LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KAIMO REIKALŲ KOMITETO

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XVP-437(2)

 

2025-05-28  Nr. 110-P-18

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Kęstutis Mažeika – Komiteto pirmininkas, Matas Skamarakas – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Arūnas Dudėnas, Vytautas Jucius, Tadas Prajara, Viktoras Pranckietis, Bronis Ropė, Kazys Starkevičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

 

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.              Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti, nes iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar joje išdėstytos kumuliatyvios sąlygos, kurioms visoms esant nekilnojamasis turtas laikomas apleistu ar neprižiūrimu, ar vis dėlto šioje dalyje nurodomos kelios alternatyvios sąlygos, kuriai nors vienai esant, nekilnojamasis turtas laikomas tokiu. Pažymėtina, kad įstatymo taikymo požiūriu formuluočių „naudotojas nevykdo Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatytų statinių naudotojų ar statytojų (užsakovų) pareigų, susijusių su statinių priežiūra“ bei „turtas per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas“ turinys yra labai panašus ir iš esmės reiškia statinio naudotojo pareigos užtikrinti statinio priežiūrą nevykdymą. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies formuluotę siūlytina patikslinti. Jeigu vis dėlto šioje dalyje siekiama įtvirtinti kelias kumuliatyvias sąlygas, siūlytume šią dalį išdėstyti taip: „Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – į savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas nekilnojamasis turtas, dėl to, kad jis per statinių priežiūrą atliekančio viešojo administravimo subjekto nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas, kurio statyba neužbaigta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ar kuris nebuvo nugriautas“. Tuo tarpu faktines aplinkybes, kurios ir būtų pagrindas viešojo administravimo subjektui priimti atitinkamą sprendimą, kaip reguliacinio pobūdžio nuostatas siūlytina dėstyti ne sąvokos apibrėžtyje, o keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje.

Pritarti.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

2.              Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje neturėtų būti nustatyta, kad nuosavybės teisės perėjimas turėtų būti numatytas ne tik finansinės nuomos (lizingo), tačiau ir išperkamosios nuomos sutartyje.

 

Pritarti.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

3.              Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra atskira dalis dėl kituose įstatymuose apibrėžiamų sąvokų vartojimo įstatyme, siūlytina atsisakyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, o šio straipsnio 13 dalį papildyti nuoroda į Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą.

 

Pritarti.

 

4.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

4.              Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „rinkos duomenų bazėse“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „nekilnojamojo turto rinkos sandorių duomenų bazėse“. Jeigu turimos omenyje kažkokios kitos duomenų bazės, jos taip pat turėtų būti aiškiau identifikuojamos.

 

Pritarti.

 

5.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

5.              Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad pagrindiniu gyvenamuoju būstu laikomas gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame nekilnojamojo turto savininkas – fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą, ir tuo pačiu adresu esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam pastatui (patalpoms). Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nurodyti, kad pagalbinio ūkio pastatai ne esą tuo pačiu adresu, o kaip nekilnojamo turto objektai registruoti tuo pačiu adresu, nes akivaizdu, kad teisinių mokestinių santykių objektu laikoma ne bet kokia faktinė konstrukcija, o įteisintas statybinis objektas (analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies formuluotės „Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis turtas“). Antra, nėra aišku, kaip būtų nustatoma papildoma imperatyvi sąlyga – tarnavimas pagrindiniam gyvenamajam pastatui (patalpoms). Svarstytina, ar nereikėtų aiškiau atskleisti tokio tarnavimo turinį, nurodant, kad tai tuo pačiu adresu registruoti pagalbiniai ūkio paskirties pastatai (patalpos) ar inžineriniai statiniai, susiję su juo bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniam gyvenamojo pastato (patalpų) poreikių tenkinimui.

 

Pritarti.

 

6.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

6.              Nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad pagrindinio gyvenamojo būsto nustatymas siejamas su gyvenamosios vietos deklaravimu kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, kai mokesčio mokestinis laikotarpis pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnį yra kalendoriniai metai, o ne kalendorinis mėnuo. Kitaip sakant, keičiamo įstatymo taikymo požiūriu būtų neaišku, koks būstas būtu laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu, jeigu mokestinio laikotarpio kelių kalendorinių mėnesių paskutinėmis dienomis fizinis asmuo savo gyvenamąją vietą būtų deklaravęs keliuose skirtinguose būstuose. Kita vertus, svarstytina ar gyvenamosios vietos deklaravimas paskutinę kalendorinio mėnesio dieną pagrindiniame gyvenamajame būste, nesiejant jo deklaravimo su tam tikru laikotarpiu, yra pakankamai objektyvus kriterijus, leidžiantis pagrįsti pagrindinio gyvenamojo būsto statuso turėjimą, ir ar toks kriterijus nesudarys sąlygų piktnaudžiauti pagrindinio gyvenamojo būsto lengvatiniu apmokestinimo režimu.

 

Pritarti.

 

7.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

7.              Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje turėtų būti aiškiau apibrėžiama „švietimo darbo“ sąvoka, nes Švietimo įstatyme (į kurį teikiama blanketinė nuoroda) sąvoka „švietimo veikla“ nėra nei apibrėžiama, nei kitaip atskleidžiamas konkretus jos turinys, kuris būtų reikšmingas ir pakankamas taikant keičiamo įstatymo nuostatas.

 

Pritarti.

 

8.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

8.              Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje brauktinas perteklinis žodis „norminiuose“.

 

Pritarti.

 

9.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

9.              Siekiant teisinio aiškumo bei tikslumo, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti konkrečią registro informacinę sistemą, kurioje įregistruotas sandoris būtų būtina sąlyga fizinio ar juridinio asmens piniginei prievolei valstybei atsirasti.

 

Pritarti.

 

10.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

10.            Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte neturėtų būti išbraukti pertekliniai bei klaidinantys žodžiai „Statybos įstatymo nustatyta tvarka“, nes siūloma formuluotė implikuoja, kad Statybos įstatyme yra nustatyta statinių neužbaigimo tvarka. Galbūt turima omenyje atvejai, kada mokesčio objektu nėra Statybos įstatymo nustatyta tvarka pradėtas statyti Lietuvos Respublikoje, tačiau neužbaigtas nekilnojamasis turtas. Taip pat siekiant teisinio aiškumo, siūlome keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte išbraukti perteklinę formuluotę „Lietuvos Respublikoje“, o po žodžio ,,statyti“ įrašyti jungtuką ,,ir“.

 

Pritarti.

 

11.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

11.            Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto b papunktyje reikėtų patikslinti, ar Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje turėtų būti įrašyti bet kokie pasikeitę kadastro duomenys apie statomą nekilnojamąjį turtą (t. y. duomenys, kurie tiesiog patvirtintų kažkokią statybos eigą), ar vis dėlto tokie kadastriniai duomenys, kurie pagrįstų statybos neužbaigimą. Taip pat svarstytina, ar šiame papunktyje minimi kadastro duomenys neturėtų būti įrašyti būtent Nekilnojamojo turto kadastro informacinėje sistemoje, nes pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 12 punktą duomenys apie statinio statybos būklę įrašomi būtent į Nekilnojamojo turto kadastrą.

 

Pritarti.

 

12.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

12.            Atsižvelgus į projekto 6 straipsnio turinį, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio pavadinimo nereikėtų pakeisti, pvz. „Mokesčių tarifų dydžiai bei jų nustatymo kriterijai ir tvarka“ (nes straipsnyje kalbama ir apie tarifų nustatymo sąlygas). Be to, siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į tai, kad mokestinių prievolių turinys, įskaitant ir mokesčių tarifus, turi būti aiškus, svarstytina, ar projekto 6 straipsnio nuostatų nereikėtų išdėstyti keliais straipsniais, pirmajame numatant konkrečius tam tikram nekilnojamajam turtui taikomus mokesčių tarifus, o antrajame – mokesčių tarifų nustatymo tvarką, tam taikomus kriterijus. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsniui.

 

Pritarti.

 

13.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

13.            Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 6 straipsnio 1 dalyje vietoj formuluotės „jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 5 – 7 dalyse nustatytus atvejus“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 daliai.

 

Pritarti.

 

14.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

14.            Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad „Savivaldybės taryba, siekdama, kad pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas naujas konkretus mokesčio tarifas <...>“, nėra tiksli, nes šio straipsnio 1 dalyje nenustatoma jokia mokesčio tarifo nustatymo tvarka, o tik nustatomi mokesčio tarifo ribiniai dydžiai. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje žodžius „pagal šio straipsnio 1 dalį“ arba reikėtų braukti, arba vietoj jų įrašyti žodžius „pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytus mokesčio tarifo ribinius dydžius“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.

 

Pritarti.

 

15.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

15.            Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje po žodžių „naują konkretų mokesčio tarifą“ įrašytina formuluotė „šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytam nekilnojamajam turtui“. Be to, šios dalies paskutiniajame sakinyje siūlytina braukti žodį „dar“, nes jis klaidinančiai suponuoja, kad naujas tarifas bus taikomas ir dar kitą (dar vieną papildomą) mokestinį laikotarpį. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 daliai.

 

Pritarti.

 

16.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

16.            Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projekto 6 straipsnio 3 dalį po žodžio „taryba“ įrašant formuluotę „šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 daliai.

 

Pritarti.

 

17.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

17.            Siekiant teisinio nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatant juridinio asmens kriterijus pirmiausia nurodyti jo teisinę formą, tada dydį, darbuotojų skaičių ir apyvartą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 6 punktui.

 

Pritarti.

 

18.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

18.            Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 7 punkte atsisakyti normų dėstymo keliuose skliaustuose. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 7 punktui.

 

Pritarti.

 

19.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

19.            Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad minimalus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinamos vertės neapmokestinamas dydis yra 10 000 eurų. Toks siūlomo dydžio pagrįstumas abejotinas dėl kelių priežasčių. Pirma, atsižvelgiant į gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto Lietuvos Respublikoje rinkos vertę, akivaizdu, kad beveik absoliuti dauguma gyvenamųjų būstų viršys tokią vertę. Taigi, nustatytas minimalus dydis dėl objektyvių priežasčių nekilnojamojo turto rinkoje paprasčiausiai būtų tik formalus kriterijus, kuris jokios praktinės reikšmės pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimui neturėtų. Antra, mokestinės logikos prasme nėra aišku, kodėl pagrindiniam gyvenamajame būstui, kuris elementariems fizinio asmens poreikiams neabejotinai yra svarbesnis nei jų valdomas nekomercinės paskirties turtas, nustatomas neapmokestinamas dydis net penkis kartus mažesnis už neapmokestinamąjį dydį, taikomą nekomercinės paskirties turto apmokestinimui. Atsižvelgus į pagrindinį gyvenamąjį būstą turinčių fizinių asmenų teisėtus interesus ir pagrįstus lūkesčius bei į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje yra nustatytas 50 000 eurų minimalus ribinis neapmokestinamasis dydis fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiam ar jų įsigyjamam nekomerciniam turtui, manytina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje turėtų būti nustatytas ne mažesnis (o turint omenyje pagrindinio gyvenamojo būsto reikšmę užtikrinant tinkamas ir orias žmonių gyvenimo sąlygas – tikriausiai ir didesnis) pagrindinio gyvenamojo būsto minimalus ribinis neapmokestinamasis dydis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 daliai.

 

Pritarti.

 

20.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

20.            Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „kelis“ įrašytinas žodis „abu“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 daliai.

 

Pritarti.

 

21.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

21.            Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje po formuluotės „1 procento” esanti formuluotė „pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės“ brauktina kaip perteklinė. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 2 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 daliai.

 

Pritarti.

 

22.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

22.            Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 4 punktuose vietoj pirmojo žodžio „viršijančiai“ įrašytina formuluotė „lygiai arba viršijančiai“.

 

Pritarti.

 

23.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

23.            Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalimis, o taip pat ir papildomo mokesčio tarifo nustatymo bei taikymo tvarka. Nėra aišku, ar ši nuostata reiškia, kad savivaldybės tarybai nustačius atitinkamus mokesčio tarifus, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytu papildomu mokesčio tarifu turėtų būti didinami jau nustatyti mokesčio tarifai, įskaitant ir apleistam ir neprižiūrimam nekilnojamajam turtui, ar savivaldybės taryba, tvirtindama mokesčio tarifų dydį, turėtų jau įskaičiuoti papildomą 0,2 procento mokesčio tarifą nekilnojamajam turtui, kuris nėra nurodytas keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1, 5, 6 bei 7 dalyse.

 

Pritarti.

 

24.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

24.            Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies nuostatą dėstyti taip: „Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mažinamas 50 procentų mokesčio sumos“, o keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatą - taip: „Fizinių asmenų pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mažinamas 75 procentais mokesčio sumos, jei jie augina: 1) 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų; 2) vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų; 3) vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis.“ Be to, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „I ar II“ įrašytini žodžiai „arba pirmo ar antro lygio“.

Jeigu nebūtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą bei atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje yra nustatyti ne nekilnojamojo turto mokesčio tarifai, o tik tarifų ribiniai dydžiai, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse po žodžio „taikant“ įrašytinas žodis „pagal“.

 

Pritarti.

 

25.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

25.            Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktuose po formuluotės „teisė į lengvatą“ įrašyti formuluotę „pirmos dienos“.

 

Pritarti.

 

26.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

26.            Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį dėstyti atskira dalimi, kurioje visos privalomos sąlygos, kurioms esant nekilnojamojo turto mokestine verte gali būti laikoma nekilnojamojo turto vertė, nustatyta atlikus nekilnojamojo turto individualų vertinimą, būtų išdėstytos atskirais punktais. Tuo tarpu antrasis ir trečiasis keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies sakiniai galėtų būti dėstomi kaip keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis.

 

Pritarti.

 

27.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

27.            Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 5 punktą (kuriame nustatoma speciali taisyklė) reikėtų dėstyti iš karto po šios dalies 1 ir 2 punktų, kuriuose nustatomos bendrosios šiuose punktuose nurodyto nekilnojamojo turto vertinimo taisyklės. Be to, šiame punkte po žodžio „įtaka“ įrašytinas žodis „naudojant“.

 

Pritarti.

 

28.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

28.            Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „savivaldybės“ įrašytini žodžiai „atsakingos savivaldybių institucijos“ (nes savivaldybės yra teritorijos administraciniai vienetai, kuriems tokio pobūdžio funkcija tiesiog objektyviai negali būti priskirta). Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina šioje dalyje po žodžio „lengvatų“ įrašyti formuluotę „priimtus šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka“.

 

Pritarti.

 

29.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

29.            Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalis pildytina nuostata, numatančia, kad Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka ne tik grąžinama nekilnojamojo turto mokesčio permoka, tačiau ir išieškoma šio mokesčio nepriemoka.

 

Pritarti.

 

30.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

30.            Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 5 dalies trečiajame sakinyje po žodžių „iki šio termino“ įrašytini žodžiai „nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius), tačiau“. Atitinkamai ketvirtajame sakinyje po žodžių „iki šio termino“ įrašytini žodžiai „nustato pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus), tačiau“.

 

Pritarti.

 

31.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

31.            Sistemiškai vertinant teikiamo projekto nuostatas bei jų santykį su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2577 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XVP-438 (toliau – Projektas Nr. XVP-438), kuriuo dalis keičiamo įstatymo nuostatų keičiamos nuo 2026 m. gegužės 1 d., ir atsižvelgiant į tai, kad šiuo projektu keičiamas įstatymas jau yra dėstomas nauja redakcija, siūlytina šiuos projektus sujungti. Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2577 pripažinti netekusiu galios, o šio projekto 2 straipsnyje chronologine tvarka išdėstyti ir atitinkamas 2026 m. gegužės 1 d. įsigaliosiančių Projekto Nr. XVP-438 straipsnių redakcijas.

 

Pritarti.

 

32.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2025-05-21

 

 

 

32.            Projekte numatytas nekilnojamojo turto mokestis palies visus gyventojus, kuriems nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu yra teikiamas ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX- 1007 6, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 23, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XVP-436), kuriame yra numatomas progresinis gyventojų pajamų mokesčio apmokestinimas, įtraukiant net ir vienkartines gaunamas turto pardavimo pajamas, kas suponuoja didesnį reguliariai gaunamų pajamų apmokestinimą. Šių dviejų mokesčių įstatymų projektų kontekste svarstytina, ar siūloma mokestinė našta gyventojams, kurie turi būsto kreditus, yra proporcinga ir teisinga, lyginant su juridiniams asmenims tenkančia mokestine našta. Gyventojai, kurie turi būsto kreditus ir moka palūkanas už juos, neturi galimybes atskaityti palūkanų, kaip patiriamų išlaidų, iš bendrų apmokestinamųjų pajamų, priešingai nei juridiniai asmenys, kurie pagal Pelno mokesčio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 12 punktą palūkanas priskiria prie ribojamo dydžio leidžiamų atskaitymų, ir dėl to sumažina pelno mokestį.

Pritarti.

 

 

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija,

2025-05-23

 

*

 

 

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija siūlo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme aiškiai numatyti, kad mokesčiu nebūtų apmokestinamas naujai pastatytas ar rekonstruotas nekilnojamasis turtas, kuris dar nebuvo pradėtas naudoti ir yra skirtas pardavimui. Toks turtas NT plėtros įmonėse yra laikomas atsargomis – ne eksploatuojamas, o skirtas realizacijai, todėl jo ekonominė paskirtis visiškai skiriasi nuo komerciškai naudojamo ar nuomojamo turto. Šiuo metu tokie objektai laikomi apmokestinamu turtu, nors faktiškai neatlieka jokios naudojamos funkcijos, o jų apmokestinimas, anot asociacijos, pažeidžia mokestinio neutralumo principą, kelia diskriminacijos riziką ir didina finansinę naštą plėtotojams, ypač ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiais. Asociacija siūlo įtvirtinti naują išimtį 4 straipsnio 2 dalyje – numatant, kad pardavimui skirtas naujas turtas, kuris dar neeksploatuojamas, nėra mokesčio objektas.

Spręsti pagrindiniame komitete

 

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos savivaldybių asociacija,

2025-05-19

 

 

 

 

LSA siūlo nuo 2026 metų visas pajamas iš nekomercinio nekilnojamojo turto (NT) mokesčio priskirti savivaldybių biudžetams, o ne tik pajamas iš pagrindinio gyvenamojo būsto. Pažymėtina, kad savivalda faktiškai negaus papildomų pajamų, nes savivaldybių pajamos iš nekomercinio NT mokesčio bus išimtos iš savivaldybių biudžetų per GPM pajamų sumažinimą gynybai finansuoti.

Tarptautinėje praktikoje yra įprasta, kad savivaldybių biudžetams priskiriama 100 proc. pajamų iš NT mokesčio. Atsižvelgiant į tarptautinių institucijų rekomendacijas, centrinė valdžia jau daug metų deklaruoja, kad sieks perduoti savivaldybėms visas pajamas iš nekomercinio NT mokesčio. Savivaldai ypač svarbu disponuoti būtent NT mokesčio pajamomis, kadangi savivaldybės labai stokoja nuosavų mokestinių pajamų šaltinių, kurių tarifus, lengvatas bei kitas apmokestinimo sąlygas galėtų reguliuoti savo sprendimais ir turėtų galimybę prireikus pasididinti savo pajamas.

Vyriausybė iš dalies atsižvelgė į LSA siūlymus ir suteikė teisę savivaldybėms reguliuoti pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimą, tačiau viso kito nekomercinio NT apmokestinimo nustatymas bei pajamos iš šio NT iki 2030 m. pabaigos paliekama valstybei, nors savivaldai nemažiau aktualu turėti įrankius bei savarankiškumą reguliuojant situaciją kitų NT objektų (sodo namų, garažų, vasarnamių, sandėlių, pagalbinio ūkio pastatų) atžvilgiu, atsižvelgiant į vietos aplinkybes ir teritorijų plėtrą.

Kito nekomercinio NT vertė (kaip ir pagrindinio būsto vertė) yra labai skirtinga įvairiose savivaldybėse, todėl įstatyme įtvirtinti vieningą apmokestinimo standartą kitam NT nėra teisinga. Suteikus savivaldybėms teisę nustatyti apmokestinimo sąlygas kitam nekomerciniam NT, savivaldybės galėtų taikliau sureguliuoti mokestinės naštos dydį, nustatydamos skirtingus tarifus ar neapmokestinamuosius dydžius, taip pat turėtų galimybę amortizuoti didelį mokesčio išaugimą, kai NT yra perkainojamas. Be to, atskirų savivaldybių poreikiai būna skirtingi. Kai kurios savivaldybės kažkuriuo laikotarpiu daugiau investuoja ir atsiranda poreikis gauti daugiau mokestinių pajamų. Šios savivaldybės turi turėti galimybę laikinai padidinti NT mokestį, kol bus įgyvendinamas vietos bendruomenei svarbus investicinis projektas. Tačiau padidinti pagrindinio būsto apmokestinimą būtų sudėtinga, nes tai yra socialiai jautrus klausimas. Šiuo atveju labiau tiktų didinti mokestį kitiems (nepagrindiniams) būstams, nes dalis gyventojų turi daugiau nei vieną būstą, iš kurių gali gauti pajamų mokesčiui susimokėti. Deja, šis Projektas nesuteikia teisės savivaldybėms reguliuoti nepagrindinio būsto apmokestinimą ir gauti iš to papildomas pajamas.

Toks Projekto nenuoseklumas, kai pagrindinio būsto atžvilgiu savivaldybėms suteikiama plati apmokestinimo diskrecija, o visam kitam nekomerciniam NT taikomas įstatyme griežtai apibrėžtas unifikuotas apmokestinimas, gali sukelti įvairių apmokestinimo disproporcijų. Pavyzdžiui, jei savivaldybė padidintų mokestį pagrindiniam būstui, tai logiška būtų taip pat ar net dar daugiau didinti mokestį ir nepagrindiniam būstui, bet įstatymas tai neleistų daryti. Dėl to gali gautis, kad pagrindinis būstas bus apmokestintas santykinai daugiau už kitus būstus, nes Projekte yra įtvirtinta, kad visais atvejais kito nekomercinio NT apmokestinimui taikomas 20000 eurų neapmokestinamasis dydis, o toks dydis lemtų, kad kai kurių regionų savivaldybėse nepagrindinis būstas išvis negalėtų būti apmokestintas, nors sodybas gali būti įsigiję net ne rajonų savivaldybių, o didmiesčių gyventojai.

Kitas Projekto trūkumas yra tame, kad bus taikomas vienodas apmokestinimas visam kitam nekomerciniam NT, kurį sudaro labai skirtingi NT objektai. Jei nepagrindinius būstus (iš kurių savininkai gali gauti pajamas) galima apmokestinti daugiau, tai garažų, sodo namelių ir pan. apmokestinimas neturėtų prilygti būsto apmokestinimui. Jeigu visas kitas nekomercinis NT būtų savivaldybių reguliuojamas, jos galėtų diferencijuoti tarifus pagal skirtingų NT objektų rūšis ir paskirtis, vadovaujantis Projekto 6 straipsnio 3 dalyje išvardintais kriterijais (vertėtų dar praplėsti šių kriterijų sąrašą). Be to, savivaldybės galėtų taikyti lengvatas ar išvis neapmokestinti mažos vertės pastatų (sandėliai, malkinės, tvartai, daržinės ir pan.) ar inžinerinių statinių, pvz, tvorų. O siekiant skaidrinti nuomos rinką, savivaldybės galėtų nuspręsti taikyti lengvatą savininko išnuomotam būstui, kai yra registruojama nuomos sutartis.

Nors Projekte numatyta nuo 2031 m. perduoti pajamas iš kito nekomercinio NT bei reguliavimo teises savivaldai, tačiau kitam nekomerciniam NT planuojama taikyti tas pačias apmokestinimo taisykles, kaip ir komerciniam NT. Tai reiškia, kad sodo nameliai, garažai ir t.t. bus apmokestinti mažiausiai 0,7 proc. tarifu (0,5 proc. apatinė riba bei papildomas 0,2 proc. tarifas komerciniam NT). LSA nepritaria šio NT prilyginimui komerciniam NT. Kitą nekomercinį NT pakaktų  apmokestinti 0,1 - 1 proc. tarifo ribose, kaip ir pagrindinį būstą.

Projekte numatyta susieti pagrindinio būsto sąvoką su deklaruota gyvenamąja vieta. Tai turės neigiamą poveikį regionų savivaldybėms. Tikėtina, kad asmuo, siekdamas gauti didesnę lengvatą, deklaruos gyvenamą vietą brangesniame būste kitoje savivaldybėje. Tokiu atveju šis asmuo ir toliau gyvens savo savivaldybėje ir naudosis tos savivaldybės paslaugomis ir infrastruktūra, tačiau NT mokestis atiteks kitai savivaldybei (dažniausiai didmiesčių ar kurortų savivaldybėms). Dar blogiau, kad to asmens sumokamas GPM taip pat nukeliaus kitai savivaldybei. Būtent dėl GPM netekimo ir susidarytų didžiausi regionų savivaldybių pajamų praradimai. Be to, tokia situacija gali iškraipyti deklaravimo duomenų tikslumą. LSA prašo spręsti šią problemą svarstant šį Projektą.

Suteikiant savivaldybėms teisę reguliuoti NT neapmokestinamąjį dydį, taip pat tikslinga suteikti teisę nustatyti ir nulinį dydį, t.y. numatyti galimybę taikyti visuotinį apmokestinimą.

Projekte numatyta apmokestinti 4 procentų tarifu apleistą ar neprižiūrimą komercinį NT, tačiau reikėtų numatyti galimybę  didesniu tarifu apmokestinti ir apleistą nekomercinį NT. Tačiau netikslinga įstatyme įtvirtinti vienodo 4 proc. tarifo visiems atvejams, nes aplinkybės gali būti skirtingos, todėl savivaldybėms vertėtų suteikti teisę nustatyti konkretų tarifą 1-5 proc. dydžio ribose. Apleistas NT neretai būna nedidelės vertės, todėl gali būti reikalingas didelis tarifas, turintis pakankamą poveikį siekiant paskatinti savininką susitvarkyti, tačiau ne visais atvejais reikalinga taikyti maksimalų tarifą.

Kitas Projekto trūkumas – apleistas ar neprižiūrimas NT apskritai negali būti daugiau apmokestintas, jeigu šiam NT yra taikoma įstatyme įtvirtinta lengvata.

Projektas nenumato galimybės apmokestinti apleistą ar neprižiūrimą nebaigtą statybą, nes ji nebus mokesčio objektu, kol nėra praėję 10 metų nuo statybos leidimo išdavimo. Tačiau nebaigta statyba gali tapti neprižiūrima ar apleista net ir nesukakus 10 metų terminui. Būtina pakoreguoti Projektą, siekiant sudaryti galimybes savivaldybėms nustatyti didesnį tarifą už pernelyg užsitęsusią nebaigtą statybą, o ypač už apleistą ar neprižiūrimą nebaigtą statybą.

LSA siūlo svarstyti galimybę papildyti Projektą nuostata, įpareigojančia savivaldybių gautas iš nekomercinio NT mokesčio pajamas skirti konkrečiam tikslui - su NT objektais susijusios infrastruktūros finansavimui. Jeigu iš gyventojų surenkamos NT mokesčio lėšos būtų skiriamos tik šiai infrastruktūrai plėtoti ir išlaikyti, tikėtina, kad gyventojai geriau suprastų šio mokesčio naudą, nes dėl to pagerėtų jų gyvenamoji aplinka, o infrastruktūros plėtojimas didintų savininkų NT vertę.

 

Atsižvelgiant į visus pirmiau išdėstytus argumentus, LSA siūlo Projekte atlikti tokius pakeitimus:

 

1. Pakeisti 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2. Mokesčio objektas nėra:

1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje neužbaigtas statyti faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kuris nėra apleistas ar nenaudojamas, kai:“

 

2. Papildyti 6 straipsnio 3 dalyje išvardintų kriterijų sąrašą, išdėstant naujus punktus taip:

„8) nekilnojamojo turto savininko – fizinio asmens gyvenamąją vietą;

9) fiziniam asmeniui priklausančių gyvenamosios paskirties pastatų (patalpų) skaičių ir/ar jų mokestinę vertę.“

10) nekilnojamojo turto priežiūros būklę, priskyrimą apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui;

11) nekilnojamojo turto statybos baigtumą.“

 

3.      Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti nustato pagrindinio gyvenamojo būsto ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), įskaitant nulinį neapmokestinamąjį dydį mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis šio straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus: „

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.“

 

4.      Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto ir fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo  0,1  procento iki 1 procento nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 3 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“

 

5.      Išbraukti 6 straipsnio 6 dalį ir atitinkamai pertvarkyti kitų šio straipsnio dalių numeraciją.

 

6.      Pakeisti 6 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant nuo 1 procento iki 5  procentų 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.“

7.      Pakeisti 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:

„8. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“

 

8. Papildyti 7 straipsnį nauja 8 dalimi išdėstant ją taip:

„8. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos lengvatos netaikomos apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui.“

 

9. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą tarifą 6 ir 8 dalyse nustatytus tarifus, įskaitomas į valstybės biudžetą.

 

10. Papildyti IV skyrių nauju 15 straipsniu:

„15 straipsnis. Mokesčio pajamų naudojimas

Mokesčio pajamos, kurios yra gaunamos taikant 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, turi būti naudojamos su šiuo nekilnojamuoju turtu susijusiai infrastruktūrai finansuoti.“

 

11. Išbraukti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 2 ir 3 dalis.

 

12. Papildyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ nauja 2 dalimi, išdėstant ją taip:

„2. 2030 m. gruodžio 31 d. baigia galioti tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio 8 dalies redakcija:

„8. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“

 

13. Papildyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnį „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ nauja 3 dalimi, išdėstant ją taip:

„3. 2030 m. gruodžio 31 d. baigia galioti tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies redakcija:

„3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje nustatytą tarifą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“

 

14. Pakeisti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“ 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. turi teisę nustatyti nustato pagrindinio gyvenamojo būsto 6 straipsnio 4 dalyje nurodyto nekilnojamojo turto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir 6 straipsnio 5 dalyje nurodytam nekilnojamajam turtui pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus). Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje šiam nekilnojamajam turtui pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas visai šio nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį (dydžius) viršijančiai 6 straipsnio 4 dalyje nurodyto nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato 6 straipsnio 4 dalyje nurodyto nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio (dydžių), 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas (tarifai) jos teritorijoje taikomas visai šio nekilnojamojo turto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei.“

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

2.

Valstybės įmonė Registrų centras,

2025-05-19

 

 

 

     Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) pateikė Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektus: Lietuvos Respublikos valstybės gynybos fondo įstatymo Nr. XIV-2775 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (Teisės aktų informacinėje sistemoje (toliau – TAIS) reg. Nr. XVP-432), Lietuvos Respublikos saugumo įnašo įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. XVP-433), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. XVP-434), Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 5, 17, 18, 30, 33, 34, 35, 382, 41, 43 ir 561 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 303 straipsniu įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. XVP-435), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 6, 131, 16, 17, 18, 182, 19, 20, 21, 27, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. XVP-436), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) (toliau – NTMĮ projektas) (TAIS reg. Nr. XVP-437), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2577 pakeitimo įstatymo projektą (toliau – keičiamas NTMĮ projektas) (TAIS reg. Nr. XVP-438), Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2 ir 3 straipsnių pakeitimo ir II skyriaus papildymo devintuoju skirsniu įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. XVP-439) ir Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (TAIS reg. Nr. XVP-440), (toliau kartu – Patikslinti įstatymų projektai).

     Valstybės įmonė Registrų centras (toliau – Registrų centras), atsižvelgdama į sukauptą patirtį nekilnojamojo turto masinio vertinimo srityje bei siekdama, kad būtų tinkamai reglamentuota ši veikla, Patikslintų įstatymų projektų derinimo metu teikė pastabas ir pasiūlymus[1], taip pat kreipėsi į Vyriausybės kanceliariją[2] dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 2, 6, 7, 8, 9, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2577 pakeitimo įstatymo projekto siūlomo reguliavimo problematikos, tačiau į teiktus pasiūlymus, kurie Registrų centro nuomone yra esminiai, nebuvo atsižvelgta.

Registrų centras atkreipia dėmesį į esminius aspektus, susijusius su NTMĮ projektu ir keičiamu NTMĮ projektu siūlomo reguliavimo problematika ir teikia šiuos pasiūlymus:

1.    NTMĮ projekto 7 straipsnio 1 dalį papildyti mokesčio lengvata fiziniams asmenims, numatant, jog sąvokoje „pagrindinis gyvenamasis būstas“ apibrėžti inžineriniai statiniai yra neapmokestinami nekilnojamojo turto mokesčiu ir šią dalį išdėstyti taip:

„1. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo:

1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai;

2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, (toliau - pajamos iš žemės ūkio veiklos) gauti (uždirbti);

3) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;

4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui;

5) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;

6) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

7) inžineriniai statiniai, kurie yra apibrėžti pagrindinio gyvenamojo būsto sąvokoje.“

2.    atsisakyti neatlygintino Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) išrašų rengimo ir teikimo, patikslinant NTMĮ projekto ir keičiamo NTMĮ projekto 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Mokesčio mokėtojo pageidavimu turto vertintojas parengia Nekilnojamojo turto registro informacinės sistemos išrašą, kuriame nurodoma nekilnojamojo turto mokestinė vertė. Fizinių asmenų pageidavimu šie išrašai vieną kartą per mokestinį laikotarpį parengiami ir įteikiami nemokamai.“.

 

Priežastys, paskatinusios Registrų centrą teikti pasiūlymus:

1.    NTMĮ projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūlomoje sąvokoje „pagrindinis gyvenamasis būstas“ apibrėžti inžineriniai statiniai daugiausiai apimtų kiemo statinius (tvoros, šuliniai, stoginės, pavėsinės, kiemo aikštelės ir pan.), kurių vertės, lyginant su būsto, t. y. gyvenamojo namo ar buto, verte yra labai nedidelės.

2.    NTMĮ projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatoma už pagrindinį gyvenamąjį būstą apskaičiuotą mokesčio sumą mažinti 50 arba 75 procentais, todėl didelės dalies inžinerinių statinių, apibrėžtų sąvokoje, mokestinės vertės nustatymo ir NTR išrašo parengimo kaštai būtų didesni nei už šiuos objektus mokesčių mokėtojui apskaičiuota mokėtina mokesčio suma.

3.    Ženkliai išaugs valstybės biudžeto lėšų poreikis didelio skaičiaus nekilnojamojo turto objektų verčių nustatymui.

4.    Registrų centras neturi pakankamai darbuotojų neplanuotai išaugusio kiekio nekilnojamojo turto objektų verčių nustatymui ir NTR išrašų parengimui.

Papildoma (detalizuojanti) informacija:

NTR yra įregistruota apie 400 tūkst. fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių inžinerinių statinių (tvorų, šulinių, stoginių, pavėsinių, kiemo aikštelių ir pan.), kurie turi tą patį adresą kaip gyvenamasis pastatas ar patalpa, ir atitinkamai galėtų būti priskirtini sąvokoje „pagrindinis gyvenamasis būstas“ apibrėžtiems inžineriniams statiniams, kurie tarnauja pagrindiniam gyvenamajam pastatui (patalpoms).

Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – NTK) įrašytų šių objektų vidutinių rinkos verčių ( toliau – VRV) vidurkis yra 488 Eur, mediana – 53 Eur, tik apie 2 tūkst. vienetų (0,5 proc.) yra objektai, kurių NTK įrašyta VRV yra didesnė nei 10 tūkst. Eur (nuo tokios sumos, pritaikius 0,1 proc. mokesčio tarifą ir 50 proc. lengvatą, numatytą NTMĮ projekto 7 straipsnio 3 dalyje, būtų apskaičiuojama 5 Eur mokėtina mokesčio suma).

Dalis aukščiau nurodytų, tuo pačiu adresu kaip ir gyvenamasis pastatas įregistruotų inžinerinių statinių, kurių VRV didesnė nei 10 tūkst. Eur, yra fizinių asmenų turtas naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (mėšlidės, srutų rezervuarai ir pan.), kuriems galiotų NTMĮ projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta lengvata ir nekilnojamojo turto mokesčiu jie nebūtų apmokestinami.

Šiuo metu 85 proc. (apie 340 tūkst.) minėtų įregistruotų inžinerinių statinių VRV yra nustatytos anksčiau nei prieš 3 metus, todėl įsigaliojus NTMĮ projekte numatytiems 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto pakeitimams (VRV nustatyta ne anksčiau kaip prieš 3 metus), mokesčių mokėtojai bus priversti teikti prašymus Registrų centrui atnaujinti mokestines vertes.

NTMĮ projekte numatyti pakeitimai lems:

·      papildomą administracinę naštą mokesčių mokėtojams – išaugsiantį kreipimųsi skaičių dėl mokestinės vertės perskaičiavimo;

·      padidėsiančias valstybės biudžeto išlaidas verčių nustatymui – papildomai apie 2,72 mln. Eur;

·      žmogiškųjų resursų trūkumą Registrų centre – iš viso apskaičiuoti visų inžinerinių statinių vertes reikėtų 269 darbuotojų, iš kurių 160 – perskaičiuoti vertes NTMĮ projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūlomoje sąvokoje „pagrindinis gyvenamasis būstas“ apibrėžtiems inžineriniams statiniams.

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu Registrų centro verčių nustatymo veiklai 2025 m. numatyta lėšų suma dengia tik 34 proc. sąnaudų.

Pritarti

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil. Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

 

 

 

 

Argumentai:

 

Siekdami pagerinti nekilnojamojo turto subjektų sąlygas šiuo Pasiūlymu siūlome keletą pakeitimų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Projektui. Siūloma įvesti pagrindinę nuostatą, kad pirmasis ir vienintelis žmogaus turtas yra neapmokestinamas. Teisė į būstą turi kiekvienas žmogus, kad galėtų tinkamai patenkinti savo būtinuosius poreikius ir kurti orų gyvenimą sau ir savo šeimos nariams. Visuotinė Žmogaus teisių deklaracijos 25 straipsnio 1 dalis skelbia, kad „Kiekvienas turi teisę į savo ir savo šeimos sveikatai ir gerovei pakankamą gyvenimo lygį, įskaitant maistą, drabužius, būstą ir sveikatos priežiūrą bei būtinas socialines paslaugas“. Todėl yra būtina užtikrinti šias žmogaus teises ne apkraunant papildomais mokesčiais, o užtikrinant, kad pagrindinis būstas yra neapmokestinamas. Taip valstybė ne trukdys pasinaudoti teise į būstą, o kaip tik užtikrins tokios teisės įgyvendinimą.

 

Projekte siūloma nuostata kad apmokestinamas visas nekilnojamasis turtas nuo 40 000 tūkstančių eurų sumos sukurtų Lietuvoje situaciją, kai daugelis gyventojų turėtų persvarstyti savo gyvenamąją vietą, ieškoti mažesnių, pigesnių būstų, nes dabartinėmis rinkos sąlygomis daugelis gyvena būstuose, kurių rinkos vertė gerokai viršija numatytą 40 000 tūkstančių ribą. Ir tai būtų ne prabangiuose būstuose gyvenančių žmonių problema, labiausiai  ši nuostata paliestų vyresnio amžiaus žmones, kurie nuo seno gyvena savo vieninteliame name ar daugiavaikes šeimas, kurios dėl asmenų skaičiaus turi rinktis didesnį būstą. Sukurdami situaciją, kai silpnesnioji socialinio sluoksnio grandis tūrėtų keisti savo gyvenimo sąlygas dėl papildomų mokesčių, kurie jiems taptų našta, mes pažeidžiame ir žmogaus prigimtines teises į orumą, orią senatvę, o kalbant apie daugiavaikes šeimas, sukuriame sąlygas joms ieškotis mažesnio būsto, kas galimai pažeistų jų teises į pakankamą erdvę kiekvienam šeimos nariui ar priverstų juos keltis už miesto ribų, taip atribojant vaikus nuo didesnio mokyklų, būrelio pasirinkimo bei mokslo kokybės užtikrinimo.

 

Taip pat siūlome apmokestinti kiekvieną papildomą nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgiant į turto vertę. Netaikyti 40 000 tūkstančių eurų ribos ir papildomą turtą laikyti apmokestinimo objektu. Papildomas turtas nėra būtinybė, nėra būtinas būtiniesiems poreikiams patenkinti.

 

Kadangi siūlome pagrindinio nekilnojamo turto neapmokestinti, atsisakome ir visų papildomų lengvatų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnyje. Tačiau norime papildyti nauju punktu ir įtvirtinti kad mokesčių neapmokestinamas nekilnojamas turtas, kuris įgytas paveldėjimo būdu ir nuo paveldėjimo momento nepraėjo daugiau nei 12 mėnesių. Turtas, įgytas paveldėjimo būdu nėra nuo žmogaus valios priklausantis pasirinkimas, to turto jis neplanavo įsigyti, o teisė į jį suteikta paveldėjimo būdu. Todėl būtų teisinga nustatyti protingą 12 mėnesių laikotarpį per kurį būtų galima apsispręsti ką su nauju įgytu turtu norima daryti.

 

Kalbant apie apmokestinamojo nekilnojamo turto procentines išraiškas, siūlome atsižvelgti į skirtingų regionų rinkos vertes ir nekilnojamojo turto paklausą atitinkamuose regionuose. Tad norime išskirti ir diferencijuoti didmiesčius bei kurortines savivaldybes ir atitinkamai taikyti procentines išraiškas.

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

 

 

 

 

 

Pasiūlymai

Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai:

1) neviršijančiai 40 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 40 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;

3) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

4) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

1) neviršijančiai 100 000 eurų, taikomas 0.1 procento mokesčio tarifas;

2) neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0.2 – 0.4 procento mokesčio tarifas;

3) neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0.3 – 0.6 procento mokesčio tarifas;

4) neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0.4 – 0.8 procento mokesčio tarifas;

5) neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0.5 - 1 procento mokesčio tarifas;

6) neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0.6 – 1.2 procento mokesčio tarifas;

7) viršijant 1 000 000 eurų, taikomas 1 – 2 procento mokesčio tarifas.

 

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

2.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

 

 

 

 

Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį:

„5. Fiziniams asmenims auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendros mokestinės vertės daliai

1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 250 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 250 000 eurų, tačiau neviršijančiai 500 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;

3) viršijančiai 500 000 eurų, tačiau neviršijančiai 750 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

4) viršijančiai 750 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.“

 

„5. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių, esančių Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Vilniaus rajono,  Kauno rajono, Klaipėdos rajono, Palangos, Druskininkų, Birštono, Neringos savivaldybėse, bendros mokestinės vertės daliai:

 

1) neviršijančiai 100 000 eurų, taikomas 0.1 procento mokesčio tarifas;

2) neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0.2 procento mokesčio tarifas;

3) neviršijančiai 300 000 eurų, taikomas 0.3 procento mokesčio tarifas;

4) neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0.4 procento mokesčio tarifas;

5) neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0.5 procento mokesčio tarifas;

6) neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0.6 procento mokesčio tarifas;

7) viršijant 1 000 000 eurų, taikomas 1  procento mokesčio tarifas.“

Spręsti pagrindiniame komitete

 

3.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

 

 

 

 

Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą:

„1. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantis ar jų įsigyjamas gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurie yra pirmas ir vienintelis asmens gyvenamasis turtas. Esant daugiau nekilnojamo turto objektų, neapmokestinamas, tas nekilnojamas turtas, kuriame yra registruota gyvenamoji vieta, nesant registracijos – brangiausias, kaip pagrindinė gyvenamoji vieta. Pasinaudoti lengvata gali tik fizinis asmuo, kurio registracijos vieta  - Lietuvos Respublika. už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo:

1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai;

2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti);

3) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui;

4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;

5) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai;

6) fizinio asmens, turinčio teisę gauti būsto šildymo išlaidų kompensaciją Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka, pagrindinis gyvenamasis būstas.

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

4.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

 

 

 

 

Naikiname 7 straipsnio 2 dalį:

„2. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka juridinis asmuo:

1) užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybių, akredituotų Vyriausybės nustatyta tvarka, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas;

2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;

3) laisvųjų ekonominių zonų įmonių nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje;

4) bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas;

5) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;

6) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;

7) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;

8) neįgaliųjų asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos, nekilnojamasis turtas;

9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Pelno mokesčio įstatyme, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami  pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);

10) daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

11) labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

12) mokslo ir studijų institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas;

13) švietimo įstaigų, nurodytų Švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas;

14) socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas;

15) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;

16) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

17) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;

18) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas;

19) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.“

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

5.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

 

 

 

 

Naikiname 7 straipsnio 3 dalį:

„3. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytus tarifus, mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.“

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

6.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

 

 

 

 

Naikiname 7 straipsnio 4 dalį:

„4. Mokestis už nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.“

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

7.

Seimo narys Karolis Neimantas,

2025-05-21

 

 

 

 

Papildome 7 straipsnį 2 dalimi:

Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamas turtas, kuris įgytas paveldėjimo būdu ir nuo paveldėjimo momento nepraėjo daugiau nei 12 mėnesių.

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

 

8.

 

 

Seimo nariai: Viktoras Fiodorovas, Vytautas Sinica, Vitalijus Šeršniovas,

2025-05-22

7

3,4

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotas projektas dėl nekilnojamojo turto mokesčio numato apmokestinti visų šalies gyventojų nekilnojamąjį turtą. Toks sprendimas neatsižvelgia į esminį socialinį ir ekonominį aspektą – pirmasis būstas daugeliui žmonių yra pagrindinis gyvenamasis turtas, būtinas oriai gyventi, užtikrinantis šeimos stabilumą ir saugumą.

Esant vis dar aukštoms būsto paskolų palūkanoms, gyventojai jau patyrė didelę finansinę naštą. Mokant didesnes mėnesines įmokas bankams, daliai žmonių išlaikyti savo būstą tapo rimtu iššūkiu. Papildomas nekilnojamojo turto mokestis pagrindiniam būstui dar labiau apsunkintų gyventojų finansinę padėtį, ypač jaunoms šeimoms, kurios tik pradeda kurti savo namus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalis ir jas išdėstyti taip:

3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 100 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 100 procentais procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

9.

 

 

 

 

Seimo nariai: Martynas Gedvilas, Remigijus Žemaitaitis, Daiva Petkevičienė, Saulius Bucevičius,

2025-05-22

6

4

 

Argumentai:

Neapmokestinamojo dydžio didinimas yra būtinas siekiant apsaugoti gyventojus nuo per didelės mokestinės naštos. Tai ypač svarbu pagrindinio gyvenamojo būsto atveju, nes būstas – tai žmogaus pagrindinis poreikis, o ne prabanga. Didinant neapmokestinamąją vertę, apsaugomi mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, pensininkai ir socialiai pažeidžiamos grupės, kuriems papildomas mokestis galėtų reikšti realų pavojų išlaikyti savo būstą.

Šis žingsnis rodo, kad valstybė atsižvelgia į visuomenės lūkesčius ir realijas, o mokesčių politika nėra nukreipta prieš vidutines pajamas gaunančius žmones.

     Pasiūlymas:

Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

”4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 40 000 eurų,  mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.“

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

10.

 

 

 

 

 

 

 

 

Seimo nariai: Viktoras Fiodorovas, Vitalijus Šeršniovas, Vytautas Sinica

2025-05-22

6

 

 

Argumentai: 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotas projektas dėl nekilnojamojo turto mokesčio numato apmokestinti visų šalies gyventojų nekilnojamąjį turtą. Toks sprendimas neatsižvelgia į esminį socialinį ir ekonominį aspektą – pirmasis būstas daugeliui žmonių yra pagrindinis gyvenamasis turtas, būtinas oriai gyventi, užtikrinantis šeimos stabilumą ir saugumą.

Esant vis dar aukštoms būsto paskolų palūkanoms, gyventojai jau patyrė didelę finansinę naštą. Mokant didesnes mėnesines įmokas bankams, daliai žmonių išlaikyti savo būstą tapo rimtu iššūkiu. Papildomas nekilnojamojo turto mokestis pagrindiniam būstui dar labiau apsunkintų gyventojų finansinę padėtį, ypač jaunoms šeimoms, kurios tik pradeda kurti savo namus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1. Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Pagrindinis gyvenamasis būstas neapmokestinamas. 

2. 3. Savivaldybės taryba, siekdama, kad pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas naujas  konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.

3. 4. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) nekilnojamojo turto paskirtį;

2) nekilnojamojo turto naudojimą;

3) nekilnojamojo turto teisinį statusą;

4) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

5) nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą;

6) mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens dydį, darbuotojų skaičių, apyvartą ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį;

7) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) ar pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis) mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus: 

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1 procento iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

6. 5. Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:

1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;

3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;

4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,5 procento mokesčio tarifas;

5) viršijančiai 600 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

7. 6. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse dalyje nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.

8. 7. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse  dalyje nustatytus tarifus, mokestinei vertei.

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

 

11.

 

 

 

 

 

 

Seimo nariai: Viktoras Fiodorovas, Vitalijus Šeršniovas, Vytautas Sinica

2025-05-22

7

 

 

Argumentai:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės inicijuotas projektas dėl nekilnojamojo turto mokesčio numato apmokestinti visų šalies gyventojų nekilnojamąjį turtą. Toks sprendimas neatsižvelgia į esminį socialinį ir ekonominį aspektą – pirmasis būstas daugeliui žmonių yra pagrindinis gyvenamasis turtas, būtinas oriai gyventi, užtikrinantis šeimos stabilumą ir saugumą.

Esant vis dar aukštoms būsto paskolų palūkanoms, gyventojai jau patyrė didelę finansinę naštą. Mokant didesnes mėnesines įmokas bankams, daliai žmonių išlaikyti savo būstą tapo rimtu iššūkiu. Papildomas nekilnojamojo turto mokestis pagrindiniam būstui dar labiau apsunkintų gyventojų finansinę padėtį, ypač jaunoms šeimoms, kurios tik pradeda kurti savo namus.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

1. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka fizinis asmuo:

1) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas socialinei globai ir socialinei priežiūrai;

2) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, (toliau - pajamos iš žemės ūkio veiklos) gauti (uždirbti);

3) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;

4) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens naudojamas švietimo darbui;

5) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;

6) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą pagal Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.

2. Mokesčiu neapmokestinamas nekilnojamasis turtas, už kurį mokestį pagal šio įstatymo 3 straipsnį moka juridinis asmuo:

1) užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, pagal tarptautinę teisę specialų statusą turinčių subjektų ar kitų subjektų, su kuriais Lietuvos Respublikos tarptautinis bendradarbiavimas atitinka Lietuvos Respublikos Seimo priimtuose teisės aktuose nustatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus, atstovybių, akredituotų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių nekilnojamasis turtas;

2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;

3) laisvųjų ekonominių zonų įmonių, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme, nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje;

4) bankrutavusių įmonių nekilnojamasis turtas;

5) tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai;

6) aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą;

7) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), esantis kapinių teritorijoje;

8) asmenų su negalia asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos, nekilnojamasis turtas;

9) juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami  pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti);

10) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklosgauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos;

11) daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; 

12) labdaros ir paramos fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

13) mokslo ir studijų institucijų, nurodytų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nekilnojamasis turtas;

14) švietimo įstaigų, nurodytų Švietimo įstatyme, nekilnojamasis turtas;

15) socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą, nekilnojamasis turtas;

16) profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai;

17) juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai;

18) Lietuvos banko nekilnojamasis turtas;

19) juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą, nekilnojamasis turtas;

20) nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas. 

3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų. 

4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

5. 3. Mokesčio lengvatos taikomos šia tvarka:

1) įgijus teisę į lengvatą, lengvata pradedama taikyti nuo mėnesio, kurį įgyjama teisė į lengvatą;

2) praradus teisę į lengvatą, lengvata netaikoma nuo mėnesio, einančio po mėnesio, kurį prarandama teisė į lengvatą.

6. 4. Savivaldybių tarybos turi teisę savo biudžeto sąskaita sumažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

7. 5. Mokestis, neviršijantis 5 eurų, nemokamas.

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

12.

 

 

 

 

 

 

Seimo narė Gintarė Skaistė,

2025-05-23

6

4

 

Argumentai: šiuo metu siūloma, kad minimali neapmokestinama kartelė pirmam būstui būtų ne mažesnė nei 10 tūkst. eurų, kai savivaldybės gali nustatyti ir didesnę neapmokestinamą kartelę. Visgi, savivaldybių sprendimai gali būti labai įvairūs, NT vertės atskirose savivaldybėse skiriasi kartais ar net dešimtimis kartų, todėl reikalingi papildomi saugikliai, prisiderinantys prie konkrečios savivaldybės situacijos. Siūlau, kad minimali neapmokestinama kartelė būtų nustatoma kaip vidutinė tos savivaldybės nekilnojamo turto vertė pagal Registrų centro vertes, o savivaldybėms išliktų teisė nustatyti ir didesnes neapmokestinamas karteles.

Jeigu neapmokestinamas dydis bus mažesnis nei vidutinė būsto vertė konkrečioje savivaldybėje, dauguma gyventojų bus priversti mokėti mokestį net už tipišką, neišskirtinį būstą. Tai prieštarauja įstatymo idėjai.

NTMĮ projekte jau pripažįstama, kad egzistuoja dideli nekilnojamojo turto vertės skirtumai tarp savivaldybių. Todėl ta pati nominali neapmokestinamoji riba (pvz., 10 000 €) Vilniuje ar Neringoje reiškia daug mažesnę realią apsaugą nei, tarkime, Raseiniuose ar Biržuose. Neatsižvelgiant į šiuos skirtumus, būtų neproporcingai baudžiami miestų gyventojai.

Įstatymo aiškinamajame rašte akcentuojamas tikslas prisidėti prie būsto įperkamumo. Jei apmokestinimas apimtų būstus, kurių vertė neviršija konkrečios savivaldybės vidurkio, tai prieštarautų šiam tikslui – mokestis didintų gyvenimo kaštus vidutines pajamas gaunantiems gyventojams.

Siūlymas nustatyti neapmokestinamąją ribą ne mažesnę nei savivaldybės vidutinė būsto vertė atitinka įstatymo projekto logiką – skatinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir sprendimų artumą vietos kontekstui. Taip būtų užtikrintas nuoseklumas ir mažesnė nelygybė tarp gyventojų skirtingose vietovėse.

 

 

Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų toje savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto verčių vidurkis,  mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

        2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.“

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

 

 

13.

 

 

 

 

Seimo narė Gintarė Skaistė,

2025-05-23

 

 

 

Pasiūlymas: pakeisti IV skyriaus baigiamųjų nuostatų 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

2. 2031 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 6 straipsnio redakcija:

„6 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Mokesčio tarifas yra nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip.

2. Savivaldybės taryba, siekdama, kad pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytas naujas  konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.

3. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų:

1) nekilnojamojo turto paskirtį;

2) nekilnojamojo turto naudojimą;

3) nekilnojamojo turto teisinį statusą;

4) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

5) nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą;

6) mokesčio mokėtojų kategorijas, juridinio asmens dydį, darbuotojų skaičių, apyvartą ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį;

7) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal teritorijos teisinį statusą (ar statiniui eksploatuoti suformuotas žemės sklypas ar ne) ar pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų toje savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto verčių vidurkis,  mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį.

5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

6. Apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas apmokestinamas taikant 4 procentų mokesčio tarifą, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus. Savivaldybės teritorijoje esančio apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, atsižvelgdama į statinių priežiūrą atliekančių subjektų teikimą, kuriame nurodomos statinių priežiūrą atliekančio subjekto nustatytos šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba.

7. Papildomas 0,2 procento mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant šio straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus, mokestinei vertei.“

3. 2031 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 13 straipsnio 3 dalies redakcija:

„3. Mokestis, kuris apskaičiuojamas taikant šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje nustatytą tarifą, įskaitomas į valstybės biudžetą.“

4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir centrinis mokesčių administratorius iki 2025 m. lapkričio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus). Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų toje savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto verčių vidurkį. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį viršijančiai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio, 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas (tarifai) jos teritorijoje taikomas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų toje savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto verčių vidurkį.

6. Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.                  

7. Nekilnojamojo turto mokesčio administravimo procedūros, pradėtos iki 2025 m. gruodžio 31 d., baigiamos pagal iki 2025 m. gruodžio 31 d. galiojusio teisinio reguliavimo nuostatas.“

 

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

14.

 

 

 

 

 

 

 

Seimo nariai: Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis,

2025-05-23

1

4

2

 

Argumentai:

Daugybės žmonių siekis yra turėti nuosavą gyvenamąjį būstą. Tam žmonės ilgą laiką taupo, ima paskolas bei siekdami didesnių pajamų daug dirba ir ne tik viename darbe. Todėl siekis įstatymo nuostatomis apmokestinti pagrindinį gyvenamąjį būstą nekilnojamo turto mokesčiu, traktuotinas kaip dalinai neteisingas: šio būsto įsigijimui gyventojai daug dirbo, taupė ir jį įsigijus vėl reikia mokėti mokesčius, t. y. nuosavas būstas „atneša“ papildomas, anksčiau neplanuotas išlaidas. O juk gyventojų siekis ir buvo, kad įsigijus būstą nebereikėtų jo nuomotis ir dėl to turėti išlaidas, kuriuos gali būti neprognozuotinos. Be to, būstas brangsta ir dėl to mokestis tik didės. Pažymėtina, kad įsigijus nuosavą būstą ir tam išleidus daug lėšų, jo priežiūrai ir išlaikymui taip pat patiriamos būtinos išlaidos.

Be to, įstatymo projektas sudaro sąlygas skirtingose savivaldybėse nustatyti skirtingus minėto mokesčio dydžius ir lengvatas, kas lems skirtingas mokesčio taikymo ir dydžio sąlygas vienoje valstybėje gyvenantiems pagrindinio būsto savininkams.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuosavo būsto turėjimas sulaiko asmenis išvykti iš Lietuvos, kas yra svarbus veiksnys vertinant demografinę situaciją.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus tikslinga nustatyti, kad pagrindinis gyvenamasis būstas neturėtų būti apmokestintas ir todėl neturėtų būti nekilnojamojo turto mokesčio objektu.

 

1. Pasiūlymas:

1.1. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Mokesčio objektas nėra:

1) Statybos įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos Respublikoje neužbaigtas statyti faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kai:

a) nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos praėjo ne daugiau kaip 10 metų ir

b) per 5 metus nuo neužbaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys buvo patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje;

2) nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, kol vykdoma atitinkama valdžios ir privataus subjektų partnerystės sutartis ir šis nekilnojamasis turtas naudojamas pagal toje sutartyje nustatytą paskirtį.

3) pagrindinis gyvenamasis būstas.“.

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

15.

 

 

Seimo nariai: Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis,

2025-05-23

6

6

 

1.2. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus ir siekį nustatyti, kad pagrindinis gyvenamasis būstas nėra mokesčio objektas, siūlytina įstatymo projekte išbraukti nuostatas susijusias su pagrindiniu gyvenamuoju būstu:

1.2.1. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 6 straipsnį ir išbraukti jo 4 ir 5 dalis;

„4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų,  mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.

5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“.

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

16.

 

 

 

Seimo nariai: Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis,

2025-05-23

7

3

4

1.2.2. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 7 straipsnį ir išbraukti jo 3 ir 4 dalis:

„3. Mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 50 procentų nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.

4. Fiziniams asmenims, auginantiems 3 ir daugiau vaikų (įvaikių, globotinių (rūpintinių), kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems vaiką (įvaikį, globotinį (rūpintinį), kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia iki 18 metų, taip pat vyresnį vaiką (įvaikį, globotinį, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) šeimoje) su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos I ar II individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą mažinamas 75 procentais nekilnojamojo turto mokesčio sumos, apskaičiuotos taikant šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nustatytus tarifus pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei (arba jos daliai), neviršijančiai 450 000 eurų.“.

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

17.

Seimo nariai: Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis,

2025-05-23

2

6

4

5

1.2.3. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 6 straipsnį ir išbraukti jo 4 ir 5 dalis:

„4. Savivaldybės taryba nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) (toliau – neapmokestinamasis dydis), ne mažesnį (mažesnius) negu 10 000 eurų, mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atsižvelgdama į vieną arba kelis kriterijus:

1) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;

2) fizinio asmens ekonominę, socialinę padėtį.

5. Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustato konkretų mokesčio tarifą (tarifus) nuo 0,1  iki 1 procento pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kriterijus mutatis mutandis šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“.

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

18.

 

 

Seimo nariai: Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis,

2025-05-23

2

5

 

1.2.4. Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 2 straipsnį ir išbraukti jo 5 dalį:

„5. Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius) ir pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą (tarifus). Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo (tarifų), 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį viršijančiai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio, 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas (tarifai) jos teritorijoje taikomas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 10 000 eurų.“.

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

19.

 

 

Seimo nariai: Bronis Ropė, Aušrinė Norkienė, Rimas Jonas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Rita Tamašunienė, Eimantas Kirkutis,

2025-05-23

1

6

6

1,2

Argumentai

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme yra nustatyta, kad fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų), žuvininkystės statinių ir inžinerinių statinių bendra vertė, neviršijanti 150 000 eurų yra neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.

Pateiktu įstatymo projektu siūloma neapmokestinama turto vertės riba yra 50 000 eurų, t. y. net 3 kartus mažesnė nei dabar galiojanti. Tai yra labai didelis skirtumas ir dar nuo 2026 m. labai didės mokestinė vertė, todėl šis mokestis paliestų labai daug gyventojų. Todėl tikslinga pakeisti šią ribą ir nustatyti, kad fiziniams asmenis vietoje įstatymo projekte siūlomoms 50 000 eurų ribos, 0 procento mokesčio tarifas būtų taikomas iki 100 000 eurų jų nekilnojamojo turto bendrosios mokestinės vertės.

     2. Pasiūlymas:

Pakeisti Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XVP-437(2) 1 straipsniu keičiamo Nekilnojamojo turto įstatymo 6 straipsnio 6 dalies 1 ir 2 punktus ir juos išdėstyti taip:

„1) neviršijančiai 50 000 100 000 eurų, taikomas 0 procento mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 50 000 100 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas;“.

 

Spręsti pagrindiniame komitete

 

 

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: atmesti iniciatorių pateiktą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-437(2) atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte numatomu reglamentavimu nebus pasiektas įstatymo projekto tikslas – užtikrinti papildomą gynybos finansavimo pajamų šaltinį. 

6.2. Pasiūlymai:

7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 3, susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Mažeika, Matas Skamarakas.

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                            Kęstutis Mažeika

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja Donata Černiavskienė


[1] valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. gegužės 6 d. raštas Nr. S-4636 (1.4 E) „Dėl įstatymų pakeitimo projektų“

[2] valstybės įmonės Registrų centro 2025 m. gegužės 13 d. raštas Nr. S-4868 (1.4 E) „Dėl Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo projekto“