LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSKYSTINTŲ GAMTINIŲ DUJŲ TERMINALO ĮSTATYMO NR. XI-2053 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-2698

2018-12-05  Nr. 108-P-48

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo:  Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys,  Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas,  Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė,  Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė,  Darius Šaltmeris, Žilvinas Klimka, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys:  Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Energetikos viceministras Egidijus Purlys, Energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjo pavaduotojas Karolis Švaikauskas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos narys Donatas Jasas,  Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento vyriausiasis patarėjas, laikinai vykdantis Šilumos ir vandens departamento direktoriaus funkcijas, Dalius Krinickas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos kainų ir investicijų skyriaus vedėjas Aivaras Ciesiūnas, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos ir vandens departamento Šilumos gamintojų ir konkurencijos skyriaus vedėjas Matas Taparauskas,  Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaiė-Gainovskė, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Dujų ir elektros departamento Dujų skyriaus vedėjas Rimas Valungevičius, Respublikos Prezidentės patarėja Kristina Biraitė,  Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėja Šarūnė Navickaitė-Dulaitienė, Seimo Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, UAB LITGAS generalinis direktorius Tadas Adomaitis, UAB GET Baltic generalinė direktorė  Giedrė Kurmė, Lietuvos pramonininkų asociacijos Ekonomikos komiteto narys Pijus Ralys, AB „Achema“ advokatas Vaidas Radvila, AB „Achema“ atstovė Vilma Platelienė, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas dr. Valdas Lukoševičius.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-10-17				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2019 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, jog atsižvelgiant į įstatymų priėmimo procedūros trukmę, priėmus įstatymą gali likti itin mažai laiko pasirengti įgyvendinti ir taikyti siūlomas naujas nuostatas. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog toks įstatymo įsigaliojimo terminas sietinas su aplinkybe, kad energijos gamintojams nustatomas palankesnis teisinio reguliavimo režimas (atsisakoma įpareigojimo pirmumo tvarka įsigyti dalį būtinojo kiekio). Tačiau, viena vertus, teisinės padėties gerinimas yra gana subjektyvus, nes energijos gamintojai praras stabilų didelės apimties tiesioginį gamtinių dujų tiekėją, be to, vietoje galiojančio įpareigojimo būtų nustatytas kitas įpareigojimas – energijos gamintojams, kurie per metus suvartoja 50 GWh ar daugiau gamtinių dujų, gamtinių dujų biržoje per kalendorinius metus įsigyti ne mažiau kaip 50 procentų reguliuojamai elektros ir (ar) šilumos energijos gamybos veiklai reikalingo gamtinių dujų kiekio (pagal kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2700 nuostatas). Kita vertus, net gerinant ūkio subjektų teisinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į siūlomų pakeitimų pobūdį, t. y. į tai, jog apsirūpinimo gamtinių dujų sistema bus pakeista kardinaliai, o toks kardinalus pakeitimas neabejotinai reikalauja tam tikro laikotarpio, kad prie jo būtų tinkamai adaptuotasi. Be to, pastebėtina ir tai, jog įstatymas įsigalios šaltuoju metų laiku, kai dujų suvartojimas, pavyzdžiui, šilumos ūkio tikslams yra itin didelis, todėl turėtų būti svarstoma, ar siūloma įstatymo įsigaliojimo data yra tinkama ir šiuo požiūriu.   Kartu aptartame kontekste atkreipiame dėmesį, jog dėl siūlomos analogiškos įstatymo įsigaliojimo datos pateikiamos pastabos ir išvadoje dėl kartu teikiamo įstatymo projekto reg. Nr. XIIIP-2700, kuriuo siūloma keisti Energijos išteklių rinkos įstatymą Nr. XI-2023.	Nepritarti	Atkreiptinas dėmesys, jog sandoriai dėl gamtinių dujų įsigijimo gali būti sudaryti dar iki siūlomų pakeitimų įsigaliojimo, nustatant sutartinių prievolių terminą būtent nuo 2019 m. sausio 1 d. apie šiuos teisės aktų pakeitimus reguliuojami energijos gamintojai ir visuomenė buvo informuoti 2018 m. rugpjūčio 13 d. pradėjus viešąsias konsultacijas dėl teisės aktų projektų. Energetikos ministerijos duomenimis, dauguma energijos gamintojų yra pasirengę 2019-ais metais, nebelikus įpareigojimo pirkti gamtines dujas iš paskirtojo tiekėjo, užsitikrinti gamtinių dujų įsigijimą iš kitų šaltinių – gamtinių dujų biržoje ir pagal šiuo metu skelbiamų kuro pirkimų pagrindu sudarytas/sudarysimas gamtinių dujų tiekimo sutartis. Net ir tuo atveju, jei šie gamintojai nesiimtų aktyvių veiksmų, įsigaliojus teisės aktų pakeitimams, energijos gamintojams, neturintiems gamtinių dujų biržos dalyvio sutarties ar dvišalės gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties, balansavimo dujos būtų tiekiamos, kaip tai apibrėžia AB „Amber Grid“ gamtinių dujų perdavimo sistemos balansavimo taisyklės. Numatomas siūlomo reglamentavimo nuostatų įsigaliojimas 2019 m. sausio 1 d. neturės įtakos nepertraukiamam gamtinių dujų tiekimui šilumos gamintojams.

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: 

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1.	AB „Achema“, 2018-11-29	1	4		AB „Achema“, įvertinusi Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2035 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr.XIIIP-2698 (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 11 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo Nr.XI-2023 2, 3, 10, 13 straipsnių, šeštojo ir septintojo skirsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų aiškinamąjį raštą (toliau – Aiškinamasis raštas), teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Nepaisant Aiškinamajame rašte nurodytų Projekto tikslų ir turimų pasiekti rezultatų, Projekto nuostatos iš esmės nepakeis šiuo metu susiklosčiusios ydingos konkurencinės padėties Lietuvos gamtinių dujų rinkoje, prieštaraujančios Europos Sąjungos teisei ir nepadidins Lietuvos gamtinių dujų rinkos ir biržos likvidumo, neskatins naujų tiekėjų pritraukimo, priešingai, bus sudarytos nepateisinamos išskirtinės sąlygos paskirtajam tiekėjui UAB Litgas. 1. Dėl SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstų sąlygų (Projekto 1 str. 4 d.). Aiškinamajame rašte teigiama, kad paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų balansavimo, mainų ir saugojimo kaštai nebebus laikomi pagrįstomis sąnaudomis, tačiau didžiąją dalį Papildomos dedamosios sudarančios išlaidos ir toliau bus įtraukiamos skaičiuojant papildomą dedamąją (2019 m. ši suma bus 25,139 mln. Eurų, remiantis 2018-11-21 VKEKK pateikta oficialia pažyma Nr. O5E-322). Dėl šių priežasčių Papildomos dedamoji faktiškai nemažės, o teigiamų pokyčių nepajus ir galutiniai vartotojai. Pagrindinės išlaidos, lemiančios Papildomos dedamosios dydį, yra paskirtojo tiekėjo sąnaudos susijusios su būtinojo gamtinių dujų kiekio išdujinimu, ir toliau pateks į Papildomą dedamąją. Šios sąnaudos yra gamtinių dujų įsigijimo ir vidutinės faktinės ataskaitinio mėnesio svertinės gamtinių dujų importo į Lietuvos Respubliką kainų skirtumas (Projekto 1 str. 4 d. 1 d.) ir gamtinių dujų nugaravimo nuostoliai (Projekto 1 str. 4 d. 2 d.). Be jau minėtos ydingos nuostatos dėl gamtinių dujų įsigijimo ir pardavimo kainų skirtumo (25,139 mln. Eurų 2019 m.) UAB Litgas kompensavimo, Projekte įtvirtintas reguliavimas neužtikrina efektyvios konkurencijos sąlygų, kadangi visiems kitiems tiekėjams, tiekiant gamtines dujas per SGD terminalą nebus kompensuojami nugaravimo ar kiti patirti nuostoliai, dėl ko paskirtasis tiekėjas turės konkurencinį pranašumą tiekiant gamtines dujas per SGD terminalą. Tokiu būdu UAB Litgas pranašumas, lyginant su dabartiniu neteisėtu reguliavimu yra netgi padidinamas! Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas (toliau – Direktoratas) yra nurodęs, kad Lietuva turėtų panaikinti teisinį reguliavimą, kuriuo gamtinių dujų vartotojai būtų įpareigoti pirkti gamtines dujas iš paskirtojo tiekėjo. Tokio reguliavimo panaikinimas leistų kitiems ūkio subjektams ateiti į Lietuvos gamtinių dujų rinką ir konkuruoti su šiuo metu paskirtuoju tiekėju, tai leistų gamtinių dujų rinkai tinkamai funkcionuoti. Direktoratas nurodė, kad dabartinis Papildomosios dedamosios apskaičiavimo mechanizmas yra ydingas. Didžiausią neigiamą įtaką daro tai, kad į Papildomą dedamąją yra įtraukiamas paskirtojo tiekėjo gamtinių dujų įsigijimo ir VKEKK patvirtintos tikslinės gamtinių dujų kainos skirtumas. Tai suteikia nepagrįstą ir neproporcingą konkurencinį pranašumą paskirtajam tiekėjui, o šio elemento neįtraukimas į Papildomą dedamąją Lietuvos gamtinių dujų rinką priartintų prie normalių rinkos veikimo sąlygų. Taip pat atsižvelgiant į ACER rekomendacijas šio elemento neįtraukimas į Papildomą dedamąją leistų didinti Lietuvos gamtinių dujų rinkos likvidumą. Nurodomų Papildomos dedamosios elementų įtvirtinimas užkirstų kelią ir Projekto 1 str. 3 d. tinkamam veikimui ir įgyvendinimui, t.y. į rinka neateitų kitų tiekėjų, nes nebūtų laisvos rinkos sąlygų. Projekto 1 str. 3 d. įtvirtinta, kad „<...>jeigu SGD terminalo operatorius, nepažeisdamas SGD terminalo naudotojų teisių naudotis SGD terminalu, turi technines galimybes nevykdydamas dujinimo užtikrinti SGD terminalo techninę būklę, leidžiančią atsiradus poreikiui pradėti dujinimą ir tiekti gamtines dujas į perdavimo sistemą, Vyriausybės nustatyta tvarka SGD terminalo būtinojo kiekio dujinimas gali būti nevykdomas“. Kitiems gamtinių dujų tiekėjams naudojantis SGD terminalu ir dujinant gamtines dujas šiuo metu yra praktiškai užtikrinama SGD terminalo techninė būklė, netgi paskirtajam tiekėjui nevykdant dujinimo. Esamas teisinis reguliavimas sudaro galimybes paskirtajam tiekėjui monopolizuoti Lietuvos rinką, todėl negali būti laikomas teisėtu Šiuo metu UAB Litgas yra sudaroma galimybė ir paskirtasis tiekėjas yra skatinamas gamtines dujas parduoti ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir ieškoti galimybių jas parduoti už Lietuvos ribų Baltijos šalyse ar pasaulinėje SGD rinkoje mažinant galutinę kainą Lietuvos gamtinių dujų naudotojams. Įgyvendinant naują pasiūlytą reglamentavimą, iš UAB Litgas yra atimama paskata gamtines dujas parduoti ne Lietuvos rinkoje (pvz.Latvijoje ar kitur), nes tik joje nieko nerizikuodamas turi galimybę gauti garantuotą maržą ir padengti savo nuostolius visų vartotojų sąskaita. Atitinkamai tokiu būdu paskirtajam tiekėjui sudaromos galimybės siekti monopolizuoti Lietuvos rinką! Projekto tikslų ir Aiškinamajame rašte nurodytų teigiamų rezultatų ir siekių (kad SGD terminalo būtinojo kiekio paskirtasis tiekėjas perkeltų visą savo veiklą į konkurencinę gamtinių dujų tiekimo rinką ir realizuotų SGD terminalo būtinąjį kiekį ekonomiškai naudingiausiu ir efektyviausiu būdu rinkos sąlygomis) pasiekimas galimas tik užtikrinus tinkamą gamtinių dujų rinkos Lietuvoje veikimą ir sudarant galimybę visiems gamtinių dujų tiekėjams vienodomis sąlygomis konkuruoti rinkoje. Tokių sąlygų ir Direktorato rekomendacijų įgyvendinimas galimas tik užtikrinant, kad paskirtojo tiekėjo patiriami nuostoliai nebus kompensuojami pasinaudojant Papildomos dedamosios apskaičiavimo tvarka, tačiau Projekte nurodoma priešingai. Tokiu atveju visiems gamtinių dujų tiekėjams iš esmės būtų sukurtos panašios konkurencinės sąlygos dėl ko Lietuvos gamtinių dujų rinka priartės prie normalių rinkos sąlygų, tačiau tokių Siūlomu teisiniu reguliavimu neįmanoma Lietuvos gamtinių dujų rinkoje sudaryti patrauklių konkurencinių sąlygų kitiems tiekėjams norintiems tiekti gamtines dujas. Atkreiptinas dėmesys, kad apskaičiuojama Papildoma dedamoji realiai yra skirta ne kompensuoti paskirtojo tiekėjo nuostolius vykdant paskirtojo tiekėjo funkcijas ir tiekiant gamtines dujas, tačiau gamtinių dujų vartotojų sąskaita uždirbti pelną paskirtajam tiekėjui. UAB Litgas (paskirtojo tiekėjo) 2016 m. bendrovės finansinėje ataskaitoje1 matyti, kad 2016 metais gautos pajamos iš Papildomos dedamosios leido paskirtajam tiekėjui turėti beveik 9 mln. eurų pelną. 2019 m. numatoma paskirtojo tiekėjo veiklos grąžą padidinti 2 355 114,00 Eurų. Pažymėtina, jog UAB Litgas (paskirtajam tiekėjui) yra garantuojama 2,355 mln. Eurų veiklos grąžą, nors jokios rizikos pastarasis neprisiima. Projekte įtvirtintas teisinis reguliavimas paskirtajam tiekėjui sudaro sąlygas uždirbti pelną iš teisės aktais reguliuojamos veiklos, kuomet patiriami nuostoliai visada yra kompensuojami valstybės, o konkuruojama (ar gali būti konkuruojama) su ūkio subjektais, kurie veikia rinkos sąlygomis ir kuriems nesudaroma galimybė gauti kompensacijas už patiriamus nuostolius. Tuo tarpu jei paskirtasis tiekėjas visą savo veiklą perkeltų į laisvą rinką jis galėtų sąžiningai siekti uždirtą pelną. Svarbu pažymėti, kad paskirtasis tiekėjas už 2017 metus išmokėjo 3 mln. eurų dividendų patronuojančiai bendrovei, kas akivaizdžiai nurodyta UAB Litgas (paskirtojo tiekėjo) 2017 m. bendrovės finansinėje ataskaitoje (2016 m. išmokėti dividendai siekė 796 000 eurų)2. Renkama Papildoma dedamoji neturi būti skiriama dividendų išmokėjimui, tačiau akivaizdu, kad paskirtasis tiekėjas būtent taip išnaudoja gaunamą nepagrįstai didelę Papildomą dedamąją. Dėl nurodytų priežasčių siūlome Projekto 1 str. 4 d. išdėstyti taip: „SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis yra laikomos sąnaudos, kurias išskirtinai patiria paskirtasis tiekėjas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veiklos vykdymo ir dėl kurių paskirtasis tiekėjas negali veikti tokiomis pat rinkos sąlygomis kaip bet kuri kita gamtinių dujų tiekimo įmonė. Šiomis sąnaudomis laikomos SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo ilgalaikės garantijos finansavimo sąnaudos“.	Nepritarti	AB „Achema“ argumentai, kad tiek  galiojantis reguliavimas, tiek Projektu siūlomas yra prieštaraujantis Europos Sąjungos teisei ir iškraipantis konkurenciją yra nepagrįsti. Europos Komisija savo 2018 m. spalio 31 d. sprendimu byloje  SA.44678 pripažino, kad Projektu siūlomas paskirtojo tiekėjo veiklos kompensavimo ir būtinojo kiekio realizavimo modelis yra objektyviai reikalingas, pagrįstas ir suderinamas su ES vidaus rinkos konkurencijos taisyklėmis. Europos Komisijos vertinimu, siūlomas Projektas „padės didinti konkurenciją Lietuvos dujų rinkoje“. Prieš priimant šį sprendimą Europos Komisijos Konkurencijos generalinis direktoratas 2 metus (nuo 2016 m.) analizavo ar siekiamiems tikslams valstybė gali pasirinkti kitas ne mažiau efektyvias priemones, ar priemonė turi konkurenciją skatinamąjį poveikį ir yra proporcinga. Vyriausybės ir Europos Komisija vertinimu, paskirtojo tiekėjo veikla yra laikoma visuotinės ekonominės svarbos paslaugomis, už kurias paskirtasis tiekėjas gauna tik tiek, kiek yra būtina, o Projektu siūlomi pakeitimai užtikrins, kad ir ateityje būtų išvengta bet kokių permokų paskirtajam tiekėjui ir nepagrįsto valstybės išteklių naudojimo. Vyriausybės ir Europos Komisijos vertinimu, Projektu siekiamas įgyvendinti modelis kaip tik paskatins efektyvią konkurenciją, kadangi paskirtojo tiekėjo pelningumas priklausys tik nuo sėkmingo veikimo rinkos sąlygomis, o reguliuojamų energijos gamintojų įpareigojimo pirkti gamtines dujas iš paskirtojo tiekėjo panaikinimas atvers šių vartotojų poreikį rinkai ir paskatins kitų gamtinių dujų tiekėjų atėjimą į Lietuvos gamtinių dujų rinką.  Siūlomam Projektui taip pat yra pritarusi Konkurencijos taryba ir VKEKK. Projekto aiškinamajame rašte paaiškinta, kad SGD terminalo būtinojo kiekio tiekimo pagrįstomis sąnaudomis yra laikomos sąnaudos, kurias išskirtinai patiria paskirtasis tiekėjas dėl paskirtojo tiekimo veiklos vykdymo ir dėl kurių paskirtasis tiekėjas negali veikti tokiomis pat rinkos sąlygomis kaip bet kuri kita dujų tiekimo įmonė. Paskirtojo tiekėjo funkcija yra užtikrinti SGD terminalo būtinąją veiklą laikantis griežto SGD tiekimo ir dujinimo grafiko. Komerciniai terminalo naudotojai gali jiems skirtą SGD krovinį išdujinti per parą, tuo tarpu paskirtasis tiekėjas tam tikrais periodais (kitiems naudotojams netiekiant SGD krovinių) privalo jam skirtą SGD krovinį saugoti terminale jo neišdujinant 2-3 mėnesius patiriant SGD nugaravimo nuostolius, tačiau tai yra reikalinga tam, kad palaikyti reikiamą terminalo techninę būklę. Paskirtasis tiekėjas SGD perka ilgalaikiu kontraktu, o ne tik tada kai SGD yra pigesnės už vamzdines rusiškas dujas. Paskirtasis tiekėjas negali nepristatyti suplanuoto krovinio į SGD terminalą jį perparduodant rinkoje, kaip tą gali padaryti kiti tiekėjai. Paskirtojo tiekėjo pareiga pristatyti SGD krovinį ir jį išdujinti egzistuoja nepriklausomai nuo tarptautinių SGD kainų ar tuometinės dujų paklausos Lietuvos rinkoje. Paskirtasis tiekėjas negali vykdyti veiklos be kompensacijų ir konkuruoti su kitais tiekėjais kuriems netaikomi terminalo būtinosios veiklos užtikrinimo reikalavimai. Projektu siūloma, kad paskirtajam tiekėjui, kaip ir iki šiol, būtų kompensuojama terminale technologinėms reikmėms sunaudoto SGD kiekio sąnaudų dalis (nugaravusios dujos), banko garantijos būtinojo kiekio tiekimo kontraktui kaštai, taip pat kainų skirtumas tarp paskirtojo tiekėjo už būtinojo kiekio įsigijimą mokėtinos kainos ir VKEKK nustatytos vidutinės faktinės ataskaitinio mėnesio svertinės dujų importo į Lietuvą kainos. Projektu nustatoma, kad visos kitos paskirtojo tiekėjo patiriamos sąnaudos (veiklos, dujų mainų, balansavimo, saugojimo sąnaudos, reguliuojama pelno grąža) nebebus laikomos pagrįstomis, tokiu būdu bus mažinama papildoma dedamoji apie 6 mln. eurų kasmet (palyginti su šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu), kas reiškia, kad šių sąnaudų padengimo rizika tenka paskirtajam tiekėjui jo pelno sąskaita. AB „Achemos“ siūlymas reikštų, kad SGD terminalo būtinąją veiklą užtikrinantis paskirtasis tiekimas nebegalėtų būti vykdomas.
2.	AB „Achema“, 2018-11-29	1	5		2. Dėl vidutinės importo kainos nustatymo (Projekto 1 str. 5 d.). Projekto 1 str. 5 d. įtvirtinta, kad „Vidutinė importo kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka, įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius. Nustatant vidutinę importo kainą nevertinama importuotų ir neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų, importo kaina ir paskirtojo tiekėjo mokėtina kaina už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą“. Siekiant Lietuvoje sukurti normaliomis rinkos sąlygomis veikiančią ir konkurencingą gamtinių dujų rinką, importuojamų gamtinių dujų kainos, priklausomai nuo jų panaudojimo, išskyrimas ir dalies importuotų gamtinių dujų kiekio kainos neįtraukimas apskaičiuojant Papildomą dedamąją neturėtų būti taikomas. Ne visų importuojamų gamtinių dujų kainų įtraukimas apskaičiuojant Papildomą dedamąją neleidžia tinkamai ir teisingai apskaičiuoti Papildomą dedamąją atsižvelgus į visų gamtinių dujų naudotojų, importuojančių gamtines dujas ir ignoruoja gamtinių dujų naudotojus, kurie gamtines dujas naudoja ne energetinėms reikmėms. Toks dalies gamtinių dujų naudotojų ignoravimas nėra niekuo pagrįstas, todėl neturėtų būti taikomas. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Ministerija atsižvelgia į Europos Komisijos Konkurencijos generalinio direktorato rekomendacijas ir siūlo vertinti tik vidutinę svertinę importo kainą, kurią VKEKK apskaičiuos ir nustatys kas mėnesį. Nepaisant to Direktoratas nerekomenduoja išskirti gamtinių dujų kainų, priklausomai nuo jų importavimo tikslo, apskaičiuojant Papildomą dedamąją. Dėl nurodytų priežasčių siūlome Projekto 1 str. 5 d. išdėstyti taip: „Vidutinė importo kaina, vadovaujantis objektyvumo ir skaidrumo principais, apskaičiuojama Komisijos nustatyta tvarka, įvertinant gamtinių dujų importą vykdančių tiekimo įmonių importuojamų gamtinių dujų kainas ir kitus objektyviai reikšmingus veiksnius. Nustatant vidutinę importo kainą nevertinama paskirtojo tiekėjo mokėtina kaina už SGD terminalo būtinojo kiekio įsigijimą“.	Nepritarti	Neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų importo kaina nedalyvauja gamtinių dujų rinkoje kaip kitų tiekėjų tiekiamos dujos (jos nėra perparduodamos ar prieinamos kitiems rinkos dalyviams) ir neįtakoja rinkos kainos. Tuo atveju jeigu bendrovė, neenergetinėms reikmėms importuojanti gamtines dujas, prekiautų gamtinių dujų rinkoje ar tiektų dujas kitiems vartotojams, šis prekyboje naudojamas kiekis būtų įtrauktas į vidutinės gamtinių dujų importo kainos skaičiavimą. Šis vidutinės kainos apskaičiavimo principas taikomas ir šiuo metu galiojančiame teisiniame reguliavime. Europos Komisija 2018 m. spalio 31 d. sprendimu byloje  SA.44678 suderino paskirtojo tiekėjo veiklos sąnaudų kompensavimo modelį, kuriuo eliminuojama paskirtojo tiekėjo ir neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų importo kaina. Pažymėtina, kad AB „Achema“ siūlymas didintų „saugumo dedamąją“ ir paskirtojo tiekėjo kompensacijos dydį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, siūloma nepritarti AB „Achema“ siūlymui nustatinėjant vidutinę importo kainą vertinti ir neenergetinėms reikmėms gamybos procesuose sunaudojamų gamtinių dujų importo kainą.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: -

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai: -

8. Balsavimo rezultatai:  už – 9, susilaikė – 1.

9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:  nepateikta.

PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                         (Parašas)                                                                      Rimantas Sinkevičius

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė

Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė