LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PRAKTIKOS, IŠSKYRUS MEDICINOS PRAKTIKĄ, ODONTOLOGIJOS PRAKTIKĄ, BURNOS PRIEŽIŪROS PRAKTIKĄ, SLAUGOS PRAKTIKĄ IR AKUŠERIJOS PRAKTIKĄ ĮSTATYMO PROJEKTO
2020-06-05 Nr. XIIIP-4918
Vilnius
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1. Įvertinę teikiamo įstatymo pavadinimą, 1 straipsnyje išdėstytą įstatymo paskirtį, 2 straipsnyje apibrėžtas įstatyme vartojamas sąvokas, manome, kad ir įstatymo pavadinimas ir kitos minėtų straipsnių nuostatos yra per daug gremėzdiškos ir perteklinės. Mūsų nuomone, įstatymo pavadinimą reikia dėstyti taip: „Asmens sveikatos priežiūros praktikos įstatymas“, o tai, kad įstatymas netaikomas gydytojams, gydytojams odontologams, burnos priežiūros specialistams, slaugytojams ir akušeriams, besiverčiantiems atitinkamai medicinos praktika, odontologijos praktika, burnos priežiūros praktika, slaugos praktika ir akušerijos praktika, jau nustatyta įstatymo 1 ir 3 dalyse. Projekto 1 straipsnio 1 dalį siūlytume dėstyti taip: „Šio įstatymo paskirtis – reglamentuoti asmens sveikatos priežiūros specialisto, išskyrus gydytoją, gydytoją odontologą, burnos priežiūros specialistą, slaugytoją ir akušerį, besiverčiantį atitinkamai medicinos praktika, odontologijos praktika, burnos priežiūros praktika, slaugos praktika ir akušerijos praktika (toliau - asmens sveikatos priežiūros specialistas) vertimosi asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje sąlygas“. Tuo tarpu 3 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas nėra taikomas gydytojams, akušeriams, bendrosios praktikos slaugytojams, gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams, kurių veiklą atitinkamai reglamentuoja Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymas, Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymas, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymas“. Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, atsižvelgiant į 1 straipsnio 1 dalyje įvestą „asmens sveikatos priežiūros specialisto“ santrumpą.
2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmens sveikatos priežiūros praktika – tai asmens sveikatos priežiūros specialisto, pagal įgytą ar ją atitinkančią profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra. Siūloma nuostata suponuoja, kad tam tikrais atvejais asmens sveikatos priežiūros specialistas asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti ne pagal mokymosi būdu įgytą kvalifikaciją, tačiau kažkokiu kitu būdu pripažintą kompetenciją. Pažymėtina, kad asmens sveikatos priežiūros specialistai asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos Respublikoje gali teikti tik įstatymų nustatytą tvarka įgiję atitinkamą profesinę kvalifikaciją, tačiau vienu atveju tai gali būti konkreti įstatyme nurodyta įgyta profesinė kvalifikacija, kitu – tą profesiją kvalifikaciją atitinkanti kita jo įgytoji kvalifikacija. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 2 straipsnio 1 dalyje brauktini žodžiai „ar ją atitinkančią“.
3. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje įvedamos „specialisto” santrumpos siūlome atsisakyti dėl kelių priežasčių. Pirma, tai nevisiškai tiksliai atspindi trumpinamos sąvokos „asmens sveikatos priežiūros specialistas“ turinį ir esmę, ir antra, „asmens sveikatos priežiūros specialisto“ sąvoka jau pati būtų dar ilgesnės formuluotės santrumpa, įvesta šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje.
4. Projekto 2 straipsnio 4 dalis brauktini žodžiai „šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“, nes jie neturi jokio reguliacinio pobūdžio normų, t. y., nenustato jokių profesinės kvalifikacijos įgijimo ypatumų, apibrėžtų šiame įstatyme ir kitame konkrečiame teisės akte. Be to, po žodžių „biomedicinos technologo profesinę kvalifikaciją” įrašytini žodžiai „ar lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“, nes įstatymų nustatyta tvarka biomedicinos technologo profesinei kvalifikacijai gali būti prilyginta ir kita Lietuvos Respublikoje anksčiau ar užsienio valstybėje įgyta aukštojo mokslo kvalifikacija. Analogiškai tikslintinos ir projekto 2 straipsnio 5, 6, 8-15 dalys.
5. Projekto 2 straipsnio 7 dalyje nereikia nustatinėti išplėstinės praktikos vaistininko praktikos įgyvendinimo sąlygos, t. y. reikia atsisakyti nuostatos, kad jis turi turėti vaistininko licenciją (tai yra kitų straipsnių reguliavimo dalykas). Projekto 2 straipsnyje, apibrėžiančioje įstatyme vartojamas sąvokas, užtenka nurodyti sąlygas (kaip ir kitose šio straipsnio dalyse), kada asmuo laikomas išplėstinės praktikos vaistininku, t. y. asmuo, įgijęs išplėstinės praktikos vaistininko profesinę kvalifikaciją ar lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“.
6. Projekto 3 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai „rengimas ir“, nes šiame straipsnyje nėra nustatomos jokios asmens sveikatos priežiūros specialistų rengimo nuostatos, t. y. jie rengiami(studijos organizuojamos ir vykdomos) Lietuvos Respublikos aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.
7. Vertinant projekto 3 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad visose šio straipsnio dalyse, reglamentuojančiose profesinių kvalifikacijų įgijimą, vartojama formuluotė „arba įgijus lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pažymėtina, kad šios nuostatos vartojimas šiame straipsnyje nėra tikslus ir pagrįstas, nes jame reglamentuojamas būtent konkrečių profesinių kvalifikacijų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų institucijose įgijimas. Tuo tarpu, jeigu asmens, įgijusio kažkokią kitokią aukštojo mokslo kvalifikaciją, kvalifikacija pripažįstama lygiaverte šiai konkrečiai profesinei kvalifikacijai, tai jau yra ne šio, o 4 straipsnio, reglamentuojančio specialistų profesinės kvalifikacijos pripažinimą, reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 3 straipsnio 1-13 dalyse brauktini žodžiai „arba įgijus lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“.
8. Atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintą studijų sistemos sandarą ir aukštojo mokslo kvalifikacijų rūšis, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Studijų krypčių ir krypčių grupių, pagal kurias vyksta studijos aukštosiose mokyklose, sąrašą, bei į tai, kad asmenims, baigusiems pirmosios pakopos kolegines studijas, suteikiamas ir profesinio bakalauro, baigusiems universitetines studijas – ir bakalauro kvalifikaciniai laipsniai, siūlome tikslinti projekto 3 straipsnio nuostatas, aiškiai nustatant kokios studijų krypties kokią studijų programą baigę asmenys įgyja įstatyme numatytą konkrečią profesinę kvalifikaciją ir kvalifikacinį laipsnį. Pavyzdžiui, šio straipsnio 1 dalis galėtų būti dėstoma taip: „Gyvybės mokslų bakalauro kvalifikacinis laipsnis ir biomedicinos technologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus pirmos pakopos universitetines biochemijos studijų krypties medicininės ir veterinarinės biochemijos arba medicininės ir veterinarinės genetikos studijas, o sveikatos mokslų profesinio bakalauro laipsnis ir biomedicinos technologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus kolegines medicinos technologijų studijų krypties biomedicininės diagnostikos studijas“, 2 dalis dėstytina taip: „Sveikatos mokslų profesinis bakalauras ir dietisto profesinė kvalifikacija įgyjama baigus kolegines mitybos studijų krypties dietetikos studijas“. Analogiškai tikslintinos ir kitos šio straipsnio nuostatos.
9. Atsižvelgiant į tai, kad „vaistininko“ sąvoka jau apibrėžta Lietuvos Respublikos farmacijos įstatyme, o šio projekto tikslas nėra reglamentuoti vaistininkų profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas, projekto 3 straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „Išplėstinės praktikos vaistininko profesinė kvalifikacija suteikiama vaistininkui, baigus išplėstinės praktikos vaistininko neformaliojo švietimo programą aukštojoje mokykloje, rengiančioje vaistininkus“. Be to, siekiant teisinio aiškumo, reikėtų nustatyti ir subjektą, įgaliotą rengti tokios neformalios švietimo programos turinį, bei suteiktos profesinės kvalifikacijos įforminimo dokumentus, nes aukštosios mokyklos, klausytojams, baigusiems neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, aukštojo mokslo diplomas apie suteiktą kvalifikaciją neišduodamas.
10. Projekto 3 straipsnio 5 ir 12 dalyse reikėtų aiškiai nurodyti, ar turimos omenyje ir koleginės ir universitetinės pirmos pakopos studijos, ar, vis dėlto, tik universitetinės pirmos pakopos studijos.
11. Projekto 3 straipsnio 6 ir 11 dalis reiktų patikslinti, atsižvelgiant į Profesinio mokymo įstatyme reglamentuojamą profesinio mokymo teikimą (ar tai formalusis, modulinis ar neformalusis profesinis mokymas).
12. Siekiant teisės akto nuostatų dėstymo nuoseklumo, projekto 4 straipsnio 3 dalies nuostatos, turėtų būti dėstomos iš karto po 1 dalies.
13. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad sveikatos apsaugos ministras kompetenciją specialistams nustatys ne individualiai, o bendrai visai atitinkamai pareigybei, projekto 4 straipsnio 2 dalį siūlome dėstyti taip: „Asmens sveikatos priežiūros specialistų pareigybių kompetencijas nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras”.
14. Projekto 5 straipsnis vadinasi „teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgijimas ir įgyvendinimas“ Pažymėtina, kad šis projekto straipsnio pavadinimas yra per daug bendro pobūdžio ir galėtų būti naudojamas, pavyzdžiui, įstatymo skyriaus pavadinimui, tuo tarpu straipsnių pavadinimai, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis ir teisinio aiškumo principu, turi tiksliai atspindėti straipsnio reguliavimo dalyką. Kartu pažymėtina, jog straipsnio nuostatos turi itin mažai ką bendro su teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgyvendinimu, taigi keltinas klausimas, ar šis žodis straipsnio pavadinime apskritai yra reikalingas, ar jis nėra klaidinantis. Todėl siūlytina straipsnį skaidyti į atskirus straipsnius su deramais pavadinimais, nes, nagrinėjimo straipsnio atveju, straipsnyje yra nuostatų niekaip nesusijusių su teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgijimu ir įgyvendinimu, pavyzdžiui, straipsnio 9 – 12 dalys. Teigtina, kad projekto 5 straipsnio 1 – 2 dalys turėtų sudaryti atskirą straipsnį, nustatantį teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika įgijimo pagrindus, straipsnio 3 – 11 dalys turėtų sudaryti straipsnį reguliuojantį licencijų išdavimo procesą. Straipsnio 12 dalis turėtų būti dėstoma atskiru straipsniu, reguliuojančiu, licencijas išduodančios institucijos sprendimų apskundimą.
15. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „Šveicarijoje“ įrašytini žodžiai „Šveicarijos Konfederacijoje“.
16. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma reguliuoti asmenų teisę laikinai ir kartais verstis asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje. Šios straipsnio dalies turinys diskutuotinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad laikantis teisės technikos, teisės aktų dėstymo ir teisinio aiškumo principo reikalavimų, savarankiškos teisės normos turi būti dėstomos ne teksto pavidalu, o atskiromis atitinkamo straipsnio dalimis.
Analogiška pastaba dėl netinkamo teisės normų dėstymo teksto pavidalu taikytina ir analizuojamo straipsnio 3, 6, 9 ir 11 dalims.
Antra, pažymėtina, kad analizuojama straipsnio dalis reguliuoja išimtinius teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika atvejus ir šioje straipsnio dalyje surašytos kelios savarankiškos teisės normos, reguliuojančios skirtingus šios teisės aspektus. Todėl teigtina, kad vadovaujantis teisės aktų aiškumo ir sistemiškumo reikalavimais, šios nuostatos turėtų būti dėstomos ne straipsnyje, reguliuojančiame bendruosius pagrindus, susijusius su teisės verstis asmens sveikatos priežiūros praktika, o atskirame straipsnyje, su atitinkamu pavadinimu.
Trečia, pastebėtina, kad projektas nei sveikatos priežiūros įstaigai, nei asmeniui, laikinai ir kartais besiverčiam asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje, nenumato pareigos pranešti apie tokį laikiną vertimąsi asmens sveikatos priežiūros praktika licencijas išduodančiai institucijai. Todėl kyla abejonių, ar ši institucija apskritai galės įgyvendinti jai pavedamą tokių asmenų priežiūros funkciją.
Ketvirta, pažymėtina, jog veiksmai, kurių įpareigojama imtis licencijas išduodanti institucija, jei sužino, kad asmuo laikinai ar kartais verčiasi asmens sveikatos priežiūros praktika pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, kelia abejonių dėl jų adekvatumo daromiems pažeidimams. Manytina, kad siekiant užtikrinti pacientų teises, licencijas išduodanti institucija pirmiausia turėtų tokį asmenį informuoti, kad jis netenka teisės laikinai ar kartais verstis asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje. Be to, apie tokią aplinkybę nedelsiant turėtų būti informuojama ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje asmuo laikinai ar kartais verčiasi asmens sveikatos priežiūros praktika, kartu pateikiant reikalavimą uždrausti tokiam asmeniu verstis asmens sveikatos priežiūros praktika šioje įstaigoje.
Penkta, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad licencijas išduodanti institucija specialistą, laikinai ir kartais besiverčiantį asmens sveikatos priežiūros praktika Lietuvos Respublikoje, traukia administracinėn atsakomybėn Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka, jei jis nesilaiko savo pareigų, nereikėtų atsisakyti kaip ne tik ne šio straipsnio, tačiau ir ne šio įstatymo reguliavimo dalyko. Pažymėtina, kad teikiamame projekte nėra nuostatų, nustatančių, kad administracinėn atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka traukiami asmens sveikatos priežiūros licencijas turintys specialistai. Atsižvelgiant į tai, siūlome laikytis nuoseklumo, ir visų asmens sveikatos priežiūros specialistų atsakomybę už tam tikrų teisės aktų pažeidimą reglamentuoti (arba iš viso šiame įstatyme nereglamentuoti, nes tai yra ANK reguliavimo dalykas) vienodai.
17. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad licencijas išduodanti institucija ir tikslina licencijos duomenis, ir atsisako juos tikslinti, tačiau pačiame projekte neatskleisti nei pagrindai, kuriems esant licencijos privalo būti tikslinamos, nei pagrindai, kuriems esant priimamas sprendimas atsisakyti tikslinti licencijos duomenis. Atsižvelgiant į tai, siūlome papildyti projektą atitinkamomis nuostatomis.
18. Vadovaujantis asmenų lygiateisiškumo principu, nėra aišku, kodėl projekto 5 straipsnio 5 dalies 2 punkte išskiriamos keturios profesinės kvalifikacijos, kurias turintiems asmenims nebūtinas tam tikro lygio valstybinės kalbos mokėjimas, kai tuo tarpu visiems kitiems, siekiantiems gauti asmens sveikatos priežiūros praktikos licenciją, toks mokėjimas yra būtinas.
19. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 5 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „kitoje valstybėje narėje“ įrašytinas žodis „užsienyje“ (nes užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procedūra bus atliekama nepriklausomai nuo to, ar ji įgyta valstybėje narėje, ar ne valstybėje narėje).
20. Projekto 5 straipsnio 9 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kuriuos tvirtina Vyriausybė“, nes nuostatai, jau yra patvirtinti remiantis kitų įstatymų nuostatomis ir papildomai šio fakto kartoti teikiamame įstatyme nėra prasmės.
21. Projekto 5 straipsnio 10 dalyje, 8 straipsnio 4 dalies 2 punkte, 10 dalyje, 9 straipsnio 4 dalyje yra nuolat kartojama analogiško turinio nuostata, susijusi su asmens duomenų tvarkymo reikalavimais ir nuoroda į Reglamentą (ES) 2016/679. Toks analogiško turinio nuostatos kartojimas vertintinas kaip perteklinis ir neatitinkantis teisės akto glaustumo reikalavimo. Teigtina, kad projekte turi būti įtvirtinta viena bendro pobūdžio nuostata, reguliuojanti asmens duomenų tvarkymą, kai jie tvarkomi teikiamo įstatymo tikslais.
22. Projekto 5 straipsnyje nėra nustatyta, kad už asmens sveikatos priežiūros praktikos licencijos išdavimą imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava, tačiau projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad valstybės rinkliava už šią paslaugą bus imama. Vertinant tai, atkreiptinas dėmesys, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 25 dalies ir 13 straipsnio 15 punkto nuostatas, valstybės rinkliava yra laikoma mokesčiu, o atsižvelgus į to paties įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, nustatančią, jog atitinkamas mokestis, kurio nustatymas priklauso Lietuvos Respublikos kompetencijai, gali būti nustatomas tik įstatymu, manytina, jog objektai, už kuriuos mokama valstybės rinkliava, turėtų būti nustatomi įstatymu. Manome, jog tais atvejais, kai įstatymuose nustatomos konkrečios valstybės institucijų teikiamos asmenims paslaugos, kartu turėtų būti aiškiai įtvirtinama, ar už šias paslaugas turi būti mokama valstybės rinkliava. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą buvo konstatuota, kad tokie esminiai mokesčio elementai kaip mokesčio objektas, mokestinių santykių subjektai, jų teisės ir pareigos, mokesčio dydžiai (tarifai), mokėjimo terminai, išimtys ir lengvatos turi būti nustatomi įstatymu (2000 m. kovo 15 d., 2002 m. birželio 3 d., 2007 m. lapkričio 29 d., 2012 m. gruodžio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimai). Atsižvelgiant į tai, manome, kad tuo atveju, jeigu licencijų išdavimas ar duomenų tikslinimas būtų valstybės rinkliavos objektai, tai turėtų būti aiškiai įtvirtinta įstatyme.
23. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnyje nereikėtų nustatyti, kokios teisinės pasekmės kils asmeniui, atsisakius jam išduoti licenciją pagal šio straipsnio nuostatas. Tai yra nėra aišku, ar toks asmuo gali vėl pakartotinai ir nedelsiant kreiptis dėl licencijos išdavimo.
24. Projekto 7 straipsnyje siekiama nustatyti licencijos išdavimo sąlygas asmens sveikatos priežiūros specialistui, kuriam anksčiau buvo panaikintas licencijos galiojimas. Pažymėtina, jog tokiu atveju, asmuo turėtų licencijas išduodančiai institucijai pateikti paraišką dėl licencijos išdavimo. Tačiau įstatymo projekte niekur nenustatoma, per kiek laiko tokiu atveju turėtų būti išnagrinėta paraiška ir priimtas sprendimas dėl licencijos išdavimo, ar neišdavimo. Be to, pažymėtina, kad nėra aišku ir tai, kokiu pagrindu šiuo atveju asmenims galėtų būti atsisakoma išduoti licenciją.
Kartu pažymėtina, kad šiuo atveju, jokios įstatymo projekto nuostatos negali būti taikomos pagal analogiją, pavyzdžiui, projekto 5 straipsnio 7 dalis, ar projekto 6 straipsnis, nes trūkstamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimties reguliavimu, todėl įstatyme turi būti aiškiai nustatyta, koks reguliavimas ir kokie terminai turi būti taikomi projekto 7 straipsnio atveju.
25. Svarstytina, ar pagrįsta ir proporcinga projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad nepriklausomai nuo to, kokios rūšies licencija ir kokiu pagrindu bus panaikinta, bus ribojamas ir specialisto licencijos pagal bet kokią kitą įgytą profesinę kvalifikaciją išdavimas.
26. Projekto 8 straipsnio pavadinime po žodžio „sustabdymo“ įrašytini žodžiai „ir galiojimo sustabdymo panaikinimo“.
27. Svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte žodžiai „ir nusprendė, kad specialisto kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų“ neturėtų būti brauktini kaip pertekliniai, nes jie suponuoja kumuliatyvią šiame punkte įtvirtintą licencijos sustabdymo sąlygą, t. y. 1) specialistas turi padaryti vieną šiurkščią praktikos ar dvi praktikos klaidas bei 2) komisija turi nuspręsti, kad jo kvalifikacija neatitinka reikalavimų. Tačiau pažymėtina, kad profesinės kompetencijos vertinimo komisijos sprendimas nuspręsti, kad specialisto profesinė kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų, kaip savarankiškas licencijos sustabdymo pagrindas jau numatytas šios dalies 3 punkte. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar po padarytų praktikos klaidų konstatavimo, papildomas komisijos sprendimas, kad jis neatitinka profesinės kvalifikacijos reikalavimų, nebūtų perteklinis ir neiškreiptų paties šiame punkte numatyto licencijos sustabdymo pagrindo esmės. O jeigu konstatavimas, kad specialisto kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų, vis dėlto, būtinas, galbūt reikėtų apskritai atsisakyti 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto, nes atvejai, kada po padarytų praktikos klaidų gali būti priimamas atitinkamas sprendimas apie tai, kad specialisto kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų (o šis licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas yra įtvirtintas 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte), numatyti projekto 12 straipsnio 3 dalyje.
28. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 11 punkte vietoj žodžių “vaistininkas netenka šio įstatymo 5 straipsnio 5 dalies 9 punkte nurodytos licencijos“ įrašytini žodžiai „vaistininko turimos vaistininko praktikos licencijos galiojimas sustabdomas arba panaikinamas“.
29. Svarstytinas 8 straipsnio 9 dalyje nurodytas baigtinis subjektų, galinčių kreiptis į licencijas išduodančią instituciją dėl licencijos sustabdymo, sąrašas, nes pagal siūlomą reguliavimą minėtu klausimu negalėtų kreiptis, pvz., nukentėjęs pacientas. Taip pat nėra aišku, kodėl kaip atskira subjektų grupė išskiriamos „kitos valstybės ir savivaldybių institucijos“, nors jos gali neturėti nieko bendro ne tik su asmens sveikatos priežiūros specialistu, tačiau ir su asmens sveikatos priežiūra apskritai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 3 daliai, kurioje įgaliotų subjektų sąrašas papildytas dar viena ginčytina grupe – „kiti juridiniai asmenys“.
30. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžių „nepateikė dokumentų, patvirtinančių licencijos galiojimo sustabdymo pagrindo, nurodyto šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, išnykimą“ įrašytini žodžiai „nepateikė dokumentų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, patvirtinančių licencijos galiojimo sustabdymo pagrindo išnykimą“.
31. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 3 punkte brauktini pertekliniai ir klaidinantys žodžiai “kurią nustato Profesinės kompetencijos vertinimo komisija“, nes jie suponuoja ne tik tai, kad pirmąją šiurkščią klaidą galėjo nustatyti ne ši komisija, bet ir tai, kad šiurkščias praktikos klaidas gali nustatyti ne Profesinės kompetencijos vertinimo komisija, o kažkoks kitas subjektas.
32. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 11 straipsnio 6 punkte neturėtų būti nurodyti subjektai, įgalioti nustatyti asmens sveikatos priežiūros specialistų profesinės etikos principus bei prižiūrėti jų laikymąsi (tuo pačiu konstatuojant principų pažeidimą, kuris yra vienas iš pagrindų stabdyti licencijos galiojimą).
33. Projekto 13 straipsnio 3 dalis tikslintina nurodant, ar: 1) asmenys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nebuvo įgiję atitinkamo kvalifikacinio laipsnio ir (ar) profesinės kvalifikacijos, tačiau vertėsi asmens sveikatos priežiūros praktika, turi teisę iki 2023 m. sausio 1 d. verstis asmens sveikatos priežiūros praktika ir neturėdami praktikos licencijos, ar, vis dėlto: 2) visi asmenys verstis asmens sveikatos priežiūros praktika neturėdami galiojančios praktikos licencijos gali iki 2023 m. sausio 1 d.
Projekto 13 straipsnio 3 dalis tikslintina dar ir tuo požiūriu, kuriuo iš jos formuluotės nėra aišku, kokio turinio reikalavimai dėl licencijos (ne)reikalingumo taikomi išplėstinės praktikos vaistininkams, t. y. neaišku, ar jie licenciją turės įgyti anksčiau numatytos datos, ar, vis dėlto, jiems licencija apskritai nebus reikalinga (kas, mūsų nuomone, būtų nepagrįsta).
34. Vertinant projekto 13 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą - 2023 m. sausio 1 d., iki kurio dar nereikalinga licencija, nėra aiškus šios datos pasirinkimo pagrįstumas. Pažymėtina, kad koleginės ar universitetinės pirmos pakopos studijos paprastai trunka 3-3.5 metų, todėl asmenys, kurie šiuo metu teisėtai verčiasi asmens sveikatos priežiūros praktika, po įstatymo įsigaliojimo iki minėtos datos niekaip nespės įgyti būtino išsilavinimo. Pastebėtina, kad įstatymų leidybos praktikoje, siekiant nepažeisti konstitucinio asmenų teisėtų lūkesčių principo, nustatant naujus reikalavimus asmenims, kurie teisėtai iki įstatymo įsigaliojimo verčiasi tam tikra profesija, paprastai yra suteikiamas pakankamas laiko tarpas, per kurį šie asmenys gali įgyti atitinkamą išsilavinimą, kuris užtikrintų jų galimybę toliau verstis atitinkama profesija. Tuo atveju, jei įstatymo įsigaliojimo data nebūtų deramai patikslinta, turėtų būti svarstomas analizuojamos nuostatos derėjimas su Konstitucijos nuostatomis.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356 , el. p. [email protected]
D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis@lrs.lt