Stenogramą galima rasti: |
Seimo posėdžių stenogramų e. leidinys Nr. 29, 2021 |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 4, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 55
STENOGRAMA
2021 m. balandžio 29 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
J. JARUTIS ir J. SABATAUSKAS
PIRMININKAS (J. JARUTIS, LVŽSF*). Dar kartą laba diena, gerbiamieji kolegos! Pradedame popietinę opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos darbotvarkę. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 75 Seimo nariai.
Opozicinių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos darbotvarkė
14.01 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4386(2) (svarstymas)
Teikiu svarstyti darbotvarkės 2-1 klausimą – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4386(2). Teikėja – G. Burokienė. Pranešėjas – V. Bukauskas. Prašom pristatyti. Kolega Valentinai, prašom į tribūną.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimą ir priėmė sprendimą alternatyviu balsavimu pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4386(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar turbūt nepabėkite. Ai, gerai. Diskutuoti yra užsirašęs kolega E. Gentvilas. Prašom. Atsisako. Valentinai, vis dėlto kviečiu grįžti atgal, pristatysite siūlymus dėl 4 straipsnio. Yra pasiūlymas dėl 4 straipsnio. Seimo narė G. Burokienė. Prašom pristatyti savo pasiūlymą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Pasiūlymas yra, kad įstatymas įsigaliotų nuo 2021 m. kovo 1 d.
PIRMININKAS. Čia tik datos pakeitimas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, tik datos pakeitimas, bet jau neaktualus, greičiausiai reikės vėl keisti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Pirmininke, kaip ir autorė paminėjo, jeigu bus pritarta po svarstymo, priėmimo stadijoje bus suredaguota.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė – pritarti. Yra pasisakančių už. Techninis pataisymas, siūloma nesvarstyti. Galime bendru sutarimu? Dėl motyvų dėl viso. R. Tamašunienė kalba už. Nėra salėje. Prieš kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Man ir toliau keistas tas bandymas pritempti ne prie labai aiškaus rezultato, atstovavimo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, bet prie tam tikrų manipuliacinių dalykų. Mes matome, kad šiandien yra situacija, kai partija paskutiniuose Seimo rinkimuose gavo 1,99 % balsų, tai yra toli toli iki 5 % esamos ribos, tačiau gauna biudžetinį finansavimą. Tokia partija įgautų teisę skirti savo atstovą į Vyriausiąją rinkimų komisiją, nors akivaizdu, kad, pavyzdžiui, po savivaldos rinkimų, jeigu vėl nesurinks 2 % balsų, ši partija per pastaruosius trejus rinkimus neatitiks reikalingo finansavimui gauti procentų skaičiaus ir neteks valstybės finansavimo. Tai kas tada atsitinka tokiu atveju? Pavyzdžiui, per savivaldos rinkimus 2023 metais ta partija patiria dar vieną nesėkmę ir nebegauna biudžetinio finansavimo. Tai ką, Vyriausiosios rinkimų komisijos kadencijos viduryje mes turime atsisakyti tos partijos nario Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, nes ji jau nebegaus biudžetinio finansavimo.
Arba kitas dalykas – savivaldos rinkimuose kažkuri partija, kurios gal šiandien dar nėra, pasirodys fantastiškai sėkmingai ir bus apskaičiuota, kad jai priklauso biudžetinis finansavimas. Tai ta partija, kurios šiandien dar nėra, įgaus teisę kadencijos viduryje paskirti savo narį į Vyriausiąją rinkimų komisiją. Mes pagalvokime, su kuo mes susiejame kriterijų, kada gali skirti atstovą į VRK, – ne nuo Seimo rinkimų rezultatų, o nuo nuolat kintančios dinamiškos situacijos. Tai aš nepritariu šitam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Už pasisako R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Gerbiamas kolega E. Gentvilas prieštarauja pats sau, nes taip pat buvo jo teiktas projektas, kada gali netekti partijos VRK atstovų, ir jie taip pat būtų keičiami visos VRK kadencijos darbo metu.
Antras dalykas, jeigu partija yra aktyvi ir turi piliečių palaikymą, ir gauna balsų, ir skiria finansavimą savo veiklai, ta partija turi galimybę teikti į apygardų komisijas narius ir pirmininkais jie gali tapti. Tai kodėl neturi turėti savo atstovo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje? Komisijoje visų partijų platesnis atstovavimas kaip tik darytų Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą skaidresnį, efektyvesnį ir aiškesnį visiems piliečiams. Aš labai siūlau palaikyti įstatymo projektą, juo labiau kad ir Seimo teisininkai, ir mūsų komiteto biuras mato, kad tai sprendimas toms partijoms, kurios turi rezultatus, bet ne tokius, kad turėtų frakcijas Seime. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū už išsakytas nuomones. Matome, kad bendro sutarimo nėra. Balsavimas bus numatytu laiku dėl šitų ir kitų klausimų. Balsavimo laikas – tai bus 15 val. 40 min. – 15 val. 55 min. Ačiū.
14.07 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-178 (pateikimas)
Teikiu svarstyti darbotvarkės 2-2 klausimą – Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-178. Pranešėjas – G. Paluckas. Pateikimas. Prašom, kolega, į tribūną.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, šiuo įstatymo keitimo projektu yra siūloma sudaryti galimybę asmenims, dalyvaujantiems kaupiant pensijas, vadinamojoje antrojoje pensijų kaupimo fondo sistemoje, pasitraukti iš jos išreiškus savo valią. Šiandien reguliavimas yra ganėtinai kietas ir tokios valios anksčiau neišreiškę asmenys dabar privaloma tvarka ne tik yra įtraukiami, tačiau ir pasitraukti iš pensijų kaupimo negali.
Be jokios abejonės, ruošimasis senatvei ir taupymas bei kaupimas yra labai svarbūs. Tačiau šiuo atveju reikia suvokti, kad terminas „pensija“ nėra tikslus, nes tai yra privatus taupymas iš anksto nustatytomis sąlygomis, neužtikrinant ar negarantuojant tam tikros grąžos. Dėl šios priežasties patį privalomą dalyvavimą be galimybės pasitraukti galima būtų vertinti kaip perteklinį suvaržymą. Nes daugelis asmenų Vakarų Europos valstybėse, vis dėlto žiūrėdami atsakingai į savo pensiją, turi galimybes išeiti iš vienokio ar kitokio formato. Lygiai taip pat kalbant apie Rytų Europą ar Vidurio Rytų Europą tos tendencijos dėl tokio kieto privalomo dalyvavimo pensijų kaupimo fonduose taip pat keičiasi. Paskutinis pavyzdys – Estija, kai buvo sudarytos galimybės žmonėms pasitraukti iš pensijų kaupimo fondų ir investuoti sukauptus pinigus alternatyviai. Tokia galimybe pasinaudojo beveik 129 tūkst. asmenų.
Tačiau, mieli kolegos, tai nėra kokia nors kontrareforma jau įvykusios pensijų kaupimo reformos anksčiau. Buvo priimti geri sprendimai, buvo padaryta iš tiesų gerų sprendimų, tačiau visa tai kainavo ir tam tikrus kompromisus. Būtent tas privalomas dalyvavimas nepaliekant jokių išlygų iš esmės ir yra tas prastas kompromisas, kurį mes siūlome ištaisyti.
Dar daugiau, prieš keletą dienų, matyt, žiniasklaidoje teko skaityti apie situaciją, kai Lietuvoje dirbantys užsieniečiai, šiuo atveju, rodos, vietnamiečiai, privalomai dalyvauja kaupiant pensijas, tačiau palikę mūsų šalį, išvažiavę, nežinia, kaip tą dalyvavimą tęs. Lygiai taip pat asmenys Lietuvos piliečiai, nusprendę dėl kokių nors priežasčių emigruoti ar palikti Lietuvą, paliktų tam tikras savo įmokas, o galimybės perkelti jas į kitą šalį, toje šalyje veikiančius pensijų fondus, taip pat neturi.
Todėl, mieli kolegos, nepaisant to, kad pati įstatymo nuostata yra labai aiški ir gal kiek netgi radikaloka, kaip kai kurie kolegos įvardino, tačiau ji atliepia visuomenės poreikį. Tikiu, kad komitetuose svarstant gali būti ir šiek tiek suminkštinta, atliepiant galbūt šių dienų aktualijas, kurios liečia užsieniečius, šių dienų aktualijas, kurios liečia dalyvaujančių pensijų fonduose asmenų prievolę įrodyti svarbias aplinkybes, dėl kurių nori pasitraukti, „Sodros“ darbuotojams. Manau, kad ta našta nereikalinga nei „Sodros“ darbuotojams, nei patiems asmenims. Ir galų gale mes sudarytume galimybę tokiems asmenims savo senatve pasirūpinti ar pensijų kaupimu pasirūpinti alternatyviomis priemonėmis, kurios taip pat rinkoje yra prieinamos. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai. Jūsų nori paklausti keliolika Seimo narių. Pirma klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų sveikinu. Mes gyvename demokratiškoje šalyje, vienaip ar kitaip tai yra kiekvieno pasirinkimas. Toks pirmas jūsų žingsnis, kad nebūtų prievartos, ir aš tikrai jį sveikinu. Ar jums neatrodo, kad apskritai tai yra privatus verslas ir ar neturėtų būti ir užsiimti… eiti ne per Valstybinio socialinio draudimo fondą, o tiesiog privatus verslas, kuris užsiima privačiu pensijų kaupimu? Ačiū.
G. PALUCKAS (LSDPF). Na, kaip savo pasisakyme aš minėjau, iš tiesų tai yra privatus taupymas. Tai yra privatus taupymas, kuris yra skatinamas ir valstybės lėšomis. Ar mums to reikia? Taip, turi egzistuoti tam tikra alternatyva (turiu galvoje, ne alternatyva, o papildomas taupymas, kaupimas) egzistuojančiai valstybinio socialinio draudimo sistemai. Tačiau stebuklų nėra ir nebus. Turiu galvoje, kad pagrindą pensijai vis tiek turi užtikrinti valstybė, valstybė yra vienintelis garantas, kad asmuo gaus pensiją. Turiu galvoje, kad privatūs kaupimo fondai, taupymo fondai jokių garantijų neteikia. Neduok Dieve, gali kada nors atsitikti taip, kad tai, ką tu mokėjai, sukaupei… galų gale nebus iš ko mokėti tų anuitetų ar panašių dalykų.
Tačiau atsisakyti šios sistemos visa apimtimi aš tikrai nesiūlau, nes yra daug žmonių, kurie tikrai per menkai rūpinasi savo ateitimi, savo senatve ir savo taupymo ar kaupimo instrumentais, todėl tokią galimybę palikti, kad įsitraukia, gerai, bet išeiti, jeigu aš sugalvojau, jeigu aš matau alternatyvų savo rūpinimosi senatve planą ir galiu jį susidaryti, vis dėlto reikėtų sudaryti. Tai yra, kaip sakote, daugiau pasirinkimo laisvės šiuo atveju irgi prisiimant tam tikrą atsakomybę už tai. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi E. Pupinis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Aš iš tikrųjų taip pat sveikinu, nes labai geras sprendimas ir labai laiku, ypač žinant šią sunkią situaciją žmonių, kai kiekvienas euras tampa brangus. Bet kaip jūs manote, ar yra normalu, kai dabar šimtai žmonių turi eiti į teismus tam, kad turėtų gauti galimybę išeiti iš šio kaupimo, nors juos automatiškai įtraukė į tą kaupimą? Ir kita situacija. Kaip jūs manote, ar neatsiras labai daug trikdžių iš privačių pensijų fondų, nes jiems yra didžiausia nauda, kad kuo daugiau ten būtų kaupiančiųjų, ir jiems labai neapsimoka, kad iš ten išeitų žmonės. Kaip jūs galvojate, ar nebus daug trukdymo šiam įstatymo projektui? Galbūt pastatys dar kelias mokyklas ir nuskęs šis projektas?
G. PALUCKAS (LSDPF). Į antrą klausimo dalį man sunku atsakyti, bet aš neabejoju, kad savo ruožtu savo interesus kaupimo fondai tikrai gina ir gins. Yra lobistinės veiklos įstatymai, yra tie instrumentai. Ir komitetuose, ir frakcijose, aš net neabejoju, kad mėgins atskleisti šios įstatymo nuostatos tam tikrus trūkumus ar pavojus.
Dėl pirmos klausimo dalies aš galiu tik pritarti, tai nėra normalu, jeigu žmogus turi eiti į teismą ir įrodinėti, jog buvo svarbios aplinkybės, dėl ko jis norėjo pasitraukti ir tokio sutikimo ar leidimo negavo. Matote, tai yra subjektyvu. Tai, kas „Sodros“ darbuotojui neatrodo svarbu, man yra svarbu, ir kodėl aš turiu įrodinėti tai, kas kažkam nėra svarbu. Žinokite, toks reguliavimas šiek tiek yra perteklinis. Šitos prievartos šiuo atveju tikrai galėtume ir atsisakyti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. E. Pupinio nematau salėje. Klausia A. Mazuronis, ruošiasi L. Kukuraitis.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui, gerbiamas kolega. Iš tiesų geras ir reikalingas pasiūlymas. Užbėgdamas įvykiams už akių, pasakysiu, kad aš tikrai paremsiu ir didžioji dalis mūsų frakcijos parems šį įstatymo projektą, nes matome, kad jis tikrai reikalingas. Skaitant tekstą man kilo toks klausimas. Sakykite, tokia hipotetinė situacija, jeigu priimame, nuo rytojaus šios nuostatos įsigalioja ir poryt 20 % pensijas kaupiančių žmonių nueina nutraukti sutartis – nebedalyvauja toliau šioje pensijos kaupimo stadijoje. Ar dėl to įgyvendinus šias nuostatas nenukentės tie asmenys, kurie nuspręs likti tuose fonduose, nes pakankamai nemaža dalis gali paprašyti išmokėti pinigus per gana trumpą laikotarpį. Ar yra numatyti kokie nors saugikliai, kad šitaip neatsitiktų?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų tam tikri įgyvendinimo etapai ar momentai turėtų būti apsvarstyti komitete įvertinus būtent poveikį, tačiau dramatiško poveikio dėl šio įstatymo projekto visai sistemai aš tikrai nematau, nes, pirmas dalykas, didelė dalis žmonių turėjo galimybę pasitraukti per tą 2019 metų reformos langą – kurie buvo jau labai tvirtai apsisprendę, tuo ir pasinaudojo. Mes, matyt, daugiau kalbame apie mažesnę apimtį asmenų ir apie perspektyvą į ateitį, kad tokios kietos prievolės nebeliktų. Turint galvoje, kad didžioji dalis pensijų kaupimo fondų investuoja į kitų fondų vienetus užsienyje, tų fondų apimties sumažėjimas didelės reikšmės ekonomikai, šalies ekonomikai, tikrai, mano galva, neturėtų.
PIRMININKAS. Klausia L. Kukuraitis, ruošiasi L. Savickas.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, turiu tris klausimus, tikiuosi, įsiminsite. Pirmas: ar nebijote, kad leidus daliai žmonių atsiimti pinigus iš fondų nutiks taip, kaip nutiko Estijoje, kur dalis Estijos pensijų ekspertų susiėmę už galvų ir nerekomenduoja Lietuvai eiti tuo keliu.
Antras: ką daryti dėl nelygiavertiškumo principo ir dėl jo pažeidimo, kad dalis galėtų pasiimti iš fondų, o kiti žmonės, kurie kažkada sąmoningai apsisprendė, bet dabar jų situacija sudėtinga, negalėtų pasiimti? Kaip spręsti šį klausimą?
Trečias, galbūt ir pats sudėtingiausias: kaip fondams reikėtų atskirti valstybės indėlį, jeigu konkretus asmuo paimtų po 20 metų, o fondas yra investavęs tuos pinigus į įvairias akcijas, kaip nuspręsti, kurie pinigai buvo investuoti ir į kokio pelningumo sistemas? Ar tai yra įmanoma apskritai? Sėkmės!
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū. Ministre, aš savo pasisakyme tikrai, manau, labai pozityviai vertinau tą reformos dalį, kuri buvo atlikta, atsiejant nuo „Sodros“ pumpavimo, pinigų pumpavimo į privatų taupymą. Iš tiesų tai yra teisingas žingsnis, bet, kaip minėjau, yra padaryti tam tikri kompromisai, kurių, matyt, reikėjo, kad visas paketas būtų priimtas.
Kalbant apie Estijos pavyzdį, taip, Estijoje tos nuomonės išsiskiria, bet jie ir priėmė tą vadinamąją reformą gana sunkiai iš kelinto karto. Todėl vienintelė problema, kurią aš matau ir kuri iš dalies yra Estijoje, kad tie, kurie pasiėmė tuos pinigus, ieškojo alternatyvos investicijoms, o paprasčiausia alternatyva, kurią mes visi suvokiame, yra investicija į plytą, taip kaitinant nekilnojamojo turto rinką. Tačiau investicija į plytą, arba papildomai perkant nekilnojamąjį turtą, butą ar kitus dalykus, Lietuvoje nėra tiek paprasta. Sakykime, būsto įsigijimas su paskola, nes tos atsiimtos nedidelės, sakykim, pradinio įnašo, dalies Lietuvoje neužteks. Pas mus atsakingo skolinimosi reguliavimas yra gerokai griežtesnis. Estijoje jis yra liberalesnis. Todėl kalbant apie poveikį nekilnojamojo turto rinkoje – mes matome jį ir be šių pinigų, turiu omenyje, jis vyksta, ir Lietuvos centrinis bankas bei Seimo Biudžeto ir finansų komitetas turės į tuos dalykus reaguoti.
Dėl lygiateisiškumo, aš manau, reikėtų kalbėti ir diskutuoti komitete, kad užtikrintume ir konstitucines visų asmenų lygybės nuostatas dėl įstatymo taikymo ir panašiai.
Trečias klausimas, atsiprašau, kad neužsirašiau, reikėjo atsiminti, patikslinkite. Dėl atskyrimo, tai yra kokią pinigų apimtį ar sumą tu atsiimsi, priklauso nuo vertės tą dieną, tai yra konvertavimo tų sukauptų vienetų, nes mes konvertuojame atgal į pinigus, nors turime vieneto vertę. Sakykime taip, kitos technikos šiuo atveju aš nelabai įsivaizduoju, bet galbūt visi bendradarbiaudami, komitetuose svarstydami galėtume pamatyti. Didesnė problema yra, matyt, tiems, kurie dalyvauja seniai ir dalis turi sumažintą „Sodros“ vienetų senatvės pensijos dalį, o kiti, kurie šviežiai dalyvauja, turi tik tuos įdėtus pinigus su valstybės parama. Čia ta konversija į teisės į „Sodros“ senatvės pensiją grąžinimą yra to teisinio mechanizmo įgyvendinimo problema, aš čia tikrai neneigiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Paskutinis klausia V. Valkiūnas, nes L. Savicko šiuo metu nėra salėje. Valdemarai! Valdemarai, klauskite!
V. VALKIŪNAS (MSNG). Ne, viskas man tinka. Balsuojame už, palaikome ir viskas bus gerai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, kolega. Nuomonės už ir prieš. Už nori pasisakyti V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, kolegos, siūlau palaikyti šį įstatymo projektą ir leisti patiems žmonėms spręsti, ką daryti su savo sukauptais pinigais. Balsuokite už.
PIRMININKAS. Prieš norėtų kalbėti M. Lingė. Taip, kolega Mindaugai.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tikriausiai puikiai prisimenate visas visuomenėje buvusias diskusijas dėl privačių pensijų fondų. Kiek keliama sumaišties, kiek žmonėms pasėjama nerimo ir neužtikrintumo, kai pradedama kaitalioti taisykles. Taisyklių kaitaliojimas apskritai mažina bet kokios sistemos stabilumą ir patikimumą. Šiuo atveju tikintis, kad žaidžiant žaidimą, iš kortų namelio išėmus vieną kortą, tas namelis nesugrius, na, tuo atveju tikrai gali neįvykti toks optimistinis variantas. Paminėtas Estijos pavyzdys rodo akivaizdžią tendenciją, kad žmonės, nutraukę kaupimą, dažniausiai sukauptus pinigus išleidžia per trumpą laiką įsigydami vartojamų prekių, o ne laiko santaupas. Galvojant apie saugumą senatvėje, apie rūpinimąsi ateitimi, esant demografinėms problemoms, visos šios tendencijos būtų neigiamai paveiktos atsiradus ir intervenavus į pačią sistemą. Galime skaičiuoti tiek ilgalaikio, tiek trumpalaikio laikotarpio pasekmes. Pensijų anuitetų fondas nepasieks reikiamo dydžio, na, jis bus mažesnis ir tai neleis užtikrinti efektyvaus viso anuitetų turto valdymo. Trumpuoju laikotarpiu tai gali reikšti, kad reikės pakeisti investavimo modelį, dėl to sumažėtų galimybė uždirbti papildomą pensiją, pelną. Dėl to ateityje gali nukentėti naujiems klientams siūlomų pensijų anuitetų išmokos. Tai mažintų patrauklumą ir problema, be abejo, liktų. Šis sprendimas labiau primena kokį greitą kreditą, kad galima gauti, atgauti greitai visus pinigus, bet ilgalaike prasme problemos tikrai liktų neišspręstos. Aš šiuo atveju pasisakau už stabilumą, už tai, kas yra sukurta. Nebejaukime žmonėms proto.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos, už išsakytas nuomones. Balsavimas numatytu laiku.
14.24 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-256 (pateikimas)
Teikiu darbotvarkės 2-3 klausimą – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-256. Pranešėjas – G. Kindurys. Prašom, kolega. Pateikimas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiuo metu įstatyme yra nustatyta, kad nuo liepos 1 dienos socialinių paslaugų srities darbuotojams minimalieji pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai bus didinami 30 %. Šiuo metu galioja 20 % priedas. Tačiau socialinės globos įstaigose dirbantieji slaugytojų padėjėjai nėra priskiriami prie socialinių paslaugų srities darbuotojų, jiems minėtas koeficientų didinimas netaikomas, todėl toje pačioje įstaigoje dirbantys slaugytojų padėjėjai gauna mažesnį darbo užmokestį nei tam tikra prasme panašų darbą dirbantys socialinių darbuotojų padėjėjai. Be to, slaugytojų padėjėjų kompetencijai keliami reikalavimai pareigybės aprašymuose yra net ir didesni. Taigi, apibendrintai galima teigti, kad dabar darbo užmokesčio skirtumas yra 20 % tarp šių pareigybių, o nuo liepos 1 dienos bus 30 %. Tai sudaro apie 228 eurus. Šių darbuotojų šeimoms, kad ir popieriuje, kas mėnesį 220 eurų yra labai svarbios pajamos.
Taigi prašau pritarti šiam įstatymo pakeitimui, nustatant 30 % priedą ir slaugytojų padėjėjams, ir taip pradėti spręsti šią problemą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti keli Seimo nariai. Pirma klausia L. Nagienė. Prašom. Ruošiasi E. Pupinis.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų įstatymo pataisa yra tikrai būtina. Jūs gal galite pakomentuoti, kiek dabar, šią dieną, yra dirbančių slaugytojų padėjėjų ir kuo skiriasi tos pareigybės aprašymas? Man jie visiškai, jeigu žiūrėtume, identiški būtų. Darbas toks pat ir kvalifikacija tokia pat būtina.
G. KINDURYS (LVŽSF). Iš tiesų skaičiaus nepasakysiu, nes šis įstatymas taikomas tiek savivaldybės įstaigoms, tiek ministerijų įsteigtoms. O kai kalbiesi su įstaigų darbuotojais nuo eilinio iki finansininko, jie sako, kad dirba labai panašų darbą, tik tiek, kad slaugytojų padėjėjai daugiau dėmesio skiria žmonėms su sunkia negalia, jų pareigybė daugiau siejama su medicinos paslauga. Tuo jie kažkiek skiriasi. Tačiau yra taip, kad prie to paties socialinės globos namų gyventojo prieina ir socialinio darbuotojo padėjėjas, ir slaugytojas. Jie dirbdami po vienu stogu tikrai jaučia socialinę nelygybę.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi M. Ošmianskienė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Norėčiau, gerbiamas kolega, pasiteirauti. Iš tikrųjų turbūt, be slaugytojų padėjėjų, socialinių darbuotojų, yra kitų pareigybių. Iš tikrųjų, jei čia bus pakelta, aš tikrai ne prieš, 30 %, kaip toje visoje algų lentelėje atrodys kitos pareigybės? Čia yra slaugytojų padėjėjai, bet yra turbūt ir slaugytojai, gal jie finansuojami pagal kitą eilutę.
Iš tikrųjų ar nebus taip, kad vėl bus iškritusios kai kurios kategorijos ir taip žmonės, faktiškai dirbantys vienodai, iškris iš tos sistemos ir bus tam tikros disproporcijos, kai žemesnės pagal kvalifikaciją pareigybės gaus didesnį atlyginimą už aukštesnės kvalifikacijos. Tai dėl to norėčiau paklausti.
G. KINDURYS (LVŽSF). Atsakyti turbūt galima dvejopai. Iš principo labai menkai skiriasi koeficientai tam tikra prasme socialinių darbuotojų, slaugytojų ir jau dabar tas taikomas 30 % priedas neiškreipia, nes jis yra taikomas prie minimalių pareiginių algų pastoviosios dalies koeficientų. Kadangi ta sistema gyvuoja jau ne vieną mėnesį, 20 % priedas, tai rodo, kad tos sistemos neiškreipia. Mes pridėtume tik 10 % labai panašiai pareigybei.
Sistemiškai žiūrint, turbūt tikrai norėtųsi, kad visų, ne tik socialinės globos namų socialinių padėjėjų, algos kiltų, bet būtent mane tie signalai nuolat pasiekdavo iš įstaigų, kurios tikrai nemažos, kuriose yra tikrai nemažai ir socialinių darbuotojų, ir slaugytojų padėjėjų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Klausia M. Ošmianskienė. Ruošiasi S. Jovaiša.
G. KINDURYS (LVŽSF). Jie yra panašūs. Todėl neiškreips, nes panašūs jų koeficientai. Šiandien 4,3 yra minimalus tam ir tam.
PIRMININKAS. Prašom, kolege Monika.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Į mano klausimą iš dalies atsakė, bet aš dar kartą paklausiu. Jeigu teisingai supratau, jūs kalbate tik apie slaugos… tai yra globos įstaigose dirbančius žmones. Bet juk yra ir kiti slaugos padėjėjai – tiek ligoninėse, tiek galbūt slaugą teikiantys namuose, link ko iš esmės mes turėtume eiti ir orientuotis. Kažkaip atrodo visiškai neteisinga tų žmonių atžvilgiu.
G. KINDURYS (LVŽSF). Taip. Jeigu žiūrėtume sistemiškai, tikrai norėtųsi turbūt ne tik šioms pareigybėms nustatyti didesnį atlyginimą. Šiuo įstatymu koeficientai turbūt yra ne vieną kartą keisti. Ir praeitos kadencijos, man atrodo, pabaigoje jie buvo peržiūrėti. Bet šiuo pakeitimu aš būtent akcentuoja tą tokį, mano nuomone, kaip ir socialinį nelygumą, kai tikrai dirbdami toje pačioje įstaigoje mato, kad kolega, dirbantis panašų darbą, rūpinasi tuo pačiu gyventoju, tuo pačiu pacientu, gauna tokį skirtumą. Aš tikėdamas, kad šis pateikimas praeis, ir tikrai Socialinių reikalų ir darbo komitetas galėtų ir plačiau pasižiūrėti, ir ministerijos duomenis gauti, aišku, viskas remiasi į lėšas, labai tikiuosi, kad komitetas tikrai atsakingai įvertins, ir tikrai neprieštarausiu, jeigu nustatys platesnį šio įstatymo pakeitimo spektrą.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Gintautai, aš kaip tik apie lėšas ir apie etatų skaičių norėčiau paklausti. Jūs apskaičiavę, kiek reikės summa summarum įvykdyti šį gal ir neblogą, dosnų, bet, žinote, nevisiškai galbūt vienodą kitoms grupėms siūlymą? Ar visiškai patenkinti poreikiai šių slaugytojų padėjėjų etatų, kiek jų yra per visą Lietuvą? Aš manau, jeigu jų būtų trūkumas, tai atlyginimas savaime turėtų būti didinamas, galbūt net iš pačių įstaigų sutaupytų lėšų, galbūt priedų ir panašiai. Prašau atsakyti į tuos mano du.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Na, neslėpsiu, iš tiesų nesusirinkau tokių duomenų, kiek tiksliai yra. Kita vertus, vertinant lėšų poreikį, gali būti labai individualiai, žiūrint pagal įstaigas. Manau, ar bent dalį priedo, ar visą, ar kai kurios įstaigos būtinai reikalaus papildomų lėšų, turbūt reikėtų žiūrėti individualiai. Tik tiek, kad jis yra taikomas siauresnei sričiai – socialinės globos namams. Aš labai tikiuosi, kad čia parodys savo kompetenciją Socialinių reikalų ir darbo komitetas, taip sakant, ras tą aukso vidurį spręsdamas šio klausimo problemą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar nuomonės už ir prieš. Už pasisako A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, manyčiau, kad iš tiesų nėra logiška ir nėra gerai, kai socialinės globos namuose dirbančių dviejų panašių pareigybių asmenų atlyginimai – slaugytojų padėjėjų ir socialinių darbuotojų padėjėjų – yra skirtingi. Žmonių grupė, dirbanti panašų darbą ir gaunanti mažesnį darbo užmokestį, visada jaus nuolatinį nepasitenkinimą, nepakankamą jų darbo vertinimą. Šis klausimas žmonėms yra be galo jautrus ir bet koks neobjektyvus darbo užmokesčio paskirstymas atima iš žmonių paskatą savo pareigas atlikti kiek įmanoma geriau, tuo labiau globos namuose.
Šiuo atveju, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, darbo užmokesčio skirtumas po paskutinių pakeitimų siekia daugiau negu 200 eurų. Tai šios kategorijos darbuotojų gaunamo atlygio gana reikšmingas skirtumas. Mes turime nuolatos siekti, kad bet kokioje srityje dirbančių darbuotojų apmokėjimas kiek įmanoma objektyviau atlieptų dirbamo darbo pobūdį. Todėl pritariu, kad turime išspręsti tą darbo užmokesčio diskriminaciją tarp lygiaverčių darbuotojų grupių, socialinės globos namuose dirbančių slaugytojų padėjėjų ir socialinių paslaugų srityje dirbančių socialinių darbuotojų padėjėjų. Kaip dirbęs Socialinės apsaugos ministerijoje ir turėjęs nemažą ryšį su socialinės globos namuose dirbančiais darbuotojais, kad ir kokių būtų buvę prieštaravimų, aš turėjau pagal savo sąžinės mąstymą pateikti savo tokią poziciją ir prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega Antanai. Prieš pasisako M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Skirtingai negu projekto iniciatorius, aš pasidomėjau, kokie yra skaičiai ir kiek šiuo metu yra dirbančių slaugytojų padėjėjų globos namuose. Turime 1 tūkst. 318 šiandien, reikėtų apie 3,8 mln. papildomų lėšų metams, tačiau tai tik dalinis klausimo sprendimo būdas. Kodėl turi būti diskriminuojami kiti slaugytojų padėjėjai, kurie dirba ne globos įstaigose, teikia integralias paslaugas ar kitose institucijose? Jeigu kalbėtume dar apie vienodinimą ir plėtimą, tai šis siūlymas kaip tik yra diskriminuojantis ir išskiriantis tik vienos rūšies įstaigose dirbančius slaugytojus. Tai tik įrodo, kad šią problemą reikia spręsti sistemiškai, neneigiant problemos svarbos ir aktualumo, neneigiant didelių lėšų papildomo poreikio. Iš tiesų šį klausimą turėtų sistemiškai spręsti Vyriausybė ir aš pasisakau, kad tai eitų su kitų metų biudžeto svarstymu. Todėl šiame etape siūlau balsuoti prieš ir laukti Vyriausybės pasiūlymo su biudžetu.
PIRMININKAS. Ačiū kolegoms. Išsiskyrus nuomonėms dėl šio projekto bus balsuojama numatytu laiku.
14.36 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-204 (pateikimas)
Teikiu vakarinio posėdžio darbotvarkės 2-4 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-204. Pranešėjas – E. Sabutis. Taip pat šį pateikimą parėmė kolegos K. Vilkauskas, V. Kanopa, V. Targamadzė. Prašau, kolega.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, jūsų, sakykim taip, teismui teikiu Vietos savivaldos įstatymo pataisą. Pagal šią pataisą turbūt mes visi norėtume politinį diskursą arba politinę veiklą geriau sureguliuoti. Ko mes paprastai norime iš politikų kaip žmonės, bet ir patys iš savęs kaip politikai, tai kuo daugiau aiškumo ir kuo daugiau skaidrumo.
Dirbdamas beveik šešerius metus vietos savivaldoje ir tarybos nariu, ir mero pavaduotuoju, ir meru, susidurdavau iš praktinės pusės, kad Vietos savivaldos įstatyme yra aiškiai parašyta apie nusišalinimo tvarką būtent tarybos posėdžio metu, prieš jam prasidedant arba prieš pradedant svarstyti klausimus, tačiau tame pačiame įstatyme apie darbą komiteto metu arba komisijos metu taip aiškiai nėra akcentuota. Aišku, žinau, kad yra ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimas, yra ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos daug išaiškinimų apie tai, kaip turėtų tarybos nariai nusišalinti ir ką turėtų daryti, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad Seimo nariai tikrai yra labiau išprusę ir labiau įgudę dėl įstatymų, daug geriau juos žino, o tarybų nariai iš tikrųjų dirba su savo pagrindiniu įstatymu – Vietos savivaldos įstatymu ir man pačiam anksčiau tekdavo jiems daug aiškinti etinių normų. Tam, kad nereikėtų daug aiškinti, manau, kad šitas įstatymo pakeitimas tikrai suteiktų daugiau aiškumo ir daugiau skaidrumo.
Teisės departamentas pateikė nemažai pastabų ir pasiūlymų, tikrai nemažai jų yra konstruktyvių. Jeigu po pateikimo pritartumėte šitam įstatymo projektui, tai Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete tikrai pataisytume ir jau svarstymo metu pateiktume baigtą ir subalansuotą projektą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Yra norinčių jūsų paklausti. Pirmas klausia E. Pupinis. Ruošiasi G. Kindurys.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų reikia pripažinti, kad savivaldybėse dėl tos jūsų pateiktos idėjos problemų yra. Būna atvejų, kad tikrai nėra kas balsuoja, bet tai problema turbūt kilusi ne šiaip sau, o nėra kas balsuoja, kad per ilgai meras buvo, o gal ne per ilgai, daug aplinkui yra pareigūnų, kurie turi tam tikrų santykių su savivaldybe, na, tapo giminaičiais su tarybų nariais. Ar nemanote, kad vis dėlto… Netgi vienas meras, neminėsiu, kas toks, bet iš tikrųjų sąmoningai išėjo iš merų, išėjo į kitą darbą sakydamas, kad nėra kam vadovauti – aplinkui arba giminaičiai, arba labai geri draugai ir pažįstami. Ar nemanote, kad šis įstatymo pakeitimas dar labiau pablogins situaciją ir iš tikrųjų savivaldybėse atsiras dar daugiau tarybų narių draugų ir pažįstamų? Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Gerbiamas Edmundai, atsakydamas į jūsų klausimą visų pirma noriu pažymėti, kad tapti tarybos nariu yra galimybių daug kam, aišku, yra ir išimčių, kas negali tapti tarybos nariais. Matyt, kai kurie žmonės matydami įvairius saugiklius, tarkim, labai didelį užstato saugiklį, negrąžinamo užstato saugiklį, taip pat matydami, kad greičiausiai turės labai daug nesuderinamų interesų, galbūt dalis ir nekandidatuoja. Kita dalis kandidatuoja į tarybas. Bet šiuo atveju aš manau, kad ankstesnių kadencijų Seimai, jeigu taip apibendrintai pavadinčiau, įstatymo leidėjas, šitą atvejį numatė. Mano manymu, jis pakankamai gerai sureguliuotas jau dabar Vietos savivaldos įstatyme.
Kaip pavyzdį galiu paminėti vasario pradžioje vykusį Jonavos rajono savivaldybės tarybos posėdį, kurį teko stebėti. Kadangi buvo tvirtinamas biudžetas, iš 25 tarybos narių 17 narių išreiškė nusišalinimus, kadangi pagal VTEK išaiškinimą jie tai privalėjo padaryti. Tačiau įstatymo leidėjas labai sąmoningai ir, aš manau, labai išmintingai įdėjo galimybę tokiems taryboms nariams būti ne nusišalinusiems ir būti nenušalintiems, jeigu tai motyvuotu sprendimu priima taryba. Deja, arba labai gerai, kad visi jie buvo atstatyti tarybos sprendimu ir visi jie galėjo balsuoti už biudžetą. Manau, šitas dalykas yra įstatyme pakankamai gerai sureguliuotas.
PIRMININKAS. Klausia G. Kindurys. Ruošiasi M. Majauskas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, iš tiesų savivaldybių tarybų posėdžiai, komitetų kai kada dėl nusišalinimo atrodo kurioziškai ir juokingai ir kai kada tikrai artimi… arba yra ir pažeidimų, kuriuos gana sudėtinga įrodyti. Jūs, kaip projekto teikėjas, kaip Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, ar matote poreikį dar daugiau papildyti Vietos savivaldos įstatymo nuostatas konkretesnėmis nusišalinimo procedūromis, būtent vykdant nuotolinius posėdžius. Nes šiandien reglamentuojamos nusišalinimo procedūros būdavo visada taikomos, kai posėdžiai vyksta tiesiogiai, o kai vyksta nuotoliniai, tai tikrai matome nesusipratimų. Ir tokių kaip Jonava, jūs sakėte, tai čia yra labai geri pavyzdžiai, bet tokių, manau, yra nedaug.
E. SABUTIS (LSDPF). Atsakydamas į jūsų klausimą vėl galėčiau paminėti Jonavą, bet galbūt per daug miniu savo gimtąjį miestą. Bet tas dalykas yra tiesiog sprendžiamas, kadangi vedamas tarybos posėdis ne per Microsoft Teams, bet per Zoom platformą, kompiuterininkų yra sudaryta galimybė tiesiog išjungti ir posėdžio dalyvį iškelti į kitą vadinamąjį kambarį, kur jis negali nei kalbėti, nei matyti, nei girdėti, ir paskui tam tikru laiku yra atkeliamas. Bet tai, ką jūs sakote, yra tikrai racionalu. Tai būtų galima numatyti arba tiesiog aprašant įstatyme, arba labai jau nevaržant savivaldybių tarybų, galbūt tai būtų galima paminėti, kad būtent tokia tvarka galėtų būti numatyta savivaldybių tarnybų reglamentuose. Manau, labai racionali jūsų pastaba. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi A. Skardžius. Prašom, kolega Mykolai.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš tik norėjau trumpai padėkoti. Nors ir smulkūs pakeitimai, bet, man atrodo, jie padarytų savivaldybių tarybų veiklą efektyvesnę, ir aš tikrai palaikysiu. Kokių nors ypatingų klausimų neturiu. Tik norėjau padėkoti už tikrai prasmingą siūlymą. Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Kolega Artūrai, jūsų klausimas. Ruošiasi S. Tumėnas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, išties mes gyvename švogerių krašte, ypač mažose savivaldybėse net ir menkiausios įstaigos valytojos etato neįmanoma gauti, asmeniškai nesuderinus su tos savivaldybės meru. Galėčiau vardinti tokias savivaldybes, tikrai neužtektų abiejų rankų pirštų, kur taip yra. Tai ar nemanote, kad tas papildomas, perteklinis reikalavimas sukels daugiau painiavos ir apsunkins sprendimų priėmimo procesą, nes, kaip žinote, didieji dalykai daromi atvirai, o jūs bandote ant skruzdėlyno tako ieškoti sprendimų būdų, neva tai pažabos galimą interesų konfliktą. Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Pažaboti interesų konfliktus įstatymu, nemanau, kad yra įmanoma, nes interesų konfliktas ir be įstatyme įrašytos raidės jau yra, jis savaime yra, tas interesų konfliktas. Ir neprisipažinimas, kad jis yra, tai jau būtų įstatymo pažeidimas.
Atsakydamas į jūsų klausimą, aš vis dėlto galvoju, žinote, kaip ir visada, valdžių atskyrimas turi veikti, ir neturėtume nurodinėti kitoms įstaigoms, kaip jos turi veikti pagal savo kompetenciją. Iš savo šešerių metų patirties ir iš to, kiek tekdavo ginčytis, kas turėtų, kas neturėtų, koks interesas, kur, kokioje gatvėje gyveni, ir panašiai. Ar prie tavo daugiabučio kažkas ruošiasi ką nors padaryti, ar čia tau būtinai reikia nusišalinti, ar nenusišalinti. Mano manymu, galbūt, vis dėlto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai visai neseniai išleidus savo rekomendacijas, kurių yra per 40 lapų ir labai daug konkrečių atvejų aprašyta, reikėtų tuos atvejus pradėti mažinti ir galvoti, kad didžioji dalis tų interesų nėra tokie visiškai asmeniškai paliečiantys tą tarybos narį. Galbūt tada būtų daug kas aiškiau.
O tai, ką sakote, kad švogerių kraštas, kitas dalykas, bet aš vis tiek norėčiau aiškumo ir skaidrumo vien iš praktinės pusės, nes tikrai teko ne vienus metus būti įvairiuose savivaldybės tarybos komitetuose ir susidurti su tarybos narių klausimu: o ką man daryti šiame komitete? Ar čia dabar išeiti, ar nusišalinti, ar galiu kalbėti, ar galiu diskutuoti ir panašiai? Mano manymu, kadangi tai nebuvo įrašyta įstatyme ir jeigu įrašysime tai į įstatymą, tikrai bus daug aiškiau. Mano vienintelis siekis yra aiškumas ir skaidrumas.
O švogerių kraštas, na, žinote, tikrai maža mūsų šalis, Estija dar mažesnė, bet apie Estiją girdime daug gerų dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, ačiū už reikalingą pataisą. Kas, jūsų nuomone, neleido anksčiau to padaryti? Kaip sako kolega G. Kindurys, yra daugybė net kurioziškų atvejų, kai svarstoma, ar nusišalinti nuo problemos svarstymo, o paaiškėja, kad 100 % tarybos narių naudojasi miesto vandeniu, nors svarstoma, kokios vandens kainos. Arba pusės tarybos narių vaikai eina į darželį, kurio direktorės ataskaita yra svarstoma. Ar jūs manote, kad reikia tiksliai surašyti visas detales? Ar nepakaktų, kad tiesiog pats tarybos narys apsispręstų?
Ir dar vienas dalykas. Ar, jūsų nuomone, tas nuostatas, pataisas reikia taikyti ir sukurti visai Lietuvai, ar kiekviena rajono, miesto taryba galėtų turėti savo nuostatus? Ar bendra, jūsų nuomone, turėtų būti? Kad žmonės nepakliūtų paskui į Tarnybinės etikos komisiją. Ačiū.
E. SABUTIS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Apie kuriozus galiu pratęsti. Vieną kuriozą labai puikiai atsimenu, kai svarstant labai nedidelės sumos skyrimą bažnyčios laiptų remontui vienas tarybos narys pasiūlė nusišalinti visiems katalikams. Irgi toks ganėtinai kuriozinis atvejis buvo.
Bet jeigu rimtai, aš manau, kad neįmanoma kiekvienai rajono tarybai arba kiekvienai miesto tarybai sukurti savo taisyklių, nes kiekvienas į savo taisykles vis tiek turėtų atsiremti ir galėtų būti apskundžiamas aukštesniajai instancijai. Tikrai teisinėje valstybėje taip neturėtų būti.
O apie visus kitus dalykus, žinote, man šiandien sunku atsakyti. Aš manau, kad vis tiek pagrindinis dalykas, kurio mes turėtume siekti, pakartosiu jau ne pirmą kartą, yra aiškumas ir skaidrumas. Kuo daugiau įstatyme bus aiškumo ir skaidrumo, kuo mažiau tarybos nariams kils noro galvoti, kad galbūt komiteto posėdžio metu aš galiu svarstyti šį klausimą, o paskui teatrališkai tarybos posėdžio metu nusišalinti nuo svarstymo, bet komitete aš balsuosiu arba komisijoje balsuosiu, o paskui nusišalinsiu, tuo šiuo atveju, manau, labiau užkardysime tikrai nemažą galimybę bent jau piktnaudžiauti tokiais atvejais.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės išsiskyrė. Yra pasisakančių už ir prieš. Už pasisako K. Vilkauskas. Prašom.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, dažnai pagrindiniai sprendimai priimami būtent komitetuose ir komisijose, o paskui tarybos posėdyje jau jie būna arba paviešinami, arba būna ir tokių, kad tiesiai sprendimai ateina ir tarybos posėdžio metu. Bet iš tikrųjų labai geras ir savalaikis sprendimas, nes politikoje niekuomet nepritrūks sprendimų, niekuomet nebus per daug sprendimų, kurie kalbėtų apie skaidrumą ir viešumą. Tikrai pritariu šiam sprendimui ir kviečiu kolegas balsuoti.
PIRMININKAS. Prieš kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Išties nesu prieš kolegos teikiamą projektą, bet aš noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo projektu siūloma, perfrazavus, tarkime, kastuvo instrukciją surašyti ant dešimties puslapių, kaip darbininkas turi juo dirbti. Atėjęs tarybos narys žino, kaip jam elgtis, kaip jam daryti, ir nereikia jam surašytos ant dešimties puslapių instrukcijos. Visą laiką niekada nesurašysi, sąrašas nebus baigtinis. Seime mes ne kartą esame balsavę dėl įstatymų, dėl kurių galbūt negalėjome kaip duonos valgytojai balsuoti, kaip kuro vartotojai negalėjome balsuoti, pagal savo profesiją, pagal verslo, sakykime, turimo žemės ūkyje, ir taip toliau. Bet įstatymus priimame, balsuojame ir niekas nenusišalina, net nemačiau, kad vienos dabartinės partijos lyderis būtų nusišalinęs nuo balsavimo dėl ugdymo įstatymų. Aš nemanau, kad reikia patiems įsispausti į kampą, o po to ieškoti išėjimo iš to kampo. Visų situacijų neaprašysite, tai sukels daugiau konfliktų, daugiau painiavos. Aš siūlau vadovautis sveiku protu ir nerašyti kastuvo instrukcijos ant dešimties lapų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Nuomonės išsakytos. Balsavimas – numatytu laiku.
14.52 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-297 (pateikimas)
Skelbiu darbotvarkės 2-5 klausimą – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-297. Pranešėjas – L. Kukuraitis. Taip pat L. Nagienė, L. Mogenienė, R. Baškienė, R. Šalaševičiūtė, T. Tomilinas ir kiti. Prašau.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kad ir kiek jūsų būtų, tikrai tikiuosi, kad pavyks išgirsti, ką siūlome. Teikiame Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnio pakeitimą. Juo siekiame dviejų tikslų. Pirmas. Mažinti itin didelį energetinį skurdą, turimą Lietuvoje, palyginti su Europa. Antras. Suvienodinti būsto šildymo kompensacijų sąlygas visiems vieno būsto gyventojams. Pradėsiu nuo antrojo.
Praėjusių metų gegužės mėnesį, tuo metu, kai kartu su socialinės paramos paketu stiprinome socialinę apsaugą vienišiems asmenims, to nenorėdami sukūrėme tam tikrą neteisingumo situaciją, kad ne bendrai gyvenantiems viename būste suaugusiems asmenims taikomos geresnės būsto šildymo kompensavimo sąlygos negu bendrai gyvenantiems, vadinasi, šeimoms.
Konkretus pavyzdys. Vadinasi, šeima, kuri gyvena su vaikais ir juos išlaiko, gauna nuo 15 iki 30 % mažesnes būsto kompensacijas negu ta pati šeima, kurios vaikai užaugo ir gyvena tame būste, tačiau yra kaip vieniši, atskiri asmenys. Turbūt visi suprantate, kad tai nėra nei logiška, nei socialiai teisinga, nes suaugę vaikai gali patys save išlaikyti ir taip prisidėti prie būsto išlaikymo, skirtingai negu šeimos, kurios augina mažamečius, tačiau jie gauna didesnę kompensaciją. Tai turime ištaisyti. Kaip?
Turime du kelius. Arba sumažinti ne bendrai gyvenantiems suaugusiems išmokas, tai yra būsto kompensaciją, bet tai jau būtų bloginimas ir paprastai tuo keliu retai kada einama politikoje, arba visiems, kurie gauna būsto kompensacijas, iš lėto, nedaug, bet padidinti maždaug 6 eurais. Mūsų siūlymas yra padidinti. Ir čia prieiname prie kito siūlymo.
Tas mūsų siūlymas remiasi 2019 metų statistika, kad Lietuvoje žmonių, kurie negali pakankamai šildyti savo namų, yra 26,7 %. Dar kartą atkreipiu dėmesį, tai yra daugiau negu kas ketvirtas žmogus negali tinkamai šildyti savo būsto. Tai yra vienas iš blogiausių rodiklių Europoje, tik bulgarai mus lenkia pagal blogumą. O jeigu lygintume su Europos vidurkiu – 7,3, tai yra keturis kartus didesnis. Tarp žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių asmenų žiemą pakankamai šildyti būstą neišgali 35,5 % asmenų. Remiantis šia statistika, mūsų aptariamą būsto šildymo išlaidų kompensaciją gauna tik 12,5 % iš neišgalinčių pakankamai šildyti būstą gyventojų, todėl būsto šildymo kompensacijos aprėpties ir intensyvumo, tai yra dydžio, padidinimas yra būtinas ir neatidėliotinas.
Taigi turime siūlymą, kurio naudą pajus apie 100 tūkst. gyventojų. Iš viso reikėtų apie 7,7 mln. eurų, tačiau lėšos jau yra numatytos prie kasmet skiriamos socialinės paramos lėšų savivaldybėms. Priminsiu, kad iš kasmet skiriamų iš valstybės biudžeto 223 mln. eurų savivaldybės pagal paskirtį, šito įstatymo paskirtį, panaudoja kiek daugiau nei 100 mln., o būtent būsto kompensavimas, kaip ir kita socialinė parama, ir yra tiesioginė tikroji šito panaudojimo paskirtis.
Taigi valstybės biudžeto lėšų nereikėtų dėl šio siūlymo ir mes išspręstume du dalykus: tiek socialinio neteisingumo situaciją, tiek padidintume, pagelbėtume žmonėms ir bent daliai jų turbūt padėtume išgyventi žiemą. Kviečiu pritarti įstatymo projektui sprendžiant šiuos du dalykus.
Matau, kad dalis valdančiųjų planuoja pasisakyti prieš, todėl noriu atkreipti dėmesį. Siūlomi pakeitimai atitinka XVIII Vyriausybės programos 6.33 punktą – nuostatą siekti taiklesnių pensijų, išmokų ir kompensacijų. Šis pasiūlymas yra itin taiklus ta prasme, kad lėšos skiriamos būtiniausioms išlaidoms, o ne tiesiog pravalgyti.
Antroji priežastis. Artėja žiema, kaip sako Starkai „Sostų karų“ sagoje, artėja itin sunkus laikas. Sakyčiau, gal pandemijos istorijoje net socialiai sunkiausias laikotarpis, kurį turėsime ateityje, kai baigsis visos valstybės pagalbos priemonės, o sudėtinga socialinė ir ekonominė situacija atsistos tiesiai mums prieš akis. Turime ruoštis ir šis, kad ir nežymus, pakeitimas jau yra prevencinė priemonė daugeliui, kad neįkristų į neišbrendamo skurdo situaciją.
Dar kartą priminsiu, kad valstybės biudžeto papildomų lėšų nereikės, todėl labai kviečiu: visi padarykime, ką šiuo metu galime geriausio, bent jau pritarkime po pateikimo tam, kad sutvarkytume akivaizdžią socialinio neteisingumo situaciją, o dėl paramos išplėtimo visiems jau Seime spręsime diskutuodami komitete. Tikrai prašau pradėti šią svarbią diskusiją, nes žiema artėja.
Dėkui visiems, kurie klausėte.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų yra norinčių paklausti. Pirmas klausia T. Tomilinas. Ruošiasi M. Ošmianskienė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamas kolega, aš tokį bendresnį klausimą užduosiu apie piniginę socialinę paramą. Ar sutinkate, kad vis dėlto Lietuvoje dominuoja mitas, kad valstybė skatina gyvenimą iš pašalpų ir dalina paramą į kairę, į dešinę, ypač po valstiečių valdymo laikotarpio? Taip dažniausiai pasisako ne tik eiliniai žmonės, galbūt neturintys daug ir gero išsilavinimo, bet ir politikai dažnai taip pasisako.
Taigi jūs siūlote plėsti, mes siūlome plėsti piniginę socialinę paramą. Ką jūs atsakytumėte dėl tokio standartinio mito, kurį girdite turbūt kasdien iš įvairių pusių? Ar jūs skatinate gyvenimą iš pašalpų?
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų taip, tai yra mitas, labai gajus Lietuvoje ir gajus jau gerą dešimtmetį ir daugiau. Duomenys ir skiriamos lėšos žmonėms rodo, kad mes esame viena mažiausiai pašalpinių visuomenių Europoje. Europos vidurkis yra apie 6–7 %, kiek žmonėms yra skiriama socialinių pašalpų, o Lietuvoje mes skiriame 2,5 % ir suprantame, kad tai yra beveik dvigubai, trigubai mažiau negu tūloje Europos Sąjungos valstybėje. Todėl išplėtimas, kaip ir dabar pranešime sakiau, yra būtinas, ypač kai kalbame apie taiklumą, nes, kaip girdėjote, beveik ketvirtadalis Lietuvos žmonių neturi pakankamai pinigų turėti adekvatų šildymą. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tai yra skolos, iš kurių paskui išlipti labai sudėtinga, ir čia mes tikrai galime padėti šia taiklia priemone. Todėl siūlau, kad ir nežymiai, žengti šį žingsnį, tuo labiau kad jisai biudžetui nieko nekainuoja.
PIRMININKAS. Toliau klausia M. Ošmianskienė. Ruošiasi M. Majauskas.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju. Turbūt tai, ką jūs minite, galbūt skolos, bet galbūt kažkiek ir šešėlis. O mano klausimas būtų toks. Būsto šildymo kompensacija yra viena dažniausių priežasčių, kai aš išgirstu atsakymą, kodėl neina dirbti: prarasiu būsto šildymo kompensaciją. Tai ar neprisidės dar stipriau prie to nenoro dirbti šis pasiūlymas? Ir kitas klausimas prie to paties. Dar kartą patikslinkite, kaip čia išeina, kad biudžeto daugiau nereikės, gal aš praleidau šitą?
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkui už klausimą. Iš tiesų siūlymas nuo 1,5 VRP išplėsti iki 2 kaip tik paskatintų žmones, kurie gauna mažas pajamas, drąsiai dirbti, nes tada jiems negresia prarasti būsto kompensaciją, kai mes išplečiame ribas. Ir tuo keliu turbūt turėtume eiti.
Dabar kodėl nereikės valstybės biudžeto lėšų, nes savivaldybėms kasmet nuo 2011 metų yra skiriama lyg ir 233 mln. eurų, 223 mln. eurų socialinei paramai. Socialinei paramai, vadinasi, socialinėms pašalpoms, būsto kompensacijai ir kitoms pagal šį įstatymą. Savivaldybės tiesiogiai pagal šiuos straipsnius panaudoja virš 100 mln. eurų. Kitus 130 mln. eurų skiria pagal to paties įstatymo keliolika pozicijų. Gali skirti socialinėms paslaugoms ir taip toliau. Neretai kai kurios savivaldybės tiesiog sutaupo ir persikelia tas lėšas į ateitį. Mano galva, dabar tas laikas, kai to nereikėtų daryti ir būtent skirti lėšas pagal paskirtį.
Jeigu mes tiek finansuotume – 233 mln. eurų – labiausiai skurstančius tiek būsto atžvilgiu, tiek piniginiu, finansiniu atžvilgiu, mes galbūt ir turėtume, artėtume prie Europos skiriamo vidurkio socialinei paramai. Šis taupymas… Mes esame taip nutaupę, kad dalis visuomenės tiesiog neišgyvena net su parama.
PIRMININKAS. Ačiū. M. Majausko salėje nematau. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas Linai, jūs kažkaip keistai paneigėte atsakymą į suderintą klausimą Tomui, kad mes pašalpų nemokame, bet ką tik pasakėte, kad taip. 230 mln. eurų ir ten įeina tos pašalpos. Na, nesvarbu.
Bet aš noriu jūsų paklausti, kaip jūs įsivaizduojate būsto renovavimo programą, kaip alternatyvios energetikos įdiegimą, sakykim, saulės baterijas ir visa kita, su mažinamais mokesčiais už šilumą. Žmogus, kuriam viskas kompensuojama, nepajudins nė piršto, eidamas naujos ekonomikos atsinaujinimo keliu, ir tiesiog naudosis tuo, ką jam valstybė kartkartėmis vis pamėtėja. Tai čia nei oru gyventi, nei protinga turbūt?
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Sergejau, už klausimą. Pataisysiu dėl to, kur skiria – neskiria. 233 mln. eurų skiria iš valstybės biudžeto savivaldybėms. Savivaldybės išmoka virš 100 mln. eurų. Vadinasi, ne visą sumą būtent šiam įstatymui įgyvendinti, pagrindiniams straipsniams. Dabar atsakydamas aš visiškai jums pritariu, kad tai turėtų būti daroma ir taip, ir taip, nes, kaip jūs sakote, apšildyto būsto ir kaštai bus mažesni, ir žmogui liks daugiau pajamų. Nes ne viską kompensuoja šis įstatymas. Todėl suinteresuotumas turėtų būti. Yra net teisiškai įteisinama paskata ir pagalba toms šeimoms, kurios gauna būsto kompensaciją, prisidėti prie renovacijos programos. Nėra taip, kad įstatymas neatsižvelgia. Ten yra konkrečios nuostatos, kurios skatina gaunančius būsto kompensacijas dalyvauti.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų būna nemažai tų socialinės srities įstatymų pakeitimų. Jie eina ir eina, ir eina. Ar nemanote, kad reikėtų kaip nors pakeisti tą visą tvarką ir žiūrėti turbūt kompleksiškai į viską. Šiuo metu ir man buvo noras pateikti, bet ministrė sako, kad rengiame kažkokį bendrą didelį paketą. Ar nemanote, kad mums reikėtų kažkaip daugiau bendrauti Seime, sėsti į grupes ir iš tikrųjų žiūrėti, ir tuos visus pasiūlymus, kurie tikrai nėra blogi, kažkaip bandyti sujungti, kad neužsiverstume tais nereikalingais darbais. Iš tikrųjų priimti tokią tvarką, kad per metus keičiame tą Socialinės paramos nepasiturintiems įstatymą, sunešame visus ir po to sėdame, dirbame, žiūrime, sudėliojame ir taip einame į priekį. Ačiū.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas Edmundai. Iš tiesų sutinku su jumis. Tik tiek, kad pati pagalbos sistema yra tokia kompleksinė, kad net atnešus kompleksinius įstatymus pridaroma skylių, kaip nutiko ir šiuo atveju, kai praėjusiais metais gegužės mėnesį mes atėjome su specialiu paketu, orientuotu į vienišų asmenų paramos didinimą, taip pat ir keisdami šiuos įstatymų projektus. Ir niekaip nenumatėme, kad tas konkretus vienišas asmuo, gyvendamas su šeima, tai reiškia užaugęs vaikas, staiga gaus didesnes kompensacijas, nors sąlygos yra iš esmės nepasikeitusios. Sukūrėme problemą, kurią dabar reikia spręsti. Tas kvietimas ją spręsti atėjo iš savivaldybių. Jeigu paklaustumėte savo vienmandatėse, tikrai sakytų, tai yra problema, kurią reikia čia ir dabar spręsti, nelaukti metus ar kelerius, nes neteisingumą jaučia ir šeimos, ir kiti. Taip nutinka. Tiesiog tikrovė turbūt yra kompleksiškesnė negu mūsų patys kompleksiškiausi įstatymai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės išsiskyrė. Yra norinčių pasisakyti už ir prieš. Už pasisako A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš norėčiau, kad prisimintumėte, kad yra priimtas Šeimos rėmimo įstatymas. Ten yra beletristika, o čia yra konkretika. Tai labai norėčiau atkreipti dėmesį tų, kurie labai norėjo, kad tas įstatymas būtų priimtas, bet, sakau, jis neparemtas jokiais konkrečiais sprendimais ir pagalba šeimai. Čiagi įstatymas konkrečiai kalba būtent apie tai – padėti šeimai. Todėl kviečiu balsuoti, o ne ieškoti priekabių, kur čia dar kažką galima būtų padaryti kitaip.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsavimas numatytu laiku. Atsiprašau. Prieš pasisako M. Lingė. Labai atsiprašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tikrai neieškosime priekabių, kur nereikia. Iš tiesų problemos nuneigti negalima. Bet kaip teisingai iniciatoriai pastebi savo aiškinamajame rašte, kad šis pasiūlymas yra susietas su šiuo metu Vyriausybėje svarstomu lengvatos dėl šildymo likimu. Iš tiesų, matyt, būtų logiška, kad Vyriausybė turi matymą ir atnešusi mokestinį paketą ji ateitų ir su kitais pasiūlymais, kurie tarpusavyje yra susiję. Šiuo atveju šešėlinės vyriausybės atstovai nori paskubėti ir šiek tiek anksčiau statyti arklį prieš vežimą, bet pirmiau, matyt, reikėtų sulaukti sisteminių mokesčių lengvatų peržiūros rezultatų ir tada spręsti šiuos aktualius siūlymus. Taip, lėšų skaičius yra įvardytas ir apskaičiuotas, pasiūlytas ir šaltinis, bet šiuo atveju Vyriausybė turi taip pat matymą, kaip irgi būtų galima prasmingai panaudoti tas lėšas, kurios savivaldai yra aktualios. Yra priimta ne viena socialinė paslauga, kuriai taip pat reikia finansavimo, jų plėtrai užtikrinti reikia pinigų, ar tai kalbėtume apie neįgaliojo asistento, ar apie laikinojo atokvėpio paslaugas, tai išties, matyt, tų poreikių, tų lėšų perskirstymo klausimą ir tiksliausią panaudojimą reikia svarstyti kompleksiškai. Todėl pasisakyčiau už šių problemų sprendimą sulaukus Vyriausybės teikiamų projektų.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Kaip minėjau, balsavimas numatytu metu.
15.09 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 23, 49, 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-226(2) (pateikimas)
Skelbiu darbotvarkės 2-6 klausimą – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 23, 49, 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-226(2). Pranešėja – V. Targamadzė. Prašom.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Įstatymo projektu siekiama patikslinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo tikslingumo, veiksmingumo ir prieinamumo teisines prielaidas. Kodėl svarbi mokytojų kvalifikacija? Turbūt visiems yra aišku. Veiksmingas mokytojų kvalifikacijos tobulinimas įgyja šiandien išskirtinę svarbą, pasirengiant įgyvendinti atnaujinamas bendrąsias programas bei įtraukos ugdymo ir ugdymosi ir mokymo ir mokymosi švietimo pagalbos nuostatas. Kokia yra esama situacija?
Tarptautinio EBPO tyrimo TALIS 2018 metų duomenimis, Lietuvos pagrindinių mokyklų mokytojai tarp EBPO valstybių užima pirmąją vietą pagal dalyvavimą kvalifikacijos tobulinimo veikloje, tačiau, Lietuvos mokytojų nuomone, nėra tinkamos profesinio tobulėjimo pasiūlos – 43 %, nėra paskatų dalyvauti – 30,7 %, neskatina darbdavys – 23,2 %. Lietuvoje sistemingi mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poreikių ir kokybės tyrimai neatliekami.
Kvalifikacijos tobulinimo kokybės užtikrinimas. Pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo paslaugas dabar Lietuvoje teikia 11 aukštųjų mokyklų, universitetų ir kolegijų padalinių, 6 akredituotos savivaldybių ir kitos viešosios įstaigos. Kvalifikacijos tobulinimo programų kokybės užtikrinimas nėra pakankamas ir nepakankamai reglamentuojamas nacionaliniu lygiu. Europos struktūrinės paramos planinių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir konkursinių projektų rezultatų kokybės vertinimas faktiškai neatliekamas. Nėra pakankamai informacijos apie kvalifikacijos tobulinimo programas. Tuo tikslu reikėtų jas skelbti. Tai sudarytų galimybių norintiems pasirinkti iš didesnės pasiūlos spektro.
Kvalifikacijos tobulinimo finansavimas yra iš biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai, kurių sudėtinė dalis yra pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, Europos Sąjungos struktūrinių fondų projektai, skirti tiesiogiai kvalifikacijos tobulinimui ir perkvalifikavimui, Europos Sąjungos lėšos, gautos per tarptautinius projektus, ir, be abejo, asmeninės lėšos. Europos struktūrinės paramos planinių Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldžių institucijų ir konkursinių projektų rezultatų kokybės vertinimas faktiškai yra neatliekamas.
2020 metais EBPO ir Lietuvos Vyriausybės iniciatyva pradėta rengti Lietuvos nacionalinių įgūdžių strategija. Ekspertai analizavo švietimo dokumentus ir organizavo fokusuotų grupių diskusijas. Teko joje dalyvauti ir man. 2021 m. sausio mėn. EBPO ekspertai Seime pristatė preliminarias išvadas ir rekomendacijas. Kad mokiniai įgytų gyvenimui ir profesinei veiklai svarbių bendrųjų kompetencijų, EBPO rekomenduoja tikslingiau naudoti kvalifikacijos tobulinimui skirtas lėšas ir pagerinti kokybės užtikrinimą. Strategijos „Naujos kartos Lietuva“ iššūkių analizėje taip pat pripažįstama (cituoju): „Mokytojų švietimo pagalbos specialistų ir mokyklų vadovų profesinis tobulėjimas ir rengimas neatliepia sparčiai besikeičiančio mokyklų veiklos konteksto.“
Kaip prie problemos prisidėtų Švietimo įstatymo pakeitimai? Švietimo įstatymo pakeitimais siekiama suformuoti atvirą pedagoginių darbuotojų profesinio tobulėjimo sistemą, išplėsti kvalifikacijos tobulinimo sričių spektrą ir programas tikslingai nukreipti strateginiams švietimo uždaviniams įgyvendinti, patikslinti kokybės užtikrinimo procedūras, informuoti apie programų teikiamas kompetencijas ir jų pagrindu įskaitomus kreditus. Švietimo įstatymo 69 straipsnio 4 dalyje papildomai pažymėta prievolė įstaigų vadovams planuojant atsižvelgti į prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis ir švietimo įstaigos raidos poreikius. 5 dalies pakeitimu mokykloje dirbančių pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo sritis išplečiama ir apima visas mokinio brandai svarbias kompetencijas, numatytas bendrosiose programose.
Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios programos yra nacionalinio lygmens dokumentas, reglamentuojantis priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo lygmens ugdymo turinį. Be to, 23 straipsnio 5 dalies papildymu įteisinama galimybė švietimo, mokslo ir sporto ministrui, esant poreikiui, nustatyti ir kitas prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis. Socialinės ir emocinės kompetencijos išskyrimas Švietimo įstatyme… reglamentuojančiuose ilgalaikius valstybės įsipareigojimus, yra perteklinis ir nepagrįstai nuvertina kitas kompetencijas. Pavyzdžiui, strategijoje „Lietuva 2030“ yra pažymėtas išskirtinis kūrybiškumo, pilietiškumo ir lyderystės vaidmuo, EBPO rekomendacijos „Education 2030“ įvardintos transformuojamosios pokyčių ir socialinės ir emocinės kompetencijos.
Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijose dėl bendrųjų mokymosi visą gyvenimą gebėjimų pažymėtas išskirtinis bendrųjų kompetencijų vaidmuo kiekvieno asmens tobulėjimui, įsidarbinimui, socialinei įtraukčiai, darniai gyvensenai ir aktyviam pilietiškumui. Taip pat bendrosios kompetencijos yra akcentuojamos ir bendrųjų programų atnaujinimo gairėse, kurios parengtos 2019 metais. Čia pažymėta – ugdomos vertybinės nuostatos, ypač daug dėmesio skiriant šioms vertybėms: demokratijai, empatijai, orumui, pasitikėjimui. Ugdomos šios kompetencijos: socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos, pažinimo, kūrybiškumo, pilietiškumo, kultūros ir komunikavimo. Taigi kitos kompetencijos yra taip pat svarbios ir lygiavertės.
Atkreiptinas dėmesys, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamentui yra nustatyta prievolė vykdyti kvalifikacijos tobulinimo prioritetų įgyvendinimo stebėseną. 6 dalies pakeitimu dėl prioritetines sritis atitinkančių programos kokybės vertinimo, akreditavimo ir registravimo siekiama užtikrinti kvalifikacijos tobulinimo kokybę bei tikslingą valstybės švietimo poreikius atitinkantį biudžeto lėšų panaudojimą.
Švietimo informacijos atvirumą užtikrinantys programų registrai yra AIKOS sudėtinė dalis. Sistemoje yra skelbiamos studijų ir mokymo programos, čia suformuota skiltis ir kvalifikacijos tobulinimui bei perkvalifikavimui.
1 straipsnio 21 dalies 23 straipsnio pakeitimas. Tiesiog čia yra nubraukiama „ne rečiau kaip kartą per ketverius metus“, nes tai yra logiška, visur yra toliau rašoma „penkeri metai“. Taip pat pridedama „ir kitose prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras“.
6 dalyje yra papildoma: „Prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis atitinkančios programos vertinamos, akredituojamos ir registruojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigtoje ir valdomoje Atviroje informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemoje (AIKOS) vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintu kvalifikacijos tobulinimo programų vertinimo ir akreditavimo tvarkos aprašu.“
Toliau 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo programose“, ne „renginiuose“, bet „programose“, nes ne visi renginiai yra adekvatūs kvalifikacijos kėlimui. Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 4 punktą jį išdėstant taip: „tobulinti savo kvalifikaciją mokinių bendrųjų kompetencijų, numatytų bendrosiose programose, ugdymo srityje ir kitose prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras“.
69 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas) savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) savo nustatyta tvarka užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo procese dalyvaujantiems asmenims būtų apmokėtos ne mažiau kaip 5 dienų per metus kvalifikacijos tobulinimo išlaidos, atitinkančios prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis arba švietimo įstaigos raidos poreikius.“ Iš siūlomų pakeitimų aiškėja, kad įstatymo projektu siekiama patikslinti pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo kokybės, tikslingumo ir veiksmingumo, ir prieinamumo teisines prielaidas.
Teikia trys Švietimo ir mokslo komiteto, valdančios pozicijos ir opozicijos nariai, taip pat kiti Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Projektas yra derintas su Mokyklų vadovų asociacija, su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministru ir atsakingais darbuotojais, bet vis dėlto reikėtų, man atrodo, prašyti Vyriausybės išvados. Tai siūlo ir Teisės departamentas.
Ir dar šis projektas neuždaro galimybių teikti ir rinktis kitų rinkos subjektų siūlomas paslaugas, bet akina orientuotis į prioritetus, kuriuos nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras ir institucijos, numatydamos institucijos raidos poreikius.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs šiek tiek viršijote laiką, bet esmę pasakėte. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Navickas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama profesore, tikrai sutinkame, kad mintys teisingos, tik klausimas, ar jos surašytos ten, kur ir turi būti. Iš esmės jūs daug ką parašėte, ką tikrai galima reglamentuoti įvairiais poįstatyminiais, tiksliau, įgyvendinamaisiais teisės aktais, tada liktų tik tam tikra parlamentinė kontrolė. Visko į įstatymus mes tikrai nesurašysime, jie ir taip per daug dideli, kad mes priverstume ką nors juos skaityti. Pavyzdžiui, mokyklos savo nustatyta tvarka užtikrina, kad mokytojams ir kitiems ugdymo proceso dalyviams, asmenims būtų apmokėtos ne mažesnės išlaidos tobulinti… jūs parašėte, išlaidos, atitinkančios prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis arba švietimo įstaigos raidos poreikius. Ir taip visiems turėtų būti aišku, jeigu mokysis, tai, vadinasi, reikia prioritetinių sričių ir to, ko reikia. Bet sunku įrodyti kokiam direktoriui, kad jam to nereikia. Vėlgi tas poreikio supratimas irgi yra ne visai konkretus. Manyčiau, ministerija savo poįstatyminiuose aktuose galėtų nurodyti kur kas tiksliau. Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Atsakydama į klausimą visų pirma norėčiau atkreipti dėmesį, čia yra siūloma, kad prioritetus nustatytų švietimo, mokslo ir sporto ministras įsakymu, nes tai yra labai svarbus dalykas, ypač šiandien, kai yra daug jausmų švietime, bendrosios programos yra rengiamos, įtraukusis ugdymas įgyvendinamas ir panašiai. Reikia nepamiršti, kad ne tik mokyklos vadovas, bet mokyklos vadovas turi derinti ir su mokyklos taryba. Taigi, prioritetų išdėliojimas leistų tikslingiau ir veiksmingiau kelti kvalifikaciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia A. Navickas. Ruošiasi L. Nagienė.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Labai ačiū, profesore, dėkui už pristatymą. Aš tik dėl vieno dalyko, kuris bent man nėra priimtinas. Mes kalbame Smurto ir savižudybių prevencijos komisijoje, ir jau daug kartų aptarinėjome, apie socialinių ir emocinių kompetencijų svarbą, ugdymo svarbą. Dabar vėl tai bandoma pateikti, užvilkti labai bendrą bendrųjų kompetencijų sąvoką. Man atrodo, kad tai yra žingsnis atgal, nes šiuo atveju socialinių ir emocinių kompetencijų, matome, ypač trūksta vaikams ir, deja, kaip mes ir kalbėjome, ypač trūksta mokytojams. Toks, man atrodo, apibendrinimas ir labai bendras pasakymas yra vėlgi toks išplovimas į gražius lozungus. Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Tikėjausi šito klausimo. Socialinės ir emocinės kompetencijos yra sudėtinė šešių kompetencijų dalis, tai yra vienos iš tų kompetencijų. Švietimo, mokslo ir sporto ministras ir mokyklos taryba, matydami, kad tai yra svarbu, gali kaip prioritetines numatyti socialines ir emocines kompetencijas. Mes nepamirškime, kad ir kitos kompetencijos yra labai svarbios. Taigi ne kiekvienoje institucijoje turi būti socialinės ir emocinės kompetencijos svarbios. Čia yra prioritetų klausimas. O jeigu išskirtume, tai tas pats, kaip pasakyti, kad yra stalas, kėdė, dar kažkas, baldai. O kodėl tuomet, jeigu sakome baldai, tai yra bendrinantis dalykas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia L. Nagienė. Ruošiasi K. Bartoševičius.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama profesore, man pačiai dabar perskaičius šitą įstatymą ir pasidomėjus apie bendrąsias kompetencijas, iš tikrųjų jūs teisingai pasakėte, jūs išplėtėte būtent, o tai yra tik sudėtinė dalis. Aš džiaugiuosi, kad jūs labai atidžiai peržiūrėjote ir pateikėte šią įstatymo pataisą. Prašom pasakyti, mes esame, nesame, taip mūsų vaikai nėra paruošti, visą laiką sako, kad mūsų kokybė prasta. Kokias jūs kompetencijas šiandien rekomenduotumėte, iš viso prioritetines sritis, ko trūksta mūsų vaikams, kokiomis sritimis mūsų pedagogai turėtų pasidomėti ir kelti kvalifikaciją?
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Labai ačiū už klausimą. Čia labai individualu, nes vieniems turbūt reikėtų daugiau pažinimo kompetencijų, kitiems – kūrybiškumo, galbūt kultūrinių ar komunikavimo. Tiesiog reikėtų įsivertinti pačiam pedagogui ir institucijai, kokių kompetencijų trūksta. Bet reikia nepamiršti, kad bendrosios programos skiria šešias kompetencijas ir bendrosiose programose numatytas kompetencijas tu turi išmanyti ir tau turi būti būdingos. Kaip tu kitaip perduosi visa tai? Reikia suprasti patį ugdymo procesą, nes ugdymo procese yra dalyviai – tai ugdytojas ir ugdytinis ir jokiu būdu ne paslaugų teikėjas, kaip mūsų įstatyme parašyta.
PIRMININKAS. Klausia K. Bartoševičius. Ruošiasi L. Slušnys.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Dėkoju. Ponia Targamadze, tikrai niekas neabejoja dėl mokytojų kompetencijų kėlimo ir kvalifikacijos kėlimo, tačiau pasirodė šiek tiek, kad tas peržiūrėjimas yra kiek fragmentiškas. Reikia peržiūrėti iš esmės, man atrodo, mokytojų ir pedagogų kvalifikacijos tobulinimą. Jūs paminėjote šiek tiek. Turiu du klausimus.
Jūs paminėjote statistiką, kad mokytojai neturi paskatos tobulintis. Tai pirmas klausimas būtų, kaip šis įstatymo straipsnio pakeitimo projektas galėtų paskatinti mokytojus labiau tobulintis?
Antras aspektas. Jūs parašėte ir ką tik išvardinote kelias kompetencijas, ir įstatyme, sakote, kad būtų tos išlaidos, kurios atitiktų prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis. Tai mano klausimas, kur šiuo atveju lieka mokytojas? Jeigu jis jaučia, kad jam reikia patobulinti tam tikras kompetencijas, tačiau jos nėra įtrauktos į prioritetines kvalifikacijos tobulinimo sritis, vadinasi, už jas nebus kompensuojama ir mokytojas turės tas išlaidas dengti iš savo pinigų. Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Pradėsiu turbūt nuo antro klausimo. Jeigu jūs gerai įsiskaitėte, tai yra siūloma, kad turėtų nacionaliniu lygmeniu švietimo, mokslo ir sporto ministras nustatyti, kokios yra prioritetinės kompetencijos, ir šiandien labai svarbu tuos dalykus žinoti, ir taip pat yra institucijos raidos kompetencijos. O kadangi institucijos raidos kompetencijas ne vienas ir ne du žmonės formuluoja, tai aš manau, kad atsiras galimybė ir pedagogui, kuris stokoja tam tikrų kompetencijų, jas tobulinti. Taigi čia, manau, neprasilenkia.
Dabar dėl paskatinimo. Paskatinimas bus labai… atsiras vidinė motyvacija, nes keičiasi bendrojo ugdymo programos ir tu nori nenori vis tiek turėsi perprasti tų programų specifiką, kas pasikeitė, kas į ką ir kaip keitėsi, kaip tu galėsi jas realizuoti. Taip pat yra įtraukusis ugdymas darbotvarkėje. Nepamirškime, kad šiame Seime yra priimta, kad 2024 metais visi specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai galės mokytis bendrojo ugdymo mokyklose, o tai yra begaliniai sudėtinga. Tikrai ta motyvacija bus ir aš manau, kad tai atsiras prioritetų sąraše, bet švietimo, mokslo ir sporto ministro. Taip, ir dar kartą sakau, tai ir institucijos raidos prioritetai.
PIRMININKAS. Klausia L. Slušnys. Ruošiasi I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Šios pataisos iš tiesų yra daugiau negu keistos, daugelis tų pataisų, nes keičiate nuostatas, kurias inicijavo Prezidentė D. Grybauskaitė, man atrodo, 2016 metais, jeigu aš neklystu. O dar įdomiau, kad šias nuostatas priėmė ne kas nors kitas, o patys socialdemokratai, ir net galiu išvardinti, kur aš plojau katučių tiems asmenims, kurie ryžosi ir balsavo už šitas pataisas, kurias siūlė Prezidentė D. Grybauskaitė. Šios pataisos buvo priimtos po daugybės konsultacijų su NVO ir mokslininkais.
Mano klausimas. Kadangi tai buvo skirta patyčių prevencijai, ar siūlydama keisti šias nuostatas manote, kad patyčių ir smurto problemos mokyklose jau yra išspręstos, o mokytojai jau pakankamai emociškai raštingi? Ir taip pat dėl programos. Ar renginiai mokytojams negali būti kvalifikacijos tobulinimas tikrai? Ačiū.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Pirma, patyčios iš tikrųjų yra labai didelė rykštė mūsų mokyklose ir, be abejo, jūs pats puikiai žinote ir dirbate toje srityje. Kiek žinau, jūs su žmona dirbote Socialinio ir emocinio ugdymo institute, turėjote labai daug projektų, turbūt apvažiavote labai daug mokyklų ir savo indėlį turėjote, kad nebūtų patyčių ir socialinis ir emocinis ugdymas būtų puikus.
Tai dabar kitas momentas. Iš tikrųjų aš manau, kad neišspręstas šis klausimas, tačiau 2016 metai ir 2021 metai, tai yra penkeri metai, net šešti metai eina ir keičiasi bendrojo ugdymo programos, formuluojamos kitokios kompetencijos ir tos kompetencijos yra lygiavertės. Jeigu matys institucija arba ministrė, kad reikalingas socialinis ir emocinis ugdymas, ir jis labai svarbus, tai tikrai bus prioritetų sąraše. Aš manau, kad jis ir bus, bet nereikia nuvertinti ir kitų kompetencijų.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausimas – I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašau.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pranešėjos norėjau pasiteirauti, bet pirmiausia replikuoti kolegoms, kurie vis dėlto galvoja, kad šiuo įstatymo projektu siekiama vienoms kompetencijoms mažiau skirti dėmesio, kitoms – daugiau. Čia, ko gero, yra siūloma labiau planuoti, kokių kompetencijų švietimo bendruomenei, tam tikros mokyklos bendruomenei, pedagogų kolektyvui trūksta, kad būtų galima pasirinkti tiek geresnius tos kvalifikacijos tobulinimo tiekėjus, tiek apskritai numatyti svarbiausius dalykus. Gal galėtumėte, pranešėja, patikslinti tuos momentus ir išskirti svarbiausius aspektus, kurių siekiama šiuo įstatymo projektu, kad mes išsklaidytume abejones, jog vienas kompetencijas nuvertiname, o kitas iškeliame, nes visos jos svarbios holistiniam mokymui.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą ir pastebėjimus. Visų pirma yra akcentuojamos visos bendrosios kompetencijos, kurios yra numatytos bendrosiose programose, neišskiriant nė vienos prioriteto, nes, kaip ir paklausėja pažymėjo, visos jos yra svarbios. Turi institucija ir pats pedagogas, ir taip pat nacionaliniu mastu švietimo, mokslo ir sporto ministras nusistatyti tas kompetencijas. Neuždaromi keliai, tos programos bus skelbiamos ir tikrai neuždaromi keliai ir kitiems rinkos paslaugų teikėjams organizuoti įvairių programų įgyvendinimą. Aš manau, kad tai yra tikrai tikslingesnis ir veiksmingesnis būdas, ir taip mano, kaip aš pasakiau, ir vadovų asociacijų prezidentai. Man buvo labai didelė atspirtis, kai žmonės pritaria, aš turiu omenyje – praktikai.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege, jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonės išsiskyrė, yra pasisakančių už ir prieš. Už pasisako L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, tikrai siūlyčiau pritarti šiam projektui, nes yra numatytas bendrosios kompetencijos. Ponui Linui norėčiau pasakyti, ką reiškia viena socialinė kompetencija. Sąmoningas, atsakingas, gerbiantis kitus asmenis, mokantis bendrauti su jais ir bendradarbiauti. Tai ką čia, ne pagarba kitam žmogui? Tai ne patyčios yra. Į šią kompetenciją būtent ir įeina tai, apie ką jūs ir norėjote pasakyti. Aš manau, tikrai reikia pritarti, nes tai yra praplėsta. O ministerija turi teisę nustatyti, kokių kompetencijų ir kokias turės prioritetines sritis. Be viso šito, yra suteikta galimybė ir pačiai įstaigai irgi nustatyti savo prioritetus. Aišku, jie jaučia, kurioje srityje kokia kompetencija yra mokytojo kvalifikacijos kėlimui reikalinga ir kur reikėtų pasitobulinti. Be viso šito, renginys renginiu, o kvalifikacija – yra akredituota įstaiga, kuri ves kvalifikacijos kėlimo kursus. Tai yra visiškai skirtinga. Aš manau, kad tikrai reikia pritarti tam projektui, ir kviečiu visus.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalba L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Aš manau, patiems socialdemokratams, net nesakysiu, kad mūsų frakcijai, apsispręsti, kodėl nutarė po ketverių ar penktais metais keisti kursą, kai mokyklos jau rimtai rūpinasi tiek savo, tiek vaikų emociniu saugumu. Iš esmės tai kaip tame filme. V. Targamadzės siūlymas – tai bandymas Lietuvos mokyklas pasiųsti atgal į ateitį, tai yra tos nuostatos iš esmės nelabai su dideliais pataisymais to, kas buvo seniau jau įrašyta įstatyme. Keista yra, kad tai ateina iš buvusios profesorės, kuri turėtų rūpintis mokyklų ateitimi, o ne siekti kažkokių senovinių nuostatų įgyvendinimo.
Dar vienas siūlymas iš principo išbraukia nuostatą, kad mokytojas gali kelti kompetencijas renginiuose. Tai irgi nelogiška. Mes šiandien vaikus skatiname mokytis įvairiose, nebūtinai klasių, erdvėse. Vadinasi, ir mokytojas gali mokyti įvairiuose renginiuose. Kuo skiriasi? Jeigu mes norime rodyti pavyzdį, tai būkime tais pavyzdžiais patys. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Balsavimas šiuo ir kitais klausimais jau netrukus.
15.35 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 5, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-284 (pateikimas)
Teikiu darbotvarkės 2-7 klausimą – Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 5, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-284. Pranešėjas – L. Kukuraitis. Repliką – S. Tumėnas. Tuoj, minutėlę, įjungsiu!
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, V. Targamadzė yra ne buvusi profesorė, o garbinga profesorė ir nereikėtų taip sakyti, kad buvusi profesorė. Ji yra esama profesorė. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir V. Targamadzė. Kadangi paminėta, tai prašau.
V. TARGAMADZĖ (LSDPF). Ačiū. Visų pirma niekas neatmeta socialinės ir emocinės kompetencijos, ji yra tarp šešių bendrųjų kompetencijų. Aš manau, na, reikėtų etiškiau elgtis. Bet aš daugiau nekomentuosiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolegos. Replikos išsakytos. Prašau. L. Kukuraitis. Prašau.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, ekranuose yra išskleista sutrumpinta informacija apie tą įstatymo projektą, kurį noriu pristatyti. Iš ekranų dingo, jeigu galėtumėte įdėti. Dėkui. Kažkoks fonavimas yra girdimas. Ačiū.
Kartu su frakcijos kolegomis teikiame Šalpos pensijų įstatymo dalies straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, juo siekiame spręsti socialinio neteisingumo situacijas, kurios šiuo metu egzistuoja tarp žmonių su negalia. Sprendžiame dvi tokias neteisingumo situacijas. Pirmiausia dalies neįgaliųjų socialinę apsaugą ir dalies neįgaliųjų paskatas dirbti.
Pirmiausia apie neįgaliųjų socialinę apsaugą. Priminsiu, kad šiuo metu Lietuvoje yra 236 tūkst. žmonių su negalia. Absoliučiai didžioji jų dalis yra apsaugota netekto darbingumo ar šalpos pensijomis. Ir tik apie 3 tūkst. neįgaliųjų, tai yra 1,27 % iš visų neįgaliųjų, nė vienos iš šių pensijų negauna. Kokios tai neįgaliųjų grupės? Pagal įstatymą tai yra tėvai arba globėjai, daugiau nei 15 metų slaugę neįgaliuosius namuose ir netekę 45–60 % darbingumo, arba, kaip anksčiau vadinta, trečia grupė. Motinos, išauginusios penkis ir daugiau vaikų ir taip pat netekusios darbingumo, irgi to lygmens, kas anksčiau buvo trečia grupė, ir asmenys, kurie nuo 25 metų neteko 45–60 % darbingumo. Klausimas mums visiems, kuo šie žmonės blogesni už kitus 230 tūkst. neįgaliųjų, kurie yra socialiai apsaugoti tik jiems būdinga socialine apsauga, tai yra netekto darbingumo draudimu ir šalpos pensija? Dar daugiau, labai tikėtina, kad šiose grupėse yra nemažai turinčių psichikos negalią, ir tai yra žmonės, kurie ne tik patiria itin didelių iššūkių gyventi mūsų visuomenėje ar darbo rinkoje, bet ir ne visada, tikėtina, pasinaudoja socialinių pašalpų teise, kuria gali naudotis kiekvienas Lietuvos pilietis.
Taigi mūsų siūlymas yra išlyginti šitą socialinį neteisingumą, kuris visiškai nepateisinamas, nes dalis šių žmonių negauna šalpos pensijos tik todėl, kad neįgalūs tapo būdami vyresni negu 25 metų amžiaus, ir skirti visiems šiems neįgaliesiems vienos šalpos pensijos bazės dydį, tai yra mažiausias įstatyme nurodytas dydis, tokiu būdu ištraukiant iš socialinių pašalpų sistemos. Kaip nutiko, kad ši asmenų grupė atsidūrė už sistemos ribų, niekas nežino, bet greičiausiai, kad sistema lipinta vis gerinant sąlygas tam tikroms žmonių su negalia grupėms, o šiais paskutiniaisiais niekas iki šiol nepasirūpino. Čia reikėtų sutikti su gerbiamu E. Pupiniu, kuris ką tik vykusioje diskusijoje atkreipė dėmesį, kad socialiniuose įstatymuose mes turime per daug fragmentiškumo.
Visam šiam pakeitimui reikėtų apie 5 mln. eurų, bet kadangi didžioji dalis jų, tikėtina, gauna socialines išmokas, tai kiek panašia, gal kiek mažesne suma, tikėtina, sumažėtų išlaidos ten ir tokiu būdu atsilaisvintų savivaldybėms skiriamos paramos lėšos, kurias, pavyzdžiui, būtų galima panaudoti būsto šildymo kompensacijoms, apie kurias kalbėjome visai neseniai.
Antroji socialinio neteisingumo situacija – dalis neįgaliųjų, skirtingai nei absoliuti dauguma žmonių su negalia, neturi paskatos dirbti. Netekto darbingumo pensijas ir dalies šalpos pensijas gaunančių asmenų pensijos yra mokamos jiems pradėjus gauti darbines pajamas, tačiau dviem asmenų grupėms, gaunančioms šalpos pensijas, tokia pensija atimama nuo pirmo uždirbto euro. Kokios tai grupės? Tai asmenys, kurie nuo 25 metų neteko darbingumo ir gauna šalpos pensiją, ir senatvės šalpos pensijos pensijų gavėjai. Kodėl šalpos pensija atimama tuo atveju, kai neįgalus tapai būdamas vyresniu negu 25 metų, o ji paliekama, jeigu tokiu tapai būdamas jaunesnis negu 25 metų, yra visiškai neaišku. Lygiai kaip ir neaišku, kodėl iš vyresnio amžiaus žmonių reikia atimti senatvės šalpos pensijas, jeigu jie pradeda dirbti, tokiu būdu iki minimumo sumažinant jų galimybę sukaupti būtinąjį darbingą amžių, kad gautų normalias socialinio draudimo pensijas.
Mūsų siūlymas šioms grupėms palikti šalpos pensiją iki tam tikros jų darbo pajamų ribos, tai yra iki dviejų minimalių mėnesinių atlygio pajamų, iki 1 MMA mokėti visą šalpos pensijų bazę, o paskui proporcingai mažinti, kad jau gaunant 2 MMA šios šalpos pensijos mokėjimas nutrūktų. Panaši sistema jau funkcionuoja mokant pensijų priedą dirbantiems pareigūnams, tad „Sodra“ būtų pajėgi užtikrinti tokios sistemos egzistavimą. Siūloma paskata dirbti neturėtų reikalauti papildomų lėšų, kadangi paskata besinaudosiančių dirbančių asmenų ratas šiuo metu yra labai nedidelis, o potencialus ratas žmonių, turėsiančių teisę pasinaudoti paskata, siekia iki 15 tūkst. žmonių. Daliai šių žmonių įsidarbinus, mažėtų jiems mokama šalpos pensija, kauptųsi socialinio draudimo stažas ir ilgainiui dalis žmonių visai paliktų valstybės biudžeto finansuojamą šalpos pensijų sistemą, ko mes visi ir siekiame. Taip laimėtų ne tik konkretūs neįgalieji, bet ir visa mūsų visuomenė. Dėkoju už dėmesį, kviečiu pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Yra norinčių jūsų paklausti, bet, prieš suteikdamas žodį, noriu padėkoti kolegoms už bendrą beveik poros valandų darbą. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas J. Sabatauskas. Ačiū.
PIRMININKAS (J. SABATAUSKAS, LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, pranešėjo nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiamas pranešėjau, kaip taip atsitiko, kad buvusios Vyriausybės reformų metu mes praleidome šią ypač svarbią grupę žmonių ir jie ilgus metus yra palikti be šalpos išmokos apsaugos? Jūs pristatydamas iš dalies atsakėte dėl to, bet mano klausimas platesnis. Gal yra dar kokių nors grupių, kurių mes nematome ir taip konstruodami sistemas esame praleidę? Ačiū.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Kaip mes jau kalbėjome praėjusioje diskusijoje apie būsto šildymo kompensavimą, tie įstatymų projektai, kurie atnešami iš Vyriausybės, yra didelio masto. O kai atneša didelio masto, tai tada subtilybių nebepamatai. Iš 236 tūkst. atrinkti 3 tūkst. žmonių, kurie yra iškritę iš sistemos, yra gana kruopštus darbas, kurį galime nudirbti tik bendradarbiaudami su savivalda ir girdėdami jų pastabas. Tai šiuo atveju taip ir nutiko, iš savivaldybių atėjo kvietimas sutvarkyti šitą problemą ir įtraukti šitą grupę. O kad socialinės apsaugos sistemoje yra nemažai tokių socialinio neteisingumo situacijų, tai tikrai taip. Aš visiškai siekčiau, kad ir opozicija, ir pozicija jas per šią kadenciją kruopščiai išrankiotų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, labai didelis šurmulys. Laikas baigti pirmiausia šitą įstatymo projekto pateikimą. Dar trys asmenys nori paklausti. Klausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Noriu pasitikslinti, ar šiuo metu yra tokia situacija, kad žmonės, įgiję neįgalumą vaikystėje arba iki 24 metų (vadinamasis trečios grupės, apie jį kalbame), dabar dirbdami nepraranda šalpos pensijos, o tie, kurie vyresni, praranda? Tokia yra situacija ar ne?
Tada kitas klausimas. Kodėl siūlote vis dėlto mažinti dirbantiems, o ne palikti, kaip yra visiems kitiems, nes bus diskriminacija? Ir ar nebus kitas jūsų žingsnis, kad gal mažinkime ir sunkesniems?
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų mes buvome tokioje kryžkelėje apsispręsti: tiesiog visiems skirti ir neturėti tos paskatos, kad žmonės dirbtų ir stengtųsi uždirbti daugiau lėšų, ar padaryti kaip visiems. Bet čia problema yra ta, kad šalpos sistema, mano galva, yra priskiriama daugiau paramos sistemai, o ne draudimo. Ir paramos sistemoje mes turime tą principą, kad socialinės pašalpos, kai pradedi dirbti, po kurio laiko išnyksta.
Šiuo atveju siekdami, kad žmonės neužsibūtų šioje sistemoje, dirbtų, gautų išmokas ir tada pereitų į socialinio draudimo, mes siekiame tam tikro pašalpos mažėjimo. Bet, aišku, apie tai galime kalbėtis komitete ir galbūt sulyginti su visais, kurie gauna socialinę šalpą, kad jiems irgi būtų taip pat.
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų, gerbiamas kolega, įstatymas… Man net keista, kad mes trečią grupę buvome pagal ankstesnį skaičiavimą, kad ta vadinamoji trečioji grupė buvo praleista, to niekaip negaliu suvokti. Aš ir pati tiek metų išdirbusi, o neatkreiptas dėmesys. Sakykite, tie 3 tūkst. būtent ir yra mūsų 45 % netekto darbingumo, kurie neteko, taip?
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Taip.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). O visos šios mamos, kurios yra slaugės, sakysime, savo neįgaliuosius 15 metų ir daugiau slaugė, joms pripažintas irgi neįgalumas, bet paskui suėjus senatvės amžiui jos turi teisę gauti ir socialinio draudimo pensiją, nes stažas yra, taip?
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Taip.
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Kiek tokių asmenų būtų, kurie eitų šiandien dirbti ir kiek mes paskatintume tai?
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Tų žmonių, kurie šiuo metu neturi paskatos, vadinasi, jeigu jie pradeda dirbti, netenka socialinės šalpos, tokių žmonių, mūsų skaičiavimu, skaičiai yra labai preliminarūs, nes nėra niekur vienos sistemos, kur būtų galima gauti duomenis, ir tikrai reikia daryti daug prielaidų ir matyti skaičius, bet, mūsų skaičiavimu, tokių žmonių yra iki 15 tūkst., jie tiesiog nedirba dėl to, kad nuo pirmo euro nebetenka šalpos pensijos.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Linai, viena vertus, aš suprantu, kad visada tokie įstatymai yra skausmingi tuo, kad reikalauja pinigų, o pinigų reikia iš kur nors atrasti. Antra vertus, aš tikrai šį jūsų įstatymą paremsiu, nes jis, mano supratimu, prisideda ir prie socialinio teisingumo, ir prie to, kad Lietuvoje neliktų pamirštų žmonių.
Tikrai norėčiau šiuo atveju daugiau išreikšti net ne klausimą, o paramą dėl šio įstatymo, kad jis yra teisingas, bet, aišku, pinigų reikės ieškoti.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Labai ačiū. Tikiuosi, kad tie surasti pinigai padės žmonėms dirbti, grįžti į draudimo sistemą ir taip – į mūsų visuomenę. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausė visi norintys paklausti. Matau, kad nuomonės išsiskyrė. Už kalba T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Lietuvoje turime per 150 tūkst. darbingo amžiaus neįgaliųjų, kurie galėtų dirbti, tačiau paskatų, nors ir daugėja pastaruoju metu, yra per mažai. Lengva ranka galime arba kviečiame dažnu atveju trečiųjų šalių piliečius į Lietuvą dirbti, nes dažnai girdime argumentus, kad nėra kam dirbti. Tačiau kur kas sunkiau yra intelektualiai sukurti priemones ir paskatas mūsų žmonėms, ypač iš socialiai pažeidžiamų grupių, integruotis į darbo rinką. Tai reikalauja mūsų pastangų, gilių diskusijų.
Aš džiaugiuosi, kad praeitoje kadencijoje pavyko ir universalius vaiko pinigus įvesti, ir piniginei socialinei paramai įvesti buferį, kuris nemažina tos paramos pradėjus dirbti. Mes socialinės globos namuose gyvenantiems neįgaliesiems galime mokėti algą ir ta alga nėra atimama iš karto, tai vėlgi mūsų praeitos kadencijos pasiekimai. Yra NPD lengvata neįgaliesiems, labai didelė NPD lengvata neįgaliesiems, pradedantiems dirbti įmonėse. Taigi šis pakeitimas yra labai laiku, jis sprendžia problemas nedidelės, bet svarbios grupės, kuri galėtų pradėti dirbti. O žinome, kad kai žmogus pradeda dirbti, tai ta tikroji socialinė integracija ir įvyksta, ir mes pasiekiame būtent tą tikslą, kurio norime, kad mūsų žmonės dirbtų Lietuvoje, neišvažiuotų ir neatsidurtų skurde.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvus prieš nori išsakyti J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, nesu kategoriškai prieš šitą įstatymo projektą, gal netgi priešingai, būčiau linkęs pritarti, bet norėčiau atkreipti dėmesį į keletą aspektų. Pirmiausia mane stebina tiek buvusio ministro, tiek šešėlinio ministro, kuris ką tik kalbėjo dėl motyvų už, pozicija, kad mes turime keisti sistemą tokiais mažais žingsniukais. Man atrodo, turėjo visus įgaliojimus praeitoje Vyriausybėje padaryti tiek socialinių įmonių reformą, tiek įdiegti Socialinio verslo įstatymą, jis, deja, dar net nėra arti priėmimo stadijos. Dirbančių neįgaliųjų sistemos problema, arba, tiksliau, nedirbančiųjų, Lietuvoje tikrai labai didelė. Mes turime tik 29 % dirbančių neįgaliųjų Lietuvoje, kai Europos Sąjungos vidurkis yra 45 %. Bet problema nebus išspręsta tokiomis formaliomis pataisomis, kurios šiandien yra pristatomos. Mes iš esmės turime peržiūrėti pažeidžiamų žmonių įdarbinimo sistemą, tai esame užsibrėžę padaryti rudens sesijoje. Aš tikiu, kad turėsime Seime politinės valios padaryti šiuos reikšmingus pokyčius. Dabartiniame etape, gerbiami kolegos, kviesčiau opoziciją, šešėlinę vyriausybę, teikti visgi projektus, kurie būtų sisteminiai, bet ne fragmentiniai, sprendžiant vien tik 3 tūkst. žmonių problemą, kurią reikia spręsti. Bet kokiu atveju, gerbiami kolegos, nesu kategoriškai prieš, bet norėčiau paprašyti, jeigu bus pritarta, Vyriausybės išvados dėl šio projekto. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, norėję pasisakyti dėl šio projekto, pasisakė. Kolegos, pradedame balsavimą dėl popietinės darbotvarkės klausimų.
15.53 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4386(2) (svarstymo tęsinys)
Pirmas klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7, 10 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4386(2). Svarstymo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 114, balsavo 113 Seimo narių: už – 55, prieš – 27, susilaikė 31. Projektui nepritarta.
Pagal Statuto 153 straipsnį po nepritarimo svarstymo metu Seimas turi nuspręsti: grąžinti įstatymą tobulinti pagrindiniam komitetui arba keisti pagrindinį… arba grąžinti iniciatoriams tobulinti iš esmės, arba atmesti projektą. Yra trys variantai, trys balsavimo variantai: grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti, antras – iniciatoriams tobulinti ir trečias variantas – atmesti projektą. Nesupainiokite balsavimo variantų. Ar yra siūlymų, gal bendru sutarimu sutarsime? (Šurmulys salėje) Per šoninį mikrofoną A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Tikrai siūlome atmesti, bet jeigu skelbiate tokį trio balsavimą, pasakykite, ką spausti reikia.
PIRMININKAS. Gerai. Turbūt dėl jūsų siūlymo bendro sutarimo nebus, tada aš kartoju iš naujo, kokie bus balsavimo variantai. Pirmas, balsavimas už bus grąžinti pagrindiniam komitetui tobulinti; antras, balsavimas prieš bus grąžinti iniciatoriams tobulinti; ir susilaikę balsuos už projekto atmetimą. (Šurmulys salėje) Prašau. A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Bet (…) nėra, arba iniciatoriams tobulinti, arba atmesti. Kaip komitetui mes galime čia sugrąžinti? Tada reikia…
PIRMININKAS. Aš jums pasiūliau Statute numatytus variantus.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Bet tada reikia antro turo.
PIRMININKAS. Galime supaprastinti.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Atmesti arba…
PIRMININKAS. Kolegos, visi pritariate, kad tik du variantus paliktume? (Balsai salėje) Gerai. Tada pirmas variantas – už bus grąžinti iniciatoriams tobulinti projektą iš esmės ir balsavimas prieš bus atmesti. Alternatyvus balsavimas. Balsavimas pradedamas.
Užsiregistravo 116, balsavo 116: už – 58, prieš – 58. (Šurmulys salėje) Ačiū, kolegos, bet tokios nuostatos Statute nėra, kad posėdžio pirmininko balsas lemia, čia ne komiteto posėdis. Turime pakartoti balsavimą, nes kito varianto mes neturime.
Gerbiami kolegos, susikaupkite. Balsuojame. Balsuojantys už balsuos už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojantys prieš bus už tai, kad atmestume. Balsuojame. (Šurmulys salėje) Ramybės, kolegos!
Užsiregistravo 114, balsavo 114: už – 58, prieš – 56. Seimas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti iš esmės.
15.59 val.
Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-178 (pateikimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas – Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-178. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 116 Seimo narių: už – 43, prieš – 43, susilaikė 30. Įstatymo projektui nepritarta. Gerbiami kolegos, turime dvi alternatyvas pateikimo stadijoje. Balsuojame? O gal bendru sutarimu grąžiname iniciatoriams tobulinti? (Balsai salėje) Ne, siūlote balsuoti. Balsuosime. Kas balsuos už, tai bus grąžinti iniciatoriams tobulinti, balsavimas prieš reikš atmetimą. Balsuojame.
Užsiregistravo 115, balsavo 115 Seimo narių: už – 62, prieš – 53. Seimas nusprendė grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti.
16.01 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo Nr. XIII-198 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-256 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės projektas, popietinis 3 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-256. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 117 Seimo narių: už – 59, prieš – 17, susilaikė 41. Įstatymo projektui pritarta. Kolegos, siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Iš kairės pusės prie mikrofono – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kadangi papildomos lėšos, tai prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas. Kolegos, galima bendru sutarimu?
Dėl Vyriausybės išvados pritarta bendru sutarimu. Dar J. Džiugelis nori kalbėti.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKAS. Nebenori. Ačiū. Matyt, dėl to paties.
16.04 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-204 (pateikimo tęsinys)
Kitas projektas – Vietos savivaldos įstatymo 3, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-204. Pateikimas.
Užsiregistravo 118, balsavo 118 Seimo narių: už – 85, prieš – 4, susilaikė 29. Projektui po balsavimo pateikimo stadijoje yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomas nesiūlomas. Siūloma svarstyti birželio 10 dieną. Kolegos, galima pritarti? Ačiū, pritarta.
16.05 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-297 (pateikimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-297. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 113, balsavo 112: už – 65, prieš – 12, susilaikė 35. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 29 dieną. Taip pat per šoninį mikrofoną M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Reikalingos papildomos biudžeto lėšos, todėl prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Yra prašymas Vyriausybės išvados. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime! Balsuojame!“) Iniciatoriai siūlo pritarti. Ačiū. Dėl komiteto pritarta, taip pat ir dėl svarstymo datos. Ačiū, gerbiami kolegos.
16.06 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 23, 49, 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-226(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 23, 49, 69 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-226(2). Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 115, balsavo 114: už – 84, prieš – 2, susilaikė 28. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomas pagrindinis komitetas – Švietimo ir mokslo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Galima pritarti? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Per šoninį mikrofoną…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, jau buvo minėta ir pačios teikėjos, kad vis dėlto Vyriausybės išvada reikalinga. Tai siūlau prašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Siūloma Vyriausybės išvada. Galima pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Iniciatoriai pritaria. Kolegos, balsavimai popietinės… (Balsai salėje)
16.08 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 5, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-284 (pateikimo tęsinys)
Atsiprašau. Šalpos pensijų įstatymo 5, 7, 8 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-284. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 117, balsavo 116: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 25. Kolegos, po pateikimo pritarta įstatymo projektui. Per šoninį mikrofoną – M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Nieko naujo nepaprašysiu – tik Vyriausybės išvados, nes papildomos biudžeto lėšos.
PIRMININKAS. Paprašyta Vyriausybės išvados, galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje: „Galime.“) Pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti? Kolega J. Džiugelis nori per šoninį mikrofoną. Jau nebenori. Ačiū. Matyt, to paties.
Tai, kolegos, popietinės darbotvarkės šiuo laikotarpiu visi balsavimai subalsuoti.
16.10 val.
Paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-236 (pateikimas)
Dabar kitas įstatymo projektas, darbotvarkės 2-9 klausimas – Paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-236. Pranešėjas – G. Paluckas. Pateikimo stadija.
G. PALUCKAS (LSDPF). Mieli kolegos, šio įstatymo pakeitimu yra siekiama iš esmės vieno pagrindinio tikslo, tai yra panaikinti paveldimo turto mokesčio lengvatą dėl to turto, kuris viršija 1 mln., visiems, išskyrus sutuoktinį. Taip pat šiuo įstatymo pakeitimu yra siūloma padidinti lengvatiniu pajamų mokesčio tarifu apmokestinamą paveldimo turto dalį nuo 150 iki 300 tūkst., nes yra tokios realijos. Šis įstatymas buvo keistas labai seniai, todėl šiandien tie žmonės, kurie įsigijo būstą, geresnį butą ar namą, ir atitinkamai mokėjo įmokas bankui kokius 40 metų, tokie žmonės būtent dėl to turto vertės ir toliau galėtų mokėti lengvatinį paveldimo turto mokestį. O tie asmenys, kurie paveldi virš 1 mln. eurų vertės turtą, turėtų mokėti bazinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, tai yra 20 %. Šį įstatymą dar būtų galima pavadinti milijonierių mokesčio įstatymu.
Toks mokestis nekenkia ekonomikai, tai yra vienas iš turto ar kapitalo mokesčių, kuriuos keisti ir įvesti mus skatina ir įvairios tarptautinės institucijos. Ir jis būtų teisingas, nes jį galėtų sumokėti tie asmenys, kurie tą turtą paveldi, nes tai yra itin didelės vertės turtas. Dar papildoma vertė yra tai, kad tas mokestis, pajamos iš to mokesčio, keliauja į savivaldybių biudžetus ir didina savivaldybių finansinį savarankiškumą. (Balsai salėje) Ačiū, kolegos.
Yra įvairi tarptautinė praktika, aš jos visos atskleisti čia taupydamas laiką gal ir nenorėčiau, tačiau pristatydamas šį klausimą ir jį svarstydamas šiek tiek su kai kuriais kolegomis ne tik mūsų frakcijoje, aš išgirdau kitų pasiūlymų, kad mes galime susidurti su tam tikrais taikymo sunkumais, nes yra dovanojimo sandoriai, kurie yra apibrėžiami Civiliniame kodekse, yra įvairios kitos manipuliacijos turtu perleidžiant fondams ir kitiems juridiniams asmenims. Tačiau šiuo atveju noriu pasakyti, kad pritarus šiam projektui po pateikimo aš taip pat įsipareigoju parengti Civilinio kodekso pataisas pagal Suomijos modelį, kur trejų paskutinių metų dovanojimo sandoriai taip pat yra traukiami į apmokestinamo paveldimo turto sąvoką. Ačiū. Atsakysiu į klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjui. Jūsų nori paklausti septyni Seimo narai. Pirmasis klausia V. Ąžuolas. Nematau. Klausia T. Tomilinas. T. Tomilinas klausia. Kolega Tomai, nebenorite klausti? Atsisako, ačiū. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, norėčiau paklausti. Sakykime, tokia situacija. 50 metų šeimos turtui ir jis staiga paveldimas. Iš ko sumokės paveldėtojai tokį mokestį? Jis miesto centre, dabar jau nemažai, sakykime, kainuoja, tai iš ko padidinus jūsų mokestį turėtų tie paveldėtojai sumokėti tokį didelį turto mokestį, kadangi jie nieko neturi, ir tas turtas jiems dar nepriklauso, nes neįsigaliojo?
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiama kolege, duokite man jūs tą milijoninės vertės turtą ir aš tikrai turėsiu už ką susimokėti mokesčius. Šio įstatymo nuostatos aiškiai socialiai teisingos. Toks paveldimas turtas, tokios vertės, tikrai sukuria galimybes ir jį sumokėti. Taip, kai kuriais atvejais gali būti, kad tą turtą reikės komerciškai pritaikyti, išnuomoti ar parduoti atitinkamai, bet tai yra milijoninės vertės turtas. Mes čia traukiame kažkokius keistus pavyzdžius, kad žmogus, paveldėjęs virš milijono, ir mes sakome, kad jis neturi galimybės sumokėti paveldimo turto mokesčio? Na, žinokite, nežinau. Man tą milijoną duokite, aš tikrai sumokėsiu, savo prievoles valstybei įgyvendinsiu.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia J. Pinskus.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, ar jums atrodo, kad tai yra socialiai teisinga? Tas paveldimas turtas buvo įgytas, už jį sumokėti visi mokesčiai, jūs dabar išbraukiate vaikus, brolius, seseris. Galima sakyti, tas turtas yra visos šeimos, ir tam kitam šeimos nariui reikia dar kartą sumokėti mokesčius. Ar tai yra teisinga?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Jeigu kalbėtume apie teisingumą, turtas, kuris įgyjamas šeimoje, sutuoktinių, tai yra vyro ir žmonos, žmonai yra taikoma lengvata, nes aš tikiu, jog tiktai rimtoje šeimoje, kurioje vieni kitus palaiko, tokį turtą galima uždirbti. Kalbant apie vaikus, tėvai vaikams nieko nėra skolingi ir vaikai to turto neuždirbo. Vaikai tą turtą paveldėdami gauna tam tikrą sėkmės momentą, tai yra tėvų pastangos ir sumokėti mokesčiai tiesiogiai nepersikelia vaikams ar artimiems giminaičiams. Tokia nuostata yra taikoma visoje Europoje. Turint galvoje, kad mes turime didėjančią turtinę nelygybę, paveldimas turtas nėra apmokestinamas, ir tie žmonės, kurie savo pastangomis tikrai neuždirbo to turto, turtėja tik todėl, kad kažkas kitas yra tai padaręs. Todėl taip, mano galva, tai yra socialiai teisinga.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė. Kolegė negirdi. Klausia D. Griškevičius. Atsisako. Jūsų norėjusieji paklausti paklausė. Ačiū jums.
Gerbiami kolegos, balsuosime. (Balsai salėje) Dėl motyvų yra norinčių pasisakyti. Atsiprašau. T. Tomilinas kalba už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, norėčiau išreikšti palaikymą gerbiamo G. Palucko projektui. Aš turėjau tokį filosofinį klausimą, bet atidėjau jį pasisakymui už.
Iš tiesų šalyje, kur labai daug nelygybės ir labai daug socialinio neteisingumo, kažkodėl žmonėms tokie pasiūlymai, aiškiai didinantys mokesčių teisingumą, viena vertus, mažinantys mokesčius tiems, kurie santykinai turi mažiau to turto, ir didinantys mokesčius tiems, kas turi daugiau… sulaukia, beje, nedaug palaikymo.
Taigi tas gerovės valstybės projektas pastaruoju metu kažkaip vis labiau atidedamas, vis mažiau apie jį kalbama. Nesinorėtų, kad jis būtų pamirštas. O gerovės valstybė visų pirma yra socialinio teisingumo valstybė, ten, kur mokestinė sistema maksimaliai progresyvi ir įgalinanti mažesnių pajamų žmones dirbti, užsidirbti, o didesnių pajamų žmones iš tikrųjų solidariai prisidėti prie viešųjų paslaugų įgyvendinimo ir tvaraus finansavimo. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš norėtų kalbėti V. Ąžuolas, tačiau jo nėra salėje. Prieš kalba V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Keistas yra gerbiamo kolegos socialinio teisingumo supratimas. Jis kažkaip mane nukelia į tą aikštę, kurioje yra mauzoliejus ir guli vienas toks, taip sakant, praeities veikėjas. Kažin ar ten reikia pradėti ieškoti teisingumo. Galbūt reikėtų iš tikrųjų labiau pasidomėti tais fiktyviais dovanojimo sandoriais, kai neteisėtas pajamas slepiantys piliečiai bando nuslėpti savo turtą ir dovanoja jį ten visokioms močiutėms ir panašiai.
Aš dar labiau suprasčiau, jeigu G. Paluckas pasiūlytų visuotinio turto deklaravimo principą. Visuotinio. Tada tikrai būtų sunku nuslėpti neteisėtai įgytą turtą. Tačiau kiek yra tokių žmonių, kurie sovietmečiu, dabar jau jie senukai, gavo butus, tarkime, tose Lietuvos miestų vietose, tiesiog gavo, kur dabar nekilnojamojo turto kainos yra labai didelės, ir tie žmonės gyvena labai dažnai būdami inteligentai iš mažučių pensijų, jie vos suduria galą su galu, ir jeigu jų dar neturtingas koks vaikas paveldės, iš ko jis mokės tą mokestį. Ar čia yra socialinis teisingumas? Atimti ir padalinti, tai jau buvo. Aš dabar suprantu, atleiskite, gerbiamas Gintautai, kodėl vis dėlto ne jūs būsite socialdemokratų būsimasis pirmininkas. Atleiskite už atvirumą, bet dabar supratau. Kadangi socialdemokratai nenori būti kraštutiniai ultrakairieji. Tai todėl. Jie nori būti centro kairieji. Aš taip suprantu čia – atimti ir padalinti.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną G. Paluckas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Aš tikrai nuoširdžiai džiaugiuosi, kad socdemai patys renkasi pirmininkus, o ne konservatoriai renka pirmininką socdemams. Bet kalbant apie teisingumo jausmą, klausykite, ką šnekate, kolegos. Gavo, kažką gavo, todėl štai kažkas paveldės ir toliau nesumokės, 1 mln. vertę viršijančių mokesčių nesumokės. Ar tai yra teisingumo jausmas? Ačiū. (Balsai salėje) Čia ne mauzoliejaus klausimas…
PIRMININKAS. Ačiū už repliką. Kolegos, balsavimas bus numatytu laiku – 17 val. 40 min.
16.21 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-318 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-318. Pranešėjas – G. Paluckas. Prašom, kolega.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, šiek tiek įsiaudrinome, bet pamėginsiu pristatyti dar vieną teisės akto projektą. Juo iš esmės yra siūloma šeimoms, kurios susilaukia vaiko, sudaryti galimybę iš savo apmokestinamųjų pajamų atskaičiuoti 250 bazinių socialinių išmokų dydžių, kas šiuo metu sudarytų beveik 10 tūkst. eurų. Šiuo įstatymo projektu yra siekiama, kad būtent vidurinės klasės dirbantys žmonės turėtų galimybę padaryti reinvesticiją, jeigu taip leisite pasakyti, į savo šeimas, į savo vaikus. Dažniausiai sutinkamas būtent dirbančių žmonių nusiskundimas, jog jie už viską moka keletą kartų. Negana, kad sumoka mokesčius, tai ta grąža per viešąsias paslaugas yra ganėtinai maža. Jie dažnai moka ir už privačius darželius, jie moka už privatų gydytoją, nes darbo laikas, sakykime, nėra palankus vizitams į savivaldybių ar valstybės gydymo įstaigas ir panašiai, ir panašiai.
Šiuo atveju bendras šių pakeitimų finansinis poveikis biudžetui, jeigu būtų išnaudojamas visas potencialas, tai yra jeigu vidutinį darbo užmokestį uždirbantys asmenys per mėnesį galėtų tikėtis apie 2 tūkst. eurų paramos iš valstybės, tai tokiu atveju bendrą naštą sudarytų apie 55 mln. eurų. Tačiau nėra geresnės investicijos nei investicija į vaikus. Aš pabrėšiu, jog pastaruoju metu, per pastaruosius dešimt metų, gimstančių vaikų skaičius sumažėjo daugiau kaip 20 %. Yra tam tikros kritikos, jog šis siūlymas didina tam tikrą pajamų nelygybę, todėl atsižvelgdamas į ją šios savaitės pradžioje aš taip pat užregistravau vienkartinės išmokos, gimus vaikui, didinimo projektą, tai yra būtų didinama nuo dabar galiojančių 440 eurų, 11 bazinių socialinių išmokų dydžio, iki 20, tai beveik 800 eurų. Noriu priminti, jog ta vienkartinė išmoka, gimus vaikui, nebuvo keista jau bene 14 metų. O gyvenimas keitėsi labai stipriai, labai sparčiai, daug dalykų brango, pragyvenimo lygis kilo. Kolegos, mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis norėjo klausti T. Tomilinas. T. Tomilinas vėl nenori klausti? Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Aš pirmiausia noriu pasveikinti pranešėją su gera iniciatyva. Iš tiesų mes valstybėje turime galvoti, kaip didinti gimstamumą, kaip stiprinti šeimų politiką, kaip tai daryti nuosekliai, tvariai, kad tas pagrindas, ar vis dėlto kurti Lietuvoje šeimas, ar ne, nesvyruotų. Mano klausimas būtų gal toks šmaikštus, o kartu ir normalus. Tai yra ar A. Guoga įkvėpė parengti tokį įstatymo projektą ir pirmus metus tam tikra pinigų suma, o ji čia susidaro ganėtinai solidi, apie 3 tūkst. eurų, paskatinti jaunas šeimas gimdyti vaikus, ar kas kitas inspiravo kurti šį įstatymo projektą?
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš irgi norėčiau atsakyti šiek tiek šmaikščiai. Kiekvienoje pasakoje yra krislas tiesos. Kartais iš tokių fantastinių idėjų labai gerai pagalvojus galima suspausti iki racionalios ir galbūt į teisinį rūbą tvarkingai įvelkamos idėjos, kuri būtų ir socialiai teisinga, ir galų gale siektų keleto tikslų. Vieno iš jų aš nepaminėjau, bet čia būtų sudaryta galimybė ir individualia veikla užsiimantiems asmenims gauti tokią valstybės paramą, o tai reiškia, kad mes matytume daugiau asmenų, norinčių parodyti mokesčius ir norinčių legalizuoti savo darbo santykius, nes investicinė grąža, ką tu sumoki mokesčiais, yra tikrai pakankamai ženkli ir leidžia padengti tuos pirminius kaštus gimus vaikui, kai reikia nupirkti visko, o tų pinigų labai dažnai (ir statistiškai matome) šeimos tiesiog neturi ir krenta į skurdo riziką, ypač jeigu šeima yra išsiskyrusi dėl kokių nors priežasčių. Todėl stiprinti šeimą, stiprinti šeimos finansines galimybes – tikrai tomis idėjomis verta dalintis ir jas realizuoti.
PIRMININKAS. Ačiū. T. Tomilinas dar jūsų nori paklausti.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, dėl solidarumo aš balsuosiu už jūsų projektą po pateikimo, bet mano klausimas, ar jums neatrodo, kad vis dėlto reikėtų nesiblaškyti ir tęsti tą sėkmingą vaiko pinigų politiką, nes ji labai aiškiai prisidėjo prie vaikų skurdo rodiklio mažėjimo ir mes per keletą metų tiesiog dramatiškai sumažinome vaikų skurdą praeitoje kadencijoje?
Bent jau man atrodo, kad demografinės tendencijos nelabai koreliuoja su parama, deja, jau visame pasaulyje aišku, kad tos koreliacijos nebėra. Mes dažniausiai, kalbėdami apie paramą šeimai, galime kalbėti tik apie atotrūkio ir skurdo mažinimą, bet demografinių rodiklių iš esmės pagerinti neįmanoma.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiamas kolega, tikrai taiklus klausimas ir pastebėjimas, beje, nes, matyt, geriausiai demografinę situaciją ar norą turėti vaikų didina viešųjų paslaugų prieinamumas. Jeigu pastebėsite socialdemokratų teikiamus pasiūlymus, juos visus galima sugrupuoti į vieną didelę kategoriją, tai yra garantijų vaikui kategoriją, ar tai būtų mamadienis, tėvadienis papildomas, ar tai būtų to finansinio šoko gimus vaikui minimizavimo priemonės, mažinimo priemonės, nes visi, kas pamena, kaip tai atrodo gimus vaikui, kokios yra išlaidos, tai tikrai jos yra didelės ir vadinamosios pagalbos šeimai universalios, solidarios priemonės yra labai taiklios, reikalingos ir geros, tokios kaip vaiko pinigai arba pradinukų maitinimas mokyklose. Visa tai mes į tą pačią kategoriją, į garantijų vaikui sistemą galime pinti.
Todėl šiuo atveju tikrai manau, kad šis pasiūlymas yra ir racionalus, nes turi ir keletą teigiamų šalutinių poveikių, ir tikrai padedantis, nes nėra blogiau už pagalbą, kuri nepadeda. Taip, šie 2 tūkst. eurų, jeigu visas potencialas šitos pagalbos būtų išnaudojamas, yra rimta suma, kuri tikrai leistų padengti pirmines investicijas. Aš sąmoningai vartoju šį terminą, nes investicijos į vaikus yra pats svarbiausias dalykas, ką gali valstybė padaryti. Dėkui.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų jau paklausė visi norintys kolegos. Dėl motyvų pasisako už I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai noriu pasveikinti kolegą G. Palucką su įdomia idėja. Tokios idėjos šiame Seime mes dar nesvarstėme ir manau, kad GPM grąžinimas arba ne prievolė sumokėti tais metais, kai gimsta šeimoje vaikas, būtų paspirtis ir paskata jaunoms šeimoms drąsiau kurti šeimą, taip pat susilaukti vaikų. Kaip ir kolega minėjo, tokia valstybės parama galėtų prisidėti prie būtiniausių daiktų įsigijimo, gerbūvio kokio nors pasigerinimo namuose ir drąsiau pasitikti naują gyvybę, šeimos narį. Todėl siūlau visiems tikrai palaikyti ir balsuoti už. Nors tai bus nedidelė paskata, apie 2 tūkst., galbūt daugiau eurų, bet tikrai prisidės prie didesnio gimstamumo Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvus prieš nori išsakyti M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tiesų tenka pritarti ir gerbiamo T. Tomilino išsakytai minčiai, kad turbūt turime tuos instrumentus, kurie yra veikiantys. Daug įvairiausių spekuliacijų buvo, kad čia valdantieji kažką padarys su vaiko pinigais, bet, kaip matote, tas nepasiteisino. Žinant, kad vien 10 eurų padidinimas kainavo valstybei per 150 mln., tai norint išlaikyti stabilią galimybę, stabilią šią priemonę, tai iš tiesų reikia, reikia… be abejo, tie resursai nesimėto. Šiuo atveju tai vienas motyvas pasinaudoti tais instrumentais, kuriuos turime.
Antras momentas. Išties yra kalbama apie mokesčių sistemos pertvarką. Vėlgi yra pasiūlymas ir žiūrėjimas į tai, ką šiuo metu daro Vyriausybė dėl mokesčių sistemos pertvarkos, mokesčių lengvatos klausimais. Šiuo atveju tikrai siūlau žiūrėti į Vyriausybę ir laikytis Vyriausybės paketo, kuris vis tiek greitu laiku ateis, bus pateikti pasiūlymai, taip pat ir sistemiškai paliečiantys įvairias sritis. Aš siūlau nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Visi, norintys kalbėti dėl šio projekto, jau kalbėjo.
16.32 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-266(2) (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-266(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatau Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Šiuo projektu siekiama užtikrinti, kad ir pagal bendrojo ugdymo programą besimokantis vienas iš tėvų ir dėl šios priežasties neįgijęs reikalingo darbo stažo, neturintis teisės gauti vaiko priežiūros išmokos, atitinkantis kitas įstatyme numatytas sąlygas, turėtų teisę gauti šešių bazinių socialinių išmokų dydžio išmoką, kuri mokama nuo jų vaiko gimimo dienos iki vaikui sukaks dveji metai.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ši išmoka gali būti mokama auginančiam vaiką vienam iš vaiko tėvų ar turimam vieninteliam iš tėvų, įtėvių ar vaiko globėjų mokymosi ar studijų laikotarpiu ir 12 mėnesių po mokymosi ar studijų baigimo dienos, jeigu jis mokosi, mokėsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, nuo mokymosi pagal profesinio mokymosi programą pradžios iki jos pabaigos ar studijuoja, studijavo aukštojoje mokykloje.
Mano siūlymas ir kolegų pritarimas rengiant šį projektą susijęs su tuo, kad, na, galima manyti, kad šiuo metu galiojanti įstatymo nuostata yra diskriminacinė nepilnamečių asmenų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, kadangi, kaip girdėjote, šiuo metu tokia išimtis ir išmokos mokamos yra tiems, kurie mokosi profesinio rengimo mokyklose, kurie mokosi profesinio rengimo mokyklose su bendrojo ugdymo programa. Faktiškai galima laikyti, kad bendrojo ugdymo mokyklų moksleivių yra vienodos sąlygos dėl turimo darbo stažo, tačiau ši grupė mamų ar tėvų, o ta grupė yra nedidelė, yra palikta likimo valiai ir išmokos vaikams nėra mokamos. Todėl prašau pritarti šiam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū kolegei. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia J. Pinskus.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš tiesiog noriu paklausti, gerbiama pranešėja, gal jūs turite informacijos, kiek yra tokių moterų, greičiau gal mergaičių ar berniukų, kuriems pagelbėtų šis įstatymo projektas iš tikrųjų gauti tas išmokas?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Iš tikrųjų bendra tokio amžiaus nepilnamečių, kurios turi vaikų, statistika yra. Tokių šiuo metu, jeigu imsime mes pagal metus, 2020 metais iki 19 metų buvo 253 mamos, 18 metų – 149, 17 metų – 75, 16 metų – 28 ir iki 15 metų tokių mamų turėjome 11. Čia 2020 metais. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad mes neturime ir nepajėgūs buvome surinkti statistikos, kiek iš jų yra besimokančių bendrojo lavinimo mokyklose, kiek iš jų mokosi profesinio rengimo mokyklose, kiek jau yra besimokančių aukštosiose mokyklose arba visai niekur nesimokančių ir nedirbančių. Todėl iš tikrųjų, atvirai pasakius, kai reikėjo apskaičiuoti, kiek reikės lėšų, mes rėmėmės bendrais skaičiais ir šitam projektui, jeigu bus priimtas įstatymas, įgyvendinti reikės daug mažiau, negu mūsų aiškinamajame rašte nurodyta, kad iki 1 mln., tikrai preliminariai 200–300 tūkst. Daugiau lėšų padėti mamoms, besimokančioms bendrojo lavinimo mokyklose, tikrai nereikės.
PIRMININKAS. Ačiū. Norėtų jūsų paklausti M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Iš tiesų faktiškai į mano klausimą irgi atsakė, nes norėjau domėtis apie skaičius, kiek tai paliestų ir kokios tendencijos. Bet jūs jau atsakėte. Tiesiog prisidėdamas galiu pritarti ir paremti šią jūsų iniciatyvą, nes, matyt, ta likusi diskriminacija nėra teisinga. Juo labiau kad ir socialinės srities mokslininkai metų pabaigoje yra pateikę savo įžvalgas ir pastabas ir identifikavę, kad šioje srityje vaikų išmokų negauna apie 40 % įvairių gavėjų, kurie neturi to reikiamo stažo. Iš tikrųjų ta problema egzistuoja. Tokiais būdais spręsti, kaip mes sprendėme naikindami amžiaus diskriminaciją dėl besimokančių universitetuose ir kitus dalykus, būtų logiška, taip pat sutvarkyti ir šią sritį.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas Mindaugai, aš galiu pasakyti tik tiek, kad buvo domėtasi atskirose savivaldybėse, nes socialinių paramų centrai žino tokias mamas, tai yra apie dvi, tris, iki keturių, penkių, ne daugiau mamų, kurios būtent mokosi, nes čia yra pabrėžta, kad besimokančios bendrojo lavinimo mokyklose. Todėl aš ir sakau, kad tas skaičius tikrai yra toks, kokį mes galime įsivaizduoti.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Kolegos, nori pasisakyti tik kolegos už. Gal taupome laiką ar norėtų vis tiek kalbėti? L. Nagienė. (Balsai salėje)
L. NAGIENĖ (LVŽSF). Bendru sutarimu, sako. Gerai. Ačiū, pirmininke, aš vieną sakinį tik pasakysiu. Labai ačiū, kad ir gerbiamas Mindaugas palaiko. Iš tikrųjų, žinote, čia yra socialinė problema. Aš manau, tai paskatins mūsų tas jaunas mamas toliau tęsti mokslą bendrojo ugdymo mokykloje. Labai svarbu, kad jos nemestų mokyklos, o toliau mokytųsi. Kaip sako, mums svarbus yra išsilavinimas, todėl siekime to ir padėkime toms mamoms, nes tikrai jos neturi kitos galimybės. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Kadangi nėra norinčių kalbėti prieš, ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Yra norinčių balsuoti. Balsuosime numatytu laiku.
16.39 val.
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-378 (pateikimas)
Augalų apsaugos įstatymo Nr. I-1069 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-378. Pranešėjas – L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami gausiai salėje likę kolegos Seimo nariai, teikiu Augalų apsaugos įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo siekiu, kad būtų ribojami glifosato medžiagos turintys cheminiai preparatai tvarkant aplinką, geležinkelio bėgius, pakeles, kad būtų ribojama tvarkant elektros linijas, taip pat miestų ir gyvenviečių teritorijoje ir saugomose teritorijose, išskyrus tam tikras išimtis, kurios būtų žemės ūkyje, ir kovojant prieš invazinius augalus, kurie iš esmės kelia pavojų žmogaus gyvybei, ir jeigu nėra kitos galimybės ir kitų priemonių kovojant su šitomis invazinėmis augalų rūšimis.
Pateikti šitą įstatymo pakeitimo projektą inspiravo tokie įvykiai, kurie nutiko 2020 metais Lietuvoje. Kaip žinote, glifosatas yra pavojinga medžiaga, kuri yra ypač kenksminga gamtai. Ir buvo tokių atvejų, kai Žemaitijos nacionaliniame parke kelininkai, prižiūrėdami pakeles, išpurškė pakeles glifosato priemonėmis ir tokiu būdu „sutvarkė“ žolę, kuri žėlė, užuot naudoję įprastas ekologiškas, natūralias priemones, tai yra šienavimą ir taip toliau. Dėl to visos pakelės buvo nurudavusios nuo chemikalų ir ūkininkų laukams kliuvo šito chemikalo poveikio, ir taip toliau. Taip pat ir geležinkeliai, ypač gyvenamosiose zonose, naudoja glifosato priemones, ir kartais iš tikrųjų nėra apskaičiuojama tinkamai ir to glifosato patenka ir į aplinką, ne tik tose vietose, kur yra naudojama, bet ir lietaus nunešama į upes, į saugomas teritorijas, į žmonių šulinius patenka. Mano siūlymas yra riboti šito chemikalo naudojimą, tai padaryti nuo 2022 m. liepos 1 d. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūsų nori paklausti trys Seimo nariai. Pirmas klausia T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš pritariu ir taupau laiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas norintis klausti – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai svarbus siūlymas, kalbant apie glifosato, arba raundapo, naudojimo apribojimus. Kaip aš supratau, kalbant apie patį siūlymą, būtų draudžiama naudoti augalų apsaugos produktus, kurių veiklioji medžiaga yra glifosatas, tvarkant kelių apsaugos juostas, elektros linijas, geležinkelių bėgius, miestų, gyvenviečių ir saugomas teritorijas, bet vis dar yra išimčių, taikomų žemės ūkyje. O vis dėlto ši medžiaga Europos Sąjungos lygmeniu yra pripažinta kaip labai kenksminga žmogaus sveikatai. Ar mes galvojame ir jūs, kaip autorius, besidomintis projekto tema, galvojate, kada Lietuvoje turėtų tas pereinamasis laikotarpis baigtis, ką ir Europos Sąjunga mus įpareigoja, ir vis dėlto glifosatas, arba raundapas, kaip kenksminga medžiaga žmonių organizmui turėtų būti nustota naudoti ir žemės ūkyje? Dėkui.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Europos Komisija yra priėmusi sprendimą, kad glifosatas neturėtų būti naudojamas apskritai niekur nuo 2022 m. gruodžio 15 d. Bet žinant įvairias peripetijas Europos Komisijoje, tų pasvarstymų, kada turėtų įsigalioti ribojimai, buvo tikrai ne kartą, tačiau įvairios lobistų ar įvairių grupių jėgos vis tą datą nukelia ir sugeba padaryti taip, kad įsigaliojimas turėtų vis kitokią datą.
Aš manau, kad iš tikrųjų yra rizikos, kad įsigaliojimo data vėl gali būti nukelta, o tas diskusijas dėl glifostato naudojimo ribojimo reikėtų pradėti jau dabar. Todėl mano dabar teikiamas projektas yra šiek tiek lengvesnis. Bet jeigu kartais glifosato naudojimo Europos Komisija neribotų taip, kaip yra eilinį kartą įsipareigojusi, tai galbūt tektų grįžti prie šitų pataisų.
Bet labai svarbus dalykas, kad daugelis Europos kompanijų, ypač geležinkelio kompanijos, pradėjo dėti daug pastangų ir surasti alternatyvų, kaip reikėtų tvarkyti bėgius. Kiekiai yra įspūdingi. Pavyzdžiui, vien Prancūzijoje per metus yra naudojama apie 35 tonas glifosato, Vokietijos geležinkeliai naudoja apie 65 tonas glifosato. Šveicarijos geležinkelio operatoriai yra išsitestavę 20 įvairių skirtingų būdų, bando testuotis. Jau šeši būdai yra testuojami, taip pat ir kovos su piktžolėmis srityje. Tarp jų yra karštas vanduo, yra žaliasis kilimas, tai yra tų žemaūgių sėklų… kurios nustelbtų piktžoles, ir įvairios visokios kitokios priemonės. Bet jūsų pastaba teisinga. Jeigu Europos Komisijos sprendimas pasikeis, reikės prie šito klausimo grįžti ir mums. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar nori paklausti kolega Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, praeitą kadenciją L. Balsys čia mums teikė pasiūlymą visiškai uždrausti glifosatą. Jūsų projektas yra daug nuosaikesnis, švelnesnis. Čia tik pakelės, geležinkelių bėgiai, elektros linijos. Ar tai reiškia, kad jus Lietuvos ūkininkai įtikino, kad be raundapo, uragano, glifoso Lietuvoje dar neįmanoma išsiversti? Ar kitos priežastys?
Antra. Ar jums neatrodo, kad Lietuvos mokslininkai ir Europos mokslininkai tiesiog nespėja surasti naujų medžiagų? Pavyzdžiui, kaip jums atrodo, kada bus sukurtas priešas Sosnovskio barščiams naikinti? Tai antras dalykas.
Ir trečias. Šios medžiagos sukelia vėžinius susirgimus. Ar turite duomenų, kiek, pavyzdžiui, 2019–2020 metais tos cheminės medžiagos sukėlė Lietuvoje vėžinių susirgimų? Ačiū.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Labai ačiū už klausimus. Reikėtų, matyt, daugiau laiko, negu skirta, norint atsakyti į viską nuosekliai, bet pradedant nuo Sosnovskio barščių, reikia pasakyti, kad Latvijoje kolegos sukūrė formulę, sudarytą iš trijų komponentų (vienas iš jų, beje, ir glifosato turinčios medžiagos), ji yra iš esmės veiksminga, pasiteisinusi. Tą formulę neslėpdami kolegos pristatė ir Lietuvos aplinkos ministerijoje. Lietuvos aplinkos ministerija tą formulę turi ir yra pasirengusi, manau, sėkmingai kovoti su šia invazine ir kenksminga, pavojinga žmogaus sveikatai priemone.
Dėl vėžinių susirgimų pasaulyje vyksta labai didelės diskusijos ir debatai. Iki šiol Europos Komisija neturi tikslių mokslinių duomenų, kurie vienareikšmiškai sakytų, kad jie sukelia vėžį. Amerikoje yra keletas prisiekusiųjų teismų, kurie priteisė iš kompanijos, gaminančios būtent vieną iš jūsų pavadintų glifosato turinčių priemonių, po šimtus milijonų už tai, kad jie nebuvo informuoti, jog dirba su priemonėmis, kurios turi glifosato. Tai leidžia manyti, kad vis dėlto yra tų spėjimų. Tam tikri tyrėjai yra atskleidę ir sakę, kad galimai glifosatas gali sukelti ir prisideda prie limfomos atsiradimo. O tikslių duomenų apie vėžinius susirgimus dėl glifosato Europoje kol kas, deja, gaila, neturiu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kurie norėjo kolegos, jūsų jau paklausė. Daugiau norinčių nėra. Dėl balsavimo motyvų už nori pasisakyti M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (DPF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų noriu visus paraginti palaikyti šį projektą, nes, kalbant apie raundapą ir glifosatą, tikrai yra pakankamai mokslinių studijų, tyrimų duomenų, ką patvirtino ir Europos Sąjungos priimtas sprendimas drausti šios medžiagos naudojimą bet kokioje veikloje nuo 2022 metų.
Taigi manau, kad tai tikrai būtų pirmas svarbus žingsnis, šiek tiek nuosaikesnis žingsnis, nes aš suprantu, kad kiti parlamentarai turbūt baiminasi priimti tą žingsnį, kuris apimtų glifosato naudojimą ir žemės ūkio srityje. Tikrai nemaža dalis ūkininkų, kurie neūkininkauja ekologiškai, su tuo dalyku vis dar nenori sutikti ir pripažinti, kad šią medžiagą žemės ūkyje reikėtų keisti kitomis medžiagomis.
Vis dėlto mano didelis prašymas ir raginimas, siekiant, kad Lietuva taptų žalesne, ekologiškesne valstybe, būtų palaikyti šį projektą, kad bent jau tose veiklose, kur akivaizdu, kad glifosato naudojimas tikrai nėra būtinas, jis būtų uždraustas ir kad ten būtų naudojamos tos medžiagos, kurios yra saugios ir draugiškos mūsų aplinkai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbančių nėra užsirašiusių. Kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti projektui? (Balsai salėje) Nėra prieštaraujančių. Galime bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Kaimo reikalų komitetas, papildomas nesiūlomas. Siūloma svarstyti birželio 8 dieną. Galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.50 val.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-410 (pateikimas)
Kolegos, kitas įstatymo projektas – Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-410. Pranešėjas – L. Jonauskas.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, kitas įstatymo pakeitimas yra susijęs su siekiu mažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių ir mastą ir yra inspiruotas 2022 metų Medžioklės taisyklių pakeitimo. Tai iš tikrųjų sukėlė daug diskusijų ir daug nepasitenkinimo iš visuomeninių organizacijų, iš gamtosauginių organizacijų, kai iš esmės buvo įtvirtintos tokios nuostatos kaip medžioklė su lankais, kaip naktinė invazinių gyvūnų medžioklė su šunimis. Tai iš esmės papiktino daugelį žmonių, jie mato, kad bent jau pastarasis atvejis dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, kalbu apie naktinę medžioklę, yra žiaurus elgesys su gyvūnais. Tai buvo padaryta prisidengiant invazinių gyvūnų – ondatrų, mangutų, kanadinių audinių, nutrijų ir kitų gyvūnų medžiokle, bet iš esmės Lietuvoje nėra nė vieno medžioklinio šuns, išmokyto medžioti vien tik invazinius gyvūnus, ir naktį į mišką paleisti medžiokliniai šunys pjauna ir drasko pirmą pasitaikiusį gyvūną. Tai reiškia, kad iš esmės nelieka jokios galimybės gyvūnams turėti ramybės laikotarpį, tarp jų nukenčia ir tie patys šunys, kurie naktį puola įvairiausius gyvūnus, taip pat ir plėšrius, ir išeina abipusė žala.
Dar svarbesnis dalykas, tas žiaurus elgesys su gyvūnais pasireiškia dar ir tuo, kad naktį laukinį gyvūną apspitę šunys pjauna tol, kol ateina medžiotojas, bet kadangi yra tamsus metas ir šunys aktyviai drasko tą laukinį gyvūną, medžiotojas neturi jokios galimybės jo nušauti, todėl yra laukiama, kol tas gyvūnas nusibaigs, arba jis yra archaiškai brutaliai uždaužomas kuokomis, arba pribaigiamas kitokiais įrankiais. Todėl siūlau papildyti žiauraus elgesio su gyvūnais nuostatas ir įterpti, kad žiauriu elgesiu su gyvūnais laikoma naktinė medžioklė, išskyrus tuos atvejus, kai nakties metu yra ieškomas sužeistas gyvūnas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, pagirtina, kad jūs rūpinatės gyvūnų sauga, tačiau manęs neįtikina ir kelia nerimą čia jūsų parašyta viena išlyga. Ar nebus piktnaudžiaujama? Jūs darote išlygą, kad tamsiuoju metu leisite medžioklę su šunimis: išskyrus atvejus, kai šunys ieško sužeisto gyvūno. Na, naktį tamsu, kas čia atskirs, kad tikrai ieškoma sužeisto gyvūno, ar nebus to piktnaudžiavimo, ar ne geriau būtų išvis naktį uždrausti tą persekiojimą?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū, kolega, už klausimą. Klausimas tikrai geras. Nuostata dėl naktinės sužeisto gyvūno paieškos Medžioklės taisyklėse galiojo ir iki šiol, iš tikrųjų tas punktas yra reikalingas. Jeigu tuo metu, tarkim, prieš temstant ir taip toliau gyvūnas yra sužeidžiamas, tai kartais medžiotojams tenka valandą, dvi ar daugiau ieškoti to sužeisto gyvūno. Jeigu iki ryto atidėtume to sužeisto gyvūno paieškas, tai iš tikrųjų kartais pasmerktume tą gyvūną dar didesnėms kančioms, kurias gali sukelti sužeidimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti J. Pinskus.
J. PINSKUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tiesų medžioklę su šunimis naktį siūloma laikyti žiauriu elgesiu su gyvūnais. Kuo medžioklė su šunimis naktį skirsis nuo medžioklės su šunimis dieną? Naktį tai yra žiaurus elgesys, o dieną, suprantu, ne žiaurus elgesys? Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Jūs minėjote, kad nėra žvėrių ramybės laikotarpio. Jūs, kaip buvęs aplinkos viceministras, turbūt žinote, kad pagrindinis aktyvus žvėrių gyvenimas kaip tik vyksta naktį, o dieną jie kaip tik ilsisi. Čia man truputį kažkas nesueina. Gal jūs turite atsakymą?
L. JONAUSKAS (LSDPF). Turiu atsakymus į visus jūsų klausimus. Gerbiamas Jonai, pats puikiai žinote, kad kartais dieną tiems gyvūnams nėra kada pailsėti, nes varomi iš vieno miško į kitą, kur eilėje laukia medžiotojai medžioklėje su varovais ir šaudo tuos žvėris. Kalbu ir apie varovus, ir taip toliau, tai tos ramybės dienos metu tikrai dažnu atveju nelabai rasi. Juo labiau kad mes kalbėjome ir prieš tai, įvairios pataisos buvo teiktos ir mano dėl važinėjimo transporto priemonėmis po miškus ir taip toliau. Yra aibė faktorių, kai dienos metu tie gyvūnai absoliučiai jokios ramybės miškuose neturi.
Kuo skirias naktinė ir dienos medžioklė su šunimis, aš jau sakiau, bet pakartosiu, kad naktį… Pirmiausia yra nuostata, kad yra prisidengiama invazinių gyvūnų medžiokle, ir iš tikrųjų puikiai suprantame, kad jokia invazinių gyvūnų medžioklė nevyksta, tai yra tik priedanga. Dar kartą pakartosiu: nėra jokių galimybių išmokyti šunis atskirti invazinius gyvūnus nuo neinvazinių, akivaizdu, kad tuo yra piktnaudžiaujama ir norima piktnaudžiauti.
Kitas dalykas, kaip ir sakiau, naktį, kai šunys apspietę laukinį žvėrį intensyviai drasko ir pjauna šunys, jo pribaigti, nušauti, sumedžioti nėra jokios galimybės, nes bet kokiu atveju gali sužeisti savo šunis ir taip toliau. Taigi tikrai dažnas atvejis, kai įvairiausiais brutaliais daiktais, priemonėmis tie gyvūnai pribaigiami. Aš manau, kad tai vienareikšmiškai žiaurus elgesys su gyvūnais.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti.
L. JONAUSKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėl balsavimo motyvų T. Tomilinas kalba už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pasisakau trumpai: palaikau projektą ir taupau mūsų visų laiką.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar galime pritarti bendru sutarimu, nes nėra norinčių kalbėti prieš? (Triukšmas salėje) Niekas neprieštarauja. Pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, papildomu – Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 29 dieną.
Ar galime pritarti? Ačiū, pritarta.
16.57 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-292(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-293(2) (pateikimas)
Dabar dviejų įstatymų projektų paketas – Tikslinių kompensacijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-292(2) ir Sveikatos sistemos įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-293(2). Pranešėja – R. Šalaševičiūtė. Kolege, prašom pristatyti abu projektus.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tik atkreipiu kolegų dėmesį, kodėl antras variantas, nes abu projektai yra pataisyti pagal Teisės departamento pateiktas pastabas. Šie abu įstatymų projektai eina kartu ir jais norima pakeisti tam tikrą tvarką.
Šiuo metu pagal esamą tvarką asmenys, kurie yra gydomi palaikomojo, gydymo ir slaugos asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar jų padaliniuose, turi pateikti informaciją apie savo deklaruotą gyvenamąją vietą savivaldybės administracijai. Tačiau dažnai pasitaiko atvejų, kai asmenys išvyksta gydytis būdami pas savo vaikus ar kitus giminaičius ar dėl kitų priežasčių į slaugos ligonines ar slaugos skyrius kituose savivaldybės administraciniuose vienetuose. Tokiu atveju, nors yra privalu pranešti apie tai socialinės paramos centrams, kurie moka tikslines kompensacijas, ne visada asmenys tai padaro. Tiesiog nepraneša, nes nežino arba netgi dėl sąmoningo piktnaudžiavimo, kad toliau gautų jiems nebepriklausančią tikslinę kompensaciją.
Savivaldybių administracijos padalinius tokia informacija dažnai pasiekia pavėluotai. Kaip žinote, gydantis slaugos ligoninėse tikslinės kompensacijos nėra mokamos, o galimybė susigrąžinti permoką yra sudėtinga. Yra du sugrąžinimo variantai. Vienas – po to, kai yra pastebėta, kad tikslinės kompensacijos permokėtos, nes nebuvo pateikta informacija, galima atskaičiuoti iš gaunamų kitų išmokų. Tačiau dažnai būna tokių atvejų, kai asmenys slaugos ligoninėse, slaugos skyriuose miršta, tada belieka savivaldybių socialinės paramos centrams permokėtas sumas išsiieškoti iš turto paveldėtojų. Dažnai turto nebūna ir atsiranda įvairių problemų. Be to, teisminis procesas visada yra apmokamas ir tai būna apmokama vėlgi iš savivaldybės lėšų, resursų, kai iš tikrųjų kartais tokios tikimybės, kad bus išieškota ir padengta žala, kaip ir nebelieka.
Šiuo projektu ir siekiama užtikrinti, kad savivaldybių administracijų struktūriniai padaliniai, kurie administruoja tikslinių kompensacijų skyrimą ir mokėjimą, vykdytų kontrolę kartu su savivaldybių gydytojais, tai yra tikrintų ir atnaujintų duomenis, neatlygintinai suteikiant prieigą prie Sveikatos apsaugos ministerijos valdomos Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos, nes šiuo metu niekas negali prieiti prie šios sistemos, kitaip sakant – e. sveikatos, be tų asmenų, kuriems tokia prieiga yra leidžiama. Todėl kartu eina ir Sveikatos įstatymo pataisa, kuri numato, suteikia teisę ir galimybes savivaldybės gydytojui per e. sveikatą sutikrinti kartą per mėnesį PSDF ir sužinoti, kas konkrečiai iš tos savivaldybės gauna tikslines išmokas ir gydosi ne tos savivaldybės teritorijoje (nes taip paprastai sukontroliuojama yra), bet kitose slaugos ligoninėse, kituose administraciniuose vienetuose.
Šiuo projektu kartu būtų panaikinama ir prievolė asmenims, kurie gauna tikslines kompensacijas, patiems pranešti apsunkinant, nes iš tikrųjų kartais žmogus ir nesugeba, ir nežino, ir taip toliau. Tiesiog tokios prievolės ir patiems pacientams nebeliktų. Aš manau, kad iš tikrųjų tai reikalinga ir savivaldybėms, tokių abiejų įstatymų pakeitimai, ir pacientams. Todėl prašau jiems pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū, kolege. Prieš suteikdamas žodį klausiantiems kolegoms, aš noriu su jumis, kolegos, pasitarti. Balsavimas buvo numatytas 17 val. 40 min., tačiau čia jau buvo paskutiniai įstatymų projektai šios popietinės darbotvarkės, todėl siūlyčiau balsavimą skelbti 17 val. 20 min., įvertindamas tai, kiek klausiančiųjų ir kiek dėl motyvų kalbės.
Pirma… Ar pritariate? (Balsai salėje) Ačiū. Frakcijų atstovai, pasirūpinkite, kad kolegos atvyktų balsuoti.
Pirma klausia O. Leiputė. Nematau. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, paprastai savivaldybių gydytojai yra ne tik gydytojai, turintys licenciją, bet dažniausiai vadybininkai ar slaugytojos ir panašiai. Ir jūs jiems siūlote, kaip rašote aiškinamajame rašte, siekiant sudaryti galimybes savivaldybių gydytojams turėti nuolat atnaujinamą informaciją apie pacientų buvimo vietą ir jų sveikatos būklę… Bet yra Duomenų apsaugos įstatymas, Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymas, kurie kategoriškai draudžia tokius duomenis suteikti tretiesiems asmenims be sutikimo ir panašiai, ir panašiai. Kaip jūs galvojate, ar čia nėra perteklinis reikalavimas ir ar nėra kitų būdų, neatskleidžiant paciento duomenų apie jo sveikatą, savivaldybei išsiaiškinti, kam galima mokėti kompensaciją, kam jau reikia nutraukti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke už klausimą. Nėra. Tikrai nėra kitų būdų, nes pakeisti Tikslinių kompensacijų įstatymo projektą tais sakiniais, kurie yra įrašyti šiame projekte, buvo labai paprasta, bet buvo nepaprasta ir sudėtinga susidėlioti viską dėl savivaldybės gydytojų ir susieti juos su e. sveikata, nes iš tikrųjų pirmiausia buvo žiūrima į Asmens duomenų apsaugos įstatymą, į tą reglamentavimą, kuris yra šiuo metu susietas su e. sveikata. Yra atskiri teisės aktai, kurie labai aiškiai numato galimybes ir ribojimus, kaip ir kas gali pamatyti asmens duomenis, esančius e. sveikatoje. Kadangi pirmas žingsnis jau buvo padarytas praeitais metais pavasarį, buvo suteikta galimybė, tai susiję su visuomenės sveikata ir su karantinu, pandemija ir taip toliau, buvo tik tuo konkrečiu klausimu numatyta galimybė ir yra papildytos savivaldybių gydytojų funkcijos atskiru punktu. Remiantis tuo, kad toks žingsnis buvo žengtas ir toks kelias buvo rastas, konsultuojantis su Sveikatos apsaugos ministerija, su teisininkais, buvo rastas tik vienas kelias – papildyti būtent savivaldybių gydytojų, tik savivaldybių gydytojų, funkcijas atskiru punktu, numatančiu, kad tokia teisė jam yra suteikiama vadovaujantis kitais teisės aktais, kurie reglamentuoja visą e. sveikatos sistemą ir prieigą prie jos.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Kolege, norėčiau pasiteirauti, ar keičiamos nuostatos, siekiant palengvinti tą prieinamumą prie duomenų savivaldybės gydytojams, netaps našta dabar jau ir taip didelę naštą turintiems eiliniams gydytojams, kuriems tos biurokratijos ir dabar yra per daug? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas Linai, su šeimos gydytojais ir kitais gydytojais šio klausimo sprendimas nesiejamas, nes tai yra vis dėlto atskira prieiga prie tų asmenų, kurie yra slaugos ligoninėse, slaugos skyriuose, ir už juos turės atsakyti tik savivaldybės gydytojas. Be to, labai aiškiai yra pasakyta, kad turi būti lydimieji teisės aktai parengti, tiksliau, teisės aktas, kuris reglamentuotų socialinės paslaugos centrų, departamento, nelygu kaip yra savivaldybėse, ir savivaldybių gydytojų sąveikos tvarką. Kartą per mėnesį savivaldybės gydytojas sutikrina. Jeigu tai yra jo teritorija, problemų nekyla. Jeigu atrandami pacientai, besigydantys kitoje teritorijoje slaugos ligoninėse, slaugos skyriuose, tada yra pateikiama socialinės paramos centrams ir socialinės paramos centrai nutraukia tikslinių kompensacijų mokėjimą pagal savivaldybių gydytojų pranešimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti dar M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Iš dalies kaip jau yra apžvelgtas tas klausimas, bet tiesiog Teisės departamento išvadoje dar yra tas minėtas konstatavimas, kad ir dabar, jau šiuo metu, yra numatyta teisė tikslinių kompensacijų skyrimo ir mokėjimo tikslais neatlygintinai…
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gauti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). …gauti informaciją iš visų valstybės ir žinybų registrų. Sakykite, kodėl yra kliūčių, kai yra teisė reglamentuota, ir tokiu būdu, atrodo, kaip ir perteklinis būtų šios nuostatos įgyvendinimas. Bet kodėl neveikia praktikoje, sakote?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, Mindaugai. Labai geras jūsų klausimas. Mūsų Socialinių reikalų ir darbo komiteto biure aš diskutavau, kadangi trejus metus su biuru dirbu ir žinau, kad merginos tikrai viską žino ir gali patarti, jos lygiai tą patį klausimą kaip ir jūs uždavė. Esmė čia yra savivaldybių gydytojų funkcijos. Neatlygintinai gali gauti visas visi, bet prieigos prie e. sveikatos, kur yra šie duomenys visos Lietuvos, niekas negali. Todėl, kaip aš pasakiau pradžioje, Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimas labai paprastas ir jis tikrai būtų buvęs perteklinis, jeigu nebūtų reikėję ieškoti kelių, kaip gauti informaciją iš e. sveikatos ir pateikti socialinės paramos centrams. Todėl taip ir išėjo, galime Tikslinių kompensacijų įstatymą keisti įpareigodami savivaldybių gydytojus ir suteikdami jiems prieigos teisę prie e. sveikatos asmens duomenų.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nėra norinčių jūsų klausti, kolege. Dėl balsavimo motyvų kalba L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Tikrai kviečiu palaikyti šitą įstatymo projektą. Ypač čia mes nemažai kalbėjome iš sveikatos, socialinės apsaugos sistemos darbuotojų pusės, tai mano siūlymas pažiūrėti į klientus, kurie gauna šią pagalbą. Dėl šitų sistemų nebendradarbiavimo tie klientai patenka į tokią labai sudėtingą situaciją, kai yra išieškomi pinigai. Siekiant išvengti tokių situacijų, abi pagalbos sistemos, tiek sveikatos, tiek socialinės apsaugos, turi bendradarbiauti, ir dėl to dėkui kolegei Rimantei už labai konkrečią iniciatyvą. Todėl palaikau šią ir palaikysiu visas, kurios mažins administracinę naštą mūsų klientams, žmonėms, piliečiams, ir kartu jungs sąveikauti dvi šitas dideles savarankiškas sistemas.
PIRMININKAS. Ačiū. Dar dėl balsavimo motyvų už nori pasisakyti K. Vilkauskas. Prašom, kolega.
K. VILKAUSKAS (LSDPF) Gerbiami kolegos, iš tikrųjų kuo daugiau turime informacijos, kalbant ir apie elektroninį paslaugų teikimą, kuris turi eiti į priekį, tuo daugiau žmonėms aiškumo, tuo daugiau jie gali turėti žinių apie savo sveikatą, nes kartais nerimą žmonėms labiausiai kelia informacijos trūkumas, nepaaiškinti dalykai. Tikrai sveikinu ir kviečiu balsuoti už šį projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš dėl balsavimo motyvų nori kalbėti A. Matulas. Prašom, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, aš nesu prieš, galbūt galima po pateikimo pritarti ir tada išsamiau analizuoti komitetuose, bet jūs patys pagalvokite, kaip yra gaunami duomenys apie sveikatos būklę, kas galite gauti duomenis apie savo artimuosius, ne apie savo tėvą, bet ar jūs galite gauti duomenis apie savo brolį, seserį, apie pusbrolį? O dabar jūs norite sudaryti galimybę savivaldybės tarnautojui gauti informaciją ne kur jūs gulite, gydomas ir panašiai, bet kartu ir informaciją apie jūsų sveikatos būklę. Čia nonsensas. Kaip minėjo Teisės departamentas, ir dabar yra galimybė tą daryti, bet taip laisvai suteikti teisę tarnautojui gauti duomenis apie žmogaus būklę, nes jis turi nutarti, ar nutraukti, ar toliau mokėti kompensaciją, mano manymu, neišeitų šitaip elgtis. Sakau, po pateikimo galbūt galima pritarti, nors aš asmeniškai tai tikrai susilaikysiu.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Daugiau kalbėti dėl balsavimo motyvų nėra norinčių. Per šoninį mikrofoną – R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Aš norėčiau patikslinti gerbiamam A. Matului. Prieiga būtų ne susipažinti su sveikatos duomenimis ir kortele, o tik nustatant gydymo vietą slaugos ligoninėje, slaugos skyriuose. Tik tokia siaura prieiga.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, dar per šoninį mikrofoną – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, visiškai gerai pasakėte, aš apie tai ir kalbu, bet aiškinamajame rašte aiškiai parašyta – apie paciento buvimo vietą ir sveikatos būklę.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, kadangi buvo kalbėta už ir prieš, tai tikriausiai reikės balsuoti, bendru sutarimu negalime pritarti. Iki balsavimo liko 5 minutės.
17.14 val.
Seimo narių pareiškimai
Pareiškimą nori perskaityti M. Puidokas. Prašom, kolega.
M. PUIDOKAS (DPF). Matydamas situaciją, kai Vyriausybė kategoriškai atsisako netaikyti pradinukų testavimo nuo COVID-19 kaip privalomos sąlygos grįžti į mokyklą, kreipiausi oficialiais raštais su siūlymais sveikatos apsaugos ir švietimo, mokslo ir sporto ministrams dėl skubių sprendimų sukuriant lankstesnę vaikų testavimo tvarką.
Mano kolegė iš frakcijos I. Kačinskaitė-Urbonienė kreipėsi į Vyriausybę, sveikatos apsaugos ir švietimo ministrus, siūlydama sugrąžinti visus mokinius į mokyklas be testavimo savivaldybėse, kuriose susirgimų skaičius neviršija 300. Tose, kuriose šis rodiklis yra viršijamas, siūloma taikyti maksimaliai lanksčius testavimo ir vaikų ugdymo modelius, kad bent dalis visų klasių mokinių galėtų rotuodami nuolat mokytis gyvai.
Mano klausimas pirmiausia premjerei I. Šimonytei ir ministrui A. Dulkiui. Šiandien gautame pirminiame sveikatos apsaugos ministro patarėjos atsakyme tikrai mandagiai atsisakoma ieškoti lankstesnės testavimo tvarkos, siekiant vaikus sugrąžinti į mokyklas. Vien Kaune daugiau nei 2 tūkst. pradinukų negrįžo į mokyklas. Ar jums žinoma, kad artimiausiomis dienomis visoje Lietuvoje tėvai organizuoja mitingus dėl moksleivių testavimo? Ar jums neskauda širdies dėl suskaldytos Lietuvos tėvų, mokytojų ir vaikų bendruomenės ir dėl to, kad vaikai neturi, pabrėžiu, neturi, lygių galimybių mokytis gyvai?
Lenkijoje, Airijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Švedijoje ir kitose šalyse iš pradininkų nereikalaujama testuotis. Absoliuti dauguma mokytojų Lietuvoje paskiepyti. Ar ketinate keisti tvarką ir leisti bent pradinukams grįžti į mokyklą be testavimo? Jeigu ne, ar vis dėlto keisite poziciją ir leisite specialiais greitaisiais antigenų testais vaikus tėvams testuoti namuose?
Dabar Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme įvardijama, kad tokie testai galimi, bet neturite kaip įvesti jų į e. sveikatos sistemą. Ar toks biurokratizmas būtinas, siekiant sumažinti įtampą ir pasiekti vaikų gerovei būtinus tikslus? Ar bus patikslintas sprendimas ir išplėstas tinkamų atlikti testų spektras? Teigiama, kad seilių ėminių testai netinka, nes naudojami ne visose Europos šalyse. Ar tikrai tai yra pakankamas argumentas?
Tėvai nori rinktis individualius būdus, tai yra siekia, kad testuojamas būtų tik jų vaikas, o ne penki ar šeši. Pagal valstybės ekstremaliosioms situacijoms vadovaujančio operacijų vadovo balandžio 21 dienos pasirašytą sprendimą mokiniai gali būti testuojami tik mokyklose, taip pat ir neįgalieji vaikai. Ar bus atsižvelgta į mano prašymą atleisti nuo testavimo ir vidutinius specialiuosius ugdymo poreikius turinčius moksleivius? Dabar išimtis padaryta tik tiems mokiniams, kurie turi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, tačiau neįvertinamos žemesnių poreikių vaiko emocinės būklės, reakcijos į bet kokią medicininę intervenciją.
Ar testai galės būti atliekami ne tik mokyklose, bet pagal tėvų pasirinkimą sveikatos įstaigose, tyrimų laboratorijose už savo lėšas? Kada galima tikėtis šių lankstesnių jūsų sprendimų?
Klausimai švietimo ministrei J. Šiugždinienei. Ar planuojate užtikrinti kokybišką nuotolinį mokymą tiems vaikams, kurių tėvai atsisako testų? Ar planuojate greta kontaktinio ir nuotolinio ugdymo įtraukti ir hibridinį, kad ir namuose likę vaikai gautų kokybiškas ugdymo paslaugas, kurios jiems priklauso pagal sutartis, kurias dar rudenį tėvai pasirašė su mokyklomis?
Valstybė privalo garantuoti, kad testavimo atsisakę vaikai neliks užribyje. Dabar mokyklose kokybiškam hibridiniam ugdymui, kai per atstumą besimokantys vaikai nuolat mato ir girdi klasėje mokytoją, yra pritaikyta po vieną ar dvi klases.
Ar ketinate lėšų technikai įsigyti procentą pakeisti, 30 %, ir leisti mokykloms investuoti joms skirtas lėšas į hibridinių klasių įrengimą? Dabar likusi 70 % lėšų dalis, kuri yra skirta licencijoms, programinei įrangai, yra neadekvačiai didelė, ir mokyklų vadovai argumentuotai sako, kad tai yra lėšų nukreipimas neteisinga linkme, įsigyjant dažnai nereikalingus dalykus.
Visi čia išdėstyti esminiai klausimai bus teikiami Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoms rašytine forma. Prašau išgirsti visų tėvų ir vaikų teisėtus lūkesčius ir imtis skubių sprendimų, kad visiems būtų suteiktos lygios galimybės mokytis mokykloje gyvai ar bent jau gauti kokybišką nuotolinį mokymą.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Kolegos, atėjo paankstinto balsavimo laikas. Todėl antrasis, norintis pateikti pareiškimą, kalbės vėliau – po balsavimo.
Dabar balsuosime dėl popietinės darbotvarkės klausimų, dėl kurių dar nebuvo balsuota.
17.20 val.
Paveldimo turto mokesčio įstatymo Nr. IX-1239 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-236 (pateikimo tęsinys)
Pirmas projektas, dėl kurio bus balsuojama, – Paveldimo turto mokesčio įstatymo 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-236. Pateikimo stadija. Balsuojame.
Užsiregistravo 84, balsavo 84 Seimo nariai: už – 28, prieš – 16, susilaikė 40. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Kolegos, turime apsispręsti, ar grąžinti iniciatoriams tobulinti. Galima bendru sutarimu? (Balsai salėje) Kolegos nesutinka. Balsuojame. Balsuojantieji už balsuos už grąžinimą iniciatoriams tobulinti, balsuojantieji prieš – už atmetimą.
Užsiregistravo 89, balsavo 89 Seimo nariai: už – 50, prieš – 39. Grąžinta iniciatoriams tobulinti.
17.22 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-318 (pateikimo tęsinys)
Kitas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-318. Pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 88, balsavo 88 Seimo nariai: už – 42, prieš – 20, susilaikė 26. Po pateikimo įstatymo projektui nepritarta. Turime apsispręsti. Galime grąžinti iniciatoriams tobulinti? Ačiū, pritarta. Grąžinta iniciatoriams tobulinti. (Balsai salėje: „Balsuojame!“) Balsuojame? Gerai, balsuojame. Kas už, balsuoja už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas prieš – atmesti.
Užsiregistravo 89, balsavo 89 Seimo nariai: už – 53, prieš – 36. Grąžinta iniciatoriams tobulinti. Taigi, kolegos, būtume iš karto tai išsprendę.
17.24 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-266(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas – Išmokų vaikams įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-266(2). Pateikimas. Balsuojame.
Užsiregistravo 91, balsavo 91 Seimo narys: už – 70, prieš – 2, susilaikė 19. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 29 dieną. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta.
Per šoninį mikrofoną – M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Kadangi biudžeto papildomos lėšos, prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Prašoma Vyriausybės išvados. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.26 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-292(2), Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-293(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas – Tikslinių kompensacijų įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-292(2), taip pat lydimasis Sveikatos sistemos įstatymo 65 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. Balsuojame, kolegos, iš karto už abu projektus.
Užsiregistravo 94, balsavo 92: už – 71, prieš – 2, susilaikė 19. Po pateikimo abiem įstatymų projektams pritarta.
Kaip pagrindinis komitetas dėl pirmojo Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Sveikatos reikalų komitetas. O dėl Sveikatos sistemos įstatymo projekto kaip pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti birželio 29 dieną. Galima pritarti? Ačiū, pritarta.
Kolegos, Augalų apsaugos įstatymo bei Gyvūnų gerovės apsaugos įstatymo projektams buvo pritarta bendru sutarimu anksčiau, po pateikimo, todėl dėl jų dabar nebalsuojame.
Taigi visi šiandienos darbotvarkės projektai jau apsvarstyti. Daugiau įstatymų projektų neturime, tačiau dar turime vieną pareiškimą.
17.28 val.
Seimo narių pareiškimai
Kolegą V. Valkiūną prašom į tribūną.
V. VALKIŪNAS (MSNG). Mielieji kolegos, mieli Seimo nariai, aš matau, visi skuba, bėga, Motinos diena po poros dienų, tai skuba nupirkti savo mamoms naują televizorių, naują internetinį paketą, kad atsidėkotų, kad juos augino, galbūt jei ko ir neaugino, kad atleistų. Tas žodis „ačiū“ buvo Lietuvoje populiariausias žodis, net žodžio „ačiū“ diena yra Jungtinių Tautų ir UNESCO įteisinta sausio 11 diena, nes tas stebuklingas žodis suteikia jėgų, net ir biologai, chemikai nustatė, kad oksitocinas išsiskiria tam, kam pasako ačiū.
Mane nustebino, ir norėjau su jumis pasitarti, vakar Istorinės atminties komisijos darbas. Gerai, kad nuotolinis buvo, nes būtų galbūt ir susimušę ten oponentai dėl to, taip sakant, pasaulio teisuolių… pasakyti ačiū, padėkoti. Man nesuprantamas tas dalykas, kad jeigu žmonės rizikavo gyvybe, savo šeimų gyvybe, gal kas ir paaukojo tą gyvybę gelbėdami žydus, kodėl jie negali atsidėkoti ir kodėl lietuviai turi dalyvauti? Manau, lietuviai turėtų tik parodyti vietą, kur tą paminklą pastatyti ir pasakyti ačiū, padėkoti. Negalima taip visą laiką pretenzijas reikšti ir ko nors reikalauti, kelti neapykantą. Aš manau, būtų gražus gestas, kad pasakytų ačiū ir milijardieriai, tie, kurių liko gyvi tėvai, ir jie šiandien džiaugiasi savo milijonais, milijardais, kad pastatys paminklą.
Gerbiami kolegos, gal aš ko nors nesuprantu, tai paaiškinkite, ar blogai atsidėkoti, aš manau, ypač kai yra Motinos diena, pasakyti visiems ačiū. Ačiū jums, kolegos, kad jūs tokie mieli, įdomūs, draugiški ir įdomu, naudinga su jumis būti kartu. Taigi sėkmės ir sveikatos, kolegos.
PIRMININKAS. Ačiū kolegai V. Valkiūnui, ačiū visiems, šiandien dirbusiems plenariniame posėdyje. Geros jums kloties, gero artėjančio savaitgalio. Iš tikrųjų pasveikinkime mūsų motinas, nepamirškite taip pat, kad artėja Pasaulinė darbo solidarumo diena. Taigi gero vakaro visiems, geros kloties, oras puikus, džiaukitės gyvenimu.
Posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.