PASIŪLYMAS

NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-2932

2023-10-05

Vilnius

 

Eil. Nr.

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

str.

str. d.

p.

 

6

 

 

Argumentai:

 

Pagal iniciatorių teikiamus siūlymus dalyje savivaldybių taikomas NT mokesčių tarifas vėjo elektrinėms būtų sumažintas, tai lemtų tų savivaldybių biudžetų netekimus. Siūloma išsaugoti dabartinio reglamentavimo nuostatas ir palikti galimybę savivaldybės nustatyti tarifus pačioms.

 

Pasiūlymas:

Išbraukti 6 straipsnio 2 dalį, atitinkamai pakeisti dalių numeraciją ir straipsnį išdėstyti taip:

 

6 straipsnis. Mokesčio tarifai

1. Mokesčio tarifas – nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Konkrečius mokesčio tarifus nustato savivaldybių tarybos.

2. Inžinerinių statinių – vėjo elektrinių, išskyrus šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 2 dalies 18 punkte nurodytas vėjo elektrines, – mokestinė vertė apmokestinama taikant 0,5 procento mokesčio tarifą.

3. 2. Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinė vertė apmokestinama:

1) dalis, neviršijanti 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos, taikant 0 procento mokesčio tarifą;

2) dalis, viršijanti 1,5, bet neviršijanti 2 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianų, taikant 0,06 procento mokesčio tarifą;

3) dalis, viršijanti 2 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianas, taikant 0,1 procento mokesčio tarifą.

4.  3. Fizinių asmenų gyvenamosios, kitos (sodų), kitos (fermų), kitos (šiltnamių), kitos (ūkio), garažų, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinių (patalpų) ir inžinerinių statinių, taip pat kito nekilnojamojo turto (arba jo dalies), naudojamo pajamoms iš žemės ūkio veiklos, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 33 dalyje, gauti (uždirbti), išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus atvejus, mokestinė vertė apmokestinama taikant nuo 0,1 iki 1 procento mokesčio tarifą, jei šioje dalyje nurodytos paskirties nekilnojamasis turtas (arba jo dalis) neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui nėra perduotas naudotis juridiniam asmeniui. 

5. 4. Savivaldybės taryba, siekdama, kad naujas konkretus mokesčio tarifas galiotų šios savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, naują konkretų mokesčio tarifą turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, nuo kito mokestinio laikotarpio mokestis už šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą nekilnojamąjį turtą bus skaičiuojamas taikant naujai atlikto masinio nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytą vertę, kitą mokestinį laikotarpį galiosiantį naują konkretų mokesčio tarifą savivaldybės taryba gali nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos. Jeigu savivaldybės taryba per šioje dalyje nurodytus terminus nenustato naujų konkrečių mokesčio tarifų, kitą mokestinį laikotarpį galioja paskutiniai nustatyti konkretūs mokesčio tarifai, o jeigu savivaldybės taryba kito mokestinio laikotarpio konkrečius mokesčio tarifus nustato arba pakeičia po šioje dalyje nurodytų terminų, nustatyti arba pakeisti konkretūs mokesčio tarifai savivaldybės teritorijoje taikomi dar kitą mokestinį laikotarpį po ateinančio mokestinio laikotarpio.

6. 5. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti ir kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 

1) nekilnojamojo turto paskirtį; 

2) nekilnojamojo turto naudojimą; 

3) nekilnojamojo turto teisinį statusą; 

4) nekilnojamojo turto mokestinę vertę; 

5) nekilnojamojo turto priežiūros būklę, priskyrimą apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui;

6) nekilnojamojo turto technines savybes, įskaitant energinį naudingumą;

7) mokesčio mokėtojų kategorijas (juridinio asmens dydį (darbuotojų skaičių, apyvartą) ar teisinę formą arba fizinio asmens ekonominę (socialinę) padėtį);

8) nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).

 


 

 

Teikia

 

Seimo narys                                                                                                               Vytautas Gapšys