LIETUVOS RESPUBLIKOS
SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 58 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siekiama aiškiau sureglamentuoti socialinio draudimo pensijų skiriamų ir mokamų senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims su negalia, skyrimą ir mokėjimą, nuo 2024 m. sausio 1 d. pradėjus įgyvendinti Lietuvos Respublikos asmenų su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymą.
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1722 (toliau – NSIĮ pakeitimo įstatymas) 2 straipsnio 5-7 dalių[1] nuostatos numato dalyvumo lygio nustatymo procedūrą, kai asmuo pateikia prašymą, pagal neįgaliojo pažymėjime nurodytą darbingumo bei specialiųjų poreikių lygį, prilyginant juos atitinkamam dalyvumo lygio procentui. Taigi daliai asmenų, nustatant dalyvumo lygį, nėra kompleksiškai vertinami aplinkos veiksniai ir jų įtaka asmens savarankiškumui, galimybės veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime bei asmens organizmo funkcijų sutrikimai bei individualios pagalbos poreikio mastas, o, siekiant išsaugoti jų iki negalios reformos įgytas teises, tik atliekamas techninis prilyginimo veiksmas, nors tai minėtame įstatyme įvardijama kaip dalyvumo lygio nustatymas.
Derinant Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) nuostatas su NSIĮ pakeitimo įstatymo nuostatomis, pokyčiai su teise gauti didesnę socialinio draudimo senatvės pensiją asmeniui su negalia susieti su dalyvumo lygio nustatymo procedūra. Pensijų įstatymas numato, kad tais atvejais, kai asmeniui, sukakusiam senatvės pensijos amžių, nustatomas dalyvumo lygis, jei asmeniui tai naudinga, skiriama senatvės pensija asmeniui su negalia (senatvės pensijos gavėjui be prašymo), o jei asmuo sukako senatvės pensijos amžių gaudamas negalios (netekto darbingumo) pensiją, tada atitinkamai gautų pensijų mokėjimai nutraukiami ir skiriama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija asmeniui su negalia, priklausomai nuo to, kuri pensija yra didesnė.
Pažymėtina, kad iki šiol yra sukakusių senatvės pensijos amžių asmenų,
kurie gauna iki
2005 m. liepos 1 d. paskirtas invalidumo pensijas (apie 20 tūkst. asmenų) ir sukakusių
senatvės pensijos amžių asmenų, kurie gauna iki 2017 m. gruodžio 31 d.
paskirtas netekto darbingumo pensijas (apie 10 tūkst. asmenų).
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys, gaudami dar iki 2005 m. liepos 1 d. paskirtas invalidumo arba iki 2017 m. gruodžio 31 d. iki senatvės pensijos amžiaus paskirtas netekto darbingumo pensijas kreipiasi į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Agentūra), norėdami tik gauti naują asmens su negalia pažymėjimą ir tuo tikslu Agentūra prilyginimo būdu nustato jiems dalyvumo lygį. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDF valdyba), gavusi duomenis iš Agentūros apie senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui nustatytą dalyvumo lygį, neturi galimybės įvertinti, dėl kokių priežasčių asmuo kreipėsi į Agentūrą, t. y., ar norėdamas iš esmės iš naujo įsivertinti savo būklę ir prašo naujo dalyvumo lygio nustatymo, ar tik atlikti jam nustatyto darbingumo lygio ar specialiųjų poreikių lygio prilyginimą.
Pensijų įstatymo 58 straipsnio 4 dalis nustato, kad taip pat, kaip ir Pensijų įstatymo 34 straipsnyje aptariamas atvejais, kai asmenys gauna negalios (netekto darbingumo) pensijas ir sukanka senatvės pensijos amžių, taip ir asmenys, gaudami invalidumo (netekto darbingumo) pensijas, nustačius jiems dalyvumo lygį, keičiasi mokamų pensijų rūšis – vietoj mokėtos invalidumo (netekto darbingumo) pensijos, kai asmeniui nustatomas 70 procentų ir didesnis netekto dalyvumo lygis, asmeniui pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, jei nustatomas 65 procentų ir mažesnis netekto dalyvumo lygis – senatvės pensija.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl to, jog invalidumo pensijos,
paskirtos iki 2005 m. liepos
1 d., ir netekto darbingumo pensijos, paskirtos iki 2017 m. gruodžio 31 d.,
buvo apskaičiuojamos pagal kitas taisykles, pvz., invalidumo pensija gali būti
paskirta dar pagal iki 1995 m. galiojusius pensijų teisių aktus, netekto
darbingumo pensija iki 2017 m. gruodžio 31 d. buvo skaičiuojama vertinant
pajamas ne tik po 1994 m., bet ir pajamas iš 1984–1994 m. laikotarpio, jų
dydžiai gali skirtis nuo pagal naująjį Pensijų įstatymą, įsigaliojusį 2018 m.
sausio 1 d., apskaičiuojamų socialinio draudimo senatvės pensijų dydžių.
Įstatymo projektu siūlomas pakeitimas leis užtikrinti, kad senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims visais atvejais išliks teisė gauti anksčiau paskirtas invalidumo ar netekto darbingumo pensijas, jei asmenims tai yra naudinga, taip užtikrinant jų teisėtus lūkesčius ir teisinės padėties nepasikeitimą įsigaliojus negalios reformai.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projekto rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos Seimo narė Paulė Kuzmickienė.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Pensijų įstatymo 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims netekto darbingumo (invalidumo) pensijų mokėjimas tęsiamas iki šios pensijos gavėjui nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu asmeniui, kuriam yra paskirta senatvės pensija, nustatomas 70 procentų ar didesnis netekto dalyvumo lygis, jam be jo prašymo pradedama mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, apskaičiuota šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu šiam asmeniui nustatomas 65 procentų ar mažesnis netekto dalyvumo lygis, be jo prašymo pradedama mokėti paskirtoji senatvės pensija.“
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma patikslinti Pensijų įstatymo 58 straipsnio 4 dalį, nustatant, kad senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims netekto darbingumo (invalidumo) pensijų mokėjimas tęsiamas tol, kol jie įgyja teisę gauti didesnio dydžio socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo senatvės pensiją asmeniui su negalia.
Priėmus Įstatymo projektą būtų užtikrintos asmenų teisės gauti didesnę iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusiais teisės aktais vadovaujantis paskirtą netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, nes jiems naujas dalyvumo lygio vertinimas nebuvo atliktas – Agentūra tik prilygino jiems nustatytą darbingumo lygį ir (ar) specialiųjų poreikių lygį dalyvumo lygiui.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Neigiamų siūlomo teisinio reguliavimo poveikio nenumatoma. Teigiamas teikiamo siūlymo poveikis aptartas šio aiškinamojo rašto 4 punkte.
6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Papildomų teisės aktų priimti, keisti ar pripinti netekusiais galios nereikės.
10. Ar įstatymo projektas parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu naujos sąvokos nepateikiamos.
11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms.
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Papildomų lėšų, nei tos, kuriuos buvo numatytos keičiant Pensijų įstatymą dėl negalios reformos įgyvendinimo, Įstatymo projektas nepareikalaus.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „netekto darbingumo (invalidumo) pensija“, „socialinio draudimo senatvės pensija“, „socialinio draudimo senatvės pensija asmeniui su negalia“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
[1] 5. Asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas darbingumo lygis iki senatvės pensijos amžiaus, dalyvumo lygis jų rašytiniu prašymu nustatomas remiantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais.
6. Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, teises, numatomas šiems asmenims nustatyto specialiųjų poreikių lygio prilyginimo dalyvumo lygiui pereinamasis laikotarpis – nuo 2024 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Asmenų rašytiniu prašymu, remdamasi iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais, Agentūra nustato:
1) 15 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis;
2) 40 procentų dalyvumo lygį – asmenims, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
7. Jeigu šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodyti asmenys nesutinka su šio straipsnio 5 ir (ar) 6 dalyje nurodytu dalyvumo lygiu, nustatytu remiantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos išduotais neįgaliojo pažymėjimais ir jų rašytiniais prašymais, jie turi teisę kreiptis į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo.