 |
|
Pagal adresatų sąrašą
|
ANTIKORUPCINIO VERTINIMO IŠVADA
DĖL TEISINIŲ PASLAUGŲ PIRKIMŲ
|
|
2018 m. gegužės 3 d. Nr. 4-01-3422
|
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis atlikome Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčių antikorupcinį vertinimą. Minėti papunkčiai nustato, kad:
a) Įstatymo reikalavimai netaikomi atstovavimo arbitražo ar taikinimo procese, vykstančiame valstybėje narėje, trečiojoje šalyje arba tarptautinėje arbitražo ar taikinimo institucijoje, arba atstovavimo teisminiame procese, vykstančiame valstybės narės ar trečiosios šalies teismuose, tribunoluose ar viešosiose institucijose arba tarptautiniuose teismuose, tribunoluose ar institucijose. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta 1977 m. kovo 22 d. Tarybos direktyvoje 77/249/EEB, skirtos padėti teisininkams veiksmingai naudotis laisve teikti paslaugas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 6 skyrius, 1 tomas, p. 52), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 2013/25/ES (OL 2013 L 158, p. 368), (toliau – Direktyva 77/249/EEB) 1 straipsnyje.
b) Įstatymo reikalavimai netaikomi teisinių konsultacijų, reikalingų rengiantis šio punkto a papunktyje nurodytiems veiksmams, arba jeigu yra konkrečių požymių ar didelė tikimybė, kad klausimas bus nagrinėjamas arbitražo, taikinimo ar teisminėje institucijoje. Šio įstatymo reikalavimai netaikomi šiame papunktyje nurodytų paslaugų pirkimams tik tuo atveju, jeigu tokias paslaugas teikia advokatas ar kitas teisininkas, kaip apibrėžta Direktyvos 77/249/EEB 1 straipsnyje.
1. Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad:
1) 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos VPĮ, kuris įgyvendino 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/24/ES „Dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinama Direktyva 2004/18/EB“ (toliau – Direktyva 2014/24/ES) nuostatas, VPĮ 6 straipsnio 4 punkto a ir b papunkčiuose nurodytoms paslaugoms nebetaikomi VPĮ reikalavimai, tačiau iki 2017 m. liepos 1 d. perkančiosios organizacijos teisines paslaugas, išskyrus arbitražo ir taikinimo paslaugų pirkimus, turėjo pirkti taikydamos viešųjų pirkimų procedūras.
2) Specialiųjų tyrimų tarnybos surinktais duomenimis:
- labai didelė dalis (80 proc.) pagrindinių perkančiųjų organizacijų (ministerijų ir savivaldybių) iki 2017 m. liepos 1 d. pirko įvairių teisinių paslaugų, nors ir turėdamos savus teisininkus;
- dažniausiai naudotas pirkimo būdas – neskelbiama apklausa, apie pirkimą informuojant tik ribotą kiekį advokatų (kartais – tik vieną);
- kai kurios perkančiosios organizacijos perka teisines paslaugas ne sudėtingam teisiniam klausimui išspręsti, bet ir teisės akto parengimui, pirkimo dokumentų rengimui;
- perkančiosios organizacijos vidaus darbo reglamentuose nėra aptarusios teisinių paslaugų, kurias reiktų pirkti pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2017 m. liepos 1 d., nuostatas, taip pat tų teisinių paslaugų kurioms galioja minėtos išimtys, sąrašo.
- Energetikos ministerija, informavo, kad ketina parengti Pirkimų, nepatenkančių į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimo sritį, tvarkos aprašą, pagal kurį detalizuos ir teisinių paslaugų pirkimo poreikį, aptars esmines sutarties sąlygas.
3) Galiojantis teisinis reguliavimas leidžia viešojo administravimo subjektams pasitelkti teisinių paslaugų teikėjus ir turint šios srities savus žmogiškuosius išteklius. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 51 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovaujant valstybei ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybei gali būti pasitelkiami advokatai (kiti teisininkai, bylos nagrinėjimo valstybėje turintys teisę teikti teisines paslaugas), jeigu byla yra sudėtinga, reikia specialių žinių, patyrimo, užsienio valstybių teisės žinių arba kitais atvejais, kai tai yra būtina tinkamam ir efektyviam valstybės ir (arba) Lietuvos Respublikos Vyriausybės interesų gynimui.
4) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143 – 375/2008 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-429-858/2015 konstatuota, kad „<...> kai administracinės bylos šalimi yra viešojo administravimo subjektai, bylinėjimasis būna susijęs su tais teisiniais santykiais, kuriuose atitinkamas subjektas atlieka viešąjį administravimą. Veikdamas specifinėje viešojo administravimo srityje, šis subjektas privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas. Tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai. Administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, taip pat ir viešajam interesui <...>“
2. Atlikę antikorupcinį vertinimą darome išvadą, kad dėl VPĮ nustatytos išimties tam tikrų rūšių teisinių paslaugų pirkimams gali egzistuoti korupcijos rizika, nes dėl nustatytos išimties šie pirkimai nėra kontroliuojami, perkančiosios organizacijos veikia savo nuožiūra, todėl teikiame šias pastabas:
1) Perkančioji organizacija turėdama savo teisės padalinį, teisinių paslaugų pirkimams gali savo nuožiūra pasitelkti teisines paslaugas teikiančius subjektus. Mūsų nuomone, sprendimas pasitelkti papildomus teisines paslaugas teikiančius subjektus turėtų būti priimamas tik realiai įvertinus ar reikiamų teisinių paslaugų negali atlikti įstaigos teisininkai ir esant tam tikriems pagrįstiems atvejams, pavyzdžiui, dėl tarptautinio (didelės vertės) projekto įgyvendinimo kilę teisminiai ginčai, kuriuose reikalinga specifinė profesinė patirtis.
2) Pasitelkus papildomus teisines paslaugas teikiančius subjektus ir laimėjus bylą teisme savaime nereiškia, kad gautų teisinių paslaugų išlaidos bus priteisiamos iš bylą pralaimėjusios šalies. Minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuota tokia praktika, kad, kai institucija turi pakankamus įstaigos teisinius pajėgumus, prašymai atlyginti bylinėjimosi išlaidas yra sumažinami arba visiškai atmetami. Be to, jei įstaigos daugumą teisinių paslaugų perka motyvuodamos tuo, kad jų teisininkai neturi reikiamos patirties, o tai reiškia, kad taip ribojamos įstaigos teisininkų galimybės sukaupti reikiamą patirtį.
3. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, ir siekdami didesnio atsparumo korupcijai perkant teisines paslaugas, siūlome:
1) Prieš perkant teisines paslaugas išsamiai įvertinti savo įstaigos turimas galimybes atlikti funkcijas, susijusias su teisinėmis paslaugomis.
2) Jei egzistuoja objektyvios aplinkybės pirkti teisines paslaugas, ir sudarius nuolatinę paslaugų teikimo sutartį, nuolat vertinti konkrečių paslaugų užsakymo poreikį.
3) Perkančiosioms organizacijoms pasitvirtinti Pirkimų, nepatenkančių į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo reglamentavimo sritį, tvarką, kurioje būtų aptarti ir pirkimai atliekami vadovaujantis šiame vertinime aptartomis VPĮ išimtimis.
4) Perkančiosioms organizacijoms kaip metodinę priemonę pasirengti teisinių paslaugų rūšių, kurias reikia pirkti pagal VPĮ (įsigaliojusio po 2017 m. liepos 1 d.) reikalavimus, ir kurių pirkimams taikoma išimtis, sąrašą.
5) Viešųjų pirkimų tarnybai spręsti dėl metodinių rekomendacijų perkant teisines paslaugas parengimo.
Direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius
Giedrius Būdvytis, tel. (8 706) 63 354, el. p. [email protected]