikia nurodyti kalbos pavadinimą –  „lietuvių“.

2. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Valstybinėse ir savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose garantuojamas ugdymas tautinės mažumos, kurios rėmimas numatytas Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis, kalba, kuri yra oficiali Europos Sąjungos kalba <...>“. Iš šios projekto nuostatos matyti, kad ugdymas valstybinėse ir savivaldybės mokyklose tautinės mažumos kalba būtų siejamas su atitinkamomis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalį savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir jeigu to prašo bendruomenė. Tai reiškia, kad pagal minėtąją Švietimo įstatymo nuostatą ugdymas savivaldybės mokykloje tautinės mažumos kalba yra siejamas su kitais kriterijais – tradiciškai gausiu tautinės mažumos gyvenimu tam tikrose vietovėse ir bendruomenės prašymu. Taigi, kiek tai susiję su savivaldybės laiduojamu (garantuojamu) ugdymu tautinės mažumos kalba, nėra aiškus teikiamo projekto 6 straipsnio  2 dalies ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies tarpusavio santykis. Atitinkamai nėra aiškus ir Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalies santykis su projekto 6 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią valstybės institucijos ir įstaigos užtikrina sąlygas rengti pedagogus ir įsigyti vadovėlių bei kitų mokymo priemonių tautinių mažumų kalbomis, numatytomis Lietuvos Respublikos dvišalėse ar daugiašalėse tarptautinėse sutartyse su Europos Sąjungos valstybėmis.

3. Projekto 7 straipsnyje siekiama nustatyti papildomas vienos iš valstybės švietimo savivaldos institucijų – Bendrojo ugdymo tarybos – funkcijas. Šis teisinis reguliavimas svarstytinas keliais aspektais. Viena vertus, projekto 7 straipsnio 2 dalyje siūlomos nustatyti Bendrojo ugdymo tarybos funkcijos, mūsų vertinimu, iš dalies dubliuoja Švietimo įstatymo 62 straipsnio 1 punkte Lietuvos švietimo tarybai priskirtą funkciją konsultuoti strateginiais Lietuvos švietimo plėtros klausimais bei projekto 11 straipsniu Tautinių mažumų tarybai nustatytas funkcijas, kuriomis, be kita, užtikrinama ir tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisė spręsti švietimo klausimus. Kita vertus, pažymėtina, kad valstybės švietimo savivaldos institucijų, tame tarpe ir Bendrojo ugdymo tarybos, funkcijos yra reglamentuojamos Švietimo įstatymo 62 straipsnyje, kuriame, be kita ko, nėra nustatyta, kad Bendrojo ugdymo taryba gali atlikti ir kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, todėl siekiant  Bendrojo ugdymo tarybai priskirti funkcijas, siūlomas nustatyti projekto 7 straipsnio 2 dalyje, pirmiausia turėtų būti keičiamas Švietimo įstatymas.

4. Siūlome performuluoti projekto 10 straipsnio 4 dalį. Šios dalies tekste vietoj valstybės institucijos teisinio statuso ir jos paskirties aprašymo „nuolatinė aukščiausioji rinkimų ir referendumų rengimo ir vykdymo valstybės institucija“ reikia įrašyti konkretų valstybės institucijos pavadinimą  – „Vyriausioji rinkimų komisija“ (Konstitucijos 67 straipsnio 13 punktas). Tai reikėtų padaryti ir dėl to, kad šios komisijos paskirtis neapsiriboja vien rinkimų ir referendumo organizavimu ir vykdymu (žr. Rinkimų kodekso 30 straipsnio 2 dalį).

Be to, iš aptariamos projekto 10 straipsnio 4 dalies formuluotės „užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ galima būtų suprasti, jog yra preziumuojama, kad rinkimų apygardos galėtų būtų sudaromos pažeidžiant Rinkimų kodekse  nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad rinkimų apygardų sudarymą nulemia atitinkamuose rinkimuose taikoma rinkimų sistema ir atitinkami apygardų sudarymo kriterijai (Rinkimų kodekso 16 straipsnis), kuriais vadovaudamasi Vyriausioji rinkimų komisija ir sudaro rinkimų apygardas (o ne jas keičia). Be to, pati projekto 10 straipsnio 4 dalies formuluotė „esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ savo esme ir reiškia, kad rinkimų apygardos sudaromos vadovaujantis Rinkimu kodeksu. Atsižvelgiant į tai, projekto 10 straipsnio 4 dalyje aptariamą formuluotę „užtikrina, kad rinkimų apygardos būtų sudaromos ar keičiamos tik esant Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytiems pagrindams ir vadovaujantis šiuo kodeksu“ reikėtų išdėstyti labiau apibendrintai, pavyzdžiui, taip: „sudaro rinkimų apygardas vadovaujantis Lietuvos Respublikos rinkimų kodeksu“ ar pan. (Rinkimų kodekso 6 straipsnio 6 dalis).

Departamento direktorius                                                                                      Dainius Zebleckis

O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected]

L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]