LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Aplinkos apsaugos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 1, 6, 8, 19⁴, 31 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-3292 (ES)

2024-04-10  Nr. 107-P-14

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:  komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus.

Komiteto biuras:  vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė.

Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos grupės vadovas Vitalijus Auglys, vyresn. patarėja Elena Auglienė, patarėjas Paulius Žvirblis, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovė Eglė Paužuolienė ir vyr. specialistė Sigita Gustaitė-Jarukienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16	2	3		Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.    Svarstytina, ar siekiant aiškumo, projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 7 dalies nuostatų iki dvitaškio nereiktų papildyti, nustatant, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos organizuoja ne tik aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų, bet ir šią sritį reglamentuojančių kitų teisės aktų įgyvendinimą, t. y. po žodžio „įstatymų“ įrašant žodžius „ir kitų teisės aktų“.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas : Projekto 2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Pakeisti 6 straipsnio 7 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „Savivaldybių institucijos, ir įstaigos saugodamos aplinką, užtikrindamos vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gerindamos aplinkos kokybę savivaldybės teritorijoje ir organizuodamos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą:“.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16				2.    Pagal projekto 2 straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 8 ir 10 punktą griežtesnius aplinkos apsaugos normatyvus ir taisykles galėtų nustatyti savivaldybių institucijos ir įstaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal kartu su projektu teikiamo Administracinių nusižengimų kodekso 242, 268, 286 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr.  XIVP- 3294 (toliau - projektas Nr. XIVP-3294) 1 straipsniu keičiamo Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 242 straipsnio 5 dalį administracinė atsakomybė kiltų už savivaldybės tarybos priimtų aplinkos apsaugos normatyvų ir (ar) taisyklų pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, iš abiejų projektų nėra aišku, kuris subjektas (savivaldybių taryba, meras ar įstaigos ar tik savivaldybės taryba) galėtų nustatyti aplinkos apsaugos normatyvus ir (ar) taisykles. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-3294 nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas : ANK projektas Nr. XIVP-3294 turėtų būti patikslintas pagal AAĮ projekto Nr. XIVP-3292  nuostatas
3.1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16	3			3.    Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai vykdydami aplinkos apsaugos kontrolę turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), išskyrus tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas“.             Projekto nuostata svarstytina šiais aspektais.             Pirma, iš projekto nuostatų nėra aišku, kurie savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai turėtų įgaliojimus vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę ir atitinkamai patekti į privačias teritorijas ir juose esančius objektus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnio 1 punkto nuostatas analogišką teisę turi aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, apibrėžti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje. Be to, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12 straipsnyje nustatytos ir kitos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisės ir pareigos vykdant valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę. Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo bei aiškumo, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų papildyti aiškiai įvardinant, kurie savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai vykdytų aplinkos apsaugos kontrolę, nustatyti jų teises ir pareigas vykdant šią funkciją bei jos įgyvendinimo tvarką, kaip, pavyzdžiui, tai įtvirtinta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 15 – 17 straipsniuose, reglamentuojančiuose aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų veiksmus atliekant fizinių ir juridinių asmenų veiklos patikrinimą, šį patikrinimą įforminančio dokumento surašymą ir įteikimą, patikrinimą atliekančių pareigūnų patekimą į privačias teritorijas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projekto Nr. XIVP-3294 6 ir 7 straipsniais keičiamo ANK 589 straipsnio 82 punktą ir ANK 589 straipsnio nuostatas iki dvitaškio administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo savivaldybių administracijų pareigūnai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, teikiamo projekto ir projekto Nr. XIVP-3294 nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje ir šiuo aspektu.	Pritarti iš dalies	Komiteto pasiūlymas : Pritarti dėl 3 straipsnio, kuriuo keičiama 8 straipsnio 2 dalis papildymo įvardinant, kad savivaldybės administracijos  direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai vyko funkcijas. 8 straipsnio 2 dalį siūloma išdėstyti taip: „Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, vykdydami aplinkos apsaugos kontrolę. turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), išskyrus tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti administracijos valstybės tarnautojai, pateikę teismo nutartį, turi teisę patekti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu). Teismo nutartis gaunama mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12^1 straipsniu. Jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo, kurį tirti savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams įstatymu įgaliojimai nesuteikti, požymių, surinkta medžiaga perduodama institucijai, kuri pagal įstatymą turi įgaliojimus vykdyti administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl jo surašyti administracinio nusižengimo protokolą.“ Siūloma nepritarti dėl „pareigūnų“ teisių ir pareigų detalizavimo Netikslinga nustatyti specifines teises ir pareigas, kadangi visos reikalingos teisės atlikti administracinį tyrimą procese numatytos ANK.
3.2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16	1			Antra, vertinamosios projekto nuostatos sąvoka „privati teritorija“ yra apibrėžta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad reikėtų papildyti projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 1 straipsnio 35 punktą, jame įrašant Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas : Papildyti projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomą keičiamo įstatymo 1 straipsnio 35 punktą ir jį išdėstyti taip: „35) kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme.“
3.3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16	3			Trečia, manytina, kad atitinkami savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai galėtų patekti tik į tos savivaldybės, kurioje jie būtų įgalioti vykdyti aplinkos apsaugos kontrolę, teritorijoje esančias privačias teritorijas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti, ypač atsižvelgiant į tai, kad vienam fiziniam ar juridiniam asmeniui gali priklausyti keletas privačių teritorijų (jose esančių objektų) skirtingų savivaldybių teritorijose, kurias reikėtų patikrinti vykdant konkretų aplinkos apsaugos kontrolės tyrimą.	Nepritarti	Komiteto argumentai: Atsižvelgiant į 3 straipsnį, kuriuo keičiama 8 straipsnio 2 dalis, įgaliojimus suteiks konkrečios savivaldybės administracijos direktorius. Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalimi savivaldybės darbuotojų įgaliojimai ribojami tik savivaldybės teritoriniu aspektu.
3.4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16	3			Ketvirta, atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje siūloma reglamentuoti ne valstybės institucijų, o savivaldybės administracijos teises vykdant aplinkos apsaugos kontrolę, svarstytina, ar atitinkamai neturėtų būti papildytas ir keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimas.	Nepritarti	Komiteto argumentai: Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad „valstybės (valstybinės) institucijos“ sąvoka yra bendrinė, ji apima įvairias valstybės institucijas, per kurias valstybė vykdo savo funkcijas. Valstybės institucijos sudaro sistemą. Ši valstybės institucijų sistema yra įtvirtinta įvairios teisinės galios teisės aktais. Vienos valstybės institucijos yra expressis verbis išvardytos Konstitucijoje, kitos valstybės institucijos pagal Konstituciją turi būti nustatytos įstatymu. Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, sąvoka „valstybė valdžios institucijos“ apima ir vietos savivaldos institucijas, todėl netikslinga keisti 8 straipsnio pavadinimo. Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime yra konstatavęs, kad „valstybės (valstybinės) institucijos“ sąvoka yra bendrinė, ji apima įvairias valstybės institucijas, per kurias valstybė vykdo savo funkcijas. Valstybės institucijos sudaro sistemą. Ši valstybės institucijų sistema yra įtvirtinta įvairios teisinės galios teisės aktais. Vienos valstybės institucijos yra expressis verbis išvardytos Konstitucijoje, kitos valstybės institucijos pagal Konstituciją turi būti nustatytos įstatymu. Konstitucijoje yra expressis verbis išvardytos įvairios valstybės institucijos: Seimas; Respublikos Prezidentas; Vyriausybė; Konstitucinis Teismas; Aukščiausiasis Teismas, Apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai; Seimo kontrolieriai; Valstybės kontrolė; Lietuvos bankas; Valstybės gynimo taryba; kariuomenės vadas; Generalinė prokuratūra; Vyriausioji rinkimų komisija. Kai kurios valstybės institucijos Konstitucijoje yra įtvirtintos nenurodant tikslių jų pavadinimų: ministerijos; saugumo tarnyba; speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija, patarianti Respublikos Prezidentui dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų; teritorinės prokuratūros; Vyriausybės atstovai, prižiūrintys, ar savivaldybės laikosi Konstitucijos ir įstatymų, ar vykdo Vyriausybės sprendimus. Konstitucijoje yra numatytos ir tokios valstybės institucijos, kurios gali būti steigiamos Seimo priimamais įstatymais: kontrolės institucijos; Vyriausybės įstaigos; specializuoti teismai administracinių, darbo, šeimos ir kitų kategorijų byloms nagrinėti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas).
4.1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16	6			4.    Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ar kitos valstybės institucijos, meras ar jo įgalioti asmenys pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę.             Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais             Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojantį keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą ieškinius gali pareikšti tik Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos apsaugos ministerijos ar kitos valstybės institucijos. Gi pagal projektu siūlomą nustatyti teisinį įreguliavimą tokius ieškinius turės teisę pareikšti taip pat meras arba jo įgalioti asmenys. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris subjektas, t. y. vykdantis valstybinę aplinkos apsaugos kontrolę valstybės mastu ar savivaldybės meras arba jo įgalioti asmenys, turėtų teisę pareikšti ieškinį, kai žala aplinkai būtų padaroma konkrečios savivaldybės teritorijoje. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų aiškiai atriboti projekte nurodytų subjektų kompetenciją, reiškiant ieškinius dėl žalos aplinkai ir kitų nuostolių atlyginimo.	Nepritarti	Komiteto argumentai: Atkreiptinas dėmesys, kad aktualioje įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje numatyta: „Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ar kitos valstybės ar savivaldybių institucijos pagal kompetenciją ieškinius dėl žalos aplinkai bei kitų nuostolių atlyginimo gali pareikšti ūkio subjektui arba kitam asmeniui, padariusiam aplinkai žalos arba sukėlusiam neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę <..>”. Taigi, savivaldybių institucijos yra minimos. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad 33 straipsnio 2 dalies nuostatų turinys aiškintinas sistemiškai kartu su keičiamo įstatymo 32^1 straipsnio 4 dalies, 32^2 straipsnio 1, 3 dalies nuostatomis, kurios numato, jog atitinkamais atvejais savivaldybės institucijos, savivaldybės vykdomoji institucija pačios ar per trečiuosius asmenis taiko prevencines priemones (siekiant išvengti žalos aplinkai kilimo), atkūrimo priemones (siekiant atkurti aplinkos būklę), žalos suvaldymo priemones ir, įstatyme nustatytais atvejais, apmoka šių priemonių taikymą. Taigi, teisė merui ar jo įgaliotam asmeniui (aktualioje redakcijoje – savivaldybių institucijoms) teikti ieškinį 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta siekiant užtikrinti galimybę prisiteisti aukščiau įvardytų prevencinių, atkūrimo ir žalos suvaldymo priemonių (kai jas taiko savivaldybės institucijos, savivaldybės vykdomoji institucija) taikymo išlaidas.
4.2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16	6			Antra, pagal projekto nuostatas meras galėtų įgalioti bet kuriuos asmenis, tame tarpe ir privačius asmenis, teikiančius teisines paslaugas. Svarstytina, ar projekte nereikėtų detaliau įvardinti asmenis, kuriuos meras galėtų įgalioti reikšti projekte minimus ieškinius.	Nepritarti	Komiteto argumentai: Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis meras yra vienasmenė savivaldybės institucija, kurios kompetencija apibrėžta Vietos savivaldos įstatyme. Manytina, kad tikslinga merui suteikti diskreciją dėl įgaliojamų asmenų teikti ieškinį.
4.3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16	6			Trečia, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje prieš žodį „meras“ reikėtų įrašyti žodį „savivaldybės“.	Nepritarti	Komiteto argumentai: LR vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta sąvoka „meras“, šio įstatymo VI skyrius reglamentuoja teisinius santykius, kylančius iš vykdomosios institucijos – mero – veikimo. Įstatyme sistemiškai vartojama sąvoka „meras“, o ne „savivaldybės meras“. Aplinkos apsaugos įstatymo projektu keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 35 punktas papildomas nuoroda į Vietos savivaldos įstatymą. Atsižvelgiant į tai, netikslinga Aplinkos apsaugos įstatyme vartoti kitą sąvoką, negu įtvirtinta Vietos savivaldos įstatyme.
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16	3			5.    Pagal projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 1 straipsnio 34 punktą aplinkos apsaugos kontrolė suprantama kaip įstatymais įgaliotų viešojo administravimo subjektų veikla, kuria siekiamas užtikrinti ne tik fizinių, bet ir juridinių asmenų veiklos aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje teisėtumą ir teisėtvarką ir kuri apima pažeidimų prevenciją ir jų nutraukimą, asmenų, padariusių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje, nustatymą, jų patraukimą teisinėn atsakomybėn. Tačiau iš projekto nuostatų nėra aišku, ar savivaldybės institucijos ir įstaigos aplinkos apsaugos kontrolę vykdytų juridinių asmenų veiklos atžvilgiu, nes projektu nėra keičiamas keičiamo įstatymo 37 straipsnis, nustatantis pareigūnus, turinčius teisę tirti juridinių asmenų padarytus pažeidimus, surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus ir nagrinėti bylas dėl ekonominių sankcijų. Taigi, pagal projekto nuostatas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, vykdantys aplinkos apsaugos kontrolę, pavyzdžiui, negalėtų juridinių asmenų patraukti atsakomybėn už nenupjautų, nesugrėbtų ar kitaip nesurinktų augalų ar jų dalių neteisėtą deginimą, numatytą keičiamo įstatymo 77 straipsnyje, tačiau pagal projekto Nr. XIVP-3294 5 straipsniu keičiamo ANK 286 straipsnio 3 dalį ir 7 straipsniu keičiamo ANK 589 straipsnio 82 punktą už analogišką pažeidimą, padarytą fizinių asmenų, galėtų šiuos asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatytą aiškumo principą, reiškiantį, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, nes, neaišku, pavyzdžiui, kokius veiksmus turėtų atlikti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, patekęs į privačią teritoriją ir nustatęs joje neteisėtą augalų deginimą, taip pat išsiaiškintų, kad šį pažeidimą padarė juridinis asmuo (ar pagal ANK 286 straipsnio 3 dalį baustų tik juridinio asmens vadovą ar kitą atsakingą asmenį, ar privalėtų kreiptis į aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus, turinčius teisę traukti juridinį asmenį atsakomybėn pagal keičiamo įstatymo 77 straipsnį). Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto nuostatas tikslinti.	Pritarti iš dalies	Komiteto pasiūlymas: Papildyti Projekto 3 straipsniu keičiamo 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti: „Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai, vykdydami aplinkos apsaugos kontrolę, turi teisę pateikę tarnybinį pažymėjimą patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.), išskyrus tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas. Savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai pateikę teismo nutartį turi teisę patekti į tikrinamo fizinio asmens gyvenamąsias patalpas (tarp jų ir nuomojamas ar naudojamas kitu pagrindu). Teismo nutartis gaunama mutatis mutandis vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 12^1straipsniu. Jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi administracinio nusižengimo, kurį tirti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams įstatymu įgaliojimai nesuteikti, požymių, surinkta medžiaga perduodama institucijai, kuri pagal įstatymą turi įgaliojimus vykdyti administracinio nusižengimo tyrimą ir dėl jo surašyti administracinio nusižengimo protokolą“.
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16	4			6.    Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto 8 straipsnio 1 dalį projekto 4 straipsnis, keičiantis Aplinkos apsaugos įstatymo 19^4straipsnio 1 dalį, įsigalioja 2024 m. gegužės 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2022 m. rugsėjo 29 d. priėmė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 19^4 straipsniu ir 19^4 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1433, kurio 3 straipsnyje dėstomas Aplinkos apsaugos įstatymo 19^4straipsnis, įsigaliosiantis taip pat 2024 m. gegužės 1 d. Taigi, priėmus teikiamą projektą, 2024 m. gegužės 1 d. įsigalios dvi skirtingos Aplinkos apsaugos įstatymo 19^4 straipsnio 1 dalies redakcijos. Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliosiantis teisinis reguliavimas ir įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti tarpusavyje derinami, antraip vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos, bei į tai, kad projekto 4 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo 19^4straipsnio 1 dalis galiotų tik vieną dieną, svarstytinas projekto 4 straipsnio tikslingumas. Pažymėtina, kad tinkamas reguliavimas šiuo atveju būtų dar neįsigaliojusių priimto Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo 19^4 straipsniu ir 19^4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1433 3 straipsnio nuostatų pakeitimas.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas: Siūloma projekto įsigaliojimo datą vėlesnę nei 2024 m. gegužės 1 d., todėl siūloma 4 ir 5 straipsnių nuostatas apjungti, panaikinti 5 straipsnį, o 4 straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 19^4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 19^4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „Šio įstatymo 19 straipsnio antrojoje dalyje nustatytos sąlygos gali būti laikinai netaikomos ūkinės veiklos objektą eksploatuojančiam ir (ar) ūkinę veiklą vykdančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui, kai tai būtina gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai energetikos padėčiai arba valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai šilumos energijos gamybos ir šilumos tiekimo srityje valdyti, likviduoti ir (ar) jų padariniams šalinti. Konkrečios laikinosios ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygos, pagal kurias gali būti eksploatuojamas ūkinės veiklos objektas ir (ar) vykdoma ūkinė veikla gresiant arba susidarius ekstremaliajai energetikos padėčiai arba ekstremaliajai situacijai, nustatomos ekstremalių situacijų komisijos ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo sprendimu, priimtu Krizių valdymo ir Civilinės civilinės saugos įstatymo įstatyme nustatyta tvarka, arba Vyriausybės ar jos įgaliotos valstybės institucijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, priimtu Energetikos įstatymo įstatyme nustatyta tvarka. Šioje dalyje nustatyta išimtis negali būti taikoma platesniu mastu ir ilgesnį laikotarpį, negu būtina gresiančiai ar susidariusiai ekstremaliajai energetikos padėčiai arba valstybės lygio ekstremaliajai situacijai, taip pat savivaldybės lygio ekstremaliajai situacijai šilumos energijos gamybos ir šilumos tiekimo srityje valdyti, likviduoti ir (ar) jų padariniams šalinti. Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdantis ūkinę veiklą pagal šioje dalyje nustatyta tvarka nustatytas laikinąsias ūkinės veiklos objekto eksploatavimo ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo sąlygas, privalo taikyti visas įmanomas neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai mažinančias priemones.“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16	3			7.    Projekto 3 straipsnio pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-11-16				8.    Teikiamu įstatymo projektu siūloma reglamentuoti aplinkos apsaugos kontrolę, kurią vykdytų savivaldybių institucijos ir įstaigos. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai bei Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkto ir 5 dalies nuostatas, svarstytina, ar neturėtų būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.	Pritarti	Išvada gauta, žr. 4 lentelę

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto  nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
9.	Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2024-04-05	2	3, 4		Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 7 dalies 8 punktą ir nustatyti, kad: „Savivaldybių institucijos ir įstaigos saugodamos aplinką, užtikrindamos vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gerindamos aplinkos kokybę savivaldybės teritorijoje ir organizuodamos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų įgyvendinimą: „8) gali nustatyti griežtesnius už valstybinius arba papildomus, jeigu valstybės institucijų nenustatyta, aplinkos apsaugos normatyvus ir (ar) taisykles, taikomus savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, atsižvelgdamos į vietos gyventojų ir bendruomenių poreikius ir (ar) vietos aplinkos sąlygas;“. 1.1. Savivaldybėms suteikiamos neribotos diskrecinės sprendimų priėmimo teisės savo nuožiūra, galimai nepagrįstai nustatyti papildomus aplinkos apsaugos normatyvus ir (ar) taisykles Nors galiojantis Įstatymas nustato savivaldybių teisę nustatyti griežtesnius už valstybinius aplinkos apsaugos normatyvus (toliau – normatyvai), tačiau pagal galiojantį Įstatymą tokie sprendimai privalo būti suderinami su atitinkamus normatyvus patvirtinusiomis valstybės institucijomis. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad minėtais Projekto siūlymais ne tik naikinama tokia taisyklė (t. y. Projekto priėmimo atveju savivaldybės institucijų ir įstaigų (toliau – savivaldybių) nustatomi griežtesni normatyvai su kompetentingomis institucijomis derinami nebus), bet taip pat siūloma nustatyti, kad savivaldybė galės nustatyti ir papildomus normatyvus ir (ar) taisykles, kurių valstybės institucijos nenustačiusios. Taigi, iš esmės tai būtų nauji normatyviniai reikalavimai ir (ar) taisyklės, kurių nacionaliniai teisės aktais dar nereglamentuoja, o tokie savivaldybių sprendimai su kompetentingoms valstybės institucijomis derinami taip pat nebūtų. Atkreiptinas dėmesys, kad Projektas nenustato kriterijų savivaldybių sprendimams dėl tokių griežtesnių ir (ar) papildomų normatyvų ir (ar) taisyklių, todėl dėl aukščiau išdėstytų argumentų, Projektu siūlomos nuostatos vertinamos kaip sudarančios sąlygas neribotai savivaldybių diskrecijai (t. y. galimybėms savo nuožiūra, galimai nepagrįstai spręsti dėl griežtesnių ir (ar) papildomų normatyvų ir (ar) taisyklių turinio). 1.2. Apsunkinamas ir atskirais atvejais iš esmės neįmanomu padaromas savivaldybių priimtų sprendimų pagrįstumo patikrinimas. Mažinamas savivaldybių sprendimų skaidrumas Kaip minėta aukščiau išdėstytoje pastaboje, Projektas nenustato kriterijų savivaldybių sprendimams dėl griežtesnių ir (ar) papildomų normatyvų ir (ar) taisyklių, todėl įgyvendinant šias Projekto nuostatas būtų sudaromos sąlygos itin plačioms su jų nustatymu susijusioms interpretacijoms. Tik atvejais, kada savivaldybės spręstų dėl griežtesnių normatyvų nustatymo, iš dalies būtų aiškus tokio sprendimo teisinio reglamentavimo „atspirties“ pagrindas (t. y. aišku nuo kokios ribos (kuri atitinka valstybės nustatytą) normatyvas yra griežtinamas). Tuo tarpu kitais atvejais – t. y. kada būtų nustatomas papildomas normatyvas ir (ar) taisyklės – tokio sprendimo pagrindai liktų neaiškūs (kadangi normatyvas ir (ar) taisyklės būtų naujai sukuriamos). Projektu siūlomų nuostatų įgyvendinimas susijęs ir gali turėti reikšmės savivaldybės bendruomenės interesams. Kadangi Projektu iš esmės neapibrėžiamos su normatyvų / taisyklių nustatymu susijusių savivaldybių sprendimų priėmimo pagrindai (pavyzdžiui: pagal kokius kriterijus ir principus bus nustatomas konkretus normatyvas; kaip ir kokia tvarka bus įvertintas poreikis nustatyti normatyvą ir kt.), kilus poreikiui dėl konkretaus normatyvo pagrįstumo įvertinimo (pavyzdžiui: toks poreikis gali atsirasti, jeigu asmenys sieks apginti savo teisėtus interesus dėl to, kad normatyvas (jų nuomone) šiuos interesus pažeidžia) tai padaryti (manytina) būtų neįmanoma. Tokia aplinkybė leidžia teigti, kad šis veiksnys gali turėti neigiamos reikšmės savivaldybės sprendimų skaidrumui bei objektyvumui, gali sudaryti sąlygas nesąžiningam elgesiui pasireikšti (pavyzdžiui: tokia situacija sudaro palankias sąlygas priimti tik atskiroms interesų grupėms naudingus sprendimus). 1.3. Sprendimų priėmimo teisė būtų suteikiama savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, tačiau neaiški šiems subjektams suteikiamų įgaliojimų apimtis ir turinys. Sprendimo priėmimo teisė būtų suteikiama ir vienasmeniško sprendimo priėmimo teisę turinčiai savivaldybės vykdomajai institucijai, o tai išplėstų korupcijos rizikos veiksnių pasireiškimo tikimybę bei turėtų neigiamos reikšmės skaidrumui Pagal Projekto nuostatas, sprendimų priėmimo teisė būtų suteikiama savivaldybių institucijoms ir įstaigoms. Atkreipiame dėmesį, kad nei Projektu, nei Projektą lydinčiaisiais teisės aktų projektais neatskleidžiami sprendimų priėmimo kriterijai, galimas turinys, pobūdis ir kt. Taip pat Projektu nekonkretinama įgaliojimų dėl suteikiamų teisių savivaldybių institucijoms ir įstaigoms diferencijavimo tvarka, principai ir  kt. (t. y. kokius konkrečius sprendimus ir kokia apimtimi galėtų priimti savivaldybės taryba, kokius – meras ir (ar) savivaldybė įstaigos). Dėl minėtos priežasties, Projekto nuostatos svarstytinos teisinio aiškumo aspektu. Be to, pagal Projekto nuostatas tokia teisė būtų suteikta ir vienasmeniško sprendimo priėmimo teisę turinčiai savivaldybės vykdomajai institucijai – savivaldybės merui, o tokia aplinkybė gali būti vertinama kaip ydinga antikorupciniu požiūriu, kadangi didėja rizika dėl priimamų sprendimų galimo neobjektyvumo, šališkumo ir neskaidrumo. Atlikus Projekto Nr. XIVP-3292 antikorupcinį vertinimą, darytina išvada, kad juo siūlomas teisinis reglamentavimas yra ydingas antikorupciniu požiūriu, kadangi: a) Projektu savivaldybėms suteikiamos neribojamo ir neprognozuojamo pobūdžio diskrecinės teisės savo nuožiūra (galimai nepagrįstai) nustatyti aplinkos apsaugos normatyvus ir (ar) taisykles; b) Projektu apsunkinamas ir atskirais atvejais iš esmės neįmanomu padaromas savivaldybių priimtų sprendimų pagrįstumo patikrinimas; c) Projektu siūlomos nuostatos turėtų neigiamos reikšmės savivaldybėje priimamų sprendimų skaidrumui; Projektu galimai suteikiama teisė tokius sprendimus priimti vienasmenišką sprendimų priėmimo teisę turinčiai savivaldybės institucijai, o tai išplečia korupcijos rizikos veiksnių, kad sprendimai gali būti šališki, neobjektyvus ir neskaidrūs, pasireiškimo tikimybę.	Pritarti	Komiteto pasiūlymas :   Pakeisti projekto 2 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalies ir 8 punkto formuluotes ir jį išdėstyti taip:   “7. Savivaldybių institucijos, ir įstaigos  saugodamos aplinką, užtikrindamos vietos gyventojų teisę į švarią aplinką, gerindamos aplinkos kokybę savivaldybės teritorijoje ir  organizuodamos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimą:”  „8) gali nustatyti griežtesnius už valstybinius arba papildomus, jeigu valstybės institucijų nenustatyta, aplinkos apsaugos normatyvus ir (ar) taisykles, suderinusios su juos patvirtinusiomis valstybės institucijomis, taikomus savivaldybės teritorijoje ar jos dalyje, atsižvelgdamos į vietos gyventojų ir bendruomenių poreikius ir (ar) vietos aplinkos sąlygas;“  Papildomai pažymėtina, kad Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 1-3 dalyse numatyta savivaldybės tarybos kompetencija. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog jeigu teisės aktuose yra nustatyta papildomų įgaliojimų savivaldybei, sprendimų dėl tokių įgaliojimų vykdymo priėmimo iniciatyva, neperžengiant nustatytų įgaliojimų, priklauso savivaldybės tarybai.  Atsižvelgiant į tai, netikslinga tikslinti kokius konkrečius sprendimus ir kokia apimtimi galėtų priimti savivaldybės taryba, kokius – meras, nes tai jau įtvirtinta Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnyje.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas: Pritarti Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 8, 19(4), 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo  projektui ir komiteto išvadoms.

7.1. Pasiūlymai

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Aplinkos apsaugos komitetas 2024-04-10	7				Komiteto argumentai: Atsižvelgiant į užsitęsusias projekto svarstymo procedūras, siūloma numatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą ir įstatymo 7 straipsnį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. spalio 1 d.“	Pritarti

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kasparas Adomaitis.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas projektas Nr. XIIIP-3292(2) jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                             Aistė Gedvilienė

Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Liucija Matusevičiūtė