LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691

3, 4, 5, 7, 29, 30 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

2024-09-16 Nr. XIVP-2544(2)

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad pensijų kaupimo bendrove yra <...> gyvybės draudimo įmonė, veikianti pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Draudimo įstatymą, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimti šio įstatymo nustatyta pensijų kaupimo veikla (čia ir toliau – išskirta mūsų). Siūlomas pakeitimas nedera su Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3, 13 normomis, apibrėžiančiomis subjektus, turinčius teisę vykdyti draudimo veiklą, todėl jo reikėtų atsisakyti arba pašalinti nurodytų normų tarpusavio prieštaravimus. Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, todėl neaišku, kodėl siūlomi šie pakeitimai.

2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį siūloma papildyti nauju 3 punktu ir nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi kai „dalyvis šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka nutraukia pensijų kaupimo sutartį“. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 2 punktu ir nustatyti, kad savo iniciatyva sudaręs pensijų kaupimo sutartį asmuo turi teisę „nutraukti pensijų kaupimo sutartį šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka“.

Šios nuostatos svarstytinos ir tikslintinos dėl kelių priežasčių. Pirma, atsižvelgiant į šiuose punktuose teikiamą nuorodą į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, įgyvendinant dalyvio teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir nutraukiant šią sutartį turėtų būti vadovaujamasi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnyje reguliuojami pensijų kaupimo sutarties, kai sutartis sudaroma rašytine forma, teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą pensijų kaupimo sutartys gali būti sudaromos raštu (keičiamo įstatymo 7 straipsnis) arba nutylėjimu (keičiamo įstatymo 6 straipsnis), todėl pensijų kaupimo sutarties nutraukimo teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose.

Antra, įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma vietoj šiuo metu galiojančios keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies normos, reguliuojančios dalyvio teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, nustatyti dalyvio teisę vienašališkai nutraukti pirmą kartą sudarytą pensijų kaupimo sutartį. Pagal šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, „Dalyvis turi teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio rašytinį pranešimą, kad jis nori atsisakyti sutarties, ir nustačiusi dalyvio tapatybę, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti VSDF valdybai. Laikoma, kad pensijų kaupimo sutarties atsisakyta, kai VSDF valdyba ją išregistruoja iš Dalyvių ir sutarčių registro.“ Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, pirmą kartą sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja trečio mėnesio, skaičiuojant nuo šios sutarties įregistravimo dalyvių ir sutarčių registre mėnesio, pirmą dieną. Dalyvis teise atsisakyti sudarytos pensijų kaupimo sutarties gali pasinaudoti per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, t. y. iki sutartis įsigalioja ir pradedamos mokėti pensijų įmokos.

Įstatymo projektu teikiamoje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje vietoj teisės atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties siūloma nustatyti teisę „vienašališkai nutraukti pirmą kartą sudarytą pensijų kaupimo sutartį“. Šia teise (kaip ir teise atsisakyti sudarytos pensijų kaupimo sutarties) dalyvis galėtų pasinaudoti per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, t. y. iki šios sutarties įsigaliojimo ir pensijų įmokų mokėjimo pradžios. Taigi, įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų nustatyta visų pensijų fondų dalyvių (tiek sudariusių pensijų kaupimo sutartį raštu, tiek nutylėjimu) teisė bet kuriuo metu nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir šios sutarties nutraukimo tvarka. Be to, iš esmės nėra keičiama dalyvių teisė atsisakyti pensijų kaupimo sutarties iki jos įsigaliojimo ir įmokų mokėjimo pradžios, todėl tiek keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies pakeitimas, tiek siūlomos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkto ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos turėtų būti tobulinamos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek jose nenustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl siūlomas naujas teisinis reguliavimas, pagal kurį nėra nustatoma teisė visiems dalyviams nutraukti pensijų kaupimo sutartis dėl svarbių priežasčių, neatitinka konstitucinės doktrinos.

Trečia, nuostatas reikėtų derinti tarpusavyje ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtus asmenis tikslinti, nes neaišku, kokia dalyvių grupė nurodyta kaip „savo iniciatyva sudariusi pensijų kaupimo sutartį“.

Ketvirta, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotę reikėtų susieti kalbiniu ryšiu su šios dalies tekstu „Dalyvis turi teisę“.

3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, dalyvis turi teisę pasirinkti įsigyti pensijų anuitetą, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartinę ar periodinę pensijų išmoką, įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti pensijų kaupimo bendrovei nustatytos pareigos pateikti dalyviui informaciją apie jam mokėtinos pensijų išmokos rūšį.

4. Įstatymo projekto 7 straipsnyje siūloma reguliuoti įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą. Kaip jau buvo minėta, įstatymo projektu siūlomi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies pakeitimai nustato tik dalyvio teisę nutraukti šią sutartį per 30 dienų nuo jos sudarymo, o ne bet kuriuo metu iki dalyvis sukaks senatvės pensijos amžių, todėl laikytina, kad įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto normos nustato savarankiškus teisinius santykius, kurie įstatymo projekte nėra reguliuojami. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos turėtų būti formuluojamos ir dėstomos ne kaip įgyvendinančios, o kaip savarankiškos, naujus teisinius santykius nustatančios taisyklės.

5. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2024 m. gruodžio 31 d., iki 2015 m. kovo 1 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį pateikusių asmenų pensijos sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą. Pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas šio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas. Pervedamų lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas), viršijanti iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, įskaitoma kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai. Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas) yra mažesnė už iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, šiam asmeniui Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Papildomos dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos dalyviams nėra grąžinamos.“

Šiame punkte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių.

Pirma, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas įsigaliojo 2003 m. liepos 30 d. Pagal galiojusį teisinį reguliavimą dalyvių įmokos buvo mokamos atskaitant dalyvio valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį į pensijų kaupimo fondą. Dėl šių atskaitymų atitinkamai buvo mažinama socialinio draudimo senatvės pensija. 2018 m. birželio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1360. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei galėjo pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą dalyvis įmokas į pensijų fondą moka iš savo lėšų, įstatymo nustatyta dalis už dalyvį mokama iš valstybės biudžeto lėšų, įmoką dalyvio vardu gali mokėti ir darbdavys. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais, nuo 2019 m. sausio 1 d. moka keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Atsižvelgiant į naujai nustatytą įmokų mokėjimo tvarką, socialinio draudimo senatvės pensija dėl asmens dalyvavimo pensijų kaupime nemažinama.

Antra, atsižvelgiant į ilgalaikę pensijų kaupimo trukmę bei buvusius įmokų mokėjimo pakeitimus, svarstytina, ar siūlymas dalyviui nutraukus pensijų kaupimo sutartį jo sukauptą turtą, konvertuotą į lėšas, pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondą ir perskaičiuoti kaip asmens valstybinio socialinio draudimo įmokas, yra teisėtas ir racionalus.

Pažymėtina, kad pensijų kaupimo sutartis yra sudaryta tarp dalyvio ir pensijų kaupimo bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondo dalyvį su pensijų kaupimo bendrove sieja sutartiniai teisiniai santykiai (asmuo sudaro pensijų kaupimo sutartį savo valią ją sudaryti išreiškęs raštu arba nutylėjimu), pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnį, sutartis ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią, svarstytina, ar įstatymų leidėjas gali iš esmės pakeisti šalių sutartines teises ir pareigas, ypač tas, kurios jau šalių įvykdytos, pats nebūdamas tų sutarčių šalimi.

Pažymėtina, kad nustačius teisę dalyvio vardu įmokėtą valstybės biudžeto lėšų dalį įskaityti kaip dalyvio valstybinio socialinio draudimo pensijų įmoką, būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes tie valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kurie nedalyvauja pensijų kaupime, negautų analogiško dydžio iš valstybės biudžeto lėšų dalyviams mokamų įmokų dalies. Konstitucijos 29 straipsnio, įtvirtinančio asmenų lygiateisiškumo principą, 2 dalyje inter alia nustatyta, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. Taigi toks siūlomas teisinis reguliavimas, jeigu jo nebūtų atsisakyta, būtų vertintinas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties. Pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas).

Trečia, nustačius Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms pareigą įskaityti dalyvio pensijų fonde sukauptas lėšas kaip socialinio draudimo įmokas, jos įgyvendinimas pareikalautų didelių administravimo kaštų, todėl įstatymo projekte turėtų būti nustatyta šių išlaidų atlyginimo tvarka ir dydis.

Ketvirta, įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „Papildomos dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos dalyviams nėra grąžinamos.“ Pažymėtina, kad tiek įstatymo nustatyto dydžio, tiek papildomai dalyvio mokėtos įmokos, tiek iš jų gauta finansinė grąža yra pensijų fonde dalyvio vardu sukauptas pensijų turtas, kuris yra dalyvio nuosavybė, todėl neaišku, kodėl papildomos įmokos ir iš jų gauta nauda dalyviui nebūtų grąžinta, tuo pačiu neaišku kam ji atitektų. Pažymėtina, kad dalyvio sukauptas pensijų turtas yra jo nuosavybė, todėl nustačius teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, teisė valdyti, naudoti nuosavybę ir ja disponuoti galėtų būti apribota tik laikantis Konstitucijos 23 straipsnio normų.

Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte reikėtų patikslinti metus „2015“.

6. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad „prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų. Šiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta automatinio įtraukimo procedūra. Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą. Pensijų įmokų pervedimas už šiuos asmenis atnaujinamas nuo trečio mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimo įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmos dienos. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba savo iniciatyva pateikę prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą asmenys tęsia dalyvavimą kaupime iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais.“

Šio punkto nuostatas reikėtų tikslinti, nes jame siūlomos nustatyti taisyklės nesuprantamos, nuorodos teikiamos į įstatymo projekte nesančius keičiamo įstatymo straipsnius. Tobulinant šias nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2018 m. birželio 28 d. priimto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 2 straipsnio 4 dalį, asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei galėjo pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiomis teisėmis pensijų fondų dalyviai pasinaudojo, tobulinant įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą į šias normas būtina atsižvelgti.

Departamento direktorius                                                                                       Dainius Zebleckis

J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5)  209 6159, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (0 5)  209 6842, el. p. [email protected]