|
Eil.
Nr.
|
Pasiūlymo
teikėjas, data
|
Siūloma
keisti
|
Pasiūlymo
turinys
|
Komiteto
nuomonė
|
Argumentai,
pagrindžiantys
nuomonę
|
|
str.
|
str.
d.
|
p.
|
|
1.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
2022-07-07
|
6
|
|
|
Vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į
Seimo valdybos 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo Nr. SV-S-212 „Dėl
įstatymų projektų išvadų“ 10 punktą, Lietuvos Respublikos
Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos
Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3 ir 6 straipsnių pakeitimo
įstatymo projekto Nr. XIVP-867(2) (toliau – Įstatymo projektas) tikslui nustatyti
notarų skaičiaus savivaldybėje vertinimo atlikimo periodiškumą kartą per
metus, tačiau nepritarti atskiroms Įstatymo projektu siūlomoms teisinio
reguliavimo priemonėms dėl toliau šiame nutarime nurodytų priežasčių:
1. Lietuvos
Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje laikosi
pozicijos, kad svarbiausi visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami
įstatymais. Įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, o poįstatyminiuose
teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, taip pat gali būti
reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka (Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d.
nutarimas byloje Nr. 2/95, Lietuvos Respublikos Konstitucinio
Teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarimas byloje
Nr. 11/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimas byloje
Nr. 19/2013). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 6 straipsnis
nustato notarų skaičiaus nustatymo kriterijus ir įpareigoja teisingumo
ministrą tą skaičių patvirtinti remiantis teisingumo ministro patvirtinta
metodika ir atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintus kriterijus. Toks teisinis
reguliavimas visiškai užtikrina teisėkūros tvarumą, nes konkrečių skaičių
įtvirtinimas įstatyme pažeistų šį principą: pasikeitus notarų skaičiui
lemiamos įtakos turintiems ir nuolat kintantiems objektyviems veiksniams,
t. y. gyventojų skaičiui konkrečioje savivaldybėje, kiekvieną kartą
reikėtų keisti ir Notariato įstatymo atitinkamas nuostatas. Siekiant teisinio
reguliavimo sistemiškumo ir tvarumo, procedūrinio pobūdžio reguliavimas,
nustatantis, per kiek laiko nuo notarų skaičiaus teritorijoje įvertinimo turi
būti skelbiamas viešas konkursas notaro pareigoms užimti, turėtų būti
nustatomas ne įstatymu, o poįstatyminiu teisės aktu, įstatyme paliekant tik
pagrindinį reikalavimą, kad vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiaus
savivaldybėje vertinimas turi būti atliekamas kartą per metus.
|
Apsispręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
2.
|
Lietuvos Respublikos Vyriausybė
2022-07-07
|
3
|
2
|
5
|
2. Lietuvos
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte
įtvirtintas efektyvumo principas, reiškiantis, kad rengiant teisės akto
projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo
alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos
veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios
pasiekti priemonės. Toks įstatymo projekto rengėjo atliekamas įvertinimas
sudaro sąlygas pasirinkti teisėkūros principus atitinkančias ir siekiamam
tikslui pasiekti tinkamiausias reguliavimo priemones. Aiškinamajame rašte
pateikiamas vertinimas nėra pakankamas ir išsamus, nes pateikiami argumentai
dėl galimos notarų konkurencijos ir galimo įkainių už jų teikiamas paslaugas
sumažėjimo, bet nenurodomi kiti argumentai, susiję su notaro ekonominio
nepriklausomumo principo užtikrinimu, nėra vertinamas ir poveikis notariato
sistemai, sumažinus notaro aptarnaujamų gyventojų savivaldybėje skaičių
ribas, taip pat nėra pagrindžiama, kodėl pasirinktas reguliavimo būdas,
sudarantis prielaidas dažnam įstatymo nuostatų keitimui, jei savivaldybėje
gyventojų skaičiaus mažėjimas peržengtų Įstatymo projektu siūlomą žemutinę
ribą, yra tinkamiausias. Tai savo ruožtu lemia, kad jau šiuo metu akivaizdu,
jog jis yra neįmanomas įgyvendinti: Įstatymo projekte numatyta žemutinė
gyventojų skaičiaus riba jau dabar yra didesnė už gyventojų skaičių Neringos
(3 782 gyventojai) ir Birštono (4 020 gyventojų) savivaldybėse.
Atsižvelgiant į
tai, manytina, jog konkretūs notarų skaičiaus nustatymo kriterijų taikymo įverčiai
turėtų būti nustatyti poįstatyminiu teisės aktu, t. y. notarinių paslaugų
poreikių vertinimo metodikoje.
|
Apsispręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
3.
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
2022-07-07
|
|
|
|
3. Įstatymo
projekto siūlymas panaikinti notaro pajamų konkrečioje savivaldybėje
statistinio vidurkio kriterijų nustatant notarų skaičių vertintinas kaip
netinkama priemonė siekiant spręsti aiškinamajame rašte nurodytą notarų
gaunamų pajamų disproporcijos problemą. Esant skirtingam Lietuvos regionų
išsivystymui, gyventojų skaičius, notarinių paslaugų poreikis ir gaunamos
pajamos už notarinių veiksmų atlikimą ne visada koreliuoja, todėl notarų
skaičiaus nustatymas, remiantis tik vienu – gyventojų skaičiaus kriterijumi,
neleistų įvertinti realaus notarinių paslaugų poreikio skirtingose šalies
teritorijose ir atsižvelgti į konkrečios teritorijos ekonominius, socialinius
ir kitus ypatumus, turinčius įtakos notaro gaunamoms pajamoms. Toks formalus
(tik pagal gyventojų skaičių) notarų skaičiaus poreikio vertinimas ne tik
neišspręs gaunamų pajamų disproporcijos problemos, bet gali sudaryti sąlygas
kilti situacijoms, kai notarų skaičius formaliai turės būti didinamas tose
teritorijose, kur notarinių paslaugų paklausa dėl objektyvių priežasčių yra
ribota, ir dėl to už notarines paslaugas gaunamų pajamų dydis nepasikeistų
arba pasikeistų nežymiai. Palyginti su didžiųjų miestų notarų pajamomis, jau
dabar mažesnes pajamas gaunantys notarai jų gautų dar mažiau, dėl to galėtų
būti keliamas Notariato įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinto notaro ekonominio
nepriklausomumo principo užtikrinimo klausimas.
Atsižvelgiant į
tai, kas išdėstyta, ir įvertinus daugumos Europos Sąjungos valstybių (pvz.,
Austrijos, Čekijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, Kroatijos, Latvijos,
Liuksemburgo, Vokietijos) notarų skaičiaus nustatymo praktiką, pagal kurią
atsižvelgiama tiek į notarų gaunamas pajamas, tiek į tam tikros vietovės
ekonominį pajėgumą ir į kitus notarų prieinamumą, jų funkcijų tinkamą vykdymą
bei jų nepertraukiamumą leidžiančius užtikrinti kriterijus, pavyzdžiui,
gyventojų skaičių, siūlymas atsisakyti notaro pajamų konkrečioje
savivaldybėje statistinio vidurkio kriterijaus vertintinas kaip ydingas.
Šiame kontekste pažymėtina, kad notarinių paslaugų prieinamumo ir notarų
gaunamų pajamų disproporcijos problema tam tikrose vietovėse jau dabar
sprendžiama didinant notarų skaičių tose šalies teritorijose, kuriose yra
objektyviais duomenimis (gyventojų skaičiumi ir notarų gaunamų pajamų
statistiniu vidurkiu konkrečioje savivaldybėje) pagrįstas poreikis didinti
veikiančių notarų skaičių (pvz., nuo 2021 m. Lietuvos Respublikos teisingumo
ministerija paskelbė viešus konkursus eiti notaro pareigas į 16 vietų, iš
kurių Vilniaus mieste ir rajone buvo paskelbti
5 konkursai).
|
Apsispręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
4
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
2022-07-07
|
|
|
|
4. Notarų
skaičiaus reguliavimas yra tik viena iš notariato sistemos reguliavimo
krypčių, kurios vertinimas atsietai nuo kitų notariato sistemos sudedamųjų
dalių vertinimo nesudaro prielaidų ne tik tinkamai užtikrinti Konstitucinio
Teismo jurisprudencijoje išaiškintą notaro statuso išskirtinumą, bet ir
užkerta kelią teisinio reguliavimo pokyčius bei su jais susijusius notariato
sistemos pokyčius vykdyti sistemiškai. Konstitucinis Teismas savo
jurisprudencijoje pažymėjo, kad notaras vykdo tokias funkcijas, kurių vykdymą
valstybė privalo užtikrinti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2010 m. kovo 22 d. nutarimas byloje Nr. 16/08). Šių funkcijų
tinkamam vykdymui užtikrinti taikoma reguliavimo mechanizmų sistema (notarų
skaičiaus ribojimas, veiklos teritorijos nustatymas, įkainių už notarinių
veiksmų atlikimą reguliavimas ir kt.), kurios elementai negali būti vertinami
atsietai vieni nuo kitų. Todėl notarų skaičiaus nustatymą reguliuojančios
nuostatos turi būti sistemiškai vertinamos kartu su kitomis Notariato
įstatymo nuostatomis, nustatančiomis notaro, kaip valstybės įgalioto
asmens, statuso ypatumus ir lemiančiomis valstybės pareigą užtikrinti tinkamą
notariatui valstybės deleguotų funkcijų atlikimą. Notariato įstatymo 19
straipsnis nustato, kad notaro atlyginimo dydis turi garantuoti notaro
pajamas, kurios leistų jam būti ekonomiškai nepriklausomam, sudaryti geras
klientų aptarnavimo sąlygas, įdarbinti reikalingos kvalifikacijos darbuotojus
ir turėti gerai techniškai aprūpintą biurą. Šios nuostatos įpareigoja
notarinių paslaugų kainas reguliuojančias institucijas (šiuo atveju –
Teisingumo ministeriją kartu su Lietuvos Respublikos finansų ministerija)
nustatyti tokius įkainius, kurie, viena vertus, garantuotų tinkamą notarų
pajamų lygį, kita vertus, užtikrintų notarų nepriklausomumą bei finansinį ir
teritorinį notarinių paslaugų prieinamumą visoje šalies teritorijoje. Taigi,
valstybės vykdomas notarų skaičiaus ir įkainių reguliavimas yra neišvengiamai
susiję ir siekia bendro tikslo – užtikrinti notarinių paslaugų visuotinį
finansinį ir teritorinį prieinamumą gyventojams bei šių paslaugų kokybę.
Nevertinant notarų skaičiaus ir įkainių reguliavimo neišvengiamos sąsajos bei
keičiant notarų skaičiaus reguliavimą atsietai nuo įkainių reguliavimo
pokyčių, gali susidaryti situacijų, kai teritorijose būtų nustatytas
perteklinis notarų skaičius ir notaro pajamos neleistų jam būti ekonomiškai
nepriklausomam, sudaryti gerų klientų aptarnavimo sąlygų ir vykdyti kitų
Notariato įstatyme nustatytų reikalavimų.
|
Apsispręsti pagrindiniame komitete
|
|
|
5
|
Lietuvos
Respublikos Vyriausybė
2022-07-07
|
|
|
|
5. Šiuo metu
baigiamas vykdyti Vyriausybės strateginės analizės centro (toliau – STRATA)
tyrimas, kuris leis Teisingumo ministerijai įgyvendinti Lietuvos Respublikos
valstybės kontrolės 2020 m. gruodžio 14 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.
VAE-14 „Ar užtikrinama, kad antstoliams ir notarams pavestos valstybės
funkcijos būtų vykdomos efektyviai“ (toliau – Valstybės kontrolės ataskaita)
pateiktą rekomendaciją dėl įkainių už notarinių veiksmų atlikimą metodikos
nustatymo. Be to, atsižvelgdama į STRATOS jau pateiktus tarpinius tyrimo
rezultatus, pagal kuriuos nustatyta, kad šiuo metu Notariato įstatyme
įtvirtinti įkainių nustatymo kriterijai yra tinkami ir pakankami, konstatuota
būtinybė vykdyti notarų veiklos stebėseną, Teisingumo ministerija parengė
Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 3, 4, 6, 62, 8, 101, 103,
104, 19, 20, 22, 221, 24, 271, 28, 46, 60 ir 62 straipsnių pakeitimo,
įstatymo papildymo 282 straipsniu ir VII skyriumi bei 9, 10 ir 102 straipsnių
pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. 22-8053(2), kuriuo
siūloma, be kita ko, nustatyti įpareigojimą Teisingumo ministerijai kartą per
metus vertinti notarų skaičiaus ir jų veiklos teritorijos nustatymo poreikį
kiekvienais kalendoriniais metais iki spalio 1 dienos.
Kartu pažymėtina,
kad, siekiant sistemiškai spręsti notarų taikomų įkainių reguliavimo bei
notarų skaičiaus vertinimo klausimus ir įgyvendinti Valstybės kontrolės
rekomendacijas dėl įkainių už notarinių veiksmų atlikimą metodikos
patvirtinimo ir įkainių peržiūros, suplanuotos papildomos poįstatyminio
lygmens teisėkūros iniciatyvos (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nutarimai dėl įkainių už notarinių veiksmų atlikimą metodikos nustatymo ir
įkainių dydžių sąrašo patvirtinimo), kurios turės įtakos notarų skaičiaus nustatymo
reguliavimo pokyčiams. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad sisteminis abiejų
notarų veiklos reguliavimo mechanizmo elementų – įkainių už notarinių veiksmų
atlikimą ir notarų skaičiaus nustatymo – reguliavimo pokytis leis ne tik
pasiekti Įstatymo projekto tikslą didinti notarinių paslaugų prieinamumą
šalyje, bet ir kompleksiškai spręsti kitas Valstybės kontrolės ataskaitoje
konstatuotas notarų veiklos reguliavimo problemas.
|
Apsispręsti pagrindiniame komitete
|
|
