Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 388
STENOGRAMA
2024 m. birželio 13 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame birželio 13 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 109 Seimo nariai.
10.02 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. birželio 13 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dėl darbotvarkės nori pasisakyti A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF*). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprašyti, kad leistumėte man rytiniame posėdyje pateikti du projektus, tai yra Statuto pakeitimo projektą Nr. XIVP-3890 ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą Nr. XIVP-3891. Užtruksiu pusę minutės. Čia yra techniniai Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinio įstatymo lydimieji. Tiesiog po pietų tuo metu aš negalėsiu pateikti. Čia nebus net klausimų, manau, techninis.
PIRMININKĖ. Gerai, dėkui. Mėginsime atsiklausti Seimo. Ir V. Pranckietis, prašom.
V. PRANCKIETIS (LSF). Prašyčiau įrašyti (labai trumpa įstatymo pataisa) Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą dėl pakelės namų ir specialiųjų įstaigų įrengimo savivaldybėse.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėkoju, pasiūlymai gauti. Daugiau nematau. Pirmiausia A. Vyšniauskas frakcijos vardu prašo į rytinę darbotvarkę perkelti darbotvarkės 2-10.3 klausimą – Seimo statuto pakeitimo projektą Nr. XIVP-3890 ir darbotvarkės 2-10.4 klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimą. Gerbiami kolegos, galbūt galėtume bendru sutarimu pritarti perkėlimui į rytinę? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Kas pritariate, kad šį klausimą svarstytume… šiuos du trumpučius klausimus svarstytume rytiniame posėdyje, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 111: už – 68, prieš – 14, susilaikė 29. Pasiūlymui pritarta.
V. Pranckietis frakcijos vardu prašo įtraukti į šios dienos darbotvarkę projektą Nr. XIVP-3845. Balsuokime. Kas pritariate pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 108: už – 92, prieš nebuvo, susilaikė 16. Pasiūlymui pritarta.
Dar yra du klausimai, kurie nebuvo įtraukti į pavasario sesijos darbų programą: 2-23.1 klausimas – Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo pakeitimas ir rezervinis 3 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3901. Ar galėtume pritarti abiejų jų svarstymui šios dienos posėdžiuose? Ačiū, pritarta.
Taigi visai darbotvarkei galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
10.05 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 4, 10, 13, 15, 18, 21, 23, 28, 33, 44, 46 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3640(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3640(2). Priėmimo stadija. Primenu, kad balsavimo laikas prasideda nuo 10 val. 20 min. ir tęsis iki pat 12 valandos. Priėmimo stadija.
Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 iki 16 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.05 val.
Darbo kodekso 25, 26, 40, 52, 56, 57, 109, 113, 117, 118, 119, 126, 128, 137, 138 ir 158 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3641(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.2 klausimas – Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3641(2). Šį pakeitimą sudaro 17 straipsnių. Pasiūlymų nė dėl vieno nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.06 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3642(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3642(2). Sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.06 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 471 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3643(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3643(2). Šį pakeitimą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.06 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 8, 12 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3644(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.5 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3644(2). Jį sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.07 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 7 ir 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3645(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2.6 klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3645(2). Jį sudaro keturi straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Užsirašiusių dėl motyvų taip pat nėra.
10.07 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3763(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3763(2). Šį pakeitimą sudaro 11 straipsnių. Pasiūlymų… Teisingiau taip: yra 1 straipsnis, kuriame yra 11 straipsnių, ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš 11 straipsnių? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Ar galėtume jam pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.08 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. IX-1596 2, 15, 64, 71, 72, 73, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3697(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3697(2). Taip pat priėmimo stadija. Nuo 1 iki 9 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Tačiau atkreipiu dėmesį, kad yra Teisės departamento išvada, kurioje yra redakcinio pobūdžio pataisa, pastebėjimas, kad projekto pavadinime turėtų būti patikslintas keičiamo Mokėjimų įstatymo numeris, vietoj „Nr. IX-1596“ įrašant „Nr. VIII-1370“. Ar galėtume pritarti kiekvienam straipsniui su šia nedidele redakcine pataisa? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi dėl 1-4.1 klausimo mes apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.09 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 261, 263, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3698(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas, tai yra lydimasis – Finansinio tvarumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3698(2). Jį sudaro septyni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.09 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 16, 52, 58 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3699(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.3 klausimas, lydimasis – Bankų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3699(2). Šį pakeitimą sudaro penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Užsirašiusių dėl motyvų nėra.
10.09 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3700(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.4 klausimas – Centrinių kredito unijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3700(2). Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.10 val.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 15, 39 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3701(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.5 klausimas – Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3701(2). Kviečiu komiteto pirmininką M. Lingę. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, prašau pakomentuoti ją ir komiteto nuomonę.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas atkreipė dėmesį, kad nėra numatyto maksimalaus termino pažeidimams pašalinti, ši pastaba buvo pakartotinė ir komitetas dabar laikosi nuostatos nepritarti, nes Lietuvos bankas neturėtų būti apribotas nustatant maksimalų terminą pažeidimui pašalinti, kadangi terminas turi būti nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo dydį, mastą ir kitas aplinkybes. Bet kokiu atveju turi būti išlaikomos vienodos priežiūros procedūros finansų sektoriaus priežiūrai, todėl turėtų būti nustatomas minimalus terminas, kuris ir yra nustatomas. Todėl siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui? Nematau prieštaraujančių, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Antroji Teisės departamento pastaba yra dėl reputacijos reikalavimų juridiniams asmenims ir jų darbuotojams. Mes sutinkame dėl patikslinimo dėl reputacijos juridiniams asmenims, tačiau dėl darbuotojų sukuriama per didelė administracinė našta siekiant patikrinti darbuotojų reputaciją, kai tokie reikalavimai taikomi pačiam juridiniam asmeniui ir jo vadovui. Juridinis asmuo privalo veikti sąžiningai ir tinkamai, taip pat gali pasitelkti kitus asmenis, šiuo atveju darbuotojus, todėl veikdamas tinkamai ir sąžiningai privalės užtikrinti, kad padėsiantys asmenys turi atitinkamus reputacijos ir kvalifikacijos reikalavimus savaime. Tai toks pritarimas buvo iš dalies.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galėtume pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą, bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų dėl šito niekas neužsirašė. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.12 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3702(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.6 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3702. Priėmimo stadija. Šį projektą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.13 val.
Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 121 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3703(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.7 klausimas – Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Pakeitimą sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.13 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3704(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.8 klausimas – Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3704(2). Du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
10.13 val.
Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 33 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3705(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4.9 klausimas – Mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3705(2). Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Tik noriu pasakyti, kad čia yra analogiškos Teisės departamento pastabos, kaip buvo ir dėl Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo. Pirmoji dėl maksimalaus termino. Tai komitetas nepritarė dėl tų pačių išdėstytų argumentų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui, tai yra komiteto versijai? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Antroji kartojasi, kaip ir minėtame įstatyme dėl reputacijos reikalavimų juridiniams asmens ir jų darbuotojams. Kaip minėjau, dėl darbuotojų sutinkame, dėl juridinių asmenų sutinkame, o dėl darbuotojų manome, kad nėra būtinybės tai reglamentuoti.
PIRMININKĖ. Ar galėtume pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.14 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 7, 16, 17, 18, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3738(2) (priėmimas)
Dabar 1-5.1 klausimas. Gerai, kad komiteto pirmininkas lieka tribūnoje, nes ir toliau tos srities klausimus nagrinėjame.
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3738(2). Priėmimo stadija. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra dvi Teisės departamento pastabos. Prašau pristatyti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Pirmoji pastaba. Teisės departamentas siūlo pažodžiui neperkelti direktyvos nuostatų ir keisti tam tikras fiksuotųjų kredito palūkanų normų sąvokos apibrėžime esančias formuluotes, tačiau nėra pateikiamos labai svarios priežastys, kodėl reikėtų nukrypti nuo direktyvoje esančių formuluočių. Svarbu pažymėti, kad analogiškas ir iš direktyvos perkeltas fiksuotųjų kredito palūkanų normų sąvokos apibrėžimas jau yra perkeltas ir į Vartojimo kredito įstatymą, todėl siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio nėra gauta pasiūlymų. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra viena Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Teisės departamentas siūlo projekte nurodyti, kad viskas, kas nepatenka į fiksuotosios palūkanų normos apibrėžimą, turėtų būti laikoma kintamąja palūkanų norma. Komitetas nepritarė. Svarbu pabrėžti, kad Vartojimo kredito įstatyme taip pat nėra pateiktas kintamosios kredito palūkanų normos sąvokos apibrėžimas ir Lietuvos bankas praktikoje nėra pastebėjęs, kad vartotojams būtų kilę sunkumų atskirti kredito palūkanų normos rūšis. Direktyvose taip pat nėra šios sąvokos apibrėžimo, todėl siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 4, 5, 6, 7, 8 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų užsirašė A. Bagdonas – motyvai už. Prašau.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, visų pirma norisi padėkoti, kad šis įstatymo projektas atkeliavo jau iki priėmimo stadijos, nes jo laukia turbūt daugybė Lietuvos žmonių. Lietuvos banko analizė atskleidė, kad paskolų su fiksuotosiomis palūkanų normomis trūksta mūsų šalyje. Priimame iš tiesų itin svarbų įstatymo projektą, kuris suteiks realias galimybes pasirinkti ne tik fiksuotąsias palūkanų normas, bet ir kaip buvo iki šiol – kintamąsias. Todėl paskolų gavėjai Lietuvoje tikrai iš to tik išloš ir jų neslėgs tokia mokestinė našta, kokia juos pasiekė, kuomet Europos Centrinis Bankas pakėlė bazines palūkanų normas. Aš kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
10.18 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 7, 12, 13, 14, 26, 33 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3739(2) (priėmimas)
Toliau 1-5.2 klausimas – lydimasis Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3739(2). Priėmimo stadija. Pakeitimą sudaro dešimt straipsnių. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsavimas jau greitai.
10.18 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 433, 436, 437, 477 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 434 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3766(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3766(2). Šį pakeitimą sudaro aštuoni straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų dėl Lietuvos banko įstatymo pakeitimo niekas neužsirašė. Taigi apsispręsime jau netrukus balsuoti numatytu laiku.
Dabar praleidžiame Karo prievolės įstatymą, nes jis yra dar šiek tiek redaguojamas po svarstymų komitetuose.
10.19 val.
Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 20, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3469(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3469(2). Priėmimas. Šį pakeitimą sudaro dvidešimt straipsnių. Pasiūlymų nėra gauta nė dėl vieno. Ar galėtume kiekvienam iš šių straipsnių pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė kalbėti. Balsuosime netrukus.
10.19 val.
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3353(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3353(2). Priėmimo stadija. Kviečiu A. Kupčinską į tribūną, nes čia yra šiokių tokių pataisų.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti ją ir komiteto išvadą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Labas rytas, pirmiausia. Komiteto nuomonė: pritarta, už – 10 balsų. Įvertinęs projekto atitiktį Konstitucijai ir įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, Teisės departamentas teikia būtent šias pataisas. „Nėra aiškus projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įvedamo trumpinio „įsisteigęs paslaugų teikėjas“ turinys bei paskirtis.“ Tokia redakcinė pastaba. Pritarta, už – 10.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 4 straipsnio yra Teisės departamento pastabų. Prašau pristatyti jas, komiteto nuomonę.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti. Vėlgi tie patys dalyvavusių 10 balsų už. Siūlome komiteto pasiūlymą išdėstyti taip: „Ne Lietuvos Respublikoje, bet kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigusio informacinės visuomenės paslaugų teikėjo laisvė teikti informacinės visuomenės paslaugas negali būti ribojama taikant reglamentuotos srities teisės normas, išskyrus šiame straipsnyje nustatytus atvejus.“ 10 balsų už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi, ar galėtume pritarti 4 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 6 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pastaba. Prašau. Dėl 6 straipsnio.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tikslinamas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies trečiasis sakinys: prieš žodį „pareigų“ reikėtų įrašyti žodžius „tarpininkavimo paslaugų teikėjui“. Pritarta, vėlgi tie patys 10 balsų už.
PIRMININKĖ. Ar galėtume pritarti 6 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėl kitų straipsnių (nuo 7 iki 13) pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti kiekvienam iš jų bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 14 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 15 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti. Vėlgi tie patys 10 balsų už. Komiteto pasiūlymas išdėstyti redakciją taip: „Interneto platformos paskyros valdytojui, kuris kaip fizinis ar juridinis asmuo susikūrė ir valdo asmeninę paskyrą, kad galėtų naudotis interneto platformos paslaugomis, pašalinus neteisėto turinio komentarą, parašytą interneto platformos paskyros valdytojo sukurtume įraše, nėra taikomi Reglamento (ES) 2022/2065 17 straipsnio įpareigojimai pateikti motyvų paaiškinimą komentaro autoriui.“ 10 balsų už.
PIRMININKĖ. Ar galėtume pritarti 15 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju. Dėl kitų straipsnių (nuo 16 iki 21) pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 22 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Ar galėtumėte pakomentuoti?
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu, 10 balsų už. Išbraukiama 4 punkto redakcija.
PIRMININKĖ. Ar galėtume pritarti šiam straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl kitų straipsnių (nuo 23 iki 30) pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl 31 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašom.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė: pritarti bendru sutarimu, už – 10. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „Kompetentinga institucija, nustačiusi Reglamento (ES) 2022/2065 ir (ar) šio įstatymo pažeidimą (-us), teikia tarpininkavimo paslaugų teikėjui privalomus nurodymus nutraukti pažeidimą (-us), skiria įspėjimą ir (ar) taiko kitas vykdymo užtikrinimo priemones, nurodytas Europos Sąjungos reglamente.“ Už – 10.
PIRMININKĖ. Ar galėtume pritarti 31 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl kitų straipsnių (nuo 32 iki 37) pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu kiekvienam iš jų? Ačiū, pritarta. Dėl 38 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu, už – 10. Čia tiesiog yra keičiami straipsnių ir dalies numeravimo punktai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime 38 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Nuo 39 iki 45 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Grįžtame prie viso 1 straipsnio. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Ir 2 straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Užsirašiusių dėl motyvų nėra. Kadangi jau atėjo laikas, galime ir balsuoti. Apsispręskime balsuodami. Visų pirma, dėl ką tik apsvarstyto darbotvarkės 1-9 klausimo – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3353. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 104, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3353) priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 4, 10, 13, 15, 18, 21, 23, 28, 33, 44, 46 straipsnių, V skyriaus pavadinimo pakeitimo ir 38 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3640(2) (priėmimo tęsinys)
Grįžtame į pačią pradžią, prie tų įstatymų, kuriuos jau apsvarstėme. Apsispręskime dėl jų balsuodami. Darbotvarkės 1-2.1 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3640. Balsuokime.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 105, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3640) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Darbo kodekso 25, 26, 40, 52, 56, 57, 109, 113, 117, 118, 119, 126, 128, 137, 138 ir 158 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3641(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis 1-2.2 klausimas – Darbo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3641. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 106, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3641) priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3642(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.3 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3642. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 107, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3642) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 471 ir 96 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3643(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis 1-2.4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3643. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 107, pieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3643) priimtas. (Gongas)
10.28 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 8, 12 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3644(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.5 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3644. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 105, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3644) priimtas. (Gongas)
10.29 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 7 ir 29 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3645(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2.6 klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3645. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103: už – 103, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3645) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Valstybės skolos įstatymo Nr. I-1508 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3763(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Valstybės skolos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3763(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100: už – 100, prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3763(2) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Mokėjimų įstatymo Nr. IX-1596 2, 15, 64, 71, 72, 73, 75 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3697(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Mokėjimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3697(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3697(2) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 261, 263, 116, 117, 118 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3698(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-4.2 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3698(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 101: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3698(2) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 16, 52, 58 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3699(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-4.3 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3699(2). Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3699(2) priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 49 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3700(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis darbotvarkės 1-4.4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3700(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3700(2) priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 15, 39 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3701(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-4.5 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3701(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3701(2) priimtas. (Gongas).
10.33 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 102 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3702(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-4.6 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3702(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3702(2) priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 121 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3703(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas lydimasis. Darbotvarkės 1-4.7 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-3703(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103: už – 98, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3703(2) priimtas. (Gongas)
10.34 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3704(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 1-4.8 klausimas – Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3704(2). Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104: už – 100, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3704) priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 8, 33 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3705(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.9 klausimas – Mokėjimo įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3705. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3705) priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 7, 16, 17, 18, 20 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3738(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-5.1 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3738. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3738) priimtas. (Gongas)
10.36 val.
Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo Nr. IX-975 2, 3, 7, 12, 13, 14, 26, 33 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3739(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-5.2 klausimas – Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3739. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3739) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 433, 436, 437, 477 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 434 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3766(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 1-6 klausimas – Lietuvos banko įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3766. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105: už – 103, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3766) priimtas. (Gongas)
10.37 val.
Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 15, 17, 20, 21, 22, 23, 26, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 31 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3469(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau apsvarstytas 1-8 klausimas – Mediacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3469. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3469) priimtas. (Gongas)
Toliau 1-9 klausimas – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3353… Atsiprašau, teisingai, mes jau balsavome.
10.38 val.
Įstatymo „Dėl 2007 metų Nairobio tarptautinės konvencijos dėl laivų nuolaužų pašalinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3745(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10 klausimas – įstatymo „Dėl 2007 metų Nairobio tarptautinės konvencijos dėl laivų nuolaužų pašalinimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3745(2). Priėmimo stadija.
Pakeitimą sudaro du straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate konvencijos ratifikavimui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 111: už – 107, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3745) priimtas. (Gongas)
10.39 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3669(2) (priėmimas)
Toliau 1-11 klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinių interesų, susijusių su mobiliąja įranga, ir jos Protokolo dėl su orlaivių įranga susijusių dalykų ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-3669. Priėmimo stadija.
Sudaro trys straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galėtume kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate šiai konvencijai, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 106, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3669) priimtas. (Gongas)
10.40 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 19 ir 341 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3633(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3633. Priėmimo stadija. Kviečiu komiteto pirmininką V. Juozapaitį į tribūną.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kurią mes trumpai aptarsime, tai yra komiteto nuomonę dėl pastabos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Komiteto nuomonė – pritarti Teisės departamento pirmai pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Teisės departamentas taip pat yra pateikęs pastabą dėl 2 straipsnio. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Gegužės 29 dienos posėdyje komitetas vienbalsiai apsisprendė dėl projekto 2 straipsniu keičiamo Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 21 dalyje išdėstytos normos ir iš dalies atsižvelgė į Teisės departamento balandžio 16 dienos išvadoje išdėstytą poziciją, taip užtikrindamas, kad įstatymo taikymas nebūtų siejamas su tam tikru laiku, bet siekdamas nustatyti draudimo pagrindą ir taikymo sąlygas.
Šiuo įstatymo projektu keičiamą Visuomenės informavimo įstatymo 341 straipsnio 21 dalies nuostatą siūloma pakoreguoti taip: „Šis draudimas taikomas, kai Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ Rusijos Federacija ir (arba) Baltarusijos Respublika yra nurodytos kaip keliančios pavojų ir grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui.“
Balsavimo rezultatai: už – 7, tai yra vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 3 straipsnio yra gauta Teisės departamento pastaba. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Komitetas pritarė šitam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų dėl šio įstatymo pakeitimo niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate darbotvarkės 1-12.1 klausimui – Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3633) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 341 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1425 2 ir 3 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3634(2) (priėmimas)
Toliau lydimasis 1-12.2 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3634(2). Prašau, gerbiamas komiteto pirmininke, pristatyti. Yra vienas straipsnis ir dėl jo yra gauta Teisės departamento pastaba.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti, o motyvai absoliučiai tapatūs mano anksčiau minėtam atvejui, nes tai yra lydimasis, tai yra faktiškai tas pats tekstas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galėtume pritarti straipsniui tokiam, kokį jį paliko komitetas, dėl kurio apsisprendė? Ar galima pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė tik 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3634) priimtas. (Gongas)
Ir E. Jovaiša per šoninį mikrofoną. Prašau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Atsiprašau, padariau klaidą prieš tai balsuodamas. Aš – už, o aš susilaikiau.
PIRMININKĖ. Gerai, protokole pažymėsime, kad jūs buvote už.
10.44 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 155 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3441(4) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 155 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3441(4). Kviečiu gerbiamą I. Haase į tribūną. Yra tik vienas straipsnis, dėl jo gauta Teisės departamento pastaba. Trumpai pristatykite komiteto nuomonę dėl pastabos.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Komitetas pritarė Teisės departamento nuomonei, nes čia buvo redakcinio pobūdžio pasiūlymas. Teisės departamentas siūlė paskutiniame sakinyje, Statuto 155 straipsnio 2 dalies paskutiniame sakinyje, formuluotę „einant Seimo kadencijai“ pakeisti į formuluotę „Seimo kadencijos laikotarpiu“. Komitetas, kaip ir minėjau, pritarė bendru sutarimu: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume 1 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento… Atsiprašau, negalime pritarti, nes tai yra Statuto pakeitimas, reikia balsuoti. Primenu, tam, kad straipsnis būtų priimtas, reikia Seimo daugumos palaikymo, tai yra bent 71 balso. Apsispręskime dėl 1 straipsnio. Balsuojame.
Balsavo 110: už – 108, prieš nebuvo, susilaikė 2. Ir dabar turime apsispręsti dėl viso darbotvarkės 1-13 klausimo – Seimo statuto pakeitimo projekto Nr. XIVP-3441. Balsuojame.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 109: už – 106, prieš – 1, susilaikė 2. Seimo statutas (projektas Nr. XIVP-3441) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 172, 175 ir 177 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3525(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo statuto pakeitimo projektas Nr. XIVP-3525(2). Vėl kviečiu pranešėją gerbiamą I. Haase į tribūną. Yra gautas Seimo nario A. Bagdono pasiūlymas. Prašom, gerbiamas Andriau, pristatyti jį.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, daugeliui iš jūsų teko rinkti 29 parašus vien tam, kad pateiktumėte įstatymo projektą, nuo kurio pateikimo nepraėjo pusmetis. Manau, šis reikalavimas yra perteklinis ir didina biurokratinę naštą ne tik Seimo nariams, bet ir Posėdžių sekretoriatui. Sutinku su TTK nuomone, kad parlamente reikėtų leisti mažiau įstatymų, tačiau šis siūlymas su tuo niekaip nėra susijęs. Juolab kad visi parlamentarai tuos 29 parašus surenka.
Ir pabaigai, surinkus 29 parašus, suteikiama galimybė tik pateikti įstatymo projektą. Jeigu parlamentas jam nepritaria, jis yra atmetamas. Tai jis niekaip neprisideda prie jau išleistų įstatymų projektų. Tad kviečiu nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui atmesti šį siūlymą, nes jis tikrai prisidės prie biurokratinės naštos mažinimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, ar yra 29 kolegos, kurie sutinka svarstyti šį pasiūlymą? Aš matau iš rankų, kad tikrai bus 29. Prašom, komiteto nuomonė.
I. HAASE (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Pagrindiniai komiteto argumentai – toks pats pasiūlymas buvo pateiktas dėl Seimo statuto pakeitimo projekto Nr. XIVP-3457. Ir jam komitetas per 2024 m. gegužės 15 d. posėdį nepritarė. Argumentai. Pirma. Vienas iš svarstomų pasiūlymų argumentų yra tas, kad galiojanti nuostata sukūrė perteklinę prievolę, didinančią biurokratinę naštą ir nereikalingai apsunkinančią įstatymų kūrimo procesą. Pabrėžtina, kad teisės aktų gausa, dažnas jų keitimas, teisės aktuose nustatyto teisinio reguliavimo aiškumo trūkumas apsunkina teisės taikymą. Tai konstatuota ir 2018 m. kovo 16 d. Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje.
Teisėkūros procesas. Atsižvelgiant į teisėkūros proceso ypatumus, manytina, kad siūlymas panaikinti procedūrinį reikalavimą, iš dalies apribojantį ypač dažną to paties teisės akto keitimą, nedera su pagrindiniais teisėkūros principais, tikslais, teisės aktų kokybės, o ne kiekybinio efektyvumo prioritetu. Todėl 135 straipsnio 7 dalyje nustatyti reikalavimai negali būti vertinami kaip pertekliniai ar nepagrįstai apsunkinantys įstatymų kūrimo procesą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar motyvai dėl šio pasiūlymo. E. Rudelienė kalbės už.
E. RUDELIENĖ (LSF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau palaikyti šį kolegos pasiūlymą. Nors Seime dirbu gal ne taip seniai, kiti kolegos turi daugiau patirties, bet aš manau, kad tas 29 parašų rinkimas niekaip nemažina teisėkūros proceso, kaip sakėte, arba leidžiamų įstatymų skaičiaus. Visi kolegos, kiek parašų čia berinko per tą laiką, kiek aš buvau Seime, treji su viršum metų, tuos 29 parašus susirenka. Tai yra tikrai biurokratinis procesas, kai reikia rinkti, paskui Seimo darbuotojams juos reikia papildomai suvesti į sistemą, registruoti. Tai tikrai neprisideda prie to, kad būtų mažiau įstatymų projektų. Kad jų reikia, kad būtų mažiau, tai, matyt, turėtų būti kita diskusija, bet tai ne priemonė jiems mažinti. Aš tikrai siūlau palaikyti šią pataisą ir šį pasiūlymą ir balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar motyvai prieš. Bet prieš tai J. Razma nori pasisakyti dėl vedimo tvarkos. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš norėčiau išsiaiškinti, ar mes apskritai galime balsuoti dėl to pasiūlymo, nes jisai pasisako dėl visai kito straipsnio, kurio nėra teikiamame projekte. Projekte yra 172, 175 ir, atrodo, 177 straipsniai, o čia yra siūloma išbraukti 135 straipsnį. Na, taip sakant, siūlymas visai iš kitos operos. Mes taip galime komplikuoti visą pagrindinį projektą, jeigu visai kitas temas pradėsime nagrinėti per pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Jurgi, taip, tačiau komitetas apsvarstė ir savo išvadoje nesakė, šito nepasakė, tiesiog pasakė, kad nepritarė pasiūlymui. Todėl svarstome pasiūlymą kaip šio projekto sudėtinę dalį. Tokia buvo ir komiteto valia. Jie išvadoje nepasakė, kad negalima svarstyti ar kad turėtų būti siūloma kažkur kitur.
Tęsiame tuomet šitą diskusiją ir V. Mitalas norėtų pasisakyti prieš.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, mes turbūt visaip galime balsuoti dėl 29 parašų rinkimo. Bet kadangi išgirdau pasakymą apie biurokratinę naštą, tai noriu pasakyti labai aiškiai, kad biurokratinę naštą sukuria dažnas įstatymų kaitaliojimas, kai kokį nors Švietimo įstatymą ar kitus dalykus mes keičiame po kartą per sesiją, o gal net ir dažniau, ir tada biurokratinė našta tiems žmonėms, kurie turi prisitaikyti prie įstatymo pakeitimo, ar verslui, kuris turi numatyti naują reguliavimą, iš tikrųjų yra didelė.
Aš tiesiog bijau, kad mes, neidami tuo Seimo savęs apribojimo keliu ir papildomo, sakykime taip, apynasrio uždėjimo keliu, kuris padarytų taip, jog Seime kiltų mažiau visokiausių keistų idėjų, saugiklį išimame ir, užuot didinę parašus galbūt iki kokių 110, mes tuos 29 išbraukiame ir tada atidarome visiškai laisvą šliuzą per tą pačią sesiją tą patį įstatymą keisti neribotą skaičių kartų. Aš esu santūrus šio pasiūlymo atžvilgiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju, motyvai išsakyti. V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, na, tikrai mes komitete labai aiškiai pažymėjome pataisų teikėjui, kad šios pataisos dėl straipsnio… (Triukšmas salėje) Leiskite pasakyti. Dėl šio straipsnio neteiktinos, nes tai yra visiškai kitas straipsnis. Tai buvo aiškiai pažymėta mūsų komiteto posėdyje. Todėl tikrai kyla logiškas klausimas, ar galima čia šiandieną apskritai svarstyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Viliau, aš tik pakartosiu, ką jau ir J. Razmai sakiau. Komiteto valia yra padaryti išvadą. Nesusiję su projektu, tačiau komiteto išvadoje yra žodžiai „nepritarti“, tai mes laikome, kad Seimo valia yra apsispręsti dėl šio projekto. Apsispręskime balsuodami. Taigi, kas pritariate A. Bagdono pasiūlymui, balsuojate už, kas manote kitaip, kaip ir komitetas, balsuojate kitaip.
Balsavo 108: už – 42, prieš – 24, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta. Tuomet numeravimas išlieka toks, koks buvo ir anksčiau.
Apsispręskime balsuodami dėl 1 straipsnio.
Taip, D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiama Pirmininke, aš tiesiog leisiu sau šiek tiek pajuokauti. Man atrodo, balsavimas parodė, kad tiesiog kolegos nori bendrauti vienas su kitu ir tai yra galimybė tai daryti. Dėl to turbūt ir nesulaukė pritarimo.
PIRMININKĖ. Apsispręskime balsuodami dėl 1 straipsnio. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 112: už – 106, prieš nebuvo, susilaikė 6. Pritarta 1 straipsniui.
Apsispręskime dėl 2 straipsnio. Balsuojame.
Balsavo 109: už – 102, prieš – 1, susilaikė 6. Pritarta 2 straipsniui.
3 straipsnis. Apsispręskime balsuodami dėl jo.
Balsavo 106: už – 97, prieš nebuvo, susilaikė 9. Pritarta 3 straipsniui.
Dėl viso projekto dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuokime dėl Seimo statuto pakeitimo projekto Nr. XIVP-3525.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 105: už – 99, prieš nebuvo, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3525) priimtas. (Gongas)
10.58 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 135, 139, 142, 147, 150, 153, 169, 170 ir 1713 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3890, Administracinių nusižengimų kodekso 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3891 (pateikimas)
Toliau apsvarstykime 1-15.1 klausimą – įstatymo projektą Nr. XIVP-3890, sujungtą su projektu Nr. XIVP-3268. Tai yra Seimo statuto pakeitimo projektas. Pranešėjas – A. Vyšniauskas. Prašau. Gerbiamas Andriau, jūsų projektas. Kviečiu. A. Vyšniauskas pristatys 1-15.1 klausimą ir kartu lydimąjį. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Atsiprašau, su gerbiamu vicepirmininku apie Briuselį užsikalbėjome, matyt. Čia yra du labai paprasti projektai, lydintys Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos konstitucinį įstatymą, kurį pateikė Teisingumo ministerija. Tiesiog svarstymo metu komitete pamatėme, kad reikia šiek tiek pakoreguoti statutą ir Administracinių nusižengimų kodeksą. Aš galbūt iš karto viską ir pristatysiu.
Dėl statuto – tiesiog techninės nuostatos, suderinama su minėtu įstatymu. Pagrindinis akcentas yra tas, kad tiesiog yra aiškiau nustatoma, per kiek laiko Seimas turi apsvarstyti kokią nors piliečių iniciatyvą, dėl kurios surinkti parašai (tai yra siūlomą įstatymo projektą). Naujovė tiktai tokia, kad tai turi būti padaryta artimiausiame eilinės sesijos posėdyje, bet ne anksčiau kaip po 10 darbo dienų nuo iniciatyvos užregistravimo, kad Teisės departamentas tiesiog galėtų pateikti išvadą. Visa kita yra techninės nuostatos.
O Administracinių nusižengimų kodekse tiesiog atsiranda žodis, kad tai yra Konstitucinis įstatymas, ir tiek. Čia labai techniniai dalykai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas kolega Andriau, ryte, prašydamas įtraukti klausimą į rytinę darbotvarkę, sakėte, kad pristatymas užtruks pusę minutės – užtruko 1 min. 10 sekundžių, ir sakėte: galiu užtikrinti, kad nebus klausimų. Yra vienas klausimas. Mano klausimas toks. Ar tai paspartina piliečių prašymų svarstymą, ar ne? Jūs taip ir nepasakėte.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Atleiskite, gerbiamas Eugenijau, matematika nebuvo mano stiprioji pusė. Ar paspartina? Manau, kad iš esmės niekas nesikeičia.
PIRMININKĖ. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami: kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip. Balsuojame dėl Seimo statuto pakeitimo ir lydimojo.
Balsavo 96: už – 90, prieš nebuvo, susilaikė 6. Siūloma svarstymo data – birželio 20 diena. Pagrindiniu komitetu siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių, pritarta.
Toliau apsvarstykime rezervinius.
11.01 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3906, Valstybės paramos ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams įstatymo Nr. VIII-541 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3907 (pateikimas)
Pirmiausia norėčiau pakviesti M. Navickienę pristatyti rezervinį 1 klausimą ir lydimąjį – įstatymo projektą Nr. XIVP-3906 ir įstatymo projektą Nr. XIVP-3907. Gerbiama Monika, jeigu galite, pristatykite rezervinius klausimus.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, norėčiau paprašyti įjungti prezentaciją.
PIRMININKĖ. Sekundėlę, tuoj! Tuoj įjungsime.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, gal tada aš be prezentacijos galiu pradėti? (Balsai salėje) Gerai. Noriu pristatyti siūlomos valstybinių pensijų pertvarkos pirmąjį etapą. Pertvarkos tikslas yra pertvarkyti valstybinių pensijų sistemą vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais, siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių. Pensinio pobūdžio išmokų ir valstybės biudžeto pertvarka pradedama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano 3.1 papunktyje nustatytu veiksmu, kurį įgyvendinant numatyta, atsižvelgiant į atliktos sisteminės peržiūros rezultatus, pertvarkyti pensinio pobūdžio išmokų sistemą vadovaujantis socialinio teisingumo, proporcingumo, teisinio aiškumo ir sistemiškumo principais, siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių.
Kokia situacija yra šiuo metu? Šiuo metu valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reguliuoja keturi įstatymai, tai yra Valstybinių pensijų įstatymas, Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinasis įstatymas. Dar du įstatymai, Profesionaliojo scenos meno įstatymas ir Sporto įstatymas, reglamentuoja kompensacinių išmokų ir rentų skyrimo bei mokėjimo sąlygas kūrybiniams darbuotojams ir sportininkams. 2023 m. gruodžio 11 d. pateiktas derinti Valstybinių pensijų, sportininkų rentų ir kompensacinių išmokų įstatymo projektas, kuriuo, be sisteminių pokyčių, buvo siūloma visas su pensinio pobūdžio išmokų skyrimu ir mokėjimu susijusias nuostatas įtvirtinti viename įstatyme. Diskusijos su institucijomis ir profesinėmis sąjungomis dėl galimų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų pokyčių pradėtos 2021 metų rugsėjo mėnesį.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė dėl sportininkų rentų reguliavimo. 2023 m. gruodžio 11 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pateikė derinti Valstybinių pensijų, sportininkų rentų ir kompensacinių išmokų įstatymą, kad su išmokų skyrimu ir mokėjimu susijusios nuostatos būtų įtvirtintos viename įstatyme. Paskutinės institucijų pastabos buvo gautos šių metų kovo mėnesį. Atsižvelgiant į gautas esmines pastabas dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, Teisėjų valstybinių pensijų, Mokslininkų valstybinių pensijų įstatymų, kompensacinių išmokų ir rentų buvusiems sportininkams bei „Sodros“ galimybes vienu metu įgyvendinti teikiamus sisteminius pakeitimus, pensinio pobūdžio išmokų sistemoje partvarką nuspręsta vykdyti trimis etapais.
Pirmasis etapas – Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Jis paliestų pažeidžiamiausią grupę, tai yra nukentėjusiųjų asmenų pirmojo ir antrojo laipsnių, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybines pensijas. Antrasis etapas – Valstybinių pensijų, rentų buvusiems sportininkams ir kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams įstatymo projektas. Visos pensinio pobūdžio išmokos iš valstybės biudžeto, išskyrus teisėjų valstybines pensijas. Trečiuoju etapu būtų siūloma pertvarkyti Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo projektą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nukentėjusiųjų asmenų pirmojo ir antrojo laipsnių ir Prezidento sutuoktinio valstybinių pensijų pirmojo derinimo metu nebuvo gauta esminių kritinių pastabų, tai ir buvo viena iš priežasčių, kodėl įstatymo projektas yra teikiamas pirmiausia. Šiuo metu antrojo pertvarkos etapo teikimas yra tikslinamas pagal gautas pastabas. Dėl šio projekto turime apie 100 puslapių pastabų ir siekiame jas maksimaliai atliepti. Vykdomos konsultacijos tiek su institucijomis, tiek su profesinėmis sąjungomis. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dalis koreguojama iš esmės, keisis pensijos dydžio skaičiavimo formulė, parametrai, planuojame šį projektą Vyriausybei pateikti liepos pradžioje. Noriu tikrai labai padėkoti visiems socialiniams partneriams, kurie keletą metų aktyviai dirbo prie šio projekto. Tikiuosi, kad pavyks susitarti ir dėl antrojo etapo. Bet, atsižvelgiant ir į Teisėjų tarybos pastabas, teisėjų valstybinių pensijų reguliavimas bus teikiamas dar atskiru projektu. Šį projektą planuojame teikti Seimo rudens sesijoje.
Nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos skiriamos asmenims, kurie labiausiai nukentėjo nuo 1939–1990 metų okupacijų, tremtiniams, politiniams kaliniams, asmenims, likvidavusiems Černobylio atominės elektrinės avarijos padarinius, asmenims, buvusiems getuose, ir kitiems. Kokia yra esama situacija? Vertinant pensinio pobūdžio išmokų sistemos teisinį reguliavimą, išryškėja keli sisteminiai trūkumai. Tai yra nevienodas diferencijuotas pensinio pobūdžio išmokų skyrimo ir mokėjimo asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, teisinis reguliavimas, tai yra ir skirtingi baziniai dydžiai išmokoms apskaičiuoti, daugiau nei 20 kartų besiskiriantys išmokų dydžiai, skirtingos išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygos. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms – vienintelei iš valstybinių pensijų rūšių – taikomas ir Lietuvos Respublikos pilietybės, ir deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje reikalavimas.
Taigi, pirmasis pertvarkos etapas yra Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto 1 punktas – 87 % padidinus nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, būtų mažinamas šių valstybinių pensijų dydžio atotrūkis nuo kitų valstybinių pensijų dydžių ir vidutinės nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos dydis priartėtų prie antrojo laipsnio valstybinės pensijos dydžio. Vidutinė nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija, be nukentėjusiųjų asmenų valstybinių našlių ir našlaičių pensijų, nuo 2024 m. liepos 1 d. siektų apie 145 eurus. Kadangi valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį, pirmosios didesnio dydžio nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos gavėjus pasiektų rugpjūčio mėnesį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skaičiavimais, atsižvelgiant į tai, kad Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo projektu siūlomos teisinio reguliavimo priemonės įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d., 2024 metais tam reikės 16 mln. eurų, 2025 metais – 31 mln. eurų, 2026 metais – 30 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Lėšos, reikalingos projektu siūlomoms nuostatoms įgyvendinti, 2024 metams yra suplanuotos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Nukentėjusiųjų asmenų valstybinių pensijų dydžio matas, bazė 2024 metais yra 72,35 euro. Ji kasmet indeksuojama pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, o šiais metais dėl indeksavimo visos valstybinės pensijos didėjo 5,95 %.
Kokie yra sisteminiai siūlymai? 1 punktas – nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms pensijoms – vienintelei iš valstybinių pensijų rūšių – taikomas ir Lietuvos Respublikos pilietybės, ir deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje reikalavimas, todėl siūloma šio reikalavimo atsisakyti. 2 punktas – panaikinti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos veikiančią Valstybinių pensijų skyrimo komisiją ir pirmojo bei antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo funkciją perduoti „Sodrai“. Šiuo metu antrojo laipsnio valstybines pensijas skiria Pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo komisija, pirmojo laipsnio skiria Vyriausybė. Asmenys galėtų patys tiesiogiai kreiptis į „Sodrą“ dėl šių pensijų skyrimo, būtų eliminuojamos teikiančios institucijos. Taip pat atsirastų galimybė skirti šias pensijas nuo teisės atsiradimo, bet ne daugiau kaip už 12 mėnesių, tai yra vienodinama su kitomis pensijomis. 3 punktas būtų siūlymas, teikiamas atsižvelgiant į tai, kad ši Vyriausybė pritaria analogiškam siūlymui, teikdama išvadą dėl Seimo narių registruoto Valstybinių pensijų įstatymo projekto… Taip, dėl analogiško Seimo narių registruoto Valstybinių pensijų įstatymo projekto.
Kokie bus tolesni darbai? Tolesni darbai. Yra toliau derinamas antrasis pertvarkos etapas. Šį etapą įgyvendinant bus teikiamas Valstybinių pensijų, sportininkų rentų ir kompensacinių išmokų įstatymo projektas, kuriuo bus siūlomi sisteminiai pokyčiai dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, mokslininkų valstybinių pensijų, sportininkų rentų, kompensacinių išmokų profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams. Taip pat į šį projektą bus perkeliamos ir pirmosios pertvarkos etapu teiktos Valstybinių pensijų įstatymo projekto nuostatos. Kaip ir minėjau, Valstybinių pensijų įstatymo projektas yra tik viena dalis pertvarkos. Antrasis etapas, kurį ką tik paminėjau, apims kur kas daugiau kompensacijų ir išmokų rūšių.
Rengiant siūlymus buvo diskutuota tiek su pareigūnų bendruomene, tiek su Vidaus reikalų ministerija, tiek su Krašto apsaugos ministerija. Ieškota kitokio pareigūnų ir karių valstybinių pensijų modelio, kuris spręstų situaciją, kad pareigūnams ir kariams, baigusiems tarnybą, skiriamos garantijos nebūtų nominalios ir nenuvertėtų, kad būtų užtikrintas teisingesnis prarastų pajamų kompensavimas, kai dėl objektyvių priežasčių tęsti tarnybos nebegalima. Taip pat buvo ieškoma mechanizmo, kaip mažinti dydžių disproporciją tarp anksčiau paskirtų pareigūnų ir karių pensijų ir šiuo metu skiriamų. Nors diskusijose galimų sprendimų buvo pradėta ieškoti dar 2021 metų rugsėjo mėnesį, bet rasti visiems priimtiną kompromisą užtruko. Net ir išdiskutavę gaires dėl galimų pokyčių ir pagal jas parengę projektą derindami gavome dar daug pastabų ir pasiūlymų, tai šiuo metu projektas yra tikslinamas, siekiant maksimaliai atliepti pastabas. Turime Vyriausybės protokolinį sprendimą antrąjį etapą Vyriausybei pateikti iki liepos 2 dienos.
Valstybinių pensijų, sportininkų rentų ir kompensacinių išmokų įstatymo projektu bus siūloma pereiti prie kitokio pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžio apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo modelio. Siekiant nepažeisti asmenų teisėtų lūkesčių, siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį, kurio metu tarnybą baigę pareigūnai ir kariai galės rinktis, pagal kurį reguliavimą jie pageidauja gauti pensiją: ar pagal šiuo metu galiojančią tvarką, tokiu atveju bus užtikrinama, kad ir toliau šios pensijos būtų mokamos tokia tvarka, kokia yra nustatyta dabar, ar pagal projektu teikiamus siūlymus.
Minimalios pensijos už tarnybą. Pensijos tikslas yra nustatyti dydį, už kurį negalėtų būti mažesnės pensijos, kai pareigūnai ir kariai turi reikiamą stažą pensijai skirti. Šia priemone siekiame spręsti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžio atotrūkio tarp pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, paskirtų skirtingu laiku, problemą. Skaičiuojame, kad dėl šio siūlymo pensijos galėtų didėti apie 13 tūkst. pareigūnų.
Tiek trumpai apie antrąjį etapą, kurio dabar dar šiandien neteikiame. Pateiksime po liepos 2 dienos, kai esame įsipareigoję antrąjį etapą pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Laukčiau jūsų pastabų ir klausimų, kolegos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų užsirašė paklausti nemažai Seimo narių. Skirsime 10 minučių. Žiūrėsime, ar spės kolegos paklausti.
Pirma klausia R. Baškienė. Ruošiasi T. Tomilinas.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Ačiū. Gerbiamoji ministre, išties matome daug Teisės departamento pasiūlymų, išvadų dėl jūsų teikiamo įstatymo projekto. Jūs minėjote, kad yra numatytas ir finansavimas pirmajam etapui įgyvendinti ir kad biudžete šitos lėšos jau yra. Be abejo, šio įstatymo projekto laukia žmonės, kurie suinteresuoti šituo klausimu. Tikėtina, kad jūs prašysite svarstyti skubos tvarka…
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Taip.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). …jau ir komitete numatytas posėdžio laikas ir šito klausimo įtraukimas. Prašau pasakyti, mes svarstysime tik pirmojo etapo dalį? Suprantama, taip. Vis dėlto kas sutrukdė pateikti tą pirmąjį etapą truputį anksčiau, kad nereikėtų taikyti skubos baigiantis sesijai ir kad mes labai ramiai su tokiu tikrai geru ir žmonių lauktu įstatymu išeitume į priekį anksčiau? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš tikrai norėjau pateikti jį anksčiau, bet ir mano, ir Vyriausybės tikslas buvo pateikti visą projektą in corpore. Tai yra kad ir pirmasis etapas, ir antrasis etapas, ir trečiasis etapas būtų pateikti tuo pačiu metu. Tačiau tas derinimo procesas, ypač dėl antrosios dalies, yra ilgas ir labai sudėtingas. Jeigu būtume laukę viso projekto, tuomet būtume negalėję jau dabar įgyvendinti šito pirmojo etapo, kuriam yra numatytos lėšos. Dėl to yra priimtas sprendimas atskirti, bet neatsisakyti minties, kad tai turi būti kompleksinės valstybinių pensijų reformos dalis.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas, ruošiasi L. Kukuraitis.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama ministre, skubos tvarka dėl tokio projekto yra visiškai nepriimtina. Aš turiu tokius du klausimus. Šiandien jaunas policijos pareigūnas eina su didele abejone į tarnybą, nes, pavyzdžiui, patrulio alga yra apie 1 tūkst. eurų, tai tikrai pensijos perspektyva yra viena iš svarbiausių motyvacijų. Ar šiandien tam jaunam patruliui kas nors keičiasi, ar jis ilgiau turės tarnauti tam, kad gautų tą valstybinę pareigūno pensiją?
Antras klausimas. Kaip mes per tą skubos procedūrą galėsime aptarti ir kitas grupes, pavyzdžiui, greitosios pagalbos darbuotojus ir jų įtraukimą į šią sistemą, apie kurią jau mes visą kadenciją kalbame ir vis laukiame jūsų projekto, bet jau kadencijos pabaiga?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas kolega. Aš tik dar kartą noriu akcentuoti, kad pirmajame etape mes neliečiame pareigūnų valstybinių pensijų. Pareigūnų valstybinės pensijos turėtų iki liepos 2 dienos atkeliauti į Vyriausybę. Dabar mes kalbame apie nukentėjusiųjų dalį ir šią dalį mes esame pasirengę įgyvendinti iki liepos 1 dienos.
Dėl jaunų pareigūnų noriu akcentuoti vieną dalyką. Buvo tikrai daug diskusijų ir dabartinis variantas siūlo net dešimties metų pereinamąjį laikotarpį, per kurį žmogus galėtų pasirinkti, ar valstybinę pensiją norėtų gauti pagal seną galiojusią tvarką, ar pagal tą tvarką, kurią mes priimtume parlamente. Dėl visų tų klausimų diskusijos mūsų dar laukia vėlesniame etape.
PIRMININKĖ. Klausia L. Kukuraitis. (Balsai salėje) Ruošiasi A. Vyšniauskas.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Dėkoju, ministre, ir kartu sveikinu jus atėjus su valstybinių pensijų reforma į Seimą, net ne visiems ministrams yra pavykę ateiti su šitomis reformomis iki Seimo. Dar ir dėl to ta skuba atrodo tokia labai kažkokia perteklinė ir čia reikia pagarbos Seimui, kad Seimas rimtai svarstytų, nes dešimt metų šitos reformos buvo bandomos atnešti ir niekaip tas nepavyko. Norime Seime rimtai svarstyti, tikrai prašome kažkaip maksimaliai ištempti laikotarpius, kad įvyktų rimta diskusija. Čia tiesiog procedūros. Klausimas. Jūs minėjote finansus, ar kalbėjote apie pirmąjį etapą, ar apie visus etapus?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Pirmasis etapas.
L. KUKURAITIS (DFVL). Pirmasis. Jeigu galite, tada patikslinkite, kiek kiti etapai kainuos? Ir turint galvoje, kad mes šią savaitę priėmėme įstatymą dėl skolinimosi iš „Sodros“ dėl šalpos…
PIRMININKĖ. Laikas!
L. KUKURAITIS (DFVL). …kad trūksta asmeniniam asistentui ir socialinei globai, ar šis projektas, kitai kadencijai iškeliantis tiek kaštų, nėra panašus į 2008 metų V. Blinkevičiūtės pensijų didinimą ir stiprinimą gyvulių ūkio išmokų srityje? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Tikrai nenumatysime nuo 2025 metų įsigaliojimo dėl antrojo etapo būtent dėl lėšų stygiaus, šis etapas yra biudžeto asignavimuose jau dabar, kurį turi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tiktai todėl mes jį ir teikiame, nes jis jau yra. O dėl viso to atsakingo planavimo, apie ką jūs ir kalbate, tikrai yra į tai atsižvelgiama ir įsigaliojimo nesiūlysiu nuo 2025 metų sausio.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vyšniauskas, ruošiasi V. Mitalas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiama ministre, aš labai norėčiau pirmiausia padėkoti, kad atnešėte šį įstatymą į Seimą, jis yra tikrai ilgai lauktas, ir aš kalbu iš esmės apie tremtinių, nukentėjusiųjų asmenų pensijas. Jų pensijos buvo seniai didintos ir jau jos tapo tikrai tokio neadekvataus dydžio, palyginti su visais valstybės rodikliais, dėl to, man atrodo, yra labai svarbu, kad Vyriausybė laikosi pažado nuo liepos 1 dienos šias pensijas didinti. Kartu tikrai svarbu, kad atnešate viso įstatymo naują redakciją, pataisydami tam tikras nuostatas, ir aš tikiu, kad surėmę pečius rasime jėgų ir visas kitas antrojo etapo nuostatas sutvarkyti. Neturiu klausimo, noriu tik padėkoti.
PIRMININKĖ. V. Mitalas. Ruošiasi E. Pupinis.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji, gerbiamoji ministre, turiu tokį klausimą. Iš tikrųjų šitas įstatymų projektų paketas iš dalies reformuoja valstybinių pensijų sistemą, bet mano gilus noras būtų, kad mes panaikintume valstybines pensijas, juk tai yra sovietinis rudimentas iš tų laikų, kada Lietuva iš tikrųjų buvo labai varginga ir negalėjo nei mokslininkams, nei kitiems mokėti adekvačių atlyginimų, dėl to suteikdavo pažadą, kuris nebūtų susijęs su asmens gaunamomis pajamomis, kad tu senatvėje gausi kokį nors apdovanojimą. Apie tai Vakarų Europos šalys, pažiūrėjusios į mūsų valstybinių pensijų sistemą, taip pat šneka. Tai dabar, kada jau nukrito daug daug įtampos, ar jūs manytumėte, kad vis tiktai reikėtų mums Lietuvoje eiti prie to, kad valstybinių pensijų sistemos būtų išvis atsisakyta?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kolega, nemanau. Aš pritariu, iš vienos pusės, kad nuo to laiko, kai atsirado valstybinės pensijos, jos per visą šitą ilgą laikotarpį labai stipriai išsikreipė ir atsirado įvairių netolygumų, jos augo, apaugo įvairiais segmentais, kurie yra ir labai skirtingų dydžių, ir skirtingų modelių, kaip jie mokami ir pagal ką jie yra apskaičiuojami. Problemų dėl išsiplėtimo ir tokio nesistemiškumo tikrai yra ir aš jų neneigiu, dėl to ir nešame šį projektą, bet juo siekiame ne panaikinti, ypač jeigu mes kalbame ir apie nukentėjusius asmenis, kurie yra vieni iš pažeidžiamiausių grupių, tai apie panaikinimą kalbėti, manau, tikrai nebūtų tikslinga Lietuvoje, bet apie įvedimą tvarkos, sistemos, aiškumo, bendrų bazių ir kitų kriterijų, man atrodo, kalbėti yra tikrai laikas.
PIRMININKAS. T. Tomilinas norėjo replikuoti.
T. TOMILINAS (DFVL). Aš tik noriu gerbiamam kolegai replikuoti, kad kai kalbate apie rudimentus, pagalvokite apie realius žmones. Šiandien mes nemokame adekvačių atlyginimų. Jūs kalbate, kad praeityje negalėjome. Dabar policijos patruliai negauna 1 tūkst. eurų, apie ką jūs kalbate? Jūs po ketverių savo kadencijos metų vis dar nemokate adekvačių algų pareigūnams.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, iš tikrųjų džiaugiamės, kad įstatymas pasiekė Seimą, turbūt visi ten randame tam tikras dalis, kuo patys rūpinamės. Aš turiu omenyje vieną iš jų, tai yra daugiavaikių šeimų tėvų valstybines pensijas, kuomet vienas iš tėvų gaudavo, kitas negaudavo po mirties. Tai iš tikrųjų šita problema išspręsta. Tačiau vis dėlto norėčiau paklausti, dėl ko vyko sunkiausios diskusijos, nes iš tikrųjų įstatymo priėmimo metu gali atsirasti papildomų siūlymų. Dėl ko galbūt nebuvo visiško sutarimo ir galbūt gali atsirasti tokių norų tą įstatymą tobulinti? Tai galėtų pareikalauti didesnių finansinių resursų. Ar buvo suderinta su visais? Labai ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Iš tikrųjų, kaip jūs teisingai ir sakote, tėvų problema yra sprendžiama. Dabar dėl diskusijų. Pagrindiniai tokie diskusiniai klausimai buvo dėl pereinamojo laikotarpio. Dėl pirmojo etapo, dėl to, kas šiandien yra pateikta, tai tikrai neturėjome. Bet dėl antrojo etapo yra šiek tiek skirtingi požiūriai tarp skirtingų pareigūnų grupių. Kariai, policijos pareigūnai ir kiti turi šiek tiek skirtingas nuomones.
Taip pat buvo diskutuojama dėl bendro statutinio amžiaus ar pensinio amžiaus ir kiek laiko galėtų būti tas vadinamasis neuždengtas laikotarpis, kaip sako kai kurios profesinės sąjungos. Tai tokie buvo pagrindiniai momentai. Viliuosi, kad dėl principo galėsime sutarti ir tęsti diskusijas parlamente.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į klausimus. Laikas klausti išseko. Dabar dėl motyvų. A. Stončaitis – motyvai už. Algirdai, žodis jums.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, atrodo, dabar yra trečia Vyriausybė (mes čia skaičiavome), kuri bando teikti tokį projektą. Tai nėra lengvas projektas. Šiandieną apsispręsti, ar už, ar prieš, taip pat buvo tokia truputį dilema. Be abejo, mes nesame prieš ir palaikome. Jeigu yra numatytos lėšos, ypač pripažintiems nukentėjusiems asmenims, kad būtų galima nuo liepos 1 dienos padidinti valstybines pensijas tiems žmonėms, tikrai mes esame už tai.
Tačiau, mieli kolegos, reikia labai įsiklausyti, išdiskutuoti ir matyti statutinę valstybės tarnybą. Tai yra visiškas, aš manau, nesusipratimas. Matyt, kolega V. Mitalas nelabai net įsivaizduoja, su kuo yra valgoma druska statutinėje tarnyboje kiekvieną dieną einant, rizikuojant, nukenčiant ir patiriant tokią profesinę deformaciją. Tikriausiai būtume unikali šalis ne panaikindami, o nenumatydami tokios valstybinės pensijos pareigūnams. Tai yra vienas dalykas.
Kitas dalykas, reikia rasti sutarimą dėl pagrindinių dalykų pirmiausia su profesinėmis sąjungomis, su pareigūnų bendrijomis. Šiandien tokio sutarimo nėra. O paskui, turint šitą sutarimą dėl pagrindinių dalykų, jau keliauti diskutuoti ir į Seimą. Kolegos, nepamirškime, kad tų reformų yra labai daug. Priimtas naujas Statutas, dėl kurio laukiame Konstitucinio Teismo pasisakymo, dabar čia tokia didžiulė reforma, bet faktas, kad sutarimo su pareigūnais ir pareigūnų bendruomenėmis nėra, o teisėti lūkesčiai yra teisėti lūkesčiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir A. Sysas norėtų pasisakyti prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, suprantu, kad mes esame pagimdę tokią valstybinių pensijų sistemą, kurios nėra nė vienoje kitoje kaimyninėje valstybėje. Kažkada, Sąjūdžio laikais, kovojome su personalinėmis pensijomis. Priminsiu, jų buvo 1 tūkst., dabar turime 140 tūkst. visokių valstybinių pensijų.
Kodėl aš pasisakau prieš ir balsuosiu prieš šitą projektą? Jis yra labai segmentuotas. Jeigu jau atneša Valstybinių pensijų įstatymą, tai jį turi atnešti visą. O dabar: vieną dalį dabar, o visas kitas – naujai Vyriausybei, bet finansavimo šaltinių nėra. Aš tai labai bijau, kad vėl bus daug pažadų gražių, o nieko neįvyks.
Be to, negalima į vieną vietą suplakti statutinių ir visų kitų. Prisimenu, man atrodo, 1998 metus, amžinąjį atilsį A. N. Stasiškį, jis atėjo su pirmu Valstybinių pensijų įstatymu, kuris buvo tiktai tremtiniams. Būtent tai, ką kalbėjo V. Mitalas, buvo labai labai mažos pensijos, su kuriomis mes atėjome iš tarybinių laikų. Aišku, tie žmonės, kurie patyrė dideles negandas, buvo ištremti, ten dar mažiau mokėjo, aišku, jų pensijos buvo dar mažesnės. Reikėjo kažkaip šitą problemą spręsti, todėl ir atsirado tos valstybinės. Kuo toliau, tuo labiau jos apaugo, ir prikūrėme tokių valstybinių pensijų, kurių net tarybiniais laikais nebuvo ir nė vienoje kitoje valstybėje nerasime. Dabar paprasčiausiai užuot prisiminę visus seimų nutarimus, nes kiekvienos Seimo kadencijos metu atsirasdavo vienas…
PIRMININKĖ. Laikas.
A. SYSAS (LSDPF). …arba keli nutarimai, kad reikia peržiūrėti ir mažinti, mes plečiame ir didiname, todėl tikrai balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami po pateikimo dėl rezervinio 1 klausimo ir lydimojo. Kas pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 84: už – 67, prieš – 2, susilaikė 15.
Siūloma svarstymo data yra birželio 18 diena. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ar galima pritarti bendru sutarimu? Taip, pritarta. Prašau, ministre Monika Navickiene.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Frakcijos vardu norėčiau paprašyti skubos dėl šio projekto 1 dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galėtume bendru sutarimu pritarti skubai? (Balsai salėje: „Ne!“) Ne, apsispręskime balsuodami. Kas pritariate, kad šį paketą svarstytume skubos tvarka, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Balsavo 93: už – 53, prieš – 25, susilaikė 15. Skubai pritarta.
11.34 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3402(2) (priėmimas)
Dabar grįžtame prie 1-7.1 klausimo, Karo prievolės įstatymo ir lydimųjų priėmimo. Posėdžiui pirmininkaus R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Į tribūną kviečiu A. Pocių.
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Taigi, Karo prievolės įstatymas. Bus daug balsavimų ir pasiūlymų. Einame pastraipsniui. Tai 1 straipsniui ar galima pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar 2 straipsniui galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime 3 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Atsiprašau, dėl 3 straipsnio yra gautas Seimo Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pranešėją A. Pocių pristatyti komiteto nuomonę.
A. POCIUS (TS-LKDF). Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas yra pritarti iš dalies. Balsavimo rezultatas – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime visam 3 straipsniui su pasiūlymu pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Ar galime 6 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
Dėl 7 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pristatyti, pranešėjau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta visam bendram straipsniui.
Ar galime 8 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Ar galime 9 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Ar galime 10 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
Dėl 11 straipsnio yra L. Kasčiūno, A. Pociaus ir V. Rakučio pasiūlymai. Prašau. Komiteto nuomonė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Kadangi priėmimo stadija, suprantu, galbūt galima laikyti, kad kolegų pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė, salėje taip pat yra 29 pritariantys. Tuomet dabar turime apsispręsti dėl viso 11 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu pritarti visiems pasiūlymams? Ačiū, pritarta.
Dabar atsiras naujas straipsnis. Dėl 12 straipsnio buvo L. Kasčiūno, A. Pociaus ir V. Rakučio pasiūlymas. (Balsas salėje) Šis straipsnis taps 12 straipsniu. Ar gali komitetas pristatyti kolegų pasiūlymą?
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Tvarka. Tuomet ar galime 12 straipsniui su komiteto pritarimu ir salėje pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
Dėl 13 straipsnio taip pat yra pateiktas tų pačių Seimo narių pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti 13 straipsniui? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
Toliau yra pasiūlymas dėl 14 straipsnio. Kolegos siūlo įstatymo projekto 14 straipsnį atitinkamai išdėstyti. Kokia komiteto nuomonė?
A. POCIUS (TS-LKDF). Čia dėl 3 straipsnio? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Po truputėlį. Dėl 14 straipsnio. Kolega Arvydai, 14 straipsnis – 35 straipsnio pakeitimas. Komiteto nuomonė. Karo prievolininkų registre taip pat tvarkomi asmenų… Čia dėl 17 metų. Ar galime pritarti? Ar komitetas pritaria?
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Pritarta.
Toliau. Tų pačių Seimo narių pasiūlymas dėl 15 straipsnio 35 dalies. Komiteto nuomonė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime visi bendru sutarimu pritarti 15 straipsniui? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
Toliau. Dėl 16 straipsnio tų pačių Seimo narių pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar gali ir Seimas pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
17 straipsnis. Taip pat Seimo narių L. Kasčiūno, A. Pociaus, V. Rakučio pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti. Sprendimas – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti bendru sutarimu ir salėje? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. 18 straipsnis. Taip pat tų pačių Seimo narių pasiūlymas. Ar galima?.. Atsiprašau, komiteto nuomonė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime prašyti Seimo apsispręsti ir bendru sutarimu pritarti? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Toliau 19 straipsnis ir tų pačių Seimo narių: L. Kasčiūno, A. Pociaus, V. Rakučio, pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai? Ačiū, pritarta. Toliau L. Kasčiūno, A. Pociaus, V. Rakučio pasiūlymas dėl 20 straipsnio. Komiteto nuomonė?
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 20 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ir dabar tiktai įgarsinu dėl protokolo, kad pagal seną redakciją buvęs 12 straipsnis nuo šiol tampa 21 straipsniu ir jį sudaro dar 42 straipsniai. Taigi, ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Atsiprašau, vis dėlto dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė?
A. POCIUS (TS-LKDF). Čia kuris?
PIRMININKĖ. 12 puslapyje.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 3 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau komiteto nuomonės.
A. POCIUS (TS-LKDF). Čia 13 puslapyje?
PIRMININKĖ. Kaip sakote? 13 puslapyje.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Bendru sutarimu buvo nepritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti 3 straipsniui? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Toliau, dėl 4 straipsnio taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Ar galite pristatyti?
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 4 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 5 straipsnio yra Seimo narių A. Žukausko, M. Danielės, T. V. Raskevičiaus ir kitų pasiūlymas. Ar turime?.. Tai dabar…
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar yra 29 Seimo nariai, kurie pritartų, kad svarstytume? Panašu, kad yra. Tada prašau. Pristato autorius – gerbiamas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, dėl to, kur siūloma pritarti iš dalies, mes sutinkame, čia redakcinio pobūdžio pataisa. Kitaip suredaguota, esmė lyg…
PIRMININKĖ. Dėkoju, komiteto nuomonė. Suprantu, kad vis tiek turi pagarsinti. Komitetas pritarė iš dalies, taip?
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip, komitetas pritarė iš dalies.
PIRMININKĖ. Tai jus, teisėjus, tenkina. Ar galime tuomet visam 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 6 straipsnio yra L. Kasčiūno, A. Pociaus, V. Rakučio pasiūlymas. Kokia būtų komiteto nuomonė? Taip pat pasakykite dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir dar, man atrodo, kelių pasiūlymų. Iš karto visus pristatykite.
A. POCIUS (TS-LKDF). Čia tas, kur L. Kasčiūno?
PIRMININKĖ. Dėl 6 straipsnio yra L. Kasčiūno, A. Pociaus, V. Rakučio pasiūlymas. Taip pat dėl to paties straipsnio yra Teisės departamento…
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKĖ. …ir vėlek tų pačių L. Kasčiūno, A. Pociaus, V. Rakučio. Prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Dabar apie kurį kalbame?
PIRMININKĖ. 16, 17, 18 puslapiai.
A. POCIUS (TS-LKDF). Dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymo komiteto nuomonė yra nepritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Supratau. Ir dėl to paties straipsnio dar yra du kolegų Seimo narių pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė bendru sutarimu.
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip, pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Supratau. Tai dėl 6 straipsnio mes čia salėje galime apsispręsti bendru sutarimu. Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
Toliau. Dėl 7 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom, Arvydai.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime visam 7 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta.
Dėl 10 straipsnio yra Seimo nario A. Žukausko ir bičiulių pasiūlymas. Ar yra 29, kurie sakytų, kad turėtų pateikti kolegos pasiūlymą? Prašom pateikti komiteto nuomonę.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Palaukite, atsiprašau. Pranešėjau, pirmiausia iniciatoriai pristatys. Prašom.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, šitas siūlymas yra susijęs su tuo, kad privalomoji pradinė karo tarnyba būtų atidedama ne tik studijuojantiems studentams, bet ir 9 mėnesius po studijų baigimo tam, kad jie galėtų sklandžiai pereiti į aukštesnę studijų pakopą. Tai yra labai svarbu užtikrinant aukščiausio lygio specialistų, magistrantų, daktarų, rengimą mūsų šalyje. Šie specialistai, aš manau, sklandžiai studijuodami toliau pasitarnautų krašto apsaugai pabaigę studijas.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Arvydai, prašom pakomentuoti komiteto sprendimą.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Balsavimo rezultatai: už buvo 4, prieš – 1, susilaikė 3, nulėmė pirmininko balsas. Argumentas yra toks, kad numačius, kad tarnyba atidedama 9 mėnesiams po bet kurios studijų programos arba vientisųjų studijų programos baigimo, susidarytų situacija, kad į privalomąją pradinę karo tarnybą nebūtų šaukiami specialybes įgiję karo prievolininkai, taip pat tie karo prievolininkai, kurie po šių studijų baigimo netęsia aukštesnės pakopos studijų. Be to, siūlomas tarnybos atidėjimo laikotarpis akivaizdžiai per ilgas, nes tarnybos trukmė būtent specialistams, įgijusiems Lietuvos kariuomenei reikalingas specialybes, gali būti nuo 3 mėnesių iki 9 mėnesių. Balsavimo rezultatai: kaip sakiau, už buvo 4, prieš – 1, susilaikė 3, nulėmė pirmininko balsas.
PIRMININKĖ. Supratau. Dabar, kadangi norės, kad būtų balsuojama, tai motyvai už. Matau, už pasiūlymą užsirašęs V. Mitalas.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų tai nepalies tiek jau daug studentų ir būsimųjų kariūnų, nes įvertinkite vieną paprastą dalyką: yra bakalauro studijų programų, kurios baigiasi pačioje kalendorinių metų pradžioje, tarkime, sausio mėnesį arba kitais mėnesiais. Iki stojimo rudenį atsiranda tas maždaug 9 mėnesių laiko tarpas, apie kurį mes čia ir kalbame, įtraukdami šį pasiūlymą į įstatymą. Tai tikrai tarp bakalauro ir magistro, tuo labiau tarp magistro ir toliau doktorantūros studijų tas laikotarpis egzistuoja. Pritardami šitam pasiūlymui mes užtikriname, kad tie studentai, kurie nori tęsti aukštesnės pakopos studijas, nepatirtų tada kažkokio pertrūkio ir tas studijas galėtų tęsti. Mes pagal jau anksčiau komiteto patvirtintą ir Seimo pritartą modelį labiausiai kviestume tuos, kurie nestudijuoja iš karto po mokyklos, dar prieš įstojimą atsiranda tose eilėse.
PIRMININKĖ. Dėkui. Dėl motyvų prieš nėra užsirašiusių. Turėsime apsispręsti dėl kolegos A. Žukausko ir kolegų pateikto pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Tai tie, kas palaiko kolegą A. Žukauską, balsuoja už, kas komiteto nuomonę, prieš arba kitaip.
Užsiregistravo 97, balsavo 95: už – 55, prieš – 4, susilaikė 36. Pasiūlymui pritarta.
Dabar dėl 10 straipsnio yra dar ir Teisės departamento pasiūlymas. Prašyčiau pakomentuoti gerbiamą pranešėją. Tas pats straipsnis, čia yra tik Teisės departamento pasiūlymas.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Taip, abiem turbūt, ar ne?
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip, abiem.
PIRMININKĖ. Dėl 10 straipsnio dar yra tų pačių iniciatorių pasiūlymas. Ar yra 29 nariai, kurie pritaria, kad būtų pateikta? (Balsai salėje) Yra, girdžiu, kad sako, yra. Tai prašau pateikti, kolega.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami Seimo nariai, šis siūlymas yra susietas su problema, kuri kyla atleidžiant jaunuolius nuo karo tarnybos. Šiuo metu yra formuluojama, kad krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka tai daroma, jeigu jiems atliekant privalomąją pradinę karo tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala jų asmeniniams ar visuomeniniams interesams. Taigi šiuo atveju paliekama labai plati diskrecija šaukimo komisijoms, kurios neturi jokių kriterijų, ir mes siūlome įrašyti, kad krašto apsaugos ministras turėtų patvirtinti kriterijus, dėl kurių šita išimtis yra daroma.
Aš manau, tai būtina skaidrumui užtikrinti, tai būtina, kad tam tikrų kategorijų jaunuoliai, jeigu jie, tarkime, yra sportininkai ar kitų aukštų pasiekimų turintys, žinotų, kad jau jie bus atleisti, o ne paliktų tą sprendimą šaukimo komisijoms, kurios nesivadovautų jokiais kriterijais.
Toje ministro tvarkoje apie jokius kriterijus nešnekama – ten šnekama tiktai apie procedūras, kaip pateikiami prašymai, kaip jie svarstomi, bet kodėl vieni atleidžiami, kiti neatleidžiami, absoliučiai neaišku. Čia siūlo komitetas teismams palikti tuos dalykus, manau, teismai irgi nieko negalės spręsti, nes jokių teisės aktų, kuriuose būtų įvardinti kriterijai, dėl kurių galima atidėti ar atleisti nuo karo tarnybos, absoliučiai nėra.
Tai kviečiu palaikyti šitą siūlymą. Analogiškas bus kitame straipsnyje, kur alternatyvioji tarnyba.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Ar yra užsirašiusių dėl motyvų? Prašote, matyt, balsuoti taip, be motyvų. Tai ir balsuosime. Kas pritaria?.. Atsiprašau, man užgeso kažkas. Taip, V. Targamadzė – motyvai už. Atsiprašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš siūlau pritarti, kadangi turi būti labai aiški tvarka, aiškūs kriterijai ir neturėtų būti komisijos diskrecija, vien tiktai jos, nes mes žinome įvairių variantų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Motyvai prieš – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Turėjome diskusiją mūsų komitete šiuo klausimu. Reikalas yra tas, kad priežastys, dėl ko žmonės atleidžiami nuo karo tarnybos, būna labai įvairios ir labai individualios, ir jeigu mes įrašysime aiškius kriterijus, tai tie nariai, kurie yra komisijoje, bus suvaržyti šitų kriterijų ir negalės lanksčiai reaguoti į tą situaciją, kuri susidaro. Atleidžiami nuo tarnybos dideli skaičiai žmonių, tai nekalbama apie keliasdešimt – kalbama apie kelis tūkstančius žmonių, ir visą laiką komisija įsigilina į labai konkrečią situaciją. Tie kriterijai – mes siūlėme tokį vidurinį variantą, kad būtų tie kriterijai, bet ir būtų palikta šiek tiek laisvės komisijai spręsti, nes ten tikrai kartais yra… na, gyvenimas čia yra. Dėl to mes ir balsavome prieš. Aš siūlau nepritarti šitam variantui.
PIRMININKĖ. Dėkui. Tai dabar ir apsispręsime. Kas pritaria A. Žukausko ir kolegų pasiūlymui, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 98, balsavo 98: už – 29, prieš – 9, susilaikė 60. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar turime apsispręsti dėl viso 10 straipsnio, dėl kurio kolegų vienas pasiūlymas perėjo, kitas ne, ir su Teisės departamento dviem pasiūlymais, kuriems komitetas pritarė. Ar galima bendru sutarimu 10 straipsniui pritarti? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Toliau 11 straipsnis. (Balsai salėje) Norite balsuoti dėl 10 straipsnio? (Balsai salėje) Nebenori, supratau. Ačiū. Priimtas bendru sutarimu.
11 straipsnis. Čia yra keli pasiūlymai. Iš eilės gal ir gali tada pristatyti Teisės departamento ir vėliau Seimo narių.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Visiems pasiūlymams, taip? Ar 11 straipsniui galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 12 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pristatyti.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galima visam 12 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
13 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
14 straipsnis. Vėl yra kolegų A. Žukausko ir bičiulių pasiūlymas. Matyt, reikia traktuoti, 29 palaikantys pateikimą yra. Prašau, kolega.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiami kolegos, tai yra vėl apie tą patį, tik liečia alternatyviąją tarnybą. Aš dar kartą kviečiu Seimą susimąstyti apie tai, kad šiandien mes neturime jokių kriterijų, pagal kuriuos būtų atidedama ar atleidžiama nuo karo tarnybos, alternatyviosios tarnybos. Niekas nedraudžia tų kriterijų pabaigoje parašyti „ir kt.“ ir palikti komisijų diskrecijai, bet turi būti aiškiai įvardinti atvejai, kada yra asmenys atleidžiami. Tie atvejai sukurtų daugiau skaidrumo, komisijos turėtų mažiau darbo, net nereikėtų gilintis individualiai į kai kuriuos atvejus. Aš manau, jeigu paklausius, ką dabar šneka žmonės, kad vienus atleidžia, kitų neatleidžia, visuomenė būtų labiau patenkinta ir įžiūrėtų čia daugiau skaidrumo ir teisinio aiškumo. Dar kartą kviečiu pagalvoti ir bent šiuo atveju pabalsuoti už mūsų siūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – nepritarti.
PIRMININKĖ. Supratau. Dėl motyvų už pasiūlymą – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji, mes priimame labai svarbų įstatymą, svarbu, kad visuomenė juo pasitikėtų, kad suprastų, kad jis taikomas visiems vienodai, kad tai nėra kokio tam tikro privilegijuoto sluoksnio žmonių vieniems taikomi kriterijai, o kiti eina tarnauti nepaisant to, kad gal ir turi kokių priežasčių netarnauti. Visas tas atskyrimas, kas yra privilegijuotas, kas yra neprivilegijuotas paliktas komisijos diskrecijai. Mes turime begalę situacijų: priėmimas į mokyklas, priėmimas į darželius, priėmimas į universitetus, netgi kartais yra visokių diskusijų, kur tikrai norisi, kad būtų skaidrus ir aiškus procesas, bet visą laiką yra ištraukiama argumentų, kad kažkas sugeba praslysti, kažkas nesugeba praslysti ten, kur reikia. Turime naikinti visokias tokias galimybes komisijai leisti laisvai apsispręsti, kam yra svarbi gyvenimiška situacija, kam nesvarbi ir panašiai. Bus daug subjektyvumo, begalinis visuomenės nepasitenkinimas, kad vieniems pasiseka, kitiems nepasiseka, begalinis bandymas prieiti prie komisijos narių ir bandyti paveikti jų nuomonę. Todėl aiškių kriterijų įvedimas, kaip vadovaujasi komisija, tik užtikrins didesnį visuomenės pasitikėjimą apskritai karo prievolės tarnyba.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Kolegos, aš manau, tas kalbėjimas, kad komisijų darbas neskaidrus, yra visiškai niekuo nepagrįstas. Mūsų komiteto posėdyje kalbėjo tiek buvę, ir seniai buvę, ministrai, tiek toje veikloje dalyvavę žmonės, jie tiesiog praktiškai pristatė, kokia yra situacija, kokie klausimai. Žinoma, jeigu Seimas apsispręs, bus surastas būdas, kaip suderinti tuos dalykus. Ačiū Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui, kuris pasakė, kad būtų galima įdėti ir tą paskutinę laisvesnę formuluotę, kad mes nesutrukdytume žmonėms, kurie individualiai gali turėti labai rimtą priežastį netarnauti kariuomenėje ar kad būtų atidėta, kad juos būtų galima palaiminti, bet nemeskite šešėlio ant mūsų komisijų, jos tikrai dirba sąžiningai. Mūsų ministras asmeniškai yra priėmęs ne vieną atvejį. Šiuo atveju nesutinku su gerbiamo K. Adomaičio kritika. Bet jeigu taip apsispręs, tai rasime tą bendrą būdą. Čia nėra bandymas kažką paslėpti. Tai bandymas nesutrukdyti komisijai priimti teisingus sprendimus. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar apsispręsime dėl kolegos A. Žukausko ir kitų pasiūlymo. Kas palaiko pasiūlymą, balsuoja už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 106, balsavo 102: už – 41, prieš – 2, susilaikė 59. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl to paties 14 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašome pagarsinti komiteto nuomonę.
A. POCIUS (TS-LKDF). Teisės departamento? Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 14 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Ir dabar, kadangi išmušė 12 valanda, turėtų prasidėti Vyriausybės valanda, tačiau mes dar tikrai turime padirbėti dėl teisėkūros. Ar galėtume sutarti, kolegos, dėl Vyriausybės pusvalandžio? Prieštaraujančių nematau. (Šurmulys salėje) Pagarsinu, kad klausia tik opozicija. (Balsai salėje) Kolegos, pratęsiu balsavimo laiką ir prašau tada Vyriausybės pusvalandžio. Dėkoju. (Balsai salėje) Einame toliau.
15 straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 16 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 17 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 18 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 19 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom, gerbiamas Arvydai.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarti iš dalies. Dėkoju. Ar galime su komiteto sprendimu pritarti visam 19 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 20 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 21 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 22 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 23 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau, Arvydai.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Kaip sakote, atsiprašau, Arvydai, pritariate? Dėl 23 straipsnio Teisės departamento pasiūlymas.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Pritarta iš dalies.
A. POCIUS (TS-LKDF). Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu. Ar galime pagal komiteto nuomonę pritarti visam 23 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
A. Skardžius per centrinį mikrofoną. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Na, nestebinkite tokia savo posėdžio vedimo technika, nes jūs leidžiate mums apsispręsti, kaip balsuoti, už mus atsakote, ar yra prieštaraujančių, ar ne, nesuteikiate teisės replikuoti po kiekvieno balsavimo, nusprendžiate jūs už mus.
Bet aš norėjau pasisakyti dėl vedimo tvarkos dėl jūsų prieš tai buvusio sprendimo. Jūs tiesiog ignoruojate opozicijos teisę turėti valandą, Vyriausybės valandą. Noras klausti ar neklausti valdančiųjų, telpa jie į tą pusvalandį ar ne, kurį jūs atiduodate, aš nežinau, paprastai jie nedalyvauja. Jūs trumpinate iki pusės valandos teisės aktuose numatytą valandą, todėl norėčiau, kad būtų balsuojama. Tai mano toks ir siūlymas. Ačiū. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerai, tuomet apsispręskime balsuodami. Kolegos, tie, kas balsuoja už, balsuoja už Vyriausybės pusvalandį ir kad galėtų klausti tiktai opozicija. Tie, kurie balsuoja prieš, balsuoja, kad būtų Vyriausybės valanda. Prašau balsuoti. Už pusvalandį – „pliusas“, už valandą – „minusas“.
Užsiregistravo 103, balsavo 103: už – 53, prieš – 45, susilaikė 5. Turime pusvalandį ir klausia opozicija. Taip, balsavimo laikas tuomet to pusvalandžio sąskaita yra pratęsiamas.
24 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 25 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 26 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 27 straipsnio yra trijų Seimo narių pasiūlymas. Prašau pagarsinti komiteto nuomonę.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti visam 27 straipsniui bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
28 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 29 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 30 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 31 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom. Du Teisės departamento pasiūlymai.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Analogiškai čia tiek dėl vieno, tiek dėl kito Teisės departamento pasiūlymo. Ar 31 straipsniui su tais pasiūlymais ir komiteto nuomonei galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 32 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 33 straipsnio yra trijų kolegų: L. Kasčiūno, A. Pociaus, V. Rakučio, pasiūlymas. Prašom pagarsinti komiteto nuomonę dėl 33 straipsnio.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 33 straipsniui su pasiūlymu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 34 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 35 straipsnio vėlek tų pačių kolegų pasiūlymas. Prašom pagarsinti komiteto sprendimą.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 35 straipsniui su pasiūlymu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 36 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 37 straipsnio L. Kasčiūno, A. Pociaus, V. Rakučio pasiūlymas. Prašau komitetą pagarsinti sprendimą dėl 37 straipsnio.
A. POCIUS (TS-LKDF). 37 straipsnis. Komiteto nuomonė – pritarti. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 37 straipsniui su pasiūlymu pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 38 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 39 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašom komitetą pagarsinti.
A. POCIUS (TS-LKDF). 39 straipsnis. Komiteto nuomonė – pritarti siūlymui bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galima visam 39 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 40 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime šiam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 41 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 42 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Ką aš buvau pagarsinusi, kad 21 straipsnis susidės iš šitų keturiasdešimt kelių, kuriuos mes ką tik priėmėme, turime apsispręsti dėl viso to kaip naujos redakcijos, dėl 21 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Tada analogiškai: kuris pagal seną redakciją buvo 13 straipsnis, jisai tampa 22 straipsniu. Bet aš vis tiek pagarsinsiu, kaip pagal seną numeravimą. Dėl 13 straipsnio yra kolegų L. Kasčiūno, A. Pociaus, V. Rakučio pasiūlymas. Ar galėtų komitetas jį pagarsinti? Čia prie to paties yra ir Teisės departamento pasiūlymas. Tai yra paskutinysis straipsnis. Taip, prašom.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tuomet ar galime pritarti bendru sutarimu visam 13 straipsniui, kuris naujoje redakcijoje bus 22 straipsnis? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl viso. Dėl motyvų kol kas yra užsirašęs prieš D. Gaižauskas. Ar pageidaujate kalbėti? Dainiau?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip, gerbiami kolegos, išties Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga mano, kad visuotinis privalomas šaukimas Lietuvoje tikrai bus, bet tiktai ne dabar. Išties, mes, atliepę karinį patarimą, kurį išgirdę ir tikrai labai smulkiai išsiaiškinę dar prieš pusantrų metų, supratome, kad šiandien mes, Lietuva, išsikėlę žymiai daugiau tikslų, kuriuos turime pirma įgyvendinti. Kalbame apie Vokietijos brigadą, apie diviziją, apie visuotinį šaukimą, apie aktyvųjį, pasyvųjį rezervą, kurio mes turime virš 120 tūkst. Šiandien neturime infrastruktūros, neturime seržantų, neturime kas mokytų ir su kuo, praktiškai stringa ir komendantūrų projektas, dėl to mes manome, kad šitam projektui ne tai, kad nepritarsime, bet sakome, kad jį stabdome ir dėl to susilaikysime, nes jisai tikrai per ankstyvas. Po penkerių, gal net po dešimties metų, kai matysime, kaip mes esame pasirengę, tikrai prie jo sugrįšime. Kas dabar buvo siūloma, tikrai verta dėmesio, bet tikrai turi būti dar ir patobulinimų, šiandien yra per ankstyva. Todėl Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga susilaikys. Sakome labai aiškiai, kad po penkerių, gal net ir po dešimties metų mes tikrai turime grįžti prie šio būtent visuotinio privalomojo šaukimo proceso.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, nežinau, kuriame pasaulyje jūs gyvenate, bet realiai turbūt ne tame, kuriame mes. Deja, mes matome realybę tokią, kokia jinai yra. Tai, kad profesionalų kariuomenė negali apginti mažos valstybės, jau supratome, jau keli metai, šias pamokas išmokome, kad visuotinės gynybos principas privalo prasidėti nuo mūsų ginkluotųjų pajėgų išplėtimo ir perėjimo prie visuotinio šaukimo, konkrečiai – prie ribinių skaičių didinimo maksimaliai, kiek galima.
Šią reformą aš laikau apskritai kaip tam tikrą žingsnį į dar didesnį mūsų kariuomenės išplėtimą. Ukrainos pamokos mums aiškiai rodo, kad visa šalis turi kovoti prieš daug didesnį priešininką, kitaip atsilaikyti neįmanoma. Todėl aš džiaugiuosi, kad pagaliau į Seimą yra atnešta visuotinio šaukimo reforma, tikrai subalansuota, numatytos išimtys tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali, bet tiems, kurie gali, aš sakau, kaip ir visada, galima rasti net ir dar lankstesnių priemonių, kaip užtikrinti tų žmonių, jaunuolių, pasirengimą ginti tėvynę ir įtraukti juos į mūsų rezervą. Aš neįsivaizduoju, kaip mes galime ką nors atgrasyti, neplėsdami šito rezervo. Todėl nelabai suprantu kolegų, kalbančių prieš, kai mums reikėtų visiems suremti pečius ir palaikyti šį projektą.
Ačiū Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui už tikrai atliktą darbą. Ačiū Krašto apsaugos ministerijai. Na, vėliau geriau negu niekada, tai bent jau šią sesiją pabaikime darniai. Aš tikrai kviečiu opoziciją palaikyti šiuos projektus, kad galėtume visi pasakyti Lietuvos žmonėms – jūs nuo šiol esate saugesni. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Žinote, mane labai liūdina šita veidmainystė. Komitete gynybos specialistai pasakė tiesiai šviesiai: visuotinis šaukimas yra žala gynybai. Mes neturime nei lėšų, nei galimybių – nieko tam padaryti. Jeigu mes norime didesnį ratą žmonių apmokyti, organizuokime kursus, kuriuos galime padaryti ir finansiškai, ir techniškai. Dabar tie, kurie balsuos už, yra tam, kad darytų žalą gynybai. Kam jūs tai darote? Finansų ministerija pasakė, kad finansinių galimybių nėra. Karo atstovai, gynybos atstovai pasakė, kad techninių galimybių nėra. Kam čia apsimetinėti? Aš suprantu, kad dabar, prieš rinkimus, labai gražu nešti gynybos vėliavą ir vaidinti patriotus. Bet negalima daryti priešingai, nei sako specialistai. Žinoma, kaip sakoma, dabar vaizdas yra toks, po jūsų nors tvanas, kas bus po to, tai tegu kiti knisasi ir daro. Baikime, tai yra gynyba, negalima su ja žaisti. Norite kursų, organizuokite kursus, bet dabar visus suvarome ir vaidinsime didvyrius, mes už gynybą. Toliau taip eikite, nieko naujo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, man atrodo, sutarkime, kad nė viena frakcija neturėtų manipuliuoti Lietuvos gynybos ir saugumo interesais. Dar daugiau, girdėjau apie ne vieną balsavimą bendru sutarimu Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kuriame yra skirtingų frakcijų atstovų, va ką tik pasisakiusių prieš. Todėl man kartais sunkiai suvokiama, kai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete balsuoja bendru sutarimu, o Seimo salėje jau pasisako prieš. Tikrai yra daug gerų pataisų dėl mūsų kariuomenės stiprinimo, pritraukimo, jos plėtimo ir didinimo. Pertvarka siekiama orientuotis į mokyklą jau baigusius jaunuolius, kurie privalomąją pradinę karo tarnybą atliktų iš karto sulaukę pilnametystės, apie šaukimą jaunuoliai sužinotų dar 17 metų. Į tarnybą pašauktiems studentams sudaromos sąlygos suderinti studijas ir tarnybą. Tikrai yra daug galimybių suderinti. O šiuo paketu mes savo krašto apsaugą tik stiprinsime. Kariuomenė pagal išgales didins šaukiamųjų skaičių, net neabejoju, paraleliai didinsime ir finansavimą, kartu sutarę, ir vystysime mūsų infrastruktūrą. Nuo to mūsų Lietuva bus tiktai stipresnė ir saugesnė. Kviečiu visas frakcijas pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, kalbėdami apie šį įstatymo projektą mes matome, kad jūs neįsiklausote net ir į savo koalicijos partnerių siūlymus dėl to, kad vis dėlto studentams, aukšto meistriškumo sportininkams turėtų būti ne tiktai numatytos aiškios išimtys, bet ir aiškūs kriterijai, kurie nepaliktų pilkųjų zonų šiame įstatyme, nors kažkodėl tos pilkosios zonos ir galimybės korupcijai yra paliekamos. Lietuva yra maža valstybė, jeigu mes norime, kad jos karinės pajėgos būtų gyvybingos, stiprios ir pajėgios, akivaizdu, kad būtina orientuotis į profesionalią, stiprią kariuomenę su motyvuotais kariais, gaunančiais gerą atlyginimą. Bet dabar Lietuva, tiesiog didindama finansavimą gynybai, nuolat nesilaiko NATO rekomendacijų, koks procentas turi būti skirtas karių ir karininkų atlyginimams. Didinkime jų atlyginimą, didinkime motyvaciją ir tada jauni, motyvuoti žmonės jungsis prie krašto apsaugos sistemos ir prie mūsų kariuomenės. O dabar mes bandome padaryti privalomą visuotinį šaukimą, kuriam finansiškai Lietuva, kaip valstybė, yra nepasirengusi.
Akivaizdu, mes nekalbame apie tai, kad tie žmonės, kurie jau dabar dirba krašto apsaugos sistemoje, turėtų būti geriau aprūpinti, geriau integruoti, jais labiau rūpinamasi. Tai yra labai klaidinga nuomonė, labai klaidinga kryptis, kur link juda mūsų krašto apsaugos sistema. Aš manau, kad tai leisti tikrai būtų klaidingas sprendimas. Tikiuosi, kad išgirsite šituos argumentus, nes šiandien aš matau, kad yra daromas dirbtinis įstatymo pakeitimas, kuris sukels žalą tiek krašto apsaugai, tiek gynybai, ir daugiau motyvuotų žmonių ginti Lietuvą dėl to neatsiras, o jaunimas bus išvytas į užsienį. Dėkui.
PIRMININKĖ. V. Rakutis – motyvai už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad pasisakančiųjų prieš čia yra demonstruojama daug nesupratimo. Kas yra šitas šaukimas? Tai yra bazinių įgūdžių suformavimas žmogui visam gyvenimui, nes kuo jisai anksčiau ateina į šitą karo tarnybą (geriausia iš karto po mokyklos), jis įgauna įgūdžių. Įgūdžiai – tai nėra kursai, tai yra dalykai, kurie yra visu kūnu pajuntami, kai žmogus išmoksta maskuotis, galvoti taktiškai, išugdo savo drausmės tam tikrus įgūdžius, mokėjimą paklusti, mokėjimą vadovauti, mokėjimą būti kariniame kolektyve. Tai nėra įgyjama per kursus ar per kažkokias nuotolines paskaitas, čia tiesiog reikia pabūti, o paskui tuos įgūdžius, reikalui esant, bus galima atgaivinti. Dvidešimtmetis per 40 metų – iki 60 metų šitais įgūdžiais galės pasinaudoti. Todėl aš siūlau pritarti šitam mūsų priimamam Karo prievolės ir kitiems lydimiesiems įstatymams. O dėl to sakymo, kad daroma žala, tai nedaroma jokia žala. Ar įgūdžiai, kuriuos mes kada nors gavome, mums kada nors trukdė? O krašto apsaugos sistema tiek, kiek jinai galės priimti žmonių, tiek ir pašauks. Svarbiausia, kad visi – ir studentai, ir paprasti, tarnautų kariuomenėje, kad nebūtų taip, kad kariuomenėje tarnauja tiktai iš kaimo žmonės ar nesugebantys pabėgti. Pritarkite šitam projektui ir Lietuva taps stipresnė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – premjerė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš ne dėl vedimo tvarkos. Kadangi nebegaliu užsirašyti, nors tarsi keturiems galima kalbėti, tai pasinaudosiu savo teise kalbėti. Mane labai stebina, kai kolegos, kurie nepritaria visuotinio šaukimo plėtrai dėl to, kad neva neužtenka lėšų, neva jų nėra, kažkaip labai drąsiai pritaria profesionalios kariuomenės darbo užmokesčio didinimui. Tam reikia tiktai dar daugiau lėšų, nes profesionali kariuomenė yra brangi kariuomenė, jau neminint to fakto, kad ji bet kuriuo atveju yra nedidelė. Čia ir yra derinimas ir profesionalios karo tarnybos, ir visuotinio šaukimo, įgyvendinant visuotinės gynybos koncepciją, kuriai Seimas šiaip yra ne kartą pritaręs.
Dar labai noriu paminėti tai, ką ką tik kalbėjo V. Rakutis. Vienas iš svarbiausių dalykų šiame įstatyme yra tas, kad mes turime principą, kuris galioja visiems, – nesvarbu, iš kokios šeimos tu kilęs, nesvarbu, kas tavo tėvai, nesvarbu, kas tu esi, tau galioja ta pati pareiga. Tiesą sakant, tose visuomenėse, kurios tai taiko, tai yra labai labai puiki mokykla jaunuoliams, puikus socialinis liftas. Kaip mes puikiai žinome iš Izraelio pavyzdžio, tai dar yra ir modernios ekonomikos pagrindas. Todėl labai raginu visus pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar ir apsispręsime dėl Karo prievolės įstatymo projekto Nr. XIVP-3402. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 103, balsavo 102: už – 85, prieš – 3, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.20 val.
Karo padėties įstatymo Nr. VIII-1721 1, 2, 8, 12, 14, 17, 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3403(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-7.2 klausimas, lydimasis Karo prievolės įstatymo projektas, tiktai kita numeracija – Karo padėties įstatymo projektas Nr. XIVP-3403. Čia dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Ką komitetas apie tai galvoja?
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė – pritarti. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime tokiam sprendimui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Pasiūlymo esmė buvo išbraukti 1 straipsnį, tai toliau keisis straipsnių numeracija. Aš vardinsiu jau pagal naują numeraciją. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime 3 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime 6 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar galime 7 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 8 straipsnio (senos redakcijos 9 straipsnio) yra kolegų L. Kasčiūno, A. Pociaus ir V. Rakučio pasiūlymas. Ar komitetas pritarė? Čia dėl datos pakeitimo – nuo 2026 m. sausio 1 d.
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip, komiteto nuomonė – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tai ar galima naujos redakcijos visam 8 straipsniui su pasiūlymu pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl viso dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame dėl lydimojo Karo padėties įstatymo projekto Nr. XIVP-3403.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 87, prieš – 3, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.22 val.
Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo Nr. I-1623 2, 18 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3404(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-7.3 klausimas – Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3404. Eikime pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 2 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 3 straipsniui ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 4 straipsnio yra Seimo nario A. Verygos pasiūlymas. Ar yra 29? Įtarčiau turbūt, kad yra. Tai, kolega Aurelijau, prašau.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Kolegos, aš gerai pamenu, komitetas pirmąkart, kai atmetė šitą siūlymą, pagrindinis priekaištas buvo, kad jis tiesiog ne dėl to įstatymo yra parengtas. O šitas siūlymas yra parengtas pačių šaulių medikų ir su labai aiškia argumentacija, tikrai nebandant kaip nors išvengti jų priedermės ar prievolės atlikti savo tarnybą. Šauliai net ir komendantines savo pareigas atlieka ginkluoti ir gali taip susiklostyti, kad jie gali patirti sužeidimų. Aplinka, kurioje jie tų sužeidimų gali patirti, gali būti nesaugi ir ten medicininės pagalbos jiems civilinė medicinos pagalba teikti tiesiog negalės. Tai šauliai vysto savo medicininės pagalbos pajėgumus ir ten yra vienas kitas medikas, tikras medikas, kuris dirba sveikatos priežiūros įstaigoje, bet jis mobilizacijos atveju, deja, turėtų būti tiktai gydymo įstaigoje. Šitas siūlymas yra tik tam, kad tie keli medikai (čia ant rankų pirštų galime suskaičiuoti, nes visi likę yra šauliai gelbėtojai, o jie nėra medikai), tie tikrieji medikai, kurie turi mediko parengimą, išsilavinimą, galėtų pasirinkti, kur jie atliks savo prievolę ir tarnybą. Jie tą galėtų padaryti būdami tarp šaulių ir užtikrindami ten šitos medicininės pagalbos koordinavimą arba gydymo įstaigoje. Tikrai, kolegos, kviesčiau palaikyti šią pataisą, nes, kaip ir minėjau, jinai yra šaulių medikų išdiskutuota ir čia yra jų siūlymas.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė, prašau.
A. POCIUS (TS-LKDF). Komiteto nuomonė yra nepritarti. Argumentas yra toks, kad šauliai, priskirti komendantiniams vienetams, karo metu yra ginkluotųjų pajėgų sudėtinė dalis. O įtraukti į civilinio mobilizacinio personalo rezervą mobilizacijos metu atlieka jiems pavestas funkcijas. Todėl jie negali būti išskirti iš gynybos sistemos. Tai medikai visų pirma turėtų grįžti į savo ligonines, į darbo vietas, energetikai turi užtikrinti elektros gamybą ir kitų profesijų žmonės pirmumo tvarka turi eiti atlikti savo pareigą ten. O šaulio tarnyba yra antraeilė, todėl nepritarta šiam siūlymui. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl motyvų už – D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, matote, nuomonės yra skirtingos, ir aš vis dėlto palaikyčiau šaulių profesionalų siūlymą, nes būtent jie atliepia dabartinę realią situaciją. Mes labai stipriai matome, kaip valdantieji išties nelabai suvokia realijų. Jie turi gerų vizijų, jų sprendimai, arba siūlymai, tiksliau pasakysiu, tikrai turi argumentų, bet jie neatitinka realijų ir tikrovės. Lygiai tas pats kaip su visuotiniu privalomuoju šaukimu. Mes turime argumentų, kodėl mes susilaikėme. Taip ir šiuo klausimu. Aš vis dėlto atsiliepčiau į profesionalų, tai yra būtent šaulių, labiausiai nusiteikusių ir patriotiškai stiprių, siūlymą būtent pritarti šitam siūlymui ir palaikyti būtent A. Verygos pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Rakutis.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Mes čia taip įdomiai – atsidūrėme skirtingose barikadų pusėse, nors iš tikrųjų palaikome tą mintį, ką siūlo Aurelijus. Problema yra tokia, kad mes nesame iki galo suvedę galų, kas kur bus valandą x ir kurioje ligoninėje kokios funkcijos bus tekusios. Šitie dalykai nepasiekia paties šaulio, jisai nežino, kur jis gali būti. Tai čia gerbiamas Artūras savo laiku yra iškėlęs tą klausimą, kad turi būti sutvarkytas registras, kad žmogus aiškiai žinotų, kur jisai yra. Taigi prioritetas yra teikiamas žmogaus darbui toje ligoninėje, kurioje yra, kad nesutriktų jos darbas. Bet jeigu šita sistema būtų sutvarkyta ir būtų žmogui aišku, kur jis yra, tada, ko gero, būtų galima Aurelijaus pasiūlymui pritarti. Bet tie daiktai turi būti sutvarkyti, o ne palikti. Tai, kad jis pasirinko eiti į šaulius ir paskui išeina, kad jis negalės eiti, nes bus mobilizuotas pagal kitą straipsnį, tai čia dėl šios vietos mūsų komitetui dar teks padirbėti. Bet šiuo atveju siūlau nepalaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Turėsime apsispręsti balsuodami. Kas palaiko A. Verygos pasiūlymą, balsuoja už, kas galvoja kitaip, pagal komiteto nuomonę, balsuoja kitaip.
Užsiregistravo 91, balsavo 88: už – 28, prieš – 6, susilaikė 54. Pasiūlymui nepritarta.
Ar galime tuomet be šio pasiūlymo, kadangi Seimas apsisprendė, 4 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 5 straipsnio irgi yra L. Kasčiūno, A. Pociaus, V. Rakučio pasiūlymas. Komiteto nuomonė, prašom. Dėl įsigaliojimo datos – dėl 2026 m. sausio 1 d.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime su šiuo pasiūlymu 5 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėkoju. Užsirašiusių dėl motyvų dėl viso nėra. Tiesiog balsuojame dėl Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo projekto Nr. XIVP-3404.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 94, balsavo 94: už – 79, prieš – 1, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.29 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 5 straipsnio ir Įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3405(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.4 klausimas – Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3405. Irgi eikime pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime visam 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 4 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. 5 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 6 straipsnio yra analogiškas L. Kasčiūno, A. Pociaus, V. Rakučio pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos – 2026 m. sausio 1 d. Komitetas?
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Pritaria. Sausio 1 dienos. Tai komitetais taip ir pritaria. Ir tada visam 6 straipsniui bendru sutarimu galima pritarti? Pritarta. Dėl viso dėl motyvų nėra. Balsuojame dėl viso Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projekto Nr. XIVP-3405.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 94, balsavo 94: už – 76, prieš nebuvo, susilaikė 18. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.30 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3406(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-7.5 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3406. Pastraipsniui eikime.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galima bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Pritarta. Dėl 2 straipsnio analogiškas Seimo narių pasiūlymas dėl įsigaliojimo datos. Prašau, komiteto nuomonė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ar galime 2 straipsniui su pasiūlymu pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl viso motyvų nėra. Balsuojame dėl Diplomatinės tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-3406(2). Pasitarkime.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 91: už balsavo 77, prieš nebuvo, susilaikė 14. Diplomatinės tarnybos įstatymas priimtas. (Gongas)
Dėl Vyriausybės pusvalandžio. Kolegos, nors mums liko iš pažiūros 10 projektų, bet jie va tokie greiti, pietų sąskaita, na, viską kažkaip išsprendžiame ir tikrai suspėsime. Balsuoti norite? Balsuojame. Kas už tai, kad pabaigtume Karo prievolės įstatymo lydimuosius projektus, tai užtruks dar kokias 7 minutes, – už, kas mano kitaip, balsuoja kitaip. Kas už tai, kad pabaigtume priimti lydimuosius projektus.
Užsiregistravo 96, balsavo 95: už – 71, prieš – 17, susilaikė 7. Na, tikrai gana ryški dauguma tų, kurie norėtų pabaigti lydimuosius projektus.
12.31 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 5174, 560, 5601 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3407(2) (priėmimas)
Skelbiu 1-7.6 darbotvarkės klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3407(2).
Taigi dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nėra, pritarta. 4 straipsnis. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančiu nėra, pritarta.
Dėl 5 straipsnio yra kolegų pasiūlymas dėl įsigaliojimo. Prašau. Komiteto nuomonė. Čia komitetas pritaręs, čia toks pat analogiškas, einantis per visus projektus. Gal mes galime tiesiog pritarti?
A. POCIUS (TS-LKDF). Taip, dėl datos visur yra pritarta.
PIRMININKĖ. Nebeįgarsinsiu, kur nuo 2026 metų sausio 1 dienos yra įsigaliojimas. Tai visam 5 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl viso motyvų nėra. Apsisprendžiame dėl viso Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 97, balsavo 97: už – 77, prieš – 2, susilaikė 18. Administracinių nusižengimų kodekso įstatymas priimtas. (Gongas)
12.33 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo Nr. VIII-1649 64 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3408(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.7 klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3408.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Ačiū. Dėl 2 straipsnio tas pats analogiškas L. Kasčiūno, A. Pociaus, V. Rakučio dėl datos, dėl 2026 m. sausio 1 d. įsigaliojimo. Komitetas pritarė. Ar galime visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ir dėl viso. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIVP-3408(2).
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 93, balsavo 91: už – 79, prieš – 1, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.34 val.
Baudžiamojo kodekso 316, 330 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 3141 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3409(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.8 klausimas – Baudžiamojo kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3409(2).
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančiu nematau, pritarta. Ar 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 4 straipsnio yra analogiškas dėl įsigaliojimo datos, komitetas yra pritaręs. Ar galime pritarti bendru sutarimu 4 straipsniui? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso užsirašiusių nėra. Balsuojame dėl Baudžiamojo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3409.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 97, balsavo 96: už – 81, prieš – 1, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.35 val.
Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 181 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3410(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.9 klausimas – Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3410.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Pritarti. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu 1 straipsniui su pasiūlymu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 2 straipsnio analogiškas L. Kasčiūno, A. Pociaus, V. Rakučio – dėl įsigaliojimo datos. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti visam 2 straipsniui su pasiūlymais? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuojame dėl Vartojimo kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3410.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 95, balsavo 94: už – 82, prieš nebuvo, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.36 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3411(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.10 klausimas – Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3411.
Dėl 1 straipsnio yra pateiktas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkui. Ar galime pritarti 1 straipsniui su šiuo pasiūlymu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 2 straipsnio, dėl įsigaliojimo datos, analogiškas trijų Seimo narių pasiūlymas. Ar galime su tuo pasiūlymu pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – L. Jonaitis.
L. JONAITIS (LSDPF). Mano balsą laikykite už, nes paspaudžiau, bet nesuveikė.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėl protokolo dėl ankstesnio L. Jonaičio balsavimo atkreipsime dėmesį.
Dabar dėl motyvų. Nėra. Balsuojame. Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo projektas Nr. XIVP-3411.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 94, balsavo 93: už – 80, prieš nebuvo, susilaikė 13. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.37 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3412(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.11 klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3412.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 2 straipsnio analogiškas dėl įsigaliojimo datos, tam yra pritarta.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarta.
PIRMININKĖ. Visam 2 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta, dėkoju. Dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuojame dėl viso Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3412.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 94, balsavo 92: už – 79, prieš – 1, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.38 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 10, 101, 11, 13, 21, 36, 47, 60, 63, 64, 65 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3692(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.12 klausimas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3692. Kolegos, čia yra projektas iš 14 straipsnių. Nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų. Gal mes galime dėl visų apsispręsti bendru sutarimu? Galime. Labai ačiū. Priimti bendru sutarimu visi 14 straipsnių.
Dėl viso dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuojame dėl Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo projekto Nr. XIVP-3692. Turiu jus nudžiuginti, kad liko dar keturi panašaus pobūdžio ir būsime priėmę.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 95, balsavo 95: už – 79, prieš nebuvo, susilaikė 16. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.39 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3693(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-7.13 klausimas – Užimtumo įstatymo 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3693.
Dėl 1 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu pritarti visam 1 straipsniui? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso nėra užsirašiusių. Balsuojame dėl Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIVP-3693.
Užsiregistravo 96, balsavo 96: už – 78, prieš nebuvo, susilaikė 18. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.40 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3694(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7.14 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3694.
Projektą sudaro du straipsniai, dėl jų nėra pasiūlymų. Ar galime abiem straipsniams pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Labai ačiū, pritarta. Dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Balsuojame dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3694. (Balsai salėje)
A. POCIUS (TS-LKDF). Visą laiką.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 93, balsavo 93: už – 77, prieš nebuvo, susilaikė 16. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.40 val.
Karių materialinės atsakomybės įstatymo Nr. VIII-1857 1, 4, 10, 21, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3695(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-7.15 klausimas – Karių materialinės atsakomybės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3695. Čia irgi analogiškai nėra pasiūlymų. Septyni straipsniai, ar galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. Labai ačiū, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuojame dėl Karių materialinės atsakomybės įstatymo projekto Nr. XIVP-3695.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 92, balsavo 91: už – 76, prieš – 1, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
12.41 val.
Lietuvos kariuomenės drausmės statuto 8 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3696(2) (priėmimas)
Paskutinysis Karo prievolės paketo įstatymo projektas. Darbotvarkės 1-7.16 klausimas – Lietuvos kariuomenės drausmės statuto dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3696.
Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas.
A. POCIUS (TS-LKDF). Pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime visam 2 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Ar 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau, pritarta. Dėl viso dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuojame dėl darbotvarkės 1-7.16 klausimo – dėl Lietuvos kariuomenės drausmės statuto pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3696.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 93, balsavo 93: už – 79, prieš – 2, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas) Sveikinu mus visus su didžiuliu karo prievolės ir šaukimo sistemos paketo priėmimu. Sėkmės mums visiems! Vyriausybės pusvalandis.
A. POCIUS (TS-LKDF). Ačiū už kantrybę.
12.42 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKĖ. Klausia opozicija. Čia iš eilės, taip? Taigi, pirmasis klausia D. Kepenis. Prašau. Dainiau, jūsų mikrofonas jau paruoštas. Jūs klausiate pirmasis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Noriu paklausti, gerbiama premjere. Štai po dviejų dienų Seimo priimtai rezoliucijai „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ sukanka metai. Lygiai metai, kai buvo priimta rezoliucija, kuria Lietuvos Vyriausybei buvo pateiktas pasiūlymas parengti partijų susitarimą ir paskirti įgaliotą specialųjį pareigūną prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, siekiant, kad rezoliucijos nuostatos būtų visiškai ir neatidėliojant įgyvendintos. Gal galite, gerbiama premjere, pasidžiaugti, kaip ta rezoliucija įgyvendinama? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Galiu pasidžiaugti. Kadangi yra rinkiminiai metai, manau, kad visokie tokie susitarimai prasmę turbūt turėtų jau po Seimo rinkimų. Dabar jau mes matome, kad su tais susitarimais, kuriuos esame pasirašę, dėl politinio ciklo, tai dėl vieno dalyko, tai dėl kito dalyko, kas nors ateina į susitarimą, tai vėl nusprendžia išeiti… Tai čia vis dėlto yra per jautrus ir per sudėtingas klausimas, kad mes galėtume jį naudoti, tiesiog patį tą susitarimą, kuris galbūt ir gali būti dėl kokių nors bazinių dalykų sudarytas, kad mes jį taip naudotume. Manau, kad po Seimo rinkimų prie to klausimo bus galima grįžti.
PIRMININKĖ. Dėkui. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama premjere, jums klausimas. Pasklido gandas Europoje, kad Lietuvos valstybė, Lietuvos Vyriausybė keičia poziciją dėl Gamtos atkūrimo reglamento, kuriam Europos Parlamentas jau pritarė. Daug žmonių Lietuvoje yra nusivylę jūsų Vyriausybės darbais, kai kas galbūt nenusivylė, bet čia jūs rizikuojate nuvilti visą Europą ir netgi pasaulį. Tai aš atsimenu jūsų šūkį dabar vykusiuose rinkimuose, ten buvo kažkas už pažangą, už progresyvius sprendimus, už žalius sprendimus. Stovint šalia Vengrijos atrodo, kad to stuburo jau nesimato. Kaip čia dabar bus? Rytoj uždarame Europos reikalų komiteto posėdyje, kai visuomenė negalės matyti, jūs laužysite rankas savo daugumos nariams ir stosite į Vengrijos pusę? Taip aš supratau?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis, man atrodo, kad niekas niekam nesiruošia laužyti rankų. Jūs puikiai žinote, kad Reglamentui dėl gamtos atkūrimo prieštarauja tokios šalys, kurių negalima apkaltinti nepagarba gamtai, pavyzdžiui, Suomija ir Švedija. Jūs galite gūžčioti pečiais, jums tai gali būti ne rodiklis, bet man Vengrija šiuo atveju yra ne rodiklis. Prisiminkime, kokias karštas diskusijas mes turėjome dėl streikų, piketų ar mitingų, nuvilnijusių per visą Europą, bandant derinti žemės ūkio ir gamtosaugos reikalavimus. Čia aš tamstai norėčiau priminti, kad jūsų pačių partijoje tuo klausimu yra mažiausiai dvi nuomonės. Žiūriu į gerbiamą K. Mažeiką, į tą patį jūsų deleguotą komisarą, kuris atvykęs į Lietuvą kalba šiek tiek kitaip, negu kalba Briuselyje. Tai yra taip pat Europoje gana gerai žinoma. Čia klausimas yra, ar mes esame prieš pažangą? Niekas nėra prieš pažangą. Pagrindinis neatsakytas klausimas yra prisitaikymo prie šito reglamento, kuris yra tiesioginio taikymo teisės aktas, kaštai ir pasekmės atskiriems sektoriams. Aš jums siūlau pirmiausia susitarti su K. Mažeika ir kitais savo partijos kolegomis.
Manau, kad mes tikrai galime apie tai diskutuoti. Apie tai reikia diskutuoti, nes mes negalime priimti sprendimų tokių, kuriuos paskui kažkam reikės įgyvendinti tam skiriant šimtus milijonų, kurių nėra. Pasekmes reikia labai aiškiai žinoti tada, kada sprendimas yra priimamas.
PIRMININKĖ. Dėkui. T. Tomilinas. Prašome trumpai.
T. TOMILINAS (DFVL). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Visa tai, ką jūs pasakėte, būtų logiška ir teisinga, jeigu Vyriausybė jau dvejus metus nestovėtų būtent pažangos pusėje ir kartu su 11 valstybių neragintų visų kitų valstybių priimti tą reglamentą. O čia per naktį pakeisti poziciją yra visiškai neatsakinga, visiškai nepažangu ir absoliučiai veidmainiška.
PIRMININKĖ. Supratome. Kolegos irgi dar norės sudalyvauti diskusijoje galbūt kitais klausimais. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Aš norėčiau paklausti tikriausiai finansų ministrės apie šitą projektą, „Rail Balticos“ padarytą vertinimą. Tikrai ne ministro M. Skuodžio, bet finansų ministrės. Vertinimas įrodė, kad dėl tokio didelio vėlavimo išaugo labai didelis finansų deficitas, keturis kartus per septynerius metus.
Norėčiau paklausti. Tas deficitas kažkaip turės būti dengiamas. Kaip yra planuojama dengti arba 8,7 mlrd. deficitą, arba geriausiu atveju 4 mlrd. deficitą, kai baigsis 2027 metais Europos Sąjungos finansinė parama, o iš naujo 2028 metų laikotarpio dar negalėsime gauti lėšų? Ką planuojate? Ar jau ką nors darote? Tikriausiai tas vertinimas nėra netikėta žinia.
M. SKUODIS. Žinokite, atsiprašau, bet Gintarė davė man. Aš pakomentuosiu, gal jinai pridurs. Aš vis dėlto noriu labai aiškiai pabrėžti vieną dalyką. Nėra korektiška lyginti 2017 metų „Rail Balticą“ su „Rail Baltica“, kuri yra dabar. Projektas yra visiškai kitokios apimties, įtrauktos stotys. Mes šiandieną jau žinome, kaip konkrečiai eis vėžė nuo Kauno iki Lenkijos ir nuo Kauno iki Vilniaus. Anksčiau mes to dalyko nežinojome. Natūralu, kad tas klausimas pakeitė sumą.
Antras dalykas, turėjęs įtakos kainos pasikeitimui, tai parametrų pasikeitimas nuo 2017 metų. Pavyzdžiui, karinio mobilumo reikalavimai.
Trečias dalykas, natūralu, yra pati infliacija per tą laiką. Infliacija yra maždaug 40 %, o tai yra racionalu. Todėl ta suma ir pasikeitė, tai yra natūralu.
Dabar kitas dalykas. Faktas, kad mes „Rail Balticą“ įgyvendiname kartu su Europos Komisija. Su Europos Komisija mes turime faktiškai kas ketvirtį susitikimus Briuselyje, kur mes aptariame visą finansinę situaciją. Visos trys Baltijos šalys, kartais dar ir Lenkija dalyvauja. Natūralu, būsimą finansavimą mes planuojame su Europos Komisija. Faktas, kad sumos padengimas priklausys nuo kitos finansinės perspektyvos, tai yra aišku ir akivaizdu. Šiuo atveju tikrai Lietuva ir Vyriausybė, ir visi suinteresuotieji turės pasistengti, kad tas finansavimas būtų užtikrintas. Dėl tos priežasties aš šiandieną po pietų pats važiuoju į Prahą, į Višegrado ir Baltijos šalių susitikimą, kur mes jau dėliojame bendras šalių pozicijas dėl kitos finansinės perspektyvos. Iššūkis bus laikotarpis tarp būsimos ir esamos finansinės perspektyvos. Mano didžiausias lūkestis šiuo atveju, kad INVEGA, nacionalinė plėtros įstaiga, galėtų padėti pritraukti lėšų, kad galėtume nestabdydami įgyvendinti projektą būtent 2027–2028 metais, ir po to jau jas kompensuotume iš Europos Sąjungos šaltinių. Tai planas daugmaž dabar atrodo taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Skardžius. Atsiprašau… Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Žiniasklaida skelbia, kad susisiekimo ministras įsiuto. Tai klausimas: kodėl įsiuto? Ką, nežinojo, kad penkerius metus vėluoja „Rail Balticos“ statybos, kad jos keturis kartus pabrango – nuo 6 iki 24 mlrd. eurų? Tai mano klausimas: kiek procentų vis dėlto turėsime kompensuoti, ar tuos pradiniame projekte numatytus 15 %, galbūt tą pabrangimą turėsime dengti iš nacionalinio biudžeto? Jūs minėjote, kad ieškosite kaltų tarp buvusiųjų, tai galbūt čia jūsų žodžiai buvo skirti šešerius metus vadovavusiam M. Bartuškai, kaip žinome, buvusiam gerbiamo R. Masiulio „Klaipėdos naftos“ buhalteriui, ar ko nors kito jūs ieškosite, ar būtent pono A. Jackaus, kuris daugiau atstovauja Rygos įmonės „RB Rail“ interesams – ne Lietuvos, o būtent jų interesams? Ir kiek rangos mes gausime, gerbiamas ministre, šiame projekte, nes mūsų dalis yra pati didžiausia, daugiausia milijardų įdedame mes? Ačiū.
M. SKUODIS. Šiuo metu „Rail Baltica“ yra finansuojama 85 % iš Europos Sąjungos šaltinių, kita dalis, natūralu, yra valstybės lėšos. Jūs labai daug klausimų uždavėte, tai net nežinau, nuo kurio pradėti atsakyti, bet gal labai aiškiai reikia pasakyti dėl vėlavimo. Taip, vėluojama, labai aiškiai reikia pasakyti, kodėl yra vėluojama – todėl, kad bendra trijų šalių Baltijos įmonė, įsikūrusi Rygoje, dvejus metus vėluoja mums pristatyti projektus, dėl tos priežasties pasikeitė ir vadovai tos įmonės, yra nauji. Kada nauji atėjo, situacija pagerėjo iš esmės ir dėl tos priežasties praeitų metų pabaigoje mes pakeitėme visus Baltijos šalių susitarimus ir visą atsakomybę perėmėme į savo rankas. Nuo šiol, kalbant apie numatomus „Rail Balticos“ projektus, jie bus ir projektuojami, ir statomi, ir įgyvendinami visiškai mūsų pačių. Atsakomybė bus mūsų rankose, nes šiuo atveju mes jau būtume norėję statyti gerokai daugiau, negu galime. Pasakius tą, statybos įsibėgėja, kol kas visi rangovai, kurie dirba, stato bent jau pačias sankasas ir panašiai, yra Lietuvos. Kas laimės konkursus, kurie turi pasibaigti vasarą, dėl dar 40 kilometrų ruožo, aš jau čia negaliu pasakyti, net nežinau, tiesą pasakius, kas dalyvauja, bet aš labai tikiuosi, kad rudenį, kai mes susitiksime rugsėjo mėnesį, jau matysime darbus, vykdomus 70 kilometrų ruože, na, dar taip ir toliau prisidės.
PIRMININKĖ. A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū, gerbiama pirmininke. Norėčiau paklausti energetikos ministro. Gerbiamas ministre, šiandien jūs teiksite Seimui dėl Ignalinos atominės elektrinės, mes pervardinsime ją į uždarąją akcinę bendrovę, kaip aš suprantu, tai toks yra trupučiuką ir nerimas. Paskaičius tą aiškinamąjį raštą, pasirodo, kad ministerija lyg ir neįgali tvarkytis, viskas ir apribojama, valdyba irgi negali visko vertinti, o ateis akcininkai, bus uždaroji akcinė bendrovė, tada viskas bus nuostabu, gražu. Tai truputį, truputį neramu. Prašau pasakyti, ar čia tikrai to reikėjo, ar tikrai ministerija nusimeta tokią atsakomybę, kad nesugeba, kažkam perduos, o tada ir skolas padengs, ir pelningai dirbsite ateityje? Truputį neramu ir dėl specialistų, ar neišsilakstys tie specialistai? Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia reikia suprasti, kad valstybinės įmonės statusas yra praeities statusas, atėjęs iš sovietmečio. Jis yra naikinamas visuose sektoriuose, ar tai būtų oro uostai, ar tai jūrų uostai, ar urėdijos, ar bet kuris kitas sektorius. Čia yra vykstantis procesas, tai yra OECD keliami reikalavimai ir gerosios praktikos. Lietuva būtent sekdama tomis gerosiomis praktikomis juda šita kryptimi. Iš esmės kardinalaus pasikeitimo, kuris darytų įtaką darbuotojams ar, kaip jūs sakote, specialistai dėl to galėtų išsilakstyti ar neišsilakstyti, nebus. Turbūt aplinkos esmės nepakeis, bet įmonės valdymo efektyvumui, kitiems dalykams tai duos papildomą naudą. Šiandien dėl Ignalinos elektrinės vadovų taip pat, nepaisant to, kad ministras gali juos skirti kaip valstybinės įmonės vadovus, vis tiek būdavo daromi konkursai, daromos įmonės atrankos, procesas buvo vedamas skaidriai. Turbūt visi norėtume, kad jisai skaidriai vyktų.
Vėlgi jei kalbame apie visą darbuotojų atlygio sistemą, etatų sąrašo lygį, turėtume pasitikėti tiek administracija, tiek profesionalia valdyba, kuri mato įmonės naudas ir kaip ta įmonė turi būti efektyviai ir tvarkingai valdoma. Ne ministras, ne ministerija tai turi daryti – tai turi daryti profesionalai. Aš suprantu, kad kartais tokie dalykai kelia nerimą dirbantiems žmonėms, bet aš tikrai noriu užtikrinti, kad pažiūrėjus, kokį kelią per paskutinius 15 metų nuėjo Lietuvos valstybinės įmonės, mes nuėjome tiktai skaidrumo, profesionalėjimo kryptimi. Įmonės dirba žymiai efektyviau, mažesnius nuostolius neša. Kad ir kaip būtų keista, valstybinės įmonės yra patys patraukliausi darbdaviai šiandien, yra tarp TOP 5 įmonių.
PIRMININKĖ. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu paklausti aplinkos ministro. Ministre, ar jau buvote miške grybų pažiūrėti arba kaip medžiai kertami? Kas turbūt skaudu daugeliui žmonių ir net gyvūnų gerovės atžvilgiu turbūt yra didelis iššūkis, tai kalbu būtent apie kraujasiurbių vabzdžių, būtent upinių mašalų, invaziją. Galbūt galite pasakyti, žinome, kad paskutinius penkerius metus buvo netgi programa, paskui dar šeštaisiais metais, pernai, savivaldybės dėjosi pinigėlius, kad supiltų skystį. Šiemet tai yra tikrai opi problema, o jokių nuraminimo signalų iš ministerijos. Žmonės, ypač tie, kurie didelę laiko dalį praleidžia gamtoje, ne kabinetuose, kenčia nuo tų vabzdžių. Tai rodo, kad jeigu nenaikinami, jų populiacija kasmet didėja kartais. Kodėl nebuvo priimti sprendimai naikinti upinius mašalus ir kaip įsivaizduojate, kaip ateityje tai turėtų vykti? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už klausimą. Mes irgi gamtos dalis, gyvūnija irgi yra gamtos dalis, bet kartais būna populiacijų bangavimų. Pernai buvo vykdyta penkiose savivaldybėse tokia mašalų naikinimo akcija, tikrai ir Druskininkuose, ir kitur, ir į Nemuną, ir Varėnos rajone, ir kitur. Buvo skirta iš biudžeto lėšų. Šiemet reikėtų pasitikslinti, kur yra. Kol kas iš savivaldybių tokių prašymų nebuvo, man nežinoma. Bendravau bent keletą kartų su Pietų Lietuvos savivaldybių merais, bet atskirai prašymų finansuoti iš biudžeto nebuvo. Jeigu savivaldybės būtų pasirengusios, gali prisidėti, bet kol kas tokio bent žodinio prašymo nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš ne grybas. Mano klausimas irgi bus energetikos ministrui. Kadangi paminėjote Ignalinos atominę elektrinę, ji niekados neįėjo į pačių patraukliausių darbdavių sąrašą. Tai galiu patvirtinti.
Mano klausimas. Kada rasite laiko susitikti su profesinėmis sąjungomis, nes jos Europos Komisijoje lengviau randa priėjimą su vadovybe susitikti negu čia, Lietuvoje, ir paprotinsite šitos įmonės vadovybę, kad su darbuotojų atstovais reikėtų vesti socialinį dialogą, o ne eiti į teismą ir nevykdyti įstatymų, nes pagal mūsų įstatymus darbuotojų atstovas turi būti įtrauktas į valdybą? Jau kurį laiką vyksta bylinėjimasis, užuot žmogų įtraukus į valdybą. Kokia čia problema? Jūs sakote, kad čia toks geidžiamas darbdavys. Taip, jis geidžiamas Visagine, nes ten darbo vietų mažoka. Bet propaguojama socialinio dialogo politika ten visai nevykdoma.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kiek man žinoma, socialinis dialogas vyksta. Taip pat nereikia pamiršti, kad profsąjungai priklauso tiktai 30 % darbuotojų. (Balsai salėje) Taip, bet nereikia pamiršti, kad yra didelė masė žmonių, kurie taip pat yra darbuotojai ir turi savo teises ir pareigas. Tai vienas aspektas.
Kitas aspektas. Aš niekada nebuvau atsisakęs, kai tik kreipdavosi profsąjunga dėl susitikimo, visą laiką mielai susitikdavau. Nėra taip, kad nesu susitikęs.
Dėl vadovybės. Bėda turbūt yra ta, kad profsąjungai dažnai netinka nė vienas vadovas. Prieš tai buvęs vadovas buvo blogas, pasikeitė vadovas – dabar vėl blogas. Visi vadovai, kurie tik pasikeičia, blogi. (Balsai salėje) Atstovas. Aš dabar nepasakysiu, kodėl ten teismuose yra. Aš tikrai nekelčiau klausimo, kad įmonės vadovai nevykdo įstatymų. Tokių dalykų nebūna ir negali būti. (Balsas salėje: „Būna.“) Ne, ne. Žiūrėkime, yra niuansų. Aš dabar nepasakysiu iš atminties, kodėl šita situacija yra tokia, bet teko girdėti, aš pasidomėsiu papildomai. Bet kiek aš suprantu, ten yra konkretaus asmens klausimas – paskyrimo ar nepaskyrimo.
PIRMININKĖ. A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turiu klausimą, kurį galbūt kai kas norėtų pavadinti pareiškimu, bet anaiptol – tai nėra joks pareiškimas, nes tai yra susiję su aktualijomis tiesiogiai šiandien Lietuvoje. Per Lietuvą eilinį kartą nusirito vaikų mirčių banga: Alytuje nuo tilto nušoko, Panevėžio rajone du jaunuoliai rasti negyvi, pačiame Panevėžyje galimai nusižudė ir panašiai. Ar nemanote, gerbiamieji ministrų kabineto nariai, kad tai yra betvarkės švietimo sistemoje, psichikos sveikatos priežiūros sistemoje ir vaiko teisių priežiūros sistemoje tiesioginė pasekmė? Matyt, jau nebelieka ministrų, kurie susigaudytų, kas vyksta mano išvardintose srityse.
Norėčiau užduoti jį pasirinktinai tam, kas turi tam kompetencijų. Ministrė Pirmininkė turbūt, kaip visada, nepraleis progos papildyti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš praleisiu progą ir paprašysiu atsakyti M. Navickienę. Bet nepraleisiu progos paminėti, kad tamstos polinkis generalizuoti dalykus yra tiesiog pritrenkiantis.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Aidai, aš noriu pasakyti, kad jūs tikrai palietėte labai skaudžią temą. Ta tema mes kalbėjome paskutinėje Šeimos ir vaiko gerovės taryboje, tiek apie savižudybių problemą, tiek apie emocinius iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos gyventojai, ne tiktai vaikai, paaugliai, deja, vis ankstyvesniame amžiuje susiduria su tam tikrais iššūkiais. Čia ir pokovidiniai dalykai, ir priklausomybės, ir kitos labai sudėtingos aplinkybės, kuriose atsiduria vaikai. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas I. Rubikas pristatė nemažai priemonių, kurios yra sisteminės ir kompleksinės. Jų įgyvendinimas, aišku, užtrunka. Bet ką pavyko pasiekti šios Vyriausybės kadencijos metu, kad institucijos dėl paslaugų prieinamumo, ir prevencinių, ir pagalbos suteikimo, kalbėtųsi tarpusavyje, ir mes turime tikrai neblogą algoritmą.
Noriu pasakyti, kad tas klausimas jau nebėra kaip nors pasklidęs tarp ministerijų – mes visi susirinkome į vieną vietą, apie tai pasikalbėjome ir neabejoju, kad tas diskusijas galėsime tęsti ir toliau. Visi turime suremti pečius, kad emocinė aplinka augti mūsų vaikams būtų geresnė, o paslaugos būtų prieinamesnės. Tai yra skaudžios tragedijos ir turime priemonių, bet yra labai svarbu, kad žmonės pasitikėtų ir kreiptųsi pagalbos, žinotų, kur kreiptis, bet kad kreiptųsi tos pagalbos, kurią galima gauti, reikia įveikti tam tikras vidines nuostatas.
PIRMININKĖ. Dėkui. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų premjerei. Ką tik nuskambėjo kolegos klausimas. Gal šiek tiek kitaip, bet aš, ko gero, nepiktnaudžiausiu, paklausiu kur kas švelniau. Ta problema dėl vaikų savižudybių, mokinių ir panašiai. Ji egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse, daugiau ar mažiau. Visi bandome spręsti tas problemas, Lietuva taip pat tai daro. Bet yra problemų dėl psichologų trūkumo, kaip ir kitose valstybėse. Pavyzdžiui, Olandijoje net 3 mėnesius laukia, kad patektų pas psichologus. Čia yra visuotinė problema, iš tikrųjų, nereikėtų taip piktnaudžiauti kolegai dėl to. Bet dabar teko viešėti Austrijoje, Gmundeno mieste. Yra toksai savivaldybės sprendimas, kad galėtų prisidėti, kompensuoti ne tik privačias mokyklas, darželius, kaip yra užsienyje ir pas mus Lietuvoje, kad tėvams būtų lengviau finansiškai. Ar nematote galimybės, kad būtų galima kompensuoti ir psichologus, kurie teikia privačias paslaugas? Būtent tada sumažėtų eilės ir taip mes galėtume užbėgti įvykiams, nelaimėms už akių, sumažintume bent tą skaičių. Nes tas trūkumas vis tiek vienaip ar kitaip dominuoja. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Turbūt visus dalykus galime svarstyti, bet čia yra ta problema pirmiausia, kad objektyviai trūksta specialistų. Jų ypač trūksta viešajam sektoriui, nepaisant to, kad psichologinės pagalbos, švietimo pagalbos finansavimas tikrai pastaruoju metu buvo gana ženkliai didinamas, bet jų vis tiek trūksta. Klausimas galbūt, sakykime, ir privačių paslaugų kokybės, bet didžiausia problema yra tiesiog tam tikra žmonių stigma naudotis šitomis paslaugomis. Jūs turbūt neblogai žinote, kad dalis žmonių tokiomis paslaugomis naudojasi, kaip čia pasakyti, anonimiškai. Todėl, kad pasekmės, tarkime, vėliau ar ginklą kokį nors įsigyti, ar kažkokiems leidimams, ar kokiems kitiems dalykams gali būti tokios, kurios tiesiog dėl paties sutrikimo stigmos gali žmonėms sukelti problemų, arba bent jau žmonės baiminasi, kad sukels problemų, net ir tada, kada jų objektyviai, sakykime, nėra.
Tikrai galime svarstyti visus variantus, kaip tą pagalbą, jos prieinamumą padidinti, nes tą ir darome pastaruosius keletą metų. Mielai apsvarstysime tą patirtį, kurią jūs esate praktiškai pamatęs. Galime galvoti apie įvairiausius modelius, tikrai tos pagalbos nebus per daug, svarbu, kad ji būtų kokybiška, ir svarbu, kad pats žmogus norėtų tos pagalbos ieškoti.
PIRMININKĖ. Dėkui. Antanai, sveikinu su Antaninėmis. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Drįstu paklausti gerbiamo S. Gentvilo, aplinkos ministro. Gerbiamas ministre, dėl Skuodo rajono Šauklių tundros jums žinoma. Pirmame etape jūs labai daug padarėte. Iš tiesų ta tundra yra sutvarkyta, tvora aptverta, projektas yra pabaigtas. Kaip jūs žinote, dėl vidinio pasivaikščiojimo tako, kuris yra nemažas, sutvarkymo žmonės deda dideles viltis ir šiuo metu išgyvena dėl finansavimo. Kada bus galima mums džiaugtis, o man Antaninių proga gal pasakysite, kada bus finansavimas?
S. GENTVILAS (LSF). Dėkui, gerbiamas Antanai. Atostogų metu linkiu užklysti į Skuodo regioną, aplankyti didžiausią Lietuvos kadagyną, vadinamąją Šauklių tundrą, pamatyti ten uždarame voljere besiganančius muflonus. Čia buvo pirmasis pažadas skuodiškiams, kad kartu su urėdija atstatysime tvoras, grįš muflonai. Tikrai nuostabus apžvalgos takas, kadagynas atvertas. Bet dabar takui sutvarkyti reikia beveik 700 tūkst. eurų, tai nėra paprasta rasti iš kišenės. Mes intensyviai ieškome šitų pinigų, kad galbūt etapais pradėtume tako tvarkymą.
PIRMININKĖ. Ir R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū. Mano klausimas ministrei E. Dobrowolskai. Jis būtų susijęs su parengtu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymu ir lydimaisiais dokumentais, kuriais yra siekiama įgyvendinti Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatas, panaikinant neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus.
Šitoje situacijoje yra siūloma atsisakyti neveiksnumo ir riboto veiksnumo procesus reguliuojančių nuostatų, nustatyti tvarką išlaikant asmenų procesines garantijas, atsisakant privalomos teismo ekspertizės bylose, taip pat atsisakyti medicininio asmens įvertinimo, kiek įmanoma atsieti asmens globos nustatymą nuo medicininės asmens būklės. Toje situacijoje globa yra nustatoma kaip visada dėl psichikos sutrikimų, tačiau tai jau paliekama spręsti teismui, kur nėra specialistų… socialiniams darbuotojams surašyti pažymas, kurie tikrai negali tiksliai įvertinti neįgaliųjų situacijos.
Tai mano klausimas ir būtų: kaip jūs įsivaizduojate? Mes tą Neįgaliųjų konvenciją ratifikavome prieš 14 metų ir buvę ministrai svarstėme, ar realiai teisingai vyktų žmonių, turinčių psichikos sutrikimų, neveiksnių arba ribotai veiksnių, procesas, ar būtų tinkamas? Manome, kad ne. Tai vis dėlto kodėl jūs ryžotės parengti Civilinio kodekso ir tų kitų lydimųjų dokumentų projektus ir kokia yra specialistų nuomonė teikiama jums šituo klausimu?
E. DOBROWOLSKA (LF). Gerbiama Rimante, labai ačiū už klausimą. Čia labiau turbūt klausimas, kodėl Lietuva tiek metų nesiryžo to, ką įsipareigojo, padaryti ir tiek metų sąmoningai rinko visų tarptautinių organizacijų pastabas, mūsų nevyriausybinių organizacijų pastabas. Kiek mes matėme ir viešojoje erdvėje istorijų, kai tiesiog dėl biurokratijos žmonės sąmoningai kreipdavosi ir nustatydavo asmenims neveiksnumą, kad vieną arba kitą klausimą būtų lengviau dėl biurokratijos spręsti. Ir puikiai suprantame, kad asmenims neturi būti ribojamas veiksnumas, jeigu gali būti alternatyvios, mažiau teises ribojančios priemonės.
Parengti šį įstatymų projektų paketą užtruko ilgai, turėjome be galo ilgas diskusijas su nevyriausybiniu sektoriumi, su medikais, su psichologais, su kitais žmonėmis, kurie tiesiogiai susiduria, turėjome ne vieną tarpinstitucinį pasitarimą. Netgi kai įstatymo projektas jau buvo parengtas, turėjome atskirus susitikimus su Sveikatos apsaugos ministerija, su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kuri matė ir paslaugų spektrą. Tai tikrai sudėtingas projektas. Šiuo metu jis yra pateiktas Vyriausybės Teisės skyriui įvertinti. Tikiuosi, kad dar pavasario sesijoje galėsiu atnešti į Seimą.
Numatome labai ilgą įsigaliojimo terminą tam, kad galėtume gana išsamiai diskutuoti tiek Seime, tiek ir numatyti tuos mechanizmus, kurie yra būtini bendrauti su teismų bendruomene, kaip keistųsi teismų praktika ir kita. Tikrai sudėtinga, tikrai diskusijų bus. Įsigaliojimas yra tikrai labai ilgas, numatomos ir pereinamosios nuostatos. Esu tikra, kai pateiksime Seime, galėsime aptarti plačiau, ypač komitetuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Baigėsi Vyriausybės pusvalandis. Dėkui klaususiems ir atsakiusiems. Rytinį posėdį baigiame. (Gongas) O 14 valandą pradėsime nuo Seimo narių pareiškimų.
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.