LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO VERSLO PLĖTROS ĮSTATYMO PROJEKTO

2019-05-17 Nr. XIIIP-3458

Vilnius

Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:

1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžta socialinio verslo subjekto samprata, kurioje nustatyta, kad socialinio verslo subjektu yra šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytus kriterijus atitinkantis juridinis asmuo (čia ir toliau – išskirta mūsų). Pagal įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą, socialinio verslo subjektu gali būti labai maža, maža arba vidutinė įmonė. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje socialinis verslas apibrėžtas kaip ekonominė veikla, o įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta ūkio subjekto vykdoma veikla. Iš aptartų nuostatų bei įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalies (pagal kurią socialinio verslo subjektu negali būti viešosios įstaigos, kuriose valstybė ar savivaldybė(s) yra savininkė(s) ar turi daugiau kaip pusę balsų šių įstaigų visuotiniame dalininkų susirinkime, kas reikštų, kad kitos viešosios įstaigos gali būti socialinio verslo subjektu), įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto (pagal kurį socialinio verslo subjektas turi būti pelno siekiantis asmuo) neaišku, kurie juridiniai asmenys turi teisę įgyti socialinio verslo subjekto statusą, todėl įstatymo projekte juos reikėtų aiškiai apibrėžti. Priklausomai nuo socialinio verslo subjekto apibrėžimo reikėtų tikslinti ir jo veiklos bei nustatytų reikalavimų turinį.

2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį reikėtų tikslinti kartu inkorporuojant įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatas arba vietoj 4 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto kriterijaus „siekia socialinio poveikio“ nurodyti 4 straipsnio 3 dalyje nustatytą reikalavimą.

3. Įstatymo projekto 3 straipsnyje yra vardijamos socialinio poveikio sritys. Svarstytina, koks būtų šio siūlomo teisinio reguliavimo santykis su Socialinių įmonių įstatymo ar Užimtumo įstatymo reguliavimo sritimis.  Pvz., ar socialinės įmonė galėtų įgyti ir socialinio verslo subjekto statusą bei naudotis tiek socialinei įmonei, tiek socialinio verslo subjektams skirtoms skatinimo priemonėmis; taip pat neaišku, ar socialinio verslo subjektas galėtų naudotis Užimtumo įstatyme nurodytomis paramos priemonėmis. 

4. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 5 punkto formuluotę siūlytina tikslinti ir nurodyti amžių, kurį sukakęs asmuo laikomas pensinio amžiaus asmeniu.

5. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalies 12 punkto formuluotę siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytais atvejai prievartos priemonės gali būti taikomos teisėtai (pavyzdžiui, policijos specialiųjų prievartos priemonių panaudojimas).

6. Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalies 9 punkto formuluotę „jų vykdomos veiklos sąlygų gerinimas“ siūlytina tikslinti arba jos atsisakyti. Pažymėtina, kad neįgaliųjų vykdoma veikla (jeigu ji nepatenka į įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį), gali būti priskirta socialiniam verslui, o ją vykdantis subjektas įgyti socialinio verslo subjekto statusą, todėl pagal taip suformuluotą aptariamo punkto nuostatą, neįgaliųjų vykdomos veiklos sąlygos (ne tik pati veikla) būtų priskirtos visuomenės socialinei problemai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų asmenų analogiškos vykdomos veiklos sąlygos nebūtų priskirtos visuomenės socialinei problemai. Pavyzdžiui, ilgalaikiam bedarbiui pagrindu kreiptis dėl socialinio verslo statuso įgijimo būtų jo vykdoma gyvūnų globa, o neįgaliajam asmeniui kreiptis dėl socialinio verslo statuso įgijimo pagrindu būtų gyvūnų globa ir gyvūnų globos sąlygos. Taigi, vykdomos veiklos sąlygų gerinimas valstybės socialine problema būtų tik tada, jei tą veiklą vykdytų neįgalieji. Be to, formuluotė „jų vykdomos veiklos sąlygų gerinimas“ apimtų visas veiklas, įskaitant ir nurodytas įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje, todėl nuostata tobulintina ir šiuo aspektu.

7. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma imperatyvi nuostata, pagal kurią socialinio verslo subjektas ekonominės veiklos ir socialinio poveikio siekimo procesus organizuoja konsultuodamasis (suteikdami galimybę pateikti nuomonę ir pasiūlymus) su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis socialinio verslo subjekto vykdoma veikla. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje nurodytos veiklos (veiklų sritys) ne visada susijusios su asmenų individualaus pobūdžio socialinėmis problemomis (pavyzdžiui, klimato kaita, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga, gyvūnų globa), o jeigu ir susijusios (pavyzdžiui, visuomenės sveikatos stiprinimas, ligų prevencija), įgyvendinti reikalavimą konsultuotis su asmenimis, kuriems daromas socialinis poveikis ir įvertinti, kad jis tinkamai įgyvendintas, būtų sunku, todėl jį reikėtų tikslinti arba jo atsisakyti. Pažymėtina, kad pagal įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalį, neįvykdžius šio reikalavimo (kriterijaus) socialinio verslo subjekto statusas nebūtų suteiktas, o pagal įstatymo projekto 7 straipsnį – šio statuso būtų netenkama.

8. Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog laikoma, kad socialinio verslo subjektas siekia socialinio poveikio, jeigu šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys sudaro ne mažiau kaip 50 procentų visų socialinio verslo subjekto darbuotojų. Atsižvelgiant į tai, kad bendras darbuotojų skaičius gali kisti, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti vidutinio šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų (darbuotojų) skaičiaus per tam tikrą laikotarpį (pavyzdžiui, per kalendorinius metus), kuris leistų laikyti, kad  socialinio verslo subjektas siekia socialinio poveikio.

9. Svarstytina, ar įstatymo projekto 4 straipsnio 3 dalyje nuoroda į šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį yra tinkama, nes socialinio poveikio sąvoka apibrėžta įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje.

10. Įstatymo projekto 4 straipsnyje yra nustatyti socialinio verslo subjekto veiklos kriterijai, todėl šio straipsnio 4 dalis laikytina ne šio straipsnio reguliavimo dalyku. Manytina, kad šios dalies nuostatos turėtų būti įstatymo projekto 5 straipsnyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo tekstas turi būti suprantamas ir aiškus, siūlytina šią dalį dėstyti vengiant pasikartojančių nuostatų apie nustatytas formas ir reikalingus dokumentus. Be to, įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad asmenys, siekiantys įgyti socialinio verslo subjekto statusą, įgaliotai įstaigai turi pateikti „ekonomikos ir inovacijų ministro nustatytoje tvarkoje nurodytus dokumentus“. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad sprendimas dėl socialinio verslo subjekto statuso suteikimo arba nesuteikimo yra priimamas per 30 kalendorinių dienų nuo socialinio verslo subjekto statuso suteikimo ir netekimo tvarkos apraše nurodytų dokumentų, patvirtinančių šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų sąlygų atitiktį, gavimo įgaliotoje institucijoje dienos. Iš abiejų projekto nuostatų nėra aišku, ar ekonomikos ir inovacijų ministras turėtų patvirtinti dvejas atskiras tvarkas, kuriose būtų nurodyti dokumentai, kuriuos turėtų įgaliotai institucijai pateikti asmuo, siekiantis įgyti socialinio verslo statusą. Kartu pastebėtina, kad reikalavimai bei formos yra nustatomos ne tvarkoje, bet tvarkos apraše, kurio pavadinimas turėtų būti rašomas iš didžiosios raidės.

11. Įstatymo projekto 5 straipsniu ir kitais įstatymo projekto straipsniais viešajai įstaigai ,,Versli Lietuva“ nustatomi įgaliojimai suteikti juridiniams asmenims, atitinkantiems įstatymo reikalavimus, socialinio verslo subjekto statusą, priimti sprendimus dėl tokio statuso netekimo, viešai skelbti socialinio verslo subjektų ataskaitas ir pan. Iš įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių būtų finansuojamas tokių funkcijų vykdymas. Svarstytina, ar įstatymo projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal Viešojo administravimo įstatymo  2 straipsnio 4 dalies, 4¹ straipsnio nuostatas viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami tik tokioms viešosioms įstaigoms, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Iš projekto bei projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, ar projekte nurodyta viešoji įstaiga atitinka aukščiau minėtus Viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus.

12. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto formuluotėje „siekiantis socialinio verslo statuso“ reikėtų įrašyti praleistą žodį „subjekto“ („siekiantis socialinio verslo subjekto statuso“).

13. Įstatymo projekto 6 straipsnyje numatyta, kad socialinio verslo subjektas kasmet ne vėliau kaip iki gegužės 1 dienos pateikia savo metinės veiklos ataskaitą. Svarstytina, ar toks reikalavimas nesukels papildomos naštos šiems subjektams, ypač atsižvelgiant į tai, kad šio statuso galėtų siekti labai mažos, mažos, vidutinės įmonės.

14. Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalyje siūlytina atsisakyti nuorodos į įstatymo 4 straipsnio 3 dalį, nes joje tik atskleista socialinio poveikio samprata, o ne nurodyta informacija.

15. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytą pagrindą „nevykdo šio straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų“ dėstyti atskirame punkte, nes įstatymo projekte siūloma formuluotė suponuoja, kad socialinio verslo subjekto statuso netenkama tik esant abiem 5 punkte nurodytiems pagrindams.

   16. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostatą „Jeigu nustatomas mažareikšmis šio įstatymo reikalavimų socialinio verslo subjektui pažeidimas“ reikėtų tikslinti, nes teisės požiūriu ji nesuprantama. Jeigu čia norėta nustatyti socialinio verslo subjekto, kuris pažeidė šio įstatymo reikalavimus, tačiau pažeidimai pripažinti mažareikšmiais, pareigas, normą atitinkamai reikėtų tikslinti.

17. Svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų numatyti taisyklių, kada socialinio verslo subjekto statuso netekęs juridinis asmuo gali vėl kreiptis dėl šio statuso suteikimo (analogiškas pastebėjimas taikytinas ir dėl atvejų, kada atsisakoma šį statusą suteikti).

18. Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies 2 punkto formuluotės „teisė gauti“ tikslintinos atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindu gali būti perduotas laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis.

19. Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta viena iš skatinimo formų - viešųjų paslaugų socialiniam verslui teikimas Įgaliotoje įstaigoje, verslo inkubatoriuose, verslo informacijos centruose, mokslo ir technologijų parkuose ir kituose juridiniuose asmenyse, kurių steigimo dokumentuose nustatytas šių paslaugų teikimas. Neaišku, kaip šiuo atveju pasireikštų skatinimas, nes viešosios paslaugos nurodytose institucijose turi būti ir šiaip užtikrinamos pagal jų steigimo dokumentus. Tuo pačiu pastebėtina, kad kitos šiame straipsnyje nurodytos skatinimo formos gali būti numatytos specialiuose įstatymuose ar savivaldybių institucijų priimamuose sprendimuose, vykdant savivaldybių savarankiškąsias funkcijas, todėl svarstytina, ar šioms skatinimo formoms taikyti būtinas visiškai naujas teisinis reguliavimas.

20. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims. Atsižvelgus į tai, kad teikiamu įstatymo projektu valstybės (savivaldybių) turtas panaudos pagrindais galės būti perduodamas socialinio verslo statusą turintiems privatiems juridiniams asmenims, turėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.

Departamento direktorius                                                                                         Andrius Kabišaitis

J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected]

J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]

S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas@lrs.lt