LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
KOMITETO
DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS
TURTO IR VERSLO VERTINIMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XI-1497 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO
ĮSTATYMO PROJEKTAS (XIIP-3359) NEPRIEŠTARAUJA
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
2015 m. rugsėjo 23 d. Nr. 102-P-36
Vilnius
1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Stasys Brundza, Juozas Bernatonis, Vitalijus Gailius.
Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Rita Varanauskienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.
Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas D. Zebleckis.
Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. |
Pasiūlymo teikėjas, data
|
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė |
Argumentai, pagrindžiantys nuomonę |
||
Str. |
Str. d. |
P. |
|||||
1. |
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-07-01 |
|
|
|
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Teikiamu įstatymo
projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo
pagrindų įstatymo pakeitimo įstatymo 3 straipsnį, kuriame nustatyta Turto ir
verslo vertinimo pagrindų įstatymo įgyvendinimo tvarka nustatant, jog „2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo viešosios įstaigos
Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto išduotą
galiojantį turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą turintys turto arba
verslo vertintojai turi teisę Pirma, pastebėtina, jog galiojantis teisinis reguliavimas dėl išsilavinimo reikalavimo buvo priimtas pagal Vyriausybės pateiktą įstatymo projektą, kurio aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Kadangi turto arba verslo vertinimo veiklos rezultatai turi tiesioginę įtaką finansų rinkos tvarumui, siekiant užtikrinti šioje srityje visuomenės interesų gynimą, bankų (paskolos, hipotekos kreditai ir kt.), draudimo bei investicinių kompanijų veiklos stabilumui, valstybės biudžetui (vertinimas dėl apmokestinimo ir kt.), esant nepakankamai turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių priežiūrai bei metodiniam turto arba verslo vertinimo reglamentavimui, dėl ne itin geros turto arba verslo vertinimo kokybės Lietuvos Respublikos ar valstybės narės tiek privatusis, tiek valstybinis sektoriai gali turėti didelių materialinių nuostolių. Be to, Lietuvos Respublikai tai gali lemti tarptautinių kapitalo ir investicijų srautų mažėjimą. Todėl pakankamos turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos užtikrinimas yra viena iš pagrindinių būtinųjų sąlygų, siekiant užtikrinti minėtų visuomenės interesų gynimą. Atsižvelgus į tai, nustatoma, kad turto arba verslo vertintojas turi turėti atitinkamos studijų srities krypties aukštąjį išsilavinimą ir profesinę patirtį, kadangi turto arba verslo vertinimui atlikti būtinos geros teorinės ekonomikos, teisės ir inžinerijos žinios ir gebėjimas jas taikyti praktikoje, kartu įvertinant turto ir verslo rinkos specifiką.“ Šiame kontekste, svarstytina, ar įstatymo tikslas yra pasiektas tokiu lygiu, jog šio tikslo būtų galima atsisakyti. Antra, pastebėtina, jog galiojantis teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas 2011 metais, o nuostata dėl specialaus išsilavinimo bus taikoma tik nuo 2018 m. sausio 1 d. Taigi teigtina, jog visiems asmenims, siekiantiems užsiimti turto ir verslo vertinimo veikla, buvo nustatytas pakankamai ilgas laiko tarpas reikiamam išsilavinimui įgyti. Trečia, pagal siūlomą teisinio reguliavimo pakeitimą, susiklostys situacija, kai asmenims, kurie verčiasi turto ir verslo vertinimo veikla, ir asmenims, kurie siekia tokia veikla užsiimti, bus nustatyti skirtingi išsilavinimo reikalavimai. Asmenys, šiuo metu besiverčiantys turto ir verslo vertinimo veikla, galėtų ir toliau ja verstis be specialaus išsilavinimo, o asmenims, kurie siekia tokia veikla verstis, reikėtų įgyti specialų išsilavinimą. Manytina, jog tarp šių asmenų grupių nėra tokios apimties skirtumų, kad jiems būtų galima nustatyti skirtingus reikalavimus, todėl įstatymo projekto nuostatos ta apimtimi, jog nustatomi skirtingi išsilavinimo reikalavimai turto vertintojams priklausomai nuo to, kada pradėjai vykdyti veiklą, vertintinos kaip galimai pažeidžiančios asmenų lygiateisiškumo principą. Analogiškai vertintinos ir įstatymo projekto nuostatos dėl specialaus išsilavinimo reikalavimo netaikymo, asmenims, siekiantiems turto vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projektu būtų sukurta tokia situacija, kai turto arba verslo vertintojui, turinčiam galiojantį turto vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos pažymėjimą, siekiant turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos, būtų taikomi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 punkto reikalavimai, o asmenims, turintiems galiojantį turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos pažymėjimą, siekianti turto vertintojo eksperto (aukščiausios) kvalifikacijos pažymėjimo, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 8 straipsnio 2 punkto reikalavimai nebūtų taikomi. Situacija vertintina kritiškai tiek tuo požiūriu, jog asmenims, siekiantiems aukščiausios kvalifikacijos būtų taikomi mažesni reikalavimai, nei asmenims, siekiantiems žemesnės kvalifikacijos, tiek ir tuo požiūriu, jog tarp asmenų, turinčių turto vertintojo asistento (žemiausios) kvalifikacijos pažymėjimą ir asmenų, turinčių turto arba verslo vertintojo (aukštesnės) kvalifikacijos pažymėjimą nėra tokios apimties skirtumų, kad jiems būtų galima nustatyti skirtingus reikalavimus. Pastebėtina, jog abiem atvejais kalbama apie asmenis, kurie yra pripažįstami turto vertintojais (skirtingos kvalifikacijos) pagal galiojančias įstatymo nuostatas, tačiau vieniems turto vertintojams imperatyvūs įpareigojimai dėl išsilavinimo būtų taikomi, o kitiems - ne. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais manytina, jog siūlomas teisinis reguliavimas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.
|
Pritarti |
|
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.
4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.
6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIP-3359 nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui.
7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už.
8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras.
9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas