LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 141
STENOGRAMA
2018 m. kovo 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami susirinkusieji, gerbiami kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 10 d. posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai.
10.03 val.
Seimo Pirmininko V. Pranckiečio kalba
Gerbiami kolegos, leiskite jus pasveikinti iš tribūnos.
Gerbiami kolegos Seimo nariai, gerbiami Lietuvos žmonės, pradedame darbus. Noriu visus šia proga pasveikinti. Kiekviena sesija – tai ypatingas laikotarpis, kai Lietuvos žmonės laukia pažadėtų rezultatų. Pradedame ketvirtąją XII Seimo sesiją. Susirinkome dirbti ir spręsti, veikti ir reaguoti, tobulinti ir komunikuoti, skleisti žinią.
Sesijos programą pateikėme pagal penkias veiklos kryptis: darni, atsakinga ir sveika visuomenė; švietimo, kultūros ir mokslo kokybės bei efektyvumo didinimas; viešojo sektoriaus efektyvumo ir skaidrumo didinimas; darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra; saugi valstybė.
Negaliu nepaminėti pirmųjų sprendimų, kuriuos teks priimti šioje sesijoje. Tai Seimo nario apkalta. Ką gi, tai yra kelio į skaidrumą dalis, švaraus ir visuomenės pasitikėjimo verto parlamento kaina. Štai ko mums, gerbiami Seimo nariai, trūksta – visuomenės pasitikėjimo. Ką dabar matome? Kaltinimai, personalijos, kai kurie jaučiasi esantys aukščiau kitų, atsiranda nauja veiklos forma, kai bijoma prisiimti atsakomybės, žaidžiami viešųjų ryšių žaidimai, kreipiamasi į Seimo Pirmininką – padaryk tai, ko mes nenorime ar negalime. Tai neprisideda prie geresnio parlamento vardo ir įvaizdžio kūrimo. Kiekvienas savo konstruktyvia veikla, o dar labiau įvairiais poelgiais kuriame bendrą Seimo profilį.
Prisiminkime, ko susirinkome. Dirbti Lietuvos žmonėms, kad jiems būtų geriau gyventi, esame išrinkti spręsti, o ne klimpti mistinėse komisijose. Labai linkiu išbristi iš klampynės ir pradėti dirbti ne deklaratyviai, o realiai, nevaidinti darbo, o dirbti, laukia 600 projektų. Nusiimti karūnas ir pradėti tarnauti žmonėms. Linkiu kiekvienam iš mūsų prisiimti atsakomybę už suteiktą mandatą ir sutelktai dirbti tėvynės labui. Apie tai sako ir Prezidentė savo kalboje. Leiskite ją paskelbti:
„Gerbiami Seimo nariai, sveikinu su Kovo 11-osios išvakarėmis ir pavasario sesijos darbų pradžia. Tebūna ji lydima santarvės, tariantis dėl svarbių sprendimų Lietuvos žmonėms, taip, kaip nuomonių skirtybes pamiršę signatarai prieš 100 metų vieningai sutarė dėl svarbiausio tikslo – Lietuvos nepriklausomybės. Vardan jos kovojo partizanai, disidentai ir Sąjūdis, kurio 30-metį pasitiksime šioje sesijoje. Vienytis dėl Lietuvos turi ir šios kartos politinės jėgos. Tai iš Nepriklausomybės Atkūrimo Akto išplaukianti pareiga mums visiems.
Pasibaigus šiai sesijai, priartėsite prie kadencijos pusiaukelės, o trijų rinkimų ciklas įsuks vis stipriau. Tai reiškia, kad esamasis laikas yra svarbiausias, norint nuveikti reikšmingiausius darbus. Ketinimų, pažadų, lūkesčių skatinimą turi pakeisti konkretūs darbai ir konkretūs rezultatai. Nors politinė temperatūra kyla, reikia rasti valios nepaskęsti tarppartinėse batalijose, jos nei sumažina socialinę atskirtį, nei gerina aukštojo mokslo kokybę.
Reikia aktyvinti ir parlamentinę kontrolę. Geriausius įstatymus gali sukompromituoti stringantis ir vangus įgyvendinimas ar vaikų teisių apsaugos, ar žemės saugiklių, ar alkoholio kontrolės įgyvendinimo srityse.
Susitelkimas skaidrinti viešąjį sektorių, kova su korupcija, šešėliu, investicinės aplinkos gerinimas Lietuvą priartino prie finalinio etapo, siekiant narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje. Tačiau sustoti negalime, kol ketvirtadalis ekonomikos vis dar šešėlyje, kol struktūrinės pertvarkos skendi neryžtingumo miglose, tol geresnio gyvenimo viltys ir proveržis bus siejami su naujais rinkimais ir neapibrėžta ateitimi.
Laikas eina, nešvaistykite jo. Esu pasirengusi bendram darbui. Linkiu gerų, prasmingų darbų ir apčiuopiamų rezultatų, vertų šimtmečio vardo. Lietuvos Respublikos Prezidentė D. Grybauskaitė.“ (Plojimai)
10.09 val.
Seimo narių priesaika
Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausioji rinkimų komisija patvirtino du naujus Seimo narius, tai O. Valiukevičiūtė ir A. Kupčinskas. Seimo statutas numato, kad Seimo narių priesaikas priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Tad kviečiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininką D. Žalimą į prisaikdinimo procedūrą.
D. ŽALIMAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, leiskite visų pirma jus visus pasveikinti su naujos pavasario sesijos pradžia, palinkėti sėkmingų darbų, laisvės, kurią minime ir rytoj minėsime kitų konstitucinių vertybių labui.
Man ypač malonu pradėti naujų Seimo narių priesaika. Kaip žinome, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2018 m. sausio 22 d. priėmė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo O. Valiukevičiūtei, kuriuo nusprendė pripažinti, kad nuo 2018 m. sausio 13 d., atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas – O. Valiukevičiūtė.
Taip pat Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2018 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato pripažinimo A. Kupčinskui, kuriuo nusprendė pripažinti, kad nuo 2018 m. kovo 1 d., atsiradus laisvai Seimo nario vietai, Seimo nariu tampa Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas – A. Kupčinskas. Šie Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai yra paskelbti internete atitinkamai 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. kovo 1 d., taigi jie įsigaliojo ir minėti Seimo nariai gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo narių priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato, dėl to Seimas priima nutarimą. Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ar priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai ir teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija. Konstitucijos sudedamosios dalies įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką minėtas tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas yra perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo pirmininkui, jis jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime.
Šiuo atveju Seimo nariai bus kviečiami prisiekti pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų priėmimo datą. Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaiką, Seimo salėje visi stovi. Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Prašome stoti.
Kviečiu prisiekti pirmiausia Seimo narę O. Valiukevičiūtę.
O. VALIUKEVIČIŪTĖ. Aš, Ona Valiukevičiūtė, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė O. Valiukevičiūtė prisiekė 2018 m. kovo 10 d. Seimo posėdyje, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu. (Plojimai)
Kviečiu prisiekti išrinktąjį Seimo narį A. Kupčinską.
A. KUPČINSKAS. Aš, Andrius Kupčinskas, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas! (Plojimai)
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys A. Kupčinskas prisiekė 2018 m. kovo 10 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dar kartą sveikindamas naujuosius ką tik prisiekusius Seimo narius, turiu paskelbti ir dar malonių žinių. Turime nemažai jubiliatų, paprašysiu Seimo Pirmininko pirmosios pavaduotojos R. Baškienės, kad ji pasveikintų vyrus. Tai S. Šedbaras švenčia savo neeilinį jubiliejų. (Plojimai)
Tokį pat neeilinį jubiliejų švenčia ir Seimo narys A. Ažubalis. (Plojimai)
O kitus du jubiliatus sveikinsiu aš. Tai – R. Juknevičienė. (Plojimai)
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF*). Ir I. Rozova. (Plojimai)
10.19 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. kovo 10 d. (šeštadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKAS. Pradėkime ir darbinę dalį – darbotvarkės tvirtinimas. Seniūnų sueigoje darbotvarkei buvo pritarta. Kas turite pastabų dėl šios dienos darbotvarkės? Ar galime pritarti šios dienos darbotvarkei bendru sutarimu? Balsuojame. Gerai.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 114. Darbotvarkei pritarta.
10.20 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami Seimo nariai, pagal Seimo statuto 217 straipsnį pasiūlymas atleisti Seimo pareigūną ar valstybės institucijos vadovą, kurį skiria Seimas, išskyrus Konstitucijoje numatytus apkaltos proceso atvejus, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip viena penktoji Seimo narių. Pareiškimas dėl kurio nors pareigūno atleidimo įteikiamas Seimo Pirmininkui. Toks pareiškimas turi būti paskelbtas artimiausiame Seimo posėdyje (ką dabar ir darome), todėl skelbiu, kad 2018 m. vasario 19 d. gautas 30 Seimo narių pasirašytas pareiškimas dėl Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus V. Sadausko atleidimo iš pareigų. Klausimo svarstymas numatomas kovo 15 dienos posėdyje.
Toliau posėdžiui pirmininkauti kviečiu Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mielieji kolegos, nuoširdžiai sveikinu visus ir noriu tiesiog dar pasidžiaugti, kad Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos jaunimas ir vyresnieji savo rankomis išaudė trispalves juosteles, kurias jums padovanojo įeinant į plenarinių posėdžių salę. (Plojimai) Punsko ir Seinų lietuvių vardu čia atvykę Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos atstovai, jos pirmininkė A. Vaicekauskienė perduoda nuoširdžiausius sveikinimus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio ir artėjančios Kovo 11-osios proga ir linki jums prasmingų darbų. (Plojimai) Dėkojame gerbiamiesiems mūsų svečiams, kurie yra kartu ir stebi mūsų posėdžio pradžią.
10.22 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-1758 (pateikimas)
Dabar skelbiu mūsų darbotvarkės 1-4 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-1758. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis. Prašau, gerbiamas Pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, pradedame trečią šios kadencijos pilną Seimo sesiją. Kviečiu sutelktam darbui.
Šiuo metu sesijos darbų programos projekte siūlomi svarstyti 598 teisės aktai, be lydimųjų. Prasidedant praėjusiai sesijai, šis skaičius buvo 527. Gaila, kad šią Seimo sesiją, deja, pradedame ne nuo rimtų darbų, bet nuo apkaltos ir naujų komisijų sudarymo procedūrų. Tradiciškai tarp siūlymų itin daug neregistruotų projektų, tačiau siūlome į sesijos darbų programą įtraukti visus visų subjektų teikiamus projektus. Raginčiau iniciatorius kaip įmanoma sparčiau įregistruoti projektus, kad juos būtų galima pradėti svarstyti nuo pirmųjų sesijos dienų, nekomplikuojant sesijos pabaigos ir neprogramuojant sesijos pratęsimo.
Norėčiau akcentuoti, kad Seimas yra kritikuojamas ir dėl itin didelio priimamų teisės aktų skaičiaus, ir dėl per ilgai trunkančio tarpsesijinio laikotarpio. Galimybė mažinti projektų skaičių yra. Pavyzdžiui, būtų galima nedubliuoti įstatyminių iniciatyvų esant jau įregistruotam projektui. Konkrečiu klausimu raginčiau ne registruoti naujus projektus, bet teikti pasiūlymus dėl jau esamų projektų.
Kviečiu visus Seimo narius atviram dialogui dėl valios keisti Konstitucijos 64 straipsnį, siekiant Seimo sesijų trukmę priartinti prie nūdienos realybės.
Taip pat norėčiau atkreipti Seimo narių dėmesį į tai, ką šią sesiją labai atsakingai vertinsime – būtinybę dėl priėmimo ypatingos skubos tvarka. Esu įsitikinęs, kad išankstinis darbo planavimas padėtų išvengti ypatingo skubėjimo. Dar kartą norėčiau pabrėžti, kad įstatymų leidyboje neturėtų būti lenktyniaujama. Teisės aktų projektų skaičius neturi būti Seimo nario produktyvumo rodiklis.
Ministras Pirmininkas detaliai pristatys Vyriausybės siūlymus dėl Seimo sesijos, o aš norėčiau akcentuoti aktualius projektus, dėl kurių Seimas turės spręsti šios sesijos metu. Ši Seimo sesija turėtų būti kiek kitokia kokybine prasme. Sesijos darbų programoje aiškiai įvardijamos Seimo veiklos kryptys, įvardijami Seimo pavasario sesijos darbų programos prioritetai, siūloma rengti diskusijas strateginėmis temomis.
Be to, bus siekiama, kad būtų teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių informaciniai pranešimai apie priimtų teisės aktų įgyvendinimą. Pirmasis toks informacinis pranešimas galėtų būti socialinės apsaugos ir darbo ministro L. Kukuraičio pranešimas apie vaiko teisių apsaugos sistemos reformos praktinį taikymą.
Pavasario sesijos metu teisės, valstybės valdymo, viešojo administravimo srityje itin reikšmingi įstatymų projektai yra susiję su Lietuvos Respublikos Konstitucijos pataisomis. Konstitucijos 106 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pagrindinis tikslas ir uždavinys – suteikti asmenims konstitucinę teisę į teisminę gynybą ir Konstituciniame Teisme. Konstitucijos 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, taip pat nuteisti už tyčinius nusikaltimus, jei teistumas neišnykęs arba nepanaikintas. Taip pat turėtų būti tęsiamos konstruktyvios diskusijos dėl Seimo narių skaičiaus ir galbūt Seimo rinkimų datos pakeitimo. Itin svarbus Seimo narių teisių, pareigų ir veiklos garantijų įstatymo projektas, kurį priėmus būtų įgyvendinti iš karto du Konstitucinio Teismo nutarimai – dėl atostogų ir dėl Seimo posėdžių lankomumo.
Aktualus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir lydimieji, kuriais siekiama sudaryti prielaidas efektyviau valdyti valstybės tarnybą, pritraukti aukštesnės kvalifikacijos asmenų į valstybės tarnybą ir išlaikyti tarnyboje kompetentingus darbuotojus.
Atsižvelgiant į tai, kad 2019 metais vyks savivaldybių tarybų, Respublikos Prezidento, Europos Parlamento rinkimai, ir siekiant užtikrinti, kad rinkimų įstatymai nebūtų keičiami rinkimų laikotarpiu, visi reikalingi pakeitimai turėtų būti priimti šioje sesijoje. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo pakeitimais siekiama sudaryti teisines prielaidas valstybės mastu įgyvendinti esminę pertvarką.
Su nacionaliniu saugumu susijusioje teisėkūros srityje aktualus Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos plėtros programos patvirtinimo“ pakeitimo projektas. Juo siekiama nustatyti ilgalaikius krašto apsaugos sistemos plėtros prioritetus, tikslus, uždavinius ir jų įgyvendinimo kryptis. Programa – tai esminis ilgojo laikotarpio krašto apsaugos sistemos plėtros strateginis dokumentas.
Norėčiau pabrėžti, kad vertinant geopolitinę situaciją sieksiu naujo parlamentinių partijų susitarimo dėl lėšų gynybos finansavimui nuolatinio didinimo, kuris turėtų būti susietas ne tik su ekonomikos rodikliais, bet ir su konkrečiu BVP procentu. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimais numatoma apriboti galimybes rinkti informaciją apie karines teritorijas, nustatant draudimus jas vizualizuoti. Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų planavimą.
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos pakeitimo projektas parengtas siekiant atnaujinti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, numatyti Lietuvos energetikos politikos tikslus iki 2030 metų ir politikos gaires iki 2050 metų. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projekto tikslas – sumažinti organizuoto nusikalstamumo grėsmės mastą.
Gyventojų skurdo, socialinės atskirties mažinimo, socialinio pažeidžiamumo problemų sprendimo srityje svarbūs Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo, Pensijų sistemos reformos įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo, Išmokų vaikams įstatymo numatomi pakeitimai. Projektais siekiama mažinti socialinę atskirtį, tobulinti socialinių įmonių veiklos teisinį reglamentavimą, tobulinti paramos būstui įsigyti, išsinuomoti teisinį reguliavimą. Užtikrinant didesnes galimybes nepasiturintiems gyventojams pasinaudoti parama būstui išsinuomoti ar įsigyti, sudaryti sąlygas finansinėmis priemonėms remti jaunas šeimas įsigyjant pirmąjį būstą, didinti finansinę paramą šeimoms, auginančioms vaikus.
Sveikatos sistemos tobulinimo srityje svarbios Medicinos praktikos įstatymo pataisos. Jų tikslas – nustatyti esmines gydytojų rezidentų darbo apmokėjimo sąlygas ir taip užtikrinti gydytojo rezidento teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą.
Kultūros, švietimo srityje svarbus Mecenavimo įstatymas, jo tikslas – skatinti mecenavimo tradicijas ir privačias investicijas į kultūros ir meno iniciatyvas, diegti visuomenei filantropijos vertybes. Seimo nutarimo „Dėl istorinio Tautos namų sklypo ir Nacionalinių kultūros rūmų – Tautos namų“ projekto tikslas – sukurti šiuolaikinius kultūros rūmus istoriniame Tautos namų sklype, tęsti Lietuvos kultūrinių ir istorinių tradicijų svarbos Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei raidai aktualizavimą.
Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimais siekiama, kad viešosios įstaigos, trečiojo amžiaus universitetai, kurių pagrindinė veikla yra neformalusis suaugusiųjų švietimas ir tęstinis mokymas, turėtų galimybę gauti panaudos pagrindais valstybės ar savivaldybės nekilnojamąjį turtą.
Seimo pavasario sesijoje ypač svarbu priimti įstatymų projektus, susijusius su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų perkėlimu. Į šio Seimo sesijos darbų programą pasiūlyta įtraukti 35 tokių įstatymų projektus, iš kurių 18 yra nauji projektai.
Kai kurie įstatymų projektai yra susiję su pradėtomis Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūromis, kiti susiję su Europos Komisijos paklausimais dėl atitikties Europos Sąjungos teisei. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo, Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimų įstatymų projektai. Dešimt įstatymų projektų yra susiję su visišku direktyvų perkėlimu ir įgyvendinimu: Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo, Biudžeto sandaros įstatymo, Radiacinės saugos įstatymo, Jūros aplinkos apsaugos įstatymo, Geležinkelių transporto kodekso, Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimų projektai.
Penki nauji įstatymų projektai yra susiję su reglamentų sprendimų ir kitų Europos Sąjungos teisės aktų, išskyrus direktyvas, įgyvendinimu. Žemės ūkio, Maisto ūkio ir Kaimo plėtros įstatymo, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo, Gyvulių veislininkystės įstatymo, Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo ir Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo projektai.
Iš Seimo III (rudens) sesijos perkelti įstatymų projektai, susiję su pradėtomis Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūromis, tai Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo, Žemės gelmių įstatymo pakeitimai, susiję su visišku direktyvų perkėlimu ir įgyvendinimu, Turizmo įstatymo, Mokėjimų įstatymo, Draudimo įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso, Konsulinio statuto, Asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, Teisinės apsaugos įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimų projektai.
Penki įstatymų projektai susiję su reglamentų sprendimų ir kitų Europos Sąjungos teisės aktų, išskyrus direktyvas, įgyvendinimu. Elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo, Lietuvos banko įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pakeitimų įstatymų projektai. Taip pat svarbus Sveikatos draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, susijęs su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo įgyvendinimo.
Tai tik maža dalis mūsų šią sesiją užsibrėžtų darbų, tad dar sykį kviečiu pamiršti politines ambicijas ir mobilizuotis į sutelktą darbą. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkojame Seimo Pirmininkui ir noriu pakviesti antrąjį pranešėją Ministrą Pirmininką S. Skvernelį, po to, gerbiamieji kolegos, mes turėsime galimybę užduoti abiem pranešėjams klausimus. Taip pat labai tikiuosi jūsų dėmesio, pasiklausykime Ministro Pirmininko pranešimo. Prašom.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, šiandien labai iškilmingai pradėjome pavasario sesiją, taip pat naudojuosi proga pasveikinti du naujus mūsų kolegas poną A. Kupčinską ir ponią O. Valiukevičiūtę, tapusius Seimo nariais. Pavasario sesijoje laukia labai daug svarbių darbų, kuriuos turėsime atsakingai padaryti ir priimti sprendimus.
Šalies gyventojai laukia pokyčių, kurie iš esmės keistų jų padėtį, didintų pajamas, gerintų valstybės teikiamas paslaugas. Žmonės tiki ir tikisi, kad valdžia bus pajėgi spręsti didžiausius skaudulius, tokius kaip imigracija, šeimų saugumas, orios senatvės užtikrinimas. Ši pavasario sesija nebus lengva, tam turime būti pasiruošę – laukia sprendimai, kurie palies ilgus metus nespręstas problemas ir dideles interesų grupes. Tačiau Lietuva ne kartą pademonstravo valią, priimdama šaliai lemtingus sprendimus, ar tai būtų 1918 metais atkurta nepriklausoma valstybė, ar 2004 metais priimti sprendimai ir tapimas Europos Sąjungos, NATO nariais.
Nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą Lietuva tikrai pasiekė labai daug – Lietuvos išsivystymo lygis per pirmuosius dešimt narystės Europos Sąjungoje metų pakilo 50 %, tačiau jau kelerius metus iš eilės matome, kad pažanga tiesiog sustojo. 2014–2016 metais mes nė kiek nepriartėjome prie vidutinio europiečio gyvenimo lygio. Be ambicingų struktūrinių reformų nebus Lietuvos atgimimo ir augimo, nesukursime tokio stebuklo, kokį pasiekėme tik įstoję į Europos Sąjungą.
Pirmiausia noriu atkreipti dėmesį į valstybės tarnybos reformą. Visiškai sutinku, kad valstybės tarnyboje dirbančių žmonių atlyginimai iš esmės nepasikeitė nuo krizės ir tai reikia spręsti. Lygiai taip pat sutinku su tais, kurie pažymi, kad valstybės tarnybai trūksta greičio, asmeninės atsakomybės, skaidrumo. Apie pokyčius kalbėta ilgai, jie žadėti Lietuvos žmonėms. Pagaliau po ilgo derinimo jie pasiekė Seimą ir mes visi turėsime visuomenei įrodyti, kad žodžiais tuščiai nesišvaistome. Tikimės, kad nuo savo viešai sakytų pozicijų niekas nepasitrauksime.
Matome tam tikrą paradoksą, kada įstatymų projektus vertina, ekspertines išvadas teikia tie, kuriuos pirmiausia ir palies šio įstatymo įgyvenimas, dėl to turime labai kritiškai ir rezervuotai žiūrėti į visus bandymus rasti formalius trūkumus, kabliukus dėl šio įstatymo tolesnės teisėkūros procedūros.
Mes taip pat nepamirštame savo pažadų: pavasario sesijoje bus pateikti sprendimai, kurie jau buvo įvardyti praėjusių metų pabaigoje. Pirmiausia kalbu apie medikus ir pedagogus, aiški žinia – atlyginimai tikrai didės. Jau nuo rugsėjo pradės veikti mokytojų etatinė darbo apmokėjimo sistema, vadinasi, pedagogams bus užtikrintas darbo krūvis ir atlygis už visą padarytą darbą. Tai bus papildomos garantijos tiems, kurie anksčiau nežinojo, kokį kontaktinių valandų skaičių turės kitais mokslo metais, koks bus jų atlyginimas.
Ir Vyriausybėje, ir Seime toliau bus sprendžiami medikų algų klausimai. Mes baigėme rengti Gydytojų bazinio darbo apmokėjimo tvarką. Yra duoti aiškūs pažadai gydytojams rezidentams, ir dėsime visas pastangas, kad jie būtų ištesėti. Nepamirštame ir pacientų. Seimui pateikti sprendimai, kurie leistų toliau mažinti vaistų kainas, čia pirmiausia kalbu apie konkurencijos didinimą prekybos rinkoje. Taip pat pateikti sprendimai, dėl kurių trumpės eilės gydymo įstaigose, padaugės slaugos galimybių.
Mano asmeninis tikslas šiais metais yra aiškios priemonės demografinei situacijai gerinti, tai – valstybės išlikimo klausimas. Baigiame rengti ir bus pateikta Demografijos, migracijos ir integracijos 2018–2030 metais strategija. Tai nėra dar viena deklaracija, tai – labai konkrečių priemonių planas, kurio tikslas sukurti kuo palankesnes sąlygas gyventi, dirbti, vaikus auginti Lietuvoje. Tikimės ne tik mažinti emigruojančių, bet ir didinti grįžtančių bei imigruojančių žmonių skaičių. Jau dabar Seimui pateikta dalis tokių priemonių: tai ir įstatymų pakeitimai, numatantys paramą šeimoms įsigyjant būstą, daugiau socialiai remtinų šeimų galės gauti valstybės pagalbą lengvatinėmis sąlygomis nuomojantis būstą. Jau dabar galime pažadėti, kad tikrai didės vadinamieji vaiko pinigai.
Kaip minėjau, negalime pamiršti ir tų, kuriems mūsų visuomenėje reikia daugiau paramos, turime suteikti vienodas sąlygas neįgaliesiems įsidarbinti atviroje darbo rinkoje. Seime registruoti Socialinių įmonių įstatymo pakeitimai, jie taip pat gali sukelti daug diskusijų, tačiau akivaizdu viena – neįgalus asmuo lygiai toks pats vertingas visuomenei kaip ir negalios neturintis.
Dar viena jautri tema yra pensijų reforma. Nėra sąžininga, kad šiuo metu į privačius pensijų kaupimo fondus pinigai mokami iš „Sodros“. Paprasčiau tariant, taip mažinamos esamų pensininkų pensijos. Privatus kaupimas turi likti ir turi būti skatinamas valstybės, tačiau tai reikia daryti ne dabartinių pensininkų sąskaita.
Baigiami derinti pasiūlymai, kaip keisti mokestinę sistemą, ji turi būti kuo aiškesnė ir paprastesnė. Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra vienas iš didžiausių Europos Sąjungoje ir mes sieksime jį mažinti. Šis procesas pradėtas jau pernai kartu su Biudžeto įstatymo priėmimu, jis bus tęsiamas toliau. Sieksime, kad mūsų mokesčių sistema būtų konkurencingiausia tarp Baltijos valstybių.
Seimui bus pateikta Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija, taip pat pristatyti sprendimai, kaip efektyviau valdyti valstybės turtą ir valstybės informacinius išteklius. Daugelis mano minėtų klausimų bus itin aktualūs ir palies gausias visuomenės grupes – kai kuriais atvejais sprendžiamos įsisenėjusios problemos, o kai kuriais atvejais taisomos mūsų pirmtakų padarytos klaidos, o kai kuriais atvejais daromi visiškai nauji sprendimai, kurie, tikimės, duos reikalingus pokyčius. Visuomenė laukia šių pokyčių. Nors pats pokyčių procesas dažnai nebūna malonus, labai tikiuosi, kad šaliai svarbūs sprendimai nepaskęs politinėse rietenose, netaps politinių spekuliacijų, dirbtinai pučiamų baimių objektu.
Darbo daug, laiko mažai. Tikiuosi, kad priimant sprendimus pirmiausia bus galvojama apie valstybę, o ne apie asmeninius arba partinius interesus. Visiems mums noriu palinkėti sutelkto ir bendro darbo valstybės labui.
PIRMININKĖ. Dėkojame premjerui ir prašom užimti vietą šalia ministrų. Taip pat dėkojame ministrams, kad jūs esate kartu šiandieną mūsų posėdyje.
Gerbiamieji kolegos, prašome užduoti pranešėjams klausimus pagal užsirašytą eilę. Laiko gal neribojame ir suteikiame galimybę paklausti visiems užsirašiusiems. Ar galime taip sutarti?
Pirmasis klausia J. Razma. Ruošiasi J. Jarutis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Ministre Pirmininke, turbūt sutiksite, kad ši kadencija yra tuo išskirtinė, kad valdančiųjų atsakas į įvairius žinomus neigiamus reiškinius, kaip, sakykim, priklausomybė, korupcija ir t. t., yra įvairūs draudimai, ribojimai, griežtinimai. Ir šioje sesijoje numatoma sureguliuoti vaistinių skaičių, kad jos priklausytų vienai bendrovei, yra ir nemažai įvairių kitų ribojimų. Bet kiekvienas neigiamas reiškinys turi gilumines priežastis, kurios sąlygoja jį. Aš pasigendu projektų, kurie rodytų tą suvokimą. Bet gal aš klystu, gal jūs galite įvardinti, iš kurių projektų būtų matyti, kad reikia pradėti ne tik kovoti su pasekmėmis, bet rūpintis tomis priežastimis, kurios sukelia įvairius neigiamus dalykus?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs suformulavote klausimą, ar sutinkate? Sakau – nesutinku. Ir tikrai, kalbant apie tuos projektus ir temas, kurias paminėjote, dėl pačių vaistų rinkos, sutikime, kad situacija dabar ir pradėta spręsti sistemiškai, tiek Seime priėmus reikalingus įstatymų projektus, tiek Vyriausybės nutarimus. Manau, kad tai, kas teikiama Sveikatos apsaugos ministerijos, kalbant apie jūsų paminėtą vaistų rinką ir konkurencingumo didinimą, sutikite (aš jau sakau), kad konkurencijos didinimas yra pirmiausia naudingas vartotojui ir nenaudingas tiems, kas šiandien turi labai aiškią monopoliją, kalbant apie susiliejimą didmeninės ir mažmeninės vaistų rinkos.
PIRMININKĖ. Klausia J. Jarutis. Ruošiasi K. Mažeika.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, premjere, ministrai, iš tikrųjų aš gal neklausiu, aš tiesiog pasidžiaugsiu, kad ši pavasario sesija pasižymi iškeltais ambicingais tikslais, šiokiom tokiom naujovėm – yra numatytos trys diskusijos strateginiais klausimais. Mes, deja, bet kol kas pirmaujame pagal registruotų ir neregistruotų įstatymų projektų skaičių šitam regione, tai aš manau, kad tos diskusijos prisidės prie to, kad galbūt mes mažiau įstatymų, teisės aktų priimsime, bet jie bus kokybiškesni. To ir linkiu visiems kolegoms – taip dirbti, kad nereikėtų tik priėmus teisės aktą galvoti, kaip jį pataisyti.
PIRMININKĖ. Ačiū už palinkėjimą. Klausia K. Mažeika. Ruošiasi G. Burokienė.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis premjere, noriu pirmiausia padėkoti už jūsų iniciatyvą susitikti su Lenkijos premjeru, tikrai Sūduvos krašto žmonės labai vertina tuos atšilusius santykius, nes jiems kasdien tenka bendrauti su kolegomis už sienos. Ir ta bendruomenė, kuri šiandien mums davė gražius Lietuvos simbolius įsisegti į krūtinę, parodo, kad tikrai tie santykiai gerėja, ir jie kuo toliau, tuo bus geresni. Noriu paklausti. Galbūt teko bendrauti arba planuojate bendrauti dėl projekto „Rail Baltica“? Per mūsų regioną jau yra įvykdyta lyg ir dalis, kokios perspektyvos numatomos dėl „Rail Baltica 2“ projekto, kuris buvo lyg ir kažkada pristatomas, ar bus tobulinama ta pati vėžė, ištaisyti buvę padaryti visi tie brokai?..
PIRMININKĖ. Klauskite.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …ir norėčiau tokio komentaro, kokia jūsų vizija šiems metams? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Kalbant pirmiausia apie mūsų bendruomenę, kuri gyvena Punsko krašte, Suvalkuose, taip, tai buvo darbotvarkės klausimas, ir švietimui buvo skirta pakankamai daug dėmesio abipus sienų. Dėl tų pačių problemų, kurios susijusios su vadovėliais tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje, susijusios su egzaminais, egzaminų laikymo testais ir kitais labai svarbiais švietimo klausimais, yra tikrai abipusis supratimas ir sutarimas taikyti visišką veidrodinį principą. Manau, kad tos darbo grupės švietimo klausimais atnaujinimas, kai ir kolega vakar pareiškė, kad tai bus padaryta per artimiausią savaitę dvi, pradės realiai dirbti… pradėsime, galėsime spręsti pirmiausia mūsų tautinės mažumos klausimus Lenkijoje.
Kalbant apie transporto projektus, tai vienareikšmiškai irgi labai svarbus politinis sprendimas. Lenkija ne tik politiškai pareiškė, kad dalyvauja ir „Rail Baltica“ projekte, tačiau yra padaryti projektai, numatytos lėšos ir geležinkelio atkarpa nuo Varšuvos iki Baltstogės ir nuo Balstogės iki sienos bus modernizuojama pakankamai sparčiai. Tikimės, kad visas „Rail Baltica“ projektas, ištaisant tas klaidas, ką jūs minėjote, bus baigtas 2026 metais. Lygiai taip pat, kaip yra ne tik pažadas, bet ir sutarimas, kad iki 2023 metų Kauną ir Varšuvą jungs modernus keturių eismo juostų greitkelis.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia G. Burokienė. Ruošiasi G. Kindurys.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, iš Lietuvos kasmet išvažiuoja apie 50 tūkst. gyventojų. Pavasario sesijoje pristatysite migracijos mažinimo ir emigracijos… skatinimo strategiją. Koks, jūsų manymu, išvykstančiųjų skaičius turėtų būti optimalus, kad būtų galima teigti, jog migracijos procesai sustabdyti?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai ačiū už klausimą. Matyt, galime akcentuoti, kad demografijos, migracijos problema visomis prasmėmis mums dabar yra viena iš svarbiausių arba aktualiausių. Turime nedidelį, bet prošvaistės spindulėlį, kalbant apie pernai metus – jeigu paimtume skaičių išvykusių asmenų ir atvykusių asmenų, tai migracijos neto per praėjusius metus sumažėjo 7,5 %. Aš tikrai nemanau, kad tuo reikia džiaugtis, tačiau signalas yra neblogas, plius tendencija – gruodžio mėnesį mes turime jau teigiamą saldo šiuo atveju. Skaičiais, kuriais galėtume apibrėžti, kiek išvyko, ar tai yra gerai, ar blogai… Mes tikrai pasisakome už atvirą darbo rinką, už galimybes studijuoti, įgyti kompetenciją. Išvažiuojančių žmonių bus, bet išvažiuojantys nėra emigruojantys. Todėl manau, kad bent jau kada šitas skaičius grįžtančių, gimstančių žmonių ir išvažiuojančių žmonių bus teigiamas, galėsime kalbėti apie kažkokį lūžį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia G. Kindurys. Ruošiasi A. Sysas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Ketvirtame sesijos darbų programos skyriuje, kur yra „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“, yra numatytas uždavinys atliekų tvarkymo sistemos kainodaros principų nustatymas. Tikrai, manau, labai svarbu ir gerai, kad šis klausimas įtrauktas į programą, nes kyla įvairiausių klausimų, sunkiai sugebama aiškiai pagrįsti atliekų tvarkymo paslaugos teikimo kainą. O svarbiausia, kad savivaldybės, skaičiuodamos kainą pagal visiems Vyriausybės patvirtintas vienodas taisykles, ją gauna skirtingai: vienaip, kai būna tarifas ir mokama pagal sutartį, kitaip, kai būna rinkliava. Daug skirtumų ir neaiškumų būna, kai įkalkuliuojamas plotas, negyvenamas plotas.
Aš noriu jūsų paklausti, gal dabar jau aišku, kokie planuojami pagrindiniai principai, siekiant aiškumo ir teisingumo, apmokestinant gyventojus, ypač mažas pajamas gaunančius, nes atliekų kiekis proporcingas pragyvenimo lygiui?
PIRMININKĖ. Klauskite.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aplinkos ministras gal į šitą klausimą atsakys.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Jūsų minimas darbas, kalbant apie programą, yra susijęs su kainų reguliavimu, kuris bus siūlomas nustatyti kainas, reguliuoti Kainų ir energetikos kontrolės komisijai vadinamojo vartų mokesčio, sąvartyno mokesčio ir atliekų deginimo būsimoms įmonėms. Apie tai kalbama šiame projekte.
Kalbant truputį plačiau, labiau referuojant jūsų klausimą dėl socialinės nelygybės ir apskritai atliekų tvarkymo sistemos peržiūros, mes, Aplinkos ministerija, per šiuos metus turime parengti siūlymus dėl naujo atliekų tvarkymo plano ir iš esmės peržiūrėti dabar galiojančių dešimties regioninių atliekų tvarkymo centrų sistemą, atsižvelgdami į tai, kad atsiradus deginimo įrenginiams virtualūs sąvartynai Lietuvoje bus trys, o ne dešimt. Iš esmės taip pat turime atliepti ir tai, kad ypač iš mažų savivaldybių gauname daug nusiskundimų dėl kainodaros atvejų, kai dominuoja didžiosios. Šitą bėdą matome, į tai taip pat atsižvelgsime ir pateiksime diskutuoti, nes kol kas dar tik vertinimo stadija yra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia A. Sysas. Ruošiasi E. Gentvilas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Pirmiausia nuoširdžiai sveikinu tiek Ministrą Pirmininką, tiek Seimo Pirmininką, kurie pasižadėjo dirbti Lietuvos žmonėms. Aš manau, kad tai mūsų pirmalaikis uždavinys. Gal šiek tiek keistai nuskambėjo Pirmininko žodžiai, kad susirinkome dirbti. Toks vaizdas, kad tris sesijas nei valstiečiai žalieji, nei Seimas nedirbo. Man atrodo, kad mes dirbome. Dirbkime toliau ir ypač pritariu dėl skaidrumo. Skaidrumo, kaip ir meilės, nebus per daug. Siūlyčiau plėtoti šitą temą.
Bet mano klausimas būtų turbūt Ministrui Pirmininkui apie skurdą, atskirtį ir EBPO. Ji neseniai paskelbė mums, vėl laiškelį atsiuntė. Siunčia tuos laiškelius ne pirmą kartą. Pacituosiu keletą sakinių ir tada paklausiu, ką norėčiau sužinoti.
Dar 2016 metais EBPO nurodė galimybę didinti turto mokesčius ir naikinti kapitalo prieaugio apmokestinimo išimtis. Mokesčiai ir išmokos menkai mažina nelygybę Lietuvoje. Taip parašyta jų ataskaitoje šiais metais. Mokesčių pajamos vienos mažiausių tarp EBPO šalių. Tai pirmiausia atspindi žemus gyventojų pajamų mokesčius, esamą Lietuvos plokščių pajamų mokesčių sistemą, mažus kapitalo mokesčius ir reikšmingo turto mokesčių nebuvimą.
Tai mano klausimas: ar galite pasakyti nors vieną pavasario sesijos įstatymą, kuris atsižvelgtų į EBPO specialistų kritiką Lietuvai ir ją sumažintų? Labai ačiū. (Balsai salėje)
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš, labai rimtai kalbant, manau, kad tikrai Seimas ir Vyriausybė dirbo ne tik tris, dvi ar kelias sesijas.
O ką jūs paminėjote apie EBPO, tai taip, Vyriausybė iš esmės sprendimus turi, mes su valdančiąja dauguma apsispręsime dėl paketų ir pavasario sesijoje bus teikiami mokesčių, pensijų įstatymų pakeitimai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi R. Šarknickas. Visi atsakymai dar bus, ir jų bus labai daug.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Mano klausimas pirmajam pranešėjui – gerbiamajam Seimo Pirmininkui. Pirmas klausimas tikslinamasis. Man atrodo, nėra Stambulo konvencijos ratifikavimo šitoje sesijos darbų programoje. Jeigu jo nėra įrašyta, kodėl jis neatkeliauja į Seimą?
Kitas klausimas dėl Europos Sąjungos ir Kanados sutarties, vadinamojo CETA susitarimo. Čia jau labai konkretus klausimas Seimo Pirmininkui. Ką jūs darysite siekdami ištraukti iš Sveikatos reikalų komiteto stalčių šitą projektą, kad būtų pradėtas to projekto svarstymas ir būtų baigtas, ir jis atkeliautų į Seimo plenarinį posėdį? Mano manymu, mes čia turime veikti, galvodami apie tai, kad esame Europos Sąjungos šalis, ir veikti kartu su Europos Sąjungos šalimis.
Tai štai – kodėl nėra Stambulo konvencijos ir koks jūsų veiksmų planas dėl Sveikatos reikalų komiteto?
V. PRANCKIETIS. Dėkoju. Pirmiausia dėl Stambulo konvencijos. Konvencija tai yra susitarimas, o ne kokia nors privaloma direktyva.
Kitas dalykas. Kadangi Stambulo konvencijoje yra du dalykai ir vienas iš jų yra nesuderinamas su Valstiečių ir žaliųjų sąjungos programa, taip… (Balsas salėje: „Ho ho! Atsiprašau.“) …tai turbūt kol kas tas svarstymas yra neaktualizuotas. Bet jeigu jūs aktualizuosite, tai taip ir svarstysime.
O dėl CETA sutarties jūs teisus, ji turi būti įtraukta į programą ir mes, neabejoju, šioje sesijoje prieisime prie šio klausimo svarstymo.
E. GENTVILAS (LSF). Tai ar teisingai suprantu, kad Valstiečių ir žaliųjų frakcija neleidžia to projekto Stambulo konvencijos teikti?
V. PRANCKIETIS. Neskatina šio projekto svarstyti.
E. GENTVILAS (LSF). O aš skatinu.
V. PRANCKIETIS. Maloniai prašom. Jūsų valia.
PIRMININKĖ. Diskusijas nutraukiame. Jūs paklausėte, Pirmininkas atsakė.
Toliau klausia R. Šarknickas. Ruošiasi J. Olekas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena. Dėkoju šiai Vyriausybei už nevilkinimą laiko priimant svarbius sprendimus, tai yra akivaizdu per daugelį metų. Mano klausimas būtų socialinių reikalų ir darbo ministrui L. Kukuraičiui.
Gerai, aš norėjau jūsų paklausti, gerbiamas ministre. Gerbiamas Linai, norėjau jūsų paklausti. Lankiausi Plungės vaikų globos namuose. Per šiuos metus teko aplankyti 16 vaikų globos namų. Yra viena detalė, kuri iš tikrųjų sudėtinga. Nors Prezidentės reforma dėl vaikų globos namų yra tikrai teisinga, tačiau įvyko šis tas, dalykas kalbant apie jausmus. Tie vaikai, kuriems yra 10, 15 ar 17 metų, antrą kartą yra išplėšiami iš antrų tėvų. Pirmą kartą jau buvo išplėšti iš tikrų savo tėvų, palikti vaikų globos namuose, o dabar ši reforma skatina antrą kartą išplėšti iš antrų tėvų, jau pripratusius prie socialinių darbuotojų.
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Yra toks pasiūlymas. Ar nebūtų tikslingiau iš žmogiškosios pusės, kad nauji vaikai, kurie yra paliekami, eitų į tuos butus, namus, o tie baigtų būti su žmonėmis, kurie jau priprato prie to gyvenimo? Tai yra labai skaudi vieta, tiek socialiniai darbuotojai išgyvena, tiek vaikai.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega. Jūs galėjote paklausti Seimo Pirmininko arba premjero. Bet aš manau, kad premjeras adresuoja atsakymą L. Kukuraičiui. Bet tada poros minučių atsakymas. Prašom. Klausime Pirmininko.
L. KUKURAITIS. Gerai. Ačiū už klausimą. Iš tiesų prisirišimas prie suaugusiųjų yra viena svarbiausių duotybių, vertybių, kurias turi vaikai globos namuose, ir socialiniai darbuotojai tikrai yra labai svarbūs žmonės. Todėl kai į butus keliami tie vaikai, kurie, kaip jūs sakote, yra nuo 10-ties ir vyresni, svarbu, kad jie būtų keliami su tais pačiais darbuotojais, su kuriais turi ryšį. Jeigu mes tai užtikriname, tai vaikai tikrai labai džiaugiasi savo individualia erdve ir jie sako: mes grįžtame nebe į vaiknamį, gyvename nebe vaiknamyje, bet savo namuose. Tai šis pokytis yra svarbus. Svarbu užtikrinti tęstinį ryšį, bet toliau tęsti išmintingai, protingai šią pertvarką.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas. Ruošiasi A. Armonaitė.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas premjere, sveikinu sugrįžus ir pristačius darbų programą. Manau, kad tikrai turėsime galimybę gerai padirbėti. Bet jau beveik praėjo arba į pabaigą eina pirmasis ketvirtis. Aš norėčiau pasiteirauti, kaip sekasi biudžeto rinkimas ir ar atsiranda galimybių vėl diskutuoti apie medikų rezidentų darbo apmokėjimą? Praeitų metų pabaigoje, priimdami įstatymus, mes priėmėme Vyriausybės tvarka tam tikrą tvarką, kuri įsigaliojo nuo sausio 1 dienos. Bet artėja gegužės 1 diena, kai keisis apmokėjimas gydytojams. Mes vis dar turime tą viltį, kad galbūt galima sugrįžti ir prie rezidentų. Sveikatos ministras sakė, kad galbūt bus galima pažiūrėti vidaus rezervų, bet gal yra ir bendresnių. Aš norėčiau tiesiog pasiteirauti dėl jaunųjų medikų, rezidentų apmokėjimo galimybės nuo gegužės 1 dienos pakeitimo. Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū, kolega. Taip pat sveikinu sugrįžus. Dėl biudžeto surinkimo pagal tai, kas yra suplanuota, yra renkamas. Tie priimti įsipareigojimai tikrai, jokių abejonių nėra, iki gegužės 1 dienos bus įvykdyti. Dar kol kas anksti kalbėti dėl papildomo poreikio patenkinimo rezidentams, nes buvo daugiau susiję su jų kompetencijų, gebėjimų didinimu, skatinimu europinėmis lėšomis. Jeigu mes surasime šitą sprendimo būdą, tai tikrai bus biudžete. Na, nėra numatyta papildomai virš to, kas buvo priimta biudžete.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Armonaitė. Ruošiasi K. Glaveckas. Jeigu, kolegos, truputį daugiau dėmesio ir mažiau triukšmo salėje, būtume išties labai dėkingi. A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš turiu premjerui klausimą, susijusį su mūsų narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje procesu. Jeigu teisingai suprantu, gegužės mėnesį mes turėtume gauti kvietimą, tai yra labai greitai, pusantro mėnesio. Klausimas. Darbų programoje yra daugybė projektų, šimtai projektų. Gal galėtumėte pasakyti, kuriuos mes dar turime priimti ir kurias reformas turime išjudinti, kad jau būtume tikri, kad tą pakvietimą gausime ir atitiksime visus kriterijus, kad taptume nariais?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Visi esminiai dalykai tikrai yra priimti, yra sekama, ko reikia dėl jūsų paminėtų reformų dėl poįstatyminių aktų įgyvendinimo. Tikrai pagal turimą informaciją, paskutiniame renginyje dalyvavo finansų ministras, pakvietimą turėsime ir iki liepos mėnesio, net neabejoju, tapsime BPO nariais. Kokių nors nevaldomų rizikų tikrai šiuo metu nėra.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi S. Jovaiša. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas gerbiamam vidaus reikalų ministrui. Gerbiamas ministre, asmeninės nuosavybės apsauga, be abejo, visiems žmonėms yra svarbu, automobiliai taip pat, žinant, kad Lietuva labai automobilizuota…
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, aš atsiprašau, nutraukiu. Klausiame premjero arba Seimo Pirmininko. Čia ne Vyriausybės valanda, o sesijos darbų programos pateikimas.
K. GLAVECKAS (LSF). Tai tada palinkėsiu visai Vyriausybei ir pačiam Seimui sėkmingai dirbti dėl Lietuvos, o ne sėdėti ant vienos upės abiejų krantų ir bartis per tą upę. Siūlau iš tikro sėkmės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi L. Staniuvienė.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas premjere, per praėjusią sesiją, rudens sesijoje, teko girdėti šioje salėje, nesakysiu iš ko, kad Sporto įstatymas bus pateiktas… (Balsai salėje) Praėjusioje rudens sesijoje. Kokia dabar būklė, kas užsiima tuo klausimu, kas atsakingas, kada bus pateikta? Matome tik sporto visuomenės supriešinimą ir susipriešinimą, o jokių aiškų gairių viešai negirdime. Kada pagaliau bus sprendžiamas Sporto įstatymo klausimas Seime?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai to supriešinimo buvo pakankamai daug, susijusio su finansavimu, tačiau Vyriausybės kanceliarija kartu su sporto bendruomene, manau, kad suvaldė. Kalbant apie finansavimą, kas daugiausia kėlė problemų, yra priimti sprendimai, kurie artimiausiu metu bus realizuoti, ir tikrai niekas neturėtų skųstis ir verkti, kad ženkliai sumažintos lėšos.
Apie Sporto įstatymą. Jis buvo perimtas Švietimo ir mokslo ministerijos, jos atsakomybės sritin, nuo sausio 1 dienos už politikos formavimą sporto srityje atsakinga ši ministerija. Man buvo pristatyta, likę tik keli štrichai dėl kai kurių dar nesutarimų. Net neabejoju, kad mes pavasario sesijoje tikrai pateiksime, ir įstatymas, tikiuosi, bus toks, kuris nebeskaldys bendruomenės, ir mūsų sporto bendruomenė palaikys tą įstatymą. Yra du įstatymai, natūralu, kad šiandien tie projektai ir ankstesni projektai stabdė patį progresą, nes buvo didžiulis susiskaldymas dėl paties modelio, dėl finansavimo, dėl filosofijos veiklos. Nesinori tokio projekto teikti, kad paskui čia tos batalijos persikeltų. Norėtųsi pateikti tą projektą, kuris daugiau ar mažiau bus remiamas visos sporto bendruomenės.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia L. Staniuvienė. Ruošiasi E. Pupinis.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas premjere, jūs šiandien sakėte, kad bus teikiami trys pensijų mokestinio įstatymo pakeitimai. Gal galėtumėte pakomentuoti plačiau, kas numatyta, tiesiog norėčiau sužinoti, kas numatyta su kaupiamosiomis pensijomis?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš tik galiu pakartoti principą, kad kaupimas tikrai išliks kaip toks, jokios nacionalizacijos, nusavinimo niekas neplanuoja, nebus valstybės parama daroma per „Sodrą“. O detalės. Laikykimės to principo, kada nėra galutinio sprendimo priimto tarp valdančiųjų, kol kas nėra pristatyta, tai neteikime to visuomenei, nes po to mūsų projektas, po diskusijų gali keistis, todėl teikime visuomenei tai, kas jau turi valdančiųjų politinį apsisprendimą ir konkretų projektą. Tai šiek tiek luktelkime, mes, Vyriausybė, jau esame finišo tiesiojoje. Manau, kad šitą mėnesį bus pristatyta abiem frakcijoms, tada kitoms Seimo frakcijoms ir galėsime viešai diskutuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi K. Starkevičius.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas premjere, šiandien pasisakydamas jūs pasakėte, kad vienas iš geresnių įstatymų susijęs su vaiko pinigais. Kai susitinki su bendruomene ir darbo vietose, iš tikrųjų šį įstatymą daugumas komentuoja kaip nelabai sėkmingą. Suprantama, kad vaiko pinigai iš esmės yra gerai, tačiau priimant tokį įstatymą buvo smarkiai nepasiruošta. Antras dalykas, žmonės, kurie dirba, iš esmės gauna mažesnius pinigus, tie, kurie gauna. Ar nemanote, kad vis dėlto reikia grįžti prie tos diskusijos ir daugiau kreipti dėmesį į skatinančius dirbti įstatymus, aišku, ir priimant visokias lengvatas negu pinigų dalijimą? Aišku, negalima pamiršti ir tų, kurie negauna pinigų, bet kuriems reikia duoti tuos pinigus. Tai galbūt turėtų būti dvejopa sistema, nes šiuo metu žmonės skundžiasi, ypač skundžiasi savivaldybės, dėl krūvio. Kada ta situacija susitvarkys, nes dar yra problemų? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai buvo padarytas teisingas sprendimas. Aišku, pranašu savo kieme nebūsi, bet vertinant paskutinę Europos Komisijos ataskaitą, kuri buvo pateikta praeitą savaitę, kaip pažanga ir teigiamas įvertinimas yra paminėti vaiko pinigų modelio įvedimas. Kaip buvo pradžioje sakyta, šitas pirmas padarytas žingsnis aprėpė tik mažiausias iki vidutinių pajamų gaunančius žmones, pirmiausia taip, kitiems tikrai nepadidėjo. Bet tai ir buvo, šiuo žingsniu iš karto ir paviešinta, kad taip bus, kad tai skirta tai visuomenės daliai. Šiais metais tą pajus ir vidurinioji klasė, kadangi ir vaiko pinigai didės, ir tie sprendimai susiję su mokestine pertvarka. Jeigu mes kalbame apie mokestinės naštos mažinimą dirbantiems asmenims, be abejo, pajus ir mažiausias pajamas gaunantys asmenys, ir vidurinioji klasė.
Dėl nepasirengimo, tai toms savivaldybėms, kurios atsakingai pažiūrėjo, nekilo jokių problemų. Yra keletas savivaldybių, ypač Vilniaus miesto savivaldybė, kuri nesusitvarko su savo priskirtomis funkcijomis ir tas procesas stringa. Tai yra tikrai naujas sprendimas, buvo problemų su informacinėmis technologijomis, bet irgi reikia suprasti, kad to krūvio, to srauto, kuris buvo dėl kreipimųsi, juo labiau kad tai galima daryti ne tik elektroniniu būdu, sistemos neatlaikė. Tačiau, kaip minėjau, visiems žmonėms, kurie kreipėsi ar vėliau kreipsis, tie pinigai visi bus atiduoti ir nėra jokio apribojimo arba laikotarpio. O pats sprendimas yra teisingas ir jis skatina būtent dirbančius žmones dirbti, užsidirbti. Vaiko pinigai, tiksliniai vaiko pinigai šiais metais, tiksliau, nuo 2019 metų, net neabejoju, bus padidinti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi V. Ačienė.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, turbūt ir jūs esate lankęsis Kauno LEZ’e, ir Seimo Pirmininkas, ministrai lankėsi. Pagal LEZ’o įstatymą išorinę infrastruktūrą tvarko Vyriausybė, valstybė, vidaus infrastruktūrą – pats LEZ’as savo lėšomis. Tačiau šiuo momentu yra dvi problemos, tai viaduko statymas, kur Vyriausybė turi pastatyti ir vis žada nuo anos, jūs gal ir nežadėjote, bet nuo anos Vyriausybės buvo pažadai, ir labai svarbus išorinis infrastruktūros objektas – tai kelio nutiesimas nuo oro uosto į LEZʼą, nes jie turi jau investuotojus, kurie nori atvesti aviakompanijas, kurios čia remontuotų savo orlaivius, pasaulines kompanijas. Ir štai šios dvi smulkmenos…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). …maišo šiam projektui toliau sėkmingai vystytis.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tikrai tos problemos yra žinomos. Mes pažadų dėl viaduko nedalinome, tą irgi pripažįstu, ir dėl paties sprendimo, kur turėtų kurtis orlaivių įmonės – ar eiti į LEZʼą, tiesiant papildomą infrastruktūrą, ar išplėsti teritorijas, kuriai jis priklauso, Kauno oro uostą, tai yra alternatyva ir galbūt dar tiksliau galėtų mane patikslinti ūkio ministras.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, premjere. Iš tiesų gal patiksliname. Tai yra tiesiog kalba apie riedėjimo taką. Klausimas yra sprendžiamas, nes būtent yra dvi alternatyvos, ar vis dėlto investuotojui kurtis Kauno oro uosto teritorijoje, ar LEZ’o teritorijoje. Tikrai nėra viskas gerai iš LEZ’o pusės ir abi alternatyvas svarstome labai rimtai. Kaip ir kiekvienam investuotojui labai svarbu kuo greičiau ateiti prie projekto, tai mes judame su tuo labai greitai. Klausimas labai paprastas – tiesiog riedėjimo tako nutiesimas. Ar reikalingas tam LEZ’as, ar ne, tai yra atskiras klausimas, nes yra dvi alternatyvos.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia V. Ačienė. Ruošiasi A. Matulas.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiamas premjere, dėkoju jums už informatyvų pristatymą šios sesijos Vyriausybės darbų. Suprantu, kad nebus lengva, tačiau savo kalboje jūs minėjote, jog bus svarstomos būsto įsigijimo lengvatos jaunoms šeimoms regionuose. Norėčiau paklausti: ar kartu regioninės plėtros politikoje yra numatyti kokie nors palengvinimai investavimo srityse, verslo kūrimo, darbo vietų kūrimo, nes, kaip žinome, vienas iš darbingo amžiaus žmonių pragyvenimo šaltinių yra darbas.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Dėl darbo vietų kūrimo, investicijų pritraukimo, tai yra susiję ne tik su regionais, tai aktualu bet kuriam Lietuvos taškui. Dėl to mokestiniai pakeitimai, kurie yra numatyti, manau, leis mums tapti ir konkurencingiausiems Baltijos regione, bent jau Baltijos regione, ir sumažinti tą naštą, kuri galbūt labiausiai trukdo ir slegia darbuotojus ir verslą, dėl darbo jėgos apmokestinimo naštos sumažinimo. Mokestiniai pakeitimai, skatinantys investuoti į naujas technologijas, komercializuoti išradimus, jau yra padaryti, galioja nuo sausio 1 dienos. Manau, tai taip pat turėtų ir daro poveikį, ir pati aplinka, kuri susijusi su Darbo kodekso priėmimu, ir kitais sprendimais, tai parodė. Mes per pernai metus, 2017 metais, turėjome beveik 8 % tiesioginių investicijų augimą, kai tokio šuolio nebuvo labai seniai. Ir praktiškai vien naujų investuotojų atėjimas, gamybinių investuotojų atėjimas leido įkurti arba perspektyvoje bus įkurta daugiau negu 5 tūkst. naujų darbo vietų, gerai apmokamų darbo vietų.
Kol kas, sakykime, vis tiek investuotojams patraukliausias yra Vilnius, tačiau, kalbant apie pačias laisvąsias ekonomines zonas, pramonės parkus, labai nemažai investuotojų renkasi ir investavimo galimybes kituose šalies regionuose. Tai yra bendri sprendimai, kurie, manau, palengvins… Kalbant atskirai apie regionų skatinimą, skatinimo politiką, tai, manau, pirmiausia reikėtų tikėtis ir laukti iniciatyvų iš tų pačių savivaldybių, nes visus projektus, kurie ateina į Vyriausybę su siūlymais, su pageidavimais ir rodomi, kad tai pritrauktų investicijas, mes vertiname prioritetine tvarka ir tikrai nieko nestabdome, tik padedame.
PIRMININKĖ. Klausia A. Matulas. Ruošiasi M. Adomėnas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Norėčiau paklausti Seimo Pirmininko. Gerbiamas kolega, aš per penkias kadencijas nebuvau susidūręs su tokia praktika, kaip praeitoje sesijoje, kai bent jau mano buvo keturi įstatymų projektai atmesti, o tos idėjos nuplagijuotos, už kelių dienų, savaičių pateikti analogiški įstatymų projektai ir jau priimti daugumos. Pavyzdžiui, dėl receptinių nekompensuojamųjų vaistų, dėl vaistų pardavimo ligoninėse su nelietuviška anotacija ir panašiai. Apie tas problemas… Su tomis problemomis susidūrė ir kolega T. Langaitis, liberalai ir čia sėdintys kiti asmenys. Gal galite jūs kaip nors užtikrinti, kad vis dėlto bus ieškoma kitų, korektiškų, būdų, kad reikia sujungti įstatymų projektus ir panašiai, nes tikrai, sakau, per savo penkias kadencijas tokių dalykų, kad penkis kartus nuplagijuoti… projektai, idėjos, atmesti…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). …o po to priimti, man dar neteko susidurti.
V. PRANCKIETIS. Turbūt ir mano kalboje girdėjote, kad projektus reikėtų integruoti vieną į kitą, kad nebūtų jie plagijuojami, o būtų kuriami?
Dabar dėl darbotvarkės. Tiesiog esame sutarę ir opozicijai paskirta papildoma viena darbotvarkė, kad būtų galima daugiau opozicijos siūlomų klausimų įtraukti. Tai dirbame sėkmingai ta linkme, kad tie projektai būtų… (Balsas salėje) Gerai. Pakartoti viską? Mano kalboje buvo pasakyta, kad taip, projektų yra per daug ir juos būtų galima integruoti, siekti integruoti. Žinoma, komitete būtų galima susitarti iš anksto daug daugiau, neplagijuoti. Taip, tai nėra turbūt geroji praktika. O dėl opozicinės darbotvarkės, tai esame sutarę, kad būtų viena darbotvarke daugiau, negu priklauso pagal Statutą, ir kad būtų galima daugiau projektų pateikti ir iš opozicinės darbotvarkės.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia M. Adomėnas. Ruošiasi Rasa… Gal papildysime dabar?.. Vieną sakinį, papildo A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, žodžiai labai gražūs, bet gal galite dar užtikrinti, kad opozicinės darbotvarkės klausimai nebus atmesti blokuojant jų įtraukimą į darbotvarkę? Vėlgi ta praktika buvo masiška.
V. PRANCKIETIS. Užtikrinti galiu tik tai, kad bus svarstoma ir balsuojama, o kaip bus nubalsuojama, tai jūs pats turbūt žinote, kad aš negaliu užtikrinti, kaip jūs balsuosite ir kaip kiti balsuos.
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke. Klausia M. Adomėnas. Ruošiasi R. Juknevičienė.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū. Daugelio rinkimų sezonui artėjant, nerimą kelia tai, kad darbotvarkėje yra labai daug Konstitucijos pakeitimų, kurie būtent pagrįsti populistine logika ir kuriems politikos mokslininkai, atsakingi politikos mokslininkai, dirbantys Lietuvoje, nepritarė ir mato tame arba politikos lauko pakreipimo į savo pusę grėsmę, arba apskritai demokratijos mažinimą ir, sakykime taip, demokratijos teisių suvaržymą daugumos rankomis. Ir šiame kontekste man iš tiesų kelia nuostabą nuskambėsiantis… kad reikia grįžti prie balsavimo internetu įstatymo, kai visos pasaulio šalys jo atsisako, politikos mokslininkai kritikuoja kaip tikrai nepatikimą, interneto saugumo specialistai pripažįsta, jog tai kelia pavojų. Tuo tarpu matome VRK, kuri nepajėgė ištirti net paprastų pažeidimų, tokių kaip „Agrokoncerno“ dalyvavimas politikoje. Ar jūs manote, kad VRK vadovybė bus pajėgi kovoti su žymiai sudėtingesniu Lietuvos demokratijai saugumu, kuris atsiras įvedus balsavimą internetu?
PIRMININKĖ. Jūs klausėte premjero ar Seimo Pirmininko? Premjero. Premjere, prašom atsakyti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aišku, klausimas dėl VRK tai ne visai tuo adresu, bet aš manau, kad sunku man ir vertinti. Tam yra suformuota Vyriausioji rinkimų komisija, turinti visus įrankius kovoti su galimu nesąžiningu balsavimu. Kalbant apie elektroninį balsavimą, tai bet kokiu atveju mes vis tiek turime judėti į priekį ir bandyti bent jau tose srityse, kurios nėra labai paveikios ir jautrios politikai, supaprastinti galimybę žmonėms išreikšti savo valią. Pavyzdžiui, gerokai yra geriau, objektyviau tuos pačius seniūnaičių rinkimus padaryti ir išbandyti elektroninę platformą, negu dabar, kai susirenka du arba trys bendrovės atstovai ir tokiu būdu sugeba išsirinkti savo atstovą seniūnaitį. Mes nekalbame šiandien šiame etape apie balsavimą Seimo rinkimuose, Prezidento ar savivaldos rinkimuose, tačiau nereikia ir užkirsti arba nesvarstyti tokios opcijos. Technologijos vystosi, pakankamai sparčiai juda į priekį. Jeigu mes sustosime, vadinasi, stipriai atsiliksime. Turime žiūrėti ir užtikrinti saugumą. Priemonių yra įvairių, ir šiandien mes turbūt kažkodėl nepuolame labai abejoti, turėdami, patikėdami tiek visos valstybės biudžetą, valstybės įmonių ir savo asmenines sąskaitas turėdami banke ir naudodamiesi elektronine bankininkyste. Turime ieškoti saugiausio modelio, bent jau pirmą žingsnį galiausiai pamodeliuoti, jeigu mes ir matome, o šiandien mes matome tokias grėsmes, todėl ir nekalbame apie tuos sprendimus, kurie būtų susiję su nacionaliniais rinkimais, labai svarbiais dalykais.
Referendumo klausimas. Reikia svarstyti ar ne, suteikti galimybę, jeigu mes norime, kad užsienyje gyvenantys mūsų piliečiai galėtų reikšti valią pakankamai moderniai, greitai visais mums rūpimais klausimais? Tai yra diskusijų klausimas. Nestumiamas čia buldozeriu šitas įstatymas, tai yra Vyriausybės programoje numatyta. Mes svarstėme alternatyvas ir manome, kad bent jau, sakau, tą bandomąjį projektą dėl tų rinkimų, kurie šiandien yra, kaip jau paminėjau, seniūnaičių, mes galėtume tą platformą išbandyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia R. Juknevičienė, ruošiasi J. Narkevičius, ir tai bus paskutiniai klausiantieji.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mano klausimas bus Seimo Pirmininkui. Tikrai neįsivaizdavau prieš 28 metus, kad man, tiek laiko praėjus, teks formuluoti klausimą apie demokratijos lygį Lietuvoje. Ir tai nėra tiktai koks nors klausimas specialiai šitai kadencijai, aš apie tendencijas kalbėsiu. O tos tendencijos, drįstu vertinti, eina link demokratijos erozijos, ypač regionuose, ypač kai kuriose savivaldybėse. Tos apraiškos matyti, kadangi jos nėra geros ne tik Druskininkuose, po pastarųjų savivaldybių rinkimų Kauno pavyzdžiu kai kuriose savivaldybėse, didelių miestų savivaldybėse, kurios buvo Sąjūdžio flagmanai, priimtos vadinamosios 30 sekundžių taisyklės. Tikrai labai susiaurintos opozicijos teisės. Aš labai iš arti dabar stebiu vienos savivaldybės darbą, kur opozicija faktiškai visiškai beteisė, kur žmonės ne tik neturi galimybės paklausti, jie niekur nėra kviečiami, jie yra ignoruojami.
PIRMININKĖ. Klauskite.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Deja, Pirmininke, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad net ir mūsų Seime kai kurie komitetų pirmininkai įsivaizduoja, kad jie yra viršininkai Seimo narių komitetuose ir kad jie opozicijai ir kitiems komitetų nariams gali, pavyzdžiui, drausti užduoti klausimą, gali sakyti, kad tokio turinio klausimo tu nepaklausi, ir panašūs dalykai. Galbūt tai iš nepatyrimo, bet vis dėlto mano klausimas yra apie tai, ar jūsų darbotvarkėje gali atsirasti tokia tema, ar jūs domitės, pavyzdžiui, ar bendraujant su Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu, kurio tiesioginė pareiga stebėti monitoringą, atlikti tokių tendencijų…
PIRMININKĖ. Klauskite.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ir labai norėčiau paprašyti, kad iš tikrųjų toks klausimas jūsų pirmiausia darbotvarkėje atsirastų.
V. PRANCKIETIS. Ačiū. Mano darbotvarkėje demokratijos klausimas yra kasdien. Tikiuosi, kad tokiu būdu ir tęsime, bet jeigu turėtumėte konkrečių pasiūlymų dėl įstatymų, žinoma, kad jie yra svarstytini ir tikrai turime užtikrinti ir opozicijos teises.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia J. Narkevičius. Prašau, kolega Jaroslavai.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Aš norėčiau paklausti ir gerbiamojo Seimo Pirmininko, ir gerbiamojo premjero.
Džiaugiuosi jūsų aktyvumu ir tarptautinėje arenoje, tačiau klausimas būtų vaiko pinigai. Jau iš dalies, gerbiamasis premjere, jūs atsakėte. Džiugu, kad pritarėte mūsų Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos pasiūlymui išvis tuos pinigus įvesti, bet labai apmaudu, kad ne 120, kaip mes siūlėme, bet dar apmaudžiau, kad net ne 40, dėl kurių pagrįstumas buvo labai realus. Ir šiandien mes jau žinome, kad įvedimas tų 30 eurų sukelia tam tikrų problemų ir netgi kai kuriems lėšos sumažėjo. Taigi klausimas: ar jūs nematote iš patirties ir iš tarptautinio bendravimo, kur buvo proga, kaipgi realizuojama ta programa kitoje valstybėje? Ar nenumatote padidinti ir peržiūrėti galbūt dar ir šioje sesijoje ne tik iki 40, kas būtų minimumas, bet galbūt dar daugiau padidinti tas lėšas?
O dėl darbo grupių aš pasakyčiau taip gerbiamajam premjerui, patarimas. Ne darbo grupės esmė, o sprendimų priėmimas. Taigi dėl anos minėtos grupės, jeigu jums reikėtų pasiūlymų arba pastabų, ką reikėtų padaryti, tai mes esame pasiruošę. Tiesiog tai reikia padaryti greitai ir be grupių. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Labai ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Vis tiek tą techninį darbą turi atlikti. Mes taip pat susitinkame ir su mokytojais, ir su jūsų atstovais, kurie kelia tuos klausimus, iš esmės ir sprendimai yra priimti. Taip pat ir dėl vadovėlių kalbėjome. Reikia techniškai tą padaryti, atvežti, adaptuoti, autorines teises pažiūrėti, na, čia nei Seimo nariai, nei Vyriausybės nariai tikrai pirmiausia tų žingsnių nežengs, todėl tai yra labai svarbu, tuo labiau kad ir be grupių, kaip sakėte, tie sprendimai yra Vyriausybėje padaryti ir vis tiek juos reikia įforminti.
Dėl vaiko pinigų tikrai mes kalbėjome ir labai diskutavome, kai Lenkijos Respublika įvedė ir kokį gavo rezultatą ir efektą. Net ginčo nėra, mes turbūt nesiginčijame. Ir, matyt, kiekvienas iš jūsų čia pasakytų, kad galbūt net ne 120, o 150 galėtų būti, tačiau Lenkijos ekonomika tuo metu leido tokį sprendimą padaryti dėl tokios sumos ir poveikis yra tikrai labai geras, ypač demografine prasme, jis tikrai atliepė, ir po to ta nauda sugrįžo ir per kitus mokesčius. Bet, aišku, Lenkija tuo pat metu labai gerai sutvarkė pridėtinės vertės mokesčio šešėlio sumažinimą.
Kalbant apie mūsų pinigus, kaip jau minėjome, sakėme, kad tai yra pirmas žingsnis, iš tikrųjų ne visus jisai pasiekė taip, kaip mes planavome, kad pasiektų, ir tie pinigai, aš patikinu, tikrai bus didinami nuo sausio 1 dienos. Šiais metais biudžetas jau yra suskirstytas ir išlaidos yra suplanuotos, mes kitokių galimybių neturime. Netgi, kaip jau minėjau ne kartą, jeigu mes ir renkame perteklinį biudžetą, jūs puikiai žinote, kur tiktai dėl mūsų fiskalinės drausmės įsipareigojimų ir įstatymų tie pinigai papildomi, viršplaniniai pinigai gali būti panaudoti.
PIRMININKĖ. Prašau, pirmininke.
V. PRANCKIETIS. Jeigu leisite, papildysiu, kad mes gerąja praktika tikrai labai domimės, perimame ir džiaugiamės tais artimais kontaktais. Tik noriu gal tiems, kas nežino, pranešti, kad šiandien vakare taip pat Lenkijos Respublikos Seimo pirmininkas atvyksta į Lietuvą švęsti rytoj drauge su mumis Kovo 11-osios. Tai dar kartą aptarsime ir vaiko pinigus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. 20 Seimo narių buvo užsirašę paklausti. Visi paklausė. Nuomonė – už, nuomonė – prieš.
11.27 val.
Informaciniai pranešimai
Prieš išsakant nuomones, aš noriu paskelbti, kad galėtų tinkamai dalyvauti frakcijose. Mūsų kolegė O. Valiukevičiūtė parašė prašymą, kad būtų įtraukta į frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ sudėtį. Frakcija „Tvarka ir teisingumas“ tam maloniai pritarė ir nuo šiandien O. Valiukevičiūtė yra Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ narė.
Dar kitas prašymas yra A. Kupčinsko. Jis prašo nuo šios dienos įrašyti jį į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją. Frakcija tam taip pat pritaria. Čia informaciniai pranešimai.
11.28 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ projektas Nr. XIIIP-1758 (pateikimo tęsinys)
Dabar nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš, žinoma, nesu kategoriškai prieš tą dokumentą, kur tiesiog formaliai yra sudėti iš esmės visi įregistruoti projektai ir tie, kurie dar ketinami įregistruoti, bet vis dėlto aš ne pirmą kartą kalbu, kad reikėtų mums keisti darbų programos sampratą, kad tai nebūtų koks nors formalus dokumentas, kuris, beje, po to tampa dar ir laiko gaišimo pagrindu, kad jeigu kuris Seimo narys vėliau sugalvoja naują reikalingą projektą, o jo darbų programoje nėra, tai mes bereikalingai turime priimti nutarimą pildydami tą darbų programą.
Manau, kad pakaktų, kad prasidedant sesijai mes išklausytume Vyriausybės pranešimą apie prioritetus, frakcijų atstovų pranešimą apie jų prioritetus ir dirbtume, formuluotume tas eilines darbotvarkes tuo remdamiesi, matydami tuos keltus prioritetus. O tokių dokumentų, kai žmonėms paskelbiama žinia, kad ganėtinai daug tų projektų ir nerealiai daug žadama priimti, kyla klausimas, ar sugebėsime juos deramai, kokybiškai apsvarstyti. Kol kas, aš manau, mes esame įkaitai neišspręsto iki galo žanro. Tai aš linkėčiau Seimo vadovams pagalvoti vis dėlto ir rasti geresnę koncepciją, kaip gali būti suvokiama ta darbų programa ir jos paskelbimas bei svarstymas.
PIRMININKĖ. Dėkojame už jūsų išsakytą nuomonę. Norinčių daugiau kalbėti nėra. Prašome balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ po pateikimo.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 84, prieš – 1, susilaikė 35. Po pateikimo pritarta.
Norinčių dirbti pagal sesijos darbų programą yra išreikšta pozicija ir tą poziciją turės svarstyti visi komitetai. Siūloma, kad visi komitetai svarstytų artimiausiu metu, o plenarinių posėdžių salėje siūloma nustatyti svarstymo datą kovo 15 dieną. Galime tam pritarti? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
11.31 val.
Seimo savaitės (2018-03-12–2018-03-16) – 2018 m. kovo 13 d. (antradienio) ir 15 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Noriu prašyti leisti pateikti pirmą rezervinį klausimą – savaitės, prasidedančios kovo 12 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimą. Kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Prašau.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, kadangi sesijos programa priimta, turime patvirtinti ir kitos savaitės darbotvarkes. Darbotvarkės yra paskelbtos, jos buvo apsvarstytos ir Seniūnų sueigoje.
Esminiai dalykai, kad bus daug dėmesio skiriama ministrų teikiamiems projektams, pateikimas, pirmasis pradės R. Masiulis dėl elektroninės atpažinties, elektroninių operacijų, ir didžiulis paketas lydimųjų. Toliau Šilumos ūkio įstatymo svarstymo tęsinys, pateiks V. Poderys. Konstitucijos pakeitimai, pranešėjas bus J. Razma. Toliau bus G. Landsbergio siūlymas dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo. Po pertraukos bus kito ministro E. Misiūno Valstybės tarnybos įstatymas ir didelis lydimųjų įstatymų paketas. Toliau V. Gailiaus Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo papildymo straipsnių įstatymo projektas, dėl Abejotinos reputacijos asmenų patekimo į valstybės tarnybą įstatymo projektas.
Iš rezervinių klausimų turėčiau paminėti, kad Seimo valdyba yra pritarusi dėl Seimo Sveikos gyvensenos komisijos sudarymo projekto, 15 dieną yra pavasario sesijos darbų programos, kurią ką tik pateikėme, svarstymas ir priėmimas. Prezidentės teikiami projektai, toks aštrus klausimas dėl V. Sadausko atleidimo iš Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigų įstatymo projektas, bus svarstomos Žvalgybos įstatymo pataisos, pristatomos ministro R. Karoblio, ir su juo susiję dokumentai, ministro V. Šapokos įstatymai dėl daugiašalės konvencijos ir daug lydimųjų, toliau ministro V. Sinkevičiaus Civilinio kodekso, A. Verygos – Sveikatos draudimo įstatymo pataisos, Informacijos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą pristatys A. Matulas, ir lydimieji dokumentai. Maždaug tokia siūloma darbotvarkė kitai savaitei.
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke, už išsamų pristatymą. Jūsų nori paklausti dar keturi Seimo nariai. Klausia S. Jovaiša, ruošiasi J. Liesys.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas Pirmininke, jūs nepaminėjote, kad į pavasario sesiją bus įtraukta naujo ministro priesaika. Tai kaip mes čia dirbsime iki rudens su ne visa Vyriausybės sudėtimi? Bet, jeigu rimtai, turbūt čia artimiausiu metu jūs tą projektuojate ir gal jau žinote, kas yra kandidatai?
V. PRANCKIETIS. Kandidatai bus pasirenkami premjero, manau, jis į tą klausimą geriau atsakytų. Jie, žinoma, bus svarstomi ir čia. Bet kol kas konkrečios pavardės neįvardinsiu.
PIRMININKĖ. Klausia J. Liesys.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš gerbiamojo premjero noriu paklausti, atsiprašau, Pirmininko noriu paklausti dėl Švietimo įstatymo, mokytojų etatinio apmokėjimo įvedimo: ar nereikėtų jo paankstinti vien todėl, kad mokytojams būtų aišku? Vis dėlto labai daug neaiškumų dėl to etatinio apmokėjimo – nėra nei lentelės, nėra nieko. Mokytojas bus paskelbtas prioritetine specialybe, o dabar stojamieji ir moksleiviams, ir egzaminus laiko, o čia yra labai daug neaiškumų. Aš manau, kad tai yra svarbus klausimas, kurį reikėtų paankstinti.
V. PRANCKIETIS. Ir turbūt pritariant jums reikėtų pasakyti, kad mes galėtume vieną diskusiją su ministru skirti būtent šio įstatymo įgyvendinimo patirčiai apžvelgti, ir tai galėtų būti po ministro L. Kukuraičio dėl vaiko teisių. Kita diskusija galėtų būti dėl mokytojų etatinio apmokėjimo. Kauno regionas, žinau, organizuoja tokį susitikimą ir su Švietimo ir mokslo komitetu, ir su ministre kaip tik tokiu klausimu. Ta diskusija galėtų būti daug platesnė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Dumbrava, ruošiasi J. Razma.
A. DUMBRAVA (TTF). Labai ačiū. Gerbiamasis Pirmininke, tokio bendro pobūdžio klausimas. Truputį kelia nerimą Vyriausybės išvadų pateikimas. Mes kalbėjome aną sesiją ir dabar, aš tikrai norėčiau, kad jūs imtumėtės žygių – negali būti, kad po pusę metų ir daugiau metų mes negauname išvados. Toks tiesiog būtų prašymas jums.
V. PRANCKIETIS. Ačiū. Palinkėjimą girdi ir Ministras Pirmininkas. Ir mes jau užvakar kalbėjome susitikime su komitetų ir ministerijų vadovybe apie tai, kad ir dabar, dar šiuo metu, nėra pateikta 30 išvadų ir kad tos išvados turėtų būti. Bet kitas mūsų žanras, ir jis turbūt yra geras, kad mes labai daug prašome tų išvadų, jos tiesiog užima daug laiko, o diskusijos vyksta ir ten.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, dar besibaigiančioje anoje sesijoje opozicija pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo projekto pataisas, kad būtų užbaigtos tos nesąmonės plėšant užsienio žurnaluose puslapius su alkoholio reklama, atrodo, ir Vyriausybė apsisprendė dėl to. Ar nebūtų galima greičiau – jau į kitą savaitę įrašyti tą projektą, kad visi nesusipratimai kuo greičiau baigtųsi?
V. PRANCKIETIS. Pasiūlymą išgirdau, taip, tie nesusipratimai turėtų baigtis.
PIRMININKĖ. Ačiū, Pirmininke, jūs atsakėte į visus klausimus. Gerbiamieji kolegos, ar galime patvirtinti savaitės, prasidedančios kovo 12 dieną, posėdžių darbotvarkę bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime patvirtinti. Nuoširdžiai dėkoju.
11.38 val.
Informaciniai pranešimai
Dabar dar techninis pranešimas dėl balsų skaičiavimo grupės. Mes privalome tokią sudaryti, ir nuo kovo 10 dienos iki balandžio 10 dienos į balsų skaičiavimo grupę yra kviečiami dalyvauti R. Andrikis, A. Butkevičius, A. Gelūnas, A. Kubilius, M. Mackevičius, R. Popovienė, G. Steponavičius ir S. Tumėnas. Manau, kad tokios balsų skaičiavimo grupės mums jau reikės kitą savaitę. Ačiū, kolegos.
Ir toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
11.39 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1581 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Pranešėja R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke, mielieji kolegos, tai įvyksta visada, kai keičiasi frakcijoje seniūnai, pavaduotojai, Seniūnų sueigos nariai, tada atitinkamai keičiama. Ir mes sausio 12 dieną pasidžiaugėme, kad V. Kamblevičius, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas, taip pat yra siūlomas įrašyti į Seniūnų sueigos narius, kad turėtų teisišką balsavimą ir galimybę aktyviai veikti. Toks būtų siūlymas pritarti jam.
PIRMININKAS. Klausti niekas nenori. Ar galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Ar galime pritarti po svarstymo? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Dėl motyvų niekas neužsirašė.
Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 115, prieš nebuvo, susilaikė 1 Seimo narys. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1581) priimtas. (Gongas)
11.40 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-13 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1765 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių skaičiaus“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1765. Pranešėja – Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Mielieji kolegos, dėl to, kad mes turime pakeitimus dėl dirbti atvykusių ir šiandien prisiekusių naujų Seimo narių, keičiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto skaičius – buvo 10, lieka 9. K. Pūkas jau nebėra Seimo narys, o Žmogaus teisių komitete pareiškė norą dirbti O. Valiukevičiūtė, išties turinti didžiulę patirtį šios veiklos. Prašome pakeisti skaičių iš 7 į 8, o Ekonomikos komitete dirbsiantis, apie tai aš kalbėsiu dar kitame nutarime… Ekonomikos komiteto skaičius lieka toks pat. Prašome pritarti.
PIRMININKAS. Klausti norinčių nėra. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Pritarta.
Svarstymas. Galime pritarti po svarstymo? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1765) priimtas. (Gongas)
11.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr. XIII-14 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1766 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų sudėties patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1766. Pranešėja – Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi komitetų skaičių jau aptarėme ir tam pritarėme, tai siūloma, kad Ekonomikos komitete vietoje T. Langaičio dirbtų A. Kupčinskas, – toks yra pageidavimas ir toks būtų pritarimas, o O. Valiukevičiūtė prašoma dirbti, kaip jau ir minėjau, Žmogaus teisių komitete. Iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narių sąrašo išbraukiame K. Pūką ir ten lieka devyni nariai. Ačiū. Prašau pritarti.
PIRMININKAS. Klausti niekas neužsirašė. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū. Bendru sutarimu.
Svarstymas. Galime pritarti po svarstymo? Dėkoju, pritarta.
Priėmimas. Trys straipsniai. Pastraipsniui. Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu. Galime pritarti? Dėkoju. 3 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti. Ačiū, pritarta.
Dėl viso nutarimo projekto dėl motyvų nėra užsirašiusių. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai: prieš nebuvo, susilaikiusių nebuvo. Taigi nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1766) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – J. Narkevičius. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke, ne dėl vedimo tvarkos. Džiugu, kad pasistengėte ir pakeitėte ne tiktai vizualiai, bet ir informatyviai, tačiau norėčiau pasakyti pirmus įspūdžius.
Pirmas dalykas, kad nėra garselio, kai yra balsavimas. Galbūt ir pageidautina, kad jis atsirastų.
Antras dalykas. Norint grįžti į darbotvarkę iki to klausimo, kuris buvo, kažkaip nėra galimybių. Gal į šitą dalyką irgi būtų galima atsižvelgti? O spalvų ryškumas – tai kiekvieno grožio pojūtis… Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už komplimentus ir Sekretoriatui, ir informatikams. Jie jūsų pastabas išgirdo.
V. Bukauskas. Prašau.
V. BUKAUSKAS (LSDDF). Ačiū, Pirmininke, toks pasiūlymas. Nežinau, kaip kolegos, bet ankstesne balsavimo sistema prieš pradedant balsuoti būdavo signalas, kad prasidėjo balsavimas. Mes jo kažkaip pasigedome. Būtų gerai, kad jis atsirastų.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs paantrinote tą problemėlę. Dėkoju. Ar turime Seimo narių pareiškimų?
11.47 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Pirmasis užsirašęs yra Seimo narys J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Mieli kolegos, dar kartą sveikinu visus su mūsų sesijos darbo pradžia, sesijos, kuri pradeda ir naują Lietuvos atkurtos valstybės antrąjį šimtmetį.
Noriu padėkoti Seimo Pirmininkui ir valdybai už visų mūsų pakvietimą į iškilmingą Seimo posėdį paminėti valstybės atkūrimo šimtmetį. Galbūt tas pakvietimas buvo šiek tiek vėlokas ir ne visi Seimo nariai galėjo susirinkti, o kai kurie turėjo pakeisti duotus savo ankstesnius pasižadėjimus. Aš šiandien noriu naudotis šia tribūna ir atsiprašyti Veliuonos žmonių, kuriems buvau pasižadėjęs dalyvauti Vasario 16-osios šimtmečio minėjime Veliuonoje, kaip ir mano kolega J. Sabatauskas ir, atrodo, I. Degutienė, bet tikrai jautėme pareigą būti čia, Seimo rūmuose, minint valstybės atkūrimo šimtmetį. Dėkoju ir linkiu ateityje, kad mes tai žinotume iš anksčiau.
Bet atėjau kalbėti ne dėl to. Iš tikrųjų atėjau kalbėti dėl priimtos mūsų šimtmečio proga deklaracijos. Man atrodo, dėl galbūt vėlgi to, kad šiek tiek pritrūko pasitarimo, šiek tiek pritrūko to mūsų visų bendravimo ir noro bendrai sutarti, koks turėtų būti tas tekstas, galbūt tai nėra oficialus tekstas – dokumentas, bet šimtmečio paminėjimo dokumentas, šiame dokumente aš pasigedau vieno žodžio, kuris buvo vienas iš kertinių 1918 m. vasario 16 d., tai yra demokratija. Daug ginčijęsi, 20 mūsų valstybės tėvų sutarė, kad nori atkurti nepriklausomą, demokratinę Lietuvą. Šitą sakau ir dėl to, kad tą patį žodį, kad Lietuvos valstybinė santvarka bus demokratinė Respublika, atkartojo ir mūsų partizanų vadai 1949 metais sakydami, kad ne bet kokia nepriklausoma Lietuva, o demokratinė Respublika. Kovoti, tarnauti demokratijai esame prisiekę ir duodami savo Seimo nario priesaiką.
Todėl dar kartą primenu visiems mums brangią, o ypač Valstiečių ir žaliųjų turbūt partijos kolegoms frazę, kurią yra pasakęs daktaras K. Grinius: „Kalbėti apie demokratiją, kovoti už demokratiją gali būti tik per vėlu, bet niekada ne per anksti.“ Priimdami sprendimus, rašydami tekstus apie mūsų valstybę, prisiminkime, kad mūsų valstybės krikštatėviai įpareigojo mus, kaip jūs sakėte, Pirmininke, šiandien, Nepriklausomybės Akto dvasia ginti demokratinę valstybę. Todėl ateityje siūlau šito žodžio mūsų tekstuose nepamiršti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ir Seimo narys R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Sveiki, kolegos, laisvi Lietuvos Respublikos piliečiai! Mano pareiškimas Kovo 11-osios išvakarėse bus kitoks, šiais žodžiais: „Jaučiu, kad esi svarbi kaip mano brangus kūdikis. Žinau, kad gali paslysti, kaip žengia pirmuosius žingsnius mano vaikas. Matau, kad kartais esi pavydi kaip mano sūnaus mergina, bet jaučiu, kad esi brangi kaip mano sūnaus šeima. Žinau, kad galiu auginti vaikus ramiai apkabinęs rankomis tave. Matau, kad moki vienyti net piktuolį kaimyną su mano vaikais. Esu dėkingas tau, mano Lietuva!“ Dėkoju. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ir tokiais gražiais žodžiais skelbiu Lietuvos Respublikos Seimo šios dienos posėdį… Besibaigiant registruojamės. Kviečiu visus į rytdienos renginius, o jie jau prasidės ir šiandien.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.