LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KULTŪROS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS POLITIKOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3654(3)

 2024-06-18 Nr. 121-P-21

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto pirmininko pavaduotojas Robertas Šarknickas, komiteto nariai Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Liuda Pociūnienė, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas Virginijus Varnaitis, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė Jolanta Karpavičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėjas Mindaugas Bundza.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Teisės departamentas 2024-06-17	2	3			Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad sunku įsivaizduoti asmens dalyvavimą pačioje kultūroje, t. y. žmonių individualios ir (ar) kolektyvinės kūrybinės veiklos rezultate (pagal projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą sąvokos „kultūra“ apibrėžimą), projekto 2 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „ar joje dalyvaujantis“ siūlytina įrašyti žodžius „ar dalyvaujantis jos kūrime“. Analogiško turinio pastaba taikytina ir dėl projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotės.	Nepritarti	Argumentai: Manytina, kad žodžių junginio „dalyvavimas kultūroje“ reikšmė ir apimtis yra platesnė nei žodžių „dalyvavimas kultūros kūrime“, kuris išimtinai apimtų tik kultūros kūrimo veiklą. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 2, susilaikė – 0.
2.	Teisės departamentas 2024-06-17	2	5			2. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad kultūros įstaiga gali būti Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas juridinis asmuo, jo filialas ar padalinys. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje filialus gali steigti ne tik Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys, tačiau ir užsienio juridiniai asmenys bei kitos organizacijos. Kultūros komiteto 2024 m. birželio 5 d. išvadoje Nr. 121-P-17 pateiktas argumentas, kad užsienio subjektų tikslas – jų pačių kultūros sklaida, o ne Lietuvos kultūros populiarinimas, ir kad šie subjektai yra kultūros vykdytojai, bet ne Lietuvos kultūros įgyvendintojai, niekaip nėra susijęs su projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtu „kultūros įstaigos“ sąvokos turiniu, pagal kurį kultūros įstaiga būtų laikoma juridinis asmuo, jo filialas ar padalinys, kurio pagrindinė veikla yra skirta teikti kultūros paslaugas (o ne populiarinti Lietuvos kultūrą ar įgyvendinti Lietuvos kultūrą). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad kultūros įstaigomis įstatymo taikymo požiūriu turėtų būti laikomi ir užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos padaliniai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, kurių pagrindinė veikla yra skirta teikti kultūros paslaugas.	Nepritarti	Argumentai: Pažymėtina, kad užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų padalinių įtraukimas nepagrįstai išplėstų Lietuvos kultūros įstaigų tinklą, be to, papildomai turėtų būti keičiami kiti kultūros srities įstatymai. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
3.	Teisės departamentas 2024-06-17	2	5			3. Pagal projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateiktą „kultūros įstaigos“ sąvokos apibrėžtį valstybės archyvas būtų laikomas kultūros įstaiga. Iš pačios sąvokos apibrėžties matyti, kad pagrindinis kultūros įstaigą nusakantis požymis yra tai, kad jos pagrindinė veikla turi būti susijusi su kultūros paslaugų teikimu. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Dokumentų ir archyvų įstatymą „archyvas“ yra „įstaiga ar jos struktūrinis padalinys arba kita sukauptų dokumentų saugojimo vieta“. Taigi, archyvo (tame tarpe ir valstybės archyvo) pagrindinė paskirtis yra saugoti sukauptus dokumentus. Kelia abejonių, ar tokia veikla galėtų būti laikoma kultūros paslaugų teikimu, ir atitinkamai, ar tokią veiklą vykdantis valstybės archyvas galėtų būti laikomas kultūros įstaiga.	Nepritarti	Argumentai: Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad valstybės archyvai „populiarina Nacionalinio dokumentų fondo nuolat saugomus dokumentus ir valstybės dokumentiniam paveldui reikšmingus valstybės registrų, žinybinių registrų ir valstybės informacinių sistemų duomenis“, „įstatymų nustatyta tvarka užtikrina visuomenės priėjimą prie valstybės archyvuose saugomų dokumentų“, „vykdo kultūrinę edukaciją“ ir pan., tai reiškia, kad valstybės archyvai, vykdydami savo funkcijas, teikia kultūros paslaugas. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
4.	Teisės departamentas 2024-06-17	2	8			4. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje siūloma apibrėžti „regioninės kultūros politikos“ sąvoką ir nustatyti, kad tai nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės) kultūros politikos formavimas, įgyvendinimas ir stebėsena. Siūlomos sąvokos įtvirtinimas įstatyme ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, projekto 2 straipsnyje apibrėžiamos tik įstatyme vartojamos sąvokos. Įstatymo paskirtis nėra įvedinėti ir apibrėžti sąvokų, kurios gali atsirasti (o gali ir neatsirasti) įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose. Įstatymuose įvedant, apibrėžiant ir vartojant sąvoką, turi būti aiškus ne tik šios sąvokos turinys, tačiau ir jos paskirtis bei teisinė reikšmė visame įstatymo teisinio reguliavimo objekto kontekste. Antra, pats siūlomos sąvokos „regioninė kultūros politika“ apibrėžimas yra nelogiškas ir klaidinantis, nes nustato, kad regionine kultūros politika laikomas nacionalinio lygmens politikos formavimas. Logiška būtų manyti, kad regionine kultūros politika turėtų būti laikomas būtent regionų lygmens politikos formavimas, įgyvendinimas ir stebėsena. Trečia, nėra aišku, kodėl minint nacionalinio lygmens kultūros politikos formuojančias institucijas, nėra paminėta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, nes ji pagal projekto 6 straipsnio 4 dalį būtent ir yra pagrindinė valstybės institucija, formuojanti valstybės kultūros politiką, organizuojanti, koordinuojanti ir kontroliuojanti jos įgyvendinimą. Be to, pažymime, kad jeigu būtų pritarta siūlomam „regioninės kultūros politikos“ sąvokos ir jos apibrėžimo įtvirtinimui projekto 2 straipsnio 8 dalyje, projekto 6 straipsnio 1 dalyje Seimo ir Vyriausybės pavadinimai turėtų būti rašomi jau be žodžių „Lietuvos Respublikos“.	Pritarti	Pasiūlymas: Išbraukti įstatymo projekto 2 straipsnio 8 dalį: „8. Regioninė kultūros politika – nacionalinio lygmens (Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės) kultūros politikos formavimas, įgyvendinimas ir stebėsena.“ Buvusią 2 straipsnio 9 dalį laikyti atitinkamai 8 dalimi. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 3, susilaikė – 0.
5.	Teisės departamentas 2024-06-17	6	3			5. Projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad kultūros prioritetams ir ilgalaikiams uždaviniams nustatyti Strateginio valdymo įstatyme nustatyta tvarka rengiama nacionalinė darbotvarkė. Tačiau pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su paties Strateginio valdymo įstatymo 7 straipsnio 1 punktu, kuriame įtvirtinta, kad nacionalinės darbotvarkės rengiamos Europos Sąjungos teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti.	Nepritarti	Argumentai: Nacionalinio saugumo strategijos II skyriuje „Lietuvos Respublikos ginamos vertybės ir nacionaliniai saugumo interesai“ pabrėžiama, kad Lietuvos Respublika brangina ir saugo lietuvių tautos kultūrinę tapatybę ir kalbą, valstybė skatina kultūros kūrybingumą bei atvirumą. Nacionalinio saugumo strategijos IV skyriaus „Nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir uždaviniai“ poskyryje „Valstybės ir visuomenės atsparumas“ kaip vienas iš kibernetinio ir informacinio saugumo ir atsparumo stiprinimo uždavinių yra nurodomas visuomenės atsparumo dezinformacijai ir kitoms informacinėms grėsmėms stiprinimas plėtojant kultūros paslaugas, ugdant kritinį mąstymą ir vykdant koordinuotas žiniasklaidos, medijų ir informacinio raštingumo programas. Nacionalinio saugumo strategijoje numatytų prioritetų ir uždavinių įgyvendinimui pasitelkiamos įvairios valstybės veiklos sritys, nustatomi ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginiai tikslai, uždaviniai, poveikio rodikliai. Šiuo įstatymo projektu siekiama įtvirtinti kultūros prioritetams ir ilgalaikiams uždaviniams nustatyti skirtą nacionalinę darbotvarkę. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
6.	Teisės departamentas 2024-06-17	8	1	4		6. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte po „fiziniai ir juridiniai asmenys“ įrašytini žodžiai „kitos organizacijos ar jų padaliniai“.	Pritarti	Pasiūlymas: Įstatymo projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) šios dalies 1–3 punktuose nenurodyti fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai, aktyviai, sistemingai ir kryptingai kuriantys kultūrą ar joje dalyvaujantys.“ Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
7.	Teisės departamentas 2024-06-17	9	2			7. Projekto 9 straipsnyje 2 dalyje vietoj žodžių „Nacionalinių kultūros įstaigų savininko“ įrašytini žodžiai „Valstybės kaip nacionalinės kultūros įstaigos savininkės“.	Pritarti	Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Nacionalinių kultūros įstaigų savininkė yra valstybė. Nacionalinių kultūros įstaigų savininko Valstybės kaip nacionalinės kultūros įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendina Kultūros ministerija.“ Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.
8.	Teisės departamentas 2024-06-17	13	1			8. Projekto 13 straipsnio 1 dalyje turėtų būti pateikta dispozicinė nuoroda į šio straipsnio 4, o ne 3 dalį.	Pritarti	Pasiūlymas: Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus 6 straipsnio 3 dalį, 12 straipsnį ir šio straipsnio 3 4 dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“ Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0, susilaikė – 0.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Vytautas Juozapaitis

Kultūros komiteto biuro patarėja Deimantė Pukytė