LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

europos REIKALŲ komitetas

 

 

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3128

 

2023 m. spalio 27 d. Nr. 100-P-100

Vilnius

 

 

1.              Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, komiteto pirmininko pavaduotojai: Audronius Ažubalis, Vytautas Gapšys, Arminas Lydeka, Marius Matijošaitis, Emanuelis Zingeris, komiteto nariai: Dalia Asanavičiūtė, Andrius Bagdonas, Domas Griškevičius, Jonas Jarutis, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Monika Ošmianskienė, Gintautas Paluckas, Žygimantas Pavilionis, Algirdas Sysas, Andriaus Vyšniausko pavaduotojas Vilius Semeška.

Komiteto biuro vedėja Dainora Asevičienė, patarėjai: Simona Jankauskaitė, Martynas Lukoševičius, Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, padėjėjai: Eglė Petrošienė, Karolis Juknevičius.

Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyriausiasis patarėjas Aurimas Antanaitis, Strateginio planavimo ir veiklos organizavimo departamento direktorė Inga Steponavičienė, Energetikos ministerijos kancleris Tomas Daukantas ir Strateginio ir finansų valdymo skyriaus vedėjas Arvydas Dragūnas, finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Finansų politikos departamento direktorius Irmantas Mikulėnas, Užsienio reikalų ministerijos kanclerė Inga Černiuk ir Finansų departamento direktorius Rimantas Latakas, socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Finansų departamento direktorė Jūratė Dringelienė, Europos Sąjungos investicijų skyriaus vedėja Lingailė Biliūnaitė ir Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina, Seimo kancleris Modestas Gelbūda ir Seimo kanceliarijos Finansų skyriaus patarėjas Ričardas Jasmontas, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė ir Biudžeto stebėsenos departamento vyriausioji ekonomistė Rasa Ibelhauptaitė-Duobienė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Julita Varanauskienė, Ekonomikos departamento vyresnioji ekonomistė Justina Petronė ir Ekonomikos departamento vyriausiasis ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):                                                     

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto

nuomonė

Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str.

Str. d.

P.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-10-09

 

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime.

Pritarti

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija,

2023-10-20

 

 

 

Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projekte Nr. XIVP-3128 (toliau – Įstatymo projektas) Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai numatyti valstybės biudžeto asignavimai – 46 476 tūkst. Eur.

Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, faktines 2023 metų ir prognozuojamas 2024 metų išlaidas, taip pat vertinant pareigą užtikrinti tinkamas Seimo narių ir Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo sąlygas, Seimo kanceliarijai 2024 metais iš valstybės biudžeto reikalingi 5 177 tūkst. Eur didesni asignavimai, negu numatyta Įstatymo projekte, šioms reikmėms:

1. 369 tūkst. Eur Seimo kanceliarijos valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kasmetiniam tarnybinės veiklos vertinimui atlikti, įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 18 straipsnio (įstatymo aktuali redakcija nuo 2024-01-01) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo 14 straipsnio nuostatas;

2. 150 tūkst. Eur nutolusiai saulės elektrinei įsigyti. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, vertindama didelį elektros energijos kainų augimą, siekdama taupyti biudžeto lėšas bei skatinti atsinaujinančių išteklių gamybą ir vartojimą, 2022 metais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikė paraišką nutolusios saulės elektrinės finansavimui (paramai) gauti. Aplinkos projektų valdymo agentūros direktoriaus 2022 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. T1-417 buvo skirta 260,7 tūkst. Eur parama. 2023 metais įvykus viešųjų pirkimų procedūroms, nutolusi saulės elektrinė įsigyta už 410,3 tūkst. Eur. Atsižvelgiant į įsigytos elektrinės kainą ir gautą paramą, Seimo kanceliarijai tenkančios išlaidos sudaro 149,6 tūkst. Eur. Ši investicija yra vienkartinio pobūdžio, vėlesniais metais ji leis sumažinti (apie 10 proc.) elektros energijos išlaidas;

3. 325 tūkst. Eur Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės aikštės, kitos Seimo rūmų teritorijos ir statinių tvarkybos, tvarkomųjų statybos darbų techninio darbo projekto parengimo paslaugoms įsigyti;

4. 361 tūkst. Eur darbui reikalingoms priemonėms, prekėms ir paslaugoms (statybos, remonto,  lengvųjų automobilių nuomai, eksploatacinės medžiagos, inventorius, degalai, reprezentacinės ir kt. prekės, informacinių technologijų, inžinerinių sistemų priežiūros, patalpų ir įrangos remonto, patalpų ir teritorijos valymo, informacijos įsigijimo, reprezentacijos ir kt. paslaugos) įsigyti, atsižvelgiant į 2022–2023 metų infliacijos rodiklius ir dėl to smarkiai išaugusias išlaidas;

5. 115 tūkst. Eur Laisvės gynėjų, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido aukų dienų minėjimams rengti, siekiant geresnės meninės kokybės (su koncertais, meninėmis instaliacijomis, LED ekranais, dalyvaujant užsienio svečiams ir pan.);

6. 170 tūkst. Eur Seimo organizuojamiems tarptautiniams ir atminties renginiams organizuoti. 2024 metais numatomi šie renginiai, paminėjimai: Lietuvoje vyksiančio Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos nuolatinio komiteto posėdžiui surengti, Baltų vienybės dienos minėjimas Lietuvoje, Dvišalė Lietuvos ir Lenkijos parlamentinė asamblėja, Dvišalė Lietuvos ir Ukrainos parlamentinė asamblėja ir kiti narystės NATO ir ES 20-mečių minėjimai, JAV Kongreso administracijos pareigūnų vizitai, 1949 metų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracijos 75-metis, 1949 metų masinių gyventojų trėmimų „Bangų mūša“ 75-metis, 45 pabaltijiečių memorandumo 45-metis ir Baltijos kelio 35-metis, ekspozicijos „Seimo Sausio 13-osios memorialo koncepcija“ rengimas, projektavimas ir vizualizacija;

7. 12 tūkst. Eur pasiruošimui pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai. Kadangi Lietuva 2027 m. sausio 1 d. – birželio 30 d. pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, Seimui teks ypatinga atsakomybė rengti parlamentinio matmens renginius ir susitikimus, o Seimo kanceliarijai – užtikrinti administracinius pirmininkavimo pasirengimo darbus. Reikės formuoti komandą, numatyti darbo organizavimo tvarką ir atsakingą padalinį koordinaciniam darbui atlikti. Kadangi pagal nusistovėjusią praktiką du kartus per metus rotacijos tvarka rengiami neformalūs Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų susitikimai, Seimo Europos reikalų komitetas planuoja surengti du tokius susitikimus – 2024 m. antrąjį pusmetį ir 2026 m. antrąjį pusmetį;

8. 475 tūkst. Eur išlaidoms, susijusioms su Seimo kadencijų kaita (nešiojamiesiems kompiuteriams, reikalingiems Seimo narių darbo poreikiams tenkinti, įsigyti įgyvendinant Nacionalinio kibernetinio saugumo centro rekomendacijas dėl saugaus darbui reikalingų priemonių (kurios nebūtų pagamintos ir surinktos Kinijoje) naudojimo, taip pat dalies Seimo viešbučio butų remontui ir inventoriaus atnaujinimui), apmokėti;

9. 150 tūkst. Eur Seimo Europos reikalų komiteto posėdžių salei atnaujinti. Kadangi 2027 m. sausio 1 d. – birželio 31 d. Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai, Seimui teks ypatinga atsakomybė surengti parlamentinio matmens renginius bei susitikimus ir darbotvarkės per pasirengimo laikotarpį bus intensyvios, o Seimo kanceliarija turės užtikrinti administracinius ir techninius pasirengimo pirmininkavimui darbus;

10. 30 tūkst. Eur Seimo Baltijos Asamblėjos salei atnaujinti. 2024 m. sausio 1 d. Lietuva perims pirmininkavimą Baltijos Asamblėjai, salėje vyks renginiai bei susitikimai, tačiau ji yra nusidėvėjusi ir nereprezentatyvi, todėl reikia atlikti renovaciją;

11. 600 tūkst. Eur Seimo I rūmų vėsinimo-vėdinimo sistemai remontuoti, užtikrinant tinkamas Seimo narių ir Seimo kanceliarijos darbuotojų darbo sąlygas pagal nustatytas higienos normas. Seimo I rūmuose 2010 metais įrengta dvivamzdė vėsinimo sistema veikia netinkamai (į visas patalpas tiekiamas vienodos temperatūros oras, dėl to netenkinami skirtingose patalpose dirbančių asmenų poreikiai), todėl būtina ją atnaujinti keičiant į trivamzdę vėsinimo sistemą ir sudarant galimybes kiekvienoje patalpoje nustatyti norimą temperatūrą. 2022 metais parengtas remonto techninis darbo projektas, kuriame pateikta orientacinė remonto darbų kaina (2024 m. – 600 tūkst. Eur, 2025 m. – 500 tūkst. Eur);

12. 714 tūkst. Eur Seimo plenarinių posėdžių salės (Seimo II rūmai) ir Kovo 11-osios Akto salės (Seimo I rūmai) apšvietimo sistemai modernizuoti, įdiegiant mažiau elektros energijos naudojančią įrangą;

13. 100 tūkst. Eur Seimo rūmų pastatų ir jų prieigos pritaikymui žmonėms su negalia, atsižvelgiant į XVIII Vyriausybės programos 95.6 papunkčio nuostatą dėl pastatų infrastruktūros pritaikymo neįgaliesiems;

14. 80 tūkst. Eur ypatingos svarbos techninės infrastruktūros Teisės aktų registro modernizavimo galimybių studijai parengti;

15. 60 tūkst. Eur gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų ir mobilizacinių užduočių vykdymui užtikrinti, atsižvelgiant į XVIII Vyriausybės programos 246.1-2046.2 papunkčių nuostatas dėl veiksmingo krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo sistemos, taip pat įgyvendinant teisės aktų – Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1503 „Dėl Valstybinio ekstremaliųjų situacijų valdymo plano patvirtinimo“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo“ – reikalavimus;

16. 84 tūkst. Eur parodoms rengti ir organizuoti, knygoms Lietuvos parlamentarizmo ir valstybingumo tematika įsigyti ir leisti;

17. 50 tūkst. Eur Seimo II rūmų vėsinimo sistemos modernizavimo techninio projekto parengimo paslaugoms apmokėti;

18. 65 tūkst. Eur, atliepiant XVIII Vyriausybės programos 46.3 papunkčio nuostatą dėl pilietiškumo ugdymo ir 72.6 papunkčio nuostatą dėl kultūros išteklių skaitmeninio turinio kūrimo, įvairovės ir prieinamumo, užtikrinant vienodas prieigos sąlygas visiems šalies gyventojams, Seimo lankytojų centre planuojama pritaikyti patalpas parodoms ir nuolatinėms ekspozicijoms;

19. 350 tūkst. Eur Seimo veiklos informacinės sistemos Seimo posėdžių informacinei sistemai modernizuoti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 122 str. rengiami Seimo posėdžio protokolai, o vadovaujantis 123 str. – Seimo posėdžių stenogramos. Atnaujinus 11 metų senumo programinę ir techninę įrangą bus užtikrintas Seimo posėdžių protokolų ir stenogramų parengimas laiku (kaip numatyta Seimo statute), bus racionaliai naudojami žmogiškieji ištekliai, reikalingi protokolams rašyti ir stenogramoms rengti, sumažės duomenų praradimo rizika;

20. 917 tūkst. Eur valstybės tarnybos reformai įgyvendinti („išvalstybintas“ pareigybes užimančių asmenų kompensacijoms už nepanaudotas atostogas ir išeitinėms išmokoms). Šių asignavimų poreikis gali būti mažesnis, jeigu bus priimtas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1985 2 straipsnio pakeitimo įstatymas (jeigu bus įtvirtinta, kad „išvalstybintas“ pareigybes užimantiems asmenims išeitinės išmokos ir kompensacija už nepanaudotas atostogas nemokamos, pasiūlius šiems asmenims užimti pareigybę pagal darbo sutartį);

Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad Seimo kanceliarija neformuoja politikos jokioje viešosios politikos srityje ir nevaldo pažangos lėšų – ministerijos neįtraukia Seimo kanceliarijos į sprendimų priėmimo procesus, susijusius su investicijų planavimu. Esame visiškai priklausomi nuo finansavimo iš valstybės biudžeto ir pasiruošę rasti bet kokių kitų finansavimo šaltinių, tačiau be Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Finansų ministerijos kaip Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojos geranoriškumo ir aiškiai komunikuojamos pozicijos dėl tokių institucijų kaip Seimo kanceliarija įtraukimo į strateginio valdymo procesus, tai, deja, sunkiai įgyvendinama praktiškai. 2023 metų praktika rodo, kad Vyriausybės nustatyti biudžeto formavimo prioritetai Seimo kanceliarijai sunkiai pritaikomi ir tai daro mūsų instituciją ir Seimą labai pažeidžiamus, prieštaraujant Konstitucijoje įtvirtintam valdžių atskyrimo principui.

Svarstant valstybės biudžetą Seimo kanceliarija derasi ne tik dėl lėšų savo funkcijoms užtikrinti, tačiau ir dėl poreikių, kuriuos tiesiogiai lemia Seimo narių veikla ir politinė darbotvarkė (parlamentinė diplomatija, Seimo, kaip Tautos atstovybės, reprezentacija, bendravimas su piliečiais, pasirinkti politikos sričių prioritetai), įvertinant, kad Seimo kanceliarija, skirstydama turimus resursus, turi būti vienodai teisinga tiek valdančiajai daugumai, tiek opozicijai atstovaujantiems Seimo nariams.

Suprantame, kad formuoti valstybės biudžetą yra išimtinė Vyriausybės teisė, tačiau manome, kad Finansų ministerijos pozicija, jog Seimas gali bet kuriame biudžeto svarstymo etape Seimo kanceliarijai skirti papildomų lėšų, yra ydinga ir neatitinka įrodymais grįsto valdymo principo, įtvirtinto Strateginio valdymo įstatyme.

Prašome išnagrinėti šiame rašte pateiktą informaciją ir Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte numatyti reikiamus asignavimus Seimo kanceliarijai 2024 metams, kad būtų užtikrintas tinkamas teisės aktų nuostatų įgyvendinimas ir sklandus Seimui ir Seimo kanceliarijai priskirtų funkcijų vykdymas.

Siūlyti spręsti pagrindiniam Komitetui

.

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: Pritarti pateiktam įstatymo projektui dėl 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3128 ir Komiteto išvadai.

6.2. Pasiūlymai pagrindiniam Komitetui:

6.2.1. atsižvelgti į Komiteto 2023 m. spalio 18 d. priimtą sprendimą Nr. 100-P-95, kad Seimo specializuoti Komitetai, svarstydami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą arba šio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, turi atsižvelgti į paskutines ES Tarybos rekomendacijas;

6.2.2. atsižvelgti į Seimo valdybos 2023 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. SV-S-925 ir į Seimo kanceliarijos pasiūlyme pateiktus argumentus bei į tai, kad dalis aplinkybių, pvz., lėšos, reikalingos valstybės tarnybos pertvarkai įgyvendinti, paaiškėjo tik Seimui 2023 m. gegužės 25 d. Seimui priėmus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1985, padidinti Seimo kanceliarijai skiriamą finansavimą 11 procentų ir numatyti 2024 metams papildomą finansavimą Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai, iš viso papildomai skirti 5 177 tūkst. eurų. Lėšų šaltiniu numatant valstybės biudžeto įplaukas, gautas įgyvendinus Šešėlinės ekonomikos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį mažinančių veiksmų planą ir didinant mokesčių surinkimo efektyvumą.

6.2.3. siūlyti atkreipti Vyriausybės dėmesį, kad:

6.2.3.1. vidutiniu laikotarpiu svarbu siekti stabilizuoti Lietuvos valdžios sektoriaus skolos augimą, atkurti fiskalinius rezervus ir palaipsniui mažinti valdžios sektoriaus deficitą, kad būtų išlaikytas finansų tvarumas ir palaikomas ekonomikos augimas.

6.2.3.2. vyraujant svarioms neigiamoms rizikoms viešieji finansai turi būti naudojami ypač atsakingai, todėl nuo plataus masto paramos ekonomikai pandemijos laikais turi būti pereinama prie laikinų, tikslinių, į pažeidžiamiausias visuomenės grupes orientuotų priemonių, reikalingų vidutinės trukmės fiskaliniam tvarumui užtikrinti;

6.2.3.3. priemonių, numatytų iš dalies pakeistame Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“ (toliau – NKL planas) tvariam, efektyviam įgyvendinimui svarbu investicijų ir struktūrinių reformų sparta ir įgyvendinimo kokybė bei  NKL plano įgyvendinime atsirandančių rizikų, trukdančių pasiekti numatytus rodiklius, suvaldymas. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti atsinaujinančių energijos išteklių plėtrai, energijos efektyvumo didinimui, AEI plėtrai ir kibernetiniam saugumui.

7. Balsavimo rezultatai: už – 13, prieš – 0, susilaikė – 3.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Vytautas Gapšys.

 

 

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                                                             Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė                                                                 

                                                                   

 

Komiteto biuro patarėja Dovilė Paužaitė-Šliachtovič