AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKO SEIMO NUTARIMO PROJEKTO DĖL VALSTYBĖS PRIPAŽINIMO SUTEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS EVANGELINIO TIKĖJIMO KRIKŠČIONIŲ SĄJUNGAI
1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnis nustato, kad kitos (netradicinės) religinės bendrijos gali pretenduoti į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą praėjus 25 metams nuo jų pirminės registracijos Lietuvos Respublikoje. Pirminis įregistravimas laikomas įvykusiu, jei religinė bendruomenė ar bendrija teisėtai veikė (buvo įregistruota) Lietuvoje po 1918 m. vasario 16 d. Tokias religines bendrijas valstybė pripažįsta kultūrinio, socialinio ir dvasinio palikimo dalimi tuo atveju, jei jų mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai, ir jei jos turi visuomenės palaikymą. Valstybės pripažinimą suteikia Lietuvos Respublikos Seimas, kuris klausimą sprendžia gavęs Teisingumo ministerijos išvadą.
Remiantis Teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 12 d. pateikta išvada, Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga atitinka Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnio nustatytas sąlygas religinėms bendrijoms, kurioms galima suteikti valstybės pripažinimą. Remiantis šiuo įstatymu, pripažinimo klausimą turi išspręsti Seimas, įvertinęs Teisingumo ministerijos išvadą.
Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga 2014 metų pradžioje vienijo 23 religines bendruomenes. Ši bendrija tęsia XX a. pradžioje Lietuvoje atsiradusių sekmininkų bendruomenių veiklą. Pirmoji sekmininkų bendruomenė Lietuvoje buvo įkurta 1912 metais. Bendrijos veikloje 2011 metų surašymo duomenimis dalyvavo 1852 asmenys ir yra fiksuota narių skaičiaus augimo tendencija – nuo 2001 metų iki 2011 metų konfesija išaugo 42 procentais.
Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos mokymas neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir dorai. Lietuvos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga yra palaikoma visuomenės. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Vilniaus pedagoginio universiteto Visuotinės istorijos katedros, taip pat Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro pateiktose nuomonėse pažymima, kad bendruomenė įsitvirtino Lietuvos visuomenės gyvenime ir tapo neatsiejama istorinio ir kultūrinio paveldo dalimi. Surinkti duomenys bei ekspertų išvados leidžia teigti, kad sekmininkai nuo XX a. pradžios įsiliejo į Lietuvos istoriją, turi dešimtmečius susiformavusią visuomenės atramą. Bendrija dalyvauja visuomenės gyvenime, aktyviai veikia labdaros ir socialinės pagalbos projektuose: padeda žmonėms atsikratyti priklausomybių, rūpinasi vaikų dienos centrais, organizuoja labdaringą medicininės pagalbos teikimą, dalyvauja teikiant dvasinius patarnavimus nuteistiesiems, vykdo švietėjišką veiklą.
Projektu siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatytus religinių bendrijų teisinius santykius ir teises, o taip pat palaikyti religinės bendrijos (Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos) dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Pirminis projekto iniciatorius yra Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga, projektą parengė Seimo Žmogaus teisių komiteto biuras.
3. Kaip šiuo metu yra reglamentuojami projekte aptarti teisiniai santykiai
Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta, kad religinės bendrijos gali būti valstybės pripažintos kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis, jeigu jos palaikomos visuomenės ir jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, įvertinęs Teisingumo ministerijos išvadą.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Tikimasi, kad valstybės pripažinimo suteikimas Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai ugdys visuomenės pasitikėjimą ir domėjimąsi bažnyčios veikla ir tai suteiks šiai bažnyčiai platesnes galimybes veikti socialinėje srityje, užsiimti labdaringa veikla.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto nutarimo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus teisės aktą neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką nutarimas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas teisės aktas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip nutarimo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas teisės aktas nedarys įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Nutarimo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą
Priėmus šį teisės aktą, kitų galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės.
9. Ar nutarimo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Nutarimo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nutarimo projekte nėra pateikiamos sąvokos ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl projektas nevertintinas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Ar nutarimo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams.
11. Jeigu nutarimui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Nutarimui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks nutarimui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Siūloma prašyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įvertinti.
13. Nutarimo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Projekto rengimo metu gauta atnaujinta Teisingumo ministerijos išvada (2014-02-12) Dėl valstybės pripažintos religinės bendruomenės statuso suteikimo Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai. Ši išvada rengta remiantis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto, Vilniaus pedagoginio universiteto Visuotinės istorijos katedros, taip pat Vilniaus universiteto Religijos studijų ir tyrimų centro pateiktomis nuomonėmis.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Pripažintos religinės bendrijos statuso suteikimas Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Praėjo daugiau nei dešimt metų, kai Seimui buvo įteiktas Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungos prašymas ją pripažinti Lietuvos dvasinio, kultūrinio ir socialinio paveldo dalimi. Išvadą Teisingumo ministerija buvo pateikusi 2002 m. spalio 7 d. Šioje išvadoje buvo konstatuota, kad Lietuvis Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjunga iš esmės atitinka Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytus reikalavimus pretenduoti į valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą. Seimo Žmogaus teisių komiteto prašymu Teisingumo ministerijos išvada buvo atnaujinta ir pateikta 2014 m. vasario 12 d.
PRIEDAI: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. vasario 12 d. išvada ,,Dėl valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso suteikimo Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungai ”.
Teikia:
Seimo nariai
Rimantė Šalaševičiūtė
Ona Valiukevičiūtė
Vytautas Antanas Matulevičius
Giedrė Purvaneckienė
Aleksandras Zeltinis