LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 4.173, 4.177 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOSIOS KNYGOS II DALIES XI SKYRIAUS ANTROJO SKIRSNIO, 4.184, 4.189 STRAIPSNIŲ, KETVIRTOSIOS KNYGOS II DALIES XI SKYRIAUS KETVIRTOJO IR PENKTOJO SKIRSNIŲ, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIIP-3633

 

2019 m. gruodžio 4 d.  Nr. 102-P-63

Vilnius

 

  1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Rimas Andrikis,  Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski,  Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas.

            Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė,  Meilė Čeputienė.

Teisingumo viceministras Žydrūnas Plytnikas, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, vyr. specialistė Virmantė Voinilko, VĮ Registrų centro Turto ir apribojimų IS departamento vadovė Edita Jauniškienė, VĮ Registrų centro l. e. Teisės departamento vadovo pareigas, Veiklos teisinio reguliavimo skyriaus vadovė Giedrė Malikėnienė, VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Hipotekos ir Sutarčių registrų skyriaus vadovas Klaidas Navickas, Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, Lietuvos notarų rūmų administracijos konsultantė Eglė Čaplinskienė, Lietuvos notarų rūmų administracijos teisininkė Sima Sakalauskaitė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Elena Masnevaitė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-07-12

7,

9

 

(7)

(2,3)

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Projekto 7 ir 10 straipsniais keičiamo Civilinio kodekso (toliau – keičiamas įstatymas) 4.197 straipsnio 7 dalyje ir 4.209 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinama galimybė prašymus dėl tam tikrų daiktinių teisių (hipotekos, įkeitimo) įregistravimo ar išregistravimo pateikti informacinių technologijų priemonėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu įstatymo projektu yra siekiama suteikti asmenims galimybę tam tikrus daiktinių teisių įregistravimo ar išregistravimo veiksmus atlikti informacinių technologijų priemonėmis, tačiau nepriklausomai nuo prašymo atlikti minėtus veiksmus pateikimo būdo, tiek hipotekos pabaiga, tiek įkeitimas būtų registruojami viešame registre. Atsižvelgiant į tai manytina, kad turėtų būti tikslinamos keičiamo įstatymo 4. 197 straipsnio 7 dalies ir 4. 209 straipsnio 2 ir 3 dalių formuluotės, atsisakant sakinių dalių jungimu alternatyvos būdu (jungtukai „arba“) bei žodžių junginio „gali būti“. Pastebėtina, kad pavyzdžiui iš projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 4.209 straipsnio 2 dalies formuluotės galima daryti prielaidą, kad įkeitimo objektą perdavus kreditoriui, šio sandorio pagrindu atsiradęs įkeitimas gali būti ir neregistruojamas viešajame registre ( „<...> šio sandorio pagrindu atsiradęs įkeitimas gali būti registruojamas viešame registre arba <...>“). Be to, nėra aiškus ir žodžių junginio „gali būti“ tikslas minėtoje normoje, nes jei daikto ar turtinių teisių  įkeitimas nėra registruojamas tiesiogiai kreipiantis į viešąjį registrą ir pristatant reikiamus dokumentus, toks įkeitimas privalo, o ne gali būti registruojamas informacinių technologijų būdu (<...> savininko vienašalis pareiškimas įkeisti daiktus ar turtines teises gali būti sudaromi informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įkeitimą viešame registre <...>“).

                   Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes siūlytina projekto 7 ir 10 straipsniais keičiamo įstatymo nuostatas formuluoti pirmiausia nustatant bendrą taisyklę, kad hipotekos pasibaigimas ar daikto ar turtinių teisių įkeitimas yra registruojami viešame registre, vėliau nuosekliai išvardinant visus viešame registre registruojamus objektus, tarp jų minint tiek informacinių technologijų pagalba, tiek ir įprasta tvarka, sudaromus ir registruojamus sandorius, taip atsisakant siūlomų dviprasmiško turinio alternatyvų vartojimo.

Pritarti iš dalies

Projekto 7 straipsniu keičiama Civilinio kodekso 4.197 straipsnio 7 dalis patobulinta, nurodant imperatyvią taisyklę (kuri galioja ir šiuo metu), kad pasibaigusi hipoteka išregistruojama iš viešo registro. Tuomet dėstomi pasibaigusios hipotekos išregistravimo būdai.

Siekiant galimybę išregistruoti pasibaigusią hipoteką informacinių technologijų priemonėmis, nesikreipiant į notarą, įtvirtinti kaip alternatyvų (bet ne privalomą) būdą, atsisakyti žodžių „gali būti“ netikslinga.

Tuo tarpu patobulinto Projekto 9 straipsniu keičiamos 4.209 str. 1 dalies teisinio reguliavimo tikslas būtent ir yra sudaryti galimybę posesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui) sandorio pagrindu atsiradusius įkeitimus registruoti viešame registre. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, įkeitimo sandorio registravimas registre numatytas tik neposesorinio (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) sandorio pagrindu atsiradusiems įkeitimams (Civilinio kodekso 4.209 str. 1, 2 d.). Šios Projekto formuluotės tikslas – paskatinti sandorio šalis pasinaudoti papildoma teisių apsauga įregistruojant posesorinius įkeitimus viešame registre (įregistravimas – kaip papildomas skolos grąžinimo garantas, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nustatymo priemonė ir pan.). Tačiau numatomu teisiniu reguliavimu nėra siekiama įtvirtinti privalomą posesorinių įkeitimų registravimą (įkeitimo sandorio galiojimui užtenka rašytinės formos), todėl negalima sutikti su siūlymu 4.209 str. 1 dalyje (pradiniame projekte - 2 dalyje) atsisakyti žodžių junginių „gali būti“, taip pat negalima formuluoti taisyklės, jog visais atvejais turtinių teisių įkeitimas yra registruojamas viešame registre.

 

Projekto 9 straipsniu keičiamos Civilinio kodekso 4.209 straipsnio 2 ir 3 dalys patobulintos, nurodant imperatyvią taisyklę kad neposesorinis įkeitimas registruojamas viešame registre. Taip pat išdėstomi būdai: per notarą arba tam tikrais atvejais (kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaitos davėjas  ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys) informacinių technologijų priemonėmis.

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-07-12

7

 

 

 

 

 

 

2.    Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 4.197 straipsnio 7 dalyje nustatoma, kad kai prašymą dėl hipotekos pabaigos informacinių technologijų priemonėmis teikia skolininkas arba turto savininkas, turi būti gautas hipotekos kreditoriaus patvirtinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokia forma minėtas kreditoriaus patvirtinimas turėtų būti pateikiamas – ar patvirtinimą informacinių technologijų priemonėmis pateikia pats prašymą išregistruoti teikiantis asmuo (prisegdamas savo „paskyroje“), ar šis patvirtinimas taip pat informacinių technologijų priemonėmis turėtų būti gautas tiesiogiai iš kreditoriaus. Atsižvelgiant į tai, kad yra atsisakoma notaro kaip duomenų ir dokumentų tikrintojo, pirmuoju atveju būtų keliama kreditoriaus sutikimo autorizavimo problema.

Pritarti

Projektas patobulintas, nurodant, kad kai prašymą išregistruoti pasibaigusią hipoteką teikia skolininkas arba įkaito davėjas, hipotekos kreditorius privalo informacinių technologijų priemonėmis pateikti patvirtinimą apie hipotekos pabaigą.

 

 

 

 

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2019-07-12

18

 

 

3.    Tikslintinas projekto 19 straipsnis, nes šio straipsnio 1 dalyje pateikiam nuorodą į projekto 19 straipsnio 4 dalį, kurios projekto 19 straipsnis neturi.

Pritarti

Patobulinto Projekto 18 straipsnio 1 dalis koreguotina pritariant Teisės departamento pastabai bei atsižvelgiant į tai, kad nutarta atsisakyti Projekto 8 straipsnio keičiančio Civilinio kodekso 4.202 straipsnį:

 „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 ir 4 dalis dalį ir 8 straipsnį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.“

4.

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja

M. Civilkienė

8

 

 

Projekto 8 straipsniu siūloma pakeisti CK 4.202 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad pakeisti 4.202 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vykdydamas įprastą komercinę veiklą, įkaito davėjas turi teisę disponuoti įkeistą turtinį kompleksą sudarančiais objektais tik jeigu nemažėja bendra šio įkeisto turto vertė. Įkeitimo sandorio šalys gali susitarti, kad įkaito davėjui disponuojant įkeistu turtu negali mažėti bendra jo vertė. Įkaito davėjui teisėtai disponuojant įkeistu turtu, įkeitimas perleistiems objektams pasibaigia, o įkaito davėjo naujai įgytas turtas tampa įkeitimo objektu nuo jo įgijimo nuosavybėn momento.“

Pažymėtina, kad analogiškai pakeisti galiojantį reguliavimą siūloma ir kitu projektu, t.y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3309(2).  Nagrinėjamo projekto Nr. XIIIP-3633 kontekste pažymėtina, kad Seimo kanceliarijos Teisės departamentas projektui XIIIP-3309(2) pateikė šią pastabą:

„<...> Svarstytina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų išlaikyta įkaito davėjo ir įkaito gavėjo interesų pusiausvyra, nes įkaito davėjas visais atvejais turėtų teisę disponuoti įkeistu turtiniu kompleksu, taip sumažindamas įkeisto turto vertę, kas, mūsų manymu, abejotina, ar atitinka įkaito gavėjo interesus. Ir tik tuo atveju, jeigu šalys susitartų, disponuodamas įkeistu turtiniu kompleksu, įkaito davėjas negalėtų mažinti įkeisto turto vertės. Svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų užtikrinti įkaito gavėjo interesas gauti prievolės įvykdymą iš įkeisto turto, disponuojant kuriuo jo vertė gali sumažėti iki tokio dydžio, kurio neužtektų pagrindinei prievolei įvykdyti.“

Pritarti

Nutarta Projektą tobulinti atsisakant 8 straipsnio keičiančio Civilinio kodekso 4.202 straipsnį.

 

 

 

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos notarų rūmai

2019-07-16

 

 

*

2019 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio B dalyje kaip papildomas klausimas (25 darbotvarkės klausimas), kuris įtrauktas posėdžio pradžioje, buvo svarstomas klausimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų pakeitimo projektų (TAP-19-714(2); TAIS NR. 18-12967(4)) (toliau - Projektai). Šis Projektas Tarpinstituciniame pasitarime pakartotinai buvo svarstomas 2019 m. birželio 18 d., po to kai 2019 m. gegužės 28 d. vykusiame Tarpinstituciniame pasitarime buvo nuspręsta Projektų svarstymą atidėti iki kol bus parengta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma. Į Tarpinstitucinio pasitarimo, vykusio 2019 m. birželio 18 d. darbotvarkę klausimas dėl Projektų buvo įtrauktas paskutinę akimirką, t.y. prieš pat pasitarimą, faktiškai eliminuojant galimybę Notarų rūmų atstovams dalyvauti šiame pasitarime. Notarų rūmų nuomone, Projekto renginio ir svarstymo Vyriausybėje procedūros nebuvo pilnai įgyvendintos, todėl atitinkamai buvo pažeistas vienas iš esminių teisėkūros principų - atvirumo ir skaidrumo principas.

Lietuvos notarų rūmai teikė pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto, taip pat buvo pateiktos ir teisės mokslininkų-akademikų mokslinės išvados dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Projekto rengėjas - Teisingumo ministerija - į didžiąją daugumą pateiktų pastabų neatsižvelgė, tai pažymėdama ir derinimo pažymoje. Tačiau paminėtina, kad į derinimo pažymą apskritai neįtraukta nemaža dalis Notarų rūmų teiktų pastabų bei teisės mokslininkų įžvalgų. Pažymėtina, kad pastabų ir pasiūlymų neaptarimas negali būti laikomas jų suderinimu. Vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamento 33 punktu rengėjas, nesutinkantis su išvadas teikiančių subjektų pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais, organizuoja suinteresuotų institucijų pasitarimą, jeigu nesutarimų pašalinti nepavyksta kitais būdais. Ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki suinteresuotų institucijų pasitarimo rengėjas pateikia suinteresuotoms institucijoms derinimo pažymą. Suinteresuotų institucijų atstovai pasitarime pateikia institucijų nuomonę dėl nesuderintų pastabų ir pasiūlymų. Projekto rengėjas jokiais būdais nebandė su Notarų rūmais suderinti teiktų pastabų, taip pat nebuvo organizuotas Vyriausybės darbo reglamento 33 punkte įtvirtintas susitikimas, kuris yra vienas iš teisės aktų projektų rengimo reikalavimų. Taigi Notarų pažymos, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos bei pateiktos pastabos nebuvo iš tikrųjų suderintos.

Taip pat vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento 72 punktu, ministras turi teisę, prieš pradedant svarstyti darbotvarkės klausimus, kreiptis į Ministrą Pirmininką su pasiūlymu įtraukti į darbotvarkę naują klausimą (ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki Vyriausybės posėdžio pranešus apie tai suinteresuotoms institucijoms), nurodydamas motyvus, kodėl klausimas turi būti svarstomas nedelsiant, Kaip papildomi klausimai gali būti siūlomi svarstyti tik Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka su suinteresuotomis institucijomis derinti klausimai, kurių priėmimo būtinybės ir skubos nebuvo galima suplanuoti ir numatyti, išskyrus Vyriausybės įstatyme nustatytus atvejus. Pažymėtina, kad Notarų rūmai nebuvo informuoti apie tai, kad teisingumo ministras siūlys klausimą dėl projektų svarstyti 2019 m. birželio 19 d. Vyriausybės posėdyje. Taip pat nėra aiški aptariamų teisės aktų priėmimo būtinybė ir skuba, dėl kurios šio Projekto svarstymas turėjo būti įtrauktas į Vyriausybės posėdį kaip papildomas klausimas.

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintas atvirumo ir skaidrumo principas, kuriuo privaloma vadovautis teisėkūroje. Šis principas reiškia, kad teisėkūra turi būti vieša, su bendraisiais interesais susiję teisėkūros sprendimai negali būti priimami visuomenei nežinant ir neturint galimybių dalyvauti, valstybės politikos tikslai, teisinio reguliavimo poreikis ir teisėkūroje dalyvaujantys subjektai turi būti žinomi, visuomenei ir interesą grupėms sudarytos sąlygos teikti pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo visose teisėkūros stadijose, taip pat turi būti žinomi teisės aktų projektų rengimą inicijavę, teisės aktų projektus parengę, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą atlikę subjektai ir teisinio reguliavimo stebėseną atliekantys subjektai. Taigi svarstant siūlyti Projektą teikti Lietuvos Respublikos Seimui neinformavus apie tai Notarų rūmų buvo pažeistas vienas iš esminių teisėkūros principų.

Taip pat paminėtina, kad teisingumo ministras 2018 m. birželio 19 d, vykusio Vyriausybės posėdžio metu pristatydamas Projektą ir nurodydamas, kad šis Projektas suderintas su visomis institucijomis, suklaidino ir neteisingai informavo Vyriausybę. Notarų rūmai 2019 m. birželio 3 d. raštu kreipėsi į Teisingumo ministeriją su prašymu pateikti Notarų rūmams numatomo poveikio vertinimo pažymą bei sudaryti galimybę pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl jos, bei buvo prašoma derinimo pažymoje įvertinti visas pateiktas Notarų rūmų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, nes, kaip buvo nurodyta anksčiau, tam tikros pastabos ir pasiūlymai derinimo pažymoje nebuvo įtraukti. Tačiau Teisingumo ministerija atsakymo Notarų rūmams nepateikė, o numatomo poveikio vertinimo pažymą pateikė tik 2019 m. birželio 19 d. popietę, jau įvykus Vyriausybės posėdžiui.

Neatsižvelgti

Komitetas svarstydamas jam pateiktą Projektą, visapusiškai vertina visų subjektų (papildomų komitetų, ekspertų, suinteresuotų asmenų bei asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę) pastabas, pasiūlymus, išvadas tiek pateiktus raštu, tiek klausymų metu žodžiu.

 

Teisingumo ministerija, vykdydama Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2019-07-19 rezoliucija Nr. S-2503, ir susipažinusi su Lietuvos notarų rūmų (toliau – Rūmai) 2019-07-15 raštu Nr. S-371 (toliau – Raštas), pateikė savo paaiškinimus:

„-2019 m. gegužės 28 d. vyko Tarpinstitucinis pasitarimas, kuriame 16 darbotvarkės klausimu buvo svarstytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo bei susijusių įstatymų pakeitimo projektų paketas (toliau – Projektas) (TAP-19-714) (TAIS 18-12967(3);

-   pasitarimo metu buvo nutarta pasiūlyti Teisingumo ministerijai įvertinti Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės ir Viešojo valdymo grupės, Finansų ministerijos ir Lietuvos notarų rūmų pastabas. Patikslintą projektą po 2 savaičių svarstyti Tarpinstituciniame pasitarime ir Vyriausybės pasitarime (2019 m. gegužės 28 d. protokolas Nr. 22);

-   Teisingumo ministerija patikslino Projektą pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės ir Viešojo valdymo grupės ir Finansų ministerijos pastabas, taip pat dar kartą  įvertino Rūmų pateiktas pastabas bei papildė Projekto derinimo pažymą. Teisingumo ministerijos nuomone, daugiau pastabų, kurios, kaip teigiama Rūmų Rašte, nebuvo įvertintos, neliko, jų taip pat neįvardija ir patys Rūmai;

-   Projekto tikslinimas užtruko ilgiau, nei Tarpinstitucinio pasitarimo protokoliniame sprendime numatytos 2 savaitės[1], todėl patikslintas Projektas buvo pateiktas svarstymui kiek įmanoma skubiau: 2019-06-14 buvo viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS (18-12967(3)) ir įtrauktas į 2019 m. birželio 18 d. Tarpinstitucinį pasitarimą bei 2019 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdį;

-  vadovaujantis Vyriausybės darbo reglamento[2] 18, 25, 26 ir 33 punktų[3] nuostatomis, Rūmai nepatenka į sąvokos „išvadas teikiantys subjektai“ apimtį, todėl Teisingumo ministerija Vyriausybės darbo reglamento 33 punkte[4] nurodyto pasitarimo neorganizavo, nes su išvadas teikiančiai subjektais Projektas suderintas.

Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Projekto derinimo ir svarstymo proceso metu atvirumo, skaidrumo, visuomenės informavimo principai bei teisės aktų rengimo bei derinimo reikalavimai nebuvo pažeisti.“

Prie šio rašto Teisingumo ministerija pridėjo Tarpinstitucinio pasitarimo 2019 m. gegužės 28 d. protokolo Nr. 22 kopiją ir Projekto derinimo pažymą.

2.

Lietuvos notarų rūmai

2019-07-16

 

 

*

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 664 nutarė pritarti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo (toliau - Projektas) ir susijusių įstatymų pakeitimo projektams (toliau kartu - Įstatymų projektai), kuriais keičiamas hipotekos ir įkeitimo teisinis reguliavimas, ir pateikti juos Lietuvos Respublikos Seimui. Kadangi Įstatymų projektai į Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio darbotvarkę buvo įtraukti kaip papildomas klausimas, neinformuojant apie tai suinteresuotų institucijų, o numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma nebuvo pateikta suinteresuotoms institucijoms įstatymų projektų derinimo stadijoje ir iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo priėmimo nebuvo sudaryta galimybė pateikti pastabas dėl jos, teikiame Jums Lietuvos notarų rūmų pastabas dėl Įstatymų projektų Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos. Taip pat pateikiame Jums svarbiausias nuostatas iš teisės mokslininkų išvadų, dėl kurių nepasisakyta ar į kurias neatsižvelgta derinimo pažymoje.

Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-54 (su vėlesniais pakeitimais), siekiant užtikrinti kokybišką ir įvairiapusišką problemų, kylančių taikant Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą ir su Civiliniu kodeksu susijusius teisės aktus, sprendimą bei priimti optimalius sprendimus dėl Civilinio kodekso ir su juo susijusių teisės aktų tobulinimo ar pasiūlyti kitų alternatyvų, kurios leistų suformuoti visiems priimtiną praktiką, kartu kiek įmanoma išlaikant Civilinio kodekso stabilumą, yra sudarytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priežiūros komitetas. Šiam komitetui pavesta nagrinėti praktikoje kylančias problemas dėl Civilinio kodekso ir su juo susijusių teisės aktų taikymo ir siūlyti šių problemų sprendimo būdus, taip pat svarstyti ir teikti išvadas dėl Civilinio kodekso ir su juo susijusių teisės airių nuostatų pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiomis galios iniciatyvų. Šiuo atveju esminiai Civilinio kodekso pakeitimai parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Lietuvos Respublikos Seimui neapsvarsčius jų Civilinio kodekso priežiūros komitete, nevykdant paties teisingumo ministro priimto įsakymo.

 

Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymoje ir jos priede pateikiamų teiginių

Lietuvos notarų rūmai, susipažinę su š.m. birželio 19 d. (jau po Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio) gauta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma (toliau - Pažyma) dėl teisės aktų projektų, reguliuojančių hipotekos ir įkeitimo teisinės registracijos modernizavimą, teikia šias pastabas:

I) Kaip nurodoma Pažymoje, vienas pagrindinių projekto tikslų - „siekis įkeitimo institutą padaryti patrauklesnį ir pigesnį vartotojams, jiems sudarant galimybę sandorį dėl kilnojamojo turto sudaryti informacinių technologijų priemonėmis nedalyvaujant notarui, taip pat sudaryti galimybę pačioms sandorio šalims pranešti registrams apie sudarytus, pakeistus ar pabaigtus įkeitimo sandorius, atlikti duomenų paiešką registre. Pažymoje taip pat akcentuojama, jog siūlomi pokyčiai prisidėtų prie tarptautiniu lygiu vertinamų verslo ciklą reglamentuojančių teisės aktų, procedūrų ir įrankių patobulinimo bei bendro verslo sąlygų ir investicinės aplinkos gerinimo ir vartotojų teisių apsaugos stiprinimo Taigi, pasak projekto rengėjų, siekiama pagerinti vartotojų ekonominių interesų įgyvendinimo procesą, stiprinti jų teisių apsaugą, akcentuojant procesų greitumą ir pigumą, tačiau neįvertinama, ar siūlomi procesai bus atliekami kokybiškai, realiai užtikrinantys vartotojų teisių apsaugą, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus. Siūlomos nuostatos leidžia susidaryti situacijai, kai skolininkas - vartotojas, būdamas sunkioje materialinėje padėtyje ir stokodamas teisinių žinių, gali pasirašyti daikto(-ų) įkeitimo sutartį, kuri jam būtų visiškai nenaudinga. Įstatymo projekte nėra jokių nuostatų, kurios gintų tokį skolininką - vartotoją. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog tokiu įstatymu galėtų būti ženkliai pabloginta skolininkų - vartotojų padėtis, kiek tai susiję su jų informavimu apie sudaromą sandorį, jo teisines pasekmes ir sandorio sąlygų aiškinimu. Tokiu atveju asmenys savo teises galės apginti tik teisme. Teisminis procesas šalims kainuos daugiau ir užtruks ilgiau negu išankstinis notaro atliekamas sandorio teisėtumo užtikrinimas. Pažymime, kad ne tik nacionalinės, bet ir Europos Sąjungos institucijos ragina ne tik formaliai deklaruoti vartotojų teisių apsaugos įgyvendinimą, tačiau efektyviai užtikrinti sukurtų mechanizmų efektyvų veikimą ir taikymą. Pažymoje taip pat akcentuojama, jog „būtų sutaupytas laikas (skirtas: notaro padėjėjo, notaro, kreditoriaus ar jo darbuotojo ir skolininko kelionėms, dokumentų peržiūrai, pasirašymui ir pan.), išlaidos kelionei, bet to, skolininkams nereikėtų mokėti atlygio už notarų veiksmus”. Manytina, jog siekis sutaupyti asmenų laiką ir pinigines lėšas įgyvendinamas neatsižvelgiant, jog siūlomas įkeitimo reguliavimas sudaro sąlygas asmenų nesąžiningumui, piktnaudžiavimui, teisminių ginčų kilimui. Pažymoje taip pat nepateikiama motyvų, kodėl dabar galiojantis reglamentavimas nepasiteisino ar sukelia neigiamų teisinių pasekmių.

 

II) Pažymoje nurodoma, jog „nors pats notarinis veiksmas laiko atžvilgiu netrunka itin ilgai (įvertinant sandorio sudarymo laiką ir duomenų pateikimą registrui), tačiau laiko sąnaudas, reikalingas sandoriui įregistruoti/išregistruoti, sudaro ir kiti procesai. Pirmiausia - tai notaro paslaugų pasiekiamumas: mažesni notarų biurai dažnai nepajėgūs priimti kliento iš karto, todėl būtinas išankstinis užsiregistravimas, kuris gali užtrukti nuo kelių valandų (atsižvelgiant į biuro darbo laiką ir notaro užimtumą) iki savaitės ar nei kelių (ypač mažesniuose miestuose, kur dirba vienas notaras, ir nėra galimybių nedelsiant gauti notarinių paslaugų ne tik dėl notaro užimtumo, bet ir tokių veiksnių, kaip atostogos, liga ar pan.). Taip pat svarbu įvertinti, kad sudarant įkeitimo sandorį, notaro kontaktas su klientu paprastai trunka du kartus - būsimo sandorio šalys pateikia sandorio sudarymui reikalingus dokumentus, po to, parengus projektą, notaras susitinka su sandorio šalimis antrą kartą, privalo išaiškinti šalims tokio sandorio esmę ir teisines pasekmes, išsiaiškinti tikrąją šalių valią, galiausiai, pasirašius sandorį, jis teikiamas Hipotekos registrui registruoti. Pažymoje taip pat teigiama, kad „be sandorių šalių, sudarant įkeitimo sandorį, dalyvauja papildomos dvi grandys - notarų padėjėjai ir patys notarai.“.

Visų pirma, pažymėtina, jog išankstinis užsiregistravimas reikalingas siekiant tinkamai organizuoti notaro biuro darbą, t.y. užtikrinti sklandų asmenų priėmimą, nuoseklų notaro biuro darbuotojų, rengiančių dokumentų projektus, laiko planavimą, todėl išankstinė registracija negali būti siejama su notaro paslaugų nepasiekiamumu. Antra, Pažymoje aprašytas dokumentų pateikimo ir notarinio veiksmo atlikimo procesas yra klaidingas. Pažymėtina, jog dokumentai notarui gali būti pateikiami nuotolinio ryšio priemonėmis, pavyzdžiui, siunčiant elektroniniu paštu, todėl atvykimas į notarų biurą nėra privalomas, o dokumentų originalai notarui gali būti pateikiami sandorio sudarymo dieną. Taip pat pažymėtina, kad dažniausių kreditorių - bankų - skyrių mažesniuose miestuose tiesiog nėra, todėl argumentas dėl nesančių galimybių greitai gauti notaro paslaugas įkeitimo sandoriams sudaryti mažesniuose miestuose yra visiškai neaktualus ir spekuliatyvus.

Taip pat akcentuotina, jog notaras bei jo padėjėjai, jeigu jie pasitelkiami, negali būti laikomi papildomomis grandimis. Notariato 2 str. 1 d. įtvirtina, jog notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Taigi, notaro pagrindinė pareiga - užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą, apibrėžtumą ir aiškumą, o ši pareiga neatsiejama nuo tinkamo teisinių santykių esmės ir pasekmių išaiškinimo, todėl sąvoka papildoma grandis, leidžianti manyti, kad notaro darbas šiame procese tėra formalumas, yra nekorektiška notaro bei jo biuro darbuotojų atžvilgiu. Be to, Pažymoje nepateikiamas vertinimas kokiomis naujomis priemonėmis bus užtikrinamas civilinių teisinių santykių stabilumas ir saugumas atsisakius įkeitimo sandorių notarinio tvirtinimo. Pažymoje nepateiktas vertinimas, ar sandorio šalių pateikti patvirtinimai, sudarant sandorį informacinių technologijų priemonėmis, objektyviai užtikrins tokio pat teisėtumo ir šalių interesų apsaugos lygį kaip šiuo metu užtikrina notaras. Prof. habil. dr. V.Mikelėnas mokslinėje išvadoje taip pat akcentuoja, kad atsisakant notaro dalyvavimo sandorių patvirtinimo procese, nėra nurodomos alternatyvos, kurios galėtų pakeisti ir užtikrinti dabartinę notarų atliekamą prevencinę funkciją.

Taip pat Pažymoje nurodoma, jog „skolininkams nereikėtų mokėti atlygio už notarų veiksmus”, tokiu būdu sudarant prielaidą, jog procesas turėtų atpigti, tačiau pažymoje nurodant poveikį atitinkamai sričiai pažymima, jog „buvo įvertinta ir galima kaštų padidėjimo rizika, pvz. tais atvejais, kai viena iš įkeitimo sandorio šalių - kreditorius - bus bankas ar kita kredito įstaiga, ji galėtų pareikalauti „sutarties sudarymo mokesčio” (už sutarties parengimą ir įkeitimo įregistravimą)”. Taigi, akcentuojama, jog nelikus mokesčio už notarines paslaugas, siūlomi įkeitimo procesai taptų pigesni, tačiau kitoje Pažymos dalyje pasisakoma, jog galimas naujas mokestis, kurį taikytų bankai už sutarties sudarymą, taigi, hipotekos (įkeitimo) išregistravimas ar įkeitimo sandorio sudarymas, šiuose procesuose nedalyvaujant notarui, gali ne atpigti, o priešingai - pabrangti. Sudarant įkeitimo sandorius rašytine forma bei išregistruojant hipotekos (įkeitimo) sandorius šiame procese visada dalyvaus kreditorius, kuris dažnai yra profesionalus skolintojas. Būdamas privačiu juridiniu asmeniu, bankas ar kitas kreditorius laisvai sprendžia dėl klientams taikomo įkainio, o notaro imamo atlyginimo dydį nustato valstybė. Jau dabar bankai ima kredito sutarties sudarymo mokestį, kuris pagal viešai skelbiamą informaciją yra nuo 0,3 procento iki 0,5 procento nuo kredito sumos (ne mažiau kaip 130 - 180 Eur) privatiems klientams ir nuo 0,4 procento iki 2 procentų nuo kredito sumos (ne mažiau kaip 120 - 500 Eur) verslo klientams. Komerciniai bankai ima 15-45 eurų dydžio atlyginimą už patvirtinimą apie paskolos sumokėjimą. Jei patvirtinimas išduodamas greičiau nei per standartinį banko nustatytą terminą, kai kurie bankai ima dar papildomą mokestį. O nustatytas notaro atlyginimas už duomenų perdavimą valstybės registrams (taigi, ir duomenų apie hipotekos pabaigą) – nuo 2,90 iki 8,69 Eur. Priėmus siūlomus pakeitimus, kreditorius turės atlikti papildomus veiksmus, jis, tikėtina, už tai pareikalaus papildomo atlyginimo, kuriam valstybė daryti įtakos (priešingai negu notaro imamo atlyginimo) negali.

Taip pat pasisakant dėl Pažymoje klaidingai aprašyto dokumentų pateikimo ir notarinio veiksmo atlikimo, atkreipiame Jūsų dėmesį, jog teiginys jog „esant ir dabartiniam teisiniam reglamentavimui, stambios kredito įstaigos, o ne notarai, rengia sandorių projektus", yra neteisingas, nes visų notaro tvirtinamų sandorių projektai rengiami išimtinai tik notaro biure. Sandorių projektų rengimo metu sandorių turinys gali būti rengiamas pagal sandorių šalių pateiktas pastabas ar pageidaujamas sandorio sąlygas, neprieštaraujančias teisės aktų reikalavimams, tačiau šis procesas negali būti vertinamas kaip viso sandorio projekto parengimas.

III) Pažymoje nurodoma, kad „naujos elektroninės paslaugos sudarys sąlygas informacinių technologijų priemonėmis ne tik sudaryti kilnojamojo turto įkeitimo sandorį, registruoti jo pakeitimą ar hipotekos / įkeitimo sandorio pabaigą ir pateikti duomenis ir dokumentus registrui, bet ir elektroniniu būdu (bet kurio Lietuvos ar užsienio banko išduotomis atsiskaitymo kortelėmis: tiek debetinėmis, tiek kreditinėmis, ar naudojantis elektroninės bankininkystės paslaugomis) sumokėti už registravimo veiksmą“. Atkreiptinas dėmesys, jog sumokėti už notarines paslaugas elektroniniu būdu galima ir šiuo metu - daugelyje notarų biurų veikia elektroniniai mokėjimo kortelių skaitytuvai arba kitu atveju - sudaroma galimybė klientams už paslaugas atsiskaityti bankiniu pavedimu. Taigi, notarų biurų klientai už suteiktas notaro paslaugas gali sumokėti jiems patogiu būdu.

IV) Vertinant Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos priedą (toliau - Priedas), kuriame pateikiami skaičiavimai bei galima socialinė ekonominė nauda, matyti, jog skaičiavimai atlikti vadovaujantis 2016 metais surinktais duomenimis. Manytina, kad siekiant objektyvių ir tikslių analizės rezultatų, turėtų būti vertinami aktualūs statistiniai duomenys. Taip pat Priedo dalyje, kurioje pateikiami laiko taupymo vertinimo kriterijai, nurodoma, jog notarų bei jų padėjėjų sugaištas laikas nustatytas žodžiu apklausus notarus, tačiau nenurodoma, kiek notarų buvo apklausta, kokiu metu tai buvo atlikta, Taip pat laiko ir piniginių sąnaudų sutaupymo vertinimo kriterijuose nurodoma, jog šie du analizės objektai vertinami darant prielaidas (pavyzdžiui, „daroma prielaida, kad vienos kelionės (pirmyn ir atgal trukmė sudaro apie 1 valandą“; „daroma prielaida, kad vienos kelionės (pirmyn ir atgal sąnaudos vidutiniškai sudaro 3 eurus“), tačiau nenurodoma, kokiais duomenimis, šaltiniais remiantis šios prielaidos buvo suformuotos. Vadovaujantis tuo, manytina, jog ekonominės ir socialinės ekonominės naudos vertinimas atliktas pasitelkiant neaktualius, neobjektyvius duomenis, todėl jame pateikiamos prognozės neatspindi realaus galimo rezultato, kuris būtų pasiektas priėmus siūlomus hipotekos (įkeitimo) pabaigos ir įkeitimo teisinės registracijos pakeitimus.

 

 

Atsižvelgti iš dalies

Pažymėtina, kad Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos turinio Komitetas nekeičia. Komitetas svarstydamas jam pateiktą Projektą, visapusiškai vertina visų subjektų (papildomų komitetų, ekspertų, suinteresuotų asmenų bei asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę) pastabas, pasiūlymus, išvadas tiek pateiktus raštu, tiek klausymų metu žodžiu.

Teikiamos pastabos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priežiūros komitetas, sudarytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 1R-54 (toliau – Komitetas). Į jo sudėtį įtraukti įvairių sričių (teismų, valstybės institucijų, mokslo ir kt.) teisės specialistai. Projekto autoriai atsižvelgdami į tai, kad Projektui pastabas teikė šių specialistų atstovaujamos institucijos (subjektai), atskirai Komitetui svarstyti Projekto nebeteikė. Be to, Projekto autorių teigimu, minėto įsakymo 2.1 papunkčiu pareiga „nagrinėti praktikoje kylančias problemas dėl Civilinio kodekso ir su juo susijusių teisės aktų taikymo ir siūlyti šių problemų sprendimo būdus, taip pat svarstyti ir teikti išvadas dėl Civilinio kodekso ir su juo susijusių teisės aktų nuostatų pakeitimo, papildymo ar pripažinimo netekusiomis galios iniciatyvų“ nustatyta Komitetui, tuo tarpu projektų rengėjams pareigos savo parengtus projektus derinti su Komitetu nustatyta nėra. Projektas buvo parengtas ir pateiktas derinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728, nustatyta tvarka, paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje visuomenei ir visoms suinteresuotoms institucijoms ir subjektams susipažinti.

 

Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, diskusijas Komiteto organizuotų klausymų (2019 m. lapkričio 8 ir 25 dienomis) metu, Projektas patobulintas, nustatant, kad neposesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) atveju įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises turėtų tvirtinti notaras, išskyrus atvejus kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys. Manytina, kad tokiomis pataisomis, atsižvelgiant į Projekto autorių motyvus ir argumentus,  bus palengvinta verslo subjektų (ypač tų, kuriems kilnojamojo turto įkeitimas yra nuolatinio pobūdžio verslo praktika) administracinė našta. Tuo pačiu, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo reguliavimo, patobulintu Projektu bus tinkamai užtikrinta fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga.

 

 

 

Pateiktos pastabos kontekste pažymėtina, kad Teisingumo ministerija Komiteto organizuotiems klausymams taip pat pateikė poziciją, kad jokiu būdu nekvestionuoja išankstinio užsiregistravimo pas notarą ar notaro padėjėjų vykdomų funkcijų poreikio, o tik pagrindžia, kad Projektu siūloma įkeitimo sandorių sudarymo bei hipotekos ir įkeitimo išregistravimo procedūra, ją atliekant informacinių technologijų priemonėmis, nesikreipiant pas notarą, būtų nepalyginamai greitesnė.

 

 

Projekto autorių nuomone, „prevencinė funkcija“ tam tikrais atvejais yra deklaratyvi (dėl kilnojamųjų daiktų nuosavybės teisių nustatymo ribotų galimybių, arba priešingai – dėl formalaus duomenų patikrinimo registruose registruojamų daiktų įkeitimo atveju), kurią galėtų atlikti pačios sandorio šalys. Be to, sudarant įkeitimo sandorį naudojantis informacinių technologijų priemonėmis, sandorio formose būtų numatytos tipinės ir būtinos įkeitimo sandorių sąlygos, nurodyta tokio sandorio esmė ir sudarymo pasekmės.

Kaip nurodyta aukščiau, Komitetas iš dalies atsižvelgdamas į šiuos ir kitus Projekto autorių argumentus bei gautas pastabas (tame tarpe ir Lietuvos notarų rūmų) Projektą patobulino taip, kad būtų palengvinta verslo subjektų administracinė našta ir tuo pačiu tinkamai užtikrinta fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga.

 

Pažymėtina, kad Civilinis kodeksas leidžia pasirinkti notarinę sandorių formą net ir tais atvejais, kai ji nebūtina (1.77 str. tvirtina, kad: „1. Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi paprastos rašytinės formos ar notarinės formos. 2. Notarinės formos gali būti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą.“), todėl sandorio šalims lieka alternatyva dėl įkeitimo registravimo ir hipotekos (įkeitimo) išregistravimo kreiptis į notarą, jei sandorio šalims taip pigiau, patogiau ir pan.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Projekto autorių teigimu, Projekto poveikio vertinimo pažymoje galimybė elektroniniu būdu atsiskaityti už įkeitimo sandorio įregistravimą aptariama siekiant iliustruoti, jog sudaromos sąlygos sudaryti įkeitimo sandorį, įregistruoti/išregistruoti įkeitimą „neišeinant iš namų“.

Projekto autoriai Komiteto klausymams pateikė paaiškinimą, kad atsižvelgdama į tai, kad nuo 2016 m. teisinis reguliavimas, kiek jis susijęs su įkeitimo sandorių sudarymu ir registravimu bei atliekamais notariniais veiksmais, nesikeitė, Teisingumo ministerija vadovavosi pirminio projekto metu surinktais ir turimais (2016 m.) duomenimis, kurie yra patikimi ir objektyvūs, siekiant iliustruoti bendrą statistinę informaciją nagrinėjamoje srityje. Kai kurios prielaidos daromos dėl objektyvių priežasčių – pvz., neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, taip pat nėra ir oficialios statistinės informacijos, kokį atstumą nuvažiuoja, kiek užtrunka bei kokias kitas kelionės sąnaudas (kuras, bilieto kaina, transporto priemonės nusidėvėjimas ir pan.) patiria sandorio šalys, vykdamos į notarų biurą ar pas kitą sandorio šalį. Atliekant poveikio vertinimą yra leidžiama vadovautis pagrįstomis prielaidomis, kai išorės efektai negali būti kiekybiškai išmatuoti, nes priešingu atveju poveikio vertinimas būtų neįmanomas. Pažymėtina, kad prielaidos atliekant poveikio vertinimą, yra numatytos ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276: „<...> pridedama informacija apie atliktus skaičiavimus, naudotus duomenų šaltinius, prielaidos, kuriomis vadovautasi atliekant vertinimą, kita vertinimą pagrindžianti informacija.“ (23 p.).

3.

Lietuvos notarų rūmai

2019-07-16

 

 

*

Dėl teisės mokslininkų išvadų dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo ir jo lydimųjų teisės aktų projektų

Projekto rengėjai neatsižvelgė į aspektus, susijusius su įkeitimo reglamentavimu, kurie detaliai atskleidžiami teisės mokslininkų pateiktose išvadose ir, be kita ko, nebuvo aptarti derinimo pažymoje;

I) Dr. A. Smaliukas atkreipė dėmesį, kad siūlomu teisiniu reglamentavimu sudaroma galimybė piktnaudžiauti teise, sudarant rašytinius įkeitimo sandorius, Atsiranda reali rizika, kad įkeitimas bus pradėtas naudoti siekiant apsaugoti skolininko turtą nuo sąžiningų kreditorių reikalavimų. Skolininkas, sutaręs su bet kokiu susijusiu asmeniu, galės įkeitimu apsunkinti visą savo kilnojamąjį turtą ir apsimestinis kreditorius įgis absoliutų prioritetą prieš visus kitus skolininko kreditorius. Tokių nesąžiningų skolininkų atsiras ir socialiai jautriose srityse. Pavyzdžiui, asmuo, turintis mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, įkels savo turtą (įskaitant ir pinigines lėšas) pagal menamas prievoles, ir į jo turtą (taip pat ir lėšas) išieškojimas galės būti nukeiptas tik po labai ilgo proceso. Toks piktnaudžiavimas teise sukompromituos visą įkeitimo teisinį reguliavimą, registro duomenų patikimumą bei sukels visuomenės pasipiktinimą.

 

II) Projektai rengėjai nesvarsto galimybės, kaip siūloma prof. habil. dr. V.Mikelėno ir dr. E. Baranausko mokslinėse išvadose, pasirinkti ne kraštutinę priemonę - visišką notaro atsisakymą tvirtinant sandorius ir išregistruojant hipoteką (įkeitimą), o, pavyzdžiui, notarinių veiksmų atlikimą panaudojant šiuolaikines informacines technologijas. Paminėtina, kad Lietuvos notarų rūmai įgyvendina projektą, sudarantį galimybę tam tikrus notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu.

 

 

III) Dr. A. Smaliuko ir Mykolo Romėno universiteto Teisingumo tyrimų laboratorijos mokslininkų grupės išvadose keliami pagrįsti klausimai dėl Projekto suderinamumo su valstybės registruose kaupiamos informacijos teisingumu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.262 straipsniu, registro duomenys turi prima facie galią, t.y. didesnę įrodomąją galią, šie duomenys yra nenustatinėjami, neįrodinėjami ir laikomi teisingais tol, kol jie nenuginčyti Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyta tvarka. Taigi turi būti užtikrinama, kad registre kaupiami duomenys bus teisingi.

Vadovaujantis Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta notarinių dokumentų teisėtumo prezumpcija, pripažįstama, kad notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais. Taigi, kaip teigiama Mykolo Romerio universiteto Teisingumo tyrimų laboratorijos mokslininkų grupės akademinėje išvadoje: „ [...] tuo atveju, kai konkretiems sandoriams taikoma notarinė forma, registro tvarkytojas gali pasikliauti notaro patvirtintuose dokumentuose pateiktais duomenimis ir nebeatlikti papildomo savarankiško jų patikrinimo. Atitinkamai, registrų duomenimis gali pasikliauti ir visi civilinių teisinių santykių dalyviai. Jeigu teisę teikti registrams prašymus dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo turės bet kurie asmenys, gali kilti reali grėsmė minėtam registruose esančių duomenų patikimumui, o tai gali trikdyti ir normalią civilinę apyvartą. Visiškas teisinio tyrimo eliminavimas gali sugriauti taip ilgai kurtą registro duomenų patikimumo koncepciją, Dėl prioriteto suteikimo sandorių sudarymo lankstumui kiltų grėsmė minėtam informacijos patikimumo principui. Jeigu teisinio tyrimo atlikimo našta būtų perkelta registro tvarkytojui, neabejotinai didėtų jo administracinės sąnaudos. Kita vertus, kokybiškam tokio tyrimo atlikimui būtina aukšta teisinė kvalifikacija. Iki šiol tokį tyrimą atlikdavo tik hipotekos teisėjai ir notarai.“

Apibendrinant paminėtina, kad Projekte įtvirtintas leidimas pačioms šalims išregistruoti hipoteką ir pateikti duomenis apie sudarytą neposesorinį įkeitimo sandorį, neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme įtvirtinto sistemiškumo principo, nes yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo normomis ir neužtikrina registro duomenų teisingumo prezumpcijos.

 

IV) Profesorius V. Mikelėnas ir dr. L. Didžiulis taip pat kelia klausimus dėl šablonų kūrimo ir atsakomybės už jų teisingumą. Profesorius V. Mikelėnas nurodo, kad „[..] šablonų turinys, nei teisės aktas, kuriame tokie šablonai būtų pateikti ar tokių šablonų panaudojimo tvarka Pakeitimų projektuose nėra atskleista. Be kitų, kyla ir klausimas, ar toks įkeitimo/hipotekos sutarties šablonas galėtų būti sutarties šalių keičiamas, ar norint susitarti dėl individualių sąlygų, jau būtų reikalinga kreiptis į notarą. Taip pat projektuose visiškai neaptariama, kaip informacinių technologijų priemonių pagalba sudarant sandorius bus patikrintas šalių veiksnumas, įgaliojimai, kaip bus sprendžiamas informacinės sistemos klaidų klausimas, kaip bus nustatomas ofertos ir akcepto Įsigaliojimo klausimas, kaip bus nustatomi tikrieji šalių ketinimai, kaip bus aiškinamos tokios sutartys ir kt. [..] Taip pat nėra aišku, kas rengs tokių sutarčių šablonus, ar tokios šabloninės sutarties nuostatos bus laikomos standartinėmis sutarčių sąlygomis (CK 6.185 str.). Taigi, teikiamas projektas visiškai nesuderintas sistemiškai su kitomis CK dalimis.“. Dr. L. Didžiulis savo išvadoje kelia klausimus dėl šablonų turinio ir atsakomybės už turinio teisingumą:

„a. Kas rengs, keis ir tvirtins šablonus?

b. Ar šablonų turinį šalys galės pačios keisti?

i. Jei taip - kaip eliminavus notarinę patikrą bus užtikrinama, kad stiprioji šalis, pavyzdžiui, bankas, neprimestų nesąžiningų sąlygų silpnajai šaliai, pavyzdžiui, vartotojui? Kokia lygiaverte priemone bus pakeičiama notarinė patikra? Kaip bus užtikrinama, kad hipotekos sandoriai būtų vienodai aiškinami teismų praktikoje, notarinėje praktikoje ir bankinėje praktikoje? .

ii. Jei ne - ar valstybė neš visišką deliktinę atsakomybę prieš sandorio šalis už šablonų negaliojimą, jei teismas konkrečioje byloje pripažins hipotekos sandorio turinį neteisėtu? Kaip tai dera su Projektu nekeičiama LR CK 4.186 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią hipotekos sandoriams netaikomi specialūs sandorių turinio reikalavimai, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus?

 

V) Profesorius V. Mikelėnas nurodo, kad šiais informacinių technologijų laikais, daugelio procesų perkėlimas į skaitmeninę erdvę, kelia pagristas abejones dėl galimų tapatybės vagysčių atvejų ir technologijų saugumo: „Asmens tapatybė yra viena iš aktualiausių temų, susijusių su šiuolaikinių vartotojų technologijų atsiradimu. Kai finansiniai sandoriai atliekami per skaitmeninius tinklus, o ne gyvai, „akis į akį, reikalingos didesnės apsaugos priemonės, kad būtų išvengta duomenų pažeidimų ir tapatybės vagysčių. Patikimiems tinklams būdingas vienas paprastas klausimas: kaip man žinoti, kad esate tie, kurie sakote, kad esate? Šios problemos skaičiai tiek pasaulio, tiek ir Europos Šalių kontekste, atrodo išties grėsmingai: vien Jungtinėje Karalystėje nuo 2008 m. iki 2016 m. tapatybės vagysčių padaugėjo nuo 77 642 iki 172 919 atvejų . Pagal tyrimų bendrovės Javelin Strategy & Research duomenis, 2017 m. tapatybės sukčiavimo aukomis visame pasaulyje tapo net 16,7 mln. asmenų. [...] Atsižvelgiant j visas nurodytas grėsmes, yra akivaizdu, kad prieš priimant bet kokius sprendimus, susijusius su technologijų įdiegimu teisiniuose procesuose, pirmiausia yra būtina ne tik užtikrinti šių technologijų patrauklumą vartotojui (proceso patogumas ir pigumas), bet ir maksimalų tokių technologijų saugumą. Priešingu atveju tokie pokyčiai neduos norimos naudos, kadangi sumažinus kaštus, asmenų patiriamus notarų paslaugoms, tikėtina, vis dėlto padaugėtų teisminių ginčų (reikalaujančių daug laiko ir piniginių resursų), asmenims ginant pažeistas jų teises.“.

Nei Projekte, nei derinimo pažymoje neužsimenama kaip bus sprendžiamos profesoriaus V. Mikelėno keliamos problemos.

 

VI) Mykolo Romerio universiteto Teisingumo tyrimų laboratorijos mokslininkų grupės išvadoje akcentuojama, kad notarams vykdomuosius įrašus pavesta atlikti ne bet kokiuose sandoriuose ir skolos išieškojimas supaprastintas ne dėl iš visų ir bet kokių sutarčių. Pagal bendrą taisyklę notarai atlieka vykdomuosius įrašus tik pagal notarine forma patvirtintus sandorius, kadangi, tvirtinant sandorį, notaras jau yra atlikęs teisinį pateiktų dokumentų, šalių valios ir sudaromo sandorio atitikimo teisės aktams teisinį vertinimą ir ekspertizę. Įkeitimo sandorio šalių interesai ir civilinės apyvartos stabilumas apsaugomas tada, kai sandorio teisėtumas tikrinamas preventyviai - jo sudarymo metu, o ne tada, kai, kreditoriui kreipiantis dėl išieškojimo, notaras vertina, ar anksčiau šalių sudarytas ir vykdytas sandoris yra teisėtas. Taigi, atsisakius prevencinės patikros, neįmanoma tikėtis, kad prievolių, kylančių iš dviejų privačių asmenų sudaryto sandorio, įvykdymo galima būtų reikalauti supaprastinta tvarka be teismo.

Taip pat praktikoje susidarys paradoksali situacija, kai užtikrinamam sandoriui bus privaloma notarinė forma (pavyzdžiui, tam tikrais atvejais paskolos, akcijų perleidimo sutartims), o jas užtikrinančiam įkeitimo sandoriui tokia forma nebus privaloma. Tačiau išieškojimas bus atliekamas ne pagal notarine forma patvirtintą pagrindinį sandorį, bet pagal paprastesne tvarka - rašytine - sudarytą sandorį.

 

VII) Paminėtina, kad Projekto rengėjai aiškinamajame rašte dėsto tikrovės neatitinkančias ir nepagrįstas aplinkybes, pavyzdžiui, Mykolo Romerio universiteto Teisingumo tyrimų laboratorijos mokslininkų grupės išvadoje nurodoma, kad: „Kaip papildomą argumentą Projektų autoriai nurodo hipotekos išregistravimo trukmę, kuomet šiame procese dalyvauja notaras. Jau minėta, pagal bendrąją civilinėje teisėje galiojančią taisyklę, negali skirtis sandorio sudarymo ir vėlesnių jo pakeitimų ar užbaigimo forma. Be to, notaras yra saistomas labai aiškių taisyklių, kaip pranešimas apie hipotekos išregistravimą turi būti perduotas, tuo tarpu sandorio šalims jokios taisyklės nebegaliotų. Kita vertus, prieš išregistruojant hipoteką svarbu įsitikinti šio veiksmo atlikimui būtinomis sąlygomis. Priešingu atveju, išregistravus hipoteką, kai tam nėra visų būtinų sąlygų, gali kilti labai neigiamos pasekmės kreditoriui (įkaito turėtojui). Bet kuriuo atveju, hipoteka (įkeitimas), vykdomasis įrašas įregistruojamas (išregistruojamas), duomenų pakeitimo veiksmai atliekami ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo duomenų teikėjo pranešimo gavimo, todėl argumentas dėl gaištamo laiko yra visiškai nepagrįstas ir supriešinamas su teisėtumo užtikrinimu.“

VIII) Projekto rengėjai teisės mokslininkų išvadas vertino ne sistemiškai, bet selektyviai išskirdami tik projekto autorių argumentus paremiančias frazes, paimtas iš platesnio konteksto. Pavyzdžiui, netinkamai buvo pasinaudota dr. Lauryno Didžiulio išvadoje aptariamu finansų teisės profesoriaus P. Wood‘o požiūriu: „Žvelgiant iš finansavimo perspektyvos, labai svarbu yra finansavimo kaštų mažinimas ir paprasta prieiga prie kredito, todėl finansų teisės doktrinoje galime sutikti kiek skeptišką požiūrį į notarinę užtikrinimo sandorių formą. Antai, lyginamosios finansų teisės profesorius P. Wood‘as, kurio darbus cituoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendrai nurodo, kad užtikrinimo sandorių formalumai paprastai praktikoje sukuria nereikalingas išlaidas ir nepatogumus ir šiuo metu yra rimtas pagrindas tarptautiniu lygiu atsisakyti šių praeities reliktų. Kaip sugriežtintos sandorio formos privalumus, jis nurodo: apsaugą nuo apgaulės; skolininko apsaugą parodant jam jo veiksmo rimtumą; dokumentinių mokesčių surinkimą; sandorių viešumo ir apskaitos užtikrinimą, Kaip trūkumus nurodo: nepatogumą sandorio šalims; skolininkų apsaugos nepagrįstumą komerciniams sandoriams ir net vartojimo, kur veikia specialios apsauginės normos; kaštų didinimą; apgaulės galimybę, kai asmuo gavęs kreditą, vėliau išsisukinėja nuo atsakomybės dengdamasis formalumų nevykdymu; elektroninio amžiaus ignoravimą, Kalbant konkrečiai apie notarinę formą, P. Wood‘as mato jos prasmę labiau tame, kad notaro patvirtintas dokumentas leidžia neabejoti jame nurodytų faktų tikrumu ir yra vykdytinas dokumentas, kuris pakeičia teismo sprendimą.„. Projekto autoriai derinimo pažymoje naudojasi tik anksčiau paryškintu teiginiu, tačiau aiškiai matyti, kad jis paimtas iš konteksto ir negali būti vertinamas vienareikšmiškai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad atliktas teisės aktų projektų, reguliuojančių hipotekos ir įkeitimo teisinės registracijos procesus, poveikio vertinimas yra formalus ir neatskleidžiantis tikrųjų galimų padarinių, kilsiančių priėmus siūlomus teisės aktų pakeitimus. Apibendrinant teisės mokslininkų akademines išvadas, darytina išvada, kad Projektas prieštarauja vientisos, nuoseklios ir darnios teisinės sistemos kūrimo siekiamybei. Vadovaujantis tuo, siūlome Projektą atmesti.

Atsižvelgti iš dalies

Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, diskusijas Komiteto organizuotų klausymų (2019 m. lapkričio 8 ir 25 dienomis) metu, Projektas patobulintas, nustatant, kad neposesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) atveju įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises turėtų tvirtinti notaras, išskyrus atvejus kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys. Manytina, kad tokiomis pataisomis, atsižvelgiant į Projekto autorių motyvus ir argumentus,  bus palengvinta verslo subjektų (ypač tų, kuriems kilnojamojo turto įkeitimas yra nuolatinio pobūdžio verslo praktika) administracinė našta. Tuo pačiu, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo reguliavimo, patobulintu Projektu bus tinkamai užtikrinta fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga.

 

 

Projekto autorių teigimu, pasirinkus notarinių veiksmų atlikimą panaudojant šiuolaikines informacines technologijas – nebūtų užtikrintas Projekto tikslas atpiginti procesą, nebūtų pilna apimtimi pasiektas tikslas pagreitinti įkeitimo sandorių sudarymo ir registravimo procesą.

 

Projekto autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvoje nėra (išskyrus kai kurias išimtis) privalomos kilnojamųjų daiktų registracijos, nors Lietuva ir priklauso lotyniškojo notariato modeliui, kuriam būdinga registro duomenų teisingumo prezumpcija, tačiau realiai, jų teigimu, Hipotekos registras, kiek tai susiję su kilnojamojo turto įkeitimu, atlieka tik teisės išviešinimo funkciją.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad notarinė sandorio forma reikalaujama tik neposesorinio įkeitimo atvejais, kai tuo tarpu jau dabar posesoriniai įkeitimai sudaromi be notaro ir neregistruojami Hipotekos registre. Pažymėtina, kad „posesorinis“ nuo „neposesorinio“ įkeitimo skiriasi turto perdavimo kreditoriui aspektu, tačiau turto perdavimas tėra papildomas skolos grąžinimo garantas (turto perdavimas kreditoriui neužtikrina kreditorių pirmumo teisių įrodinėjimo, todėl Projektu siūloma papildoma šalių teisių apsauga ­– galimybė išviešinti „posesorinius“ įkeitimus).

Teisingumo ministerijos ir valstybės įmonės „Registrų centras“ atstovai klausymams pateikė informaciją, kad pagal Projektą šalys, norėdamos sudaryti įkeitimo sandorį, turėtų prisijungti prie registro informacinės sistemos ir suvesti reikalaujamus duomenis – esmines įkeitimo sandorio sąlygas, tačiau būtų užtikrintos techninės galimybės papildomai įtraukti ir savo individualias sąlygas (sąvoka „šablonas“ šiame kontekste yra kiek per siaura, nes sandorio sudarymas „informacinių technologijų priemonėmis“ nėra apribotas duomenų kiekiu ar pildomais laukeliais).

Mykolo Romerio universiteto mokslininkų grupė savo išvadoje nurodo, kad, „notaras, kaip ir prieš tvirtindamas bet kurį sandorį, be kita ko, atlieka šiuos veiksmus: 1) išaiškina atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti (30 str. 1 d.); 2) atlikdamas notarinius veiksmus nustato fizinių asmenų, jų atstovų arba juridinių asmenų atstovų asmens tapatybę (31 str. 1 d.); 3) tvirtinant sandorius, įsitikina fizinių asmenų veiksnumu ir patikrina juridinių asmenų, dalyvaujančių sandoriuose, teisnumą; jeigu sandorį sudaro atstovas, patikrina jo įgaliojimus (30 str. 2 d.); 4) išsiaiškinęs, kad asmenys suvokia savo veiksmų reikšmę, sudaromo sandorio pobūdį bei pasekmes ir išreiškia savo tikrąją valią sudaryti sandorį, parengia dokumento projektą ir, prieš tvirtindamas, pasiūlo šalims su juo susipažinti ir jį pasirašyti; 5) tvirtinant sandorius ir atliekant kai kuriuos kitus notarinius veiksmus, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais – patikrina sandorių dalyvių ir kitų asmenų, kurie prašo atlikti notarinius veiksmus, parašų tikrumą (31 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 46 str. 1 d. papildomai nustato, jog nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems įstatymų nustatyta privaloma teisinė registracija, perleidimo kito asmens nuosavybėn, nuomos ar perdavimo naudotis kitu būdu, įkeitimo arba kitų daiktinių teisių ar jų suvaržymo sandorius notaras tvirtina tik nustatęs, kad daiktas nuosavybės teise priklauso teisių perleidėjui. Tvirtindamas, hipotekos (įkeitimo) sandorius, notaras nurodo sandorio sudarymo laiką (valandą ir minutes). Patvirtinęs hipotekos (įkeitimo) sandorį, hipotekos (įkeitimo) pabaigą, nustatęs priverstinę hipoteką (įkeitimą), notaras duomenis apie hipoteką (įkeitimą) perduoda Hipotekos registrui įregistruoti.“ Projekto autorių manymu, įkeitimo sandorio tvirtinimo procese didžiąją dalį funkcijų gali pakeisti informacinių technologijų priemonės (pvz.: tapatybės identifikavimas, teisės atstovauti įgaliotoją patvirtinimas, teisnumo ir veiksnumo patikrinimas per susijusius registrus, sandorio sudarymo laiko nustatymas, duomenų įregistravimas ir pan.).

 

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir dabar yra analogiškų pavyzdžių, kai notarai atlieka vykdomuosius įrašus pagal patvirtintus sandorius, kuriems neprivaloma notarinė forma: notarai atlieka vykdomuosius įrašus vekseliuose, kuriems ne visais atvejais privaloma notarinė forma (Civilinio kodekso 1.105 str. 5 d.), bei vykdomuosius įrašus čekiuose.

 

Pažymėtina, kad Projektu notaro dalyvavimo išregistruojant hipoteką atsisakoma ne visais atvejais, o tik kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas ir nekyla ginčo tarp sandorio šalių. Tais atvejais, kai hipoteka (įkeitimu) užtikrintas skolinis įsipareigojimas yra įvykdomas ir kreditorius nebeturi jokių pretenzijų skolininkui, numatoma galimybė jo laisva valia išregistruoti hipoteką operatyviau ir be papildomų išlaidų notarinėms paslaugoms.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2018-11-12 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas daug platesnės numatomo teisinio reguliavimo apimties projektas (TAIS Nr. 18-12967) (toliau – ankstesnis projektas), numatantis ne tik kilnojamųjų daiktų įkeitimo sandorių registravimo, bet ir hipotekos reformą. Po pirmojo derinimo su institucijomis (taip pat atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmų pateiktas išvadas dėl hipotekos sandorių objektų specifikos, vertės, socialinės reikšmės, sandorių sudarymo pasekmių ir pan.), ankstesnis projektas buvo iš esmės pakoreguotas, gerokai susiaurinant numatomo teisinio reguliavimo apimtį – buvo atsisakyta reformuoti hipotekos sandorių sudarymo ir registravimo procesą, todėl dabartinis Projektas iš esmės susijęs tik su kilnojamųjų daiktų įkeitimo sandoriais (išskyrus paties Hipotekos registro reformą ir išplečiamas hipotekos išregistravimo galimybes).

Projekto autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad didžioji dalis pastabų buvo pateiktos ankstesniam projektui ir neaktualios vertinant dabartinį Projektą. Projektas, priešingai nei ankstesnis projektas, iš esmės susijęs tik su kilnojamųjų daiktų įkeitimo sandorių registravimu. Todėl, atsižvelgiant į hipoteka ir kilnojamojo daikto įkeitimu įkeičiamo turto specifiką, vertę, socialinę reikšmę, sandorių sudarymo pasekmes ir pan., yra akivaizdus skirtumas tiek tarp šių sandorių rūšių (hipotekos ir įkeitimo), tiek tarp ankstesniojo projekto ir dabartinio Projekto. Projekto autoriai taip pat paaiškino, kad mokslininkų-akademikų studijos, pateiktos ne atskirų konkrečių pastabų forma, bet straipsnio ar kito aprašomojo-analitinio darbo forma, be to, pastabos ir keliamos problemos – pasikartojančios, todėl argumentai derinimo pažymoje išdėstyti aptariant kiekvieną keliamą problemą, tačiau dėl didelės šių analitinių darbų apimties, jų atskiri teiginiai ne visada buvo cituojami.

4.

Lietuvos notarų rūmai

2019-09-06

 

 

*

Papildydami Lietuvos notarų rūmų 2019 m. liepos 15 d. raštą Nr. S-372, teikiame papildomus argumentus dėl siūlomo reglamentavimo neigiamos įtakos vartotojų teisių apsaugai.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, nagrinėdamas bylas dėl vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų vykdant išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto, pasisakė dėl vartotojų teisių apsaugos šiame procese.

Teisingumo Teismas 2015 m. spalio 1 d. sprendime byloje C-32/14 konstatavo, kad direktyva 93/13/EEB turi būti aiškinama taip, kad ja nedraudžiami nacionalinės teisės aktai, kuriais remiantis notarui, pagal formalius reikalavimus parengusiam notarinį dokumentą dėl pardavėjo ar tiekėjo ir vartotojo sudarytos sutarties, leidžiama šiame dokumente daryti vykdomąjį įrašą arba atsisakyti jį panaikinti, nė vienoje iš procedūros stadijų neįvykdžius jokios sutarties sąlygų sąžiningumo kontrolės.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2019 m. birželio 26 d. sprendime byloje C-407/18 nurodė, kad, nors notarai privalo teikti vartotojams konsultacijas ir informaciją, tam, kad būtų užtikrinta sutarties nesąžiningų sąlygų prevencinė kontrolė, vis dėlto vien tokios prevencinės kontrolės neužtenka siekiant užtikrinti direktyva 93/13/EEB garantuojamos apsaugos veiksmingumą. Taigi, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pripažino, kad net ir notaro atliekama prevencinė vartotojų teisių užtikrinimo kontrolė tam tikrais atvejais gali būti nepakankama. O teikiamais įstatymų pakeitimų projektais siūloma prevencinės vartotojų teisių apsaugos kontrolės (kurią šiuo metu atlieka notaras) įkeitimo sandoriuose iš viso atsisakyti.

Akivaizdu, kad teikiami įstatymų projektai, kuriais atsisakoma privalomos notarinės formos įkeitimo sandoriams, susilpnintų vartotojų teisių apsaugą.

 

 

 

Atsižvelgti iš dalies

Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, diskusijas Komiteto organizuotų klausymų (2019 m. lapkričio 8 ir 25 dienomis) metu, Projektas patobulintas, nustatant, kad neposesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) atveju įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises turėtų tvirtinti notaras, išskyrus atvejus kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys. Manytina, kad tokiomis pataisomis, atsižvelgiant į Projekto autorių motyvus ir argumentus,  bus palengvinta verslo subjektų (ypač tų, kuriems kilnojamojo turto įkeitimas yra nuolatinio pobūdžio verslo praktika) administracinė našta. Tuo pačiu, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo reguliavimo, patobulintu Projektu bus tinkamai užtikrinta fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Pateiktų pastabų kontekste Projekto autoriai atkreipė dėmesį į tai, kad Projektas be pastabų suderintas su vartotojų teises ginančia ir jos interesus atstovaujančia institucija – Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

5.

Lietuvos notarų rūmai

2019-09-25

 

 

*

Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikė Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-3633) ir susijusių įstatymų pakeitimo projektus (toliau kartu - Įstatymų pakeitimo projektai).

Lietuvos notarų rūmai atkreipia dėmesį, kad, sudarant įkeitimo sandorius, siūloma atsisakyti valstybės priežiūros, kurią įgyvendina notaras, užtikrindamas, kad sandoris atitiktų teisės aktų reikalavimus, jį sudarantys asmenys suprastų sandorio pasekmes, besidraudžiantis savo profesinę civilinę atsakomybę ir, draudimo sumos nepakakus, atsakantis visu savo turtu. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia pavojų dėl sudaromų piktnaudžiavimo galimybių, kainų vartotojams padidėjimo bei vartotojų teisių apsaugos lygio sumažinimo:

1. Įstatymų pakeitimo projektų rengėjai neatsižvelgia į tai, kad siūlomas įkeitimo reguliavimas atveria kelią piktnaudžiavimui. Atsiranda reali rizika, kad įkeitimas bus pradėtas naudoti siekiant apsaugoti skolininko turtą nuo sąžiningų kreditorių reikalavimų. Skolininkas, sutaręs su bet kokiu susijusiu asmeniu, galės įkeitimu apsunkinti visą savo kilnojamąjį turtą ir apsimestinis kreditorius įgis absoliutų prioritetą prieš visus kitus skolininko kreditorius. Tokių nesąžiningų skolininkų atsiras ir socialiai jautriose srityse. Pavyzdžiui, asmuo, turintis mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, įkeis savo turtą (įskaitant ir pinigines lėšas) pagal menamas prievoles, ir į jo turtą (taip pat ir lėšas) išieškojimas galės būti nukreiptas tik po labai ilgo proceso. Toks piktnaudžiavimas teise sukompromituos visą įkeitimo teisinį reguliavimą, registro duomenų patikimumą bei sukels visuomenės pasipiktinimą.

 

2. Įstatymų pakeitimų projektų rengėjai neanalizavo  ar specialiai nutyli, kad hipotekos (įkeitimo) išregistravimas ar įkeitimo sandorio sudarymas, šiuose procesuose nedalyvaujant notarui, gali klientui ne atpigti, o priešingai - pabrangti. Sudarant įkeitimo sandorius rašytine forma bei išregistruojant hipotekos (įkeitimo) sandorius šiame procese visada dalyvaus kreditorius, kuris dažnai yra profesionalus skolintojas. Būdamas privačiu juridiniu asmeniu, bankas ar kitas kreditorius laisvai sprendžia dėl klientams taikomo įkainio, o notaro imamo atlyginimo dydį nustato valstybė. Jau dabar bankai ima kredito sutarties sudarymo mokestį, kuris pagal viešai skelbiamą informaciją yra nuo 0,3 procento iki 0,5 procento nuo kredito sumos (ne mažiau kaip 130 - 180 Eur) privatiems klientams ir nuo 0,4 procento iki 2 procentų nuo kredito sumos (ne mažiau kaip 120 - 500 Eur) verslo klientams. Komerciniai bankai ima 15-45 eurų dydžio atlyginimą už patvirtinimą apie paskolos sumokėjimą. Jei patvirtinimas išduodamas greičiau nei per standartinį banko nustatytą terminą, kai kurie bankai ima dar papildomą mokestį. O nustatytas notaro atlyginimas už duomenų perdavimą valstybės registrams (taigi, ir duomenų apie hipotekos pabaigą) - nuo 2,90 iki 8,69 Eur. Priėmus siūlomus pakeitimus, kreditorius turės atlikti papildomus veiksmus, jis, tikėtina, už tai pareikalaus papildomo atlyginimo, kurio valstybė įtakoti (priešingai negu notaro imamo atlyginimo) negali.

 

3. Siūlomos Įstatymų pakeitimo projektų nuostatos leidžia susidaryti situacijai, kai skolininkas - vartotojas, būdamas sunkioje materialinėje padėtyje ir stokodamas teisinių žinių, gali pasirašyti įkeitimo sutartį, kuri jam būtų visiškai nenaudinga. Įstatymų pakeitimo projektuose nėra jokių nuostatų, kurios gintų tokį skolininką - vartotoją. Todėl, priėmus teikiamus Įstatymų pakeitimo projektus, gali būti ženkliai pabloginta skolininkų – vartotojų padėtis, kiek tai susiję su šalių lygiateisiškumo užtikrinimu, skolininkų informavimu apie sudaromą sandorį, jo teisines pasekmes ir sandorio sąlygų išaiškinimu. Šalys savo teises galės ginti tik teisme, tačiau teisminis procesas šalims kainuos brangiau ir užtruks ilgiau negu išankstinis notaro atliekamas sandorio teisėtumo užtikrinimas. Be to, Įstatymų pakeitimo projektų rengėjai nesvarsto mokslininkų (prof. habil. dr. V.Mikelėno ir dr. E.Baranausko) siūlymo pasirinkti ne kraštutinę priemonę - visišką notaro atsisakymą tvirtinant sandorius ir išregistruojant hipoteką (įkeitimą), o, pavyzdžiui, notarinių veiksmų atlikimą panaudojant šiuolaikines informacines technologijas. Paminėtina, kad Lietuvos notarų rūmai įgyvendina projektą, sudarantį galimybę tam tikrus notarinius veiksmus atlikti nuotoliniu būdu.

Taip pat pažymime, kad, teikiant teisės aktų projektus svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei, nebuvo parengta numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupei ir Teisės grupei pateikus pastabą dėl pažymos nebuvimo, ji buvo skubiai parengta. Tačiau numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažyma buvo tiesiog priderinta prie jau parengtų teisės aktų projektų, todėl yra formali ir tikrasis poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Be to, tiek į pakartotinio Tarpinstitucinio pasitarimo, tiek į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę klausimas dėl Įstatymų pakeitimo projektų buvo įtraukas paskutinę akimirką, faktiškai eliminuojant galimybę Notarų rūmų atstovams dalyvauti Tarpinstituciniame pasitarime ir nesuteikiant galimybės pateikti nuomonės dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymos.

Atsižvelgti iš dalies

Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, diskusijas Komiteto organizuotų klausymų (2019 m. lapkričio 8 ir 25 dienomis) metu, Projektas patobulintas, nustatant, kad neposesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) atveju įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises turėtų tvirtinti notaras, išskyrus atvejus kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys. Manytina, kad tokiomis pataisomis, atsižvelgiant į Projekto autorių motyvus ir argumentus,  bus palengvinta verslo subjektų (ypač tų, kuriems kilnojamojo turto įkeitimas yra nuolatinio pobūdžio verslo praktika) administracinė našta. Tuo pačiu, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo reguliavimo, patobulintu Projektu bus tinkamai užtikrinta fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga.

Žiūr. ankstesnius argumentus.

Atkreiptinas dėmesys į šiuo metu galiojančius atlyginimo už notaro paslaugas dydžius:

-  už įkeitimo sandorio sudarymą atlyginimas nustatytas nuo 0,2 iki 0,3 procento nuo daikto vertės, bet ne mažiau kaip 14,48 Eur ir ne daugiau kaip 144,81 Eur. Taip pat galimos papildomos išlaidos: už dokumento parengimą (0,58 Eur už 1 psl.), už sandorio projektą nuo 14,48 iki 28,96 Eur);

-  už įkeitimo įregistravimą (neįskaitant atlygio registro tvarkytojui) – nuo 2,90 iki  28,96 Eur – paprastai (atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmų rekomendacijas) skaičiuojamas 8,69 Eur atlyginimas;

-  už hipotekos ar įkeitimo išregistravimą (neįskaitant atlygio registro tvarkytojui) – 5,79 Eur.

Be to, kaip minėta, Civilinis kodeksas leidžia pasirinkti notarinę sandorių formą net ir tais atvejais, kai ji nebūtina (1.77 str. tvirtina, kad: „1. Sandoriai, kuriuos įstatymas leidžia sudaryti žodžiu, taip pat gali būti sudaromi paprastos rašytinės formos ar notarinės formos. 2. Notarinės formos gali būti ir tie sandoriai, kuriems sudaryti įstatymas nustato paprastą rašytinę formą.“), todėl sandorio šalims lieka alternatyva dėl įkeitimo registravimo ir hipotekos (įkeitimo) išregistravimo kreiptis į notarą, jei sandorio šalims taip pigiau, patogiau ir pan.

 

 

 

 

 

 

 

6.

Lietuvos bankų asociacija

2019-11-06

 

 

*

 Lietuvos bankų asociacija (toliau – LBA), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų projektų sistemoje įregistruotu įstatymų dėl hipotekos/įkeitimo reformos projektų paketu, teikia žemiau nurodytas konsoliduotas narių pastabas ir pasiūlymus:

LBA kviečia grįžti prie šios reformos pagrindinės idėjos – galimybės atsisakyti hipotekos sandorių notarinės formos tais atvejais, kai hipotekos sandoris sudaromas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant hipoteką viešajame registre.

Notarinė hipotekos sandorių forma buvo numatyta rengiant Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, t.y. prieš 19 metų. Nuo to laiko skaitmenizacija paveikė visas visuomenės ir verslo sritis, atsirado ir ištobulėjo tiek techninės galimybės, tiek Lietuvos visuomenės lūkesčiai, tiek ir pasaulinės tendencijos vienareikšmiai juda duomenų ir procesų skaitmeninimo keliu. Manome, kad į tai būtina atsižvelgti ir Lietuvos įstatymų leidėjams.

Civiliniame kodekse notarinis hipotekos/įkeitimo sandorio tvirtinimas buvo numatytas siekiant, kad notaro dalyvavimas užtikrintų:

(i) tinkamą sandorio šalies identifikavimą;

(ii) sandorio objekto/turto identifikavimą; ir

(iii) įkaito davėjo teisių gynimą, išaiškinant jam galimas neigiamas tokio sandorio pasekmes.

Šiuo metu visos šios paminėtos problemos gali būti sėkmingai išspręstos pigiau, efektyviau ir be notaro dalyvavimo:

(i) asmens identifikavimas - naudojant kvalifikuotą el parašą;

(ii) turto (ypač nekilnojamojo turto) identifikavimas - paimant naujausius/galiojančius duomenis tiesiogiai iš atitinkamų registrų;

(iii) teisių gynimas iš esmės aktualus tik vartotojų, t.y. fizinių asmenų atveju, bet net ir tokiu atveju, paprasto hipotekos sandorio atveju tai galima užtikrinti parengiant paprastas, aiškias, lengvai suprantamas hipotekos sandorio formas, kuriose į svarbiausias sąlygas būtų papildomai atkreipiamas vartotojo dėmesys (pvz., reikalaujant patvirtinimų, uždėti "varneles" ir pan.)

Šiai dienai dažnu atveju notarinis hipotekos/įkeitimo sandorio tvirtinimas, ypač atsižvelgus į notarų taikomus labai didelius įkainius, tik generuoja papildomas sandorio šalių išlaidas bei verčia gaišti laiką, tuo neigiamai įtakojant Lietuvos verslo konkurencingumą. Įkeitimo/hipotekos sandorių sudarymo ir registracijos procesas neturėtų būti verslas, jo kaina turėtų būti lygi tik procese dalyvaujančių asmenų realiai patiriamiems ir būtiniems kaštams.

Galimybės hipotekos ir įkeitimo sandorius sudaryti informacinių technologijų priemonėmis be notaro, įkeitimo institutą padarytų patrauklesnį ir pigesnį tiek vartotojams fiziniams asmenims, tiek ir verslo įmonėms, kas ypatingai aktualu smulkiajam ir vidutiniam verslui. Šio proceso skaitmenizacija padėtų Lietuvos pažangai ir tarptautiniuose reitinguose, įskaitant Pasaulio banko tyrimą „Doing Bussiness“.

Atkreipiame dėmesį, kad atitinkami įstatymų projektai Teisingumo ministerijos buvo parengti ir visuomenei viešai pristatyti 2018 m. lapkričio mėnesį. LBA palaiko pirminę hipotekos/įkeitimo reformos idėją, bei raginame numatyti galimybę atsisakyti hipotekos sandorių notarinės formos, sudarant galimybę sandorį dėl kilnojamojo ir, tam tikrais atvejais, nekilnojamojo turto, sudaryti informacinių technologijų priemonėmis be notaro. Taip būtų modernizuotas įkeitimo institutas, kuris taptų paprastesnis (patrauklesnis) ir pigesnis vartotojams, būtų sukurtos naujos elektroninės paslaugos, supaprastintas ir optimizuotas įkeitimo sandorio registravimo procesas. Šiai dienai modernios technologijos leidžia užtikrinti pakankamą tokio sandorio saugumą (jei bus užtikrintas kvalifikuoto parašo naudojimas ir apsikeitimas informacija tarp Nekilnojamojo turto ir kitų registrų).

LBA siūlo leisti hipotekos/įkeitimo sandorius sudaryti informacinių technologijų priemonėmis, kai tokie sandoriai sudaromi tarp juridinių asmenų, taip pat ir standartinių/paprastų hipotekos sandorių tarp fizinių asmenų atveju. Bet kuriuo atveju, notarinis tvirtinimas galėtų likti kaip alternatyva, pasirenkama pačių sandorio šalių valia.

Nepritarti

2018-11-12 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje buvo paskelbtas daug platesnės numatomo teisinio reguliavimo apimties projektas (TAIS Nr. 18-12967) (toliau – ankstesnis projektas), numatantis ne tik kilnojamųjų daiktų įkeitimo sandorių registravimo, bet ir hipotekos reformą. Tačiau po pirmojo derinimo su institucijomis (taip pat atsižvelgiant į Lietuvos notarų rūmų pateiktas išvadas dėl hipotekos sandorių objektų specifikos, vertės, socialinės reikšmės, sandorių sudarymo pasekmių ir pan.), ankstesnis projektas buvo iš esmės pakoreguotas, gerokai susiaurinant numatomo teisinio reguliavimo apimtį – buvo atsisakyta reformuoti hipotekos sandorių sudarymo ir registravimo procesą.

Įvertinus visas gautas pastabas (žr. TAIS Nr. 18-12967), buvo pasirinktas tarpinis, Seimui pateiktas variantas, kuriuo skaitmenizuojamas įkeitimo sandorių sudarymo (keitimo) procesas, ir įkeitimo bei hipotekos išregistravimas, nurodytais atvejais atsisakant privalomo notarinio tvirtinimo.

 

 

7.

Lietuvos notarų rūmai

2019-11-29

14

 

 

2019 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymų metu, svarstant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIIP-3633, toliau - Projektas), kilo diskusija dėl įkeitimo išregistravimo tvarkos.

            Kaip esame nurodę 2019 m. liepos 15 d. rašte Nr. S-372, manome, kad neturi skirtis sandorio sudarymo ir vėlesnių jo pakeitimų ar užbaigimo forma, todėl notarine forma sudaryti sandoriai (tiek hipotekos, tiek įkeitimo) turi būti išregistruojami dalyvaujant notarui. Be to, taip būtų užtikrintas ir registro duomenų teisingumas.

            Jeigu būtų nuspręsta pasirinkti Projekte siūlomą hipotekos išregistravimo tvarką, kai tam tikru pagrindu hipoteką galima būtų išregistruoti nedalyvaujant notarui, siekiant užtikrinti Civilinio kodekso sistemiškumą, siūlome notarinės formos įkeitimo  sandoriams nustatyti tokią pačią išregistravimo tvarką kaip ir hipotekos sandoriams, o rašytinių įkeitimo sandorių atveju sandorio šalims palikti alternatyvą – išregistravimą per notarą arba informacinių technologijų priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, siūlome Civilinio kodekso 4.224 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:

            „3. Pasibaigęs įkeitimas išregistruojamas iš viešo registro. Kreditoriaus, skolininko arba įkaito davėjo prašymas išregistruoti pasibaigusį įkeitimą pateikiamas notarui, o šis duomenis apie įkeitimo pabaigą perduoda viešam registrui. Šio kodekso 4.224 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais pasibaigęs įkeitimas ir šio kodekso 4.209 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti pasibaigę įkeitimai taip pat gali būti išregistruojami kreditoriaus, skolininko arba įkaito davėjo prašymu pateiktu informacinių technologijų priemonėmis viešam registrui šio registro nuostatų nustatyta tvarka (kai prašymą išregistruoti pasibaigusį  įkeitimą teikia skolininkas arba įkaito davėjas, kreditorius privalo informacinių technologijų priemonėmis pateikti patvirtinimą apie įkeitimo pabaigą).“

 

 

Nepritarti

Atkreiptinas dėmesys, kad nors hipoteka ir įkeitimas yra panašios daiktinės teisės, tačiau jų reguliavimas skiriasi – ne tik šių sandorių sudarymo ir įregistravimo reikalavimai, bet ir pabaigos pagrindai – galiojančios CK nustatytos numato skirtingus hipotekos (4.197 str. 2 d.) ir įkeitimo (4.224 str. 1 d.) pabaigos pagrindus.

Jau dabar galiojančio CK 4.224 str. 1 d. 6 punkto formuluotė nurodo įkeitimo sandorio šalių laisvo susitarimo galimybę, t. y. nepaisant kitų aplinkybių (pvz. ar įkeitimu užtikrinta prievolė yra pasibaigusi (1 p.), ar įkeistas daiktas žuvo (2 p.), baigėsi senaties terminas (5 p.) ir t.t.), CK įtvirtina įkeitimo teisės pabaigą „šalių susitarimu ar kreditoriui atsisakius įkeitimo“.

Būtent laisvą šalių valią įtvirtina ir Projekto rengėjų siūloma formuluotė, leidžianti bet kuriai įkeitimo sandorio šaliai pateikti prašymą dėl įkeitimo išregistravimo, kuriam visais atvejais turi pritarti kreditorius (teikia arba prašymą išregistruoti, arba patvirtinimą, jog sutinka su įkeitimo pabaiga, todėl be kreditoriaus valios įkeitimo negalima bus išregistruotas). Projekte taip pat paliekama galimybė bet kuriai sandorio šaliai (tiek skolininkui, tiek kreditoriui ar įkaito davėjui) dėl įkeitimo teisės pabaigos kreiptis į notarą, nepriklausomai nuo to, kuriuo pagrindu baigiasi įkeitimas.

Jei būtų pasirinkta Lietuvos notarų rūmų siūloma formuluotė, siekiant formalaus sistemiškumo ir įkeitimo teisės pabaigos suvienodinimo su hipotekos pabaigos reglamentavimu, nebūtų pasiekti Projekto tikslai ­– supaprastinti, pagreitinti ir atpiginti inter alia įkeitimo išregistravimo procesą; būtų ribojama įkeitimo sandorio šalių teisė laisva valia spręsti dėl įkeitimo pabaigos įforminimo apie tai tiesiogiai pranešant registrui informacinių technologijų priemonėmis.

 

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

2019-10-16

9

 

 

Lietuvos Aukščiausiajame Teisme susipažinome su pateiktais Įstatymų projektais Nr. XIIIP-3633-3648, ir teikiame šias pastabas ir pasiūlymus.

1. Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies I skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 (toliau ir – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3633)

1.1. Visų pirma, iš pateikto Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 10 straipsnio, kuriuo keičiamas Civilinio kodekso 4.209 straipsnis, nėra aišku, koks įkeitimo sandorio, sudaromo informacinių technologijų priemonėmis, santykis su įkeitimo sandorio rašytinės formos reikalavimu (keičiamo Civilinio kodekso 4.209 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pagal keičiamo CK 4.209 straipsnio 1 dalį, įkeitimo sandoris turi būti rašytinės formos (tiek tuo atveju, kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui (vadinamasis „posesorinis” įkeitimas), tiek ir tuo atveju, kai įkeitimo objektas neperduodamas kreditoriui (vadinamasis „neposesorinis” įkeitimas)).

Pastebėtina, kad ir pagal šiuo metu galiojančias Civiliniame kodekse įtvirtintas nuostatas, sandoris gali būti sudarytas telekomunikacijų galiniais įrenginiais. Pavyzdžiui, Civilinio kodekso 1.76 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris buvo sudarytas panaudojant telekomunikacijų galinius įrenginius, tai visais atvejais privalo būti pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Jeigu tokių duomenų nėra, šalys, kilus ginčui, negali remtis liudytojų parodymais sandorio sudarymo faktui įrodyti. Pagal Civilinio kodekso 6.192 straipsnio 2 dalį, kai pagal įstatymus ar šalių susitarimą sutartis turi būti paprastos rašytinės formos, ji gali būti sudaroma tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą.

1.2. Nekvestionuojama, kad ateityje turėtų būti kuo plačiau panaudojamos ir modernizuojamos informacinės technologijos, tačiau iš pateikto Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 susidaro įspūdis, kad informacinių technologijų priemonėmis sudaromas įkeitimo sandoris yra tarsi dar viena sandorio sudarymo forma (šalia notarinės formos ir paprastos rašytinės formos).

1.3. Iš pateikto Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 (kaip ir Aiškinamojo rašto) taip pat nėra aišku, kaip, sudarant įkeitimo sandorį panaudojant informacines technologijas, būtų užtikrinama, pavyzdžiui, kad atitinkamą įkeitimo sandorį sudaro veiksnus asmuo; kad sandorio sudarymas yra asmens laisvos valios išraiška; tuo atveju, jeigu sandoris sudaromas per atstovą, kaip užtikrinama, jog atstovas veikia jam suteiktų įgaliojimų ribose; kaip vyks asmens tapatybės nustatymas; kaip užtikrinama įkeičiamo objekto bendrasavininkių teisių apsauga; kad įkeitimo sandoris sudaromas dėl tinkamo objekto; kad būtų užtikrinta vartotojų teisių apsauga; koks tokio įkeitimo sandorio, sudaromo panaudojant informacines technologijas, santykis su sutarčių laisvės principu; kaip bus užtikrintas registro duomenų patikimumo principas ir kt.

1.4. Vadinasi, turės būti sukurtas atitinkamas mechanizmas, kurio pagalba turėtų būti užtikrinama, jog civilinėje apyvartoje nebūtų bent jau akivaizdžiai neteisėtų sandorių, taip, be kita ko, užtikrinant ir trečiųjų asmenų teisių apsaugą. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą (šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 4.209 straipsnio 2 dalis) tais atvejais, kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui (vadinamasis „neposesorinis” įkeitimas), tai užtikrina notaras, kurio civilinė atsakomybė yra draudžiama.

1.5. Kartu manytume, kad privalomos notarinės formos (sandorių teisėtumo kontrolės) atsisakymas vadinamojo „neposesorinio” įkeitimo atveju (Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 10 straipsnis (keičiamo Civilinio kodekso 4.2019 straipsnio 3 dalis)), gali lemti didesnę teisminių ginčų tikimybę. Atitinkami klausimai, kuriuos siekiama išspręsti siūlomu keisti teisiniu reglamentavimu, manytume, didžiąja dalimi gali būti išsprendžiami skaitmeninant ir modernizuojant notarinių veiksmų atlikimą, pavyzdžiui, ir eNotaras informacinės sistemos pagalba.

1.6. Iš pateikto Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 taip pat nėra aišku, kokia forma turės būti gautas hipotekos kreditoriaus patvirtinimas tuo atveju, kai prašymą dėl hipotekos pabaigos skolininkas arba turto savininkas pateiks informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant hipotekos pabaigą viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka (Įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 7 straipsnis, kuriuo keičiamas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus penktasis skirsnis (keičiamo Civilinio kodekso 4.197 straipsnio 7 dalis)).

1.7. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta anksčiau, mūsų nuomone, pateiktame Įstatymo projekte Nr. XIIIP-3633 siūlomiems pakeitimams stokojama išbaigtumo; nėra aišku, kaip faktiškai veiks nurodytasis įkeitimo sandorio, sudaromo panaudojant informacines technologijas, sudarymo mechanizmas, kaip bus užtikrinama, kad civilinėje apyvartoje nebūtų akivaizdžiai neteisėtų sandorių, ir trečiųjų asmenų teisių apsauga, todėl neatmetama ir didesnė teisminių ginčų šioje srityje tikimybė (žr. 1.3-1.5 punktus). 

Atsižvelgti iš dalies

Patobulintu Projektu siūloma atsisakyti privalomos notarinės įkeitimo sandorio formos, įtvirtinant paprastos rašytinės formos reikalavimą neposesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) atveju, kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys.

„Informacinių technologijų priemonės“ yra modernesnis įrankis sudaryti ir įregistruoti rašytinės formos įkeitimo sandorį. Nors šiuo metu vis dažniau sandoriai sudaromi naudojantis informacinių technologijų priemonėmis, tačiau tokių sandorių forma Civilinio kodekso prasme laikoma rašytine.

Keičiamose Civilinio kodekso 4.209 str. 1 ir 3 dalyse (taip pat ir 4.197 str. 7 d.) nurodytos „informacinių technologijų priemonės“ yra tik įrankis sudaryti ir įregistruoti rašytinės formos įkeitimo sandorį.

Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, diskusijas Komiteto organizuotų klausymų (2019 m. lapkričio 8 ir 25 dienomis) metu, Projektas patobulintas, nustatant, kad neposesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) atveju įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises turėtų tvirtinti notaras, išskyrus atvejus kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys. Manytina, kad tokiomis pataisomis, atsižvelgiant į Projekto autorių motyvus ir argumentus,  bus palengvinta verslo subjektų (ypač tų, kuriems kilnojamojo turto įkeitimas yra nuolatinio pobūdžio verslo praktika) administracinė našta. Tuo pačiu, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo reguliavimo, patobulintu Projektu bus tinkamai užtikrinta fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga.

 Pažymėtina, kad Projekto autorių manymu, įkeitimo sandorio tvirtinimo procese didžiąją dalį funkcijų gali pakeisti informacinių technologijų priemonės (pvz.: tapatybės identifikavimas, teisės atstovauti įgaliotoją patvirtinimas, teisnumo ir veiksnumo patikrinimas per susijusius registrus, sandorio sudarymo laiko nustatymas, duomenų įregistravimas ir pan.). Be to, atkreiptas dėmesys į įkeitimo sandorio objekto ­– kilnojamojo turto – specifiką, nes Lietuvoje nėra (išskyrus kai kurias išimtis) privalomos kilnojamųjų daiktų registracijos.

 Atsižvelgiant į tai, kad Projektu siekiama ne tik supaprastinti, bet ir modernizuoti įkeitimo sandorių sudarymo ir įregistravimo procesą, įgyvendinant Projekte numatytas nuostatas reikės atlikti nemažai techninių pakeitimų – pertvarkyti Hipotekos, Sutarčių (Sutarčių ir teisių suvaržymo) bei Nekilnojamojo turto registrus, sukurti reikalingas valstybės registrų sąsajas (pvz. su Įgaliojimų ar Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registrais), sukurti įrankį, suteikiantį galimybę informacinių technologijų priemonėmis sudaryti ir įregistruoti įkeitimo sandorius ir pan.

Šie ir kiti techniniai Projekto nuostatų įgyvendinimo aspektai bus sureguliuoti įgyvendinamais teisės aktais (pvz. registrų nuostatais) ir išspręsti praktinėmis techninėmis priemonėmis.

2.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2019-11-18

9

1,

2,

3

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto prašymu atliko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3633 (toliau – Projektas), taip pat Projekto rengėjų siūlymų dėl Projekto 10 straipsnio (numatančio Civilinio kodekso 4.209 straipsnio pakeitimus) ir 15 straipsnio (numatančio Civilinio kodekso 4.224 straipsnio pakeitimus) nuostatų antikorupcinį vertinimą.

Atlikus Projekto ir siūlymų antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad jie tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai, tačiau dalis Projekto ir siūlymų nuostatų gali būti suvokiamos dviprasmiškai, todėl siekiant teisinio aiškumo Projekto nuostatos galėtų būti tobulinamos.

Dėl Projekto teikiame šią pastabą ir pasiūlymą:

1.                   Projekto 10 straipsniu siūloma keisti Civilinio kodekso 4.209 straipsnio 2 dalį nustatant, kad „Kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, šio sandorio pagrindu atsiradęs įkeitimas gali būti registruojamas viešame registre arba įkeitimo sandoris gali būti sudaromas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įkeitimą viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka“.

Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, iš minėtų Projekto nuostatų neaišku, ar įkeitimas (kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui) privalo būti registruojamas viešajame registre, ar toks registravimas nėra privalomas. Kadangi Projektu siūlomų nuostatų kontekstas, taip pat Projekto aiškinamajame rašte išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įkeitimas (kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) arba įkeitimo pasibaigimas privalo būti registruojami viešajame registre, siūlytume minėtas Projekto nuostatas konkretinti.

Dėl Projekto rengėjų siūlymų dėl Projekto 10 straipsnio,  numatančio Civilinio kodekso 4.209 straipsnio pakeitimus:

2. Projekto rengėjai Civilinio kodekso 4.209 straipsnio 1 dalyje siūlo nustatyti, kad „Kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, sudaromas rašytinis įkeitimo sandoris, kurio pagrindu atsiradęs įkeitimas gali būti registruojamas viešajame registre arba įkeitimo sandoris gali būti sudaromas informacinių technologijų priemonėmis, įregistruojant įkeitimą viešame registre šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Rašytinės formos nesilaikymas įkeitimo sandorį daro negaliojantį“.

Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą pastabą manytume, kad siūlomos nuostatos gali būti suvokiamos dviprasmiškai (kadangi lieka neaišku, ar įkeitimas privalo būti registruojamas viešajame registre, ar toks registravimas nėra privalomas), todėl siūlytume apsvarstyti siūlomų nuostatų tobulinimo tikslingumą.

Pritarti iš dalies

Projekto 9 straipsniu keičiamos 4.209 str. 1 dalies teisinio reguliavimo tikslas būtent ir yra sudaryti galimybę posesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui) sandorio pagrindu atsiradusius įkeitimus registruoti viešame registre, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą, įkeitimo sandorio registravimas registre numatytas tik neposesorinio (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) sandorio pagrindu atsiradusiems įkeitimams (Civilinio kodekso 4.209 str. 1, 2 d.). Šios Projekto formuluotės tikslas – paskatinti sandorio šalis pasinaudoti papildoma teisių apsauga įregistruojant posesorinius įkeitimus viešame registre (įregistravimas – kaip papildomas skolos grąžinimo garantas, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės nustatymo priemonė ir pan.). Tačiau numatomu teisiniu reguliavimu nėra siekiama įtvirtinti privalomą posesorinių įkeitimų registravimą (įkeitimo sandorio galiojimui užtenka rašytinės formos), todėl negalima sutikti su siūlymu 4.209 str. 1 dalyje (pradiniame projekte - 2 dalyje) atsisakyti žodžių junginių „gali būti“, taip pat negalima formuluoti taisyklės, jog visais atvejais turtinių teisių įkeitimas yra registruojamas viešame registre.

Projekto 9 straipsniu keičiamos Civilinio kodekso 4.209 straipsnio 2 ir 3 dalys patobulintos, nurodant imperatyvią taisyklę kad neposesorinis įkeitimas registruojamas viešame registre. Taip pat išdėstomi būdai: per notarą arba tam tikrais atvejais (kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaitos davėjas  ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys) informacinių technologijų priemonėmis.

3.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2019-11-18

 

 

 

3. Projektu ir Projekto rengėjų siūlomų Civilinio kodekso 4.209 straipsnio nuostatomis numatomas skirtingas teisinis reglamentavimas[5], taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybai papildomai pateikta medžiaga leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu yra kilusi diskusija, ar Projektu numatomos galimybės įkeitimo sandorius sudaryti informacinių technologijų priemonėmis atsisakant tokio sandorio notarinio tvirtinimo formos nesudarys prielaidų pažeisti įkeitimo sandorio šalių teisėtų interesų.

Atsižvelgdama į tai, kad Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimą konkretizuos lydintieji teisės aktai (pavyzdžiui, Sutarčių registro nuostatai, kurie Projekto priėmimo atveju turės būti keičiami ir / ar tikslinami), Specialiųjų tyrimų tarnyba, neturėdama galimybės įvertinti tokio teisinio reglamentavimo, šiuo klausimu negali pateikti objektyvios nuomonės. Tačiau atsižvelgdama į tai, kad informacinių technologijų priemonės šiuo metu naudojamos kitokio pobūdžio sandorių sudarymui, šios priemonės yra nuolat tobulinamos, Specialiųjų tyrimų tarnyba mano, kad atsižvelgiant į įkeitimo sandorių specifiką ir lydinčiaisiais teisės aktais detalizuojant Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimo teisinį reglamentavimą galima užtikrinti įkeitimo sandorių šalių teisėtus interesus. Taip pat manytume, kad Projektu galima nustatyti ir alternatyvias įkeitimo sandorių sudarymo galimybes, pavyzdžiui: Projektas galėtų nustatyti, kad įkeitimo sandorio šalys pačios gali susitarti dėl įkeitimo sandorio sudarymo formos – ar jį sudaryti informacinių technologijų priemonėmis, ar taikyti notarinio tvirtinimo formą.

 

Atsižvelgti

Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, diskusijas Komiteto organizuotų klausymų (2019 m. lapkričio 8 ir 25 dienomis) metu, Projektas patobulintas, nustatant, kad neposesorinio įkeitimo (kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui) atveju įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises turėtų tvirtinti notaras, išskyrus atvejus kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas (kai skolininkas ir įkaito davėjas ne tas pats asmuo) yra juridiniai asmenys. Manytina, kad tokiomis pataisomis, atsižvelgiant į Projekto autorių motyvus ir argumentus,  bus palengvinta verslo subjektų (ypač tų, kuriems kilnojamojo turto įkeitimas yra nuolatinio pobūdžio verslo praktika) administracinė našta. Tuo pačiu, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomo reguliavimo, patobulintu Projektu bus tinkamai užtikrinta fizinių asmenų teisių ir teisėtų interesų apsauga.

4.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos

2019-11-20

 

 

 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įvertino Civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.202, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą reg. Nr. XIII-3633 ir Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2019 m. lapkričio 8 d. organizuotų klausymų projekto autorių pateiktus siūlymus. Informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturime.

Atsižvelgti

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: nėra.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.173, 4.177 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus antrojo skirsnio, 4.184, 4.189 straipsnių, ketvirtosios knygos II dalies XI skyriaus ketvirtojo ir penktojo skirsnių, 4.207, 4.209, 4.210, 4.212, 4.213, 4.223, 4.224, 4.225, 6.104, 6.561 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 4.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Irena Haase, Julius Sabatauskas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.

 

Komiteto pirmininkė                                                                           (Parašas)                                                                      Agnė Širinskienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja M. Civilkienė,

Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja I. Leonavičiūtė

 


[1] Pagal Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės, Viešojo valdymo grupės, Finansų ministerijos ir Lietuvos notarų rūmų pastabas reikėjo ne tik patikslinti Projektą, bet ir parengti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo pažymą bei 8 naujus įstatymų projektus.

[2] Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento patvirtinimo“.

[3] „18. Parengti teisės aktų projektai (išskyrus teisės aktų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, ir teisės taikymo aktų, kuriuose yra komercinę paslaptį sudarančios informacijos, projektus) teikiami derinti Reglamento 25 ir 26 punktuose nurodytoms institucijoms (toliau – išvadas teikiantys subjektai, suinteresuotos institucijos) per Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinę sistemą (toliau – TAIS).“

„25. Dėl Vyriausybei teikiamų teisės aktų projektų (išskyrus Vyriausybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus) turi būti gautos išvados pagal kompetenciją iš ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar organizacijų.“

„26. Kai Vyriausybės nutarimo projektą teikia vienos valdymo srities ministras, o Vyriausybės priimtą nutarimą pasirašo kitos valdymo srities ministras, išvada dėl teisės akto projekto turi būti gauta iš tos ministerijos, kuriai vadovauja ministras, turintis pasirašyti priimtą nutarimą.“

[4] „33. Rengėjas, nesutinkantis su išvadas teikiančių subjektų pateiktomis pastabomis ir pasiūlymais, organizuoja suinteresuotų institucijų pasitarimą (išskyrus dėl Vyriausybės nutarimų projektų, kuriuose teikiamos Vyriausybės išvados dėl Seime svarstomų teisės aktų projektų), jeigu nesutarimų pašalinti nepavyksta kitais būdais.“

[5] Pagal Projektą įkeitimo sandoriai galėtų būti sudaromi informacinių technologijų priemonėmis, o pagal Projekto rengėjų siūlymus atvejais, kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, tokį sandorį turėtų tvirtinti notaras, išskyrus atvejus, kai kreditorius, skolininkas ir įkaito davėjas yra juridiniai asmenys;