|
Argumentai:
Pagal iniciatorių teikiamus siūlymus dalyje savivaldybių taikomas NT
mokesčių tarifas vėjo elektrinėms būtų sumažintas, tai lemtų tų savivaldybių
biudžetų netekimus. Siūloma išsaugoti dabartinio reglamentavimo nuostatas ir
palikti galimybę savivaldybės nustatyti tarifus pačioms.
Pasiūlymas:
Išbraukti 6 straipsnio 2 dalį, atitinkamai pakeisti dalių numeraciją ir
straipsnį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Mokesčio tarifai
1. Mokesčio tarifas – nuo 0,5 procento iki 3 procentų
nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta
kitaip. Konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos.
2. Inžinerinių statinių – vėjo elektrinių, išskyrus šio
įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalies 18 punkte nurodytas
vėjo elektrines, – mokestinė vertė apmokestinama taikant 0,5 procento
mokesčio tarifą.
3. 2.
Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinė vertė apmokestinama:
1) dalis, neviršijanti 1,5 savivaldybės, kurioje yra
nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos, taikant 0
procento mokesčio tarifą;
2) dalis, viršijanti 1,5, bet neviršijanti 2
savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių
medianų, taikant 0,06 procento mokesčio tarifą;
3) dalis, viršijanti 2 savivaldybės, kurioje yra
nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianas, taikant 0,1
procento mokesčio tarifą.
4. 3.
Fizinių asmenų gyvenamosios, kitos (sodų), kitos (fermų), kitos (šiltnamių),
kitos (ūkio), garažų, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties
statinių (patalpų) ir inžinerinių statinių, taip pat kito nekilnojamojo turto
(arba jo dalies), naudojamo pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip jos
apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio
33 dalyje, gauti (uždirbti), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus
atvejus, mokestinė vertė apmokestinama taikant nuo 0,1 iki 1 procento
mokesčio tarifą, jei šioje dalyje nurodytos paskirties nekilnojamasis turtas
(arba jo dalis) neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui
nėra perduotas naudotis juridiniam asmeniui.
5. 4.
Savivaldybės taryba, siekdama,
kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje
nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi
nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu,
vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio
laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2
punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai
atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą
mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės
taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio
1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus
terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį
galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito
mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po
šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio
tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po
ateinančio mokestinio laikotarpio.
6. 5. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti
ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į
vieną arba kelis iš šių kriterijų:
1) nekilnojamojo turto paskirtį;
2) nekilnojamojo turto naudojimą;
3) nekilnojamojo turto teisinį statusą;
4) nekilnojamojo turto mokestinę vertę;
5) nekilnojamojo turto priežiūros būklę, priskyrimą
apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui;
6) nekilnojamojo
turto technines savybes,
įskaitant energinį naudingumą;
7) mokesčio mokėtojų kategorijas (juridinio asmens dydį
(darbuotojų skaičių, apyvartą) ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę
(socialinę) padėtį);
8) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės
teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo
dokumentuose nustatytus prioritetus).“
|