AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 95 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Projekto rengimą paskatino vis dažniau išaiškėjantys korupciniai skandalai: kyšininkavimas ir prekyba poveikiu, kurie dažnai yra sudėtingi, painūs, tęstinio pobūdžio, didelio masto ir pažeidžiantys viešąjį interesą, tačiau per nustatytus terminus valstybės pareigūnai nesurenka pakankamai įrodymų ir informacijos. Taip pat pasinaudojant teisės aktų suteikiamomis teisėmis, siekiant išvengti apkaltinamojo nuosprendžio ir atsakomybės, vilkinamas ikiteisminio tyrimo procesas,  ir to pasekoje pasibaigia senaties terminas korupcinėse bylose.

Senaties paskirtis yra išvengti situacijų, kai praeityje nusikalstamą veiką padaręs, tačiau ilgainiui pavojingumą praradęs asmuo yra persekiojamas ir baudžiamas už nusikalstamą veiką, kuri nebėra aktuali nei ją padariusiam asmeniui, nei visuomenei.

2016 m. Konstitucinis Teismas, nagrinėdamas senaties terminų reglamentavimo atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, atkreipė dėmesį į tai, kad situacija, kai baudžiamosios atsakomybės senaties terminai sueina ikiteisminio tyrimo metu nėra vykdomas teisingumas, jo metu yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad būtų galima nuspręsti, ar asmeniui turi būti pareikštas valstybinis kaltinimas ir baudžiamoji byla perduodama teismui. Tokios medžiagos rinkimas ir visapusiškas bei išsamus įrodymų surinkimas ir išnagrinėjimas korupcinio pobūdžio bylose turi esminę reikšmę pilietinei santarvei ir didinti pasitikėjimą valstybinėmis įstaigomis, jose dirbančiais valstybės tarnautojais ar jiems prilygintais asmenimis.

Korupcinio pobūdžio ir masto nusikaltimus padariusių ir žinomų asmenų nebaudžiamumo atvejai, kai dėl senaties terminų pasibaigimo nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, daro žalą visuomenės santarvei, piliečių pasitikėjimui teisėsaugos institucijomis, o svarbiausia - nusikalstamumo prevencijai ir jo mažinimui. Tai ypač pasakytina apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas: kyšininkavimą ir prekybą poveikiu, kurioms taikomi palyginti trumpi senaties terminai, ne visada adekvatūs šių plačiai paplitusių esminę žalą valstybės ir visuomenės interesams darančių veikų tyrimo apimtims ir sudėtingumui. Esamas senaties reglamentavimas kaip viena iš kliūčių kovai su korupcija yra nurodytas ir Europos Tarybos Valstybių prieš korupciją grupės trečiojo vertinimo turo ataskaitoje tema „Baudžiamosios teisės konvencijos dėl korupcijos straipsnių inkriminavimas“.

Teisėsaugos institucijų praktikos apžvalgų rezultatai ir statistiniai duomenys parodė, kad suėjus senaties terminams korupcinėse bylose dažnai nutraukiamos bylos dėl tokių veikų, kurių atskleidimas net ir praėjus nemažam laiko tarpui vis dar yra aktualus visuomenei, ypač tais atvejais, kai yra įtariamas asmuo, dirbantis valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu ir toliau vykdo viešojo intereso – viešojo administravimo tikslų įgyvendinimą. Šiandieninė situacija taip pat vis dažniau rodo, kad tiriant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas  yra sunku surinkti būtiną medžiagą ir įrodymus, ko pasekoje sueina senatis. Tokiu būdu sudaromos sąlygos valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui toliau eiti pareigas valstybės tarnyboje, neužtikrinant, kad tokio asmens nekaltumu nebūtų abejojama ir neužtikrinama, kad tas asmuo ir toliau eidamas savo pareigas nediskredituotų valstybės tarnautojo vardo ir pasitikėjimo valstybinėmis institucijomis ir jų darbo skaidrumu.

Netaikant senaties termino korupcinėms veikoms, jas padariusių asmenų nubaudimu būtų pasiekti baudžiamosios teisės tikslai ir apgintas viešasis interesas. Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai sudarys geresnes sąlygas siekti vieno pagrindinių baudžiamosios teisės principų – baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo – įgyvendinimo, neleis visuomenėje įsivyrauti nebaudžiamumo nuotaikoms korupciniuose skandaluose ir bylose, o šiuo metu plačiai paplitusi praktika, kai įtariamieji, kaltinamieji bei jų gynėjai vilkina baudžiamąjį procesą, siekdami jo trukmės iki senaties termino pabaigos, nebeteks prasmės ir korupcijos atvejai būtų išaiškinti, o kaltas asmuo už tai atsakytų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teikiamo projekto tikslas – tobulinti šiuo metu Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK) įtvirtintą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties reglamentavimą kyšininkavimo ir prekybos poveikiu bylose, nustatyti, kad šiems korupcinio pobūdžio nusikaltimams nebūtų taikoma senatis, taip užtikrinant, kad kuo mažiau būtų daroma žala valstybės bei visuomenės interesui, atskleistos tokios nusikalstamos veikos net ir praėjus ilgam laiko tarpui.

Tikimasi, kad šis tikslas bus pasiektas korupciniams nusikaltimams: kyšininkavimui ir prekybai poveikiu, netaikant senaties.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai:

Įstatymo projekto iniciatorė yra Lietuvos Respublikos Seimo narė Agnė Bilotaitė.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:

BK 95 straipsnio 9 dalyje, numatančioje atvejus, kai senatis netaikoma, senaties taikymo išimtys nustatytos tik kai kuriems nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams ir tik tiek, kiek to reikalauja Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys. Kitoms nusikalstamoms veikoms, net ir patiems pavojingiausiems nusikaltimams, netaikyti senaties ir praėjus ilgesniam laiko tarpui priimti apkaltinamąjį nuosprendį jokių galimybių nėra (išskyrus atvejus, kai asmuo daro naujas nusikalstamas veikas ir dėl to nutrūksta anksčiau padarytos veikos senaties termino eiga).

Taip pat senaties terminas yra ribojamas su korupcija susijusioms nusikalstamoms veikoms: kyšininkavimui ir prekyba poveikiu, nors korupcinio pobūdžio veikos ypač didelį poveikį turi viešajam interesui, kuris turi būti saugomas ir ginamas visomis įmanomomis priemonėmis.

Šiuo metu BK 95 straipsnyje numatyta, kad apkaltinamajam nuosprendžiui, įskaitant ir kyšininkavimo bei prekybos poveikiu nusikalstamoms veikoms, taikomo senaties termino trukmė priklauso nuo nusikaltimo rūšies: (a) 3 metai, kai padarytas baudžiamasis nusižengimas; (b) 8 metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas; (c) 12 metų, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas; d) 15 metų, kai padarytas sunkus nusikaltimas; e) 25 penkeri metai, kai buvo padarytas labai sunkus nusikaltimas;

Pagal BK 11 ir 12 str. (a) baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir šiame kodekse uždrausta veika (veikimas ar neveikimas), už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą; (b) nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija 3 metų laisvės atėmimo; (c) apysunkis nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 6 metų laisvės atėmimo; (d) sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 6 metus laisvės atėmimo, bet neviršija 10 metų laisvės atėmimo; (e) labai sunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo.

Vadinasi, kyšininkavimo atveju: (a) esant BK 225 straipsnio 1 dalyje nustatytam apysunkiam nusikaltimui, taikomas 12 metų senaties terminas; (b) esant BK 225 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytam sunkiam nusikaltimui, taikomas 15 metų senaties terminas, (c) esant BK 225 straipsnio 4 dalyje nustatytam baudžiamajam nusižengimui, taikomas 3 metų senaties terminas.

Prekybos poveikiu atveju: (a) esant BK 226 straipsnio 1 dalyje nustatytam apysunkiam nusikaltimui, taikomas 12 metų senaties terminas; (b) esant BK 226 straipsnio 2 dalyje nustatytam apysunkiam nusikaltimui, taikomas 12 metų senaties terminas; (c) esant BK 226 straipsnio 3 ir 4 dalyje nustatytam sunkiam nusikaltimui, taikomas 15 metų senaties terminas; (d) esant BK 226 straipsnio 5 dalyje nustatytam baudžiamajam nusižengimui, taikomas 3 metų senaties terminas.

4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Teikiamu projektu siūloma panaikinti ir dviem veikoms, kurios pasižymi ypatinga žala visuomenės stabilumui ir moralei, demokratijos ir teisinės valstybės įsitvirtinimui, valstybės ekonominiams interesams – kvalifikuotos sudėties kyšininkavimui, už kurį baudžiamoji atsakomybė numatyta BK 225 straipsnyje, bei prekybai poveikiu (BK 226 str.).

Siekiant įtvirtinti minėtas išimtis, siūloma keisti BK 95 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą reglamentavimą – panaikinti senaties taikymo galimybę kyšininkavimui bei poveikiui prekybai.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma, tačiau būtina stiprinti ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismų administracinės veiklos kontrolės mechanizmus, kad valstybės institucijos, pailginus senaties terminus, nepiktnaudžiautų savo teisėmis ir nevilkintų baudžiamųjų bylų tyrimo ir nagrinėjimo.

6. Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai neturės.

7. Įstatymo projekto įgyvendinimo poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai:

Priimtas įstatymas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Priėmus teikiamą projektą, galiojančių teisės aktų keisti ar naikinti nereikės.

9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas:

       Įstatymo projektas parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai.

10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei:

       Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 

11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai:

Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti:

Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Įstatymo projekto rengimo metu pastabų ar išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:

Reikšminiai projekto žodžiai – „apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis“, „kyšininkavimas“, „prekyba poveikiu“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.

       Nėra.

Teikia:

Seimo narė Agnė Bilotaitė

Laurynas Kasčiūnas

Vytautas Juozapaitis

Ričardas Juška

Rasa Petrauskienė

Vytautas Bakas

Bronislovas Matelis

Andrius Kupčinskas

Gabrielius Landsbergis

Justas Džiugelis