Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 8, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 111
STENOGRAMA
2021 m. lapkričio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko
pavaduotojai
A. MAZURONIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Pradėsime vakarinį posėdį. Kviečiu registruotis.
14.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIVP-981(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, per pertrauką mes turėjome slaptą balsavimą. Norėčiau perskaityti slapto balsavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių – 96, rasta biuletenių – 96, galiojančių – 93, negaliojančių – 3.
Už – 80, prieš – 5, susilaikė 8. Seimo nutarimas dėl pono A. Utkaus paskyrimo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininku priimtas. (Gongas) Sveikinimai! (Plojimai)
A. UTKUS. Gerbiamieji Seimo nariai, nuoširdžiai dėkoju už jūsų pasitikėjimą ir nuoširdžiai dėkoju už tuos susitikimus su jumis, su frakcijomis. Iš tikro tai buvo labai naudinga ir informatyvu, nes sužinojau tai, kas jums rūpi, kokie yra aktualūs klausimai. Tikiuosi, jog drauge dirbdami mes galėsime daug nuveikti. Labai ačiū.
Seimo opozicinių Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir Darbo partijos frakcijos darbotvarkė
14.32 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-876(2) (pateikimas)
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, toliau – Seimo opozicinių frakcijų sudaryta darbotvarkė. Pirmasis yra 2-1 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-876(2). Pranešėjas – A. Stončaitis. Kviečiu jį į tribūną. Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite pristatyti Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Nors 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo šio įstatymo pakeitimas dėl valstybinių pensijų indeksavimo vertės palaikymo mechanizmo nustatymo, tačiau keičiantis ekonominėms sąlygoms, taip pat politikams teikiant siūlymus dėl senatvės pensijos galimo ženklaus didinimo, perkamoji valstybinių pensijų galia yra ir išliks gana menka.
Paminėsiu kelis pavyzdžius. Pirmasis pavyzdys – tai pareigūnai ir jų pensijos. 2021 metais pareigūnų valstybinės pensijos dydis Lietuvoje, pradėjus indeksuoti pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą, viso labo yra tik apie 322 eurai, prieš indeksavimą buvo apie 318 eurų. Taigi nuo šių metų sausio 1 dienos įsigaliojus šio įstatymo pakeitimui dėl valstybinių pensijų indeksavimo vertės palaikymo mechanizmo nustatymo, valstybinės pensijos buvusiam pareigūnui ekonominė metinė vertė viso labo yra vidutiniškai tik 4 eurai.
Analogiškas pareigas einančių pareigūnų vidutinė pensija Lenkijoje jau 2017 metais siekė 748 eurus, o 2021 metais šiuo metu siekia 798 eurus (primenu, kad Lietuvoje – 322 eurai) ir sudaro 75 % nuo jų darbo užmokesčio, o Lietuvoje vidutiniškai yra apie 20 %, tai yra 1 % už vienus ištarnautus metus. Estijoje 2017 metų pabaigoje vidutinė pareigūno pensija buvo 753 eurai, 2020 metais – 805 eurai, o 2021 metais šiuo metu yra 834 eurai. Kadangi lyginame visą laiką tris Baltijos šalis kaimynes, lyg ir yra artimiausia ir labai palygintina, netgi Latvijoje šiais metais vidaus reikalų sistemos pareigūno vidutinė pensija yra 501 euras. Nors šiuo metu pateikiau pavyzdžius tik artimiausių Lietuvos kaimynių, svarbu žinoti, kad Lietuvoje šių pensijų dydis yra ir išlieka pats mažiausias Europos Sąjungoje. Europos Sąjungoje paprasčiausiai mažesnių pensijų nėra, netgi pradėjus jas indeksuoti.
Minėtina, kad indeksavimu buvo siekiama sukurti valstybinių pensijų vertės palaikymo mechanizmą, kad keičiantis ekonominėms sąlygoms išliktų perkamoji valstybinių pensijų galia. Visgi valstybinių pensijų, kurių dydžiai priklauso nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto valstybinių pensijų bazės dydžio, nukentėjusių asmenų, mokslininkų, Lietuvos Respublikos I ir II laipsnio valstybinės pensijos vertės palaikymas tiesiogiai priklauso ir nuo politinės valios.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 1 d. (tai yra penkeri metai) tvirtinamas valstybinių pensijų bazės dydis buvo 58 eurai, o nuo 2021 m. sausio 1 d. jis yra 58 eurai 70 centų. Taigi padidėjimas, bet kaip jį vertinti? Tai viso labo bazinio dydžio yra 70 centų.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų, teisėjų valstybinių pensijų dydis priklauso nuo darbo užmokesčio, kurį asmuo gavo eidamas pareigas, tai nulėmė skirtingą asmenų padėtį, kai asmenys, ėję tokias pačias pareigas toje pačioje institucijoje, tai yra lygiai taip pat atlikę pareigą Lietuvos valstybei, tik išėję į pensiją skirtingu laiku, gauna skirtingo dydžio valstybines pensijas dėl atlyginimo augimo. Dėl to, kad dauguma pareigūnų Lietuvoje gauna mažą darbo užmokestį, jų valstybinės pensijos, kaip minėjau, yra pačios mažiausios visoje Europos Sąjungoje.
Taip pat minėtina, kad valstybinės pensijos įvairiose šalyse labai skiriasi tiek asmenų grupėms, kurioms yra mokama, tiek finansiniais dydžiais, tačiau visais be išimties atvejais valstybinės pensijos, mokamos kitose šalyse, yra didesnės nei Lietuvoje absoliučiai visoms grupėms, kad nesusidarytų įspūdis, kad čia yra tiktai pareigūnai.
Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant skelbiamus infliacijos duomenis, kurie rodo, kad kainų augimas Lietuvoje yra ženkliai paspartėjęs, valstybinių pensijų indeksavimas pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pensijų perkamajai galiai faktiškai nėra jaučiamas visose valstybinių pensijų gavėjų grupėse, nes šios pensijos priklauso arba nuo valstybinių pensijų bazės, arba nuo gauto darbo užmokesčio, kuris nebuvo didinamas. Lietuvos Respublikos I ir II laipsnio valstybinės pensijos dydžio matas yra valstybinių pensijų bazė.
Kaip minėjau, šiais metais tai yra 58 eurai 70 centų. Taip pat nuo to paties matavimo yra nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dydžio matas – darbo užmokestis, mokslininkų valstybinių pensijų – taip pat valstybinių pensijų bazė, o teisėjų valstybinės pensijos matas yra teisėjo gautas darbo užmokestis.
Kitos pensinio pobūdžio išmokos iš valstybės biudžeto kasmet didėja dėl jų dydžio mato augimo. Pavyzdžiui, valstybinės signatarų rentos dydžio matas – Seimo nario pareiginė alga, Prezidento sutuoktinio pensijos dydžio matas – Lietuvos Respublikos Prezidento darbo užmokestis, ir kita.
Taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė tikrai tik pažangiai vertinamus planus dėl senatvės pensijų didinimo per ateinančius trejus metus, ženklaus didinimo, bent jau tokius planus teikia, bei parengė naują socialinio draudimo pensijos indeksavimo mechanizmą, pagal kurį vyktų spartesnis, nei šiuo metu nustatytas, pensijų indeksavimas. Planuojama, kad senatvės pensija gali augti iki 565 eurų. Tačiau planuose net neužsimenama apie valstybines pensijas ir jų gavėjus.
Teikiamo įstatymo projekto tikslas – nustatyti pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusių asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnio mokslininkų spartesnį valstybinių pensijų indeksavimo mechanizmą. Paminėtina, nors šios pensijos yra papildomos asmenų socialinės garantijos ir papildomi mokesčiai šioms socialinėms garantijoms finansuoti nėra surenkami, tačiau manytina, kad pasirinktas spartesnis indeksavimas, įvedant pakeitimą, kad vartotojų kainų indekso vidurkis būtų didinamas du kartus, leistų valstybinėms pensijoms augti nors truputį sparčiau ir tikrai nebūtų didelė našta valstybės biudžetui.
Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 2 straipsnį valstybinių pensijų bazės dydis, taikomas apskaičiuoti Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnio valstybines pensijas, nukentėjusių asmenų valstybines pensijas, mokslininkų valstybines pensijas, pareigūnų ir karių valstybines pensijas bei teisėjų valstybines pensijas, indeksuojamas nuo sausio 1 dienos pagal praėjusiais metais apskaičiuotą indeksavimo koeficientą, atitinkamai valstybinių pensijų bazę arba mokamos valstybinės pensijos dydį dauginant iš indeksavimo koeficiento.
Įstatymo projektu siūloma, kad pakeistas valstybinių pensijų skaičiavimo mechanizmas įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d. Preliminariai visų valstybinių pensijų indeksavimo mechanizmui 2022 metais gali prireikti iki 6 mln. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Tam, kad nesusidarytų įspūdis, kad tik pareigūnai ir kariai, tai jiems viso labo reikėtų tik apie 1,5 mln. papildomų biudžeto lėšų. O 2022 metais vidutinė pareigūnų ir karių pensija būtų apie 329 eurai, pritaikius šį koeficientą, vietoj 322 eurų. Taigi, supraskime, kad mes kalbame apie ypač minimalų padidėjimą, bet bent jau parodome dėmesį ir rūpestį, apskritai pensija padidėtų 3–7 eurais.
PIRMININKAS. Laikas! Šia gaida.
A. STONČAITIS (DFVL). Baigiu. Tikimasi, kad, nustačius siūlomą valstybinių pensijų indeksavimo apskaičiavimą, bus sukurtas spartesnis pareigūnų ir karių, teisėjų, nukentėjusių asmenų, pirmojo ir antrojo laipsnio mokslininkų valstybinių pensijų vertės palaikymo mechanizmas, kuris bus objektyvesnis esamam. Prašau, mieli kolegos, pritarti siūlomam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra trys klausimai. Pirmoji klausia L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Žinome, kad tos pensijos, jeigu žiūrėtume į valstybinę pensiją, tikrai yra labai labai mažos. Bet norėčiau jūsų paklausti. Mes žinome, be viso šito, jeigu yra suėjęs senatvės amžius, jie už tą patį stažą gauna dar atitinkamai ir senatvės pensiją. Ar jūs nemanote… Tas laikotarpis, kai išėjo į pensiją už uždirbtą stažą, jiems yra skaudžiausias, kartais dalis yra nedirbančių, arba dirba, mes tokiu atveju jiems mažiname. Gal reikėtų ir šiuo atveju pasižiūrėti? Tuomet galbūt ir jų skatinimas bus didesnis, patys ir vėl įsijungs į tarnystę. O dabar mes žinome, suėjo amžius, jie nebegalės dirbti, nes tada negaus išmokos. Kokia jūsų nuomonė?
A. STONČAITIS (DFVL). Ačiū, gerbiama Laima, už klausimą. Iš tiesų geras klausimas. Kartais tenka girdėti, kad lyg ir tai yra kažkokia privilegija. Mieli kolegos, tai nėra kokia nors privilegija, jeigu ne visame pasaulyje, tai absoliučioje daugumoje pasaulio šalių, ar tai būtų Europos Sąjunga, ar tai būtų, nežinau, valstybės už Atlanto, tokia praktika yra taikoma. Kadangi nori ar nenori, būtent ta kategorija žmonių patiria didžiausią deformaciją, profesinę deformaciją. Ir ne veltui įstatymų leidėjai faktiškai visame pasaulyje taiko tą praktiką. Taip, klausimas jūsų taiklus, nes tai susiję su gana ilgu laikotarpiu, kai išeina į pensiją ir iki senatvės pensijos. Bet, deja, yra taip, kaip yra.
Mieli kolegos, nepamirškime, kaip aš minėjau savo pristatyme, kad Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje pradinė skaičiavimo pensija, skaičiuojamoji, yra 75 % nuo turėto vidutinio darbo užmokesčio konkretaus žmogaus. Mes apsiribojame 20 %. Bet dėl to, matyt, ir būtų, pritarus projektui, diskusija komitetuose ir gal į ateitį rastume sprendimus, o gal ir šitą projektą papildytume kokiomis nors nuostatomis.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamas pranešėjau, mano klausimas būtų apie tai, ar nebus pažeistas sistemiškumas indeksavimo procese, nes žinome, kad indeksacijos tempas yra susietas su suderintu vartojimo kainų indeksu, ir dabar dar papildomos socialinės garantijos dvigubinimas, ji yra valstybinės pensijos, šiek tiek iškraipo pagrindinių socialinių garantijų, kalbant apie senatvės pensijas, sistemą. Tiesiog ar visas šitas poveikis sistemiškumui nepadarys didesnės žalos, be to, ar nebus sukelta papildomų lūkesčių, kaip sakyti, jeigu žiūrėtume į pareigūnus, jūs paminėjote 7 eurų vidurkį, bet nukentėjusiems dėl šito dvigubinimo pensija padidėtų papildomai 69 centais. Suprantame, kad yra truputį visuomenės sužadinami lūkesčiai, bet tikslai kažin ar bus pasiekti.
A. STONČAITIS (DFVL). Ačiū už klausimą, gerbiamas Mindaugai. Aš manau, kad tikrai nebūtų, nes pats įstatymo leidėjas, kai nustatė bazinius skaičiavimo dydžius vienos ar kitos kategorijos, tai jau buvo, matyt, turėta omenyje ir patys gavėjai, kokio amžiaus tai yra galų gale.
Nukentėjusių asmenų, aš turiu visą statistiką, nukentėję asmenys beveik 100 % gauna ir vadinamąją senatvės pensiją, tai yra gauna gana dideles išmokas. Todėl manyčiau, kad būtina eiti tuo keliu. Dar kartą priminsiu, kad jeigu Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuose būtų numatytas valstybinių pensijų didinimo sistemiškumas, tai galėtume galbūt pagal anuos vertinimus daryti sprendimus. Tačiau, kaip minėjau, ten nėra ir nerealus atotrūkis tarp valstybinių pensijų nedidėjimo ir numatomo sveikintino senatvės pensijų didėjimo.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas pretendente, jūs paminėjote, kad Lietuvoje iš visų Europos Sąjungos šalių pensija yra pati mažiausia, bet jūs siūlote 3–5 eurais pakelti. Tai kas čia yra? Kodėl tiek mažai siūlote? Ką tai duos?
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiamas Petrai, iš tikrųjų tai neduos kokios nors didelės papildomos prabangos, neduos kokios nors didelės materialinės, ekonominės naudos, bet tai pagaliau parodys, kad valstybė turi žvilgsnį. Turi žvilgsnį į šitas kategorijas mūsų žmonių. Pirmiausia pareigūnai ir kariai, tai yra nukentėję asmenys. Ne veltui yra suteikiamos I ar II laipsnio valstybinės pensijos. Šiandien, kai mes iš principo apskritai neturime požiūrio, tai yra formavimas, tai yra valstybės politikos, bent jau politikų atsigręžimas į tą problemą. Aš manau, kad tai būtų tik vienas iš pirmųjų žingsnių.
O kitas dalykas, kaip ir minėjau, jeigu būtų pritarta, tai komitetuose mes tikrai turėtume galimybę svarstyti ir pasikviesti šitų grupių atstovus, socialinius partnerius, profsąjungų atstovus. Turėtume galimybę galbūt žymiai pagerinti pasiūlymus.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų. Už kalbės R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Žinote, iš esmės labai daug atsakydamas į klausimus dabar gerbiamas A. Stončaitis ir pasakė, ką aš norėjau kalbėti. Aš norėjau atkreipti dėmesį į tuos pareigūnus, tuos statutinius, ypač šią kategoriją asmenų, kurie po ištarnauto darbo laiko gauna pensiją iki senatvės pensijos, valstybinę pensiją, kuri tikrai maža. Socialinių reikalų ir darbo komitetas praeitą kadenciją, kai tik mes pradėjome, ir kėlė klausimą dėl pensijų kompensavimo, teko susipažinti su pareigūnų, ypač policijos pareigūnų, darbu ir stažu, kurį jie turi, ir kokias pensijas gauna. Indeksavimas tikrai yra būtinas, nes būtent šie žmonės neturi galimybių dirbti ir turėti normalius darbo santykius dėl to, kad gauna išmoką, taip sakant, gauna valstybinę pensiją, tai riboja jų galimybes ir dalis iš jų dirba šešėlyje. Jeigu valstybinių pensijų indeksavimas būtų vykdytas ir vykdomas taip, kaip buvo indeksuojamos senatvės pensijos, galbūt ši problema atkristų.
Aš manau, tiesiog būtina palaikyti kolegų pateiktą projektą, kurį aš, beje, taip pat pasirašiau, ir balsuoti už, kad pagaliau būtų rimtai žiūrima į pareigūnų problemą ir indeksuojamos valstybinės pensijos taip, kaip yra indeksuojamos senatvės pensijos.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto siūlyčiau žiūrėti į sistemą, į visumą, nes pagrindinė socialinės garantijos dalis yra senatvės pensijos. Jos, kaip žinome, buvo didinamos gana sparčiai, palyginti ir su kainų didėjimu. Nuoseklumas yra išlaikomas. Ir dabar yra Vyriausybės pateikti projektai, kad būtų ir pačių mažiausių pensijų labai spartus didėjimas. Tai spręsti didinti ten, kur yra grįsta ir surenkamais mokesčiais, ir tarifais.
O šios pensijos yra mokamos iš valstybės biudžeto, papildomi mokesčiai šiai garantijai finansuoti nėra surenkami ir turbūt suprantame, kad papildomai, kaip iniciatoriai ir rodo, 6 mln. eurų reikės jau kitiems metams, tai būtų kalbama, matyt, apie skolą. O šios priemonės turi turėti labai aiškų pagrindimą, kokiais šaltiniais būtų finansuojama tvariai.
Pabaigai esminis argumentas, kurį norėčiau paminėti, kad Vyriausybės programoje yra numatyta valstybinių pensijų reforma. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija jau yra pradėjusi, mano žiniomis, pokalbį su profesinėmis sąjungomis. Taigi visas dėmesys turėtų būti planuojamai sisteminei pertvarkai, o ne tokiems atsitiktiniams šūviams, kurie galbūt ir reikalingi, ir galima sutikti su argumentacija, bet, matyt, svarbu išlaikyti bendrą visuomeniškumą, kur būtų sutarta tarp profesinių sąjungų ir Vyriausybės atstovų.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
14.53 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1049 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1049. Pranešėjas – V. Fiodorovas. Bet matau, kad yra pasirengusi pristatyti V. Giraitytė-Juškevičienė. Prašom į tribūną pristatyti klausimą.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Laba diena, gerbiami kolegos. Pristatome jums Darbo partijos frakcijos teikiamą įstatymo projektą. Mes siūlome, kad Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalis būtų papildyta 5 punktu. Šis punktas numatytų ir siūlytų numatyti, kad iš pajamų gali būti atimamos per mokestinį laikotarpį patirtos nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos: sumos, sumokėtos už save, už sutuoktinį arba už nepilnamečius vaikus iki 18 metų už suteiktas sportavimo paslaugas, kai šias paslaugas suteikia Lietuvos Respublikoje registruotas mokesčių mokėtojas arba registruotis mokesčių mokėtoju privalantis asmuo.
Tikimasi, kad toks pasiūlymo reguliavimas keis visuomenės požiūrį į sportą, skatins gyventojus formuoti fizinio aktyvumo įgūdžius ir sportą vertinti kaip vieną efektyviausių sveikatos ir gyvenimo kokybės gerinimo priemonių. Tiek trumpai. Lauksiu klausimų.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra du norintys paklausti. Pirmasis – E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Na, gerbiama kolege, jūs tikrai mus visus stumiate į gerovės valstybę. Tai iš tiesų labai svarbus dalykas, tik gaila, kad kai kurių mokesčių mokėtojų sąskaita, nes, pavyzdžiui, tas, kuris sportuoja gatvėje, ką jis gaus, tai gal reikėtų kompensuoti už sportbačius paprasčiausiai – tam tikrą lengvatą, tada būtų gal daugiau norinčių bėgioti lauke. O šiaip dar kitas toks rimtesnis klausimas. Tarkime, baseinai yra ir SPA. Tai jeigu nuvažiuosime į Druskininkus ir maudysimės baseine, ar gausime kokių nors nuolaidų šeimai? Ačiū.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Iš tiesų sportavimo paslaugos, turime ir Teisės departamento išvadą, kad reikėtų apibrėžti šią sąvoką, tai, aš manau, svarstymo stadijoje mes galėtume sportavimo paslaugas būtent apibrėžti ir numatyti, kas patenka į šią sąvoką.
PIRMININKAS. Ir klausimą turi R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiama kolege, išties naudinga galvoti apie sportą ir jo patrauklumą, tačiau ar rengdami įstatymo projektą jūs derinote ir domėjotės sporto bendruomenės nuomonėmis, ir ar aiškinotės, kokie administravimo kaštai, nes jūs teikėte, kad nereikės nė papildomų biudžeto lėšų. Tai vis dėlto nieko nėra nekainuojamo, neįkainoto. Ar administracijos kaštų aptarimas yra jau jūsų mintyse?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Dėkoju už klausimą. Mes tikimės, kad tų administravimo išlaidų neturėtų būti labai daug, vis dėlto deklaravimo sistema yra nusistovėjusi pas mus Lietuvoje ir tikrai ne už vieną paslaugą deklaravus galima atsiimti savo sumokėtą gyventojų pajamų mokestį. Todėl tikimės, kad tai nesudarys didelių kliūčių ir didelių administravimo sunkumų įvedant dar vieną papildomą paslaugą. Asmuo, teikdamas savo deklaraciją, pateiks, žinoma, ir pagrindžiančius dokumentus, įrodančius, kad jis mokėjo būtent už tokias paslaugas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų, matau, nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime dėl pateikimo balsavimo metu.
14.57 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1045 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – T. Tomilinas. Prašau į tribūną.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, teikiu jums Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymą. Ir štai koks yra sumanymas.
Artėjant žiemai ir drastiškai augant kainoms pagalbos ranką silpniausiems žmonėms tradiciškai tiesia piniginė socialinė parama. Ši sistema funkcionuoja Lietuvoje kaip laikrodis, ji gelbėja būtent tuos silpniausius, apie kuriuos dažniausiai prisimename būtent rudenį, kai pradedama kalbėti apie šildymo kainas. Apie 2 % Lietuvos žmonių gauna piniginę socialinę paramą, 2–3 %, o žemiau skurdo rizikos ribos pernai gyveno 20,9 % Lietuvos žmonių. Taigi skirtumas tarp tų, kurie naudojasi parama, kurie turi teisę į tą paramą, ir realaus skurdo rodiklio yra milžiniškas. Viso pasaulio, visos Europos mokslininkai yra pastebėję egzistuojantį socialinės paramos nepaėmimo fenomeną.
Aš labai džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė nepakeitė iš esmės praeitos kadencijos krypties ir yra nusiteikusi stiprinti piniginę paramą. Aš netgi radau Vyriausybės programoje nuostatą ir kryptį, kad bus siekiama spręsti piniginės paramos nepaėmimo problemą. Todėl negaliu nepagirti valdančiosios daugumos, nes pasiūlymas yra labai laiku.
Mūsų visų užduotis – ieškoti tų priežasčių, kodėl ta parama yra nepaimama netgi savivaldybėms turint pakankamai pinigų kompensacijoms, pašalpoms. Pandemijos metu su mokslininkais bendraudami mes pastebėjome, kad yra tam tikrų sisteminių ydų dabartiniame reguliavime, jis yra gana senas ir seniai nekeistas. Šiandien tam, kad gautum piniginę paramą, neužtenka įrodyti, kad neturi pajamų arba kad tavo turtas neviršija tam tikro normatyvo. Aš tik primenu, kad pandemijos sąlygomis mes turto laikinai nevertiname. Yra dar toks archajiškas reikalavimas iš praeities, kad tu ir praeityje turėjai dirbti ne mažiau kaip už minimumą. Tai reiškia, kad tie žmonės, kurie uždirbo mažiau, kurie vykdydami individualią veiklą, savarankiškai dirbdami arba dirbdami pagal darbo sutartį, nesugebėdavo uždirbti pakankamai pinigų, tai yra jiems nesusikaupdavo tas minimumas per mėnesį, koks yra nustatytas, būtent tie žmonės yra atriboti nuo piniginės socialinės paramos. Paradoksas, bet silpniausi žmonės į ją pretenduoti negali.
Taigi jūs vakar visi gavote skurdo organizacijų tinklo laišką, jame aiškiai yra išdėstyti argumentai, kodėl reikia pritarti šitam projektui. Tarp argumentų yra teiginiai, kad esamas reguliavimas neskatina žmonių dirbti, žmonės atsisako valandinio darbo, tai yra to, ką gali pasiūlyti jiems rinka, galbūt ne visą etatą, jie to atsisako būtent todėl, kad bijo prarasti paramą.
Mūsų siūloma keičiama nuostata šiuo metu draudžia kreiptis tiems, kas uždirba mažiau nei minimumą. Įsivaizduokite kurjerį, kuris vežioja po Vilnių ar po Kauną maistą, picas jums, galbūt tai vieniša mama, kuri dieną mokosi, o vakarais bando šiek kiek užsidirbti. Ne, toks žmogus į paramą pretenduoti negali. Pasaulis šiandien dėl robotizacijos, dėl skaitmenizacijos, dėl daugybės struktūrinių pokyčių mūsų ekonominėje ir socialinėje aplinkoje kalba labai rimtai apie bazines pajamas, apie tą situaciją, kai iš viso neliks testavimo dėl tam tikros minimalios paramos. Žinoma, tai yra tik eksperimentinės diskusijos ir niekas… Aš nesiūlau įvesti bazinių pajamų, tačiau taisyti tam tikras sistemines spragas esamų sistemų, kurios yra būtent skirtos silpniausiems žmonėms, tiems, kurie uždirba mažiausiai, mes turime taisyti, nes praeities nuopelnų vertinimas atrodo tikrai labai archajiškai ir visiškai neatitinka, kaip mes sakytume, dinamiškos rinkos, nes tas rinkos lankstumas ar dinamiškumas labai dažnam žmogui Lietuvoje reiškia kančią ir ilgas darbo valandas arba šiuo atveju per trumpas darbo valandas, kai tiesiog daugiau nei pusės etato tu ir negali rasti. Mes šia norma, kuri šiandien galioja, 17 straipsnis, tiksliau, 8 straipsnio 1 dalis, mes atgrasome silpniausius žmones nuo piniginės socialinės paramos. Būtent atgrasome, nes tas žodis šiandien yra tokio laikotarpio, epochos simbolis.
Jeigu leisite, aš tiesiog pasakysiu, kad gavau labai daug kaltinimų ir purvo, kai pasidomėjau atstumto vaiko istorija. Man dažniausiai buvo priekaištaujama (aš turiu omeny migranto vaiką prie sienos), man dažniausiai buvo priekaištaujama, kad nesirūpinu Lietuvos vaikais ir skurstančiaisiais. Šitas projektas yra būtent apie Lietuvos silpniausią žmogų, nes rūpinimasis silpniausiais pasako daug daugiau apie mus pačius.
Aš įdėmiai stebėsiu, kaip bus reaguojama į šį pasiūlymą, ypač viešojoje erdvėje, komentaruose. Žmonės, turėdami prabangius namus, keletą mašinų, postringauja apie tai, kaip žmonės Lietuvoje skurdžiai… išlaikytiniai nieko nedaro. Ne, žmonės stengiasi kabintis į gyvenimą, bet tam tikros archajiškos sistemos tiesiog juos atgraso nuo elementariausios pagalbos pačiu sunkiausiu momentu.
Todėl siūlau taisyti piniginės socialinės paramos sistemą. Šis pataisymas kainuos minimaliai, manau, kad tas projekto įsigaliojimas turėtų būti su kitu biudžetu, ne su ateinančių metų, aš tikrai nesiūlau skubinti, bet reikia daryti šiuos žingsnius. Džiaugiuosi, kad mūsų su Linu pataisas remia ir skurdo tinklas, ir mokslininkai, R. Lazutka. Bendrais mažais žingsniais galime pataisyti sistemas ir padaryti jas tikrai tinkamas spręsti žmonių sunkiausias gyvenimo situacijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų nori paklausti keletas Seimo narių. Pirmoji klausia R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju. Gerbiamas kolega, tikriausiai ir jūs, ir mes visi suprantame, kad geriau yra dirbti ir užsidirbti, negu prašyti paramos. Tačiau tikrai labai pozityviai vertinu jūsų pastebėjimus ir teikiamą įstatymo projektą, kad matytume tuos, kurie negeba, matytume tuos, kuriems sunkiausia, ir kad jūs atkreipiate dėmesį ir į individualia veikla užsiimančius ir negebančius užsidirbti ir galinčius prašyti paramos.
Keičiamas teisinis reguliavimas. Jis iš esmės tikrai pareikalaus didelio ir kruopštaus mūsų visų darbo. Kaip pastebėjo Teisės departamentas, priėmus įstatymą jam įgyvendinti reikės koreguoti ir 2022 metų biudžeto projektą. Akivaizdu, kad jau nespėsime, tad tikriausiai įsigaliojimo datą reikėtų vėlinti. Ar jūs tam pritariate? Ir tikriausiai taip pat pritarsite tam, kad reikia prašyti Vyriausybės nuomonės.
T. TOMILINAS (DFVL). Be jokios abejonės. Labai ačiū, Rima, už klausimą. Aš pritariu ir Vyriausybės nuomonei, ir vėlinimui. Iš principo tikrai labai svarbu sutarti dėl vertybės, ar mes tą silpniausią žmogų giname, ar mes jį baudžiame už jo praeitį, ne už dabartį, ne už dabartinę situaciją, už praeitį. Aš džiaugiuosi, kad Teisės departamentas… Turbūt pirmas mano rengtas projektas, dėl kurio tiek mažai buvo Teisės departamento pastabų, ir tik ta esminė pastaba, kad būtent reikia Vyriausybės išvados. Sutinku, mes nesame valdančiojoje daugumoje, pretenduoti į biudžeto pinigus turime tikrai mažiau galimybių, todėl galima tą atidėjimą komitete suplanuoti dar kitiems metams. Svarbu sutarti dėl principo.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs tikrai palietėte labai jautrią sistemą, kalbėjote apie visuotines bazines pajamas, kad gal reikėtų jas pradėti įgyvendinti arba tiesiog pradėti diskutuoti. Tikrai aš manau, kad gal ne dėl visuotinių bendrųjų pajamų, bet dėl bendrųjų pajamų pirmiausia tiems žmonėms kaip pensininkams, kurie sudaro 36 % gyvenančių ties skurdo riba. Tikrai nepritarčiau, kad pradėtume taikyti dirbantiems asmenims, nes dabar apie 430 eurų skurdo riba tikriausiai yra. Ar jums nepavyko, kalbantis su ekonomistais, išsiaiškinti, kiek maždaug reikėtų papildomai pajamų, kad pradėtume nuo tos pačios jautriausios žmonių grupės kaip pensininkai ir žmonės su negalia, kuriems gal tikrai galėtume pagalvoti pritaikyti tą bazinį pajamų dydį. Tikrai, aš manau, skurdo riba sumažėtų maždaug trečdaliu Lietuvoje. Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Ačiū už klausimą. Kalbant apie pensininkus, akivaizdu, kad pagrindinės priemonės yra būtent tos, apie kurias mes diskutuojame dabar biudžeto kontekste, tai yra ir pensijų sisteminė indeksavimo reforma, kurią siūlo Vyriausybė. Beje, yra ir mūsų frakcijos pasiūlymai, kaip ją įgyvendinti. Čia būtų raktas į pensininkų skurdo mažinimą. Labai sunku kol kas kalbėti apie labiau konceptualią reformą, bet iš principo bendra kryptis yra ta, kad mes iš apačios lyginame, kokia Vyriausybė bebūtų, iš apačios tas pensijų kėlimas vyksta. Praeitoje kadencijoje išrastas įrankis – priedas, jis pasiekia tam tikrą ribą, kad žmogus neskurstų, net jeigu pensija per maža. Šioje kadencijoje yra kalbama apie spartesnį bazinės pensijos kėlimą, bet esmė nuo to nesikeičia. Tai yra būtent tas pats judėjimas bazinių pajamų link, tik kiti terminai, bet tendencija yra absoliučiai globali ir aiški.
Aš dabar neatsakysiu, nes per daug kompleksinis klausimas, kiek reikėtų pinigų, bet tiesiog apskritai dėl piniginės socialinės paramos koncentruojasi tie žmonės, kurie labiausiai nepasiturintys, kurie turi daugiausia problemų, tai yra ilgalaikiai bedarbiai, turi įvairiausių kitokios socialinės deprivacijos aplinkybių. Čia mes išleidžiame tikrai ne tiek daug, ši sistema nekainuoja karvės, kaip sakoma.
Labai daug pinigų lieka savivaldybėse nepanaudotų. Žinoma, savivaldybės su tuo teiginiu nesutinka, bet mes visaip skatiname dialogą su savivaldybėmis, kad tie pinigai būtų tiems žmonėms, kuriems reikia. Įstatymuose dar kartais yra tokių archajiškų spragų, kur tiesiog formaliai atmuša žmones nuo paramos, nes neva tavo gyvenimo aplinkybės praeityje buvo kitokios, tu neuždirbai minimalios, dabar tu iš viso teisiškai net pretenduoti negali. Netgi jeigu faktinė situacija visiškai atitinka pajamas, o jos yra mažesnės už tą lygį, kuris yra skaičiuojamas, ir neturima tokio turto, kokį numato normatyvas, šiuo atveju pataisykime teisines spragas, kad galėtume judėti bazinių pajamų idėjos link. Ir mūsų frakcija skatina tą diskusiją, džiaugiuosi, kad ir valstiečiai prisijungė prie to.
Tikrai labai džiugu, idėjos sklando ore ir tikiuosi, kad ir mes prisidėsime prie svarbios valdančiųjų iniciatyvos, būtent dėl piniginės socialinės paramos nepaėmimo problemos sprendimo.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Iš tikrųjų, matyt, yra racijos eiti ta kryptimi ir diskutuoti dėl faktinių pajamų ir turto kriterijų, tokių objektyvių, nustatant paramą, teisę į paramą. Man tiesiog tam tikrų abejonių kilo labiau dėl argumentavimo motyvų. Jūs minėjote, kad dėl augančių šildymo kainų, bet tam turime… ir jūs esate pasiūlę, ir Vyriausybė teikia tikslinį dėl šildymo kompensacijų gavėjų rato išplėtimo, tai taikliai paliestų. Minėjote dėl nepaėmimo: 2 % iš 20 % skurstančiųjų nepaima. Ar išplėtus potencialių gavėjų ratą, ar tas procentas lems – neatsiranda jokio automatizmo, tiesiog bus daugiau turinčių teisę gauti, bet kai kurie nesikreips dėl tiesiog tų pačių stigmų ar panašiai, tad dėl to.
Mano esminis klausimas yra: kaip manytumėte, ar nereikėtų tiesiog, kai nuimamos darbinės pajamos, dalyvavimas, dirbus uždirbti kažką, bet kad labiau tos kategorijos žmonių susiejimas su dalyvavimu paslaugose… Tarkime, kai kur yra, kad ir jiems būtų teikiama paralelinė pagalba integruotis į visuomenę.
T. TOMILINAS (DFVL). Ačiū, Mindaugai, supratau jūsų klausimą. Tikrai jis toks ilgesnis, negu vienas aspektas, paliesta daug aspektų, bet aš pabandysiu tiesiai atsakyti būtent į jūsų netgi pasiūlymą, suformuluotą klausimu, ar nereikėtų su paslaugomis susieti visą tą problematiką. Taip, Mindaugai, visiškai su jumis sutinku, bet sutikite su mano tokiu teoriniu teiginiu, kad debiurokratizacija tam tikros sistemos, kuri šiaip veikia, egzistuoja, padeda žmonėms, yra reikalinga, nes pinigai yra mokami toms šeimoms, kur net kompensacijos nepadeda, kur iš viso yra bėda… Mes suprantame, tie 2 %. Bet ši sistema yra pakankamai biurokratizuota ir tam tikra prasme jos debiurokratizacija, supaprastinimas, absoliutus skaidrumas ir aiškumas, taip pat savivaldos įgalinimas, nes savivalda gali neduoti, esant kokiai nors socialinei rizikai ir panašiai, ten yra mechanizmų, mūsų visai neseniai, prieš keletą kadencijų naujai sugalvotų, iš principo debiurokratizacija yra pirmoji pagalba, pirmoji socialinė paslauga, kokią valstybė gali suteikti būtent tokiai sudėtingai sistemai.
Tiesą pasakius, bet kada rengiant šios sistemos pataisas ilgai užtrunka, kol pats įsikerti, kaip visa tai funkcionuoja. Klausi L. Kukuraičio, klausi ministerijos specialistų, dar ir dar kartą reikia pergalvoti, kaip visa tai veikia. O ką daryti tam žmogui, tam paprastam Lietuvos žmogui, tikrai neturinčiam pakankamo teisinio išsilavinimo, kad prisitaikytų prie tų visų biurokratinių niuansų? Dažnu atveju būtent atsakymas būna, tu net ir nebandyk. Ai, savarankiškas, tai iš viso apie kokią tu piniginę paramą gali galvoti? Šia prasme pirmoji paslauga yra debiurokratizacija. O tada jau galima kalbėti apie kitas paslaugas.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Labai panašų klausimą turėjau, kaip ir Mindaugas. Ko gero, iš trijų klausiančių jo gal buvo ir taikliausias klausimas, kad gal geriausia dalyvaujant per paslaugas gauti tą paramą ir panašiai. Savo klausimą tuomet pasuksiu šiek tiek kita linkme. Gal irgi ten yra galimybių, galima būtų ieškoti, kaip ir minėjote savo pristatyme, faktiškai visos savivaldybės sutaupo iki 0,5 mln., iki 1 mln. ir daugiau, ar ne realiau per ten pradėti ieškoti? Kaip supratau, į 2022 metų biudžetą neįšoksite, nes reikės labai stipriai stumdyti. Ačiū.
T. TOMILINAS (DFVL). Robertai, aš neturiu tikslaus skaičiaus, bet čia tikrai stumdyti beveik nieko nereikės. Tai yra labai nedideli pinigai, neturiu tikslaus skaičiaus, bet, kaip minėjau, visiškai užteks tų sutaupymų, atsirandančių tam tikrose savivaldybėse, tikrai dar tų sutaupymų liks. Šiuo atveju mes taisome labiau teisinę problemą, teisinę kliūtį, negu… Čia paramos prašytojų skaičius labai smarkiai nepadidės, tiesiog bus tokia aiškesnė žinutė, kad bet kuris žmogus, koks nors savarankiškai dirbantis kurjeris, koks nors keisto likimo studentas, galbūt užsibuvęs universitete ir dar nedirbęs tam tikru momentu, dabar po kovido atsidūrė skurdo situacijoje. Visokio likimo yra žmonių. Kai mes darėme tas garsiąsias Darbo kodekso reformas, taigi buvo šūkis: Lankstumas! Žmonės yra įvairūs!.. Darbo kodekso normos. Šiuo atveju mes čia irgi tam tikrą lankstumą įvedame į sistemas, kurios galėtų būti pritaikytos individualiai žmogaus istorijai.
Taip, jūs visiškai teisus, paslaugas reikia vystyti, tai yra ir šios Vyriausybės vėliava. Bet čia mes kalbame apie sistemą, kuri veikia, yra susieta su paslaugomis, egzistuoja įvairūs eksperimentai, pavyzdžiui, yra 12, ne, gal daugiau, 18 savivaldybių, 20 savivaldybių turi eksperimentus dėl ilgalaikių bedarbių integravimo į darbo rinką per tokį intensyvesnį paslaugų pasiūlymą, per tarpinstitucinį darbą, per atvejo vadybą. Ir visi šie dalykai kaip indai susisieja.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs atsakėte į visus klausimus. Už kalbės L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Žinote, atrodo, tiek metų pradirbus socialinio draudimo srityje, tikrai socialiniais klausimais galbūt ir mažiau žinojau, bet tokių apribojimų ir sugalvojimų neskatinti žmonių į darbą, tai man truputį buvo keista, dabar pažiūrėjus šį teisės aktą. Tikrai mes ženkliai supaprastiname šį normatyvą ir tuos apribojimus. Svarbiausia, kad tai būtų darbo santykiai. Dar buvome užmiršę savarankiškai dirbančius. Savarankiškai dirbantys, mes žinome, deklaracijoje deklaruoja pajamas dažniausiai, nebent jie nori gauti tam tikras išmokas, vaiko priežiūros ar ligos išmoką, tai tokiu atveju jie deklaruoja kas ketvirtį, o taip tai vieną kartą per metus.
Tikrai siūlyčiau palaikyti, nes tai supaprastina. Jeigu kalbėtume apie lėšas, tai aš galiu pasakyti, realiai savivaldybėse skirtų socialinėms išmokoms tikrai pakaks, savivaldybės tikrai nedidelius pinigus išleis, jeigu mes priimtume šį teisės aktą. Tegul jis įsigalioja ne nuo sausio 1 dienos, įsigalioja galbūt nuo liepos 1 dienos, iki to laiko galėtume sutvarkyti ir būtiniausius teisės aktus. Ačiū. Kviečiu tikrai pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Balsuosime numatytu laiku.
15.20 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-977 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Socialinės paramos mokiniams įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-977. Pranešėjas – L. Kukuraitis. Prašom.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Sveiki, gerbiami kolegos, ypač tie, kurie esate salėje. Teikiame įstatymo projektą, juo kviečiame tęsti jau dvejus metus įgyvendinamą socialinės apsaugos priemonę, tai yra pradinukų nemokamo maitinimo aprėpties didinimą įtraukiant trečiokus. Tai nėra tik trečiokų nemokamo maitinimo įstatymas, tai yra 26 tūkst. vaikų ateities įstatymas. Kai mes priimame įstatymus, susijusius su vaikais, visada turime mąstyti ilgalaikės perspektyvos kontekste, visada. Kitaip sakant, kaip mūsų priimti sprendimai paveiks vaikų ateitį. Aš aptarsiu mūsų ilgalaikę perspektyvą dviem aspektais.
Pirmiausia apie nemokamo maitinimo naudą vaikų gyvenime. Nemokamas mokinių maitinimas pasaulyje įgyvendinamas jau daugiau nei 100 metų. Yra tik keletas rimtų studijų, pasaulinių tyrimų, kurie įvardijo, kurie iš viso padaryti šiuo klausimu, ir abu įvardijo tiesioginę naudą visam vaikų gyvenimui. Pirmasis yra JAV praėjusio šimtmečio viduryje padarytas tyrimas, jis nustatė tiesioginę reikšmę, moksliškai pagrįstą reikšmę vaikų, kurie gauna nemokamą maitinimą, pasiekimams moksle. Kitaip sakant, tie, kurie maitinami mokyklose, geriau mokosi, palyginti su tais, ta pačia socialine grupe, kurie mokosi mokykloje ir negauna nemokamo maitinimo. Tai tiesioginė reikšmė mokinių moksliniams pasiekimams.
Antrasis, dėmesio, pasirodęs šiais metais, antrasis didžiulis pasaulinis tyrimas yra švedų atlikta studija, viso gyvenimo studija. Jie įvertino visą kartą, stebėjo, kokią įtaką nemokamas maitinimas padarė visai vaikų kartai, o paskui ir suaugusiųjų gyvenime. Jie nustatė, kad yra tiesioginė įtaka ne tik vaikų pažymiams ir pasiekimams, bet ilgainiui ir didesnėms pajamoms jų gyvenime. Dar daugiau, jie nustatė, kad kiekvienas investuojamas euras į vaiko nemokamą maitinimą valstybei ilgalaikėje perspektyvoje atsiperka dvigubai. Ir tą jie pasakė šiemet, 2021 metais. Tai yra P. Lundborgas ir kolegos, galite susirasti tyrimus ir studijas internete. Dėl to švedai, suomiai ir, dėmesio, estai nemokamą maitinimą užtikrina visiems vaikams nuo 1 iki 12 klasės ir nesiblaško, investuoja į vaikų ateitį. Mano galva, mes irgi neturime blaškytis ir tęsti tai, ką esame pradėję dėl vaikų ir mūsų visos valstybės ateities.
Antrasis ilgalaikės perspektyvos klausimas – tai socialinės apsaugos patikimumas ir pasitikėjimas mūsų valstybėje. Ši socialinės apsaugos priemonė diegiama jau dvejus metus. Pradedant ją, visuomenei ir šeimoms buvo pažadėta, kad nemokamas maitinimas bus didinamas iki pradinukų. Dabar, kadangi valstybės biudžete nenumatyta lėšų šiam trečiokų maitinimui, o taip pat nėra įstatymų iš valdančiųjų, iš Vyriausybės, kurie tęstų programą, vadinasi, mes programą stabdome antrokams. Tada klausimas, kur yra logika praėjusiais metais pritarti antrokų maitinimui, o šiais metais nepritarti trečiokų maitinimui? Ir pirmą, ir antrą sprendimą darė valdantieji. Jeigu tikrai buvote prieš programą, tai nereikėjo jos tęsti iki antrokų.
Ir klausimas mums visiems. Kokią ilgalaikę vertę kuria socialinės apsaugos sistemos patikimumas tų šeimų nariams, kurie tikisi, kad vaikai bus maitinami iki pradinukų?
Tai nėra pinigų klausimas, nes tie 4,6 mln., kurie reikalingi nuo rugsėjo iki sausio mėnesio, iki gruodžio mėnesio, 2022 metų biudžete tikrai pasimestų, mes juos tikrai galėtume rasti, tai nėra tokie dideli pinigai. Tai yra mūsų bendro požiūrio klausimas, ar mums rūpi vaikų sėkmė ir ar mums rūpi socialinės apsaugos sistemos patikimumas.
Ministerija teigia, kad įvertins programos sukuriamą vertę, bet, mieli kolegos, kaip ir minėjau, programos vertė vertinama ilgalaikėje perspektyvoje. Europa, Vakarų pasaulis nemokamą maitinimą užtikrina šimtmetį ir tada nustato vertę. O mes dvejus metus pabandėme ir bandysime kažką vertinti, kažkokių įtakų ieškoti.
Taigi pritariant daugeliui valdančiųjų socialinių iniciatyvų ir pagiriant už jas norisi įvardinti, kad tai yra turbūt vienas prasčiausių socialinės politikos sprendimų, kurį mes turime šiandien padėtą ant stalo, tai yra netęsti programos. Mes siūlome tęsti, dėl to susitarti visiems. Tik priminsiu, kad šita programa siekiama ir trijų pagrindinių tikslų, kurie svarbūs ir trumpalaikėje perspektyvoje.
Pirmas. Stiprinti visas šeimas užtikrinant nemokamą moksleivių maitinimą.
Antras. Teikti sveiką maistą ir formuoti sveikos gyvensenos įpročius nuo mažų dienų. Jau seniai, labai seniai Pasaulio sveikatos organizacija yra pripažinusi, kad mokykla turi esminę įtaką vaikų maitinimo įpročiams diegti. Mokykla. Per ją yra pasiekiami vaikai ir sveikas maitinimas.
Trečias. Užtikrinti lygias universalias galimybes visiems mokiniams neutralizuojant skurdžiausių vaikų, gaunančių nemokamą maitinimą mokyklose, stigmą, nes dabar mes vis dar turime situaciją tose klasėse, kuriose vaikai gauna nemokamą maitinimą, kad jie automatiškai kitų vaikų akyse turi stigmą dėl to, kad yra skurdūs, tėvai nepajėgūs užtikrinti jų maitinimo.
Taigi visi šie ir ilgalaikiai, ir trumpalaikiai tikslai, mano galva, yra verti to, kad mes visi kartu bent vienos kartos, tai yra 26 tūkst., vaikų nepaliktume anapus šių galimybių, kurias suteikia nemokamas maitinimas.
Labai dėkui už dėmesį, tikrai kviečiu balsuoti už šį įstatymą ir surasti tinkamus sprendimus.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Tik informuoju, kad posėdžiui toliau pirmininkauja Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Mazuronis. O jūsų paklausti užsirašė gana daug Seimo narių. Pirmasis klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamas pone Kukuraiti, iš tiesų labai sveikinu, kad nemokamą maitinimą gaunančių mokinių aprėptį didinate ir visose mokyklose nuo 3 klasės gaus nemokamus pietus. Bet dabar toks klausimas. Jūs sakėte, kad rašo ir įrodyta, kad vaikai, kurie gauna nemokamą maitinimą, geriau mokosi. Negaliu paneigti to, ką jūs sakote, bet aš prisimenu dar savo vaikystę ir tuos, kurie yra socialiai remtini, kurie irgi neturi ko valgyti, tai ne blogiau kartais siekdavo mokslų ir mokėsi nei tie, kurie pavalgę. Bet ar jūs nekeliate klausimo, kad kai vis didės nemokamas maitinimas, kad ta maitinimo kokybė būtų kur kas geresnė? Skonio savybės, maistinės savybės, kalorijos – čia reikės labai didelės kontrolės, kad nenueitų tuščiai, kad nebūtų taip, kad pusės maisto nesuvalgo.
PIRMININKAS. Laikas!
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, gerbiamas Antanai, už klausimą. Visiškai pritariu. Šis aspektas – būtent sveika mityba ir tai, ką rekomenduoja Sveikatos apsaugos ministerija savo aprašuose, kad tai būtų pasirenkama mityba, kitaip sakant, kad vaikai patys turėtų vos ne švediško stalo principą, galėtų rinktis maistą, paimti tiek, kiek suvalgo, ir maitintis su valstybės parama, mano galva, tai yra artimos ateities klausimas. Tos mokyklos, kurios tai išbandė, visos liudija, kad tai pasiteisino, tai turi būti tęsiama. Aš visiškai pritariu, kad šita programa ranka rankon turi eiti kartu su Sveikatos apsaugos ministerijos parengtu aprašu ir ten teikiamomis rekomendacijomis mokykloms.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Labai dėkui. Tiesiog kadangi jau kelinti metai vis matome jus tribūnoje su tuo klausimu, ar suskaičiavę galime tikėtis, kad apie 2030 metus L. Kukuraitis stovės su siūlymu dvyliktokams įvesti nemokamus pietus, ir ar tai jau bus taškas, ar vis dėlto eisime ir į universitetus ir kitas mokymo įstaigas?
O rimtesnė klausimo dalis – tai klausimas apie maisto švaistymą. Iš tos jau buvusios praktikos ar turite kokių duomenų, kokie kiekiai, kai pasiteisino tai, iškeliauja į atliekas?
L. KUKURAITIS (DFVL). Labai dėkoju už klausimą ir už komentarą. Kaip aš ir sakiau, skandinavų, taip pat ir estų ambicija yra dvyliktokus įtraukti ir niekas dėl to nesijaučia blogai, nei valstybė, nei dvyliktokai, nei šeimos. Visi supranta, kad lygiavertis maitinimas yra sąlyga mums turėti labai svarbią, tai yra mūsų sveikatos, perspektyvą visam gyvenimui, taip pat maksimaliai lygias sąlygas gauti tai, kas mūsų yra baziniai poreikiai, ir tai užtikrinama iki 12 klasės. Šiuo atveju, kadangi mes buvome sutarę, kvietėme ir raginome visuomenę sutarti dėl pradinukų, tai, mano galva, padarykime pradžioje dėl pradinukų.
O klausimas apie kaštus ir kiek yra išmetama, tai šių duomenų nežinau, nežinau, kas išvis Lietuvoje renka. O mokyklos, kurios yra pritaikiusios kitas metodikas, tai yra pasirinkimo metodiką, kad vaikai patys renkasi maistą, maisto išmeta kur kas mažiau, ir vaikai patys renkasi, kaip rodo praktika ir tie vertinimai, tie, kuriuos darė bandomosios mokyklos, kad sveiko maisto vaikai suvalgo daugiau. Kitaip sakant, metodo pakeitimas lemia daug ką. Ir mes turime tą daryti ir tam kviečiu kartu su šiuo įstatymo projektu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi L. Nagienė.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas Linai, pasijuokime. Lygiai prieš metus, ar ne, panašūs klausimai, kaip dabar gerbiamas kolega man iš kairės M. Lingė uždavė ir aš jums uždaviau klausimą, o ką trečiokai ir ketvirtokai nenori valgyti, pamenate? Pamenate. Kas yra plagijavimas, jūs žinote, bet aš čia nelaikau, kad plagijavimas, nors mes su kolege I. Haase pateikėme siūlymą ir dėl trečiokų, ir dėl ketvirtokų, nes visų pirma tai yra ir psichologinė žala. Šalia pirmoko ir antroko sėdi alkani trečiokai ir ketvirtokai, tai bent jau būtume užbrėžę tą liniją – pradinės klasės imtinai su ketvirta tegul maitinasi. Toliau jie auga, jie patys renkasi, viskas gerai. Dabar jūs man atsakykite, aš tikrai palaikysiu, nes mūsų toks buvo ir siūlymas, bet jeigu šį įstatymo projektą patvirtinsime, priims, jūs balsuosite už visą biudžetą, nes praeitą kartą jūs ten pinigų lyg ir neradote.
PIRMININKAS. Laikas!
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). O dabar ant svetimo gero jau norite į rojų nujoti?
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju už klausimą. Kaip aš ir sakiau, mes esame nuo pat pradžių labai nuosekliai nusprendę, kad tai yra pradinukų maitinimo programa, tačiau buvome sutarę dėl biudžeto galimybių (jeigu priimtume visų pradinukų maitinimą, tai būtų vieniems metams nepakeliama biudžetui suma) auginti kas kartą. Kiekvieną kartą prijungiant papildomas poreikis metams yra plius 5 mln., nes nuo rugsėjo tiek panašiai kainuoja vienos kartos pamaitinimas. Šiuo atveju nuosekliai to ir laikomės, ir šis siūlymas yra tęstinis, tikimės, kad kartu bendrai priimsime. Tačiau kalbant apie biudžetą, iš tiesų biudžetą reikia vertinti labai kompleksiškai ir tikrai yra dar daug siūlymų, kuriems ir galėtume pritarti, bet yra siūlymų, dėl kurių dar turime diskutuoti ir komitetuose. Tos diskusijos labai aktyvios ir Socialinių reikalų ir darbo komitete, ir kituose, manau. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi M. Ošmianskienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų labai džiugu. Jeigu būtų pinigų, man atrodo, gerbiamas Linas būtų pristatęs iš karto ir trečiokus, ir ketvirtokus, ir mes kalbėtume apie visų moksleivių nemokamą maitinimą, nes mes visi galvojame apie vaiko sveikatą, apie socialinę gerovę. Apie šeimą galų gale, kad šeima irgi kita gal ryte išleidžia vaiką nevalgiusį. Po to jis ateina ryte ir nori valgyti, ir tikrai jis mokykloje tą gali gauti. Tai labai svarbu. Gal galite pasakyti, gal buvo atliekami tyrimai ar apklausos tėvų, kaip tėvai vertina šį pirmokų ir antrokų nemokamą maitinimą? Aišku, aš esu už kokybišką maistą, labai gaila, kad kai kur tiekia privačios įmonės maitinimą, tai ten kokybės truputį trūksta, ne toks geras maistas yra.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju. Kaip ir sakiau, iš tiesų dėl antros dalies visiškai pritariu, kad čia turime būti kur kas principingesni dėl maitinimo kokybės ir kaip tas maitinimas organizuojamas netgi metodo prasme. Dėl tyrimų, kiek aš pamenu, pirminiuose etapuose buvo duomenų tyrimai, tikrai nepasakysiu. Manau, kad ministerijos iniciatyva iš naujo įvertinti, tai yra atsiklausti visuomenės, kaip vertina šį maitinimą. Gali būti, kad net jeigu mes ir šiame biudžete nesurasime sprendimų ir negalėsime įdėti šios priemonės, tai maitinimas nuo rugsėjo mėnesio, turint galvoje, kiek Vyriausybė prašo pinigų į rezervą, tikėtina, kad net ir pavasario sesijoje, atlikus tam tikrus vertinimus, tyrimus, surasime bendrą sprendimą. Aš tikiuosi, kad nuo kitų metų rugsėjo galėsime tai užtikrinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas buvęs ministre, jūs turėjote labai daug šansų šitą nuostatą sutvarkyti. Labai gaila, kad visada mums pritrūksta pinigėlių, nes mano atminty – buvome padarę, kad visi vaikai gaudavo maitinimą. Deja, atėjus krizei ir konservatoriams į valdžią, tai pirmiausia nukenčia bedarbiai ir vaikai. Kodėl jūs siūlote tik trečiokams, galbūt jau reikėtų siūlyti bent pradinėms klasėms. Ir tyrimai, ir viskas rodo, kad tas maitinimas yra reikalingas kaip vanduo ir oras. Ta stigmatizacija, kuri vyksta mūsų mokyklose, po to atsiliepia čia, Seime, kai toliau kalame vienas kitą. Ko nesiryžote siūlyti maitinimo pradinėms klasėms? Ačiū.
L. KUKURAITIS (DFVL). Dėkoju, gerbiamas Algirdai. Gal dėl to, kad buvau ministras ir žinau, kaip yra sunku biudžete suderinti visus poreikius. Dėl to mes ir praėjusiame biudžete, ir užpraėjusiame biudžete įvedame po kartą, vadinasi, plius 5 mln. kas metus. Tiek, manau, mūsų valstybė gali, skirtingai negu, mano galva, ką ir sakiau pristatydamas, sustoti vidury programos ties antrokais irgi nėra solidu ir tų šeimų atžvilgiu, kurios jau augina vaikus, maitindamos nemokamai nuo priešmokyklinio amžiaus. Siūlau nepakartoti to paties, kas nutiko 2009 metais, ir pratęsti programas, nes finansinė situacija tikrai yra visai kitokia negu 2009 metais. Dėkui už klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Informuoju, kad ta smagia gaida klausti ir atsakyti skirtas laikas baigėsi. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Labai trumpai. Ponas Kukuraiti, labai ačiū už tokį išsamų, dalykišką medžiagos pateikimą. Labai aktuali tema. Save ir visus kitus kviečiu agituoti balsuoti už. Viskas.
PIRMININKAS. Labai dėkui už lakoniškumą. Prieš pasisako M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Dėkoju už suteiktą žodį. Reikia pasakyti, kad tikrai mėgstate su kolegomis įvairių nemokamų gėrybių dalybas, tačiau šiandien vis dėlto norėčiau priminti, kad net žmonės su negalia negauna šalpos, neįgalumo pensijų, nes biudžete nėra pinigų. Šiandien tėvai turi prižiūrėti savo slaugomus vaikus ir neiti dirbti, nes neužtenka paslaugų. Tai gal vis dėlto pradžioje išspręskime tikrąsias problemas, kurias turi spręsti socialinė apsauga, ir tada, kai liks laisvesnių pinigų, eikime tikrai dalinti nemokamų pietų, nemokamų automobilių ir ką ten tik turėtume. Todėl tikrai labai rekomenduoju užtikrinti socialinės apsaugos sistemos patikimumą, apie kurį kalbate, ir nevaikščioti su visokių nemokamų gėrybių dalybomis. Aš balsuosiu prieš ir kitus taip pat kviečiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Išklausėme visų, norinčių pasisakyti dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu laiku, visiškai netrukus.
15.39 val.
Geriamojo vandens įstatymo Nr. IX-433 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-853(2) (pateikimas)
Dar vienas darbotvarkės klausimas, kurį spėsime pristatyti iki balsavimo, kol ateis balsuoti skirtas laikas, darbotvarkės 2-5 klausimas – Geriamojo vandens įstatymo 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-853(2). Pranešėjas – L. Savickas. Pateikimas.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, na ką, reikia pradėti atvirai. Labai norėčiau, kad šias įstatymo pataisas pristatyčiau karštą liepos dieną, kai geriamasis vanduo su dideliu antkainiu maitinimo įstaigose kaitina visų vartotojų aistras. Tačiau norint, kad iki to laiko pasiūlymai būtų išdiskutuoti ir pokyčiams būtų tinkamai pasirengta (tik man iš čiaupo, jeigu galima), turime pradėti apie tai kalbėti dabar.
Šiuo metu, pandemijos ir migracijos krizės kontekste, kai kas oponuos, kad tokie siūlymai atrodo ne laiku ir ne vietoje. Tačiau pandemijos kontekste gyvenimas ir socialiai jautrūs klausimai niekur nedingsta. Laukti, kol šiandieninė situacija atguls į istorijos vadovėlius, ir tik tada atsigręžti į kitus visuomenės interesus ginančius klausimus gali būti toli gražu nesąžininga. Tad turime mokėti deramai paskirstyti dėmesį, nekategorizuoti, kurios temos nevertos dėmesio. Nemokamo arba, tiksliau, sąskaitoje atskira eilute neišskirto vandens tiekimas viešojo maitinimo įstaigų klientams leis patenkinti didžiosios dalies visuomenės interesų poreikius.
Gerbiami kolegos, mano inicijuota apklausa „Polteks“ rodo, kad nemokamai geriamojo vandens kartu su užsakytu maistu kavinėje norėtų gauti 80 % respondentų, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, amžiaus ar politinių pažiūrų. Tikiu, kad, nepaisant to, kad kai kuriose šalyse tai tapę savaime suprantamu dalyku ar geranorišku verslininkų gestu, palaipsniui įsigalios ir pas mus. Tiesa, matydamas istoriškai susiklosčiusius dažnai tiekti tik mokamą geriamąjį vandenį… sieksiu inicijuoti paskatą keisti šį požiūrį ir formuoti įpročius dažniau rinktis kokybišką vandentiekio tiekiamą vandenį. Reali situacija rodo, kad tik nedidelėje dalyje viešojo maitinimo įstaigų vyrauja gastronominė tradicija klientams patiekti nemokamai vandentiekio geriamojo vandens, kurio klientams reikia ne tik bendrai sveikatos būklei palaikyti, bet ir šilto sezono metu dėl dehidratacijos. Matydamas skeptišką viešojo maitinimo įstaigų požiūrį į galimybę formuoti naujus įpročius, priėjau prie išvados, kad geriamojo vandens patiekimo viešojo maitinimo įstaigų klientams klausimas negali būti paliekamas iš esmės vien verslo savireguliacijos būdams ir pavienėms akcijoms.
Tą rodo ir kitų šalių praktika. Pažiūrėkime, Jungtinėje Karalystėje, norint gauti licenciją prekiauti alkoholiu, numatomas privalomas reikalavimas užtikrinti nemokamo vandens iš čiaupo patiekimą klientų prašymu, jeigu tai yra pagrįstai įmanoma. Ispanijoje galioja taisyklė, kad tik už fasuotą vandenį buteliukuose maitinimo įstaiga gali imti mokestį, tai yra vandentiekio mokestis negali būti imamas. Prancūzijoje restoranai privalo klientams patiekti nemokamai vandens kartu su maistu. Vandens kaštai yra įskaičiuoti į patiekalų kainą, atskirai nėra atspindimi. Čekijoje viešojo maitinimo įstaigose geriamasis vanduo patiekiamas klientui to paprašius nemokamai arba už simbolinį mokestį. Italijoje klientui praprašius gali būti patiekiamas vandentiekio vanduo nemokamai. Taigi pavyzdžių, kad taip yra sprendžiamas šis klausimas, apstu.
Teikiamu projektu yra siūloma nustatyti viešojo maitinimo įstaigoms: kliento prašymu kartu su tiekiamu maistu turi būti patiektas teisės aktuose numatytus saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo, neišskiriant kainos už patiekiamą vandenį. Kitaip tariant, vandens patiekimo kaštai gali būti įskaičiuoti į patiekalų ar aptarnavimo kainą ar apskritai neatspindimi.
Taip pat norėčiau įvardinti keletą argumentų, padėsiančių apsispręsti dėl šio projekto aktualumo ir įgyvendinimo sąlygų. Vienas iš labiausiai nustebinusių verslo atstovų argumentų, kad įsigaliojus tokiam įpareigojimui viešojo maitinimo įstaigos turės statyti vandens filtrus, kad užtikrintų tiekiamo vandens kokybę. Automatiškai kyla klausimas: o kokios kokybės vandenį įmonės naudojo ir šiandien vis dar naudoja gamindamos maistą, tiekdamos kavą ir kitus gėrimus? Jau vien tai gali būti laikytina laimėjimu, jeigu būsime žengę žingsnį link to, kad kavinės ir restoranai pradės rūpintis geresnės kokybės vandeniu maisto gamybai ir gėrimams.
Lietuvoje geriamojo vandens tiekėjai ir viešojo maitinimo įstaigos, maisto gamybos procese naudodamos geriamąjį vandenį iš čiaupo, atsako už jo saugą ir kokybę. Taigi jos turi organizuoti periodinę vandens patikrą atliekant mikrobiologinius tyrimus. Argumentai, kad geriamasis vanduo iš čiaupo yra nesaugus ar nekokybiškas, yra iš esmės nepagrįsti, nes priešingu atveju tokios viešojo maitinimo įstaigos negalėtų jo naudoti maistui ruošti. Jei viešojo maitinimo įstaiga maistui ruošti naudoja saugų ir kokybišką vandentiekio vandenį, vadinasi, jis yra taip pat tinkamas ir saugus gerti klientams. Priešingu atveju tokios kavinės ir restoranai negalėtų veikti.
Analogiška pareiga sudaryti higieniškas sąlygas nemokamai tiekti geriamąjį vandenį teisės aktuose yra numatyta jau šiandien mokykloms, poilsio stovykloms, vaikų socialinės globos namuose ir kitur, net ten, kur vaikai nėra maitinami. Ir dar vienas iš daugiausiai ir garsiausiai kartojamų argumentų, kad patiriami kaštai dėl papildomos verslo apkrovos, išlaidų už patį vandenį, indų plovimą ir panašiai. Noriu tik priminti, kad šiuo metu galiojančios higienos normos nustato pareigą viešojo maitinimo įstaigoms lankytojams sudaryti sąlygas, pavyzdžiui, nusiplauti rankas po tekančiu vandeniu. Taigi viešojo maitinimo įstaigos lygiai taip pat patiria išlaidų, gal netgi didesnių nei siūlomame įstatymo projekte. Išlaidos naudojant vandenį rankoms plauti, kriauklei plauti ir taip toliau.
Taigi, kolegos, kviečiu šį įstatymo projektą palaikyti, prisidėti prie plastiko sukuriamos taršos mažinimo, efektyvaus vandentiekiu tiekiamo vandens potencialo išnaudojimo ir teigiamo Lietuvos įvaizdžio formavimo. Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori penki Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas prelegente, ar jūs esate skaičiavęs, kiek lėšų neteks verslininkai, turintys savo kavines ant jūros ar ežero kranto, karštą vasaros dieną?
Ir antra dalis. Kaip toli jūs manote žengti savo šia iniciatyva? Žinome, kad kai kuriose kavinėse prie kavos puodelio duoda sausainį ar saldainį, kai kur geruose restoranuose laukiant užsakyto patiekalo duoda ko nors pakramtyti. Kiek toli jūs žadate žengti? Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiama kolege, už klausimą. Suprantu, dvi dalys. Pirmoji, susijusi su kainomis. Jau yra priimta Europos Sąjungos direktyva, įpareigojanti valstybes nares ieškoti sprendimo būdų, nuo 2023 metų šią direktyvą vertinant, kaštai yra apskaičiuoti. Jie yra ganėtinai minimalūs ir atitinkamai turėtų būti perkeliami ir matomi Lietuvoje.
Kalbant konkrečiai, projektas turėtų būti taikomas tik dėl geriamojo vandens tokia apimtimi, kokia projekte yra pasiūlyta.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. S. Tumėnas taip pat kažko norėtų pasiteirauti apie vandenį.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū už pristatymą. Gerbiamasis pranešėjau, ar vis dėlto nėra jūsų projektas perteklinis dalykas? Ar jums asmeniškai pasitaikė būti tokioje kavinėje, kur paprašius vandens jo nebūtų atnešta? Vienas dalykas.
Antras dalykas. Jūs projekte akcentuojate geriamąjį vandenį, tiekiamą vandentiekiu, taip paprastai suprantant, turbūt iš krano. O jeigu šeimininkas norės atnešti vandens iš butelio ar kokį kitokį, tas netiks tada, remiantis jūsų įstatymu?
Ar jums neprimena šitas projektas, na, jūs jaunas žmogus, bet mes iš sovietmečio prisimename vieną periodą, kai pietų metu būdavo lėkštutė su dykai patiekiama duona. Ar tai nėra kažkas panašaus? Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimus. Pradėsiu nuo paskutinio. Neprimena, nes negyvenau tuo laikotarpiu, kad galėtų priminti. O jeigu šiek tiek rimčiau, iš tikrųjų įstatymas neapriboja galimybės tiekti vandenį iš buteliuko ar kitokios taros, numato galimybę tam, kuris maitinasi įstaigoje, paprašyti vandentiekio vandens.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia G. Surplys. Ruošiasi A. Sysas.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Lukai, smagus projektas, šiandien tokią dieną gal visai gerai prasiblaškyti. Iš tikrųjų kyla klausimas, ar tai nėra perteklinis reguliavimas šalyje, kur dar pasitaiko atvejų, kai vandenyje randama arseno arba visoje savivaldybėje vandens tiekimas sutrinka. Nežinau, man atrodo, aš tikiu bent jau verslininkų geranoriškumu, kad to vandens patiekia visada, kai reikia.
Klausimas, ar nesukursime tokio perteklinio reguliavimo? Vėlgi minėjai Italijos pavyzdį, Italijoje ir makaronų sudėtį reguliuoja įstatymas, bet aš nežinau, ar mes iki to turime eiti, kad reguliuotume duonos sudėtį ir taip toliau.
Toks klausimas pamąstyti. Iš tikrųjų yra problemų ir dėl to, kad kai kurios maitinimo įstaigos ima mokestį ir už tualetą, gal reikėtų pasvarstyti ir tokį įstatymą priimti, kad tualetai būtų nemokami? Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, Giedriau. Manau, kad pats pirmas sakinys pats geriausias buvo. Tokią įtemptą dieną projektas tą įtampą leis pašalinti, dažniau nusišypsoti ir tikiuosi, kad tai visiems bus į naudą ir sveikatą. Jeigu rimčiau, nemanau, kad projektas yra perteklinis, nes daugiau negu 10, gal 15 metų nuosekliai vyksta įvairios iniciatyvos, akcijos, kuriomis bandoma raginti, skatinti ir miestuose, ir nacionaliniu lygmeniu, bet tas rezultatas vis dar nėra pasiekiamas. Šio projekto svarstymas atveria galimybes mums visų pirma pakalbėti su sektoriumi, kiek to savanoriškumo galima čia tikėtis, kiek tos akcijos davė rezultatą, kiek ne. Kol kas matome, žmonės tą lūkestį turi, kad jo reikėtų. Atskiras klausimas dėl kokybės. Susitikau, rengdamas projektą, su Maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais. Taigi labai tikslinga suprasti, kad šie kokybės ir saugos reikalavimai jau šiandien yra ir jie turi būti užtikrinami. Tas vandentiekio vanduo turi būti saugus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas. Ruošiasi K. Vilkauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Galbūt šiek tiek pakartosiu. Ruošdami įstatymą, jau kolegos klausė, ar tikrai… Supratau, kad jūs darėte apklausą, tai ne jūsų vienų nuomonė, bet ar praktiškai jums tikrai pasitaikė tokia kavinė, tuo labiau restoranas, kai, paprašius vandens iš čiaupo, jums nebuvo suteikta tokia paslauga, o jeigu buvo suteikta, įrašyta į sąskaitą ir jūs užmokėjote? Ačiū.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega. Galiu patikinti, kad, mano nuomone, būtų ydinga praktika pagal savo asmeninę patirtį teikti įstatymų projektus. Ši mano iniciatyva kilo dėl to, kad Europos Sąjungos direktyvoje apie tai yra kalbama. Lietuva turės rasti sprendimus jau nuo 2023 metų tai perkelti. Yra tikrai prasminga padiskutuoti iš anksto, tam ruošiantis, tuo labiau matant, kad šis klausimas yra aktualus ne tik nacionaliniu lygmeniu, klausiant rinkėjų, klausiant Lietuvos gyventojų, bet ir europiniu lygmeniu. Dėl to jau yra priimta teisėkūra. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinysis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, čia galėtum perfrazuoti – ir bus kam atnešti stiklinę vandens.
L. SAVICKAS (DFVL). Atsiprašau?
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Galime perfrazuoti – ir bus kam atnešti stiklinę vandens. Yra toks – nebus kam atnešti stiklinės vandens.
Mano klausimas. Gali toks atvejis pasitaikyti, kadangi įstatymą priimame, koks nors verslininkas sakys, pas mus čia kokia nors avarija ir panašiai, klientas pradeda sakyti, kad nori to vandens, o gal jis neturi kokių tyrimo rezultatų ir bijos rizikuoti kliento sveikata. Kokia galėtų būti (čia nemačiau to įstatyme) atsakomybė tam verslininkui? Ar Vartotojų teisių tarnybai skųstųsi, ar kaip?
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Manau, kad jis iš tikrųjų yra labai svarbus. Rengdamas įstatymo projektą, kaip sakiau, susitikau su Maisto ir veterinarijos tarnyba, susitikau su vartotojų teisių organizacijos atstovais. Vienareikšmiškai, galima pagalvoti apie kitų šalių praktiką. Kitų šalių praktikoje yra daroma išimtis, jeigu techniškai tai įmanoma, siekiant aiškiai identifikuoti, kad savininkas, matydamas, kad technologine prasme yra kokių nors iššūkių su kokybe ar sauga, tam tikrą laikotarpį neteiktų šios paslaugos, o yra institucijų, jau šiandien už tai atsakingų. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Panašu, kad daugiau mažiau apie vandenį viską išsiaiškinome. Dabar išklausysime pasisakymų dėl motyvų.
L. SAVICKAS (DFVL). Dėkoju.
PIRMININKAS. Už pasisako T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, mes puikiai žinome, kad geros politinės idėjos gimsta iš lempos, iš oro. Akivaizdu, kad geros idėjos gimsta ir iš vandens. O jeigu rimtai, ši idėja tikrai verta jūsų dėmesio. Labai prašau neredukuoti jos iki absurdo, kaip sakoma. Tai tikrai yra rimta politinė idėja. Jos politinės pasekmės, manau, bus labai teigiamos valdančiajai daugumai, nes, kaip žinote, politinės organizacijos, partijos, judėjimai visame pasaulyje varžosi dėl geriausių idėjų mažinti klimato kaitą, dėl geriausių žaliųjų idėjų. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai labai paprastas klausimas. Bet ne. Mes turėjome pereiti tam tikrą įvairiausių neigiamų išvadų filtrą tam, kad ši idėja būtų dabar jau rimtai svarstoma be neigiamų Teisės departamento išvadų. Ir tai visų pirma apie žmogaus santykį su natūralia aplinka. Vanduo mums yra prigimtinė teisė. Mūsų santykis su gamta turi būti kuo labiau pagarbus. Mums, šios planetos gyventojams, vanduo turi būti ne prekė, o teisė. Žinoma, tai yra aktualiau šalyse, kuriose yra jaučiamas didžiulis vandens stygius, bet ir čia būtų labai gražus gestas tikrosios žaliosios politikos link.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, mielas Tomai, manau, kad šitas projektas tikrai gimė ne iš lempos, bet net neabejoju, kad jisai gimė atostogų metu, kaitinantis karštuose kraštuose. Žinoma, tose šalyse duodamas vanduo nemokamai kavinėse, bet nesu tikra, kad tikrai ten visur yra įpareigojimas tai daryti. Tai daugiau kultūros klausimas – kuo kavinės aptarnavimas yra aukštesnio lygio, tuo daugiau privilegijų turi klientas. Kaip jau minėjau, mes kai kur gauname prie kavos ir šokolado gabalėlį ar saldainį ir panašiai.
Taip pat labai svarbu čia yra, ką paminėjo ir kolega Giedrius, kokybės klausimas. Ypač tų kavinių, kurios bus mažuose miesteliuose, kaimuose, žinome, kad jų tikrai yra.
Dar vienas svarbus dalykas – verslo nuostoliai. Prisiminkime, kad kavinės yra ir ant jūros kranto, ir prie ežerų, ir pakelėse, ir ten nėra taip paprasta tą problemą išspręsti. Manau, neatidarykime tos Pandoros skrynios, nes tada tikriausiai turėtume įpareigoti ir kitus dalykus, pavyzdžiui, kaip prie tos mano minėtos kavos ką nors patiekti papildomai. Kolegos, tikrai negaliu pritarti šitam projektui ir siūlau nepritarti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų.
Kadangi jau atėjęs balsuoti skirtas metas, tai iš karto dėl ką tik pristatyto projekto siūlau ir apsispręsti. Balsuojame dėl ką tik pristatyto L. Savicko įstatymo projekto, darbotvarkės 2-5 klausimo – Geriamojo vandens įstatymo 1 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-853(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 51, prieš – 6, susilaikė 38. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Galime, labai dėkui. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu tokiam siūlymui? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Kęstuti, gal pirma balsuojame dėl visų projektų ir tada pasisakymai per šoninį mikrofoną? Dėl šito projekto norite? Gerai. Per šoninį mikrofoną K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, aš labai trumpą repliką turiu. Manau, kad čia būtų užtekę kreiptis į Viešbučių ir restoranų asociaciją, tai kultūros dalykas, kad jie parekomenduotų savo organizacijos subjektams, kad taip elgtųsi. O dabar, kadangi išgirdau tokias idėjas, kad tai yra prigimtinė žmonių teisė, tai siūlyčiau eiti toliau drąsiai – reikia į Konstituciją tą teisę įrašyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Kęstuti. Per šoninį mikrofoną P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Taip, protokole įrašykite, kad balsavau už.
PIRMININKAS. Gerai, protokole įrašysime, kad P. Gražulis balsavo už įstatymo projektą.
15.59 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-876(2) (pateikimo tęsinys)
Kitas įstatymo projektas, dėl kurio reikia apsispręsti, darbotvarkės 2-1 klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-876(2). Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 54, prieš – 14, susilaikė 36. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Kaip pagrindinį siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Papildomu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti tokiam siūlymui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti Seimo pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Per šoninį mikrofoną M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Paprašysime Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti siūlymui prašyti Vyriausybės išvados bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Labai dėkui. Prašome Vyriausybės išvados.
16.00 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1049 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-2 klausimas, dėl kurio reikia apsispręsti, – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1049. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 53, prieš – 15, susilaikė 39. Vieno balso persvara įstatymo projektui nepritarta. Turime apsispręsti, ką su įstatymo projektu darome toliau: ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame.
Per šoninį mikrofoną V. Giraitytė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Frakcijos vardu prašome perbalsuoti.
PIRMININKAS. Kaip sakote?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Frakcijos vardu prašome perbalsuoti, nes vieno balso persvara.
PIRMININKAS. Prašote frakcijos vardu? (Balsai salėje) A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš suprantu, kad jums šią akimirką yra be galo sudėtinga. Dėl to aš jums primenu, kad yra Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimai, kada galima perbalsuoti. Tai šis klausimas nepatenka, juo labiau nebuvo argumento, kad neveikė sistema ir kiti dalykai. Neperbalsuojame. Rekomenduoju, kad projektas būtų tobulinamas.
PIRMININKAS. Per šoninį mikrofoną dar norėtų L. Kukuraitis.
L. KUKURAITIS (DFVL). Kadangi aš susilaikiau, per kitą balsavimą balsuočiau už, todėl prašyčiau perbalsuoti. Įskaitykite mano balsą už ir, jeigu galima, perbalsuokime. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną norėtų dar papildomų argumentų.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, tai, kad jūs neatsakingai paspaudėte mygtuką, nėra argumentas perbalsuoti. Sistema veikė, viskas yra gerai. Etikos ir procedūrų komisija yra pasisakiusi.
PIRMININKAS. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, yra labai aiški tvarka. Perbalsuoti, kai yra vieno balso skirtumas, galima. Tą posėdžio pirmininkas gali teikti. Bet lygiai taip pat yra labai aiškiai išaiškinta Etikos ir procedūrų komisijos, kad tam turi būti pateikti aiškūs argumentai. Mes jums šiek tiek padedame. Gerbiamas Andrius jums jau net kelis kartus pasufleravo, ką maždaug reikia sakyti, bet jūs kažkaip vis atsistojate ir nepasakote. Tai, ką jūs iki šiol esate pasakę, nesuteikia jokio pagrindo perbalsuoti. Jūs apsispręskite, gerbiamas pirmininke, kuriuo keliu einate.
PIRMININKAS. D. Griškevičius per šoninį mikrofoną.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš tik noriu sureaguoti. Žinote, kartais įdomiai atrodo. Kai dauguma suklysta ar būna kažkokios tokios situacijos, tai labai atsiranda ir visa kita. Aš ką noriu pasakyti? Kadangi man sakė, vienas pilietis čia labai rėkia, kad aš sakyčiau, kad suklydau, tai ne, Petrai, aš dar kartą kartoju, aš nesuklydau, kai balsavau.
PIRMININKAS. Gerai. Gerbiami kolegos, kadangi šiandien buvo sunki diena ir turėjome labai daug klausimų, man atrodo, labai paprastai galime išspręsti kilusią diskusiją – dar kartelį balsuokime dėl įstatymo projekto. Kas pritariate darbotvarkės 2-2 klausimui – projektui Nr. XIVP-1049, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių: už balsavo 56, prieš – 20, susilaikė 36. Lygu. Kolegos, kadangi lygu, skelbiu dar kartelį balsavimą dėl minėto įstatymo projekto. Po šio balsavimo visos replikos per šoninį mikrofoną.
Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIVP-1049, darbotvarkės 2-2 klausimui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 55, prieš – 21, susilaikė 35. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta. Turime apsispręsti, ką darome toliau su įstatymo projektu. Ar grąžiname iniciatoriams tobulinti, ar atmetame? Alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 71, prieš – 38. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
Per šoninį mikrofoną P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (LRF). Aš tikrai pagalvojau, kad gerbiamas Domas, nes, kaip ir posėdžio pirmininkas pasakė, šiandien tokia sunki, įtempta diena, galėjo suklysti, ir paprašiau, kad jis paaiškintų prie mikrofono. Jis pasakė, kad nesuklydo. Bet kad pavargęs, tai tikrai, nes paskutinį kartą per balsavimą ištraukė kortelę, nežino, kaip balsuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, Petrai, už vertingą pastabą.
16.08 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1045 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-3 klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1045. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 72, prieš – 6, susilaikė 28. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ar galime pritarti bendru sutarimu tokiam siūlymui? Galime. Labai dėkui. Kaip papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Per šoninį mikrofoną M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ir taip pat Vyriausybės išvados paprašysime.
PIRMININKAS. Taip pat dėl Vyriausybės išvados galime pritarti prašymui, kreipimuisi į Vyriausybę dėl išvados? Bendru sutarimu galime? Labai dėkui. Pritarta. Kreipiamės į Vyriausybę.
16.09 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-977 (pateikimo tęsinys)
Pereiname prie kito darbotvarkės 2-4 klausimo – Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-977. Pateikimas. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 55, prieš – 11, susilaikė 44. Lygu.
Kolegos, susikoncentruokite, balsuojame dar kartelį dėl 2.4 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-977. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.
Balsavo 112 Seimo narių: už – 55, prieš – 12, susilaikė 45. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Turime apsispręsti, ką darome toliau su įstatymo projektu. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 82, prieš – 25. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
Tai buvo paskutinis įstatymo projektas šioje balsavimo sesijoje. Po jos taip ir norisi pažiūrėti žmonėms, kurie kartais sako, kad vienas balsas nieko nelemia, į akis.
16.11 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1052 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-6 klausimas – Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1052. Pranešėjas – L. Savickas. Pateikimas.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau pristatyti jums Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektą. Pagrindinis projekto tikslas – didinti užimtumą artinant profesinio mokymo pasiūlos atitiktį darbo rinkai, savivaldybių poreikiams ir sudaryti galimybes asmeniui nuosekliai tobulėti. Džiaugiuosi, kad ir anksčiau mano pateiktas Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektas, nors ir nėra priimtas, tačiau paskatino Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją peržiūrėti didžiąją dalį profesinio mokymo planų ir pritaikyti profesinį mokymą bedarbiams. Tai paskatino svarstyti pirminio ir tęstinio profesinio mokymo organizavimo klausimus. Tačiau, deja, to nepakanka. Pandemijos ir darbo vietų skaitmenizacijos kontekste svarbu ne tik žengti žingsnį mokymosi visą gyvenimą koncepcijos link, bet ir užtikrinti sklandžią ir greitą bedarbių integraciją į darbo rinką. Tik vykdant reguliarų priėmimą į profesinio mokymo programas ir jas organizuojant realioje darbo vietoje, tai yra konkrečiai pameistrystės forma, galima sudaryti sąlygas įgyti konkrečias darbo vietai reikalingas kompetencijas ir kartu prisidėti prie įmonės pridėtinės vertės kūrimo bei sušvelninti pandemines pasekmes darbo rinkai. Neformaliojo švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas turi būti lankstus ir greitas, kad asmenims būtų suteikta galimybė tęsti turimų kompetencijų tobulinimą ar įgyti atitinkamą kvalifikaciją profesinio mokymo įstaigoje ir kuo greičiau įsilieti į darbo rinką. Atitinkamai teikiu siūlymus patikslinti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nuostatas.
Trys esminės žinutės, kurias norėčiau pristatyti. Visų pirma turi būti sudarytos sąlygos greitam kompetencijų įgijimui ir operatyviai bedarbių integracijai į darbo rinką. 2020 metais šalyje buvo 126 tūkst. 15–24 metų amžiaus bedarbių. Tai 34 tūkst. daugiau negu 2019 metais. 2021 m. balandžio 1 d. duomenimis, šalyje registruoti 259 tūkst. darbo neturinčių asmenų, 15 % visų šalies darbingo amžiaus gyventojų. Būtina koncentruotis į tokias priemones, kurios tobulintų specialistų, su rinkai aktualiais įgūdžiais, rengimo sistemą. Projektu siūloma bedarbiams, registruotiems Užimtumo tarnyboje ir siekiantiems įgyti atitinkamą kvalifikaciją, priėmimą į profesinio mokymo programas vykdyti reguliariai. Pabrėžiu, tai būtų ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
Antroji žinutė. Turi būti užtikrintas darbdaviams aktualių įgūdžių ir žinių įgijimas. Svarbiausiuose šalies planavimo dokumentuose numatyta gerinti švietimo sistemos atitiktį darbo rinkai ir kintančiai aplinkai. Ši mokymosi forma leidžia įgauti darbdaviams aktualius įgūdžius bei žinias, todėl laikoma veiksminga priemone, padedančia tvariai pereiti iš mokymosi įstaigos į darbo vietą. Konkrečiai kalbu apie siūlymą įtvirtinti pirmenybę mokymuisi darbo vietoje per pameistrystės būdą.
Svarbiausia – trečia. Turi būti sukurta anksti ir veiksminga formaliu ir neformaliu, taip pat ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo sistema. Siekiant sudaryti galimybę asmeniui nuosekliai tobulėti, siūloma įtvirtinti formaliojo ir neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo tvarką suteikiant ne tik asmenims, bet labai svarbu pabrėžti – ir jų mokymąsi finansuojančioms institucijoms teisę kreiptis į profesinio mokymo įstaigas dėl jų neformaliuoju švietimo būdu ar savišvietos būdu įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo. Šis vertinimas ir pripažinimas būtų atliekamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos nustatyta tvarka, ji nustatytų bendruosius vertinimo principus, tai yra kaip patikrinamos ir įvertinamos turimos kompetencijos. Atitinkamai kaip mokymosi programos dalį būtų galima pripažinti ir formaliojo švietimo būdu įgytas kompetencijas. Taip būtų užtikrintas siekis kiek įmanoma greičiau perkvalifikuoti asmenį bei tinkamai ir racionaliai naudoti finansus, skirtus profesiniam mokymuisi.
Pažymiu, kad šį projektą registravo beveik visų Seime veikiančių frakcijų atstovai. Tai rodo, kad problema egzistuoja, ją reikia išdiskutuoti ir operatyviai išspręsti. Kviečiu palaikyti šį projektą, prisidėti prie užimtumo didinimo ir galimybių asmeniui nuosekliai tobulėti sprendimų. Esu pasiruošęs atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Klausimų bus, netgi du. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų turbūt į daug klausimų atsakė Teisės departamentas. Jūs turbūt matėte, ir dėl paties įstatymo, kokiame įstatyme turėtų būti, ir dėl to, kad, nežinau, ką jūs čia paskatinote, nes Vyriausybėje dirbote, jūs galėjote daug ką paskatinti.
Klausimas vis dėlto apie tai, ar jūs manote, kad iš tikrųjų profesinio mokymo problema yra nenoras dirbti tiems 150 tūkst. bedarbių? Iš tikrųjų profesinė mokykla, kadangi teko dirbti, kiekvieną dieną galėtų priimti norinčius mokytis, tačiau jie neateina. Jeigu ir ateina, tai iš tikrųjų pagrindinis motyvas, kad gali būti šiek tiek profesinėje mokykloje, gauti stipendiją, po to kažką pasakyti Užimtumo tarnybai. Ar nemanote, kad akcentas yra vis dėlto nenoras ar nebuvimas motyvacijos dirbti? Reikia ieškoti tenai problemos, kaip sumažinti norą būti arba šešėlyje, arba paskatinti motyvą dirbti.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū už klausimą. Man atrodo, kad jūs apeliuojate iš esmės į klausimą, višta ar kiaušinis ir nuo ko reikėtų pradėti. Nemanau, kad jūsų suponuojama tokia pozicija, kad nereikėtų ieškoti būdų, kaip padėti tiems žmonėms, yra teisinga. Mes turime visų pirma sukurti sąlygas, kad žmonės norėtų ir ieškotų sprendimų, bet taip pat turime sukurti patrauklias programas. Jeigu įsiklausytumėte į skaičius, tai mažiau negu 1 % užsiregistravusių žmonių naudojasi šia galimybe. Mano akimis, kad ir kiek būtų mažas nenoras, tai yra tikrai per mažas procentas ir tikrai reikia pažiūrėti, kaip sukurti programas, kurios motyvuotų jomis naudotis. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas kolega, diskusija apie profesinį rengimą ir mokymą tęsiasi jau 20 metų ir mes vis nerandame kelio ar vaistų, ar nesuprantu ko. Jūs sakote, surasti patrauklias programas, bet gyvenimas rodo, kad mes galime ir dešimt kartų perkvalifikuoti profesinėje mokykloje žmogų, bet jis vis tiek neprilimpa darbo rinkoje. Ar nereikėtų iš principo (apie tai visą laiką buvo kalbama, atsirado pameistrystės, kitokios programos) būtent susitelkti į tai, kad tas profesinis rengimas būtų ne mokykloje, o darbo vietoje, būtent darbdaviams, kuriems reikia… Ir dalį tų lėšų skirti tiesiogiai įstaigai, ji galėtų paremti tuos žmones, kurie gali perduoti savo kvalifikaciją, mokyti, galbūt paskaityti ir paskaitėles ten. Man pačiam teko savo laiku pereiti labai panašią sistemą, ji buvo žymiai patrauklesnė nei ta, kurią aš baigiau aukštesniojoje technikos mokykloje, kai aš atėjau į darbo vietą ten, taip sakant, nepasakysiu, kad skirtumas buvo kaip dangus ir žemė. Koks jūsų požiūris į tai, kad…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SYSAS (LSDPF). …ne tobulintume pačią profesinio rengimo sistemą, o eitume tiesiog ten, kur reikia darbo jėgos, ir būtent konkrečios.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū už klausimą. Manau, jisai esminis ir labai reikalingas. Mano paties požiūris visuomet buvo artinti kiek įmanoma arčiau darbo vietos ir integracijos į darbo rinką. Tam tikra prasme pasiūlytas projektas juda ta kryptimi, nes vienas iš trijų esminių pakeitimų yra iš esmės įtvirtinti mokymo pirmenybę pameistrystės būdu. Tai būtų tam tikras išbandymas, jeigu tai būtų realizuota, būtų galima judėti toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau.
L. SAVICKAS (DFVL). Ačiū.
PIRMININKAS. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už nenori niekas kalbėti. Prieš – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ko gero, bus pritarta po pateikimo šiam projektui, bet aš tikrai susilaikysiu ne tik dėl Teisės departamento išvadų, kad ne tame įstatyme kai kas reglamentuojama, bet ir kitų dalykų, nes suprantu tą procesą. Dėl pačių programų, yra tų programų, tačiau galiu iš patirties pasakyti: tarkime, nevardinsiu programos pavadinimo, bet Užimtumo tarnyboje susitikdavome su tais žmonėmis, ateidavo darbdavys, norintis, tarkim, imti pagal pameistrystės programą mokyti tuos vaikus. Pradinis mokymas profesinėje mokykloje būna. Jis ateina, pasižiūri į ten sėdintį kontingentą ir sako (iš kokių 13): šitas ir šitas, na, galbūt ir šitas, ateikite pas mane pasikalbėti. Iš tų atėjusių pasikalbėti dar pasilieka du, nes iš karto jis mato, koks kontingentas. Iš tų dviejų po kiek laiko darbo vietoje pasilieka vieną (ir tai galbūt nepasilieka), kuris iš tikrųjų gali dirbti toje įmonėje, geba ir nori dirbti.
Tikrai ne dėl programos ir tikrai ne dėl to, kad priėmimas turi būti vykdomas kas mėnesį, nes, kaip ir sakau, priimti galėdavome ir kasdieną, bet nėra ko priimti. O pačios programos, nors ir bus nuostabios, vis tiek reikia tam tikrų žmonių su tam tikromis galimybėmis, kad galėtų programas įsisavinti. Gal ateis norintis mokytis programuoti, bet juk ne kiekvienas žmogus, kuris dabar yra Užimtumo tarnyboje, kelerius metus pagal tą programą gebės mokytis.
Iš tikrųjų manyčiau, kad ne taip turi būti sprendžiamos problemos ir šis įstatymo projektas nieko neduos. Na, kompetencijų vertinimas. Dabar jau rengiamas tas mechanizmas, po sausio mėnesio jis įsigalios, iš esmės veiks, o įstatymai to netrukdo daryti, nes dabar stipresnėse mokyklose atsiranda kompetencijų centrų, jie turi geras mokymo bazes ir ten bus viskas sutvarkyta.
PIRMININKAS. Laikas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Nematau problemos dėl paties įstatymo.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už glaustą pasisakymą. Išklausėme visų norinčių pasisakyti dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto darbotvarkėje numatytu metu.
16.23 val.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo Nr. XIII-2825 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-781 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas – Civilinio turto konfiskavimo įstatymo Nr. XIII-2825 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-781. Pateikimo stadija. Pranešėjas – V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Seimas praėjusią kadenciją 2020 m. kovo 31 d. priėmė Civilinio turto konfiskavimo įstatymą, leidžiantį paimti turtą iš tų, kurie jį sukaupė pelnydamiesi iš korupcijos, kontrabandos, kitų sunkių nusikaltimų.
Vien dėl korupcijos kasmet netenkame milijardais eurų matuojamos turto vertės ir tai daro didžiulį poveikį šalies ekonomikai, gyventojų gerovei. Pasaulis dar anksčiau nei prieš dešimtmetį yra išradęs įrankių, kaip kovoti, pavyzdžiui, su pinigų plovimu, su įvairiomis stambiomis mokesčių vengimo schemomis, su organizuotu nusikalstamumu. Tais atvejais, kai turtas įgyjamas nusikalstamu būdu, tai yra mūsų visų sąskaita, valstybės taiko tam efektyvius būdus. Bet štai Lietuvoje, deja, praėjus pusantrų metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo, mes nematome nė vieno pradėto tyrimo, kuriuo būtų siekiama surasti ir paimti nusikalstamu būdu įgytą turtą. Aš siūlau pakeisti situaciją, sprendimą, kuris galėtų pakeisti situaciją, tai yra išplėsti institucijų, kurios galėtų taikyti šį institutą, ratą. Mes vis dar turime aukštą korupcijos riziką, nerimą kelia pinigų plovimo problemos, nuolat girdime apie kontrabandininkų veiklą, žurnalistiniai tyrimai mums praneša apie nusikalstamas schemas, kuriomis apeinamos net Europos Sąjungos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai. Lietuva yra kontrabandos tranzito šalis. (Balsas salėje) Taip, kolega, tai yra cigarečių, narkotikų kontrabandos tranzito šalis. Tai yra oficialiose ataskaitose. Beje, žinome, kad nusikalstamos grupuotės dalyvauja neteisėtose žmonių gabenimo schemose, verčiasi prekyba narkotikais. Visi šie nusikaltimai kelia pavojų mūsų gyventojams, daro pažeidžiamą mūsų ekonomiką ir politinę sistemą.
Parengto įstatymo projekto tikslas – įgalinti valstybės institucijas, kitaip tariant, atrišti rankas, kad mes galėtume sėkmingai, efektyviai ieškoti nusikalstamu būdu įgyto turto ir jį paimti visuomenės poreikiams. Siūloma tokius įgaliojimus suteikti šioms tarnyboms: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, Lietuvos policijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai, Specialiųjų tyrimų tarnybai, Karo policijai ir Lietuvos muitinei. Tokius tyrimus, kaip ir iki šiol, padėtų atlikti Valstybinė mokesčių inspekcija.
Akivaizdu, kad šiuo metu iš tiesų institucijos, kurioms suteiktas toks įgaliojimas, tai yra Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir policija, vengia taikyti šį institutą, čia mes pralaimime kaip valstybė, kaip visuomenė, todėl, aš manau, šis įstatymo projektas padėtų paskatinti skaidrinti Lietuvos… susidoroti su tokiais iššūkiais, būtent su sunkiais, stambiais nusikaltimais, dėl kurių valstybė ir visuomenė netenka pajamų, daroma žala viešiesiems interesams ir šalies ekonomikai. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas pranešėjau. Jūsų paklausti užsirašė du Seimo nariai. Pirmoji klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Gerbiamas kolega, kaip jūs pats teisingai pasakėte, prieš pusantrų metų priimtas Civilinio turto konfiskavimo įstatymas tikrai yra sulaukęs tokio neapgalvoto įstatymo projekto reputacijos. Ir dabar jūs siūlote neveikiantį įstatymą taikyti daugiau institucijų. Savo aiškinamajame rašte sakote, kad įstaigų rato išplėtimas leistų tai taikyti. Bet tikriausiai pats suprantate, kad to nepakaks, jeigu norite taikyti tą įstatymą, tikrai reikia turėti kokių nors kitų priemonių. Sakykite, kaip jums, ar sekasi bendradarbiauti su Vidaus reikalų ministerija? Ką galvoja dabartiniai valdantieji apie šio įstatymo, kaip sakoma, tolesnį vystymą? Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Iš tiesų šitas įstatymas skynėsi kelią dvejus metus, vyko plačios diskusijos, išryškėjo dvi pusės. Žmonės, tarkime, prokuratūra, teismai, mokslo bendruomenė, tas pats Teisės institutas, supranta, kad baudžiamasis persekiojimas ne visada arba labai dažnai yra labai sudėtinga kovos su korupcija priemonė. Mes matome nebaigtas, ilgai nagrinėjamas teismuose bylas.
Kita pusė – advokatai, kurie labai stipriai priešinasi šitam įstatymui. Galima sakyti… Be abejo, advokatų darbas, Advokatų tarybos pirmininkas labai daug prisidėjo, kad sukurtų tokią reputaciją.
Kita vertus, jeigu šį įstatymą būtų pradėta taikyti, mes galėtume matyti rezultatą. Jis tiesiog netaikomas. Pavyzdžiui, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai, jo netaiko. Tuo tarpu Specialiųjų tyrimų tarnyba yra sukūrusi net specialų padalinį, kuris padėtų surasti neteisėtai įgytą turtą, bet jie neturi įrankių. Siūlau išplėsti, nes tikrai yra institucijų, kurios imasi iniciatyvos, kurios turi tam reikiamų žinių ir specialistų ir galėtų tikrai jį taikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė. Tik primenu, kad klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, suolo drauge, mane labai domina turto tyrimo institutas. Jis sukurtas yra šių metų gegužės mėnesį, įsteigtas, ar ne? Man įdomu, kokią veiklą ir kokią naudą jis šiandien duoda. Aš manau, kad Mokesčių inspekcija lygiai taip pat galėtų labai aktyviai prisijungti, nes jie turėtų matyti pirminę informaciją apie įgyjamą turtą ir pajamas, ir visa šita.
Kitas momentas, gal atkreipėte dėmesį į Teisės departamento išvadas ir pastabas? Jie sako, kad priežastys gali būti ir kitos. Kaip jūs vertinate Teisės departamento pastabas? Tą pirmą ir antrą pastabą, kad gali būti, kad negali atlikti turto konfiskavimo, kol baudžiamasis procesas nepasibaigęs, tai yra viena. Ir dar yra galiojimo taisyklių laikas. Kaip jūs tai vertinate?
V. BAKAS (DFVL). Čia dabar trys klausimai. Dėl Mokesčių inspekcijos. Aš esu bendravęs su Mokesčių inspekcija – iš tikrųjų pasirengę padėti. Bet jų misija yra teikti pagalbą pagal šį įstatymą institucijoms. Turi būti kokia nors iniciatyva. Turi atsirasti iniciatyva. Jeigu jos nėra, Mokesčių inspekcija negali padėti. Bet ji mato, mato tuos atvejus, kai turto įsigijimas kelia didelių abejonių, aišku, čia turi tam tikrų priemonių, bet jos yra ribotos.
Dabar dėl Teisės departamento pastabų, tai čia yra pasvarstymas. Teisės departamentas turėtų teikti pastabas dėl apskritai įstatymo projekto atitikimo Konstitucijai, kitiems teisės aktams. Bet čia, kai yra svarstoma, kad galbūt nesiseka tirti dėl kitų priežasčių, tegul pateikia tas pastabas. Kokios tos priežastys? Aš manau, čia Teisės departamentas… Be abejo, mes svarstydami galėsime pasitikslinti komitetuose, bet ši pastaba nėra, kaip suprantate, esminė, tai yra daugiau samprotavimas, ne pastaba.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamasis pranešėjau. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
16.33 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-829(2) (priėmimas)
Dabar pereiname prie 2-10 įstatymų projektų bloko priėmimo. Į tribūną kviečiame Ekonomikos komiteto pirmininką K. Starkevičių. Gerbiamas Kazy Starkevičiau, suprantu, kad su ponu E. Pupiniu jūs ką nors labai įdomiai šnekate, bet galėtumėte ateiti į tribūną pristatyti Teisės departamento pasiūlymus ir komiteto išvadą? Dabar kalbame apie 2-10.1 klausimą – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-829(2). Ten yra gauta Teisės departamento keletas pastabų, jeigu jūs visas jas ir komiteto sprendimus dėl tų pataisų pristatytumėte.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Teisės departamento pastaboms mes esame komitete pritarę bendru sutarimu, tai aš galvoju jų nė nebūtina pristatyti. O apskritai pritarta visam projektui taip pat bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Palaukite, čia mes tik apie pirmą kalbame. Priėmimas pastraipsniui. Tačiau kadangi daugiau jokių pasiūlymų dėl jokių straipsnių nėra gauta, galbūt, gerbiami kolegos, galėtume pritarti straipsniams nuo 1 iki 64 bendru sutarimu? Kartu su Teisės departamento išvadomis, joms pritarė komitetas. Ar galėtume pritarti bendru sutarimu? Labai dėkui.
Pasisakymai dėl įstatymo projekto. Motyvai. Keturi – už, keturi – prieš. Už – V. Gapšys. Jo salėje nematau. Tada A. Butkevičius – už.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Tikrai pasisakau už šiuos svarbius įstatymų projektus. Atlikę tam tikrą analizę, mes matome, kad yra gana daug pinigų, anksčiau skirtų tiek Europos Sąjungos, tiek numatytų iš mūsų valstybės biudžeto. Jų panaudojimas įgyvendinant svarbius elektros energijos tinklų pertvarkos darbus labai stipriai vėluoja.
Antras dalykas. Reikia įvertinti, kad yra RRF programa, iš kurios taip pat elektros energijos sistemos pertvarkai skiriami didžiuliai pinigai. Jeigu mano atmintis nemeluoja, virš 300 mln. eurų. Iš šios pinigų sumos nemažai skiriama elektros energijos gamybai – tai vėjo jėgainės, saulės energija ir kiti įvairiausi įrengimai, kurie tikrai pagerintų mūsų elektros energijos gamybos padėtį. Bet norint panaudoti tas lėšas ir jeigu jos bus panaudotos, vis dėlto reikia pripažinti, kad Lietuva labai stipriai vėluoja elektros energijos tinklus rekonstruoti, plėsti arba tiesiog kai kuriuos elektros laidus sukabeliuoti.
Mano pageidavimas arba tiesiog pasiūlymas būtų, kad Energetikos komisija ir Ekonomikos komitetas tikrai vykdytų daug griežtesnę kontrolę, parlamentinę kontrolę, dėl šiam svarbiam sektoriui numatytų lėšų įsisavinimo ir projektų įgyvendinimo laiku. Praėjo vieni metai ir aš negalėčiau pasakyti, kuris Lietuvai svarbus projektas per paskutinius metus yra įgyvendintas. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš kalbėti nėra norinčių. Išklausėme visus norinčius kalbėti dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto priėmimo bus tam numatytu darbotvarkėje metu.
16.37 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 11, 14, 20, 202, 22, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-830(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.2 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-830(2). Priėmimas pastraipsniui. Jokių pasiūlymų nėra gauta. Gal galėtume nuo 1 iki 10 straipsniams visiems kartu pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta. Pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto bus taip pat tam numatytu darbotvarkėje metu.
16.38 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 24, 281, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-831(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.3 klausimas – Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 kai kurių straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-831(2). Priėmimas pastraipsniui.
Yra gauta Teisės departamento pastabų. Ekonomikos komiteto pirmininke, įjungsime, gal iš vietos pristatykite departamento pasiūlymus ir komiteto išvadas dėl jų. Tuoj. Prašau.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia taip pat yra tik viena Teisės departamento pastaba, jai pritarta bendru sutarimu. Visam projektui yra komiteto pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ar galime vėl nuo 1 straipsnio iki 23 straipsnio pritarti visiems straipsniams bendru sutarimu kartu su Teisės departamento išvada? Jai pagrindinis komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu. Labai dėkui, pritarta.
Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto bus tam numatytu darbotvarkėje metu.
16.39 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5, 6, 8, 14, 16, 26, 30 ir 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-832(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.4 klausimas – Energetikos įstatymo Nr. IX-884 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-832(2). Priėmimas pastraipsniui. Pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime bendru sutarimu pritarti nuo 1 iki 11 straipsnio visiems straipsniams bendru sutarimu? Galime, pritarta. Labai ačiū.
Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto. Keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
16.40 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 11 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-833(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.5 klausimas – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 keliolikos straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 11 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-833(2). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš trijų straipsnių. Ar galime pritarti visiems trim straipsniams bendru sutarimu? Jokių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Labai dėkui, pritarta.
Pasisakymų dėl motyvų dėl įstatymo projekto nėra. Nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
16.41 val.
Geležinkelių transporto kodekso 303 ir 304 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-834(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.6 klausimas – Geležinkelių transporto kodekso 303 ir 304 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-834(2). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas taip pat iš trijų straipsnių. Jokių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti visiems trim straipsniams bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso įstatymo projekto. Keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
16.41 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 8, 131, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 ir 282 straipsniais įstatymo Nr. XIII-3138 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-934(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.7 klausimas – Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 281 ir 282 straipsniais įstatymo Nr. XIII-3138 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-934(2). Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš vieno straipsnio. Galime pritarti straipsniui bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Tai buvo paskutinis šito įstatymų projektų bloko klausimas.
16.42 val.
Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 2, 4, 6, 7, 8, 11, 12, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-564(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo Nr. XIII-2895 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-564(2). Pranešėjas… Prašom. Per šoninį mikrofoną – aplinkos ministras S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Sveiki. Kadangi priėmimo stadijoje keletas tokių neaiškių pasiūlymų buvo, tai prašyčiau pertraukos iki kito posėdžio dėl šio klausimo. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. O balsavimo metu galima dėl pasiūlymo apsispręsti, kai sueis visi, bet dabar nebalsuoti. Tada dabar neiname per pasiūlymus. Per pasiūlymus eisime, kai susirinks visi kolegos į salę balsavimo metu balsuoti. Tada dėl tų pasiūlymų apsispręsime. Ar netinka?
S. GENTVILAS (LSF). Tiesiog į kitą posėdį, nes tikrai ir ministerijos pozicijos neaiškios, ir…
PIRMININKAS. Frakcijos vardu…
S. GENTVILAS (LSF). Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. …prašote pertraukos iki kito posėdžio?
S. GENTVILAS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu tada, nes ministras prašo pertraukos iki kito posėdžio? Galime. Labai dėkui. Dėl 2-11 klausimo, projekto Nr. XIVP-564(2), skelbiama pertrauka iki kito posėdžio.
16.43 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 98 ir 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-418(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-12 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 98 ir 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-418(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš trijų straipsnių. Nėra gauta jokių pataisų ar pasiūlymų. Ar galime pritarti visiems trim straipsniams bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų pasisakymai. Keturi – už, keturi – prieš. Nematau norinčių pasisakyti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu. Gali būti, kad jis bus šiek tiek ir anksčiau, nes gana sparčiai mes čia judame.
16.44 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-660(2)ES (priėmimas)
Kitas įstatymų projektų, kuriuos reikia priimti, 2-13 blokas. Darbotvarkės 2-13.1 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-660(2). Pagrindinio komiteto pranešėjas – G. Paluckas. Prašau.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Kolegos, noriu pristatyti visą paketą susijusių teisės aktų projektų.
PIRMININKAS. Ne, ne, ne. Gerbiamas pranešėjau, kadangi čia priėmimo stadija, tai turime eiti per kiekvieną įstatymo projektą. Dabar mes kalbame apie darbotvarkės 2-13.1 klausimą – įstatymo projektą Nr. XIVP-660. Pradėkime nuo Teisės departamento pasiūlymų. Gal pristatykite Teisės departamento visus pasiūlymus ir komiteto išvadas dėl Teisės departamento pasiūlymų. Tada jau eisime prie Seimo narių pasiūlymų.
G. PALUCKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, Teisės departamento pasiūlymų yra beveik 60 puslapių ir kiekvieno atskirai, matyt, pristatyti nėra prasmės, nes didžioji jų dalis yra redakcinio pobūdžio. Iš esmės didžiajai daliai, beveik absoliučiai daugumai tų pasiūlymų yra pritarta komiteto bendru sutarimu. Atskirai yra gauta keleto Seimo narių pasiūlymų, tai yra komiteto pirmininko pasiūlymai dėl paties įstatymo įsigaliojimo numatomų datų, tai yra keisti įstatymo projekto 2 straipsnio 26 dalį pagal rinkos dalyvių pasiūlymus: įsigaliojimas yra keičiamas į 2022 m. gegužės 1 d. ir kitoje vietoje į balandžio 30 dieną tam, kad rinkos dalyviai spėtų prisitaikyti ir galėtų įstatymą taikyti visa apimtimi. Taip pat atskirai, matyt, reikėtų paminėti A. Kupčinsko pataisą, ji buvo teikta…
PIRMININKAS. Gerbiamas pranešėjau, mes dabar dėl Teisės departamento pastabų kalbame. Dėl Seimo narių pataisų, kadangi turėsime apsispręsti balsuodami, tai balsavimo metu, kai susirinks į salę visi Seimo nariai, tokia jau yra praktika, kad tuščioje salėje nepriimame pataisų. Dabar mes iki 31 straipsnio, kur nėra Seimo narių pataisų, kartu su Teisės departamento išvadomis, jas ką tik pristatė G. Paluckas ir joms pagrindinis komitetas pritarė, galime pritarti bendru sutarimu, straipsniams nuo 1 iki 31? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Pritarta.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Toliau svarstysime Seimo narių pataisas balsavimo metu, kai susirinks salėje visi Seimo nariai. Šiuo klausimu tiek, maksimumas, ką galime padaryti.
16.47 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 4761 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-661(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-13.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 4761 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-661(2). Priėmimas pastraipsniui. Pataisų, pasiūlymų?
G. PALUCKAS (LSDPF). Negauta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti straipsniams nuo 1 iki 4 bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti, pritarta. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto. Nėra. Per šoninį mikrofoną S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolegos, tai yra mūsų komiteto projektas. Teisės departamento pastabų nebuvo, tačiau kadangi dėl to paties straipsnio yra keletas variantų, kai kurie ir anksčiau priimti, mes dėl protokolo norėtume pateikti patikslinimą, kad protokole atsispindėtų tų redakcijų suvienodinimas. Teisės departamentas to nežinojo. Aš galėčiau šitą palikti tiesiog prie protokolo.
PIRMININKAS. Gal iš tribūnos tada pristatykite.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš tiesų dabar 3 straipsnyje yra taip parašyta: „Papildyti kodekso priedą (čia kur yra priedai, 104 punktas) 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (nauja redakcija)“, 2 punktas: „Buvusius kodekso priedo 104, 105, 106 ir 107 punktus laikyti atitinkamai 105, 106, 107 ir 108 punktais“. O reikėtų, kad šito, ką tik paminėto, projekto 3 straipsnio 2 dalis būtų tokia: buvusius kodekso priedo 104, 105, 106 ir 107 punktus (išbraukiame ir įrašome 104–108 punktus) laikyti atitinkamai – išbraukiame 105, 106, 107 ir 108, įrašome 105–109 punktus. Tiesiog yra suderinamos skirtingos įstatymo redakcijos. (Balsai salėje) Taip, redakcinės, tik redakcinės.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti redakcinėms pastaboms, kurias ką tik pristatė S. Šedbaras, bendru sutarimu? Galime pritarti. Labai dėkui. Pritarta.
16.50 val.
Bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 2, 5, 7, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-662(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13.3 klausimas – Bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-662(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Pataisų ir pasiūlymų nei dėl vieno straipsnio nėra gauta. Ar galime pritarti visiems straipsniams nuo 1 iki 6 bendru sutarimu? Galime pritarti? Labai dėkui, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti kolegų.
16.50 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 2, 8, 10, 12 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-663(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13.4 klausimas – Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-663(2). Taip pat pataisų ir pasiūlymų nei dėl vieno straipsnio nėra gauta. Ar galime bendru sutarimu pritarti visiems straipsniams nuo 1 iki 6 bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto po priėmimo nėra norinčių kalbėti Seimo narių.
16.51 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-664(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13.5 klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-664(2). Priėmimas pastraipsniui. Pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu visiems straipsniams nuo 1 iki 3? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš po priėmimo. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto – balsavimo metu.
16.51 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-665(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13.6 klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-665(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas – iš dviejų straipsnių. Nei dėl vieno nėra gauta jokių pataisų ar pasiūlymų. Ar galime pritarti abiem straipsniams bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto – balsavimo metu.
16.52 val.
Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 19, 21, 22, 24, 25, 29, 30, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-666(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13.7 klausimas – Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-666(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Nei dėl vieno įstatymo straipsnio pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti visiems straipsniams nuo 1 iki 10 bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl įstatymo projekto – balsavimo metu.
16.52 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 132 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-667(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-13.8 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 132 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-667(2). Priėmimas. Įstatymo projektas – iš trijų straipsnių. Nei dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti visiems 1, 2, 3 straipsniams bendru sutarimu po priėmimo? Galime, pritarta. Labai dėkui. Dėl viso įstatymo projekto dėl motyvų nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto – balsavimo metu.
16.53 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 44, 45, 46, 77, 83 straipsnių ir III skyriaus XI skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-668(2) (priėmimas)
Ir paskutinis šito bloko 2-13.9 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 kai kurių straipsnių ir III skyriaus XI skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-668(2). Priėmimas. G. Paluckas. Yra gautas Teisės departamento vienas pasiūlymas. Gal iš vietos (įjungsiu mikrofoną) pristatykite ir komiteto išvadą, ir patį pasiūlymą. Prašom.
G. PALUCKAS (LSDPF). Seimo Teisės departamentas teikia 7 straipsnio tikslinimą, po žodžio „įsigaliojimas“ įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“. Taip pat antroje dalyje prieš „susisiekimo“ įrašyti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Komitetas bendru sutarimu pritarė ir pritarė įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, įstatymo projektas yra iš septynių straipsnių. Ar galime pritarti straipsniams nuo 1 iki 7 bendru sutarimu kartu su Teisės departamento pasiūlymu, kurį pristatė G. Paluckas ir kuriam pritarė pagrindinis komitetas? Bendru sutarimu galime? Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto. Keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių pasisakyti. Balsavimas dėl įstatymo projekto – balsavimo metu.
16.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-669(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas, dabar paskutinis, prieš tai šiek tiek buvau suklaidinęs, 2-13.10 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-669(2). Priėmimas.
Seimo nutarimas – iš dviejų straipsnių. Pataisų, pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti 1 ir 2 straipsniams bendru sutarimu po priėmimo? Galime pritarti. Labai dėkui. Pritarta.
Dėl viso Seimo nutarimo projekto keturi – už, keturi – prieš. Nėra norinčių kalbėti. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto balsavimo metu.
16.56 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-729(2), Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 pavadinimo, 2, 3, 4, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 232, 233, 25, 26, 28, 29 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 31 straipsniu ir trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-730(2), Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 pavadinimo, 3, 8, 9, 10, 101, 12, 15 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-731(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9, 10, 11, 111, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-732(2), Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 8, 9, 10, 101 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-733(2), Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 8, 9, 11, 12, 22 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-734(2), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 7, 11, 12, 31, 391 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-735(2), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 22 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-736(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 372, 39, 472, 58, 59, 63, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-737(2), Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 21, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-738(2), Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 11 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-739(2), Administracinių nusižengimų kodekso 99, 148, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-740(2), Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-741(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 2.1 klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-729(2). Ir lydimieji įstatymų projektai. Prašom… Rezervinis 2.1 klausimas, r-2.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-730(2), r-2.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-731(2), r-2.4 klausimas – Nr. XIVP-732(2), r-2.5 klausimas – projektas Nr. XIVP-733(2), r-2.6 klausimas – projektas Nr. XIVP-734(2), r-2.7 klausimas – projektas Nr. XIVP-735(2), r-2.8, r-2.9, r-2.10, r-2.11, r-2.12 ir r-2.13 klausimai. Visas įstatymų projektų blokas. Pranešėjas, komiteto išvadą pristato Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Visiems tiems projektams, kuriuos jūs taip tiksliai perskaitėte, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: 9 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl visų perskaitė, kad visiems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas. Papildomo komiteto, Audito komiteto, išvadą pristato S. Jovaiša. Gerbiamas Jovaiša, prašau pristatyti savo komiteto išvadą.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, pristatau Audito komiteto išvadą dėl minėtų projektų. Dėl visų iš karto turbūt, ar ne?
PIRMININKAS. Taip, visų iš karto.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Visiems iš karto, įskaitant pritarimą Biudžeto ir finansų komiteto patikslinimams dėl kai kurių straipsnių, pritarta. Balsavimo rezultatai: 6 – už, susilaikiusių ir prieš nebuvo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl dviejų projektų, rezervinio 2.12 klausimo – projekto Nr. XIVP-740, ir r-2.13 klausimo – projekto Nr. XIVP-741, kaip pagrindinis buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Jo pirmininkas S. Šedbaras dabar pristatys savo komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, kolegos, tai buvo du lydimieji projektai: Administracinių nusižengimų kodekso ir Baudžiamojo kodekso. Komitetas, kaip pagrindinis, šiuos lydimuosius svarstė spalio 27 dieną, abiem atvejais visų 7 balsais už buvo projektams pritarta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Į tribūną kviečiame M. Majauską. Dėl r-2.1 klausimo – Buhalterinės apskaitos įstatymo – yra gautas Audito komiteto pasiūlymas dėl 1 straipsnio, siūlymas keisti 6 straipsnio 4 dalį. Prašom tuomet pristatyti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Komitetas iš dalies pritaria šiam pasiūlymui ir Biudžeto ir finansų komiteto komentaras buvo toks: siekiant tarpusavyje suderinti Finansinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio ir Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnio nuostatas bei siekiant teisinio aiškumo, komitetas siūlo patobulinti 6 straipsnio 4 dalies redakciją, papildyti Finansinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 4 dalį, kuria nustatoma pareiga subjektams Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais, viešojo sektoriaus subjektams ir kitiems subjektams, kurie yra perkančiosios organizacijos, teikti tik elektroninius dokumentus. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas pritaria iš dalies.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausiu Audito komiteto pranešėjo, kreipiuosi, ar jus tenkina Biudžeto ir finansų komiteto sprendimas? Tuoj įjungsiu mikrofoną. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Kaip minėjau pristatydamas, šiems patikslinimams Audito komitetas pritaria ir balsuoti neprašo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Audito komitetą tenkina Biudžeto ir finansų komiteto išvada. Ir dar gautas vienas Audito komiteto pasiūlymas dėl įstatymo projekto 2 straipsnio. Prašau pristatyti.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas taip pat atsižvelgė į Audito komiteto pasiūlymą ir pritarė iš dalies. Iš esmės buvo pateikti keli argumentai. Atsižvelgiant į didelį kiekį poįstatyminių teisės aktų, kuriuos privalės parengti Finansų ministerija, siūlytina nustatyti šio įstatymo lydimųjų įstatymų dviem mėnesiais ilgesnį poįstatyminių teisės aktų parengimo terminą. Nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija įgyvendinamuosius teisės aktus priimtų iki 2022 m. kovo 31 d. Iš esmės Biudžeto ir finansų komitetas Audito komiteto nuomonei pritaria iš dalies.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kreipiuosi į Audito komiteto pranešėją, ar jus tenkina toks?..
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Analogiškai. Audito komitetas pritaria tokiems patikslinimams dėl terminų. Balsuoti taip pat neprašo.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Yra pasiūlymas dar dėl vieno įstatymo projekto. Tuoj. Dėl rezervinio 2-8 klausimo – Viešųjų pirkimų įstatymo – taip pat yra Audito komiteto pasiūlymas. Gerbiamas Mykolai, gal…
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Audito komiteto siūlymą nustatyti vėlesnę, 2025 metų, įsigaliojimo datą, tačiau Biudžeto ir finansų komitetas tam nepritarė, atsižvelgdamas į Finansinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio, Viešųjų pirkimų įstatymo 22 straipsnio patikslintas nuostatas. Pagal Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, siūlytina išbraukti projekto 5 straipsnio 2 dalį kaip neaktualią. Taigi komitetas nepritarė Audito komiteto pasiūlymui nustatyti 2025 metus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Žodis suteikiamas Audito komiteto pranešėjui S. Jovaišai.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Audito komitetas ir čia sutinka su pagrindinio komiteto nuostata ir balsuoti neprašo.
PIRMININKAS. Neprašo balsuoti. Labai dėkui. Ar dar yra pasiūlymų? Nėra. Viskas, čia buvo visi pasiūlymai. Dėl viso įstatymų projektų bloko po svarstymo pasisakymai dėl motyvų. Nėra norinčių pasisakyti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymų projektų – balsavimo metu.
Gerbiami kolegos, kadangi darbotvarkę gana sparčiai lenkiame, noriu informuoti tiek visus, esančius čia, tiek tuos, kurie žiūri per televiziją, praneškite savo frakcijų kolegoms, kad po 10 minučių bus balsavimas, po 10–15 minučių. Na, po 10 minučių susirinkime ir bus visiems gana optimalu, man atrodo.
17.04 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56, 67 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3686(2), Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 3, 4, 5, 6, 61, 8, 9, 10, 11, 16, 17, 25 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 251 ir 252 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3687(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 3.1 klausimas – Statybos įstatymo kai kurių straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3686(2). Ir rezervinis 3.2 klausimas – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo kai kurių straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo keliais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3687(2). Svarstymo stadija. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą dėl abiejų įstatymų projektų pristatys Seimo narys A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šių metų spalio 20 dieną posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3687 ir priėmė sprendimą pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Kaip aš matau, dėl įstatymų projektų yra Seimo narių pasiūlymų, todėl dėl jų turėsime apsispręsti tada, kai salėje bus visi Seimo nariai ir kai bus balsuoti skirtas momentas.
A. GEDVILAS (DPF). Vyriausybės…
PIRMININKAS. Taip, tada prašom pristatyti Vyriausybės pasiūlymą.
A. GEDVILAS (DPF). Vyriausybės pasiūlymas šių metų rugpjūčio 4 dienos. Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Komiteto pasiūlymas – buvusiu projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 13 punktą laikyti 14 punktu ir jį išdėstyti taip: 13-as išbraukiamas ir rašomas 14-as.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Primenu, kad šitas pasiūlymas buvo dėl rezervinio 3.2 klausimo. Tai projektas Nr. XIIIP-3687(2). Ar galime pritarti Aplinkos apsaugos komiteto tokiai išvadai dėl Vyriausybės pasiūlymo bendru sutarimu? Galime pritarti? Labai dėkui, pritarta. Gerbiamas kolega, labai dėkui. Padarėme su šitais projektais maksimum, ką galime. Balsavimo metu, kai susirinks, apsispręsime dėl Seimo narių pasiūlymų, dėl jų turėsime balsuoti.
17.06 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 271 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5369(2) (svarstymas)
Darbotvarkės dar vienas rezervinis 4 klausimas – Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 271 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5369(2). Pranešėjas – Aplinkos apsaugos komiteto… Pas mane įrašytas pranešėjas K. Adomaitis, bet ar jūs pristatysite, gerbiamas Aidai?
A. GEDVILAS (DPF). Manau, kad aš.
PIRMININKAS. Prašom. Tada pristatykite komiteto…
A. GEDVILAS (DPF). Seimo Aplinkos apsaugos komitetas šių metų spalio 20 dieną posėdyje apsvarstė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3686 ir priėmė sprendimą pritarti komiteto pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktas pastabas ir pasiūlymus patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Ne šitas…
A. GEDVILAS (DPF). Atsiprašau, truputį susimaišiau. Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 ir 271 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-5369. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kaip papildomo Kaimo reikalų komiteto išvadą pristato J. Baublys. Prašom.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiami kolegos, Kaimo reikalų komitetas, kaip papildomas, praėjusių metų gruodžio 16 dieną nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam Statybos įstatymo Nr. I-1240 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-5369 ir pasiūlė kaip pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už. Balsavime dalyvavo septyni komiteto nariai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pasisakymai… A. Kupčinskas pristato Ekonomikos komiteto išvadą. Ar yra salėje A. Kupčinskas? Nėra.
Gerbiami kolegos, kas Ekonomikos komiteto išvadą galėtų pristatyti? K. Starkevičiaus taip pat nematau. Ar yra salėje Ekonomikos komiteto narių, kurie galėtų pristatyti? Gintautai, pristatyk, išvadą duosime. (Balsai salėje) Jau surado. Pristatys A. Bagdonas. Labai ačiū.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Ekonomikos komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Gerbiami kolegos, gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu šiam įstatymo projektui? Dėl jo išvados ką tik buvo pristatytos. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Labai dėkui. Pritarta. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, visi darbotvarkėje esantys klausimai pristatyti. Dabar turėtume pereiti prie balsavimo, tačiau aš buvau paskelbęs, kad balsavimas bus už 10–15 minučių. Tas laikas dar neatėjo. Tai arba darome 5 minučių techninę pertraukėlę, arba jau pereiname prie balsavimo. Frakcijų seniūnai, galime pereiti prie balsavimo? (Balsai salėje) Galime, gerai. Labai dėkui.
17.12 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 18 ir 19 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1052 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas, dėl jo turime apsispręsti. Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1052. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 46, prieš nėra, susilaikė 25. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. (Balsai salėje) Prašau.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Dėl Vyriausybės išvados apsispręsime. Dabar apsispręskime dėl komitetų. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime tokiam siūlymui pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Pritarta. Papildomu komitetu siūloma skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti. Labai dėkui. Siūloma svarstyti gruodžio 16 dieną. (Balsai salėje) Tuoj. Galime pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti.
Buvo siūlymas kreiptis į Vyriausybę dėl išvados. Galime pritarti? (Balsai salėje) Prašoma balsuoti dėl kreipimosi į Vyriausybę dėl išvados. Kas pritariate kreipimuisi į Vyriausybę dėl išvados dėl minėto įstatymo projekto, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 54, prieš – 8, susilaikė 21. Kreipiamės į Vyriausybę dėl išvados.
17.15 val.
Civilinio turto konfiskavimo įstatymo Nr. XIII-2825 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-781 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-7 klausimas, dėl jo reikia apsispręsti, – Civilinio turto konfiskavimo įstatymo Nr. XIII-2825 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-781. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 44, prieš – 5, susilaikė 40. Įstatymo projektui vieno balso persvara nepritarta. Turime apsispręsti, ką darome toliau su įstatymo projektu. Tai alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad būtų grąžinta iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 74, prieš – 14. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
17.16 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-829(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-10.1 klausimas, jį turime priimti, – Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-829(2). Priėmimas. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 11. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-829(2) priimtas. (Gongas)
17.17 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 3, 11, 14, 20, 202, 22, 52 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-830(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-10.2 klausimas – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-830(2). Priėmimas. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote, kas mažiau nepritariate.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 83, prieš nėra, susilaikė 7. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-830(2) priimtas. (Gongas)
17.18 val.
Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 24, 281, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-831(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-10.3 klausimas – Energijos išteklių rinkos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir septintojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-831(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-831(2) priimtas. (Gongas)
17.19 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 5, 6, 8, 14, 16, 26, 30 ir 31 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-832(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-10.4 klausimas – Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-832(2). Priėmimas. Kas pritariate – tradiciškai už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 83, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.20 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 38, 39, 40, 41, 42, 43, 44, 46, 47, 49, 51, 52, 59, 60, 61, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 11 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-833(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-10.5 klausimas – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2900 11 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-833(2). Priėmimas. Kas pritariate – už, kas nepritariate – kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 84, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.21 val.
Geležinkelių transporto kodekso 303 ir 304 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-834(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-10.6 klausimas – Geležinkelių transporto kodekso 303 ir 304 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-834(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 86, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.22 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 6, 8, 131, 21, 22, 23, 24, 28 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 281 ir 282 straipsniais įstatymo Nr. XIII-3138 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-934(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-10.7 klausimas – Energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 281 ir 282 straipsniais įstatymo Nr. XIII-3138 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-934(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 80, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.23 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 98 ir 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-418(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-12 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 2, 98 ir 105 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-418(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 87, prieš nebalsavo niekas, taip pat niekas nesusilaikė. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.24 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-660(2)ES (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-13.1 klausimas – Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-660(2)ES. Šiuo atveju mes esame priėmimą pastraipsniui atlikę iki 31 straipsnio. Dėl 32 straipsnio yra gauta Seimo narių pasiūlymų. Prašau.
Į tribūną kviečiu komiteto pranešėją G. Palucką. Dabar apsispręsime dėl Seimo narių pasiūlymų. Dėl 32 straipsnio yra gauta Seimo narių A. Bagdono, L. Savicko, I. Pakarklytės, V. Fiodorovo ir G. Palucko.
G. PALUCKAS (LSDPF). Taip, kolegos, pristatau grupės…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš tik dar noriu… Dėl visų pasiūlymų reikia 29 Seimo narių paramos. Ar galime sutarti, kad turime 29 Seimo narių palaikymą ir pereiname prie svarstymo? Galime. Labai dėkui. Prašom, pranešėjau, tada pristatyti. Gerbiamasis pranešėjau, A. Bagdonas pristato savo pasiūlymą, jūs komiteto išvadą ir tada sprendžiame. Prašau. Ne kaip atrodys, kai pats ir pataisą pristatysite, ir komiteto išvadą. Prašau. Radote? Gintai, tada kaip vienas iš teikėjų pristatykite, taupant laiką.
G. PALUCKAS (LSDPF). Jeigu leisite, kolegos, aš tada trumpai ir pristatysiu. Šiuo siūlymu grupė Seimo narių sudaro galimybes Ryšių reguliavimo tarnybai naudoti vadinamąjį ekonominio atkartojamumo instrumentą, siekiant nustatyti vieno iš rinkoje dominuojančių paslaugos teikėjų prievolę teikiant paslaugas kitiems, mažmeninės paslaugos pardavėjams, nustatyti teisingą kainą. Paprastai tariant, yra keletas rinkos dalyvių, kurie nesutaria, kaip turėtų būti naudojama vieno iš paslaugos teikėjų susiformavusi monopolinėje padėtyje infrastruktūra ir kaip ta kainodara turi būti sudaryta. Todėl šia įstatymo pataisa yra sudaroma galimybė Ryšių reguliavimo tarnybai taikyti ekonominio atkartojamumo metodą ir, jeigu jis nepasiteisina, kitus direktyvose išvardintus, Elektroninių ryšių kodekse išvardintus instrumentus, kuriais yra siekiama apriboti vieno ar kito paslaugos teikėjo dominuojančią padėtį.
PIRMININKAS. Jūs pristatėte pasiūlymą, o dabar komiteto sprendimą.
G. PALUCKAS (LSDPF). Komitetas apsvarstė ir balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė 1. Pataisai pritarta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti komiteto pozicijai bendru sutarimu? Seimo narių pataisai, jai komitetas pritarė, pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Kita Seimo nario A. Kupčinsko pataisa dėl to paties 32 straipsnio. Gerbiamas Andriau, prašom pristatyti savo pataisą.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, kadangi pritarta prieš tai buvusiai pataisai, mano jau neteko prasmės ir atsiimu, nebebalsuokime.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Dėl to mūsų darbas tik paprastėja. Ar galime pritarti 32 straipsniui su ką tik pritarta Seimo narių pataisa? A. Bagdono, L. Savicko – ta, kuriai prieš tai pritarėme, dėl 32 straipsnio. Galime pritarti. Labai dėkui, pritarta.
Yra daug straipsnių, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Nuo 33 iki 97 straipsnio nėra gauta jokių pataisų, pasiūlymų. Ar galime pritarti visiems tiems straipsniams vienu kartu bendru sutarimu? Galime pritarti. Dėkui, pritarta. Minutėlę.
Ar galime pritarti visam naujos redakcijos 1 straipsniui, jis susideda iš 97 straipsnių, bendru sutarimu? Galime pritarti. Labai dėkui. Pritarta.
2 straipsnis. Dėl 2 straipsnio yra Seimo nario K. Starkevičiaus pasiūlymas. Kazy Starkevičiau, gal galėtumėte pristatyti savo pasiūlymą dėl 2 straipsnio 3 dalies dėl…
G. PALUCKAS (LSDPF). Įsigaliojimo.
PIRMININKAS. …įsigaliojimo. Taip.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia yra įsigaliojimo datos, nes jeigu mes būtume anksčiau šį įstatymą priėmę, būtų laikas parengti poįstatyminius aktus. Štai dabar čia su visomis institucijomis suderinta. Siūlau pritarti.
G. PALUCKAS (LSDPF). Komitetas pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Ar galime bendru sutarimu pritarti K. Starkevičiaus pataisai? Jai komitetas pritaria. Galime? Labai dėkui. Pritarta.
Dėl 2 straipsnio 5 dalies taip pat K. Starkevičiaus pataisa, irgi dėl įsigaliojimo. Galime pritarti bendru sutarimu? Komitetas jai pritaria. Galime pritarti? Labai dėkui. 2 straipsnio 6 dalis. Taip pat K. Starkevičiaus pataisa dėl įsigaliojimo, jai komitetas pritarė. Ir dėl 7 dalies tokia pat K. Starkevičiaus pataisa. Ir dėl 8, ir dėl 9, dėl 10, dėl 11, dėl 12 dalių taip pat dėl įsigaliojimo datos, dėl 13 straipsnio, dėl 14… Tas pats pasiūlymas. Pritariame bendru sutarimu. Tada dar ar yra nebe su tuo susijusių pataisų? Dėl 2 straipsnio 26 dalies taip pat K. Starkevičiaus. Čia irgi dėl įsigaliojimo?
G. PALUCKAS (LSDPF). Visi dėl įsigaliojimo.
PIRMININKAS. Įsigaliojimo. Tai viskas.
G. PALUCKAS (LSDPF). Komitetas pritaria bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, galime pritarti visam naujos redakcijos 2 straipsniui su pataisomis? Joms tik ką pritarėme ir joms buvo pritaręs pagrindinis komitetas. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Tada dėl viso įstatymo projekto Nr. XIVP-660 už – A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš labai trumpai kalbėsiu dėl šio įstatymo projekto. Jis nesukėlė, aš manau, didelių diskusijų Seime, bet man kelia tam tikrų abejonių. Aš manau, kad priėmus šitą įstatymą Lietuva gali atsidurti tam tikrame tarptautiniame arbitraže, ir pasakysiu kodėl.
Šiandien elektroninių ryšių priemonių ir įrangos pristatyme dalyvauja trys organizacijos: „Huawei“, „Nokia“ ir „Ericsson“, ir Lietuvos rinką yra maždaug pasidalinę į tris dalis. Šituo įstatymu mes eliminuojame visus tiekėjus iš trečiųjų šalių, tai yra Kinijos, Singapūro ir Pietų Korėjos, nors kai kurios kompanijos savo filialus turi Europoje, Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, Lietuvai teikia daugiausiai Vengrijoje pastatyta įmonė ir šituo įstatymu mes jau įgyvendiname 5G dažnį Lietuvoje. Faktiškai jis yra diegiamas 4G platformoje, faktiškai įranga bus perkama visiškai kita ir visas diegimas mums tikrai stipriai pabrangs.
Kitas klausimas. Ar tai nebus Konkurencijos įstatymo pažeidimas, nes rinkoje lieka du tiekėjai: „Ericsson“ ir „Nokia“? Kiek aš žinau, Konkurencijos taryba irgi yra pateikusi dėl šio įstatymo neigiamą išvadą. Todėl aš ir sakau, kad nebūtų po to iš politikų tam tikrų verkšlenimų, aimanavimų, kad kažkas apgavo, nežinojo, kad yra pažeista netgi ir Pasaulio prekybos organizacijos steigimo sutartis, taip pat Kinijos įrangos gamintojų pašalinimas pažeidžia Lietuvos ir Kinijos dvišalės investicijų sutarties 3 straipsnį. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nėra norinčių Seimo narių kalbėti. Už – A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš matau, kad ne visi suprato, apie ką tai yra, koks tai yra įstatymo projektas. Tai yra apie fiksuotą internetą, o ne apie 5G. Į tai noriu atkreipti dėmesį. Noriu pasakyti, kad šiomis pataisomis Ekonomikos komitetas siekia didesnės konkurencijos fiksuoto interneto rinkoje. Dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių vienas žaidėjas tiesiog turi išskirtinę padėtį. Mes dabar norime, kad Ryšių reguliavimo tarnyba nuo Naujųjų metų taikytų atkartojamumo principą. Vis dėlto ta konkurencija tarp tiekėjų būtų didesnė, ne tik kokia yra dabar, tai yra vieno dominuojančio žaidėjo konkurencija su kabelinėmis televizijomis. Aš manau, kad tos įstatymo pataisos sudarys tokią galimybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų norinčių pasisakyti dėl motyvų. Laikas apsispręsti dėl įstatymo projekto. Kas pritariate, balsuojate už, kad nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 82, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.37 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 4761 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-661(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-13.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir kodekso papildymo 4761 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-661(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 87, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.37 val.
Bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 2, 5, 7, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-662(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-13.3 klausimas – Bendrojo pagalbos centro įstatymo Nr. IX-2246 kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-662(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 88, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.38 val.
Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 2, 8, 10, 12 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-663(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-13.4 klausimas – Kibernetinio saugumo įstatymo Nr. XII-1428 kelių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-663(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 90, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.39 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-664(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-13.5 klausimas – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-664(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-664(2) priimtas. (Gongas)
17.40 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-665(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-13.6 klausimas – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-665(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 90, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-665(2) priimtas. (Gongas)
17.41 val.
Pašto įstatymo Nr. VIII-1141 19, 21, 22, 24, 25, 29, 30, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-666(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-13.7 klausimas – Pašto įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-666(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 88 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-666(2) priimtas. (Gongas)
17.42 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 132 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-667(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-13.8 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-667(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai, visi balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-667(2) priimtas. (Gongas)
17.43 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 44, 45, 46, 77, 83 straipsnių ir III skyriaus XI skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-668(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-13.9 klausimas – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 kai kurių straipsnių ir III skyriaus XI skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-668(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai, visi 83 vieningai balsavo už. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-668(2) priimtas. (Gongas)
17.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. XIII-1896 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo kanceliarijos ir Seimui atskaitingų institucijų, Respublikos Prezidento kanceliarijos ir Respublikos Prezidentui atskaitingų institucijų, Nacionalinės teismų administracijos, teismų, prokuratūros, savivaldybių institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-669(2) (priėmimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimų blokas, dėl jo turime apsispręsti, tai rezervinis 2.1 klausimas. Atsiprašau, praleidau vieną dėl didelio tempo.
Darbotvarkės 2-13.10 klausimas – Seimo nutarimo projektas Nr. XIVP-669(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai, visi 85 balsavo už. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-669(2) priimtas. (Gongas)
17.45 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-729(2), Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 pavadinimo, 2, 3, 4, 16, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 232, 233, 25, 26, 28, 29 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 31 straipsniu ir trečiojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-730(2), Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 pavadinimo, 3, 8, 9, 10, 101, 12, 15 straipsnių, ketvirtojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-731(2), Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 9, 10, 11, 111, 12, 13, 15, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-732(2), Asociacijų įstatymo Nr. IX-1969 1, 8, 9, 10, 101 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-733(2), Labdaros ir paramos fondų įstatymo Nr. I-1232 8, 9, 11, 12, 22 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-734(2), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 7, 11, 12, 31, 391 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-735(2), Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 22 ir 46 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-736(2), Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 20, 372, 39, 472, 58, 59, 63, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-737(2), Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 13, 21, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-738(2), Ūkinių bendrijų įstatymo Nr. IX-1804 11 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-739(2), Administracinių nusižengimų kodekso 99, 148, 205 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-740(2), Baudžiamojo kodekso 222 ir 223 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-741(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimų blokas – r-2.1, r-2.2, r-2.3, r-2.4, r-2.5, r-2.6, r-2.7, r-2.8, r-2.9, r-2.10, r-2.11, r-2.12 ir r-2.13 klausimai. Tai yra Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-729(2) ir visi lydimieji. Svarstymas. Balsuojame po svarstymo. Kas pritariate įstatymų projektų blokui, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 83, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymų projektų blokui po svarstymo pritarta.
17.46 val.
Statybos įstatymo Nr. I-1240 17, 24, 27, 28, 34, 39, 42, 44, 45, 47, 55, 56, 67 straipsnių ir vienuoliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3686(2), Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 3, 4, 5, 6, 61, 8, 9, 10, 11, 16, 17, 25 straipsnių ir penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 251 ir 252 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-3687(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės r-3.1 ir r-3.2 klausimų blokas. Mes šioje vietoje šiek tiek buvome stabtelėję, nes buvo Seimo narių pataisų. Į tribūną kviečiame Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją A. Gedvilą.
Svarstome pirmą įstatymo projektą – Statybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3686. Dėl įstatymo 27 straipsnio 7 dalies yra gautas Seimo narių A. Gedvilienės ir S. Gentvilo pasiūlymas. Kuris iš Seimo narių pristatys? Aiste, prašom pristatyti savo pasiūlymą. Simonas. Matau, Simonas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Pasiūlymas susijęs su Aplinkos apsaugos agentūros prievole tikrinti statybos leidimus ir techninius projektus. Tam, kad netikrintų visų 15 tūkst. per metus išduodamų statybos leidimų, nustatome kriterijus, kuriuos techninius projektus tikrinti, kad apimtis būtų objektyvi. Komitetas pritarė. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Komiteto pranešėjau, komiteto išvada, kaip supratau, pritarti? Atsiprašau. Pakartokite, aš įjungiau mikrofoną. Buvo išjungtas.
A. GEDVILAS (DPF). Komiteto nuomonė yra pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti Seimo narių pasiūlymui bendru sutarimu? Jam komitetas pritarė. Galime pritarti. Labai dėkui, pritarta.
Daugiau pataisų, pasiūlymų nėra. Pasisakymai dėl motyvų dėl viso. Nėra norinčių šnekėti Seimo narių. Labai ačiū.
Balsavimas po svarstymo dėl įstatymų projektų: r-3.1 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3686(2) ir r-3.2 klausimas – projektas Nr. XIIIP-3687(2). Balsavimas po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 79, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 5. Įstatymų projektų blokui po svarstymo pritarta.
Tai buvo paskutinis klausimas, dėl kurio reikėjo balsuoti.
17.49 val.
Seimo narių pareiškimai
Seimo narių pareiškimai. Tuoj, minutėlę. V. Valkiūnas norėtų padaryti mus visus stebinantį pranešimą. Prašom, Valdemarai, į tribūną, jūs užsirašęs dėl Seimo narių pareiškimo.
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiamieji, ar reikia jaudintis dėl ateities? Sakoma, politikoje nėra draugų, tik interesai. Tai šiandienos ir rytdienos aktualija ir interesas – bendradarbiavimas. Kaip jau anksčiau esu sakęs, kad iki kolapso – trys žingsniai, dabar sakau, liko du su puse. Įvykiai klostosi taip, kad politikieriams ir populistams laikas užleisti vietą racionalistams ir pragmatikams. Globalistai, liberalai, ekstremistai prisidirbo, todėl srėbti šį chaosą prisieis visiems, kad ir kokių mes politinių ir ekonominių pažiūrų ir įsitikinimų būtume.
Pagarba tiems, kurie tramdo chaosą ir suirutę. Bendradarbiavimas tarp visų šios Žemės valstybių, judėjimų ir individų – ar tai būtų Kinija, ar Lietuva, ar Rusija, ar Baltarusija, ar Šiaurės Korėja, ar Pietų Korėja, ar Ukraina, ar Iranas, ar JAV, ar Venesuela. Europos Sąjungos atsisakymas imperialistinių tikslų būtų sveikintinas.
Visi šios Žemės broliai ir seserys, pabuskime dėl bendrų darbų, užtikrinančių ekonominį ir politinį stabilumą. Bendradarbiaudami stabdysime žingsniavimą į kolapsą ir chaosą. Siūlau suspenduoti trejiems metams vadinamąją žaliąją ekonomiką, nes per daug įsigazavome. Žalieji, pailsėkite dėl naujų idėjų, susikaupę analizuokite savo idėjas, modernizuokite savo vizijas, kad po trejų metų naujai startuotumėte.
Viena bėda nevaikšto, jai patinka kompanija. Nekvieskime bėdos, bendraukime ir bendradarbiaukime dėl stabilios civilizacijos. Išėjimo kelias iš šios situacijos yra per siauras, kad elgtumės neatsakingai. Agresyvumas ir tarpusavio pyktis nepadės. Tik pozityvus politinis bendradarbiavimas padės ir ekonomiką subalansuoti.
Jungtinės Tautos turi atšaukti arba vismaž suspenduoti penkeriems metams visus savo atskirų valstybių diskriminavimo ar baudimo metodus. Atsisakyti politinės įtampos kėlimo, įtampos, kuri turi rimtų pasekmių ne tik politikai, bet ir ekonomikai, kelia visuotinį chaosą, atima žmonių gerovę. Sankcijos ir blokados kelia tik pyktį, nesantaiką, o ne bendradarbiavimą.
Kiekvienas duodame sau užduotį tramdyti savo egocentrizmą, egoizmą. Atiduodame prioritetą – mano pareiga ir atsakomybė, o ne tik mano teisės ir komfortas. Būkime išmintingi pakeleiviai, einame kartu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, Valdemarai. Ir paskutinis pranešimą padarys E. Gentvilas. Per šoninį mikrofoną V. Pranckietis. Prašau.
V. PRANCKIETIS (LSF). Skamba kaip opinijos esmės ir reprezentacijos anachronizmas. Ačiū, nesupratau.
PIRMININKAS. Vau! Prašau, Eugenijau.
E. GENTVILAS (LSF). Aš supratau. Paskutinis Valdemaro sakinys buvo: būkime pakeleiviai, ar ne. Ir šiandien aš noriu pasakyti, kad gaila, šiandien lapkričio 11-oji, minime Lenkijos nepriklausomybės dieną, tačiau lapkričio 13-oji bus savaitgalis ir mes nesusitiksime čia, o juk lapkričio 13-ąją yra metinės nuo tos dienos, kai mes davėme priesaikas, metinės nuo tos dienos, kai mes išrinkome Seimo Pirmininkę. Tai ta proga aš noriu pasveikinti visus kolegas ir pasakyti: mes įveikėme sunkius pirmuosius kadencijos metus, daug kur brendome, ieškojome ir kaupėme patirtį. Be jokios abejonės, reikia paminėti ir netektį. Mes, Seimas, netekome ilgamečio Seimo nario, kolegos K. Glavecko, bet įgijome kitą galbūt būsimą ilgametę kolegę E. Rudelienę. Pokyčiai, matyt, tokie neišvengiami, kaip ir neišvengiami parlamentiniai barniai ir pykčiai, jų buvo. Pavyzdžiui, šiandien pavadino mus okupantais ir pasiūlė elgtis su mumis kaip su okupantais. Suima pyktis, natūraliai norisi tada reaguoti, bet tenka nuryti seiles, nes mes esame pakeleiviai, mes esame bendradarbiai minimum, minimaliausiai.
Išlikime tokie bendradarbiai visi artimiausius trejus metus, supraskime, kad labai daug kur skirsimės, labai daug kur nesutarsime, nes nerinko Lietuvos žmonės vienodai galvojančių žmonių. Išrinko ir V. Valkiūną, ir E. Gentvilą, ir dar daug kitų kitokių žmonių, bet tai mus ir puošia. Kaip yra mūsų žmonės, mūsų rinkėjai skirtingi, esame ir mes skirtingi, ir kitaip negali būti. Taigi sveikinu visus su po dviejų dienų būsiančiomis metinėmis nuo mūsų priesaikos šiame Seime. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai dėkui, Eugenijau. Tai buvo paskutinis šios dienos pasisakymas.
Registruojamės.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai.
Skelbiu, kad Seimo lapkričio 11 dienos vakarinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.