PASIŪLYMAS

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 4, 5, 6, 7, 8, 13, 18 IR 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

Nr. XIIIP-420

 

 

 

Siūloma keisti

 

Protokolinis Nr.

 

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

 

 

 

 

 

Argumentai: Lietuvos valstybiniai miškai yra didžiausias ir beatsikuriantis valstybės turtas, kurio užauginimo trukmė vidutiniškai yra 80 metų. Tai yra mūsų kartos įveistą mišką galės nukirsti tik mūsų provaikaičiai. Šio valstybės turto svarbiausias bruožas jo daugiafunkciškumas, kas užtikrina žmogui sveiką gyvenimo aplinką. Tikrosios miško vertės žmogus dar neišmoko apskaičiuoti. Miško ištekliaus auginimo produktas yra mediena, kuri bendroje miško vertėje nėra pagrindinė. Todėl miško įmonei pilnai negalima taikyti kitų ūkio subjekto valdymą reglamentuojančių įstatymą, nes miško įmonė negali bankrutuoti, jos pagrindinis veiklos tikslas nėra pelno siekimas, ši įmonė atlieka valstybės paskirtus privalomuosius darbus. Europos šalių miško įmonėse yra vedama kompleksinė veikla ir nustatant šių įmonių teisinį reguliavimą yra visada atsižvelgiama į šio turto valdymo ir naudojimo specifiką. Tad daugelyje Europos šalių miško įmonės yra valdomos pagal specialius miškų įstatymus, bet ne įmonių, pvz. Lenkijoje. Lenkijos valstybiniai miškai neturi juridinio statuso, šios specifinės įmonės vadovaujasi miškų įstatymu. Miško įmonę paversti pelninga nėra sudėtinga tereikia tiesiog padidinti kirtimo normą arba dar paprasčiau pradėti kirsti rinktinius kirtimus. Bet mano įsitikinimu tai visiškai netoliaregiškas kelias. Todėl projekte pasiūliau valstybės įmonių susivienijimo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ teisinio reguliavimo principą. Manau kad šis variantas yra artimiausias didžiausio Lietuvos valstybės turto valdymo ir naudojimo prigimtinei dvasiai. Mano siūlomu atveju nereikėtų perregistruoti Lietuvos valstybinių miškų ir tokiu būdu sutaupytume nemažai lėšų, o bendra reforma leistų peratestuoti valstybės įmonių miškų urėdus. Kitas svarbus klausimas yra tai, kad Lietuvos Vyriausybės uždavinys yra rasti kompromisą tarp dviejų antigonistinių iš prigimties veiksnių. Tai optimalios miško kirtimo normos ir siekio miškų ūkio ūkinės veiklos gauti kuo daugiau pajamų: tai yra parduoti miško produkciją kuo brangiau, o kai tuo tarpu medžio apdirbimo įmonių siekis yra miško žaliavą nupirkti kuo pigiau. Taigi ši dilema turi būti sprendžiama pačiu aukščiausiu lygiu. Metas Lietuvoje pradėti kalbėti iš esmės apie viso miško komplekso vystymo strategiją.

Aplinkos ministerijos parengtas projektas nėra ekonomiškai, nei politiškai pagrįstas. Yra sugriaunama nusistovėjusi ūkininkavimo miške sistema:  miško įmonė, girininkija, eiguva. Šiandien yra išsaugotos, kai kurios girininkijos, žinomos nuo Vytauto Didžiojo laikų.   Taip lengvai atsisakyti istorinio paveldo manau yra tiesiog nusikaltimas.

Ūkininkavimo ir administravimo miškuose būdas priklauso nuo miško geografinių sąlygų, gyventojų tankumo tame regione ir  nuosavybės formos. Vienas būdas yra taikomas privačiuose miškuose, kitas valstybiniuose miškuose, ir trečias miško apdirbimo koncernų valdomuose miškuose. Geografinės sąlygos ir gyventojų tankumas apsprendžia koks ūkininkavimo būdas yra toje teritorijoje. Jei miško plotai yra mažai gyvenamoje teritorijoje, ar iš vis negyvenamoje, ir sunkiai pasiekiami, kur nėra išvystytas kelių tinklas, ten yra ūkininkaujama kaip dabar yra Latvijoje, o iš ties, tai šis būdas taikomas kalnuotose vietovėse ir taigoje, nepriklausomai, kur ji būtų ar Kanadoje, Švedijoje ar Sibire. Šis būdas yra pagrįstas pirmiausia kelių tiesimu į numatomą eksploatuoti miško plotą ir visų kirtimų  koncentraciją tame miško plote.

Tuo tarpu tankiai apgyvendintuose rajonuose, kur yra išvystytas kelių tinklas ūkininkavimo miškuose būdas yra pagrįstas atitinkama miško teritorija, kurioje nepertraukiamai yra ūkininkaujama. Tai labiausiai tausojantis ūkininkavimo būdas. Jis yra visose Europos šalyse, išskyrus kalnuotas teritorijas. Pagrindinis administravimo vienetas eiguva, girininkija, urėdija. Vokietijoje pradėta didinti miško specialistų skaičių girininkijose, jiems suformuluojant konkrečias užduotis.

Pateiktas projektas neskaidrina esamos padėties, bet sudaro dar geresnes sąlygas korupcijai.

Pateiktas projektas ženkliai padidins medžio apdirbėjų įtaką medienos aukcionams ir karteriniams susitarimams, ko pasakoja medienos kaina kris ir atskaitymai į valstybės biudžetą sumažės.

Smulkieji medžio apdirbėjai praras galimybę įsigyti medienos  ir bus priversti bankrutuoti, o tai dar labiau padidins emigraciją regionuose.

 

Siūlau:

1.    Siūlau atgaivinti diskusijas apie celiuliozės fabriko statybą Lietuvoje, nes kasmet supūdome apie 30 proc. smulkios medienos, jos tiesiog niekam nereikia. Skiedros gamyba to klausimo neišsprendžia. Ir pagaliau iš esmės pradėti nagrinėti LR Vyriausybėje viso miško komplekso, kaip didžiausio valstybės turto, vystymo galimybes ir suplanuoti savo strategiją, kad toliau Lietuva nebebūtų Švedijos koncernų strategine žaliavos tiekėja.

2.      Gerai išanalizuoti miško sektoriaus veiklą Lenkijoje ir Vokietijoje ir tik tada priimti sprendimą, kuriuo keliu eiti.

3.      Depolituozuoti valstybinę tarnybą.

4.      Siūlau Lietuvos  Respublikos Seimui įpareigoti Vyriausybę parengti antikorupcinę programą miškų sektoriuje, kurioje būtų numatyta:

4.1. Sustiprinti ūkininkavimo valstybiniuose miškuose kontrolę, įdarbinant bent po tris miškininkus  Valstybės audito įstaigoje, Viešųjų   pirkimų įstaigoje, tam kad kontrolė būtų profesionali.

4.2.  Sustiprinti STT ir prokuratūros veiklą tiriant piktnaudžiavimo atvejus.

4.3. Pagerinti ir sustiprinti Valstybinei miškų tarnybai priklausančios miškų kontrolės skyrių.

4.4. Valstybinio miškų sektoriaus vadovaujantys darbuotojai neturi teisės užsiimti miško ir medienos perdirbimu privačiame sektoriuje.

4.5. Peržiūrėti ūkininkavimo ir apskaitos taisykles, bei nuostatus, juos sukonkretinant, kad juos vykdantys darbuotojai galėtų norminių dokumentų nurodymus įvykdyti, o kontrolierius nesudėtingai  patikrinti, tam, kad būtų pašalintas subjektyvumas.

4.6. Prie Miško urėdijų įsteigti valdybas, o urėdas atsiskaitytų Miško valstybės įmonių susivienijimui (asociacijai) „Lietuvos valstybiniai miškai“ valdybai prie Aplinkos ministerijos. Kas penki metai miškų urėdijoje atlikti išsamų kompleksinį patikrinimą, kuris turi būti susietas su tinkamumu  toliau eiti  miško urėdo pareigas.

5.           Sustiprinti žemiausią ūkininkavimo miške grandį – girininkiją ir girininko atsakomybę už ūkininkavimą jo valdomame miško plote.

6.           Išskaidrinti ūkininkavimo miške procesus ir tuo padidinti miško įnašą, kaip didžiausio valstybės turto, į biudžetą, gali tik šį procesą atlikdami miškininkai, kurie yra praėję visas miško valdymo grandis ir puikiai žino visus neskaidrumo plyšius. Didžiausio valstybės turto miško  valdymo negali reformuoti žmonės nedirbę tiesiogiai miške. Nes jie tiesiog tam neturi patirties. Deja, šią „reformą“  parengė kaip tik kabinetiniai ir žmonės.

 

 

 

2

 

4

 

 

Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą.

 

Miško valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ prie Aplinkos ministerijos – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo valstybės įmonė, organizuojanti ir koordinuojanti šių miškų atkūrimą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą.

 

Gamtotvarkos priemonės – specialios tvarkymo ir apsaugos priemonės, skirtos užtikrinti palankią saugomų rūšių, bendrijų, buveinių ir ekosistemų apsaugos būklę ir jų ilgalaikį išlikimą

 

2

 

 

 

 

 

 

17

 

Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„17. Miško valdytojas – miško savininkas; miškų urėdija miškų urėdija valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, valstybinio rezervato direkcija, nacionalinio parko direkcija, savivaldybė, valstybės įmonė ar kitas juridinis asmuo, valdantis patikėjimo teise įstatymų nustatyta tvarka jam Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinėms funkcijoms įgyvendinti valstybinę miško žemę; kitas fizinis ar juridinis asmuo, užsienio valstybėje įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, tačiau turinti civilinį teisnumą pagal tos valstybės įstatymus, įgijusi privačios miško žemės valdymo teisę.“

 

2

20

 

Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:

1.      Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:

„20. Miškų urėdija Miškų urėdija Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ – valstybės įmonė, patikėjimo teise valdanti, naudojanti valstybinius miškus ir jais disponuojanti įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdanti juose kompleksinę miškų ūkio veiklą ir kitą įmonės įstatuose numatytą veiklą, kai miškų urėdijos moksliškai pagrįstas optimalus dydis yra 25 – 40 tūkst. hektarų ploto.

Girininkija - miškų teritorijos administravimo ir miškininkavimo vienetas priklausantis miškų urėdijai ar kitai miško ūkio institucijai. Girininkijos svarbiausi uždaviniai yra miško atkūrimas ir įveisimas, medynų ugdymas, sanitarinė, priešgaisrinė ir pažaidų apsauga, miško naudojimo organizavimas, miško rangovų miškininkavimo kontrolė, gamtosauginių priemonių įgyvendinimas.

Eiguva girininkijos padalinys, mažiausias miško administravimo vienetas.

 

4

 

 

2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos miškų urėdijos valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Valstybinės miško žemės sklypai patikėjimo teise perduodami šiems subjektams Vyriausybės nutarimais valstybinėms funkcijoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka.“

2.      Pakeisti 4 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 hektarų ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms miškų urėdijoms valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“

 

 

5

 

 

 

 

 

 

5

 

 

 

 

5

2

 

 

 

 

 

 

2

 

 

2

8

 

 

 

9

 

 

10

3  straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas

1.        Papildyti Siūloma išbraukti 5 straipsnio 2 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip:

„8) įgyvendina valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ savininko teises ir pareigas;“

 

2.        Papildyti 5 straipsnio 2 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip:

„9) nustato valstybės įmonių susivienijimui (asociacijai) „Lietuvos valstybiniai miškai“valstybės įmonei „Lietuvos valstybiniai miškai“ privalomąsias miško įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo darbų ir gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo normas;“

 

3.        Papildyti išbraukti 5 straipsnio 2 dalį 10 punktu ir jį išdėstyti taip:

„10) įgyvendina miškų urėdijų savininko teises ir pareigas.“

 

 

5

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

4

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5

 

Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

„4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsteigia valstybės įmonių susivienijamą (asociaciją) „Lietuvos valstybiniai miškai“. Asociacijos nariai yra miškų urėdijos. Tai ribotos civilinės atsakomybės valstybės įmonė, kurios tikslas administruoti ir koordinuoti valstybinių miškų valdymą ir naudojimą per VĮ miškų urėdijas, atstovauti asociacijos narių interesams ir ginti juos bei tenkinti viešąjį interesą. Prie VĮ „Lietuvos valstybiniai miškai“ Aplinkos ministerija sudaro valdybą, kurios daugiau kaip pusė visų narių sudaro miškų ūkio specialistai.

 Valstybės įmonių susivienijamą (asociaciją)  „Lietuvos valstybiniai miškai“ sudaro šie administraciniai vienetai: Valstybės įmonių susivienijamo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ direkcija, miškų urėdijos ir girininkijos. Valstybės įmonės susivienijamo (asociacijos)  „Lietuvos valstybiniai miškai“ pagrindinis tikslas yra ugdyti, tvarkyti, saugoti, prižiūrėti, puoselėti, didinti Lietuvos valstybės turto – miško vertę, naudoti jį vadovaujantis tvaraus naudojimo principu.

Direkcija  tuo tikslu:

  1. Administruoja Lietuvos valstybinius miškus per miškų urėdijas-ribotos juridinės atsakomybės valstybės įmones.
  2. Atlieka miškų urėdijų savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;
  3. Nustato miškų urėdijoms privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos, tvarkymo  darbų normas.
  4. Organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą.
  5. Organizuoja ir koordinuoja  miško atkūrimo, įveisimo, apsaugos , tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą.
  6. Rengia ir įgyvendina modernią miškininkystės veiklos informacinę sistemą.
  7. Rengia ir įgyvendina racionalaus miškų išteklių naudojimo priemones, optimizuojant medynų tūrio prieaugio ir jo naudojimo balansą.
  8. Rengia ir įgyvendina miško ir miško produkcijos modernesnes apskaitos programą.
  9. Organizuoja ir koordinuoja apvalios medienos gaminių aukciono informacinę sistemą ir ją koordinuoja pagal LR Vyriausybės patvirtintą tvarką. 
  10. Esant poreikiui centralizuoja viešuosius pirkimus

11.  Nustato ir įgyvendina miškų urėdijų veiklos vertinimo ir vadovų atestavimo tvarką.

Direkcija kasmet rengia ataskaitą ir atsiskaito Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

 

Siūloma pakeisti 5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Miškų urėdijos Miškų urėdijos yra valstybės įmonių susivienijimo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ asocijuotosios narės. Valdymo teisinė forma yra valstybės įmonė. Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ Miškų urėdijos atlieka šias valstybines funkcijas:

1) patikėjimo teise valdo, naudoja valstybinius miškus ir jais disponuoja įstatymų nustatyta tvarka, taip pat vykdo juose kompleksinę miškų ūkio veiklą;

2) miškuose, nesvarbu, kokia yra jų nuosavybės forma, įgyvendina bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių bendras valstybines miško priešgaisrinės ir sanitarinės apsaugos sistemą bei gamtosaugines sistemas;

3) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja ir (ar) įgyvendina bendrą miško kelių priežiūrą ir taisymą (remontą) visų nuosavybės formų miškuose;

4) diegia pažangias miškų įveisimo, atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo technologijas.“

5) Įgyvendina privalomąsias miško atkūrimo, apsaugos, tvarkymo  darbų normas.

6) Įgyvendina racionalaus miškų išteklių naudojimo priemones, optimizuojant medynų tūrio prieaugio ir jo naudojimo balansą.

7) Įgyvendina miško ir miško produkcijos modernesnes apskaitos programą.

8) Vykdo viešuosius pirkimus.

 

 

6

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6

10

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

11

 

4      straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

 

1.    Pakeisti 6 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Valstybiniai miškų pareigūnai ir miškų urėdijos valstybės įmonės „Lietuvos valstybiniai miškai“ valstybės įmonių susivienijimo (asociacijos) „Lietuvos valstybiniai miškai“ darbuotojai neturi teisės dirbti pagal darbo sutartis, būti steigėjais ar juridinio asmens dalyviais (akcininkais, nariais, dalininkais) privačiose medienos ruošos, medienos perdirbimo, prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse, vykdyti nepriklausomo medienos matuotojo veiklą ir kitais įstatymais draudžiamą veiklą.“

 

2.    Pakeisti 6 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:

„11. Valstybinių miškų pareigūnų – miškų urėdijų valstybinių miškų miško apsaugos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, gyvybė ir sveikata papildomai privalomai draudžiamos nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su nustatytų pareigų vykdymu, tais atvejais, kai netaikomos Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo nuostatos. Draudimo išmokų dydžiai nustatomi kolektyvinėse arba darbo sutartyse ir negali būti mažesni už nurodytus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme.“

 

 

7

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2

 

5 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1.      Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1.Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Miškų urėdijos Valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ Valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“

 

2.      Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ veikia savifinansavimo principu ir yra finansuojama iš miško urėdijų tiesioginių atskaitymų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“

Bendrosioms miškų ūkio reikmėms tenkinti ir gamtotvarkos priemonėms įgyvendinti Vyriausybės nustatyta tvarka miško valdytojams nustatomi privalomieji 5 procentų atskaitymai į valstybės biudžetą iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Šie atskaitymai įtraukiami į valstybės biudžeto pajamas ir naudojami bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti (miškų inventorizavimui, apskaitai, valstybinių miškų miškotvarkos projektams rengti, bendrai, nepriklausomai nuo nuosavybės formos, valstybinei miškų miško priešgaisrinei apsaugos sistemai organizuoti ir išlaikyti, stichinių nelaimių padariniams ir masinių ligų bei kenkėjų židiniams likviduoti, miško mokslo ir projektavimo darbams, privačių miškų savininkams konsultuoti bei mokyti, privačių miškų savininkų organizacinėms struktūroms kurtis, miško kelių ir susijusių miško žemės sausinimo sistemų įrenginių priežiūrai ir taisymui (remontui), informacijai apie miškus viešinti, Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomoms programoms miškų ūkio ir gamtotvarkos srityje srityse bei kitoms bendrosioms miškų ūkio reikmėms ir gamtotvarkos priemonėms miškuose finansuoti). Lėšas administruoja ir jų naudojimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.“

 

 

18

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

 

1.      Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių miško priešgaisrinės apsaugos sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos valstybės įmonė „Lietuvos valstybiniai miškai“ Valstybės įmonių susivienijimas (asociacija) „Lietuvos valstybiniai miškai“ bei valstybinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis. Miško valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo laikytis teisės aktais patvirtintų miškų priešgaisrinės apsaugos reikalavimų.“

 

 

 

 

Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

 

1.        Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, bei šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje išdėstytą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir 4 dalyje išdėstytą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalies redakciją, įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.

2.        2018 m. sausio 1 d. šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 10 punktas ir šio įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje išdėstyta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 5 straipsnio 4 dalis netenka galios.

3.        Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2017 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 

 

 

 

Teikia

Seimo nariai

 

Algimantas Salamakinas

 

Juozas Olekas

 

Remigijus Žemaitaitis

 

Vytautas Kamblevičius

 

Valentinas Bukauskas

 

Kęstutis Bacvinka

 

Andrius Palionis

 

Audrys Šimas

 

Algirdas Sysas

 

Paulius Saudargas

 

Virginija Vingrienė

 

Juozas Varžgalys

 

Vanda Kravčionok

 

Kazys Starkevičius

 

Jonas Varkalys

 

Petras Čimbaras

 

Irena Šiaulienė

 

Mindaugas Bastys

 

Rita Tamašunienė

 

Juozas Baublys

 

Ričardas Juška