LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Strateginio valdymo įstatymo projekto nr. xiiip-4294

 

2020-06-03  Nr. 113-P-25

Vilnius

 

 

1.      Komiteto posėdyje dalyvavo:

Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis.

Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Juras Taminskas, Kristina Šimkutė,  padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Darius Sadeckas, Ministro Pirmininko patarėja Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Ineta Baltrušaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyresnioji patarėja Ieva Pečiukonienė, Seimo narys Kęstutis Bacvinka, Seimo narys Darius Kaminskas, Seimo narys Gediminas Kirkilas, Seimo narė Asta Kubilienė, Seimo narė Rūta Miliūtė, Seimo narė Laimutė Matkevičienė, Seimo narė Agnė Širinskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Nomeda Poteliūnienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Lietuvos teismų Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė, Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademijos atstovė Renata Činskienė, Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, Europos reikalų komiteto biuro padėjėja Miglė Kadonova (ES), Europos reikalų komiteto biuro patarėja Aistė Pikiotienė, Europos reikalų komiteto biuro patarėja Renata Lygienė (ES), Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius; Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Augustė Matulevičienė, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Rimeišienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Aistė Kairienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro padėjėja Justina Paukštė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

            1.            1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

1

1

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1.    Derinant projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“.

Pritarti

 

               2.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

1

1

 

2.    Derinant projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4324 nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodis „teritorijos“ keistinas žodžiu „teritorijų“ arba tikslintinas nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija.

Pritarti

 

               3.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

2, 3

 

3.    Projekto 3 straipsnio 2 dalyje reikėtų konkretizuoti kieno, t.y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t.y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla.

Pritarti

 

               4.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

5

 

4.    Atsižvelgiant į tai, kad valstybė valdžią įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“.

Pritarti

 

               5.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

12

 

5.    Projekto 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta „projektinio valdymo sąvoka“ toliau projekte vartojama tik vieną kartą – 14 straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte apibrėžtos dvi valdymo rūšys, t. y. programinis ir projektinis, o taip pat į tai, kad šios sąvokos vartotinos tiek pačiame įstatyme, tiek jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, siekiant aiškumo, įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą „projektinio valdymo“ sąvoką nuspręsta palikti.

               6.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

15

8

6.    Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant, kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo.

Pritarti

 

               7.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

15

11

7.    Vertinant projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t.y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje.

Pritarti

 

               8.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

18

 

8.    Diskutuotinas projekto 3 straipsnio 18 dalyje pateikiamas „tęstinės veiklos“ apibrėžimas. Ši veikla apibrėžiama, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri „tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į  to paties straipsnio 16 dalyje įtvirtintą „strateginio tikslo“ kaip suplanuoto „esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą, darytina išvada, kad beveik bet kokia tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti.

Nepritarti

 Strateginiai tikslai, kurie yra nustatyti strateginio lygmens dokumentuose, įgyvendinami per pokyčius, vykdant pažangos veiklą. Nors tęstinė veikla nėra planuojama strateginio lygmens dokumentuose ir strateginių tikslų tiesiogiai neįgyvendina, tęstinę veiklą vykdantis subjektas gali prisidėti prie tokių tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 18 dalyje pateikta „tęstinės veiklos“ sąvokos apibrėžtis yra aiški.

               9.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

24

 

9.    Projekto 3 straipsnio 24 dalyje apibrėžiama „veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoka, kuri toliau projekte vartojama tik vieną kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. 

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte apibrėžtos keturios skirtingos rodiklių rūšys, t. y. poveikio, produkto, rezultato ir veiklos efektyvumo, o taip pat į tai, kad šios sąvokos vartotinos tiek pačiame įstatyme, tiek jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, siekiant aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 24 dalyje apibrėžtą „veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoką palikti.

           10.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

3

2

 

10.    Svarstytina, ar horizontalusis principas, apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

   Įstatymo projekto 4 straipsnyje pateikti principai yra taikytini visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams visų valdysenos procesų atžvilgiu. Tuo tarpu horizontalūs principai yra susiję su konkrečiu planavimo dokumentu – Nacionaliniu pažangos planu. Šiame dokumente nustatyti horizontalūs principai yra taikytini jame nurodytiems strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams įgyvendinti ir nukreipti daugiau į turinį, o ne į procesą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kiekvieną kartą rengiant minėtą dokumentą gali būti identifikuoti skirtingi horizontalūs principai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, Komitete nuspręsta įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą „horizontalaus principo“ sąvoką atitinkamai patikslinti.

   Pasiūlymas:

   Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

   „2. Horizontalus principas – Nacionaliniame pažangos plane nurodytas siekis nuosekliai ir kompleksiškai formuoti tam tikrą strateginio valdymo sistemos dalyvių požiūrį ir elgesį sprendžiant iššūkį, aktualų daugelyje valstybės veiklos sričių.“  

           11.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

5

2

1

11.    Projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas tikslintinas redakciniu požiūriu, vietoj žodžių „kitus elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“.

ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje.

Pritarti

 

           12.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

6

 

5

12.    Projekto 6 straipsnio 5 punkte „nacionalinių darbotvarkių planai“ apibrėžiami kaip skirti „nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui“. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 5 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar „nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 6-7 straipsnių atitinkamas struktūrines dalis prie Audito komiteto pasiūlymų.

           13.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

6

 

6

13.    Projekto 6 straipsnio 6 punkto formuluotė tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 6 straipsnio atitinkamą struktūrinę prie Audito komiteto pasiūlymų.

           14.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

7

1

 

14.    Derinant projekto 7 straipsnio 1 punkto antrojo ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 7 straipsnio atitinkamą struktūrinę prie Audito komiteto pasiūlymų.

           15.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

7

1

 

15.    Projekto 7 straipsnio 1 punkte apibrėžiamos nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derinimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, taip pat neaiškus šio punkto papunkčių turinio santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu darnumo ir integralumo principu.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 7 straipsnio atitinkamą struktūrinę prie Audito komiteto pasiūlymų.

           16.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

7

3

 

16.    Projekto 7 straipsnio 3 punkte numačius galimybę Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti  numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 7 straipsnio atitinkamą struktūrinę prie Audito komiteto pasiūlymų.

           17.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

8

3

 

17.    Tikslintina projekto 8 straipsnio 3 punkto struktūra, nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 8 straipsnio atitinkamą struktūrinę.

           18.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

9

3

 

18.    Projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti ir aiškiau apibrėžti formuluotės „tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“ turinį, nes aiškiai nėra nustatytai nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų „padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 9 straipsnio atitinkamą struktūrinę.

           19.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

12

1

 

19.    Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus. Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas. Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka. Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 12 straipsnio atitinkamą struktūrinę.

           20.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

13

1

 

20.    Projekto 13 straipsnio 1 ir dalyse vartojama formuluotė „mokslo ir švietimo bendruomenė“ tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme nustatyta terminiją.

Pritarti

Teisės departamento pastaboje nurodytos formuluotės atsisakoma įstatymo projekto 3 straipsnį papildžius 20 dalimi sąvoka „suinteresuotoji šalis“ ir 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 14 straipsnio  1 dalies 3 punkte ir kituose straipsniuose aiškiai numačius pareigą planavimo dokumentų rengėjams konsultuotis su tokiomis suinteresuotomis šalimis.

           21.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

13, 14

 

 

21.    Projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 14 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad tam tikrus planavimo dokumentus tvirtina Seimas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai turi būti tvirtinami.

Pritarti

 

           22.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

14

11

 

22.    Projekto 14 straipsnis reglamentuoja programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma.

Nepritarti

  Atsižvelgiant į tai, kad projektų administravimas yra tiesiogiai susijęs su programavimo lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu (t. y. šie dokumentai įgyvendinami per pažangos priemones, kurias gali sudaryti vienas ar keli projektai), šis procesas gali būti laikomas sudėtiniu tokių dokumentų įgyvendinimo, kurį reglamentuoja įstatymo projekto 14 straipsnio 11 dalis, elementu.   

           23.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

16

 

 

23.    Atsižvelgiant į projekto 16 straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“.

Pritarti

16 straipsnis atitinkamai pernumeruotas ir Komiteto patobulintame įstatymo projekto antrajame variante 16 straipsnio turinys yra 25 straipsnyje.

           24.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

16

3

 

24.    Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 16 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti formuluotę „2020 m. gruodžio 31 d.“.

Pritarti

16 straipsnis atitinkamai pernumeruotas ir Komiteto patobulintame įstatymo projekto antrajame variante 16 straipsnio turinys yra 25 straipsnyje.

           25.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

16

2

1

25.    Projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas.

              Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 1 d. turi parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d.  Pastebėtina, jog tiek projekto 16 straipsnio 1 dalyje, tiek su projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d.

            Antra, pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsnį Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d.

Pritarti

16 straipsnis atitinkamai pernumeruotas ir Komiteto patobulintame įstatymo projekto antrajame variante 16 straipsnio turinys yra 25 straipsnyje.

Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 25 straipsnį.

 

           26.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

16

2

2

26.          Svarstytina, kokiomis nuostatomis vadovaujantis iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pagal projekto 2 straipsnio 2 punktą patvirtintų 2021-2030 m. nacionalinį pažangos planą. Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt. Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti.

Iš dalies pritarti

Straipsnis Komitete išdėstytas nauja redakcija (pernumeruotas 25 straipsnis).

Atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinis pažangos planas yra rengiamas pagal galiojančią Strateginio planavimo metodiką, nes baigiasi šio planavimo dokumento galiojimas  (2002-06-06 Nr.827).

           27.             

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08

*

 

 

27.    Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, visame projekto tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui, „pan.“, „kt.“, „t. y.“) keistini pilnais žodžiais.

 

Pritarti

 

 

 

3-4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų, valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

      1.             

Mykolo Romerio universiteto

Viešojo administravimo instituto direktorius

prof. dr. Andrius Stasiukynas, 2020-04-14

1

2

 

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte 1 straipsnio 2 dalyje; IV skyriaus 12 straipsnyje (Strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinis reglamentavimas) taikomas niekur neapibrėžtas terminas – „strateginio valdymo sistemos valdysena“. Reikia pažymėti, kad terminas „valdysena“ nėra įsitvirtinęs nei oficialiuose dokumentuose, nei moksliniame diskurse, todėl jo vartojimas gali kelti nesusipratimų. Siūlytina ieškoti šiam terminui alternatyvų.

Nepritarti

Valstybės kontrolė ataskaitose, dalis akademikų vartoja šią sąvoką. Žodis „valdysena“ reiškia principus, pagal kuriuos pasiskirsto atsakomybės tarp skirtingų valdžios institucijų (Seimo, Vyriausybės) ir kitų susijusių grupių.

      2.             

Mykolo Romerio universiteto

Viešojo administravimo instituto direktorius

prof. dr. Andrius Stasiukynas, 2020-04-14

2

 

 

Naujas Strateginio valdymo įstatymas, siekiantis strateginių planavimo dokumentus integruoti į sistemą, tikėtina, sudarytų sąlygas aiškesniam, kryptingesniam viešosios politikos formavimui ir, tuo pačiu, jos įgyvendinimui. Atkreiptinas dėmesys į įstatymo šiuolaikiškumą - numatyti Strateginio valdymo sistemos darnumo ir integralumo bei atvirumo ir įtraukimo principai, kurie atspindi šiuolaikinio Vakarų šalių viešojo valdymo tendencijas. Pažymėtina, kad kitų valstybių patirtis rodo, jog šių principų įgyvendinimas dažnai tampa rimtu galvos skausmu, todėl reikia tikėtis, kad įstatymo autoriai yra numatę šių principų bei kitų įstatymo nuostatų įgyvendinimo detalizavimą poįstatyminiuose aktuose. Sveikintina tai, kad įvardijamos įtraukiamos suinteresuotųjų grupės - konsultuojantis su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir švietimo bendruomenėmis, Lietuvos savivaldybių asociacija, darbdavius ir darbuotojus vienijančiomis organizacijomis.

Pažymėtinos kelios pastabos, gal būt, labiau kosmetinio pobūdžio, bet gali būti svarbios:

a) 2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis galėtų būti tikslinama, nurodant, kad taikoma – viešojo valdymo institucijų veikloje.

Nepritarti

Nors didžiąja dalimi Strateginio valdymo įstatymas taikomas viešojo valdymo institucijų ir įstaigų veikloje, bet jis taikomas ir projektų vykdytojams: NVO, VŠĮ, privatiems subjektams. Manome, kad šios siūlomos pastiprinamosios nuostatos įstatyme įtvirtinti netikslinga, nes įstatyme nuosekliai nustatomos už kiekvieną procesą ar jo etapą atsakingos didžiąja dalimi valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos.

      3.             

Nacionalinė Teismų administracija, 2020-01-21 Nr. 4R-314-(6.6)

3

12

 

Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija) 2020 m. sausio 28 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimąsi dėl pastabų ir pasiūlymų Strateginio valdymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektams Nr. XIIIP-4295-4334.

Informuojame Jus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, atsižvelgusi į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo, 2019 m. lapkričio mėn. teikė Administracijai derinti patikslintus ir papildytus Strateginio valdymo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektus. Administracija 2019 m. lapkričio 18 d. šiuos projektus pateikė derinti Teisėjų tarybai ir 2019 m. lapkričio 25 d. Teisėjų tarybos Biudžeto ir investicijų komitetui bei Teisės aktų projektų vertinimo komitetui. Administracija nepastebėjo esminių pakeitimų (išskyrus redakcinius) įstatymų projektuose, pateiktuose Lietuvos Respublikos Seimui, lyginant su gautais derinti 2019 m. lapkričio mėn., todėl pagal kompetenciją teikia tik dvi pastabas dėl sąvokų vartojimo.

1. Strateginio valdymo įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta projektinio valdymo sąvoka, kuri, tikėtina, liko nepataisyta 2019 m. lapkričio mėn. atsižvelgus į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo. Projektinis valdymas apibrėžtas kaip „strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“, o tai labai susiaurina projektinio valdymo kaip vadybos sąvokos sampratą ir taikymo sritį – tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui, kuris yra tik vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas kertinis demokratinės ir teisinės valstybės principas – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių padalijimo principas. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismai, o teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismai neįgyvendina vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos prioritetinių darbų. Tačiau Teisėjų taryba, asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos teismai ir Administracija yra strateginio valdymo sistemos dalyviai; Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams, kuriuos vykdo teismai, skirtų asignavimų valdytoja yra Administracija, todėl akivaizdu, kad projektinis valdymas būtų taikomas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektinio valdymo sąvokos pabaiga „įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“ brauktina.

Pritarti

Pasiūlymas:

3 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip:

„14. Projektinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, o strateginio valdymo sistemos dalyvių poreikiu – ir planuojant, ir vykdant kitus projektus.“

 

      4.             

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-02-14 Nr. (4)-SD-112

3

3 (N)

 

Dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:

1. Projekte minimas nacionalinių plėtros programų portfelis, portfelio valdytojas bei jo funkcijos. Manome, jog turėtų būti apibrėžta programų portfelio sąvoka.

Pritarti

Žr. Komiteto papildytą 3 straipsnio 3 dalį.

„3. Nacionalinių plėtros programų portfelis – nacionalinių plėtros programų visuma.“

      5.             

Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-02-14 Nr. (4)-SD-112

3

15

6

2. 3 straipsnio 15 dalies 6 punktu nustatoma, jog strateginio valdymo procesuose dalyvauja įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, joms pavaldžios biudžetinės įstaigos. Iš pirmos sakinio dalies seka, jog strateginio valdymo sistemos dalyviai yra savivaldybių administracijos ir kitos savivaldybių biudžetinės įstaigos. Tačiau neaišku, kokios biudžetinėms įstaigoms pavaldžios biudžetinės įstaigos apibrėžiamos antroje sakinio dalyje, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato pavaldžių įstaigų steigimo.

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą 3 straipsnio 17 dalies 7 punktą.

„7) įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, (toliau – savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai) ir joms pavaldžios kitos savivaldybių tarybų įsteigtos biudžetinės įstaigos;“

 

      6.             

Mykolo Romerio universiteto

Viešojo administravimo instituto direktorius

prof. dr. Andrius Stasiukynas, 2020-04-14

3

13, 15

 

b) 3 straipsnis apibrėžia pagrindines šio įstatymo sąvokas.

13 dalyje „Rezultato rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis“, tačiau kalbama ir apie kokybės matavimą, pažymėtina, kad ne visus kokybinius dalykus įmanoma išreikšti skaičiais, taigi, gal reikėtų neapsiriboti kiekybine išraiška?

15 dalyje (Strateginio valdymo sistemos dalyvis) (7 punktas) – vardinamos agentūros ir įstaigos, t.y. organizacijos, kurios kuriamos tikslams pasiekti ir keičiantis tikslui, gali būti keičiama (naikinama) organizacija. Taigi, siūlytina įstatymuose organizacijų konkrečių pavadinimų nevardinti, o jas tikslinti (su pavadinimais), jei reikia, kitu poįstatyminiu aktu. Esanti nuostata programuoja du dalykus – arba dažną įstatymo tobulinimą, arba viešojo valdymo nelankstumą prisitaikant prie pokyčių.

Pritarti

Žr. Komiteto patobulintą 3 straipsnio 15 dalies formuluotę.

Žr. Komiteto patobulintą 3 straipsnio 17 dalies 8 punktą.

      7.             

Etninės kultūros globos taryba, 2020-04-28 Nr. S-161

3

11

 

5.  Nerimą kelia ir SVĮ projekto 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžta sąvoka pažangos veikla – ja laikoma tik tokia veikla, kuri skirta sukurti naujam produktui. Tačiau etninės kultūros lauke daug svarbiau užtikrinti tradicijų tęstinumą perduodant iš kartos į kartą ir išsaugant paveldėtų etnokultūrinių vertybių esmę. Su inovacijų reikalavimu susijusi ir SVĮ 3 straipsnio 11 dalyje pateikta sąvoka projektas – tai „laikina, aiškią pradžią ir pabaigą bei ribotus išteklius turinti pažangos veikla, skirta naujam produktui sukurti“. Etninėje kultūroje, kurioje orientuojamasi į tęstinumą, toks požiūris yra labai nepalankus.

Nepritarti

Projekto sąvoka plačiai naudojama literatūroje ir projekto nuo įprasto veiklos atskyrimo pagrindinis kriterijus – jo baigtinumas ir naujas produktas. Atsižvelgiant į išdėstytą, sąvokos keisti netikslinga, nes tai iškreiptų visą projektinio valdymo logiką.

      8.             

Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo taryba, 202020-03-26 rašto Nr.DT-18/21-5

 

3

15

 

Argumentai:

Šiuo metu dažnai akcentuojama, kad būtina stiprinti regionus, stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose. Regioninės plėtros deparatmento prie Vidaus reikalų ministerijos apskričių skyriai vykdo ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – VKS) funkcijas, susijusias su regionams skiriamomis ES investicijomis 2014–2020 metų laikotarpiu ir to pasekoje ES lėšų administravimo srityje pasiekta daug teigiamų pokyčių lyginant su 2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu. Siekiant neprarasti ilgalaikes valstybės investicijas į tas funkcijas vykdžiusius žmogiškuosius išteklius yra būtina atsižvelgti į šį teikiamą pasiūlymą ir atitinkamai patikslinti įstatymo projektą. Taip būtų užtikrinamas efektyvesnis numatomų skirti ES lėšų panaudojimas 2021–2027 metų laikotarpiu ir tinkamai panaudotos regionuose sukauptos kompetencijos.

Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo tarybos siūlomas Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo Nr. XIIIP-4294 pakeitimo įstatymo projekto pakeitimas (siūlymas pažymėtas paryškintu pasvirusiu šriftu)

„3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

15.  Strateginio valdymo sistemos dalyvis – subjektas, dalyvaujantis strateginio valdymo procesuose:

7) už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingos biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir šios viešosios įstaigos (toliau kartu – už projektų administravimą atsakingos įstaigos):

 

a) viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra;

b) Europos socialinio fondo agentūra;

c) viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra;

d) viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra;

e) viešoji įstaiga Jungtinis techninis sekretoriatas;

f) viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;

g) viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra;

h) Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;“

Nepritarti

Šios straipsnio nuostatos, kuriomis yra išvardijamos konkrečios viešosios įstaigos, iš įstatymo projekto yra išbrauktos. Regionų plėtros departamentas patenka į  asignavimų valdytojams pavaldžių institucijų ir įstaigų grupę.

      9.             

Etninės kultūros globos taryba, 2020-04-28 Nr. S-161

3

 

 

4. SVĮ projektu iš esmės siekiama užtikrinti tik strateginį planavimą ir  finansinį tvarumą, tačiau tai yra tik vienas iš strateginio valdymo proceso etapų. Ne mažiau svarbus ir strateginis mąstymas, kuris remiasi aplinkos ar situacijos analize, būklės nustatymu ir suderintų optimalių sprendimų, kaip įveikti kylančius iššūkius, priėmimu. Ne visi sprendimai susiję su lėšų paskirstymu, tačiau visais atvejais priimant sprendimus yra būtina kompetencija. Vertinant etninės kultūros srities plėtrą ne viskas pamatuojama vien finansiniais kaštais ir kiekybiniais rodikliais – daug svarbiau kokybiniai parametrai, kurių vertinimas turėtų būti patikėtas aukštą kompetenciją atitinkamoje srityje turinčioms institucijoms (pavyzdžiui, analizuojant tautinės savimonės gyvybingumo būklę reikalingi ne tiek kiekybiniai, kiek kokybiniai vertinimai). Deja, SVĮ projekte į tai neatsižvelgta, kadangi apibrėžiant poveikio rodiklį, produkto rodiklį, rezultato rodiklį ir veiklos efektyvumo rodiklį remiamasi vien kiekybiniais parametrais (žr. SVĮ projekto 3 straipsnio 8, 9,13 ir 24 dalis).

Iš dalies pritarti

Įstatymo projekte vartojamos sąvokos „poveikio rodiklis“ ,„rezultato rodiklis“ papildytos kokybiniu kriterijumi. Žr. Komiteto patobulintas 3 straipsnio 10 ir 15 dalis, kurios kalba apie pažangos efektą.

  10.             

Etninės kultūros globos taryba, 2020-04-28 Nr. S-161

3

22

 

2. SVĮ projekto 3 straipsnio 22 dalyje suformuluotoje sąvokoje Valstybės pažangos vizija apskritai nėra įvardyta kultūra, taip pat neminimas švietimas – siekiama tik valstybės saugumo, socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės gerinimo. Be to, SVĮ 3 straipsnio 15 dalies 7 punkte, kuriame yra išvardintos už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingos įstaigos, nėra nė vienos kultūros srityje veikiančios institucijos. Tuo tarpu kultūros ir švietimo strateginė plėtra yra pamatiniai dalykai, be kurių sunku pasiekti ir ilgalaikius valstybės saugumo, aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio gerbūvio siekius. Atkreiptinas dėmesys, kad SVĮ projekto 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse, kurios reglamentuoja Valstybės pažangos strategijos ir Nacionalinio pažangos plano rengimą, nėra įtvirtinta prievolė konsultuotis su kultūros srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis bei bendruomenėmis, o Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos, veikiančios kultūros srityje, iš viso nėra paminėtos SVĮ projekte.

Iš dalies pritarti

Įstatymas papildytas sąvoka suinteresuotoji šalis (3 straipsnis 20 dalis) ir pareiga privalomai su jomis derinti rengiamus strateginio lygmens planavimo dokumentus.

Papildomai atkreipiame dėmesį, jog kultūra yra neatsiejama valstybės socialinės būklės sudėtinė dalis ir  siejasi su aplinka, nes kultūringas ir sąmoningas žmogus puoselėja aplinką, saugo kultūros ir gamtos vertybes.

  11.             

Mykolo Romerio universiteto

Viešojo administravimo instituto direktorius

prof. dr. Andrius Stasiukynas, 2020-04-14

4

 

 

c) Terminų vartojimas įstatymo projekte turėtų būti peržiūrėtas.

Pavyzdžiui, pažymėtini 4 straipsnio 1-4 principų formuluočių netikslumai – „viešosios politikos ir valdymo sprendimai“. Terminas „viešasis valdymas“ jau seniai yra apibrėžtas ir plačiai išnagrinėtas, apimantis „viešąją politiką“ ir „viešąjį administravimą“. Senesnėje projekto versijoje tokio terminų dubliavimo nebuvo. Jei siekiama pabrėžti sprendimus, jų pobūdį, tai rekomenduotina palikti tik „viešojo valdymo sprendimai“.

4 straipsnio „2) veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus – priimant viešosios politikos ir valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant....“ – terminas „veiksmingumas“ ir yra „orientacija į rezultatus“, tai dubliuoja. Nebent įstatymo rengėjui buvo svarbu pabrėžti šias sąvokas kartu.

Iš dalies pritarti

Straipsnis patikslintas vartojant sąvoką „viešasis valdymas“, vietoj „viešoji politika“.

Nepritarta dėl sąvokų „veiksmingumas“ ir „orientavimasis į rezultatus“, nes įstatymo projekte svarbu išskirti abi sąvokas ir jas įtvirtinti.

  12.             

Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-05-25

6, 7

 

 

2020-05-13 Seimo NSGK išvadoje dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294 (toliau – Projektas) siūloma ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas iš Projekto 7 str. (programavimo lygmens planavimo dokumentai) perkelti į Projekto 6 str. (strateginio lygmens planavimo dokumentai). Atitinkamai siūloma keisti SVĮ projekto 13 str. numatant, kad ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas. NSGK taip pat siūlo nekeisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (atsisakyti nacionalinių darbotvarkių įtraukimo) ir Korupcijos prevencijos įstatymo (nemažinant ir nekeičiant galiojančių ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo  programų statuso).

 

Tokiam siūlymui Specialiųjų tyrimų tarnyba pritaria ir jį palaiko, tačiau atkreipiame dėmesį į techninio pobūdžio detales:

1. Perkėlus ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų tipo į strateginio lygmens planavimo dokumentų tipą, Projekto 7 str. turėtų būti numatytas programavimo dokumento tipas, kuris ir būtų skirtas įgyvendinti strateginio lygmens planavimo dokumentui.

Šiuo metu Seimo nutarimu patvirtintai Nacionalinei kovos su korupcija 2015-2025 programai įgyvendinti yra rengiamas ir, suderinus su Seimo NSGK, Vyriausybės bus tvirtinamas Tarpinstitucinis veiklos planas.

Svarstomame Projekte strateginio lygmens planavimo dokumentui – Nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkei – įgyvendinti būtų rengiamas programavimo lygmens dokumentas – Nacionalinės darbotvarkės planas.

 

2. Jei būtų pritarta Seimo NSGK pasiūlymui perkelti ilgalaikes valstybinio saugumo stiprinimo programas į strateginio lygmens planavimo dokumentus ir nekeisti Nacionalinio  saugumo pagrindų įstatymo bei Korupcijos prevencijos įstatymo, siūlytume įvertinti galimybę nuostatą, kad Nacionalinė kovos su korupcija programa yra viena iš ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų būtų numatyta Projekte arba pakete teikti atitinkamą Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 pakeitimo projektą, kuriame būtų išvardintos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos ir viena iš jų išliktų ir dabar esanti Nacionalinė kovos su korupcija programa.

Jei Seimo NSGK siūlymui nebūtų pritarta, esamam Projektui, kuriame numatoma rengti naują Nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijai ir jai įgyvendinti skirtą nacionalinės darbotvarkės planą, Specialiųjų tyrimų tarnyba pastabų neturi.

Pritarti

Įvertinus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau - NSGK) pasiūlymą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą, bei siekiant mažinti planavimo dokumentų skaičių, nepritarta NSGK pasiūlymui. Komitetas palaikė Vyriausybės pateiktą strateginio valdymo dokumentų nacionalinio saugumo srityje sistemą ir hierarchiją. 

  13.             

Valstybės kontrolės 2020-01-31 raštas Nr. SD-(8-1.8 E)-87

(gauto Nr.  g-2020-838).

 

6-8

 

 

Atsižvelgdami į Jūsų prašymą pateikti nuomonę dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294, teikiame savo pastebėjimus.

Auditų metu („Programinio biudžeto sistema: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“, 2016-10-10 Nr. VA-P-60-2-17; „Valstybės investicijų 2015 m. programos valdymas“, 2016-10-10 Nr. VA-P-60-9-16; „Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumas ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimas“, 2016-10-03 Nr. FA-P-60-6-10-1; „Auditų „Programinis biudžetas: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“ ir „Valstybės investicijų 2015 m. programos valdymas“ rekomendacijų įgyvendinimo eiga“, 2017-10-15 Nr. VA-2017-P-60-1-18) nustatyta su strateginiu planavimu ir biudžeto formavimu susijusių trūkumų. Jų pašalinimui Vyriausybės kanceliarijai ir Finansų ministerijai yra pateiktos rekomendacijos: tvirtinamus biudžeto asignavimus susieti su siekiamais veiklos rezultatais, nustatyti aiškias planavimo dokumentų sąsajas, optimizuoti strateginio planavimo dokumentų ir vertinimo kriterijų skaičių ministerijų strateginiuose veiklos planuose, keisti visų valstybės investicijų planavimo ir atsikaitymo tvarką, tobulinti Vyriausybės atsiskaitymą už veiklos rezultatus ir kt. Šias rekomendacijas planuojama įgyvendinti, Vyriausybei įvykdžius strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarką, kuri įtraukta į XVII Vyriausybės darbų sąrašą. Įgyvendindama pertvarką, Vyriausybė parengė dalį teisės aktų projektų – Strateginio valdymo įstatymo ir susijusių teisės aktų projektus, kuriems pritarė 2019-12-04 nutarimu Nr. 1228 ir pateikė svarstyti Seimui. Priėmus Strateginio valdymo įstatymą, Vyriausybė numato tvirtinti jo nuostatų įgyvendinimą detalizuojančią Strateginio valdymo metodiką.

Teikiame pastebėjimus dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:

Vienas įstatymo projekto tikslų – sumažinti planavimo dokumentų ir juose naudojamų vertinimo kriterijų skaičių bei užtikrinti planavimo dokumentų sąsajas. Įstatymo projekte (6–8 str.) numatoma rengti 18 skirtingų planavimo dokumentų tipų, kurių kiekvienas apims skirtingą planavimo dokumentų skaičių. Todėl matome riziką, kad planavimo dokumentų skaičius nebus optimizuotas ir nebus sudarytos prielaidos įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti.

Nepritarti

Nors įstatyme  numatoma 18 skirtingų planavimo dokumentų tipų, kai kurių jų yra planuojama rengti po vieną ar kelis vienetus, kiekvienas dokumentas yra aiškiai susietas su kitais, todėl manome, kad planavimo dokumentų skaičius mažės ženkliai, t. y. bent per pusę.

  14.             

Etninės kultūros globos taryba, 2020-04-28 Nr. S-161

7

1

 

Etninės kultūros globos taryba (toliau – EKGT) 2019 m. kovo 10 d. ir balandžio 28 d. svarstė Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo (toliau – SVĮ) projektą Nr. XIIIP-4294 bei su juo susijusį Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII- 1328 61 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4310 (toliau – EK įstatymo keitimo projektas). Atkreipiame dėmesį į šių projektų trūkumus:

1.                       Atsižvelgiant į SVĮ projektą, EK įstatymo keitimo projektu siekiama panaikinti esmines strategines nuostatas, reikšmingas siekiant užtikrinti etninės kultūros valstybinę globą. Svarbiausia, kad planuojama iš Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo išbraukti valstybinę Etninės kultūros plėtros programą (toliau – EK programa), nors ji yra pagrindinis kryptingos etninės kultūros plėtros garantas ir pasižymi horizontaliu pobūdžiu, kuriam būdingas kompleksiškumas ir nuoseklumas apimant įvairias valstybės veiklos sritis. EK programa neapsiriboja vien Kultūros ministerijos veiklos lauku ir yra tiesiogiai susijusi su kitų ministerijų kuruojamomis sritimis – su nacionaliniu saugumu, tautinės savimonės išsaugojimu (tiek Lietuvoje, tiek užsienio lietuvių bendruomenėse), švietimu ir mokslu, regionine politika ir etnografinių regionų savitumo sklaida, kultūrinio turizmo plėtra, tautinio paveldo produktų sertifikavimu ir tradicinių amatų plėtra, ekonomika, socialine apsauga ir t.t. EK programa iki šiol būdavo rengiama vadovaujantis Strateginio planavimo metodikoje (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“) įtvirtintu plėtros programų horizontaliu modeliu, apimančiu įvairių ministerijų valdymo sritis. Deja, SVĮ projekte įtvirtinamas naujas nacionalinės plėtros programos modelis atsisakant tokių programų horizontalumo – „viena nacionalinė plėtros programa gali būti rengiama ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai“ (žr. SVĮ 7 straipsnio 1 punktą). Akivaizdu, kad tokios nacionalinės plėtros programos nebeaprėps visų EK programos uždavinių, kuriuos turėtų įgyvendinti įvairios ministerijos ir savivaldybės. Matyt, planuojama apsiriboti vien Kultūros ministerijos veiklos lauku, tačiau etninės kultūros kryptinga plėtra nėra numatyta nei Lietuvos kultūros politikos strategijoje (patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 665), nei jokiuose kituose strateginiuose dokumentuose. Taigi, atsisakius kompleksiškos EK programos, gali gerokai sutrikti sėkminga etninės kultūros plėtra.

Nepritarti

Etninės kultūros plėtros programai faktiškai nebuvo skiriama papildomo finansavimo. Manome, kad pažangos veiklas etninės kultūros plėtrai galima suplanuoti Kultūros ministerijos rengiamose plėtros programose, o specifinius konsoliduotus veiksmus tik etninei kultūrai galima planuoti veiksmų plane.

  15.             

Valstybės kontrolės 2020-01-31 raštas Nr. SD-(8-1.8 E)-87

(gauto Nr.  g-2020-838).

10

3

 

Įstatymo projekte nedetalizuoti tokie klausimai kaip finansinių projekcijų nustatymas ir tikslinimas (10 str. 3 d.), planavimo dokumentų, dalis kurių yra naujo tipo dokumentai, rengimas, įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atskaitų rengimas (13–15 str.). Nurodoma, kad tai bus padaryta Strateginio valdymo metodikoje, kurią turės patvirtinti Vyriausybė. Todėl kol kas nėra galimybės įsitikinti, kad bus sukurtas veiksmingas mechanizmas, užtikrinantis numatytų strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimą.

Iš dalies pritarti

Komitete patobulinti įstatymo projekto 13-15 straipsniai, dalį jų nuostatų perkeliant ir išplėtojant į atskirus straipsnius (žr. Komiteto pasiūlymus papildyti įstatymo projekto IV skyrių patobulintais arba naujais 12-24 straipsniais).

  16.             

Valstybės kontrolės 2020-01-31 raštas Nr. SD-(8-1.8 E)-87

(gauto Nr.  g-2020-838).

12

4

 

- 7 viešosioms įstaigoms numatoma pavesti vykdyti projektų administravimo ir kitas susijusias funkcijas ir tam skirti finansavimą iš valstybės biudžeto (12 str. 4 d.). Įstatymo projektą teikiant, lėšų poreikis nėra apskaičiuotas, nes, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, jis priklausys nuo naujų funkcijų ir jų apimties, o tai bus detalizuota tik Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje. Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad, rengiant ir priimant įstatymus, kuriais numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, turi būti įvertintas ir poveikis valstybės finansams. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi (2018-03-16 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2 „Teisėkūros procesas“), kad teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu. Detalaus naujų politikos pasiūlymų ex ante vertinimo būtinumas, aiškiai parodantis, kokio dydžio išlaidos yra reikalingos pasiūlymui įgyvendinti, pabrėžiamas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išskirtuose biudžeto gerojo valdymo principuose, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį biudžeto tvarumą.

Vyriausybei vykdant pertvarką, planuojami reikšmingi strateginio planavimo sistemos pokyčiai. Tačiau įvertinę pertvarkos eigą, matome riziką, kad ji nebus baigta numatytu laiku – 2020 m. IV ketvirtį. Kol kas nepatvirtinta nė vieno pertvarkai būtino teisės akto (Strateginio valdymo įstatymas ir jame numatyti strateginio planavimo dokumentai, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, Strateginio valdymo metodika), nepradėti darbuotojų mokymai ir konsultacijos, o baigiamųjų pertvarkos etapų darbai vėluoja apie 1–1,5 metų. Detalų pertvarkos eigos vertinimą Valstybės kontrolė pateikė 2019 m. gruodžio mėn., atlikusi strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimą („Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimas“, 2019-12-10 Nr. YD-10).

Atkreipiame dėmesį, kad sistemiškai ir nuosekliai naujojo reglamentavimo veiksmingumą galima bus įvertinti tik įgyvendinus minėtų teisės aktų nuostatas. Valstybės kontrolės atliekamų auditų rezultatai rodo, kad vienas viešajame sektoriuje stebimų reiškinių – planavimo dokumentų sudarymo, jų įgyvendinimo stebėsenos ir atsiskaitymo už veiklos rezultatus reikalavimų nevykdymas, netinkamas ir (ar) ne laiku atliekamas jų vykdymas. Būtent todėl ypatingo dėmesio reikalauja svarstomų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas.

Pritarti

Strateginio valdymo įstatymas reikalavo didelio ir plataus derinimo su įvairiomis institucijomis ir įstaigomis, kurių interesai labai skiriasi, todėl pertvarka vyksta lėčiau nei tikėtasi. Dėl to SVĮ reikšmė ir svarba jį priimti tik didėja. Lėšų poreikio nėra galima nustatyti, nes nėra aišku kiek ir kokių papildomų funkcijų bus skirta agentūroms.

  17.             

Valstybės kontrolės 2020-01-30 raštas Nr. SD-(8-1.8 E)-84 (gauto Nr. g-2020-812).

*

 

 

Atsižvelgdami į Jūsų prašymą pateikti nuomonę dėl Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4280, teikiame savo pastebėjimus.

Regioninės plėtros įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas efektyviam regioninės politikos įgyvendinimui, didinant Lietuvos regionų konkurencingumą ir užtikrinant aukštą gyvenimo kokybę juose. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad regioninės politikos efektyvumą lemia jos decentralizavimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktoje institucinių reformų apžvalgoje ir šios organizacijos ekspertų decentralizacijos procesų studijoje (OECD, 2017, Overview of Institutional Reforms. OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/9789264272866-4-en; OECD, 2019, Making Decentralization Work: A Handbook for Policy-Makers, OECD Multi-level Governance Studies, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/g2g9faa7-en) pabrėžiama regioninės politikos decentralizavimo svarba.

Įstatymo projekte numatyta, kad nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimui planuoti rengiama regionų plėtros programa ir jų plėtros planai. Strateginio valdymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4294, kuris taip pat pateiktas svarstyti Seimui, nurodyta, kad regionų plėtros programą parengs Vidaus reikalų ministerija, o tvirtins Vyriausybė. Programa bus esminis regionų plėtros planavimo įrankis, nes joje turės būti:

–                                       nustatytos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turės įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi;

–                                       nurodyti regiono plėtros tikslai ir uždaviniai, juos įgyvendinančios pažangos priemonės, rezultato rodikliai ir reikalingos lėšos.

Regionų plėtros taryba svarstys regionų plėtros programos projektus ir teiks dėl jų išvadas Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai. Regiono plėtros taryba vadovaudamasi programa rengs ir tvirtins regiono plėtros planą, o savivaldybių tarybos pagal kompetenciją priims sprendimus dėl šios programos įgyvendinimo. Taigi, regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės vykdys Vidaus reikalų ministerijos parengtas veiklos užduotis.

Teisės akto projekto nuostatų peržvalga suponuoja preliminarią nuomonę, kad galbūt sudaromos nepakankamos prielaidos mažinti regioninės politikos centralizaciją, planuojant regionų plėtros priemones ir jų finansavimo sąlygas, nors tokia būtinybe yra grindžiamas Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo būtinumas.

2019 m. balandžio 9 d. valstybinio audito ataskaitoje „Ar savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai?“ pažymėjome, kad decentralizacijos procesams įdiegti reikalingi pakankami vietos valdžios pajėgumai, viešosios politikos funkcijų decentralizacijos balansas, tinkama koordinavimo ir efektyvi centrinės valdžios stebėsenos sistema, apie kurią įstatymo projekte nėra kalbama. Audito metu nustatyta, kad šalies mastu nevertinama, kokias funkcijas efektyviausiai gali vykdyti centrinė valdžia, o kokias – vietos savivalda. Be to, savivaldybių vykdomų funkcijų skirstymas į savarankiškąsias ir valstybines bei sukurti atskiri jų vykdymo ir finansavimo mechanizmai nelemia efektyvesnio funkcijų vykdymo, racionaliausio viešųjų finansų naudojimo ir nepagerina viešųjų paslaugų kokybės. Įgyvendinant audito metu pateiktas rekomendacijas, Vyriausybė yra numačiusi savivaldybių vykdomų funkcijų sistemos peržiūrą 2021–2030 m. nacionalinės pažangos programos projekte. Planuojama, kad per programos įgyvendinimo laikotarpį dalis valstybės kartu su savivaldybėmis vykdomų funkcijų, dėl kurių atlikti vertinimai ir nustatyta, kuriuo lygiu jas vykdyti yra efektyviausia, 2030 m. sieks 100 proc. Taigi regionų plėtros taryboms sudarius galimybę būti regioninio lygmens kompetenciją turinčiu subjektu, svarbu, kad savivaldybių funkcijos būtų vykdomos optimaliu lygiu ir regionų plėtros tarybų funkcijos koreliuotų su sistemine savivaldybių vykdomų funkcijų peržiūra.

Atsižvelgta

Komitete pastaba įvertinta sistemiškai svarstant Regioninės plėtros įstatymo ir Strateginio valdymo įstatymo projektus. Šie projektai suderinti tarpusavyje.

  18.             

Mykolo Romerio universiteto

Viešojo administravimo instituto direktorius

prof. dr. Andrius Stasiukynas, 2020-04-14

*

 

 

<...>

d) Senesniame įstatymo projekto variante didesnis dėmesys buvo skiriamas planavimui, tačiau dabar jau pateiktas ir aiškesnis įgyvendinimo mechanizmas. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol viena pagrindinių strateginio valdymo srities problemų būdavo, jog pateikti planai būdavo deklaratyviai formuluojami, o jų įgyvendinimas - labiau formaliu, atitrūkusiu nuo realios situacijos („realaus gyvenimo“), o stebėsena ir rodikliai ne visada matuodavo plano veiklų poveikį, negalėdavo pasitarnauti planų koregavimui ir pan. Taigi, ši užduotis tenka poįstatyminiams teisės aktams.

<...>

Vertinant šį įstatymo projektą, iš esmės, sveikintina iniciatyva modernizuoti strateginio planavimo sistemą, priartinant ją prie integralaus valdymo. Tai, ko gero, pirmas toks įstatymo lygmens dokumentas su požiūriu į strateginį planavimą kaip į sistemą. Pažymėtina, kad bet kokios reformos turi būti lydimos pokyčių valdymo, numatant rizikas, įsiklausant į suinteresuotas šalis, taigi, tinkamai diegiant projektą, jis gali duoti ir pažangaus viešojo valdymo vaisius.

Pritarti

 

  19.             

Etninės kultūros globos taryba, 2020-04-28 Nr. S-161

*

 

 

3. Susirūpinimą kelia SVĮ projekte įvardytas gana siauras Seimo vaidmuo strateginio valdymo sistemoje, kadangi esminius valstybės politikos svertus planuojama perduoti Vyriausybei. Pritariame Seimo Europos reikalų komiteto pateiktai išvadai 2020-04-15 Nr. 100-P-26, kad SVĮ projektu siūloma strateginio valdymo sistemos pertvarka galimai susilpnintų Seimo galias.

Remiantis pastebėtais SVĮ projekto trūkumais, pritariame Seimo Europos reikalų komiteto pateiktai išvadai 2020-04-15 Nr. 100-P-26 dėl SVĮ projekto, kad nėra galimybės įvertinti, ar kuriamas strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimo mechanizmas būtų veiksmingas. Prašome atsižvelgti į mūsų pastabas ir, palaikydami Seimo Europos reikalų komitetą, taip pat siūlome Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 (pagrindinis įstatymų projektų Nr. XIIIP-4295-XIIIP-4334 paketo projektas) dauguma svarsčiusiųjų papildomų komitetų pasiūlė tobulinti pagrindiniame komitete (VVSK), nepritariame siūlymui jį grąžinti iniciatoriams tobulinti. Įstatymų projektų paketas tobulinamas VVSK.

 

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

            1.            1.

Seimo nariai Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas 2020-03-12

6

1

4

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į šias aplinkybes:

1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų,  alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai;

2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją  ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose;

3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis;

tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus.

 

Pasiūlymas:

    Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) Nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami, jeigu tai numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ES teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis arba skirti vienai valstybės veiklos sričiai, jeigu tą numato įstatymas, ir nustatantys ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus,  uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat ir kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.“

Nepritarti

Komitete nuspręsta palaikyti Vyriausybės pateiktais Strateginio valdymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4294 ir lydinčiaisiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4295 – XIIIP-4334 siūlomą nuoseklaus ir vieningo planavimo dokumentų inicijavimo, rengimo ir tvirtinimo sistemos koncepciją. Darbotvarkių, kaip strateginio lygmens planavimo dokumento vienas pagrindinių požymių, kad jos turi jungti kelias valstybės veiklos sritis (ne vieną).  Komitetas šiai pozicijai pritaria, todėl kaip nesisteminiam nepritaria Seimo narių A. Kubilienės ir kt. pasiūlymui keisti darbotvarkių požymius reglamentuojantį straipsnį.

Lydinčiajame įstatymo projekte Nr. XIIIP-4299(2) numatyta, kad nacionalinės sveikatinimo veiklos vystymosi kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją, o jos strateginiai tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai numatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane.

            2.            2.

Seimo nariai Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas 2020-03-12

25

3

4

N

Pasiūlymas:

    Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo:

1) Vyriausybė:

a) patvirtina 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;

b) patvirtina nacionalines plėtros programas;

c) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais;

d) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai.“

Nepritarti

Komitete nuspręsta palaikyti Vyriausybės pateiktais Strateginio valdymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4294 ir lydinčiaisiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4295 – XIIIP-4334 siūlomą nuoseklaus ir vieningo planavimo dokumentų inicijavimo, rengimo ir tvirtinimo sistemos koncepciją. Palaikant vieną iš pagrindinių šios koncepcijos idėjų, atsisakoma lydinčiųjų įstatymų nuostatų, įpareigojančių tvirtinti atskirus planavimo dokumentus. Atsisakomų dokumentų elementai nuosekliai inkorporuojami į naujos strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentus. Šiuo atveju įstatymo projekte Nr. XIIIP-4299 (2) numatoma, kad nacionalinės sveikatinimo veiklos vystymosi kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją, o jos strateginiai tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai numatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane. Todėl manome, kad netikslinga numatyti pavedimą Vyriausybei parengti siūlomą darbotvarkę sveikatinimo sričiai. Papildomai atkreipiame dėmesį, jog nacionalines darbotvarkes rengti numatyta dėl Europos Sąjungos ar tarptautiniais dokumentais prisiimtų įsipareigojimų arba nacionalinio saugumo srities klausimams.

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

      1.             

Aplinkos apsaugos komitetas, 2020-05-13

 

 

 

 

*

6.1. Sprendimas: Atsižvelgus į tai, kad pateiktame projekte iš esmės siūloma reglamentuoti tik strateginį planavimą, kuris yra tik vienas iš strateginio valdymo proceso etapų, susilpninamos Seimo galios sprendžiant strateginius valstybės valdymo klausimus, nepakankamai sumažinamas strateginių planavimo dokumentų kiekis, neapibrėžiami vertinimo kriterijai ir nesumažinamas jų skaičius ir, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų valstybės ir saivaldybių institucijų pastabas, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 (pagrindinis įstatymų projektų Nr. XIIIP-4295-XIIIP-4334 paketo projektas) dauguma svarsčiusiųjų papildomų komitetų pasiūlė tobulinti pagrindiniame komitete (VVSK), nepritariame sprendimams jį grąžinti iniciatoriams tobulinti.

      2.             

Audito komitetas,

2020-04-22

 

 

 

*

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pateiktus pasiūlymus.

Pritarti

 

      3.             

Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-05-13

 

 

 

*

6.1. Sprendimas:

Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų valstybės institucijų  pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas.

Pritarti

 

      4.             

Europos reikalų komitetas, 2020-04-17

 

 

 

*

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

atsižvelgiant į Seimo Europos reikalų komiteto priimtus sprendimus dėl nuoseklaus ir sistemiško šalyje vykdomų struktūrinių reformų planavimo, finansavimo ir jų įgyvendinimo pažangos vertinimo, ir į tai, kad:

-          Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas yra Lietuvos strateginio valdymo sistemos pertvarka siekiant orientacijos į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą, pateiktame projekte iš esmės siūloma reglamentuoti tik strateginį planavimą, kuris yra tik vienas iš strateginio valdymo proceso etapų;

-          Įstatymo projektu siūloma strateginio valdymo sistemos pertvarka galimai susilpnintų Seimo galias šioje sistemoje;

-          kyla abejonių, ar Įstatymo projektu pasiūlyta strateginio valdymo sistemos pertvarka optimaliai sumažins planavimo dokumentų skaičių ir sukurs pakankamas prielaidas Įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti;

-          kol kas nėra galimybės įvertinti, ar kuriamas strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimo mechanizmas būtų veiksmingas, kadangi Įstatymo projekte nedetalizuoti naujų planavimo dokumentų rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo klausimai, kuriuos numatoma apibrėžti Vyriausybės tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje;

-          įvertinus siūlomą strateginio valdymo schemą, joje neatsispindi, kaip Seimas (Europos reikalų komitetas), vykdydamas Europos semestro dokumentų parlamentinę kontrolę, galėtų kontekstualiai vertinti valstybėje įgyvendinamų struktūrinių reformų įgyvendinimo pastangas ir pažangą;

-          kyla abejonių, ar, priėmus šį Įstatymo projektą, būtų galima kryptingiau planuoti šalies struktūrinių reformų įgyvendinimui skiriamas lėšas ir aiškiai matyti Vyriausybės politines pastangas įgyvendinti Lietuvai teikiamas ES Tarybos rekomendacijas;

 

ir įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 (pagrindinis įstatymų projektų Nr. XIIIP-4295-XIIIP-4334 paketo projektas) dauguma svarsčiusiųjų papildomų komitetų pasiūlė tobulinti pagrindiniame komitete (VVSK), nepritariame sprendimams jį grąžinti iniciatoriams tobulinti.

      5.             

Ekonomikos komitetas, 2020-05-13

 

 

 

*

6.1. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad susilpninamos Seimo galios sprendžiant strateginius valstybės valdymo klausimus, nepakankamai sumažinamas strateginių planavimo dokumentų kiekis (iš 290 lieka 156), neapibrėžiami vertinimo kriterijai ir nesumažinamas jų  (~1800) skaičius, taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Ekonomikos komiteto siūlomą Strateginio valdymo schemą (žr. Priedą) bei pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, gražinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti ir pritarti komiteto išvadoms.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 (pagrindinis įstatymų projektų Nr. XIIIP-4295-XIIIP-4334 paketo projektas) dauguma svarsčiusiųjų papildomų komitetų pasiūlė tobulinti pagrindiniame komitete (VVSK), nepritariame sprendimams jį grąžinti iniciatoriams tobulinti.

      6.             

Audito komitetas,

2020-04-22

3

2

 

 

Argumentai:

   1. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas taikytinas strateginio valdymo sistemos dalyviams, kurie apibrėžti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje, pritariant Teisės departamento 3 pastabai dėl subjektų konkretizavimo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje pateiktą „horizontalaus principo“ sąvoką papildyti įrašant šiuos dalyvius.

   2. Horizontalūs principai yra nustatyti Nacionaliniame pažangos plane ir taikomi šiame planavimo dokumente nurodytiems strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams įgyvendinti. Tuo tarpu įstatymo projekto 4 straipsnyje pateikti principai yra taikytini visų valdysenos procesų atžvilgiu. Siekiant akcentuoti aukščiau nurodytų principų taikymo skirtumus, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje pateiktą „horizontalaus principo“ sąvoką patikslinti įrašant minėtą dokumentą.

 

   Pasiūlymas:

   Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

   „2. Horizontalus principas – siekis nuosekliai ir kompleksiškai formuoti tam tikrą strateginio valdymo sistemos dalyvių požiūrį ir elgesį sprendžiant iššūkį, aktualų daugelyje valstybės veiklos sričių, nurodytas Nacionaliniame pažangos plane.“  

Pritarti

Argumentai:

Dalis patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas.

Pasiūlymas:

   Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

  „2. Horizontalus principas – Nacionaliniame pažangos plane nurodytas siekis nuosekliai ir kompleksiškai formuoti tam tikrą strateginio valdymo sistemos dalyvių požiūrį ir elgesį sprendžiant iššūkį, aktualų daugelyje valstybės veiklos sričių.“  

      7.             

Audito komitetas,

2020-04-22

3

3N

 

 

Argumentai:

   Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos 1 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti „nacionalinių plėtros programų portfelio“ sąvoka.  

 

   Pasiūlymas:

   1. Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 3 dalimi:

   „3. Nacionalinių plėtros programų portfelis – nacionalinių plėtros programų visuma.“  

   2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją.

Pritarti

 

      8.             

Audito komitetas,

2020-04-22

3

5

 

 

Argumentai:

   Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas taikytinas strateginio valdymo sistemos dalyviams, kurie apibrėžti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje, pritariant Teisės departamento 3 pastabai dėl subjektų konkretizavimo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą „pažangos veiklos“ sąvoką papildyti įrašant šiuos dalyvius. Be to, dėl Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų tikslintina šios dalies numeracija.

  

   Pasiūlymas:

   1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

   „35. Pažangos veikla – konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu strateginio valdymo sistemos dalyvių vykdoma veikla, skirta sukurti naujam produktui ar geresnėms sąlygoms tęstinei veiklai vykdyti, įgyvendinant pažangos uždavinius.“

   2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją.

Pritarti

Argumentai:

Dalis patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas.

Pasiūlymas:

   Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„35.  Pažangos veikla – konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu strateginio valdymo sistemos dalyvių vykdoma veikla, skirta naujam produktui sukurti ar geresnėms sąlygoms tęstinei veiklai vykdyti sudaryti, įgyvendinant pažangos uždavinius.“

      9.             

Audito komitetas,

2020-04-22

3

4N

 

 

Argumentai:

   Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos 1 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti „nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojo“ sąvoka. 

 

   Pasiūlymas:

   1. Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 4 dalimi:

   „4. Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojas –Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsakinga už nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančių nacionalinių plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą, stebėseną ir vertinimą bei atsiskaitymą už nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą Vyriausybei (toliau – portfelio valdytojas).“  

   2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją.

Pritarti

Argumentai:

Dalis patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas.

Pasiūlymas:

    Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 4 dalimi:

„4. Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojas (toliau – portfelio valdytojas) – Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsakinga už nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančių nacionalinių plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą, stebėseną, vertinimą ir atsiskaitymą už nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“

 

  10.             

Audito komitetas,

2020-04-22

3

6

 

 

Argumentai:

   Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte vartojama „strateginio valdymo sistemos dalyvio“ sąvoka, pritariant Teisės departamento 4 pastabai, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje pateiktą „pažangos priemonės“ sąvoką papildyti įrašant šiuos dalyvius. Be to, dėl Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų tikslintina šios dalies numeracija.

 

   Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

   „57. Pažangos priemonė – kryptingas valstybės  strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmų rinkinys, nustatantis tam tikro pažangos uždavinio įgyvendinimo būdą.“

   2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją.

Pritarti

 

  11.             

Audito komitetas,

2020-04-22

3

12

 

 

Argumentai:

   Atsižvelgiant į Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalyje pateiktą „programinio valdymo“ sąvoką ir šios dalies numeraciją atitinkamai patikslinti.

 

   Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

   „1012. Programinis valdymas – tai strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklos organizavimo forma, kai jų pažangos veikla planuojama ir įgyvendinama per nacionalines plėtros programas, kurios apjungiamos į nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančias nacionalines plėtros programas, ir už kurių įgyvendinimą atsiskaitoma Lietuvos Respsublikos Vyriausybės įgaliotam nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojui (toliau – portfelio valdytojas).“

   2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją.

Pritarti

  Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. 12. Programinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklos organizavimo forma, kai jų pažangos veikla planuojama ir įgyvendinama per nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančias nacionalines plėtros programas. kurios apjungiamos į nacionalinių plėtros programų portfelį ir už kurių įgyvendinimą atsiskaitoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojui (toliau – portfelio valdytojas).“

  12.             

Audito komitetas,

2020-04-22

3

14

 

 

Argumentai:

   Atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsnio 11 dalyje pateiktą „projekto“ sąvokos apibrėžimą, pagal kurį tai yra pažangos priemonę įgyvendinanti veikla, skirta naujam produktui sukurti, o taip pat į Nacionalinės teismų administracijos 1 pastabą, siekiant tikslumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje pateiktą „projektinio valdymo“ sąvoką praplėsti nurodant, kad ši valdymo rūšis yra taikytina ne tik Vyriausybės veiklos prioritetus įgyvendinančių, bet ir kitų „projekto“ sąvoką atitinkančių projektų atžvilgiu. Be to, dėl Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų tikslintina šios dalies numeracija.

 

   Pasiūlymas:

1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:

   „1214. Projektinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, o strateginio valdymo sistemos dalyvių poreikiu, ir planuojant ir vykdant kitus projektus.“

   2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją

Pritarti

 

  13.             

Audito komitetas,

2020-04-22

3

15

4N

 

  Argumentai:

   Įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje apibrėžti ir išvardinti strateginio valdymo procesuose dalyvaujantys subjektai. Tarp šių subjektų yra nurodytos regionų plėtros tarybos, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas. Pažymėtina, kad strateginio valdymo sistemai priklausančiuose regionų plėtros procesuose kaip atskiras subjektas dalyvauja ir Regioninės plėtros įstatyme nurodyta Nacionalinė regioninės plėtros taryba, kuri yra kolegiali patariamoji institucija nacionalinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, siekiant nuoseklumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje pateiktą strateginio valdymo sistemos dalyvių sąrašą papildyti įtraukiant į jį Nacionalinę regioninės plėtros tarybą.

 

   Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalį nauju 4 punktu:

   „4) Nacionalinė regioninės plėtros taryba;“.

   2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių ir punktų numeraciją.

Pritarti

 

  14.             

Audito komitetas,

2020-04-22

3

17

7

 

Argumentai:

   Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos 2 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalies 6 punktą atitinkamai patikslinti. Be to, dėl Audito komiteto 8 pasiūlymu įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje įvestos naujos sąvokos tikslintina šio punkto numeracija.

 

   Pasiūlymas:

   1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:

   „67) įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme (toliau – savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai), joms pavaldžios kitos savivaldybių tarybų įsteigtos biudžetinės įstaigos;“.

   2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių ir punktų numeraciją.

Pritarti

 

  15.             

Audito komitetas,

2020-04-22

3

15

12

 

Argumentai:

   Atsižvelgiant į tai, kad į įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje pateiktą strateginio valdymo sistemos dalyvių sąrašą įtraukti tiek juridiniai, tiek juridinio asmens statuso neturintys asmenys, pritariant Teisės departamento 7 pastabai, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą atitinkamai patikslinti įtraukiant tokio statuso neturinčius asmenis. Be to, dėl Audito komiteto 8 pasiūlymu įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje įvestos naujos sąvokos tikslintina šio punkto numeracija.

 

   Pasiūlymas:

   1. Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

   „1112) juridiniai asmenys, juridinio asmens statuso neturintys asmenys ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones.“.

   2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių  ir punktų numeraciją.

Pritarti

Argumentai:

Dalis patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas.

Pasiūlymas:

 Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:

„11 12) juridiniai asmenys, juridinio asmens statuso neturintys asmenys ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones.“

 

  16.             

Sveikatos reikalų komitetas, 2020-04-08

3

17

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto 3 straipsnyje pateikiamos ir apibrėžiamos pagrindinės šio įstatymo projekto sąvokos. Įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje siūloma ne tik apibrėžti sąvoką „strateginio valdymo sistemos dalyvis“, bet ir visus strateginio valdymo sistemos dalyvius išvardyti. Tikėtina, kad tokių strateginio valdymo sistemos dalyvių sąrašas nėra baigtinis ir / ar gali būti tikslinamas. Svarstytina, ar nebūtų geriau, kad strateginio valdymo sistemos dalyvių, esant reikalui juos dar ir sugrupavus pagal tam tikrus kriterijus, sąrašas būtų nustatytas atskirame Įstatymo projekto straipsnyje.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalį, joje paliekant tik sąvokos „strateginio valdymo sistemos dalyvis“ apibrėžtį, o strateginio valdymo sistemos dalyvių sąrašą (esant reikalui juos sugrupavus) nustatyti atskirame Įstatymo projekto straipsnyje.

Iš dalies pritarti

Sąvoka paliekama įstatymo projekto pernumeruotame 17 straipsnyje.   Siekiant išsamiai vienoje įstatymo vietoje nustatyti susijusį  reguliavimą, dalyviai taip pat išvardijami šioje straipsnio dalyje, tačiau dalies jų yra atsisakoma (išbraukiamos viešosios įstaigos su konkrečiais pavadinimais). Žr. Komiteto pasiūlymą tobulinti 3 straipsnio 17 dalį.

  17.             

Audito komitetas,

2020-04-22

3

26N

 

 

Argumentai:

   Biudžeto sandaros įstatymo projekte Nr. XIIIP-4308, kuris pateiktas svarstyti Seimui kartu su šiuo įstatymo projektu, numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai tvirtinami pagal valstybės veiklos sritis. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės veiklos sritys yra susijusios ne tik su biudžeto, bet ir su visos pažangos veiklos valdymo procesais (planavimu, įgyvendinimu, stebėsena, atsiskaitymu už pasiektą pažangą), kurie apibrėžti Strateginio valdymo įstatymo projekte, siekiant sistemiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnyje apibrėžti „valstybės veiklos srities“ sąvoką ir įtvirtinti konkrečias sritis.

 

   Pasiūlymas:

1. Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 26 dalimi:

   „26. Valstybės veiklos sritis – atskira kokybiškai susijusios valstybės biudžeto asignavimų valdytojų veiklos sritis, kuriai rengiamos nacionalinės plėtros programos. Valstybės veiklos sritys yra:

1)      Valstybės valdymas ir viešasis administravimas;

2)      Aplinka ir klimato kaita;

3)      Energetika;

4)      Viešieji finansai;

5)      Verslo konkurencingumas;

6)      Valstybės saugumas;

7)      Viešoji tvarka;

8)      Kultūra;

9)      Socialinė apsauga ir užimtumas;

10)  Transportas ir ryšiai;

11)  Sveikata;

12)  Švietimas, mokslas ir sportas;

13)  Teisingumas;

14)  Užsienio politika;

15)  Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė.“

   2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją.

Iš dalies pritarti

Argumentai:

Dalis patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas.

1 punkte įtrauktas srities elementas „regioninė politika“, atsižvelgiant į tai, kad Seime priimtas Regioninės plėtros įstatymas.

2 punkte įtrauktas srities elementas „miškai“, atsižvelgiant į miškų svarbą Lietuvos ūkiui, klimatui ir kt.

5 punktas patikslintas atsižvelgiant į Vyriausybės kanceliarijos pasiūlymus.

6 punktas patikslintas pasikonsultavus su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro atstovais.

Pasiūlymas:

 Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 26 dalimi:

„26.           Valstybės veiklos sritis – atskira kokybiškai susijusios valstybės biudžeto asignavimų valdytojų veiklos sritis, kuriai rengiamos nacionalinės plėtros programos:

1) valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas;

2) aplinka, miškai ir klimato kaita;

3) energetika;

4) viešieji finansai;

5) ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai;

6) valstybės saugumas ir gynyba;

7) viešasis saugumas;

8) kultūra;

9) socialinė apsauga ir užimtumas;

10) transportas ir ryšiai;

11) sveikata;

12) švietimas, mokslas ir sportas;

13) teisingumas;

14) užsienio politika;

15) žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė.“

  18.             

Sveikatos reikalų komitetas, 2020-04-08

3

26

 

 

Argumentai:

Įstatymo projekto atskiruose straipsniuose, pvz. 3 straipsnio 1 ir 25 dalyse, 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir kt. - yra vartojama sąvoka „valstybės veiklos sritys“, tačiau ši sąvoka nėra apibrėžta. Todėl atsiranda galimybė šią sąvoką skirtingai interpretuoti. Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga Įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti nauja dalimi ir joje pateikti sąvokos „valstybės veiklos sritys (sritis)“ apibrėžtį.

Pasiūlymas:

    Įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti nauja dalimi ir joje pateikti sąvokos „valstybės veiklos sritys (sritis)“ apibrėžtį.

Pritarti

 

  19.             

Audito komitetas,

2020-04-22

5

1

 

 

Argumentai:

   1. Įstatymas taikytinas tik tiems planavimo dokumentams, kurie pagal šio teisės akto nuostatas laikytini strateginio valdymo sistemos elementais, skirtais valstybės pažangai planuoti ir ją įgyvendinti. Pažymėtina, kad pažangos lėšos, reikalingos nustatytiems strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įvykdyti, taip pat planuotinos tik tuose dokumentuose, kurių rengimą reglamentuoja šis įstatymas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje tai akcentuoti pabrėžiant, kad strateginis valdymas įgyvendinamas tik per šiame įstatyme nustatytus planavimo dokumentus.

   2. Pagal įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalyje pateiktą apibrėžimą strateginį valdymą sudaro visuma procesų, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. Siekiant tikslumo, siūlytina 5 straipsnio 1 dalį papildyti akcentuojant, kad su strateginio valdymo įgyvendinimu susiję sprendimai yra priimami tada, kai yra atlikta atitinkama aplinkos analizė.  

 

   Pasiūlymas:

   Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

  „1. Strateginis valdymas įgyvendinamas tik per šiame įstatyme nustatytus planavimo dokumentus, organizuojant strateginio valdymo  sistemos dalyvių veiklą ir priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo ir juose nustatomų aplinkos analize grįstų valstybės pažangos vizijos, valstybės vystymosi krypčių, strateginių tikslų, uždavinių ir kitų elementų tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus.“

Pritarti

 

  20.             

Audito komitetas,

2020-04-22

6

 

1,

2,

4,

5,

6

 

  Argumentai:

   1. Atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus, todėl rengiant planavimo dokumentus, visų pirma turi būti vadovaujamasi šio įstatymo nuostatomis, siūlytina tai akcentuoti papildant įstatymo projekto 6 straipsnio 1, 4  ir 6 punktus.

   2. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punkte nustatytas ir strateginio valdymo sistemai taikomas darnumo ir integralumo principas numato, kad planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte ne visais atvejais aiškiai atskleistos planavimo dokumentų tarpusavio sąsajos, siūlytina įstatymo projekto 6 straipsnio 1, 2 ir 4 punktus patikslinti nurodant, koks dokumentas su kokiu kitu dokumentu turi derėti.

   3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 6 straipsnio 5 punkte nurodyti nacionalinių darbotvarkių planai yra skirti nacionalinėms darbotvarkėms įgyvendinti, todėl iš esmės turėtų būti laikytini ne strateginio, o programavimo lygmens dokumentais, pritariant Teisės departamento 12 pastabai siūlytina šiuos planus perkelti iš įstatymo projekto 6 straipsnio į 7 straipsnį. Atitinkamai tikslintina įstatymo projekto 6 straipsnio punktų numeracija.

   4. Atsižvelgiant į Teisės departamento 13 pastabą, siekiant tikslumo, siūlytina įstatymo projekto 6 straipsnio 6 punktą patikslinti, nes horizontalūs principai yra ne formuojami, o nustatomi.

 

   Pasiūlymas:

   Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

   „6 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai

   Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:

   1) Valstybės pažangos strategija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu, kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, atspindintys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija turi derėti su Nacionalinio saugumo strategija;

   2) Nacionalinio saugumo strategija – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šis dokumentas – tai svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma, kuriame nustatomi gyvybiniai ir pirmaeiliai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgalaikiai bei vidutinio laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti. Nacionalinio saugumo strategija turi derėti su Valstybės pažangos strategija;

   3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Šiame planavimo dokumente nustatomos ilgalaikės valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija;

   4) Nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu tai jų rengimą numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ES teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis ir nustatantys ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus,  uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat ir kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus. Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją;

   5) Nacionalinių darbotvarkių planai – planavimo dokumentai, kurie rengiami, jeigu tai numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ir kurie skirti nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui. Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus;

   65) Nacionalinis pažangos planas – 10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir apimantis visas valstybės veiklos sritis, kuriame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes, nacionalinių darbotvarkių planus ir ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus, nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, formuojami horizontalūs principai, nustatomi už pažangos uždavinių įgyvendinimą ir horizontalių principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai ir įgyvendinant pažangos uždavinius dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, taip pat finansinės projekcijos;

   76) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, šiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinio vystymo įgyvendinimo gairės, valstybės teritorijos erdvinė struktūra, valstybės teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir kiti susiję sprendiniai, kurie turi derėti su Nacionaliniu pažangos planu.”  

Iš dalies pritarti

Argumentai:

Patikslintas Valstybės pažangos strategijos laikotarpis iš 30 metų į „ilgesnis negu 20 metų...“.

Straipsnis patikslintas pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas.

 

Pasiūlymas:

 Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai

Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:

1) Valstybės pažangos strategija – ilgesnės negu 320 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, atspindintys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija turi derėti su Nacionalinio saugumo strategija;

2) Nacionalinio saugumo strategija – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šis planavimo dokumentas – svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma, jame nustatomi gyvybiniai ir pirmaeiliai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgalaikiai bei vidutinio laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti. Nacionalinio saugumo strategija turi derėti su Valstybės pažangos strategija;

3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Šiame planavimo dokumente nustatomos ilgalaikės valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija;

4) nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu tai jų rengimą numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis ir nustatantys ilgesnės negu 10 metų trukmės strateginius tikslus, uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat kitus elementus, privalomus pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus. Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją;

5) Nacionalinių darbotvarkių planai – planavimo dokumentai, kurie rengiami, jeigu tai numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ir kurie skirti nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui. Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.

5) Nacionalinis pažangos planas – 10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir apimantis visas valstybės veiklos sritis, kuriame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes, nacionalinių darbotvarkių planus ir Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus, nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, formuojami horizontalieji principai, nustatomi už pažangos uždavinių įgyvendinimą ir horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai ir pažangos uždavinius įgyvendinant dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, taip pat finansinės projekcijos;

6) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, šiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinio vystymo įgyvendinimo gairės, valstybės teritorijos erdvinė struktūra, valstybės teritorijos naudojimo privalomosios

  21.             

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-05-13

6

1

 

 

6.1. Sprendimas: Komitetas siūlo pagrindiniam Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 ir lydinčius teisės aktų projektus pagal komiteto pateiktus pasiūlymus.

Argumentai: Komitetas palaiko Vyriausybės siekį sumažinti planavimo dokumentų ir juose naudojamų vertinimo kriterijų skaičių ir užtikrinti planavimo dokumentų sąsajas, taip pat Vyriausybės pastangas kuriant vieningą ir aiškią strateginio valdymo sistemą, kuri užtikrintų strateginių tikslų įgyvendinimą, efektyvesnį, tikslingesnį valstybės finansinių išteklių planavimą. Tačiau, pagal siūlomą teisinį reglamentavimą, nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje būtų rengiama dar daugiau, nei šiuo metu numatyta, planavimo dokumentų tipų, be to, kelia abejonių numatytos nacionalinio saugumo srities dokumentų rengimo iniciatyvos derinimas ir nustatyta planavimo dokumentų reikšmė/svarba. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu strateginius nacionalinio saugumo srities dokumentus: Nacionalinio saugumo strategiją, ilgalaikes valstybės saugumą stiprinančias programas, jų rengimo planavimą užtikrina ne vien Vyriausybė, bet ir Respublikos Prezidentas, o Seimui patvirtinus minėtus dokumentus Vyriausybė tampa atsakinga už jų sklandų įgyvendinimą. Neretai šios srities dokumentai yra svarstomi Valstybės gynimo taryboje ir tik po to teikiami Seimui.

Pažymėtina, kad:

-                              Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį Vyriausybė Valstybės gynimo tarybos pritarimu teikia Seimui tvirtinti Nacionalinio saugumo strategiją, įtvirtinančią valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgalaikius bei vidutinio laikotarpio uždavinius. Valstybės gynimo taryba svarsto, kaip vykdoma Nacionalinio saugumo strategija, ir teikia rekomendacijas ją keisti.

-                              Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį Vyriausybė, rengdama naujų ir galiojančių įstatymų pakeitimo projektus, jų nuostatas suderina su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis.

-                              Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų leidžiami teisės aktai turi atitikti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas.

Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio I dalies 1 skyriaus nuostatas Lietuvos nacionalinio saugumo politiką sudaro valstybės užsienio, gynybos, ekonominės, viešojo saugumo, socialinės, kultūros, sveikatos, aplinkos apsaugos, švietimo ir mokslo bei kitos valstybės politikos nuostatos, užtikrinančios nacionalinį saugumą. Atskirų valstybės sričių ilgalaikio funkcionavimo strategijos ir doktrinos remiasi šiuo įstatymu ir Nacionalinio saugumo strategija.

Atsižvengdami į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome įstatymo projekte pabrėžti, kad Nacionalinio saugumo strategija yra aukštesnio lygio strateginio planavimo dokumentas, kuriuo, kaip ir Nacionalinio saugumo pagrindu įstatymu, remiasi kiti siūlomame projekte numatyti parengti dokumentai.

  

   Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai

Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:

1) Valstybės pažangos strategija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu, kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, atspindintys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija rengiama remiantis Nacionalinio saugumo strategija.

Iš dalies pritarti

Argumentai:

Iš esmės pritariant NSGK siūlymui, siūlome kiek kitaip išdėstyti 1 dalį. Komitete nuspręsta įstatyme įtvirtinti principą, kad Valstybės pažangos strategijos ir Nacionalinės saugumo strategijos turi viena su kita derėti, nes abi šios strategijos yra lygiaverčiai strateginio lygmens planavimo dokumentai. Atitinkamai derėjimo aspektu patikslinta ir 6 straipsnio 2 dalis.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1) Valstybės pažangos strategija – ilgesnės negu 320 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, atspindintys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija turi derėti su Nacionalinio saugumo strategija;“

 

 

  22.             

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2020-05-13

 6

7

 

3

 

 

1 b

N

Argumentai:  Pažymėtina, kad:

   -   Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 1 dalį Nacionalinio saugumo strategijai įgyvendinti rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos, kurias teikia Vyriausybė ir nutarimu tvirtina Seimas. Įslaptintas ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas ar ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įslaptintas dalis, gavusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimą, tvirtina Vyriausybė.

  -   Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimo pagrindais ir suderinusi su Respublikos Prezidentu, pateikia Seimui ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano projektą. Šiame projekte nurodomos siūlomos parengti programos, jų parengimo terminai, įgyvendinimo laikotarpis, programas rengiančios ir už programų įgyvendinimą atsakingos institucijos. Planą tvirtina Seimas nutarimu.

  -   Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos įgyvendinamos per strateginio planavimo dokumentus. Programų įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė.

   -   Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 5 straipsnio 4 dalį Vyriausybė, pateikdama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas, kartu pateikia informaciją apie lėšų poreikį, reikalingą kiekvienai programai įgyvendinti. Vyriausybė lėšas programoms įgyvendinti numato rengdama Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Programoms įgyvendinti taip pat gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.

      Atsižvengdami į aukščiau išdėstytus argumentus, kad ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė, kuri taip pat suderinusi su Respublikos Prezidentu teikia Seimui jų rengimo plano projektą, taigi yra atsakinga už tokių programų parengimą ir pateikimą Seimui, siūlome, visas ilgalaikes valstybinės saugumo stiprinimo programas, kaip derinamas aukščiausiu lygiu, priskirti strateginio lygmens planavimo dokumentams, tokias programas reglamentuojant  6 projekto straipsnyje, taip pat atsisakyti siūlymo keisti Kovos su korupcija programos, kuri šiuo metu yra ilgalaikė valstybinė saugumo stiprinimo programa, statusą.

 

    Pasiūlymas: 7 straipsnio 1 punkto b papunktį perkelti ir išdėstyti 6 straipsnio 3 punkte, atitinkamai pakeičiant 6 ir 7 straipsnių punktų numeravimą:

 

„6 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai

Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:

3) Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šiuose planavimo dokumentuose siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos. Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;“

 

„7 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai

Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:

b)  ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šiuose planavimo dokumentuose siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos. Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;“

Nepritarti

Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte numatyti pakeitimai yra suderinti su Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, todėl netikslinga NSGK siūlomu būdu keisti nacionalinio saugumo srities  dokumentų statuso.

Atkreipiame dėmesį, jog pritarus siūlomam pakeitimui, papildomai būtų reikalinga rengti ir programavimo lygmens dokumentus, o tai neatitinka įstatymų projektų paketo tikslų – mažinti dokumentų planavimo dokumentų skaičių ir jų rengimo ir įgyvendinimo administracinę naštą.

  23.             

Audito komitetas,

2020-04-22

7

 

1,

1a,

3,

4N,

5,

6

 

Argumentai:

   1. Atsižvelgiant į 1 argumentą, pateiktą prie Audito komiteto 13 pasiūlymo, siūlytina analogiškai papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 punktus. 

   2. Atsižvelgiant į Audito komiteto 11 pasiūlymu įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje apibrėžtą „valstybės veiklos srities“ sąvoką, o taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento 14 pastabą, siūlytina įstatymo projekto 7 straipsnio 1 punktą atitinkamai patikslinti.

   3. Pagal įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalyje pateiktą apibrėžimą strateginį valdymą sudaro visuma procesų, vienas kurių – aplinkos analizė. Siekiant tikslumo, siūlytina 7 straipsnio 1 a punktą papildyti akcentuojant, kad plėtros programas sudarantys elementai (pažangos priemonės, rezultato rodikliai ir kt.) nustatomi tada, kai yra atlikta atitinkama aplinkos analizė.

  4. Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 c ir 4 punktuose nurodyti planavimo dokumentai (t. y. Regionų plėtros programa ir regionų plėtros planai) rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, o taip pat Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtus punktus atitinkamai papildyti. 

   5. Atsižvelgiant į Teisės departamento 16 pastabą,  siekiant teisinio aiškumo, tikslintinas įstatymo projekto 7 straipsnio 3 punktas numatant, kad Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, esant reikalui, gali būti numatyti ne tik su Nacionaliniu pažangos plano, bet ir su jį įgyvendinančių planavimo dokumentų keitimu susiję aspektai.

  6. Atsižvelgiant į 3 argumentą, pateiktą prie 13 Audito komiteto pasiūlymo, siūlytina nacionalinių darbotvarkių planus iš įstatymo projekto 6 straipsnio 5 punkto perkelti į 7 straipsnio 4 punktą. Taip pat įstatymo projekto 7 straipsnio 4 punktas tikslintinas 1 ir 2 argumentų, pateiktų prie 13 Audito komiteto pasiūlymo, pagrindu. Atitinkamai tikslintina įstatymo projekto 7 straipsnio punktų numeracija.

 

   Pasiūlymas:

   Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

   „7 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai

   Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:

   1) Nacionalinės plėtros programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, kuriuose nurodoma, kaip bus įgyvendinami pažangos uždaviniai. Viena nacionalinė plėtros programa gali būti rengiama ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai šiame įstatyme. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti rengiamos kelios nacionalinės plėtros programos. Rengiamos tokios nacionalinės plėtros programos:

   a) plėtros programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, nacionalinių darbotvarkių planus, atlikus aplinkos analizę, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios atskiram Nacionalinio pažangos plano uždaviniui arba susijusiems uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus;

   b) ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šiuose planavimo dokumentuose siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos. Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;

   c) regionų plėtros programa – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, kuriame, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, konkrečių regionų lygiu detalizuojami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, nustatomos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo,  preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai;

   2) Vyriausybės programa – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, rengiamas planavimo dokumentas, kuriame nustatomos Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gairės;

   3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu. Šiame plane detalizuojama, kaip bus įgyvendinamos Vyriausybės programoje nustatytos valstybės veiklos gairės – nurodomi Vyriausybės veiklos prioritetai, prioritetinės nacionalinėse plėtros programose nustatytos pažangos priemonės ir (arba) pažangos priemones įgyvendinantys projektai, o prireikus – kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinis pažangos planas ir (arba) jį įgyvendinantys planavimo dokumentai, nacionalinės plėtros programos, siekiant suderinti šiuos dokumentus su Vyriausybės programa;

   4) Nacionalinių darbotvarkių planai – planavimo dokumentai, kurie rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu tai jų rengimą numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ir kurie skirti nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui. Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus. Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir turi derėti su Nacionaliniu pažangos planu ir nacionalinėmis plėtros programomis;

   45) regionų plėtros planai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, kuriuose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, pateikiama išsami konkretaus regiono situacijos analizė, įvertinamas numatomas nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo poveikis konkretaus regiono lygiu, prireikus detalizuojamos konkrečiam regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, nurodomi regiono plėtros tikslai ir regiono plėtros uždaviniai, suplanuojamos regiono plėtros tikslus ir regiono plėtros uždavinius įgyvendinančios pažangos priemonės ir (arba) projektai, nurodomos preliminarios kiekvienai pažangos priemonei ir (arba) projektui įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, nustatomi rezultato rodikliai;

   56) savivaldybių strateginiai plėtros planai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, skirti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmenų planavimo dokumentus. Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir regionų plėtros planais;

   67) savivaldybių bendrieji planai – savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kurie rengiami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Šie planai įgyvendina ir detalizuoja Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, taip pat turi derėti su savivaldybių strateginiais plėtros planais.”  

Iš dalies pritarti

Argumentai:

Atsisakoma 7 straipsnio 1 punkto kiekviename papunktyje kartoti planavimo dokumentų terminą, nes terminas yra nurodytas 1 punkto tekste „4-10 metų“.

Patikslintas naujasis 4 punktas derėjimo su kitais planavimo dokumentais aspektu.

Straipsnis patikslintas pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas.

 

Pasiūlymas:

   Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai

Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:

1)                                     Nacionalinės plėtros programos – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nurodoma, kaip bus įgyvendinami pažangos uždaviniai. Viena nacionalinė plėtros programa gali būti rengiama ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu šiame įstatyme. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti rengiamos kelios nacionalinės plėtros programos. Rengiamos tokios nacionalinės plėtros programos:

a)                                      plėtros programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, nacionalinių darbotvarkių planus, atlikus aplinkos analizę, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios atskiram Nacionalinio pažangos plano uždaviniui arba susijusiems uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos ir kiti elementai, privalomi pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus;

b)                                ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu rengiami planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos. Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;

c) regionų plėtros programa – 4–10 metų trukmės vadovaujantis šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, konkrečių regionų lygiu detalizuojami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, nustatomos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai;

2)                                     Vyriausybės programa – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, rengiamas planavimo dokumentas, kuriame nustatomos Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gairės;

3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame detalizuojama, kaip bus įgyvendinamos Vyriausybės programoje nustatytos valstybės veiklos gairės, nurodomi Vyriausybės veiklos prioritetai, prioritetinės nacionalinėse plėtros programose nustatytos pažangos priemonės ir (arba) pažangos priemones įgyvendinantys projektai, o prireikus – kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinis pažangos planas ir (arba) jį įgyvendinantys planavimo dokumentai, nacionalinės plėtros programos, siekiant suderinti šiuos dokumentus su Vyriausybės programa;

4) Nacionalinių darbotvarkių planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami planavimo dokumentai, jeigu jų rengimą numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, skirti nacionalinėms darbotvarkėms įgyvendinti. Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat kiti elementai, privalomi pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus. Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir turi derėti su nacionalinėmis plėtros programomis.

5) regionų plėtros planai – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, pateikiama išsami konkretaus regiono situacijos analizė, įvertinamas numatomas nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo poveikis konkretaus regiono lygiu, prireikus detalizuojamos konkrečiam regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, nurodomi regiono plėtros tikslai ir regiono plėtros uždaviniai, suplanuojamos regiono plėtros tikslus ir regiono plėtros uždavinius įgyvendinančios pažangos priemonės ir (arba) projektai, nurodomos preliminarios kiekvienai pažangos priemonei ir (arba) projektui įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, nustatomi rezultato rodikliai;

6) savivaldybių strateginiai plėtros planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, skirti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentus. Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir regionų plėtros planais;

7) savivaldybių bendrieji planai – vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu rengiami savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriais įgyvendinami ir detalizuojami Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai. Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybių strateginiais plėtros planais.“

  24.             

Audito komitetas,

2020-04-22

8

 

1,

2,

3

 

Argumentai:

   1. Atsižvelgiant į 1 argumentą, pateiktą prie Audito komiteto 13 pasiūlymo, siūlytina analogiškai papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio 1, 2 ir 3 punktus.

   2. Pritariant Teisės departamento 17 pastabai, siekiant tikslumo, siūlytina atitinkamai tikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 punktą.

 

   Pasiūlymas:

   Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

   „8 straipsnis. Veiklos lygmens planavimo dokumentų tipai

   Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:

   1) strateginiai veiklos planai – 3 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, kuriuose suplanuojamos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ar savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programos. Šiose programose planuojami 3 metų asignavimai, skirti nacionalinėse plėtros programose numatytoms pažangos priemonėms, prireikus – detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus arba regionų plėtros planuose ir (arba) savivaldybių strateginiuose plėtros planuose nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, prireikus – detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus, ir (arba) nurodomi tęstinės veiklos uždaviniai, tęstinės veiklos priemonės ir joms planuojami 3 metų asignavimai. Šiose programose taip pat nustatomi rezultato, produkto ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai;

   2) veiksmų planai – įvairaus laikotarpio planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, kurie nėra privalomi ir kurie rengiami prireikus nustatyti vieno ar kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus, skirtus pažangos ir (arba) tęstinių priemonių, nustatytų nacionalinėse plėtros programose ir (ar) strateginiuose veiklos planuose, projektų ir (arba) kitų susijusių įsipareigojimų įgyvendinimui detaliau suplanuoti;

   3) metiniai veiklos planai – vienų metų laikotarpio planavimo dokumentai, kurie rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu tai jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai, .kuriuose Šiuose dokumentuose suplanuojama strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla.“

Pritarti

Straipsnis patikslintas pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas.

 

  25.             

Audito komitetas,

2020-04-22

9

 

 

 

Argumentai:

   1. Atsižvelgiant į 1 argumentą, pateiktą prie Audito komiteto 12 pasiūlymo, o taip pat į įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punkte nustatytų ir strateginio valdymo sistemai taikomų principų svarbą, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje akcentuoti pabrėžiant, kad valstybės pažanga ir jai reikalingos lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose ir turi būti laikomasi minėtų principų.

   2. Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kokiu teisės aktu vadovaujantis planuojamos tęstinės veiklos lėšos, tuo tarpu su įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatytu pažangos lėšų planavimu susijęs teisinio reguliavimo pagrindas nėra nurodytas. Todėl siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį atitinkamai papildyti.

   3. Pritariant Teisės departamento 18 pastabai, siekiant aiškesnio nuostatų taikymo, siūlytina atitinkamai tikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalį.

 

   Pasiūlymas:

   Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

   „9 straipsnis. Lėšų planavimas

   1. Valstybės pažanga ir jai reikalingos lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose laikantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų strateginio valdymo sistemos principų.

   2. Pažangos lėšos planuojamos pažangos priemonėms, kurios planuojamos nacionalinėse plėtros programose arba regionų plėtros planuose, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika (toliau – Strateginio valdymo metodika).

   3. Tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis ir yra  planuojamos pagal Vyriausybės patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles. Tęstinei veiklai vykdyti reikalingos papildomos lėšos laikomos tęstinės veiklos lėšomis.“

Iš dalies pritarti

Argumentai:

Straipsnio 2 dalis patikslinta, kad pažangos lėšos gali būti planuojamos ir atitinkamiems  projektams.

Straipsnis patikslintas pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas.

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 9 straipsnį išdėstyti taip:

 „9 straipsnis. Lėšų planavimas

1. Valstybės pažanga ir jai reikalingos lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose laikantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų strateginio valdymo sistemos principų.

2. Pažangos lėšos planuojamos pažangos priemonėms ir (arba) projektams, kurios kurie planuojamos planuojami nacionalinėse plėtros programose arba regionų plėtros planuose, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika.

3. Tęstinės veiklos lėšos , joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis ir yra planuojamos pagal Vyriausybės patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles. Tęstinei veiklai vykdyti reikalingos papildomos lėšos laikomos tęstinės veiklos lėšomis.“

  26.             

Audito komitetas,

2020-04-22

10

3

 

 

Argumentai:

   Atsižvelgiant į tai, kad finansinės projekcijos yra nustatomos Nacionaliniame pažangos plane, o apskaičiuojamos pagal Strateginio valdymo metodikoje nurodytą tvarką, siūlytina įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį atitinkamai patikslinti.

 

   Pasiūlymas:

   Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

   „3. Finansinės projekcijos nustatomos ir tikslinamos apskaičiuojamos vadovaujantis Vyriausybės  tvirtinama Strateginio valdymo metodika (toliau – Strateginio valdymo metodika).“

Pritarti

 

  27.             

Audito komitetas,

2020-04-22

12

1

 

 

Argumentai:

   Pagal įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalyje pateiktą apibrėžimą strateginį valdymą sudaro visuma procesų, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. Atsižvelgiant į tai, o taip pat pritariant Teisės departamento 19 pastabai, siūlytina įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį atitinkamai papildyti.

 

   Pasiūlymas:

   Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

   „1. Sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimo, aplinkos analizės, Planavimo planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus tvarką, programinio valdymo principus, strateginio valdymo sistemos dalyvių, dalyvaujančių priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimo, atliekant aplinkos analizę, rengiant, tvirtinant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, atliekant stebėseną, vertinant rezultatus ir atsiskaitant už pasiektus rezultatus, teises ir pareigas nustato šis įstatymas, išskyrus šiame  ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, o detalizuoja Strateginio valdymo metodika, kuriais strateginio valdymo sistemos dalyviai vadovaujasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantiems įstatymams ir tiesiogiai taikomiems ES teisės aktams.“  

Pritarti

 

  28.             

Ekonomikos komitetas, 2020-05-13

13,

14

1,2

1

 

 

Tikslinti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 14 straipsnio 1 dalį, kuriose nustatoma, kokius planavimo dokumentus tvirtins Seimas, bet nenustatyta kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai bus tvirtinami.

Pritarti

 

  29.             

Ekonomikos komitetas, 2020-05-13

13,

14

 

 

 

Tikslinti įstatymo projekto 13 ir 14 straipsnius taip, kad išryškėtų labai aiški planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, pažangos stebėsenos, pažangos vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektą pažanga sistema - hierarchija (kaip vieno iš jų keitimas/nekeitimas įtakoja kito keitimą/nekeitimą, kaip vieno iš jų įgyvendinimas/neįgyvendinimas įtakoja kito įgyvendinimą/neįgyvendinimą).

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymus dėl įstatymo projekto IV skyriaus patikslinimo (12 – 24 straipsniai).

  30.             

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2020-05-13

14

17

 

2

 

 

 

Argumentai: žr. aukščiau išdėstytus argumentus.

 

Pasiūlymas: 14 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį perkelti ir išdėstyti 13 straipsnio 2 dalyje:

„14 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Nacionalines plėtros programas, vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika, rengia ministerijos, dalyvaujant Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems už horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nacionalinių darbotvarkių koordinatoriams, ministerijai, pagal Teritorijų planavimo įstatymą atsakingai už valstybės teritorijos bendrojo plano rengimo organizavimą, ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždavinių įgyvendinime dalyvaujantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Rengiant nacionalines plėtros programas valstybės veiklos srityse, kuriose veikia Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, dalyvauja suinteresuoti Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems  įstatymams. Plėtros programas ir regionų plėtros programą tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas.“

 

„13 straipsnis.       Strateginio lygmens planavimo dokumentų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

2. Vadovaudamasi Strateginio valdymo metodika, nacionalinių darbotvarkių ir nacionalinių darbotvarkių planų rengimą koordinuoja Vyriausybė. Nacionalines darbotvarkes ir nacionalinių darbotvarkių planus, vadovaudamiesi Strateginio valdymo metodika, ES teisės aktų reikalavimais ir (arba) tarptautiniais įsipareigojimais rengia nacionalinėse darbotvarkėse nustatyti nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai ir (ar) ministerijos pagal atitinkamiems ministrams pavestas valdymo sritis, dalyvaujant suinteresuotiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 3 punkte. Nacionalines darbotvarkes tvirtina Seimas. Nacionalinių darbotvarkių planus tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas.“

Nepritarti

Argumentai.

Nepritarus NSGK pasiūlymui dėl 6 ir 7 straipsnių keitimo, atitinkamai negalime pritarti ir šiam pasiūlymui.

Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte numatyti pakeitimai yra suderinti su Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, todėl netikslinga NSGK siūlomu būdu keisti nacionalinio saugumo srities  dokumentų statuso.

Atkreipiame dėmesį, jog pritarus siūlomam pakeitimui, papildomai būtų reikalinga rengti ir programavimo lygmens dokumentus, o tai neatitinka įstatymų projektų paketo tikslų – mažinti dokumentų planavimo dokumentų skaičių ir jų rengimo ir įgyvendinimo administracinę naštą.

Atkreipiame dėmesį, jog Komitetas yra patobulinęs visą IV skyrių (12 – 24 straipsniai), todėl NSGK pasiūlymų tekstas nėra tikslus. 

 

  31.             

Audito komitetas,

2020-04-22

12,

13,

14,

15

 

 

 

Argumentai:

   Įstatymo projekto nuostatos iš esmės orientuotos tik į vieną valdysenos procesą – planavimą. Tuo tarpu kiti esminiai strateginio valdymo sistemos procesai – įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas, atsiskaitymas už pasiektą pažangą – įstatymo projekte iš esmės nereglamentuoti. Pažymėtina, kad visi valdysenos procesai ir su jais susiję pagrindiniai elementai turėtų būti aiškiai išdėstyti pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (t. y. Strateginio valdymo metodikoje).

 

   Pasiūlymas:

   Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui arba atitinkamai patikslinti esamus įstatymo projekto straipsnius, arba įstatymo projektą papildyti naujais straipsniais, kad būtų aiškiai ir išsamiai reglamentuoti visi valdysenos procesai, t. y. ne tik planavimas, bet ir įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas, atsiskaitymas už pasiektą pažangą ir kiti procesai, nurodyti įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalyje pateiktame „strateginio valdymo“ apibrėžime.

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymus dėl įstatymo projekto IV skyriaus patikslinimo (12 – 24 straipsniai).

  32.             

Audito komitetas,

2020-04-22

12,

13,

14,

15

 

 

 

Argumentai:

   Įstatymo projekte teisinis strateginio valdymo sistemos dalyvių statusas iš esmės nereglamentuotas, t. y. neapibrėžtos arba nepilnai apibrėžtos šių dalyvių teisės, pareigos, funkcijos, atsakomybės. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kuris  yra tiesiogiai susijęs su subjektų teisių ir pareigų apimties reglamentavimu, turi būti nustatytas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (t. y. Strateginio valdymo metodikoje).

 

   Pasiūlymas:

   Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui arba atitinkamai patikslinti esamus įstatymo projekto straipsnius, arba įstatymo projektą papildyti naujais straipsniais, kad būtų aiškiai ir išsamiai reglamentuotas teisinis strateginio valdymo sistemos dalyvių statusas (t. y. jų teisės, pareigos, funkcijos, atsakomybės).

Pritarti

Žr. Komiteto pasiūlymus dėl įstatymo projekto IV skyriaus patikslinimo (12 – 24 straipsniai).

  33.             

Sveikatos reikalų komitetas, 2020-03-25

16

2

 

 

Argumentai:

Susiklosčiusiomis aplinkybėmis kyla abejonės, ar Vyriausybė iki siūlomo nustatyti termino (2020 m. balandžio 1 d.) suspės įvykdyti Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje 1-3 punktuose jai nustatytas užduotis. Todėl yra svarstytina galimybė koreguoti Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų užduočių atlikimo terminus (datą).

Pasiūlymas:

    Koreguoti Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus užduočių Vyriausybei terminus (datą).

Pritarti

 

  34.             

Švietimo ir mokslo komitetas 2020-05-28

 

 

 

*

6.1. Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad pateiktame projekte siūloma strateginio planavimo sistema yra sudėtinga, nepakankamai sumažinamas strateginių planavimo dokumentų kiekis, nėra aiški metodika, kokie reikalavimai bus keliami valstybės pažangos strategijai ir kaip į ją bus integruoti švietimas, mokslas ir sportas, įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų organizacijų pastabas, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294.

Iš dalies pritarti

Komitete nuspręsta palaikyti Vyriausybės pateiktais Strateginio valdymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4294 ir lydinčiaisiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4295 – XIIIP-4334 siūlomą nuoseklaus ir vieningo planavimo dokumentų inicijavimo, rengimo ir tvirtinimo sistemos koncepciją, pagal kurią būtų sumažintas ir susistemintas nacionaliniu lygiu planuojamų dokumentų skaičius per pusę nuo ~290, taip pat atitinkamai būtų sumažintas ir vertinimo rodiklių skaičius. Pagal šią koncepciją siūloma suvienodinti ES lėšų, kitų paramos šaltinių ir Valstybės biudžeto lėšų planavimo ir skyrimo tvarką. Palaikant vieną iš pagrindinių šios koncepcijos idėjų, atsisakoma lydinčiųjų įstatymų nuostatų, įpareigojančių tvirtinti atskirus planavimo dokumentus, kurie neatitinka Strateginio valdymo įstatymo projekte įtvirtinamų dokumentų. Atsisakomų dokumentų elementai nuosekliai inkorporuojami į naujos strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentus. Švietimo ir mokslo srityje numatyta, kad studijų, mokslinių tyrimų ir ekspermentinei plėtrai bei inovacijų plėtotei skirtas priemones tvirtina Vyriausybė nacionalinėse plėtros programose. Pagrindiniame svarstomo įstatymų projektų paketo Strateginio valdymo įstatymo projekte patobulintas 13 straipsnis, kuris skirtas reglamentuoti Valstybės pažangos strategijos rengimą ir kuriame konkretizuoti reikalavimai Valstybės pažangos strategijai.

  35.             

Audito komitetas, 2020-04-22

 

 

 

*

Argumentai:

   Valstybei svarbiais ekonominiais projektais reikšmingai prisidedama įgyvendinant valstybės strateginius interesus, sektorinės ar regioninės politikos ir kitus tikslus. Jie turi didelę įtaką šalies ekonominiam, socialiniam, politiniam gyvenimui ar konkrečios visuomeninių santykių srities būklei. Tačiau įstatymo projekte šie projektai neatsispindi ir nėra integruoti. Analogiškai yra ir su regioninės svarbos projektais, kurie vykdomi įgyvendinant regiono plėtros plane nustatytus regiono plėtros tikslus ir uždavinius ir kurių įgyvendinimas turi esminę įtaką regiono ekonominei, socialinei, demografinei būklei ir (arba) atskiros ūkio šakos (sektoriaus) būklei.

 

   Pasiūlymas:

   Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui aiškiai įstatyme apibrėžti valstybei svarbių ekonominių projektų ir regioninės svarbos projektų santykį su atitinkamais planavimo dokumentais bei jų integralumą į strateginio valdymo sistemą.

Nepritarti

Strateginio valdymo įstatymas yra skėtinis įstatymas, kurio tikslas apibrėžti pagrindines strateginio valdymo sąvokas, principus, svarbiausius procesus, jų dalyvius ir dalyvių vaidmenis procesuose. SVĮ yra pasakoma, kad plėtros programos įgyvendinamos per pažangos veiklas ir projektus. Projektai, veiklos gali būti detalizuojami, apjungiami, konsoliduojami jų sąrašai pagal tikslines grupes ar kitus institucijų poreikius.

Projektų skirstymas į valstybei svarbius, ypatingos svarbos ir t.t. to skirstymo tvarka yra jau smulkesni  ir gilesni strateginio valdymo procesai, kurie kol kas įstatyme nėra brėžiami.

Jiems reikalinga atskira plati diskusija. Pertvarka daroma etapais ir dalimis, ne viską keičiant iš karto, todėl šie klausimai bus sprendžiami vėlesniuose pertvarkos etapuose.

  36.             

Ekonomikos komitetas, 2020-05-13

 

 

 

*

Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, prieš priimant sprendimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294, surengti išplėstinę apskrito stalo diskusiją, skirtą strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarkai, nes galimai Seimo vaidmuo sprendžiant strateginius valstybės klausimus nėra pakankamas.

Pritarti

VVSK 2020-05-20 surengė klausymus dėl strateginio valdymo pertvarką lemsiančių įstatymų projektų paketo.

  37.             

Ekonomikos komitetas, 2020-05-13

 

 

 

*

Papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad būtų vertinamas visų naujai registruojamų teisės aktai (tobulinamų ar naujai kuriamų), atitiktis  strateginio planavimo dokumentams.

Pritarti

VVSK teikia atitinkamą Seimo statuto 135 straipsnio pakeitimą.

  38.             

Ekonomikos komitetas, 2020-05-13

 

 

 

*

Papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad bus sukurta planavimo dokumentų vykdymo stebėsenos sistema ir kad būtų viešai skelbiamos planavimo dokumentų vykdymo stebėsenos ataskaitos.

Iš dalies pritarti

Strateginio valdymo metodikoje bus įtvirtinta pareiga skelbti ataskaitas. Šiuo metu kuriama SVIS (Strateginio valdymo informacinė sistema)  sistema, kuri turės sąsajas AFIS (Atvirų finansų informacine sistema), kurioje pateikiami atviri finansiniai duomenys. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose yra nustatyta ataskaitų skelbimo tvarka.

  39.             

Ekonomikos komitetas, 2020-05-13

 

 

 

*

Papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad Vyriausybės programa būtų vertinama atitikimui galiojantiems planavimo dokumentams, nurodant poveikį jų įgyvendinimui (finansinį taip pat).

Nepritarti

Vyriausybės programa yra politinio konsensuso planavimo dokumentas tvirtinamas Seimo. Taigi įvertinant šio dokumento specifiką, įstatymo projekte numatoma, kad atsižvelgiant į  Vyriausybės programą  turėtų būti daromos ir kitų planavimo dokumentų korekcijos (7 straipsnio 3 punktas).

  40.             

Ekonomikos komitetas, 2020-05-13

 

 

 

*

Papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad pristatant metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą, kartu būtų pateikiama ataskaita apie konkrečių strateginių planavimo dokumentų  įgyvendinimą pagal vertinimo kriterijus ir finansinė ataskaita.

Pritarti

Šios nuostatos bus įtvirtintos Viešojo sektoriaus atskaitomybės pakeitimo  įstatymo projekte, kurį šiuo metu rengia Vyriausybė.

  41.             

Ekonomikos komitetas, 2020-05-13

 

 

 

*

Siekiant išvengti atotrūkio tarp strateginių planavimo dokumentų ir įstatymų, papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad atsižvelgiant į pokyčius teisėkūroje, pvz., priėmus naujus ES strateginius teisės aktus, būtų į įstatymus perkeliamos ne tik jų nuostatos, bet atitinkamai (nustatytais terminais) patikslinami ir strateginiai planavimo dokumentai.

Nepritarti

Atsižvelgiant į tai, kad strateginio planavimo dokumentai yra teisės aktai, jiems yra taikomas sistemiškumo reikalavimas ir egzistuoja pareiga esant būtinybei į juos perkelti atitinkamas ES strateginių teisės aktų nuostatas.

  42.             

Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,

2020-05-13

 

 

 

*

Argumentai: žr. aukščiau išdėstytus argumentus.

 

Pasiūlymas: Komitetas taip pat siūlo:

-                                         Atsisakyti keisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, nes į siūlomą keisti įstatymo 5 straipsnį įtraukiant ir nacionalines darbotvarkes būtina nuosekliai keisti visą įstatymo priedėlį, t.y. ir visus kitus įstatymo straipsnius, dalis, skyrius. Pavyzdžiui, parlamentinės kontrolės dalyje nacionalinės darbotvarkės nėra numatytos, tačiau ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įgyvendinimo parlamentinė kontrolė yra pabrėžiama. Žr. Įstatymo priedėlio 15 skyriaus trečiasis skirsnis, taip pat kitos Įstatymo nuostatos.

-                                         Atsisakyti Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimų, taip pat nemažinant ir nekeičiant galiojančių ilgalaikių valstybinių saugumo užtikrinimo programų statuso.

-                                         Atsižvelgiant į susidariusią situaciją Lietuvoje ir pasaulyje dėl paskelbtos pandemijos, abejotinas siūlymas tiesiog naikinti Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programą. Šiuo metu Lietuvoje trūksta ekstremalių situacijų, krizių valdymo sistemos, tad svarstytinas ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos parengimas.

Kartu su svarstomais teisės aktais tobulinti ir Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. XII-724 „Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“, galimai peržiūrint numatytų programų sąrašą, pavyzdžiui, siūlant Vyriausybei atsižvelgiant į grėsmes, susijusias su paskelbta pandemija stiprinti civilinės saugos sistemą, užtikrinti geresnę krizių prevenciją, kibernetinį saugumą ir pan.

Iš dalies pritarti

Atitinkamai patikslintas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projektas.

Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimas yra reikalingas, todėl projektas lieka pakete.

Nepritariama NSGK pasiūlymui dėl ilgalaikių valstybinių saugumo užtikrinimo programų statuso išlaikymo, nedarant įstatymo projektų pakete numatytų pakeitimų.

VVSK kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas įvertinti poreikį tobulinti NSGK pasiūlyme nurodytą Seimo nutarimą.

 

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294(2) ir Komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

      1.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

3

10, 15

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, siūlome patikslinti 3 straipsnio 10 ir 15 dalis požymiu „kokybiškai“.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip:

„10. Poveikio rodiklis – kiekybiškai ir kokybiškai išreikštas dydis, rodantis esamos būklės pokytį, kurio siekiama įgyvendinant valstybės vystymosi kryptį, strateginį tikslą ir pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždavinį.“

 

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip:

„15. Rezultato rodiklis – kiekybiškai arba kokybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojama įgyvendinant pažangos ar tęstinės veiklos priemones ar projektus sukurtų produktų nauda tikslinei grupei, institucijai, sektoriaus ar teritorijos plėtrai ir pan., panaudojimo mastas ir (arba) kokybės pagerėjimas.“

Pritarti

 

      2.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

3

17

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus siūlome tokią 17 dalies redakciją.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalį išdėstyti taip:

1.    „Strateginio valdymo sistemos dalyvis – subjektas, dalyvaujantis strateginio valdymo procesuose:

1) Lietuvos Respublikos Seimas;

2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

3) įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, (toliau – valstybės biudžeto asignavimų valdytojai) ir joms pavaldžios biudžetinės įstaigos;

4) Nacionalinė regioninės plėtros taryba;

5) regionų plėtros tarybos;

6) savivaldybių tarybos;

7) įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, (toliau – savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai) ir joms pavaldžios kitos savivaldybių tarybų įsteigtos biudžetinės įstaigos;

8) už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingos biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir šios viešosios įstaigos, atsakingos už metodologinę pagalbą rengiant nacionalines plėtros programas, jas įgyvendinančias pažangos priemones ir projektus, projektų administravimą ir vystymą. Už šiame punkte nurodytų funkcijų atlikimą atsakingų viešųjų įstaigų sąrašą tvirtina Vyriausybė (toliau – už projektų administravimą atsakingos įstaigos);

a) viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra;

b) Europos socialinio fondo agentūra;

c) viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra;

d) viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra;

e) viešoji įstaiga Jungtinis techninis sekretoriatas;

f) viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;

g) viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra;

9) Valstybės pažangos taryba, nurodyta Valstybė pažangos strategijoje „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo“ (toliau – Valstybės pažangos taryba);

10) Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centras;

11) Teisėjų taryba;

12) juridiniai asmenys, juridinio asmens statuso neturintys asmenys ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones.“

Pritarti

 

      3.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

3

20

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus siūlome įstatymo projektą papildyti sąvoka „suinteresuotoji šalis“. Atskiruose planavimo dokumentus reglamentuojančiuose straipsniuose planavimo dokumentų rengėjams numatyta pareiga konsultuotis su suinteresuotomis šalimis rengiant planavimo dokumentus ar juos tiesiogiai įtraukti į rengimo procesus.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti 20 dalimi:

„20.           Suinteresuotoji šalis – bet kuris viešasis juridinis asmuo arba bet kuri kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, suinteresuoti jų veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais.“

Pritarti

 

      4.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

3

25, 27

 

 

Argumentai:

Sistemiškai visame įstatymo projekte patikslinama, kad Valstybės pažangos strategija ir su ja susijusios sąvokos „valstybės pažangos vizija“, „valstybės vystymosi kryptis“ projektuojamos ilgesniam negu 20 metų laikotarpiui (vietoj konkretaus 30 metų laikotarpio).

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:

„25. Valstybės pažangos vizija – valstybės saugumo, socialinė, ekonominė ir aplinkos būklė, kurią norima pasiekti ilguoju – ilgesniu negu 320 metų – laikotarpiu.“

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip:

„27. Valstybės vystymosi kryptis – ilgalaikiai – ilgesnės negu 320 metų trukmės – valstybės raidos prioritetai, skirti valstybės pažangos vizijai įgyvendinti.“

Pritarti

 

      5.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

11

1

 

 

Argumentai:

Siekiant teisės normos aiškumo siūlome patikslinti 11 straipsnio 1 dalį.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Nacionalinėse plėtros programose planuojant planuojamos Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšas lėšos, kurios negali būti viršijamos viršyti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų projekcijos finansinių projekcijų.“

Pritarti

 

      6.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

12

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos  planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės).

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 12 straipsnį išdėstyti taip:

„12 straipsnis. Strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinis reglamentavimas

1.    Sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimo, aplinkos analizės, planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus tvarką, programinio valdymo principus, strateginio valdymo sistemos dalyvių, dalyvaujančių priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimo, atliekant aplinkos analizę, rengiant, tvirtinant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, atliekant stebėseną, vertinant rezultatus ir atsiskaitant už pasiektus rezultatus, teises ir pareigas nustato šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose įstatyme nurodytas išimtis, o detalizuoja Strateginio valdymo metodika, kuriais strateginio valdymo sistemos dalyviai vadovaujasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantiems įstatymams ir tiesiogiai taikomiems Europos Sąjungos teisės aktams.

2. Vyriausybės įgaliotos institucijos ir įstaigos Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka teikia konsultacijas strateginio valdymo dalyviams, rengiantiems planavimo dokumentus.

3. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliota institucija nustato metodinės pagalbos, atliekant pažangos priemonių ir (arba) projektų finansinės, ekonominės ir socialinės naudos, efektyvumo vertinimus, teikimo tvarką, vadovaujantis kuria ministerijų, rengiančių nacionalines plėtros programas, ir (arba) portfelio valdytojo iniciatyva, už projektų administravimą atsakingos įstaigos teikia metodines rekomendacijas ir konsultacijas strateginio valdymo sistemos dalyviams.

4. Siekiant užtikrinti visuomenės įtraukimą į strateginio ir (arba) programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimą ir taip sudaryti sąlygas pagerinti planavimo dokumento kokybę bei atitiktį visuomenės poreikiams, strateginio ir (arba) programavimo lygmens planavimo dokumentus rengiantys strateginio valdymo sistemos dalyviai Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka konsultuojasi su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais.

5. Šio įstatymo 3 straipsnio 15 17 dalies 7 8 punkte a, b, c, d, e, f, g papunkčiuose nurodytiems strateginio valdymo sistemos dalyviams už šio straipsnio 3 dalyje ir 14 17 straipsnio 11 5 dalyje nustatytų funkcijų atlikimą skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto.“

Pritarti

 

      7.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

13

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos  planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės).

 Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip:

„13 straipsnis.      Strateginio lygmens planavimo dokumentų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika, Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 1, 3, 8, 9 ir 10 punktuose, bei konsultuojantis su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir švietimo bendruomenėmis, Lietuvos savivaldybių asociacija, darbdavius ir darbuotojus vienijančiomis organizacijomis. Valstybės pažangos strategiją tvirtina Seimas.

2. Vadovaudamasi Strateginio valdymo metodika, nacionalinių darbotvarkių ir nacionalinių darbotvarkių planų rengimą koordinuoja Vyriausybė. Nacionalines darbotvarkes ir nacionalinių darbotvarkių planus, vadovaudamiesi Strateginio valdymo metodika, ES teisės aktų reikalavimais ir (arba) tarptautiniais įsipareigojimais rengia nacionalinėse darbotvarkėse nustatyti nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai ir (ar) ministerijos pagal atitinkamiems ministrams pavestas valdymo sritis, dalyvaujant suinteresuotiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 3 punkte. Nacionalines darbotvarkes tvirtina Seimas. Nacionalinių darbotvarkių planus tvirtina Vyriausybė.

3. Vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika, Nacionalinio pažangos plano rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 3, 9 ir 10 punktuose, konsultuojantis su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir švietimo bendruomenėmis, Lietuvos savivaldybių asociacija, darbdavius ir darbuotojus vienijančiomis organizacijomis. Nacionalinį pažangos planą tvirtina Vyriausybė.

4. Šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 7 punktuose nurodyti strateginio lygmens planavimo dokumentai rengiami ir tvirtinami kituose atitinkamas valstybės veiklos sritis reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

5. Vadovaudamasi Strateginio valdymo metodika, strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė. Valstybės pažangos strategijos ir Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo stebėseną atlieka, ataskaitas rengia, pažangos vertinimus organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Strateginio valdymo metodika.

6. Įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją ir Nacionalinį pažangos planą pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje. Informacija apie pažangą įgyvendinant šiuos planavimo dokumentus kiekvienais metais teikiama  svarstyti Seimui Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.

7. Šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodyti strateginio lygmens planavimo dokumentai įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas šiuose planavimo dokumentuose ir kituose atitinkamas valstybės veiklos sritis reguliuojančiuose teisės aktuose, ES ir (arba) tarptautiniuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

13 straipsnis. Valstybės pažangos strategijos rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Valstybės pažangos strategija rengiama šiais etapais:

1) sprendimą dėl Valstybės pažangos strategijos rengimo priima Vyriausybė ne vėliau kaip 4 metai iki galiojančios Valstybės pažangos strategijos termino pabaigos, kartu patvirtindama valstybės pažangos strategijos rengimo koncepciją;

2) aplinkos analizę atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras;

3) Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 1, 3, 4, 9, 10 ir 11 punktuose, ir konsultuojantis su Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, Seimo komitetais ir komisijomis.

2. Valstybės pažangos strategiją tvirtina Seimas nutarimu.

3. Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė.

4. Pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Pažangos vertinimas atliekamas Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka.

5. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka. Pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje.

6. Valstybės pažangos strategiją sudaro:

1) valstybės pažangos vizija;

2) valstybės vystymosi kryptys, jų aprašymas;

3) strateginiai tikslai;

4) nurodomi laukiami rezultatai, poveikio rodikliai;

5) įgyvendinimo proceso nuostatos.“

Pritarti

 

      8.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

14

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos  planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės).

 Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 14 straipsnį išdėstyti taip:

„14 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Nacionalines plėtros programas, vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika, rengia ministerijos, dalyvaujant Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems už horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nacionalinių darbotvarkių koordinatoriams, ministerijai, pagal Teritorijų planavimo įstatymą atsakingai už valstybės teritorijos bendrojo plano rengimo organizavimą, ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždavinių įgyvendinime dalyvaujantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Rengiant nacionalines plėtros programas valstybės veiklos srityse, kuriose veikia Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, dalyvauja suinteresuoti Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems  įstatymams. Plėtros programas ir regionų plėtros programą tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas.

2. Regionų plėtros tarybos regionų plėtros planus rengia, vadovaudamosi Regioninės plėtros įstatymu ir Strateginio valdymo metodika, ir tvirtina vadovaudamosi Regioninės plėtros įstatymu.

3. Savivaldybių strateginiai plėtros planai rengiami vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir Strateginio valdymo metodika, tvirtinami – vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu.

4. Šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3, 6 punktuose nurodyti programavimo lygmens planavimo dokumentai rengiami ir tvirtinami atitinkamas valstybės veiklos sritis reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

5. Nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą koordinuoja portfelio valdytojas, vadovaudamasis Strateginio valdymo metodika.

6. Atskirų nacionalinių plėtros programų įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos, vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika. Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems  įstatymams, gali dalyvauti įgyvendinant nacionalinių plėtros programų priemones ir (arba) jas įgyvendinančius projektus. Nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo stebėseną atlieka, ataskaitas rengia, vertinimus organizuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos, vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika, kurioje, be kita ko, nustatoma nacionalinių plėtros programų rezultato rodiklių nustatymo, įgyvendinimo stebėsenos, atsiskaitymo ir vertinimo tvarka.

7. Regionų plėtros planai įgyvendinami, pažangos stebėsena ir vertinimas atliekamas, ataskaitos rengiamos Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka.

8. Vyriausybės programos ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano vykdymą koordinuoja Vyriausybė, jų įgyvendinimo stebėseną atlieka ir ataskaitų rengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytus Vyriausybės veiklos prioritetus įgyvendinantys projektai valdomi Vyriausybės nustatyta projektinio valdymo tvarka.

9. Savivaldybių strateginiai plėtros planai įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas atliekami, ataskaitos rengiamos Strateginio valdymo metodikos nustatyta tvarka.

10. Savivaldybių bendrieji planai įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena atliekama Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.

11. Pažangos priemones vykdantys strateginio valdymo sistemos dalyviai arba už projektų administravimą atsakingos įstaigos Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka organizuoja projektų atranką, konsultuoja ir informuoja projektų rengėjus apie projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus, administruoja atrinktų projektų vykdymą, atlieka projektų rezultatų stebėseną, organizuoja projekto vykdytojo atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. 

14 straipsnis. Nacionalinių darbotvarkių rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Nacionalinės darbotvarkės rengiamos šiais etapais:

1) sprendimą dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo priima Vyriausybė, atsižvelgdama į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus;

2) aplinkos analizės atlikimą organizuoja nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai;

3) nacionalinių darbotvarkių rengimą koordinuoja Vyriausybė arba Vyriausybė kartu su nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais, jeigu jais yra Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, rengia nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 1, 3 ir 9 punktuose, ir konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, atsižvelgdami į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus.

2. Nacionalines darbotvarkes tvirtina Seimas nutarimu.

3. Nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė, pažangos stebėseną įgyvendinant nacionalines darbotvarkes vykdo ir pažangos vertinimus organizuoja nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai, jeigu nacionalinėje darbotvarkėje nenumatyta kitaip. Atsiskaitymas apie pasiektą pažangą atliekamas nacionalinėse darbotvarkėse nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

      9.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

15

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos  planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės).

 Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 15 straipsnį išdėstyti taip:

15 straipsnis. Veiklos lygmens planavimo dokumentų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus

1. Strateginius veiklos planus rengia įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir savivaldybių administracijos, tvirtina atitinkamai valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių tarybos, jeigu šių strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip. Strateginiai veiklos planai rengiami vadovaujantis Strateginio valdymo metodika.   

2. Veiksmų planus, vadovaudamiesi Strateginio valdymo metodika, rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai.

3. Metinius veiklos planus, vadovaudamiesi atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Strateginio valdymo metodika, rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai.

4. Veiklos lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimas, jų įgyvendinimo stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka.

15 straipsnis.       Nacionalinio pažangos plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Nacionalinis pažangos planas rengiamas šiais etapais:

1) sprendimą dėl Nacionalinio pažangos plano rengimo priima Vyriausybė ne vėliau kaip 2 metai iki galiojančio Nacionalinio pažangos plano termino pabaigos, kartu patvirtindama Nacionalinio pažangos plano rengimo koncepciją;

2) aplinkos analizę atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras;

3) Nacionalinio pažangos plano rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3, 10 ir 11 punktuose, ir konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, Seimo komitetais ir komisijomis.

2. Nacionalinio pažangos plano projektą svarsto Seimo komitetai.

3. Nacionalinį pažangos planą tvirtina Vyriausybė.

4. Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė.

5. Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo stebėseną koordinuoja Vyriausybės kanceliarija, vykdo Finansų ministerija kartu su Vyriausybės strateginės analizės centru. Pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją.

6. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą vykdomas Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.

7. Nacionalinio pažangos plano tarpinius ir baigiamąjį vertinimą atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras Nacionaliniame pažangos plane nustatyta tvarka. Tarpinių ir baigiamojo vertinimų rezultatai pristatomi Valstybės pažangos tarybai, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei.“

Pritarti

 

  10.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

16

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos  planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės).

 Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 16 straipsniu:

„16 straipsnis.      Nacionalinio saugumo strategijos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Nacionalinio saugumo strategija rengiama, tvirtinama, įgyvendinama, jos įgyvendinimas stebimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme ir Nacionalinio saugumo strategijoje nustatyta tvarka.

2. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų įgyvendinimas stebimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

  11.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

17

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos  planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės).

 Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 17 straipsniu:

„17 straipsnis. Nacionalinių plėtros programų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Nacionalines plėtros programas rengia ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija, atsakingos už Nacionalinio pažangos plano uždavinių įgyvendinimą konkrečioje valstybės veiklos srityje, dalyvaujant Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems už horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nacionalinių darbotvarkių koordinatoriams, ministerijai, pagal Teritorijų planavimo įstatymą atsakingai už valstybės teritorijos bendrojo plano rengimo organizavimą, ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždavinių įgyvendinime dalyvaujantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Rengiant nacionalines plėtros programas valstybės veiklos srityse, kuriose veikia Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, dalyvauja suinteresuoti Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams.

2. Plėtros programas ir regionų plėtros programą tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas nutarimu.

3. Nacionalinių plėtros programų kaip portfelio įgyvendinimą koordinuoja portfelio valdytojas.

4. Atskirų nacionalinių plėtros programų įgyvendinimą organizuoja, kontroliuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija, įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė. Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams, gali dalyvauti įgyvendinant nacionalinių plėtros programų priemones ir (arba) jas įgyvendinančius projektus.

5. Įgyvendindami nacionalines plėtros programas, strateginio valdymo sistemos dalyviai, vykdantys pažangos priemones, arba už projektų administravimą atsakingos įstaigos Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka, plėtoja projektus, organizuoja projektų atranką, konsultuoja ir informuoja projektų rengėjus apie projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus, administruoja atrinktų projektų vykdymą, atlieka projektų rezultatų stebėseną, organizuoja projekto vykdytojo atsiskaitymą už pasiektus rezultatus.

6. Atskirų nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo stebėseną atlieka, ataskaitas rengia, vertinimus organizuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija.

8. Nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimo stebėseną atlieka portfelio valdytojas ir informaciją apie pasiektą pažangą 2 kartus per metus teikia Vyriausybei. “

Pritarti

 

  12.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

18

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos  planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės).

 Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 18 straipsniu:

„18 straipsnis. Vyriausybės programos ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Vyriausybės programa rengiama ir tvirtinama, vadovaujantis Vyriausybės įstatymu.

2. Vyriausybės programos vykdymą koordinuoja Vyriausybė, įgyvendinimo stebėseną, ataskaitų rengimą organizuoja Vyriausybės kanceliarija.

3. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano rengimą koordinuoja Vyriausybės kanceliarija.

4. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą tvirtina Vyriausybė.

5. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė, vykdo Vyriausybei pavaldūs strateginio valdymo sistemos dalyviai. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytus Vyriausybės veiklos prioritetus įgyvendinantys projektai valdomi Vyriausybės nustatyta projektinio valdymo tvarka.

6. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įgyvendinimo stebėseną atlieka ir ataskaitų rengimą organizuoja Vyriausybės kanceliarija.“

Pritarti

 

  13.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

19

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos  planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės).

 Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 19 straipsniu:

„19 straipsnis. Nacionalinių darbotvarkių planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Nacionalinių darbotvarkių planų rengimą koordinuoja Vyriausybė arba Vyriausybė kartu su nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais, jeigu jais yra Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai.

2. Nacionalinių darbotvarkių planus, atsižvelgdami į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir (arba) tarptautinius įsipareigojimus, rengia nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai ir (ar) ministerijos pagal atitinkamiems ministrams pavestas valdymo sritis, dalyvaujant suinteresuotiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3 punkte.

3. Nacionalinių darbotvarkių planus tvirtina Vyriausybė.

4. Nacionalinių darbotvarkių planai įgyvendinami per nacionalines plėtros programas ir strateginius veiklos planus.

5. Nacionalinių darbotvarkių planų įgyvendinimo stebėseną ir pažangos vertinimus atlieka nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai šiuose planavimo dokumentuose ir (arba) atitinkamose nacionalinėse darbotvarkėse nustatyta tvarka.

6. Atsiskaitymas apie pasiektą pažangą atliekamas nacionalinių darbotvarkių planuose nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

  14.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

20

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos  planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės).

 Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 20 straipsniu:

„20 straipsnis. Regionų plėtros planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Regionų plėtros tarybos regionų plėtros planus rengia ir tvirtina vadovaudamosi Regioninės plėtros įstatymu.

2. Regionų plėtros planai įgyvendinami, pažangos stebėsena ir vertinimas atliekamas, ataskaitos rengiamos Regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

  15.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

21

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos  planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės).

 Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 21 straipsniu:

„21 straipsnis. Savivaldybių strateginių plėtros planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

1. Savivaldybių strateginius plėtros planus rengia savivaldybių administracijos.

2. Savivaldybių strateginius plėtros planus tvirtina savivaldybių tarybos.

3. Savivaldybių strateginių plėtros planų įgyvendinimą, stebėseną ir ataskaitų rengimą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai.“

Pritarti

 

  16.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

22

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos  planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės).

 Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 22 straipsniu:

„22 straipsnis. Savivaldybių bendrųjų planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą

Savivaldybių bendrieji planai rengiami, tvirtinami įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena atliekama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

  17.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

23

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos  planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės).

 Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 23 straipsniu:

„23 straipsnis. Strateginių veiklos planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus

1. Strateginius veiklos planus rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir savivaldybių administracijos.

2. Strateginius veiklos planus tvirtina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių tarybos, išskyrus Vyriausybės įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme, Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytus atvejus.

3. Strateginių veiklos planų įgyvendinimą koordinuoja ir įgyvendinimo stebėseną atlieka strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir savivaldybių administracijos.

4. Strateginių veiklos planų, kuriuos rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, rezultatų vertinimą atlieka Vyriausybės kanceliarija kartu su Finansų ministerija.

5. Už strateginių veiklos planų įgyvendinimą atsiskaito valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka. “

Pritarti

 

  18.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

24

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos  planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės).

 Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą nauju 24 straipsniu:

„24 straipsnis. Veiksmų planų ir metinių veiklos planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus

1. Veiksmų planus rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai.

2. Metinius veiklos planus, vadovaudamiesi atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančiais įstatymais, rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai.

3. Veiksmų planus ir metinių veiklos planus įgyvendina, jų įgyvendinimo stebėseną, rezultatų vertinimą atlieka ir atsiskaito už pasiektus rezultatus strateginio valdymo dalyviai. “  

Pritarti

 

  19.             

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-03

25

 

 

N

Argumentai:

Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus ir įvertinus realius įstatymo įgyvendinamųjų ir kitų planavimo dokumentų parengimo terminus, tikslinamas įstatymo projekto buvęs 16, pernumeruotas 25 straipsnis.

Pasiūlymas:

Įstatymo projekto 16 straipsnį laikyti 25 straipsniu ir jį išdėstyti taip:

„16 25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas,   ir  įgyvendinimas ir taikymas

1. Šis įstatymas, išskyrus 15 straipsnio 6 dalį, šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.

2. Šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

 Iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė:

1) pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją;

2) patvirtina 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą;

3) patvirtina Strateginio valdymo metodiką.

3. Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtina:

1) 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;

b) patvirtina nacionalines plėtros programas;

c) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais;

2) 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą;

3) Strateginio valdymo metodiką.

4. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos priima kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

5. Vyriausybė iki 2021 m. birželio 1 d. pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais. Iki nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įsigaliojimo ilgesnės negu 10 metų trukmės strateginiai tikslai, uždaviniai, poveikio rodikliai korupcijos prevencijos klausimais planuojami Ilgalaikėje valstybinėje saugumo stiprinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“. Iki nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įsigaliojimo uždavinių korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo priemonės planuojamos tarpinstituciniame veiklos plane. 

6. Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. 2022 m. birželio 1 d. pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“.

7. Kituose įstatymuose vartojama sąvoka „strateginio planavimo metodika“ atitinka sąvoką „strateginio valdymo metodika“. Kituose įstatymuose pateiktos nuorodos į Vyriausybės tvirtinamą Strateginio planavimo metodiką reiškia nuorodą į Vyriausybės tvirtinamą Strateginio valdymo metodiką. “

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

 

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.

 

         

Komiteto pirmininkė                                                                                                                                           (Parašas)                                           Guoda Burokienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė