AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 2, 38¹ IR 38² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai

Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į tai, kad šiuo metu galiojančią fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio sistemą numatyta taikyti iki 2016 m. gruodžio 31 d. 

Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio lengvatos sistema Lietuvoje būtų taikoma ir nuo 2017 m. sausio 1 d., įvertinus tai, kad mokestinė aplinka yra vienas iš labiausiai laivybos bendrovės apsisprendimą, kurios valstybės jūrų laivų registrą pasirinkti, lemiančių faktorių, o viena iš pagrindinių priemonių, sukuriančių palankią mokestinę aplinką laivybos bendrovėms, yra galimybė taikyti fiksuotą pelno (tonažo) mokestį.

Įstatymo projektu taip pat siekiama patikslinti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme (toliau – Įstatymas) įtvirtintų sąvokų ,,laivybos vienetas“, ,,su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusi veikla“ ir ,,tarptautinis vežimas jūrų laivais“  apibrėžtis ir Įstatymo nuostatas, susijusias su fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio taikymu, t. y. priskirti jūrų laivo išnuomojimo pagal laivo frachtavimo sutartį (charter out) veiklą tarptautiniam vežimui jūrų laivais, taip pat laivybos vieneto vykdomą keleivių ir (arba) krovinių vežimą jūrų laivais, kurie yra naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį (charter in), ir sudaryti galimybę taikyti fiksuotą pelno (tonažo) mokestį iš šios veiklos gaunamoms pajamoms. Įstatymo projektu taip pat siekiama jūrų laivo išnuomojimą pagal laivo nuomos be įgulos (bareboat out) sutartį, kai pajamos, vykdant minėtą veiklą, gaunamos ne ilgiau nei trejus metus, priskirti su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusiai veiklai ir šioms pajamoms taikyti fiksuotą pelno (tonažo) mokestį.

Pažymėtina, kad Europos Komisija yra patvirtinusi kitų Europos Sąjungos valstybių narių tonažo mokesčio schemas, kurios skirtos bendrovėms, kurioms nuosavybės teise priklausančių laivų (arba laivų, valdomų pagal laivo be įgulos nuomos sutartis) tonažo ir pagal terminuotą laivų frachtavimo sutartį arba vienam reisui frachtuojamų laivų tonažo santykis neviršija 3:1, 4:1 ar 10:1. Siekiant užtikrinti valstybės pagalbos schemos maksimalų efektyvumą ir jos patrauklumą Įstatyme siūloma įtvirtinti reikalavimą laivybos vienetui nuosavybės teise valdyti 10 procentų valdomų jūrų laivų naudingosios talpos (toliau – jūrų laivų NT).

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento (direktorius Andrius Šniuolis, tel. 239 3926,           el.p. [email protected]) Vandens transporto skyriaus (vedėjas Artūras Kungys,
tel. 239 3930, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Tatjana Lukjančikova 
(tel. 239 3897, el. p. [email protected]).

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekto aptarti teisiniai santykiai

Tonažo mokestis Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje buvo įtvirtintas 2007 m. priėmus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 4, 7, 11, 12, 18, 19, 26, 31, 43, 50, 51, 53, 58 straipsnių, 1 priedėlio pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 38¹, 38² straipsniais įstatymą, kuriuo įtvirtinta galimybė laivybos kompanijoms taikyti fiksuotą pelno mokestį (toliau – tonažo mokesčio schema). Ši tonažo mokesčio schema vertinama kaip valstybės pagalba, todėl prieš pradedant ją taikyti buvo gautas Europos Komisijos leidimas (2006 m. liepos 19 d. sprendimas K(2006)3198 galutinis „Valstybės pagalba N 330/2005 – Lietuva. Pagalba laivybos bendrovėms – Tonažo mokesčio schema“ (toliau – valstybės pagalbos schema).

Atkreiptinas dėmesys, kad, prieš pradedant teikti valstybės pagalbą pagal pakeistą tonažo mokesčio schemą, būtina šios schemos pakeitimus suderinti su Europos Komisija ir gauti jos leidimą. Pažymėtina, kad pranešimo dėl valstybės pagalbos schemos Europos Komisijai forma bus teikiama Europos Komisijai dar nepriėmus Įstatymo projekto. Apie esminius Įstatymo projekto pakeitimus, atsiradusius svarstant Įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Seime, Europos Komisija bus informuojama.

Įstatymo 38¹ straipsnio 5 dalyje numatyta, kad apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka laivybos vienetui, atitinkančiam šio straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, taikoma iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Šiuo metu galiojantis Įstatymas nustato, kad tonažo mokestis taikomas pajamoms iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos. Įstatyme jūrų laivo išnuomojimo pagal laivo frachtavimo sutartį (charter out) veikla priskiriama ne tarptautiniam vežimui, o tik su juo tiesiogiai susijusiai veiklai, o vykdant tarptautinį vežimą jūrų laivais, kurie naudojami pagal terminuotą frachtavimo sutartį charter in, gautoms pajamoms apskritai netaikomas fiksuotas pelno (tonažo) mokestis.

Pagal Lietuvos tonažo mokesčio schemą laivo nuomos be įgulos (bareboat out) sutarties pagrindu gaunamoms pajamoms fiksuotas pelno (tonažo) mokestis taip pat nėra taikomas. Pažymėtina, kad laivybos kompanijos, turėdamos trumpalaikį perteklinį laivų tonažą, galėtų sudaryti tokias sutartis su kitomis kompanijoms, neprarasdamos teisės taikyti fiksuotą pelno (tonažo) mokestį tokioms gautoms pajamoms.

Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu galioja reikalavimas, kad laivybos vienetas nuosavybės teise valdytų 25 proc. valdomų jūrų laivų NT.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje įtvirtintos sąvokos ,,laivybos vienetas“ apibrėžtis patikslinta siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, t. y. aiškiai nurodyti, kad laivybos vienetu būtų laikomas apmokestinamasis vienetas, kuris gali užsiimti tik tarptautiniu vežimu jūrų laivas arba užsiimti tarptautiniu vežimu jūrų laivais ir kartu vykdyti su juo tiesiogiai susijusią veiklą.

Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje įtvirtinta sąvokos ,,su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusi veikla“ apibrėžtis patikslinta siekiant užtikrinti teisinį aiškumą, t. y. atskirti paslaugas, būtinas tarptautiniam vežimui jūrų laivais, nuo kitų ekonomiškai svarbių priemonių ir aiškiai įtvirtinti nuostatą, pagal kurią laivybos vienetas, vykdydamas su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusią veiklą, gali vykdyti tik tarptautiniam vežimui jūrų laivais būtinas paslaugas, tačiau nevykdyti kitų ekonomiškai svarbių priemonių.  Taip pat keičiamas šios dalies 8 punktas, atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projektu siekiama laivo išnuomojimą pagal laivo frachtavimo sutartį (charter out) priskirti tarptautiniam vežimui jūrų laivais, o laivo išnuomojimas pagal laivo nuomos be įgulos sutartį (bareboat out) būtų priskiriamas su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusiai veiklai.

Pažymėtina, kad Europos Komisija, vertindama laivybos išskirtinumą tai atvejais, kai laivo savininkas gali turėti laivų tonažo perviršį, yra išaiškinusi, kad gautos pajamos turėtų būti pripažįstamos tonažo mokesčio objektu terminuotam laikui (nuostata dėl trijų metų termino yra įtvirtinta Europos Komisijos sprendimuose dėl tonažo mokesčio schemų patvirtinimo Europos ekonominės erdvės valstybėms, pavyzdžiui,  2002 m. gruodžio 11 d. sprendimas N504/02 Airija; 2011 m. gruodžio 20 d. sprendimas N448/2010 Suomija; 2015 m. balandžio 1 d. sprendimas N/2013 Kroatija).

Pažymėtina, kad šiuo metu jūrų laivo išnuomojimo pagal laivo frachtavimo sutartį (charter out) veikla yra priskirta ne tarptautiniam vežimui, o tik su juo tiesiogiai susijusiai veiklai. Manytina, kad laivo išnuomojimas pagal terminuotą frachtavimo sutartį ar frachtavimo sutartį laivo reisui turėtų būti vertinamas kaip tarptautinis vežimas, t. y. kaip pagrindinė tarptautinio vežimo jūra laivais veikla, o ne vien su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusi veikla atsižvelgus į tai, kad pagal frachtavimo sutartį laivo reisui laivo valdytojas įsipareigoja frachtuotojui  sutartyje numatytomis sąlygomis teikti prekių vežimo paslaugas, o terminuotos frachtavimo sutarties atveju laivo valdytojas nustatytam laikui išnuomoja frachtuotojui laivą su įgula. Abiejų nurodytų sutarčių atveju laivas suteikiamas kartu su laivo įgula. Frachtavimo sutarties laivo reisui arba terminuotos sutarties atveju laivo valdytojas užtikrina laivo tinkamumą plaukioti, išduoda konosamentą, kuriuo įrodomas vežimo sutarties sudarymo faktas ir patvirtinama jo gavėjo teisė gauti iš vežėjo (laivo valdytojo) konosamente nurodytas prekes ir jomis disponuoti, atsako už prekių praradimą ar sugadinimą dėl netinkamų laivo įgulos ar valdytojo veiksmų, atsako už laivo draudimo įmokų mokėjimą, laivo kapitonas išlieka atsakingas už visus su laivo navigaciniu valdymu susijusius klausimus.

Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 34 dalis papildoma 13 ir 14 punktais siekiant jūrų laivo įsigijimo finansavimą, taip pat naudos, kylančios iš jūrų laivo perleidimo sutarties ar įsigijimo finansavimo sutarties, gavimą priskirti su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusiai veiklai. Šios nuostatos įtvirtinamos, atsižvelgiant į Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato 2015 m. lapkričio 25 d. raštu Nr.COMP/F/2/BvW/AK/tt*D-2015/131004 pateiktą išaiškinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Pažymėtina, kad siekiant vykdyti tarptautinių vežimų jūrų laivais veiklą laivybos bendrovėms reikalingi laivai. Laivybos bendrovės priklausomai nuo ekonominės situacijos ir verslo sąlygų gali įsigyti laivus, juos nuomotis, įsigyti laivus per patronuojamąsias įmones, lizinguoti ir pan.

Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 34 dalies 13 punkte yra įtvirtinama platesnė jūrų laivo įsigijimo finansavimo samprata. Ji apima ne tik laivo įsigijimą pagal pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir, pavyzdžiui, laivo nuomos be įgulos sutartį su laivo išsipirkimo teise, lizingo sutartį ir pan. Laivui įsigyti laivybos vienetas gali naudoti nuosavas lėšas ar panaudoti įvairias finansavimo priemones, kurios lemia palūkanų atsiradimą. Atsižvelgiant į tai, sąnaudos (įskaitant ir palūkanų sąnaudas), susijusios su laivų įsigijimu, priskiriamos tonažo mokesčio schemai.

Atsižvelgiant į bankų reikalavimus, yra įprasta, kad bankai, taikydami tradicinę laivų įsigijimo finansavimo struktūrą, reikalauja, kad laivybos bendrovės savo veiklai reikalingus laivus įsigytų per specialiai tam tikslui bankui priimtinoje jurisdikcijoje įsteigtas patronuojamąsias įmones. Tokiu atveju laivybos bendrovė paprastai patronuojamosioms įmonėms pradiniam įnašui suformuoti taip pat suteikia paskolas, kad šios įmonės galėtų įsigyti laivus. Pagal šias laivybos bendrovės suteiktas patronuojamosioms įmonėms paskolas laivybos bendrovė privalo, remdamasi „ištiestos rankos“ principu, iš patronuojamųjų įmonių, kaip iš susijusių asmenų, reikalauti mokėti palūkanas. Įsigyti laivai paprastai nuomojami laivybos bendrovei ir laivybos bendrovė jais naudojasi tarptautinių vežimų jūrų laivais veiklai vykdyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad tarp nurodytų skirtingų alternatyvų įsigyti laivus tarptautinių vežimų jūrų laivais veiklai vykdyti neturėtų būti esminių apmokestinimo skirtumų, kai laivybos bendrovė teikia paskolas patronuojamosioms įmonėms, kad galėtų įsigyti ir naudoti laivus savo veiklai vykdyti. Tokioms laivybos bendrovės gautoms pajamoms (palūkanoms), kurios susijusios su šia laivų įsigijimo ir finansavimo schema, turėtų būti taikomas fiksuotas pelno (tonažo) mokestis.

Taip pat pažymėtina, kad praktikoje kyla atvejų, kai paskolos, paimtos laivams įsigyti, yra pertvarkomos / restruktūrizuojamos, o finansuojantis bankas atsisako reikalavimo teisių į dalį paskolos. Pagal Įstatymą dalis paskolos, į kurią finansuojantis bankas atsisakė reikalavimo teisių, yra laikoma pajamomis, kurios apmokestinamos bendra tvarka, t. y. joms nėra taikomas fiksuotas pelno (tonažo) mokestis.

Manytina, kad tikslinga numatyti, kad minėtoms pajamoms būtų taikomas fiksuotas pelno (tonažo) mokestis, įvertinus tai, kad už paskolą įgytu laivu būtų vykdoma tarptautinio vežimo jūrų laivais veikla, kuriai yra taikomas fiksuotas pelno (tonažo) mokestis. Dalis paskolos, į kurią finansuojantis bankas atsisakė reikalavimo teisių, kaip pajamos turėtų būti priskiriamos su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusiai veiklai, atsižvelgus į tai, kad gauta nauda būtų naudojama tarptautinio vežimo jūrų laivais veikloje.

Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 35 dalyje įtvirtintos sąvokos ,,tarptautinis vežimas jūrų laivais“ apibrėžtis patikslinta siekiant išnuomojimo pagal laivo frachtavimo sutartį (charter out) veiklą dėl pirmiau išdėstytų argumentų priskirti tarptautiniam vežimui jūrų laivais, o ne su tarptautiniu vežimu jūrų laivais tiesiogiai susijusiai veiklai, taip pat laivybos vieneto vykdomą keleivių ir (ar) krovinių vežimą laivais, kurie naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį charter in, priskirti tarptautiniam vežimui jūrų laivais.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvoje taikomą tonažo mokesčio sistemą vykdant tarptautinį vežimą jūrų laivais, kurie naudojami pagal terminuotą frachtavimo sutartį charter in, nėra galimybės taikyti fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio gautoms pajamoms, nors tarptautinių vežimų vykdymas laivais, kurie yra naudojami pagal laivo frachtavimo charter in sutartį, yra įprasta veikla laivybos sektoriuje, sudaranti galimybę  laivų savininkams operatyviai reaguoti į laivų tonažo poreikio padidėjimą, patenkinti išaugusį klientų poreikį, taip pat laivų remonto, modernizavimo atvejais, esant force majeure sąlygoms arba kai laivybos bendrovė neturi lėšų įsigyti nuosavų laivų.  Negalėjimas taikyti fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio laivo, valdomo pagal terminuotą frachtavimo charter in sutartį, gaunamoms pajamoms turi neigiamą poveikį laivybos verslo aplinkos patrauklumui. Pažymėtina, kad kitų Europos Sąjungos valstybių narių valstybės pagalbos schemos, kurioms yra pritarusi ir Europos Komisija, yra numatyta galimybė taikyti fiksuotą pelno (tonažo) mokestį šioms pajamoms.

Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 38¹ straipsnio pavadinimas ir šio straipsnio 1 dalis, kurioje yra įtvirtintos laivybos vieneto apmokestinimo sąlygos, yra patikslintos, atsižvelgus į minėtų sąvokų patikslintas apibrėžtis ir išdėstytus argumentus.

Atsižvelgus į tai, kad laivui įsigyti reikalingos didelės lėšos, ir įvertinus tai, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse numatyta, kad laivybos vienetas nuosavybės teise valdytų 10 proc. valdomų jūrų laivų NT, keičiamas 38¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas siekiant įtvirtinti reikalavimą laivybos vienetui nuosavybės teise valdyti 10 procentų jo valdomų jūrų laivų NT vietoj šiuo metu galiojančio reikalavimo nuosavybės teise valdyti 25 procentus valdomų jūrų laivų NT. Tai leistų bendrovėms operatyviau reaguoti į rinkos pokyčius (ypač tuo atveju, jeigu pajamoms, gautoms vykdant keleivių ir (ar) krovinių vežimą laivais, kurie naudojami pagal laivo frachtavimo sutartį charter in, būtų taikomas fiksuotas pelno (tonažo) mokestis).

Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 38¹ straipsnio 5 dalyje yra keičiama data, iki kurios turėtų būti taikoma nauja su Europos Komisija suderinta tonažo mokesčio schema. Įvertinus tai, kad Lietuvos tonažo mokesčio schema buvo patvirtinta 10 metų, ir atsižvelgus į tai, kad Europos Komisija daugeliui Europos Sąjungos valstybių narių patvirtino tonažo mokesčio schemas 10 metų, siūlytina Įstatymo projektu įtvirtinti nuostatą, pagal kurią apmokestinimo fiksuotu pelno mokesčiu tvarka laivybos vienetui būtų taikoma iki  2026 m. gruodžio 31 d., t. y. 10 metų.

Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 38² straipsnio 1 dalies 4 punkte atliktas techninis keitimas siekiant teisinio aiškumo dėl fiksuoto pelno mokesčio apskaičiavimo.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių priėmus įstatymą nenumatoma.

Pažymėtina, kad mokestinė aplinka yra vienas iš labiausiai laivybos bendrovės apsisprendimą, kurios valstybės jūrų laivų registrą pasirinkti, lemiančių faktorių. O viena iš pagrindinių priemonių, sukuriančių palankią mokestinę aplinką laivybos bendrovėms, yra galimybė taikyti fiksuotą pelno (tonažo) mokestį. Palankios mokestinės aplinkos sukūrimas skatintų laivybos bendroves registruoti savo laivus Lietuvoje. Tai turėtų teigiamų pasekmių valstybės ekonomikai, nes laivybos bendrovės sukuria tiesiogines darbo vietas jūroje ir su tuo susijusias darbo vietas krante, laivybos bendrovių veikla turi teigiamą poveikį kitoms ekonominėms veikloms, t. y. uosto paslaugų, laivų statybos ir remonto, draudimo, teisinių paslaugų ir finansų sektoriui, laivybos bendrovės moka rinkliavas į valstybės biudžetą už valstybės institucijų teikiamas paslaugas, t. y. jūrų laivų registravimą, technines apžiūras, išduodamus dokumentus. Laivybos sektoriuje dirbančių asmenų sukuriamas bendrasis vidaus produktas (toliau – BVP) yra maždaug 30 proc. didesnis už kituose sektoriuose dirbančių asmenų sukuriamą BVP.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.   

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Palanki mokestinė sistema sukurs konkurencingą ir palankią verslo aplinką, skatins laivybos bendroves registruoti laivus Lietuvoje, turės teigiamą įtaką investicijų laivybos sektoriuje aplinkai. Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos verslo ir kitų ekonominių veiklų plėtrai.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus teikiamą Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

            9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projektu keičiamos sąvokos bus įvertintos Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Pritarus teikiamam Įstatymo projektui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)

Remiantis 2010–2014 m. fiksuoto pelno mokesčio deklaracijų duomenimis, metinių pelno mokesčio deklaracijų PLN204 bei įmonių pelno nuostolio ataskaitų duomenimis, dėl fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio lengvatos sistemos taikymo valstybės biudžeto pajamos iš pelno mokesčio buvo apie 0,3 mln. eurų mažesnės nei būtų buvusios apmokestinant tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos pajamas pagal bendras Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nuostatas.

Siūlomos naujos įstatymo nuostatos papildomai leistų taikyti fiksuotą pelno mokesčio (tonažo) sistemą dar keletui nedidelių laivybos kompanijų, o naujų užsienio kapitalo laivybos kompanijų, kurios registruotų laivus Lietuvos jūrų laivų registre, skaičių ir laivų tonažą ir jau pagal tonažo mokestį dirbančių kompanijų laivų tonažo pokyčius numatyti labai sunku. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad dėl siūlomų Įstatymo projekto nuostatų valstybės biudžeto pajamų netekimai dėl taikomos fiksuoto pelno (tonažo) mokesčio sistemos galėtų būti šiek tiek didesni nei šiuo metu, tačiau priklausys  nuo to, ar laivybos vienetai iš tarptautinio vežimo jūrų laivais ir su juo tiesiogiai susijusios veiklos uždirbs pelno ar turės nuostolių.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Specialistų vertinimų ir  išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

„Laivybos vienetas“, „fiksuotas pelno mokestis“, „tarptautinis vežimas jūrų laivais“.  

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.