LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ALKOHOLIO KONTROLĖS ĮSTATYMO  NR. I-857 2, 16¹, 18, 22, 28, 29, 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 16² STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4096

2016 m. rugsėjo 14 d.  Nr. 108-P-26

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, Komiteto nariai: Kęstutis Daukšys, Sergej Dmitrijev, Šarūnas Gustainis, Zbignev Jedinskij, Dainius Kreivys, Arvydas Mockus, Jurgis Razma, Birutė Vėsaitė.

Komiteto biuro vedėja Regina Zabarauskienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Rima Petkūnienė, Darius Šaltmeris, padėjėjos: Zita Jodkonienė ir Giedrė Mickienė.

Kviestieji asmenys: Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Pramonės ir prekybos departamento Pramonės politikos skyriaus vedėjas Vaidas Gricius, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Prekybos ir pramonės departamento Vidaus prekybos politikos skyriaus vyr. specialistė Aurelija Janušauskė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovas Pijus Ralys, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas, Legalaus verslo aljanso atstovas Romas Apulskis, Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas, Lietuvos liberalų jaunimo atstovas Mantas Šnioka, UAB „Maxima“ atstovas Rosvaldas Gorbačiovas, Kooperatinės bendrovės „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ atstovas Raimondas Koreiva, UAB „Aljansas Aibė“ atstovas Eimutis Radžvila, Internetinės žiniasklaidos asociacijos prezidentė Aistė Žilinskienė, Mažųjų aludarių asociacijos atstovė Lina Šileikienė, AB „ORLEN Lietuva“ atstovas Kęstutis Starkus.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Iš projekto pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymo“.	Pritarti
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	1			2. Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies konstrukcija „<...> parduotuvės skyrius, kurio prekių asortimentą sudaro tik alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procentų, arba alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procentų <...>, siekiant logiško teisinio reglamentavimo, tobulintina.	Pritarti
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	1 2			3. Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 2 straipsnyje šalinamas „paviljono“ apibrėžimas; be to, „paviljonas“ pagal šio straipsnio pakeitimus nebepriskiriamas mažmeninės prekybos vietai (analogiškas pakeitimas padarytas ir projekto 2 straipsniu keičiamo Įstatymo 16^1 straipsnyje). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad „paviljonas“ ir toliau vartojamas Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte.	Pritarti
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	3 4	2		4. Projekto 3 straipsniu teikiamo Įstatymo 16^2 straipsnio pavadinimo žodį „Specialūs“ siūlytina pakeisti žodžiu „Specialieji“. Atitinkamai koreguotinas ir projekto 4 straipsnio 2 dalimi keičiamas Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punktas.	Pritarti
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	3	2		5. Projekto 3 straipsniu teikiamo Įstatymo 16^2 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad alkoholinių gėrimų skyrius privalo saugoti vaizdo įrašus ir juos pateikti kompetentingoms institucijoms. Tačiau, abejotina, ar tokia pareiga turėtų būti nustatyta parduotuvės skyriui, o ne pačiai alkoholinių gėrimų parduotuvei.	Pritarti
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	3	3		6. Projekto 3 straipsniu teikiamo Įstatymo 16^2 straipsnio 3 dalyje siūloma numatyti, kad alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Tačiau galiojančioje keičiamo Įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad tam tikromis sąlygomis tai gali būti padaryta. Siūlytina pašalinti prieštaravimą tarp atskirų to paties Įstatymo nuostatų.	Pritarti
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	3	4		7. Projekto 3 straipsniu teikiamo Įstatymo 16^2 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad „alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat mažesniu kaip 100 m atstumu iki šių įstaigų“ (čia ir toliau – pabraukta mūsų). Tačiau pastebėtina, jog ši nuostata dalinai dubliuoja galiojančią keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatą, kurioje numatyta, kad „Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose, taip pat prie šių įstaigų ir maldos namų (atstumu, kurį nustato savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis)“. Siūlytina pašalinti konkurenciją tarp atskirų to paties Įstatymo nuostatų.	Pritarti
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	4			8. Iš projekto 4 straipsnio pavadinimo išbrauktini žodžiai „ir papildymas“.	Pritarti
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	4	1		9. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje (keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte) siūloma įteisinti naują kategoriją – „alkoholiniai gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų“. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo trečiajame skyriuje („Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais valstybinis reglamentavimas“) yra išskiriamos kitokios ribinės kategorijos etilo alkoholio koncentracijų: 7,5; 13 ir 22 procento. Svarstytina, ar dar vienos naujos ribinės kategorijos išskyrimas yra tikslingas.	Pritarti
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	4	5		10. Projekto 4 straipsnio 5 dalimi siūlomo pildyti 18 straipsnio 3 dalies 15 punkto sąvoka „vidaus nuotolinės prekybos būdu“ keičiamo įstatymo kontekste nėra aiški.	Pritarti
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	4 8	7, 8 1, 2		11. Siūlytina sukeisti vietomis projekto 4 straipsnio 7 ir 8 dalis, kuriomis siekiama keičiamo Įstatymo 18 straipsnį papildyti atitinkamai 10 ir 11 dalimis: galiojančiose keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 8 ir 9 dalyse taip pat kalbama apie savivaldybių tarybų kompetenciją. Atitinkamai koreguotinos ir projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamos Įstatymo 34 straipsnio 3 ir 11 dalys.	Pritarti
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	6			12. Iš projekto 6 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų nėra aišku, kam konkrečiai Lietuvos Respublikoje draudžiama dovanoti alkoholinius gėrimus.	Pritarti
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	7			13. Projekto 7 straipsnio pavadinimas koreguotinas, išdėstant jį taip: „29 straipsnio pakeitimas“.	Pritarti
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	4	6, 7		14. Projekto 4 straipsnio 6 ir 7 dalimis keičiamo Įstatymo 18 straipsnio ir 5 straipsniu keičiamo Įstatymo 22 straipsnio nuostatos (dėl amžiaus cenzo) nedera tarpusavyje su projekto 6 straipsnio 2 dalies, galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto bei Įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų  nuostatomis.	Pritarti
15.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	9			15. Projekto 9 straipsnio nuostatose nenumatoma 4 straipsniu pildomo Įstatymo 18 straipsnio 7 ir 8 dalių įsigaliojimo data.	Pritarti
16.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22	6 7			16. Pastebėtina, kad projekto lyginamojo varianto 6 ir 7 straipsniuose neatsispindi, kas buvo pakeista. Rengiant projekto lyginamąjį variantą, siūlytina atsižvelgti į 2013 m. gruodžio 23 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 113.4. punktą: „Jeigu siūloma iš esmės pakeisti visą straipsnį ar punktą, pateikiamas buvęs straipsnio ar punkto tekstas, perbrauktas plona linija, ir naujos straipsnio ar punkto redakcijos tekstas paryškintu šriftu.“	Pritarti
17.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2016-03-22				17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Seime svarstomi ir kiti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektai Nr. XIIP-2836(2), XIIP-3699(2), XIIP-3412, XP-1078(3) ir kt., kuriuose, kaip ir projekte, teikiami keičiamo įstatymo 18, 181, 22, 28, 29, 34, 34^1 straipsnių pakeitimai, todėl galėtų būti taikomos Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies  nuostatos.	Pritarti
1.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11				Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16^1, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei įstatymo papildymo 16^2 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP−4096 (toliau – Projektas). Teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. 1.         Pirmiausia, norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teismas) praktiką valstybių narių nacionalinės teisės aktai, kurie reglamentuoja prekybą produktais ir nėra tiesiogiai susiję su prekių importu, gali tam tikrais atvejais turėti neigiamą poveikį prekių, importuojamų iš kitų valstybių narių, prekybai (žr. Sprendimą Komisija prieš Prancūziją, byla C 152/78, EU:C:1980:187). Pagrindinis Teismo argumentas – skirtinga nacionalinių gamintojų ir importuotojų našta, atsirandanti dėl to, kad nacionaliniai gamintojai turi įvykdyti tik vieno reguliuotojo (kilmės valstybės) reikalavimus, o importuojamoms prekėms tenka dvigubo reguliavimo (kilmės ir priimančios valstybių) našta ir su ja susijusios papildomos sąnaudos. Tokiais apribojimais, neatitinkančiais Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau − SESV) 34 straipsnio, Teismas pripažino valstybių narių taisykles, susijusias su tam tikro gaminio pavadinimu, forma, dydžiu, svoriu, sudėtimi, įpakavimu ir pan. Pažymėtina, kad Teismas yra pripažinęs, kad tam tikros prekybos sąlygos, jeigu jos turi vienodą (teisinį ir faktinį) poveikį tiek nacionaliniams, tiek iš kitų ES valstybių narių importuotiems produktams, nelaikomos pažeidžiančiomis ES teisę (žr. Sprendimą Keck ir Mithouard, sujungtos bylos C‑267/91 ir C‑268/91, EU:C:1993:905), jeigu jos neužkerta kelio importuotiems produktams patekti į rinką. Prie tokių prekybos sąlygų Teismas yra priskyręs pardavimo vietų, darbo laiko apribojimus. Todėl manytina, kad įstatymo nuostatos, kuriomis ribojama alkoholinių gėrimų pardavimo vieta ir laikas, nustatomas amžius alkoholinių gėrimų pirkėjui ir vartotojui, laikytinos ES teisei neprieštaraujančiomis prekybos sąlygomis. Paminėtinas Europos Komisijos komunikatas „ES strategija remti valstybes nares mažinant alkoholio daromą žalą“ (KOM (2006) 625 galutinis), kuriame jau 2006 m. įvardinta geroji patirtis, skirta apsaugoti jaunimą ir vaikus nuo alkoholio daromos žalos. Komunikate tarp tinkamų taikyti valstybėse narėse priemonių paminėti įtaką jaunimui galinčių daryti pardavimo, prieinamumo ir rinkodaros suvaržymai, amžiaus ribos parduodant alkoholį nustatymas, neatsakingos alkoholinių gėrimų rinkodaros ribojimas, alkoholio reklamos ir socialinių lūkesčių suderinamumas. 2015 m. gruodžio 7 d. Taryboje priimtos išvados dėl ES strategijos dėl alkoholio daromos žalos mažinimo, kuriose valstybių narių buvo ir toliau prašoma priimti tinkamas priemones siekiant apsaugoti jaunus žmones nuo žalingo alkoholio vartojimo, visų pirma amžiaus, nuo kuriuo leidžiama vartoti alkoholį, ir rinkodaros poveikio srityje, remti veiklą dėl informavimo ir švietimo žalingo alkoholio vartojimo, visų pirma dėl pavojingo elgesio vartojant alkoholį. Kita vertus, pažymime, kad nepaisant to, jog Projektu įtvirtintos nuostatos ES teisės požiūriu laikytinos prekybos sąlygomis ir neprieštarauja SESV 34 straipsniui, jos turi atitikti proporcingumo principą. Pažymėtina, kad valstybės narės pačios sprendžia, kokį visuomenės sveikatos apsaugos lygį jos nori užtikrinti, ir kaip šis lygis turi būti pasiekiamas. Tačiau tai daryti jos gali tik Sutarties nustatytose ribose ir pirmiausia atsižvelgdamos į proporcingumo principą (žr. Sprendimo Aragonesa de Publicidad Exterior ir Publivía, sujungtos bylos C 1/90 ir C 176/90, EU:C:1991:327, 16 punktą), kuris reikalauja, kad priemonės, kurių imamasi, būtų tinkamos siekiamo tikslo įgyvendinimui užtikrinti ir neviršytų to, kas būtina jam pasiekti (konkrečiai žr. Sprendimo Säger prieš Dennemeyer, byla C 76/90, EU:C:1991:331, 15 punktą; Sprendimo Arblade, sujungtos bylos C 369/96 ir C 376/96, EU:C:1999:575, 35 punktą; Sprendimo Canal Satélite Digital, byla C 390/99, EU:C:2002:34, 33 punktą). Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje garantuojama ūkinės veiklos laisvė), priemonės, kuriomis ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui. Todėl Projekto lydimuosiuose dokumentuose turėtų būti argumentuotai motyvuota, kad visos siūlomos priemonės (suvaržymai) yra būtini tikslams pasiekti.	Pritarti
2.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11				2.         Taip pat norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad atskiros Projektu siūlomos nuostatos nustato reikalavimus prekių ir paslaugų teikimui, todėl prieš priimant notifikuotinos Europos Komisijai kaip techniniai reglamentai, techninės taisyklės pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, reikalavimus.	Pritarti
3.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11	3			3.         Svarstytina, ar pagrįsti ir proporcingi reikalavimai, siūlomi Projekto 3 straipsniu pateikiamose naujo galiojančio įstatymo 16^2 straipsnio 3 ir 4 dalyse, apribojančiose alkoholinių gėrimų parduotuvių įrengimą daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir mažesniu kaip 100 m atstumu iki laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigų tuo atveju, kai alkoholiniais gėrimais prekiaujančios parduotuvės įrengiamos išpildant Projekto 3 straipsniu siūlomo naujo galiojančio įstatymo 16^2 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.	Pritarti
4.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11				4.         Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal siūlomo galiojančio įstatymo 16^2 straipsnio, nustatančio specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms ir alkoholinių gėrimų skyriams, redakciją nebus įtvirtinti griežti apribojimai įrengti alkoholinių gėrimų skyrius daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, mažesniu kaip 100 m atstumu iki laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigų ir šiose įstaigose bei jų teritorijose. Tokiu būdu pagal pateiktą nuostatą, jei minėtose vietose įrengiamos parduotuvės, tai jose galės būti įrengiami alkoholinių gėrimų skyriai.	Pritarti
5.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11	3			5.         Taip pat siūlytume aiškiau apibrėžti Projekto 3 straipsniu siūlomą įstatymo 16^2 straipsnio 1 dalies 1 punkte įvardintą alkoholinių gėrimų parduotuvės įrengimo reikalavimą, kuriame naudojama neaiški alkoholinių gėrimų parduotuvės savybė „visiškai izoliuota“ nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą, nes neaišku, ką reiškia „visiškai izoliuota“.	Pritarti
6.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11	4	1		6.         Aiškumo tikslais siūlytume išskirti į atskirą punktą Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūlomus galiojančio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimus, įvardinančius alkoholinius gėrimus, kuriais galima prekiauti stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose. Taip pat siūlytume tikslinti ir įvardinti konkrečiau, apie kokias galiojančio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas „specialiosios prekybos vietas“, kuriose gali būti parduodami visi alkoholiniai gėrimai, dar yra kalbama įstatyme. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projekte siekiant aiškiai apibrėžti visas galimas alkoholinių gėrimų pardavimo vietas yra palikta galiojančio įstatymo nuostatoje esanti nuoroda į „specialiosios prekybos vietas“, t. y. šios nuorodos Projektu nesiūloma išbraukti.	Pritarti
7.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11	4	5		7.         Projekto 4 straipsnio 5 dalimi siūloma papildyti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 3 dalį 15 punktu ir įtvirtinti, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama „vidaus nuotolinės prekybos būdu“. Tačiau priešingai nei Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatyme, Projekte ir galiojančiame įstatyme nėra apibrėžtos tokios sąvokos, kaip „vidaus nuotolinė prekyba“, „tarpvalstybinė nuotolinė prekyba“ ar „pateikimas rinkai“, todėl sudėtinga įvertinti šiuo pasiūlymu nustatomo ribojimo proporcingumą.	Pritarti
8.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11	4	7		8.         Projekto 4 straipsnio 7 dalimi siūloma galiojančio įstatymo 18 straipsnio 10 dalies nuostata, nustatanti prievolę neįleisti į alkoholinių gėrimų parduotuves asmenis iki 20 metų, svarstytina dėl nuoseklumo viso įstatymo kontekste. Priėmus tokį pakeitimą išliktų neatsakyta į klausimą, kodėl vaikai gali laisvai įeiti ir būti (su tėvais ar vieni) viešojo maitinimo įstaigose, kuriose, pavyzdžiui, išskirtinai prekiaujama alkoholiniais gėrimais (pvz., barai). Be to, manytume, kad gali būti sudėtinga įgyvendinti siūlomą prievolę neįleisti asmenų iki 20 metų į alkoholinių gėrimų parduotuvę, jei joje yra tik vienas pardavėjas. Kaip būtų tokiu atveju, jei asmenys iki 20 metų patektų į parduotuvę?	Pritarti
9.	Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos, 2016-04-11	4 6 7	7		9.         Projekte trūksta nuoseklumo, nes nuostatos nesuderintos tarpusavyje. Pavyzdžiui, Projekto 4 straipsnio 7 dalimi siūloma papildyti galiojančio įstatymo 18 straipsnio 10 dalį, nustatančia prievolę neįleisti į alkoholinių gėrimų parduotuves asmenis iki 20 metų, tačiau Projekto 6 straipsniu siūlomoje galiojančio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų. Taip pat ir Projekto 7 straipsniu siūlomame galiojančio įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2 punkte daroma nuoroda į paaugliams iki 18 metų skirtus renginius. Be to, galiojančio įstatymo 29 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose (kurių Projektu nesiūloma keisti) kalbant apie Lietuvos Respublikoje draudžiamą visų formų alkoholio reklamą, daroma nuoroda į tokią reklamą, kuri skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų ir kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų.	Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-04-27				„(...) Pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Be to, rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų (...). Šių principų nesilaikymas ir perteklinis reguliavimas buvo vienas iš Vyriausybės argumentų, dėl kurių kartą Vyriausybė nepritarė Projektui Nr. XIIP-2836, kuriuo buvo siekiama įtvirtinti tapačius ar labai panašius ribojimus. Įstatymų projektuose siūlomos teisinio reguliavimo priemonės, kuriomis griežtinama prekyba alkoholiniais gėrimais ir nepagrįstai ribojama ūkio subjektų teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą, laikytinos neproporcingomis. Įstatymo projekto lydimajame rašte neatskleidžiamas neigiamas poveikis verslui, susijęs su papildoma administracine našta, išlaidomis, papildomos darbo jėgos poreikiu, be to nėra pagrįsta, kad priėmus Įstatymo pakeitimus bus pasiekti jų tikslai. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma: “daugybė mokslinių tyrimų įrodo, kad alkoholinių gėrimų prekybos ir kainos kontrolė bei reklamos draudimas yra veiksmingos ir būtinos priemonės sprendžiant nesaikingo alkoholio vartojimo sukeliamas problemas“, tačiau nepagrindžiama kodėl siūlomos konkrečios priemonės ir kaip būtent šios priemonės bus veiksmingos siekiant nustatytais ribojimais grindžiamų tikslų. (...) prašome nepritarti Įstatymo papildymui Įstatymo 16^2 straipsnio 1 ir 2 dalimis“. „(...) Įstatymo 16^2 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad alkoholinių gėrimų parduotuvė turi būti visiškai izoliuota nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu, ir turi turėti atskirą įėjimą. Visų pirma, draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos vietose, kurios nėra visiškai izoliuotos nuo gyvenamųjų ar kitų patalpų, nesusijusių su prekių pardavimo organizavimu ar jų sandėliavimu yra numatytas galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 8 punkte. Todėl iš esmės tapačios nuostatos kartojimas Įstatyme yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas. (...)“ Antra, visiškai neaiškus yra siūlomo reikalavimo „turėti atskirą įėjimą“ turinys, nes neaišku, nuo ko tas įėjimas turi skirti. Jeigu Projekto iniciatoriai turi omenyje atskiro (papildomo) įėjimo į pastatą įrengimą, tai primintina, kad, vadovaujantis LR civilinio kodekso 4.82 str. 1 d., namo konstrukcijos yra bendroji visų butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, todėl tais atvejais, kai parduotuvė įrengta pastate, kuriame yra ir kitiems asmenims priklausančios patalpos, prekybininkas negali atskiro (papildomo) įėjimo į pastatą įrengti be bendraturčių sutikimo. Tais atvejais, kuomet parduotuvės patalpos yra išsinuomojamos, tokių darbų atlikimui papildomai turi būti gautas ir savininko sutikimas. Be to, tam tikrais atvejais atskiro (papildomo) įėjimo į pastatą įrengimas gali būti technologiškai neįmanomas arba ribojamas pagal teisės aktų reikalavimus (pvz., istoriniuose senamiesčiuose įrengtuose pastatuose). Trečia, tokio reikalavimo įgyvendinimas visais atvejais reiškia papildomus didelius parduotuvių perplanavimo, rekonstravimo, o tam tikrais atvejais – kapitalinio remonto kaštus, kurie daliai verslininkų, ypatingai smulkiajam verslui, galėtų būti nepakeliami. (...) Nepagrįstas yra reikalavimas stebėti vaizdą būtent skaitmenine forma. Analoginis vaizdo stebėjimas tampa netenkinančiu įstatymo projekto reikalavimų, todėl nepagrįstai apribojamas techninių priemonių vaizdui stebėti sąrašas. Vaizdo duomenų stebėjimo ir duomenų saugojimo terminas dėl itin didelės duomenų apimties yra brangus dėl šiam tikslui įgyvendinti būtinos įrangos įsigijimo, palaikymo ir remonto kaštų. Vaizdo stebėjimo duomenų saugojimo terminas nėra pagrįstas, labai ilgas ir galimai prieštaraujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme nustatytiems asmens duomenų tvarkymo tikslams ir principams. Alkoholinių gėrimų skyrių atveju gali būti itin sudėtinga įrengti vaizdo stebėjimo priemones taip, kad nebūtų fiksuojamas vaizdas už skyriaus ribų. Pažymėtina, kad toks vaizdo fiksavimas prieštarautų Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 18 str. nuostatoms. Tas pats pasakytina ir apie siūlomą reikalavimą stebėti vaizdą alkoholinių gėrimų skyriuje. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui Įstatymo 16^2 straipsnio 1 ir 2 dalimis.	Spręsti pagrindiniame komitete
2.	Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-04-27				Įstatymo 16^2straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti draudimą alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Mūsų vertinimu, toks draudimas yra nelogiškas, neproporcingas ir prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos apsaugos, o taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės, ir teisėtų lūkesčių principams. Visų pirma, toks draudimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes didelė dalis ūkio subjektų yra atidarę parduotuves būtent daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose bei jau yra padarę su tuo susijusiąs investicijas (nusipirko ar ilgam terminui išsinuomojo patalpas, jas suremontavo). Antra, vadovaujantis galiojančio Įstatymo 16 straipsnio 4 dalimi, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose įrengtose įmonėse išduodamos, tik jeigu tam pritaria daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų dauguma; be to, išduodami sutikimą, gyventojai gali nurodyti prekybos alkoholiniais gėrimais laiką. Be to, galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 9 dalis numato savivaldybės tarybos teisę, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių  organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos  komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti  licencijos  verstis  mažmenine  prekyba  alkoholiniais gėrimais. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nustato pakankamai priemonių, apsaugančių daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų teisėtus interesus, o papildomi draudimai, susiję su prekyba alkoholiu daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra neproporcingi Įstatymo siekiamiems tikslams. Trečia, tam tikruose miesto rajonuose (pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje) dėl objektyvių aplinkybių parduotuvės gali būti ir yra dažniausiai įrengtos būtent daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Galiausiai, pagal projektą alkoholinių gėrimų prieinamumo ribojimas užtikrinamas griežtais alkoholinių gėrimų parduotuvei keliamais reikalavimais, taigi draudimas alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose yra ne tik kad akivaizdžiai neproporcingas, bet ir nelogiškas. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui Įstatymo 16^2 straipsnio 3 dalimi.	Spręsti pagrindiniame komitete
3.	Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-04-27				Įstatymo 16^2straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti draudimą alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti mažesniu kaip 100 m atstumu iki laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir kitų statutinių, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigų ir jų teritorijų. Mūsų vertinimu, toks draudimas yra nelogiškas, neproporcingas ir prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintiems ūkinės veiklos laisvės ir sąžiningos konkurencijos apsaugos, o taip pat Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės, ir teisėtų lūkesčių  principams. Visų pirma, toks draudimas pažeidžia teisėtų lūkesčių principą, nes didelė dalis ūkio subjektų yra įrengę parduotuves mažesniu kaip 100 m mažesniu iki nurodytų įstaigų bei jau yra padarę su tuo susijusias investicijas (nusipirko ar ilgam terminui išsinuomojo patalpas, jas suremontavo). Be to, projekto rengėjai nepasisako, kaip turėtų būti traktuojama situacija, kuomet tokios įstaigos atidaromos vėliau nei alkoholinių gėrimų parduotuvė. Antra, siūlomas ribojimas yra perteklinis, nes vadovaujantis galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu atstumą, kuriuo nuo laisvės atėmimo, karinių ir sukarintų tarnybų, policijos ir  kitų statutinių, sveikatos priežiūros, ugdymo įstaigų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, nustato   savivaldybės taryba, suderinusi atitinkamai  su šių įstaigų vadovais ir religinėmis bendruomenėmis. Taigi galiojantis teisinis reglamentavimas šiuo klausimu yra pakankamas. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui Įstatymo 16^2 straipsnio 4 dalimi.	Spręsti pagrindiniame komitete
4.	Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-04-27				Projektu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punktu siūloma prailginti laiką, kai alkoholio pardavimas negalimas: lyginant su esamu reguliavimu, siūloma pailginti laiką, kai negali  būti vykdoma prekyba alkoholiniais gėrimais dviem valandomis ryte, t.y. iki 10 valandos ryto, ir dviem valandomis vakare, t.y. nuo 20 valandos (o sekmadieniais nuo 15 valandos). Tačiau Projekto rengėjai nepagrindžia ekonominio tokio alkoholio prekybos draudimo efekto ar skaičiavimo metodikos, nenurodo kokį ekonominį poveikį šis ribojimas galimai turės, nepateikia skaičiavimų, kaip toks alkoholio prekybos draudimo prailginimas, ypač ryte, prisidėtų prie tokiu ribojimu siekiamo tikslo – alkoholio vartojimo sumažinimo. Laikas tarp 8 ir 10 valandos ryto yra paros metas, kuomet stebimas mažiausias alkoholio pardavimo procentas lyginant su kitu paros laiku. Todėl Įstatymo projekte nustatytos priemonės nepasiektų jomis keliamo tikslo, o alkoholio prekybos vietas apsunkintų papildomais įsipareigojimais, susijusiais su kasos aparatų perprogramavimu bei kitų techninių ir organizacinių priemonių ėmimusi, kad būtų užtikrintas alkoholio prekybos negalimumas nurodytu metu. Apribojus prekybos alkoholiu laiką bus skatinama šešėlinė ekonomika dėl nelegalios prekybos alkoholiniais gėrimais bei naminės gamybos alkoholio produktais. Tokia prekyba, be kita ko, kelia grėsmę visuomenės sveikatai, o tam tikrais atvejais – žmonių gyvybei dėl nekontroliuojamos sudėties ir gamybos proceso alkoholinių gėrimų vartojimo. Rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, taip pat teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti teisinio reguliavimo priemonės. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte šių argumentų stokojama ir įstatymo projekto rengėjai nepagrindė, kodėl pasirinktas konkretus papildomas alkoholinių gėrimų prekybos laikas. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 11 punkto pakeitimui.	Spręsti pagrindiniame komitete
5.	Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-04-27				Projektu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktu siūloma padidinti amžiaus cenzą, nuo kurio asmeniui yra prienami alkoholiniai gėrimai, iki 20 metų. Lietuvos Respublikoje asmuo, sulaukęs pilnametystės, t. y. 18 metų amžiaus, įgyja visišką teisnumą ir veiksnumą, taigi įgyja teisės aktų jam nustatytas teises bei pareigas bei galėjimą jas įgyvendinti. Vienas Alkoholio kontrolės įstatymo tikslų, nustatytų 1 straipsnio 1 dalyje, yra mažinti alkoholio prieinamumą nepilnamečiams, tad amžiaus ribos pakėlimas alkoholiui vartoti ir turėti neatitinka šio Įstatymo tikslo. Šiuo įstatymo projekto straipsniu tiesiogiai neribojamas alkoholinių gėrimų įsigijimas, nevartojimas ar turėjimas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte konkrečios amžiaus ribos nustatymas nėra pagrįstas jokiais moksliniais sociologiniais tyrimais ar statistiniais duomenimis. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkto pakeitimui.	Spręsti pagrindiniame komitete
6.	Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-04-27				Projektu siūloma papildyti Įstatymo 18 straipsnį nauja 11 dalimi, kurioje numatyta savivaldybių tarybų teisė nustatyti vietas ir/ar teritorijas, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Savivaldybėms suteikti įgaliojimai nustatyti tam tikras prekybos alkoholiu išimtis gali pažeisti valstybės politikos vieningumą alkoholio kontrolės klausimu. Galimos situacijos, kai skirtingose savivaldybėse analogiškoms situacijoms taikomi skirtingi reikalavimai. Tokiu nevienodu reguliavimu pažeidžiami teisėtų lūkesčių bei teisinio tikrumo principai, o prekybos įmonėms sukuriamos nevienodos konkurencijos sąlygos. Galimos situacijos, kai, pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančioje mažmeninės prekybos vietoje prekyba alkoholiniais gėrimais draudžiama, kai tuo tarpu greta esančioje mažmeninės prekybos vietoje Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje prekyba alkoholiniais gėrimais tomis pačiomis sąlygomis yra leidžiama. Kilus tokiai situacijai, būtų skatinama pirkėjų migracija renkantis „palankiausiai“ reguliuojančią savivaldybę, kas kaip tik prieštarautų įstatymo projektu siekiamam tikslui. Toks alkoholinių gėrimų prekybos sąlygų diferencijavimas pagal pardavėjo priklausomumą skirtingų savivaldybių teritorijai iš esmės iškraipo konkurencines sąlygas ir tokių Įstatymo nuostatų priėmimas ir praktinis taikymas galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsniui. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos žmogaus teisių teismo, LR Konstitucinio Teismo praktika, priemonės, kuriomis ribojamos asmens teisės ir laisvės, turi būti būtinos ir proporcingos siekiamam tikslui. Diskrecijos teisės sprendžiant alkoholinių gėrimų pardavimo sąlygų nustatymą suteikimas savivaldybių taryboms turėtų neigiamą įtaką korupcijos ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi lygiui šalyje. Šios rizikos nesumažintų 2016 m. vasario 24 d. Vyriausybės nutarime Nr. 184 siūloma priemonė – nustatyti kriterijus, kuriais vadovaujantis galėtų būti savivaldybių tarybų  nustatomos vietos ir (ar) teritorijos, kuriose draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais. Be to, galiojančio Įstatymo 18 straipsnio 8 dalis jau numato savivaldybių tarybų teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais švenčių ir masinių renginių dienomis, o Įstatymo 18 straipsnio 9 dalis – savivaldybių tarybų teisę, atsižvelgiant į prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, visuomeninių organizacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos  komisariatų pasiūlymus, riboti laiką, kuriuo leidžiama  prekiauti alkoholiniais gėrimais, neišduoti  licencijos  verstis  mažmenine  prekyba  alkoholiniais gėrimais. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nustato pakankamai priemonių siekiant tam tikros teritorijos ar rajono gyventojų teisėtus interesus, o su tuo susiję papildomi draudimai yra neproporcingi Įstatymo siekiamiems tikslams. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui 18 straipsnio 11 dalimi.	Spręsti pagrindiniame komitete
7.	Lietuvos prekybos įmonių asociacija, 2016-04-27				Projektu keičiamo Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punktu siūloma drausti skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą. Visų pirma, siūlomas draudimas prieštarauja Projektu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 9 punktui, pagal kurį alkoholinių gėrimų reklama alkoholinių gėrimų parduotuvėse ir viešojo maitinimo vietose, turinčiose, licencijas versis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nėra draudžiama. Antra, draudimas skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą neatitiktų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.2286 straipsnio reikalavimų: verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją (įskaitant galutinę prekės kainą). Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu prašome nepritarti Įstatymo papildymui 28 straipsnio 1 dalies 7 punktu.	Spręsti pagrindiniame komitete
8.	Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, 2016-06-03				(...) Taryba, atstovaudama šimtus smulkaus ir vidutinio verslo subjektų, nepritaria Projektui Nr. XIIP-4096 dėl žemiau pateikiamų pastabų: 1. Projekto nuostatos, kuriomis keičiamos Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 2, 3 ir 17 dalys, o šio straipsnio 24 dalis pripažįstama netekusia galios (prekybos vietos – Paviljono panaikinimas), 18 str. 1 d. 1p., 18 str. 3 d. 8 p., Alkoholio kontrolės įstatymo papildymas 16^2straipsniu ir 18 straipsnio 10 dalimi, iš esmės susijusios su kraštutinėmis alkoholio prieinamumo priemonės nustatymu, kuriai visiškai nepritartina. (...) susijęs su ūkinės komercinės veiklos laisvės suvaržymu, teisėtų lūkesčių apsaugos principo pažeidimu. (...) Norime pažymėti, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymą iki 2015 m. lapkričio 1 d. ūkio subjektai, turėdami neterminuotas įvairių rūšių licencijas ir nevykdydami licencijose nurodytų veiklų, neturėjo pareigos apie tai pranešti licenciją išdavusiai institucijai, kad būtų licencija sustabdyta ir panaikinta. Tokiu atveju, nemaža dalis smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, laikinai sustabdę veiklas, licencijas laikydavo, tikėdamiesi atnaujinti veiklą. Toks teisinis reguliavimas sudarė sąlygas licencijų turėtojų kiekiui didėti, tuo pačiu, klaidingai interpretuoti licencijų turėtojų skaičius ir nepagrįstai teigti, kad tokie skaičiai tiesiogiai nulemia alkoholinių gėrimų prieinamumo tendencijas.(...) (...) Akreiptinas dėmesys į tai, kad nuotolinės prekybos teisinis reguliavimas susijęs su 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje nuostatomis. Numatomas vidaus nuotolinės prekybos alkoholiniais gėrimais draudimas prieštarautų šios direktyvos 16 straipsniui dėl laisvės teikti paslaugas ir jame nustatytiems nediskriminavimo, proporcingumo principams. (...) susiformuotų paradoksali teisinė situacija, alkoholinių gėrimų nuotolinė vidaus prekyba Lietuvos teritorijoje uždrausta, tačiau kaimyninių ES valstybių (Estijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos ir t. t.) juridiniai asmenys turėtų teisę organizuoti ir vykdyti tarpvalstybinę nuotolinę prekybą Lietuvos teritorijoje, kas jau šiuo metu yra vykdoma. (...) ši nacionalinė priemonė turi būti notifikuota Europos Komisijai.	Spręsti pagrindiniame komitete
9.	Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, 2016-06-03				(...) projekto rengėjai, siekdami pakeisti minimalią alkoholinių gėrimų pirkėjų, juos vartojančių ir turinčių su savimi asmenų amžiaus ribą nuo 18 m. didinant ją iki 20 m., neįvertino įstatyme (...) nustatyto apribojimo dėl draudimo asmenims, neturintiems 18 m., prekiauti alkoholiniais gėrimais taikymo aspektų. (...) jei Projekto Nr. XIIP-4096 rengėjais į šią pastabą atsižvelgs ir patikslins projektą, nustatydami prekybos alkoholiniais gėrimais apribojimą asmenims, neturintiems 20 m., tai tokiu atveju ypatingai didelis kiekis jaunųjų darbuotojų, kurie darbuojasi viešojo maitinimo ir mažmeninės prekybos sektoriuose, turės nutraukti darbo sutartis su darbdaviais, o siekiantys dirbti ar ieškantys darbo asmenys iki 20 m., turės neproporcingą darbo pasiūlymų suvaržymą dėl nustatyto tokio draudimo. (...) LR Darbo kodekso 13 str. 2 d. nustatyta, kad visiškas darbinis teisnumas ir galėjimas savo veiksmais įgyti darbo teises bei sukurti darbo pareigas (darbinis veiksnumas) atsiranda asmeniui, sulaukusiam 16 metų. Išimtis (dirbti atitinkamą darbą nuo 18 m.) nustato Darbo kodeksas ir kiti įstatymai. Šį amžiaus riba nustatyta atsižvelgiant į tai, kad nuo 16 m. kiekvienas asmuo gali pradėti dirbti, nedarydamas žalos savo sveikatai ir visuomenei. Įvertinus Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko aprašą, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašą, patvirtintą LR Vyriausybės 2003 m. sausio 29 d. nutarimu Nr. 138, abejotina, kad alkoholinių gėrimų pardavimas kaip darbinė veikla yra pavojingesnė ir kenksmingesnė nei Sąraše nustatytas draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų ir pavojingų veiksnių sąrašas. (...)	Spręsti pagrindiniame komitete
10.	Legalaus verslo aljansas, 2016-06-20				(...) manome, kad prieš priimant sprendimus reikėtų įvertinti, kokį poveikį padarė minėtos priemonės, o po to spręsti, kokias papildomas priemones tikslinga taikyti. Vadovaudamiesi išdėstytais argumentais, prašome nepritarti alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo projektui Nr. XIIP-4096 (...).	Spręsti pagrindiniame komitete
11.	Lietuvos mažųjų alaus daryklų asociacija, 2016-06-21				(...) panaikinus Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 5 dalį, numatančią alaus, alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais bei natūralios fermentacijos vyno ir sidro išorinės reklamos sąlygas ir tvarką, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinus išorinės alkoholio reklamos Lietuvos Respublikoje draudimą, šiais draudimais siekiami tikslai mažinti alkoholio suvartojimą, piktnaudžiavimą alkoholiu, jo daromą žalą sveikatai, alkoholio prieinamumą (nepilnamečiams) nebus pasiekti, o tik sumažins vartotojams prieinamą informaciją apie silpnuosius gėrimus. Alkoholio išorinės reklamos draudimas ypač neigiamai paveiks mažuosius silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojus, nes jie praktiškai praras bet kokias galimybes informuoti vartotojus apie savo gaminius ir kompanijų logotipus, o tuo pačiu turės trauktis iš rinkos. Tai turės labai skausmingų pasekmių regionų darbo rinkai. (...) viešojo maitinimo įstaigos turi įvairaus inventoriaus su silpnųjų alkoholinių gėrimų gamintojų logotipais ir yra sudariusios reklamos sutartis (...) inventorių teiktų keisti. (...) pagal Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 21 punktą leidimo galiojimo terminas nustatomas atsižvelgiant į pareiškėjo paraiškoje nurodytą reklamos skleidimo laikotarpį ir negali būti ilgesnis nei 5 metai. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalis pateikia baigtinį leidimo išorinės reklamos įrengimui panaikinimo pagrindų sąrašą, o įstatyminių reikalavimų reklamos draudimui pasikeitimas jame nenumatytas. (...) esant įstatymų kolizijai, atsirastų prielaidos teisiniam neapibrėžtumui, neaiškiam įvairių situacijų interpretavimui ir aiškinimui. (...) teisinės technikos požiūriu įstatymo projekte yra akivaizdžių prieštaravimų reglamentuojant paviljono sąvoką, todėl šiuo apsektu įstatymo projektą būtina tobulinti.	Spręsti pagrindiniame komitete

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Nacionalinė sveikatos taryba, 2016-04-22				„(...) Taryba, atstovaudama ir glaudžiai bendradarbiaudama su mokslo ir visuomenės sveikatos institucijomis, savivaldybių ir visuomeninėmis organizacijomis, dirbančiomis sveikatinimo srityje, pritaria teikiamiems įstatymų projektams, kuriais siekiama kompleksiškai spręsti alkoholio vartojimo mažinimo problemą, įgyvendinti veiksmingas alkoholio kontrolės priemones.“	Spręsti pagrindiniame komitete
2.	Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, 2016-04-29				„(...) vaiko teisių apsaugos kontrolierė iš esmės pritaria siūlomo teisinio reguliavimo įtvirtinimui, tačiau kartu atkreipia dėmesį, jog realūs teigiami pokyčiai šioje srityje tikėtini užtikrinus tinkamą teisinio reglamentavimo įgyvendinimą, vykdant aktyvią priežiūrą ir kontrolę. Analizuojant įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 nuostatas, atkreiptas dėmesys, jog teikiamo įstatymo 16(2) straipsnio 1 ir 2 dalyje siūloma numatyti specialius reikalavimus alkoholinių gėrimų parduotuvėms ir alkoholinių gėrimų skyriams, vienas iš jų – reikalavimas įrengti skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemą ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad alkoholiniais gėrimais yra ir bus leidžiama prekiauti ne tik stacionariose alkoholinių gėrimų parduotuvėse ir stacionarių parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, bet ir (be kitų konkrečių vietų) kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionarių parduotuvių nespecializuotuose skyriuose, siūlytina svarstyti galimybę reikalavimą dėl skaitmeninio vaizdo įrašymo sistemos įrengimo, įrašų saugojimo ir kt. nustatyti ir kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionarių parduotuvių nespecializuotiems skyriams (Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teikiamo įstatymo 16(2) straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti draudimą alkoholinių gėrimų parduotuvę įrengti globos, slaugos įstaigose ir jų teritorijose, tačiau, siekiant teisinio reglamentavimo aiškumo, manytina, jog šias nuostatas būtų tikslinga suderinti su galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kuriame šiuo metu nėra įtvirtinto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais globos, slaugos įstaigose ar jų teritorijose. Taip pat siūlytina suvienodinti vartojamas sąvokas – globos, slaugos įstaigos (teikiamo įstatymo 16(2) straipsnio 4 dalis), socialinių paslaugų įstaigos (teikiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 5 punktas). (...)“	Spręsti pagrindiniame komitete
3.	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2016-05-03				(…) 1. Pastebėtina, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 nuostatos atitinka Pasaulio Sveikatos Organizacijos rekomendacijų, kurių tikslas – sumažinti alkoholio vartojimą bei jo daromą žalą, nuostatas, taip pat atitinka Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos nuostatas bei Alkoholio kontrolės įstatymo tikslą. 2. Vyriausybės kanceliarija kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu 2016 m. sausio 25 d. paskelbė viešąją konsultaciją „Alkoholio vartojimo mažinimo priemonės“. Nors yra įgyvendinama daug įvairių kontrolės bei prevencijos priemonių, alkoholio vartojimo problema Lietuvoje tebėra aktuali, todėl reikalingos papildomos priemonės, ribojančios alkoholio paklausą bei pasiūlą. Viešosios konsultacijos dalyviai atkreipė dėmesį, kad, remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos ir kitų tarptautinių ekspertinių alkoholio kontrolės politikos institucijų rekomendacijomis, labai svarbu didžiausią dėmesį skirti trims pagrindinėms alkoholio vartojimo mažinimo priemonėms: alkoholio kainos didinimui, alkoholio reklamos draudimui ir alkoholio prieinamumo mažinimui. Galima teigti, kad pateikti įstatymų projektai įgyvendina viešosios konsultacijos metu gautus pasiūlymus.(...)	Atsižvelgti	Nėra konkretaus pasiūlymo.
4.	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2016-05-03				Lietuvos savivaldybių asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 (...) projektu bei (...) įstatymo projektu Nr. XIIP-4098 ir jam pritaria.	Spręsti pagrindiniame komitete
5.	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2016-05-03				Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, pagal kompetenciją suspažinęs (…) pritaria Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-04-11 išvadai Nr. XIIP-4096 (…) kuriose pateiktos minėtų projektų turinio ir techninio pobūdžio pastabos, papildomų pastabų ir siūlymų neturi.	Atsižvelgti	Nėra konkretaus pasiūlymo.
6.	Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nepriklausomas ekspertas A. Veryga, 2016-05-04				(…) Vertinant pateiktame projekte numatytą siūlymą “Alkoholio kontrolės įstatymą siūloma papildyti 16^2straipsniu, kuriame apibrėžti specialūs reikalavimai specializuotiems alkoholinių gėrimų parduotuvėms bei skyriams. Stacionariųjų parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose bus leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais tik iki 7,5 procentų etilo alkoholio koncentracijos, o kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose – iki 15 procentų etilo alkoholio koncentracijos. (...)“ Todėl iš esmės nepritarčiau tokioms įstatymo formuluotėms ir siūlau nustatyti vienodą reguliavimą visoms gėrimų grupėms, perkeliant visus alkoholinius gėrimus į specializuotas alkoholinių gėrimų parduotuves. Teigiamai vertintinos numatytos alkoholinių gėrimų parduotuvių įrengimo ir stebėjimo sąlygos, nuostatos dėl pardavimo gyvenamuose namuose įrengtose parduotuvėse, bei siekis nustatyti atstumą iki įstatyme numatytų institucijų.	Spręsti pagrindiniame komitete
7.	Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nepriklausomas ekspertas A. Veryga, 2016-05-04				Siūlymas “uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais nuo 20 val. iki 10 val. darbo dienomis ir šeštadieniais, o sekmadieniais – nuo 15 iki 10 val.“ vertintinas kaip itin pažangus ir atitinkantis mokslu pagrįstas alkoholio kontrolės rekomendacijas, nes pardavimo laiko trumpinimas laikomas efektyvia priemone mažinti alkoholinių gėrimų vartojimą.	Spręsti pagrindiniame komitete
8.	Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nepriklausomas ekspertas A. Veryga, 2016-05-04				Taip pat rekomenduočiau pritarti siūlymui „uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais nuotoliniu būdu (interneto pagalba)“. Nuotolinė prekyba labai apriboja galimybes kontroliuoti alkoholinių gėrimų pardavimą nepilnamečiams ir siūlomas įstatymo pakeitimas labai prisidėtų prie alkoholinių gėrimų prieinamumo nepilnamečiams mažinimo.	Spręsti pagrindiniame komitete
9.	Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nepriklausomas ekspertas A. Veryga, 2016-05-04				Taip pat pritarčiau siūlymui, “jog asmenys iki 20 metų negalėtų įsigyti, turėti ar vartoti alkoholinių gėrimų. (…)”	Spręsti pagrindiniame komitete
10.	Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nepriklausomas ekspertas A. Veryga, 2016-05-04				(…) pritarčiau tik siūlymui drausti alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo būdus, kurie yra įvardinti įstatymo projekte. Siūlomas alkoholinių gėrimų reklamos draudimas neatitinka tikrojo reklamos draudimo sąvokos, nes pateiktame projekte vardinamos vietos ir aplinkybės, kuriomis draudžiama alkoholio reklama. Tokiu būdu paliekant galimybes rasti alkoholio reklamai kitus galimus reklamos kanalus ir būdus. Siūlyčiau vadovautis pasaulyje gerai žinoma ir įvertinta praktika tabako kontrolės srityje ir perkelti LT Tabako kontrolės įstatyme esančias visiško bet kokios reklamos draudimo formuluotes, kurios užtikrina, kad draudžiant produktų reklamą nebūtų palikta spragų, nes aiškioms ir nedviprasmiškoms įstatymo formuluotėms draudžiama bet kokia reklama.(…)	Spręsti pagrindiniame komitete
11.	Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, 2016-06-20				(…) akreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seime šiuo metu yra svarstomas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 2, 16^1, 17, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16^2 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-4437, kurio nuostatos reglamentuoja tuos pačius dalykus (alkoholio reklamą, prieinamumo ribojimo preimones), atsižvelgiant į tai, siūlytina nagrinėti Įstatymo projektą kartu su Įstatymo projektu Nr. XIIP-4096.	Spręsti pagrindiniame komitete

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys S. Jovaiša, 2016-03-25	4	3, 4		Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad alkoholio prekybos laiko ribojimas yra efektyviausia alkoholio prieinamumo ribojimo priemonė, siūlau nustatyti, kad darbo dienomis ir šeštadieniais Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama nuo 20 valandos iki 12 valandos. Pasiūlymas: „4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas ir papildymas 1. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) nuo  20 valandos iki 10 12 valandos darbo dienomis ir šeštadieniais, nuo 15 valandos iki 10 12 valandos sekmadieniais mažmeninės prekybos vietose (išskyrus savivaldybių tarybų ribojamus atvejus). Šis draudimas netaikomas alkoholiniams gėrimams, parduodamiems tarptautinio susisiekimo traukiniuose, laivuose, orlaiviuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais, viešbučių kambariuose įrengtuose minibaruose, neapmuitinamose parduotuvėse ir specialiosiose prekybos vietose;” 2. Pakeisti 18 straipsnio 3 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip: „13) nuo 20 valandos iki 10 12 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.”	Spręsti pagrindiniame komitete
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. SV-S-1440 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 3–6 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: 1.         Pritarti Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857  2, 16^1, 18, 22, 28, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 16^2 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-4096) 4 straipsnio 5 ir 8 dalyse, 6 straipsnyje keičiamo Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymas) 28 straipsnio 1 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 2–9 punktuose ir 7 straipsnio 2 dalyje siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms ir nepritarti teisinio reguliavimo priemonėms, siūlomoms Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  1–3 straipsniuose, 4 straipsnio 1–4, 6, 7 dalyse, 5 straipsnyje, 6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje, 7 straipsnio 1 dalyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriame nustatomas alkoholio reklamos draudimas visuomenės informavimo priemonėse, ir 8 straipsnyje.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				2.  Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – Seimas) tobulinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 nuostatas, kurioms Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritaria, pagal šiuos pasiūlymus: 2.1. Patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  4 straipsnio 8 dalies nuostatą pagal pasiūlymą, pateiktą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 184 „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857  18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2836(2)“ 1 punkte.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				2.2. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šios dalies 1–7 punktuose nurodyti draudimai taikomi įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams (vietoj šiuo metu galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme nurodytų „teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais turinčių įmonių, Europos juridinių asmenų ir jų filialų“). Tačiau, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi ir 17 straipsnio 1 ir 2 dalimis, alkoholinius gėrimus parduoti, laikyti ir gabenti gali tik įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, turintys alkoholinių gėrimų prekybos licencijas, todėl Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 2–7 punktai galėtų būti taikomi tik teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams. Be to, įsigaliojus siūlomoms nuostatoms, visi Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodyti draudimai, tarp kurių yra ir draudimas dovanoti alkoholinius gėrimus, būtų taikomi visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms įmonėms, neatsižvelgiant į tai, ar jos užsiima alkoholinių gėrimų prekyba. Tokiu atveju įmonės, net ir neužsiimančios alkoholinių gėrimų prekyba, negalėtų dovanoti alkoholinių gėrimų net ir savo verslo partneriams reprezentaciniais tikslais. Toks draudimas būtų neproporcingas ir nepagrįstas, todėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies pirmosios pastraipos formuluotė neturėtų būti keičiama ir šios dalies 1–7 punktuose nurodyti draudimai turėtų būti taikomi tik teisę prekiauti alkoholiniais gėrimais turinčioms įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, arba Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  6 straipsnyje turėtų būti nustatytos išlygos dėl galimybės įmonėms dovanoti alkoholinius gėrimus verslo santykių užmezgimo, palaikymo, reprezentaciniais tikslais.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
5.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				2.3. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte vartojama sąvoka „akcija“ gali būti interpretuojama įvairiai, ji neapibrėžta Alkoholio kontrolės įstatyme ar kituose įstatymuose. Todėl reikėtų Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte atskleisti sąvokos „akcija“ turinį.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
6.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				2.4. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma įtvirtinti draudimą sudaryti galimybę pirkėjui iš karto ir (ar) per tam tikrą terminą arba įvykdžius tam tikras sąlygas po vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo laimėti prizą, gauti dovanų ar priedą prie alkoholinių gėrimų. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisėje įtvirtintą abipusio pripažinimo principą ir siekiant neužkirsti kelio įvežti į Lietuvos Respubliką kitose Europos Sąjungos valstybėse teisėtai pagamintų ir parduodamų alkoholinių gėrimų, kurie jų gamintojų supakuoti į vieną nedalomą pakuotę kartu su priedais, reikėtų patikslinti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir po žodžio „gėrimų“ įrašyti žodžius „išskyrus atvejus, kai priedai supakuoti į vieną nedalomą pakuotę kartu su alkoholiniu gėrimu“.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
7.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				2.5. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma įtvirtinti draudimą skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą, tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.228^6 ir 6.353 straipsniais, vartotojas turi teisę gauti išsamią, teisingą informaciją apie prekę, įskaitant ir jos kainą, todėl draudimas skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą neturėtų būti taikomas kainų etiketėse nurodomai prekės kainai. Taigi Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  6 straipsnyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 7 punktą tikslinga papildyti sakiniu „Skelbimu nelaikomas šios informacijos pateikimas kainų etiketėse alkoholinių gėrimų prekybos vietose“.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
8.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				2.6. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  7 straipsnio 2 dalyje siūloma uždrausti išorinę alkoholio reklamą. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857  29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2767(2) (toliau – Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2767(2), kuriame taip pat siūloma uždrausti išorinę alkoholio reklamą, kartu numatyta ir išimtis, leidžianti alų, alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais, natūralios fermentacijos vyną ir sidrą gaminančių arba jais prekiaujančių įmonių, Europos juridinių asmenų ar jų filialų pavadinimus ir (ar) prekės ženklus, turiniu ir forma neprieštaraujančius teisės aktų reikalavimams, pateikti prekybos alkoholiniais gėrimais vietose, aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis. Kadangi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 943 „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2767(2)“ pritarta tokiai formuluotei, reikėtų ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  7 straipsnio 2 dalies formuluotę suvienodinti su Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2767(2)  1 straipsnio 2 dalyje pateikiama formuluote, taip pat Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  7 straipsnio 2 dalyje nustatytoms teisinėms priemonėms įgyvendinti nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 943 „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857  29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2767(2)“ 1 punkto antrojoje pastraipoje siūlomą pereinamąjį laikotarpį.	Spręsti pagrindiniame komitete	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
9.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				2.7.      Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  9 straipsnio 1–3 dalyse nustatytos atskirų Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 straipsnių įsigaliojimo datos neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – Teisėkūros pagrindų įstatymas) 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dviejų datų taisyklės, pagal kurią teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, turėtų įsigalioti gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos, į tai, kad, įsigaliojus Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 9 straipsnio 1–3 dalyse nurodytiems Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 straipsniams, ūkio subjektai turėtų nutraukti šiuo metu teisėtai vykdomą veiklą (alkoholinių gėrimų pardavimas vidaus nuotolinės prekybos būdu, stipresnių negu 7,5 procento alkoholinių gėrimų pardavimas mažmeninės prekybos alkoholinių gėrimų skyriuose, stipresnių negu 15 procentų alkoholinių gėrimų pardavimas kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose ir kita), ir siekiant nepažeisti ūkio subjektų teisėtų lūkesčių principo, pasiūlyti Seimui nustatyti Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  9 straipsnio 1–3 dalyse vėlesnes šiose dalyse nurodytų Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 straipsnių įsigaliojimo datas.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
10.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				3.  Nepritarti teisinio reguliavimo priemonėms, nurodytoms šio nutarimo 1 punkte, dėl šių priežasčių: 3.1. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  1 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1, 2, 7 dalyse siūloma nustatyti, kad visais alkoholiniais gėrimais prekiauti galima tik specializuotoje alkoholinių gėrimų parduotuvėje, o kitose parduotuvėse įrengtuose alkoholinių gėrimų skyriuose leidžiama prekiauti tik alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento (kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose – 15 procentų), taip pat nustatyti reikalavimus minėtoms alkoholinių gėrimų parduotuvėms ir skyriams ir įpareigoti licencijų verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojus užtikrinti, kad asmenys iki 20 metų nebūtų įleidžiami į alkoholinių gėrimų parduotuves. Siūloma teisinio reguliavimo priemonė laikytina nepagrįsta ir neproporcinga dėl šių priežasčių: 3.1.1.   Įstatymo projekte Nr. XIIP-4096 siūlomos naujos alkoholio kontrolės politikos priemonės, kuriomis siekiama prekybą alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 procento (kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose – 15 procentų), perkelti tik į specializuotas parduotuves ir joms ir alkoholinių gėrimų skyriams nustatyti papildomus įrengimo reikalavimus, nepagrįstos, nepaaiškinta, kodėl pasirinktas būtent toks reguliavimo modelis, pagal kokius kriterijus pasirinktas alkoholinių gėrimų, kuriuos siūloma drausti parduoti parduotuvių alkoholinių gėrimų skyriuose, stiprumas, kokią įtaką toks reguliavimas turėtų Lietuvos Respublikos gyventojų alkoholio vartojimo įpročiams ir bendram alkoholio suvartojimo lygiui, ar svarstytos alternatyvios reguliavimo priemonės, ar pasirinkta priemonė tikrai ekonomiškiausia. Tai neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatyta, kad rengiant teisės aktus turi būti vadovaujamasi tikslingumo, proporcingumo, efektyvumo principais, tai yra kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai užsibrėžtų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, o pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės sudarys kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržys teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
11.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				3.1.2.   Priėmus Įstatymo projekte Nr. XIIP-4096 siūlomus pakeitimus, ūkio subjektai, užsiimantys mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, siekdami prisitaikyti prie Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  3 straipsnyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, turėtų įsirengti alkoholinių gėrimų parduotuvėse ir skyriuose filmavimo įrangą, tačiau filmavimo kamerų įrašuose nefiksuojamas asmenų amžius ar būsena, todėl užfiksuota vaizdinė medžiaga ne visada bus pakankamas pagrindas nustatyti, ar alkoholiniai gėrimai buvo parduodami nepilnamečiams ar neblaiviems asmenims, ir konstatuoti padarytus Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimus. Taigi siūloma priemonė laikytina neproporcinga.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
12.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				3.1.3.   Priėmus Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  1 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 3 straipsnyje, 4 straipsnio 1, 2 ir 7 dalyse siūlomus pakeitimus, ūkio subjektai, norintys prekiauti visais alkoholiniais gėrimais, turėtų įrengti naujas parduotuves, pasirūpinti parduotuvių apsauga, užtikrinančia, kad į jas nebūtų įleidžiami asmenys iki 20 metų, taip pat nutraukti šiuo metu teisėtai vykdomą prekybą alkoholiniais gėrimais alkoholinių gėrimų parduotuvėse, įrengtose daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose. Tai reiškia, kad, norėdami įvykdyti visus Įstatymo projekte Nr. XIIP-4096 nustatytus reikalavimus, verslo subjektai, užsiimantys mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, turėtų arba papildomai investuoti, arba nutraukti teisėtą veiklą. Taigi Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 rengėjai vienam svarbiam visuomenės interesui (visuomenės sveikatai) suteiktų prioritetą prieš kitą (verslo sąlygų tinkamą sudarymą). Skirtingi visuomenės interesai turi būti derinami siekiant nepažeisti jų pusiausvyros, tačiau Įstatymo projekte Nr. XIIP-4096 teisinio reguliavimo priemonės, kurios užtikrintų tinkamą minėtų interesų pusiausvyrą, nenurodytos. Kadangi nepritariama Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  4 straipsnio 7 dalies nuostatoms, nepritariama ir Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  8 straipsniui, kuriame nustatoma atsakomybė už Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  4 straipsnio 7 dalies nuostatų nesilaikymą.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
13.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				3.1.4.   Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  1, 3 straipsniuose, 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomos teisinio reguliavimo priemonės didžiausią neigiamą įtaką padarytų smulkaus ir vidutinio verslo atstovams. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2014 metais mažos parduotuvės, tai yra parduotuvės, kurių prekybos plotas neviršija 120 kv. metrų, sudarė 74,5 procento visų mažmeninės prekybos įmonių parduotuvių. Taigi daugumos smulkaus ir vidutinio verslo atstovų valdomų parduotuvių plotas per mažas, kad būtų galima įrengti atskirą alkoholinių gėrimų parduotuvę prekiauti alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija viršija 7,5 procento, o jeigu ploto įrengti atskirą parduotuvę pakaktų, papildomų investicijų (nuo 30 iki 100 tūkst. eurų) reikėtų ne tik naujoms patalpoms įrengti, bet ir papildomam kasos aparatui įsigyti, naujiems prekybos ir apsaugos darbuotojams samdyti. Kadangi prekybos pajamos nepadidėtų, nes iš esmės būtų parduodamos tos pačios prekės, tik jau keliose parduotuvėse, minėtos investicijos būtų nuostolingos ir smulkaus ir vidutinio verslo subjektai, negalėdami prisitaikyti prie naujų reikalavimų, būtų priversti nutraukti prekybą alkoholiniais gėrimais arba veiklą apskritai. Tai sudarytų palankesnes sąlygas neteisėtai prekiauti alkoholiniais gėrimais.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
14.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				3.1.5.   Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  4 straipsnio 1 dalyje siūloma kaimo gyvenamosiose vietovėse esančių stacionariųjų parduotuvių nespecializuotuose skyriuose leisti prekiauti tik alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 15 procentų. Jeigu minėtoms parduotuvėms neužtektų ploto ar finansinių išteklių įrengti atskirai alkoholinių gėrimų parduotuvei, atitinkančiai visus nustatytus reikalavimus, šiose vietovėse gali nelikti visais alkoholiniais gėrimais prekiaujančių parduotuvių ir kaimo gyventojai savo gyvenamojoje vietovėje negalėtų legaliai įsigyti alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija didesnė negu 15 procentų. Tai taip pat sudarytų palankias sąlygas neteisėtai prekiauti alkoholiniais gėrimais.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
15.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				3.1.6.   Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  3 straipsnyje dėstomo Alkoholio kontrolės įstatymo 16^2 straipsnio 4 dalyje nurodytos įstaigos, kuriose alkoholinių gėrimų parduotuvė negali būti įrengta (laisvės atėmimo, karinėse ir sukarintos tarnybos, policijos ir kitose statutinėse, sveikatos priežiūros, globos, slaugos, ugdymo įstaigose ir jų teritorijose). Tačiau toks draudimas minėtose įstaigose prekiauti alkoholiu jau nustatytas šiuo metu galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte.	Pritarti
16.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				3.1.7.   Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  3 straipsnyje dėstomo Alkoholio kontrolės įstatymo 16^2 straipsnio 4 dalyje nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad alkoholinių gėrimų parduotuvės negali būti įrengtos mažesniu kaip 100 metrų atstumu nuo minėtų įstaigų. Galiojančio Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad prekybą alkoholiniais gėrimais prie nurodytų įstaigų gali uždrausti savivaldybės tarybos, gavusios minėtų įstaigų vadovų prašymus, taip pat nustatydamos, kokiu atstumu minėtas draudimas turėtų būti taikomas. Kadangi nurodytos įstaigos yra įvairiuose Lietuvos Respublikos miestuose ir gyvenvietėse, kurie skiriasi dydžiu, siūlomas vienodas 100 metrų atstumas, kuriuo būtų draudžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, kai kuriais atvejais nepasiteisins. Taigi Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  3 straipsnyje dėstomo Alkoholio kontrolės įstatymo 16^2 straipsnio 4 dalies nuostata perteklinė ir netikslinga	Pritarti
17.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				3.2. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  1 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 2 straipsnyje siūloma pripažinti netekusia galios paviljono sąvoką ir išbraukti su šia sąvoka susijusias nuostatas. Jeigu būtų priimtos siūlomos pataisos, teisinis reguliavimas taptų prieštaringas, nes Įstatymo projekte Nr. XIIP-4096 nesiūloma panaikinti Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, leidžiančių paviljonuose prekiauti gamyklų supilstytais į tarą natūralios fermentacijos sidru, alumi ir alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 7,5 procento. Jeigu Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  1 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 2 straipsnyje siūlomomis priemonėmis siekiama uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais paviljonuose, tai toks draudimas turėtų neigiamų pasekmių verslo subjektams, nes iki šiol teisėtai veikę mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijas turintys subjektai nebegalėtų vykdyti veiklos. Be to, toks reguliavimas nepadarytų įtakos bendram alkoholio suvartojimo lygiui, nes tokių alkoholinių gėrimų galima įsigyti ir kitose alkoholinių gėrimų prekybos vietose. Nors Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 aiškinamajame rašte nurodyta, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. uždraudus alkoholinių gėrimų prekybą kioskuose daugelis minėtų kioskų virto paviljonais, tačiau juk ūkio subjektai, turėję licencijas prekiauti alkoholiniais gėrimais kioske, norintys šią prekybą tęsti paviljone, vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnio 24 dalimi, turėjo įsirengti prekybos salę pirkėjams aptarnauti ir neprekiauti „per langelį“. Siekiant kovoti su subjektais, nesilaikančiais Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų, turėtų būti stiprinama Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytų reikalavimų laikymosi kontrolė, o ne įstatymu atimama teisė veikti ūkio subjektams, tinkamai vykdantiems prekybos alkoholiniais gėrimais veiklą. Taigi Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  1 straipsnio 3 ir 4 dalyse ir 2 straipsnyje siūloma priemonė uždrausti alkoholinių gėrimų prekybą paviljonuose neproporcinga.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
18.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				3.3. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  4 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūloma sutrumpinti alkoholinių gėrimų pardavimo laiką ir nustatyti, kad alkoholiniais gėrimais prekiauti leidžiama darbo dienomis ir šeštadieniais nuo 10 iki 20 valandos, o sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad Seime įregistruotas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857  18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2836(2), kuriame siūloma sutrumpinti alkoholinių gėrimų pardavimo laiką ir nustatyti, kad alkoholiniais gėrimais leidžiama prekiauti nuo 10 iki 22 valandos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 184 „Dėl Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857  18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-2836(2)“ šiam pasiūlymui iš esmės pritarta. Taigi nustatyti dar griežtesnius alkoholinių gėrimų prekybos laiko ribojimus ir nevienodą leidžiamą alkoholinių gėrimų prekybos laiką darbo dienomis, šeštadienį ir sekmadienį nėra pagrindo. Neproporcingi ir nepagrįsti draudimai gali turėti priešingą poveikį, nei tikimasi. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarime konstatuota, kad „istorijoje yra buvę laikotarpių, kai su alkoholio ar tabako gaminiais, jų vartojimu buvo bandoma kovoti kategoriškais jų gamybos, prekybos ir vartojimo draudimais. Tačiau tokie prohibicijos bandymai nedavė geidžiamo rezultato. Per šimtmečius susiformavę vartojimo įpročiai bei dėl pripratimo ir priklausomybės atsirandantys vartotojai užtikrindavo minėtų medžiagų paklausą, todėl net draudimo sąlygomis būdavo randama būdų (dažniausiai nelegalių ir neteisėtų) tai paklausai patenkinti“. Todėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  4 straipsnio 3 ir 4 dalyse siūlymas trumpinti alkoholinių gėrimų prekybos laiką neproporcingas ir netikslingas.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
19.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				3.4. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  4 straipsnio 6 dalyje siūloma uždrausti parduoti alkoholinius gėrimus asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, o 5 straipsnyje – šiems asmenims vartoti alkoholinius gėrimus ar jų turėti, taip pat licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turinčios įmonės, Europos juridiniai asmenys ir jų filialai, vykdantys viešojo maitinimo veiklą, įpareigojami užtikrinti, kad prekybos alkoholiniais gėrimais vietose asmenys iki 20 metų nevartotų alkoholinių gėrimų. Čia būtina pažymėti, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.5 straipsniu, Lietuvos Respublikoje 18 metų fizinis asmuo laikomas sulaukusiu pilnametystės ir įgijusiu visišką civilinį veiksnumą, tai yra 18 metų asmuo gali savo vardu nevaržomai sudaryti sandorius, priimti palikimą, tuoktis ir įgyti kitas civilines teises ir pareigas. Šio amžiaus asmuo įgyja ir politinę teisę balsuoti, taip pat kitas politines teises ir pareigas. Kadangi Lietuvos Respublikos įstatymai 18 metų asmenį pripažįsta pakankamai subrendusiu priimti savarankiškus sprendimus dėl finansinių, šeiminių ir kitų svarbių įsipareigojimų, 18 metų asmeniui turėtų būti leidžiama apsispręsti ir dėl alkoholinių gėrimų įsigijimo, todėl Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  4 straipsnio 6 dalyje ir 5 straipsnyje siūlomos priemonės netikslingos ir neproporcingos. Be to, galiojančiame Alkoholio kontrolės įstatyme nustatyta alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo amžiaus riba atitinka Europos Sąjungos valstybių narių nustatytą reguliavimą. Pasaulio sveikatos organizacijos 2011 metų duomenimis, daugelyje valstybių narių alkoholinius gėrimus leidžiama įsigyti asmenims, sulaukusiems 16–18 metų. Griežtesnis reguliavimas nustatytas tik Švedijos Karalystėje ir Suomijos Respublikoje. Tačiau Švedijos Karalystėje 20 metų amžiaus riba taikoma tik įsigyjant alkoholinius gėrimus parduotuvėse, o įsigyjant alkoholinius gėrimus kavinėse taikoma tokia pat kaip Lietuvos Respublikoje amžiaus riba – 18 metų. Suomijos Respublikoje 20 metų amžiaus riba taikoma tik asmenims, parduotuvėse perkantiems stiprius alkoholinius gėrimus, o alus ir vynas parduotuvėse ir įvairaus stiprumo alkoholiniai gėrimai kavinėse parduodami 18 metų sulaukusiems asmenims.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
20.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				3.5. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  6 straipsnyje siūloma tikslinti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 2 dalį ir nustatyti, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams draudžiama alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų. Šiuo metu galiojančioje Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 2 dalies redakcijoje nenurodyta konkretaus subjekto, kuriam draudžiama užsiimti minėta veikla, ir draudimas alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų galioja visiems tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Įsigaliojus Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  6 straipsnyje siūlomam Alkoholio kontrolės įstatymo 28 straipsnio 2 dalies pakeitimui, draudimas alkoholinių gėrimų pardavimo skatinimo veiklai pasitelkti asmenis iki 18 metų būtų nustatomas tik juridiniams asmenims, tai yra draudimas nebūtų taikomas fiziniams asmenims. Toks reguliavimas neatitinka Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 aiškinamajame rašte nurodytų Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096 tikslų ir yra nepagrįstas.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.
21.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-07-11				3.6. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  7 straipsnio 1 dalyje siūloma uždrausti alkoholio reklamą visuomenės informavimo priemonėse. Tačiau šiuo metu galiojantis Alkoholio kontrolės įstatymas – vienas griežčiausių Europos Sąjungoje, jame nustatyti ir pakankamai griežti alkoholio reklamos apribojimai: draudžiama visų formų alkoholio reklama, skirta vaikams ir paaugliams iki 18 metų; kurioje dalyvauja asmenys iki 18 metų; kurioje dalyvauja sportininkai, gydytojai, politikai, meno ir mokslo įžymybės, kiti garsūs visuomenės veikėjai, naudojamas jų asmuo, vardas, atvaizdas ir panašiai; siejanti alkoholio vartojimą su fizinės būklės pagerėjimu, vairavimu; psichinės veiklos pagerėjimu, asmeninių problemų sprendimu; stimuliuojančiomis, raminančiomis ir kitomis gydomosiomis savybėmis; su socialine sėkme, padidintu seksualiniu aktyvumu; palankiai vaizduojanti nesaikingą alkoholinių gėrimų vartojimą ar neigiamai atsiliepianti apie abstinenciją ir saikingumą, ir kita. Be to, Alkoholio kontrolės įstatyme nustatytos vietos, kuriose skleisti alkoholio reklamą uždrausta, nustatyti griežti alkoholio reklamos televizijoje ir radijuje apribojimai. Šie ribojimai apima ne tik bendruosius Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytus apribojimus, bet ir specialųjį apribojimą – alkoholinių gėrimų reklama gali būti transliuojama tik nuo 23 iki 6 valandos. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio, reglamentuojančio alkoholio reklamos ribojimą, nuostatos suderintos tiek su 1989 m. gegužės 5 d. Europos Tarybos Konvencijos dėl televizijos be sienų (toliau – Konvencija dėl televizijos be sienų), tiek su 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL 2010 L 95, p. 1) (toliau – Direktyva 2010/13/ES) nuostatomis dėl alkoholinių gėrimų reklamos reikalavimų. Konvencija dėl televizijos be sienų ir Direktyva 2010/13/ES nustato tik per televiziją transliuojamos reklamos reikalavimus, tačiau Alkoholio kontrolės įstatyme šie reikalavimai sugriežtinti ir taikomi visai alkoholinio reklamai. Beje, Pasaulio sveikatos organizacijos 2012 metų duomenimis, alkoholio reklama visuomenės informavimo priemonėse (televizijoje, radijuje) visiškai draudžiama tik vos keliose Europos valstybėse (Islandijos Respublikoje, Norvegijos Karalystėje, Švedijos Karalystėje, Prancūzijos Respublikoje). Kitose valstybėse alkoholio reklama radijuje ir televizijoje nedraudžiama arba jai taikomi daliniai ribojimai (laiko, turinio ar reklamoje pateikiamų gėrimų stiprumo), o kai kuriose valstybėse reklamai taikomos savireguliacijos priemonės. Be kita ko, Įstatymo projekto Nr. XIIP-4096  7 straipsnio 1 dalyje keičiamo Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose siūlomos teisinio reguliavimo priemonės neproporcingos – šiuo metu alkoholio reklama Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių transliuotojų ir retransliuotojų transliuojamose programose jau draudžiama klausomiausiu ir žiūrimiausiu laiku (nuo 6 iki 23 valandos), todėl ji gali pasiekti tik ribotą šios reklamos auditorijos – pilnamečių asmenų – dalį. Taip pat neaišku, kodėl siūloma uždrausti alkoholinių gėrimų reklamą laikraščių ir jų savarankiškų priedų, žurnalų ir knygų, kurie neskirti nepilnamečiams, viduje. Ši reklama nedaro poveikio nepilnamečiams asmenims, todėl siūloma priemonė nepagrįsta.	Spręsti pagrindiniame komitete	Žr. Ekonomikos komiteto sprendimą.

6. Komiteto / Komisijos sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pasiūlyti pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui Įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. liepos 11 d. nutarime Nr. 722 išdėstytais argumentais, taip pat Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis.

6.2. Pasiūlymai: nėra.

7. Balsavimo rezultatai: už – 5; prieš – 3; susilaikė – 0.

8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Remigijus Žemaitaitis.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                 Remigijus Žemaitaitis

Ekonomikos komiteto biuro patarėja Raimonda Danė