AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO

NR. VIII-1012 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Diplomatinės tarnybos įstatymo nauja redakcija galioja nuo 2019 m. sausio 1 d. Šia redakcija buvo susiaurintas juridinių asmenų sąrašas, į kurių kolegialius organus valstybės ar savivaldybės institucijos gali skirti diplomatinį rangą turinčius statutinius valstybės tarnautojus (toliau – diplomatinio rango tarnautojai, diplomatai). Iki šios redakcijos įsigaliojimo Valstybės tarnybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte buvo nustatytas draudimas valstybės tarnautojui būti renkamu (skiriamu) įmonės organo nariu, išskyrus atvejus, kai šiuo nariu jis yra išrinktas ar paskirtas valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgaliojimu. Ši nuostata galiojo ir diplomatinio rango tarnautojams, kadangi iki naujos redakcijos galiojusiame Diplomatinės tarnybos įstatyme buvo reglamentuota, kad diplomatui pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą draudžiama užsiimti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinama veikla. Vadovaujantis šia nuostata, buvo galimybė skirti diplomatinio rango tarnautojus į kolegialius organus tiek valstybės ar savivaldybės valdomose įmonėse, tiek viešosiose įstaigose, kurių dalininkais yra valstybė ar savivaldybė, tiek asociacijose, įgyvendinančiose valstybei ar savivaldybei svarbius projektus.

Aktualios Diplomatinės tarnybos įstatymo redakcijos 30 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad diplomatai turi teisę būti paskirti (išrinkti) valstybės įmonių, savivaldybės įmonių, akcinių bendrovių arba uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 balsų šių bendrovių visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, priklauso valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise, kolegialių organų nariais. Tokia nuostata suformuoja baigtinį sąrašą juridinių asmenų, kurių kolegialių organų nariais gali būti paskirti (išrinkti) valstybės tarnautojai. Tarp šių juridinių asmenų nėra viešųjų įstaigų, asociacijų ar kitų organizacijų, taip pat nėra įmonių, kuriose valstybė ar savivaldybė neturi lemiamos įtakos, todėl įsigaliojus naujai Diplomatinės tarnybos įstatymo redakcijai diplomatinio rango tarnautojai nebegali būti skiriami (renkami) šių juridinių asmenų kolegialių organų nariais.

Įstatymo pakeitimo projektu siūloma sugrąžinti teisę valstybės ar savivaldybės institucijoms skirti (rinkti) diplomatinio rango tarnautojus į visų juridinių asmenų, kurių savininkai, akcininkai, dalininkai ar partneriai yra valstybė ar savivaldybė, kolegialius organus.

Tokios pačios nuostatos yra įtvirtintos ir Valstybės tarnybos įstatyme ir šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomi įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkto analogiški pakeitimai.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymo projektą inicijavo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Šiuo metu, 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujai Diplomatinės tarnybos įstatymo redakcijai, yra susiaurintas juridinių asmenų, į kurių kolegialius organus gali būti skiriami ar renkami diplomatinio rango tarnautojai, sąrašas, panaikinant galimybę valstybės ar savivaldybės institucijoms skirti ar rinkti diplomatinio rango tarnautojus į viešųjų įstaigų, asociacijų ir kitų organizacijų, taip pat įmonių, kuriose valstybė ar savivaldybė neturi lemiamos įtakos, kolegialius organus.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Siūloma sugrąžinti teisę valstybės ar savivaldybės institucijoms skirti (rinkti) diplomatinio rango tarnautojus į visų juridinių asmenų, kurių savininkai, akcininkai, dalininkai ar partneriai yra valstybė ar savivaldybė, kolegialius organus.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Priimtas įstatymo pakeitimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Priimtas įstatymo pakeitimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymą, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, esamos sąvokos nėra keičiamos.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos lėšos

Siūlomi įstatymo pakeitimai įtakos valstybės biudžetui ir mokesčių surinkimui neturės.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Rengiant įstatymų projektus nebuvo kreiptasi dėl specialistų vertinimo bei išvadų.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis

Reikšminių žodžių, kuriuos reikėtų įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis, nėra.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto                                                           Guoda Burokienė

vardu komiteto pirmininkė