Argumentai:
Lietuvos valstybiniai miškai yra didžiausias ir
beatsikuriantis valstybės turtas, kurio užauginimo trukmė vidutiniškai yra 80
metų. Tai yra mūsų kartos įveistą mišką galės nukirsti tik mūsų
provaikaičiai. Šio valstybės turto svarbiausias bruožas jo daugiafunkciškumas,
kas užtikrina žmogui sveiką gyvenimo aplinką. Tikrosios miško vertės žmogus
dar neišmoko apskaičiuoti. Miško ištekliaus auginimo produktas yra mediena,
kuri bendroje miško vertėje nėra pagrindinė. Todėl miško įmonei pilnai
negalima taikyti kitų ūkio subjekto valdymą reglamentuojančių įstatymą, nes
miško įmonė negali bankrutuoti, jos pagrindinis veiklos tikslas nėra pelno
siekimas, ši įmonė atlieka valstybės paskirtus privalomuosius darbus. Europos
šalių miško įmonėse yra vedama kompleksinė veikla ir nustatant šių įmonių
teisinį reguliavimą yra visada atsižvelgiama į šio turto valdymo ir naudojimo
specifiką. Tad daugelyje Europos šalių miško įmonės yra valdomos pagal
specialius miškų įstatymus, bet ne įmonių, pvz. Lenkijoje. Lenkijos
valstybiniai miškai neturi juridinio statuso, šios specifinės įmonės
vadovaujasi miškų įstatymu. Miško įmonę paversti pelninga nėra sudėtinga
tereikia tiesiog padidinti kirtimo normą arba dar paprasčiau pradėti kirsti
rinktinius kirtimus. Bet mano įsitikinimu tai visiškai netoliaregiškas
kelias. Todėl projekte pasiūliau valstybės įmonių susivienijimo (asociacijos)
„Lietuvos valstybiniai miškai“ teisinio reguliavimo principą. Manau kad šis
variantas yra artimiausias didžiausio Lietuvos valstybės turto valdymo ir
naudojimo prigimtinei dvasiai. Mano siūlomu atveju nereikėtų perregistruoti
Lietuvos valstybinių miškų ir tokiu būdu sutaupytume nemažai lėšų, o bendra
reforma leistų peratestuoti valstybės įmonių miškų urėdus. Kitas svarbus
klausimas yra tai, kad Lietuvos Vyriausybės uždavinys yra rasti kompromisą
tarp dviejų antigonistinių iš prigimties veiksnių. Tai optimalios miško
kirtimo normos ir siekio miškų ūkio ūkinės veiklos gauti kuo daugiau pajamų:
tai yra parduoti miško produkciją kuo brangiau, o kai tuo tarpu medžio
apdirbimo įmonių siekis yra miško žaliavą nupirkti kuo pigiau. Taigi ši
dilema turi būti sprendžiama pačiu aukščiausiu lygiu. Metas Lietuvoje pradėti
kalbėti iš esmės apie viso miško komplekso vystymo strategiją.
Aplinkos
ministerijos parengtas projektas nėra ekonomiškai, nei politiškai pagrįstas.
Yra sugriaunama nusistovėjusi ūkininkavimo miške sistema: miško įmonė,
girininkija, eiguva. Šiandien yra išsaugotos, kai kurios girininkijos,
žinomos nuo Vytauto Didžiojo laikų. Taip lengvai atsisakyti istorinio
paveldo manau yra tiesiog nusikaltimas.
Ūkininkavimo ir administravimo
miškuose būdas priklauso nuo miško geografinių sąlygų, gyventojų tankumo tame
regione ir nuosavybės formos. Vienas būdas yra taikomas privačiuose
miškuose, kitas valstybiniuose miškuose, ir trečias miško apdirbimo koncernų
valdomuose miškuose. Geografinės sąlygos ir gyventojų tankumas apsprendžia
koks ūkininkavimo būdas yra toje teritorijoje. Jei miško plotai yra mažai
gyvenamoje teritorijoje, ar iš vis negyvenamoje, ir sunkiai pasiekiami, kur
nėra išvystytas kelių tinklas, ten yra ūkininkaujama kaip dabar yra
Latvijoje, o iš ties, tai šis būdas taikomas kalnuotose vietovėse ir taigoje,
nepriklausomai, kur ji būtų ar Kanadoje, Švedijoje ar Sibire. Šis būdas yra
pagrįstas pirmiausia kelių tiesimu į numatomą eksploatuoti miško plotą ir
visų kirtimų koncentraciją tame miško plote.
Tuo tarpu tankiai apgyvendintuose
rajonuose, kur yra išvystytas kelių tinklas ūkininkavimo miškuose būdas yra
pagrįstas atitinkama miško teritorija, kurioje nepertraukiamai yra
ūkininkaujama. Tai labiausiai tausojantis ūkininkavimo būdas. Jis yra visose
Europos šalyse, išskyrus kalnuotas teritorijas. Pagrindinis administravimo
vienetas eiguva, girininkija, urėdija. Vokietijoje pradėta didinti miško
specialistų skaičių girininkijose, jiems suformuluojant konkrečias užduotis.
Pateiktas projektas neskaidrina esamos
padėties, bet sudaro dar geresnes sąlygas korupcijai.
Pateiktas projektas ženkliai padidins
medžio apdirbėjų įtaką medienos aukcionams ir karteriniams susitarimams, ko pasakoja
medienos kaina kris ir atskaitymai į valstybės biudžetą sumažės.
Smulkieji medžio apdirbėjai praras
galimybę įsigyti medienos ir bus priversti bankrutuoti, o tai dar labiau
padidins emigraciją regionuose.
Siūlau:
1.
Siūlau atgaivinti diskusijas apie
celiuliozės fabriko statybą Lietuvoje, nes kasmet supūdome apie 30 proc.
smulkios medienos, jos tiesiog niekam nereikia. Skiedros gamyba to klausimo
neišsprendžia. Ir pagaliau iš esmės pradėti nagrinėti LR Vyriausybėje viso
miško komplekso, kaip didžiausio valstybės turto, vystymo galimybes ir
suplanuoti savo strategiją, kad toliau Lietuva nebebūtų Švedijos koncernų
strategine žaliavos tiekėja.
2. Gerai
išanalizuoti miško sektoriaus veiklą Lenkijoje ir Vokietijoje ir tik tada
priimti sprendimą, kuriuo keliu eiti.
3. Depolituozuoti
valstybinę tarnybą.
4.
Siūlau Lietuvos Respublikos Seimui
įpareigoti Vyriausybę parengti antikorupcinę programą miškų sektoriuje,
kurioje būtų numatyta:
4.1. Sustiprinti ūkininkavimo
valstybiniuose miškuose kontrolę, įdarbinant bent po tris miškininkus
Valstybės audito įstaigoje, Viešųjų pirkimų įstaigoje, tam kad kontrolė
būtų profesionali.
4.2. Sustiprinti STT ir prokuratūros
veiklą tiriant piktnaudžiavimo atvejus.
4.3. Pagerinti ir sustiprinti
Valstybinei miškų tarnybai priklausančios miškų kontrolės skyrių.
4.4. Valstybinio miškų sektoriaus
vadovaujantys darbuotojai neturi teisės užsiimti miško ir medienos perdirbimu
privačiame sektoriuje.
4.5. Peržiūrėti ūkininkavimo ir
apskaitos taisykles, bei nuostatus, juos sukonkretinant, kad juos vykdantys
darbuotojai galėtų norminių dokumentų nurodymus įvykdyti, o kontrolierius
nesudėtingai patikrinti, tam, kad būtų pašalintas subjektyvumas.
4.6. Prie Miško urėdijų įsteigti
valdybas, o urėdas atsiskaitytų Miško valstybės įmonių susivienijimui
(asociacijai) „Lietuvos valstybiniai miškai“ valdybai prie Aplinkos
ministerijos. Kas penki metai miškų urėdijoje atlikti išsamų kompleksinį
patikrinimą, kuris turi būti susietas su tinkamumu toliau eiti miško urėdo
pareigas.
5.
Sustiprinti žemiausią ūkininkavimo
miške grandį – girininkiją ir girininko atsakomybę už ūkininkavimą jo
valdomame miško plote.
6.
Išskaidrinti ūkininkavimo miške
procesus ir tuo padidinti miško įnašą, kaip didžiausio valstybės turto, į
biudžetą, gali tik šį procesą atlikdami miškininkai, kurie yra praėję visas
miško valdymo grandis ir puikiai žino visus neskaidrumo plyšius. Didžiausio
valstybės turto miško valdymo negali reformuoti žmonės nedirbę tiesiogiai
miške. Nes jie tiesiog tam neturi patirties. Deja, šią „reformą“ parengė
kaip tik kabinetiniai ir žmonės.
|