LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

ŽMOGAUS TEISIŲ KOMITETAS

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LYGIŲ GALIMYBIŲ ĮSTATYMO NR. IX-1826 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 11 IR 13 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIIIP-837

2017-06-28

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Justas Džiugelis, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Algimantas Salamakinas, Leonard Talmont;  komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė;  komiteto  biuro padėjėjos: Inga  Ališauskienė, Jūratė Mikulskienė

             Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis,  Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinės teisės skyriaus vedėja Vilmantė Miškinytė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai: - .

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Seimo narys P.Gražulis

 

 

 

 

Argumentai: Lietuvoje nėra įteisintas joks partnerystę reglamentuojantis įstatymas, todėl nuostata, apibrėžianti partnerystę, yra brauktina iš siūlomo įstatymo projekto.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 2,3,4,5,6,7,8,9,11 ir 13 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-837 (toliau – Projektas) 1 straipsnyje esančią nuostatą, apibrėžiančią „Pilietybės“ sąvoką ir pakeitimą išdėstyti taip:

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

5. Pilietybė – Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių bei jų šeimos narių pilietybė. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepritarti

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

LGĮ projekto tikslas – perkelti į nacionalinę teisę Direktyvą 2014/54/ES, kurioje numatyta, kad terminas „šeimos nariai“ turi būti suprantamas taip, kaip šis terminas yra apibrėžtas Direktyvoje 2004/38/EB dėl Sąjungos piliečių ir jų šeimos narių teisės laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje. LGĮ projekte šeimos nariai apibrėžiami pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 2 straipsnio 4 dalyje patvirtintą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario apibrėžimą. Šis apibrėžimas į Lietuvos Respublikos įstatymą dėl užsieniečių teisinės padėties buvo įtrauktas perkeliant Direktyvą 2004/38/EB. Direktyva2004/38/EB taikoma visoms ES ir EEE valstybėms narėms be išimčių.

Analogiškai Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės piliečio šeimos nariai yra apibrėžiami Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo 5 straipsnio 1 dalie 7 punkte ir Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

LGĮ projektas neįpareigoja Lietuvą registruoti partnerystę. Tačiau kitose ES valstybėse narėse, partnerystė yra įteisinta, pvz. Airija, Olandija, Švedija, Graikija, Danija, Belgija, Austrija, Kroatija, Prancūzija, Slovėnija, Suomija, Vengrija, Vokietija . Taigi, jeigu į Lietuvą atvyktų Olandijos pilietis su Švedijos piliete, su kuria sudarė registruotą partnerystę, remiantis kitos valstybės narės teisės aktais, registruota partnerė, remiantis Direktyvos 2014/54/ES nuostatomis, Lietuvoje negali būti diskriminuojamas dėl pilietybės. Priėmus siūlomas LGĮ pataisas, jei toks asmuo būtų diskriminuojamas dėl pilietybės,  jis galėtų kreiptis į Lygių galimybių kontrolierių.

 

4. Balsavimo rezultatai: už – 0, prieš – 5, susilaikė – 2 (buvo balsuota dėl pritarimo Seimo nario P.Gražulio teikiamai įstatymo projekto XIIIP-837 pataisai).

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                 Valerijus Simulik