PASIŪLYMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SIENOS IR JOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1666 I IR III SKYRIŲ, 4, 10, 16, 18, 23, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 231 STRAIPSNIU IR NAUJU IX SKYRIUMI
įstatymo projektO NR. XIVP-2383
2023-03-27
Vilnius
|
Eil. Nr. |
Siūloma keisti |
Pasiūlymo turinys |
||
|
str. |
str. d. |
p. |
||
|
1. |
2 |
2 |
|
Argumentai:
Atsižvelgiant į š. m. kovo 24 d. Žmogaus teisių komiteto klausymų metu išklausytą informaciją, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūros (UNHCR) ir Žmogaus teisių stebėjimo instituto pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 (toliau – ir Įstatymas) I ir III skyrių, 4, 10, 16, 18, 23, 26 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231 straipsniu ir nauju IX skyriumi įstatymo projekto Nr. XIVP-2383, siūloma tikslinti Įstatymo 4 straipsnio 13 dalį, siekiant jį suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais teisės į prieglobstį ir tarptautinę apsaugą užtikrinimo srityje:
(1) aiškiai ir nedviprasmiškai įvardyti, kad į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami tik tiek užsieniečiai, kurie ketina kirsti ar kirto valstybės sieną tam nenustatytose vietose arba tam nustatytose vietose, tačiau pažeidė valstybės sienos kirtimo tvarką, ir vis dar yra pasienio ruože (taip, kaip jis apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje); tuo tikslu siūloma papildyti pirmąjį Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies sakinį žodžių junginiu „ir esantys pasienio ruože“, užtikrinant, kad „apgręžimo“ praktika būtų taikoma tik siekiant (ap)saugoti valstybės sieną, o ne kompromituoti įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ reglamentuotą prašymo suteikti prieglobstį pateikimo ir registravimo tvarką;
(2) patikslinti nuostatos dėl užsieniečių neįleidimo į Lietuvos Respubliką taikymo išimtį: (a) „karinės agresijos“ sąvoką keičiant „ginkluoto konflikto“ sąvoka; (b) „persekiojimo“ sąvoką tikslinant nuoroda į 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/95/ES (toliau – ir Kvalifikavimo direktyva); (c) įvedant papildomą išimties kriterijų dėl pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai; Europos Sąjungos teisėje, įskaitant Kvalifikavimo direktyvą, tarptautinės apsaugos poreikis siejamas ne su traukimusi nuo karinės agresijos, o su didele žala, kuri apima, be kita ko, „rimtą ir asmeninę grėsmę civilio gyvybei ar asmeniui, kylančią dėl nesirenkamojo smurto tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu“ (Kvalifikavimo direktyvos 15 straipsnio c punktas); šiuo metu Įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje siūloma įtvirtinti daug siauresnę nei Europos Sąjungos teisėje sąvoką, neįleidimo („apgręžimo“) išimties galimybę susiejant tik su traukimusi nuo tarptautinio ginkluoto konflikto, įvertinto kaip karinė agresija, ir šią galimybę taikant tik užpultos (užpultų) valstybių gyventojams; atitinkamai, ši išimtis nebūtų taikoma besitraukiantiems nuo netarptautinio pobūdžio ginkluotų konfliktų (pavyzdžiui, Afganistane, Jemene, Sirijoje), taip pat, tikėtina, nuo tarptautinių ginkluotų konfliktų, kuriuose viena iš pusių nėra aiškiai įvardinta kaip agresorė; požymis „traukimasis nuo karinės agresijos“ kritikuotinas ne tik kaip labai susiaurinantis užsieniečių, kurie dėl ginkluoto konflikto patiria rimtą grėsmę gyvybei ar sveikatai, ratą, bet ir kaip įvedantis teisinį neapibrėžtumą, nes nėra aišku, koks subjektas turėtų įvertinti konkretų tarptautinį ginkluotą konfliktą kaip karinę agresiją; šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad, pavyzdžiui, Krymo aneksijos kontekste tarptautiniuose dokumentuose (pavyzdžiui, Europos Parlamento rezoliucijose, ESBO Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijose) buvo naudota sąvoka „agresija“, bet ne „karinė agresija“; teisinį neapibrėžtumą lemia ir galimybė taikyti „apgręžimo“ išimtį (taip sudarant prielaidą pasiprašyti prieglobsčio) užsieniečiams, besitraukiantiems nuo persekiojimo; persekiojimo dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo prie tam tikros socialinės grupės, kaip pamatinio elemento pabėgėlio statusui gauti, samprata yra kompleksinė ir reikalaujanti individualaus atvejo tyrimo; nėra aišku, ar šiuo metu Įstatymo projekte siūloma vartoti sąvoka „persekiojimas“ apima persekiojimą minėtais pagrindais, ar ir kitokį persekiojimą; Įstatymo projekte neįtvirtinus nei šios sąvokos apibrėžties, nei blanketinių nuostatų, nukreipiančių į Kvalifikavimo direktyvą, kyla rizika, kad šiai sąvokai bus suteiktas tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės neatitinkantis turinys; dėl šios priežasties Įstatymo 4 straipsnio 13 dalį siūloma papildyti blanketine nuoroda į Kvalifikavimo direktyvą; taip pat minimame straipsnyje siūloma aiškiai įtvirtinti, kad „apgręžimo“ išimtis taikoma ir tada, kai „asmens gyvybei ir sveikatai gresia pavojus“; š. m. kovo 24 d. Žmogaus teisių komiteto klausymų metu Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pateiktas Pagrindinių užsieniečių vertinimo aspektų sulaikymo vietoje algoritmo projektas „humanitarinių tikslų“ vertinimą išimties taikymo kontekste apibrėžia kaip užsieniečio priskyrimą nelydymų nepilnamečių, neįgaliųjų, vyresnių nei 75 metų asmenų, nėščių moterų ir nepilnamečių mergaičių, smurtą patyrusių asmenų ir asmenų, kuriems reikalinga medicininė pagalba, kategorijoms, tačiau nevertina pavojaus asmens gyvybei ar sveikatai; dėl šios priežasties siūloma atitinkamai patikslinti Įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatas;
(3) siekiant užtikrinti, kad siūlomi Įstatymo pakeitimai nesukurtų „neatvykimo fikcijos“, t. y. situacijos, kai Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje (t. y. pasienio ruože) esančiam asmeniui nebūtų taikomos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įtvirtintos garantijos pateikti prieglobsčio prašymą, Įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje siūloma nurodyti, kad šioje dalyje įtvirtintas reguliavimas „nedaro poveikio užsieniečių teisei pateikti prieglobsčio prašymą įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14012 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 14012 straipsnyje nustatyta, kad karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose, Lietuvos Respublikos teritorijoje (kai į Lietuvos Respubliką užsienietis atvyko teisėtai) ir užsienio valstybėje per užsienio reikalų ministro nurodytas Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūloma patikslinti ir papildyti Įstatymo 4 straipsnio 13 dalį.
Pasiūlymas: 1. Pakeisti 4 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13.
|
Teikia
Seimo narys
Tomas Vytautas Raskevičius