LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

SVEIKATOS REIKALŲ KOMITETAS

 

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PAGALBINIO APVAISINIMO ĮSTATYMO NR. XII-2608 1, 2, 3, 4, 8, 9, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 151 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-879(2)

 

 

 2022-04-26 Nr. 111-P-15

Vilnius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, J. Sejonienė, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga.

Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė.

Kviestieji asmenys: Seimo narė A. Širinskienė, sveikatos apsaugos viceministrai D. Jankauskienė, A. Pečkauskas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovai I. Laniauskienė, A. Storpirštienė.

 

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: negauta.

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narė A. Širinskienė,
2022-04-22

9

 

 

 

Argumentai: Siūlytina išlaikyti aukštus embriono apsaugos standartus užtikrinantį praėjusioje kadencijoje pasiektą kompromisą priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, o taip pat garantuoti, kad embrionų saugojimo našta nebus perkelta ant tėvų pečių, t.y. kad embrionų saugojimas bus kompensuojamas psdf arba valstybės biudžeto lėšomis.

 

Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 9 straipsniu keičiamą Įstatymo 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„9 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„10 straipsnis. Embriono apsauga

1. Valstybė skatina pagalbinio apvaisinimo technologijų, kuriomis siekiama embrionų gyvybingumo ir didžiausios saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, taip pat kuriomis embrionai sukuriami panaudojant šaldytas moteriškas lytines ląsteles, vystymą. Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu sutuoktiniai (partneriai), pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų. Medicinos dokumentuose taip pat fiksuojama informacija apie:

1) paimtų moteriškų lytinių ląstelių skaičių;

2) subrendusių moteriškų lytinių ląstelių skaičių;

3) apvaisintų moteriškų lytinių ląstelių skaičių;

4) embrionų, tinkamų perkelti į moters organizmą, skaičių;

5) į moters organizmą perkeltų embrionų skaičių;

6) šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju saugomų embrionų skaičių;

7) embrionų, kurie buvo saugomi šio straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju, perkėlimą į moters organizmą.;

8) embrionų, kurie šio straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais buvo sunaikinti nutraukiant jų saugojimą, skaičių.

 2. Įvertinus galinčią kilti žalą motinos ir (ar) tėvo, ir (ar) vaiko (vaikų), kuris (kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, sveikatai ir imantis atsargumo priemonių, procedūros su embrionu ar lytinėmis ląstelėmis, neatsižvelgiant į procedūros, skirtos lytinėms ląstelėms in vitro subrandinti, embriono implantacijai gimdoje pagerinti ar atliekamos kitais, ne biomedicininių tyrimų, tikslais, pobūdį (mechaninis ar medikamentinis poveikis), yra leidžiamos tik tuo atveju, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:

1) procedūrų saugumas ir efektyvumas yra pagrįstas klinikiniais tyrimais;

2) procedūroms atlikti reikalingi medicinos prietaisai ir vaistiniai preparatai naudojami laikantis jų registracijos ar rinkodaros teisės suteikimo metu patvirtintų indikacijų ir kitų nustatytų reikalavimų;

3) procedūros atliekamos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą procedūrų, atliekamų su embrionu ir lytinėmis ląstelėmis, sąrašą ir laikantis sveikatos apsaugos ministro nustatytos tvarkos.

3. Biomedicininiai tyrimai su embrionais gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.

4. Iki perkėlimo į moters organizmą embrionai gali būti auginami in vitro (ne moters kūne) ne ilgiau kaip šešias paras po apvaisinimo (zigotos susidarymo).

5. Sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti besivystantys embrionai laikomi lytinių ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai saugomi ir naudojami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Embrionai pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą laiką, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai (partneriai) yra pareiškę valią dėl ilgesnio embrionų saugojimo termino. Pasibaigus pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią embrionų saugojimo terminui, mirus vienam arba abiem sutuoktiniams (partneriams), taip pat pasibaigus santuokai arba registruotai partnerystei, jei abu sutuoktiniai (partneriai) yra sutikę dėl embrionų panaudojimo donorystei, embrionų laikymas sveikatos apsaugos ministro nustatytais pagrindais ir tvarka tęsiamas valstybės lėšomis, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų donacijos.

6. Kol dėl šio straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negali būti kuriami.

7. Draudžiama naikinti pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Draudžiama nutraukti pagalbinio apvaisinimo metu sukurto ir į moters organizmą neperkelto besivystančio embriono saugojimą ir jį sunaikinti, išskyrus atvejus, kai:

1) pasibaigia pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią embrionų saugojimo terminas ir nėra abiejų sutuoktinių (partnerių) šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei arba prašymo pratęsti embrionų saugojimo terminą;

2) miršta vienas ar abu sutuoktiniai (partneriai) ir nėra abiejų šių asmenų šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei;

3) pasibaigia santuoka ar registruota partnerystė ir nėra abiejų buvusių sutuoktinių (partnerių) šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei;

4) valstybės lėšomis saugomi embrionai nebuvo panaudoti donorystei per dešimt metų nuo embrionų donacijos.“

8. Valstybė įgyvendina embriono donorystės programą (toliau – Prenatalinio įvaikinimo programa). Vyriausybė parengia Prenatalinio įvaikinimo programą, paskiria ją koordinuojančią valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės lėšomis. Prenatalinio įvaikinimo programą vykdo universiteto ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.

8. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija planavimo dokumentuose numato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas embrionų donorystės palaikymo priemones, kurias įgyvendina universitetų ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.“

 

Nepritarti

Neterminuotas embrionų saugojimas lytinių ląstelių banke, neatsižvelgiant nei į poros reprodukcinius lūkesčius, nei į embrionų kokybę, neatitinka tarptautinės praktikos, kelia etinių abejonių ir praktinių sunkumų. Pora, kurios pagalbiniam apvaisinimui embrionai buvo sukurti, jų atsisakyti gali tik donuodami juos kitų porų pagalbiniam apvaisinimui, o tai diskredituoja ir embrionų donorystės programos įgyvendinimą, nes neretai tai tampa vieninteliu būdu išvengti priverstinio „amžino“ embrionų saugojimo. Remiantis tarptautine praktika, vyraujanti embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke trukmė yra 10 metų. Embrionų saugojimas terminuotą laiką yra taikomas pažangiose ir išsivysčiusiose Europos valstybėse.

Be to, projekto nuostatos palieka galimybę ir neribotam embrionų šaldymui, jei tai atitinka poros įsitikinimus, t. y. embrionai pagal sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai (partneriai) yra pareiškę valią ilgesniam embrionų laikymo terminui. Taip pat pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas, embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus visgi priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai), pasitarę su gydytoju. Taigi, ir sukuriama embrionų gali būti tiek, kiek ir bus perkelta į moters organizmą, visiškai išvengiant embrionų šaldymo.

Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad žmogaus embrionų kūrimas biomedicininių tyrimų tikslais yra draudžiamas, be to, su žmogaus embrionu ir žmogaus vaisiumi leidžiama atlikti tik tuos biomedicininius tyrimus, kurių numatoma nauda tiriamam žmogaus embrionui ir žmogaus vaisiui viršija riziką. Biomedicininiai tyrimai su žmogaus embrionu ar žmogaus vaisiumi, kurių metu arba kuriems pasibaigus žmogaus embrionas ar žmogaus vaisius yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami.

Taip pat pastebėtina, kad apibrėžiant įstatymo paskirtį, nustatyta, kad įstatymas nustato moters pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką. Pagalbinio apvaisinimo sąvokos apibrėžtyje taip pat nustatoma, kad tai procesas, (...) apimantis su lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant sukelti moters nėštumą. Taigi, sisteminė pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančių teisės normų analizė patvirtina, jog embriono sukūrimas yra galimas tik moters pagalbinio apvaisinimo tikslu. Be to, pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, kol sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negali būti kuriami, tad naujų embrionų kūrimas yra griežtai kontroliuojamas.

 

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 6–8 straipsniuose tokia planavimo dokumentų rūšis kaip „programa“ nenustatyta, keičiamo įstatymo 10 straipsnio 8 dalis pakeista, atsisakant embriono donorystės programos įvardijimo ir nurodant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija planavimo dokumentuose numato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas embriono donorystės palaikymo priemones, kurias vykdo universiteto ligoninės, Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.

 

 

2.

Seimo narė A. Širinskienė,
2022-04-23

12

 

 

 

Argumentai: Žr. aukščiau

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 „12 straipsnis. Įstatymo papildymas 151 straipsniu

Papildyti Įstatymą 151 straipsniu:

„151 straipsnis. Pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugų bei embrionų saugojimo apmokėjimas

Pagalbinio apvaisinimo paslaugos ir vaisingumo išsaugojimo bei embrionų saugojimo paslaugos apmokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu.“

 

Nepritarti

Projektu siūloma atsisakyti neriboto embrionų šaldymo, atitinkamai, poroms nebeliktų prievolės neterminuotai mokėti už embrionų saugojimą lytinių ląstelių banke, kai jos neturi ketinimo jais vėliau pasinaudoti. Pareiga valstybės biudžeto lėšomis mokėti už embrionų saugojimą lytinių ląstelių banke atsirastų, jei pora embrionų atsisakytų, sutikdami su embrionų panaudojimu donorystei.

 

 

 

3.

Seimo narė A. Širinskienė,
2022-04-23

 

13

 

 

 

Argumentai: Žr. aukščiau

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.

2. Sutuoktiniams (partneriams), kurių embriono (embrionų) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos raštu pateikiama šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 7 dalyse nustatyta informacija. Sutuoktiniai (partneriai) savo valią dėl embriono (embrionų), kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, saugojimo termino pagal šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstytame Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir saugomų embrionų panaudojimo donorystei šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais atvejais raštu pareiškia ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d. Sutuoktiniams (partneriams) per nustatytą terminą raštu nepareiškus valios dėl embriono (embrionų), kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, saugojimo termino, laikoma, kad abu sutuoktiniai (partneriai) sutiko dėl embrionų panaudojimo donorystei, ir embriono (embrionų) laikymas sveikatos apsaugos ministro nustatytais pagrindais ir tvarka tęsiamas valstybės lėšomis, tačiau ne ilgiau kaip dešimt metų nuo embriono (embrionų) saugojimo lytinių ląstelių banke pradžios.

3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke terminą įskaičiuojamas ir embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke laikas iki šio įstatymo įsigaliojimo.

2. 4. Sveikatos apsaugos ministras iki 2022 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

 

Nepritarti

Atsisakius neriboto embrionų šaldymo, būtina išspręsti klausimus, susijusius su tolimesniu embrionų, kurių saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki įstatymo įsigaliojimo, saugojimu.

 

4. Balsavimo rezultatai: 1) dėl nepritarimo pirmajam pasiūlymui: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 1;

                                          2) dėl nepritarimo antrajam pasiūlymui: už – 7, prieš – 1, susilaikė – 1;

                                          3) dėl nepritarimo trečiajam pasiūlymui: už – 7, prieš – 2, susilaikė – 0.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Antanas Matulas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo Sveikatos reikalų komiteto patarėja (ES) V. Valainytė

Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja J. Bandzienė