LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 351
STENOGRAMA
2019 m. lapkričio 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Labas rytas, Lietuvos Respublikos Seimo nariai. Pradedame 2019 m. lapkričio 21 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 82 Seimo nariai.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2019 m. lapkričio 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Dėl darbotvarkės yra pasiūlymų? Darbotvarkė po Seniūnų sueigos. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF*). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, prašau įtraukti nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo narės Irinos Rozovos veiklos ir ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir iš Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento gautos informacijos netinkamo panaudojimo“ projektą Nr. XIIIP-4212, dėl tyrimo pratęsimo.
PIRMININKAS. Ar yra Teisės departamento išvada?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Kiek žinau, turėtų būti jau.
PIRMININKAS. Tik dabar registruoja, sako, tą projektą, tai…
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Į rezervinius galite įtraukti?
PIRMININKAS. Įtraukime į rezervinius, jeigu bus Teisės departamento išvada, tada ir svarstysime. Ar yra prieštaravimų? Nėra. Pritariame bendru sutarimu. (Balsai salėje) Ne. E. Gentvilas prašo balsuoti. Kviečiu balsuoti dėl įtraukimo, dėl rezoliucijos dėl laiko pratęsimo įtraukimo.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 61, prieš – 10, susilaikė 17 Seimo narių. Klausimas į darbotvarkę įtrauktas kaip rezervinis.
Daugiau pasiūlymų dėl darbotvarkės nematau. Ar galime pritarti darbotvarkei bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
10.02 val.
Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo Nr. VIII-385 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4016(2), Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4017(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-2.1 ir lydimasis 1-2.2 klausimai – Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4016, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4017. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą paskelbs V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-4016 ir pritarė projektui. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. Taip pat apsvarstė ir įstatymo projektą Nr. XIIIP-4017, taip pat pritarė bendru sutarimu. Yra gauta Seimo narių pasiūlymų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dėkoju. G. Kindurys paskelbs Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. (Balsai salėje) Taip pat dėl abiejų projektų.
G. KINDURYS (LVŽSF). Dėl Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo projekto Nr. XIIIP-4016 – komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu. Toks pat komiteto sprendimas yra ir dėl projekto Nr. XIIIP-4017 – pritarta bendru sutarimu iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl pirmojo diskutuoti neužsirašė. Pasiūlymų nėra. Dėl motyvų taip pat neužsirašė. Gerbiami kolegos, siūlau pritarti bendru sutarimu projektui Nr. XIIIP-4016. Prieštaraujančių nematau. Pritariame bendru sutarimu.
Kitas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4017. Yra pasiūlymas. Kviečiu V. Rinkevičių į tribūną apsvarstyti pasiūlymo. Yra Seimo narių T. Tomilino, V. Ąžuolo pasiūlymas. Pristato? T. Tomilinas yra? Prašom pristatyti iš vietos. Ar V. Ąžuolas? T. Tomilinas, taip? Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Siūlymų…
PIRMININKAS. Atsiprašau, palaukite, tegu T. Tomilinas pristato, tada jūs kalbėsite.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Mes siūlome iš esmės padėti žmonėms, kurie negali naudotis elektroninėmis priemonėmis, neatimti iš jų teisės popieriniu būdu arba gauti konsultaciją, kad galėtų užpildyti reikiamas deklaracijas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, turbūt visada rasime dešimt pritariančiųjų ir bendru sutarimu pritarkime, kad yra dešimt pritariančių pasiūlymui. Prašau, komiteto nuomonė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas pritarė pasiūlymui.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Su tokiu pritarimu mes galime… O, yra motyvų dėl pasiūlymo, taip? Dėl pasiūlymo motyvai prieš – I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Išties labai keista, kai kiekviename atskirai paimtame mokesčių įstatyme mes pradėsime rašyti tai, kas yra parašyta Mokesčių administravimo įstatyme. Mokesčių administravimo įstatyme yra atskiras straipsnis apie vietos mokesčių administratoriaus funkcijas, ten iš esmės tos pačios funkcijos vietos mokesčių administratoriui yra aiškiai numatytos, taip pat yra atskiras straipsnis – Mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo bendradarbiavimas. Visos šios nuostatos yra Mokesčių administravimo įstatyme. Čia yra sviestas sviestuotas, kai į kiekvieną mokesčių įstatymą dar rašysime tai, kas yra bendroje mokesčių administratoriaus teisių ir pareigų schemoje. Todėl siūlau nepritarti, nes iš esmės perteklinis pasiūlymas.
PIRMININKAS. Motyvai už – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Tai nebūtų perteklinis pasiūlymas, tai būtų tik patikslinimas, kad mokesčių administratorius padeda užpildyti ir konsultuoja. Tai būtų tik patikslinimas ir aiškumo suteikimas, nes kartais susidaro situacija, kai žmonės tos pagalbos nesulaukia. Prašau balsuoti už.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo. Seimo narių T. Tomilino ir V. Ąžuolo pasiūlymas, jam komitetas pritarė.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 67, prieš – 15, susilaikė 18 Seimo narių. Pasiūlymui pritarta.
Kitas pasiūlymas yra… I. Šimonytė – dėl vedimo tvarkos.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau repliką po balsavimo.
PIRMININKAS. Replika po balsavimo.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Kadangi ką tik Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas pasakė, kad mokesčių administratorius nevykdo savo pareigos, tai aš siūlyčiau tuomet komitetui išsiaiškinti, kodėl mokesčių administratorius nevykdo savo pareigos, ir tada į visus mokesčių įstatymus įrašyti tą pačią blanketinę nuostatą, gal tada pareigą vykdys geriau.
PIRMININKAS. Kita pataisa. Pristato T. Tomilinas. Prašau, jūsų mikrofonas įjungtas, pristatyti antrą pataisą. Seimo narių T. Tomilino ir V. Ąžuolo pataisa.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kita mano pataisa yra susijusi su daug svarbesniu dalyku. Aš manau, kad mes turėtume čia įsiklausyti į argumentus. Finansų ministerija ir mokesčių administratorius pasiūlė iš viso neleisti popieriniu būdu pildyti 2 % deklaracijos, tai yra tos subsidijos, kurią mes skiriame kiekvienam paramos gavėjui, ar tai būtų nevyriausybinė organizacija, ar politinė partija. Ypač atkreipiu politinių partijų narių dėmesį. Iš tikrųjų tokiu būdu yra iškreipiama iš esmės masinės organizacijos esmė, atimama teisė renginiuose rinkti paramos lapus, atimama teisė raginti žmones įsitraukti į pilietinę veiklą, todėl yra visiškai nepriimtina, kad paramos skyrimas yra individualizuojamas. Aš suprantu, nesu prieš elektronines priemones, tai jokiu būdu nėra susiję su priešinimusi elektroniniam deklaravimui arba elektroniniam paskyrimui tų procentų. Tačiau kai mes turime situaciją, kai didelės organizacijos dirba su tūkstančiais žmonių vienu metu, tai visus priversti eiti namo, prisijungti prie kompiuterio ir skirti tą procentą yra sudėtinga. Neskatina didelių organizacijų, įskaitant politines partijas, vystytis ir tai, manau, yra negatyvus toks vienašališkas mokesčių administratoriaus sprendimas, kad nuo šiol mes darysime tik taip įstatymų lydimųjų aktų…
PIRMININKAS. Laikas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). …būtent mums daug reikalų čia gali pagadinti.
PIRMININKAS. V. Rinkevičių kviečiu į tribūną pareikšti komiteto nuomonę.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Šiam pasiūlymui komitetas nepritarė. Tai yra Mokesčių inspekcija, tai yra reglamentuota kituose teisės aktuose.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, buvo toks projektas, vadinosi „Idėja Lietuvai“. Viena iš idėjų, kuri laimėjo rinkimus ir kur iškilmingai Prezidentė, Seimo Pirmininkas ir Ministras Pirmininkas sveikino tas idėjas, buvo valstybės paslaugų skaitmenizavimas. Jau šiuo metu absoliučiai didžioji dalis deklaracijų yra teikiama elektroniniu būdu ir jūs tą labai gerai žinote. Popieriaus aptarnavimas kainuoja papildomus kaštus, jau neminint to fakto, kad mokesčių mokėtojo sumokami mokesčiai, mokesčių mokėtojo skiriama parama yra mokesčių mokėtojo paslaptis ir neturi būti niekam žinoma. Dėl tos priežasties popierinis šių dokumentų teikimas, tiesą sakant, neatitinka net ir tų nuostatų, nes nėra mokesčių mokėtojo tiesiai teikiama mokesčių administratoriui. Dėl tos priežasties tikrai ši nuostata turi būti nepatvirtinta. Šitam siūlymui siūlau nepritarti, nes tai yra grįžimas į akmens amžių, kai 90 % deklaracijų yra teikiama elektroniniu būdu.
PIRMININKAS. Motyvai už – T. Tomilinas. Gerbiami kolegos, paprašysiu diskutuoti… (Balsai salėje) Turėtų kalbėti V. Ąžuolas, nes T. Tomilinas yra teikėjas.
Balsuojame. Balsuojame dėl pasiūlymo. Diskutavome apie T. Tomilino ir V. Ąžuolo pasiūlymą, kuriam komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Komiteto nuomonė buvo pasakyta. V. Rinkevičius ją pristatė su motyvais iš VMI.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 54, prieš – 29, susilaikė 23. Pasiūlymui pritarta.
Dėl vedimo tvarkos – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, tikrai balsavimas vyko esant dideliam triukšmui ir Seimo nariams ne visiems suprantant, už ką balsuojame: ar už komiteto poziciją, ar už pasiūlymą. Todėl aš frakcijos vardu prašau perbalsuoti. Jeigu yra dauguma, perbalsavimas tikrai čia nieko nelems, nes jūs pats balsavimo eigoje komentavote – čia už tą, už tą. Aš tikrai mačiau, kaip Seimo nariai žvalgėsi ir klausinėjo, už ką balsuojam.
PIRMININKAS. T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Viską mes gerai supratome, visą laiką, kiekvieną kartą taip būna, balsavome už pasiūlymą, tokia yra praktika. Todėl prašom neįvedinėti naujų taisyklių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš vieną kartą skambinau, po to prašiau tylos tam, kad girdėtumėte, apie ką vyksta kalba. Po to kviečiau balsuoti, balsuoti pateikiau klausimą, išaiškindamas iki smulkmenų, net su V. Rinkevičiaus komentaru dėl pasiūlymo. Ir dabar mes keliame klausimą dėl to, kad negirdime. Tai prašyčiau jūsų klausyti. Prašau šurmuliuoti žemiau tylos ribos. (Balsai salėje) Dėl motyvų dėl viso Seimo nariai neužsirašė. Balsuojame po svarstymo dėl viso.
Balsavo 113 Seimo narių: už – 76, prieš – 24, susilaikė 13 Seimo narių. Projektui po svarstymo pritarta.
10.17 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4018(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Akcizų įstatymo 9, 10, 26, 35, 37, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4018(2). Pranešėjas V. Rinkevičius paskelbs Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Svarstymas.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komitetas apsvarstė įstatymo projektą Nr. XIIIP-4018(2) ir pritarė jam. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikė 4. Taip pat su juo kartu sujungtas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3954, nes apie tą patį ir tas įstatymo projektas kalba.
PIRMININKAS. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą paskelbs G. Kindurys. Gintautai Kindury, kviečiu į tribūną paskelbti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Atsiprašau, A. Stančikas – Kaimo reikalų komiteto išvada.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kaimo reikalų komitetas svarstė minėtą projektą, pritarė Lietuvos Respublikos akcizų įstatymui, nes čia yra du projektai, aš taip suprantu. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nėra. Sprendimas – pritarti Lietuvos Respublikos akcizų įstatymui…
PIRMININKAS. Į mikrofoną prašom kalbėti.
A. STANČIKAS (LVŽSF). …Akcizų įstatymo Nr. IX-569 9, 10, 26, 35, 37 ir kai kurių kitų straipsnių pakeitimo projektui Nr. XIIIP-4018 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pasiūlymus, kuriems Kaimo reikalų komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: 6 – už, 1 susilaikė.
PIRMININKAS. Kviečiu į tribūną Seimo narę G. Skaistę. Diskusija.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Jau ne pirmą kartą šioje sesijoje svarstant mokestinius įstatymus kyla klausimas, kieno yra šita Vyriausybė? Ar Vyriausybę turėtų palaikyti opozicija, ar Vyriausybę turėtų palaikyti valdančioji dauguma ir jos atstovaujami komitetai? Tiesiog noriu pasakyti, kad šiuo įstatymu Vyriausybė buvo suplanavusi gauti 62,3 mln. eurų pajamų į biudžetą. Išlaidas visi labai norite didinti, yra daug priregistruota pasiūlymų dėl valstybės biudžeto, tačiau kai ateina klausimas didinti mokesčius, valdančiosios daugumos aš nebematau. Atsižvelgdama į tai, ką mes svarstėme komitete ir ką svarstėme… kas atėjo iš Kaimo reikalų komiteto, galiu pasakyti, kad pritarta dviem trečdaliams paties įstatymo esmės. Tai yra pritarta bešvinio benzino akcizo didinimui, pritarta gazolių didinimui, pritarta etilo alkoholio didinimui, ir visa tai sugeneruoja 42 mln. eurų pajamų. Tačiau lengva ranka buvo atmestas akcizo šildymui skirtiems gazoliams didinimas ir taip pat buvo atmestas arba priimtas labai maža apimtimi akcizo žaliajam dyzelinui didinimas. Buvo pritarta Kaimo reikalų komiteto siūlymui, todėl pajamų iš akcizo didinimo bus lygiai 1 mln. eurų, kai Vyriausybės siūlymas buvo 6,5 mln., o Prezidento siūlymas turėjo sugeneruoti 17 mln. eurų biudžeto pajamų.
Tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad šiuo įstatymu, po to, kai buvo pakeistas Biudžeto ir finansų komiteto sprendimu, biudžetas gaus 20,3 mln. pajamų mažiau, negu buvo Vyriausybės suplanuota, ir atitinkamai reikės sumažinti ir išlaidas valstybės biudžete.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį, kad jeigu būtų pritarta ir Vyriausybės pasiūlymams, ir Prezidento pasiūlymams, šiuo įstatymu būtų buvę surinkta 30,8 mln. eurų pajamų.
Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jau šiandien galėtume pritarti Prezidento pasiūlymui didinti pensijas, indeksuoti jas didesniu greičiu ir taip priartinti jas prie europinių dydžių. Tam reikėjo šiemet surasti papildomus 32 mln., o vien šiuo įstatymu, jeigu būtume priėmę tuos pasiūlymus, kurie buvo pateikti, būtų surinkta 30,8 mln. pajamų. Beveik tas su tuo.
Tiesiog noriu paklausti jūsų, kieno Vyriausybę mes turime? Ar opozicijos, ar valdančiosios daugumos, ar pačios savęs?
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį B. Bradauską.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Jūsų Ekscelencija Pirmininke, gerbiami kolegos, iš tikrųjų būtų juokinga, jeigu ne graudu, žiūrint į kitų metų biudžeto projektą. Bet apie tai aš pasiruošęs kalbėti tada, kai svarstysime biudžetą.
Dabar apie kaimo reikalus. Aš nežinau, ar kas nors analizuoja, kas nors nuvažiuoja į kaimą, kas nors pasišneka su ūkininkais, ypač smulkiaisiais ūkininkais, kaip jiems išgyventi ir panašiai, kai nuolat kyla kainos. Žemės nuoma pakilo – jau dabar 100 eurų už hektarą, kai kur ir daugiau. Žemės mokestis per keletą metų pakilo beveik dvigubai ir visą laiką kyla, indeksuojamas. Tiktai absoliučiai jokios paramos ūkininkams.
Dabar mes norime su šitais mokesčiais pirmiausia pasmaugti smulkiuosius ūkininkus, nuvaryti juos nuo žemės. Kai kam galbūt tai ir naudinga, palikti tiktai stambius ūkius, o kaip gyvens tie, kurie smulkieji, kurie po 100 hektarų ir panašiai, niekam neįdomu, tegul kaip nori kapstosi. Ar toks mūsų uždavinys? Ypač žiūriu į valstiečių pusę. Ar jūs atėjote į valdžią tam, kad gintumėte ūkininką ar jį pasmaugtumėte, nuvarytumėte nuo žemės ir paliktumėte keletą stambių ūkių Lietuvoje? Jeigu toks tikslas, tada aš jus suprantu. Tada jokių klausimų nėra ir jokių neaiškumų.
Aš matau keletą žmonių, kurie kalba apie tai, kad štai ūkininkas gauna pajamų ir visa kita, bet paklausk tu jo, ar tu nori eiti į kaimą dirbti, kai jis nesiskaito su darbo valandomis: prašvito – dirba, sutemo – dirba, niekas nenori eiti, nenori būti pririštas prie tos karvės, prie kiaulės ir taip toliau. Geriau važiuoti atostogauti. O kai pamato, kad ūkininkas dar šiek tiek alsuoja, – atimkime iš jo tą paskutinį kąsnį. Sarmata, sar-ma-ta! Ir aš tikrai nesiūlau pritarti šitiems akcizų didinimams, kas susiję su žemės ūkiu.
Mes jau prieš keletą metų išvarėme pirkėjus į Lenkiją, išvarėme su akcizais pirkėjus į Latviją ir toliau užsiimame šita „problema“ tik iš kitos pusės. Vargas yra tiems ekonomistams, kurie ekonomiką ir finansus supranta aritmetiškai, – jeigu pakėlei 10 % akcizą, 10 % gausi daugiau pajamų. Ekonomikoje ir finansuose to nėra. Tu, pakėlęs akcizą, mokesčio tarifą ir panašiai, gali gauti mažiau, negu nepakėlęs. Čia ne aritmetika, kuri sako, kad dukart du yra keturi. Ekonomikoje ir finansuose dukart du gali būti dešimt ir dukart du gali būti nulis. Tai mes su savo mokesčių politika einame prie nulinio tarifo, prie nulinės reikšmės. Galvokime, ką mes darome! Mes padedame kaimyninėms valstybėms, tik ne sau. Norėčiau daugiau kalbėti, bet per biudžeto svarstymą aš dar kai ką jums pasakysiu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Rinkevičių kviečiu į tribūną. Svarstysime pasiūlymus. (Balsai salėje) Pirmas pasiūlymas dėl 4 straipsnio yra Seimo nario R. Žemaitaičio. Prašau pristatyti.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Išties man kebli situacija apskritai dabar kalbėti apie mano siūlymą, nes šiandien mes biudžeto nesvarstome. Ir dar yra keistas dalykas, kai svarstome su biudžetu lydimuosius teisės aktus, kurie gali turėti įtakos pačiam biudžetui. Nes dabar, jeigu yra, kaip siūlo pagrindinis komitetas mano siūlymui nepritarti, o pritarti Kaimo reikalų komiteto siūlymui, vadinasi, į planuojamą biudžetą jie planuoja negauti pajamų. Gal galėtų Biudžeto ir finansų komiteto atstovas tą dalyką pranešti. Bet mano esminis siūlymas yra bešviniam benzinui didinti akcizą iki 450 eurų, o Vyriausybė siūlė 466 eurus. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti pasiūlymui, nes yra pritarta įstatymo projekto iniciatorių pasiūlytam akcizų tarifui, o šitam nepritariam. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėl nuomonių Seimo nariai neužsirašė. Prašau tylos! Vėl klausykite, už ką balsuosime. Balsuojame dėl R. Žemaitaičio pasiūlymo bešviniam benzinui akcizą padaryti 450 eurų. (Šurmulys salėje) Komitetas šiam pasiūlymui nepritarė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Akcizas benzinui ir taip didėja labai nežymiai, taigi čia didelės įtakos rinkai tikrai neturės.
PIRMININKAS. Balsavo 97 Seimo nariai: už – 20, prieš – 31, susilaikė 46 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narių A. Butkevičiaus ir K. Bartkevičiaus. Pristato A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Mūsų pasiūlymui Biudžeto ir finansų komitetas iš dalies pritarė, pasiūlydamas, kad būtų išbraukti metai, nes mūsų projekte buvo nurodyta, kad šita pataisa galėtų galioti iki 2023 metų. Kodėl buvo įrašyti metai? Aš puikiai žinau, kad yra Europos Komisijos reikalavimas, kad būtų pereinamasis laikotarpis, mažinant tokio kuro naudojimą buitiniams vartotojams ir juridiniams asmenims. Bet mes su šituo Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymu sutinkame.
PIRMININKAS. Dėkoju. Balsuoti dėl šio pasiūlymo nereikia. Toliau. Kitas pasiūlymas Seimo nario R. Žemaitaičio. Prašau pristatyti.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Mano yra šitas pasiūlymas. Dabar žemės ūkio veikloje naudojamas dyzelinis kuras apmokestinamas 56 eurais už 1 tūkst. litrų, Vyriausybė siūlo 81 eurą, aš siūlau 66 eurus, įvertindamas ekonomikos augimą ir tuos pakeitimus plius susiedamas su vakar Biudžeto ir finansų komitete svarstytu biudžetu.
Seimo Pirmininke, aš dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad mes svarstome projektus, kurie yra biudžeto lydimieji. Jeigu mes šiandien pritarsime, tai gal man galite atsakyti, ar rytoj Biudžeto ir finansų komitetas renkasi ir iš naujo registruos patį biudžeto projektą, nes vakarykštis jų biudžetas – pritarta su 81 euro pajamomis, numatytomis biudžete. Jeigu šiandien mano pasiūlymui nebus pritarta arba bus pritarta Kaimo reikalų komiteto, kuris siūlo palikti tokį, koks yra dabar, tai biudžete atsiras didelė skylė. Vadinasi, rytoj turi rinktis Biudžeto ir finansų komitetas. Čia svarbūs dalykai.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra nepritarti pasiūlymui, kadangi komitetas pritarė Kaimo reikalų komiteto siūlymui dėl 60 eurų gazolio tarifo žemės ūkyje. Dar kita priemonė bus, dėl ko, jūs sakote, labai sumažės pajamos, tai bus mažinamos normos dyzelinio kuro žemės ūkyje apie 15 %. Tai sudarys žymią dalį, bus sutaupyta akcizo lėšų, kadangi sumažės pats naudojimas, kiek galės įsigyti. Galės įsigyti kur kas mažiau kuro ūkininkai, žemdirbiai ir jie trūkstamą dalį turės pirkti bendra tvarka, tą patį gazolį, kurį naudoja ir visi vartotojai, ir mokės visą akcizą. Taip bus gauta dar ir papildomai pajamų.
PIRMININKAS. Motyvai dėl pasiūlymo. Motyvai už – A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Kolegos, iš tikrųjų, ką siūlė Kaimo reikalų komitetas, būtent žaliojo dyzelino, arba žemės ūkiui skirto dyzelino, augimas, tai yra 7,2 % nuo to akcizo, kurį žemdirbiai mokėjo. Tai yra 60 eurų už toną.
Pagrindinis motyvas, kodėl mes nepritarėme Prezidento siūlymui. Ten akcentuojama, kad pinigai, surinkti iš akcizo, bus skirti pensijoms. Šiandien, pažiūrėkite, žemės ūkyje dirba 60 % pensininkų. Tai labai logiška. Atimame iš pensininkų ir truputį duosime pensininkams.
Siūlau pritarti Kaimo reikalų komiteto siūlymui. (Balsai salėje) Šiek tiek nesupratau, galvojau, kad už Kaimo reikalų komiteto. R. Žemaitaičio siūlymui siūlau vis dėlto nepritarti, nes yra argumentuotas Kaimo reikalų komiteto siūlymas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Čia du motyvai prieš, nė vieno už. Mano motyvai prieš yra gal kiek kitokie nei Kaimo reikalų komiteto pirmininko, ir man atrodo, kad reikia nuosekliai šiek tiek išaiškinti, kas ką siūlo ir kokios yra kiekvieno siūlymo pasekmės.
Šiuo metu yra taikoma 56 eurai tūkstančiui litrų. Kaimo reikalų komitetas siūlo 60 eurų, R. Žemaitaitis siūlo 66, Vyriausybė – 81 ir Prezidentas – 146. Aš palaikau Prezidento siūlymą dėl kelių argumentų. Viena, skirtingai nei Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ponas Stančikas sako, kad žemės ūkyje dirba pensininkai ir mes čia iš pensininkų paimsime, atkreipiu dėmesį, kad didžiąja dalimi lengvatų naudojasi iš tikrųjų stambūs ūkininkai, pensininkai gauna mažąją dalį žemės ūkiui skirtų lengvatų. Prezidento iniciatyva ir yra būtent sumažinti lengvatas, bendrai skiriamas žemės ūkiui, ir užtikrinti, kad gautos pajamos būtų skirtos pensijoms didinti.
Jeigu būtų pritarta Prezidento siūlymui, būtų gaunama papildomai 17 mln. eurų pajamų, kurios iš tiesų galėtų būti skirtos tam, kam jau pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas, tai yra didinti, Prezidento pasiūlymu, indeksuojamas vidutines ir bazines pensijas. Man atrodo, reikia nepritarti šiam siūlymui, o pritarti tam, ką siūlo Prezidentas.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl R. Žemaitaičio pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 15, prieš – 40, susilaikė 46 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas – Seimo narių S. Gentvilo ir K. Glavecko pasiūlymas. Pristato S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, yra mažai alternatyvų transporto priemonėms rinktis kitą kurą negu dyzelinas, pavyzdžiui, žemdirbiams, o kalbant apie šildymą ir kūrenimą alternatyvų yra gausu ir pigių. Prisiminkime, kad net malkos yra su lengvatiniu PVM. Mūsų siūlymas yra atkreipti dėmesį į tai, kad Lietuva taiko vis dar patį minimaliausią Europoje akcizą akmens anglims. Akmens anglims, kurios yra taršiausias produktas, įmanomas kūrenti, ir absoliučiai importinis. Pasaulis kovoja prieš kūrenimą anglimis įvairiais būdais. Šiandien Lietuva anglims taiko patį mažiausią tarifą. Net Lenkija, kuri turi dideles anglių kasyklas, kūrenimo pajėgumus, taiko dvigubą, trigubą tarifą. Kaimynai latviai, estai – taip pat dvigubus, trigubus tarifus. Lietuvoje anglys yra kas dešimtas sukūrenamas energijos vienetas privačiai, „Akmenės cementas“ yra vienas didžiausių verslo subjektų, kuris kūrena anglimis, kai galėtų pakeisti, pavyzdžiui, padangomis, kurių nesukūrena iki galo. Turime besikaupiančius padangų sąvartynus, kurie neturi, kur dėti, tačiau įvežame anglis, jomis yra kūrenama ir jos masiškai naudojamos energetiniams ištekliams. Ir mano, ir K. Glavecko siūlymas yra iš esmės parodyti, kad anglys yra absoliučiai nepageidaujamos viešnios Lietuvoje ir pasaulyje tarp energetinių išteklių. Turime kelti tarifą iki kaimyninių šalių lygmens, tai yra dvigubinti ir trigubinti. Ir tai yra labai maži skaičiai, nes siūlome tonai anglių nuo 7 eurų pakelti iki 22 privatiems asmenims, verslo reikmėms – nuo 3 iki 11 eurų, tai paliestų iš esmės vieną arba dvi įmones Lietuvoje. Labai kviesčiau pritarti, nes tai yra…
PIRMININKAS. Laikas!
S. GENTVILAS (LSF). …maksimali tendencija Europoje ir pasaulyje.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti šiam pasiūlymui. Nors iš esmės idėja yra gera, staiga pakeisti įrangą, naudojamą kūrenti akmens anglimis, į kitą yra labai sudėtinga, reikalauja daug investicijų. Ypač, kaip jūs minėjote, „Akmenės cementui“, kur visa gamyba paremta tuo. Reikalingas pereinamasis laikotarpis, duoti laiko tam pasirengti ir tą padaryti. Be abejo, ateityje, aš manau ir komiteto nuomone, tą reikės daryti, tačiau šiuo metu taip staigiai to daryti negalima, todėl nepritarė šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. Motyvai už pasiūlymą – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, na, iš tiesų tikrai nemažai turėjome gražaus laiko, kai dauguma savivaldybės įstaigų buvo šildomos akmens anglimi, tai daug kas persitvarkė ir visi gali persitvarkyti. Aš tikrai pritariu gerbiamam V. Rinkevičiui, kad ties šiuo punktu būtų galima įrašyti datą, bet iš tikrųjų tą pataisą priimti, kad vis dėlto būtų paskata pertvarkyti technologijas, kas dar gamyboje naudoja, nors labai mažai kas naudoja, arba per metus būtų galima investuoti ir daugiau remti vietinius kuro gamintojus, kurie gamina biokurą, kitas rūšis, ir taip paskatinti vietinės žaliavos naudojimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Aš esu, tiesą pasakius, šiek tiek sutrikęs. Liberalai labai aiškiai pasakė, kad jie tikrai nepritars biudžetui, kuriuo yra didinami mokesčiai. Štai mes čia turime dviejų tikrų liberalų siūlymą didinti akcizą, didinti mokesčius. Tai aš siūlau žiūrėti labai paprastai, filosofiškai ir liberaliai ir nepritarti liberalų siūlymui didinti mokesčius. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame dėl S. Gentvilo ir K. Glavecko pasiūlymo didinti akcizo mokestį anglims, jam komitetas nepritarė. (Balsai salėje)
Balsavo 101 Seimo narys: už – 19, prieš – 22, susilaikė 60 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo narių S. Gentvilo ir K. Glavecko… V. Ąžuolas – replika po balsavimo.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Norėjau Simoną patikslinti, kad „Akmenės cementas“ ne dėl to, kad nenori kažko rinktis, nesirenka, o todėl kad neturi leidimo deginti kitą kuro rūšį. Jie mielai norėtų deginti ir šiukšles, ir daugiau padangų, bet kol kas jie tokio leidimo neturi. Kai jie turės tuos leidimus, tada galės mielai pakeisti kuro rūšį ir anglių deginti nebereikės.
PIRMININKAS. Kitas Seimo narių S. Gentvilo ir K. Glavecko pasiūlymas. Pristato taip pat S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, labai panašus siūlymas tik dėl kitokio iškastinio kuro, tai kokso, lignito, padidinti akcizą trigubai. Ir, Mykolai Majauskai, jeigu Lietuva taiko minimalų europinį tarifą, palyginti su kaimyninėmis valstybėmis, pačiam taršiausiam įmanomam kurui, tai čia reikia būti anachronistui klimato kaitos politikoje arba orientuotis į Amerikos klimato kaitos supratimą, kaip dabar ten Prezidento administracija žiūri į klimato kaitą, kad būtų skatinamas anglių vartojimas, kai apmokestiname žmonių, pavyzdžiui, raudonąjį gazolį ir taip toliau. Mes norime pabaksnoti, kad šitas taršiausias kuras yra vis dar Lietuvoje naudojamas, jis turi absoliučiai mažiausią akcizą Europos Sąjungoje, yra 2–3 kartais mažesnis negu kaimyninių šalių, kurios iškasa šios rūšies kurą. Kviestume kelti jį ir čia turėtų būti be jokių kompromisų.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Analogiškas prieš tai buvusiam pasiūlymui ir argumentai tie patys, kaip ir dėl prieš tai buvusio siūlymo, kurį jau svarstėme apie akmens anglis.
PIRMININKAS. Nuomonė už pasiūlymą – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš labai dažnai girdžiu apie klimato kaitą ir panašiai. Vis dėlto tai yra labai pučiamas dalykas, nes jeigu pažiūrėsime į pasaulio raidą, nebuvo galbūt nei anglių, nei automobilių, nei lėktuvų, nei kuro, o Žemė ir atšalo, ir atšilo daug kartų. Taigi čia, man atrodo, mažiau pasiduokime kažkokiam populizmui ir tikrai priimkime logiškus sprendimus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Tai jūs pasisakėte už pasiūlymą ar prieš pasiūlymą? (Balsai salėje) Užsirašėte kalbėti už. (Balsai salėje) M. Majauskas turi tikslesnę nuomonę.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Aš vėl grįžtu prie filosofinių reikalų ir nuosekliai seku tai, ką liberalai daro ir kalba. Man atrodo, kad tikrai daug dalykų sako labai teisingų, ir reikia išgirsti. Vienas iš svarbiausių aspektų apie mokesčius yra tai, jog mokesčiai neturėtų įsigalioti iš karto. Kaip mes galime priimti, ką liberalai sako? Žiūrėkite, turi būti valstybėje stabilumas, verslas turi planuotis, žmonės turi planuotis, o mes čia staiga priimame sprendimą, ir po mėnesio įsigalioja mokesčių didinimas. Man atrodo, tai yra nenuoseklu, neliberalu, todėl kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl Seimo narių S. Gentvilo ir K. Glavecko pasiūlymo koksui ir lignitui, arba rusvajai angliai, padidinti akcizą beveik tris kartus, tam komitetas nepritaria. (Balsai salėje)
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 16, prieš – 22, susilaikė 56 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas Seimo narių A. Butkevičiaus ir K. Bartkevičiaus pasiūlymas. Ar sutinka su komiteto nuomone pritarti iš dalies, pasakys A. Butkevičius. Įjungta.
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Taip, Seimo Pirmininke, mes sutinkame su Biudžeto ir finansų komiteto išvadomis dėl mūsų pasiūlymų.
PIRMININKAS. Su visomis? Dėl kito pasiūlymo taip pat?
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Taip.
PIRMININKAS. Dėl trečio taip pat?
A. BUTKEVIČIUS (LGF). Taip.
PIRMININKAS. Taip. Seimo narys R. Žemaitaitis. Nematau salėje.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Čia yra dėl datos, bet tai irgi iš esmės… kadangi nedidėja akcizas, iš esmės taip, kad yra pritariama jo siūlymui.
PIRMININKAS. Ir pritariame komiteto nuomonei. Dėkoju.
Motyvai dėl viso. Ačiū pranešėjui. Motyvai už – Seimo narė V. Ačienė.
V. AČIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu pasakyti, kad jeigu galvojate, kad žemės ūkis yra tos kasyklos, iš kurių lobstama, tai toli gražu taip nėra. Visų pirma, reikia gerbti žmones, kurie susikuria darbo vietą, prisiima visą riziką, garantuoja savo turtu. Jeigu kas nežino, noriu pasakyti dar tokį dalyką, kad ne tik mūsų tautiečiai važiuoja į Lenkiją apsipirkti, bet vyksta ir kitas procesas, tai yra išvežamos mūsų žemės ūkio gyvosios gamybos priemonės, tai yra ištisomis bandomis išvežamos melžiamos karvės. Manau, kad ne iš gero gyvenimo yra prasidėjęs toks procesas.
Akcizų didinimą, aišku, pirmiausia pajus smulkusis ir vidutinis verslas, ypač pajus regionai, kuriuose smulkiojo ir vidutinio verslo, galima sakyti, yra 60 % ir beveik tiek pat procentų užsiima žemės ūkio veikla. Taigi manau, kad Biudžeto ir finansų komiteto priimtas sprendimas yra teisingas, ir raginu tai palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir nuomonė prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Visą šitą reikalą galima vertinti kaip mokestinį chaosą, nes su šiuo įstatymo projektu eina ir raudonasis dyzelis, ir žaliasis dyzelis, ir etilo alkoholis, ir kaitinamasis tabakas. Atkreipsiu dėmesį, kad dėl kaitinamojo tabako sprendimo nesuėjo 72 valandas, tai turėsime balsuoti dėl jo kitą dieną. Iš tikrųjų tokiame mokestiniame chaose tikrai nesunku būtų nusilaužti koją ir pasiklysti.
Aš pabandysiu šiek tiek padaryti tvarką. Mes komitete nepritarėme raudonojo dyzelio akcizo didinimui, ir argumentas buvo toks, kad tie žmonės, kurie naudoja tą iškastinį kurą, tiesiog būtų nubausti. Jeigu atsirastų toks mokestis, turėtų būti sudėliotas periodais, turėtų būti įspėta, turėtų būti atidėtas įsigaliojimas ir sudarytos galimybės pereiti nuo vienos šildymo priemonės iki kitos, kuri naudotų kitą kurą.
Antras dalykas, žaliasis dyzelinas. Tai buvo Prezidento siūlymas ir Prezidento siūlymas buvo didinti… mažinti lengvatą, tai yra didinti akcizą, jau būtų surinktos pajamos, reikalingos pensijoms didinti.
Etilo alkoholis. Vėlgi čia mes atrodome labai keistai, kai likus mėnesiui vėl didiname akcizą. Atkreipsiu dėmesį, čia kolegė V. Ačienė kalbėjo apie konkurenciją su Lenkija, tai yra konkurenciją ne tik žemės ūkyje, bet ir prekyboje. Ir šiuo metu, jeigu bus patvirtintas etilo alkoholio akcizas, šis akcizas bus 1,5 karto didesnis negu Lenkijoje, 1,5 karto didesnis negu Lenkijoje, maždaug 1,3 karto didesnis negu Latvijoje ir dar didesnis negu Estijoje, nes Estijoje – 1 tūkst. 881, Latvijoje – 1 tūkst. 564, Lenkijoje – 1 tūkst. 372, o Lietuvoje – 2 tūkst. 25. Jeigu visi aplinkui ką nors daro kitaip, tai, nežinau, čia kartais žmogus galvoja, kad visi aplinkui kvaili…
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …bet jeigu visi aplinkui ką nors daro kitaip, galbūt mes ką nors darome kitaip. Aš siūlau nepritarti mokesčių didinimui…
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …ir iš naujo apskaičiuoti.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Balsuojame po svarstymo dėl viso Akcizų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4018, kur yra sujungti du – Nr. XIIIP-3954 ir Nr. XIIIP-4018 – projektai.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 59, prieš – 10, susilaikė 38. Po svarstymo projektui pritarta.
10.52 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 2, 6, 10, 15, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4022(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo 2, 6, 10, 15, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4022. Pranešėjas – A. Dumbrava. Paskelbkite Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą po svarstymo komitete.
A. DUMBRAVA (LGF). Laba diena, gerbiami kolegos, gerbiamas Pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą paskelbs Seimo narys J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė šį įstatymą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu diskutuoti Seimo narį M. Puidoką.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų šio įstatymo projekto uždaviniai yra geri ir kilnūs. Norima padidinti universalią išmoką nuo 50 iki 60 eurų. Taip pat yra kreipiamas papildomas dėmesys į nepasiturinčiai gyvenančias šeimas, taip pat į neįgalius vaikus auginančias šeimas, – didinama papildoma išmoka nuo 20 iki 40 eurų, taip pat didinama išmoka nėščiosioms nuo 76 eurų iki 250 eurų. Vis dėlto kyla tam tikrų neaiškumų, dėl ko vienareikšmiškai, na, nediskutavus pasisakyti už būtų sudėtinga, nes viešojoje erdvėje buvo pateikti nuolatiniai pažadai, kad išmokos vaikui bus didinamos iki 70 eurų. Šiuo atveju atsiranda visuomenės teisėtas lūkestis, kad tie pažadai, kurie visuomenei, ir žmonėms, ir tėveliams, buvo suteikti viešumoje, būtų vykdomi, nes nuo to priklauso pasitikėjimas mūsų valstybe. Todėl raginčiau kolegas galvoti, kaip padaryti taip, kad vis dėlto duotas pažadas, ir ne sykį pakartotas pažadas, būtų įgyvendintas. Šiuo atveju iš pateikto projekto taip neatrodo, ir kyla neaiškumų iš valdančiosios daugumos frakcijos lyderio pono R. Karbauskio pasisakymų, kad bus ieškoma galimybių vis dėlto pakelti tą sumą iki 70 eurų. Nėra aiškumo, ar tas bus padaryta nuo Naujųjų metų, ar tas bus padaryta per metus. Yra tam tikrų neaiškumų ir raginčiau į juos atsakyti.
PIRMININKAS. Kalbės Seimo narys A. Sysas, kviečiu į tribūną.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, reikėtų turbūt pradėti kalbėti, kadangi mes pradedame svarstyti įstatymų projektus, kurie didina išlaidas, tai reakcija į tai, kas buvo prieš tai. Jeigu mes neturėsime pajamų, tai tikrai Vyriausybė mums grąžins biudžetą be šitų įstatymo pataisų, apie kurias mes dabar kalbame. O mes kalbame apie vaiko pinigus, kurie užėmė pagrindinę diskusiją, bent prieš biudžeto svarstymą. Mano galva, gal tai ir neblogai, bet pagrindinė diskusija turėtų būti vis dėlto apie darbo užmokestį, darbuotojų darbo užmokestį.
Paradoksali situacija šiandien, nors aš pritariu, sveikinu ir buvau visada šalininkas, kad vaiko pinigai būtų, bet jeigu jūs pažiūrėsite, koks darbo užmokesčio augimas ir vaiko pinigų, tai vaiko pinigai auga sparčiau negu darbo užmokestis. Čia yra paradoksalus dalykas, kad žmonės eina į darbą, dirba valstybei ir jų darbas taip nuvertintas, kad jie turi gauti visokias išmokas, kad gyventų. Taip, išmokos reikalingos, bet aš manau, kad reikėtų daugiau kalbėti apie paramą šeimai per darbo užmokestį. Mes visą grandinę įstatymų svarstysime, kai mes galėtume seniai priimtą įstatymą, Paramos šeimai įstatymą, kuris yra popierinis… o dabar kiekvienas sprendimas jau bus labai konkretus. Manau, kaip ir sakiau, šeimai turėtų pirmiausia eiti per darbo užmokestį. Tai žymiai geriau stimuliuotų žmones ir pasilikti Lietuvoje, dirbti, ir kitaip vertinti Seimo, Vyriausybės ir partijų veiklą. Nes tos netiesioginės išmokėlės yra gerai, bet jos tikrai nėra ta tikroji parama šeimai.
Apskritai kalbant apie šitą įstatymą, reikia džiaugtis, kad šeimos, kurios augina vaikus, gaus dar šiek tiek daugiau. Daugiavaikės ir neįgalius vaikus… gaus apie 100 eurų, tai yra tikrai parama. Bet manau, kad šeima nudžiugtų, jeigu ji gautų atlyginimą 100 eurų didesnį. Tai čia tikrai būtų žymiai malonesnė šventė.
Reikia pažymėti, kad šiame įstatyme taip pat yra seniai svarstytas klausimas, kuris nebuvo įvykdytas. Tai yra moterims, kurioms pagal Ligos ir motinystės įstatymą nepriklauso išmoka, tiksliau, priklausė labai nedidelė išmoka – 70 eurų, padidinimas iki 250 motinystės atostogoms yra tikrai ženkli parama, būtent moterims, kurios neturi socialinio draudimo stažo ir nori tapti mamomis. Aš manau, kad tai irgi labai rimta parama šeimai pirminėje stadijoje.
Baigdamas aš tikrai… Kolegos, mes šiandien svarstysime ne vieną įstatymą ir kalbėsime apie darbo užmokestį. Aš labai norėčiau, kad mes visada pradėtume diskusijas nuo darbo užmokesčio, ką mes, kaip Seimo nariai, žadame viešojo sektoriaus darbuotojams už jų kruopštų, nuoseklų, atsakingą darbą, ką mes jiems daugiau mokėsime ir kiek daugiau mokėsime, o po to įvairias išmokas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu kalbėti Seimo narį R. J. Dagį. Nematau salėje. Kviečiu kalbėti Seimo narį G. Kirkilą.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū. Laba diena, gerbiami kolegos. Aš norėčiau keletą tezių pasakyti šiuo klausimu. Pirmoji yra tai, jog mes, Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija, nuosekliai laikomės koalicijos sutarties, kurios pagrindu sudaryta ir ši dauguma bei Vyriausybė, todėl ir siūlome laikytis sutarties pozicijos ir skirti universaliajai išmokai 70 eurų.
Antra. Socialinės apsaugos ministerijos analizė rodo, kad būtent vaiko pinigų didinimas labiausiai ir sparčiausiai mažina socialinę atskirtį. Ši analizė buvo pristatyta ir Seimui. Manau, kad tuo suinteresuoti visi, taip pat ir opozicija.
Trečia. Svarstant koalicijos sutartį, priminsiu, kas nedalyvavo, gal bus naujiena, visi numatyti skaičiai buvo derinami ir suderinti su Finansų ministerija, nes derybos prasidėjo nuo daug didesnės sumos ir 70 eurų universalioji išmoka buvo kompromisinis variantas.
Ketvirta. Gerbiami kolegos, iš tiesų nėra tokio biudžeto, kuris tenkintų visus poreikius. Tai minėjo prieš mane kalbėjusieji, tačiau būtina išskirti prioritetus. Pirmas – tiek ši dauguma, tiek Vyriausybė turi tikslą mažinti socialinę atskirtį. Antras – būtent socialinė atskirtis ir yra didžiausia šalies problema, kurią nuolat pabrėžia mums Europos Komisija jau keleri metai iš eilės. Dar kartą grįšiu prie Socialinės apsaugos ministerijos analizės – būtent vaiko pinigai sparčiausiai tai daro.
Penkta. Kokie galėtų būti pajamų šaltiniai? Jų yra. Mūsų frakcija juos pateikė, tačiau, deja, Finansų ministerija į juos nereaguoja. Bet mes teigiame, kad Finansų ministerija privalėjo pateikti projektą pagal koalicijos sutartį, o ne priešingai, todėl ne mes turėtume ieškoti finansinių šaltinių, o Finansų ministerija. Taip pat, beje, priminsiu, mažindama biurokratiją bent 15 %, kaip vėlgi yra numatyta koalicijos sutartyje.
Ir pabaigoje, gerbiami kolegos. Mūsų frakcija tvirtai pasisako už tai, kad šis biudžetas būtų subalansuotas, nes tai ypač svarbu visai šalies ekonomikos sveikatai, taip pat euro zonos stabilumui, taip pat dėl mūsų įsipareigojimų NATO, nes tai mūsų saugumo klausimas. Tačiau socialinės atskirties problema Lietuvai yra itin aktuali, tą mes visi pripažįstame. Todėl kviečiu palaikyti šį mūsų pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu A. Dumbravą kaip pagrindinio komiteto išvadų teikėją. Kur čia pradžia tos pataisos? Tuoj, minutę. Yra Seimo nario G. Kirkilo pasiūlymas. Pristato G. Kirkilas. A, jis yra, taip.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš ką tik dabar savo kalboje argumentus išdėsčiau, nekartosiu, tai yra koalicijos sutartis. Tačiau, aišku, jei būtų siūlomas kompromisinis sprendimas, aš manau, mes galėtume pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. DUMBRAVA (LGF). Komitetas buvo susirinkęs prieš kelias dienas ir mes žinome, kad tuo klausimu nuolat ieškoma kompromiso, bet komiteto posėdžio dieną, kai jis vyko, mes neturėjome kokių nors duomenų dėl išmokų universaliosios dalies, todėl komitetas tam pasiūlymui kol kas nebuvo pritaręs. Bet manykime, kad Seimas šiandien vis dėlto pritars ir ieškos galimybių ieškoti lėšų.
PIRMININKAS. Dėkoju pranešėjui, dėkui pristačiusiems.
Motyvai. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas už pasiūlymą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, Pirmininke. Man atrodo, pasiūlymas iš esmės teisingas. Kas dabar galėtų pasakyti, kad nereikia skirti daugiau pinigų vaikams? Aišku, kad reikia. Man atrodo, kad būtų galima rasti net kompromisinį sprendimą, iš kur rasti lėšų. Jeigu Finansų ministerija suskaičiuotų ir pateiktų projektą grąžindama biudžetą, kad vaiko pinigai būtų skiriami tik toms šeimoms, kurioms iš tikrųjų reikia tų pinigų, tokiu atveju nereikėtų pačioms turtingiausioms, didžiausias pajamas gaunančioms šeimoms gauti tas vaiko išmokas, o tik toms šeimoms, kurios išgyvena socialinę atskirtį. Gaunant šias pajamas mažėtų skurdas. Man atrodo, būtų labai teisinga didinti vaiko išmokas, bet taip pat kviesčiau ministeriją, Vyriausybę ir valdančiąją daugumą apskaičiuoti, ar iš tikrųjų reikia tų vaiko išmokų patiems turtingiausiems. Taigi siūlau pritarti, bet taip pat labai aiškiai pavesti Vyriausybei, kad pateiktų pakoreguotą pasiūlymą taip, kad nepareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš siūlau mažiau įsijausti į Kalėdų senelio vaidmenį, kai labai norisi atnešti vaikams dovanų prieš artėjančius rinkimus, ir vis dėlto pažiūrėti į politiką kaip į rimtą reikalą. Politikoje žmonės sprendžia savo prioritetus, kam iš tikrųjų reikia labiausiai, o ne kam patogu dovanoti. Šis pasiūlymas kainuotų nei daugiau, nei mažiau – 37 mln. eurų kitais metais. Ir aš matau jūsų pačių patvirtintą Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio strategiją, kurioje, pavyzdžiui, dėstytojų atlyginimams didinti 10 % reikia 16,8 mln. eurų, pareigūnų atlyginimams didinti iki 1 tūkst. eurų, kaip buvo pažadėta, reikia 37,9 mln. eurų, jų taip pat nėra biudžete. Tai gal pirmiausia pagalvokime apie tai, kaip mokėti padorų darbo užmokestį tiems žmonėms, kurie dirba valstybei, o tuomet jau tapkite Kalėdų seneliais, kai lieka atliekamų pinigų.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Po svarstymo motyvuojame po vieną. Balsuosime dėl G. Kirkilo pasiūlymo. Pritariantys G. Kirkilui balsuoja už, pritariantys komiteto nuomonei nepritarti šiam pasiūlymui balsuoja kitaip.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 89, prieš – 4, susilaikė 8 Seimo nariai. Pasiūlymui pritarta.
Motyvai dėl viso projekto. Motyvai už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Tikrai reikia pasidžiaugti, nežinau, ar jau plaukus rauna finansų ministras žiūrėdamas šią transliaciją, ar dar ne, nes niekaip nesurandame 36 mln. pensijoms padidinti, kaip siūlo Prezidentas, nerandame darbo užmokesčiui normaliau padidinti. Aš tikiuosi, kad visus stalčius finansų ministras išraus ir suras dar papildomus 36 mln. vaiko pinigams. Aišku, aš pritariu, sveikinu, kaip ir sakiau iš karto diskusijoje. Bet, kolegos, kai mes svarstysime bazinio dydžio didinimą ir darbo užmokesčio, tiek biudžetininkų, tiek valstybės tarnautojų, ar bus toks entuziazmas didinti, nes ten pasiūlymų padidinti irgi yra? Labai ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, labai norėjosi būti populiariam, bet nėra tiesiog toliaregiška rinkti iš žmonių pinigus ir išdalinti netikslingą socialinę paramą. Valstybė turi rinktis tarp prioritetų. Švietimo sektoriui, gerbiamieji, o iš jūsų daug yra iš švietimo sektoriaus, skirta vos 90 mln. eurų daugiau. Profsąjungos vėl lipa per langus į jūsų ministerijas. Švietimo ministras ką tik pasakė, kad nebefinansuos popamokinės veiklos neformaliojo krepšelio vaikams, kurie renkasi tapybos, sporto ir kitus būrelius. Vadinasi, vaikai, kurie auga ant asfalto, nebeturės motyvuotos popamokinės veiklos, nes ministerijai trūksta pinigų. Bet ne, mes dabar dar kartą padidiname ir 37 mln. eurų išdaliname netikslingai, universaliai, kas iš esmės yra per brangu mūsų kišenei. Mes turime duoti pinigus tiems, kuriems iš tikrųjų jų reikia, tai yra daugiavaikėms šeimoms, neįgaliesiems vaikams, specialiųjų poreikių vaikams, bet ne visiems, įskaitant aukštesniosios ir viduriniosios klasės vaikus. Ką mes padarėme, kad išdalintume šituos pinigus? Mes nurėžėme savo pažadą atiduoti milijardą milijonui, tai yra NPD didinimą sulėtinome. Mes sulėtinome paskatas dirbti, o dabar padidindami pinigus daugiavaikėms šeimoms ir paprastoms vieną vaiką turinčioms šeimoms mes paskatinome dar didesnes paskatas nedirbti. Tai yra bloga tendencija, į kurią valstybė ir mes, politikai, einame vien tam, kad norime būti populiarūs, nusižiūrėję į Lenkijos pavyzdį, kuris yra netvarus. Netvaru mokėti 100 eurų ar 120 eurų, kaip tai daro lenkai, nes tai veda į deficitą, veda į tradicinę šeimą, kur žmona lieka namie, neina į darbą, ir tai gresia visai Lenkijos provincijai. Mes esame pakeliui į tai.
PIRMININKAS. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). Prašau atsikvošėti ir finansuoti mokyklas…
PIRMININKAS. Laikas! Balsuojame dėl viso projekto.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 92, prieš – 3, susilaikė 6 Seimo nariai. Po svarstymo Išmokų vaikams įstatymo 2, 6, 10, 15, 17, 18, 20 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4022 pritarta.
Replika po balsavimo – R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos iš opozicijos, jūsų nusivylimui turiu pranešti, kad finansų ministras plaukų nesirauna, jis apie tą sprendimą puikiai žino. Vyriausybė nėra atskirai nuo Seimo daugumos. Vyriausybė dirba su Seimo dauguma, visi sprendimai yra derinami.
Kitas klausimas. Galbūt jūs, stengdamiesi sumenkinti darbus, ir palaikytumėte sprendimus aiškinti senjorams apie tai, kad pensijos nekyla ar Seimas pasisako prieš Prezidento pasiūlymus, bet tai yra melas. Seimas priima tokius sprendimus, kuriuos jūs žinote. Vyriausybės projekte yra numatyti 370 mln. pensijoms didinti. Seimas pritarė Prezidento siūlymui dar 30 mln. padidinti pensijas. Taigi pensininkams, mūsų senjorams turiu gerą žinią – mes padarysime viską, nepriklausomai nuo to, kad opozicija darys viską, kad to nebūtų. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (MSNG). Atrodo, kad iš dalies yra gana logiškos gerbiamo E. Gentvilo išsakytos pastabos, kad reikėtų socialiai atsakingai skirstyti pinigus, bet man atrodo, kad kaip kartas dabar tų, kurių pajamos yra mažesnės, vaikai gaus didesnes išmokas, o kurių pajamos yra didelės, gaus tik bazinį dydį – 60 eurų. Man atrodo, kad einama teisingu keliu. Galima dar mažinti, apskritai padaryti nulinį tarifą, jeigu šeimų pajamos yra tikrai labai didelės. Būtų galima tuo keliu eiti, bet jau, man atrodo, žingsnis šį kartą yra teisingas. Reikia pasveikinti, kad vis dėlto tos socialinės problemos yra sprendžiamos.
PIRMININKAS. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Aš norėčiau pasveikinti gerbiamą R. Karbauskį ir G. Kirkilą. Pasirodo, iš tikrųjų koalicijos derybos buvo apie tuos 10 eurų. Nors aš ir kiek stebėjausi žvelgdamas iš šono, man atrodė, kad socialdemokratai iš esmės linkę kalbėti apie biudžetinio sektoriaus darbuotojų algų kilimą. Deja, deja, bet po manęs šnekės gerbiamas E. Jovaiša, kuris yra prisiūlęs pasiūlymų kelti dirbantiems žmonėms, turintiems kvalifikaciją, kurie save gali išlaikyti, o ne laukti gerovės valstybės sukūrimo iš valstybės. Jie patys yra verti tų atlyginimų, kuriuos siūlo gerbiamas E. Jovaiša, bet mes jiems neturėsime pinigų, nes ką tik juos paskyrėme netikslingai paramai. Čia yra prioritetų klausimas. Teisūs bus tie, teisios bus tos profsąjungos, kurios mitinguos ir protestuos artimiausią mėnesį.
PIRMININKAS. E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš ką tik išgirdau salėje tokį kategorišką pareiškimą apie neformalųjį vaiko krepšelį, esą jo nebūsią ir vaikai, kurie norės tobulintis, ar mokytis tapybos, ar kitų dalykų, neturės galimybės. Tai nėra taip.
PIRMININKAS. M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas Ramūnai, būkite toks mielas ir nepamirškite, kad pensijos Lietuvos pensininkams didėja visų pirma dėl A. Butkevičiaus Vyriausybės priimtų sprendimų, o dabar dar ir dėl Prezidento iniciatyvų. (Šurmulys salėje) Opozicijai palaikant.
Taip pat siūlau nepamiršti, kad šio Seimo atsakomybė yra ir pajamos, iš kurių visas šis gėris Lietuvos žmonėms bus suteiktas.
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Nelabai gražu meluoti – konservatorei Monikai linkėčiau laikytis skaidrumo, padorumo.
Dabar dėl išmokų vaikams. Socdemai, liberalai, konservatoriai vis reiškėsi, vienaip ar kitaip, sakydavo, kad turtingųjų vaikams negali būti tos išmokos didesnės ir panašiai. Leiskite man paklausti, ką man daryti, jeigu, tarkime, šeima, kuri buvo vidutinė, biedna, išlošė milijoną, tapo turtinga, tai reikia atimti išmokas iš vaikų? Ne vaikai kalti, kad jie tapo… Kažkurioje šeimoje vieni gyvena geriau, kitoje šeimoje blogiau. Tiesiog aš kalbu apie pačią moralę. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Nežinau, net ką pasakyti, ar kolegai sklerozė, ar šiaip kokia bloga nuotaika, bet jeigu nežinote, tai tiesiog noriu jums priminti, kad Indeksavimo įstatymas buvo priimtas prie A. Butkevičiaus Vyriausybės. Ir jūs pensijų nedidinate kaip nors kitaip, nei numatyta tame įstatyme. Pinigus jūs dalinate ne iš savo kišenės ir duoda pensininkams ne Ramūnas, o duoda valstybė ir žmonės, kurie suneša mokesčius. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinis – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos konservatoriai, būkime iki galo atviri. Jūs pensijas mažinote, o mes didinome. Mes didinome ne tik indeksuodami, bet taip pat papildomai didindami bazinę pensiją 2017 metais, ir tai yra faktas, dėl kurio jūs negalite ginčytis. Kalbėdami apie vaiko pinigus, būkime iki galo ir čia atviri. Jūs kritikuojate, jūs mus puolate, bet kažkodėl, kai pažiūrime į lentelę, visur žali rutuliukai, jūs visi balsuojate už. Kodėl? Todėl, kad jūs tam pritariate. Vadinasi, savo valia jūs parodote, kad pritariate.
Lenkijos pavyzdys yra geras pavyzdys, kaip galima vystyti ekonomiką, gauti geriausius nedarbo augimo rodiklius ir kartu didinti išlaidas socialinei politikai. Lygiai tą patį mes darome čia. Kodėl mes tai darome? Todėl, kad mes 2016 metais tai žadėjome per rinkimus ir toliau tęsiame savo pažadų vykdymą. Ačiū už jūsų balsus, kad jūs mums padedate tai daryti.
11.18 val.
Socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 1, 2, 4, 5, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4023(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Skelbiau, kad kalbės paskutinis, todėl darbotvarkės 1-5 klausimas, kur yra sujungti du projektai, tai yra projektas Nr. XIIIP-1057 ir projektas Nr. XIIIP-4023, – Socialinės paramos mokiniams įstatymo 1, 2, 4, 5, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą paskelbs A. Dumbrava. Prašom į tribūną.
A. DUMBRAVA (LGF). Gerbiami kolegos, vėlgi gera žinia Respublikos tėveliams dėl nemokamo maitinimo priešmokyklinio ugdymo ir pirmų klasių moksleiviams. Taigi, komiteto sprendimas ir siūlymas – pritarti komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymo Nr. X-686 1, 2, 4, 5, 12 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4023(2) ir komiteto išvadoms sujungti, kaip ir sakė Seimo Pirmininkas, sujungti šiuos du įstatymų projektus į vieną. Būtent prie projekto Nr. XIIIP-4023(2). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Papildomas komitetas. Ačiū pranešėjui. Papildomo komiteto – Biudžeto ir finansų komiteto, išvadą paskelbs J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Biudžeto ir finansų komiteto, kaip papildomo komiteto, sprendimas yra pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskutuoti kviečiu A. Sysą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Džiaugiuosi, kad ponas R. Karbauskis pasakė, kad su finansų ministro plaukais viskas gerai, man tai yra džiugu. Tikėsimės, kad taip ir bus. Bet turbūt ne vienas aš, ir jūs matėte pono ministro ir Ministro Pirmininko visai nesenus pasisakymus, kad jeigu Seimas, Seimo nariai, pasiūlys didesnes išlaidas, tai teks mažinti kitas planuotas socialines išmokas. Dabar mes galime skelbti loteriją, ar ką, kokios išmokos bus sumažintos, priėmus kitokius sprendimus. Va, jau pirmas statymas, matau, ponas A. Gumuliauskas jau pastatė.
Bet aš dabar grįžtu prie siūlymo dėl maitinimo. Tikrai… reikėtų turbūt taip pasakyti, tai požymis, kad ekonomikos krizė baigėsi, nes vaikų maitinimas buvo panaikintas per krizę, vaikai buvo jau maitinami, moksleiviai. Visą laiką svarstant šiuos klausimus buvo kalbama, kad dar ne laikas. Kadangi pradėsime nuo pirmokų, tai pirmas požymis, kad krizė baigėsi. Labai džiaugiuosi, kad man teko kartu su R. Budbergyte ir A. Palioniu pateikti šį įstatymo projektą dar 2016 metų pabaigoje. Mes pasakėme, kad vaikų maitinimas mokyklose yra labai svarbus dalykas, kalbant apie vaikų sveikatą. Ypač Sveikatos reikalų komitetas tai galėtų patvirtinti. Sveikatos taryba ne kartą pabrėžė, kad nereguliarus arba blogas vaikų maitinimas jau iš anksto suponuoja tai, kad jie turės papildomų ligų – antsvoris ir visi kiti dalykai. Tikrai sveikinu, kad po trejų metų siūlymai buvo išgirsti ir tai įtraukta. Tikrai nuo rugsėjo 1 dienos, bet galbūt kitos Vyriausybės pratęs maitinimo grąžinimą pradinukams ir priešmokyklinio ugdymo… Tikrai mes visi galime įrašyti sau į gerus darbus, kuriuose mes darome, galvodama apie ateities kartas. Ačiū.
PIRMININKAS. Kviečiu diskutuoti R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis, iš dalies ką tik prieš tai šnekėjęs, pritarė tiems dalykams. Kaip dabar sužinojau, prieš keletą metų irgi teikė panašų projektą, tai labai čia diskusijų daug ir nėra, gal tik truputį pabaigoje. Kai atsirado vaiko pinigai – 50 eurų, esantiems Raudoniesiems Kryžiams… faktiškai visose savivaldybėse prie Raudonųjų Kryžių durų sumažėjo prašančiųjų skaičius. Ką tai reiškia? Tai, kad pačios šeimos jau gali, geba apsirūpinti ir formuojasi sąmoningumas, kad patys gali nueiti į parduotuvę, nelaukti, kada ant lėkštutės atneš į namus. Labai svarbu, kad tėvai formuoja vaiko sąmonę būti pačiam savarankiškam. O reguliarus ir sveikas vaikų maitinimas yra labai svarbus. Prieš tai ne visi vaikai gal ir turėdavo galimybę pavalgyti, bet vis tiek esantis reguliarus maistas mokykloje verčia, kaip sakyti, vartoti tą sveiką maistą, kuris dabar yra priimtas Sveikatos apsaugos ministerijos, savitarna, apsitarnavimas toje kiekvienoje esančioje mokykloje. Būtų tiek. Ačiū. Kviečiu balsuoti.
PIRMININKAS. Motyvai. Motyvai už – Seimo narys M. Puidokas. Mindaugai Puidokai, prašome išsakyti motyvus už.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui, Pirmininke. Iš tikrųjų labai svarbus, geras pakeitimas ir siūlymas, nes ypač pradinukų, šiuo atveju pirmokų, ir priešmokyklinukų, sveikas maitinimasis, kai jie dar neturi susiformavusių savo pačių įgūdžių, tikrai yra ypatingos svarbos mūsų valstybėje. Dėl to galima tik džiaugtis, kad toks sprendimas yra priimtas, kad vaikai nebus dalinami į turtingesnius ir vargingesnius ir kad visiems bus prieinamas nemokamas maitinimasis, ir kad bus galima ne tik nemokamai, bet ir sveikai maitintis. Telieka tik palinkėti, kad vėliau ši bazė moksleivių, kurie gauna nemokamą maitinimąsi, išsiplėstų ir ateityje apimtų visus pradinių klasių moksleivius. Dėl to kviečiu tikrai visus palaikyti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Dėl motyvų prieš neužsirašė Seimo nariai. Gerbiami kolegos, po svarstymo turime pritarti. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Prieštaraujančių negirdžiu, pritarta bendru sutarimu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4023.
11.25 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4024(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6.1 klausimas – Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4024(2). Svarstymas. Pranešėjas – T. Tomilinas Sveikatos reikalų ir darbo komiteto… Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadai paskelbti. Toliau posėdžiui pirmininkauja Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, leiskite jums pristatyti pagrindinio komiteto išvadą. (Čia įprasiu prie naujos įrangos.) Taigi šių metų lapkričio 13 dieną Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė naujos redakcijos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo projektą, kadangi buvo keičiama daugiau negu pusė visų straipsnių. Pagrindinis pakeitimas susijęs su Nacionalinės kolektyvinės sutarties įgyvendinimu ir valstybės biudžetu. Komitetas svarstė įstatymo projektą. Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš nebuvo ir susilaikiusių taip pat nebuvo.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Pasiūlymus aptarsime po to. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkę G. Burokienę. Prašom, kolege, perskaityti jūsų komiteto išvadą, po to aptarsime pasiūlymus.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas lapkričio 5 dieną svarstė įstatymo projektą ir sprendimas – pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, diskusija. A. Sysas. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, aš nekalbėsiu apie visą įstatymą, nes tai yra nauja redakcija. Iš esmės turinys nesikeičia. Aš norėčiau atkreipti dėmesį į esminį dalyką, tai yra į priedą ir į koeficientus, kuriuos keičia šis įstatymas. Aš manau, kad kiekvienais metais mes grįžtame prie šito įstatymo ir visą laiką keliame minimalius koeficientus, kurie mokami biudžetinio sektoriaus darbuotojams… darbo užmokestį. Pavadinčiau būtent šią dalį įstatymo ubagystės ir pažadų netesėjimu, nes kiekvienais metais… ir kitais, manau, mes vėl grįšime, nes kitais metais minimali mėnesinė alga didėja nuo 555 iki 630. Dalis mūsų biudžetinio sektoriaus kvalifikuotų darbuotojų, taip pat valstybės tarnautojų, tą Valstybės tarnybos įstatymą mes svarstysime vėliau, patenka į minimalios mėnesinės algos spąstus. Užuot normaliai didinę bazinį dydį, kad minimali mėnesinė alga nepavytų koeficientų, mes kiekvienais metais grįžtame ir minimalius koeficientus 0,5 %, kai kam 1 % pakeliame. Tai yra toks Sizifo darbas nereikalingas, nes pažadas dar 2016 metais prieš rinkimus buvo, kad bazinis dydis grįš į prieškrizinį lygį, tai yra bus 183 eurai. Deja, popiet mes svarstysime šitą įstatymą ir ten numatyti tik 176. Va tai ir yra pasekmė ir pagrindinis šito įstatymo pakeitimas, kad visus koeficientus paprasčiausiai padauginame iš mažo koeficiento, kad pakeltume aukščiau.
Manyčiau, kad vienintelis galbūt teigiamas dalykas, kadangi Lietuva pasižymi tuo, kad valstybiniame sektoriuje yra didžiausia atskirtis darbuotojų atlyginimų: tarp vadovų ir pavaldinių arba darbuotojų, kurie gauna mažiausias pajamas, jis siekia kai kur 7 kartus, kai kur 5,5 karto (skandinavai turi 3–2,5 karto), tai keldami mažiausius koeficientus mes šiek tiek plokštiname darbo užmokestį, kurį gauna vadovai ir darbuotojai, dirbantys įmonėse, ir netiesiogiai mažiname tą atotrūkį. Bet labai kviesčiau vieną kartą baigti šio įstatymo keitimą kiekvienų metų rudenį ir normaliai didinti bazinį dydį – tada nereikės grįžti prie koeficientų.
PIRMININKĖ. Kviečiu R. Šarknicką. Ruošiasi T. Tomilinas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Čia taip gerai sekasi – vis po tradicinio pašnekovo tenka stovėti tribūnoje diskutuojant.
Taip, iš dalies tikros tiesos yra, kad vilkinama ne vienerius metus, bandymų buvo kiekvienais metais ir panašiai. Bet gerai, kad bent jau Valstiečių ir žaliųjų sąjunga startuoja kur kas efektyviau, bent jau 15 % didina minimaliausią atlyginimą.
Aš norėčiau pakalbėti trumpai apie socialinių įstaigų darbuotojus, būtent vadovus, nes socialinių darbuotojų vadovai atlieka tą pačią funkciją kaip ir socialiniai darbuotojai – išveža, atveža ir panašiai. O kodėl? Todėl, kad socialinių darbuotojų trūkumas yra didesnis, o, pavyzdžiui, dėl ligoninių direktorių, mokyklų direktorių mes tokių situacijų nelabai matome ir turime, nors adekvačiai taip pat turėtų kilti. Bet šiuo atveju yra pati jautriausia sritis, labiausiai reikėtų atkreipti dėmesį į socialinių įstaigų darbuotojų vadovų atlyginimus, nes tikrai nėra kosmosas tai, ką jie uždirba, bet yra sveikintinas dalykas, kad bent jau kyla 15 %. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. T. Tomilinas. Prašom į tribūną. Nematau. Yra T. Tomilinas. Ruošiasi E. Pupinis.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, aš labai džiaugiuosi, kad šis Seimas yra labai nuoseklus – mes nesiblaškome dėl savo sprendimų ir prioritetų. Labai aiškiai prieš rinkimus mes pasakėme: mūsų kelias yra universaliosios vaiko išmokos ir būtent taip mes sumažinsime šeimų skurdą. Jeigu būtume pradėję blaškytis, vienur padidinę, kitur nepadidinę, tokių rezultatų, kokius, aš tikiuosi, parodysiu jums ir skaidrėmis, mes negalėtume pasiekti.
Tačiau dabar mes svarstome tradicinį įstatymą dėl biudžetininkų algų. Taip, biudžetininkų algos yra vienas iš skurdo… ir algų didinimo apskritai instrumentų. Taip, jis susijęs tiesiogiai su šeimų finansine padėtimi. Tačiau jūs visi mums labai dažnai primenate, kad reikia reformų, reikia pokyčių, reikia pertvarkų. Šita Vyriausybė darė labai daug tam, kad mes pradėtume realiai taupyti valstybės lėšas, ir dešimtadaliu, beveik dešimtadaliu, sumažino valdymo išlaidas, tai yra to Vilniaus centrinio aparato kaštus. Tais pinigais mes galėjome didinti vaiko pinigus ir toliau tą darome. Jau šiandien, preliminariais Eurostato duomenimis, mes galime konstatuoti, kad esame pirmi Europoje pagal vaikų skurdo mažėjimą. Pirmi, ne paskutiniai, kaip mes esame įpratę.
Kalbant apie biudžetininkų algas, šiuo atžvilgiu du svarbūs veiksniai visada yra šalia mūsų. Tai yra profesinių sąjungų gebėjimas derėtis dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties. Tos derybos pavasarį įvyko, ir dabar mes tvirtiname Nacionalinės kolektyvinės sutarties pagrindu pasiektą susitarimą. Kaip ir Darbo kodekso pavyzdžiu mes stengiamės maksimaliai savo sprendimais atitikti pasiektus susitarimus. Profsąjungos padėjo parašus po Nacionaline sutartimi, padėjo parašus dėl bazinės algos dydžių ir pasiekė, kad mažiausi koeficientai būtų keliami tam, kaip ir minėjo Algirdas, kad tas socialinis teisingumas algų srityje būtų didesnis. Aš dėkoju kolegoms, kad… Dar nėra tų skaidrių, bet aš jau čia matau, galbūt ir jūs matysite visai šviežius, naujus duomenis, bet dar kol kas nematau.
Kalbant apie susitarimus, mes jų privalome laikytis. Pavasaris yra tas metas, kai reikia streikuoti, kai reikia aršiai diskutuoti dėl bazinių rodiklių viešajame sektoriuje. Taip daroma visada visame pasaulyje. Pavasarį yra pagrindinės derybos. Aš visiškai sutinku su Algiu, principinė Seimo pozicija, kai mes diskutavome darbo grupėje dėl viešojo sektoriaus, turėtų būti bazinės algos kėlimas. Vyriausybės derybinė pozicija, žinoma, buvo ne tokia ambicinga kaip profsąjungų. Kompromisas pasiektas ir jo išraišką jūs matote siūlomame įstatyme. Nenuvertinkite profsąjungų pastangų. Jos pasiekė, kad mažiausiai uždirbantys gautų 15%, kai kas daugiau, didesnius atlyginimus. Todėl aš siūlau pritarti projektui ir nesupriešinti Išmokų vaikams įstatymo prioritetų, juos mes aiškiai demonstruojame sprendimais, nes padeda gerinti rodiklį, mūsų skaudžiausią rodiklį, tai yra vaikų skurdo rodiklį. Mes esame, aš kartoju, pagal preliminarius 2018 metų Eurostato duomenis pirmi Europoje pagal vaikų skurdo mažėjimo tendencijas. Deja, technika neleidžia man parodyti skaidrių, kurias matau dabar čia, prieš save, bet aš būtinai paskelbsiu tai viešai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt nebus čia tokių, kurie nepritars tam įstatymo projektui, tačiau atsiranda tam tikra baimė, kad vis dėlto mes galime sustoti prie to, nes čia jau buvo paminėta kolegos T. Tomilino, kad, na, tai buvo profsąjungų kovos reikalai. Tačiau turbūt visi sutiksime, kad neturėtų tai pasikartoti, kai profesinės sąjungos turės vėl šturmuoti arba užimti ministerijas. Iš tikrųjų tai išdava to, ką vis dėlto profsąjungos atkovojo, nors tai buvo numatyta ir kolektyvinėse sutartyse, tačiau tai yra tiktai tam tikro kelio pradžia. Jau pernai mes kalbėjome ir buvo sutarta, kad iš tikrųjų, ypač pedagogams, šakutės bus mažinamos iki aukštutinės ribos. Dėkui Dievui, tai, ko gero, bus įgyvendinta įstatymu, tačiau vėlgi, kaip ir minėjau, tai kelio pradžia, nes, ko gero, reikalavimai, kurie ir dabar yra, buvo deramasi ir numatyti ankstesnėje kolektyvinėje sutartyje, ir dabar profesinės sąjungos turbūt derėjosi, bet tos derybos iki galo, kaip tenka suprasti, neįvyko. Vyko ilgos derybos, tačiau parašai nesudėti ir niekas nežino, kuo čia pasibaigs. Norėtųsi, kad vis dėlto nepasibaigtų streikais. Vėlgi Seimas, svarstydamas ir toliau šią problematiką, susijusią su mokytojais, na, čia labiau turbūt įstatymas susijęs su tais, kurie dirba bendrojo lavinimo mokyklose, priešmokyklinio, ikimokyklinio ugdymo srityje… bet nesustoti prie to, nes, kaip girdėti, iš tikrųjų gilesnė ir dėstytojų, ir apskritai mokslo finansavimo problematika. Vėlgi turbūt norėtųsi paprašyti, kad svarstant kituose komitetuose, ir Ekonomikos, ir Biudžeto ir finansų komitetuose, vis dėlto būtų atsižvelgta į pasiūlymus, kurie buvo svarstomi ir priimti Švietimo ir mokslo komitete. Taip pat nesinorėtų, kad ypač tie, kurie vieningai balsavo komitete galbūt motyvuodami tuo, kad nemažai padarė, kaip mėgsta sakyti Vyriausybės atstovai, ypač visokie patarėjai, kad mes jau nemažai padarėme, tai kaip ir užtenka… Šitas „nemažai“, kaip ir šitos šakutės pakėlimas, yra tiktai minimalus problemos sprendimas, kuris nepadarytų taip, kad bazinio dydžio dydis užribyje paliktų žemiausią ribą, kurią numato šakutės, pedagoginiams darbuotojams. Tikrai siūlau pritarti, bet neužmiršti, kad iš tikrųjų mūsų laukia didžiulis darbas ir reikalingų finansinių resursų paieška tam, kad išspręstume problemas, kurios susijusios su tuo, ko reikalauja mokytojai ir dėstytojai. Sėkmės visiems!
PIRMININKĖ. Dėkoju visiems diskutavusiems. Kviečiu pranešėją gerbiamąjį T. Tomiliną. Dėl 5 straipsnio yra Seimo nario R. Šarknicko pasiūlymas. Jam pritarta iš dalies. R. Šarknickas sutinka. Tomai, gerbiamas pranešėjau, komiteto nuomonė.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Komitetas pritarė R. Šarknicko pasiūlymui. Pritarė iš dalies ir pateikė savo formuluotę.
PIRMININKĖ. Išbraukti „biudžetinių įstaigų vadovų darbo apmokėjimo sistemą“ ir įrašyti…
T. TOMILINAS (LVŽSF). Ir įrašyti „biudžetinių įstaigų vadovams taikoma tik informavimo procedūra“.
PIRMININKĖ. R. Šarknickas sutinka.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Sutinka su tuo, gal galime sutarti bendru sutarimu?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti? (Balsai salėje) Pritariame. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Motyvai dėl viso įstatymo projekto. Dėkoju pranešėjui.
Edmundai Pupini, jūs dar norite kalbėti?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš jau pasakiau. Ačiū, atsiprašau.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš manau, kad čia visi pritariame principui, kai pirmiausia, turint ribotas galimybes, keliami mažiausi atlyginimų koeficientai, bet su apgailestavimu tenka konstatuoti, kad tikrai netenkina to veiksmo apimtis. Visi tie biudžetinių įstaigų darbuotojai, kurių sluoksniai yra gausiausi, manau, turėjo gerokai didesnius lūkesčius remdamiesi viešai duotais Vyriausybės pažadais, todėl tas balsavimas už nereiškia, kad balsuojama čia tikrai su džiaugsmu, bet suprantame, kad balsuojant prieš arba susilaikant lieka dar mažesni tie koeficientai. Lieka tik palinkėti, kad vis dėlto iki priėmimo, konsultuojantis su Vyriausybe, dar būtų ieškoma galimybių labiau padidinti tuos koeficientus, kad būtų priartėta prie tų pažadų ir tų lūkesčių, kurie šiandien yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvų prieš niekas nenori išsakyti. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Balsuojame dėl Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo. Išties keliami mažiausi atlyginimai. Vykdomi įsipareigojimai.
Balsavo 95 Seimo nariai ir vienbalsiai pritarė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymui po svarstymo.
11.44 val.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 5 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1838 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4025(2) (svarstymas)
Lydimasis įstatymo projektas. Kviečiu T. Tomiliną. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 5 priedo pakeitimo įstatymo projektas. Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Pritarti bendru sutarimu, nes čia lydimasis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Tai lydimasis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių… išsakyti nuomonės taip pat niekas nenori. Bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Pritariame.
Gerbiami kolegos, ar galėčiau pakviesti ministrą R. Karoblį pateikti Seimo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų, sukeisti darbotvarkės klausimus? (Balsai salėje) Eilės tvarka? Norėjau ministrui suteikti pirmumą. Jeigu Seimas reikalauja… (Balsai salėje) Viskas, nesiginčijame, jūsų valia.
11.45 val.
Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737(2) (svarstymo tęsinys)
Klausimas 1-7 – Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3737(2). Buvo pertrauka iki kito posėdžio. Svarstymas. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. V. Kravčionok. Prašom.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo 41 ir 89 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir pritarė: už – 7, prieš – 1, susilaikė 1, komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3737(2) ir lydimajam.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją A. Širinskienę. Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo papildomas komitetas, svarstant Seimo rinkimų įstatymą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas pritarė komiteto išvadai ir siūlė pagrindiniam komitetui pritarti įstatymo projektui ir jį keisti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas. Ir kartu mes pritarėme Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui. Turėjome 5 balsus už, 1 buvo prieš ir 3 susilaikė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetų išvados išgirstos. Norinčių diskutuoti yra septyni. Gerbiami kolegos, ar galime sutarti, atsižvelgdami į darbotvarkės jau patvirtiną darbo laiką, kad 20 minučių skiriame diskusijai? Pritariame bendru sutarimu. Kviečiu, kadangi yra suderinta ir susikeitimas su M. Puidoku įvertintas, A. Mazuronis kalba pirmasis, o M. Puidokas kalbės trečiasis. Kviečiu A. Mazuronį.
A. MAZURONIS (MSNG). Labai dėkui, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų labai svarbus klausimas, pasistengsiu sutaupyti šiek tiek laiko, bet keletą minčių vis tiek turiu pasakyti. Kalbėsiu atvirai ir nuoširdžiai.
Gerbiamieji, Seimas tęsia privilegijų sau darymo vajų, jeigu galima taip pasakyti. Ir šiuo atveju leiskite jums priminti praeitą savaitę svarstytą įstatymo projektą, kai buvo siūloma panaikinti automatinį mandatų netekimą Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų, parlamento nariams. Kokios kalbos aidėjo šioje salėje, pateikiant šį įstatymo projektą. Negalima įstatymo projekto daryti vienam asmeniui, negalima apgaudinėti rinkėjų, reikia būti sąžiningiems ir nuoširdiems.
Gerbiami kolegos, tai, ką jūs darote šiandien, ką jūs siūlote daryti šiandien, yra ne kas kitas kaip tolesnis apgaudinėjimas tiek rinkėjų, tiek lengvatinių sąlygų sau darymas. Leiskite paklausti, kodėl valdančioji dauguma tęsė įstatymų, skirtų savo koalicijos partneriams, projektų ciklą? Ar galime priimti įstatymų projektus, skirtus vienai arba dviem partijoms? Man atrodo, kad ne. Kodėl nauja susiformavusi partija Seime, nedalyvavusi rinkimuose, gali aplikuoti ir gauti valstybės finansavimą? Antras įstatymas, kodėl nauja susidariusi partija gali norėti turėti savo atstovą Vyriausiojoje rinkimų komisijoje? Dabartinis įstatymo projektas tęsia šių įstatymų projektų ciklą.
Gerbiami kolegos, gerbiami valdantieji, ponas Karbauski, jūs praeitą savaitę balavote prieš šį įstatymo projektą, kuris buvo pateikiamas, kur Seimo nariai jau šiandien yra susidarę lengvatines sąlygas, (…) save iš politinio lauko dalyvių ir tik Seimo nariai gali dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose, taip apgaudinėdami visus rinkėjus ir neprarasdami savo mandato. Tai padarė šios kadencijos Seimas. Ir tai, ką jūs darote, tęsiate lengvatų sau darymą.
Leiskite man paklausti, gerbiamieji valdantieji, pone Karbauski, nors ir neklausote, kodėl jūs darote tokią sistemą, kad tie, kurie yra populiarūs, negali dalyvauti Seimo rinkimuose pagal jūsų praeitą savaitę išreikštą valią, o tie, kurie yra nepopuliarūs, turi būti čia, Seime, per jėgą, net jei žmonės to ir nenori? Kodėl jūs manote, kad toks teisinis reguliavimas yra sąžiningas ir teisingas visų piliečių atžvilgiu? Man taip neatrodo. Aš manau, kad Seime turi būti tie, kurie yra populiarūs ir kurie turi visuomenės pasitikėjimą. O tie, kurie to pasitikėjimo neturi, turi tą pripažinti ir priimti realybę, kokia ji yra.
Sakoma, kad priėmus šias įstatymo pataisas Seime padaugės demokratijos. Gerbiamieji, demokratijos nepadaugės, bet vieno dalyko tikrai padaugės priėmus šias įstatymo pataisas – tai chaoso, netvarkos ir nesusikalbėjimo. Ar šiuo įstatymo projektu būtent to ir siekiama? Nežinau, bet iš diskusijų viešojoje erdvėje kartais man atrodo, kad pagrindinis šių pataisų tikslas yra būtent šis. Arba išlaikyti esamo Seimo sudėtį. Bet, gerbiami valdantieji ir šio projekto iniciatoriai, kurie siūlote šį įstatymo projektą, yra ir kitas būdas, kaip galima išlaikyti šio Seimo sudėtį. Priimkite įstatymą, Konstitucijos pataisą arba dar kokį nors teisės aktą, kuriuo įtvirtinkite, kad ši Seimo sudėtis galioja amžinai, tol, kol parlamento nariai nepradės išmirti. Numirus vienam, padarykime Seimo rinkimus į jo vietą, bet parlamento sudėtį palikime tokią, kokia yra, amžiams. Bent jau poną J. Bernatonį, kuris taip pat šneka su ponu R. Karbauskiu, – įtvirtinkime nuostatą, kad ponas J. Bernatonis gali būti parlamento narys amžinai. Gal tada tokios įstatymo pataisos, kokios yra siūlomos dabar, neturės prasmės ir nebus pateikiamos plenarinių posėdžių salėje. Todėl dar kartą apeliuoju į jus ir prašau: išlikite nuoseklios pozicijos, pasiklausykite praeitą savaitę čia, šioje posėdžių salėje, audringai šnekėtų kalbų, įsiklausykite į jas, pabandykite suvokti, ką tada sakėte, išlikite sąžiningi prieš save, prieš savo rinkėjus ir nesudarykite sau lengvatinių sąlygų eilinį, jau turbūt ketvirtą, kartą, ką daro šios kadencijos Seimas ir ši valdančioji dauguma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Žadėjote sutaupyti daug laiko, jo neliko. J. Razma kviečiamas diskutuoti, po to – M. Puidokas. (Balsas salėje) Kadangi pranešiau J. Razmos pavardę, suteikiu žodį jums, o po to jūsų replika.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, po audringos čia pasisakiusiojo kalbos beveik galima būtų ir nekalbėti, bet aš pabandysiu ramiu tonu vis dėlto keletą dalykų pasakyti. Pirmiausia, manau, netinka tuo metu, kai iki Seimo rinkimų liko tiek nedaug laiko, mažiau negu metai, daryti esminių principinių pakeitimų Seimo rinkimų sistemoje. Kokius nors formalius, be abejo, susitvarkymus galima daryti. Rinkimų barjero keitimas, manau, yra vienas iš esminių klausimų rinkimų sistemoje. Kartais svarstant šį klausimą remiamasi kitų šalių patirtimi. Be abejo, galima rasti šalių, kur visai nėra rinkimų barjero, galima rasti, kur jis yra toks, kaip paskutiniuose siūlymuose fiksuota, – 3 %. Bet vis dėlto, kad ir pasižiūrėjus paskutiniu laiku žiniasklaidoje paskelbtą lentelę, nesunkiai galima matyti, kad 5 % barjeras yra vyraujantis ir bene dažniausiai pasitaikantis. Taigi nėra pas mus koks nors nedemokratiškai labai aukštas tas barjeras. Ką jis reiškia pagal mūsų rinkimų patirtis? Tai reiškia, kad norint įveikti tą barjerą, reikia gauti maždaug 60 tūkst. rinkėjų balsų. Tai vėlgi nėra labai didelis skaičius partijai, kuri mano turinti rimtą įtaką, šiokį tokį palaikymą. Galima sakyti, tai yra dviejų savivaldybių rinkėjų suma. Štai, man atrodo, viskas yra normalu. Ypač netinka pakeitimus daryti pagal valdančiojoje koalicijoje susiklosčiusią politinę konjunktūrą. Ne prieš vienus rinkimus buvo situacija, kai kažkuriai iš valdančiųjų partijų buvo ta grėsmė, kad gali būti neįveiktas barjeras. Sakykime, per paskutinius rinkimuos matėme, kad Darbo partijai ta grėsmė ne tik buvo, bet realizavosi, bet nebuvo siūloma dėl to keisti rinkimų barjero. Šį kartą daroma kitaip. Ne paslaptis, štai, Socialdemokratų darbo partijai, kuri yra reikšmingas dabartinės valdančiosios koalicijos dalyvis, ta grėsmė yra labai reali, ir aš manau, kad tai yra esminis akstinas, kodėl atsiranda tie pasiūlymai.
Be abejo, greta to netrūksta pas mus ambicingų politinių asmenybių, kurios mano, kad turi turėti asmeninę politinę partiją. Aišku, tas barjero pažeminimas tik skatins tokias asmenybes, kurios gal dar šiandien ir neišėjo į politinę trasą, kurti dar vieną eilinę kokią nors populistinę partiją ir bandyti štai įveikti tą sumažintą barjerą. Ar to reikia mūsų politinei sistemai, ar tai bus naudinga valstybei? Nemanau, kad frakcijų ir atstovaujamų partijų skaičius, jų augimas yra kažkokia didelė vertybė. Jeigu pas mus tą barjerą beįveiktų dvi, trys partijos, galbūt mes tokį klausimą galėtume kelti. Dabar matome, kad yra šešios, septynios partijos, jų gali būti ir dar daugiau esant dabartiniam barjerui, tai yra tikrai pakankamas atstovavimas. Be abejo, didesnis skaičius partijų ir frakcijų, atstovaujamų čia, Seime, tai ir sudėtingumas sudaryti koalicijas, didesnis jų nestabilumas, nestabilesnės vyriausybės, nekompetentingi ministrai ir taip toliau. Nieko gero čia tikrai įžvelgti negalima, jeigu bandai prognozuoti, kokios bus pasekmės po to barjero pažeminimo, todėl kviečiu jaučiančius atsakomybę Seimo narius nepalaikyti tų siūlymų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu M. Puidoką, bet prieš tai J. Bernatonis – replika.
J. BERNATONIS (LSDDF). Gerbiama posėdžio pirmininke, kadangi mano pavardė buvo paminėta, aš turiu teisę pasisakyti. Gaila, kad šiek tiek pavėlavote suteikti žodį, ir jaunuolis, kuris apie mane kalbėjo, pabėgo iš posėdžio. Manęs kolegos klausė, kiek aš moku R. Žemaitaičiui, kiek moku A. Mazuroniui už reklamą. Tai aš noriu pasakyti, kad šią reklamą man jie daro nemokamai, ir prašau ir kitų kolegų įsitraukti į mano reklamavimą.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, iš tiesų mūsų nepriklausomybę pirmoji pripažinusi Islandija turi 5 % rinkimų barjerą partijoms ir yra pavyzdinė valstybė, parlamentinės demokratijos šalis, kurioje į naujos konstitucijos rengimą buvo įtraukti visi norintys šalies piliečiai.
5 % yra vadinamasis vokiškas standartas. Ir vis dėlto dažnai kyla klausimas, ar galima Lietuvą lyginti su kitomis proporcines rinkimų sistemas turinčiomis valstybėmis? Atsakymas akivaizdus, tą pripažįsta visi politologai, lyginti galima, nes 70 Seimo narių Lietuvoje yra renkami būtent pagal proporcinę rinkimų sistemą. Daugiausia valstybių Europos Sąjungoje, daugiau nei dešimt, turi 5 % barjerą, tai yra mūsų kaimyninės valstybės – Lenkija, Latvija, Estija, taip pat Belgija, Kroatija, Slovakija, Vengrija, Vokietija ir Rumunija.
Labai svarbu atsižvelgti į tai, kad labai nedaug valstybių turi mišrią rinkimų sistemą, tokią, kokią turi Lietuva, arba panašią į ją. Šiuo atveju visos keturios valstybės, kurios turi mišrią rinkimų sistemą, tai Vokietija, Vengrija, Rumunija ir Lietuva, turi 5 % rinkimų barjerą. Be abejonės, valstybių parlamentinė raida yra skirtinga. Lietuvos atveju, kadangi mes vis dėlto neturime stabilios politinės sistemos, mums tai gresia labai dideliu parlamento fragmentiškumu. Fragmentacija tikrai yra didelė, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Tas sąlygotų didesnį politinį nestabilumą, taip pat būtų ne tik daugiau partijų Seime, bet būtų ir daug sunkiau suformuoti valdančiąją koaliciją. Šiandien valdančiojoje koalicijoje yra keturios politinės partijos arba politinės jėgos, vėliau, priėmus 3 % barjerą, ko gero, jų reikėtų gal net šešių, tai tikrai būtų labai sudėtinga susitarti. Todėl gali tekti keisti ir frakcijų dydžius. Taigi pasikeitimų būtų tikrai daugiau.
Pateiksiu Izraelio pavyzdį. Izraelyje yra 3,25 % rinkimų barjeras į 120 vietų Knesetą. Mes matome situaciją, kai tiek opozicinio bloko lyderiui B. Gancui, tiek ir B. Netanjahu nepavyksta suformuoti koalicijos ir Vyriausybės. Izraeliui šiais metais gresia jau treti rinkimai per metus.
3 % barjeras yra tiktai Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje iš Europos valstybių. Visos šios trys valstybės pasižymi politiniu nestabilumu, sunkumu suformuoti koalicijas ir dažnais išankstiniais rinkimais. Jokio barjero, kaip buvo įvardinę kai kurie kolegos, nėra nykštukinėje Maltoje ir Liuksemburge, taip pat istoriškai išskirtiniu politiniu stabilumu pasižyminčiose valstybėse Šveicarijoje ir Suomijoje.
Ar Lietuva yra panaši pagal savo parlamentinės demokratijos tradiciją ir stabilumą į šias šalis? Manau, kad kiekvienam, kuris vertina situaciją blaiviai, yra akivaizdu, kad, deja, Lietuva kol kas nėra tokia valstybė, kokios yra Suomija ar Šveicarija. Barjero mažinimas iš esmės reiškia tai, kad jis yra mažinamas daugiausia dėl to, kad į Seimą kai kurios politinės jėgos paprasčiausiai bijo nepatekti ir turi tam tikrą įtaką valdančiojoje koalicijoje.
Aš manau, kad patekimas į Seimą turėtų būti nulemtas to, kokias politines jėgas palaiko visuomenė, to, kokios idėjos ir rinkimų programos labiausiai įtikina rinkėjus. Mažinti rinkimų barjerą vien tam, kad būtų sudarytos sąlygos tiems, kurie nesugeba dirbti gerai ir neturi žmonių palaikymo, tikrai būtų nesąžininga ir neteisinga. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Paskutinį kalbėti kviečiu E. Pupinį. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų atrodo, kad mes gyvename kažkokiose skirtingose Lietuvose. Ypač stebina teikėjai. Aišku, vienas teikėjas buvo, po to kitas iš valstiečių daugumos pateikė dar įdomesnį pasiūlymą – su 3 ir 5 %, bet vis dėlto mes gyvename Lietuvoje. Turbūt dauguma važiuoja į provinciją ir sako: vienas iš pagrindinių dalykų, kas žmonėms labiausiai nepatinka, tai iš tikrųjų politinė kakofonija, kai keli žmonės sugalvoję steigia partijas netgi Seimo viduje.
Dar blogiau, kai tos partijos ateina ir išsiskirsto, prigamina iš tų partijų kandidatų į kitas partijas ir ta kakofonija žmones labiausiai nervina. Iš tikrųjų turbūt turėtume sustoti.
Vėl turbūt reikėtų atsižvelgti ir apskritai… tokių svarbių įstatymų keitimo stabdymą, nes jeigu prieš kiekvienus rinkimus mes pradėsime kiekvienas pagal savo reitingus keisti patekimo procentus per Seimo rinkimų įstatymą, iš tikrųjų kas čia ir bus. Jeigu vieną rytą atsikeli ir žiūri, kad tavo partijos reitingai krenta, tai ką – turi bėgti ir registruoti pataisas, kad vis dėlto kažkaip patektum į Seimą? Po to, jeigu kitą rytą jau pakilo reitingai, tai vėlgi atsiimti savo įstatymus arba pasiūlymus? Iš tikrųjų tai nėra politika. Tai yra kažkoks išsidirbinėjimas, jį mato žmonės ir pagal tai vertina ne tik tuos teikėjus, bet ir, deja, visą partiją.
Taip pat aš noriu atkreipti dėmesį, kad ir dabar Seime yra problemų, kai atstovaujama nevienodai frakcijose dėl to, kad frakcijos neturi pakankamo skaičiaus asmenų. Tai yra mažos frakcijos iš esmės negali tinkamai atstovauti savo interesams įvairiuose komitetuose. Kas bus po šio įstatymo priėmimo, nes jau buvo apskaičiuota, kad jeigu maždaug 5 % perėjimas, tai frakciją sudarys maždaug septyni asmenys. Jeigu mes priimsime kokius nors įstatymus, tai frakcijos bus po tris asmenis? Ar tai yra tie asmenys, kurie pakliuvę su partija, perėję tam tikrą balą, eis į Mišrią frakciją?
Tai galvokime šiek tiek toliau, kad kokiu nors būdu užtikrintume ir ateinančių kadencijų sėkmingesnį darbą, o ne tokius susiskaldymus, vaikščiojimus iš frakcijų į frakcijas, naujų grupių atsiradimą. Netgi tokių grupių, kurių pavadinimų neprisimena patys grupių steigėjai.
Iš tikrųjų siūlau nepritarti toms pataisoms, nes tam nepritaria dauguma žmonių. Jeigu netikite, išvažiuokite, pasikalbėkite su žmonėmis ir jums pasakys.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mūsų sutartas laikas baigėsi. Gerbiama pranešėja V. Kravčionok… (Balsai salėje) 20 minučių. 20 minučių, kolegos, praėjo. Laukia Vyriausybės valanda. (Balsai salėje) Sutarėme bendru sutarimu. Niekam nesuteiksiu replikuoti… Vanda Kravčionok, prašom į tribūną. Dėl 1 straipsnio yra gautas Seimo nario N. Puteikio pasiūlymas. (Balsai salėje) N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gal galiu pusę minutės duoti P. Urbšiui, nes visi kalbėjo prieš? (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes sutarėme 20 minučių diskutuoti. Dabar tęsiame darbą, nes, matome, darbotvarkė gana įtempta. Povilai! P. Urbšys nori replikuoti, bet po to, kai aptarsime pasiūlymus. Sutariame? (Balsai salėje) N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Noriu vieną statistinį skaičių pasakyti konservatoriams. Pažiūrėjus į 2016 metų Seimo rinkimus, lygiai penktadaliui daugiamandatėje balsavusių rinkėjų nepavyko išrinkti, turėti savo atstovų. Lygiai penktadaliui, tai yra 230 tūkst. rinkėjų Lietuvoje daugiamandatėje neturi savo atstovų Seime. Kai jūs kalbate apie demokratiją ir apie kitas šalis, tai juk Rusija ir Turkija specialiai kelia barjerą, kad būtent dalis gyventojų, turinčių kitokią nuomonę nei valdantieji, neturėtų savo atstovų Seime. Aš raginu nuleisti iki 3 %, atsižvelgiant į gerąją, pirmiausia skandinavų, praktiką, daugumoje skandinavų šalių yra išvis nulinis barjeras. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Netrukdykite kalbėti.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Netaikomi jokie procentai. Taigi visos visuomenės kryptys, visos rinkėjų mintys, visos jų idėjos ir lūkesčiai Seime turi atstovus, kurie tuos dalykus atspindi. Todėl, gerbiamieji, sudemokratinkime Lietuvą, eikime ne Rusijos, ne Turkijos keliu, eikime skandinavų demokratijos keliu. Siūlau balsuoti už 3 %, o koalicijoms – už 5 %.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
V. KRAVČIONOK (LLRA-KŠSF). Komiteto nariai balsavo alternatyviai ir daugumos balsais buvo pritarta įstatymo projekto iniciatorių teiktam pasiūlymui – 4 %.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, balsuosime dėl N. Puteikio pasiūlymo. Motyvai. P. Urbšys – motyvai už.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai mes sprendžiame labai svarbų dalyką, ir man labai keista, kad mes vėl pasiduodame tam skubėjimui ir net nesusimąstome, kad reikėtų labiau išdiskutuoti. (Skambina varpeliu) Bet ką padarysi, tokia yra Seimo rutina, mes lekiame į tą vadinamąją nežinią, kur po to žmonės nustemba, kas mes tokie esame.
Bet jeigu kalbėtume apie šį įstatymo siūlymą, tai tie, kurie kritikuoja… gal jų tą kritiką galėtume perfrazuoti taip: dėmesio, marginalai ateina, atidunda. Bet kiekvieną sykį aš nesulaukiu atsakymo, kodėl žmonių pasitikėjimas valdžia ne didėja, o mažėja, nors sistema nesikeičia metai iš metų? Kodėl žmogus čia, Lietuvoje, netiki savo asmeninėmis galiomis? Kodėl žmogus iš Lietuvos bėga labiau ne dėl ekonominių sąlygų, o nuo valdžios? Kas turi prisiimti atsakomybę? Tie, kurie esame valdžioje. Be abejo, kai kas gali pasakyti, kad čia viskas gerai. Jeigu mes kuriame kontroliuojamos demokratijos valstybę, taip, viskas gerai. Tokioje valstybėje sureikšminamos administracinės ir partinės galios. Pilietinių galių beveik nebelieka. Pilietinės galios indeksas pas mus yra komos būsenos. Jeigu mes kalbame apie politinės sistemos atsinaujinimą, tik tokiu būdu jis ir yra įmanomas, vien tik atsirandant visuomeniniams rinkimų komitetams. Būtent taip atsinaujino ir šios tradicinės partijos, tarp jų pirmiausia konservatoriai, ir tada atsirado pas jus naujas, jaunas lyderis.
Todėl aš norėčiau priminti: didžiausias Seimo reitingų nukritimas buvo 2010 metais, tai yra 7 %. Kas tuo metu buvo valdžioje?
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Gentvilas – motyvai prieš.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, esu šio įstatymo iniciatorius ir su daugeliu jūsų, bent frakcijų atstovais, esu kalbėjęs apie šį įstatymo projektą. Pirmasis jo variantas yra dėl 4 % ir 6 %, ir jisai yra suvienodinimas – Seimo rinkimų ir savivaldos rinkimų. Žvelgiant į retrospektyvą, per pastaruosius Seimo rinkimus 223 tūkst. Lietuvos gyventojų, kurie atėjo balsuoti, balsavo už partijas, kurios nepateko į parlamentą, tai yra kas penkto žmogaus balsas nuėjo kitai politinei partijai. Lietuva pradėjo savo nepriklausomybės atkūrimą su dviem politinėmis partijomis. Partijų daugėja, visuomenė fragmentuojasi, kas iš tikrųjų ir yra Lietuvos stiprybė. Mes esame stiprūs įvairove, ne vienybe. Mes turime toleruoti skirtumus ir šis įstatymo pasiūlymas pirmiausia iš esmės buvo orientuotas į rinkimų suvienodinimą ir mažumų partijas, kas tai bebūtų, tautinės mažumos, etninės mažumos, galų gale emigrantų reikalų partija. Kas tai bebūtų, provincijos, miesto partijos ar kitokių socialinių ekonominių grupių mažumų partijos, bet jos turėtų mažesnį slenkstį. N. Puteikio siūlymas jau yra revoliucija. Priminsiu, kad tarp EBPO šalių 5 % iš esmės yra lubos. Tik Turkija, kuri negarsėja demokratija, turi 10 %. Bet iš esmės 5 % yra viršutinė riba. Tai mažas laiptelis žemyn Lietuvai, kuri iš tikrųjų yra jau multikultūrinė, jau multiideologinė visuomenė, jau jai reikia daugiau partijų ir politikų, kurie atstovautų skirtingoms nuomonėms, turi turėti normalią sistemą, tai yra žemesnio atstovavimo galimybę, kad pereitų mažumų partijos. N. Puteikio pasiūlymas yra…
PIRMININKĖ. Laikas.
S. GENTVILAS (LSF). …perteklinis ir jis yra iš tikrųjų įvedantis didelę destrukciją ir išbandymą Lietuvos demokratijai. Kaip iniciatorius siūlau jam nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, balsuosime už N. Puteikio pasiūlymą, kur siūlo 3 ir 5 %, komitetas nepritarė.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 51, prieš – 47, susilaikė 8. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso motyvai. I. Šiaulienė – už. Visos replikos po balsavimo.
I. ŠIAULIENĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, buvo čia daug samprotavimų apie galimą būsimą chaosą, apie paskatas kurti vienadienes partijas. Bet, gerbiamieji, partijų kūrimo sąlygos nėra keičiamos. Pavyzdžiui, rasti 2 tūkst. remiančių nėra paprasta, kai, sakysime, Vokietijoje partijai įkurti užtenka ir 1 tūkst. Visiškai skirtingas kiekis gyventojų ir mes neturime masinių partijų. Tai, ką oponentai priešindamiesi skelbia, tai kaip tik ir yra noras išsaugoti vienpartiškumą. Jau buvo sakyti motyvai, kur tie barjerai yra ir kokiose valstybėse yra siekiama, kad jie būtų didesni. Tiesiog nesinori kartoti. Tikrai, kad rinkėjai turėtų pasirinkimą, jie nuspręs, ir vien tik barjeras neišgelbės tų, kurie rinkėjams neįtinka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Gerbiami kolegos, pasisakydamas Seimo tribūnoje diskusijoje, stengiausi pateikti jums objektyvius faktus apie tai, kokiose valstybėse ir kokia rinkimų sistema yra. Tai pakartosiu, visose valstybėse mišrios rinkimų sistemos, kur tokia sistema yra, rinkimų barjeras yra 5 %. Visose, kuriose yra mažesnis barjeras, šiuo atveju kalbame apie tokias valstybes, kurios yra tikrai stabilios, demokratinės valstybės, tai, tarkime, 4 % turi Austrija, Švedija, Norvegija. Tai yra tos valstybės, kurios tikrai turi stiprią ir seniai susiformavusią parlamentinę sistemą. Lietuvos atveju mes matome, kad net esant 5 % rinkimų barjerui yra labai sudėtinga turėti stabilią valdančiąją daugumą, kad koalicijai sudaryti reikia net keturių politinių jėgų, ir ši išvada rodo, kad jeigu barjeras bus dar labiau nužemintas, tai akivaizdu, kad tada koalicijai teks ieškoti penkių, šešių partnerių ir tai taps beveik neįmanoma, mūsų valstybė gali tapti nuolatinių išankstinių rinkimų organizavimo įkaite. Tai aš tikrai kviečiu visus balsuoti racionaliai, o ne remiantis kokiu nors asmeniniu išskaičiavimu.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Balsuojame dėl Seimo rinkimų įstatymo 89 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Noriu priminti, kad už 15 minučių pradėsime Vyriausybės pusvalandį. O dabar dar du įstatymų projektus turi pateikti ministras, todėl niekam replikų nesuteiksiu. (Balsai salėje) Laikas mums neleidžia. Nesuteiksiu!
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 56, prieš – 39, 9 susilaikė. Po svarstymo pritarta.
12.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIIP-4176 (pateikimas)
Maloniai kviečiu ministrą R. Karoblį. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIIIP-4176. Prašom, ministre. Prašom, ministre. (Triukšmas salėje) Netriukšmaukite! Ne vaikų darželis. (Skambina varpeliu) Prašom.
R. KAROBLIS. Labai ačiū, ponia pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrams pasiūlius, Lietuvos Respublikos Prezidentas teikia Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektą „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ 2020–2021 metams.
Nutarimo projekto tikslas – nustatyti Lietuvos karinių vienetų, karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų dalyvavimo tarptautinėse operacijose mano minėtu laikotarpiu teisinį pagrindą ir maksimalų karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų skaičių. Tai yra strateginis dokumentas, nustatantis mūsų galimybes ir ribas dalyvauti tarptautinėse operacijose užsienyje. Kaip žinote, Lietuva didžiąja dalimi yra saugumo garantijų gavėja, bet mes irgi turime prisidėti prie taikos stabilizavimo, taikos ir regioninio stabilizavimo funkcijų kartu su savo sąjungininkais.
Taigi tęsiame dalyvavimą šiose tarptautinėse operacijose. Jau dalyvaujama Koalicijos karinėje operacijoje kovoje su teroristine organizacija „Islamo valstybe“, operacija vadinama „Įgimtas ryžtas“, paliekama iki 40 karių; NATO karinio mokymo operacijose Irake mandatas lieka iki 15 karių; NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Afganistane prašome išplėsti dabartinio mandato lubas iki 60 karių, padidinant 10 karių; karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje lieka tas pats skaičius – iki 60 karių; NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosove lieka tas pats skaičius – iki penkių karių; Europos Sąjungos karinio laivyno operacijose „Atlanta“ – iki 30 karių ir operacijoje „Sofija“ – iki 20 karių; Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malyje MINUSMA prašome išplėsti lubas iki 50 karių, tai yra dešimčia.
Teikiamame nutarimo projekte kreipčiau dėmesį į šiuos naujus aspektus. Pirma, atsižvelgiant į „Islamo valstybės“ keliamą grėsmę, būtinybę tęsti kovą su „Islamo valstybės“ branduoliu, veikiančiu Artimųjų Rytų regione, bei Jungtinių Tautų Organizacijos Saugumo Tarybos 2015 metų rezoliucijų sprendimą kovoti prieš „Islamo valstybę“ Artimuosiuose Rytuose, siūloma išplėsti Lietuvos karinių vienetų galimą dalyvavimą operacinio rajono operacijoje „Įgimtas ryžtas“ į Artimųjų Rytų regioną, paliekant tą patį skaičių – iki 40 karių.
Antra, NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Afganistane „Tvirta parama“ ir Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malyje MINUSMA siūloma išplėsti mandato lubas po dešimt karių, tai yra atsižvelgiant į taktinius aspektus ir reikalingą lankstumą vykdyti konkrečias operacijas.
Trečia, pageidaudami nuoseklumo ir siekdami teisinio aiškumo, esant identiškai saugumo situacijai regione, siūlome įtraukti Europos Sąjungos karinio mokymo misijas Malyje ir Centrinėje Afrikos Respublikoje, kaip ir kitas operacijas, į teikiamą Seimo nutarimą, tai yra iki 11 karių į kiekvieną.
Ketvirta, siekdamos užtikrinti tarptautinį jūrinį saugumą ir laisvą prekybą, JAV kartu su regiono valstybėmis, sąjungininkėmis Europoje ir kitomis suinteresuotomis šalimis inicijavo tarptautinio jūrinio saugumo užtikrinimo operaciją Hormūzo sąsiauryje, tad siūlome Seimui pritarti Lietuvos karių dalyvavimui tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormūzo sąsiauryje iki penkių karių.
Nutarimo projektas bus įgyvendinamas iš bendrų krašto apsaugos sistemai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Prašome pritarti teikiamam Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsamų pristatymą. A. Anušauskas nori paklausti. Ruošiasi R. Šarknickas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, bendras maksimalus skaičius numatytas apie 300 summa summarum visose misijose. Klausimas būtų, kiek realiai dalyvauja? Juk ne visose pagaliau tas maksimalus skaičius pildomas. Kadangi prieš tai buvo mandatuota dvejiems metams, dabar vėl dvejiems metams, būtų gerai, kad ir daugiau Seimo narių, ne tik Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariai, žinotų apie tų operacijų, kuriose dalyvaujame, rezultatus. Pavyzdžiui, jeigu mokymo misijos, tai kaip Lietuvos indėlis prisidėjo, kiek mes mokėme iš atskirų padalinių specialistų ir panašiai? Jeigu žinote, galite pasakyti, jeigu ne, aš tiesiog siūlyčiau pasidalinti ta informacija su visu Seimu.
R. KAROBLIS. Šiuo metu paprastai dalyvauja per 150 karių. Taip, 300 yra riba, bet vėl atsižvelgiant į konkrečią situaciją konkrečioje šalyje, konkrečiame regione, tam, kad turėtume tam tikras taktines galimybes. Skaičiaus, kiek yra dalyvauta, nežinau, negaliu pasakyti šiuo metu, reikia įvertinti įvairiais pjūviais. Jūs esate teisus, kad dabar daugiausia operacijų vienaip ar kitaip susijusios su mokymais, mes tikrai galėtume pasižiūrėti. Tarptautiniam operacijų vaizdui atspindėti prieš pusantro mėnesio buvo tarptautinė konferencija Seime apie tarptautines operacijas.
Kitas dalykas, mes Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, Užsienio reikalų komitete tikrai periodiškai galime pristatyti tarptautinių operacijų eigą, jų rezultatus ir plačiau, jeigu būtų poreikis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Minėjote lubas po 10 karių daugiau. Norėjau paklausti dėl tarptautinių operacijų, kuriose dalyvaus mūsų valstybės kariai. Kiek preliminariai sudarytų biudžeto pinigų, kur minėjote, kad iš asignavimų? Ačiū.
R. KAROBLIS. Tai priklauso nuo operacijų pobūdžio intensyvumo. Biudžetas yra 3–3,5 mln. eurų šiuo metu. Mažesnis, negu buvo mūsų misija Gore, Afganistane. Bet vėl atspindi mūsų turbūt tų pačių operacijų pobūdį, tai yra sudaro mažiau negu 0,5 % nuo gynybos biudžeto.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinis klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, šalia turbūt bendros kalbos apie mūsų dalyvavimą tarptautinėse operacijose, labai visus domina klausimas, viena labai konkreti operacija, apie kurią mes čia truputėlį jau buvome kalbėję prieš mėnesį ar du, – Sirija. Buvo signalų, lyg ir aprašymų Lietuvos dalyvavimo. Gal galėtumėte šiek tiek plačiau mums ir visuomenei papasakoti, kokie dabar planai šioje srityje, ar dėl Amerikos sprendimų jau tie mūsų planai šiek tiek keičiasi, ar jie dabar įšaldyti yra, ar mes ten turėsime kokią nors nišą, misiją ir panašiai? Ačiū.
R. KAROBLIS. Šiuo metu visi svarstymai dėl karių konkretaus dalyvavimo Sirijos teritorijoje, kuri būtent prieš ISIS ir kurios nekontroliuoja oficialus režimas, čia visos diskusijos ir planai šiuo metu yra sustabdyti. Šiuo metu atsižvelgiant į Turkijos vykdomą operaciją, na, Rusijos įtraukimą, galų gale sąlyginį nestabilumą prielaidų dalyvauti Lietuvos kariams šioje tarptautinėje operacijoje nėra. Tačiau ISIS niekur nėra dingusi, Irake didėja iššūkių kaunantis būtent su ISIS, taip pat, savaime aišku, apskritai Artimuosiuose Rytuose gali būti tų problemų, na, jos yra neišspręstos. Todėl mes ir siūlome šiame mandate… kaip politinis signalas, bet ir su konkrečia perspektyva, kad vis dėlto, jeigu reikėtų platesnio dalyvavimo negu Irake, mes galėtume tą padaryti…
PIRMININKĖ. Dėkojame.
R. KAROBLIS. …savaime aišku, informuojant atitinkamai ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, Užsienio reikalų komitetą, apskritai šnekantis su… tiek derinant su valstybės ir Vyriausybės vadovybe, tiek su Seimo nariais.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas ministre. Norinčių išsakyti motyvus nėra. Galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Dėkoju. Pritariame bendru sutarimu. Pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, papildomas – Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Galime tam pritarti? Pritariame bendru sutarimu.
12.25 val.
Principinės kariuomenės struktūros, karių ir Lietuvos kariuomenės darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (išskyrus darbuotojus, gaunančius darbo užmokestį iš Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos lėšų (išskyrus techninės paramos lėšas), ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4156 (pateikimas)
Ministre, liko penkios minutės iki Vyriausybės pusvalandžio, dar įstatymo projektas Nr. XIIIP-4156. Pateikimas.
R. KAROBLIS. Labai ačiū. Seimui teikiamu įstatymo projektu dėl principinės kariuomenės struktūros (pilno pavadinimo nevardinsiu) siekiama patvirtinti ilgalaikę principinę kariuomenės struktūrą, kuri būtų keičiama ne kasmet, kaip buvo iki šiol, o atsižvelgiant į aplinkybes ir poreikius. Tai yra pasibaigus, pavyzdžiui, saugumo aplinkai, nacionalinio saugumo politikos prioritetams ir uždaviniams, kariuomenės personalo komplektavimo poreikiams ir kitoms aplinkybėms. Nustatoma maksimali riba, nustatomi siektini ribiniai personalo skaičiai, kurie nustatyti siekiant, kad Lietuvos kariuomenės vienetai taikos metu būtų komplektuojami iš profesinės karo tarnybos karių ne mažiau kaip 70 %. Toks skaičius atitinka NATO nustatytus vienetų personalo komplektavimo standartus ir užtikrintų optimalų Lietuvos kariuomenei skirtų uždavinių vykdymą taikos metu, tai yra užtikrinant atgrasymą ir pasiruošimą gynybai. O siekiama nustatyti minimali riba atitiktų realias šiandien komplektavimo galimybes, tai yra finansinės infrastruktūros ir personalo pritraukimo, siekiant, kad ši riba nebūtų mažinama ateityje nekeičiant įstatymo. Maksimali yra užtikrinti optimalių poreikių principinei kariuomenės struktūrai užpildyti…
Teikiamo įstatymo projektu civilinės demokratijos kontrolės principas išliks nepakitęs. Atsisakius kasmetinio įstatymo teikimo, parlamentinė kontrolė ir toliau bus vykdoma įgyvendinant Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatas, taip pat vykdant Krašto apsaugos sistemos plėtros programos ir Vyriausybės patvirtinto dešimties metų personalo plėtros plano įgyvendinimo priežiūrą, tai yra ataskaitos kiekvienais metais, čia tiesiogiai dalyvauja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Taip pat būtų numatoma kas penkerius metus šio teikiamo įstatymo peržiūra, kur irgi lemiamą vaidmenį vaidintų Seimas ir, esant poreikiui, vestų ir prie įstatymo pakeitimų. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nori paklausti L. Kasčiūnas. Ruošiasi M. Majauskas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, principinės kariuomenės struktūros planai yra susiję ir su finansavimu. Turbūt žinote, vakar Biudžeto ir finansų komitetas santykiu 9 prieš 1, priėmė sprendimą, kuris kertasi su planais didinti finansavimą gynybai – vietoje 2,05 yra paliktas 2,01 rodiklis. Ką, jūsų požiūriu, tai reiškia, ypač, kai mes turime politinių parlamentinių partijų susitarimą, kuriame esame numatę judėti iki 2030 metų nuosekliai link 2,5 % bendrojo vidaus produkto? Ar tai reiškia, kad šitas susitarimas jau nebegalioja? Kaip tai paveiks jūsų ministerijos visus planus, kariuomenės pajėgumą? Juk mes žinome, kad ilgus metus buvo finansavimo duobė, ir dabar norint tą duobę kaip nors užpildyti, reikia…
PIRMININKĖ. Klausti – minutė.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). …laikytis finansavimo planų. Gerbiamas ministre, labai konkrečiai, kaip jūs vertinate vakarykštį komiteto sprendimą ir ką jūs darysite…
PIRMININKĖ. Trumpas klausimas – trumpas atsakymas.
R. KAROBLIS. Vyriausybės pateiktas biudžeto projektas atitinka būtent dabar esančius kariuomenės modernizavimo ir personalo plėtros planus. Jeigu kyla diskusijos dėl mažinimo, tikrai yra problema, pirmiausia politinė problema artėjant Londono aukščiausio lygio NATO susitikimui.
Antra. NATO yra notifikuota apie mūsų intencijas. Neseniai, prieš tris savaites, vyko NATO inspektorių misija, kuri vertino mūsų pajėgumus ir dinamiką. Tas, kas yra politinių partijų susitarime iki 2030 metų, jie pripažįsta, kad tai yra minimumas, atsižvelgiant į esamą padėtį kariuomenėje, į gynybinius pajėgumus ir būtinumą, ir geografinę padėtį. Tai būtų iššūkiai.
Kitas dalykas. Ką aš turiu, bent jau dokumentus gavęs šiandien, tai yra numatytas… Kalbama ne apie reguliarų biudžetą, bet skolinimosi limitus. Anksčiau maksimali riba buvo 2,05 %, dabar minimali yra 2,01 % pasiūlyta Biudžeto ir finansų komiteto, realiai suteikiama Vyriausybei prerogatyva spręsti klausimą, atsižvelgiant, aišku, į finansinės ir fiskalinės drausmės prioritetus. Bent jau ką aš skaitau pagal raidę. Taigi klausimas, kokia yra politinė intencija, vienas dalykas, ir kokia yra formuluotė dabartinė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, noriu pasitarti. Turi prasidėti Vyriausybės pusvalandis. Ar leidžiame ministrui baigti atsakyti dar į tris klausimus? (Balsai salėje) Leidžiame. Pradėsime vėliau Vyriausybės pusvalandį ir jį tuo laiku vėliau ir baigsime.
M. Majauskas. Trumpi klausimai, trumpi atsakymai, ministre.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamas ministre, taip jau nutiko, kad iš dešimties buvau aš tas vienas ir balsavau prieš tą siūlymą. Devyni balsavo už, tai daugumos partijų atstovai čia. Kaip minėjau, iš tiesų, pasirodo, tai jau rimta politinė problema, nes partijos buvo susitarusios didinti finansavimą ir dabar grįžtama rinkiminiais metais argumentuojant, kad reikia mokytojams, reikia medikams ir reikia visiems kitiems.
Mano preliminariais skaičiavimais, yra apie 20 mln. Apie 20 mln. mažesnis finansavimas, negu buvo numatyta, ir vis dėlto Seimas tokius dalykus priima ir tvirtina. Klausimas, jeigu nebus patvirtintas 20 mln. papildomas finansavimas, kur matytumėte mažinti numatytas išlaidas? (Balsai salėje)
R. KAROBLIS. Aš truputį patikslinsiu. Reguliariame biudžete nenumatoma, kaip aš suprantu, mažinti. Mažinimas skolinimo… Buvo diskusija apie skolinimo galimybes kaip tokias. Taigi čia priklauso nuo Vyriausybės valios, nuo tų nuostatų. Iš vykusių diskusijų Valstybės gynimo taryboje aš nematau, kad Vyriausybė turėtų kitokią poziciją negu mažinti. Taip, iš tikrųjų pasiskolintume mažiau, jeigu būtų skolinamasi 2,01, būtų skolinimasis mažesnis apie 20 mln., negu dabar numatyta Valstybės gynimo tarybos sprendimu. Reikėtų apsispręsti dėl konkrečių karpymų, kiek tai būtų personalas, kiek modernizacija, kiek kario projektų, bet, savaime aišku, tą turėtume dėlioti.
PIRMININKĖ. Ačiū.
R. KAROBLIS. Antras dalykas, jeigu žiūrėtume ribą – 2,2 %, kas yra reguliariame biudžete, ir 2,01 %, tai tokiu atveju, jeigu būtų ta mažesnė riba – 2,01 %, argumentas buvo, kad šiais metais panaši, tai būtų realus mažinimas procentine prasme, kadangi 0,01 % buvo mažinant… padidinta dėl to, kad buvo vykdomos numatytos specialios civilinės funkcijos, tai yra kertinio saugaus informacinio tinklo užtikrinimas, ir tai buvo sumestinis iš ministerijų lėšų.
PIRMININKĖ. E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų ir mūsų politinei sistemai tam tikras smūgis būtų, jeigu tokie sprendimai būtų priimti, nes jau dabar kalbame apie kitus susitarimus. Tai ko verti tie susitarimai, jeigu jie dar eigoje laužomi? Bet jūs paminėjote tarptautines problemas, iš tikrųjų apie šalies prestižą. Gal galėtumėte daugiau paryškinti, kokia problemos esmė būtų ir kaip į tai žiūrėtų NATO šalys.
R. KAROBLIS. Jeigu žiūrėtume, istoriškai turime žiūrėti, kad ilgą laiką mes nesivijome paties nominalaus ir 2 % barjero. Pernai buvo politinė valia pasiekti 2 %, bet ekonomika augo greičiau nei prognozės, tam tikros pagalvės daugiau mes neturėjome. Šiemet yra politinė valia pasiekti 2 %, tikrai užtikrinti. Taigi mes jau darėme tam tikras klaidas politinės valios nebuvimu.
Dabar apie mūsų politinius sprendimus NATO yra informuota įvairiais lygiais: tiek Prezidento, tiek premjero susitikimuose su generaliniu sekretoriumi ir ekspertiniu būdu irgi visos notifikacijos apie numatomus skaičius yra pateiktos. Grįžimas prie kitokių skaičių mums būtų iš tikrųjų problema.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia E. Zingeris. Prašau.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielas kolega, jūsų balsas ir Lenkijos, kuri daug labiau nei Lietuvos Respublika siekia savo apginamumo visais įmanomais būdais Vašingtone, jau pasiekė nepaprastai aukštą Jungtinių Amerikos Valstijų karių dalyvavimą Lenkijos teritorijoje. Mes tikimės, kad tie kariai bus arčiau Suvalkų. Jūsų balsas viduje, NATO kontekste, Europos Sąjungos gynybos ministrų kontekste, raginant pasiekti 2 % kitus kolegas, kaip yra girdimas? Kiek dažnai jūs pasisakote viduje, tarp gynybos lyderių, vidiniuose formatuose, ragindami kitas, atsiliekančias NATO ir Europos Sąjungos šalis pasiekti principingai 2 %, pasitelkdami kartu lenkų bičiulius, kurie su mumis laiko brolišką frontą gynybos srityje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ministre, prieš atsakant į klausimą, mes Seime sutarėme, kad pradėsime Vyriausybės valandą po to, kai pabaigsime atsakymus. Jūs tikriausiai negirdėjote, nesiginčijame, ministras atsako.
R. KAROBLIS. Atsakymas yra nuolat, nuolat apie tai yra šnekama. Ir mes matome iš tikrųjų absoliučiai visų šalių pažangą, įskaitant ir labiausiai atsiliekančias.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Motyvai. Ar būtinai norite kalbėti, gerbiamas kolega, labai vėluojame. A. Anušauskas. Trumpai.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos…
PIRMININKĖ. Ačiū, ministre. Galite atsisėsti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …vis dėlto ši principinė struktūra numatoma ketveriems metams ir, be abejonės…
PIRMININKĖ. Ministre, galite atsisėsti.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). …ir, be abejonės, labai svarbūs yra finansiniai dalykai, todėl atkreipiame dėmesį, kad kai kurie dalykai, kurie yra numatomi jau keleriems metams į priekį, gali būti neatlikti, jeigu krašto apsaugos biudžetas nebus keičiamas taip, kaip numatyta partijų susitarime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėkoju. Kaip pagrindinis – Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 12 dieną. Dėkoju.
12.37 val.
Vyriausybės valanda
Pradedame Vyriausybės valandą, atsiprašydami, kad teko užtęsti, nes norinčių paklausti buvo daug. Ir atsiprašome, kad nesuteikėme galimybės niekam replikuoti. Pirmasis klausia J. Sabatauskas, opozicijos lyderis. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Vyriausybės valanda arba pusvalandis prasidėjo gerokai vėliau, negu buvo numatyta.
PIRMININKĖ. Sutarėme Seime.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Vakar opozicinių frakcijų atstovai susitiko su susiekimo ministru, norėdami išsklaidyti abejones tiek dėl Lietuvos pašto valdymo, tiek dėl ministro kelionių ir daugeliu atvejų, kai, mūsų manymu, ministras supainiojo viešuosius ir privačius interesus, ir po ministro painių atsakymų vis dėlto abejonės dar labiau sutvirtėjo. Mano klausimas premjerui. Kaip jūs vis dėlto vertinate, nes… Mes raginame ministrą tvirtai priimti sprendimą, nes jis pats vakar sakė – tik silpni nepripažįsta savo klaidų, ir atitinkamai priimti atitinkamą sprendimą. Gal jūs priimsite sprendimą, kad tikrai neatsitiktų tokios istorijos, tokia situacija, kad ministras tiesiog kūlversčiais daro vieną klaidą po kitos.
PIRMININKĖ. Kas turėtų atsakyti?
Ž. VAIČIŪNAS. Dėkui už klausimą. Pirmiausia dėl premjero pozicijos, kaip tik šiandien ji buvo viešai išsakyta dėl ministro J. Narkevičiaus. Antras dalykas, dėl klaidų, kurios, taip, buvo padarytos, tam tikros – dėl nepatyrimo galbūt, kitos – dėl nesusipratimo ar dar kitų dalykų. Tikrai neteisiname padėties, yra ir kitų epizodų, jeigu kalbate apie Seimo viešbutį, tai čia ne Vyriausybės klausimai, Seimo procedūrų ir kontrolės klausimai. Bet summa summarum, iš esmės tie dalykai, kurie yra padaryti, tos klaidelės, kurios padarytos, tikrai nėra kalba apie pasitikėjimą ar nepasitikėjimą ministru. Tikrai ateityje tokių klaidų reikia, be abejo, vengti, jų nedaryti, ir, matyt, ministras padarys atitinkamas išvadas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Antrasis jūsų klausimas, pone Sabatauskai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl pašto tai tikrai klaidos netaisomos. Mano klausimas žemės ūkio ministrui. Nutiko toks įdomus dalykas, netgi, sakyčiau, absurdiškas, per šios daugumos valdymo laikotarpį, ir pakelės jau žaliuoja. Žaliuoja ne dėl žiemkenčių, o dėl statomų kryžių. Žemdirbių statomų kryžių. Taip jie išreiškia protestą prieš valdančiųjų žemės ūkio politiką ir primena šios valdžios pažadą išsikovoti lygias su Europos Sąjungos narių žemdirbiais išmokas. Su kitų valstybių žemdirbiais. Buvo ministras B. Markauskas, buvo ministras G. Surplys, nieko nepadarė dėl išmokų. Gerbiamas ministre, ar jūs ketinate tai pasiekti? Ar darote nors ką nors, kad būtų išsiderėtos lygios išmokos?
PIRMININKĖ. Laikas.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū už klausimą. Tik norėčiau jus pataisyti, kad kryžiai dygsta ne tik dėl tiesioginių išmokų, dėl bendros žemės ūkio politikos ir mūsų, ir Europos Sąjungos, kad reikalavimai, kurie susiję su žemdirbių įsipareigojimais, visiems yra vienodi, kad ir kur dirbtum, ar Lietuvoje, ar kitoje Europos Sąjungos šalyje, o pajamų lygiu, tiesioginių išmokų, mokesčių prasme yra skirtingi reglamentavimai.
Noriu pasakyti, kad Žemės ūkio ministerija kartu net su žemdirbių savivalda bendromis jėgomis kovoja, nes streikus ir palaikymą žemdirbiai Žemės ūkio ministerijai, net mūsų vadovui, Prezidentui… Remia jį ir Europos Sąjungoje prieš Europos Komisiją, kartu ir kitą mėnesį prieš Vadovų Tarybą, kur yra priimami pagrindiniai sprendimai dėl ateinančio finansinio laikotarpio ir vyksta derybos. Bus galimai pateikti skaičiai, kokie jie gali būti. Pagal dabartinį įsipareigojimą, kokie yra pateikti skaičiai, tai netenkina nei Žemės ūkio ministerijos, nei aukščiausios vadovybės, nei žemdirbių savivaldos.
O žalieji kryžiai, tai aš jau ne kartą esu pasveikinęs žemdirbius, kad jie surado tikrai unikalų būdą atkreipti į save dėmesį netrikdydami viešosios erdvės ir kitų verslo struktūrų ir paprastų žmonių gyvenimo. Tikrai darbas vyksta ir aš manau, kad tas darbas turės teigiamus rezultatus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi K. Glaveckas,
J. RAZMA (TS-LKDF). Klausimas susisiekimo ministrui. Šiandien, kai galų gale gavome jūsų įsakymus dėl Lietuvos pašto valdybos narių atleidimo, paaiškėjo tikrai teisiškai absurdiška situacija, nes valdybos nariai atleisti tris kartus trimis skirtingomis datomis. Pirmiausia nepriklausoma valdyba jūsų atleista nuo spalio 31 dienos, po savaitės, jau įsigaliojus tam įsakymui, atleista nuo gruodžio 31 dienos, vadinant tai techninės klaidos ištaisymu. Kaip galima tai vadinti technine klaida, kai jūs viešai skelbiate, kad valdyba jau atleista, ir aiškinate motyvus. Tik kai išsigandote, kad paštas nebegalės pretenduoti į pensijų išnešiojimą, turbūt ėmėtės padėtį karštligiškai taisyti. Deja, tai padaryta su šiurkščiais teisiniais pažeidimais.
Ir pagaliau trečias jūsų įsakymas, kur jau trečia Lietuvos pašto valdybos atleidimo data…
PIRMININKĖ. Jau laikas!
J. RAZMA (TS-LKDF). …lapkričio 26 diena. Ar nemanote, kad tokį teisinį nihilizmą demonstruojančiam asmeniui tikrai ne vieta ministro kėdėje?
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū už klausimą. Dėl juridinio aspekto aš jau ne kartą aiškinau ir dar kartą pakartosiu, kad tai yra juristų pozicija, pagal kurią ir vykdomi veiksmai. Toks būtų mano atsakymas.
O dėl jūsų kitų spėlionių, tai tegul jos lieka jūsų spėlionės. Mano pozicija yra tokia, kokią jau buvau ne kartą išsakęs. Yra rimtų darbų, kuriais reikia užsiimti, ir tuo užsiimu. O Pašto valdyba ir pašto darbas yra nuosekliai ne tik stebimas, bet ir vykdomas pagal teisės aktus, valdyba ir visa veikla yra koordinuojama ir vykdoma. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia K. Glaveckas. Ruošiasi R. Popovienė.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas finansų ministrui tradiciškai. Čia mes susėdę gale liberalai, visi išgyvename, jeigu nebus patvirtintas mūsų biudžetas, tai natūralu, 1/12 bus, sakykite, kokios galimos pasekmės mums visiems būtų dėl to, kad tas biudžetas būtų patvirtintas, pavyzdžiui, tik sausio pradžioje arba antroje pusėje, kaip būtų galima kiekybiškai išreikšti tą dalyką, nekalbant apie moralinius dalykus? Ačiū.
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Žinoma, procesas nėra išbandytas, jį, kaip sakant, tik teoriškai galima įsivaizduoti, kas būtų, jeigu būtų. Aš esu įsitikinęs, kad sutarimą rasime. Tai viena.
Antra, kaip tai atrodytų? Atrodytų taip, kad gyventume iš esmės pagal šių metų biudžetą, ir labai svarbus aspektas yra tas, kad 1/12 galioja ne tik visiems valstybės fondams, bet ir kiekvienam asignavimų valdytojui atskirai. Žinoma, tai sutrikdytų normalų valstybės darbą, nes ten, kur yra didesni projektai, ten, kur yra socialinių išlaidų didinimas, ten, kur yra kitų išlaidų didinimas, jo tiesiog nebūtų. Žinoma, kad tokia situacija ilgai tęstis negali ir, manau, jeigu taip jau atsitiktų, tikrai visuomenės spaudimas būtų gana reikšmingas, kad Seimas vis dėlto kuo greičiau priimtų biudžetą.
Manau, kad visokie variantai įmanomi, bet šiuo metu tikrai tikiu, jog rasime visi išminties, kad vis dėlto biudžetą priimtume.
PIRMININKĖ. Dėkoju. R. Popovienė. Ruošiasi G. Steponavičius.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Ačiū. Norėčiau paklausti švietimo, mokslo ir sporto ministro. Gerbiamas ministre, jūs tikriausiai girdėjote apie Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo 14 kartų, daugiau negu 14 kartų, yra didinamas mokestis už vaikų darželius mieste neregistruotų tėvų vaikams? Šis sprendimas, žinoma, paliestų ne tik šalia esančiuose rajonuose gyvenančius tėvus, bet ir kitas šeimas. Į mane kreipėsi šeima, kuri nėra išsituokusi, bet vienas iš tėvų gyvena kitame mieste, ir jų šeiminė situacija nesiruošia keistis. Taip pat tai paliestų galbūt ir studentų šeimas, kurie yra registruoti regionuose, bet dabar mokosi ir leidžia vaikus į Kauno mieste esančius darželius. Aš suprantu, kad tai yra savivaldybės funkcija, bet kokia būtų jūsų, kaip ministro, nuomonė šiuo klausimu, kuriuo iš tiesų skirstomi vaikai į svetimus ir savus…
PIRMININKĖ. Laikas.
R. POPOVIENĖ (LSDPF). …ir yra toks diskriminuojantis teritorijos atžvilgiu? Ačiū.
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už jūsų rūpinimąsi ir pastabą. Mano galva, tikrai vaikai neturėtų dėl to kentėti ir neturėtų kentėti šeimos. Tokie politiniai sprendimai turėtų būti gerai pasverti. Jeigu jais siekiama būtent rūpinimosi vaikais, man labai rūpi, kad darželiuose būtų ugdymas, tai tikrai yra didelė vertybė, aš manau, ir Kauno visai apskričiai, ir rajonui, ir savivaldybei, juo labiau kad dauguma po to tampa Kauno miesto vienokiais ar kitokiais verslo, viešojo sektoriaus specialistais, darbuotojais, mano galva, į tai reikėtų tarybai kreipti daugiau dėmesio. Aš kaip tik planuoju nuvykti, buvau Kauno mieste, dar nuvyksiu ir kalbėsiu su tarybos nariais ir kitais klausimais, taip pat ir šį klausimą paliesime. Mano galva, čia turėtų būti vertybinis požiūris, kurį jūs išsakėte. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Steponavičius. Ruošiasi A. Gentvilienė.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš taip pat noriu paklausti švietimo, mokslo ir sporto ministro. Gerbiamas ministre, neformaliojo vaikų švietimo modelis skiriant 15 eurų vienam vaikui per mėnesį leidžia šiais metais finansuoti beveik 100 tūkst. vaikų Lietuvoje. Tam yra skiriama 12 mln. eurų, ir Vyriausybės pateiktas kitų metų biudžeto projektas nenumato tokių lėšų dėl finansavimo. Klaustukas, ar gali būti bent dalis skirta iš Europos Sąjungos lėšų, taip pat yra didelis. Maža to, lapkričio 18 dieną jūs dar pasirašėte įsakymą, kuriuo pasakėte, kad bus apribotas vaikų ratas, kuris galėtų gauti tokį finansavimą.
Dar daugiau. Jūs savo įsakymu įtvirtinate, kad viena prioritetinė sritis, tai yra STEAM būreliai, turėtų būti finansuojama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Laikas!
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Tai klausimas… (Negirdėti)
A. MONKEVIČIUS. Ačiū už klausimą. Kaip tik gera proga gal ir paaiškinti, nes mes jau ir pristatydami šį aprašo projektą gana argumentuotai išsakėme – jokios rizikos, jokių grėsmių nėra. Kaip tik ta korekcija padaryta atsižvelgiant į tai, kas labai reikalinga. Tai yra ir pačių savivaldybių, ir neformaliojo… atsiprašau, nevyriausybinių organizacijų, kurios apima ugdymo tinklą, rekomendacijos, pasiūlymai atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje tikrai išaugo aprėptis toje dalyje per šitą krepšelį finansuojamų paslaugų. Iki 60 % vaikų šiandien Lietuvoje dalyvauja, bet tik 30 % vaikų iš socialinės rizikos šeimų ir vaikų, turinčių specialiųjų ugdymo poreikių. Taigi vienas prioritetas, kad būtų į tai atkreiptas didesnis dėmesys.
Kitas dėl STEAM, greta to tinklo taip pat yra, įvertinus tai, jog labai neženkli dalis vaikų užimti šiuo metu būtent šioje srityje. 70 % yra sportas, choreografija, menai. Todėl tikrai neapribojant tos galimybės, manome, reikėtų pasiūlyti tarp kriterijų akcentuoti kriterijus, orientuotus į jūsų minėtus. Bet tai nesusiaurina nei apimties, nei aprėpties, bet nukreipia į tai, ko labiausiai Lietuvoje šiuo metu ir reikėtų ugdant jaunąją kartą. Tai yra pagalba vaikams, kurie turi specialiųjų poreikių, ir dar kartą kartoju, STEAM, kurio aprėptis tikrai Lietuvoje yra per maža. Tai yra technologijos, tai yra biologija, tai yra ekologija, tai yra informaciniai dalykai, ir tų būrelių aprėptis yra labai maža. Skatinant tai tikrai reikėtų tą prioritetą išreikšti kaip kriterijų, į kurį būtų atsižvelgiama vertinant projektus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia A. Gedvilienė. Ruošiasi V. Čmilytė-Nielsen.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Mano klausimas ponui J. Narkevičiui. Smagu, kad vakar vis dėlto radote laiko susitikti su opozicinėmis frakcijomis. Deja, laiko, aišku, buvo per mažai, kad užduotume visus klausimus. Gal galite pasakyti ir paaiškinti, kaip ten buvo su jūsų vizitu į Lenkiją? Tada būtent dėl šitos komandiruotės jūs negalėjote atvykti į mūsų frakciją, tačiau grįžote į Seimą ir pabalsavote už R. Žemaitaičio atleidimą. Ministre, gal jūs sakėte netiesą opozicinėms frakcijoms bijodamas atsakyti į klausimus, o gal buvote jau kelyje, tačiau gavote iškvietimą ir pasukote atgal? Tokiu atveju norėčiau paklausti, kas konkrečiai ir dėl kokių motyvų paprašė jus grįžti atgal? Ačiū.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Pirmas dalykas. Aš nebalsavau ar už, ar prieš, aš dalyvavau balsavime. O koks buvo mano balsas, tai kiekvienas iš mūsų slaptame balsavime turi slaptumo prezumpciją. Tai vienas dalykas.
Antras dalykas. Ryte, kai turėjau susitikti ir dėl to susitikimo sutariau atidėti laiką, buvo susitikimas su Lietuvos pašto generaline direktore. Taip, tai buvo antradienį 9 valandą, gerbiamas… Mes kalbėjome apie opiausius klausimus, susijusius su Lietuvos pašto veikla. Tarp kitko, paminėsiu, kad konkursas, atranka dėl agentūros nepriklausomiems valdybos nariams atrinkti, yra paskelbtas. Visų kitų paskirtų valdybos narių duomenys pateikti atitinkamoms institucijoms gauti pritarimą dirbti. Taigi darbas vykdomas.
Dėl valdybos dar pasakysiu, kad kažkodėl buvo tyla, kai prieš dvejus metus Lietuvos pašto valdybos iš viso beveik keturis mėnesius nebuvo. Beveik keturis mėnesius nebuvo Lietuvos pašto valdybos ir tada kažkodėl nebuvo reaguota.
Kitas dalykas. Paminėsiu ir tai, kad kai buvo skiriama „Lietuvos geležinkelių“ valdyba, tai buvo paskirta ne nuo nepriklausomų, o nuo priklausomų, o paskui tie priklausomi po atrankos visi tapo nepriklausomi. Tai vienas dalykas.
O dėl laiko pasikeitimo, aš jums minėjau, pakeičiau išvykimo laiką būtent dėl to susitikimo dėl pašto problemų sprendimo. O dalyvavimas balsavimuose su frakcijos nariais ir frakcijos sprendimai man irgi yra svarbūs. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Čmilytės-Nielsen nėra, bet yra J. Baublys. Prašome. Ruošiasi E. Pupinis.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Noriu kreiptis į aplinkos ministrą. Gerbiamas ministre, šiltėjant klimatui vis aštresnė problema yra erkės ir jų platinamos ligos. Kaip žinoma, susirgimų Laimo ir erkinio encefalito ligomis vis daugėja. Šiemet, deja, turėjome ir du mirties atvejus nuo erkinio encefalito. Turint omenyje, kad pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ne visi turi finansines galimybes, prašom pasakyti, kokios erkių naikinimo, mažinimo ir apskritai prevencinės priemonės yra numatomos kitais metais? Ačiū.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas kolega, už aktualų klausimą. Kalbant apie erkių sukeliamas ligas ir jų prevencijos priemones arba naikinimo priemones, buvo tikrai plati diskusija ir šį pavasarį. Iš tiesų pagrindinė ir pati efektyviausia priemonė yra būtent pasiskiepijimas, vakcinacija žmonių, kas yra daroma visų valstybinių miškų urėdijų darbuotojams, nemokama vakcinacija, taip pat Aplinkos apsaugos departamento darbuotojams, gyvosios gamtos inspektoriams. Kalbant apie naikinimą arba purškimą kokių nors chemikalų ar vabzdžius veikiančių preparatų, galiu tik pasakyti, kad tikrai nemažai kalbėjome su mokslininkais, iš tiesų nėra preparato, kuris veiktų vien erkes. Jeigu būtų naudojamas koks nors cheminis preparatas vabzdžiams naikinti, tai turime turėti omenyje, kad bet kuris vabzdys, kuris užlips arba bus paveiktas to preparato, žus. Tai tikrai efektyvumas to preparato nebūtų didžiulis ir siektinas. Juo labiau kad turime žinoti, kad erkės dažnai būna po lapais, po ko kokia nors žole, kažkur, kur tikrai preparatas sunkiai jas galėtų pasiekti, todėl tas efektyvumas yra labai ribotas ir sąlyginis. Turbūt vienintelė ir efektyviausia priemonė, kaip ir minėjau, yra vakcinacija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Ruošiasi E. Gentvilas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Turbūt turėtų atsakyti gerbiamas premjeras S. Skvernelis, kadangi jo nėra, galbūt atsakys premjerą pavaduojantis ir susisiekimo ministras. 2018 metais premjeras S. Skvernelis, lankydamasis Utenoje susitikime su verslo atstovais, pažadėjo, kad 2022 metais bus baigtas A14 Utena–Vilnius kelio remontas. Tačiau, koreguojant 2019 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų rezervo valstybės reikmėms, susijusioms su kelių finansavimu, paskirstymo sąrašą, buvo pasielgta atvirkščiai – net 1 mln. 720 tūkst. išbraukta ir permesta kitiems reikalams. Ir kad ir kaip keista, permesta ministro artimosios aplinkos didžiajai daliai kelių remonto. Norėčiau turbūt ir gerbiamo ministro paklausti, kodėl taip darote? Kodėl jūsų žodžiuose jau atsiranda kelio Vilnius–Utena remonto pabaiga 2033 metais? Ar iš tikrųjų reikėtų paskatinti žmones rinkti parašus, nes jau kuriasi iniciatyvinės grupės, ir tokios apgavystės mes neleisime daryti. Jeigu buvo pažadėta 2022 metais, tai gerai, dėl sudėtingos situacijos galime kalbėti apie 2023 metus, bet kodėl 2033 metais? Ačiū.
Ž. VAIČIŪNAS. Aš gal pradėsiu, ministras papildys. Iš esmės reikia atkreipti dėmesį, kad tik ši Vyriausybė apskritai pradėjo šio kelio rekonstrukciją. Šito dalyko nepamirškime. O dėl prioritetų – visuomet, aišku, yra tam tikra kaita, kaip ir minėjote, laikotarpiai gali keistis. Dėl priežasčių paaiškins ministras.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Aš nežinau 2033 metų datos. Ten 2033 metais yra aplinkkelių tiesimo programą numatyta pradėti, numatyta apie 14 aplinkkelių. Dėl eiliškumo dar nėra apsispręsta, tiesiog pagal finansinę raidą būtent 2033 metai.
Dėl Utenos kelio yra atskiras projektas. Jisai yra vykdomas pagal numatytus terminus, tačiau finansinės aplinkybės skatina tuos terminus žiūrėti. Tai objektas, kuris ne tik yra dėmesio centre, jeigu taip galima paminėti šitą objektą, bet ir svarstomos galimybės, kad jis nebūtų stabdomas, o būtų tęsiamas kuo operatyviau ir kuo tvarkingiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi G. Skaistė.
E. GENTVILAS (LSF). Noriu paklausti gerbiamą finansų ministrą. Čia visiškai neseniai nuskambėjo, kad valstybės valdoma įmonė „Ignitis“ patraukė iš Vertybinių popierių biržos savo dukterines įmones ESO ir „Ignitis gamyba“. Kaip jūs vertinate tokius veiksmus, ar tai suderinta su Finansų ministerija kaip akcijų valdytoja?
Gal kartu klausimas ir energetikos ministrui, ar su juo buvo aptarta tokia galimybė. Koks poveikis biržai, koks poveikis valstybės valdomų įmonių patikimumui atsiranda ir ar toks veiksmas buvo numatytas akcininkų lūkesčių laiške „Ignitis“, na, „Lietuvos energijai“? Ar tai atsispindi lūkesčių laiške, ar tai suplanuota su jūsų žinia, ar savavališkas savarankiškas veiksmas?
V. ŠAPOKA. Taip, vietoj vieno turbūt kokie penki klausimai, bet visiškai tarpusavyje susiję. Aš pasistengsiu trumpai atsakyti į tą kompleksinį klausimą.
Visiškai akivaizdu, jog turime Seime patvirtintą labai ambicingą Energetikos strategiją, kuri orientuota į žaliąją energetiką, į generaciją. Natūralu, jog įmonė turi prisidėti prie šitos strategijos įgyvendinimo. Atitinkamai įmonė kartu su Finansų ministerija, kartu su nauja vadovybe peržiūrėjo įmonės ilgalaikę strategiją ir yra iškelti labai ambicingi tikslai, kurie tiesmukai išplaukia iš šalies Nacionalinės energetikos strategijos.
Siekiant įgyvendinti šituos tikslus, natūralu, įmonei reikės tikrai labai daug finansinių resursų, labai daug investicijų. Kadangi įmonės nuosavo ir skolinto kapitalo santykis jau neleidžia tokio pobūdžio investicijų ilguoju laikotarpiu investuoti vien tik skolintu kapitalu, natūralu, jog reikia stiprinti kapitalo bazę.
Kapitalo bazė gali būti stiprinama taip pat keletu būdų, mes galime ieškoti galimybių tai daryti per tarifo keitimus. Bet, matyt, toks kelias turėtų nedaug perspektyvų, nes pakenktume ir energetikos sektoriui, ir toms įmonėms, kurios yra imlios energijai, taip pat būtų poveikis vartotojams.
Įmonės strategija sudėliota taip, kad investicijas būtų galima pritraukti į kapitalą tam, kad būtų įgyvendinti šitie tikslai ir nepakenkta nei Lietuvos konkurencingumui, nei vartotojų interesams.
Dabar kalbant apie delistingavimą. Delistingavimas yra reikalingas tam, kad „Lietuvos energija“ galėtų sėkmingai pritraukti kapitalo už tinkamą kainą, ir čia tikrai visi veiksmai yra tarpusavyje suderinti.
Dabar kalbant, ar nebus pakenkta skaidrumui, reikia turėti omeny, kad „Ignitis“ grupė yra išplatinusi tarptautines obligacijas, tos obligacijos listinguojamos, yra taikomi patys aukščiausi skaidrumo standartai. Tikrai nuo jų nebus nukrypstama. Iš esmės tai yra tinkamas žingsnis. Bet kurio investicijų bankininko paklausus, jis tokiam žingsniui pritartų. Iškilusios diskusijos viešumoje dėl teisingo akcijų atlyginimo… Tą sprendimą priims Lietuvos bankas, išklausęs tiek įmonės argumentus, tiek smulkiųjų akcininkų interesus. Aš manau, kad tai bus tikrai didžiulis žingsnis į priekį. Teko, kad ir vakar, skaityti, jei visa tai, kaip yra sudėliota, jei tai bus įgyvendinta, Europos ir rekonstrukcijos plėtros bankas aiškiai pasakė, tai yra tikrai didžiulis žingsnis į priekį.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre, už labai išsamų atsakymą. Ir paskutinė klausia mieloji kolegė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš noriu paklausti to paties ministro, finansų ministro, dėl Finansų rinkos dalyvių mokesčio įstatymo. Europos teisės departamentas ir Seimo Teisės departamentas savo išvadose parašė, kad nacionalinės institucijos turi konsultuotis su Europos Centriniu Banku dėl tokių mokesčių įvedimo, dėl visko, kas yra Europos Centrinio Banko kompetencijos klausimai. Tačiau Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė nesikreipti į Europos Centrinį Banką, kreiptis tik į nacionalines institucijas ir paklausti jų nuomonės. Mano klausimas būtų jums, kokios, jūsų nuomone, būtų vis dėlto teisinės pasekmės, jeigu nesikreiptume, nelauktume jų išvados ir priimtume sprendimą savarankiškai?
Ir kitas klausimas. Kaip, jūsų nuomone, šis įstatymas paveiks konkurenciją finansų sektoriuje Lietuvoje?
V. ŠAPOKA. Ačiū už klausimą. Kalbant apie Seimo narių iniciatyvą dėl šio mokesčio, Vyriausybė taip pat atkreipė dėmesį, kad būtina išlaikyti tas procedūras, kokias numato teisės aktai, įskaitant ir dėl įsigaliojimo, dėl šešių mėnesių taisyklės. Taip pat atkreipėme dėmesį, kad yra ir alternatyvų. Tai yra svarstant šį klausimą galbūt geresnė alternatyva yra įsivertinti peržiūrint sąnaudų pripažinimo tvarką, tam, manau, bankų sektorius tikrai neprieštarautų. Todėl organizuojant diskusiją svarbu yra pakviesti visas institucijas ir visas suinteresuotas grupes, kad būtų sudėti visi argumentai.
Dabar kalbant apie tai, kas būtų, jeigu būtų, jeigu būtų priimtas įstatymas be konsultacijos su Europos Centriniu Banku, aš manau, geriausiai pakomentuotų Lietuvos bankas. Bet jeigu prieisime prie tos svarstymo stadijos, kai galbūt bus pasirinkta Vyriausybės siūloma alternatyva, tuomet tas klausimas nebebus aktualus. Tačiau bet kuriuo atveju, aš manau, yra būtina suorganizuoti tas diskusijas, kur būtų visų nuomonės išgirstos, tarp jų ir Lietuvos banko nuomonė, kokias tai gali sukelti pasekmes, taip pat ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat ir verslo atstovų nuomonė, kaip tai gali paveikti investicinį klimatą, kaip tai gali turėti įtakos mūsų finansų sektoriui. Manau, kad tokia diskusija yra būtina, ir tikiuosi, kad ji įvyks.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Baigiame Vyriausybės valandą. Ilgiau, negu buvo numatyta. Ačiū visiems. Linkime sėkmės. Rytinį posėdį baigiame.
Norite registruotis? Taip, iš opozicijos liko viena atstovė, reikia tai pažymėti, kad G. Skaistė, vienintelė opozicijos atstovė, išbuvo iki Vyriausybės posėdžio pabaigos.
Registruojasi kolegos. Net 18. Rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LGF – frakcija „Lietuvos gerovei“; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.