LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO NR. I-480 57, 101 IR 119 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2826
2023-06-21 Nr. 102-P-30
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrių Vyšniauską pavaduojantis Linas Slušnys.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Seimo narys J. Razma, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas A. Kabišaitis, Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė, pirmininkės pavaduotoja E. Tamošiūnienė, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas N. Meilutis, teisingumo viceministrė J. Greičienė, Respublikos Prezidento patarėjas S. Mikšys, Nacionalinės teismų administracijos direktorės pavaduotojas A. Jatkevičius, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės vyriausioji patarėja R. Gabrilavičiūtė, šios grupės patarėja S. Delekaitė, Nacionalinės teismų administracijos Teismų veiklos skyriaus vedėja R. Valkavičienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovai: E. Drėgvaitė, M. Masteikienė, S. Švedas.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-05 |
1 2 |
1 |
|
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Teismų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 57 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „jei teismo ar teismo rūmų patalpos yra kelios, Respublikos Prezidentas, skirdamas apylinkės teismo teisėją, nurodo gyvenamąsias vietoves, kuriose esančiose teismo ar teismo rūmų patalpose teisėjas dirbs“. Siūlomos projekto nuostatos diskutuotinos. Vadovaujantis Teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo 1 straipsnio 4 dalimi, gyvenamosios vietovės skirstomos į miesto ir kaimo gyvenamąsias vietoves. Miesto gyvenamosioms vietovėms priskiriami miestai, kaimo gyvenamosioms vietovėms priskiriami miesteliai, kaimai ir viensėdžiai. Pastebėtina, kad vadovaujantis kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2824 (toliau ir – įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-2824) 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 1 straipsnio 3 ir 11 punktų nuostatomis, Lietuvos Respublikoje bus du teismai neturintys rūmų – Klaipėdos apylinkės teismas ir Vilniaus miesto aplinkės teismas Įstatymo projekto reg. Nr. XIVP-2824 1 straipsnyje dėstomo Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi Klaipėdos apylinkės teismo veiklos teritorija apima Klaipėdos miesto savivaldybės teritoriją, Klaipėdos rajono savivaldybės teritoriją, Kretingos rajono savivaldybės teritoriją, Neringos savivaldybės teritoriją ir Palangos miesto savivaldybės teritoriją, o pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 12 dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo veiklos teritorija apima Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismas (Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje), taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismas savo veiklos teritorijoje, neturi kelių patalpų, vadovaujantis keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalimi, apylinkės teismo teisėjas būtų skiriamas į Klaipėdos miesto apylinkės teismą ar atitinkamai į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Jei hipotetiškai Vilniaus miesto apylinkės teismas ar Klaipėdos apylinkės teismas (šių miestų savivaldybių teritorijoje) plėstųsi ir įgytų papildomas teismo patalpas, naujų patalpų gyvenamoji vietovė nesikeistų, t. y. ja taip pat būtų Vilniaus ar Klaipėdos miestas. Pastebėtina, kad pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 101 straipsnio 10 dalį, „Vyriausybės nustatyta tvarka teisėjo važiavimo išlaidos kompensuojamos, kai vykstama nagrinėti bylos kitoje gyvenamojoje vietovėje esančiose to paties teismo ar tų pačių teismo rūmų patalpose.“. Taigi projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, tuo atveju, kai teisėjas būtų paskirtas į Vilniaus miesto apylinkės teismą ar Klaipėdos apylinkės teismą, turinčius kelias patalpas, šių teisėjų važiavimo išlaidos nebūtų kompensuojamos, nes jos būtų toje pačioje gyvenamojoje vietovėje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas siūlytina atitinkamai tikslinti.
|
Nepritarti |
Projekto 2 straipsnio tikslas – kompensuoti teisėjo važiavimo išlaidas tuo atveju, kai teisėjas vyksta nagrinėti bylos į kitą gyvenamąją vietovę, todėl minėtinu hipotetiniu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismui įgijus papildomas patalpas Vilniuje ar Klaipėdos apylinkės teismui įsigijus papildomas patalpas Klaipėdos mieste, teisėjo važiavimo išlaidos neturėtų būti kompensuojamos, nes tai liktų ta pačia gyvenamąja vietove.
|
|
2. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-06-05 |
3 |
1 |
|
2. Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 119 straipsnio 6 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Teisėjų tarybos nario įgaliojimai pasibaigia, kai pasibaigia jo, kaip atitinkamo teismo (atitinkamos jurisdikcijos ir pakopos teismų grandies), nuo kurio (kurios) jis buvo išrinktas į Teisėjų tarybą, teisėjo, įgaliojimai. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar naujas Teisėjų tarybos nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindas galėtų būti taikomas ir iki įstatymo įsigaliojimo išrinktos Teisėjų tarybos nariams, ar tik po įstatymo įsigaliojimo išrinktos naujos Teisėjų tarybos nariams. Svarstytina, ar projekto 4 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis aukščiau nurodytą neaiškumą. |
Pritarti |
Siūlytina papildyti projekto 4 straipsnį 3 dalimi, taip pat įvertinant tai, kad projekto 1 ir 2 straipsniu siūlomi pakeitimai yra susiję su teismų žemėlapio pertvarka, kurią siūloma atidėti iki 2024 m. liepos 1 d., siūlytina atitinkamai tikslinti 4 straipsnyje nurodytas įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo datas ir 4 straipsnį išdėstyti taip: „Įstatymo
įsigaliojimas, 1. Šis įstatymas,
išskyrus 3 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m.
2. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė iki 3. Šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo naujai sudarytos Teisėjų tarybos nariams.“ |
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
1. |
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų darbuotojai 2023-06-06
|
|
|
|
Vyriausybės pateikti Seimui svarstymui įstatymų projektai dėl Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. 1-2375, pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. 1-497 6 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. 1-480 101 str. 119 str. pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62-1 str., 304 str., 441 str., pakeitimo ir kodekso papildymo 62-2 ir 62-3 straipsniais įstatymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 str., 214 str., 225 str., 372 str. 373 str. pakeitimo įstatymo projektai. Pagrindinis šių įstatymų pakeitimų tikslas yra panaikinti Plungės apylinkės teismą ir panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmus, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus. Taip pat numatoma sujungti apylinkės teismuose skirtingų administracinių rajonų teismų rūmus, paliekant vieną kažkurį, neaišku kokiais kriterijais atrinktą, pasirinktą teismo pavadinimą. Kelmės teismo rūmų darbuotojams aktualu tai, kad planuojama sujungti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus ir Kelmės rūmus, paliekant Raseinių rūmų pavadinimą, eliminuojant Kelmės rūmų pavadinimą. Pirminiame įstatymo projekte (2023 m. balandžio mėn. 18 d.) buvo numatyta sujungti Kelmės teismo rūmus ir Raseinių teismo rūmus paliekant Kelmės teismo rūmų pavadinimą. Kelmės teismo rūmų darbuotojų nuomone pirminis įstatymo projektas logiškas ir pagrįstas, atsižvelgiant į ekonomiškumo, proporcingumo ir kitus aktualius kriterijus. Susipažinus su viešai prieinama informacija akivaizdu, jog pirminis įstatymo projektas buvo pakeistas atsižvelgiant j vienintelio subjekto, Raseinių rajono savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus, pateiktą nuomonę dėl teisės aktų projektų derinimo (2023-04 Nr. Į 2023-04-18 SAVP-271). Tokio pobūdžio pakeitimai yra vienašališki ir daro neigiamą įtaką Šiaulių apylinės teismo Kelmės rūmų darbuotojams ir kitoms susijusioms institucijoms, tokioms kaip Policija ir Prokuratūra, bei Kelmės miesto ir rajono bendruomenėms. Tokio pobūdžio įstatymų projektų pakeitimai, nepaliekant teisės pateikti argumentus visoms tiesiogiai susijusioms šalims, kelia abejones dėl įstatymo projekto pakeitimų pagrįstumo ir teisėtumo. Susipažinus su Raseinių rajono savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus pateiktu atsiliepimu dėl teisės aktų projektų derinimo (2023-04 Nr. Į 2023-04-18 SAVP-271) daroma išvada, jog pateikti duomenys apie Kelmės ir Raseinių rūmų teismų darbo krūvius yra seni (2014-2017 m. laikotarpio). Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu dauguma civilinių bylų ir tam tikros baudžiamosios bylos pateikiamos elektroniniu būdu ir nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Šis procesas neturi įtakos darbo krūvio paskirstymui tarp teisėjų, dirbančių Kelmės ir Raseinių rūmų teismuose. Pateiktų įstatymų projektų deklaruojami tikslai - teisėjų darbo krūvio suvienodinimas, teisingumo vykdymo kokybės gerinimas, siekis specializuotis teisėjams, efektyviau naudoti žmogiškuosius ir infrastruktūros išteklius. Pastarieji (infrastruktūros) ištekliai yra bene opiausia problema: itin dideli kaštai skiriami pastatų išlaikymui, jų remontui ir atnaujinimui. Svarbu pažymėti, kad Kelmės rūmų pastatas yra renovuotas, pastatui nereikalingas kapitalinis remontas, kai tuo tarpu Raseinių rūmų pastatas – pastatytas sovietmečiu ir nuo to laiko nebuvo renovuotas. Raseinių rūmų pastato langų rėmai seni, nesandarūs, dalis jų - sutrūniję; mūsų žiniomis dėl šios problemos buvo kreiptasi net keletą kartų siekiant gauti lėšų langų pakeitimui, tačiau jie nebuvo pakeisti. Taip pat Raseinių rūmų pastato stogas kiauras, nesandarus, praleidžiantis lietaus vandenį ir drėgmę, šis stogas - daug kartų remontuotas ir problema nebuvo išspręsta. Akivaizdu, jog sujungus Kelmės ir Raseinių rūmus ir perkėlus darbuotojus dirbti j Raseinių rūmus - sąlygos taptų netinkamos darbui. Raseinių rūmų pastato stogo remontui, kaip žinoma, reikalingos didelės išlaidos, kurios gali būti prilyginamos pastato kapitaliniam remontui. Taip pat Raseinių rūmų pastatas nėra renovuotas ir apšiltintas, todėl šio pastato išlaikymas šaltuoju sezonu yra itin brangus ir siekia 5000 Eur. (kartu su elektros išlaidomis), kai tuo tarpu Kelmės rūmų pastato išlaikymas šaltuoju sezonu kainuoja iki 1000 Eur. (kartu su elektra). Kelmės rūmų pastatas taip pat turi moderniai įrengtą vaiko apklausos kambarį, visiškai naujai įrengtas modernias konvojaus patalpas bei tris laisvus darbo kabinetus. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame atsiliepime Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai (Į 2023-04-18 Nr. (1.6Mr) 2T-424) pažymima, jog „nėra pateiktas detalus sutaupytos sumos apskaičiavimas, teisėjų ir kitų dirbančiųjų atleidimo, pastatų atsisakymo mechanizmas ir terminai, galimo taupymo bei Projektų Įgyvendinimo išlaidų tarpusavio ryšys bei išsidėstymas 3 metų laikotarpyje.“, todėl nesant detaliam sutaupytų lėšų valdymo planui ir pastatų atsisakymo mechanizmui, įstatymo projekte numatytas Kelmės rūmų sujungimas paliekant Raseinių rūmų pastatą yra klaidingas finansine prasme. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateiktame atsiliepime Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai (Į 2023-04-18 Nr. (1.6Mr) 2T-424) pažymima, jog pastatų remontui lėšos biudžete nėra numatytos, todėl nurodomas 804 tūkst. Eur vienkartinis taupymas pastatų remontui yra klaidinantis o tai reiškia, jog Raseinių rūmų pastato būklė nebus pagerinta ir tinkama darbo funkcijoms atlikti. Viešai prieinamais duomenimis tiek Raseinių rūmuose, tiek Kelmės rūmuose dirbo po 4 (keturis) teisėjus, Kelmės rūmuose tik pastaruoju metu dirba 3 (trys) teisėjai, vieną teisėją perkėlus dirbti į Šiaulių rūmus. Raseinių rajono savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus pateiktame atsiliepime dėl teisės aktų projektų derinimo (2023-04 Nr. Į 2023-04-18 SAVP271) akcentuojama, jog Raseinių rūmuose dirba du jauni perspektyvūs teisėjai ir sujungus Kelmės ir Raseinių rūmus pastarieji galimai išvyktų dirbti į didžiuosius miestus. Iš viešai prieinamos šių teisėjų biografijos matoma, jog teisėjų trejų metų darbo paskyrimo terminas sueina 2023 m., vienos iš teisėjų gyvenamoji vieta Kauno mieste ir ji važinėja dirbti iš Kauno miesto į Raseinius, todėl galima daryti prielaidą, kad pastaroji teisėją savo karjerą ketina pratęsti kitame mieste. Taip pat svarbu pažymėti, jog 2024 m. vienai Kelmės rūmų teisėjai išėjus į pensiją, likusieji Kelmės ir Raseinių rūmų teisėjai - panašaus amžiaus, kuriems iki pensijos bus likę nuo 3 iki 5 metų, todėl akcentuojamas Raseinių rūmų teisėjų korpusas nėra pranašesnis nei Kelmės rūmų teisėjų. Raseinių rajono savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus pateiktame atsiliepime dėl teisės aktų projektų derinimo (2023-04 Nr. Į 2023-04-18 SAVP-271) nurodoma, jog Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja, gyvenanti Raseinių mieste, turi kabinetą Raseinių rūmuose. Raseinių mieste gyvenančios Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos turimas darbo kabinetas Raseinių rūmuose negali būti laikomas pakankamu pagrindu Kelmės rūmų prijungimui prie Raseinių rūmų. Be to, mūsų žiniomis, vedėja važinėja dirbti j Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus tarnybiniu transportu su vairuotoju keletą kartų per savaitę ir turi ten darbo vietą. Siūlomoje apylinkių teismų (teismo rūmų) reformoje pažymima, jos „apjungimą siūloma vykdyti vadovaujantis principu, kad atstumas nuo centrinių teismo rūmų iki kitų to paties teismo rūmų būtų apie 60 kilometrų. Toks atstumas akcentuojamas tarptautinėse rekomendacijose dėl teismų sistemos žemėlapių sudarymo, kaip užtikrinantis teisę į teismą teritoriniu prieinamumo žmonėms aspektu.“. Akivaizdu, jog šio principo nebūtų laikomasi, sujungus Kelmės ir Raseinių rūmus ir palikus Raseinių rūmus: Raseinių rūmai nuo centrinių Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutolę 85 kilometrų atstumu. Raseinių rajono savivaldybės mero Arvydo Nekrošiaus pateiktame atsiliepime dėl teisės aktų projektų derinimo (2023-04 Nr. Į 2023-04-18 SAVP-271) akcentuojamos Prokuratūros reformos klaidos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėta reforma yra jau įvykusi, o Raseinių mieste dirbančių trijų (3) prokurorų darbo vieta yra nustatyta Kelmės mieste. Raseinių prokurorai dirba viename kabinete, esančiame pašto pastate, kuris yra nuomojamas, o Šiaulių apylinkės prokuratūros Kelmės padalinyje yra tinkamas, Prokuratūrai priklausantis, pastatas, kuriame yra trys (3) laisvi darbo kabinetai.
|
Atsižvelgti |
Pareiškėjų pateiktos pastabos ir pasiūlymai dėl Raseinių ir Kelmės rūmų nėra susiję su Teismų įstatymo pakeitimu.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
2. |
Pareiškėja Ingrida B. 2023-06-09
|
|
|
|
Susiklostė situacija, kuri mane neramina, todėl prašau su ja susipažinti. Informuoju, kad šis laiškas siunčiamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariams, Ministrei pirmininkei, Teisingumo ministrei, Prezidentui, Teisėjų tarybai. gerbiami Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, Kreipiuosi į Jus turėdama informaciją, jog Jums yra perduotas svarstyti Seimo pritarimu 2023-06-06 priimtas Seimo nutarimas „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ projektas Nr. XIVP-2822 ir lydimieji teisės aktai. Šį Nutarimą ir lydinčiuosius įstatymų projektus inicijavo Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas 2022-02-03 Potvarkiu Nr. 25 „dėl darbo grupės sudarymo“, kurio pagrindu sudaryta darbo grupė siūlymams pateikti ir galimoms teismų veiklos efektyvinimo bei teismų darbo krūvio sureguliavimo priemonėms įvertinti. Konstitucijos VII skirsnyje „Lietuvos Respublikos Vyriausybė“ reglamentuotos ministrui pirmininkui ir ministrams suteiktos teisės ir pareigos: - Ministras pirmininkas ir ministrai pradėdami eiti savo pareigas prisiekia būti ištikimi Lietuvos Respublikai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų (Konstitucijos 93 straipsnis); - Ministras pirmininkas ne vėliau kaip per 155 dienų nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Respublikos Prezidento patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą (Konstitucijos 92 straipsnio 3 dalis); - Ministras pirmininkas atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir vadovauja jos veiklai (Konstitucijos 97 straipsnio 1 dalis); - Ministras pirmininkas ir ministrai negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, , taip pat gauti kitokį atlyginimą, išskyrus jam nustatytą pagal pareigas Vyriausybėje bei užmokestį už kūrybinę veiklą (Konstitucijos 99 straipsnis); - Vyriausybė – Ministras pirmininkas ir ministrai: 1) tvarko krašto reikalus, saugo Lietuvos Respublikos teritorijos neliečiamybę, garantuoja valstybės saugumą ir viešąją tvarką; 2) vykdo įstatymus ir Seimo nutarimus dėl įstatymų įgyvendinimo, taip pat Respublikos Prezidento dekretus; 3) koordinuoja ministerijų ir kitų Vyriausybės įstaigų veiklą; 4) rengia valstybės biudžeto Seimo kanceliarijoje GAUTA 2023-06-09 Nr. G-2023-5310 2 projektą ir teikia jį Seimui; vykdo valstybės biudžetą, teikia Seimui biudžeto įvykdymo apyskaitą; 5) rengia ir teikia Seimui svarstyti įstatymų projektus; 6) užmezga diplomatinius santykius ir palaiko ryšius su užsienio valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis; 7) vykdo kitas pareigas, kurias Vyriausybei paveda Konstitucija ir kiti įstatymai (Konstitucijos 94 straipsnis). Vyriausybės funkcijos gana plačiai aprašytos Konstitucinio Teismo 1999-04-20 nutarime. Konstitucinio Teismo 1999-11-23 nutarime išaiškinta, kad „Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta ministro kompetencija vadovauti ministerijai suponuoja ministro asmeninę atsakomybę už ministerijos veiklą. Pagal Konstitucijos 96 straipsnio 2 dalį ministrai, vadovaudami jiems pavestoms valdymo sritims, yra atsakingi Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldūs ministrui pirmininkui. Konstitucijos 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministrai turi atsiskaityti Seime už savo veiklą. Konstitucijoje nustatyta ministro kompetencija vadovauti ministerijai reiškia, kad jis turi teisę priimti sprendimus ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais, duoti visiems ministerijos darbuotojams privalomus vykdyti nurodymus, reikalauti, kad tie nurodymai būtų vykdomi, taikyti drausminio ir kitokio poveikio priemones jo nurodymų nevykdantiems ministerijos darbuotojams ir pan. Įgaliojimai vadovauti ministerijai taip pat suponuoja asmeninę ministro atsakomybę už visą ministerijos veiklą ir už tai, kad ministerijos darbuotojai tinkamai atliktų savo pareigas.“ Šiuo konkrečiu atveju iniciatyvą dėl Teisminės valdžios veiklos pokyčių (apylinkių teismų reorganizavimo) pradėjo Vykdomoji valdžia, t.y. Ministras pirmininkas Potvarkiu. Vertinant iš teisinės pusės, tai Ministrui pirmininkui Konstitucija nesuteikia teisės inicijuoti savarankiškos Teisminės valdžios veiklos pokyčių (apylinkių teismų reorganizavimo). Teisminės valdžios veiklos (apylinkių teismų reorganizavimas, vidaus ir išorės administravimo klausimai) bei kilusių problemų sprendimas, nepatenka nė į vienos ministerijos kuruojamas sritis. Keltinas klausimas – kokiu teisiniu pagrindu Ministras pirmininkas inicijuoja Teisminės valdžios pokyčius veikloje (apylinkių teismų reorganizavimą), t.y. kišasi į vienos iš valdžių veiklą? Ar Ministro pirmininko priimtas Potvarkis yra teisėtas? Ar Ministras pirmininkas, viešojo administravimo subjektas, turintis teisę daryti tai, kas numatyta įstatyme, prisiekęs vykdant pareigas vadovautis Konstitucija, neperžengė kompetencijos ribų? Ar Ministras pirmininkas turi inicijavimo valdžios veiklos pokyčiams (apylinkės teismų reorganizavimui) teisę? Ar Ministras pirmininkas turi teisę sudarinėti darbo grupes valstybės valdžių veiklos pokyčiams (optimizuoti, reorganizuoti)? Ministrė pirmininkė, kuri niekada nedirbo Teisminėje valdžioje, teisme, neturinti teisinio išsilavinimo, inicijuoja Teisminės valdžios veiklos pokytį (apylinkių teismų reorganizavimą) potvarkiu sudarant darbo grupę. Nurodomi Teisminės valdžios veiklos pokyčio (apylinkių teismų reorganizavimo) tikslai – mažinti Teisminės valdžios narių skaičių (mažinti darbo vietas ir teisėjų skaičių) ir apriboti galimybes įgyvendinti įstatymuose nustatytas pareigas (sumažinti teismo rūmų skaičių panaikinant teismo posėdžių sales, kuriose žodinio proceso tvarka nagrinėjami teisminiai ginčai (bylos)). Teisingumo ministrė, kuri niekada nedirbo Teisminėje valdžioje, teisme, išdėstė iniciatyvos viziją apie neva galimus būtų pasiekti rezultatus be atliktų tyrimų. (Ar išsiaiškintas pastaruosius 5 metus teismuose žodinio proceso tvarka nagrinėtų civilinėse bylose proceso šalių amžius? Ar užtikrinta proceso šalims (bet kokio amžiaus) gyvenamosiose vietose turėti kompiuterius, internetinį ryšį, ar įvertintas jų kompiuterinis raštingumas? Ar Lietuvos piliečius 3 tenkina rašytinis bylos (teisinio ginčo) nagrinėjimas ir kaip jis vertinamas teisininkų bendruomenėje? Ar galima įtariamajam skirti kardomąją priemonę rašytinio proceso būdu? Ar galima išnagrinėti baudžiamąją bylą rašytinio proceso būdu? Ar bus didesnis pasitikėjimas Teismais nelikus 5 teismo rūmų, teismo posėdžių salių, sumažinus teisėjų darbo vietas ir teisėjų skaičių? Ar, sumažinus teismo rūmų skaičių, teismo posėdžių salių skaičių, teisėjų skaičių ir jų darbo vietas, sumažės darbo krūvis likusiems apylinkės teismuose teisėjams ir nereikės dirbti viršvalandžių? Ar bus patrauklesnė teisėjo pareigybė? Ar bus išspręstos Teisminės valdžios problemos?) Demokratinėje valstybėje Teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma valdžia, kaip Įstatymų leidžiamoji ir Vykdomoji valdžios. Demokratinėje valstybėje iniciatyvą dėl valdžios veikloje būtino pokyčio inicijuoja pati valdžia. Nė viena kita valdžia, o juo labiau kažkokios valdžios vienas narys neturi teisės inicijuoti bei priimti įpareigojimo (šiuo atveju Patvarkymo) tokiems veiksmams. Teisminė valdžia neinicijavo apylinkių teismų reorganizavimo. Ministro pirmininko tokią iniciatyvą būtų galima vertinti dviprasmiškai. Būtų galima svarstyti prielaidas tokiai Ministro pirmininko parodytai iniciatyvai, tai: - „tarybinių laikų palikimas“; - demokratijos pagrindų nežinojimas; - žodžio „savarankiškas“ reikšmės nežinojimas; - Konstitucijos, konstitucinės doktrinos ir jurisprudencijos nežinojimas; - senos asmeninės nuoskaudos ar išgyvenimai; - trečiųjų asmenų prašymai; - asmeninių tikslų siekimas; ar pan. Iškyla klausimai - Ar Ministrė pirmininkė Seime inicijuoja optimizavimą ar reorganizavimą? Ar Ministrė pirmininkė inicijuoja Prezidentūroje reorganizavimą ar optimizavimą? O kodėl Ministrė pirmininkė neinicijuoja 14 ministerijų optimizavimą ar reorganizavimą sumažinant iki 5 ministerijų? Neatmestinas tikėtinumas, jog Ministrė pirmininkė dar gyvena tarybiniais laikais, kai teismai nebuvo valdžia, kai juos kontroliavo. Tačiau nuo 1992-10-25 Konstitucijos priėmimo, padėtis keitėsi, visi Teismai sudaro savarankišką Teisminę valdžią, kurią atstovauja Teisėjų taryba. Jau 30 metų Teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, tačiau nuolat turinti tai įrodinėti. Teisminės valdžios atstovai, teisininkai siekia įvairiausiais būdais ir formomis (moksliniais straipsniais, Konstitucine doktrina ir jurisprudencija, dialogais, susirašinėjimais tarp valdžių ir t.t.) visiems valdžios nariams, politikams ir Lietuvos piliečiams paaiškinti, kad demokratinėje valstybėje yra trys valdžios, kad viena iš jų yra Teisminė valdžia, kuri savarankiškai sprendžia su jos veikla (vidine ir išorine) susijusius klausimus. Demokratinėje valstybėje negali vienos valdžios narys primesti savo iniciatyvos Potvarkiu kitos valdžios atžvilgiu ar kelti reikalavimus kurių nenustato kitoms valdžioms. Teisminė valdžia nėra institucija prie Teisingumo ministerijos, nėra įstaiga prie Vyriausybės, nėra Vykdomajai valdžiai ar Įstatymų leidžiamajai valdžiai pavaldi. Demokratinėje valstybėje tarp valdžių nėra pavaldumo santykių, visos valdžios lygios, jos savarankiškos. Ar Teisminės valdžios atstovai negali patys savarankiškai išspręsti Teisminėje valdžioje esamų problemų? A Teisminės valdžios atstovai, jeigu būtų būtinybė, negalėtų inicijuoti apylinkių teismų reorganizavimo? Akcentuotina, kad Teisėjai yra eruditai plačiąja prasme, susidūrę su įvairiausiais iššūkiais, įvairiausiose srityse išnagrinėję tūkstančius teisinių ginčų, turintys visapusiškos patirties bei žinių ir gali išsispręsti bet kokias Teisminės valdžios problemas. Teisminė valdžia jau ne vieneri metai viešoje erdvėje nurodo Teisminėje valdžioje kilusias problemas ir išsprendimo negalimumo priežastis: - Vykdomoji valdžia neužtikrina 4 pakankamo finansavimo Teisminei valdžiai, - Įstatymų leidžiamoji valdžia nesprendžia Teisminės valdžios narių darbo užmokesčio atitikimo valdžios nariui. Pastarųjų 15 metų įvykiai leidžia teigti, kad sumažinus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme 4 teisėjų etatus pasitikėjimas teismais nepadidėjo. Teisminės valdžios siūlymas sutaupyti valstybės biudžeto lėšas perkeliant 2 teismus ir Nacionalinę teismų administraciją į vieną pastatą, buvo neįgyvendintas šios valdžios, kas rodo, kad išmesti 360 tūkstančių eurų projektui nėra problema, nes galimai nėra valstybės lėšų taupymo. Teisminės valdžios prašymas padidinti teisėjų skaičių padidėjus darbo krūviui nebuvo išgirstas, kas turėjo įtakos teisėjų skaičiaus mažėjimui. Šiandien sunaikinus apylinkės teismo teisėjų etatus ir darbo vietas, vėliau teisėjų skaičius ir darbo vietos nebus atkurtos/atstatyta į pradinę padėtį. Apibendrintai galima daryti išvadą, kad teisėjų skaičiaus mažinimas panaikinant teismų rūmus, teisėjų darbo vietas nepadidins pasitikėjimo teismais, o priešingai, turės neigiamos įtakos teisėjų pareigybės patrauklumui dėl dirbantiems teisėjams tenkančio didelio darbo krūvio, blogų darbo sąlygų. Įstatymų leidžiamajai valdžiai, priėmusiai 2023-06-06 nutarimą ir perdavusiai Teisės ir teisėtvarkos komitetui svarstyti dėl apylinkės teismų reorganizavimo, teiktinas prašymas atsakingai įvertinti, ar Įstatymų leidžiamajai valdžiai suteikta teisė bei pareiga spręsti Teisminės valdžios veiklos pokyčius (apylinkės teismų reorganizavimo) nesant Teisminės valdžios iniciatyvos, teisinio pagrindo ir Teisminės valdžios in corpore pritarimo. Svarstyti kitos savarankiškos valdžios veiklos pokyčių klausimą, kuris pateiktas subjekto neturinčio iniciatyvos teisės, neturinčio teisės sudarinėti darbo grupes valdžios veiklos pokyčių klausimais ir galimai nevykdant pareigų bei darant įtaką – neskiriant pakankamo finansavimo ilgą laiką (neskiriant pakankamo finansavimo už paslaugas bei sudarant sąlygas negalimumui įgyvendinti sutartinius įsipareigojimus, neskiriant pakankamo finansavimo įgyvendinant tarptautinius valstybės įsipareigojimus ir t.t.). Ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė). |
Atsižvelgti |
Pareiškėjų pateiktos pastabos ir pasiūlymai nėra susiję su Teismų įstatymo pakeitimu.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
3. |
Apylinkių teismų teisėjų sąjunga 2023-06-15 |
|
|
|
Dėl didelio užimtumo darbe ir kitų Sąjungos valdybos narių atostogų dėl ko yra sudėtinga gauti jų nuomonę dėl įstatymų projektų, pastabų pateikti nespėsime ir jų neteiksime. |
Atsižvelgti |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
4. |
Teisėjų taryba 2023-06-15 |
|
|
|
Teisėjų taryba iš Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto gavo prašymą pateikti pastabas ir pasiūlymus Seimo nutarimo „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo“ projektui (Nr. XIVP-2822), Įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų teismų veiklos teritorijų nustatymo ir Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ Nr. I-1497 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-2823), Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo projektui (nauja redakcija) (Nr. XIVP-2824), Apylinkių teismų reorganizavimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-2825), Teismų įstatymo Nr. I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui (Nr. XIVP-2826), Civilinio proceso kodekso 621, 304 ir 441 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 622 ir 623 straipsniais įstatymo projektui (Nr. XIVP-2827) (toliau – Įstatymų projektai). Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais Įstatymų projektais, palaikydama siekiamą tikslą – didinti lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumą, ypač tam tikruose regionuose, optimizuoti, balansuoti darbo krūvio pasiskirstymą teismuose, esančiuose didžiuosiuose miestuose, kur didesnė verslo ir gyventojų koncentracija, ir regionuose, atsižvelgiant į numatomus gyventojų pokyčių tendencijas, gerinti teisingumo vykdymo kokybę, didinant teisėjų specializacijos galimybes, pastabų ir pasiūlymų pateiktiems derinti Įstatymų projektams neturi. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai darbine tvarka pateikti siūlymai dėl Įstatymų projektuose numatomų įsigaliojimo terminų, į kuriuos buvo atsižvelgta. Siūlytina teismų tinklo peržiūrą vykdyti dviem etapais: 1) dėl neefektyviai valdomų teismo pastatų ir jiems tenkančių didelių išlaidų, 2024 m. sausio 1 d. atsisakyti 5 teismo rūmų (Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų, Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų, Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų, Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų); 2) dėl teismų veikloje naudojamų sistemų (Lietuvos teismų informacinės sistemos, Buhalterinės apskaitos ir finansų valdymo sistemos ir kt.) pritaikymo, likusių apylinkių teismų ir jų rūmų pertvarkos ir kitų susijusių pakeitimų įsigaliojimą numatyti 2024 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai, siūlytina numatyti dvi skirtingas Apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo redakcijas, kurios įsigaliotų atitinkamai 2024 m. sausio 1 d. ir 2024 m. liepos 1 d.
|
Atsižvelgti |
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
|
5. |
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacija 2023-06-15
|
|
|
|
Lietuvos Respublikos teisėjų asociacijos valdyba, susipažinusi su teisės aktų projektais Nr. XIVP-2822 - XIVP-2827, įvertinusi asociacijos narių pateiktas pastabas, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų darbuotojų 2023 m. gegužės 4 d. rašte, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjų 2023 m. birželio 8 d. rašte ir Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjų 2023 m. birželio 14 d. rašte pateiktus duomenis ir argumentus, siūlo svarstant teisės aktų projektus, be kita ko, atkreipti dėmesį į šiuos klausimus: 1. Dėl siūlymo reorganizuoti Plungės apylinkės teismą išdalijimo būdu, šio teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui (XIVP-2822 – XIVP-2825): 1.1. Dėl siūlymo reorganizuoti vieną iš dvylikos šiuo metu veikiančių apylinkių teismų esmės: 1.1.1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2020 m. birželio 22 d. valstybinio audito ataskaitoje „Teismų sistema“ nustatė, kad Lietuva neturi teismų sistemos tobulinimo vizijos. Teisėjų tarybos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu patvirtinta Lietuvos teismų 2023-2033 m. vystymosi vizija (žr. www.teismai.lt/data/public/uploads/2022/12/vizija-pilna-versija.pdf), kurioje, be kita ko, numatyta priemonė – „Racionalaus ir efektyvaus teismų sistemos valdymo modelio (teismų tinklo) sukūrimas“ ir šios priemonės siektini rezultatai: 1) patvirtintas peržiūrėtas teismų tinklo modelis, atitinkantis finansavimą ir visuomenės lūkesčius; 2) sukurtas modelis (reformos projektas), apibrėžiantis bendro teisėjų etatų skaičiaus, besispecializuojančių teisėjų skaičiaus, teismų žemėlapio ir teismų struktūrų nustatymo kriterijus; 3) modelis aprobuotas teismų sistemos viduje ir pristatytas visuomenei; <...>. Ar siūlymas reorganizuoti vieną iš dvylikos šiuo metu veikiančių apylinkių teismų yra vienetinis veiksmas, kurį įgyvendinus (kartu su kitais projektuose numatytais siūlymais) finansavimą ir visuomenės lūkesčius atitinkantis teismų tinklo modelis bus laikomas sukurtu ir teisės aktų projektų aiškinamajame rašte nurodyti apylinkių teismų optimizavimo tikslai bus laikomi visiškai pasiektais, ar tai yra tik viena iš platesnės apimties teismų tinklo modelio kūrimo dalių (stadijų)? 1.1.2. ar vieno iš dvylikos šiuo metu veikiančių apylinkių teismų reorganizavimas yra būtina ir proporcinga (kaštų ir naudos aspektu) priemonė aiškinamajame rašte išdėstytiems teisės aktų projektų tikslams (didinti lėšų, skiriamų teismams išlaikyti, panaudojimo efektyvumą, optimizuoti, balansuoti apylinkių teismų, teismų rūmų, jų teisėjų darbo krūvį, didinti teisėjų specializacijos galimybes ir kt.) pasiekti? Ar šių tikslų neįmanoma pasiekti kitais būdais (pvz., tik panaikinant atitinkamus teismų rūmus, kurių veikla nėra efektyvi, atsisakant dalies teismų rūmų infrastruktūros ir kt.)? 1.1.3. ar aiškinamajame rašte nurodyti galimybių optimizuoti teismus kriterijai (teismo geografinis išsidėstymas, gyventojų skaičius, bylų srautai ir darbo krūvis, teismo sudėtis ir žmogiškieji ištekliai, teismo infrastruktūra ir jos išlaikymas ir kt.) yra tinkami (pakankami) sprendžiant tiek dėl konkretaus teismo reorganizavimo, tiek dėl galutinio siektino teismų tinklo modelio sukūrimo? Pavyzdžiui, ar į kriterijų sąrašą nuturėtų būti įtraukti tokie kriterijai kaip kitų teisėsaugos institucijų (prokuratūros, policijos) teritorinis pasiskirstymas, atitinkamo miesto (rajono) gyventojų ir verslo subjektų į valstybės biudžetą sumokamų mokesčių dydis, savivaldybių gerovės indeksas, sveikos demografijos komponentas ir kt.? 1.2. Dėl siūlymo reorganizuoti būtent Plungės apylinkės teismą pagrįstumo: ar siūlymas atitinka aiškinamajame rašte išdėstytus teisės aktų projektų tikslus ir galimybių optimizuoti teismus kriterijus? Pirma, Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena net didesnis gyventojų skaičius nei Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje[1]. Antra, iš aiškinamojo rašto matyti, kad 2021 m. mažesnis darbo krūvis nei Plungės apylinkės teisme buvo Utenos, Alytaus, Tauragės apylinkės teismuose. Pagal šių metų duomenis (2023 m. birželio 12 d.), Plungės apylinkės teisme išnagrinėtos 216 baudžiamosios bylos, 3273 civilinės bylos, kai per tą patį laikotarpį Telšių apylinkės teisme atitinkamai 222 ir 3055 bylos. 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis Plungės apylinkės teisme bylų srautai (skaičius), priešingai nei kituose teismuose, padidėjo net 20,5 procento. Trečia, projektais nemažai visuomenės daliai būtų apsunkinamas teismo paslaugų prieinamumas, nes, pvz., Plungės m. gyventojams atstumai tarp teismų padidėja: jeigu byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, proceso dalyviui vykstant iš Plungės m. į Klaipėdos m. tenka įveikti 56 km atstumą, o nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme atstumas nuo Plungės m. iki Šiaulių m. būtų 98,3 km. Ketvirta, Plungės apylinkės teisme dirba 17 teisėjų, todėl apjungus Plungės apylinkės teismo veikiančių rūmų veiklos teritorijas ir bylas skirstant bendrai visiems rūmų teisėjams, nebūtų jokių kliūčių teisėjų specializacijai. 1.3. Dėl siūlymo ta apimtimi, kuria Plungės apylinkės teismo teisės ir pareigos, susijusios su Plungės apylinkės teismo Plungės rūmais ir Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmais, pereitų ne Klaipėdos, o Telšių apylinkės teismui: 1.3.1. ar nurodytas siūlymas atitinka teismo paslaugų prieinamumo tikslą, nes, pvz., Plungės m. gyventojams atstumai tarp teismų padidėja: jeigu byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, proceso dalyviui vykstant iš Plungės m. į Klaipėdos m. tenka įveikti 56 km atstumą, o nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme atstumas nuo Plungės m. iki Šiaulių m. būtų 98,3 km. 1.3.2. ar nurodytas siūlymas nesukels sunkumų dėl darbo organizavimo, atsižvelgiant į tai, kad teismų ir prokuratūros, policijos bei probacijos tarnybų veiklos teritorijos nebesutaptų? 2. Dėl siūlymo sujungti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, numatant Utenos apylinkės teismo Ukmergės rūmus (XIVP-2824): 2.1. ar nurodytas siūlymas atitinka aiškinamajame rašte išdėstytus teisės aktų projektų tikslus ir galimybių optimizuoti teismus kriterijus ir ar šių tikslų bei kriterijų labiau neatitiktų alternatyvūs variantai (Širvintų rūmų prijungimas prie Ukmergės rūmų, Ukmergės rūmus paliekant Vilniaus regiono apylinkės teismo struktūroje, o Molėtų rūmus prijungiant prie Utenos rūmų)? Pavyzdžiui, Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjų pateiktais duomenimis, trumpiausias atstumas tarp Ukmergės rūmų ir Utenos rūmų yra 64,8 km , nesant eismo kelionės laikas yra 54 min. Kelias eina per kelias gyvenvietes, kur mažinamas greitis. Atstumas tarp Ukmergės rūmų ir Vilniaus rajono rūmų yra 66,8 km, nesant eismo kelionės laikas 43 min., kelias eina automagistrale A2, greitis yra pastovus, kelias prižiūrimas visą parą visais metų laikais. Per dieną iš Ukmergės į Vilnių būna apie 15 tiesioginių autobusų, Vilniaus r. rūmai yra prie įvažiavimo į Vilnių ir visi tarpmiestiniai autobusai pravažiuoja pro Vilniaus r. rūmus. Iš Ukmergės į Uteną per dieną yra apie 8 tiesioginiai autobusai ir 2 variantai su persėdimu. Taigi, atstumas tarp Ukmergės rūmų ir Utenos rūmų bei tarp Ukmergės rūmų ir Vilniaus r. rūmų yra beveik panašus (skirtumas yra 2 km), tačiau kelionės laikas trumpesnis ir susisiekimo infrastruktūra yra geresnė būtent tarp Ukmergės rūmų ir Vilniaus r. rūmų. Atstumas tarp Ukmergės rūmų ir Molėtų rūmų yra 45,7 km, nesant eismo kelionės laikas yra 37 min., kelias eina per kelias gyvenvietes, tarpais per miškingą teritoriją. Atstumas tarp Ukmergės rūmų ir Širvintų rūmų yra 30,1 km, nesant eismo kelionės laikas yra 25 min., kelias eina automagistrale A2 ir nuvažiavimo nuo automagistralės iki Širvintų m. keliu (apie 4 km). Susisiekimas autobusais: iš Ukmergės į Molėtus tiesioginio autobuso nėra, su persėdimu kelionės trukmė nuo 3 val. 30 min iki 2 val. Iš Ukmergės į Širvintas yra tiesioginis autobusas (į abi puses), kelionės trukmė yra 30 min., su persėdimu nuo 3 val. iki 2 val. Nuo Ukmergės iki Širvintų rūmų yra trumpesnis atstumas, mažesnis kelionės laikas, geresnė ir patogesnė susisiekimo infrastruktūra; nuo Ukmergės rūmų iki Vilniaus rajono rūmų (centrinių rūmų) yra 2 km ilgesnis atstumas, tačiau 11 min trumpesnis kelionės laikas ir daug geresnė, labiau išvystyta ir patogesnė susisiekimo infrastruktūra. Atstumas nuo Molėtų rūmų iki Utenos rūmų yra 34,5 km, t. y. 11,2 km mažesnis nei iki Ukmergės rūmų, kelionės laikas 27 min., t. y. 10 min. greitesnis nei iki Ukmergės rūmų, susisiekimais autobusais daug geresnis – yra 10 tiesioginių autobusų, kelionės laikas 35 min. (į Ukmergę tiesioginių autobusų nėra, o su persėdimais vidutinis laikas apie 2 val. 30 min.). Be to, Ukmergės rūmuose yra 6 teisėjų etatai, šiuo metu visi 6 yra užimti. Širvintų rūmuose yra 3 teisėjų etatai, dirba 2 teisėjai. Taigi, net ir su realiai šiuo metu dirbančiais teisėjais (5 Ukmergės rūmuose ir 2 Širvintų rūmuose) sujungus Ukmergės ir Širvintų rūmus, būtų 7 realiai šiuo metu dirbantys teisėjai ir būtų galimybė specializuotis (pavyzdžiui, 3 baudžiamąsias bylas nagrinėjantys teisėjai ir 4 civilines bylas nagrinėjantys teisėjai). Utenos rūmuose šiuo metu yra 7 teisėjai, prie jų prijungus dar 2 Molėtų rūmų teisėjus, teisėjai galėtų specializuotis. 3.1. ar nurodytas siūlymas atitinka aiškinamajame rašte nurodytus teisės aktų projektų tikslus ir galimybių optimizuoti teismus kriterijus? Pavyzdžiui, Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų darbuotojų pateiktais duomenimis, bendras Visagino savivaldybės gyventojų skaičius 25 proc. didesnis nei Zarasų savivaldybėje. Lyginant demografinių pokyčių dinamiką pagal amžiaus grupes matyti, kad vaikų demografinė grupė iki 6 metų ir nuo 7 iki 17 metų Visagino savivaldybėje yra dvigubai didesnė, turinti akivaizdžią augimo tendenciją. Tuo pačių Zarasų rajono savivaldybėje gyvenančių vaikų grupė nuosekliai mažėja. Vaikų skaičius ir jo skaičiaus augimo/mažėjimo dinamika savivaldybėje svarbus kriterijus vertinant šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, kadangi ginant vaiko teises ir interesus bylose dalyvauja valstybės institucijos, kurių buveinių skyriai yra savivaldybės teritorijoje. Zarasų rajono pensinio amžiaus žmonių grupė yra pakankamai stabili, tuo tarpu Visagine gyvenanti pensinio amžiaus asmenų grupė sparčiai didėja, tarp jų yra nemaža dalis vienišų žmonių, kurie savarankiškai negali įgyvendinti savo teisių ir jiems būtina Socialinės apsaugos darbuotojų pagalba ir konsultacijos. Vertinant geografinį išdėstymą, Visagino rūmų darbuotojų pateiktais duomenimis, Zarasų rajono savivaldybę (Zarasų rūmų veiklos teritorija) sudaro 10 seniūnijų, savivaldybės plotas 1334 kv. km, gyventojų tankumas 14,3 žm./kv. km. (https://www.vle.lt/straipsnis/zarasu-rajono-savivaldybe/). Visagino savivaldybę (Visagino rūmų veiklos teritorija) sudaro Visagino miestas ir 17 šalia esančių kaimų. Savivaldybės plotas 58 kv. km, gyventojų tankumas 467,5 žm. kv. km (https://www.vle.lt/straipsnis/visagino-savivaldybe/). Todėl vertinant susisiekimo galimybes, turėtų būti vertinamas ne tik atstumas tarp teismo rūmų (27,6 km), o atsižvelgiama ir į tai, kokie neigiami pokyčiai kiltų dviejų savivaldybių gyventojams vykstant į Zarasų arba Visagino rūmus. Žemiau pateiktoje lentelėje pateikiami duomenys apie atstumus tarp didžiausių Zarasų rajono gyvenviečių iki Zarasų rūmų, Visagino rūmų ir atstumų skirtumai. Iš lentelės matyti, kad kelionė vykstant į Visagino rūmus iš atokiausios Zarasų rajono gyvenvietės pailgėtų tik 24 km., o kai kuriais atvejais ir sutrumpėtų. Tuo daugumai Visagino savivaldybės gyventojų, jų atstovų pagal įstatymą, valstybinių institucijų atstovų teks kiekvieną kartą įveikti 27,6 km atstumą iki Zarasų rūmų bei grįžti atgal.
Aiškinamajame rašte pateikti duomenys dėl bylų srautų Utenos apylinkės teisme nuo 2019 iki 2022 m. lapkričio mėn. laikotarpiu. Visagino rūmų darbuotojų teigimu, būtina atsižvelgti į tai, kad, siekiant lyginti teisėjų darbo krūvius teisme, atsižvelgiant į gaunamų rūmuose bylų kiekį, dirbančių rūmuose teisėjų skaičių, bylos buvo perduodamos iš vienų rūmų kitiems pagal teismo pirmininko ar pirmininko pavaduotojų patvarkymus. Utenos apylinkės teismo vidaus apskaitos dokumentuose užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2020 m. iki 2022 m. Visagino rūmuose gautos elektroninės bylos buvo perduodamos nagrinėti kitiems teismo rūmams, t. y. nepateko į Visagino rūmuose gautų bylų apskaitą (srautą), o buvo apskaitytos kituose teismo rūmuose. Siekiant nustatyti faktinį bylų srauto sumažėjimą ar padidėjimą, būtina perduotas bylas apskaityti pagal bylos gavimo vietą, laikantis teismingumo taisyklių. Duomenys apie 2019-2022 metais perduotų bylų kiekį iš Visagino rūmų.
Palyginimui pateikiami duomenys apie 2019-2022 metais perduotų/gautų bylų kiekį Zarasų.
rūmuose. Visagino rūmų darbuotojų duomenimis, vertinant tai, kad 2022 m. Zarasų rūmuose gautų bylų srautas padidėjo virš 60 proc. reikia įvertinti tai, kad, sprendžiant Vilniaus miesto apylinkės teismo didelio darbo krūvio problemą nuo 2022 m. gegužės 1 d. bylos pagal pareiškimus dėl teismo įsakymo išdavimo, kurie paduodami elektroninių ryšių priemonėmis, paskirstomos kitų teismų teisėjams, siekiant užtikrinti tolygų apylinkių teismų darbo krūvį, susijusį su gaunamomis bylomis. Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo skirstomos teismų rūmams automatizuotu būdu, atsižvelgiant į rūmuose dirbančių teisėjų darbo krūvį. Kadangi teismo Visagino rūmuose dirba tik du teisėjai, o du teisėjų etatai yra neužimti, dirbančių teisėjų darbo krūvis ženkliai viršija Lietuvos teisėjų darbo krūvio vidurkį, faktiškai pareiškimai dėl teismo įsakymų išdavimo skirstomi ne pagal teritorijas, o tarp faktiškai dirbančių teisėjų, todėl nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki metų pabaigos Visagino rūmuose buvo gauta tik 607 bylos dėl teismo įsakymo išdavimo, Zarasų rūmuose – 841 byla. 3.2. ar nurodytas siūlymas nesukels sunkumų dėl darbo organizavimo, atsižvelgiant į prokuratūros veiklos teritorijas, atsižvelgiant į tai, kad vykdant Lietuvos prokuratūros reformą, Utenos apskrities prokuratūros Zarasų skyriaus veikla perkelta į Visaginą? 4. Dėl teisės aktų projektų tikslo „sudaryti galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos“[3]: 4.1. ar galimybės atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos užtikrinimas išties laikytinas valstybės prioritetiniu tikslu kitų valstybės funkcijų (pvz., švietimo, sveikatos priežiūros) kontekste? 4.2. ar šio tikslo įgyvendinimui reikalingos priemonės (teisėjo ir posėdžio sekretoriaus(-ės) pareiga vykti nagrinėti bylų į kitus teismo rūmus (infrastruktūrą) yra pagrįstos teismų sistemos turimais ir/ar teismų sistemai planuojamais skirti resursais: 4.2.1. žmogiškaisiais, pvz., teisėjų pasirengimas asmeniškai vairuoti transporto priemonę, vairuotojų etatų skaičius teismuose? 4.2.2. materialiaisiais, pvz., teismų valdomų transporto priemonių skaičius, galimybė kompensuoti teisėjui gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas jo darbo kitame rajone metu, apdrausti visas transporto priemones, kuriomis teisėjai vyksta į kitą vietovę, ne tik privalomuoju civilinės atsakomybės, bet ir kasko draudimu? 5. Dėl aiškinamajame rašte nurodyto teiginio, kad optimizuojant apylinkių teismų tinklą, įvertinus šiuo metu laisvų ir atsilaisvinančių teisėjų vietų skaičių, pradėtas vykdyti atrankas į tam tikrus teismus, teisėjų skaičių numatoma sumažinti 10 proc., t. y. 49 etatais. 2020 m. Valstybės kontrolė (valstybinio audito ataskaita „Teisingumo sistema“) nustatė, kad Lietuvos teismų sistemoje nėra rodikliais įvertintas teisėjų poreikis, nėra nustatytas optimalus teismo (teisėjo) darbo krūvis. Iki šiol nėra nustatyta, kokiu normaliu krūviu turi dirbti teisėjas. Todėl kyla klausimas, kokiais kriterijais remiantis šiuo metu numatoma sumažinti teisėjų skaičių ir būtent tokiu skaičiumi.
|
Atsižvelgti |
Pareiškėjų pateiktos pastabos ir pasiūlymai nėra susiję su Teismų įstatymo pakeitimu.
|
||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||||
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
|
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys
|
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
|||||
|
1. |
Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai 2023-06-14 |
|
|
|
Susipažinę su Lietuvos Respublikos Seimui pateiktu nutarimo projektu „Dėl apylinkių teismų reorganizavimo11, pagal kurį numatoma pradėti apylinkių teismų reorganizavimo išdalijimo būdu procedūras, Plungės apylinkės teismo teises ir pareigas išdalijant Klaipėdos apylinkės teismui ir Telšių apylinkės teismui11 bei Lietuvos Respublikos apylinkių teismų įsteigimo ir jų veiklos teritorijų nustatymo įstatymo Nr. 1-2375 pakeitimo įstatymo projektu, pagal kurį Plungės apylinkės teismo Plungės rūmai veiktų kaip Telšių apylinkės teismo Plungės rūmai, o Plungės rūmų veiklos teritorija apimtų Plungės rajono ir Skuodo rajono savivaldybių teritorijas, Rietavo savivaldybės teritoriją, kreipiamės dėl įstatymų projektų, susijusių su teismo reorganizavimu, tikslinimo. Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjų nuomone, netikslinga reorganizuoti išdalijimo būdu šiuo metu veikiantį Plungės apylinkės teismą, susidedantį iš Plungės, Skuodo, Palangos ir Kretingos rūmų dėl žemiau nurodytų priežasčių: 1. Teismų reformos įstatymo paketo aiškinamajame rašte nėra jokių kriterijų, pagrindžiančių tokio reorganizavimo būtinumą, todėl nėra aišku, dėl kokių priežasčių Plungės apylinkės teismas turėtų būti reorganizuojamas išdalijimo būdu. Jeigu kaip galimą kriterijų laikyti gyventojų skaičių, tai šiuo metu veikiančio Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena 110 584 gyventojai, iš jų 37 415 Kretingos r. savivaldybėje, 16 945 Palangos m., 15 774 Skuodo r. savivaldybėje, 7 247 Rietavo savivaldybėje ir 33 203 Plungės r. savivaldybėje (2022 m. duomenys, https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-regionai-2020/lietuvos-apskritys). Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena 105 219 gyventojų (atitinkamai 51 507, 39 483 ir 19 229 Mažeikių, Telšių ir Akmenės r. savivaldybėse). Pagal šiuos duomenis Plungės apylinkės teismo veiklos teritorijoje gyvena net didesnis skaičius gyventojų nei Telšių apylinkės teismo veiklos teritorijoje, todėl nesuprantamas tikslas reorganizuoti Plungės apylinkės teismą išdalijimo būdu, dalį teismo teisių ir pareigų išdalijant tokio paties dydžio pagal veiklos teritoriją to paties dydžio Telšių apylinkės teismui. Plungės apylinkes teismo Plungės rūmai g® L 2. Diskusijose dėl numatomo Plungės apylinkės teismo reorganizavimo išsakyta nuomonė dėl Plungės apylinkės teismo neefektyvumo, tačiau iš aiškinamojo rašto matyti, kad 2021 m. mažesnis darbo krūvis nei Plungės apylinkės teisme buvo Utenos, Alytaus, Tauragės apylinkės teismuose, tačiau siūloma reorganizuoti būtent Plungės apylinkės teismą. Pagal šių metų teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (2023 m. birželio 12 d.), Plungės apylinkės teisme išnagrinėtos 216 baudžiamosios bylos, 3273 civilinės bylos, kai per tą patį laikotarpį Telšių apylinkės teisme atitinkamai 222 ir 3055 bylos. Vertinant šiuos duomenis, matyti, kad darbo krūvis iš esmės tiek Plungės apylinkės teisme, tiek Telšių apylinkės teisme yra toks pat, 2022 m. lapkričio mėn. duomenimis Plungės apylinkės teisme bylų skaičius priešingai nei kituose teismuose net padidėjo 20,5 procento (informacija iš aiškinamojo rašto), dėl ko negalima daryti išvados, kad Plungės apylinkės teismas dirba neefektyviai ir dėl to būtina dalį teismo prijungti prie Telšių apylinkės teismo. Tik nustačius teisėjo optimalų darbo krūvį, įvertinus bylų srautus, juos siejant su numatomais teisėjų skaičiaus pokyčiais, galėtų būti vertinamas vieno ar kito teismo darbo efektyvumas. 3. Pritardami numatomos teismų reformos tikslui sudaryti galimybę teisėjams specializuotis, pažymime, kad Plungės apylinkės teisme dirba 17 teisėjų, todėl apjungus Plungės apylinkės teismo veikiančių rūmų veiklos teritorijas ir bylas skirstant bendrai visiems rūmų teisėjams, nebūtų jokių kliūčių teisėjų specializacijai. 4. Atkreipiame dėmesį, jog po numatomo Plungės apylinkės teismo reorganizavimo gali kilti tam tikrų sunkumų organizuojant darbą dėl nebesutapsiančios prokuratūros, policijos, probacijos tarnybų veiklos teritorijos. 4. Atkreipiame dėmesį, jog po numatomo Plungės apylinkės teismo reorganizavimo gali kilti tam tikrų sunkumų organizuojant darbą dėl nebesutapsiančios prokuratūros, policijos, probacijos tarnybų veiklos teritorijos. 5. Projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad planuojama reforma bus užtikrintas teismo paslaugų prieinamumas žmogui, sudarant galimybes atlikti procesinius veiksmus kuo arčiau asmens gyvenamosios vietos, tačiau faktiškai numatomais projektais paslaugų prieinamumas apsunkinamas, teisminės paslaugos nutolinamos, nes atstumai tarp teismų padidėja. Pav., jeigu byla nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, proceso dalyviui tenka įveikti 56 km atstumą, vykstant iš Plungės m. į Klaipėdos m., o nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme atstumas nuo Plungės m. iki Šiaulių m. padidėja iki 98,3 km. Be to, pagal susiklosčiusias tradicijas gyventojų srautai nukreipti ne į Šiaulių m., bet į Klaipėdos m., kur įsikūrusios pagrindinės sveikatos įstaigos, aptarnaujančios Klaipėdos regiono gyventojus, kultūros, švietimo įstaigos ir pan. Tai galbūt lėmė ir 1919-1947 m. buvęs administracinis paskirstymas, kai dalis šiuo metu Plungės r. savivaldybės teritorijos (Kulių ir Platelių mst.), buvo Kretingos apskrities valsčiais (Kretingos apskritis - Visuotinė lietuvių enciklopedija (vle.lt)). 6. Diskutuotinos projekto aiškinamojo rašto nuostatos dėl efektyvesnio finansinių išteklių naudojimo. Rašte teigiama, kad teismai kaip atskiri juridiniai vienetai greta teisėjų išlaiko kiekvienas savo atskirą administracinį personalą, kas anot projekto rengėjų, nėra efektyvu, vertinant valdymo aspektu. Teisėjo komandos narių skaičius dėl teismo reorganizavimo nepasikeis, todėl administracinio personalo būtinybė išliks. Apjungus teismus, padidės bendras darbuotojų skaičius, dėl ko aptarnaujančio personalo (finansininkų, personalo specialistų, vertėjų, vairuotojų ir kt.) skaičius mažės nežymiai arba iš viso nesikeis. Galbūt vietoj teismo pirmininko, reikės pirmininko pavaduotojo, padidėjus teisėjų skaičiui sujungtame teisme. Mūsų nuomone, pateiktas įstatymų paketas dėl Plungės apylinkės teismo reorganizavimo yra skubotas, be aiškių kriterijų, nepristačius jo teismo bendruomenei, kitiems suinteresuotiems asmenims, siūlome svarstyti Plungės apylinkės teismo reorganizavimo tikslingumą.
|
Atsižvelgti |
Pareiškėjo pateiktos pastabos ir pasiūlymai dėl Plungės teismo nėra susiję su Teismų įstatymo pakeitimu.
|
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.
7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: Pritarti komiteto patobulintam Teismų įstatymo Nr. I-480 57, 101 ir 119 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2826 ir komiteto išvadoms.
8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0.
9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė.
10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Irena HaaseI
Komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė