1.
|
Seimo
narė A. Širinskienė,
2022-04-22
|
9
|
|
|
|
Argumentai: Siūlytina
išlaikyti aukštus embriono apsaugos standartus užtikrinantį praėjusioje
kadencijoje pasiektą kompromisą priimant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, o
taip pat garantuoti, kad embrionų saugojimo našta nebus perkelta ant tėvų
pečių, t.y. kad embrionų saugojimas bus kompensuojamas psdf arba valstybės
biudžeto lėšomis.
Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 9 straipsniu keičiamą Įstatymo 10 straipsnį ir
jį išdėstyti taip:
„9
straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį
išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Embriono
apsauga
1. Valstybė skatina pagalbinio
apvaisinimo technologijų, kuriomis siekiama embrionų gyvybingumo ir
didžiausios saugaus nėštumo bei gimdymo tikimybės, taip pat kuriomis
embrionai sukuriami panaudojant šaldytas moteriškas lytines ląsteles,
vystymą. Embrionų gali būti sukuriama tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti,
tačiau galutinį sprendimą dėl sukuriamų embrionų skaičiaus priima abu
sutuoktiniai (partneriai), pasitarę su gydytoju. Sprendimas fiksuojamas
medicinos dokumentuose, gavus informuoto paciento rašytinį sutikimą. Vienu
metu į moters organizmą perkeliamų embrionų skaičius negali viršyti trijų.
Medicinos dokumentuose taip pat fiksuojama informacija apie:
1) paimtų moteriškų lytinių ląstelių
skaičių;
2) subrendusių moteriškų lytinių
ląstelių skaičių;
3) apvaisintų moteriškų lytinių ląstelių
skaičių;
4) embrionų, tinkamų perkelti į moters
organizmą, skaičių;
5) į moters organizmą perkeltų embrionų
skaičių;
6) šio straipsnio 5 dalyje nustatytu
atveju saugomų embrionų skaičių;
7) embrionų, kurie buvo saugomi šio
straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju, perkėlimą į moters organizmą.;
8) embrionų, kurie šio
straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais buvo sunaikinti nutraukiant jų
saugojimą, skaičių.
2. Įvertinus galinčią
kilti žalą motinos ir (ar) tėvo, ir (ar) vaiko (vaikų), kuris
(kurie) gims po pagalbinio apvaisinimo, sveikatai ir imantis atsargumo
priemonių, procedūros su embrionu ar lytinėmis ląstelėmis, neatsižvelgiant į
procedūros, skirtos lytinėms ląstelėms in vitro subrandinti,
embriono implantacijai gimdoje pagerinti ar atliekamos kitais, ne
biomedicininių tyrimų, tikslais, pobūdį (mechaninis ar medikamentinis
poveikis), yra leidžiamos tik tuo atveju, jeigu laikomasi visų šių sąlygų:
1) procedūrų saugumas ir
efektyvumas yra pagrįstas klinikiniais tyrimais;
2) procedūroms atlikti reikalingi
medicinos prietaisai ir vaistiniai preparatai naudojami laikantis jų
registracijos ar rinkodaros teisės suteikimo metu patvirtintų indikacijų ir
kitų nustatytų reikalavimų;
3) procedūros atliekamos pagal sveikatos
apsaugos ministro patvirtintą procedūrų, atliekamų su embrionu ir lytinėmis
ląstelėmis, sąrašą ir laikantis sveikatos apsaugos ministro nustatytos
tvarkos.
3. Biomedicininiai tyrimai su
embrionais gali būti atliekami tik Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų
etikos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka.
4. Iki perkėlimo į moters organizmą
embrionai gali būti auginami in vitro (ne moters kūne) ne
ilgiau kaip šešias paras po apvaisinimo (zigotos susidarymo).
5. Sukurti, tačiau į moters
organizmą neperkelti besivystantys embrionai laikomi lytinių
ląstelių banke. Lytinių ląstelių banke embrionai saugomi ir naudojami
sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. Embrionai pagal
sutuoktinių (partnerių) raštu pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto
paciento sutikime nurodytą laiką, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo
pagalbinio apvaisinimo pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent
sutuoktiniai (partneriai) yra pareiškę valią dėl ilgesnio embrionų
saugojimo termino. Pasibaigus pagal sutuoktinių (partnerių) raštu
pareikštą valią embrionų saugojimo terminui, mirus vienam arba abiem
sutuoktiniams (partneriams), taip pat pasibaigus santuokai arba registruotai
partnerystei, jei abu sutuoktiniai (partneriai) yra sutikę dėl embrionų
panaudojimo donorystei, embrionų laikymas sveikatos apsaugos ministro
nustatytais pagrindais ir tvarka tęsiamas valstybės lėšomis, tačiau ne
ilgiau kaip dešimt metų nuo embrionų donacijos.
6. Kol dėl šio straipsnio 5
dalyje nurodytų aplinkybių embrionai laikomi lytinių ląstelių banke, kiti
embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui negali būti kuriami.
7. Draudžiama naikinti
pagalbinio apvaisinimo metu sukurtą ir į moters organizmą neperkeltą
embrioną. Pagalbinio apvaisinimo metu sukurtas embrionas gali būti naudojamas
tik moters pagalbiniam apvaisinimui. Draudžiama nutraukti pagalbinio
apvaisinimo metu sukurto ir į moters organizmą neperkelto besivystančio
embriono saugojimą ir jį sunaikinti, išskyrus atvejus, kai:
1) pasibaigia pagal sutuoktinių
(partnerių) raštu pareikštą valią embrionų saugojimo terminas ir nėra
abiejų sutuoktinių (partnerių) šio įstatymo nustatyta tvarka pareikšto
sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei arba prašymo pratęsti
embrionų saugojimo terminą;
2) miršta vienas ar abu
sutuoktiniai (partneriai) ir nėra abiejų šių asmenų šio įstatymo nustatyta
tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo donorystei;
3) pasibaigia santuoka ar
registruota partnerystė ir nėra abiejų buvusių sutuoktinių (partnerių) šio
įstatymo nustatyta tvarka pareikšto sutikimo dėl saugomų embrionų panaudojimo
donorystei;
4) valstybės lėšomis saugomi
embrionai nebuvo panaudoti donorystei per dešimt metų nuo embrionų
donacijos.“
8. Valstybė įgyvendina embriono
donorystės programą (toliau – Prenatalinio įvaikinimo programa). Vyriausybė
parengia Prenatalinio įvaikinimo programą, paskiria ją koordinuojančią
valstybės instituciją ir nustato šios programos finansavimą valstybės
lėšomis. Prenatalinio įvaikinimo programą vykdo universiteto ligoninės, šio
įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti licencijuojamas pagalbinio
apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.
8. Vyriausybė ar jos įgaliota
institucija planavimo dokumentuose numato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas
embrionų donorystės palaikymo priemones, kurias įgyvendina universitetų
ligoninės, šio įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti
licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.“
|
Nepritarti
|
Neterminuotas embrionų saugojimas lytinių
ląstelių banke, neatsižvelgiant nei į poros reprodukcinius lūkesčius, nei į
embrionų kokybę, neatitinka tarptautinės praktikos, kelia etinių abejonių ir
praktinių sunkumų. Pora, kurios pagalbiniam
apvaisinimui embrionai buvo sukurti, jų atsisakyti gali tik donuodami juos
kitų porų pagalbiniam apvaisinimui, o tai diskredituoja ir embrionų
donorystės programos įgyvendinimą, nes neretai tai tampa vieninteliu būdu
išvengti priverstinio „amžino“ embrionų saugojimo. Remiantis tarptautine
praktika, vyraujanti embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke trukmė yra 10
metų. Embrionų saugojimas terminuotą laiką yra taikomas pažangiose ir
išsivysčiusiose Europos valstybėse.
Be to, projekto nuostatos palieka galimybę
ir neribotam embrionų šaldymui, jei tai atitinka poros įsitikinimus, t. y. embrionai pagal sutuoktinių (partnerių) raštu
pareikštą valią jų lėšomis saugomi informuoto paciento sutikime nurodytą
terminą, bet ne trumpiau kaip dvejus metus nuo pagalbinio apvaisinimo
pradžios ir ne ilgiau kaip dešimt metų, nebent sutuoktiniai (partneriai) yra pareiškę valią ilgesniam embrionų laikymo terminui. Taip
pat pastebėtina, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas, embrionų gali būti sukuriama
tiek, kiek vienu metu pavyksta sukurti, tačiau galutinį sprendimą dėl
sukuriamų embrionų skaičiaus visgi priima abu sutuoktiniai (sugyventiniai),
pasitarę su gydytoju. Taigi, ir sukuriama embrionų gali būti tiek, kiek ir
bus perkelta į moters organizmą, visiškai išvengiant embrionų šaldymo.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 3
straipsnyje nustatyta, kad žmogaus
embrionų kūrimas biomedicininių tyrimų tikslais yra draudžiamas, be to, su žmogaus embrionu ir žmogaus vaisiumi leidžiama atlikti
tik tuos biomedicininius tyrimus, kurių numatoma nauda tiriamam žmogaus
embrionui ir žmogaus vaisiui viršija riziką. Biomedicininiai tyrimai su
žmogaus embrionu ar žmogaus vaisiumi, kurių metu arba kuriems pasibaigus
žmogaus embrionas ar žmogaus vaisius yra sunaikinamas arba žmogaus embrionas
neperkeliamas į moters gimdą, draudžiami.
Taip pat pastebėtina, kad
apibrėžiant įstatymo paskirtį, nustatyta, kad įstatymas nustato moters
pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką. Pagalbinio apvaisinimo sąvokos
apibrėžtyje taip pat nustatoma, kad tai procesas, (...) apimantis su
lytinėmis ląstelėmis ir (ar) embrionu atliekamus veiksmus, taikomus siekiant
sukelti moters nėštumą. Taigi,
sisteminė pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančių teisės normų analizė patvirtina,
jog embriono sukūrimas yra galimas tik moters pagalbinio apvaisinimo tikslu. Be to, pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 6 dalį, kol
sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti embrionai laikomi lytinių
ląstelių banke, kiti embrionai tos pačios moters pagalbiniam apvaisinimui
negali būti kuriami, tad naujų embrionų kūrimas yra griežtai kontroliuojamas.
Atsižvelgiant į tai, kad
Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo 6–8 straipsniuose tokia
planavimo dokumentų rūšis kaip „programa“ nenustatyta, keičiamo įstatymo 10
straipsnio 8 dalis pakeista, atsisakant embriono donorystės programos
įvardijimo ir nurodant, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija planavimo
dokumentuose numato valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas embriono
donorystės palaikymo priemones, kurias vykdo universiteto ligoninės,
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo nustatyta tvarka įgijusios teisę teikti
licencijuojamas pagalbinio apvaisinimo ir lytinių ląstelių banko paslaugas.
|
3.
|
Seimo
narė A. Širinskienė,
2022-04-23
|
13
|
|
|
|
Argumentai: Žr. aukščiau
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio
straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2022 m. liepos 1 d.
2. Sutuoktiniams (partneriams),
kurių embriono (embrionų) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki šio
įstatymo įsigaliojimo, per vieną mėnesį nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos
raštu pateikiama šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos
pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 7 dalyse nustatyta
informacija. Sutuoktiniai (partneriai) savo valią dėl embriono (embrionų),
kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki šio įstatymo
įsigaliojimo, saugojimo termino pagal šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstytame
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnyje nustatytus reikalavimus ir
saugomų embrionų panaudojimo donorystei šio įstatymo 9 straipsnyje išdėstyto
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 ir 3 punktuose
nurodytais atvejais raštu pareiškia ne vėliau kaip iki 2023 m. sausio 1 d.
Sutuoktiniams (partneriams) per nustatytą terminą raštu nepareiškus valios
dėl embriono (embrionų), kurio (kurių) saugojimas lytinių ląstelių banke
pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, saugojimo termino, laikoma, kad abu
sutuoktiniai (partneriai) sutiko dėl embrionų panaudojimo donorystei, ir
embriono (embrionų) laikymas sveikatos apsaugos ministro nustatytais
pagrindais ir tvarka tęsiamas valstybės lėšomis, tačiau ne ilgiau kaip dešimt
metų nuo embriono (embrionų) saugojimo lytinių ląstelių banke pradžios.
3. Į šio straipsnio 2 dalyje
nurodytą embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke terminą įskaičiuojamas ir
embrionų saugojimo lytinių ląstelių banke laikas iki šio įstatymo
įsigaliojimo.
2. 4. Sveikatos apsaugos ministras iki 2022
m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
|
Nepritarti
|
Atsisakius
neriboto embrionų šaldymo, būtina išspręsti klausimus, susijusius su
tolimesniu embrionų, kurių saugojimas lytinių ląstelių banke pradėtas iki
įstatymo įsigaliojimo, saugojimu.
|