LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 115
STENOGRAMA
2017 m. lapkričio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas G. KIRKILAS
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamasis Seime, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. lapkričio 9 d. posėdį. (Gongas)
Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 79 Seimo nariai.
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji Seimo nariai, vienas pranešimas – prašymas dėl atsistatydinimo. „Prašau priimti mano atsistatydinimą iš Mišrios Seimo narių grupės seniūno pareigų.“ Pasirašo Seimo narys L. Balsys.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. lapkričio 9 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF*). Frakcijos vardu prašau iš darbotvarkės išbraukti 1-12 klausimą – Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą.
PIRMININKAS. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Norėčiau kolegos P. Urbšio motyvus išgirsti. Mano įtarimai, kad čia sąmoningai tempiama, kad kuo ilgiau galiotų kokie nors saugikliai. Pasakykite, kokie jūsų argumentai?
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikro mes visi čia norime, kad būtų priimtas kiek galima geresnis įstatymas ir neatsitiktų tam tikrų kolizijų su vetavimu. Tai mes norime įsigilinti į kai kuriuos pasiūlymus, kad priėmimo stadija praeitų sklandžiai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Turime balsuoti dėl P. Urbšio išsakyto pasiūlymo frakcijos vardu. Ar galime bendru sutarimu? Prieštaraujančių nematau. (Balsai salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame? Gerai. Balsuojame už pasiūlymą išbraukti.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 54, prieš – 16, susilaikė 18. Pasiūlymui pritarta.
Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
10.04 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 1, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo X1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-932(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo X1 skyriumi įstatymo projektas Nr. XIIIP-932(2). Pranešėjas – Seimo narys R. J. Dagys. Priėmimas.
Pataisų nėra. Galime pastraipsniui? 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Pataisų taip pat nėra. Dėkoju, pritarta. 3 straipsnis. Taip pat pataisų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Taip pat nėra pataisų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir taikymas. Pataisų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Balsuojame. Atsiprašau, motyvai. Motyvai už – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Kviečiu kolegas palaikyti, kadangi diplomatų darbo apmokėjimo sąlygų ir jiems taikytinų su darbu užsienyje susijusių socialinių garantijų įtvirtinimas Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme yra iš tikrųjų svarbus, ir manau, kad diplomatinei tarnybai tas sureguliavimas yra reikalingas. Dėkui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Irgi kviečiu kolegas palaikyti. Mūsų diplomatai – pirma fronto linija, kuri atlaiko visus iššūkius, tai labai prašau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų daugiau niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 3 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-932) priimtas. (Gongas)
10.07 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1079(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1079. Pranešėjas – Seimo narys S. Šedbaras.
Pataisų nėra. Ar galime svarstyti pastraipsniui? 1 straipsnis. Pasiūlymų ir pataisų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Dėl viso dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 85, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1079 priimtas. (Gongas)
10.08 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-300 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-312(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-312(3). Pranešėja – Seimo narė R. Baškienė. Kviečiu į tribūną. Seimo nare Rima Baškiene, maloniai prašome į tribūną.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, iki priėmimo stadijos mes komitete apsvarstėme Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir komitetų pasiūlymus. Per priėmimą yra siūlomas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, ganėtinai techninio pobūdžio – vietoj žodžio „globėjai“ parašyti „globėjai ir rūpintojai“. Tai dar labiau sustiprina poziciją ir aiškumą. Prašau, pritariant Teisės departamento pasiūlymui, komitetui pritarus šitam pasiūlymui, pritarti 1 straipsniui ir visam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komitetas pritarė Teisės departamento pasiūlymams. Ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kviečiu pasisakyti dėl viso. Motyvai už – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, aš noriu paprašyti balsuoti vieningai, nes, primenu, šis įstatymo projektas kaip tik kalba apie labai sunkiai sergančių vaikų tėvų nedarbingumo lapelių apmokėjimą iki metų ir tų tėvų, kurie slaugo vaikus, turinčius negalią, iki 180 dienų. Būkime vieningi ir balsuokime už.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių nuomones išsakyti nėra, kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 87, kaip R. Šalaševičiūtė ir prašė – vieningai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-312) priimtas. (Gongas)
10.11 val.
Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1111(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1111(2). Pasiūlymų ir pakeitimų nėra, todėl pranešėjos A. Kubilienės į tribūną nekviesiu. Siūlau eiti pastraipsniui ir pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Dėl viso įstatymo projekto yra norinčių kalbėti. Seimo narys R. Martinėlis – motyvai už.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pakviesti visus pritarti projektui, nes tarybos kadencija yra dveji metai ir neišrinkus pirmininko taryba išvis gali būti neveiksni ir nedirbanti visą savo kadenciją. Todėl šis pakeitimas yra būtinas, manau, kad būtų darbinga, ir visus kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė už – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties dabar atsidūrėme tokioje situacijoje, kad reikia pritarti tam įstatymo projektui, bet apskritai reikia iš naujo pergalvoti Nacionalinės sveikatos tarybos vietą ir funkcijas. Jau antrą kadenciją pastebiu, kad formuojant Nacionalinę sveikatos tarybą politikai daro įtaką atrenkant įvairius kandidatus. Tikriausiai dėl to ir susidarė tokia situacija, kad žmonės, kuriems mes patikėjome formuoti sveikatos politiką, konsultuoti parlamentą ir panašiai, net nesugeba susirinkti į posėdžius jau keli mėnesiai.
Šiuo atveju reikia pritarti pateiktam įstatymo projektui, bet vėl susėsti visiems ir pergalvoti, ar reikalinga tokia Nacionalinė sveikatos taryba. Jeigu reikalinga, kokioms funkcijoms atlikti ir kokio statuso.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau nuomonių išsakyti nėra užsirašiusių, kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 99, prieš nebuvo, susilaikiusių taip pat. Balsuota vieningai. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1111) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo Nr. VIII-1679 1, 2, 6, 7, 8, 11, 12, 20, 21, 22, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 241 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1071(2)ES, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 80 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1072(2), Farmacijos įstatymo Nr. X-709 2, 8, 19, 24, 25, 26, 27, 29, 33, 61, 62, 64, 65 straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-1073(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6a ir lydimieji 1-6b ir 1-6c klausimai – įstatymo projektai Nr. XIIIP-1071(2)ES, Nr. XIIIP-1072(2) ir Nr. XIIIP-1073(2). Pristato Seimo narė A. Širinskienė. Svarstymas. Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo tam tikrais straipsniais įstatymo projektas, Sveikatos sistemos įstatymo straipsnio pakeitimo ir įstatymo priedo pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas ir Farmacijos įstatymo kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo ir ketvirtojo skirsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo projektą Nr. XIIIP-1071. Buvo gauti Teisės departamento pasiūlymai, kuriems pritarėme. Taip pat nemažai tiek valstybės institucijų, tiek nevyriausybinių organizacijų pasiūlymų, kurių didžiajai daliai taip pat pritarėme. Už komiteto patobulintą projektą komitetas balsavo tokiu santykiu, t. y. bendru sutarimu.
Kitus, Pirmininke, pristatyti taip pat?
PIRMININKAS. Pristatykite visus.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos sistemos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1072. Taip pat buvo gauta, tiesa, mažiau įvairių iniciatyvų. Į visas atsižvelgėme. Buvo atliktas antikorupcinis vertinimas ir įvertinta teigiamai. Komitetas pritarė bendru sutarimu.
Farmacijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1073. Didžiajai daliai pasiūlymų, tarp jų ir Teisės departamento, pritarėme. Taip pat balsuojant buvo pritarta: 5 – už, 1 susilaikė ir nebuvo balsuojančių prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame. Pasisakančių, klausiančių ir motyvus išsakyti norinčių nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo šiems projektams? Ačiū, pritarta.
10.17 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-634 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-634. Pranešėjas – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, gerbiami kolegos, Seimo Sveikatos reikalų komitetas svarstė Seimo Pirmininko minėtą įstatymo projektą, atsižvelgė į Vyriausybės išvadas ir Teisės departamento siūlymus ir siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. Už balsavo 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – Seimo narys R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš vis dėlto galvočiau, kad ligonių, gaunančių slaugos ir palaikomąjį gydymą, pastaruoju metu santykinai šiek tiek mažėja, net turinčius visišką negalią ligonius dažniausiai slaugo giminaičiai namuose. Jie yra pensininkai, nedirbantys, todėl turi laiko ir gali namuose slaugyti ligonius. Be to, visišką negalią turintiems yra mokamos išmokos. Jeigu teikiama slauga, tada tos išmokos būna nemokamos. Aš manau, kad nebūtų didelė našta PSDF biudžetui šis slaugos paslaugų ilginimas iki 180 dienų. Todėl siūlyčiau vis dėlto pritarti šiam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvus prieš sakyti niekas neužsirašė, tik motyvai už. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam komiteto siūlymui grąžinti iniciatoriams tobulinti? Ačiū, pritarta.
10.19 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 1, 2, 9, 121, 15, 21, 26, 27 ir 30 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 122 ir 261 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1114(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo keliais straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-1114(2). Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė. Pranešėją A. Širinskienę kviečiu į tribūną.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas spalio 25 dieną svarstė Sveikatos draudimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1114. Pritarėme iš esmės visoms Teisės departamento pastaboms ir pasiūlymams, pritarėme patobulintam projekto variantui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kalbėti užsirašė Seimo narys A. Vinkus. Kviečiu į tribūną.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, stacionarines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančios sveikatos priežiūros įstaigos gydymo metu aprūpina pacientus reikiamomis medicininėmis priemonėmis. Tam tikrų ligų atvejais po gydymo turi likti kai kurie ligoniai stacionare, nes tik ligoninėje gali būti palaikomos jų gyvybinės funkcijos. Pavyzdžiui, kai yra kvėpavimo funkcijų sutrikimų, padeda tik dirbtinis plaučių ventiliavimas. Visiems šitiems pacientams gydyti būtinų medicinos priemonių naudojimo išlaidos yra įskaičiuotos į stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kainą, tačiau tam tikrais atvejais PSDF biudžeto lėšos gali būti naudojamos efektyviau, remiantis pagrįsta gydytojų konsiliumo išvada, tam tikros paslaugos galėtų būti teikiamos namuose. Labai pritariame šiai įstatymo pataisai. Maloniai prašau visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys R. Martinėlis. Prašau.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš siūlyčiau pritarti įstatymo pakeitimui, nes jis pagerins lėtinėmis ligomis sergančių pacientų gyvenimo kokybę, bus galimybė daugiau skubios pagalbos reikalaujančių pacientų aptarnauti, todėl siūlau visiems pritarti šitam įstatymo pakeitimui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų prieš niekas neužsirašė. Buvo motyvuojama tiktai pritarti šiam projektui. Ar galima kviesti pritarti bendru sutarimu po svarstymo? Ačiū, pritarta.
10.23 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1292 (pateikimas)
Gerbiami Seimo nariai, kadangi labai greitai einame per projektus, tai, laukdami ateinančių asmenų, turime paimti klausimą iš rezervo. Siūlau svarstyti 2a rezervinį klausimą. Imame 3 rezervinį, 2 rezervinis dar neįregistruotas. Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1292. Pranešėjas – Seimo narys D. Kaminskas. Pateikimas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos. Teikiamo įstatymo projektu siekiama suvienodinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis dydį ir savarankiškai mokančių Privalomąjį sveikatos fondo įmokos dydį, kuris nuo 2019 metų siektų 9 % praeitų metų 12 minimalių mėnesinių algų dydį.
Remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugsėjo 11 d. paskelbtomis Lietuvos ekonominių rodiklių projekcijomis, prognozuojama, kad 2018 metais valstybės biudžeto metinės įmokos už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį bus 321,4 euro, 2019 metais – 360, o savarankiškai įmokas mokančių asmenų metinė privalomojo sveikatos draudimo įmoka 2018 metais sudarys 394 eurus, t. y. 9 % 12 minimalių mėnesinių algų.
Pažymėtina, kad vidutinės metinės vieno dirbančio asmens privalomojo sveikatos draudimo įmokos santykis su metine valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį, skiriasi tris kartus. Prognozuojama 2018 metams – 961 euras, 2019 metams – 1021 euras. Akivaizdu, kad net ir savarankiškai Privalomojo sveikatos fondo įmokas mokančių asmenų per metus sumokama įmokų suma yra didesnė nei metinė valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamąjį asmenį.
Atkreiptinas dėmesys, kad didžiąją dalį Lietuvos gyventojų sudaro būtent asmenys, patenkantys į valstybės lėšomis draudžiamųjų grupę, jie sudaro apie 55 % visų šalies gyventojų. Nors už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis sumokamos mažiausios privalomojo sveikatos draudimo įmokos, tačiau jų sveikatos priežiūra Privalomojo sveikatos draudimo fondui ir biudžetui kainuoja brangiausiai. Tai yra natūralu, nes ši asmenų grupė yra senatvės pensininkai, neįgalūs ir visi kiti jautrioms socialinėms grupėms priklausantys asmenys, kuriems teikiamos sveikatos paslaugos ir brangiausiai kainuoja.
Valstybės biudžeto įmokos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis siekia apie 0,45 mlrd. eurų, o poreikis yra apie 1 mlrd. eurų. Pasaulio sveikatos organizacija, kaip ir Europos Komisija, ne vienus metus atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valstybė sveikatos apsaugai skiria per mažai lėšų ir užkrauna pernelyg didelę sveikatos sistemos finansavimo naštą gyventojams, juos nuskurdina. Pakeitus Sveikatos draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, privalomojo sveikatos draudimo įmoka už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis didėtų ir būtų tokio pat dydžio, kurią sumoka savarankiškai ją mokantys asmenys. Kartu padidėtų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamos už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis.
Iš tikrųjų mes, šį projektą teikiantieji: aš, A. Kubilienė ir V. Ačienė, šiuo atveju esame labai daug diskutavę tiek su pacientais, tiek su gydytojų organizacijomis, tiek su ministerija. Tikrai prašau šitą projektą palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų paklausti nori Seimo narys R. Martinėlis. Ruošiasi A. Matulas.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš iš tikrųjų noriu pritarti šitam pasiūlymui. Tikrai yra reikalingas pritarimas, nes turi būti vienodos įmokos, mokamos visų už visus gyventojus, nes visi gauna iš esmės tokias pat paslaugas. Taigi iš tikrųjų tikrai reikėtų pritarti. Tiktai norėčiau paklausti. Valstybės biudžetui čia turbūt būtų pakankamas krūvis? Gal tai buvo skaičiuota, kiek?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Pagal numatomas projekcijas iš principo 2019 metams reikėtų apie 77,5 mln. eurų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Matulas. Ruošiasi R. J. Dagys.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, matėte, kad dabar problema sveikatos sistemoje susidarė gana kritiška, nes aplinkinės šalys kelia arba jau labai pakėlė atlyginimus, ir medikai bėga, todėl svarbus kiekvienas mėnesis. Jūs siūlote spręsti iš dalies problemą tiktai nuo 2019 metų. Ar nemanote, kad čia yra lyg ir bandymas spręsti problemą, bet realiai medikai galėtų šiek tiek pajusti to įstatymo naudą tiktai galbūt apie 2019 metų vidurį?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Nenorėčiau būti archeologas ir nagrinėti, kas ir kada pradėjo šitą reformą. Jeigu atsimintume, būtent šito straipsnio pakeitimas buvo 2013 metais ir būtent nurodė šitą ydingą praktiką. Kadangi jūs esate buvęs praeito Seimo narys, kodėl anksčiau neregistravote, negaliu pasakyti, bet šiandien aš registruoju tam, kad Vyriausybė galėtų apskaičiuoti, nes tai yra tikrai įspūdinga papildoma suma, rasti šaltinius, todėl yra registruojama nuo 2019 metų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys R. J. Dagys, ruošiasi S. Jakeliūnas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų kyla tam tikrų pagrįstų abejonių, kokia prasmė apie tai diskutuoti, kai mes nematome visos mokestinės sistemos pertvarkos? Čia yra lygiai tas pats, ta sudėtinė dalis, kuri guls kaip krūvis ant mūsų valstybinės sistemos, atlyginimų, mokėjimo tvarkos. Aš tikrai manau, kad tą problemą reikia spręsti, bet dabar, biudžeto pateikimo metu, kai mes sprendžiame kitų metų biudžetą, apie tai diskutuoti nematant visos mokestinės reformos, kurią tiktai 2019 metais premjeras žada pateikti, kokia prasmė? Mes tiesiog suteikiame viltį, kad mes spręsime tą problemą, nors iš tikrųjų mes jos nespręsime, kol nematysime visos biudžeto pertvarkos, surinkimo ir kitos tvarkos pakeitimo, tai tas klausimas niekada nebus išspręstas.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, vakar buvo susirinkę ministerijoje derybų ir Gydytojų sąjungos atstovai, Slaugytojų sąjungos atstovai, sveikatos profsąjungos ir yra preliminariai numatyta, kad bus keliamas medikų atlyginimas 20 %. Kad būtų sudaryta šita tvari sveikatos finansavimo sistema, būtent ir reikia, kad ir toliau būtų palaikyta 2019–2020 metams, nes ten yra numatyta etapais kelti medikams atlyginimą, todėl reikalingas tvarus finansavimo šaltinis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. J. Dagys… Atsiprašau. Taip, S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamas kolega, premjeras ką tik pavadino šituos reikalavimus arba panašius sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų reikalavimus 30 ar 50 % didinti atlyginimus, nesant realių finansinių galimybių, šantažu ir reketu. Ar jūs nemanote, kad jūs prisidedate prie tokios iniciatyvos šantažavimo ir reketavimo? Ir jeigu reikėtų spręsti jums asmeniškai, kadangi jūs taip pat esate šitos valstybės dalis, iš kokių šaltinių reikėtų didinti valstybės biudžeto mokėjimus į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą, kadangi valstybės biudžetas yra ir bus kol kas deficitinis? Ar mažinti išlaidas gynybai, ar didinti pridėtinės vertės mokestį, ką jūs rinktumėtės?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Jūs labai neteisingai klausiate manęs, tikrai nesiruošiu šantažuoti. Esmė yra ta, kad įsigaliotų 2019 metais, todėl šitas projektas ir yra teikiamas, kadangi turime visus metus iki kito biudžeto formavimo, todėl ir šaltinius, ir, sakysime, pagal pajamų augimą mes tikrai galėtume ieškoti, kad galėtume įvykdyti savo konstitucinius įsipareigojimus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Jovaiša, ruošiasi I. Degutienė.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, vis dėlto kodėl tas mokestinis įpareigojimas neprojektuojamas nuo kitų metų liepos vidurio? Ar tikrai čia būtų nepajėgu pradėti šią kad ir minireformą, be abejo, ir kaupiant lėšas, ir tenkinant medikų poreikius? Galbūt priimtumėte pasiūlymą po pateikimo ir komitete apsvarstytumėte ir kitas datas? Ačiū.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Laukiame pasiūlymų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė I. Degutienė, ruošiasi A. Sysas.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš esmės jūsų pasiūlymas yra panašus, tiktai greitesnis – 9 % nuo MMA per 12 mėnesių. Tačiau man kyla klausimas. Šiandien pagal tai, kiek dirbantys sumoka ir kiek valstybė už valstybės draudžiamuosius sumoka, tai yra iš esmės vos ne dvigubai mažiau. Gal reikia išvis ieškoti kokios kitos stabilesnės metodikos, kad mes palaipsniui galėtume prieiti prie to paties lygmens, kiek sumoka žmonės, kurie dirba ir nuolat moka tas 9 % įmokas nuo savo darbo užmokesčio drausdamiesi privalomuoju sveikatos draudimu?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Gerbiama kolege, labai pritarčiau, jeigu jūs tikrai rodytumėte tokią pat iniciatyvą, bet, sakysime, turėtume eiti laipsniškai. Bent jau šiuo etapu tai tikrai pakankamai didelė našta būtų biudžetui, jeigu mes iš karto prilygintume, kaip ir minėjau, apie tūkstantį… apie 2019 metus numatoma, kad apie 1 tūkst. eurų sumokėtų. Tai jūs suprantate, kokia yra papildoma našta biudžetui? Todėl tą palaipsnį didinimą, manau, ateityje būtų galima svarstyti ir didinti šitą procentą.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas, ruošiasi E. Pupinis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, kilusio skandalo fone, būtent, kur valstybės įmokos kaip pagrindinis šaltinis linksniuojamos kelti darbo užmokestį, mano klausimas, kodėl rėmėtės 9 %, žinodami, kad valstybės įmoka už draudžiamuosius neatitinka bendro standarto ir įmokų, kurias moka net savarankiškai dirbantys asmenys. Tai gal galite pagrįsti, kodėl pasirinkote būtent šitą dydį?
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Pirmiausia, kaip ir sakiau, tai yra pakankamai didelė našta biudžetui numatoma ir pirmiausia bent jau sulyginame su save draudžiančiųjų įmokomis, kad bent jau būtų atkurtas tas minimalus teisingumas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, iš tiesų turbūt tai viena iš reakcijų į šiuo metu vykstančius tam tikrus neramumus sistemoje ir t. t. Suprantamas jūsų noras. Ar nemanote, kad vis dėlto, jeigu ir nepritaria tie, kurie atsakingi už biudžeto formavimą, šiek tiek nuogąstauja dėl to, ar nemanote, kad galbūt tas projektas galėtų būti teikiamas, jeigu nuo (…), tai su kitų, ateinančių metų biudžetu, nes nuo šių… Na, mes jau turėjome panašių problemų, kai valstybė kai kurių savo įsipareigojimų jau nepaneša. Ar nemanote, kad tas teikimas šiek tiek per ankstyvas, o reikėtų galbūt pasižiūrėti, kaip kitais metais gyvensime? Ačiū.
D. KAMINSKAS (LVŽSF). Galiu tada paironizuoti. Kolegos čia sakė, kad reikia nuo sausio 1 dienos šitą dalyką padaryti, iš jūsų tos pačios partijos. Aš duodu metus praktiškai suieškoti šaltinius. O reaguodamas į jūsų tą klausimą dėl dabartinių neramumų, tai šitas mano projektas buvo įregistruotas, galite pažiūrėti, anksčiau, negu čia prasidėjo visi tie neramumai.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Atsakėte į visus klausiančiųjų klausimus. Toliau motyvai už – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties visos vyriausybės pakankamai sunkiai sprendė tą problemą ir noriu priminti tam tikrą istoriją, kad ir užpraeita Vyriausybė, ir praeita Vyriausybė po Sveikatos reikalų komiteto siūlymo nesutiko didinti įmokos. Tada vienašališkai užpraeitą kadenciją visas komitetas pateikė įstatymo projektą ir nustatė kasmet augančius procentus ir ta įmoka didėjo. Praeitą kadenciją mes su kolege D. Mikutiene registravome, kad kasmet ta įmoka augtų 2 %. Nors tų vyriausybių išvada buvo neigiama, Seimas susitelkė ir pritarė įstatymo projektui ir ta įmoka kasmet bent šiek tiek augo.
Dabar kolegos bandymas spręsti tą problemą irgi yra pagirtinas, todėl tikiuosi, kad Vyriausybė pritars tam įstatymo projektui. Bet, be abejonės, ir taip po dvejų metų augant kasmet tai įmokai po 2 % tas dydis ir būtų jau pasiektas. Tai nelabai čia kas ir daug keisis. Keistųsi, jeigu tai įsigaliotų nuo kitų metų – 2018 m. sausio 1 d. Iš esmės tą pajaustų ir medikai, ir daugelį problemų mes galėtume bent šiek tiek spręsti kartu didindami asignavimus, nepadėdami sveikatos draudimo biudžeto į rezervą, Finansų ministerijai neatiduodami, nes tai irgi būtų brutalus žingsnis. Bet iš esmės reikia pritarti, o po to registruosime pataisas. Bet dar kartą prašau Vyriausybės geranoriškai pritarti ir tada Seimas galėtų pakoreguoti datą ir spręsti tą problemą.
PIRMININKAS. O, dėl motyvų prieš išsibraukė Seimo narys R. J. Dagys. Motyvų prieš nėra. Gal galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Šurmulys salėje) Balsuoti norite? (Balsas salėje: „Balsuojam!“) Balsuojame.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 4 Seimo nariai. Po pateikimo pritarta.
Darbotvarkės r-4 klausimas. Atsiprašau. Siūlomi komitetai: Sveikatos reikalų komitetas – pagrindinis, Biudžeto ir finansų komitetas – papildomas. (Balsai salėje) Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Taip pat, be abejo, reikia Vyriausybė išvados, nes jinai atsakinga už viešuosius finansus, ne tik už privalomąjį sveikatos draudimą.
PIRMININKAS. Prašome Vyriausybės išvados. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.41 val.
Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 315 ir 319 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1202 (pateikimas)
Darbotvarkės r-4 klausimas – Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1202. Pranešėjas – Seimo narys T. Tomilinas. Pateikimas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis Seimo Pirmininke, atsiprašau. Pristatau jums Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 315 ir 319 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamąjį raštą ir įstatymo patį projektą.
Projektas yra techninis, nenoriu gaišti jūsų laiko. Mes rugsėjo 28 dieną priėmėme Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo pakeitimą ir priėmėme sprendimą, kad pinigų administravimą perima „Sodra“, Socialinio draudimo fondo valdyba, ir tame įstatymo pakete pritrūko vieno įstatymo, būtent šio, kurį aš šiandien pristatau. Tai yra techninis pakeitimas, jo esmė yra tokia: pagal mano pristatomą įstatymą funkcionuoja bendra europinė sistema, padedanti išieškoti alimentus iš tėvų, kurie keliauja po visą Europą. Todėl mes tame įstatyme turime padaryti pakeitimą ir įtvirtinti „Sodrą“ kaip pagrindinę administruojančią instituciją, būtent tų alimentų išieškojimo. Tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Ar galime, gerbiamieji kolegos, pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstyti siūloma gruodžio 5 dieną. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.43 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1191 (pateikimas)
Darbotvarkės r-5 klausimas – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1191. Pranešėja – Seimo narė L. Matkevičienė. Pateikimas.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, leiskite man pristatyti Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1191. Lietuvoje auga loterijų ir lošimų organizatorių įplaukos iš loterijų ir lošimų veiklos. Per pirmąjį 2017 metų pusmetį lošimų veiklos rezultatą sudarė 65,83 mln. eurų ir buvo 5,6 % didesnis už atitinkamą 2016 metų laikotarpį. 62,36 mln. eurų, lyginant 2016 metus su 2015 metų įplaukomis iš lošimų, jos išaugo 8,4 %. Iš loterijų bilietų pardavimo – 13,4 %. 2015 metais, lyginant su 2014 metais, įplaukos iš lošimų išaugo 21,2 %, iš loterijos bilietų pardavimo – 26,5 %. Augant lošimų mastui didėja dėl lošimų visuomenės patiriama žala, valstybės išlaidos, skatinant atsakingą lošimą ir kovojant su neigiamomis lošimo pasekmėmis.
Lošimų ir loterijų veikla iš esmės yra garantuoto pelno verslo modelis, todėl valstybė privalo taip subalansuoti taikomų mokesčių dydžius, kad būtų ribojamos pavojingų lošimų rūšys, jų plėtra, taip saugoti piliečius nuo perteklinių paskatų lošti.
Be to, lyginant su kitomis šalimis, Lietuvoje taikomi vieni iš mažiausių loterijų ir lošimų mokesčių tarifų. Kaimyninėse valstybėse loterijų ir lošimų organizatorių sumokama loterijų ir lošimų mokesčio dalis nuo bendrojo vidaus produkto yra didesnė nei Lietuvoje, pavyzdžiui, 2015 metais Lietuvoje buvo 0,4 %, Latvijoje – 0,13 %, Estijoje – 0,11 %, Lenkijoje – 0,07 %. Todėl siūlymo įgyvendinimas užtikrintų didesnes valstybės biudžeto pajamas, tačiau nepablogintų lošimo verslo sąlygų Lietuvoje, vertinant regiono kontekste.
Projekto tikslas yra didinti skirtingų azartinių lošimų rūšių apmokestinimą, įvertinus kitose Europos Sąjungos valstybėse nustatytus didesnius lošimų ir loterijų mokesčio tarifus. Mes siūlome 5 procentiniais punktais padidinti loterijų ir lošimų mokesčio tarifus.
Pirma. Organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas, vietoj 15 % nustatyti 20 % mokesčio tarifą nuo GGRʼo. Antra. Nuotoliniams lošimams vietoj 10 % nustatyti 15 % mokesčio tarifą nuo GGRʼo. Taigi siekiant skatinti nuotolinio lošimo organizatorius registruoti savo veiklą Lietuvoje projektu siūloma nuotoliniams lošimams ir toliau taikyti mažesnio mokesčio tarifą negu antžeminiams lošimams. Trečia. Lošimo stalams ir automatams, už kuriuos mokamas fiksuoto dydžio loterijų lošimo mokestis, nustatyti papildomą 5 % mokestį nuo GGRʼo.
Atsižvelgus į tai, kad fiksuotą loterijų ir lošimų mokestį perskaičiavus į mokestį nuo GGRʼo pagal 2013 ir 2015 metus, jų duomenis, lošimo stalams mokestis sudarytų 13 % nuo GGRʼo. A kategorijos lošimo automatams – 15 % nuo GGRʼo. B kategorijos lošimo automatams – 12 % nuo GGRʼo. Ir papildomai siūloma padidinti fiksuotą loterijų ir lošimų mokestį. Lošimo stalams – nuo 1 tūkst. 738 eurų iki 2 tūkst. 27 eurų per mėnesį. B kategorijos automatams – nuo 87 iki 111 eurų per mėnesį. A kategorijos automatams siūloma palikti 232 eurų per mėnesį mokestį.
Taigi, padidinus fiksuoto dydžio loterijų ir lošimų mokestį efektyvus mokesčio tarifas tiek lošimo stalams, tiek A ir B kategorijos automatams būtų suvienodintas su tarifu, šiuo metu taikomu lažyboms, bingui, totalizatoriui, t. y. 15 % nuo GGRʼo.
Įvertinus tai, kad loterijų organizatoriai, loterijų ir lošimų mokestį moka nuo didesnės mokesčio bazės – išplatintų loterijos bilietų nominalios vertės, projektu siūloma loterijų mokesčio tarifą padidinti 2 procentiniais punktais – nuo 2 % iki 7 %. Taigi numatomas valstybės biudžeto pajamų padidėjimas gali siekti iki 8 mln. eurų per metus. Tai tiek.
Prašom klausti.
PIRMININKAS. Paklausti užsirašė devyni Seimo nariai. Klausia Seimo narys R. Martinėlis. Ruošiasi V. Sinkevičius.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Aš siūlau pritarti po pateikimo. Pritarus į biudžetą bus surenkama daugiau lėšų. Gal yra svarstyta, kur bus nukreiptos papildomos lėšos? Ar tai negalėtų būti PSDF biudžetas, „Sodros“? Dabar PSDF biudžete ir sveikatos apsaugos srityje yra problemų, norėjau paklausti, gal yra galvojama, kur galėtų būti investuojama?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tiesų, šiuo mokesčių įstatymo pakeitimo įstatymu mes ir turime tikslą, kad padidintume valstybės biudžetą, ir neabejoju, kad esant dabar šiandieninei situacijai tokia jautri tema kaip PSDF, aš manau, kad tikrai bus atsižvelgta ir bus paskata didinti PSDF biudžetą tuo tikslu, ką jūs minite.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Sinkevičius. Ruošiasi E. Pupinis.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Dėkoju kolegei už iniciatyvą. Norėjau jūsų paklausti. Iš tiesų, labai džiaugiuosi, kad pirmiausia įvertinote, kaip atrodys Lietuva regione, kad vis dėlto tos įmonės galės ir toliau veikti. Bet noriu paklausti vis dėlto, ar buvo įvertintos visos lošimo sritys ir jos visos bus apmokestintos atitinkamai ir sąžiningai. Aš turiu omeny, yra juk ir kazino, yra automatai, yra lažybos ir loterijos. Ar esame įvertinę visas sritis ir šiuo įstatymu neignoruosime vieno ar kito ir neišskirsime vieno ar kito iš kitų?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Kaip tik atvirkščiai, čia kaip tik norime suvienodinti ir iš tikrųjų tai tikrai buvo atlikta. Ir kaip galbūt ir girdėjote, kad mes, pavyzdžiui, visus įvertinome lošimo salonus. A kategorijos lošimo automatai tai lieka su tuo pačiu, bet B lošimo, tie, kurie yra neriboto, yra mažiau negu 18-os neįleidžiami, – ypač. Ten, aišku, nedidelė suma, bet buvo įvertinta: ir ruletės, ir kauliukai, ir visa kita.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi A. Sysas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Be abejonės, lošimo verslas nėra skatintinas ir, ko gero, teisingai, kad galėtų ir didėti tie tarifai. Tačiau vėlgi kai kada tie tarifai, mokesčiai padaro ir neigiamą paslaugą. Tarkime, šiuo metu kai kada žiūrime, kad vien padidinus akcizą alkoholiui pradėjo visi važiuoti į kitas šalis, vežti iš ten ir panašiai. Iš tikrųjų lošimo verslas dar labilesnis. Tai norėčiau paklausti, vis dėlto kokios kaimyninės šalies lygį mes pasieksime? Ar Latvijos pasieksime, ar bus didesnis ar mažesnis, Lenkijos ir t. t. Maždaug koks lygis ir kodėl jūs nurodote būtinai po 5 procentinius punktus, o kodėl, pavyzdžiui, ne 15, kodėl ne dvigubai? Ar buvo padaryti kokie skaičiavimai, ar maždaug taip pagalvojome, suėjome ir teikiame? Ačiū.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Ačiū už tai. Azartinių lošimų mokesčiai tikrai buvo palyginti Baltijos šalyse: Lietuva su Latvija, su Estija ir su Lenkija. Bent jau mes priartėsime prie to. Aišku, mes neaplenksime jų, jų yra daug didesni. Pavyzdžiui, Latvijos automatams jau šiandien yra 267 eurai už įrenginį, o mūsų yra viso labo tik 232. Bet latviai numatė dar didinti 2018 m. sausio 1 d. Taigi tikrai, ko gero, jų dar nepasivysime, ir aš manau, kad čia mūsų pirmasis žingsnis, kuris tikrai… Gana užsistovėjome ties tuo, aš manau, kaip tik Estija šiandien dar daugiau – 300 eurų už įrenginį. Tai kaip pavyzdys toks mano. Mes tikrai vejamės, bet, aišku, dar nepasivysime. Esame pačioje mažiausioje mokesčių įvertinimo situacijoje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas. Ruošiasi M. Majauskas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiama kolege, pirmiausia sveikinu su šiuo siūlymu. Manau, kad priklausomybės lygis Lietuvoje vis didėja. Ir tiesiog iš klausimų galiu pasakyti, kas sakė, kad Seimo nariams nesvarbu azartiniai lošimai. Iš giluminių klausimų suprantu, kad jeigu nelošia, tai jau tikrai nuoširdžiai domisi šitais dalykais. Todėl mano klausimas buvo, kokius ekspertus buvote pasikvietę, šnekant apie tai, ar mes galėtume padidinti dar daugiau, ne 5 %, nes jūs ir paminėjote atsakydama į mano kolegos klausimą, kad kaimyninių šalių mokesčiai yra daug didesni ir jie didėja. Ar konsultavotės su kuo nors mokesčių srityje?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mes konsultavomės ir su priežiūros tarnyba, ir su mokesčių. Mūsų tiesiog tokia kukli atlikta analizė, bet ta, kurią turime, mus ir vertė pakelti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi R. Šarknickas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Laimute, iš tikrųjų, kaip ir prieš kelias dienas kalbėjome, teisinga kryptis, labai reikalingas dėmesys lošimų priklausomybių prevencijai. Man atrodo, kad tikrai prisidėtų, jeigu būtų skiriama didesnė dalis finansavimo priklausomybių prevencijos strategijai sukurti ir įgyvendinti. Šiandien to nėra. Nėra jokios lošimų priklausomybės strategijos Lietuvoje. Ir jau prieš kelias dienas čia stovėjote ir sakėte, kad tuoj tuoj bus. Dabar vėl ateinate su, kaip sakyti, tokiais savotiškais draudimais, reguliavimais, bet ne prevencija. Tai aš labai noriu paklausti, kada ateisite su prevencinėmis priemonėmis, ir paklausti, kiek, jūsų žiniomis, jau šiandien yra skiriama finansavimo tam, kad žmonės loštų mažiau? O žmonės, kurie lošia, kad gautų reikalingą pagalbą. Ačiū.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Prieš skiriant lėšų, mes turėtume priimti ir šiuos įstatymus. Ir aš neabejoju, kad mes tikrai prieisime, galbūt ne kitų metų biudžete, bet yra ir ten numatyta, ir priklausomybių prevencijai yra numatyta lėšų ateinančių metų biudžete. Bet galbūt tokių, kokių mes norėtume, tai tikrai dar nepasiekėme to lygio. Aš už tai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Šarknickas. Ruošiasi S. Jovaiša.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš azartinių žaidimų nelošiu, kaip A. Sysas bandė čia įžvelgti, kad dauguma mūsų klausiančiųjų bando lošti. Man daugiau krepšinis patinka. Panašų klausimą uždavė M. Majauskas dėl prevencijos. Norėjau pasiteirauti, ar buvo šiuo klausimu kalbėta su Švietimo ir mokslo ministerijos atstovais ar tiesiog švietimo specialistais? Kiek švietime yra taikoma ši prevencija mokiniams? Žinome, kad tėvai vargsta mokėdami dideles baudas, ir dabar pakeltas procentas, ko gero, vėl padidins tuos kaštus. Aišku, niekas nėra apsaugotas, bet iš esmės kalbama apie prevenciją. Ar buvo diskutuota šiuo klausimu?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Ir praeitą kartą, kai pristatėme įstatymo pataisą, tai vienas iš prevencijos veiksmų, kad bus neįleidžiami jaunesni negu 18 metų amžiaus. Tai yra viena iš prevencijų, nes, šalia to, reikalingi ir įstatymai, kurie draustų tą dalyką. O švietime tikrai yra daug: ir programa, ir priklausomybių prevencijos. Ji tokia platesnė, įeina ir azartiniai lošimai. Azartiniai lošimai ir visi lošimai, kaip ir kitos priklausomybės, iš tikro kelia didelį pavojų. Blogiausia tai, kad plečiasi ratas ir tai atima darbingą žmogų, nuo 18 iki, sakykim, 65 metų amžiaus. Iš tikrųjų tai aktuali problema ir mes tai priimame, stengiamės tikrai…
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys S. Jovaiša. Ruošiasi J. Jarutis. (Balsas salėje: „Pridėti 10 eurų.“)
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiama pranešėja, tikrai sveikintina iniciatyva. Aš manau, kad Seimas palaikys. Bet ar spės komitetai taip dirbti, kad įsigaliotų būtent kaip jūs norite, nes tai mokestinis pakeitimas, todėl jam reikia pusmečio. Jeigu mes spėtume šioje sesijoje, tai galbūt nuo liepos 1 dienos. Ir plius jūs turbūt išgirdote daugelio Seimo narių nuomonę, kad galbūt reikėtų peržiūrėti didėjimo tvarka. Manau, kad neprieštarausite, jeigu tokių pasiūlymų atsiras.
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Taip, pagal Teisėkūros įstatymą mes turėtume apie šešis mėnesius, kad priimtume. Tiesiog dar pateikimas, šiandien yra pateikimas. Tai mes turime dar šešis mėnesius. O į jūsų pastabas komitete, manau, bus tikrai atsižvelgta.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Jarutis. Ruošiasi V. Alekna.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Miela kolege, iš tikrųjų jūs sakėte, per pristatymą sakėte, kad didėja tam tikra piniginė išraiška už automatus. Aš apie juos visiškai nieko neišmanau, bet fiziškai nuo 90 iki 150, nuo 1,5 tūkst. iki 2,5 ir panašiai. Čia ne 5 % augimas, jeigu aš gerai suprantu, tai yra šiek tiek ženklesnis.
Kaip jūs manote, ar to padidėjusio mokesčio nesumokės vis tiek tie patys lošiantys žmonės ir dar padidins išlaidas, o lošimų organizatorių pelnai kaip buvo dideli, taip ir liks?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Mes nemanome, kad taip, nes mes kaip tik atvirkščiai – norime suvienodinti, nes anksčiau, aš vėl pakartosiu, kad, organizuojant bingą, totalizatorių, lažybas, buvo 15 %, dabar mes darome 20 %. Vadinasi, 5 %. Ten, kur buvo nuotoliniai – 10 %, mes darome 15 %. Kaip tik sudrausminsime ir kaip tik mes to ir siekiame su… Čia visur išlaikytas tas 5 %. Aš nelabai supratau, kurioje vietoje jums ne taip atrodė.
O jeigu apie automatus, aš noriu pasakyti, kad A yra neriboto… riboto, o tie neriboto ir kad stalams per mėnesį, kur ten jūs matėte, nuo 1 tūkst. 738 iki 2 tūkst. 27, tai viso labo tik 289 eurai per mėnesį. Čia yra daug? Nedaug, man atrodo. O, pavyzdžiui, B kategorijos automatams – nuo 87 iki 111. Tai tik 24 eurai. Čia gal aš pritarčiau kolegai Jovaišai, kad kaip tik čia tikrai nėra dideli pinigai lošimų verslui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys V. Alekna.
V. ALEKNA (LSF). Ačiū, Pirmininke. Jūs kaip tik praeitą posėdį pristatėte projektą, kuris iš principo 15–20 % sumažina sporto klubų pajamas. Kaip jūs galvotumėte, ar šiais 8 mln., kurie bus gauti padidinus mokestį, negalėtų būti kompensuojama sporto klubų netektis, nes jiems iš tikrųjų labai trūksta?
L. MATKEVIČIENĖ (LVŽSF). Aš taip nemanau, bet galima pateikti ir svarstyti komitete. Bet aš nemanau, kad taip. Mes dar tiesiog pateikiame, dar turime pusę metų.
PIRMININKAS. Atsakėte į visus klausimus. Dėkoju.
Dėl motyvų už užsirašė Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Žinodamas faktą, kad Lietuvoje taikomi vieni iš mažesnių loterijų ir lošimų mokesčio tarifų, siūlau palaikyti šį projektą. Lošimų ir loterijų veikla iš esmės yra garantuoto pelno verslo modelis, todėl valstybė privalo taip subalansuoti taikomų mokesčių dydžius, kad būtų ribojama pavojingesnių lošimo rūšių plėtra, ir tokiu būdu saugoti piliečius nuo perteklinių paskatų lošti. Jau anksčiau mūsų svarstyti projektai dėl lošimų reklamos reglamentavimo bei tapatybės tikrinimo lošimo įstaigose parodė šios problemos svarbą. Šis siūlymas yra sudėtinė siūlymų komplekso dalis, o jo pirmines pataisas, reglamentuojančias su azartiniais lošimais susijusią veiklą, jau priėmėme šį antradienį. Taigi kviečiu kolegas palaikyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, mes visi puikiai sutarėme, kad lošimų priklausomybė yra labai didelė problema ir ją reikia spręsti. Deja, šiandien kol kas matome pasirinktą lengviausią kelią, tai yra drausti, reguliuoti ir didinti mokesčius. Aš dabar balsuodamas susilaikysiu su viltimi, kad iki šio projekto priėmimo bus skirta pakankamai laiko, dėmesio ir resursų parengti rimtai priklausomybių prevencijos programai, kad būtų galima skirti resursų labai konkrečioms programoms ir padėti žmonėms išsivaduoti iš lošimų priklausomybės, padėti žmonėms nepapulti į tuos spąstus. Tokiu būdu mes galėsime užtikrinti tęstinę, tvarią ir rimtą priklausomybių prevenciją, o ne tik drausdami, reguliuodami ir didindami mokesčius.
Taigi, kolegos, šis įstatymo projektas leis surinkti papildomai 7 mln. eurų į valstybės biudžetą. Aš labai kviečiu rimtai pagalvoti apie reikšmingą dalį tų pinigų skyrimo lošimų priklausomybių prevencijai, jeigu norime realaus rezultato. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsakytos, jos nebuvo vienareikšmiškos. Todėl kviečiu po pateikimo apsispręsti balsuojant dėl šio projekto.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 75, prieš nebuvo, susilaikė 8 Seimo nariai. Taigi po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas ir papildomas komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kadangi čia mokestiniai pasiūlymai, tai siūlau vėlgi kreiptis į Vyriausybę dėl jos išvados, kad ji įvertintų tiek atitiktį bendriesiems mokestiniams principams, tiek tarpusavio suderinamumą šių siūlymų.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu tokiam pasiūlymui ir svarstymams komitetuose? Ačiū, pritarta.
11.06 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, gautas raštas Pirmininkui dėl Mišrios Seimo narių grupės seniūno ir seniūno pavaduotojo. „Šiuo raštu informuojame, kad lapkričio 9 dieną įvykusio Mišrios Seimo narių grupės posėdžio metu Mišrios Seimo narių grupės seniūnu išrinktas B. Matelis, o seniūno pavaduotoja – A. Maldeikienė.“ (Plojimai)
11.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Rudėnaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-1281(2) (svarstymas ir priėmimas)
Svarstysime darbotvarkės 1-10 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Rudėnaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projektą Nr. XIIIP-1281(2). Svarstymas. Kviečiame komitetą. Seimo narys J. Sabatauskas. Ar yra J. Sabatauskas? Gal S. Šedbaras galėtų pristatyti komiteto nuomonę? Stasy Šedbarai, gal norėtumėte pristatyti komiteto nuomonę?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas nutarimą „Dėl Sigitos Rudėnaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ svarstė lapkričio 8 dieną ir visais posėdyje dalyvavusių komiteto narių balsais, 8 – už, pritarė nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau niekas neužsirašė diskutuoti. Ar, gerbiama Sigita Rudėnaite, dar norėtumėte kalbėti? Irgi, atrodo, kad atsakė į visus mūsų klausimus.
Gerbiamieji kolegos, ar galime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį „Dėl Sigitos Rudėnaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“? Standartinis biuletenis. Galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Balsavimo pradžią paskelbsime po visų pristatymų.
11.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-1282(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-1282(2). Taip pat kviečiu, jei yra, J. Sabatauską, jei nėra, tai S. Šedbarą, pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomonę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas ir šį nutarimo projektą „Dėl Aurelijaus Gutausko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ svarstė lapkričio 8 dieną ir visų septynių dalyvavusių posėdyje Seimo narių balsais pritarė šiam nutarimo projektui.
PIRMININKAS. Diskutuoti taip pat niekas neužsirašė. Ar A. Gutauskas norėtų kalbėti? Atsisako. Taip pat turime patvirtinti slapto balsavimo biuletenį „Dėl Aurelijaus Gutausko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“. Standartinis biuletenis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl Virginijaus Kanapinsko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-1003(2) (svarstymas ir priėmimas)
Dar darbotvarkės 1-9 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Virginijaus Kanapinsko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-1003. Taip pat prašytume komiteto nuomonės. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas svarstė nutarimą „Dėl Virginijaus Kanapinsko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“. Tam nutarimui buvo pritarta. Balsavome ir nevieningai balsavome. Aš dabar čia staigiai nesugebu atrasti. Už – 5, prieš – 1, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusijoje kalbėti užsirašė Seimo narys A. Sysas. A. Syso nėra. Ar, Virginijau Kanapinskai, norėtumėte kalbėti? Ačiū.
Nutarimo priėmimo stadija. 1 straipsnis – „Skirti Virginijų Kanapinską Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu.“ Motyvai. J. Olekas – prieš. Nėra. Kitų Seimo narių, užsirašiusių sakyti motyvus, nėra.
Kviečiu balsuoti ir apsispręsti dėl V. Kanapinsko skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 67, prieš – 2, susilaikė 9 Seimo nariai. Taigi galime pasveikinti V. Kanapinską tapus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu antrą kadenciją. (Plojimai)
Grįžtame prie teisėjų. Priėmimo stadija. 1-10 klausimas. Skaitau balsų skaičiavimo grupę: V. Alekna, J. Jarutis, L. Kasčiūnas, R. Sinkevičius, L. Talmontas ir R. Žemaitaitis.
Skelbiame balsavimo pradžią 11 val. 15 min. Balsuosime 20 minučių. Ta pati grupė ir dėl A. Gutausko skyrimo.
Pertrauka iki 12 valandos.
Pertrauka
PIRMININKAS (G. KIRKILAS, LSDDF). Gerbiami kolegos, pertrauka, skirta balsuoti, baigėsi.
12.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Rudėnaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-1281(2) (priėmimo tęsinys)
Noriu paskelbti sprendimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Sigitos Rudėnaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininke“ projekto Nr. XIIIP-1281(2).
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota – 84 biuleteniai, rasta – 84, galiojančių – 82, 2 – negaliojantys. Už – 71, prieš – 7, susilaikė 4. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas) Sveikiname teisėją ir kviečiame į tribūną. (Plojimai) Ačiū. Dar kartą sveikiname.
12.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-1282(2) (priėmimo tęsinys)
Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku“ projektas.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota – 84 biuleteniai, rasta – 84, galiojančių – 83, negaliojančių – 1. Už – 77, prieš – 3, susilaikė 3. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1282(2) priimtas. (Gongas) Sveikiname teisėją. (Plojimai)
Gerbiami kolegos, turime vieną procedūrinį klausimą. Grįžtame prie 5 rezervinio klausimo – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1191. Kviečiu į tribūną… Nereikia nieko. Turime pakeisti datą. Ar galima bendru sutarimu pakeisti datą į gruodžio 12 dieną? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta.
12.03 val.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 3, 6, 27, 35, 37, 48 straipsnių pakeitimo ir 30 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3037(3) (svarstymo tęsinys)
Tada kiti darbotvarkės klausimai yra 1-13a, 1-13b, 1-13c, 1-13d, 1-13e. Taip? (Balsas salėje: „Po vieną.“) Po vieną, aiškus reikalas. Kviečiame pranešėją komiteto pirmininką K. Mažeiką į tribūną. Priėmimas pastraipsniui. Atsiprašau, čia svarstymo tęsinys. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Tęsiame svarstymą. Išties buvo paprašyta pertraukos, tačiau argumentai yra tie patys. Kaip ir paminėsiu, kad, Valstybės kontrolei atlikus tyrimą, galite susipažinti su ataskaita, kuri tik patvirtina, kad tų žingsnių reikia. Komitetas tam pritarė, kaip ir minėjau, 4 balsavo už, 4 balsavo prieš.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Reikia 10 balsų dėl pirmosios pataisos. Ar yra?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Yra.
PIRMININKAS. Yra. S. Gentvilas gali pristatyti savo pataisą? Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Gerbiamas pirmininke, ar man pristatyti kiekvieną punktą atskirai, ar iš esmės visą pataisą?
PIRMININKAS. Kol kas šitą pirmąjį. Galite ir visas, taip, pristatykite visas. Komitetas pritarė. Prašau.
S. GENTVILAS (LSF). Iš esmės yra keičiami trys dalykai, įtraukiama, kad papildomas straipsnis yra pakeičiamas, čia pavadinimo pakeitimas. O pakeitimo esmė yra tokia, kad išbraukiamos keturios institucijos, kurios užsiėmė valstybine aplinkos apsaugos kontrole, ir paliekama tik viena. Tai būsimas Aplinkos apsaugos departamentas. Nurodoma, kad, pritarus šitam punktui, jis įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.
Tokio pasiūlymo pagrindiniai argumentai yra šie, kad šiandien yra kai kurios institucijos, pavyzdžiui, Lietuvos miškų tarnyba, Lietuvos geologijos tarnyba, Saugomų teritorijų tarnyba. Jos pačios… (Nutrūksta garsas)
PIRMININKAS. Atsiprašome už techninius nesklandumus.
S. GENTVILAS (LSF). Šios institucijos pačios išduoda leidimus ir pačios juos tikrina, žiūri, ar jie teisingai prižiūrimi. Konkrečiu atveju tai galėtų būti, kad išduodamas miškui kirsti leidimas ir tas pats pareigūnas arba jo kolega eina tikrinti, ar teisingai iškirstas miškas, ar teisingai atsodintas miškas. Pasiūlymo esmė yra tokia, kad visi kontroliuojantys asmenys būtų sutelkti Aplinkos apsaugos departamente, o leidimus išduotų kitos institucijos. Būtų atskirai leidimų išdavimas ir kontrolė.
Kalbant plačiau, tai yra kontroliuojančių institucijų konsolidavimas. Jis buvo vykdytas 2008–2012 metų kadencijos, buvo visokeriopai vertintas ir tarptautiniu mastu. Šiuo atveju Aplinkos ministerija taip pat pritaria, kad jai pavaldžių institucijų kontrolės funkcijos būtų konsoliduotos. Labai norėtume pakviesti vardan profesionalumo, kompetencijos ir atlyginimų pritarti šiai reformai. Dėkoju.
PIRMININKAS. Yra norinčių kalbėti prieš. G. Kindurys – prieš.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, idėja turbūt išties svarstytina, tačiau šiuo metu dar neišdiskutuota. Komitetuose būtų tikslinga išklausyti ir ministrą, ir šių institucijų, iš kurių atimama aplinkos apsaugos valstybės kontrolė, atstovus. Pažymėsiu, kad ministro teiktame projekte apie tai net nekalbėta. Šiuo metu nežinia, ką veiks tie keturių institucijų darbuotojai, iš kurių atimama ta aplinkos apsaugos funkcija, ar jie bus atleisti, ar priims į darbą Aplinkos apsaugos departamentas. Ko gero, tai yra papildomo finansavimo klausimas. Yra ir tokių atsiliepimų, ar nepadidės korupcijos tikimybė, nes kontrolė pereina į vieną įstaigą. Todėl aš siūlyčiau šiuo metu tam nepritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų tokie radikalūs kontroliuojančių struktūrų pakeitimai nedaromi ekspromtu teikiamomis pataisomis. Tuo labiau keista, kad valdantieji opozicijos atstovo pataisas taip ekspromtu priima, nepasižiūrėję su Vyriausybe, kaip tai atrodys, kokia bus žinia saugomų teritorijų pareigūnams, kai jie netenka kontrolės funkcijos, ar miškų tarnybos inspektoriams. Aš siūlau vis dėlto atsipeikėti ir jeigu yra tokių sumanymų, ramiai su Vyriausybe juos svarstyti, teikti, matyti visą vaizdą, kaip atrodys ta kontrolės sistema. O dabar bent jau apsiriboti tuo pradiniu sumanymu ir sujungti regioninius departamentus, nors manau, kad ir tai nėra labai būtina, ir net nėra gerai išdiskutuota.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pirmininkas K. Mažeika. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tiktai nežinau, kažkodėl neveikė, kad užsirašyčiau, bet tikrai noriu nuraminti kolegas, kad pozicija yra suderinta ir su ministerija, ir su Vyriausybe. Jie tam pritarė, jie savo pirminiame plane tai irgi buvo numatę kaip antrąjį etapą. Tiesiog tai yra įtvirtinama ir jie tam pritaria. Išties turiu nuraminti, tai yra suderinta.
PIRMININKAS. Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, visos penkios pataisos yra susijusios. Galime balsuoti dėl visų iš karto? Balsuojame dėl Seimo nario kolegos S. Gentvilo penkių pataisų, kurios buvo pristatytos ir kurioms komitetas pritarė. Kas pritaria šiai nuomonei, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Kolegos, balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 77 Seimo nariai: už – 56, prieš – 6, susilaikė 15. Pritarta.
Prašau dėl vedimo tvarkos.
J. JARUTIS (LVŽSF). J. Jarutis. Atsiprašau, nespėjau paspausti. Mano balsą įskaitykite už.
PIRMININKAS. Įskaitome balsą. Kolegos, dėl viso įstatymo projekto po svarstymo V. Vingrienė – už. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pakviesti pritarti šiai įstatymo pataisai, nes tai yra labai svarbi reforma tiek keičiant kontrolės institucijų… RAAD’ų reformos pertvarka, taip pat kartu su kolegos S. Gentvilo pataisa kai kur konsoliduojamos funkcijos. Aš manau, kad tai yra labai plataus požiūrio reforma, nes išvengsime ir funkcijų dubliavimo arba nepersidengimo, tiek kontrolės funkciją atskirsime nuo leidimų išdavimo funkcijos. Tai tikrai viena iš svarbiausių dabartinių reformų. Manau, tai pirmas kelias ir kitų institucijų pavaldumui priklausančių kontrolės institucijų funkcijų konsolidavimo, kad išties būtų sumažinta ir administracinė našta verslui, ir pagerinta tiek kontrolės tvarka, tiek pačių kontroliuojančių institucijų inspektorių darbas. Taigi kviečiu visus palaikyti šitą įstatymo pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolega E. Pupinis – prieš. Prašau. Nėra. Tada kolega J. Razma. Prašau – prieš.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš noriu čia tikrai „pasveikinti“ valdančiąją partiją, kuri savo pavadinime turi žodį „žalieji“, nes taip radikaliai sugriauti aplinkosaugos kontrolę turbūt nesvajojo nė patys kraštutiniai liberalai. Ką jūs dabar pasakysite sugrįžę, sakykime, nacionalinių parkų darbuotojams, Miškų tarnybos darbuotojams, Geologijos tarnybos darbuotojams? Kur jie toj vienoj departamento sistemoje kaip universalūs kontrolieriai, kur jie ten atsidurs, kaip visa tai vyks? Jūs žinote atsakymus? Kur čia tas funkcijų dubliavimas, kai kiekvienas turėjo aiškias atsakomybės sritis, skirtingus kontrolės dalykus. Mane tikrai labai stebina toks nusiteikimas, kad metamasi į tokį kraštutinį liberalų požiūrį.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl viso įstatymo po svarstymo, įstatymo projekto Nr. XIIP-3037. Nuomonės išsiskyrė. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas. Kolegos, kviečiu visus ateiti ir balsuoti.
Gerbiami kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 60, prieš – 5, susilaikė 13. Po svarstymo pritarta.
12.13 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3038(3), Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3039(3), Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3040(3), Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 5, 8, 9, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3041(3), Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3042(3), Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3043(3), Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3045(3), Žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3046(3), Reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3047(3), Anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo Nr. XI-1550 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1022(2), Saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1023(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, yra vienuolika lydimųjų projektų, dėl jų pataisų nėra. Ar galime dėl visų iš karto balsuoti? (Balsas salėje: „Galime!“ „Galime!“ ) Ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame. Kas pritaria įstatymų projektams nuo 1-13b iki 1-13l, tai yra vienuolika projektų, visų numerių neskaitysiu, balsuoja už, primenu, pataisų dėl jų nėra, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Balsavimas pradėtas.
Gerbiami kolegos, balsavo 78 Seimo nariai: už – 63, prieš – 2, susilaikė 13. Po svarstymo visiems lydimiesiems teisės aktams yra pritarta.
Kitas darbotvarkės 1-14 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo kai kurių straipsnių ir priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1299. Kviečiu pranešėją. Ministro nėra.
Gerai. Tada grįžtame prie rezervo. R-1 yra kaip tik susijęs.
12.15 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1, 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1206, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1207, Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 1 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1208 (pateikimas)
Taip, r-1. J. Razma. Pateikimas. R-1 – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo kai kurių priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1206. Pateikimas. Ir lydimieji r-1b, r-1c. Prašau, kolega Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mano projektas yra gana panašus pagal savo idėją su tuo projektu, kurį šiek tiek vėliau pateiks socialinės apsaugos ir darbo ministras. Mano projektas ir įregistruotas buvo anksčiau. Natūralu, kad mes prieš kiekvienus naujus biudžetinius metus svarstome, kaip spręsti, ką daryti dėl biudžetinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų. Be abejo, suprantame, kad valstybės biudžete turi atsirasti tuo tikslu tam tikra pinigų suma. Aš siūliau sprendimo kryptį rinktis pirmiausia šiek tiek padidinant mažesnius atlyginimus gaunančių biudžetinių darbuotojų atlyginimų koeficientus, ir valstybės tarnautojų, ir biudžetinių darbuotojų, mokytojų, socialinių darbuotojų ir t. t. Kodėl?
Vienas dalykas, tai daug metų daug kartų jau buvo kelta minimali mėnesinė alga, bet tie mažieji koeficientai biudžetiniams darbuotojams, na, gal išskyrus kultūros darbuotojus, kur buvo atskira programa, nebuvo didinami. Štai mes jau turime ne vienus metus iš esmės tokią situaciją, kad labai kvalifikuotas žmogus, dirbantis biudžetiniame sektoriuje, gauna beveik tokį pat atlyginimą kaip minimali mėnesinė alga, kuri turėtų būti mokama tik už nekvalifikuotą darbą. Todėl yra pasiūlymas prie tų mažesnių koeficientų pridėti koeficientą 0,4, o tai, taip ūkiškai kalbant, reikštų apie 40 eurų. Tai nėra kokie nors labai dideli pinigai. Na, Vyriausybė pristatys, ten, rodos, siūlo 20 eurų, bet aš pabrėšiu, kad 20 eurų sprendžia tik tą paskutinįjį numatomą minimalios algos padidinimą nuo 380 iki 400. Bet, kaip minėjau, daug metų jau buvo tas MMA didinimas, o koeficientai nebuvo keičiami. Aš manau, kad reikia tą matyti 0,4, arba 40 eurų, tai čia nėra kažkas tokio jau labai dosnaus, kad aš, kaip opozicijos atstovas, čia labai populistiškai žerčiau kokias nors labai didžiules malones viešajam sektoriui.
Bet žmonės neretai sako, kodėl, kai jūs prieinate prie pensijų didinimo ir atlyginimo didinimo, visą laiką didinimas yra proporcingas didinant bazinius dydžius. Tai tada tas atotrūkis absoliučiais dydžiais, sakykime, tarp Aukščiausiojo Teismo teisėjo ir eilinio specialisto ar mokytojo atlyginimo absoliučiais dydžiais visą laiką auga, auga, auga. Ekspertai jau mums ne vieną kartą pirštu rodo, kad Lietuvoje atlyginimų diferenciacija yra nenormaliai didelė, tiek kalbant apie viešąjį sektorių, tiek apie privatų sektorių. Suprantama, kad mes negalime siūlyti sumažinti tų aukštesniųjų koeficientų. Konstitucinis Teismas yra jau apgynęs, kad čia yra šventas reikalas. Sakykime, susirinkusi nauja politinė dauguma po Seimo rinkimų iš esmės turėjo ribotas galimybes patvirtinti kokią nors viešojo sektoriaus atlyginimų sistemą.
Tai yra vienintelė galimybė šiek tiek palaipsniui kelti tuos mažesniuosius atlyginimų koeficientus ir taip spręsti tą atlyginimų diferenciacijos klausimą. Mano yra tokia siūlymo esmė, kuri yra išdėstyta keliuose projektuose. Pastebėsiu, kad dėl biudžetinio sektoriaus darbuotojų tas galiojantis įstatymas savo forma yra labai nevykęs, su daugybe lentelių, sudėtinga net suprasti, kas ten surašyta, didžiuliai intervalai. Tai čia kita problema, tą aš irgi linkėčiau Socialinių reikalų ir darbo komitetui išspręsti, na, normalesnį įstatymą priimti, trumpesnį, aiškesnį, paprastesnį. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti keletas kolegų Seimo narių. Pirmoji – V. Vingrienė. Prašom, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Pirmiausia norėčiau pasveikinti už iniciatyvą, kad tikrai dabar imamas spręsti valstybės tarnautojų atlyginimo klausimas. Iš tiesų tai labai svarbu, nes mes turime pagalvoti apie valstybės tarnybą kaip apie prestižinę, nes šiandien galbūt aukštos kvalifikacijos darbuotojai didesne dalimi dirba iš idėjos, daugiau idealistai. Aišku, o kitur mes galbūt sulaukiame daugiau kritikos, nes atlyginimai yra gana nedideli. Aišku, tai nėra didelis, 40 eurų, aš manau, kad tai nėra toks labai motyvuojantis aspektas, bet kitas klausimas būtų: ar mes neturėtume pagalvoti apie bazinį atlyginimo didinimą – jis šiandien galbūt nėra išspręstas dar nuo krizės laikų, nes jeigu norėtume labiau motyvuoti ir pritraukti aukštos kvalifikacijos, profesionalių darbuotojų į valstybės tarnybą, gal reikėtų truputėlį pradėti nuo didesnių…
PIRMININKAS. Klauskite, kolege.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). …nuo pagrindinių dalykų.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl bazinio dydžio didinimo čia jau yra du projektai pateikti Seime, kolegos A. Syso ir kitų Seimo narių toks jau gana dosnus. Jis pareikalautų, atrodo, per 200 mln. eurų, bet yra Vyriausybės kuklesnis, tai jau yra pateikta. Bet aš nemanau, kad jums reikėjo taip pat, nerodau pirštu, kai yra tos ribotos galimybės didinti. Na, padidinsime tą bazinį dydį 5 %, tai tam eiliniam specialistui prisidės 10–15 eurų, o, sakykim, ministrui, Konstitucinio Teismo teisėjui prisidės 150 eurų. Ar žmonės tai priims kaip teisingą didinimo principą? Todėl aš manau, kad čia reikia balansuoti, galbūt neatmesti tam tikro bazinio dydžio didinimo, bet kelti ir tuos mažuosius atlyginimų koeficientus, ir daryti sistemą solidaresnę, nes mes nuo kitų civilizuotų Europos šalių pagal tą didžiulį koeficientų santykį šiandien esame šie tiek nenormalioje situacijoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia kolega A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labai trumpai, nes kolega pristatė, kad nelabai smarkiai skiriasi projektas nuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengto projekto, bet jo principas skiriasi. Norėjau kolegos paklausti įvertinimo, kiek tai pareikalautų daugiau biudžeto lėšų, nei tai siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija?
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia būtų toks primityvus skaičiavimas, kad turėtų pareikalauti maždaug dvigubai daugiau lėšų, nes mano yra 40 eurų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – apie 20 eurų, bet aš manau, kad komitete, matant visą biudžeto situaciją, galima diskutuoti. Aš pabrėšiu, kad mano projektas buvo įregistruotas anksčiau, negu ministerijos atsirado. Jeigu būtų ministerijos anksčiau įregistruotas, aš jūsų negaišinčiau atskiru projektu, aš galbūt rašyčiau jo pataisas pagal dabar teikiamą mintį. Bet šiuo atveju aš pirmas įregistravau. Galiu pasakyti: mano principą iš dalies paėmė ir vėliau į jį taip pat sureagavo ir Vyriausybė. Aš premjero vienos Vyriausybės valandos metu klausiau dėl tų principų, jis taip neatmetė, kad mano siūlomas principas būtų kuo nors netinkamas, ir sakė, kad jūs čia, Seime, spręskite, svarstykite. Tai…
PIRMININKAS. Labai ačiū. Atsiprašau. Jūsų klausia kolega J. Liesys. Prašau.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Noriu paklausti. Aš manyčiau, kad nereikia kalbėti, kad mes čia keliame atlyginimus, mes pradėkime sakyti apie tai, kad norime grįžti į prieškrizinį lygį, tai čia būtų tada argumentuota kalba. O mes, tokiais po 10 procentėlių, po 10 eurų keldami, grįšime 2050 metais. Čia labai ilgas laiko tarpas ir, matyt, tie žmonės, kurie turi lūkesčių, nesulauks. Jūs, kaip iš opozicijos, truputėlį lyg ir duodate mažą žinutę, o reikia duoti žinią, kad mes tikrai galime tą padaryti turėdami tam tikrų lėšų, nes yra sukauptas valstybės rezervas, reikia kelti atlyginimą, ir žmonėms tada bus galima pasakyti. O dabar čia truputėlį, dėl truputėlio, manyčiau, taip. Ir ką jūs darysite, jeigu pateks gerbiamojo A. Syso siūlytas projektas, ar jūs dar bandysite tobulinti savo projektą?
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš čia kažko tobulinti… priklausomai nuo kitų projektų, matyt, negaliu. Jeigu aš tą projektą teikčiau dėl viešųjų ryšių, kaip jūs sakote, skelbčiau kokius nors įspūdingesnius skaičius, bet mes vis tiek skaičiuokime. Biudžetiniame sektoriuje dirba dešimtys tūkstančių žmonių, ir dauginkime tuos 40 eurų iš 12 mėnesių, iš tų žmonių skaičiaus, biudžete susidaro tam tikra suma, ir aš, na, nenoriu būti populistas ir siūlyti kokias nors fantastines sumas. Suprantu, kad visada yra ribotos galimybės. Bet jeigu mes nuosekliai to principo laikytumės kiekvienais metais, šiek tiek mažuosius koeficientus keltume ir toltume vis labiau virš vidurio, tai tiesiog ta sistema taptų solidaresnė, ir biudžetinio sektoriaus darbuotojai, kurie atlieka svarbų darbą, bet neturi tų aukštų koeficientų šiandien, bent jau nebūtų socialiai remtinų asmenų kategorijoje. Bent šiek tiek oriau galėtų gyventi. Patikėkite, mokytojui pasakymas, kad pridėsime 40 eurų, yra šis tas apčiuopiamo, nėra čia jau taip visai nejaučiama.
PIRMININKAS. Jūsų klausia L. Talmontas. Prašau, kolega.
L. TALMONT (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, čia jūs kalbate, kad reikia pakelti, bet man atrodo, kad reikia grąžinti, kas buvo atimta. Jūsų laikais, 2009 metais, visiems valstybės tarnautojams sąnaudos buvo sumažintos. Tai vienas klausimas.
Kitas klausimas. Kodėl būtent 0,3 koeficientą, o, pavyzdžiui, ne pusę koeficiento ar vienu koeficientu pakelti algą? Kiek tada iš viso pagal jūsų siūlymus reikės biudžeto lėšų papildomai?
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl tų koeficientų dydžių komitetas gali spręsti. Jeigu yra galimybė daugiau pridėti prie tų koeficientų, tai puiku! Aš tikrai negaliu atsakyti, kaip čia klostytis kitų siūlymų svarstymai dėl biudžeto. Labai sudėtinga pasakyti.
Aš tiesiog pagal savo įsivaizdavimą, kiek man atrodė ta susidaranti biudžeto apimtis, siūlau pridėti 0,4, tiksliau, 0,3, čia aš sumaišiau truputį, 0,3 koeficientą, tai yra 39 eurai, arba apytiksliai 40 eurų, pagal dabartinį bazinį atlyginimų koeficientą. Na ir, kaip minėjau, mano siūlymas yra dvigubai didesnis, negu netrukus teiks Vyriausybė, tai ir atitinkamai dvigubai daugiau pinigų reikės, o Vyriausybė turbūt tiksliai apskaičiavo, jūs galite pasižiūrėti, kiek jie prognozuoja. Tiesiog jų skaičių maždaug dauginkite iš dviejų. Mano skaičiavimai gal buvo ne visai… Suprantate, kad mes, kaip Seimo nariai, ribotas galimybes turime tiksliai apskaičiuoti, nežinome tų visų duomenų taip gerai. Todėl į mano skaičiavimą gal nereikia per daug žiūrėti. Man atrodo, aš į didžiąją pusę gerokai suskaičiavau. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamasis J. Razma jau pasakė, nes koeficientas buvo 0,3, jis sakė 0,4.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia suklydau.
A. DUMBRAVA (TTF). Norėjau patikslinti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į visus klausimus.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui jums. Yra norinčių kalbėti. V. Vingrienė – už. Prašau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš turbūt tik viena kalbu, bet norėčiau palaikyti, palaikydama valstybės tarnautojų motyvaciją, kas yra šiandien svarbu, tą siūlymą ir norą kreipti dėmesį į valstybės tarnautojų geresnį kvalifikacijos gerinimą. Palaikyčiau šitą siūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, ar galime balsuoti dėl visų trijų iš karto? (Balsai salėje) Galime. Balsuojame. Kas pritaria įstatymo projektams Nr. XIIIP-1206, Nr. XIIIP-1207, Nr. XIIIP-1208, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Gerbiamieji kolegos, balsavo 82 Seimo nariai: už – 51, prieš – 1, susilaikė 30. Pritarta po svarstymo. Atsiprašau, pritarta po pateikimo.
Kaip pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Galime pritarti? Ačiū. Kitų nereikia? Nereikia.
Kolegos, dabar dėl datos. Tuoj pat pakviesime ministrą L. Kukuraitį į tribūną. Kaip žinote, analogiškas įstatymo projektas yra siūlomas Vyriausybės ir Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Tai kai mes aptarsime, pritarsime ar nepritarsime ministro pateikimui, tada nutarsime dėl datos, kad būtų svarstoma kartu. Galime taip? Ačiū. Kolega S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Vienu ar kitu atveju vis tiek siūlau kreiptis į Vyriausybę dėl išvados, kadangi valstybės biudžeto lėšos yra suplanuotos ir čia yra didelė suma. Kitas dalykas, kaip papildomą komitetą prašau paskirti Biudžeto ir finansų komitetą.
PIRMININKAS. Kolegos, galime su tokiais pasiūlymais?.. Vyriausybės išvada ir papildomas Biudžeto ir finansų komitetas. Labai logiški pasiūlymai, jiems pritariame. (Balsai salėje) Dar kažkas nori. Prašom. Kolega M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į mūsų darbotvarkę – mes surinkome 47 Seimo narių parašus dėl medicininių kanapių įteisinimo sunkiai sergantiems ligoniams. Deja, Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė, kuri dabar, kaip matome, bėga iš salės, atsisakė pristatyti šitą projektą ir neregistravo įtraukimo į sesijos darbų programą. Gerbiamoji pirmininke, prašau grįžti, nes nors jūs ir biurokratinėm priemonėm bandote atitolinti to projekto įtraukimą, atitolinti pristatymą tribūnoje ir galvojate, kad viena diena ar dvi dienos nesvarbu, gerbiamoji pirmininke, žmonėms, kurie kiekvieną dieną turi leistis morfijų po chemoterapijos, užuot naudoję kanapių aliejų, kiekviena diena yra svarbi.
Tai dabar projektas yra užregistruotas jūsų pačių, yra surinkti 47 parašai, taip pat užregistruotas ir įtraukimas, kurio jūs nenorėjote, į sesijos darbų programą. Taigi yra bendras palaikymas, būkite gera, nežaiskite biurokratinių procedūrų ir suteikite galimybę ligoniams gauti geriausią įmanomą gydymą kaip galima greičiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegė A. Širinskienė, suprantama. Prašom.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamasis Mykolai, tiesiog yra labai keista ir, sakyčiau, gėdinga klausytis visokių sąmokslo teorijų, kad kažkas kažką registravo ir neužregistravo. Tiesiog mes su jumis kalbėjome ir, manau, labai gražiai, kad tą projektą mes pristatysime antradienį ir visos problemos bus išspręstos. Tiesiog šiomis dienomis dėl užimtumo ir kitų dalykų aš netgi fiziškai pristatymui nespėju pasiruošti. Be to, jūs iškrečiate gana įdomų siurprizą – netgi nepasitaręs, neinformavęs, staiga puolate rinkti parašus ir nurodinėti, kad vienas Seimo narys kažką darytų, kai jis registruoja projektą. Tai yra labai keista ir, sakyčiau, nekolegiška, negraži situacija. Aš tikrai turiu dar pasitarimą ir turiu bėgti. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai. Kolegos, sąmokslo teorijos, kaip rašo Umberto Eko, yra labai paplitusios Rytų ir Vidurio Europoje, ir pas mus taip pat, visi jomis gyvena. Aš toliau netęsiu, mes jau turime klausimą, dar kolega A. Skardžius ir baigiame diskusiją, nes ji visiškai ne į temą šiuo metu.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Išties aš manyčiau, kad ponas M. Majauskas turėtų apsiraminti, labai apsiraminti. Kažkada su ponia I. Degutiene mes įkūrėme Narkomanijos prevencijos komisiją Seime, pačią pirmąją, prieš 15 metų, ir ne vienas bandymas buvo iš Europos, jau įstojus, 2004 metais, prastumti kanapių legalizavimą. Jūs esate jaunas žmogus, nedarykite tokios klaidos, nelipkite ant grėblio, po to labai brangiai kainuos.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos… Gerbiamasis kolega, trumpai, jeigu galima, diskusijas tęsite komitete. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Žiūrėkite, aš tik noriu paprašyti laikytis Statuto. Yra 47 Seimo nariai, užregistravę prašymą skubos tvarka šiame posėdyje svarstyti. Yra užregistruotas prašymas įtraukti į darbų programą. Tai yra Statuto reikalavimas svarstyti skubos tvarka. Gerbiamoji A. Širinskienė neturėjo teisės turėti posėdžio, savo pasitarimo posėdžio metu, kur ji iškeliavo, nors ji galėjo ateiti į tribūną ir pristatyti klausimą. Taip pat yra gerbiamasis A. Veryga ir R. Karbauskis pasirašę, tai galbūt kažkas gali pristatyti projektą, ar jie tik dėl akių tai daro?
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, darbotvarkė jau numatyta, negalime nuklysti.
12.35 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 2, 3, 4 ir 5 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1299 (pateikimas)
Kitas mūsų darbotvarkės 1-14 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo kelių priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1299. Pateikimas. Kviečiu ministrą L. Kukuraitį. Prašau pristatyti. Taip pat iš karto pasakau, kad Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Taip, ministre, prašom.
L. KUKURAITIS. Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos… (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Kolegos, prašau dėmesio! Gal galima nekalbėti taip jau visiškai akivaizdžiai, gerbkime pranešėjus ir patys save! Prašom, ministre.
L. KUKURAITIS. Dėkoju. Šio įstatymo projekto tikslas – padidinti minimaliuosius pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus, siekiant, kad, nuo 2018 m. sausio 1 d. nustačius 400 eurų minimalią mėnesinę algą ir 132 eurų pareiginės algos bazinį dydį, kuris siūlomas Vyriausybės, kvalifikuotų darbuotojų minimalieji pareiginės algos dydžiai eurais nebūtų mažesni už nustatytą MMA ir atitiktų Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad minimalusis darbo užmokestis – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą. Tik D lygio pareigybėms, kurioms netaikomi išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos reikalavimai, pareiginės algos pastovioji dalis paliekama MMA dydžio.
Projektu siūloma padidinti vidutiniškai 20 eurų pareiginės algos pastoviosios dalies minimaliuosius dydžius kvalifikuotiems darbuotojams, specialistams, struktūrinių padalinių vadovams bei jų pavaduotojams, kad šie dydžiai nesusilygintų su nekvalifikuotų darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies dydžiais. Pedagogams, kuriems šiuo metu nustatyti minimalieji dydžiai nesiekia įstatymo projekto 2, 3 ir 4 prieduose numatytų minimalių dydžių, juos siūloma padidinti atitinkamai.
2018 metų valstybės biudžeto projekte papildomai yra numatyta 3,8 mln. eurų mažiausiems pareiginių algų koeficientams padidinti. Taip pat įgyvendinant įstatymą 2017–2021 metais iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir savivaldybėms kasmet numatoma po 16 mln. eurų įstatymo prieduose numatytiems minimaliesiems pareiginės algos dydžiams padidinti.
Priėmus šį įstatymo projektą, darbo užmokestis padidėtų 60 tūkst. darbuotojų, iš jų 27 tūkst. darbuotojų dėl MMA padidinimo. Prašome projektui pritarti ir svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ministre, jūsų nori paklausti keletas kolegų Seimo narių. Pirmasis – R. Žemaitaitis. Prašau. Ar yra R. Žemaitaitis? Nėra. Tuomet A. Sysas. Prašom, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis ministre, suprantu, ką jūs man atsakysite, jeigu paklausiu, kodėl neiname per bazinį dydį, normaliai didinant visiems, o vėl dar kartą koeficientus kilnojame. Aš norėčiau suformuluoti klausimą kitaip. Ministerijos ir jūsų, kaip ministro, prioritetas, kas yra – bazinis dydis ar koeficientų kaitaliojimas kasmet? Labai ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Dėl bazinio dydžio didinimo jūs žinote atsakymą, kad tik vienu euru padidinus bazinį dydį reikia 20 mln. iš valstybės biudžeto. Prioritetas yra darbo užmokesčio kėlimas visais įmanomais būdais – tiek per koeficientus, tiek per bazinį dydį. Dėkoju.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti kolegė R. Tamašunienė. Prašom, kolege.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Iš tikrųjų ministras – ne tik socialinės apsaugos ir darbo ministras, bet ir teisingumo ministras. Tuo pasiūlymu bus atkurtas teisingumas, kada kvalifikuoti specialistai, ypač kultūros srities, kultūros centruose dirbantys meno atstovai, gaudavo mažiau negu valytoja tame pačiame kultūros centre. Tai, be abejo, tas nutarimas Nr. 511, kuris galiojo iki šiol, o jo nuostatos buvo taikomos pagal darbo sutartis dirbantiems asmenims, taisytinas. Prašom pasakyti, ar tai vis dėlto bus prilyginama MMA dydžiui, ne mažesnis? Ar vis dėlto bus šakutės taip paskirstytos, kad kvalifikuoti specialistai gautų pagal savo kvalifikaciją tinkamesnį atlyginimą negu minimalus? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Taip, šiuo įstatymo projektu siūloma, kad kvalifikuoti, net mažiausią kvalifikaciją turintys gautų bent 20 eurų daugiau negu MMA. Bent 20. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų klausia kolega S. Jovaiša. Prašom, kolega.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis ministre, net ir šiandien salėje nuskambėjo, kada bus grąžinti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų atlyginimų dydžiai iki krizės. Kokia gali būti jūsų prognozė? Ar jūs ryžtumėtės patikinti, kad mes, sakykime, po metų, dvejų turėsime būtent tokius dydžius, kurie tais sunkiais krizės laikais buvo sumažinti?
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų suprantame, kad nuo krizės nekeltas bazinis dydis dirbančius valstybės sektoriuje sąlyginai padarė skurdesnius ir dėl sumažinimo, ir dėl nedidinimo. Tikrai turėtų būti atkurtas teisingumas, dėl to kitais metais pirmą kartą yra keliama 1,5 euro. Žinome, kad reikia grąžinti 10 eurų. Vyriausybė tikrai yra įsipareigojusi kasmet didinti pagal galimybes tam, kad mes artėtume prie grąžinimo, o ilgainiui ir prie didinimo.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Gerbiamieji kolegos, norėtų pasisakyti už, prieš. Už – R. Žemaitaitis. Nematau. Kolegė V. Vingrienė. Prašom, kolege, už.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Palaikau, be abejo, valstybės tarnautojų atlyginimų kėlimo klausimą, kaip ir praėjusiu atveju, taip ir dabar. Aš manau, kad tai vienas iš svarbiausių kelių, norint tikrai užtikrinti kokybišką valstybės tarnybą ir kokybiškus teisėkūros procesus. Tikrai kviečiu visus palaikyti šį pasiūlymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš – R. J. Dagys. Prašom, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, neapsimeskime, kad mes nežinome, kokia yra dabar situacija, kaip kainos kyla, koks infliacijos koeficientas. Mes puikiai žinome, kad šiais metais infliacija maždaug 5–6 % prognozuojama. Pasižiūrėkime iš pateiktų projektų, kaip valstybės tarnyboje apskritai algos, kurios gaunamos, neindeksuojamos, tik siūloma padidinti labai simboliškai 1 % didinant bazinę algą. Ar tai nors šių metų infliaciją amortizuoja? Jokios krizės nėra. Finansinės krizės nėra, biudžetas yra perteklinis. Net į šiuos koeficientus žiūrint, kuri dalis lenkia infliacijos dydžius? Tai ką čia mes dabar galvojame? Mes ką nors padedame? Mes net nekompensuojame to, ką šiais metais prarandame. Tokia yra realybė. Aš suprantu pastangas bent jau nors kiek amortizuoti dėl minimalios algos, bet tai nesprendžia klausimo iš esmės. Nusivylimas tik didės ir žmonėms nepaaiškinsi, kad nesant krizinės situacijos ir didėjant biudžetui algos net nepasiveja infliacijos. Realios infliacijos. Šiuo atveju tikrai tokiam projektui, atėjusiam iš Vyriausybės, nepaisant ministro pastangų, tikrai pritarti negalima.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame po pateikimo. Kas pritariate Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo kai kurių priedų pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1299, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Kviečiu, kolegos, balsuoti ir pagal galimybes kuo mažiau triukšmauti. Ačiū. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 86 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 21. Po pateikimo pritarta. R. Tamašunienė, prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Aš atsiprašau. Mano balsą prašau įskaityti už, nes (…) užsiregistravau.
PIRMININKAS. Už. Labai ačiū. R. Tamašunienė – už, plius.
Gerbiamieji kolegos, Vyriausybė siūlo svarstyti ypatingos skubos tvarka. Ministre, ar tikrai taip? Ar galime pritarti, ar reikia balsuoti? Pritariame ypatingai skubai. (Balsai salėje) Ne. Balsuojame. Gerai. Kolegos, kas pritariate ypatingai skubai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Taip, taip, aš pasakysiu visas įmanomas opcijas. Prašom. Už – už skubą, prieš arba susilaikę bus prieš skubą.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 85 Seimo nariai: už skubą – 56, prieš – 5, susilaikė 24. Pritarta. (Balsai salėje) Prašom, kolega R. J. Dagys dėl vedimo tvarkos. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ar jūs jau visiškai pasimetėte? Kuo čia dėta ypatinga skuba? Tai yra su biudžetu einantis įstatymas ir kurį mes priiminėsime, nes tai yra būtent lydimasis įstatymas. Kokia čia ypatinga skuba? Tai mes jį priimsime anksčiau, negu biudžetą patvirtinsime, nežinodami nei kiek pinigų, nei kam Vyriausybė pritars? Prie ko mes čia einame? Į kokią pusę bėgame? Tai yra biudžeto įstatymas. Užtenka paprastos skubos tvarkos ir mes priimsime normaliai jį kartu, žinodami visus rodiklius. Dabar ką – pirma šį priimsime, paskui biudžetą tampysime? O jeigu nubalsuosime į priešingą pusę, ką tada darysime su biudžetu? Logikos nėra.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, bet mes jau nubalsavome už. Dabar klausiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto, kokią datą paskirs arba siūlo? Kas galėtų? A. Sysas? Galite pasakyti, kokią siūlote svarstymo datą?
A. SYSAS (LSDPF). Kokią datą, taip?
PIRMININKAS. Taip.
A. SYSAS (LSDPF). Tai yra antradienį ir ketvirtadienį posėdžiai, kitomis dienomis nebūna.
PIRMININKAS. Komitetai.
A. SYSAS (LSDPF). Komitetas gali tik trečiadienį apsvarstyti. (Balsai salėje) Mes turime posėdį rytoj.
PIRMININKAS. Galite rytoj svarstyti?
A. SYSAS (LSDPF). Mes viską galime.
PIRMININKAS. Tai mes jūsų prašome. Tada įrašome, kad komitetas svarsto 10 dieną, o antradienis bus 16 diena. 16 dieną paskiriame, taip? Nėra kitų pasiūlymų. Papildomų komitetų nereikia? Tik Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ačiū.
Gerbiamas Jurgi Razma, jeigu galima, ar jūs sutinkate taip pat tuo pačiu metu pristatyti savo pataisas komitetui kartu su šiuo? Ačiū. Viską suderinome.
Gerbiamieji kolegos, mes dar turime 10 minučių, šiek tiek daugiau minučių iki Vyriausybės valandos, todėl grįžtame prie rezervo.
Rezervinis 6 klausimas. (Balsai salėje)
Gerai, kviečiame tada Seimo Pirmininko pirmąją pavaduotoją R. Baškienę pristatyti kitos savaitės darbotvarkę. Prašom, gerbiama kolege.
12.49 val.
Seimo savaitės (2017-11-13–2017-11-17) – 2017 m. lapkričio 14 d. (antradienio) ir lapkričio 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, labai trumpai. Aš noriu dar kartą atkreipti dėmesį, kad jūs pažeidžiate Statutą. Gerbiama Pirmininko pavaduotoja, pasižiūrėkite. Yra įregistruotas siūlymas – prašymas įtraukti į sesijos darbų programą ir surinkti 47 parašai. Jeigu jūs dabar naudojate tą laiką ne pristatyti projektą, o sakote, kad kitų projektų nėra, tai akivaizdžiai pažeidžiate Statutą. Taip tiesiog nemandagu ir nekultūringa daryti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega, bet aš šiuo metu negaliu pažeisti Statuto, nes turiu darbotvarkę, kuriai pritarė Seimas, ir aš ja vadovaujuosi. Prašom, R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKAS. Jeigu norite, galite atsakyti M. Majauskui.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų galiu pasakyti tik tiek, kad prievolė pagal Statutą buvo įtraukti į darbotvarkę. Šiuo atveju tai ir padaryta pagal surinktą Seimo narių atitinkamą parašų skaičių. Kadangi salėje nėra pranešėjų, o jie, matyt, informuoti ir žino apie tai, įvyks tai, kas turi įvykti – pateikimas. Aš tikiuosi, kad pranešėjai, kai tik bus salėje, galės tai padaryti. Šiuo metu jų nėra. Jei yra kas kitas, kas gali pateikti įstatymo projektą ir yra atitinkamai pagal Statutą pasirašęs… (Balsas salėje: „Leiskite man pristatyti.“) Tokiu atveju jūs pasirašyti galite nuėjęs į Sekretoriatą.
Kolegos, pagal tai, ką pranešė Seimo Pirmininko pavaduotojas, leiskite man pristatyti kitos savaitės darbotvarkę ir atkreipti dėmesį, kad išties labai daug įstatymų projektų mes turime antradienį jau svarstymo stadijos. Noriu atkreipti dėmesį į Administracinių nusižengimų ir lydimųjų įstatymų projektus, Akcinių bendrovių įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo svarstymus.
Tad jūsų pasirengimo svarstyti labai reikės.
Atitinkamai noriu pranešti ir apie tai, kad yra daug iniciatyvų. Teikiami Seimo nutarimai, kad paskelbtume 2018 metus ir A. Ramanausko-Vanago, ir Sąjūdžio metais, ir Tėvo Stanislovo, ir t. t. Tai vėlgi jūsų dėmesio reikalaujantys įstatymai ir daug kitų pateikimų.
Ketvirtadienį mes turėsime be galo darbingą dieną. Priėmimai, nes komitetai labai sėkmingai apsvarstė labai daug įstatymų projektų: Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, Užsieniečių teisinės padėties, Sveikatos draudimo, taip pat Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės.
Noriu atkreipti dėmesį, kad vakariniame posėdyje mes turėsime galimybę svarstyti ir priimti Seimo nutarimų projektus: dėl Nacionalinių finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo, kurį teikia finansų ministras, taip pat dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo, bus ir daugelio kitų įstatymų projektų priėmimai, svarstymai ir, jeigu dar spėsime, manau, pateikimai. Kaip jau minėjau, bus darbinga visa savaitė.
PIRMININKAS. Jūsų nori paklausti A. Skardžius. Prašau, kolega.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pirmininke, išties, kad M. Majauskas nusiramintų, aš norėčiau tada pasiūlyti, kad kartu būtų įtrauktas ir specialiosios komisijos sudarymas. Ten yra surinkta 50 parašų. Aš manau, kad Seimas turi dirbti pagal prioritetus. Kanapės nėra prioritetas.
R. BAŠKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už jūsų pastabą. Jūs tiesiog ir paklausėte, ir atsakėte, tai leiskite nekomentuoti.
Dėl specialiosios komisijos sudarymo Seniūnų sueigoje buvo priimtas sprendimas, kad prioritetas yra mūsų valstybės biudžetas ir mūsų svarbiausias dėmesys turėtų būti skiriamas būtent jam, o ne atskirų komisijų darbui. Manau, suspėsime labai daug ką kartu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiama kolege. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Vis tiek dar, aišku, bus pakeitimų. Ačiū, pritarta.
Gerbiami kolegos, ar yra A. Palionis? Nėra. Negalime pereiti prie rezervinių klausimų. Gerai.
12.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1322 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Tada kviečiame M. Majauską. Jūs galite kol kas tiktai vieną pagal viską, kaip suprantu, įstatymo projektą. Seimo nutarimo dėl Seimo nutarimo dėl rudens sesijos darbų programos pakeitimo projektas Nr. XIIIP-1322. Prašau, gerbiamas kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKAS. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Nenoriu daryti šou. Čia yra klausimas dėl įtraukimo į sesijos darbų programą. Tai yra projektas, kuris yra įregistruotas A. Širinskienės, R. Karbauskio ir A. Verygos, dėl galimybės ligoniams gauti geriausią įmanomą gydymą. Man atrodo, labai svarbu, kad būtų bendras politinis pritarimas ir sutarimas. Tiesiog prašau įtraukti. Nenoriu daryti iš to jokios didelės ar mažos politikos. Man atrodo, kad tiesiog labai svarbu eiti prie konkretaus rezultato. Tik tiek. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, niekas nenori jūsų paklausti. Ar galime pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta.
Niekas nenori kalbėti po svarstymo? Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-1322. Kas pritaria įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. (Balsai salėje) Dėl įtraukimo į darbotvarkę. Atsiprašau, į darbų programą. Kol kas į darbų programą, ne į darbotvarkę. Jeigu įtrauksime, tai dar bus traukiama į darbotvarkę. Taip.
Šio nutarimo priėmimas
Gerbiami kolegos, balsavo 76 Seimo nariai: už – 59, prieš – 3, susilaikė 14. Pritarta sesijos darbų programos pakeitimui. (Gongas)
12.55 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 5, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1057 (pateikimas)
Aš dabar matau, ar 6 rezervinį – Socialinės paramos vaikams… A. Sysas gali pristatyti? Esate pasirašęs šitą projektą. Mes duosime projektą. Galima čia. Gerbiamas kolega, ateikite, čia yra. Prašom A. Sysą pristatyti Socialinės paramos mokiniams įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1057. Pateikimas. Prašau. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo esmė yra organizuoti mokinių maitinimą, jeigu aš neklystu. Tokia nuostata anuomet Lietuvos teisinėje bazėje buvo, kai visi mokiniai buvo maitinami, nepaisant jų socialinės padėties. Tai buvo padaryta todėl, kad kasmetinėje Sveikatos tarybos ataskaitoje kiekvienais metais konstatuojama apie mūsų vaikų blogėjančią sveikatą. Viena iš priežasčių yra blogas arba ne laiku, nekokybiškas maitinimas, todėl būtent ši pataisa, kad grąžintume visiems mokiniams nemokamą maitinimą pagal priešmokyklinio ugdymo ar pagal pradinio ugdymo programas.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūsų nori paklausti keletas kolegų. E. Pupinis – pirmasis. E. Pupinis. Nėra. M. Bastys.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tiesų pritariu jūsų iniciatyvai. Šalia to norėčiau, kad būtų dar ir tokia iniciatyva, nes ne tik dėl maitinimo yra sveikatos sutrikimų, bet taip pat ir dėl mažo judėjimo. Aš manau, kad būtų labai tikslinga, prasminga ir šitą klausimą kelti į tokį lygį, kad iš tiesų mūsų jaunoji karta augtų sveika. Dėkoju.
A. SYSAS (LSDPF). Aš manau, kad mes tai puikiai suprantame. Vakar komitete, svarstydami kitų metų biudžetą, mes kalbėjome apie du dydžius. Vyriausybė juos siūlo didinti, bet vieną, kuris siejamas su vaikų maitinimu, tai bazinę socialinę išmoką, kuri lygi 38 eurams, palieka to paties lygio, nors kitas išmokas padidina 16–19 %. Aš manau, būtų logiška, kad ir bazinę socialinę išmoką, kuri devynerius metus yra įšaldyta, irgi reikėtų padidinti, nes visos tos išmokos per tuos dešimt metų, kai kilo kainos, mes iš litų perėjome prie eurų, prarado prasmę. Vakar komitetas pritarė komiteto nario R. Dagio siūlymui 2 eurais padidinti, bet yra užregistruota ir mano pataisa – 4 eurais. Tai atitiktų maždaug 10 % ir galėtų paliesti ne tik vaiko maitinimą, bet ir išmoką nėščioms moterims, sunkią negalią turintiems žmonėms slaugymo išmoka padidėtų, kitos, kurios lemia šių žmonių gyvenimo kokybę.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Gerbiami kolegos Seimo nariai, ar galime gerbti vienas kitą? Bus geresnės diskusijos. Dabar žiūriu, dalis – atsukę vienas vietas pranešėjui ir Seimo Pirmininkui, dalis…
A. SYSAS (LSDPF). Posėdžio pirmininkui.
PIRMININKAS. Posėdžio pirmininkui. Taip, atsiprašau. …dalis – kampe triukšmauja. Būkime trupučiuką mandagesni! Ačiū.
Jūsų nori paklausti D. Šakalienė. Prašau, kolege.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš iš tikrųjų noriu tiesiog pasakyti repliką, kad jeigu mes norime tikrai padėti šeimoms, jeigu mes tikrai norime rūpintis vaikais, čia yra vienas iš siūlymų, kuris realiai duos naudos. Labai prašyčiau visų jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus klausimus.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Bet gal dar nepabėkite, tada gal dar kitą klausimą? Kolegos, ar yra norinčių kalbėti šiuo klausimu? R. Popovienė – už. Prašau.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, aš tiktai norėčiau pasakyti, kad šiuo klausimu iš tiesų būna labai daug įvairiausių diskusijų, ar to iš tiesų reikia, kad dažniausiai būna perteklinis maistas mokyklose ir t. t. Bet norėčiau pakviesti palaikyti projektą, nes iš tiesų organizuoti maitinimą galima įvairiausiomis formomis – ar vieną kartą, ar kaip nors ieškant įvairiausių formų pasirinkimo. Tų galimybių yra labai daug, todėl reikėtų atsižvelgti. Čia būtent ugdymo įstaigoms vykdant paieškas labai daug galimybių, todėl kviesčiau tikrai palaikyti, nes tai iš tiesų būtų parama visoms Lietuvos šeimoms. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, galime bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Ačiū, pritarta. Tada kreipiamės… Gerbiamas Algirdai Sysai, nepabėkite dar. Prašom. Jeigu Vyriausybė sutiktų, kol atsisės gražiai, dar per porą minučių vieną paskutinį rezervinį. (Balsai salėje) Premjeras sutinka.
13.00 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1058 (pateikimas)
Prašom. A. Sysas pristatys r-7 klausimą – Išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1058. Prašau, kolega.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, tai yra antra grupės Seimo narių iniciatyva. Mes pradėjome svarstyti biudžetą. Ačiū Vyriausybei, kuri jau numatė vis dėlto įvesti vaiko pinigus ir mokėti tą išmoką visiems 530 tūkst. vaikų.
Aš manau, kad buvo iniciatyva kolegų, sėdinčių priešais tribūną, pasižiūrėjusių į gerą patirtį Lenkijos Respublikos, kai buvo padidinta beveik 120 eurų, 500 zlotų, vienkartinė vaiko išmoka. Tai mes siūlome, kad tai nebūtų vienkartinė akcija 30 eurų ir prie to sustota, o būtent, kad per trejus metus laipsniškai remiamos pajamos pasiektų vieną valstybės remiamų pajamų dydį. Manau, tai būtų vienas iš įstatymų, kuris galėtų papildyti tą įstatymą, dėl kurio mes čia labai ginčijomės, dėl Šeimos rėmimo įstatymo, nes tai būtų labai konkretūs dalykai remiant šeimas ir ypač vaikus.
Lenkijos istorija parodė, kad ir be kokių nors specialių šaltinių Lenkija nebankrutavo, kaip tik biudžetas surinko daug daugiau lėšų, jų nepristigo paprasčiausiai išmokant tuos pinigus. Dar labai įdomus faktas, mes vakar irgi komitete apie tai kalbėjome. Kadangi reikia rašyti prašymą, nes čia pas mus, Lietuvoje, didžiausia diskusija dėl to, kodėl 30 eurų reikia mokėti ir tiems, kurie uždirba daugiau, pavyzdžiui, Seimo nariams, tai yra moraliniai dalykai, tai Seimo nariai gali neiti ir nerašyti pareiškimo, kaip ir dideles pajamas gaunantys žmonės, ir tuos pinigus palikti tikrai tiems, kam jų reikia. Bet tai būtų europinis įstatymas, kuris nerūšiuoja žmonių, vieni turtingesni, kiti vargingiau gyvena, bet vienodai gerbiam, mylim tuos vaikus, kurie auga šeimose.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas kolega. Niekas nenori jūsų paklausti. Gerbiami kolegos, ar nori kas nors pasisakyti? Atrodo, kad nėra. Yra prieš – R. J. Dagys. Prašau. Ne. Išsitrynė. Galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje)
Tai tuomet paskirkime. Abu įstatymų projektai susiję, projektas Nr. XIIIP-1057 ir projektas Nr. XIIIP-1058. Komitetai – aišku, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Taip? Taip. Yra įtraukta, pirmininke. Dar norite pasakyti? Prašau. Kolega S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Ir vieno, ir kito įstatymo atveju prašau kreiptis į Vyriausybę, kadangi Vyriausybės pozicija ir siūlymai skiriasi. Čia pareikalaus biudžeto lėšų, valstybės biudžeto, kuris, yra numatoma, bus deficitinis, nesvarbu, kad kai kurie dalykai susiję su 2019 metais. Mes turime atsakingai žiūrėti ir Vyriausybės nuomonė čia yra būtina.
PIRMININKAS. Ačiū. Tikrai kreipiamės į Vyriausybę, manau, visi tam pritars. Taigi dėl abiejų yra Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis ir Biudžeto ir finansų komitetas papildomas ir kreipimasis dėl abiejų į Vyriausybę. Kokią datą siūlytume? Čia nėra. Siūloma svarstyti gruodžio 21 dieną, gerai? Galime pritarti? (Balsai salėje) Ačiū.
13.04 val.
Vyriausybės valanda
Dabar, kolegos, Vyriausybės valanda. Ačiū Vyriausybei, kuri taip gausiai susirinko. Pirmasis klausia G. Landsbergis. Prašom, kolega.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas premjere, šiandien stebėjomės skaitydami jūsų pareiškimus apie streiko teisę. Tiesą sakant, nustebino. Pirmiausia dėl vienos priežasties, dėl to, kad esame ne sykį girdėję ir iš jūsų frakcijos kolegų apie darbuotojų derybinių galių stiprinimą, kad ši Vyriausybė turėtų stiprinti darbuotojų derybines galias, sudaryti visas sąlygas, kad darbuotojai galėtų apginti savo teisėtus reikalavimus įvairiausiais būdais. Apie tai yra kalbėjęs ir gerbiamas T. Tomilinas, ir kiti.
Dabar aš labai noriu jūsų paklausti, ar darbuotojų teisių gynimas privačiame sektoriuje tai jau yra stiprinantis dalykas, o darbuotojų teisių gynimas ir teisėtų reikalavimų gynimas valstybiniame sektoriuje jau yra šantažas ir kiti blogi dalykai, kuriuos jūs išvardinote? Kokius jūs matote esminius skirtumus tarp šių dviejų teisių įgyvendinimo? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Pirmiausia reikėtų labai aiškiai (man džiugu, kad jūs klausotės, kad skaitote, ką aš sakau, esu pagerbtas tuo), labai aiškiai suvokti socialinį dialogą. Aš tą ir pakartojau. Sveikatos apsaugos ministerija, įgaliota Vyriausybės, pasirašė su veikiančiomis, oficialiai veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, Lietuvos gydytojų sąjunga sutartį, kurioje numatyti abipusiai įsipareigojimai, ginčų sprendimo būdai ir t. t. Socialinis dialogas tai ir yra. Teisė streikuoti taip pat yra demokratinėje šalyje, ji nedraudžiama, juo labiau kad apie streiką kalba kol kas neaišku kas, ar apskritai asocijuota struktūra yra. Socialinį dialogą mes suprantame ir vienodai laikomės tiek privačiame sektoriuje, tiek valstybiniame sektoriuje. Jokio skirtumo nėra. Mes matėme ir kitokio dialogo pavyzdžių šituose Seimo rūmuose, kai skriejo akmenys, sniegas, dujos buvo naudojamos, tai nesinorėtų, kad tokie sprendimai būtų daromi ateityje, kad tokio socialinio dialogo forma išaugtų.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas premjere. Klausia E. Gentvilas, ruošiasi Z. Jedinskis. Prašau, E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Irgi gerbiamam premjerui. Dirbu Ekonomikos komitete, vakar svarbi konferencija apie valstybės valdomas įmones, pasigendame Ūkio ministerijos atstovavimo. Rugsėjo pabaigoje M. Sinkevičius pasakė, kad išeina, spalio 13 dieną išėjo, šiandien lapkričio 9 diena, ūkio ministro nėra. Gal jums trūksta idėjų pavardžių pavidalu? Pateiksiu variantus. Jūsų artimiausi bendražygiai: R. Sinkevičius, Mindaugo gerbiamas tėvukas, A. Skardžius, na, tikrai ūkiški žmonės, jeigu reikia moterų, atlaisvinome su liberalų pagalba profesionalę L. Vaitkunskienę, kandidatūra, M. Dargužaitė, patys savo vidiniuose resursuose turite, V. Sinkevičius. Kitaip sakant, kodėl nematyti jūsų sprendimo dėl ūkio ministro?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Terminai niekur nėra nustatyti ir šiandien yra, noriu pabrėžti, ūkio ministras, laikinai vykdo pareigas, ministerija nėra be vadovo. Ačiū jums už pasiūlytas pavardes. Manau, jūs gebėtumėte ir kitokių pavardžių pasiūlyti iš savo tarpo, kaip E. Masiulis ir panašiai. Bet gal aš tikrai pasirinksiu atsakingai. Kai bus kokie nors sprendimai, jūs sužinosite, bus teikimas Respublikos Prezidentei ir Prezidentė priims sprendimą. Labai ačiū už pasiūlytas kandidatūras.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia Z. Jedinskis, dabar klaus iš Socialdemokratų frakcijos ar A. Sysas, ar J. Olekas? J. Olekas klausia po to. Z. Jedinskis. Prašau.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas yra skirtas sveikatos apsaugos ministrui. Gerbiamas ministre, prieš gerą pusmetį į mano klausimą, kodėl poliklinikose tokios didžiulės eilės, jūs atsakėte, kad problema yra ta, kad trūksta gydytojų, o trūksta todėl, kad per maži atlyginimai. Kokių reikia imtis priemonių? Jūsų atsakymas buvo labai konkretus, reikia papildomai iš biudžeto apie 100 mln. eurų. Šiais metais, tai yra kitais, 2018 metais jums yra skirta virš 100 mln. eurų. Tai ar galime dabar pasakyti savo rinkėjams, kad 2018 metais poliklinikose eilių nebus? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai jums dėkoju už klausimą. Kaip tik spręsti šitas problemas yra sudaryta grupė. Joje dalyvauja ir Seimo nariai, dalyvauja ir įstaigų, asocijuotų struktūrų atstovai, vadovai ir patys medikai. Būtent šitos grupės tikslas yra sudėlioti tiek pačių paslaugų apmokėjimą, prioritetizavimą, susidėlioti taip pirminės sveikatos priežiūrą, kad mes šitų eilių maksimaliai galėtume išvengti ir kad tie pinigai, kurie yra skirti ir kuriuos, tikiuosi, galėsime panaudoti iš rezervo, bus panaudoti taip, kad šitas eiles tikrai pavyktų ženkliai sumažinti.
PIRMININKAS. Klausia kolega J. Olekas. Ruošiasi A. Dumbrava. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Aš norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Kadangi šiandien posėdžiui pirmininkauja žvejys, noriu paklausti apie permainas, kurias jūs, kaip ministerija, esate numatę dėl Žuvininkystės tarnybos pertvarkos, kaip tada atrodys regionuose padaliniai, ar bus atsisakoma žuvivaisos cechų, kurie dabar yra? Ir toks einamasis klausimas dėl valstybinių žuvų veisimo planų projektų sudarymo, kas šiuo metu juos sudaro. Man teko susipažinti su kai kuriais projektais, yra gana daug klaidų, nepastebėjimo. Ką šiandien galima padaryti, kokia apimtis ir ko dar negalima pagal pajėgumus? Ačiū už atsakymą.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Mes kažkaip tarėmės susitikti atkirai frakcijoje, bet mums nepavyko. Aš manau, kad susitarimas galioja, nes per trumpą atsakymą, aišku, negalėsiu pristatyti visos pertvarkos. Ta pertvarka yra pradėta. Aišku, ir toliau aiškinamės. Problemos, kurios iki šiol buvo… Kaip tik šįryt buvome susirinkę dėl kelių ankstesnių tarnybos vykdytų projektų. Matome, kad yra problemų, bet tikrai noriu nuraminti, kad niekas nežada privatizuoti žuvivaisos įmonių, tikrai jos išliks, žuvivaisos planai bus vykdomi. Planai yra sudaromi kartu su Aplinkos ministerija, pasitelkus Gamtinių tyrimų centrą. Bet pokyčių bus tikrai – bus sudaroma galimybė ir verslui dalyvauti įveisiant žuvų ir, na, kai kas buvo tikrai ne taip daroma, kalbant, pavyzdžiui, apie ungurių įveisimą. Pasaulinė praktika tokia, kad nuperkamas ungurių mailius yra paleidžiamas, mes kažkaip užsiėmėme tokiu kūrybiniu darbu – bandėme juos paauginti, bet tas projektas toks tikrai yra nevykęs. Aš manau, kad tikrai vertėtų dar kartą mums susitikti ir pristatytume visą tą pertvarką.
PIRMININKAS. Ačiū. Norėjo klausti A. Dumbrava, bet, kaip suprantu, vietoj jo, perleidžia, tiesą sakant, ne pagal Statutą, bet vis tiek suteikiame žodį V. Kamblevičiui. Ruošiasi B. Matelis. Prašau.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Klausimą norėčiau užduoti užsienio reikalų ministrui. Jūs nuolat daug dėmesio skiriate Ukrainos problemoms. Jūsų pastangos nueis veltui, jeigu bus tokie, sakyčiau, neprognozuojami santykiai tarp prezidento P. Porošenkos ir M. Saakašvilio. Ar jūs negalvojote, kad reikia imtis iniciatyvos, kaip sutaikyti šiuos vyrus, nes bus bergždžias darbas? (Šurmulys salėje)
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Kalbant trumpai, tai čia yra Ukrainos vidaus reikalas, ir aš tikiuosi, kad jie tą išspręs teisėtu būdu, taip, kaip priklauso. Įtampos ten daug, ne tik tarp šių dviejų vyrų, kaip jūs sakote, ten ir daugiau yra. Mes manome, kad ukrainiečiai tikrai pajėgūs susitvarkyti su savo problemomis.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia B. Matelis. Ruošiasi R. Martinėlis. Prašau, kolega.
B. MATELIS (MSNG). Ačiū. Klausimą norėčiau pateikti aplinkos ministrui. Sakykite, nė vienai Vyriausybei iki šiol taip ir nepavyko išjudinti daugiabučių namų renovavimo. Dabar vėl yra įvairiausių pasiūlymų, gal PVM mažinti renovuojamiems būstams, daugiabučiams ir panašiai. Ar Vyriausybė ir jūs turite konkretų planą, kaip šitą reikalą išjudinti?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Nesutikčiau, kad vyriausybės neišjudino renovacijos eigos. Su Seimo parama, ką noriu pabrėžti, nuo kitų metų yra aiškiai apibrėžtos sąlygos, kokiomis yra ir kaip yra finansuojama daugiabučių renovavimo programa. Jinai pagrįsta konkrečiais pinigais, ir tai yra pagrindinis kokybinis pokytis, nes iki šiol buvo daug ir tuščių pažadų. Buvo žadėta didesnė apimtis namams renovuoti, nors nebuvo tam skirta lėšų. Seimas priėmė pataisas.
Dabar yra stabilus mechanizmas, yra aiškiai apibrėžta, kokiais procentais ir kokiomis sąlygomis yra remiama daugiabučių programa, konkursas jau pagal naują tvarką yra paskelbtas, atrodo, spalio mėnesį. Ir pagal naują tvarką mes, ką Vyriausybės programoje įsipareigojome, ne mažiau kaip 500 daugiabučių per metus, tą mes pasiekėme, mes tikimės, kad 600 turėsime, tikimės, kad bus maždaug 600 kitais metais. Viskas juda į priekį. Šiuo atveju, man atrodo, svarbiausia buvo tai, kad mes ne nuo politinių vėjų priklausančias sąlygas keičiame, bet pakeitėme įstatymu, ir tas stabilumas duos tai, kad žmonės pasitikės renovavimo programa. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia R. Martinėlis. Ruošiasi A. Skardžius, nes nematau A. Palionio. Prašau.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrės dėl klasių jungimo mokyklose. Nuo penktos iki aštuntos klasės… Dabar eina tokie švietimo skyrių specialistų paklausimai, ar iš tikrųjų nuo penktos iki aštuntos klasės (kaimo mokyklose gana aktualus dalykas klasių jungimas) nebus galima tų klasių jungti? Jeigu nebus galima jungti klasių, tada nesukomplektuos klasių, ir bus įstaigų restruktūrizacija reikalinga. Norėčiau, kad jūs pasakytumėte, ar tikrai taip bus daroma, ir kad tą žinotų švietimo skyrių specialistai, nes savivaldybėse iš tikrųjų reikia iš anksto žinoti, kaip toliau strateguoti visą švietimo veiklą?
J. PETRAUSKIENĖ. Labai dėkoju už klausimą. Kaip tik šią pastabą Lietuvai yra pateikusi ir EBPO. Tai daro labai didelę įtaką dėl pernelyg didelio jungtinių klasių skaičiaus, pasiekimų kokybei, kai vienoje klasėje mokosi ir penktokai, ir šeštokai, ir septintokai, ir aštuntokai, kas ypač sudėtinga tiek mokytojams, tiek po to patiems vaikams. Klasių komplektavimas yra diskutuojamas. Nėra peržiūrėtos galutinės tinklo taisyklės. Be jokios abejonės, visa šita informacija, galimi pokyčiai bus aptarti su švietimo skyrių vadovais ir turi būti rasti optimaliausi variantai, kaip užtikrinti tiek bendruomenių gerovę, tiek, pirmiausia, švietimo kokybę.
PIRMININKAS. Klausia kolega A. Skardžius. Ruošiasi V. Juozapaitis.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Norėčiau paklausti energetikos ministro. Neseniai čia taip nuskambėjo, kad Energetikos ministerija ėmėsi naujos veiklos – antikorupcinio vertinimo. Pradėjo vertinti Seimo narių pasiūlymus, ko nenumato net Korupcijos prevencijos įstatymas, pateikinėti nuomones ir t. t. Aš norėčiau klausti, kodėl ministerija iki šiol sukūrusi tą problemą, aišku, tai buvo jūsų pirmtakai… Įstatyme yra parašyta: „10 megavatų saulės plėtra“, mokate už 70 megavatų, t. y. 20 mln. kasmet permokate iš biudžeto, iš VIAPʼo biudžeto. Kokiu teisiniu pagrindu 11 mln. Lt buvo išmokėta kompensacijų? Ar jūs išsireikalavote tuos pinigus iš kaltųjų asmenų? Jeigu neišsireikalavote, kodėl to nedarote? Ir kodėl įstatyme neįstatymiškai po 20 mln. mokate kažkam? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Dėl Energetikos ministerijos nuomonės buvo Antikorupcijos komisijos paklausimas, būtent buvo prašoma pateikti nuomonę. Mes tą nuomonę ir pateikėme. Ir ne tik teisę, bet ir pareigą tai padaryti turime. Be abejo, akcentuočiau, kad nuomonė nesukuria teisinių pasekmių, ir Antikorupcijos komisija pati vertina ir priima sprendimus. Dėl nuomonės tiek.
Dėl kompensacijų mokėjimo ir dėl VIAPʼo lėšų. Puikiai žinote istoriją, kuri buvo anksčiau, t. y. dėl perteklinio saulės elementų finansavimo, per dosnios valstybės paramos. Iš esmės pagal tuo metu galiojusius įstatymus leidimai buvo išduoti ir būtent ta parama yra skiriama.
Dėl 11 mln. eurų kompensacijų – taip, buvo teisiniai ieškiniai ir tokie buvo teismų sprendimai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega V. Juozapaitis. Ruošiasi K. Glaveckas.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiamasis premjere, norėjau paklausti, ar visada Vyriausybės nutarimai yra priimami Vyriausybės narių susirinkime ar posėdyje? Ir ar visada tie Vyriausybės nutarimai yra būtent to turinio, kurį priima Vyriausybės nariai? Ar neatsitinka taip, kad Vyriausybės nutarimas būna papildytas kitą dieną kokiu nors straipsniu? Turiu pagrindo manyti, kad taip yra atsitikę bent vieną kartą. Aš noriu paklausti, ar jūs apie tai žinote ir ar tai yra priimtina praktika, ar vis dėlto apmaudi klaida, kuri galbūt bus ištaisyta? Ačiū.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jeigu kalbate apie Vyriausybės nutarimus, tai nutarimas įgyja teisėtą teisės akto formą, kada jį pasirašo Ministras Pirmininkas ir ministras. Tiek per posėdį, tiek per pasitarimą, jeigu dėl pateikto nutarimo projekto atsiranda redakcinio pobūdžio klausimų, atsiprašau, pastabų arba turinio pastabų, yra priimamos tos pastabos ir tada jos redaguojamos iki pasirašymo. Taigi nuo pateikto nutarimo projekto reikia žiūrėti, kokios buvo teikiamos pastabos ir pasiūlymai, ir jeigu į jas buvo atsižvelgta, iki pasirašymo jis yra redaguojamas. Jeigu tokių pastabų ir pasiūlymų nebuvo pateikta posėdžio metu, tai pasirašomas tas projektas, kuriam ir buvo pritarta.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi A. Salamakinas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas gal būtų finansų ministrui, kad Ministras Pirmininkas pailsėtų. Iš tikro geros žinios Lietuvoje – mes turime dabar labai daug, ypač investicijų srityje, ateina tokie investitoriai, kurie investuoja į ilgalaikes programas, į ilgalaikes gamybas ir į ilgalaikį pridedamosios vertės kūrimo procesą. Jeigu paimsime šiuo požiūriu mūsų VIP’inę programą ir palyginsime, kas joje keičiasi per tuos metus, praeitų metų, užpraeitų metų ir šių metų, tai pastebėsime, kad vis dėlto didžioji dauguma tos Vyriausybės paramos eina į trumpalaikes investicijas, t. y. į butų renovaciją, į kitus dalykus, kurie, kitaip sakant, po dvejų metų pridedamosios vertės nebekurs, jeigu ir kurs, tai iš Vyriausybės išlaidų tiktai kurs.
Sakykite, lygiagrečiai yra jaunimas, jūs pats su juo susitinkate, su jaunimu. Jie iš tikro moka ir geba dabar pasaulyje kurti finansinius instrumentus. Ar jūs negalvojate, kad reikėtų mažiausiai trečdaliu sumažinti Finansų ministerijos darbuotojų skaičių, padidinant visiems kitiems tuo trečdaliu atlyginimus ir pakviečiant, padarant junginius to jaunimo, kuris yra, kad padarytume kokį nors proveržį? Nes dabar Lietuvoje dūstame be naujos energijos. Čia reikia ieškoti tos energijos. Tas pats liečia visas ministerijas, mano supratimu, būtų galima ir reikėtų trečdaliu sumažinti skaičių, o likusiems padidinti algas ir pareikalauti, kad būtų idėjų. Nes mes einame tuo keliu, kuris mus veda į labai sunkią padėtį. Tiek. Ką, ministre, galite pasakyti, nes požymių, kad ta linkme einama, iš tikro gal ir yra, bet jie naktiniai ir daugiau sapnų pavidalo?
V. ŠAPOKA. Geri sapnai irgi, matyt, yra gerai. O kalbant apie tuos keletą dalykų, kuriuos įvardinote, tai iš esmės su viskuo sutinku, ką jūs sakote, tai viena. Dėl renovacijos ir kitų investicinių projektų, tai aš manau, kad nereikėtų priešinti, nes yra projektų, kurie orientuoti į energijos efektyvumą, tai yra viena. Yra projektų, kurie orientuoti į privačių investicijų pritraukimą, tai yra antra. Yra projektų, kurie skirti pritraukti privačioms investicijoms taip pat ir į energetikos efektyvumo projektus, naudojant finansinę inžineriją.
Dabar kalbant apie ministerijų struktūras, tai šiuo metu ministerijoje yra vykdoma pertvarka, keičiama struktūra. Taip, dalies darbuotojų ketinama atsisakyti. O kalbant apie proveržį, tai, manau, „FinTechas“ yra geras pavyzdys – per trumpą laiką pavyko šitą ekosistemą išvystyti ne procentais, o kartais. Vien tai, kad per tokį trumpą laiką pavyko, kad atsidūrėme pasauliniame finansų rinkų žemėlapyje, kai visa Europa kalba apie tai, kad štai aiškėja regiono lyderis ir dešimtys įmonių steigiamos Lietuvoje tam, kad galėtų teikti paslaugas visai Europai, manau, kad tai yra geras žingsnis ir vienas iš novatyvios valstybės simbolių. Tikėkimės, kad ir kitoms sritims tas pavyzdys bus užkrečiamas.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia A. Salamakinas. Ruošiasi kolega J. Imbrasas. Prašom.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Klausimas aplinkos ministrui. Ministre, jūs radote (jau senas projektas) vieną objektą, tai yra nendrinukę, kurios apsaugai kitais metais numatyti 2 mln., nors, mano galva, nendrių pjovimas turėtų brangiau kainuoti, kad nendrinukė gyventų, reikia nepjauti nendrių. Bet ne tai svarbiausia. Dar jūs radote vieną objektą – tai mėšlavabalį, kurio apsaugai skyrėte 1 mln. apsaugai. Ar tai yra paskutinis objektas, ar jūs turite tiek daug laisvų lėšų? Jeigu turite, tai pasiūlykite Seimui, mes Seime rasime dar kokį nors mėšlavabalį, kurio apsaugai irgi būtų galima skirti kokį 1 mln. eurų.
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia ne mėšlavabalis, o auksavabalis. Nuo to reikėtų pradėti. (Balsai salėje) O jeigu nejuokaujant, tai jūsų išvardintų projektų yra daugiau ir bus, jie yra finansuojami tiesiogiai Europos Komisijos, ne Aplinkos ministerijos. Aplinkos ministerija, kaip ir visos kitos, prisideda kofinansavimu tų projektų, bet pagrindinė dalis, pagrindinis finansavimo svoris eina Europos Komisijai. Europos Komisija, vertindama Europos prioritetus, kartu mūsų nacionalinius projektus, skiria šitą paramą ir finansuoja tuos projektus. Toks būtų atsakymas.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega J. Imbrasas. Ruošiasi kolega M. Bastys. J. Imbrasas.
J. IMBRASAS (TTF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti gerbiamojo užsienio reikalų ministro. Prieš gerą savaitę Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, dirbanti Pasaulio lietuvių komisijoje, mane informavo, kad Lietuva uždaro ambasadą gerovės valstybės valdymo praktikos valstybėje, tai yra Šveicarijoje, ir atidaro Emyratuose. Šveicarija negauna motyvuoto paaiškinimo, kodėl, taip pagal ją, ji man taip aiškino. Ir jeigu iš tikrųjų taip, tai, ministre, norėtųsi išgirsti argumentus, kodėl mes čia išeiname, o nueiname ten, kažkur labai toli. Iš anksto dėkoju už atsakymą.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Gal yra šiek tiek netikslumo. Pirmiausia iš tikrųjų tas optimizavimas atstovybių vyksta dar ir dėl to, kad reikia taupyti resursus ir nukreipti dėmesį ten, kur yra poreikis naujų rinkų, kalbant ekonomiškai, taip pat ten, kur yra bendruomenės, kalbos nėra.
Bet Šveicarijos atveju yra tai, kad jie irgi neturi atstovybės Lietuvoje, plius pasakyčiau, kad Šveicarijoje Lietuvos diplomatinė atstovybė yra ne sostinėje, bet Ženevoje. Žinoma, ji neužsiima dvišaliais santykiais, bet vis dėlto tai yra mūsų pėdsakas. Todėl mes optimizuodami ir nusprendėme, kad, uždarę ten ambasadą, mes sustiprinsime konsulinį sparną prie mūsų atstovybės Ženevoje, kadangi tas poreikis tikrai išlieka, taip pat ir bendravimas su mūsų bendruomene, diaspora taip pat dėl to nenukentės. Dėl Šveicarijos informavimo, tai mes tikrai atlikome tinkamu būdu ir šveicarams dėl to nekilo jokių klausimų, galiu pabrėžti, viskas buvo paaiškinta. Tiek galiu pridurti.
Norint atidaryti ambasadas kitur… Jūs minėjote Arabų Emyratus, to sprendimo dar nėra priimta, tačiau tai svarstoma. Atvirai kalbant, iš tikrųjų mums reikėtų atstovybės Persų įlankos regione, nes to nori mūsų verslas. Tikrai mes neseniai buvome su vizitu, buvo valstybinis vizitas. Aišku, matyti, kad yra auganti ekonomika, augantis poreikis bendrauti. Čia galima iš tikrųjų paminėti ir daugiau tų priežasčių, jų yra. Bet vis dėlto suprantate, kad norint atidaryti ambasadas ten, kur tikrai yra didžiulis poreikis, mums tenka taupyti ir kažkur, deja, tenka ir uždaryti. Labai tikiu, kad tai neatsilieps mūsų santykiams su Šveicarijos bendruomene ir jokiu būdu nenukentės mūsų dvišaliai santykiai su ta šalimi taip pat.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega M. Bastys. Ruošiasi R. Šarknickas. Prašom.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų skirtas Ministrui Pirmininkui. Jums jau nuo vadovavimo ministrų kabinetui pradžios yra gerai žinoma dėl informacinių išteklių konsolidavimo problematikos, kas turi būti padaryta, kokios yra problemos. Dabar jau rudens sesija, faktiškai praėjo vieneri metai. Sakykite, kas šiuo klausimu yra padaryta? Aš pats asmeniškai kol kas dar nematau žingsnių ir ženklų dėl informacinių išteklių konsolidavimo klausimo darbų, kurie jau turėjo būti padaryti senokai. Dėkoju už jūsų atsakymą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jie turėjo būti padaryti ir praeitos Vyriausybės darbo metu. Dabar Vyriausybė yra pasirinkusi modelius, kuriuo keliu einame kurdami informacinių, vadinamųjų IT, paslaugų centrą, kokiu pagrindu ir kokios institucijos pagrindu bus atliekamas konsolidavimas. Diskutuojame su tam tikromis ministerijomis, kurios yra labiausiai suinteresuotos dėl pačios formos. Taigi procesas nėra nė dieną sustojęs, tiesiog mes atliekame parengiamuosius darbus, yra patvirtintas ir Vyriausybės planas, kada, kokiais terminais tie darbai turėtų būti įgyvendinti. Esame finišo tiesiojoje pasirinkdami, kur bus šitas centras, ar po Vyriausybės, ar prie Vyriausybės kanceliarijos, ar prie vienos iš ministerijų, ir kokiu būdu ypač tos institucijos, kurios šiandien turi dalį savo biudžetinių įstaigų funkcijų perduoti konsoliduoti į numatytą įstaigą… kaip atskirti kompetencijas, nes dalis funkcijų turi likti ministerijos aptarnavimo srityje, dalis turi pereiti į bendrą centrą. Tai yra daugiau techninio pobūdžio klausimai, o ne politinio. Politinis apsisprendimas yra ir mes link jo einame.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega R. Šarknickas. Ruošiasi M. Majauskas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Laba diena ministrams. Klausimas vidaus reikalų ministrui. Neseniai Alytuje lankėsi viceministras G. Surplys ir buvome visi keturiese susitikę su rajono ir miesto merais. Merai pareiškė dėl žiedinės savivaldybės, kad viena savivaldybė iš pradžių taptų kaip pilotinė, tačiau dėl tam tikrų niuansų vienas meras – lyg ir taip, kitas – tikrai ne. O dauguma miesto ir rajono gyventojų pasisako taip. Viceministras paviešino, kad vis dėlto ne. Tie lūkesčiai užgeso, užgeso. Ką jūs manote apie tai, jei vienas meras su miesto ir rajono gyventojais sako taip, o vienas meras (dėl pagarbos neminėsiu vardo) sako ne. Kaip tada eiti ir žiūrėti, strateguoti visą šią sistemą? Dėkoju.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Pagrindinę nuomonę vis dėlto turėtų išsakyti gyventojai. Būtų padaryta gyventojų apklausa. Jei gyventojai pritartų tokiam sprendimui, tada ieškotume sprendimų. Alytaus miestas ir Alytaus rajonas buvo paminėti neatsitiktinai, tai ganėtinai ir didelė, ir mažos savivaldybės. Tam projektui jos labai tiktų pasižiūrėti, kaip būtų galima efektyviau teikti paslaugas gyventojams ir kaip tai atrodytų ekonomiškai. Bet pagrindinis sprendimas turėtų būti priimamas tik tada, kai gyventojai to norėtų patys. Gyventojų niekas tikrai neprievartaus, prieš gyventojų valią niekas neis. Ačiū už klausimą.
PIRMININKAS. Klausia kolega M. Majauskas. Po to G. Kindurys. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, aš norėjau paklausti, kodėl jūs galvojate, kad teisėti medikų reikalavimai didinti atlyginimus, riboti maksimalų krūvį, įteisinti žalos be atlyginimo… žalos atlyginimo be kaltės modelį yra šantažas? Kodėl jūs 13 tūkst. žmonių vienijantį Lietuvos medikų sąjūdį vadinate nusikaltėliais? Gerbiamasis premjere, kodėl jūs taip nemylite medikų?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs, gerbiamas kolega, esate, švelniai tariant, melagis. Aš nė vieno mediko nepavadinau nusikaltėliu, jūs dabar meluojate. Jūs tiesiai šviesiai, esate Seimo narys ir meluojate. Esate melagis. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Aš paminėjau formą, kad tie klausimai, kuriuos jūs paminėjote, turi būti sprendžiami dialogo, socialinio dialogo būdu, o ne grasinant iš karto streikais.
Trečias dalykas. Jeigu būtumėte padarę, kada buvo įvedamas privalomojo sveikatos draudimo mokestis, ir biudžetinėms įstaigoms būtų duota ne 50 %, o 100 %, tai šiandien mes turbūt kalbėtume apie kitokią situaciją sveikatos priežiūros srityje. Jūsų elgesys yra bandymas inspiruoti ir skatinti medikų streikus pacientų sąskaita, yra nesuprantamas ir nepriimtinas. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, jums nesuteiktas žodis. Klausia kolega G. Kindurys. Ruošiasi S. Gentvilas. (Balsai salėje) Atsiprašau, gerbiamas kolega Majauskai, jūs šiandien jau tiek kartų gavote žodį, nepykite, pabaigoje galėsite. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Mano klausimas aplinkos ministrui. Gerbiamasis ministre, šiandien Seimas po svarstymo pritarė siūlymui visas aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas perduoti Aplinkos apsaugos departamentui ir tas funkcijas panaikinti saugomų teritorijų parkų direkcijų, Miškų kontrolės tarnybos, Geologijos tarnybos ir dar vienos institucijos. Sakykite, kaip planuotumėte įgyvendinti, užtikrinti šią funkciją? Ar pakaktų departamente ir jo padaliniuose esamų darbuotojų, inspektorių, ar būtų iš tų institucijų, kur ta funkcija naikinama, dalis perkeliama, ar koks nors kitas variantas?
K. NAVICKAS. Ačiū už klausimą. Tik po svarstymo, dar įstatymas nepriimtas, kaip suprantu. Šis pasiūlymas yra gerbiamojo Gentvilo, ne Aplinkos ministerijos. Bet atsakysiu į jūsų klausimą.
Mes esame numatę ir įstatyme yra numatyti du laikotarpiai. Vienas yra Aplinkos apsaugos departamento įsteigimas ir sukūrimas, o kitas etapas yra kontrolės funkcijų perdavimas Aplinkos apsaugos departamentui. Mes įsivaizduojame ne tik funkcijas, bet ir su darbuotojais tą pavaldumą. Matome to logiką, tiek EBPO, tiek mūsų pačių matymu negali būti toje pačioje institucijoje išduodami leidimai ir kontroliuojama, kaip jie įgyvendinami. Tai tas kontrolės ir leidimų atskyrimas yra pagrindinė sąlyga, dėl to įstatymo pataisa ir atsirado. Mes jai pritarėme ir judėsime taip: pirmiausia sukuriame motininę instituciją – Aplinkos apsaugos departamentą ir antru etapu perkeliame žmones, kurie dabar turi kontrolės funkcijas, į vieną įstaigą.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia M. Navickienė, ruošiasi A. Armonaitė. Prašom, kolege.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas būtų irgi gerbiamajam premjerui ir sveikatos apsaugos ministrui. Vis dėlto diena tokia, kai reakcijos yra būtent į Medikų sąjūdį. Mano klausimas galbūt toks. Aš šiek tiek galvoju apie 1990 metų Sąjūdį. Jis tuo metu irgi nebuvo niekaip formalizuotas, neturėjo kokių nors juridinių svertų, buvo saujelė žmonių, kurie kalbėjo apie laisvę ir panašiai. Retrospektyviai žiūrint irgi turbūt galima pasakyti, kad jų reikalavimai, užmojai arba norai buvo niekaip neįrėminti arba neformalizuoti.
Mano klausimas yra toks: Vis dėlto ta žmonių masė, kuri susijungė į Medikų sąjūdį, yra reikšminga. Kaip jūs matote tolimesnį dialogą su jais, nes jų statusas artimiausiu metu turbūt nebus labiau formalizuotas? Kaip su tais žmonėmis toliau matytumėte dialogą?
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Jūs labai nekorektiškai elgiatės lygindama Sąjūdį ir Sąjūdžio idėjas su sąjūdžiu, kuris pasirašė peticiją, neaišku, kas atstovauja ir kiek atstovaujančių, ir kokiems žmonėms atstovauja. Nepaisant to, vykdant derybas vakar Sveikatos apsaugos ministerijoje jau buvo jų atstovai pakviesti, nors nėra formalizuoti.
Aš dar kartą noriu pakartoti. Yra civilizuota, normali forma, yra pasirašytas kolektyvinis susitarimas tarp šalių, t. y. Sveikatos apsaugos ministerijos ir profesinių sąjungų, ir visos asocijuotos struktūros, kurios veikia, gali prie to susitarimo prisijungti ir kartu dalyvauti tikrojo nario teisėmis šiuose susitikimuose. Kol kas yra pakviesti atstovai, bet tai jau yra ministro teisė, ką kviesti, kaip ir jį arba kviečia, arba nekviečia. Palyginti Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį pradžioje su šituo sąjūdžiu ir daryti aliuziją su 1990 metais, manau, nėra korektiška.
PIRMININKAS. Ačiū, premjere. Klausia A. Armonaitė, kuriai džentelmeniškai S. Gentvilas, kuris klaus po to, užleido poziciją. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Mano klausimas būtų teisingumo ministrei, tiek kaip ministrei ir sprendimų priėmėjai, tiek kaip ir teisės profesionalei, kuri turi dėstymo ir akademinės patirties. Kaip vis dėlto, ministre, vertinate tai, kad bausmės Lietuvoje už stambią prekybą narkotinėmis medžiagomis prilygsta vienkartiniams atvejams, nuo kurių niekas nėra apsaugotas, kai vaikai ar paaugliai pasidalina kanapės suktine draugų rate? Taip gali įvykti kiekvienoje šeimoje. Kaip vis dėlto jūs vertinate tai, kad bausmės yra labai panašios Baudžiamajame kodekse? Sveikatos ministro poziciją mes žinome. Jis mano, kad tai yra neadekvatu. Premjero pozicija, atrodo, yra tokia, kad tai yra adekvatu. Kaip jūs, kaip teisingumo sistemos galva, vis dėlto matote šitą situaciją? Dėkoju.
M. VAINIUTĖ. Labai ačiū už klausimą. Tikrai prieš pasisakydama labai lakoniškai norėčiau pasakyti, kad tikrai…
PIRMININKAS. Ministre, į mikrofoną, gerai?
M. VAINIUTĖ. (Taip taip, kalbu) …kad tikrai nesu baudžiamosios teisės specialistė, mano sritis – konstitucinė teisė, bet aš tikrai pasakyčiau, ką jūs sakote, ir jūsų pasisakymus viešojoje erdvėje tikrai aš seku, girdžiu. Tikrai labai džiaugiuosi, kad Seimo nariai taip jautriai reaguoja, turiu galvoje ir jus. Jūs paminėjote sveikatos ministrą, premjerą. Aš, kaip Vyriausybės narė, tikrai laikyčiausi turbūt bendros pozicijos, kad tai tikrai svarstytinas klausimas. Apskritai su bausmių sistema tikrai susiję daug klausimų. Sakykim, ir šiandien mūsų ministerijoje vyksta (turbūt dar tebevyksta) konferencija bausmių vykdymo klausimais. Tikrai tame kontekste, be abejonės, klausimas svarbus, bet, aišku, Seimo valia. Sakyčiau, kaip Seimas apsispręs dėl to klausimo, ar reikia koreguoti tuos klausimus, ar ne. Tai jūsų rankose. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia S. Gentvilas, po to – K. Starkevičius. Prašau, kolega.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju posėdžio pirmininkui. Norėčiau paklausti dviejų ministrų – greta sėdinčio užsienio reikalų ministro ir aplinkos apsaugos ministro, kurie, tikiu, išvien gina Lietuvos teisę į saugią aplinką, kai kalbame apie Astravo atominę elektrinę. Vakar buvo Europos Komisijai pateiktas streso testas, kurį vykdė įvairios Baltarusijos ministerijos ir Mokslų akademija. Aš norėčiau išgirsti jūsų vertinimą, nes jūsų abiejų viceministrai yra užsiėmę šiuo klausimu, ar metodika atitinka ir kaip jūs planuojate į tai reaguoti? Dėkui.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Mes jau reagavome, nes sakyti, kad įvyko streso testas, pernelyg drąsu. Aišku, jie labai ilgai žadėjo tai padaryti, labai ilgai – ne vienus metus. Tai yra tiktai pati pradžia. Jie turi pateikti informaciją Europos Komisijai. Ta informacija bus nagrinėjama, bus nagrinėjami ir su tuo susiję klausimai. Tas procesas dar tikrai labai negreit baigsis ir neaišku, kuo baigsis. Teiginys, kad jie įvyko ir kad tai yra koks nors pasiekimas, pernelyg neatitiktų tikrovės. Tai mes tikrai ir viešai aiškiname. Deja, tai jau ne pirmas kartas, kai mūsų kaimynai bando daryti apibendrinančias išvadas iš kokių nors pavienių faktelių ir kaip nors legalizuoti šitą objektą, kurį iš tikrųjų legalizuoti iš esmės yra neįmanoma.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas ministre. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi A. Gelūnas. Prašom, kolega.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu paklausti finansų ministro. Kai kurios savivaldybės eina į pagalbą kaimo žmonėms, žemdirbiams ir atleidžia nuo žemės mokesčio. Kaip žinote, žemės mokestis yra mokamas ir eina į savivaldybių biudžetą. Tačiau kas dabar yra atsitikę, kad vis tiek gavo mokesčių mokėtojai žemės mokesčio kvitus, kad jie turi mokėti tą mokestį? Kada pradeda aiškintis, tai sako: jūs dabar sumokėkite, paskui mes jums grąžinsime. Bet, ministre, čia papildomos išlaidos. Ar mes norime duoti bankams dar uždirbti, nes už kiekvieną pavedimą reikia mokėti, ir kodėl taip atsitiko? Gal dar prevenciškai tai galima išspręsti?
V. ŠAPOKA. Su šiuo konkrečiu atveju tikrai nesu susipažinęs. Man būtų sunku pakomentuoti. Tikrai sutinku, kad taip neturėtų būti. Jeigu galėtumėte informuoti apie konkrečią savivaldybę, manau, būtų gera pagalba ir perduočiau tą informaciją Mokesčių inspekcijai.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia kolega A. Gelūnas. Ruošiasi J. Razma.
A. GELŪNAS (LSF). Gerbiama švietimo ministre, turbūt jūs žinote, kad šiomis dienomis mūsų pašto dėžutes yra užplūdę mokslininkų laiškai. Tikrai pats esu išeivis iš universiteto ir žinau, koks tai yra sunkus darbas, koks ilgas kelias, kol tampi universiteto dėstytoju. Man ypač įsiminė Vilniaus universiteto vieno jauno lektoriaus laiškas, jis pateikia skaičius ir pateikia informaciją, kad šiandien gauna 496 eurus į rankas. Tai tikrai gana šokiruojantis skaičius, turint omeny žmogaus kvalifikaciją. Kokia būtų, jūsų nuomone, viena geriausia priemonė, geriausias metodas pakeisti šitą padėtį, priartėti prie Estijos ir suteikti daugiau orumo mūsų dėstytojams, mūsų mokslininkams, nes neabejotina, kad mūsų maža visuomenė turbūt turėtų orientuotis į didesnę intelektualizaciją ir didesnę ambiciją, kūrybiškumą, o ne, sakykim, jų prilyginimą žemos kvalifikacijos darbuotojams? Ačiū.
J. PETRAUSKIENĖ. Ačiū už klausimą ir už tai, kad atkreipėte dėmesį į tikrai labai sudėtingą problemą. Man pačiai yra tekę atlikti ne vieną tyrimą dėl dėstytojų ir tyrėjų atlyginimų. Jie tikrai yra nepakankami, jie yra labai menki. Vieno recepto tikriausiai nėra, bet yra labai konkretus Vyriausybės siūlymas. Aš tikiuosi, Seimas jį palaikys. Yra kitų metų biudžeto projekte numatyti 22,6 mln. eurų, kurie turėtų būti skirti tyrėjų ir dėstytojų atlyginimams didinti. Manau, tai yra viena iš reikšmingesnių investicijų, kuri yra per nepriklausomybės laikotarpį. Be jokios abejonės, ir pačios akademinės institucijos, jūs, kaip išeivis, puikiai žinote, irgi turi galimybių, pačios būdamos autonomiškos, efektyviau panaudoti savo biudžetą ir numatyti ne administracinių išteklių plėtrą, o dėstytojų ir tyrėjų karjeros stiprinimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Nematau J. Razmos. Ar A. Matulas pasirengęs paklausti? Ačiū. A. Matulas. Ruošiasi K. Masiulis. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, vėl noriu paklausti iš esmės to paties klausimo, patikslinu jį. Cituoju, kas yra rašoma spaudoje. Jūs rašote: „Tai yra šantažas. Tokiai šantažo formai Vyriausybė tikrai nepasiduos.“ Iš esmės jūs 40 tūkst. žmonių, kurių dabar beveik tiek pasirašė šią peticiją, neoficialiai pavadinote šantažuotojais.
Gerbiamas premjere, ar jūs vis dėlto nemanote, kad jeigu ta vadinamoji, kaip medikai vadina – kišeninė organizacija, kurią tokia pavertė ponas L. Labanauskas, mano, kad ta kišeninė organizacija neatstovauja jų interesams, negi jie negali reikšti savo nuomonės ir reikalavimų? Ar nemanote, kad toliau jūs neturėtumėte plėtoti ir daryti tos politinės klaidos, tiesiog galbūt paaiškinti, atsiprašyti arba pasiūlyti jiems atvykti pas jus, arba bent, kaip įprasta, pasakyti, kad spauda jus gal tiesiog ne taip suprato, jūs kitaip norėjote pasakyti? Nes kažkaip medikai neduoda… telefonais skambina, yra didžiulis pasipiktinimas dėl jūsų tokių pasakytų žodžių.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš matau Tėvynės sąjungos frakcijos narių nenumaldomą norą toliau kraipyti žodžius, kad buvo pavadinti dabar 40 tūkst. šantažuotojais. Aš dar kartą pasakau: tai yra viena iš spaudimo formų, kaip galimas šantažas grasinti streikais. Jeigu yra asocijuota bendruomenė, kuri susibūrusi, įregistruota, su tokiais žmonėmis, kurie turės konkrečius narius, mes tikrai bendrausime, kaip ir su visomis asocijuotomis struktūromis, ar tai būtų profesinės sąjungos, ar tai būtų verslo asociacijos, ar kitos vienijančios žmones į grupę ir įregistruotos asociacijos.
Dabar su kuo kalbėti? Su vienu, penktu. Kitas kas nors parašys peticiją, kad 50 % pakeltume algas. Jūs nepritarsite tam ar žmonės nepritars – 100 %, kodėl ne dešimt kartų pakelti? Kitų metų Vyriausybės biudžete yra numatytas atlyginimas gydytojų ir slaugytojų, ir medicininio personalo algų kėlimas. Numatytas. Ir tai yra susieta su finansinėmis galimybėmis, su to paties Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Jeigu jūs norite šita forma šiuo atveju inspiruoti visais būdais, padaryti, kad medikai būtinai streikuotų, o nesikalbėtų, jūs to akivaizdžiai siekiate, tai aš taip ir manau, ir sakau, kad tai yra forma savo politiniams tikslams pasiekti. (Balsai salėje) Jie jau buvo pakviesti ir vakar derėjosi! Dar kartą sakau, kada tik bus įforminta ir bus aišku, kam jie atstovauja ir kiek žmonių atstovauja kaip asocijuota organizacija, tas ir bus padaryta. O šiandien aš suprantu jūsų nenumaldomą norą inspiruoti, padaryti medikų streikus ir tokiu būdu kenkti, aišku, ir pačiai valstybei, ir galimiems pacientams. Tai turbūt ne streikų metu sprendžiamas klausimas, kiek ir kokia forma, ir kaip gali būti pagerintas ir padidintas finansavimas. Ar jūs galvojate, kad tokia forma iš karto pasirinkta, nesikalbant ir nediskutuojant, ir nevykdant dialogo nei su Sveikatos apsaugos ministerija, nei su Vyriausybe? Yra suprantamas jūsų noras, nėra čia ko slėpti.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas premjere. Jūsų dabar klaus K. Masiulis ir ruošiasi I. Degutienė. Prašau.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Bet aš ne premjero noriu paklausti.
PIRMININKAS. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ne, dėl premjero viskas gerai. Aš norėčiau paklausti teisingumo ministro dėl Prabavimo rūmų. Atsiprašau, ministrės. Dėl Prabavimo rūmų…
PIRMININKAS. Viskas gerai, klauskite.
K. MASIULIS (TS-LKDF). …neperkėlimo į Vilnių. Visa tai įvyko, sustabdytas procesas, rūmai liko Druskininkuose, taip, kaip valstiečių regiono politika tą ir žada. Tačiau Prabavimo rūmų direktorius dirba ne rūmuose, jis, išrinktas socdemų žmogus, dirba Vilniuje. Kaip jūs įsivaizduojate, pavyzdžiui, jeigu būtų ministras, ministerija būtų Vilniuje, bet ministras dirbtų Kelmėje? Tai kažkaip keistokai man tai skambėtų. Ir štai Prabavimo rūmų direktorius rūmuose, savo darbovietėje lankėsi du kartus: spalio 4 dieną ir lapkričio 3 dieną. Taip tinka?
PIRMININKAS. Prašau, ministre. (Balsai salėje)
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kadangi Prabavimo rūmai yra pavaldūs Finansų ministerijai, tai padėsiu Teisingumo ministerijai atsakyti į klausimą. (Balsai salėje)
Esame atlikę teisinį situacijos vertinimą. Iš tikrųjų ta sutartis, kuri buvo pasirašyta su dabartiniu vadovu, numato tą kintamą darbo vietą. Kaip ir pats direktorius paaiškino, jis būna ne tiktai Vilniuje, o ir tose vietose, kur yra vykdoma Prabavimo rūmų veikla. Jinai yra vykdoma, kaip žinote, ne tiktai Druskininkuose ir pagal apimtis Druskininkai nėra ta vieta, kur yra didžiausia darbo apimtis. Atsakymas būtų toks.
Ar reikia Prabavimo rūmams pokyčių efektyvinant pačią veiklą? Tai tikrai taip. Manau, kad tuos pokyčius mes pamatysime.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre. Klausia kolegė I. Degutienė. Prašom.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas premjere, gerbiami ministrai, pirmiausia aš reaguoju į tai, kaip, premjere, jūs taip susijaudinęs ar sudirgęs atsakėte į M. Navickienės klausimą. Aš esu tas gyvas žmogus, kuris sukūrė Medikų sąjūdį 1989 metais. Mes sukūrėme, tiksliau, atkūrėme nepriklausomos Lietuvos Gydytojų sąjungą. Tai buvo iš tikrųjų rimta organizacija ir ministras A. Vinkus neduos sumeluoti, kokios vykdavo derybos ir kokie vyko pokyčiai. Taigi tai, kad yra drąsa jungtis, kaip dabar atsirado Medikų sąjūdis, tai dar kartą parodo, kad šiandien Gydytojų sąjunga, tikrai mes ne tokią kūrėme Gydytojų sąjungą, yra kišeninė sąjunga. Tai čia tiesiog tokia replika.
Toliau konkretus klausimas šį kartą finansų ministrui. Iš tikrųjų tiek, kiek aš dirbu politikoje ir įvairiose srityse nuo nepriklausomybės pradžios, tai yra pirmą kartą istorijoje, kai yra sukaupiamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervas, dar kartą pabrėžiu, tai yra piliečių draudiminiai pinigai, draudiminiai, nes valstybės biudžetas už valstybės draudžiamus tiek nesumoka pinigų, kiek mes, kiekvienas, kurie uždirbame, mokame 9 % draudimo įmokas, sveikatos draudimo įmoką. Lengva ranka sveikatos ministras sukauptą rezervą kažkodėl atiduoda Finansų ministerijai. Na, aš nežinau, kokie įstatymai pasikeitė, kas čia yra įvykę? Bet yra sukauptas rezervas, apie kurį mes tik svajodavome, ir tą reikia pagirti, kad iš tikrųjų atsiranda Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervas, toliau yra Draudimo taryba, kuri esant būtinybei tą rezervą kolegialiai paskirsto. O dabar yra tokie, sakykime, įdomūs teiginiai įstatyme, kad Ligonių kasa turės į jus kreiptis. Kiek tai užims laiko ir kaip greitai galima bus tas problemas išspręsti? Ar jūs nepasinaudojote minkštu sveikatos apsaugos ministro charakteriu ir padarėte tokį dalyką, kuris teisiškai, mano manymu, yra absoliučiai neteisėtas? Gal jūs galėtumėte paaiškinti?
PIRMININKAS. Kolege, jūs žinote reglamentą. Ačiū.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Atsiprašau.
PIRMININKAS. Prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tai aš turėčiau vis tiek pradžioje bent jau atsakyti. Tikrai, ponia Irena, niekas nekvestionuoja galimybių ir poreikio kurtis asociacijoms. Atvirkščiai, mūsų Vyriausybė kaip tik ir pasisako, aš dar kartą pakartosiu, skatina dialogą, ieško skatinančių formų, kad būtų kuriamasi. Su tomis asociacijomis mes bendraujame, sulaukiame priekaištų, kad per daug bendraujame. Tai yra du skirtingi dalykai. Kalbame apie formą, kuri yra pasirinkta žmonių, kurie dar net neturi organizacijos, kurie sako iš karto nuo kraštutinumo. Tai gal pirma reikia sėsti, derėtis ir, jeigu nepavyksta derybos ir nepatenkinti reikalavimai, tada kalbėti apie kitas galimas protesto arba savo saviraiškos formas. Vadinti vieną iš organizacijų, atleiskite, su visa pagarba, kišenine, kuri yra galbūt nepatogi, kad ji kalba ir derasi su Vyriausybe, ir… kažkuria besikuriančia, jau kaip ir atstovaujančia visai medikų bendruomenei, tikrai galbūt nereikėtų.
Dėl to Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezervo. Aš suprantu, kad jūs svajojote, mes padarėme, kad yra šitas rezervas. Jūs svajojote apie „Sodros“ skolą, mes padarome, kad „Sodra“ skolos neturėtų. Manau, kad bendromis pastangomis mes galime svajones paversti realybe.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas premjere. Ačiū premjerui, visai Vyriausybei. Visi norintys Seimo nariai paklausė.
13.58 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiami kolegos, prieš skelbdamas pertrauką dar turiu vieną informaciją. Mes gavome pareiškimą dėl jungimosi į Laikinąją solidarumo su tibetiečiais grupę. Pranešama, kad „mes, šį pareiškimą pasirašę Seimo nariai, jungiamės į šitą grupę. Laikinosios grupės pirmininku išrinktas A. Navickas, laikinosios grupės pavaduotoju – A. Gelūnas“. Grupėje, be jų, yra dar M. Navickienė, V. Kernagis, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė ir A. Armonaitė.
Gerbiami kolegos, rytinis posėdis baigėsi. Skelbiu pertrauką. Renkamės 15 valandą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.