LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 215
STENOGRAMA
2018 m. spalio 9 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS,
Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji kolegos, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. spalio 9 d. posėdį. (Gongas)
10.00 val.
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Bronislovo Lubio 80-ųjų gimimo metinių paminėjimas
Gerbiami kolegos, pradedame minėjimą, skirtą Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Bronislovo Lubio 80-osioms gimimo metinėms. Kartu su mumis, Seimo nariais, minėjime dalyvauja signataro artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, garbingi svečiai. Kalbėdami apie Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą, pereinamojo laikotarpio Vyriausybės Ministrą Pirmininką Bronislovą Lubį, prisimename jo filantropinę ir visuomeninę veiklą, kuri jo gimtojo miesto Plungės ir namais tapusios Jonavos žmonėms buvo šviesa ir viltis. Patyręs tėvo tremtį jis puikiai suprato nepriklausomybės kainą ir dalį savo gyvenimo skyrė politikai, matydamas prasmę ir galimybę prisidėti prie Lietuvos kūrimo. Bronislovas Lubys istorijos puslapiuose liks kaip iškili ir aktyvi asmenybė. Pagerbkime jo asmenybę.
Tylos minutė
Ačiū. Pasidalinti mintimis apie Nepriklausomybės Akto signatarą Bronislovą Lubį kviečiu Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatą, Nepriklausomybės Akto signatarą, Seimo Pirmininką Česlovą Juršėną.
Č. JURŠĖNAS. Gerbiamasis Pirmininke, malonūs kolegos Seimo nariai, brangūs Bronislovo Lubio artimieji. Šiandien minime Bronislovo Lubio 80-metį. Tai vienas žymiausių Lietuvos žmonių, atgimusios Lietuvos žmonių, vienas svarbiausių Lietuvos virsmo epochos veikėjų. Gyvenimo vėjai ar tas, kuris gal yra virš mūsų, taip parėdė, kad 2010–2011 metais mes netekome tos virsmo epochos milžinų – poeto, Tautos šauklio Justino Marcinkevičiaus, pasaulinio garso matematiko Jono Kubiliaus, pirmojo antrojoje Lietuvos Respublikoje, tautos rinkto Prezidento Algirdo Brazausko ir Kovo 11-osios Akto signataro, pramonės magnato, mecenato Bronislovo Lubio.
Koks jo gyvenimo kelias, atvedęs jį į antrosios Lietuvos Respublikos aukštumas? Viskas prasidėjo Žemaitijoje, Plungėje (jisai gimė Stefanijos ir Apolinaro Lubių šeimoje), kur pokario metais mokėsi ir baigė vidurinę mokyklą, sakyčiau, pirmąjį savo gyvenimo universitetą.
Kam pokario metai buvo lengvi? Bronislovui Lubiui jie buvo ypač sunkūs: tėvas – tremtyje Šiaurėje, mama – su dviem vaikais. O Broniukas buvo vyresnis, taigi turėjo stengtis už du, tris. Jisai motinai pagelbėjo visokeriopai, globojo jaunesnįjį broliuką. Kartu su mokslais jam teko rūpintis namų ūkiu, o neretai kur nors uždarbiauti.
Šiek tiek paaugęs tvirtai suręstas Bronius vasaras leisdavo plytinėje. Kitas uždarbis – honoraras už žinutes rajono laikraštyje, jas reguliariai rašė gabus, darbštus moksleivis. O studijų Kauno politechnikos institute metais naktimis traukdavo į stotį prekių krauti.
Šitoks dvigubas krūvis užgrūdino jaunąjį Bronių ir fiziškai, ir dvasiškai. Reikšmės turėjo ir dalyvavimas meno saviveikloje (tautinių šokių būrelyje), aktyvus sportavimas. Bronius, beje, buvo Lietuvos moksleivių spartakiados rankinio čempionas su Plungės vidurinės mokyklos komanda, o vėliau net pirmavo visoje Tarybų Sąjungoje vandens turizmo sporto srityje.
Baigęs mokslus 1963 metais Bronislovas Lubys galėjo imtis didelių darbų. Tas pirmas darbas ir vienintelis darbas – chemijos įmonėje „Azotas“ (vėliau – „Achema“). Svarbi išimtis – veikla Aukščiausiojoje Taryboje ir Vyriausybėje 1990–1993 metais.
„Azote“ Bronislovas Lubys tolydžio augo: nuo inžinieriaus iki vyriausiojo inžinieriaus, didžiulės įmonės vadovo. Tai pasiekė savo įtemptu darbu, net poilsio sąskaita. Jis buvo darbštus, atkaklus, užsispyręs kaip žemaitis. Gilindamasis į gamybos procesus matė taisytinų, tobulintinų dalykų. Vien išradimų jo sąskaitoje – 80. Jis ėmė dėstyti gimtajame institute ir kartu užsiėmė mokslo tiriamuoju darbu. Jam buvo suteiktas mokslų daktaro laipsnis, pripažintas docento vardas, skirta respublikinė premija, tapo Lietuvos nusipelniusiu inžinieriumi.
Būtų nesąžininga sakyti, kad Bronislovui Lubiui viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Pirma avarija – asmeniniame gyvenime: anksti vedęs, dar studijų metais, anksti ir išsiskyrė. Vienam reikėjo auginti dukrą. Tiesa, padėdavo motina Stefanija. Bet didžiausia nelaimė – 1989 metų „Azoto“ avarija, pareikalavusi žmonių aukų ir užteršusi aplinką ne tik Jonavos rajone. Man teko su tuomečiu vicepremjeru Juozu Šėriu lankytis „Azote“ iškart po avarijos. Matėme susirūpinusį įmonės vadovą, bet susikaupusį ir, svarbiausia, veikiantį, kaip paaiškėjo, nestandartinėje situacijoje, kai nei tarybiniai specialistai, nei telefonu surasti amerikonai nedavė aiškių rekomendacijų, kaip reikia neutralizuoti avarijos pasekmes.
Neveikti juk nebuvo galima! O Bronislovas Lubys buvo veiksmo žmogus. Kai reikėjo, rizikavo net savo gyvybe ir sveikata. Per keletą dienų pavyko apsitvarkyti ir išvengti didesnių pasekmių tiek gamyklai, tiek dirbantiesiems, tiek visiems jonaviškiams.
Dirbdamas tarp žmonių, su žmonėmis Bronislovas Lubys buvo didelio kolektyvo narys, nuo kurio kuo toliau, tuo labiau priklausė kitų likimas. Jis nuosekliai gerino darbo sąlygas (ką tik kalbėjau apie chemijos gamyklos pavojus), nuoširdžiai rūpinosi darbuotojų poilsiu, sveikata. Nuo didžiausios Jonavos gamyklos priklausė tūkstančių jonaviečių gyvenimas.
Ir dar vieną dalyką noriu priminti. Gabų vadovą pastebėjo Maskva ir kvietė dirbti į centrą, į TSRS platybes, bet Bronislovas Lubys atsisakė, jam buvo brangi Lietuva. Todėl visai suprantama, kai subrendo laikas Lietuvai, jos žmonėms patiems spręsti savo likimą, kurti istoriją, jonaviečiai vienu iš savo atstovų į LTSR (tada – dar LTSR) Aukščiausiąją Tarybą išrinko „Azoto“ generalinį direktorių, savarankiškosios LKP narį, istorinio XX suvažiavimo delegatą Bronislovą Lubį. Kitas jonaviečių deputatas – sąjūdininkas, rezistentas Gediminas Ilgūnas.
Nors būsimasis deputatas antrajame rinkimų rate turėjo įveikti kitą „Azoto“ darbuotoją ir sąjūdininką, tai nereiškė, kad Bronislovas Lubys buvo prieš Sąjūdį. Atvirkščiai, kai Sąjūdžio banga pasiekė Jonavą, būtent „Azoto“ vadovas skyrė salę sąjūdininkų susirinkimui. Kai vietos Sąjūdis surengė pirmąjį didžiulį mitingą, Bronislovas Lubys pasakė kalbą, kuri buvo šiltai sutikta gausybės susirinkusiųjų. Kai reikėjo diskutuoti su tuometiniais žaliaisiais, kritiškai nusiteikusiais chemijos pramonės Lietuvoje atžvilgiu, Bronislovas Lubys niekad nevengė diskusijų ir mokėjo apginti savo tiesą.
Gerbiamieji, čia galima būtų dėti tašką, nes baigėsi pirmasis, tarybinis, 50-mečio inžinieriaus mokslų daktaro gyvenimo ir veiklos etapas. Čia galime (gal ir būtina) savęs ir kitų paklausti: ar tarybinis pramonininkas Bronislovas Lubys tuomet tarnavo Lietuvai? Atsakau: „Taip!“, „Azoto“ gaminama produkcija buvo reikalinga Lietuvai ir jos ūkiui (šiuo atveju nekalbu, kokiomis formomis organizuotam). „Azotas“ buvo reikalingas tūkstančiams jonaviškių, turėjusių darbą, gerą uždarbį, tinkamas gamybos sąlygas, nuolat plečiamas poilsio ir sveikatinimo galimybes. Vyriausiasis inžinierius, direktorius, generalinis direktorius visad buvo tarp žmonių, lengvai pasiekiamas, jei kam atsitikdavo bėda. Jo rūpinimasis žmonėmis, visais aplinkiniais buvo natūralus, išplaukiantis iš jo gyvenimiškos filosofijos.
Antra vertus, o kiek įmonių direktorių buvo tarp būsimų signatarų? Tik vienas kitas. Žemės ūkio vadovų, tiesa, buvo daugiau. O kiek jų 1990 m. vasario 24 d. balotiravosi į Aukščiausiąją Tarybą? Kelios dešimtys.
Per pirmuosius nuo 1926 metų laisvus rinkimus į Tautos atstovybę Lietuvos žmonės sugebėjo tinkamai pasirinkti. Ir tarp išrinktųjų pelnytai atsirado Bronislovas Lubys.
O Kovo 11-ąją mes, 124 Aukščiausiosios Tarybos deputatai, vieningai balsavome už nepriklausomos valstybės atstatymą (dabar sakome – atkūrimą). Po to turėjome imtis daugybės kūrybinių darbų – ir politikoje, ir ekonomikoje, ir tarptautiniuose reikaluose.
Pirmiausia susiskirstėme į komisijas. Bronislovas Lubys natūraliai pasirinko Ekonomikos komisiją, kuriai ėmė vadovauti profesorius Kazimieras Antanavičius, jau turėjęs pilną portfelį ekonomikos pertvarkymo projektų. Atsiradus frakcijoms, Bronislovas Lubys pasirinko liberalus (pabrėšiu – jis nebuvo nei libertaras, nei socialistas). Dar reikia vaizdo pilnumo dėlei pridurti, kad Aukščiausioji Taryba nebuvo suprojektuota kaip profesionalių Tautos atstovų bendrija, Aukščiausioji Taryba nebuvo Seimas vertinant dabartine samprata. Daugelis (ir Bronislovas Lubys) neatsisakė turėtų užsiėmimų. Tai buvo ir pliusas, ir minusas. Pliusas, nes nuolat galėjai būti su žmonėmis, kurie tave kėlė į deputatus, galėjai greitai pasitikrinti, kokia rinkėjų reakcija į naujos, savos valdžios sprendimus. Bet norint sąžiningai atlikti abejas, senąsias ir naująsias, pareigas, reikėjo smarkiai pasistengti – kai kam vos ne kasdien važiuoti šimtus kilometrų. Taip pasirinko Bronislovas Lubys, bet jo darbštumas, kruopštumas, o ir sveikata leido jam sėkmingai darbuotis ir Jonavoje, ir Vilniuje.
Tiesa, jis nebuvo tas deputatas, kuris nuolat šokinėtų prie šoninio mikrofono, bet tais kausimais, kurie jam atrodė svarbūs arba kur matė darant, jo supratimu, neteisingai, nevykusiai, jis siūlydavo, protestuodavo, kritikuodavo. Jo kalbas pagyvindavo neįžeidus humoras. Dėl principinių dalykų, ypač dėl ekonominių ir socialinių, jis argumentuotai ginčydavosi. Neretai jam pavykdavo įrodyti savo teisybę, bet ne visada.
Gerbiamieji, sutrumpintos Aukščiausiosios Tarybos kadencijos pabaigoje (mes buvome išrinkti penkeriems metams) Bronislovas Lubys po premjero Gedimino Vagnoriaus nuvertimo sutiko būti vicepremjeru Aleksandro Abišalos Vyriausybėje. Tai tetruko keletą mėnesių. Po 1992 metų LDDP pergalės rinkimuose į Seimą laikinasis Prezidentas Algirdas Brazauskas gerą savo pažįstamą (ir daug kur bendražygį) pakvietė tapti premjeru – bent jau iki Prezidento išrinkimo 1993 metų pradžioje. Bronislovas Lubys, kiek žinau, turėjo savo planų. Į 1992 metų Seimo rinkimus jis nėjo, nors ir buvo kviečiamas, bet į Algirdo Brazausko siūlymą nenorėjo numoti ranka. Premjerą Bronislovą Lubį užgriuvo įvairių problemų lavina. Dėl vienos Lietuvos Respublikos politikos srities iš esmės ginčų nebuvo – tai užsienio politikos tęstinumas. Buvo tam tikra baimė, ar laikysis Rusija buvusios tarybinės kariuomenės išvedimo iš Lietuvos terminų. O dėl vidaus politikos, ypač ūkio reformų, klaustukų buvo nemažai. BVP krito, infliacija augo. Šias tendencijas Bronislovo Lubio Vyriausybė stengėsi suvaldyti, bent sustabdyti. Ne mažiau svarbu buvo pakoreguoti ekonomines reformas, kai kurias jų pakeisti kaip prastas.
Naujasis Seimas, Prezidentas ir Vyriausybė intensyviai ieškojo optimalių sprendimų. Tuo tarpu dešinioji opozicija šiuose veiksmuose įžiūrėjo jei ne klastą ir norą sugrįžti atgal, tai bent jau, jų nuomone, gerų, jei ne nuostabių, reformų stabdymą, gadinimą. Bronislovui Lubiui ar jo Vyriausybės ministrams atėjus į Seimo tribūną tekdavo atlaikyti aršias atakas, kitąkart ir įžeidinėjimus. Žinoma, Bronislovas Lubys, seniai išmokęs kalbėtis su piktais žmonėmis, kantriai, vėlgi su humoru Seimo nariams aiškino realią Lietuvos padėtį ir galimybes vieną ar kitą dalyką pataisyti.
Per darbus ir ginčus greitai atėjo Prezidento rinkimai, kuriuos ryškia persvara jau pirmajame ture laimėjo Algirdas Brazauskas. Vėl reikėjo formuoti Vyriausybę, vėl Prezidentas kvietė Bronislovą Lubį užimti premjero postą. Bet šįsyk pramonininkas pasakė grįšiąs į Jonavą. Ten, jam atrodė, veikti buvo svarbiau. Galima manyti, kad tam tikros įtakos šiam apsisprendimui turėjo ir kai kurių mano kolegų iš LDDP noras politinėje šachmatų lentoje stumdyti premjerą ir ministrus kaip pėstininkus.
Taigi nuo 1993 metų pavasario Bronislovas Lubys visa galva pasinėrė į „Azoto“ reikalus. Reikėjo restruktūrizacijos ir modernizacijos atsižvelgiant į pasaulinės rinkos poreikius. Dar aštresnis klausimas buvo privatizacija. „Azoto“ žmonės buvo prigąsdinti „prichvatizacijos“ atvejų didžiuosiuose miestuose ir į „Azotą“ vis užsukančių „prichvatizacijos“ šauklių – vadinamųjų berniukų. Todėl, grįžus Bronislovui Lubiui namo, bemaž kolektyviai ir profsąjungų atstovams siūlant buvo nutarta patiems priešakyje su generaliniu direktoriumi imtis privatizacijos jau už pinigus, o ne už čekius. Kai tai įvyko, ne menkesnis uždavinys buvo didžiosios įmonės pertvarkymas. Be kita ko, teko atleisti nemažai žmonių – žinoma, su padoriomis kompensacijomis. Verta prisiminti, kad mažinant darbuotojų skaičių buvo imtasi neordinarinės priemonės – šeimų pagal principą – viena pusė turi išeiti. Per tai nukentėjo ir pats Bronislovas Lubys – teko atsisveikinti su naująja, antrąja, žmona Lyda.
Susitvarkius su visais šiais neatidėliotinais klausimais, Bronislovui Lubiui iškilo kitokių reikalų: kaip stiprinti nacionalinio kapitalo įmones, kaip įsitvirtinti persitvarkančiame Lietuvos ūkyje. Tada ir apsispręsta ne tik plėsti ir modernizuoti „Azotą“ (nuo 1994 metų – „Achema“), bet plėstis horizontaliai į naujas ūkio šakas. Taip buvo pasukta į Klaipėdą, į jūrų uostą. Atsirado KLASCO – sava įmonė savai Jonavos produkcijai eksportuoti. Pamažu radosi, stojosi ant tvirtų savo kojų Bronislovo Lubio verslo imperija. Koncerno vadovas buvo išrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos lyderiu. Bronislovas Lubys tapo žinomu ir įtakingu Lietuvos ūkio ir visuomenės veikėju. Bet kuriame forume jo žodis buvo svarus. Politinė valdžia dažnai įsiklausydavo į verslo milžino – naujųjų laikų Vileišio siūlymus. Tačiau kai kada Bronislovas Lubys būdavo net įskaudintas, sakysim, SGD terminalo atveju, kai buvo atsisakyta Lietuvos privataus kapitalo dalyvavimo šiame projekte. Kaip man dėstė pats „Achemos“ koncerno vadovas, tai būtų buvę ir greičiau, ir pigiau. Žinoma, naudos būtų turėjusi ir „Achema“.
Nebūtų, gerbiamieji, viso pramonės milžino Bronislovo Lubio paveikslo, jei nepaminėčiau jo kaip mecenato veiklos. Jis savo lėšomis (ir nemažomis) parėmė ne vieno paminklo atsiradimą (Jonavoje, Klaipėdoje, Druskininkuose, Plungėje), senų rūmų restauravimą, bažnyčių statybą. Atskirai norėčiau paminėti daugelio knygų leidimo parėmimą (pažymėčiau ir man brangios enciklopedijos „Lietuva“ išleidimą). O kai buvo nedraudžiama, Bronislovas Lubys rėmė ir partijų veiklą. Tik jisai neišskirdavo kurios nors vienos, taip sakant, grajino keliais fortepijonais. Žinoma, didelis, daugiaplanis jo rūpestis buvo gimtoji Plungė, kur jisai atgulė amžinojo poilsio. Atgulė per anksti, dar pilnas įvairių gražių, Lietuvai naudingų planų.
Gerbiamieji, ruošdamas šią prakalbą, ilgai ieškojau vieno žodžio, vieno epiteto Bronislovo Lubio asmenybei apibrėžti. Tikiuosi, kad radau. Tai lotyniškas posakis homo faber – žmogus meistras, vertybių kūrėjas. Jisai išties veikė kaip profesionalų profesionalas, sukūręs daug vertybių Jonavoje, Klaipėdoje ir visoje Lietuvoje. Pagarba jam – Lietuvos didžiavyriui. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame signatarui Česlovui Juršėnui.
Į tribūną kviečiu Signatarų klubo prezidentę Birutę Valionytę.
B. VALIONYTĖ. Gerbiamas Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai ir Aukščiausiosios Tarybos deputatai, visi čia susirinkusieji, signataro Bronislovo Lubio artimieji! Šiandien minime Bronislovo Lubio 80 metų jubiliejų. Žinoma, kad mes netekome ypač svarbios istorinės asmenybės – ypač daug nuveikusios ir palikusios Lietuvai labai didelį ir ryškų pėdsaką. Tai yra itin svarbu, nes būtent ant tokių žmonių, ant tokių bronislovų lubių laikosi Lietuvos ekonomika. Ekonomika tai yra mūsų pamatas, gerovės pamatas. Bronislovas šitą labai gerai, puikiai suprato ir visą savo energiją ir sveikatą dėjo būtent tam.
Aš prisimenu, kai vieną kartą jis atėjo, šalia manęs atsisėdo Aukščiausiojoje Taryboje, kaip tiktai buvo privatizuojama „Achema“, ir man sako: aš maniau, kad aš išprotėsiu, kai man per naktį reikėjo suveikti šitiek milijonų tam, kad iškart išpirkčiau, užmokėčiau, bet man pavyko; mano butas, žinai, kiek kainuoja? – juokas. O turto, kaip žinome, tada daugiau ir nebuvo. Taigi tai yra žmogus, kuris viską statė tam, kad Lietuvos valstybė greičiau stotųsi.
Šiandieną mums labai svarbu tai, kad mes minime Bronislovą čia, aukščiausioje lietuvių Tautos atstovybėje, kad mes jį prisimename. Jo atminimas iš tikrųjų gyvas ne tik mūsų atminty, ne tik pramonininkų, bet aš manau, kad jis labai gyvas plungiškių atminty ir, be jokios abejonės, artimųjų atminty. Šiandieną su mumis, mes turime pasidžiaugti, yra abi Bronislovo Lubio dukros. Tai Jūratė, kuri užaugino du puikius sūnus, jie yra čia su mumis, ir Viktorija – visiškai jauna, graži ir žavi panelė. Aš labai norėčiau pakviesti dabar ponią Jūratę ir panelę Viktoriją čia, priešais mus. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas jums dovanoja kovo 11-ąją gimusios Viltės Augūnaitės ištartų žodžių „Kovo 11-oji“ ir balso, ir garso paveikslą.
Mielos damos, pradėčiau nuo Jūratės. Jūrate, užauginai du puikius sūnus, bet jie yra paženklinti senelio, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, vardu. Tegul jie neša šitą naštą ant pečių, jinai nėra lengva, bet aš tikiuosi, kad tu, kaip mama, padarysi viską, kad ir proanūkiai tą naštą neštų. Ačiū. (Plojimai)
Viktorija, esi labai jauna ir turbūt ši atsistojusi salė pačiai yra kažkas tokio nepakartojamo, įspūdingo. Prisimink, kad tu esi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Bronislovo Lubio dukra, ir šitą naštą linkiu nešti labai garbingai, iškėlus aukštai. Sėkmės pačiai! (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjams, dėkojame Nepriklausomybės Akto signataro Bronislovo Lubio artimiesiems, dėkoju visiems, dalyvavusiems šiame minėjime, skirtame Nepriklausomybės Akto signatarui Bronislovui Lubiui atminti. Skelbiu minėjimą baigtą.
Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 97 Seimo nariai. Visų užsiregistravusių ir kitų kolegų vardu norėčiau įteikti gėlių Seimo nariams, švenčiantiems savo jubiliejus, A. Anušauskui ir M. Mackevičiui. (Plojimai)
10.28 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. spalio 9 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Seniūnų sueiga darbotvarkę peržiūrėjo ir patvirtino. E. Gentvilas dėl darbotvarkės. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF*). Sveiki, kolegos! Mes frakcijoje pasitarėme ir siūlome iš darbotvarkės išbraukti klausimą, projektą Nr. XIIIP-2550, tai yra Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų patvirtinimo“. Darbotvarkės 2-10 klausimas, atrodo.
PIRMININKAS. K. Mažeika, prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Frakcijos vardu prašyčiau iš ketvirtadienio darbotvarkės į šiandienos prie rezervinių klausimų įkelti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektą su lydimuoju. Kartu derinome ir su ministerija, suskaičiavome, gruodžio mėnesį planuojama kreiptis dėl pažeidimo procedūros į Europos Teisingumo Teismą, todėl kad išvengtume tų didžiųjų baudų ir turėtume pakankamai laiko apsvarstyti įstatymą, prašyčiau, kad pridėtume prie rezervinių.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, dar mums reikia šiek tiek laiko pasiaiškinti, ar šunys gerai suvoks, kad dieną galima loti 10 minučių, o naktį tik 5 minutes, ir ar jie pažins laikrodį, kada ta diena iš nakties pasikeičia, todėl siūlau išbraukti iš darbotvarkės Triukšmo valdymo įstatymo pataisas, klausimus 2-4.1 ir 2-4.2. Frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš dar dėl darbotvarkės. Kodėl naujos Seimo narės priesaika ne iš karto, kad galėtų dėl visų balsuoti, o truputį vėliau?
PIRMININKAS. Konstitucinio Teismo pirmininkas turi parskristi iš komandiruotės.
K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos… Nedirba?
PIRMININKAS. Veikia, veikia.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš liberalų vardu noriu paprašyti, kad būtų išbrauktas klausimas dėl šunų lojimo ir pakeistas, pavyzdžiui, skruzdėlyčių urzgėjimo įstatymu ar dar kokia nors nesąmone, kurią iš tikrųjų būtų galima sugalvoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, daugiau pasiūlymų nėra. Apsispręsime ir balsuosime dėl 2-4 klausimo, dėl pasiūlymo išbraukti iš darbotvarkės. Kas pritaria? Tie, kurie pritaria J. Razmos pasiūlymui, balsuoja už. (Balsai salėje: „Už ką balsuojame?“) Dėl klausimų 2-4.1 ir 2-4.2, dėl triukšmo, dėl šunų triukšmo.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 77, prieš – 14, susilaikė 14. Pritarta, kad išbrauktume pasiūlymą.
Toliau dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų tvirtinimo. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu buvo pasiūlymas išbraukti 2-10 klausimą. Taip pat balsuojame. Pritariantieji, kad išbrauktume, balsuoja už.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 45, prieš – 43, susilaikė 19 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu buvo pasiūlymas dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo straipsniais projekto Nr. XIIIP-2577, kad jis būtų įtrauktas į darbotvarkę su lydimuoju projektu Nr. XIIIP-2578. Pritariantys pasiūlymui balsuoja už.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 56, prieš – 11, susilaikė 40. Pasiūlymui pritarta.
Visai darbotvarkei galime pritarti bendru sutarimu. (Balsai salėje) Balsuojame? Balsuojame.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 71, prieš – 5, susilaikė 34 Seimo nariai. Darbotvarkė patvirtinta.
Ir bendru sutarimu leiskite pasveikinti A. Anušauską jau atvykusį. (Plojimai)
10.36 val.
Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2159(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2159. Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, džiaugiuosi galėdama pristatyti komiteto išvadą dėl Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo. Tai yra Konstitucijos pataisos, kurias mes kaip komitetas svarstėme ir Seimo nariai teikė, dėl individualaus konstitucinio skundo. Komitetas pritarė projektui ir… Atsiprašau, nes yra du projektai, ir tiesiog pasiėmiau ne to projekto išvadą. Taigi mes pritariame projektui Nr. XIIIP-2159, pritariame 8 balsais už, tai yra visais komiteto balsais, ir tikimės taip pat ir jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu Konstitucijos komisijos pirmininką P. Valiūną pristatyti Konstitucijos komisijos išvadą.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Laba diena. Šių metų birželio 6 dieną šis projektas buvo svarstomas Konstitucijos komisijoje. Dalyvavo 7 nariai… Ai, 7 buvo už, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Dalyvauti diskusijoje kolegos Seimo nariai neužsirašė.
Motyvai. Seimo narė A. Armonaitė – motyvai už.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš iš tikrųjų labai palaikau šį įstatymo projektą, kurį kviečiu palaikyti ir opozicijos atstovus, nes manau, kad šiuo metu vykdoma Konstitucijos priežiūra tikrai būtų praturtinta, jeigu ir žmonėms būtų suteikta galimybė teikti individualų konstitucinį skundą. Visų pirma, tai padėtų apginti individo teises ir laisves, į kurias kartais yra kėsinamasi.
Ir antras labai svarbus dalykas, mes daugybę bylų ir ginčų išspręstume Lietuvoje. Kai kam yra labai brangu pereiti visas teisines procedūras ir kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Jeigu mes turėtume individualų konstitucinį skundą, tai yra jeigu žmogus galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, jam būtų galimybė apginti savo žmogaus teises Lietuvoje, Lietuvos teisinėje sistemoje, ir nereikėtų procedūros kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Dėl to aš iš tikrųjų siūlau palaikyti šį projektą, aš manau, kad tai yra reikalingas ir teisingas žmogaus teisių požiūriu sprendimas, ir tikiuosi jo sėkmės. Dėkoju.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta bendru sutarimu.
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1540. (Balsai salėje) Gerai. Labai kategoriškas reikalavimas ir aš negaliu į jį neatsižvelgti. Balsuojame dėl projekto Nr. XIIIP-2159 po svarstymo.
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 94, prieš – 1, susilaikė 7 Seimo nariai. Po svarstymo projektui Nr. XIIIP-2159 pritarta.
10.42 val.
Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1540 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Konstitucijos 106 ir 107 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1540. Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip matote, Seime buvo registruoti du projektai, kuriais reguliuojamas individualus konstitucinis skundas. Vienam iš projektų, kuriam komitetas pritarė, mes ką tik pritarėme. Antrajam projektui, kurį komitetas svarstė rugsėjo 19 dieną, komitetas nepritarė ir siūlo Seimui atmesti. Siūlo atmesti vėlgi iš esmės bendru sutarimu – 7 balsavus už.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Nuomonės už, prieš nėra. Balsuojame po svarstymo. Kas už tai, kad atmestume šį projektą, kaip siūlo Teisės ir teisėtvarkos komitetas?
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 104, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Projektas vienbalsiai atmestas.
10.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIIIP-2565(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl privalomojo referendumo dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 12 straipsnio pakeitimo paskelbimo“ projektas Nr. XIIIP-2565. Pranešėja – taip pat Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė A. Širinskienė. Svarstymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kaip žinote, darbo grupė, skirta referendumo dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti, savo darbą baigė ir įregistravo nutarimo projektą. Šį nutarimo projektą dėl privalomojo referendumo paskelbimo (juo būtų keičiamas Konstitucijos 12 straipsnis) Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė spalio 3 dieną. Įvertinome Teisės departamento pastabas, apsvarstėme Seimo narių iniciatyvas, kurios buvo įregistruotos, ir pritarėme iniciatorių pateiktam ir komiteto patobulintam projektui. Balsavimas: 5 – už ir 4 susilaikė.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau diskusija. Diskutuoti užsirašė Seimo narė A. Armonaitė. Ruošiasi Ž. Pavilionis.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki, gerbiami kolegos. Iš tikrųjų reikėtų, ko gero, pasakyti, jog džiugu, kad dėl daugybinės pilietybės Seime ir apskritai Lietuvos politiniame lauke mes turime konsensusą. Labai daug politikų, sprendimų priėmėjų palaiko šią labai svarbią pasaulio lietuviams iniciatyvą. Tačiau aš noriu ir keletą kritinių momentų pasakyti. Jie, man atrodo, yra labai svarbūs svarstant šį nutarimą.
Iš tiesų kelia nerimą tai, kad jame yra numatyta nuostata organizuoti referendumą dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka. Nėra Europos Sąjungoje valstybės (aš bent tokios neradau), kuri organizuotų referendumą su dviejų savaičių pertrauka. Aš suprantu, kad daugeliui politikų, kurie sprendžia dėl šito referendumo, labai svarbus pozityvus ir teigiamas referendumo rezultatas, bet mes, kaip įstatymų leidėjai ir kaip sprendimų priėmėjai, turime organizuoti viską taip, jog nebūtų jokių galimybių nulemti referendumo rezultatą. Yra žmonių, kurie nepritars, ir mes negalime taisyklių konstruoti taip, kad jos nulemtų vienokį ar kitokį referendumo rezultatą.
Dar daugiau. Norėčiau pasakyti, kad dvi savaites organizuojamas referendumas, arba, tiksliau, dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka organizuojamas referendumas pažeidžia referendumo nepertraukiamumo principą. Apie tai kalba konstitucinės teisės ekspertai, apie tai kalba profesorius V. Sinkevičius ir į tai mes privalome įsiklausyti.
Aš esu už daugybinę pilietybę. Iš tikrųjų labai daug tenka bendrauti su užsienio lietuviais, tenka bendrauti su žmonėmis Lietuvoje, kodėl tai yra svarbu, bet jeigu pradedame konstruoti taisykles, kurios nulems labai konkretų referendumo rezultatą, mes elgiamės nedemokratiškai. Aš iki šiol nežinau, kaip bus tas dvi savaites sustabdyta rinkimų agitacija. Į tai nėra atsakyta. Nėra atsakyta, kaip dvi savaites bus užtikrintas slaptumas ir kur bus saugomi biuleteniai. Tai yra praktiški klausimai, kurie sukels problemų tas dvi savaites, kai mes lauksime Prezidento rinkimų antrojo turo. Pagaliau iš kur mes žinome, kad bus Prezidento rinkimų antrasis turas. Jeigu gerai prisimenu, 2009 metais Prezidentė D. Grybauskaitė buvo išrinkta per pirmąjį Prezidento rinkimų turą.
Taigi pradėsime svarstymo stadiją. Joje bus mano pasiūlymas rengti referendumą dvi dienas, tai yra šeštadienį ir sekmadienį – gegužės 11–12 dienomis, bet neturėti tos dviejų savaičių pertraukos, kuri kelia tiek Konstitucijos problemų, tiek demokratijos problemų, tiek objektyvumo ir nešališkumo problemų.
Nepaisant to, kad labai palaikau referendumą, manau, kad konstruodami taisykles taip, kaip dabar jos yra konstruojamos, mes prarandame brangaus laiko. Mes jau dabar galėtume viską padaryti pagal taisykles, kurios nekelia abejonių dėl konstitucingumo, ir pradėti agitaciją. Kiekvienas galėtų agituoti už savo poziciją, už savo atstovaujamą nuomonę. Svarstymo stadijoje kviečiu palaikyti mano pasiūlymą ir nedaryti klaidos.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys Ž. Pavilionis. Ruošiasi J. Sabatauskas.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Labai ačiū, Pirmininke. Mes visi suprantame šio klausimo svarbą ir visi suprantame, kiek mažai liko laiko referendumui gerai pasiruošti. Aš tiesiog siūlau visiems kolegoms, kurie gali turėti daugybę teisinių ir politinių klausimų, savo asmeninių ir grupinių interesų, pamiršti juos ir šiandien užbraukti brūkšnį, vieningai balsuoti, nes laiko nebeliko, ir sutelkti visus savo draugus ir kaimynus, kad tas referendumas laimėtų. Už mūsų sienų, čia, už kelių metrų, susitelkę visi pasaulio lietuvių lyderiai, mūsų bendra komisija jau seniai laukia šio sprendimo. Izraelyje toks sprendimas padaromas tik žmogui atvykus į oro uostą. Daugybė Europos Sąjungos šalių jau turi šias visas galimybes. Mes trypčiojame 28 metus. Aš tiesiog labai prašau pagalvoti apie bendrą valstybės interesą, užmiršti savo skirtumus, užmiršti savo ambicijas, užmiršti savo politinius žaidimus ir balsuoti vieningai už. Ačiū.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, svarstome nutarimą dėl referendumo paskelbimo. Referendumo, kai tauta turėtų spręsti, ar pakeisti Konstitucijos 12 straipsnio nuostatą, kuri įteisintų, kaip ir prieš tai kalbėjusi kolegė sakė, daugybinės pilietybės atvejį, tai yra kad Lietuvos Respublikos pilietis galėtų kartu turėti ir kitos valstybės pilietybę. Tie, kurie kalba apie dvigubą pilietybę, nutyli arba klysta, kai sako dviguba, nes nei Konstitucijos pataisoje, nei toliau, kituose įstatymuose, kurie bus kaip įgyvendinantys tą Konstitucijos pataisą, nėra draudžiama tam asmeniui turėti be Lietuvos dar ir antrą, trečią ar dešimtą pilietybę. Vadinasi, kalbame apie daugybinę pilietybę.
Esmė ta, kad mes turime paklausti Tautos kaip suvereno, nes tik jinai gali dėl pirmojo Konstitucijos skirsnio pasisakyti – dėl jo pakeitimo, ar reikia Lietuvai šitos pataisos, ar ne. Tai nereiškia, kad mes turime verstis kūlversčiu ir daryti bet ką, kad tik tas referendumas įvyktų ir būtų teigiamas. Taip, norėtųsi, kad jis įvyktų, taip, norėtųsi, kad būtų priimtas sprendimas, tačiau ne bet kokiomis priemonėmis. Ir štai kodėl aš nepritariu tam, kad balsavimas turėtų dviejų savaičių pertrauką. Tai akivaizdus balsavimo nepertraukiamumo pažeidimas, toje pačioje darbo grupėje buvo keista žiūrėti ir stebėti, kai buvo pritarta to paties profesoriaus V. Sinkevičiaus siūlomai formuluotei dėl turinio pakeitimo, tačiau visiškai buvo nepaisoma jo perspėjimų, kad čia bus pažeidžiamas balsavimo nepertraukiamumo principas.
Argumentai tokie – taigi mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą. Kas bus, kai mes kreipsimės į Konstitucinį Teismą ir Konstitucinis Teismas pasakys, taip, yra pažeidžiama Konstitucija, pažeidžiamas jos principas, tai yra balsavimo nepertraukiamumo principas? Vadinasi, mums vėl reikės taisyti tą nutarimą, mes gaišime laiką, o svarbiausia, kad bus pasiųsta aiški žinutė visai tautai – Seimas priima antikonstitucinius nutarimus. Ir tai gali pasėti dar didesnę nepritarimo sėklą. Mes to norime? Turbūt, kad nenorime! Tačiau pagrindinis dalykas yra ne trūks plyš koks nors vienas sprendimas, bet pagrindinis dalykas, kad spręstų tauta. Visi kiti niuansai, kurie susiję, kaip buvo prieš tai kalbėta, dėl biuletenių saugojimo, kad nebūtų pažeidimų ir taip toliau, nes sukels didelį lėšų poreikį, tačiau nebus jokios garantijos, kad nebus padaryta nė vieno pažeidimo, kuris paskui gali sukelti būtent neigiamą reakciją dėl to paties referendumo teisėtumo. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu komiteto pirmininkę A. Širinskienę į tribūną, svarstysime pasiūlymus. Pasiūlymą. Suteiksime žodį A. Armonaitei pristatyti savo siūlymą.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Iš tikrųjų mano pasiūlymas kalba apie tai, jog, užuot organizavę referendumą dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, mes jį organizuotume taip, kaip buvo organizuojamas referendumas dėl narystės Europos Sąjungoje – dvi dienas, šeštadienį ir sekmadienį, tai būtų 2019 m. gegužės 11–12 d.
Argumentai, kodėl aš teikiu tokį pasiūlymą, yra tokie: darbo grupėje, kuri svarstė dvigubos pilietybės, daugybinės pilietybės klausimus, konstitucinės teisės ekspertai išsakė didelių, nevienareikšmiškų abejonių dėl referendumo organizavimo su dviejų savaičių pertrauka. Toks referendumo organizavimas užprogramuoja naujas technines problemas, tokias kaip agitacijos laiko kontrolė. Kažkas dvi savaites turėtų uždrausti agituoti dėl referendumo. Rinkėjai, kurie ateitų po dviejų savaičių, turėtų jau kitokią informaciją negu tie, kurie ateitų anksčiau. Ir dvi savaites reikėtų užtikrinti slaptumą, reikėtų kažkur labai saugiai laikyti biuletenius, galbūt su šunimis ir policija. Sunku tai įsivaizduoti.
Dabar dar daugiau – tai pažeidžia referendumo nepertraukiamumo principą. Mes tikrai neprisidėtume prie Europos konstitucingumo istorijos ir sutvirtinimo, jeigu organizuotume referendumą su dviejų savaičių pertrauka.
Aš norėčiau pasakyti, kad darbo grupėje buvo po lygiai balsų, ir tik pirmininko lėmė, jog šitas pasiūlymas su dviejų savaičių pertrauka yra teikiamas Seimui. Todėl aš prašau Seimo spręsti atskirai ir siūlau organizuoti referendumą dvi dienas – šeštadienį…
PIRMININKAS. Laikas.
A. ARMONAITĖ (LSF). …ir sekmadienį, be dviejų savaičių pertraukos.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komitetas iš tiesų labai ilgai svarstė šį klausimą ir atkreipė dėmesį, kad tiek reklamos klausimai, tiek biuletenių saugojimo klausimai buvo aptarti darbo grupėje. Reklamos klausimus sprendžia naujasis Referendumo įstatymo projektas, kuris netrukus bus pristatytas. Lygiai taip pat darbo grupėje buvo daug diskutuojama dėl to, kaip bus saugomi biuleteniai. Lietuvos policija tikrai davė sutikimą ir leis biuletenius per tą laikotarpį neatidarytose dėžėse saugoti policijos komisariatuose. Aš manau, mes tikrai pasitikime Lietuvos policija ir manome, kad neabejotinai ji užtikrins biuletenių saugumą, ir šiuo atveju tikrai nelieka galimybės manipuliuoti.
Komitete buvo aptartas referendumo nepertraukiamumo principas. Iš tikrųjų, taip, darbo grupėje vienas net ne darbo grupės narys, o konstitucinės teisės ekspertas turėjo tokią nuomonę, todėl ir darbo grupėje, ir vėliau komitete mes kalbėjome apie tai, kad, taip, be abejo, siekdamas išsklaidyti to vieno konstitucinės teisės eksperto abejones, Seimas tikrai turi visas galimybes su nutarimu kreiptis į Konstitucinį Teismą ir skubos tvarka gauti atsakymą dėl konstitucingumo.
Ir galiausiai vėl į ką atkreipėme dėmesį tiek darbo grupėje, tiek komitete, tai, VRK duomenimis, ta papildoma diena per antrąjį Prezidento rinkimų turą papildomai atveda apie 8 % naujų rinkėjų. Vadinasi, 8 % daugiau, tikėtina, žmonių, Lietuvos piliečių, galės dalyvauti referendume. Remdamasis tais motyvais, Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė Seimo narės pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū pranešėjai. Motyvai už – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Komiteto argumentai išties yra niekiniai, atmetant šį siūlymą, visiškai nepagrįsti jokiais teisiniais argumentais. Ką reiškia: „perduosime visas urnas policijai“? O kodėl ne STT, VSD arba kokiems nors kariniams daliniams? Ar iš tikrųjų referendumo organizavimas, iš anksto žinant, kad nusižengiama Konstitucijos principams, numatomas kreipimasis į Konstitucinį Teismą, kai Konstitucinio Teismo sprendimas… aš manau, žmonėms, susipažinusiems bent minimaliai su teise, yra iš anksto suprantamas ir žinomas. Taip, bus patvirtinta, kad neatitinka konstitucinių principų.
Manau, kaip ir balsavimus ne tik dėl referendumo, bet ir dėl visų kitų rinkimų, kur žmonės renkasi, organizuoja Vyriausioji rinkimų komisija. Vietinės komisijos vietose ir turi būti atsakingos už viską – už visą organizavimą, neperkeldamos savo atsakomybės už saugumą kur nors kitur už balsavimo vietų ribų. Aš manau, kad yra svarbus precedentas. Matyti, kad iš tikrųjų nėra nei apgalvota, nei aptarta. Todėl rimtai siūlau pagalvoti ir apsispręsti būtent dėl šio siūlymo – jam pritarti.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš pataisą neužsirašė Seimo narių. Apsispręsime balsuodami. Seimo nariai, kurie pritaria Seimo narės A. Armonaitės pasiūlymui, balsuoja už, kurie pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 43, prieš – 39, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta.
Motyvai dėl viso po svarstymo. Seimo narys A. Vinkus – motyvai už.
A. VINKUS (LSDDF). Kiek laiko duodate? Gerbiamieji Seimo nariai, kaip ir mano kolega komisijos narys gerbiamas Ž. Pavilionis agitavo balsuoti už, aš taip pat kviečiu visus balsuoti už. Ir ką tik esu atėjęs iš Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžio, kuris vyksta, ir siunčiami jums visiems linkėjimai, prašoma visų Seimo narių būti vieningiems ir parodyti tautai, kad tokiu svarbiu klausimu mes mokame parodyti vienybę. Todėl kviečiu visus Seimo narius aktyviai rengtis ir prisidėti prie piliečių kvietimo ateiti į referendumą. Tai daryti reikia visiems suderinus nuomones ir pozicijas. Veikti reikia greitai, atsakingai ir kryptingai. Manau, kad nebėra šeimos, kuri nebūtų susidūrusi su emigracijos sukeltomis pasekmėmis, todėl tauta turi būti vieninga, o ne suskaldyta per referendumą. Tik taip mes išlaikysime užsienyje gyvenančių lietuvių ryšį su Lietuva ir sudarysime galimybę visada į ją grįžti. Balsuojant dvi dienas bus sudarytos palankios sąlygos daugumai piliečių dalyvauti referendume, nes sprendimui priimti reikia daugumos. Juo labiau esame balsavę referendume dvi dienas. Manau, kad pilietybės išsaugojimas yra toks pat svarbus Lietuvos išlikimo klausimas kaip ir stojimas į Europos Sąjungą. Todėl kviečiu visus vieningai balsuoti už darbo grupės pateiktą projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mielieji kolegos, man atrodo, kad mes visi, bent jau tikrai absoliuti dauguma, pritariame pačiai dvigubos pilietybės idėjai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad ne bet kokiais metodais ir būtent ne tiems metodams, kurie diskredituoja pačią idėją. Aš čia pabandysiu sudėlioti tuos argumentus, kuriuos jau girdėjome, gal kai kuriuos papildysiu, kodėl visgi kelia nerimą toks metodas, kuris šiandien yra pasiūlytas valdančiosios daugumos.
Pirmas dalykas, paminėtas ir pateikimo metu, ir svarstymo metu, kad yra tarpas tarp referendumo datų ir tas tarpas pažeidžia referendumo nepertraukiamumo principą, tai yra reikalavimą iš karto skaičiuoti balsus.
Antra. Klausimas yra, kur saugiai dvi savaites laikyti biuletenius? Kilus bent menkiausioms abejonėms dėl saugumo, patikimumo būtų diskredituotas viso referendumo balsų teisėtumas.
Trečia. Pažeidžiamas asmenų lygybės principas. Vadinasi, balsuojantieji dviem savaitėmis anksčiau turės vienokios informacijos, dviem savaitėmis vėliau – jau turės kitos, papildomos informacijos. Tai pažeidžia asmenų lygybės principą.
Ketvirta. Europos Sąjungoje, mano žiniomis, nėra tokio ištęsto referendumo praktikos. Taigi mes įvedame naują keistą praktiką. Klausimas, ar pasiteisinančią praktiką.
Penkta. Nėra aišku, kaip būtų vykdoma agitacija tarp tų referendumo datų, ką šiandien girdėjome, kad dar yra pateikiamas naujas įstatymas, kuris tai reglamentuos. Gal vis dėlto reikėtų išsiaiškinti ir tik tada priimti šį sprendimą.
Ir šešta, kas, man atrodo, yra labai labai svarbu, nuo ko ir pradėjau, kad tokiomis priemonėmis mes diskredituojame visą idėją, galbūt net specialiai tai yra daroma, kompromituojant visą referendumo idėją. Taigi kviečiu susilaikyti ir turėti labai aiškius atsakymus į šiuos iškeltus klausimus.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti po svarstymo. Pritariantys projektui balsuoja už.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 68, prieš – 3, susilaikė 34 Seimo nariai. Po svarstymo pritarta.
A. Vinkus – replika po balsavimo.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, dėkodamas už priėmimą, už teigiamą sprendimą noriu perduoti Pasaulio lietuvių bendruomenės žodžius, kad Pasaulio lietuvių bendruomenė, dabar posėdžiaujanti, remia Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės pastangas kuo greičiau spręsti klausimą dėl gimimu įgytos pilietybės išsaugojimo, prašo telkti ir šviesti visuomenę Lietuvoje ir visame pasaulyje dėl šio svarbaus tautai klausimo įgyvendinimo, o pati Pasaulio lietuvių bendruomenė prisidės visais įmanomais būdais prie bendrų valstybės vadovų pastangų, turiu omeny ir prezidentūrą.
PIRMININKAS. A. Armonaitė – replika po balsavimo.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Mes girdėjome labai aiškų pažadą, kad priėmus šį nutarimą bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Aš turiu klausimą tiems, kas žino tą informaciją, kada Seimas kreipsis į Konstitucinį Teismą? Kaip žinome, Konstitucinis Teismas tokius skundus nagrinėja tris ar keturis mėnesius, mes galime prarasti brangaus laiko, užuot agitavę aiškintis Konstituciniame Teisme, kada tai bus padaryta.
PIRMININKAS. A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš manau, kolegos, puikiai žinote, kad galimybė kreiptis į Konstitucinį Teismą Seimui atsiranda tada, kai teisės aktai yra priimami, tikrai ne svarstymo stadijoje. Šiuo atveju mes baigėme svarstymo etapą ir dėl priėmimo tikrai bus įregistruotas Seimo nutarimo projektas. Kaip žinote, tokiu atveju yra svarstoma skubos tvarka. Jeigu prisimenate, gerbiama Aušrine, buvote darbo grupėje ir greičiausiai girdėjote, pas mus buvo konstitucinės teisės ekspertų, taip pat buvo ir Konstitucinio Teismo kanclerė, jų nuomone, skubos tvarka greičiausiai reikštų keletą mėnesių.
PIRMININKAS. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji komiteto pirmininke, tas ketinimas gal atrodytų realesnis, jeigu jūs jau būtumėte įregistravusi nutarimo projektą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą ir visi matytume tuos argumentus, kuriuos ten surašote. O šiaip mes nuogąstaujame, kad, imantis visokių manipuliacijų dėl referendumo organizavimo – priimant naują įstatymą, numatant jo organizavimą per dvi dienas su dviejų savaičių pertrauka, tai tikrai nuteiks žmones tam, kad čia yra kažkas netikro, norima kažką prastumti ir daromos specialios procedūros. Kad nebūtų taip, kaip Rumunijoje, kai dėl svarbių klausimų atėjo 20 % žmonių.
11.11 val.
Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-2375(3) (priėmimas)
PIRMININKAS. Svarstome 1 rezervinį klausimą – Lietuvos Respublikos metropoliteno įgyvendinimo įstatymas. Pranešėjas – J. Razma. Priėmimas.
1 straipsnis. Dėl jo yra pasiūlymų. Yra daug pasiūlymų. Gerbiami kolegos, gal galime sutarti, kad dėl pasiūlymų mes turime po 29 pritariančius, kad jie būtų svarstomi, dėl visų pasiūlymų? Galime bendru sutarimu taip pritarti? Ačiū, pritarta. Dėl 1 straipsnio yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Vyriausybė išsakė formalių pastabų dėl šio straipsnio 2 dalies, dėl savivaldybės institucijų apibrėžimo. Komitetas pritarė Vyriausybės pastaboms ir pateikė redakciją, kur tie formalieji dalykai, mūsų manymu, sutvarkomi.
PIRMININKAS. Dėl pirmo pasiūlymo motyvai. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ne, dėl viso aš.
PIRMININKAS. Dėl viso. J. Olekas – motyvai už dėl pasiūlymo.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Dėl viso.
PIRMININKAS. Dėl viso. A. Skardžius – motyvai už dėl pasiūlymo. Dėl viso. Motyvai prieš – P. Urbšys dėl pasiūlymo. Dėl viso. A. Anušauskas? Dėl viso. Aišku, ir toliau išsitrynė.
Tuomet, kolegos, turime… Komitetas siūlo pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymui. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti. Ačiū, pritarta.
Vyriausybės antras pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Antras pasiūlymas yra taip pat formalaus pobūdžio – dėl sąvokos „bėginis transportas“. Komitetas, atsižvelgdamas į tas pastabas, siūlo pataisyti į „geležinkelio transportą“.
PIRMININKAS. Ačiū. Kolegos, ar užsirašėte dėl viso, ar vėl dėl pasiūlymo? Dabar eina pasiūlymai. Tie, kurie nori kalbėti dėl pasiūlymų, motyvuoti, prašau rašytis, tie, kurie dėl viso įstatymo, palaukite. Ar galime pritarti šiam pasiūlymui bendru sutarimu, kaip siūlo Vyriausybė ir komitetas? Ačiū, pritarta.
Dėl viso 1 straipsnio dėl motyvų niekas neužsirašė. Bendru sutarimu galėtume pritarti ir visam 1 straipsniui? Galime pritarti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jau 2-ajam.
PIRMININKAS. Dėl 1 straipsnio du pasiūlymai ir su tais dviem pasiūlymais, priimtais bendru sutarimu, galime pritarti visam 1 straipsniui. Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Yra taip pat Vyriausybės pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš tada atsiprašau. Aš maniau, kad prieš tai kalbėjome jau dėl šio pasiūlymo. Būtent šiame 2 straipsnyje yra kaip tik Vyriausybės pastabų. Mes komitete tikslinome sąvokas: vietoj „bėginio transporto“ vartojame sąvoką „geležinkelio transportas“, kai rašome metropoliteno apibrėžimą. Ankstesnis pasiūlymas… Aš maniau, kad iš karto buvo abu pasiūlymai Vyriausybės apimti.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui? Dėl motyvų niekas neužsirašė. Galime. Ačiū, pritarta. Visam 2 straipsniui su pasiūlymu galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio taip pat yra Vyriausybės pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vyriausybė kelia problemą, kad nėra apibrėžta, kaip valstybė galėtų dalyvauti metropoliteno koncesijoje. Kadangi komitetas po to pritarė mano pasiūlymui ir žodį „valstybė“ išbraukė, lieka, kad projekte dalyvauja tik savivaldybė, tokiu būdu ir į Vyriausybės pastabą yra atsižvelgiama – tiesiog yra išbraukiama valstybė kaip dalyvis. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto pasiūlymui, kuriuo jis atsižvelgė į Vyriausybės siūlymą? Bendru sutarimu. Dėl motyvų niekas neužsirašė dėl šios pataisos. Siūlau pritarti visam 3 straipsniui su šiuo pasiūlymu bendru sutarimu. Pritariame. Ačiū.
Dėl 4 straipsnio taip pat yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymų. Pirmas pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Man atrodo, kad čia abu pasiūlymus galima nagrinėti kaip susijusius. Jiems abiem komitetas…
PIRMININKAS. Visi trys? Trys yra Vyriausybės pasiūlymai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Trys pasiūlymai iš tikrųjų. Trečias galbūt yra šiek tiek kaip ir atskiras. Tada trumpai paminėsiu visus.
Pirmieji pasiūlymai dėl valstybinės svarbos projekto apibrėžimo šiame įstatyme. Dėl to komitetas siūlo tikslinti 4 straipsnio 2 dalį. Čia nedideli formalūs pataisymai siūlomi. O trečiu pasiūlymu Vyriausybė kelia klausimą, kad sprendžiant dėl dalyvavimo metropoliteno sistemos kūrimo projekte savivaldybėms būtina įvertinti savo finansines galimybes. Siekiant atsižvelgti į šį Vyriausybės pasiūlymą, yra komiteto siūlymas papildyti 4 straipsnį nauja 3 dalimi. Ten ir formuluojama, kad būtų įvertintos galimybės įvykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime pritarti šiems komiteto suredaguotiems Vyriausybės siūlymams bendru sutarimu? Pritarta.
Ačiū. Dėl viso 4 straipsnio dėl motyvų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 5 straipsnio taip pat yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas. Prašau pakomentuoti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vyriausybė vėl išsako keletą formalių pastabų dėl šio įstatymo suderinamumo su Investicijų įstatymu, dėl jame vartojamų sąvokų. Atsižvelgęs į pastabas, kurioms komitetas siūlo pritarti, komitetas siūlo 2 punkto patikslintą redakciją. Čia tik formalūs pakeitimai, nieko iš esmės nekeičiantys.
PIRMININKAS. Su tokia komiteto redakcija Vyriausybės pasiūlymams (visiems, suprantu, nes susiję) galime pritarti? (Balsai salėje) Galime pritarti. Ačiū.
Yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mano pasiūlymo esmė. Projekto įgyvendinimo bendrovės, kaip dalyviai, pačios pasirenka, kaip finansuoti savo investicijas. Tačiau yra aiškiai pabrėžiama, kad be Seimo sutikimo projektui įgyvendinti negalėtų būtų skiriamos valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšos. Kitaip sakant, jos gali būti skiriamos, jeigu Seimas tam pritartų. Taip pat pabrėžiama, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, ar savivaldybių tarybos neturėtų teisės įpareigoti savo kontroliuojamų įmonių, kad jos skirtų resursus tokiems projektams. Komitetas dar patikslino mano pasiūlymą ir su tuo patikslinimu siūloma pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėl motyvų Seimo nariai neužsirašė. Galime šiam pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė, pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas. Dėl viso šio 5 straipsnio dėl motyvų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
6 straipsnis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Dėl 6 straipsnio yra Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabų. Komitetas pažymi, kad, pritarus mano pasiūlymui, kartu būtų ir į jas iš esmės atsižvelgiama. Mano tolesnis siūlymas, kad tiesiog reikia parašyti formaliai, kad ši koncesijos sutartis dėl metropoliteno projekto būtų sudaroma Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis, o ne taip, kaip buvo pirminiame projekte, kai buvo parašyta, kad gali būti sudaroma ilgesniam nei 25 metų laikotarpiui. Jeigu tokių galimybių apskritai būtų, jos turi būti Koncesijų įstatyme dėl tokių didesnių projektų, todėl siūloma duoti bendrą nuorodą į šį įstatymą. Komitetas mano pasiūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu šiai J. Razmos pasiūlymo redakcijai? Ačiū, pritarta.
Toliau Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Lietuvos Respublikos Vyriausybė iš esmės pateikia pastabų ir siūlo tą patį, ką ir aš pasiūliau, todėl, priėmus mano pasiūlymą, atsižvelgiama ir į Vyriausybės pastabas.
PIRMININKAS. Ir su tokia redakcija galime pritarti šiems pasiūlymams bendru sutarimu? Galime. Visam 6 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu su šiais pasiūlymais? Pritarta.
7 straipsnis. Yra Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonė. Komitetas pritarė. Toliau eina Seimo nario J. Razmos pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų mano pasiūlymas greičiausiai ir buvo grįstas STT pastabomis, pasiūlyta, kaip jas būtų galima įgyvendinti. Kaip anksčiau minėjau, yra siūloma, kad valstybė būtų išbraukiama kaip metropoliteno projekto dalyvis, liktų tik savivaldybė, ir dar sustiprinama, kad investuoti gali tik įsigijusi steigiamos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijų.
PIRMININKAS. Ačiū. Tokiam pasiūlymui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Kiti Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymai. Gal pakomentuosite?
J. RAZMA (TS-LKDF). Vyriausybė taip pat išsakė pastabų. Tos pastabos šiek tiek kartojamos, kas ir kaip gali dalyvauti projektus įgyvendinant. Komitetas toms pastaboms pritarė ir mano, kad tos pastabos iš esmės bus įgyvendintos pagal mano pasiūlymus.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė Vyriausybės pasiūlymams ir pasiūlė savo redakciją.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pritarė mano pasiūlymams.
PIRMININKAS. Mes galime pritarti šiems pasiūlymams bendru sutarimu? Galime ir visam 7 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
8 straipsnis. Taip pat yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vyriausybės pasiūlymas – prašo duoti nuorodą į Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymą, Žemės gelmių įstatymą. Komitetas tai suformuluoja. Taip pat yra Vyriausybės pastabų dėl požeminės metropoliteno dalies, kad statybai nebūtų taikomas reikalavimas valdyti žemės sklypą nuosavybės teise ten, kur eina požeminė dalis. Visa tai komitetas priima ir konkrečiai realizuoja jūsų matomo 8 straipsnio patikslintame išdėstyme.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto pasiūlytai redakcijai? Pataisai? Bendru sutarimu pritarta. Visam tada 8 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Toliau 9 straipsnis. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vyriausybės yra keletas formalių pastabų, gal jas visas iš karto matykime.
PIRMININKAS. Gerai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jos visos iš esmės skirtos 9 straipsnio 2 daliai. Ir dėl sertifikatų, ir dėl to, kaip nustatomi eismo saugumo reikalavimai. Čia yra formalios pastabos, kas turi ką reglamentuoti. Komitetas Vyriausybės pastaboms pritarė ir pateikė patikslintą 9 straipsnio 2 dalies redakciją. Jai siūlau Seimui pritarti.
PIRMININKAS. Mes bendru sutarimu komiteto redaguotiems pasiūlymams galime pritarti? Pritariame. Ir visam 9 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10 straipsnis. Taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymai.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia šiek tiek kartojamos tos pastabos, kur ne savivaldybės, o savivaldybės institucijos turi nustatyti viešųjų metropoliteno transporto paslaugų organizavimą. Čia redakcinės pastabos, joms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Visiems šiems pasiūlymams, suredaguotiems komiteto, galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Ir visam 10 straipsniui taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
11 straipsnis. Taip pat yra pasiūlymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Komitetas išnagrinėjo Vyriausybės pastabas dėl 11 straipsnio ir siūlo išvis išbraukti šį straipsnį, nes straipsnis buvo skirtas tam, kad būtų parašyta, kad metropoliteno sistemos gali būti panaudotos civilinės saugos sistemoje. Vyriausybė mano, kad to čia atskirai įrašyti nereikia. Yra atskiras Civilinės saugos įstatymas ir ten jis viską turi sureguliuoti. Siūloma išbraukti šį straipsnį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto pasiūlymas yra toks: „Siūlytina preambulėje palikti konstatuojamąsias nuostatas.“ Yra atsižvelgta preambulėje į šį pasiūlymą? Atsižvelgta. Ačiū. Ir tada 11 straipsnio šioms pastaboms, šiai pataisai galime pritarti, koks yra komiteto siūlymas? Ir galime pritarti visam 11 straipsniui bendru sutarimu.
12 straipsnis. Taip pat yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiūlymų.
J. RAZMA (TS-LKDF). Taip, čia yra pasiūlymai, ką turi reglamentuoti Vyriausybė ir susisiekimo ministras. Komitetas, atsižvelgęs į pasiūlymus, nustatė, siūlo nustatyti realistišką datą dėl poįstatyminių aktų priėmimo, tai būtų kitų metų balandžio 30 diena. Tai vienas momentas. Ir dėl įstatymo įgyvendinimo atitinkamai viskas yra suformuluota.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto pasiūlytai redakcijai galime pritarti bendru sutarimu, pataisoms? Pritarta. Ir visam 12 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėkoju pranešėjui. Motyvai dėl viso.
Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kaip tik šiandien važiavau į darbą beveik 40 minučių, ir viena iš problemų – užsikimšusios, tebeužsikimšusios Vilniaus gatvės. Manau, kad šitas įstatymas nėra tas įstatymas, kuris iš karto tą problemą sprendžia, bet sudaro galimybę vilniečiams pasirinkti ir pasinaudoti tokiu būdu. Lankydamasis daugelyje miestų, panašaus dydžio ir net mažesnių negu Vilnius, tikrai mačiau gražiai sutvarkytų metropolitenų ir jais puikiai besinaudojančių miestiečių, turinčių galimybę gyventi švaresniame ir saugesniame mieste.
Kita vertus, Vyriausybė paprašė, ir mes sutikome, kad nebūtų kalbama apie civilinės saugos galimybes, bet metropoliteno erdvės tikrai, esant reikalui, gali būti panaudojamos ir civilinės saugos problemoms spręsti. Manau, kad šiuo projektu, kuriame yra sureglamentuoti ir metropoliteno finansavimo dalykai, iš tikrųjų sudaromos visos galimybės pasinaudoti šia transporto rūšimi. Jeigu pastebėjote, būsimi kandidatai į Vilniaus miesto merus kaip pagrindinę problemą iškelia transporto problemą, ne už vieno nugaros matėme ir tramvajų, ir kitokių priemonių. Aš manau, mūsų sprendimas, kad Vilniuje gali būti ir metropolitenas, tikrai galėtų padėti šią problemą spręsti. Todėl kviečiu kolegas pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiami kolegos, keletą metų man teko darbuotis Kultūros paveldo komisijoje, mes svarstėme metropoliteno klausimą. Suprantu, kad gal Vilniaus miestui ir reikia naujos transporto priemonės, bet labai bijau ir noriu kolegas ne tai kad įspėti, bet priminti kolegoms mūsų unikalų senamiestį, jo, kaip unikalaus Europos senamiesčio, vertę, aš manau, kad su metropoliteno atėjimu tam tikroms kultūros vertybėms ir kultūriniams sluoksniams gali būti padaryta nepataisoma žala.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad čia vienas iš tų įstatymų, už kuriuos galima balsuoti visiems: ir tiems, kurie už metropoliteną, ir tiems, kurie abejoja, nes nieko mes kol kas nepriimame. Mes priimame galimybę ieškoti šio klausimo sprendimo, o konkretūs sprendimai bus priimami čia, Seime. Matant patį projektą, ir paveldo, ir kiti klausimai – viskas čia bus sprendžiama. Aš pats kadaise buvau gana skeptiškas šiuo klausimu, bet, manau, būtų neišmintinga atmesti galimybę sužinoti, ar galimas metropolitenas Vilniuje.
Čia lygiai taip pat, kaip mes anksčiau atmetėme galimybę sužinoti, ar mes turime skalūnų naftos ir dujų, ne dėl kokio nors eksploatavimo, bet atsisakėme net galimybės sužinoti. Mes tiesiog atrišame rankas Vyriausybei žiūrėti, studijuoti ir, jeigu tas projektas, jų nuomone, bus realus, ateis su konkrečiais siūlymais, kur mes priėmėme dabar pataisas, Seimas čia ir nuspręs. Tada visos tos baimės bus arba atmestos, arba patvirtintos. Todėl, manau, čia būtent toks projektas, kuris leidžia Seimui dalyvauti, o Seimas bet kuriuo atveju dalyvaus – ar patinka, ar nepatinka, nes vargu ar koks nors Seimas nusišalintų nuo metropoliteno statybų, nes čia nemenka statyba. Taigi tikrai galime priimti šį įstatymo projektą, ir tada atsirastų galimybė išsiaiškinti galimybes.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Tiesą sakant, niekada nekeičiau savo nuomonės ir šiuo klausimu. Manau, kad tikrai sprendžiant miesto ar miestų transporto problemas yra kitų, gerokai efektyvesnių, būdų. Tiesą sakant, nepaisant valdžios sprendimų pastaraisiais metais, galbūt daug kas iš vairuojančių pastebėjo, ypač šiais metais, žmonės savaip išsprendė problemą, pasirinko elektrinį transportą – riedžius, elektrinius paspirtukus – ir keliavo iš naujų rajonų be didelių investicijų, be milijardinių sąnaudų, pasirinkdami visiškai patogų, efektyvų ir greitą transportą. Todėl šiuo atveju, žinoma, tos įstatymo pataisos, kurios buvo pateiktos J. Razmos, ir Vyriausybės kai kurie pasiūlymai įstatymą padaro tokį, apie kurį būtų galima kalbėti, svarstyti. Tačiau nežinau, kodėl čia visi kalba apie Vilnių. Ten parašyta – savivaldybės. Vadinasi, kur čia arčiausiai? Kaune irgi lygiai tuo pačiu įstatymu gali naudotis ir statyti metropoliteną. Klaipėda. Aš sakyčiau, logikos netgi daugiau būtų – iš Klaipėdos į Palangą, nors visi puikiai supranta, kad alternatyvos visada yra pigesnės, efektyvesnės. Todėl šiuo atveju tikrai aš nepritariau ir nepritariu tokiam projektui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDDF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Norėčiau pažvelgti į ką tik kalbėjusį kolegą, kaip jis važiuotų į Seimą su paspirtuku, tarkim, spalio, lapkričio mėnesiais. Jau nekalbu apie žiemą. Bet mes, rimtai kalbant, jau tris kadencijas diskutuojame apie tai – apie darnią miesto plėtrą. Kam teko dirbti dar sovietmečiu Vilniaus savivaldybėje (kitaip vadinosi ši institucija tuo metu), puikiai žino, kiek buvo gauta premijų įvairiausių už tai, už naujų rajonų išvystymą, bet nebuvo galvojama apie miesto darnią plėtrą, apie infrastruktūrą, apie tai, kad prabėgs 20–30 metų ir bus užkištas ne tik Senamiestis, pats miestas bus užtankintas.
Ką matome? Griaunami menkaverčiai vienbučiai, dvibučiai pastatai, vietoj jų statomi dangoraižiai, miesto plėtra yra būtent užtankinti dabartinę esamą teritoriją. O kaip įsivaizduoti transporto srautus? Tai be darnios miesto plėtros, be aiškios vizijos, kaip suprojektuoti naujus rajonus be komunikacijos tarp jų, neįmanoma. Todėl ta nauja erdvė po jau užgrūstu, užtankintu mūsų Vilniumi kitaip neįmanoma. Turbūt reikia ieškoti požeminių, antžeminių erdvių, ieškoti naujų sprendimo būdų, nesvarbu, kuri kompanija, ar prancūzų tramvajai, ar japonų metropolitenas, čia statys, ar vokiečių, ar britų. Tai visai nesvarbu. Štai kur vyksta visa kova. Tris kadencijas kova vyko vien dėl to, kad bus tramvajus Vilniuje. Tramvajui, kaip matote, erdvės nebeliko. Sveikinu visus su šiuo ryžtingu žingsniu, net ir buvusius didžiausius oponentus, ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Iš tikrųjų pasirodžius pirminiam projektui buvau bene vienas iš didžiausių skeptikų ir kritikų šio projekto, bet komitetas ir visi valdantieji kažkaip stebuklingai priėmė absoliučiai visus mano pasiūlymus. Nelabai prisimenu kito tokio atvejo. Man atrodo, kad dabar atsiranda visi reikiami saugikliai, kad nebūtų neskaidriai į tokius metropolitenų projektus nukreipiami viešieji finansai. Tai bus neįmanoma be Seimo konkretaus sprendimo. Žinoma, dabar tas Metropoliteno įstatymas yra labiau teorinis, pasakantis, kad apskritai Lietuvoje gali būti įgyvendinamas metropoliteno projektas, jeigu atsiras privačių entuziastų ir jeigu to imsis konkrečios savivaldybės, nes anksčiau buvo norima iniciatoriumi padaryti kone Vyriausybę. Dabar aš kviečiu pritarti tokiam projektui, kuris, kaip sakiau, yra gana teorinis ir kokių nors finansinių grėsmių, man atrodo, nesukelia.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų J. Razma čia teisingai pasakė argumentą, tik aš jį apsukčiau atgal. Ką mes darome priimdami tokius teorinius įstatymus? Jeigu yra konkretus projektas, svarstome tą konkretų projektą, nes jeigu svarstome teorinius įstatymus, ką čia kas fantazuoja, tai aš siūlau tada irgi parengti skubiai ir svarstyti įstatymą apie Lietuvos kosminio laivo skrydį į Marsą. Teoriškai irgi galima. Kodėl ne? Galėtume pasigirti pasaulyje, kad mes leidžiame ir tokius dalykus. Aš siūlau nežaisti žaidimo.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 62, prieš – 6, susilaikė 31. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-2375(3) priimtas. (Gongas) Skelbiu pertrauką iki… (Balsai salėje) P. Gražulis, prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Labai noriu pasakyti trumpą repliką. Tikrai sveikinu Seimo narius. Gal tai yra ir šiek tiek utopija, bet ne dažnai utopija tampa realybe. Neužkirskime kelio. O gal atsiras tas investuotojas, kuris norės pastatyti Vilniuje metro, sudarykime galimybes. Tikrai užteko išminties ir proto Seimo nariams. O tie žmonės jau gal 50 metų dirba prie šio projekto, jau jie suseno, bet vis tiek vilties neprarado – štai ką parodo užsispyrimas! Jie pasiekė savo, jie pasiekė, kad bent įstatymas būtų priimtas, o aš manau, kad po 50 metų tikrai metro Vilniuje bus.
PIRMININKAS. Ačiū. Palauksime ir pažiūrėsime, kas bus po 50 metų, o grįžti į posėdį po pertraukos kviečiu 12 valandą.
Dabar pertrauka.
Pertrauka
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį. Vyriausioji rinkimų komisija spalio 4 dieną Seimo nare patvirtino Ireną Haase. Seimo statutas numato, kad Seimo narių priesaikas priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Kviečiu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininką D. Žalimą atlikti prisaikdinimo procedūrą.
12.00 val.
Seimo narės Irenos Haase priesaika
D. ŽALIMAS. Gerbiamasis Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos Vyriausioji rinkimų komisija, kaip buvo minėta, 2018 m. spalio 4 d. priėmė sprendimą Nr. Sp-110 dėl 2018 m. rugsėjo 16 d. naujų rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje Zanavykų rinkimų apygardoje Nr. 64 galutinių rezultatų patvirtinimo“. Jame nusprendė nustatyti, kad pagal balsavimų rezultatus daugiausiai rinkėjų balsų gavusi I. Haase išrinkta Lietuvos Respublikos Seimo nare.
Šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas paskelbtas internete, kaip reikalaujama, 2018 m. spalio 5 d. Taigi jis įsigaliojo. Išrinktoji Seimo narė gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo narės priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse yra nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs arba prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.“
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžio ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai ir teisiškai reikšmingas.
Duodamas priesaiką, išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką, šis tekstas turi būti persakomas ar perskaitomas, po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos. Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priesaiką priėmusiam Konstitucinio Teismo pirmininkui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime.
Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo nario priesaiką, Seimo salėje visi stovi.
Pradedame priėmimo procedūrą. Prašome stoti.
Kviečiu prisiekti išrinktąją Seimo narę I. Haase.
I. HAASE. Aš, Irena Haase, prisiekiu būti ištikima Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narė I. Haase prisiekė 2018 m. spalio 9 d. Seimo posėdyje ir, remiantis Konstitucijos 59 straipsniu, įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu prisiekusiąją Seimo narę. (Plojimai)
PIRMININKAS. Kol vyksta sveikinimai, pranešu, kad toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
12.06 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Malonūs kolegos, tęsiame posėdį. Leiskite pagarsinti man Lietuvos Respublikos Seimo narės I. Haase, kuri ką tik prisiekė ir kurią maloniai sveikiname, prašymą priimti į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją. Prašyme skelbiama: „Prašau priimti mane, Seimo narę Ireną Haase, į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakciją.“ Seimo narė pasirašo ir tam pritaria frakcijos seniūnas G. Landsbergis.
Kitus Seimo nutarimus dėl gerbiamosios mūsų kolegės darbo komitetuose, komisijose mes priimsime šio plenarinio posėdžio metu, tad juos tada ir paskelbsime. O dabar tęsime darbą toliau.
12.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2538(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu mūsų darbotvarkės 1-7 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. XIII-508 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2538(2). Kviečiu G. Burokienę. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvada. Svarstymas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas vakar svarstė nutarimo projektą. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-2538(2) ir komiteto išvadoms bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Svarstymo stadija. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar gerbiamas kandidatas nori kalbėti? Ne, nenori.
Motyvai. Norinčių kalbėti taip pat nėra. Po svarstymo galime bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti.
Priėmimas. Norinčių kalbėti taip pat nėra? Nėra.
Gerbiami kolegos, mums reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Galime jam pritarti? Galime pritarti ir jį tvirtiname.
Taip pat noriu pagarsinti balsų skaičiavimo grupę: A. Butkevičius, J. Varkalys, I. Rozova, K. Starkevičius, G. Steponavičius, Z. Streikus, D. Šakalienė ir O. Valiukevičiūtė. Gerbiami kolegos, rytinio posėdžio pabaigoje, pabaigus šio rytinio posėdžio darbotvarkės klausimus, skelbsime slapto balsavimo procedūrą.
12.09 val.
Seimo nutarimo „Dėl Manto Martišiaus paskyrimo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-2549(3) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Manto Martišiaus paskyrimo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku“ projektas Nr. XIIIP-2549(3). Svarstymas. Kviečiu Kultūros komiteto pranešėją, komiteto pirmininką R. Karbauskį. Prašau paskelbti komiteto išvadą.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Nutarimas vieno straipsnio – paskirti M. Martišių Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku. Komitete buvo svarstyta, nutarta 4 balsais už (…) balsavime, prieš – 2 priimti šį sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Diskusija. Kviečiu P. Gražulį. Prašom, kolega.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, aš manau, skiriant Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku žmogų, yra galimybė pakalbėti apie tai, apie ką dažnai kalbame privačiai, bet bijome kalbėti viešai – apie žiniasklaidos ligas, kad žiniasklaida yra užvaldyta, kad žiniasklaida serga.
Per dešimt D. Grybauskaitės prezidentavimo metų žiniasklaidos laisvės indeksas iš 9 vietos tarp Europos Sąjungos šalių nukrito gal jau žemiau negu į 36 vietą. Akivaizdžiai matome, kad žiniasklaida tarnauja ne tik verslui ir verslo užvaldytoms politinėms partijoms. Aš noriu paminėti vieną faktą, skandalingą faktą, apie kurį žiniasklaida kažkodėl beveik nerašė, o parašė visiškai priešingai. Kai konservatoriai kreipėsi į Konstitucinį Teismą, ar pakoreguotas privačių fondų įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, kai Konstitucinio Teismo teisėjos sesuo, būdama advokatė ir atstovaujanti privatiems fondams, buvo paskirta rengti ikiteismines Konstitucinio Teismo išvadas ir kai S. Jakeliūnas tai paviešino, tik tada ši Konstitucinio Teismo teisėja buvo atstatydinta. Ir ką padarė žiniasklaida? Ogi žiniasklaida apkaltino S. Jakeliūną, o ne tai, kad teisėja supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kad ji turėtų faktiškai atsistatydinti iš užimamų pareigų. Skandalas apverstas aukštyn kojomis. Pamąstykime, kas būtų demokratinėje valstybėje? Manau, toks teisėjas tikrai negalėtų dirbti, Konstitucinio Teismo teisėjas negalėtų toliau eiti pareigų.
Mielieji, mes galime paminėti ir tai, kad Vyriausybės posėdyje buvo kalbama apie žiniasklaidą, apie tai, apie ką jūs kalbate privačiai. Ir štai koks buvo padarytas muilo burbulas, skandalas, liberaliosios visuomenės suorganizuotas piketas, o ji taip pat yra kaip atrama užvaldytai žiniasklaidai. Visuomenė tuos dalykus, procesus mato, mato tuos procesus ir politikai, bet, deja, nieko nežada daryti ir keisti. Šitas modelis tikrai nepasiteisino. Šitas kolega buvo šitos komisijos vicepirmininkas, matė viską, kas vyksta viešojoje erdvėje, ir, deja, mes jo balso negirdėjome, kad jis sakytų Seimo nariams, galų gale Kultūros komitetui, kad reikia iš esmės reformuoti žiniasklaidą, reikia ją išlaisvinti, ji nelaisva, žiniasklaida yra užvaldyta.
Gerbiamieji Seimo nariai, jūs praregėkite, žiniasklaida yra užvaldyta. Vakar aš žiūriu Lietuvos televizijos „Panoramą“, akivaizdžiai pusė „Panoramos“ laidos skirta „Jonavos grūdams“. Lyg šiandien Agrokoncernas turėtų 25 % „Jonavos grūdų“ akcijų. Man labai keista, man atrodo, greitai K. Starkevičių išmes iš Konservatorių frakcijos, nes jis vienintelis viską sudėliojo į savo vietas, kad čia nėra jokios problemos, kad reikia apskritai keisti situaciją, maisto produktų, grūdų saugojimo rezervo situaciją, kad reikia išskaidyti po regionus, nes taip būtų ir saugiau, ir galbūt skaidriau. O štai ministras kažkaip… nesuprantama buvo žemės ūkio ministro kalba. Todėl aš siūlau, kreipiuosi į jus, ypač į Kultūros komitetą, kuriam ir yra pavesta atsakomybė tvarkyti tą žiniasklaidos esamą situaciją, nejaugi mes gyvensime tokioje baimėje, kokioje gyvenome sovietmečiu? Ir nejaugi negalime pažvelgti tiesiai į akis ir pasakyti, kad šita sistema yra nugyventa, kad ji žiniasklaidą susargdino? Ir akivaizdžiai matome – dar kartą kartoju, kad žiniasklaida ne visuomenei tarnauja. Be abejonės, paviešinus VSD tyrimus, mes pamatėme, kad žiniasklaidos grupė „MG Baltic“ tarnavo… sukūrė partiją, kuri tarnautų jos verslo interesams, o Lietuvos visuomeninis transliuotojas buvo tik priedas prie žiniasklaidos grupės „MG Baltic“. Ar ne akivaizdu, kai nėra alternatyvos, kai nėra nuomonės, kai į vieną laidą kviečiamas oponentas, o prieš oponentą – dešimt pašnekovų, kad jį suniekintų, pažemintų, sutryptų…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolega, laikas.
P. GRAŽULIS (MSNG). …nes jis neatitinka šitos sistemos. Todėl aš negaliu balsuoti už naują vadovą, nes jis tikrai nepakeis situacijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau dalyvauti diskusijoje niekas neužsirašė. Motyvai po svarstymo. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu ar reikia balsuoti? Tiesa, nebalsuojame, kolegos. Atsiprašau, nebalsuojame, nes bus slaptas balsavimas.
V. Bakas – nuomonė už.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų aš palaikyčiau šį kandidatą ir dėl tokios priežasties: tikrai tai – žmogus, kuris kol kas vienintelis iš institucijų, kurios, kaip nustatė NSGK, buvo pažeidžiamos. Jų iš viso buvo 13: dešimt ministerijų ir trys institucijos. Jis vis dėlto išdrįso kelti tą klausimą, ar pažeidžiamas vadovas gali vadovauti tokiai komisijai. Mano žiniomis, keldamas tą klausimą, jis nebuvo tikras, ar sulauks paramos viduje, sulauks paramos tarp mūsų. Nepaisant to, žmogus parodė stuburą ir pabandė.
Taigi ponui kolegai P. Gražuliui, kuris kalbėjo, aš noriu pasakyti, kad mes tokių atvejų daug neturime, kai visgi žmogus – tarnautojas, atstovas – parodo savo vertybines nuostatas, nebijo eiti prieš srovę. Aš manyčiau, mes tokius žmones turime palaikyti, paremti, palinkėti sėkmės, todėl tikrai balsuosiu už ir kviečiu tai daryti kolegas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Priėmimas. Norintys išsakyti motyvus per priėmimą. Tuoj, minutę, įjungsime. Niekas dar neužsirašė. Niekas neužsirašė. Neveikia aparatūra, bet… P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Labai trumpai prie šoninio mikrofono. Gerbiamas Vytautai Bakai, tikrai tos informacijos nežinojau, kad šitas žmogus išdrįso priešintis sistemai ir matė jos ydas, todėl sveikinu, kad yra tokių žmonių, ir visiškai keičiu savo poziciją – aš balsuosiu ir palaikysiu šitą žmogų. Taip, džiugu, kad Lietuvoje atsiranda tokių principingų žmonių, ir atsiprašau, kad aš tos informacijos nežinojau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mums reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl Seimo nutarimo „Dėl Manto Martišiaus paskyrimo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininku“ projekto. Galime jį patvirtinti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dėkoju. Komisija buvo jau paskelbta, ir slapto balsavimo procedūrą skelbsime rytinio posėdžio pabaigoje.
12.19 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1567(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1567(2). Noriu priminti, kad yra sujungti projektai Nr. XIIIP-1567 ir Nr. XIIIP-1568. Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą pagarsins J. Sabatauskas. Prašau.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė du Saugaus eismo automobilių keliais įstatymų projektus ir nusprendė šiek tiek patobulinti, sujungti juos, ir pritarti. Bendra išvada teikiama jūsų teismui. Tai jungtinis projektas iš dviejų įstatymų projektų – Nr. XIIIP-1567 ir Nr. XIIIP…
PIRMININKĖ. Projektas Nr. XIIIP-1568.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Tų projektų esmė buvo tokia, kad vienas projektas kalba apie naujų arba pradedančiųjų vairuotojų galimų padarytų pažeidimų, teisės aktų pažeidimų, arba įvykdytų eismo įvykių, dėl kurių pripažinta kaltė… jiems pratęsiamas laikotarpis naujo pažymėjimo išdavimo po trejų metų, po dvejų metų, jeigu tų pažeidimų neturi, jiems išduodamas pažymėjimas, jeigu yra, jie turės pirmiausia dar papildomai pasimokyti šiek tiek. Ir kitas atvejis dėl iš Asmenų registro išbrauktų asmenų. Jeigu tai juridinis asmuo, arba asmenims, kurie yra mirę, nustatomas tam tikras laikotarpis, per kurį turi… transporto priemonėms atsirasti, užregistruoti tas naujas valdytojas. Tam skiriama 14 dienų. Priešingu atveju sustabdomas leidimas dalyvauti eisme. Bet tai reiškia, kad per metus laiko jie turės galimybę susitvarkyti tuos formalumus. Taigi komitetas pritarė: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkojame už labai išsamų paaiškinimą ir komiteto išvados pristatymą. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra.
Motyvai. Pasiūlymų taip pat nebuvo gauta. Prašom, kolegos, išsakyti motyvus. Tuoj įjungsime. M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, čia šiuo metu yra tokia spraga įstatyme, kuomet asmenys, išlaikę ir naujai gavę leidimą vairuoti transporto priemonę, turi tą laikiną leidimą kelis metus ir to laikino leidimo pabaigoje padaro pažeidimus. Dėl įvairių biurokratinių ir teisinių procedūrų jų įsigaliojimas užtrunka. Tų dvejų metų pabaigoje jau gauna nuolatinį leidimą, nors iš tikrųjų nėra pasibaigęs svarstymas ir visos biurokratinės procedūros dėl to pažeidimo, kurį jie padarė anksčiau, prieš baigiantis tų dvejų metų laikotarpiui, todėl yra nustatomas dar papildomas vienerių metų laikotarpis tam, kad visi pažeidimai, kurie padaryti net ir tų dvejų metų pabaigoje, įsigaliotų, įsiteisėtų. Juos padarę asmenys iš tikrųjų turėtų perlaikyti mokymus, pereiti papildomas procedūras. Tokiu būdu tą įstatymo skylė būtų užkaišyta. Čia grynai įstatymo landos sutvarkymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, aš manau, kad tai yra lobistinis įstatymas. Jį proteguoja įvairiausios mokyklos, kurios rengia vairuotojus, kad gautų pažymėjimus. Tokiu atveju, manau, jeigu padarė pažeidimą… sutinku su pratęsimu, tarkime, viršijo greitį, nepraleido pėsčiojo ar padarė kitą pažeidimą, tokiu atveju turėtų gal papildomai sumokėti baudą į valstybės biudžetą, o ne mokymo įstaigoms, kurios galbūt broką ir pagamino. Kodėl mes skatiname mokyklas ir kodėl joms nuolat bandome papildyti kišenes?
Man atrodo, tai yra lobistinis įstatymas, todėl aš negaliu pritarti. Jeigu būtų papildoma bauda skiriama… sutikčiau ir kad laikas būtų pratęsiamas, o ne kokioms nors mokykloms turi sumokėti papildomus mokesčius. O lankys ar nelankys kursus, man atrodo, tikrai nelankys, svarbu, kad pinigus paėmė, išduos, kad lankė kursus, ir viskas. Manau, kad reikėtų tobulinti šitą įstatymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, apsispręskime ir balsuokime dėl šio svarstyto įstatymo projekto. Prašome balsuoti.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 45, prieš – 4, susilaikė 38. Pritarta po svarstymo.
12.25 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 415 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1569(2) (svarstymas)
Kviečiu J. Sabatauską pateikti Teisės ir teisėtvarkos komiteto… dėl lydimojo – Administracinių nusižengimų kodekso 415 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1569(2). Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kadangi šitas projektas yra lydimasis, reikėjo daryti pakeitimus tų straipsnių, pagal kuriuos asmenys baudžiami už vairavimą automobilių, kurių leidimas sustabdytas. Komitetas pritarė patobulintam komiteto variantui 8 balsais už, nė vienam nesant prieš ir susilaikius.
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pranešėjui. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu lydimajam Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projektui? Dėkoju, pritarta.
12.26 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-868 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-868. Kviečiu J. Sabatauską pateikti komiteto išvadą.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas, svarstydamas šį projektą, sulaukė Vyriausybės išvados. Vyriausybės išvada yra neigiama. Todėl komitetas, įvertinęs tą išvadą, siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti dėl šių priežasčių, kurias aš dabar išvardinsiu. 2016 metais pėsčiųjų… Pasakysiu, kad šiuo įstatymo projektu norėta uždrausti naudotis mobiliaisiais įrenginiais pėsčiųjų perėjoje. 2016 metais pėsčiųjų perėjose dėl pėsčiųjų kaltės įvyko 37 eismo įvykiai, per kuriuos vienas žmogus žuvo, 36 asmenys sužeisti. Nagrinėjant įvykių priežastis ir aplinkybes, nenustatyta pasikartojančių atvejų, kad eismo įvykio tyrimo medžiagoje būtų minima aplinkybė, kad galėjo kilti dėl to, kad naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis. Tokių duomenų nepateikta ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte, todėl įstatymo projektu siūlomas naujas draudimas pėstiesiems negali būti pagrįstas eismo įvykių tyrimo analizės duomenimis.
Antra priežastis. Siūlomas įtvirtinti draudimas susijęs tik su vienu iš daugelio veiksmų, vengtinų einant per važiuojamąją kelio dalį, o įstatymo aiškinamajame rašte nėra pagrįsta, kodėl pavojingu laikomas išskirtinai tik numatomo teisinio reguliavimo priemonėje nurodytas veiksmas.
Trečia priežastis. Pagal siūlomą reguliavimą draudžiama tik einant per perėją per kelią, tačiau, vadinasi, einant per važiuojamąją dalį ne perėjoje, bus galima naudotis, darytina tokia išvada. Vyriausybės išvadoje taip pat pažymėta, kad Vyriausybė ruošiasi numatyti žymiai platesnes, bendresnes nuostatas, kad pėstieji, kirsdami važiuojamąją kelio dalį, turėtų vengti naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat atlikti kitus veiksmus, kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje ir trukdytų įvertinti atstumą iki artėjančios transporto priemonės. Kaip minėjau, Vyriausybė, bent jau parašė raštu, kad toks siūlymas bus įvertintas Eismo taisyklėse. Taigi komitetas 8 balsais už siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti, nė vienam nesant prieš ir susilaikius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, komitetas siūlo grąžinti iniciatoriams tobulinti. Už tokį komiteto pasiūlymą nori kalbėti kolegos? M. Majauskas reikalauja kalbėti ir jam suteikiame galimybę.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Man atrodo, svarbu išsakyti argumentus, nes tokioje draudimų kultūroje yra retas atvejis, kai iš tikrųjų Seimas atmeta siūlymą įvesti papildomą draudimą. Man atrodo, yra labai aiškios priežastys, kodėl.
Pirma, ne tik telefonas gali blaškyti dėmesį. Čia mes diskriminuojame, sakome, kad tik telefonas. Antras dalykas, kurį girdėjome, kad pėstieji gali kirsti kelią ne tik perėjose. O čia vis dėlto siūloma tik perėjose uždrausti naudotis telefonais.
Kitas dalykas, kad pavojų gali kelti išsiblaškymas ne tik kertant kelią, bet ir einant šalia važiuojamosios dalies. Vėlgi čia į tai visiškai neatsižvelgiama. Taip pat reikia įsivaizduoti, kad pėsčiojo, kuris saugiai įeina į perėją, praleidimas jau yra vairuotojo atsakomybė. Gal vis dėlto reikėtų kalbėti, kad jis prieš įžengdamas į perėją turėtų įsitikinti saugumu, ko ir dabar reikalaujama, o vėliau tai jau vis dėlto yra vairuotojo atsakomybė.
Taip pat turėkime omenyje, kad vairuotojų išsiblaškymas gali sukelti daug didesnių pasekmių nei pėsčiojo, ir čia jų abiejų sulyginimas vėlgi neturėtų būti atliekamas ir daromas. Taip pat asmenys gali naudotis įvairiomis GPS priemonėmis, kad žinotų, kur eiti, todėl uždrausti jiems jomis naudotis, man atrodo, nebūtų atsakinga.
Žinoma, tokios priemonės galėtų sukurti įvairų pretekstą kelių gaideliams apkaltinti pėsčiąjį, po įvykio sakyti, kad, žiūrėkite, jis iš tikrųjų naudojosi telefonu. Vis dėlto galbūt reikėtų apsiriboti rekomendacijomis, o ne tokiais griežtais draudimais.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Norinčių kalbėti prieš siūlomą išvadą nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju. Minėtas įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
12.32 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1025 (svarstymas)
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1025. Vėlgi kviečiu J. Sabatauską, Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą ir taip pat sulaukė Vyriausybės išvados, kuri buvo neigiama dėl šio projekto. Komitetas, atsižvelgdamas į Teisės departamento ir papildomo Kaimo reikalų komiteto siūlymą ir Vyriausybės išvadas, siūlo projektą atmesti, nes galiojančiame įstatyme jau yra numatyta policijos teisė kontroliuoti transporto priemonių techninę būklę. Tai bendresnė norma, nėra itin detaliai surašyta, todėl tas detalus rašymas yra iš esmės perteklinis.
Kita vertus, policija nėra pavaldi Susisiekimo ministerijai, todėl ši ministerija negalėtų suteikti teisės policijai ir įgaliotiems policijos pareigūnams atlikti keliais važiuojančių ir akivaizdžiai techninių reikalavimų neatitinkančių transporto priemonių kontrolę, tai yra jas stabdyti, atnaujinti ir panaikinti leidimus važiuoti. Policijos įstatyme (…) numatyta, kad policijos veiklą įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja vidaus reikalų ministras ir įgaliotos institucijos ir kad policijos generalinis komisaras yra tiesiogiai pavaldus vidaus reikalų ministrui ir atskaitingas Respublikos Prezidentui. Taip pat ši nuostata neatitinka teisinio įstatymo viršenybės principo, tai yra nei ministerija, nei jos įgaliota institucija savo teisės aktu, kuris yra įstatymų lydimasis teisės aktas, negali suteikti policijai kokių nors papildomų įgaliojimų. Tai turi būti numatyta įstatyme.
Komitetas už tokį sprendimą balsavo 8 balsais už, nebuvo nė vieno prieš, taip pat niekas nesusilaikė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už siūlymą atmesti nori kalbėti M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man atrodo, neįvardinama viena iš priežasčių, kodėl toks įstatymo pakeitimas nėra reikalingas. Pagrindinė bėda, su kuria susiduriame, yra ta, kad važinėja techniškai netvarkingos transporto priemonės, kad vyksta korupcija toje vietoje, kur yra išduodami ir kai yra išduodami leidimai. Techninės apžiūros patikrinimas nėra pakankamai skaidrus. Mes, matydami kai kurias transporto priemones, tikrai negalime pasitikėti ir žinoti, kad jos tikrai yra techniškai tvarkingos, nes dažnai net ir pasižiūrėjus galima matyti aiškius defektus. Čia, man atrodo, įpareigojimas tikrinti policijai visko neišspręstų, mes turėtume peržiūrėti, kaip yra išduodami tie leidimai, ir užtikrinti, kad tai būtų daroma skaidriai, kad nebūtų vietos korupcijai, kad iš tikrųjų transporto priemonės, kurios nėra techniškai tvarkingos, negalėtų gauti leidimo būti eismo dalyviais. Tai čia ne policijos reikalas, o sistemos sutvarkymas tam, kad transporto priemonės, kurios nėra techniškai tvarkingos, negalėtų gauti to leidimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam M. Majauskui už išsamius argumentus. Ar galime bendru sutarimu atmesti įstatymo projektą, pritarti komiteto išvadai? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
12.35 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5101 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1162 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2524(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5101 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1162 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2524(2). Svarstymas. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Ponia A. Širinskienė. Kurgi mūsų darbščioji kolegė? Nėra. Gal galėtų A. Nekrošius ar J. Sabatauskas? S. Šedbaras visada pasiruošęs pateikti komiteto išvadą. Ačiū, kad pakeisite ponią A. Širinskienę.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra nesudėtingas teisės akto projektas, dėl jo pastabų neturėjo nei Teisės departamentas, nei Europos teisės departamentas, todėl spalio 3 dieną komitete visais 9 balsais už buvo pritarta šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai. Kadangi pasiūlymų taip pat nėra, tai jų ir neaptariame. Motyvai. Norinčių kalbėti nėra. Seniai balsavome, balsuojame dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2524(2).
Balsavo 80 Seimo narių: už – 79, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
12.37 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 345 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2310(2) (svarstymas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 345 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2310(2). Svarstymas. Išvadą – A. Širinskienė. Jos dar nėra. S. Šedbaras? Ačiū, gerbiamas Stasy, pagarsinkite Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė šį projektą rugsėjo 26 dieną, atsižvelgė į visas gautas pastabas, taip pat ir į Žemės ūkio ministerijos, ir visais 8 balsais už pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra, pasiūlymų negauta. Motyvai. Įjungiame monitorių – norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Balsuojame. Jeigu yra pageidavimas balsuoti, prašau, kolegos, balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2310(2).
Balsavo 80 Seimo narių: už – 77, prieš – 1, susilaikė 2. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2310(2) pritarta.
12.39 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2443(2) (svarstymas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2443(2). Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją gerbiamą Z. Streikų. Prašome pagarsinti komiteto išvadą.
Z. STREIKUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, apsvarstė Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir nusprendė pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėkoju už pateiktą komiteto išvadą. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, trumpai. Manau, kad čia pasiūlymai daugiau tokio techninio pobūdžio ir jie gali būti naudingi tiesiog mums ateityje racionaliau dirbant, nes jeigu dabar susiesime tuos įstatyme numatytus įvairius finansavimo dydžius su vidutiniu statistiniu darbo užmokesčiu, nebereikės keitinėti įstatymo, kai dėl infliacijos pasikeičia tam tikri finansiniai srautai. Jeigu paliekame išraišką eurais, praeina kiek laiko, jau tada, žiūrėk, ir yra pagrindas tikslinti įstatymą. Manau, teisingas būtent toks sprendimas, kai tie ribiniai dydžiai yra susiejami su vidutiniu atlyginimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitos nuomonės prieš niekas nenori sakyti. Galime bendru sutarimu pritarti? Balsuojame?
Balsuojame už įstatymo projektą – Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo atitinkamo straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2443. Svarstymo stadija.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 77, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
12.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios-Sinodo susitarimui „Dėl nekilnojamojo turto Kaune, E. Ožeškienės g. 41, grąžinimo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai-Sinodui natūra“ projektas Nr. XIIIP-2368(2) (svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios-Sinodo susitarimui „Dėl nekilnojamojo turto Kaune, E. Ožeškienės g. 41, grąžinimo Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčiai-Sinodui natūra“ projektas Nr. XIIIP-2368(2). Svarstymas. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją P. Urbšį. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, komitetas bendru sutarimu pritarė siūlomam nutarimo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamam pranešėjui už trumpą ir aiškų komiteto išvados perskaitymą. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Motyvai. P. Urbšys. Prašau, kolega.
P. URBŠYS (MSNG). Aš norėčiau priminti Seimo nariams, kad būtent šitas nutarimas yra susijęs su istorinės tiesos atkūrimu religinei bendruomenei, kuri yra tikrai prisidėjusi prie mūsų valstybingumo kūrimo, prie mūsų kultūros ir švietimo. Aš tikiu, kad šitas mūsų sprendimas parodys pagarbą tai bendruomenei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Seimo nutarimas dėl pritarimo.
Balsavo 82 Seimo nariai. Vienbalsiai 82 Seimo nariai pritarė teiktam Seimo nutarimui.
Gerbiami kolegos, kadangi vienbalsiai pritarta, Seimo Pirmininkas siūlo taikyti ypatingą skubą ir šiandien priimti šį nutarimą. Galime tam pritarti? Galime pritarti. Vienas straipsnis.
Gerbiamieji kolegos, motyvai dėl viso Seimo nutarimo. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl pritarimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos evangelikų reformatų Bažnyčios-Sinodo susitarimui.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 80, prieš ir susilaikiusių nėra. Skelbiu Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-2368(2) priimtą. (Gongas)
12.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. XIII-1482 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2658 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 18 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo V (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2658. A. Nekrošius. Prašau. Pateikimas.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiami kolegos, norėčiau jums pristatyti įstatymo projektą Nr. XIIIP-2559. Jis nebuvo įtrauktas į rudens sesijos darbų programą. Tai Referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu leisti pristatyti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Jūsų paklausti niekas nenori. Motyvai po pateikimo. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritariame.
Svarstymas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
Priėmimas, kad papildytume sesijos darbų programą. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 80 Seimo narių: už – 73, prieš nėra, susilaikė 7. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-2658), kad papildytume sesijos darbų programą, priimtas. (Gongas)
12.48 val.
Referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2559 (pateikimas)
Gerbiamasis A. Nekrošius pasirengęs pateikti Referendumo įstatymo Nr. IX-929 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2559. Prašau, gerbiamasis kolega.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju. Šis įstatymo projektas yra darbo grupės pasirengimo referendumui dėl dvigubos pilietybės klausimams spręsti bendro darbo rezultatas. Šis Referendumo įstatymas ilgą laiką nebuvo iš esmės peržiūrėtas, daugelis įstatymo nuostatų paseno ir nebeatitiko susiklosčiusios rinkimų referendumo organizavimo praktikos. Referendumo įstatymo projektas yra tik šio viso siūlymo – rinkimų įstatymų pakeitimo paketo – dalis, todėl būtina suvienodinti visas rinkimų organizavimo procedūras, sąlygas ir patikslinti kai kurias nuostatas.
Šio įstatymo projekto tikslas yra iš esmės patikslinti įstatyme vartojamas sąvokas, nuostatas dėl referendumo organizavimo procedūrų, agitacijos, praplėsti balsavimo vietų užsienyje skaičių, tam pritaria Vyriausioji rinkimų komisija, taip pat nustatyti darbo užmokesčio mokėjimą balsavimo komisijų nariams, pailginti balsavimams skirtą laiką nuo 7 valandos ryto iki 22 valandos vakaro ir patikslinti nuostatas dėl balsavimo skaičiavimo. Būtų tiek trumpai. Kviečiu gerbiamus kolegas palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti devyni Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Baura. Ruošiasi M. Majauskas.
A. BAURA (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, per pastaruosius keletą metų, organizuojant įvairių lygių rinkimus – ar tai savivaldos, ar tai Seimo, ar tai Europos Parlamento, ar Prezidento, susiduriama su didžiule problema, tai yra formuojant apylinkių, apygardų rinkimų komisijas. Ir viena iš jų – dėl kokybinės tų komisijų narių sudėties ir būtent dėl neadekvataus atlyginimo. Ar darbo grupėje jūs šitą klausimą bandėte žiūrėti, nes tai yra labai svarbu?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Iš esmės darbo grupė tokio tikslo, pirminio tikslo, neturėjo, peržiūrėjome tik patį įstatymą, ką galėtume patobulinti, ir VRK teikė siūlymus. Mes iš esmės sprendžiame nepriekaištingos reputacijos klausimą, kas galėtų dalyvauti.
Ir kitas dalykas – tai pačių darbo sutarčių suformavimas. Mūsų siūlymas yra, kad Referendumo komisijos pirmininkas turėtų teisę sudaryti darbo sutartis su darbuotojais VRK vardu. Jeigu tokį siūlymą turėtumėte, teikite, manau, bus galima pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Majauskas. Nematau. A. Sysas. Ruošiasi P. Urbšys.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Pirmininko pavaduotojau, du klausimai – vienas toks stambesnis ir rimtesnis, kitas paprastesnis. Pirmas dėl Teisės departamento pirmos pastabos, kad Referendumo įstatymas turėtų būti konstitucinis įstatymas ir turėtų būti visiškai kitokia tvarka ir pateikimo, ir priėmimo.
Antras. To paties klausiau, kai buvo pristatomas įstatymų paketas. Kaip jūs įsivaizduojate, atsisakius pašto paslaugų, visą medžiagą nešios komisijos nariai, kurie ir taip sunkiai surenkami, nes jų užmokestis už darbą yra toks mizernas ir mažas, kad kartais labai sunku surinkti net norinčius, kurie eitų į komisijas. Kaip jūs spręsite šitą klausimą? Ačiū.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Jums leidus, pradėsiu nuo antrojo. Buvo toks siūlymas, pasitarus su Vyriausiąja rinkimų komisija, kad būtų galima… tarkim, pašto paslaugos yra gana brangios, ir buvo pamąstymas, kad galbūt galėtų tą darbą atlikti patys darbuotojai. Ar tie krūviai būtų adekvatūs, ar neadekvatūs – tai Vyriausiajai rinkimų komisijai vertinti. Jie tam iš esmės pritarė ir manau, kad jie įvertino tą visą krūvį. Aš palikčiau apsispręsti pačiam Seimui, tiesiog teikite kokius nors pasiūlymus.
O dėl pirmojo klausimo, jeigu toks noras būtų, manau, kad būtų galima tai įgyvendinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia P. Urbšys. Ruošiasi J. Olekas.
P. URBŠYS (MSNG). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga labai aktyviai dalyvavo referendume, vadinamajame žemės referendume. Šiame referendume buvo vienas iš klausimų, kuris susijęs su tuo, kad sumanymą keisti ar papildyti Lietuvos Respublikos Konstituciją turi teisę pateikti Seimui ne mažiau kaip 100 tūkst. rinkėjų. Dabar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga iš vieno savo nario, kuris buvo praeitoje kadencijoje, padaugėjo į skaitlingiausią frakciją ir įgijo tą politinę jėgą. Kodėl jūs nepabandėte nors tą nuostatą priderinti Referendumo įstatymo 5 straipsnyje – konsultaciniai (patariamieji) referendumai, nes dabar ar privalomajam referendumui, ar konsultaciniam yra tie patys 300 tūkst. Ar jūs pritartumėte siūlymui, jeigu būtų įregistruota, kad būtent konsultaciniam (patariamajam) referendumui būtų nustatyta 150 tūkst.?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Mes, kaip minėjau, darbo grupėje tokios užduoties neturėjome. Manau, bet koks Seimo narių ar Seimo narių grupės siūlymas sveikintinas, ir galėtų Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas apsvarstyti ir teikti tolesniam procesui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Ruošiasi J. Razma.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš noriu pasitikslinti. Teisės departamento 4.2 pastebėjimas, kad visuose rinkimų įstatymuose yra apribota galimybė naudotis tarnybine padėtimi, vykdant agitaciją. Dabar jūsų teikiamame naujos redakcijos projekte to dalyko nėra. Kokios čia ribos? Ar mums, Seimo nariams, yra didesnė galimybė, ar, sakykim, nenoriu įžeisti, pavyzdžiui, mokyklų vadovams, agituoti pačioje įstaigoje? Gal galėtumėte plačiau paaiškinti tą situaciją? Ačiū už atsakymą.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju. Aš nepamenu, ar buvo tokia nuostata, todėl plačiau pakomentuoti negalėčiau. Bet jeigu tai yra neįrašyta, manau, kad būtų galima įrašyti. Tikrai teikčiau tokį siūlymą kartu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi J. Sabatauskas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas pranešėjau, ar ne paradoksaliai atrodys, kai mes štai netrukus paskelbsime referendumą dėl dvigubos pilietybės pagal vieną įstatymą, o toliau, nuo 2019 m. sausio 1 d., jei taip būtų priimta, kaip jūs teikiate, jau vykdytume pagal naują įstatymą. Aš neprisimenu tokio precedento, kad kokius nors rinkimus ar referendumus organizuotume pagal du skirtingus įstatymus per vidurį juos pakeisdami. Kas čia taip verčia skubėti? Kodėl šito įstatymo negalima priimti po šio referendumo?
Ir ar aš neįžvelgiau, bet jame, man atrodo, nėra tos dviejų dienų su dviejų savaičių pertrauka referendumo organizavimo galimybės.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Norėčiau pasakyti, kad šis įstatymo projektas nėra taikomas kažkokiam referendumui. Darbo grupė peržiūrėjo visą Referendumo įstatymą ir tiesiog pateikė pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Atsakė į jūsų klausimą. J. Sabatauskas. Kolega, klauskite. Ruošiasi V. Gailius.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū. Pirmas nusistebėjimas dėl atsakymo į gretimai sėdinčio kolegos klausimą, kaip jūs atsakėte, – jeigu norėsime, galėsime priimti ir konstitucinį. Atsiprašau, Konstitucinis įstatymas skelbia, kad Referendumo įstatymas turi būti konstitucinis įstatymas. Vadinasi, visos įstatymo leidybos procedūros turi būti kitokios negu dėl paprasto įstatymo ir čia ne nuo norų priklauso. Mes dabar svarstome naujos redakcijos įstatymo projektą, vadinasi, jis jau turi eiti kaip konstitucinis įstatymas.
Kitas dalykas, 2014 m. liepos 11 d. Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą dėl referendumo organizavimo. Jame išsakė daug pastabų, tiksliau sakant, pripažino, kad Referendumo įstatyme yra prieštaravimų, kurių jūs, teikdamas šį projektą, netaisote, nieko netaisote.
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Kodėl jūs elgiatės taip antiįstatymiškai?
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Kiekvieną siūlymą ar naują kokią nors iniciatyvą gali turėti ir Seimo nariai, ir Seimo narių grupės. Jeigu jūs matote kokių nors spragų arba galimų pasiūlymų, mielai teikite. (Balsai salėje. J. Sabatauskas: „Naujos redakcijos įstatymą teikia…“)
PIRMININKĖ. Ačiū. Paskutinis klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, jūs iš esmės neatsakėte į Teisės departamento ir J. Razmos keliamą klausimą dėl datų nesuderinamumo. Iš tikrųjų Seimui reikės šiuo klausimu dirbti atskirai.
Taip pat Seimo Teisės departamentas atkreipė dėmesį į įstatymo 14 straipsnyje nurodomą Seimo ekspertų grupę, ką darbo grupė turėjo omenyje į įstatymą įtraukdama nuostatą „Seimo ekspertų grupė“, nėra aišku.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Ekspertų grupė, dėl kurios vietos jūs čia klausiate?
V. GAILIUS (LSF). 14 straipsnio 2 dalis – sudaroma Seimo ekspertų grupė. Kam ji yra sudaroma ir tos grupės sudarymo tikslai tame įstatyme neaptarti.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Šiuo metu negaliu atsakyti, tuoj pažiūrėsiu.
PIRMININKĖ. Išsiaiškinsite svarstymo metu. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į jums užduotus klausimus. Motyvai. Prieš – M. Majauskas. M. Majausko nematau salėje. J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš jau kreipiuosi ir į valdančiuosius. Tikrai pasistenkime nejuokinti mūsų piliečių tokiais projektų teikimais. Kai teisininkai aiškiai pasako, kad tai turi būti konstitucinis įstatymas, taip ir turėtų būti daroma. Kai yra poreikis atsižvelgti į Konstitucinio Teismo išsakytus visus priekaištus dėl dabartinio įstatymo, to nepadaryta. Kaip aš minėjau, yra peršamas naujas įstatymas, kuris įsigaliotų viduryje jau numatomo skelbti referendumo, ir jam būtų taikomos… nuo tam tikro proceso dalies. Iš tikrųjų čia jau darosi juokingi dalykai ir kviečiu stabdyti tokias iniciatyvas, gerbti teisę. Iniciatoriams būtų proga pagalvoti, kaip tokį projektą teikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų daugiau niekas nenori išsakyti. Gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo dėl Referendumo įstatymo.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 55, prieš – 13, susilaikė 19. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Galime tam pritarti? Siūloma svarstyti lapkričio 6 dieną. Pritariame bendru sutarimu.
13.03 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-7 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2659 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, kol atvyks ministras E. Misiūnas pateikti įstatymų projektus, prašyčiau jūsų leisti pateikti 2 rezervinį klausimą. Tai būtų Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-7 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo valdybos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2659. Gerbiamieji kolegos, leiskite man tai padaryti, pateikti.
Jūs prisimenate, kad mes išsirinkome du vicepirmininkus. Seimo statuto 27 straipsnis kaip tik ir numato, kad Seimo Pirmininkas, jo pavaduotojai ir Seimo opozicijos lyderis, kurio labai laukiame, yra Seimo valdybos nariai. Todėl teikiamas Seimo nutarimas J. Liesį, R. Žemaitaitį, kurie yra išrinkti Seimo Pirmininko pavaduotojais, patvirtinti Seimo valdybos nariais. Norinčių klausti nėra. Po pateikimo galime… Motyvų niekas nenori išsakyti. (Balsai salėje) Nėra. Galime bendru sutarimu? Pritariame bendru sutarimu.
Svarstymas. Dalyvaujančių diskusijoje taip pat nėra. Motyvų niekas nenori išsakyti. Bendru sutarimu po svarstymo pritariame.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame, kad patvirtintume Seimo nutarimą dėl Seimo valdybos sudėties papildymo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikė 6. Seimo nutarimas dėl valdybos sudėties pakeitimo priimtas. (Gongas)
13.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarimo Nr. XIII-8 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo seniūnų sueigos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2660 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo dėl Seniūnų sueigos pakeitimo projektas Nr. XIIIP-2660. Vėlgi mūsų Statuto 28 straipsnis numato prievolę, kad Seimo nariai, kurie yra valdybos nariai, frakcijų atstovai, sudarytų Seniūnų sueigą. Šiuo atveju išrinkti valdybos nariai ir vicepirmininkai J. Liesys ir R. Žemaitaitis papildytų Seniūnų sueigą. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu po pateikimo.
Svarstymas. Galime bendru sutarimu pritarti? Pritariame.
Priėmimas. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame, kad papildytume Seniūnų sueigos sudėtį. Seniūnų sueigoje dabar jau bus 23 Seniūnų sueigos nariai.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimą skelbiu priimtą. (Gongas)
13.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XIII-35 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2661 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, kol frakcijos bando suderinti, tą vykdome dėl rezervinio 4 – dėl komitetų ir komitetų sudėties pavaduojančiųjų, rezervinis 7 klausimas – nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2661. Tai darbotvarkės rezervinis 7 klausimas. Leiskite jį pateikti. Yra siūloma, kad I. Haase, mūsų naujoji kolegė, dirbtų Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje. Toks yra frakcijos pritarimas. Išbraukiamas V. Kernagis. Norinčių paklausti nėra.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamas E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama ponia Baškiene, yra septyni Seimo vicepirmininkai. Dabar ir turėtų iš tribūnos kažkas pateikti nutarimų projektus, pavyzdžiui, jūs. Vietoj jūsų kas nors iš likusių Seimo vicepirmininkų turėtų pirmininkauti.
PIRMININKĖ. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Bet dabar mes nepajutome, kad pagausėjo Seimo vicepirmininkų. Viena R. Baškienė dirba, dirba ir dirba.
PIRMININKĖ. Ačiū.
E. GENTVILAS (LSF). Mano manymu, net šiek tiek pažeisdama Statutą, nes nutarimo projektai turi būti pateikti iš centrinės tribūnos.
PIRMININKĖ. Iš tribūnos. Taupydama laiką aš bandžiau tai padaryti. Atkreipiame dėmesį į jūsų pastabas – kitus Seimo nutarimus tikrai pateiks mano mielieji kolegos vicepirmininkai. O šitą leiskite pabaigti. Po pateikimo galime bendru sutarimu pritarti? Galime.
Svarstymas. Galime bendru sutarimu.
Priėmimas. Balsuojame, kad pakeistume Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos sudėtį.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai. Už balsavo 79 ir vienbalsiai pritarė Seimo nutarimui, kad I. Haase dirbtų Savižudybių ir smurto prevencijos komisijoje. (Gongas)
13.08 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 1, 3, 6, 9, 10, 12, 16, 20, 21, 22, 23, 32, 33, 34, 35, 38 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 341, 351 straipsniais ir priedu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2577, Administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2578 (pateikimas)
Gerbiamieji kolegos, yra pasiūlymas, tam pasiūlymui Seimas pritarė, kad įrašytume į darbotvarkę 2-11 klausimą – projektą Nr. XIIIP-2577. Tvirtindami darbotvarkę, mes tai padarėme. Noriu jūsų prašyti leisti, kad K. Mažeika galėtų pateikti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Prašau, gerbiamas kolega. Tikriausiai jūs pateiksite ir lydimąjį Administracinių nusižengimų kodekso 332 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2578. Prašau.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, prisimenate, kai visai neseniai aplinkos ministras pristatė panašų įstatymo projektą, kuris mums visiems netiko, buvo tam tikrų nesutarimų, nes buvo išskirtinai įrašytos ne tik būtent direktyvos nuostatos. Šiuo įstatymo projektu mes kartu su kolega J. Jaručiu prisiėmėme atsakomybę, atsižvelgdami į tai, kad gresia tikrai didelės būtent Europos Teisingumo Teismo baudos, ir norėdami padėti ministerijai šiuo atveju, kad būtų įgyvendintos tos direktyvos nuostatos ir kad būtent viskas, kas yra šiame įstatymo projekte, yra išskirtinai direktyvos perkėlimas į mūsų teisės aktus.
Jeigu trumpai kalbėtume apie tai, kas galėtų grėsti, tai išties panašu, kad jau visai netrukus, gruodžio mėnesį, galėtų būti vienkartinė bauda, kuri siektų apie 700 tūkst. eurų, ir už kiekvieną pažeidimo dieną maždaug nuo 5 tūkst. iki 50 tūkst. eurų bauda. Analogišką pavyzdį turėjo Belgija, jai teko sumokėti 10 mln. eurų. Problema gana rimta.
Kalbant apie patį projektą, kuo jis naudingas šiuo atveju mūsų visiems gyventojams, tai kalbama būtent apie geriamojo vandens ir nuotekų sistemų prijungimą. Buvo pakankamai diskusijų, tačiau matant situaciją, kokia yra šiandien, na, trūksta motyvacijos ir žmonėms, ir finansinių išteklių savivaldybėms. Būtent joms šiuo atveju ir yra numatoma pagalba, todėl ir siekiame, kad ta direktyva būtų perkelta ir taip įprasmintos būtent šios direktyvos nuostatos. Jeigu bus klausimų, tikrai mielai atsakysiu.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūsų nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas kolega, jūs sakėte, kad bus teikiama pagalba. Noriu pasitikslinti, kieno lėšomis privačioje valdoje bus nutiesiami tinklai? Kas už tuos tinklus apmokės?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Ta diskusija jau buvo ir praeitą kartą, teko man pasidomėti asmeniškai. Iš dalies bus Europos Sąjungos lėšos, iš dalies Finansų ministerijos skirtos lėšos ir iš dalies savivaldybės lėšos, kad nebūtų išpučiami biudžetai, kas šiandien ir iki šiol buvo daroma. Neatsižvelgiant į protingumo ir ekonominio naudingumo principus, yra nutiesti didžiuliai brangūs magistraliniai, vadinkim, vamzdynai, tiesiami į vieną, dvi sodybas, nors tikrai būtų ekonomiška, apsimokėtų, kas ir yra numatyta, būtent vietiniai valymo įrengimai vienai, dviem sodyboms. Tai yra, na, vertinant pagal protingumo principus. Iš tiesų į tai yra atsižvelgta.
J. OLEKAS (LSDPF). Nelabai, man atrodo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Starkevičius. Ruošiasi E. Gentvilas.
J. OLEKAS (LSDPF). Nelabai.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Jūs teisingai pristatydamas pasakėte, kad buvo teiktas Aplinkos ministerijos projektas ir dabar jūs, Seimo nariai, gelbėdami situaciją, parengėte kitą projektą ir teikiate. Mes, Kaimo reikalų komitetas, taip pat turime daug atvejų, kai Aplinkos ministerijos teikiami projektai nesulaukia pritarimo, vyksta daug ginčų ir nebūna pasiekiama teigiamo rezultato. Matyti, kad kažkas yra su Aplinkos ministerija, kad jinai per mažai bendrauja su Seimo nariais. Tiesiog norėčiau paklausti, kaip šią problemą spręsti? Ar dabar neatsitiks taip: jūs gelbėjate situaciją, tačiau kas nors paprašys Vyriausybės išvados ir ta Vyriausybės išvada vėl neaišku, kokia bus.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą ir pamąstymus. Iš tiesų rengiant šį projektą ypač ministerija rodė didelę iniciatyvą ir bendraudama būtent su Seimo nariais, ir įvertindama tą problematiką, tas praeitą kartą išsakytas abejones, kai buvo pristatoma. Buvo išbrauktos tos abejonių keliančios eilutės ir nuostatos. Galiu pasakyti, dėl Vyriausybės išvados buvo bendras sutarimas. Jie tiesiogiai bendravo, tiesiogiai padėjo parengti mums šį projektą, atsižvelgė į visų Seimo narių lūkesčius ir nuogąstavimus. Jeigu pažiūrėtumėte į Teisės departamento pastabas, tai jos yra daugiau techninio pobūdžio, kokių nors didelių prieštaravimų nėra, todėl būtų tikrai didelis prašymas, kartu pasimokant ir iš tos situacijos, kad ateityje, kaip jūs teisingai pastebėjote, reikia didesnio ir aktyvesnio bendravimo būtent iš ministerijos pusės.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi J. Varžgalys.
E. GENTVILAS (LSF). Jau beveik dvejus metus dirba jūsų Vyriausybė. Pateikia projektą, tą projektą atmeta Seimas ir su valdančiųjų balsais. Galima tai traktuoti kaip pačių valdančiųjų nepasitikėjimą savo aplinkos ministru. Tačiau kas atsitinka po to? Vyriausybė su savo projektu neįlindo per duris, tai dabar lenda per langą, pasitelkusi du Seimo narius – poną J. Jarutį ir poną K. Mažeiką. Aš suprantu, kad vis tiek čia ministerija pridėjo ranką, ne vien jūsų tas sudėtingas projektas parengtas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Taip.
E. GENTVILAS (LSF). Tai kokioje situacijoje jaučiamės mes, kaip opozicija? Kvailio vietoje. Vyriausybė pridirbo nesąmonių, nesugebėjo net savų įtikinti, buvo atmestas aplinkos ministro projektas, dabar, kaip sakau, lenda per langą. Tai jūs turite parodyti esminius skirtumus – tiek to, kad jau jūs teikiate, ne Vyriausybė, nors buvo Vyriausybės įsipareigojimas. Parodykite esminius skirtumus, kodėl mes po dviejų savaičių privalome balsuoti už šitą projektą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Kolega, ačiū už klausimą. Manau, kad nemažai ką jau ir atsakiau, bet esminis skirtumas, kas netiko ir valdantiesiems – mums, būtent nuostata dėl karšto vandens ruošimo viešųjų sutarčių, kad perkeliama viskas į vandens tiekimo, vadinkime, savivaldybių pavaldžias įstaigas. Tai ir buvo pagrindinis iššūkis, tai ir buvo pagrindinė sąlyga, iškelta ministerijai, kad mes sutinkame su ta sąlyga, jeigu bus išbrauktas šis, mums visuotinai nepriimtinas, ką parodė balsavimas Seime, visuotinai nepriimtinas siūlymas. Šita vieta yra eliminuota. Kalbant su kitais kolegomis, visa kita turbūt logiška ir išdiskutuota ir Europos Sąjungos lygmeniu, ir iki tol buvo diskutuota per direktyvos parengimo stadijas. Visa kita mums, turbūt kaip ir jums, yra priimtina.
E. GENTVILAS (LSF). Bet ministerija dabar sutiko išbraukti karšto vandens ruošimo funkciją?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Be abejo, tai buvo galbūt kai kurių žmonių tam tikras noras ar įtaka, kažkoks poveikis, kur buvo laiku pastebėta, laiku eliminuota ir, ačiū Dievui, tai padarytai Seimo salėje.
PIRMININKĖ. Ačiū, išsiaiškinote. J. Varžgalys. Paskutinis kolega klausia.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš tik noriu paantrinti K. Mažeikai, tas klausimas buvo stumiamas jau ne pirmą kadenciją, kalbant apie karštą vandenį, jis buvo išbrauktas. Noriu padėkoti komiteto pirmininkui ir visam komitetui, kad vis dėlto suprato, ką mes čia būtume pridirbę. O aš Kęstučio dabar noriu paklausti dėl tų prisijungimų: kalbame apie baudas, apie viską, bet per tiek metų tose savivaldybėse, kurios į tą reikalą rimtai žiūrėjo, vandenų įmonių vadovai, kurie rimtai žiūrėjo, tų dalykų nėra. Prisijungimas siekia 90–95 %. Ar jums neatrodo, kad ne visos savivaldybės rimtai į tai žiūrėjo?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, kolega, už klausimą. Išties situacija Lietuvos mastu ir atskirų savivaldybių yra labai įvairi. Tikrai reikia pasidžiaugti tų savivaldybių indėliu ir atsakingu darbu, kad jos pasiekė tuos rodiklius be didesnių baudų, kuriomis šiandien grasinama. Bet galiu tik pasakyti, kad būtent šios direktyvos perkėlimas ir padės ekonomiškiau ir efektyviau naudoti tiek Europos Sąjungos, tiek savivaldybių, tiek Finansų ministerijos lėšas, dėl to, manau, tas rezultatas turėtų būti pasiekiamas būtent maksimalus, kokio mums ir reikia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis kolega, jūs atsakėte į jums užduotus klausimus. Dėkoju už pateikimą.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai. J. Jarutis – už.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Ačiū kolegai už pristatymą. Iš tikrųjų jau turbūt apie 15 ar 18 metų mes investuojame į vandentvarką per įvairius projektus ir dar, kol nebuvome Europos Sąjungos nariai, jau per tam tikrus fondus, per SAPARD, gaudavome lėšų vandentvarkai tvarkyti. Taip, mes buvome įsipareigoję iki 2014 metų, jeigu gerai pamenu, pasiekti 95 % centralizuoto vandens ir nuotekų tvarkymo prisijungimą. Bet, kaip ir kolegos minėjo, ne visiems tai pavyko. Dabar galėtų grėsti tam tikros baudos, šitos mūsų įstatymo pataisos suteikia galimybę bent jau išvengti tų baudų, o mes visi, ypač kurie dirbo savivaldybėse, per daug metų investavome į didesnes ir mažesnes gyvenvietes, tikėdamiesi, kad gyventojai investuos savo lėšas. Bet yra tam tikra inercija, tam tikras abejojimas, tai dabar ta galimybė, kai gali iš kelių šaltinių ir savivaldybė, ir vandens ūkio įmonės, ir Europos Sąjungos parama būti daroma, kai iki pat įvado, aš manau, ši situacija pagerėtų. Bet taip pat turėčiau pasakyti, kad turėtų tam tikros institucijos, pavyzdžiui, aplinkosaugos ir kitos, žiūrėti ir vertinti tam tikrą situaciją, nes tarša… galima būtų ir administracinėmis priemonėmis paskatinti žmones prisijungti. Kviečiu balsuoti už šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonė prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų galime pasidžiaugti, kad šis projektas yra geresnis, negu buvo pateikusi Vyriausybė, ir mes galėjome išvengti tokių nemalonių situacijų, apie kurias kalbėjo pranešėjas, kad kažkas bandė prastumti šilumininkų interesus.
O dabar dėl paties įstatymo. Aš manau, čia yra dar vienas klausimas neišspręstas, kad tie žmonės, kurie savo lėšomis sumokėjo už įvadus privačiuose sklypuose, jaus tam tikrą nuoskaudą, nes gudručiai, kurie nemokėjo, šiandien gauna ištiestą valstybės paramą, sakykim, ar biudžeto, ar savivaldybių, ar europinius pinigus. Manau, kad šią vietą reikėtų labai rimtai pasižiūrėti, kad tokios dviprasmybės nebūtų. Tie, kurie sąžiningai prisijungė, užmokėjo savo lėšomis, o kaimynai, kurie to nedarė, dabar gauna paramą. Manau, kad ši problema vis dėlto lieka neišspręsta. Matyt, reikia koncentruoti valstybines lėšas stambesnėse gyvenvietėse, o galbūt atokiose pereiti prie, kaip minėjo pranešėjas, individualių nuotekų surinkimo sistemų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos – K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tik labai trumpai, kolega. Kaip jaustis žmonėms? Manau, tai pirmiausia labai gerai, nes tie, kurie prisijungė, galėjo gerti švarų, kokybišką vandenį, taip pat jaustis atsakingais už gamtą, kai buvo sutvarkytos nuotekos. Aš manau…
PIRMININKĖ. Jau čia motyvai.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …tiems žmonėms tik ačiū reikia pasakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū už papildomai išsakytus motyvus, nors… Gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektas. Ir lydimasis taip pat.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 10. Po pateikimo pritarta.
Leiskite pasiūlyti komitetus. Kaip pagrindinis siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomi – Kaimo reikalų komitetas ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Ir siūloma svarstyti lapkričio 15 dieną. O dėl Administracinių nusižengimų kodekso įstatymo projekto kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Ir siūloma svarstyti taip pat lapkričio 15 dieną kartu. Galime tam pritarti? Galime. Dėkoju.
13.24 val.
Priešgaisrinės saugos įstatymo Nr. IX-1225 7 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2541, Civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 12 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2542, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2543, Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 15, 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2544 (pateikimas)
Gerbiamas ministre, ačiū, jūs atvykote. E. Misiūnas. Kviečiu jus į tribūną. Ministras norėtų pateikti projektą Nr. XIIIP-2541 ir su juo susijusius įstatymų projektus. Ar?.. (Balsai salėje) Prašom, ministre.
Tada suderinkime. Tai būtų Priešgaisrinės saugos įstatymo projektas Nr. XIIIP-2541 ir Civilinės saugos? Taip?
E. MISIŪNAS. Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke, laba diena, gerbiami Seimo nariai. Noriu pristatyti trumpai Priešgaisrinės saugos įstatymą ir kitus lydimuosius teisės aktus. Labai džiaugiuosi iš principo pristatydamas šiuos teisės aktų pakeitimus dėl to, kad tai susiję su mūsų sistemos institucijų pertvarka. Kaip puikiai žinote, pertvarka buvo padaryta ir policijos sistemoje, valstybės sienos apsaugos įstaigose, taip pat dabar norime baigti ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemos pertvarką. Taigi įstatymo projekto tikslas yra užtikrinti ekonomiškumo, glaustumo, efektyvumo principų įgyvendinimą, optimizuojant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos organizacinę struktūrą, reorganizuojant 14 PAGD pavaldžių biudžetinių įstaigų – priešgaisrinių gelbėjimo valdybų, jas prijungiant prie PAGD ir paliekant tris pavaldžias įstaigas: Gaisrinių tyrimų centrą, Bendrąjį pagalbos centrą ir Ugniagesių gelbėtojų mokyklą. Visi dabar susiję pakeitimai faktiškai tiesiogiai susiję su mūsų reorganizacija. Apie keletą detaliau.
Priešgaisrinės saugos įstatyme numatyta pakeisti, siūloma apibrėžti PAGD pavaldžių įstaigų pavaldumą bei statusą, nurodant, kad priešgaisrinę saugą PAGD priskirtose teritorijose užtikrina PAGD teritoriniai struktūriniai padaliniai, tai yra PAGD priešgaisrinės gelbėjimo valdybos. Taip pat projekte siūloma, kad PAGD priešgaisrinių gelbėjimo valdybų vadovams ir jų pavaduotojams taikomas Vidaus tarnybos statutas dėl rotacijos. Civilinės saugos įstatyme taip pat numatyta, kad ne PAGD, kaip buvo anksčiau, PAGD teritoriniai padaliniai… valdybos, dabar numatoma, kad PAGD teritoriniai padaliniai derina tam tikrus planus.
Administracinių nusižengimų kodekse pagal tą pačią nuostatą yra braukiamos sąvokos, kurios dabar nereikalingos, suteikiama ten, kur buvo PAGD paminėtas. Civilinės pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatyme vėlgi numatyta, kad atlieka ne teritoriniai padaliniai, bet Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Tai yra toks techninis įstatymo pakeitimas ir norėčiau, kad jūs pritartumėte po pateikimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju, ministre. Ar teisingai supratome, jūs pateikėte du įstatymų projektus – Priešgaisrinės ir Civilinės saugos, taip?
E. MISIŪNAS. Ir Administracinių nusižengimų.
PIRMININKĖ. Ir lydimąjį Administracinių nusižengimų.
E. MISIŪNAS. Ir Civilinių…
PIRMININKĖ. Ir Civilinių pirotechnikos priemonių, tai susiję įstatymų projektai. Gerbiami kolegos, suteiksime galimybę paklausti dėl pateiktų minėtų įstatymų projektų.
Pirmasis klausia V. Rinkevičius. Ruošiasi V. Ąžuolas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš turiu klausimų dėl dviejų projektų. Ar dabar man iš karto, ar atskirai reikės klausti, ar tik vieną galiu klausti?
PIRMININKĖ. Pasistenkite suspėti dėl abiejų paklausti.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėl pirmo. Aišku, centralizaciją vykdome nuosekliai, ar tai duos naudos, ar ne, tikėkimės, galbūt dėl valstybės valdymo ir institucijų darbo. Kartu prie valstybės priešgaisrinės apsaugos yra savivaldybių priešgaisrinės tarnybos, kurios neišvengiamai yra bendros sistemos dalis, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos. Jos kaip ir lieka podukros vietoje, ta Priešgaisrinės apsaugos tarnyba, departamentas kaip pamotė, o jos tiesiog ir modernizavimo, ir kitu požiūriu merdi. Kai kur savivaldybės daugiau dėmesio skiria tam, bet jų vietą reikia rasti ir daugiau dėmesio skirti, kad jos toje bendroje sistemoje neiškristų iš konteksto. Dabar jos kaip ir liko podukros vietoje.
PIRMININKĖ. Kolega, suspėkite per minutę. Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už labai gerą klausimą. Netgi gal ir pritarčiau jūsų išsakytam požiūriui, bet šis pateiktas įstatymo projektas, kaip jūs puikiai suprantate, niekaip nesusijęs su savivaldybių ugniagesiais. Esama situacija tikrai kelia rūpestį ir jūs puikiai žinote, kad šios Vyriausybės prioritetas yra savivaldybių ugniagesiai. Mes tą biudžetą didiname – kaip ir pernai, taip ir šiemet, yra numatyta. Aš visuose susitikimuose, kur dalyvauju ir susitinku su merais, visada merams primenu, kad štai buvo papildomai skirtas finansavimas, kad merai turi tokią papildomą funkciją. Tikrai yra savivaldybių, kurios puikiai tvarkosi: ir atnaujinta technika, ir puikiai įrengtos patalpos, bet galbūt reikia valstybės lygiu diskutuoti, ar apskritai tokių pajėgų reikia, ar, pavyzdžiui, tokias visas pajėgas prijungti prie statutinio departamento, kad visos būtų vieno lygio. Tada mes suprantame, kokie yra finansiniai iššūkiai ir ar tikrai tai yra racionalu, nes savivaldybės, turėdamos sau įgaliojimus, matydamos poreikius, gali priimti tikrai gerus sprendimus. Kai kurios savivaldybės tokius sprendimus yra priėmusios.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi A. Dumbrava.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Mano iš dviejų klausimų. Iš tikrųjų kaip po šios pertvarkos pagerės žmonių saugumas, gaisrų gesinimas ir visa kita? Po šios pertvarkos.
Kitas. 16 straipsnyje yra keičiama, trumpai sakant, turės sudaryti sutartis su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu pavojingų objektų savininkai ir visi kiti. Ką norima tuo pasakyti? Jeigu aš sutarties nebūsiu sudaręs, negesins mano objekto ar kaip? Aiškiau šiek tiek paaiškinkite.
E. MISIŪNAS. Labai geras techninis klausimas. Ačiū jums už klausimą. Pirmiausia norėčiau atsakyti. Visos sutaupytos lėšos, o pagal reformą suskaičiuota, kad mes padarę reformą sutaupysime apie 2 mln. eurų, bus skirtos papildomai ugniagesių darbo užmokesčiui kelti. Jos nebus investuotos kur kitur, bet būtent darbo užmokesčiui. Jau suskaičiuota, kiek procentų galės pakilti darbo užmokestis. Be abejo, racionalus grūdas yra tas, kad vis dėlto centralizuojant valdymą galima sutaupyti, nors pati funkcija, funkcijos kokybė niekaip nenukentės, tik pagerės.
Dėl antro klausimo. Matote, anksčiau buvo sudarytos sutartys su PAGD teritoriniais padaliniais, tai yra turima omenyje su valdybomis. Panaikinus valdybas, atsiranda pavadinimas PAGD, tai yra departamentas. Tik turima omenyje, kad reikėtų perrašyti pačią sutartį techniškai, kad dabar yra ne, sakykime, Panevėžio ar Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, bet yra PAGD su teritoriniu padaliniu. Čia techninis dalykas. Tai nereiškia, kad reikės iš naujo eiti sudaryti sutartį, dar ką nors. Tai tik pavadinimo keitimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Dumbrava. Ruošiasi J. Olekas.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, 12 dalis, iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento funkcijų išbraukta – teikia savivaldybės priešgaisrinėms tarnyboms metodinę pagalbą. Kodėl išbraukėte? Ar nebus jinai teikiama, ar galbūt bus kokia kita funkcija?
Antras trumpas klausimas dėl finansavimo statutinių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Policija giriasi dėl uniformų, dėl naujų automobilių, o ugniagesiai gelbėtojai lyg ir tuo negali pasigirti. Kokios gali būti perspektyvos jiems ir ką galime pažadėti? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Dėl funkcijos. Pati funkcija neišbraukiama, išbraukiamas funkcijoje likęs pavadinimas, kad teikia konsultacijas būtent Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento valdybos. Dabar lieka ne valdybos, bet departamento teritoriniai padaliniai. Iš principo funkcija ta pati lieka, tik patikslinamas pavadinimas pagal visą teisės akto logiką.
Atsakysiu į antrą klausimą. Ateis biudžetas, patvirtintas Vyriausybės, jūs pamatysite, kad vėlgi prioritetas yra ugniagesiai. Ugniagesiams yra skiriamas papildomas finansavimas. Numatytas faktiškai didžiausias finansavimas darbo užmokesčiui didinti, įrangai įsigyti. Aš manau, vadovai, gavę papildomą finansavimą, sutaupę vidutiniškai po 2 mln., tikrai turės galimybių ir aprūpinti ugniagesius tinkama technika, ir, be abejo, pakelti darbo užmokestį iki tinkamo lygio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Olekas. Ruošiasi S. Jovaiša.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, man atrodo, jūs visiškai susipainiojote. 7 straipsnyje apie jokį pavadinimų keitimą nėra rašoma. Tiesiog 12 dalis, kurią minėjo kolega, išbraukiama, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms metodinės pagalbos neteiks. Buvo funkcija teikti metodinę pagalbą, dabar išbraukta ir jokiame kitame padalinyje, niekur kitur ta metodinė pagalba neatsiranda.
Antras dalykas. Jūs atsakydamas į vieną klausimą sakėte, kad sutaupyti 2 mln. eurų bus skirti tik darbo užmokesčiui ir tam tikra procento dalimi. O dabar atsakydamas kolegai sakėte, kad ir aprangai, ir kitkam. Tai kam bus skirta – ar tik darbo užmokesčiui, ar ir aprangai, ir kokiai nors technikai?
Mano galutinis klausimas, kiek iš tų 2 mln. sutaupytų lėšų bus skirta savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms, kiek jos pajus, nes mes kalbame apie paramą regionams ir jos vis niekaip nematome?
E. MISIŪNAS. Ačiū jums už klausimą. Labai gaila, kad neatidžiai klausėte mūsų diskusijos, nes buvo pasakyta, kad iš biudžeto, padidinto biudžeto, bus skiriama ir įrangai, ir aprangai, o sutaupyti 2 mln., kurie šiuo atveju į biudžetą nėra įskaičiuoti, na, kaip 2019 metų projektas, yra numatyti tik darbo užmokesčiui didinti. Jūs neišgirdote kai kurių aspektų.
O dėl… Tikrai atsiverčiau įstatymo 12 punktą, matau, kad teikia savivaldybių priešgaisrinėms tarnyboms metodinę pagalbą. Tas punktas išbrauktas. Negalėčiau atsakyti šiuo atveju. Galbūt ir nėra poreikio tokią funkciją teikti arba tą funkciją perrašome kitur. Tikrai negalėčiau šiuo metu atsakyti.
PIRMININKĖ. Svarstymo metu, manau, išsiaiškinsime.
E. MISIŪNAS. Į komitetą, taip, ateis ekspertai, specialistai ir atsakys.
PIRMININKĖ. Sergejau Jovaiša, prašau klausti. Ruošiasi J. Jarutis.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, aš dėl to paties dar truputį. Visai neseniai mačiau filmuotą medžiagą, kaip gaisrininkai vargsta su ta apranga. Ten iš viso reikia ją į sąvartyną mesti ir tiesiog pasigailėti jų. Kas dabar tą sužiūrės, jeigu mes einame centralizacijos link? Jau tada nesužiūrėdavo. Jūs sakote, bus tų papildomų lėšų. Kas iš tikrųjų nustatys, kam ir kiek reikia, nes su tokia uniforma jie… Čia Vyriausybei gal yra geras dalykas, jie streikuoti neateis su tokia uniforma, nes gėda į gatves išeiti. Kaip vis dėlto tuos dalykus spręsite, nes visiškai nepatrauklu bus tapti priešgaisrinės apsaugos darbuotoju, jeigu jis bus priverstas dirbti tokiomis sunkiomis sąlygomis?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad yra patvirtintas ugniagesio aprangos standartas, kuriame yra numatyta viskas nuo–iki, kas turėtų būti. Jeigu kalbėtume detaliau, tai statutiniai ugniagesiai, kurie priklauso departamentui, aprūpinti puikiausia apranga, turi ir kvėpavimo aparatus, turi ir uniformą, su kuria reikia eiti gesinti gaisrų, tikrai gerą.
Jeigu kalbėtume apie savivaldybių ugniagesius, taip, ten yra iššūkių, ne visos komandos turi standartą atitinkančią aprangą, bet vėlgi tikrai mes didiname savivaldybių ugniagesių biudžetą. Pernai buvo skirta papildomai, jeigu aš gerai atsimenu, apie 3–4 mln., po Seimo derybų buvo pridėtas dar 1 mln. Šiemet vėl yra numatyta papildomai. Savivaldybių ugniagesiai realiai, taip buvo prieš keliolika metų, kad netgi negaudavo tokio finansavimo tai funkcijai užtikrinti, tai pernai 30 mln. iš PAGD yra skirta savivaldybių ugniagesiams. Jeigu dar pačios savivaldybės prisidėtų, tai, manau, bent jau minimalios kokybės galima būtų tikėtis. Šiemet vėlgi šiek tiek didiname, manau, to standarto mes sieksime, bet jis yra toks patvirtintas, toks nustatytas ir statutiniai PAGD ugniagesiai jį atitinka. Mes kalbame tik apie kai kurias savivaldybių komandas, bet mes tai žinome, tikrai stengiamės, kad taip nebūtų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi keturi įstatymų projektai, tai leisime paklausti J. Jaručiui. Prašau, kolega.
J. JARUTIS (LVŽSF). Pone ministre, keletą kartų klausiau, bet iš tikrųjų mes lyg ir neišgirdome atsakymo, sakėte, sutaupysite apie 1 mln. eurų pertvarkę savo įstaigas. Vis dėlto kam tie atlyginimai didės, ar didės statutiniams finansavimas šalia to, ką jūs minėjote prieš tai, kad savivaldybėms didėja, ar didės deleguotos funkcijos finansavimas savivaldybių priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms?
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Tikrai paklausė J. Olekas, gerbiamasis Seimo narys, šio klausimo, aš pamiršau atsakyti, nepasiėmiau rašiklio, neužsirašiau. Dabar patikslinsiu. Sutaupytos lėšos bus skirtos statutiniams ugniagesiams, tai yra Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ugniagesiams. Norint skirti savivaldybininkams, mums reikia atskirai tada keisti paskirtį ir pervesti būtent savivaldybininkams. Savivaldybininkams šiuo atveju tikrai tos lėšos nebus skirtos, bus skirtos tik statutiniams. O mes, jau kartoju, statutiniai… savivaldybių ugniagesiai tikrai yra prioritetas. Vėlgi, ieškome galimybių jiems dar papildomai skirti jau daugiau nei pernai. Kalbame su savivaldybėmis, žinome, kiek buvo savivaldybėms… 2018 metais savivaldybėms papildomai skirta 248 mln. Pavyzdžių yra labai daug, kai savivaldybių merai nuperka puikias transporto priemones, kad ir 10–15 metų už 20–30 tūkst., bet jos iš esmės yra kaip naujos ir puikiai tarnauja. Vėlgi aš labai apeliuoju į savivaldybių merų kompetenciją ir norą turėti savo srityje gerą ugniagesių komandą.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus, galite atsisėsti. Motyvai. J. Olekas – prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų ministras gražiai pristatė, pažadėjo, kad bus sutaupyta lėšų, bet vėl nematome jokio dėmesio savivaldybėms ir savivaldybių priešgaisrinės apsaugos tarnyboms. Aš ne visai tikiu, kad ta centralizacija yra tas kelias, kuriuo mes einame. Gal priešgaisrinė tarnyba ir turi tam tikrų motyvų, bet taip dar padidinti skirtumus tarp statutinių ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų, man atrodo, nėra teisinga. Ministre, norėtume išgirsti jūsų įsipareigojimą, kad jeigu bus sutaupyta, kaip čia dabar yra, ir tos lėšos bus teisingai skirtos statutiniams darbuotojams, tai tos kitos lėšos, kurios yra kaip biudžeto prieaugis, tikrai turėtų pasiekti savivaldą, nes pačios savivaldybės negali išspręsti tų problemų. Jūs sakote, yra pavyzdžių. Bet žiūrėkite, kiek mes per šiuos metus papildomų funkcijų skyrėme savivaldybėms. Dabar mes turime tam tikrą didelį triukšmą dėl mokyklų. Vėl skiriame tam tikras lėšas vieniems mokytojams, jų atlyginimams didinti, bet specialiesiems pedagogams, administracijos padaliniams tų lėšų nenumatome. Tas lėšas turi kompensuoti savivaldybė. Tai savivaldybės nėra toks bedugnis maišas, kad ten gali semti ir semti. Aš nelabai prieštarauju, bet tiesiog noriu jūsų įsipareigojimo, kad kai ateis kitų metų biudžetas, mes visi galėtume labai aiškiai pamatyti, kad ne tik statutiniai, bet ir savivaldybių priešgaisrinės tarnybos taip pat turi lėšų, iš kurių gali padidinti ir atlyginimą ten dirbantiems žmonėms, ir gal įsigyti papildomos įrangos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš bent jau šitame pradiniame etape, po pateikimo, kviečiu palaikyti šį įstatymo projektą. Ministre, 248 mln., turbūt ne tai turėjote minty, čia yra labai didelė suma, tokia tikrai nėra skirta savivaldai. Tiesiog tos pertvarkos… Kviesčiau, kad tos pertvarkos paliestų, teigiamas rezultatas tų pertvarkų paliestų ne tik statutinius, bet ir visą priešgaisrinę gelbėjimo sistemą Lietuvoje. Kviečiu balsuoti. O svarstydami mes turbūt teiksime pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame dėl ką tik pateiktų įstatymų projektų.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 56, prieš nėra, susilaikė 18. Pritarta po pateikimo. Dėl įstatymų projektų – Priešgaisrinės saugos įstatymo ir Civilinės saugos įstatymo kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kaip papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 20 dieną. Galime tam pritarti? Dėkoju, pritarėme.
Administracinių nusižengimų kodeksas – kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas, papildomas nenumatomas. O dėl Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo projekto kaip pagrindinis siūlomas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas nėra siūlomas. Svarstymas numatytas lapkričio 20 dieną. Pritariame? Pritariame bendru sutarimu.
13.45 val.
Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2515, Baudžiamojo proceso kodekso 120, 121 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 1341 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2516, Administracinių nusižengimų kodekso 71, 420, 422, 423, 424, 427 ir 603 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2517 (pateikimas)
Kviečiu gerbiamąjį ministrą pateikti Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2515 ir lydimuosius – Baudžiamojo proceso kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso įstatymų projektus Nr. XIIIP-2516 ir Nr. XIIIP-2517. Ačiū. Pateikite.
E. MISIŪNAS. Ačiū. Per tris sekundes gerbiamam Seimo nariui J. Olekui norėčiau atsakyti. Nematau Seimo nario, tebūnie, nesakysiu.
Gerai, noriu pristatyti kitus teisės aktus. Baudžiamojo kodekso pataisymą. Puikiai visi žinote, kad priimta baudžiamoji atsakomybė dėl vairuotojų, kurie vairuoja būdami neblaivūs. Jei jiems alkoholio matuokliais nustatoma daugiau nei 1,5 promilės, jie yra traukiami baudžiamojon atsakomybėn. Bet palikome spragą – jei asmuo atsisako tikrintis, gali būti baudžiamas administracine atsakomybe. Ir liko štai tokia spraga. Štai statistika ką rodo: faktiškai per 2017 metus 25 % vairuotojų pasinaudojo ta spraga – atsisakė pasitikrinti alkoholio kiekį ar kraujyje, ar kitur. Pasinaudojo štai ta spraga. Ir, galima sakyti, iš to skaičiaus didžioji dalis vairuotojų tikriausiai buvo tikrai girtesni, tikrai buvo neblaivūs – didesnis nei 1,5 promilės girtumas. Štai šiais įstatymų projektais siūlome taisyti spragą.
Norėčiau detaliau pristatyti keletą punktų. Taigi norime nustatyti vienodą atsakomybę tiek už kelių transporto priemonių vairavimą arba mokymą vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio, kai neblaivumas didesnis nei 1,5 promilės, tiek už neblaivumo patikrinimo vengimą arba vartojimą alkoholio po eismo įvykio.
Taip pat norime suvienodinti Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 2 straipsnio 42 dalyje apibrėžtas blaivumo ir apsvaigimo alkoholiu sąvokas. Taip pat norime nustatyti labai svarbų aspektą, kad asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jam nustatytas atitinkamas neblaivumas neišskiriant, kuriose organizmo terpėse yra nustatoma etilo alkoholio koncentracija, kaip dabar galiojančiame yra numatyta tik, pavyzdžiui, kraujyje.
Taip pat yra tikslinama viena Baudžiamojo proceso kodekso kardomoji priemonė, tai yra specialiosios teisės sustabdymas, kaip dabar yra numatyta – specialiosios teisės atėmimas. Taigi yra tokių, sakyčiau, teisinės spragos šalinimo pakeitimų, ir vėlgi gerbiamus Seimo narius kviesčiau pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Jūsų nori paklausti M. Majauskas. Ruošiasi J. Olekas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, ar svarstėte papildomų sankcijų, tokių kaip viešieji darbai, taikymą tais atvejais, kai yra vengimas tikrintis arba galbūt ir pasitikrina, bet reikšmingai viršija leistinas normas? Ar nesvarstėte, kad tokios priemonės iš tikrųjų duotų naudos, nes dalis galbūt gali tiesiog susimokėti ir laisvai sau toliau naudotis įvairiomis spragomis.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Labai gera pastaba. Matote, Baudžiamajame kodekse, jei vairuotojas traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, yra numatytos galimybės skirti viešuosius darbus. Baudžiamajame kodekse bausmių spektras yra tikrai labai platus. Galima skirti ir papildomų priemonių, ir, sakykime, viešųjų darbų, ir galbūt ribojimą kur nors (…), ir taip toliau. Administracinių nusižengimų kodekse, kaip jūs puikiai žinote, viešųjų darbų nėra. Kažkada buvo, bet dabar viešųjų darbų neliko, įsigaliojus naujam kodeksui, nėra ir administracinio arešto. Kai mes kalbame apie griežtesnę atsakomybę, ten yra. Ten tik teisėjo kompetencijai ir teisėjo diskrecijai numatyta, kokias papildomas priemones taikyti skiriant bausmę, kad bausmė pasiektų tikslą. Aš sakyčiau, šiuo atveju viešieji darbai yra tik reikėtų teisėjams juos drąsiau taikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš noriu gal dviem aspektais paklausti. Pirma, kaip jūs minėjote, kad išbraukiama kraujyje 1,5 promilės, ten lyg ir neįrašoma, kad kur nors kitur. Ar dabar bus kokia nors metodika, bus imami kiti tyrimai? Ar tikrai visose terpėse vienodas 1,5 promilės dydis?
Kitas atvejis dėl apmokėjimo, kai žmogus iš tikrųjų blaivus. Ar jis irgi turės sumokėti už tai, kad jam atliktas tyrimas, nors gal nebuvo vartojęs alkoholio pusantrų ar daugiau metų? Ačiū už atsakymus.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Įvertinus teismų praktiką, teismų praktika nuėjo labai įdomiu keliu. Štai įstatyme yra numatyta, pavyzdžiui, Baudžiamajame kodekse, kai tik kraujyje nustatyta 1,51 promilės, tada yra baudžiamoji atsakomybė. Bet teismų praktika nuėjo tuo keliu, kad čia įrodinėjimo dalykas. Jeigu yra tinkamai įrodyta, kad vairuotojas buvo daugiau neblaivus nei 1,51 promilės, kitomis priemonėmis, alkotesteriais, sakykime, gydytojų išvadomis ar kaip nors, teismas, įvertinęs tuos įrodymus, nusprendžia, kad vairuotojas turi būti traukiamas atsakomybėn. Teismų praktika šituo keliu nuėjo. Mes iš principo kaip ministerija… aš tikiuosi, ir Seimo nariai pritars, kad nesvarbu, kokiose terpėse yra nustatomas alkoholio kiekis. Be abejo, yra metodikų, jūs puikiai žinote, kokios yra metodikos naudojant alkotesterį, kokios yra metodikos paimant kraujo alkoholiui ištirti ir taip toliau. Metodikų yra, tik konkrečiai kalbame apie įrodinėjimą. Aš manau, labai teisingas sprendimas, nesvarbu dabar, ar čia kraujyje, o gal šlapime, o gal seilėse, o gal išpučiamame ore. Yra labai daug metodikų.
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Atsakėte į visus jums užduotus klausimus. (Balsai salėje) Asmeninės tolesnės diskusijos…
E. MISIŪNAS. Atsiprašau, aš neatsakiau dar į vieną klausimą.
PIRMININKĖ. Neatsakėte į vieną klausimą. Prašom.
E. MISIŪNAS. Jeigu vairuotojas nori papildomai pasitikrinti, jis pats turi sumokėti, taip. Jeigu pareigūnai įrodinėja, tai yra pareigūnų įrodinėjimo dalykas ir čia moka valstybė. Bet jeigu vairuotojas nori papildomai arba ginčija, tada vairuotojas moka pats.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, akivaizdu, kad tai yra dar viena įstatymo spraga, kurią reikėtų mums užkaišioti. Statistika rodo, kad didelė dalis, net ketvirtadalis, asmenų, įtariamų rimtai, reikšmingai viršijus nustatytą leistiną normą, naudojasi įstatymo spraga ir atsisako pasitikrinti blaivumą. Iš tiesų toks atsisakymas turėtų būti prilyginamas Baudžiamojo kodekso nustatytam teisės aktui, kuris sako, kad tai yra prilyginama reikšmingam girtumui. Kviečiu pritarti, bet taip pat kviečiu pagalvoti apie tai, kokie galėtų būti mūsų sprendimai, kurie galbūt paskatintų ir tokias sankcijas kaip dažnesnį viešųjų darbų taikymą tokiais atvejais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime bendru sutarimu, nes norinčių?.. Galime bendru sutarimu. Dėkojame.
Kaip pagrindinis siūlomas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 13 dieną. Taip pat ir dėl lydimųjų projektų Nr. XIIIP-2516 ir Nr. XIIIP-2517.
Gerbiamieji kolegos, noriu kreiptis į Balsų skaičiavimo grupę, kad Balsų skaičiavimo grupė pradėtų darbą. Slaptas balsavimas skelbiamas nuo 13 val. 55 min. ir tęsis iki 14 val. 25 min. Mes balsuosime dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudarymo, nario pakeitimo, ir dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko rinkimo.
Gerbiamieji kolegos, posėdį baigiame ir… nebaigiame posėdžio, nes tęsime posėdį toliau, o 14 val. 30 min. seniūnai kviečiami pas Seimo Pirmininką tradiciškai pasitarti. Atsiprašome, kad laiką šiek tiek tenka pakeisti dėl slapto balsavimo procedūrų rengimo. 14 val. 30 min. seniūnai maloniai laukiami pas Seimo Pirmininką.
Ačiū visiems už šios dienos rytinio posėdžio darbą. Rytinį posėdį baigsime po slapto balsavimo rezultatų paskelbimo. Ačiū.
Pertrauka
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Gerbiami kolegos, mes turėjome slaptą balsavimą ir rytinis posėdis nebuvo baigtas, todėl dabar skelbiu, kad spalio 9 dienos (antradienio) rytinį posėdį mes baigėme. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.